LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio kodekso

1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 IR 6.993 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4068

2021 m. gegužės 19 d. Nr. 102-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Agnė Širinskienė.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja E. Tamošiūnienė, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas A. Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė J. Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė J. Dudoravičiūtė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. Taškūnas, Policijos departamento atstovas K. Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas D. Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja K. Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai J. Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja S. Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja E. Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas T. Mickevičius, Mokestinių ginčų komisijos prie LRV pirmininkas E. Raistenskis, Administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja E. Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris V. Lubauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti
2.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M. Civilkienė	14			Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma įtvirtinti juridinių asmenų pareigas, sietinas su Nacionalinės elektroninės siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės naudojimu (pavyzdžiui, juridinis asmuo įpareigojamas elektroninio pristatymo dėžutės adresą nurodyti juridinio asmens dokumentuose (Projekto 3 straipsniu siūlomas keisti Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei tai, kad elektroninio pristatymo dėžutės adresas būtų privalomas duomuo, kuris turės būti nurodytas Juridinių asmenų registre (6 straipsniu siūlomo keisti Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 5 p.), kyla abejonės dėl praktinių ir teisinių galimybių šiuos reikalavimus taikyti iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotiems juridiniams asmenims.	Pritarti	Komiteto organizuotų klausimų metu apsispręsta Projekto 14 straipsnį papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis šio įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 straipsnių nuostatos taikomos juridiniams asmenims, registruotiems Juridinių asmenų registre po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir juridiniams asmenims, po šio įstatymo įsigaliojimo dienos keičiantiems Juridinių asmenų registre nurodytus duomenis.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-20	1, 2, 3			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius, įrašant juose nuostatą dėl elektroninio pašto adreso privalomo nurodymo juridinio asmens dokumentuose bei įtvirtinant taisyklę, kad dokumentų gavimas asmens elektroninio pašto adresu visais atvejais prilyginamas dokumentų gavimui gyvenamosios ar verslo vietos adresu. Siūlymai diskutuotini. Pirma, pastebėtina, kad projekte neatsižvelgta į tai, kad gyvenamosios ar verslo vietos adresu ir elektroniniu paštu siunčiamų dokumentų turinio saugumui ir patikimumui užtikrinti, siuntėjui ir gavėjui identifikuoti yra taikomos skirtingos taisyklės. Projekte taip pat neatsižvelgta į tai, kad dokumentų pateikimas elektroninio pašto adresu nėra vienintelis galimas būdas perduoti dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai nustato atvejus, kai dokumentai turi būti pateikti kitomis nei elektroninis paštas elektroninių ryšių priemonėmis. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnyje nustatyta, kad „Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.“ Jame taip pat nustatyta, kad „Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas“, „Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.“ Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintą Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Taigi proceso dalyviai, neprisijungę prie LITEKO VEP posistemio paskyros, negali nei gauti, nei siųsti procesinių dokumentų, nors ir turi elektroninio pašto adresą ir yra nurodę jį teismui. Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad „Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.“ Be to, jame nustatyti reikalavimai Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti ir naudojant šias priemones ir įrangą taikomos taisyklės, įskaitant galimybę reikalauti, kad tiekėjo dokumentai būtų pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pastebėtina ir tai, kad CK 1.73 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.