AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1725 11 ir 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 (toliau – ATĮ) pakeitimo projekto (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) (toliau kartu vadinami – Įstatymų projektai) pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad, atsižvelgiant į atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, visos komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos), surenkamų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo sąnaudos bei elektros ir elektroninės įrangos, buityje susidarančių motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų priėmimo ir laikymo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (toliau – DGASA) sąnaudos būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava ar įmoka).
2021 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-875[1] (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymas). ATĮ pakeitimo įstatymu Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) pavesta reguliuoti regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC), bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdomą komunalinių atliekų tvarkymo veiklą, nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo regionines (reguliuojamąsias) kainas ir komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą (toliau – reforma dėl Tarybos reguliavimo).
ATĮ pakeitimo įstatymo priėmimo metu buvo planuojama, kad reforma dėl Tarybos reguliavimo bus įgyvendinama palaipsniui: RATC iki 2023 m. kovo 1 d. parengs ir Tarybai pateiks pirmuosius regioninių kainų apskaičiavimo projektus, Taryba per 5 mėn. nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos patvirtins regioninę kainą, o savivaldybės, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytą regioninę kainą, iki 2023 m. spalio 1 d. nustatys naujus rinkliavos ar įmokos dydžius (ATĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsniu keičiamo ATĮ 302 straipsnio 7 dalies 4 punktas, 19 straipsnio 4, 8 dalys). Dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir poreikio keletą kartų tikslinti RATC pateiktus projektus, konstatuotina, kad reforma dėl Tarybos reguliavimo nebuvo įgyvendinama planuotais ir ATĮ pakeitimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytais terminais. Dėl šios priežasties iki šiol nepatvirtinta nei viena regioninė kaina.
Įgyvendinant reformą dėl Tarybos reguliavimo, tame tarpe rengiant ATĮ pakeitimo įstatymo nuostatas atliepiančius poįstatyminius teisės aktus, taip pat buvo pastebėta, kad atitinkamos ATĮ pakeitimo įstatymo nuostatos ir jų įgyvendinimas sąlygoja nepakankamą teisinį apibrėžtumą ir (ar) teisines spragas. Todėl iškilo poreikis tikslinti RATC vykdomos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos reguliavimo apimtį ir į rinkliavą ar įmoką trauktinų sąnaudų apimtį.
Pagal ATĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojusias nuostatas į rinkliavą ar įmoką nebegalės kaip anksčiau būti įtrauktos kitų buityje susidarančių atliekų (pvz., statybinių atliekų) tvarkymo ir atliekų prevencijai skirtų dalijimosi daiktais stotelių (pavyzdžiui, Vilniaus regione – „Dėk‘ui“, Šiaulių regione – „Daiktų kiemas“, Klaipėdos regione – „Imk“ ir t. t.) sąnaudos.
Neužtikrinus galimybės įtraukti kitų buityje susidarančių atliekų (pvz., statybinių atliekų) tvarkymo sąnaudų į rinkliavą ar įmoką, galėtų kilti grėsmė, kad savivaldybės ir RATC iš gyventojų buityje susidariusias kitas nei komunalines atliekas DGASA priims apmokestinant nuo pirmo kilogramo, kas galėtų sąlygoti nelegalų šių atliekų šalinimą gamtinėje aplinkoje.
Neužtikrinus galimybės įtraukti į rinkliavą ar įmoką DGASA arba kitose tam specialiai įrengtose patalpose veikiančių atliekų prevencijai skirtų dalijimosi daiktais stotelių sąnaudų, savivaldybių galimybės užtikrinti aukščiausiai atliekų tvarkymo hierarchijoje esančią atliekų prevenciją būtų apsunkintos.
Pažymėtina, kad ATĮ pakeitimai, susiję su kitų buityje susidarančių atliekų ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų įtraukimu į rinkliavą ar įmoką, nukreipti į šiuo metu galiojančios (t. y. iki pirmų regioninių kainų patvirtinimo) tvarkos (status quo), išlaikymą, todėl atitinkamas ATĮ pakeitimas neturi įtakos atliekų turėtojų mokamų rinkliavos ar įmokos sumų dydžiui.
ATĮ nustatyta prievolė padangų gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms sudaryti sutartis su RATC dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose DGASA ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Tačiau tokia pareiga nenumatyta patiems RATC, todėl padangų gamintojams ir importuotojams arba jų organizacijoms siūlomos neproporcingos sutarties sąlygos, dėl kurių minėtos sutartys nesudaromos.
Nelygios galimybės elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) gamintojams ir (ar) importuotojams ir jų organizacijoms įvykdyti EEĮ atliekų tvarkymo užduotis dėl nesureguliuoto DGASA surinktų EEĮ atliekų paskirstymo EEĮ gamintojams ir (ar) importuotojams ir jų organizacijoms proceso, nes pagal sutartis tarp RATC ir EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijų EEĮ atliekų priėmimo DGASA eksploatacinių išlaidų įkainis yra 0 arba 1 Eur už 1 toną EEĮ atliekų (kai tuo tarpu buityje susidarančių motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų atveju DGASA eksploatacinių išlaidų įkainiai pakankamai dideli (nuo 15 iki 50 Eur už toną padangų atliekų) ir vyksta nesutarimai dėl jų dydžio, t. y. nesilaikoma vieningos DGASA eksploatacinių išlaidų skaičiavimo metodikos), ir RATC parduoda EEĮ atliekas daugiausiai pasiūliusiai EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijai.