“ Taigi tam, kad dokumentas atitiktų įstatymo reikalaujamą rašytinio dokumento formą, nepakanka surašyti dokumentą ir jį persiųsti elektroniniu paštu. Dokumento turinys turi būti apsaugotas nuo galimo pakeitimo jį perduodant, be to, turi būti numatytos priemonės identifikuoti jį pasirašiusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad galiojančios CK nuostatos netrukdo perduoti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą, nustačius tokio perdavimo taisykles teisės aktuose ar šalims susitarus. Tuo tarpu priėmus siūlomas pataisas, galimos neigiamos teisinės pasekmės. Elektroniniu paštu siunčiant dokumentus, kurių turinys nėra apsaugotas atitinkamomis priemonėmis ir nėra užtikrinta galimybė identifikuoti jį pasirašiusį asmenį, nei dokumento siuntėjas, nei dokumento gavėjas negalėtų būti tikras, kad perduodant dokumentą jis nebuvo pakeistas ir kad jo turinys netapo žinomu tretiesiems asmenims. Taigi ne kiekvienas elektroniniu paštu perduotas dokumentas atitiktų CK nustatytus rašytinio dokumento reikalavimus, o tokių reikalavimų neatitinkantis dokumentas ginčo atveju negalėtų būti tinkamu įrodymu. Be to, susirašinėjimas elektroniniu paštu nėra pati tinkamiausia priemonė užtikrinti susirašinėjimo slaptumą.	Atsižvelgti	Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)).
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-20	1, 2, 3			Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto nuostatų įgyvendinimas būtų susijęs su papildomomis lėšų sąnaudomis, pertvarkant juridinių asmenų dokumentų tvarkymą ir valdymą, jų archyvavimą, atsižvelgiant į elektroninių dokumentų tvarkymo ir archyvavimo ypatumus. Pastebėtina, kad pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal nurodyto įstatymo 12 straipsnį, tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). Be to, svarstytina, ar, priėmus projektu siūlomus CK pakeitimus, nebūtų apsunkintas naujų juridinių asmenų steigimas, jų veiklos pradžia, nes, tik įsteigus juridinį asmenį, pastarasis visuose savo raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose privalėtų nurodyti savo elektroninio pašto adresą ir juo naudotis, įskaitant juridinio asmens oficialių dokumentų siuntimą. Kiekvienas juridinis asmuo tuo tikslu privalėtų įsigyti kompiuterinę techniką arba savo elektroninio pašto adresą sukurti bei juo naudotis naudodamasis kitų asmenų turimomis techninėmis priemonėmis. Tai kiekvienam juridiniam asmeniui pareikalautų papildomų išlaidų, nepaisant to, kokios apimties veiklą steigiamas juridinis asmuo planuoja vykdyti.	Atsižvelgti	Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)).
5.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-10-19				Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1151, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturime.	Atsižvelgti	Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Gulbinas Tomas 2018-02-15				Pasiūlymai LR civilinio kodekso pakeitimo projektui: 1. Šiuo laikotarpiu priimti teisės aktus, numatančius prievolę asmenims pateikti savo elektroninio pašto adresą yra skubotas, kadangi pirmiausia turi būti įgyvendintas elektroninis parašas, kad būtų galima identifikuoti siunčiamąjį ir, kad identifikuotas gavėjas patvirtintų žinutės gavimą, ko pasekmėje nebūtų galima nuneigti elektroninės žinutės gavimą. 2. Išsiuntus tam tikrus dokumentus elektronine žinute gyventojui, jam tai papildomai kainuotų popieriui ir atsispaudinimui siųstų dokumentų, todėl šiais įstatymo pakeitimais finansinė našta yra perkeliama gyventojams. 3. Pagal vyraujantį protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus elektroniniu paštu būtų galima siųsti gyventojui tik informacinio pobūdžio žinutę, kad jis atsiimtų siunčiamus dokumentus pašto skyriuje, kurie jam nebuvo įteikti, kas leistų konstatuoti apie siuntos gavėjo faktinį informavimą. 4. Už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba tokių melagingų duomenų pateikimą jau yra numatyta administracinė atsakomybė LR administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnyje, kurio praktiškai policijos pareigūnai netaiko, neįgyvendina. Tai padarius, gyventojai aktyviau deklaruotų savo gyvenamąsias vietas. 5. Suvaržius arba panaikinus dokumentų įteikimą tiesiogiai paštu, būtų mažinamos ar naikinamos kurjerių pareigybės, mažėtų pašto darbuotojų, jų skyrių, todėl atsirastų didesnis nedarbas Lietuvoje.	Atsižvelgti	Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)).