Neištaisius teisinių spragų ir neišplėtus teisinio reguliavimo apimties, Tarybai pagal galiojančias ATĮ 302 straipsnio nuostatas patvirtinus regionines kainas, o savivaldybėms, atsižvelgusioms į Tarybos nustatytą regioninę kainą, nustačius naujus rinkliavos ar įmokos dydžius, nebūtų visa apimtimi užtikrintas atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ įgyvendinamas, t. y. šis principas nebūtų taikomas visų savivaldybės sąnaudų, patiriamų užtikrinant komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, atžvilgiu, nebūtų išlaikoma pusiausvyra tarp principų „teršėjas moka“ ir „gamintojo atsakomybė“ įgyvendinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš specifinių regioninių kainų nustatymo aspektų yra tai, kad jos nustatomos į ateitį, t. y. 3 ateinantiems metams. Jeigu ATĮ pakeitimai dėl RATC reguliavimo apimties išplėtimo nebus priimti iki 2024 m. birželio 30 d. ir atitinkamų ATĮ pakeitimų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai nebus priimti iki 2024 m. rugsėjo 30 d., vertintina, kad regioninės kainos ir atitinkamai rinkliavos ar įmokos dydžių pakeitimas, įtraukiant į juos visas būtinas komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudas, būtų atidėtas vėlesniam laikotarpiui (2025 m.), o pagal regioninę kainą apskaičiuotų rinkliavų ar įmokų dydžių taikymas kai kuriuose savivaldybėse prasidėtų ne anksčiau nei 2026 m. (kadangi savivaldybės, kuriose rinkliavos ar įmokos dydžio keitimas kalendorinių metų bėgyje sukelia papildomą administracinę ir finansinę naštą, greičiausiai priimtų joms ATĮ 302 straipsnio 10 dalies nuostatų suteiktos teisės sąlygotą sprendimą taikyti naujus rinkliavos ar įmokos dydžius nuo naujo mokestinio laikotarpio pradžios). Visą šį laikotarpį savivaldybės būtų priverstos ieškoti kitų finansavimo šaltinių, iš kurių būtų galima apmokėti į rinkliavą ar įmoką neįtrauktas sąnaudas, nebūtų užtikrintas “teršėjas moka” principas.
Tad faktiškai susiduriama su situacija, kad Tarybos pareigos (patvirtinti regionines kainas, į kurias bus įtrauktos ne visos būtinosios komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos sąnaudos) vykdymas pagal ATĮ pakeitimo įstatymą sukels daugiau neigiamų pasekmių, įskaitant ir papildomą administracinę naštą RATC, savivaldybėms ir pačiai Tarybai, negu tokios Tarybos pareigos įvykdymo atidėjimas iki ATĮ pakeitimo įstatymo projekte siūlomo termino. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad racionaliausia būtų atidėti regioninių kainų tvirtinimą iki Įstatymų projektais siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, t. y. RATC turėtų pirmiausiai atnaujinti regioninių kainų projektus atliepiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus ir tik po to Taryba patvirtintų pirmąsias regionines kainas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad visi RATC yra pateikę Tarybai regioninės kainos apskaičiavimo projektus, kurie turėtų būti atnaujinti pagal siūlomus ATĮ pakeitimo įstatymo projekto pakeitimus.
Kitus ATĮ pakeitimo įstatymo projekto pakeitimus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimu, komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų įtraukimu į rinkliavą ar įmoką ir kainodaros procese atliekamų skaičiavimų supaprastinimu, būtina atlikti kartu su teisinių spragų taisymu ir pakankamu Tarybos reguliavimo apimties nustatymu ATĮ, kad atsakingoms institucijoms nereikėtų pakartotinai keisti įgyvendinamuosius teisės aktus, RATC – tikslinti regioninių kainų projektus, Tarybai – papildomai vertinti patikslintus regioninės kainos projektus ir naujai nustatyti regionines kainas, o savivaldybėms – vėl iš naujo perskaičiuoti ir tvirtinti rinkliavas ar įmokas, kas galėtų sąlygoti papildomas savivaldybių administracines išlaidas (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės preliminariais skaičiavimais papildomos išlaidos susijusios su rinkliavos ar įmokos pranešimų formavimu ir išsiuntimu mokėtojams sudarytų apie 400 tūkst. Eur). Techniniais pakeitimais laikytina: ATĮ 2 straipsnio 391, 583 dalių, 4 straipsnio 1 dalies, 25, 28 straipsnių, 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 302 straipsnio 1–6 ir 10–13 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2, 4 dalių, 31 straipsnio 1 ir 3 dalių, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 3 straipsnio 3 dalies pakeitimai.
Šiuo teikimu siūlomi atlikti ATĮ ir Rinkliavų įstatymo pakeitimai kartu su kitų įstatymų pakeitimais (toliau – įstatymų paketas) buvo derinti su visuomene, socialiniais-ekonominiais partneriais, suinteresuotomis institucijoms ir 2024 m. balandžio 29 d. antrą kartą pateikti Vyriausybei (TAIS registracijos Nr. 23-1237(5)). Dalis įstatymų pakete nurodytų ATĮ ir Rinkliavų įstatymo pakeitimų buvo atskirta ir teikiama šiuo Seimo nario pasiūlymu atsižvelgiant į jų svarbą ir kuo skubesnio įsigaliojimo poreikį, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros reguliavimo procesas vyktų sklandžiau, nedidintų administracinės naštos savivaldybėms, RATC ir Tarybai, kad savivaldybėms neatsirastų papildomų išlaidų poreikis dėl papildomų mokėjimo pranešimų siuntimo atliekų turėtojams regioninės kainos perskaičiavimo atveju.