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Gulbinas Tomas

2018-02-15

Pasiūlymai LR civilinio kodekso pakeitimo projektui:

1. Šiuo laikotarpiu priimti teisės aktus, numatančius prievolę asmenims pateikti savo elektroninio pašto adresą yra skubotas, kadangi pirmiausia turi būti įgyvendintas elektroninis parašas, kad būtų galima identifikuoti siunčiamąjį ir, kad identifikuotas gavėjas patvirtintų žinutės gavimą, ko pasekmėje nebūtų galima nuneigti elektroninės žinutės gavimą.

2. Išsiuntus tam tikrus dokumentus elektronine žinute gyventojui, jam tai papildomai kainuotų popieriui ir atsispaudinimui siųstų dokumentų, todėl šiais įstatymo pakeitimais finansinė našta yra perkeliama gyventojams.

3. Pagal vyraujantį protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus elektroniniu paštu būtų galima siųsti gyventojui tik informacinio pobūdžio žinutę, kad jis atsiimtų siunčiamus dokumentus pašto skyriuje, kurie jam nebuvo įteikti, kas leistų konstatuoti apie siuntos gavėjo faktinį informavimą.

4. Už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba tokių melagingų duomenų pateikimą jau yra numatyta administracinė atsakomybė LR administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnyje, kurio praktiškai policijos pareigūnai netaiko, neįgyvendina. Tai padarius, gyventojai aktyviau deklaruotų savo gyvenamąsias vietas.

5. Suvaržius arba panaikinus dokumentų įteikimą tiesiogiai paštu, būtų mažinamos ar naikinamos kurjerių pareigybės, mažėtų pašto darbuotojų, jų skyrių, todėl atsirastų didesnis nedarbas Lietuvoje.

Atsižvelgti

Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068

Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)).

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-12-14	1, 2, 3	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. S-2017-10722, pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus išvadoms gauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1151 (toliau – CK projektas) ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152 (toliau – GVDĮ projektas) ir teikia jiems savo pastabas ir pasiūlymus. Dėl CK projekto Iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 20 d. išvadoje Nr. XIIIP-1151 pateiktiems argumentams. Papildomai norėtume atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: 1. CK projektu siūlomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalies ir 6.166 straipsnio pakeitimai, manytume, turėtų būti vertinami sistemiškai su kitomis galiojančių įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis oficialų susižinojimą su fiziniais ir juridiniais asmenimis elektroninių ryšių priemonėmis bei asmens identifikavimą: - visų pirma atsižvelgtina į Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Šios nuostatos CK projektu nesiūloma keisti; - teismo procese susižinojimas su proceso dalyviais vyksta proceso įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (175¹ straipsnis), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (8¹ straipsnis), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (74 straipsnis ir kt.) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (573 straipsnis ir kt.) numatyta galimybė įteikti proceso dalyviams procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Vadovaujantis minėtomis proceso įstatymų nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas. Aprašas nustato, kad teismo susižinojimas su proceso dalyviais vyksta per Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį; - Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad elektroninis parašas visais atvejais turi šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria. Atitinkamos pozicijos dėl dokumento teksto apsaugos ir parašo identifikavimo laikomasi ir teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1438/2013 pažymėjo, kad „tik esant elektroniniam parašui galima objektyviai įvertinti, kad atitinka tikrovę elektroninio laiško siuntėjo ir gavėjo duomenys ir kad šio laiško turinys ir kiti duomenys taip pat atitinka tikrovę, t. y. nėra prielaidų abejonėms, kad elektroninio laiško turinys gali būti modifikuotas“. Mūsų manymu, nurodytais įstatymuose įtvirtintais susižinojimo saugumo reikalavimais siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir teisinių santykių apibrėžtumą bei užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui.	Atsižvelgti	Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)).
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-12-14	1, 3	2. Elektroninio pašto naudojimas oficialiai susižinoti su fiziniais ar juridiniais asmenimis, nekeliant jokių papildomų saugumo reikalavimų, manytina, nebūtų suderinamas su teisinio tikrumo ir teisinių santykių apibrėžtumo principais. Šiame kontekste kyla abejonių dėl CK projektu siūlomo Civilinio kodekso 6.166 straipsnio pakeitimo, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad pranešimas tampa žinomas adresatui nuo to momento, kai jis pasiekia jo elektroninį paštą. Šio pakeitimo įgyvendinimas suponuotų konkrečias teisines pasekmes – adresato informavimo prezumpciją. Manytina, kad taikant šią nuostatą praktikoje gali kilti neaiškumų, kada turėtų būti laikoma, kad pranešimas pasiekė adresatą elektroniniu paštu. Siekiant išvengti tokių neaiškumų, galėtų būti pasitelkiami galiojančiuose teisės aktuose numatyti saugūs technologiniai sprendimai, tokie kaip Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema (E. siuntų pristatymo sistema), kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914. Šių nuostatų 6.5 papunktyje įtvirtinta, kad E. siuntų pristatymo sistemoje, be kita ko, laiko žymomis fiksuojamas elektroninių siuntų išsiuntimas, pristatymas ir gavimas. 3. Vertinant CK projektu siūlomą Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies pakeitimą, pažymėtina, kad ir šiuo metu Juridinių asmenų registre, be kita ko, įrašoma ir tvarkoma tokia bendroji informacija apie juridinį asmenį, kaip šio juridinio asmens elektroninio pašto adresas korespondencijai ir kontaktinis mobiliojo telefono numeris (Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 23.21, 26.2 papunkčiai). Todėl siūlomas Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies pakeitimas vertintinas kaip perteklinis. Apibendrinant 1–3 punktuose išdėstytus argumentus, laikytina, kad jau šiame rašte nurodytas galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes pasiekti projekto tikslus – užtikrinti efektyvų dokumentų įteikimą fiziniams ir juridiniams asmenims elektroninių ryšių priemonėmis, mažinti išlaidų pašto paslaugoms ar kanceliarinėms prekėms poreikį ir pan. Tuo tarpu nei iš CK projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto rengėjai mano, kad šiame rašte nurodytas galiojantis teisinis reguliavimas yra nepakankamas. Kita vertus, manytina, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia fiziniams ir juridiniams asmenims patiems susitarti, kad jų tarpusavio susižinojimas (pavyzdžiui, sutarties šalių tarpusavio informavimas) civiliniuose teisiniuose santykiuose vyks elektroniniu paštu – tokiu atveju patys teisinių santykių dalyviai prisiimtų riziką dėl tokio susižinojimo saugumo ir asmens identifikavimo. <...> Apibendrinant pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta toliau svarstyti siūlomus pakeitimus, turėtų būti keičiama šių pakeitimų įsigaliojimo data (2020 m. sausio 1 d.) bei tikslinamas aiškinamasis raštas (nurodant konkretų biudžeto asignavimų poreikį).	Atsižvelgti	Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)).