Įstatymų projektų rengimo uždaviniai:
1) Ištaisyti teisines spragas dėl kitų buityje susidarančių (pvz., statybinių) atliekų, surenkamų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, tvarkymo, atliekų prevencijos priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudų galimumo įtraukti į rinkliavą ar įmoką.
2) Atlikti kitus ATĮ pakeitimus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimu, komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų įtraukimu į rinkliavą ar įmoką ir kainodaros procese atliekamų skaičiavimų supaprastinimu (pvz., aiškiau apibrėžti sąnaudų grupes, kurias skaičiuos savivaldybės ir, nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydžius, pridės prie su regionine kaina susijusių sąnaudų; nustatyti, kad visos DGASA ir (ar) žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių (toliau – ŽAKA) sąnaudos būtų traukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos regioninę kainą, patikslinti, kokios sąnaudos įskaičiuojamos ir neįskaičiuojamos į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, patikslinti ATĮ sąvokas, apsprendžiančias sąnaudų, trauktinų į rinkliavą ar įmoką apimtį ir kt.) ir kitus techninio pobūdžio ATĮ ir Rinkliavų įstatymo pakeitimus.
3) Atsisakyti DGASA eksploatacinių išlaidų, susijusių su nemokamu iš gyventojų EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų priėmimu ir laikymu, finansavimo gamintojų ir (ar) importuotojų lėšomis, nustatant, kad minėtos išlaidos bus finansuojamos iš rinkliavos ar įmokos, o EEĮ ir šių padangų atliekų sutvarkymą toliau organizuos ir finansuos gamintojai ir (ar) importuotojai ir jų organizacijos.
4) Aiškiai reglamentuoti, kad gyventojams užtikrinta galimybė nemokamai DGASA atiduoti buityje susidarančias neapmokestinamų padangų atliekas (pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas), kurių surinkimo ir tvarkymo išlaidos, kaip ir šiuo metu, bus finansuojamos iš rinkliavos ar įmokos.
5) Nustatyti, kad DGASA surinktos EEĮ atliekos būtų perduodamos EEĮ gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijoms pagal užimamą rinkos dalį.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Simonas Gentvilas, bendradarbiaudamas su Aplinkos ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
3.1. Savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose faktiškai tvarkomos ne tik komunalinių atliekų sąvoką atitinkančios atliekos, bet ir kitos buityje susidarančios atliekos, pvz., buityje susidarančios statybinės, neapmokestinamų padangų (pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg) atliekos, tačiau galiojančios redakcijos ATĮ įtvirtintose sąvokose (ATĮ 2 straipsnio 391, 40, 41, 583, 585 dalys) ir kitose nuostatose, reglamentuojančiose savivaldybių organizuojamą atliekų tvarkymą (ATĮ 4 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis, 28 straipsnio 7 dalis, 30 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 305 straipsnio 2 dalis, 31 straipsnio 1 dalis) ir savivaldybių teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą (ATĮ 302 straipsnis), minimos tik komunalinės atliekos. Pagal galiojančios redakcijos ATĮ nuostatas į rinkliavą ar įmoką traukiamos tik komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos ir nenumatyta, kad į rinkliavą ar įmoką būtų galima įtraukti kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose sąnaudas.
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Nuosekliai aiškinant ATĮ nuostatas prieinama išvados, kad atliekų sąvoka apima komunalines atliekas, o atliekų tvarkymas apima atliekų surinkimą, todėl nėra aišku, kodėl vietinės rinkliavos pavadinime išskirtas „komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų“ ir „atliekų tvarkymas“.
3.2. ATĮ 2 straipsnio 584 dalyje sąvokos „reguliuojamoji kaina“ apibrėžtyje nurodyta, kad į reguliuojamąją kainą neįskaičiuojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina, nors į reguliuojamą kaina turėtų būti neįskaičiuojamos visos savivaldybių sąnaudos, patiriamos Tarybos nereguliuojamoje veikloje.
3.3. ATĮ 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rinkliavos ar įmokos dydį nustato savivaldybės taryba. Ši nuostata dalinai atkartoja ATĮ 302 straipsnio 10 dalies nuostatą, kuri taip pat reglamentuoja, kad savivaldybių tarybos tvirtina rinkliavos ar įmokos dydžius. Kuo turi vadovautis savivaldybės taryba nustatydama ir tvirtindama rinkliavos ar įmokos dydį nurodyta ATĮ 302 straipsnio 4 dalyje (vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais) ir ATĮ 302 straipsnio 10 dalyje (atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines kainas ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais).
ATĮ 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nustatomas rinkliavos ar įmokos dydis neturi viršyti Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio. Ši nuostata prieštarauja ATĮ 302 straipsnio 10 dalyje nustatytoms rinkliavos ar įmokos dydžio sudedamosioms dalims: savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines kainas ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis rinkliavos ar įmokos taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo patvirtina naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius.
Galiojančios redakcijos ATĮ nėra aiškiai reglamentuota, kad į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį gali būti įtrauktos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus RATC valdomų DGASA ir (ar) ŽAKA, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiavimo priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudos, taip pat savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudų, patiriamų vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, įtraukimą.