3.	Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-12		Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. S-2017-10722, pagal kompetenciją išnagrinėjo Seimo nario Simono Gentvilo parengtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1151 (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.44 straipsnio 1 dalį, nustatančią baigtinį privalomos informacijos, kuri turi būti nurodyta juridinio asmens dokumentuose, naudojamuose santykiuose su kitais subjektais, sąrašą. Įstatymo projektu siūloma papildyti šią dalį nauju 4 punktu, nustatant, kad be Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje jau įtvirtintos informacijos, juridinio asmens dokumentuose taip pat turėtų būti nurodytas ir juridinio asmens elektroninio pašto adresas. Ūkio ministerija mano, kad Įstatymo projektu siekiami tikslai sveikintini ir diskutuotini pasirinkus tinkamas įgyvendinimo priemones, svarstant alternatyvius dokumentų perdavimo elektroninių ryšių priemonėmis būdus bei užtikrinant siunčiamos informacijos ir dokumentų saugumą bei galimybę identifikuoti siuntėją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įvertinti nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo informacinės sistemos – E. pristatymas suteikiamas galimybes Įstatymo projektu siekiamiems tikslams įgyvendinti bei sudarant alternatyvą fiziniam popierinių dokumentų siuntimui. Tačiau, siekiant išvengti papildomos reguliavimo naštos, šiuo metu tokia elektroninio dokumentų siuntimo galimybė turėtų išlikti kaip alternatyva, o ne prievolė tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama, kad dokumentų perdavimas elektroniniu paštu būtų laikomas tinkamu ir teisėtu dokumentų įteikimo būdu. Minėto tikslo pasiekimas Įstatymo projekte siūlomais pakeitimais yra abejotinas, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalimi, rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Pažymėtina, kad esminis šios nuostatos tikslas užtikrinti, kad būtų elektroninių ryšių priemonėmis siunčiami dokumentai gavėją pasiektų saugiai bei būtų galimybė identifikuoti siunčiančiojo asmens parašą. Taigi, vadovaujantis aukščiau minėta Civilinio kodekso nuostata, nėra draudžiama pateikti ir siųsti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra tinkamai užtikrinamas siunčiamų dokumentų saugumas bei sudaryta galimybė identifikuoti siuntėją. Be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamas pavyzdys dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nuostatų, leidžiančių dokumentus teikti elektroninių ryšių priemonėmis bei nurodant, kad šios nuostatos patvirtina, kad valstybės institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys de facto vykdo oficialių dokumentų perdavimą elektroniniu paštu, taip pagrindžiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, nėra tikslus. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintu procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemiu. Pažymėtina, kad asmuo, jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio, privalo patvirtinti savo tapatybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, siekiant nustatyti aiškų reguliavimą, tikslinga kompleksiškai peržiūrėti Civilinio kodekso nuostatas. Įstatymo projektu pakeitus Civilinio kodekso 2.44 straipsnį ir įtvirtinus elektroninį paštą kaip vieną iš pagrindinių ne tik komunikacijos priemonių, bet ir alternatyvą oficialių ir įrodomąją galią turinčių dokumentų siuntimui buveinės adresu, manytina, kad atitinkamai turėtų būti įvertinta Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalis elektroninio pašto adreso, kaip vieno iš Juridinių asmenų registro duomenų, atžvilgiu. Taip pat turėtų būti įvertinta ir pagrįsta, kodėl Įstatymo projektu siūlomas vienas konkretus dokumentų bei informacijos siuntimo (perdavimo) kanalas – elektroninis paštas. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma keisti ir Civilinio kodekso 2.49 straipsnį, kuris reglamentuoja juridinio asmens buveinę. Įstatymo projektu siūloma pakeisti šio straipsnio 3 dalį nustatant, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pašto adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas Civilinio kodekso straipsnis nustato reguliavimą dėl juridinio asmens buveinės, o ne dokumentų įteikimo, Įstatymo projektu siūlomas Civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimas savo turiniu nėra tinkamas. Kartu pažymėtina, kad Ūkio ministerija pagal kompetenciją pastabų dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo neteikia.	Atsižvelgti	Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)).
4.	Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2018-06-13		Susisiekimo ministerija susipažino su įstatymų projektais Nr. XIIIP-1151 ir XIIIP-1152 ir teikia šią informaciją. Vykdydama 2018 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 255 „Dėl Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo" pakeitimo“ 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ (2020 m. III ketv.), Susisiekimo ministerija parengė ir artimiausiu metu pateiks institucijų išvadoms gauti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 2.44, 2.49, 2.66, 6.166, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.749, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 116, 117, 121, 123 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 23, 24, 33, 72, 74, 75, 76, 134 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas asmenims susirašinėti su viešojo administravimo subjektais, teismais ir kitomis valstybės institucijomis (toliau visos kartu – viešojo administravimo subjektai) per vieną langelį elektroninių ryšių priemonėmis (per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą , toliau – E. pristatymo sistema), taip pat didinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus. Įstatymų projektų uždaviniai: - įteisinti vieną saugų ir patikimą elektroninį langelį valstybės mastu ir užtikrinti, kad visi viešojo administravimo subjektai dirbtų efektyviau, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, nekuriami ir nepalaikomi besidubliuojantys elektroniniai sprendimai, pritaikyti tik vienos institucijos ar sektoriaus poreikiams, taip pat sukeliantys nepatogumus ir painiavą asmenims; - užtikrinti, kad visi viešojo administravimo subjektai nuo 2020 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus, kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis viena saugia ir patikima valstybės informacine sistema; - įteisinti asmenų elektroninio pristatymo dėžutes, kurių adresas būtų naudojamas teikiant (užsakant) viešąsias ir administracines paslaugas valstybėje; - sukurti teisines prielaidas, kad visas viešojo administravimo subjektų susirašinėjimas su asmenimis pirmiausiai būtų vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis viena valstybės informacine sistema, o įprastomis pašto paslaugomis būtų naudojamasi tik esant tam tikroms prielaidoms (sąlygoms). Viešojo administravimo subjektų bei asmenų susirašinėjimo skaitmeninimas pagrįstas pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu. Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m. – 75,2 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc. Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis tokių buvo 26 proc., 2017 m. –22,4 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo administravimo subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 – 48 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. šis skaičius pasieks 60 proc. Teismų veiklos 2017 m. apžvalgoje nurodoma, kad beveik 70 proc. visų teismuose išnagrinėtų civilinių ir administracinių bylų – elektroninės, taip pat pastebima tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius reikšmingai didėja, todėl apžvalgoje daroma išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Minėtoje apžvalgoje taip pat teigiama, kad 2017 m. apytiksliai 3 iš 4 (75 proc.) bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtų civilinių bylų, ir 1 iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma. Per 2017 m. naudojantis portalu e.teismas.lt Lietuvos teismams buvo pateikti 462 tūkst. vnt. procesinių dokumentų (civilinėse bylose – 430 036, administracinėse bylose – 30 383, administracinių nusižengimų (administracinės teisės pažeidimų) bylose – 1 180) ir konstatuojama, kad elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo, o šiuos pozityvius pokyčius lemia modernėjantys teismai ir aktyvi informacinės visuomenės plėtra. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir sudarys prielaidas spartinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. Pažymėtina, kad įgyvendinus įstatymų projektus, bus taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo administravimo subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo administravimo subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą. E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. pavardenis@gmail.com, vardas@yahoo.com ir t. t.): 1. Skirtingai nei el. paštas, E. pristatymo sistema užtikrina visišką duomenų apsaugą – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Tai ypač aktualu dėl to, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įsigalioja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Šis reglamentas sugriežtina asmens duomenų apsaugą, todėl elektroniniu būdu siunčiamų laiškų saugumo aspektas taps vienu iš svarbiausių. 2. E. pristatymo sistema leidžia gerokai sumažinti nepristatytų ar „pasimetusių“ laiškų skaičių. Per E. pristatymo sistemą siųsta elektroninė siunta tikrai pasieks instituciją, teismą ir asmuo matys, kada elektroninė siunta buvo gauta ir kada perskaityta, todėl nebus „pamestų“, „negautų“, į „šiukšlių dėžę“ įkritusių elektroninių laiškų. 3. Kiekviena e. siunta E. pristatymo sistemoje turi unikalų kodą, kurį vartotojas gali perduoti suinteresuotajai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo. 4. Elektroninių siuntų siuntimas per E. pristatymo sistemą šiuo metu yra nemokamas, ją galima išsiųsti neišeinant iš namų, negaištant laiko (palyginimui, viena registruotas pašto siunta vidutiniškai kainuoja apie 1 Eur). Jeigu asmuo neturi elektroninio pristatymo dėžutės, jam siunta bus atspausdinta ir pristatyta kaip registruotoji pašto siunta (paslauga mokama priklausomai nuo siuntos dydžio – lapų skaičiaus). Planuojama, kad Susisiekimo ministerijos parengtus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti š. m. rudens sesijoje. Atsižvelgdama į šią informaciją, Susisiekimo ministerija informuoja, kad pritaria Seimo nario pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1151 ir XIIIP-1152 ta apimtimi, kuria siekiama įteisinti tik elektroninio pristatymo dėžutę.	Atsižvelgti	Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)).