Galiojančios redakcijos ATĮ nenumatyta galimybė įtraukti į rinkliavą ar įmoką savivaldybių įgyvendinamų prevencijos priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, ne RATC valdomų DGASA eksploatacines sąnaudas, susijusias su EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų nemokamu priėmimu.
ATĮ 302 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtinti nauji rinkliavos ar įmokos dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad vietinė rinkliava nėra tapati valstybės nustatomiems mokesčiams, o sprendimą dėl rinkliavos dydžio, jo taikymo pradžios ir pabaigos priima savivaldybių tarybos, ATĮ netinkamai naudojama mokestinio laikotarpio sąvoka.
3.4. ATĮ 302 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad į būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina. Nuostatoje tiksliai nenurodyta, kad minėtos sąnaudos neįskaičiuojamos būtent į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas. Taip pat ATĮ 302 straipsnio 6 dalyje nenustatyta, kad RATC įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, RATC valdomų DGASA eksploatacines sąnaudos, susijusios su EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų nemokamu priėmimu, priskirtinos regioninės kainos būtinosioms sąnaudoms.
3.5. Nuosekliai ir kompleksiškai aiškinant ATĮ 2 straipsnio 581, 584, 585 dalių, 302 straipsnio 6, 10 dalių nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad dalis DGASA valdoma RATC, o dalis – savivaldybių ar savivaldybių pavedimu kitų juridinių asmenų (ne RATC), ir į tai, kad nors DGASA priskiriamos atliekų surinkimo infrastruktūrai (nereguliuojamai veiklai), jose vykdoma ir reguliuojamoji veikla (pvz., atliekų apdorojimas), konstatuotina, kad sąnaudų paskirstymas, kai dalis su DGASA veikla susijusių sąnaudų turi būti priskiriama reguliuojamai (t. y. priskiriamos RATC sąnaudoms ir įskaičiuojamos į regioninę kainą) ir dalis – nereguliuojamai (t. y. priskiriamos savivaldybių nustatomoms sąnaudoms ir įskaičiuojamos į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį) veiklai yra labai painus.
ŽAKA priskiriamos žaliųjų atliekų apdorojimo (kompostavimo) infrastruktūrai, tačiau ATĮ nėra aiškiai nustatyta, kad su ŽAKA veikla susijusios sąnaudos priskiriamos reguliuojamai veiklai, t. y. priskiriamos RATC sąnaudoms ir įskaičiuojamos į regioninę kainą. Galiojančiame ATĮ nenumatyta nuostatų, pagal kurias ne RATC valdomose DGASA ir (ar) ŽAKA vykdomo atliekų apdorojimo sąnaudos galėtų būti traukiamos į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį.
3.6. Galiojančios redakcijos ATĮ nenumatyta rinkliavos ar įmokos perskaičiavimo galimybė nustačius, kad prognozuoti rinkliavos ar įmokos dydžiai neleis surinkti iš atliekų turėtojų tokią lėšų sumą, kurios pakaktų užtikrinti savivaldybėje patiriamų komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudų, apskaičiuotų pagal galiojančią regioninę kainą, kompensavimą RATC ir atliekų tvarkytojams.
Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas netikslus indekso pavadinimas „vartojimo kainų indeksas“ ir jo skaitinė išraiška „1,1“, kuriai esant galima perskaičiuoti rinkliavą. Oficialiosios statistikos portale skelbiamas „vartotojų kainų indeksas“ (toliau – VKI), kuris reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti, šalies makroekonominiams rodikliams palyginamosiomis kainomis vertinti, analitiniams ir prognozavimo tikslams. Pagal Vartotojų kainų indekso sudarymo metodiką[2] VKI neturi matavimo vieneto ir prilyginamas 100 indekso punktų, infliacijai augant VKI reikšmės tampa didesnės už 100 indekso punktų, todėl skaitinė VKI reikšmė, kuriai esant galima perskaičiuoti rinkliavą turėtų būti „110“, o ne „1,1“.
3.7. ATĮ 302 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad taikant rinkliavą ar įmoką savivaldybėje, turi būti užtikrinamas savivaldybėje surenkamų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų, apskaičiuojamų pagal galiojančią regioninę kainą, kompensavimas (o ne apmokėjimas) RATC ir atliekų surinkėjams (o ne visiems tvarkytojams).
3.8. ATĮ 302 straipsnio 13 dalies 2 punkte klaidingai nustatyta, kad jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava, atliekų turėtojai atsiskaito su savivaldybe, vadovaudamiesi sudarytomis sutartimis. Praktikoje sutartys su atliekų turėtojais pasirašomos tik tose savivaldybėse, kuriose taikoma įmoka.
3.9. ATĮ 342 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 343 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad EEĮ gamintojai ir (ar) importuotojai arba jų organizacijos privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą), t. y. su RATC, dėl buitinių EEĮ atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose DGASA finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.
3.10. ATĮ įstatymo 3418 straipsnio 1 dalyje viena iš apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) gamintojams ir (ar) importuotojams, tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), nustatytų pareigų yra organizuoti apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą bei apmokėti apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas. ATĮ 3419 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 3420 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad MATĮ 3 priede nurodytų padangų (motociklų, lengvųjų automobilių, autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio, miško ūkio, orlaivių, statybos ir pramonės paskirties transporto priemonių padangų ir kitų padangų, sveriančių daugiau kaip 3 kg) gamintojai ir (ar) importuotojai arba jų organizacijos privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą), t. y. su RATC, dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose DGASA ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo proporcingai jų užimamai rinkos daliai.
3.11. Pagal ATĮ 28 straipsnį savivaldybės vykdomoji institucija yra atsakinga už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą. Pakeitus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės vykdomąja institucija vietoje savivaldybės administracijos direktoriaus (arba jo pavaduotojo) tapo savivaldybės meras. ATĮ savivaldybės vykdomajai institucijai priskirtos kelios funkcijos, kurių meras (kaip vykdomoji institucija) negali vykdyti vienas pats. ATĮ nuostatos nesuteikia merui teisės deleguoti kitiems asmenims ar įgalioti kitus asmenis pagal kompetenciją atlikti ATĮ jam numatytas funkcijas. Vietos savivaldos įstatymas taip pat nesuteikia merui minėtų teisių, išskyrus, kai tokios teisės numatytos atitinkamuose įstatymuose.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Siūloma pakeisti ATĮ nuostatas taip, kad į rinkliavą ar įmoką būtų galima įtraukti ne tik komunalinių, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudas.
Siekiant sudaryti galimybę savivaldybėms įtraukti į rinkliavą ar įmoką kitų buityje susidarančių atliekų, tvarkomų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, tvarkymo sąnaudas ir užtikrinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą siūloma ATĮ 2 straipsnį papildyti nauja sąvoka „komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos“. Pakeitimas atliekamas. Siekiant neriboti savivaldybių pasirinkimo, kokios komunalinėms nepriskiriamos ir buityje susidarančios atliekos vadovaujantis ATĮ 30 straipsnio 9 dalies nuostatomis[3] gali būti tvarkomos jų organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, baigtinis kitų buityje susidarančių atliekų sąrašas nesudaromas. Sąvoka „komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos“ nurodoma kartu su sąvoka „komunalinės atliekos“ naujos redakcijos ATĮ 2 straipsnio 391, 40, 41, 583, 585 dalyse, o 4 straipsnio 1 dalyje įvedamas jos sutrumpinimas – „kitos buityje susidarančios atliekos“, kuris naudojamas naujos redakcijos ATĮ 25, 28 straipsniuose, 30 straipsnio 4 dalyje, 302 straipsnio 1, 2, 5, 9, 11 dalyse, 305 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje.
Siūloma patikslinti rinkliavos (ATĮ 2 straipsnio 391 dalis, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir įmokos (ATĮ 2 straipsnio 391 dalis) pavadinimus nurodant „vietinė rinkliava už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą“ ir „įmoka už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą“. Naujas rinkliavos ar įmokos pavadinimas aiškiai nusako, kad rinkliava ar įmoka atliekų turėtojų mokama ne tik už komunalinių, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, kai jos tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
ATĮ 4 straipsnio 1 dalyje, siūloma nustatyti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka tvarkomos ne tik komunalinės atliekos, bet ir kitos buityje susidarančios atliekos.
ATĮ 25 straipsnyje siūloma patikslinti, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas ne tik jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms, bet ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti.
Priėmus šiuos ir toliau nurodytus ATĮ pakeitimus, bus ištaisyta teisinė spraga ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudos galės būti traukiamos į rinkliavą ar įmoką, savivaldybėms nereikės ieškoti papildomų kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo finansavimo šaltinių. Pakeitimas prisidės prie nelegalaus kitų buityje susidarančių atliekų atsikratymo gamtinėje aplinkoje rizikos mažinimo.
4.2. Siūloma patikslinti reguliuojamosios veiklos sąvoką (ATĮ 2 straipsnio 585 dalis) priskiriant valstybės reguliuojamajai veiklai RATC valdomų DGASA ir (ar) ŽAKA veiklą. Tokiu būdu bus išspręsta ne tik savivaldybių ir RATC keliama problema dėl dirbtinio RATC valdomų DGASA ir (ar) ŽAKA sąnaudų priskyrimo reguliuojamajai ir nereguliuojamajai veiklai, t. y. dėl painaus sąnaudų padalinimo ir priskyrimo Tarybos nustatomai regioninei kainai ar savivaldybių skaičiuojamai rinkliavos ar įmokos daliai, bet ir bus prisidėta prie DGASA ir (ar) ŽAKA veiklos skaidrinimo, bus užtikrintas šių aikštelių sąnaudų pagrįstumas (skaičiuojant pagrįstas sąnaudas būtų nustatomas pagrįstas rinkliavos ar įmokos dydis gyventojams). Taip pat siekiant tiksliai, nuosekliai ir teisingai taikyti sąvoką, išvengti rizikos, kad reguliuojamajai veiklai nepriskiriamos veiklos sąnaudos būtų įtrauktos į regioninę kainą, o ne į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį, arba rizikos, kad tos pačios nereguliuojamosios veiklos sąnaudos bus įtrauktos ir į regioninę kainą, ir į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį (t. y. siekiant išvengti dvigubo tų pačių sąnaudų apmokėjimo rizikos), nurodytos sąvokos apibrėžtyje nustatoma, kokia veikla nepriskiriama reguliuojamajai veiklai. Be to nurodytos sąvokos apibrėžtyje patikslinama, kad RATC vykdo ne tik komunalinių, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą.