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2017-12-14

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. S-2017-10722, pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus išvadoms gauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1151 (toliau – CK projektas) ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152 (toliau – GVDĮ projektas) ir teikia jiems savo pastabas ir pasiūlymus.

Dėl CK projekto

Iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 20 d. išvadoje Nr. XIIIP-1151 pateiktiems argumentams. Papildomai norėtume atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

1. CK projektu siūlomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalies ir 6.166 straipsnio pakeitimai, manytume, turėtų būti vertinami sistemiškai su kitomis galiojančių įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis oficialų susižinojimą su fiziniais ir juridiniais asmenimis elektroninių ryšių priemonėmis bei asmens identifikavimą:

- visų pirma atsižvelgtina į Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Šios nuostatos CK projektu nesiūloma keisti;

- teismo procese susižinojimas su proceso dalyviais vyksta proceso įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (175¹ straipsnis), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (8¹ straipsnis), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (74 straipsnis ir kt.) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (573 straipsnis ir kt.) numatyta galimybė įteikti proceso dalyviams procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Vadovaujantis minėtomis proceso įstatymų nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas. Aprašas nustato, kad teismo susižinojimas su proceso dalyviais vyksta per Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį;

- Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad elektroninis parašas visais atvejais turi šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria.

Atitinkamos pozicijos dėl dokumento teksto apsaugos ir parašo identifikavimo laikomasi ir teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1438/2013 pažymėjo, kad „tik esant elektroniniam parašui galima objektyviai įvertinti, kad atitinka tikrovę elektroninio laiško siuntėjo ir gavėjo duomenys ir kad šio laiško turinys ir kiti duomenys taip pat atitinka tikrovę, t. y. nėra prielaidų abejonėms, kad elektroninio laiško turinys gali būti modifikuotas“.

Mūsų manymu, nurodytais įstatymuose įtvirtintais susižinojimo saugumo reikalavimais siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir teisinių santykių apibrėžtumą bei užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui.

Atsižvelgti

Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068

Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2017-12-14

2. Elektroninio pašto naudojimas oficialiai susižinoti su fiziniais ar juridiniais asmenimis, nekeliant jokių papildomų saugumo reikalavimų, manytina, nebūtų suderinamas su teisinio tikrumo ir teisinių santykių apibrėžtumo principais. Šiame kontekste kyla abejonių dėl CK projektu siūlomo Civilinio kodekso 6.166 straipsnio pakeitimo, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad pranešimas tampa žinomas adresatui nuo to momento, kai jis pasiekia jo elektroninį paštą. Šio pakeitimo įgyvendinimas suponuotų konkrečias teisines pasekmes – adresato informavimo prezumpciją. Manytina, kad taikant šią nuostatą praktikoje gali kilti neaiškumų, kada turėtų būti laikoma, kad pranešimas pasiekė adresatą elektroniniu paštu. Siekiant išvengti tokių neaiškumų, galėtų būti pasitelkiami galiojančiuose teisės aktuose numatyti saugūs technologiniai sprendimai, tokie kaip Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema (E. siuntų pristatymo sistema), kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914. Šių nuostatų 6.5 papunktyje įtvirtinta, kad E. siuntų pristatymo sistemoje, be kita ko, laiko žymomis fiksuojamas elektroninių siuntų išsiuntimas, pristatymas ir gavimas.

3. Vertinant CK projektu siūlomą Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies pakeitimą, pažymėtina, kad ir šiuo metu Juridinių asmenų registre, be kita ko, įrašoma ir tvarkoma tokia bendroji informacija apie juridinį asmenį, kaip šio juridinio asmens elektroninio pašto adresas korespondencijai ir kontaktinis mobiliojo telefono numeris (Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 23.21, 26.2 papunkčiai). Todėl siūlomas Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies pakeitimas vertintinas kaip perteklinis.

Apibendrinant 1–3 punktuose išdėstytus argumentus, laikytina, kad jau šiame rašte nurodytas galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes pasiekti projekto tikslus – užtikrinti efektyvų dokumentų įteikimą fiziniams ir juridiniams asmenims elektroninių ryšių priemonėmis, mažinti išlaidų pašto paslaugoms ar kanceliarinėms prekėms poreikį ir pan. Tuo tarpu nei iš CK projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto rengėjai mano, kad šiame rašte nurodytas galiojantis teisinis reguliavimas yra nepakankamas.