Priskyrus RATC valdomų DGASA veiklą reguliuojamajai veiklai (naujos redakcijos ATĮ 2 straipsnio 585 dalis), kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo, kuris vykdomas RATC valdomose DGASA, ir RATC vykdomo tolimesnio kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudos galės būti įtrauktos į rinkliavą ar įmoką per regioninę kainą. Kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo DGASA, valdomose savivaldybių ar savivaldybių pavedimu kitų juridinių asmenų (ne RATC), ir šių atliekų tvarkymo, pasitelkiant atitinkamų tvarkytojų (ne RATC) pagalbą, sąnaudos būtų traukiamos į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį (pagal naujos redakcijos ATĮ 302 straipsnio 9 dalį).
Taip pat atsižvelgiant į ATĮ 342 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 343 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3419 straipsnio (naujos redakcijos ATĮ 3419 straipsnio 2 dalies 2 punktas), 3420 straipsnio (naujos redakcijos ATĮ 3420 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pakeitimus ir 3418 straipsnio papildymą 12 dalimi, kuriais siūloma atsisakyti DGASA eksploatacinių išlaidų, susijusių su EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų nemokamu priėmimu, finansavimo gamintojų ir (ar) importuotojų lėšomis, praplečiama „reguliuojamosios veiklos“ sąvoka į jos apimti įtraukiant gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu RATC valdomose DGASA ir (ar) ŽAKA tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 – aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.
4.3. ATĮ 28 straipsnyje, atsižvelgiant į savivaldybių prašymus, siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija (meras), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, gali priskirti atsakomybę už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą kitam asmeniui pagal kompetenciją.
4.4. Siūloma patikslinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (ATĮ 302 straipsnio 1 dalis). Pakeitimas atliekamas siekiant atliepti rinkliavos ar įmokos pavadinimo pakeitimą.
Siūloma pripažinti netekusia galios ATĮ 302 straipsnio 4 dalį ir apjungiant šiuo metu galiojančios redakcijos ATĮ 302 straipsnio 4 ir 10 dalių atitinkamas nuostatas naujos redakcijos ATĮ 302 straipsnio 9 dalyje atsisakyti pasikartojančių nuostatų dėl rinkliavos ar dydžio nustatymo. Be to, siūloma atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių tarybos nustato rinkliavos ar įmokos dydį, neviršydamos Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio, kadangi savivaldybių tarybos, nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydį, prie su regionine kaina susijusių sąnaudų turi pridėti savivaldybės skaičiuojamas (reguliuojamajai veiklai nepriskiriamas) sąnaudas.
ATĮ 302 straipsnio 5 dalyje siūloma patikslinti, kad į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas įskaičiuojamos ne tik su komunalinių, bet ir su kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė į regioninę kainą įtraukti visų savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje tvarkomų atliekų (įskaitant statybines, neapmokestinamų padangų, pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas) tvarkymo sąnaudas, priskiriamas reguliuojamosios veiklos sąnaudoms.
Taip pat ATĮ 302 straipsnio 5 dalyje siūloma įvesti sutrumpinimą „regioninės kainos būtinosios sąnaudos“ ir patikslinti, kad į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos veikloje, nepriskiriamoje reguliuojamajai veiklai. Šiuo pakeitimu siekiama atsisakyti ilgo savivaldybių nustatomų ir į rinkliavą ar įmoką traukiamų sąnaudų, nepriklausančių valstybės reguliuojamosios veiklos sąnaudoms, sąrašo minėjimo reguliuojamosios kainos sąvokoje. Savivaldybių nustatomos sąnaudos bus nurodytos naujos redakcijos ATĮ 302 straipsnio 9 dalyje.
Atsižvelgiant į ATĮ 342 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 343 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir 3419 straipsnio (naujos redakcijos ATĮ 3419 straipsnio 2 dalies 2 punktas) pakeitimus, 3420 straipsnio (naujos redakcijos ATĮ 3420 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 3418 straipsnio papildymą 12 dalimi, kuriais siūloma atsisakyti DGASA eksploatacinių išlaidų, susijusių su EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų nemokamu priėmimu, finansavimo gamintojų ir (ar) importuotojų lėšomis, praplečiama „reguliuojamosios veiklos“, į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas siūloma įskaičiuoti gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo savivaldybės pavedimu RATC valdomose DGASA ir (ar) ŽAKA sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 – aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą. Tokiu būdu būtų išvengta savivaldybių, RATC nesutarimų su gamintojais ir (ar) importuotojais, sumažėtų savivaldybių, RATC administracinė našta.
Be to, ATĮ 302 straipsnio 5 dalyje siūloma papildyti regioninės kainos būtinųjų sąnaudų sąrašą RATC įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudomis. Nustačius, kad atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudos kaip ir anksčiau bus traukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos regioninę kainą, būtų prisidėta prie daiktų, dar netapusių atliekomis, pakartotinio naudojimo skatinimo, atliekų turėtojų generuojamų atliekų kiekio mažinimo, atsakingo elgesio tvarkant atliekas formavimo.
ATĮ 302 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydžius turi taikyti Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį. Į rinkliavos ar įmokos dydį savivaldybės turi įtraukti savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų sąnaudas, komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus DGASA ir (ar) ŽAKA, kurias savivaldybių pavedimu valdo RATC, ATĮ 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudas, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudas, patiriamas veikloje, nepriskiriamoje reguliuojamajai veiklai, atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne RATC valdomose DGASA ir (ar) ŽAKA sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 – aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą. Šiuo pakeitimu ATĮ nurodomos visos savivaldybių skaičiuojamos ir prie su regionine kaina susijusių sąnaudų pridedamos sąnaudos, būtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, todėl trauktinos į rinkliavą ar įmoką. Taip pat ATĮ 302 straipsnio 10 dalyje siūloma įvesti sutrumpinimą „savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos“.
Siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl patvirtintų naujų rinkliavos ar įmokos dydžių taikymo pradžios ir trukmės priima savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Tarybos patvirtintos regioninės kainos galiojimo laikotarpį, į naujo rinkliavos ar įmokos dydžio, perskaičiuoto dėl ATĮ 302 straipsnio 7 ir 11 dalyse ir (ar) Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, patvirtinimo datą. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingose savivaldybėse dėl skirtingų priežasčių rinkliavos ar įmokos dydžių tvirtinimo ar perskaičiavimo datos nesutaps, savivaldybių taryboms paliekama diskrecijos teisė nustatyti, kada įsigaliotų nauji rinkliavos ar įmokos dydžiai.
4.5. ATĮ 302 straipsnio 11 dalyje siūloma numatyti rinkliavos ar įmokos perskaičiavimo galimybę, kai nustatoma, kad prognozuoti rinkliavos ar įmokos dydžiai neleis surinkti iš atliekų turėtojų tokią lėšų sumą, kurios pakaktų užtikrinti savivaldybėje patiriamų komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, apmokėjimą RATC ir atliekų tvarkytojams. Rinkliavos ar įmokos dydžio perskaičiavimas leis užtikrinti, kad už RATC ir atliekų tvarkytojų teikiamas paslaugas bus atsiskaityta rinkliavos ar įmokos lėšomis, o savivaldybėms nereikės ieškoti galimybių atsiskaityti už paslaugas iš savivaldybių biudžeto. Siūloma patikslinti, kad savivaldybės turi apmokėti (ne kompensuoti) RATC ir atliekų tvarkytojams (ne tik surinkėjams) jų faktiškai patirtas sąnaudas, kurios pagal ATĮ turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį.
4.6. ATĮ 342 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir ATĮ 343 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad EEĮ atliekų surinkimo DGASA ir laikymo išlaidos bus finansuojamos iš rinkliavos ar įmokos, o jų sutvarkymą organizuos ir finansuos EEĮ gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijos ir kad EEĮ gamintojų ir importuotojų ir jų organizacijų sutartyse su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir (arba) DGASA) dėl buitinių EEĮ atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose DGASA aikštelėse būtų aiškiai apibrėžta šiose aikštelėse surinktų EEĮ atliekų perdavimo EEĮ gamintojams ir (ar) importuotojams ir jų organizacijoms pagal jos užimamą rinkos dalį tvarka. Dėl to EEĮ gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijoms bus lengviau pasiekti Vyriausybės nustatytas EEĮ atliekų tvarkymo užduotis ir nebus rizikos kilti ginčams dėl DGASA eksploatacinių išlaidų įkainio dydžio nustatymo, jo pagrįstumo ir dėl sutarčių nepasirašymo tarp RATC ir EEĮ gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijų. Gyventojai nebus skatinami EEĮ atliekų atsikratymu DGASA ir jose bus daugiau vietos kitų buityje susidarančių gaminių, kuriems netaikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų surinkimui. Motyvuos EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijas ieškoti efektyvesnių EEĮ atliekų surinkimo būdų, patogesnių gyventojams ir sumažės EEĮ atliekų patekimas į mišrias komunalines atliekas.
4.7. Papildant 3418 straipsnį 12 dalimi, pakeičiant ATĮ 3419 ir 3420straipsnius siūloma nustatyti, kad gyventojams būtų užtikrinta galimybė nemokamai DGASA atiduoti buityje susidarančias neapmokestinamųjų padangų atliekas (pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų atliekas ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas), motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas. Motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas į DGASA galės pristatyti tik tos savivaldybės gyventojai, turintys vairuotojo pažymėjimą. DGASA nemokamai iš gyventojo, turinčio vairuotojo pažymėjimą, galimų per vienerius kalendorinius metus priimti motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vienetų kiekį nustatys savivaldybės taryba arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Nemokamai priimamų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų surinkimo ir laikymo išlaidos, kaip ir neapmokestinamųjų padangų atliekų, bus finansuojamos iš rinkliavos ar įmokos, o jų sutvarkymą organizuos ir finansuos šių padangų gamintojai ir (ar) importuotojai ir jų organizacijos proporcingai užimamai rinkos daliai. Siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti prievolę ne tik padangų gamintojams ir (ar) importuotojams ir jų organizacijoms, bet ir savivaldybei ar DGASA administratoriui sudaryti tarpusavio sutartis dėl DGASA nemokamai surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš DGASA ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai organizacijos užimamai rinkos daliai. Neapmokestinamųjų padangų atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidos, kaip ir šiuo metu, bus finansuojamos iš rinkliavos ar įmokos. Dėl to gyventojams bus aišku, kokias padangų atliekas bus galima nemokamai pristatyti į DGASA. Taip pat bus užtikrintas DGASA nemokamai surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų savalaikis sutvarkymas, nes nebus rizikos kilti ginčams tarp atitinkamų RATC ir atitinkamų padangų gamintojų ir (ar) importuotojų ir jų organizacijų dėl DGASA eksploatacinių išlaidų, susijusių su motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų surinkimu ir laikymu, pagrįstumo ir finansavimo. Padidės motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų surinkimas autoservisuose ir pas padangų platintojus, nes paskatins gyventojus įsigyti padangas pas legalius padangų platintojus ir jas keistis legaliuose autoservisuose, o DGASA turės daugiau fizinės vietos kitų buityje susidarančių atliekų priėmimui. Sumažins administracinę naštą RATC, nes nereikės atskirai išskaičiuoti sąnaudų, patiriamų priimant nemokamai motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas.
4.8. Siūloma atlikti techninio pobūdžio pakeitimus:
4.8.1. ATĮ 2 straipsnio 583 dalyje sąvokos „regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai“ apibrėžtyje nurodyti trūkstamą savivaldybių teritorijose veikiančių atliekų apdorojimo įrenginių pavadinimą „mechaninio apdorojimo įrenginiai“.
4.8.2. Patikslinti sąvokos „reguliuojamoji kaina“ apibrėžtį (ATĮ 2 straipsnio 584 dalis) nurodant, kad į reguliuojamąją kainą neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos veikloje nepriskiriamoje reguliuojamajai veiklai. Pakeitimas susijęs su ATĮ 302 straipsnio 10 dalies pakeitimu, kuriuo bus papildytas į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį trauktinų sąnaudų sąrašas. ATĮ 2 straipsnio 584 dalies pakeitimu siekiama atsisakyti ilgo savivaldybių nustatomų ir į rinkliavą ar įmoką traukiamų sąnaudų, nepriklausančių valstybės reguliuojamosios veiklos sąnaudoms, sąrašo minėjimo reguliuojamosios kainos sąvokoje, kadangi, kaip minėta, savivaldybių nustatomos sąnaudos bus nurodytos ATĮ 302 straipsnio 10 dalyje.
4.8.3. ATĮ 30 straipsnio 3 dalies 4 punkte įvesti sutrumpinimus „rinkliava“ ir „įmoka“, kuriuos nurodyti ATĮ 302 straipsnio 1, 3, 4, 9, 10, 11, 12 dalyse, 305 straipsnio 2, 4 dalyse.
4.8.4. ATĮ 302 straipsnio 3 dalyje 305 straipsnio 4 dalyje patikslinti, kad Vyriausybė tvirtina rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo taisykles. Ankstesniame ATĮ pakeitime buvo praleisti žodžiai „dydžio nustatymo“.
4.8.5. ATĮ 302 straipsnio 12 dalies 2 punkte ištaisyti techninę klaidą įrašant žodį „įmoka“ vietoje žodžio „rinkliava“, kadangi sutartys su atliekų turėtojais sudaromos tik tose savivaldybėse, kuriose taikoma įmoka.
4.8.6. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas dėl teisės aktų skelbimo ATĮ 31 straipsnio 3 dalyje patikslinti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti paskelbtos Teisės aktų registre. Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti skelbiamos savivaldybių interneto svetainėse.
4.8.7. Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma ištaisyti techninio pobūdžio netikslumus ir nustatyti, kad savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali vietinės rinkliavos dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartotojų (ne „vartojimo“) kainų indeksą (VKI), jeigu jis didesnis negu 110 (galiojančios redakcijos Rinkliavų įstatyme nurodytas skaičius „1,1“). Pagal Vartotojų kainų indekso sudarymo metodiką[4] VKI neturi matavimo vieneto ir prilyginamas 100 indekso punktų, infliacijai augant VKI reikšmės tampa didesnės už 100 indekso punktų, todėl skaitinė VKI reikšmė, kuriai esant galima perskaičiuoti rinkliavą turėtų būti „110“, o ne „1,1“. Indekso pavadinimas atitiks Valstybės duomenų agentūros Oficialiajame statistikos portale skelbiamą indeksą. Šis pakeitimas įsigaliotų kartu su Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimu.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriui bei gyventojams (žr. 4. klausimą).
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus kitų įstatymų priimti ar keisti nereikia.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja ES dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus:
1) Taryba turės patvirtinti Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikos, patvirtintą Tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1804 „Dėl Komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“, pakeitimą. Šio teisės akto pakeitimą siūloma patvirtinti iki 2024 m. liepos 31 d.
2) Vyriausybė turės patvirtinti Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklių patvirtinimo“, pakeitimą. Šio teisės akto pakeitimą siūloma patvirtinti iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.
3) Savivaldybių tarybos turės patvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių ir rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktų pakeitimus. Šių teisės aktų pakeitimus siūloma atlikti iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomų lėšų iš biudžeto nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra: „atliekos“, „komunalinių atliekų tvarkymo paslauga“, „atliekų prevencija“, „rinkliava“, „įmoka“, „atliekų tvarkymas“, „reguliuojamoji veikla“, „reguliuojamoji kaina“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo narys
[1] Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 112, 12, 28, 30, 301, 302, 351 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251, 303, 304, 305, 306, 307, 308, 309 straipsniais, septintuoju1 ir septintuoju2 skirsniais įstatymą Nr. XIV-875 (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymas).
[2] Patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. DĮ-150 „Dėl Vartotojų kainų indekso sudarymo metodikos patvirtinimo“.
[3] „9. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose.“
[4] Patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. DĮ-150 „Dėl Vartotojų kainų indekso sudarymo metodikos patvirtinimo“.