Kita vertus, manytina, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia fiziniams ir juridiniams asmenims patiems susitarti, kad jų tarpusavio susižinojimas (pavyzdžiui, sutarties šalių tarpusavio informavimas) civiliniuose teisiniuose santykiuose vyks elektroniniu paštu – tokiu atveju patys teisinių santykių dalyviai prisiimtų riziką dėl tokio susižinojimo saugumo ir asmens identifikavimo.

<...>

Apibendrinant pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta toliau svarstyti siūlomus pakeitimus, turėtų būti keičiama šių pakeitimų įsigaliojimo data (2020 m. sausio 1 d.) bei tikslinamas aiškinamasis raštas (nurodant konkretų biudžeto asignavimų poreikį).

Atsižvelgti

Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

2017-12

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. S-2017-10722, pagal kompetenciją išnagrinėjo Seimo nario Simono Gentvilo parengtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1151 (toliau – Įstatymo projektas).

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.44 straipsnio 1 dalį, nustatančią baigtinį privalomos informacijos, kuri turi būti nurodyta juridinio asmens dokumentuose, naudojamuose santykiuose su kitais subjektais, sąrašą. Įstatymo projektu siūloma papildyti šią dalį nauju 4 punktu, nustatant, kad be Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje jau įtvirtintos informacijos, juridinio asmens dokumentuose taip pat turėtų būti nurodytas ir juridinio asmens elektroninio pašto adresas.

Ūkio ministerija mano, kad Įstatymo projektu siekiami tikslai sveikintini ir diskutuotini pasirinkus tinkamas įgyvendinimo priemones, svarstant alternatyvius dokumentų perdavimo elektroninių ryšių priemonėmis būdus bei užtikrinant siunčiamos informacijos ir dokumentų saugumą bei galimybę identifikuoti siuntėją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įvertinti nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo informacinės sistemos – E. pristatymas suteikiamas galimybes Įstatymo projektu siekiamiems tikslams įgyvendinti bei sudarant alternatyvą fiziniam popierinių dokumentų siuntimui. Tačiau, siekiant išvengti papildomos reguliavimo naštos, šiuo metu tokia elektroninio dokumentų siuntimo galimybė turėtų išlikti kaip alternatyva, o ne prievolė tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama, kad dokumentų perdavimas elektroniniu paštu būtų laikomas tinkamu ir teisėtu dokumentų įteikimo būdu. Minėto tikslo pasiekimas Įstatymo projekte siūlomais pakeitimais yra abejotinas, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalimi, rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Pažymėtina, kad esminis šios nuostatos tikslas užtikrinti, kad būtų elektroninių ryšių priemonėmis siunčiami dokumentai gavėją pasiektų saugiai bei būtų galimybė identifikuoti siunčiančiojo asmens parašą. Taigi, vadovaujantis aukščiau minėta Civilinio kodekso nuostata, nėra draudžiama pateikti ir siųsti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra tinkamai užtikrinamas siunčiamų dokumentų saugumas bei sudaryta galimybė identifikuoti siuntėją.

Be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamas pavyzdys dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nuostatų, leidžiančių dokumentus teikti elektroninių ryšių priemonėmis bei nurodant, kad šios nuostatos patvirtina, kad valstybės institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys de facto vykdo oficialių dokumentų perdavimą elektroniniu paštu, taip pagrindžiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, nėra tikslus. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintu procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemiu. Pažymėtina, kad asmuo, jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio, privalo patvirtinti savo tapatybę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, siekiant nustatyti aiškų reguliavimą, tikslinga kompleksiškai peržiūrėti Civilinio kodekso nuostatas. Įstatymo projektu pakeitus Civilinio kodekso 2.44 straipsnį ir įtvirtinus elektroninį paštą kaip vieną iš pagrindinių ne tik komunikacijos priemonių, bet ir alternatyvą oficialių ir įrodomąją galią turinčių dokumentų siuntimui buveinės adresu, manytina, kad atitinkamai turėtų būti įvertinta Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalis elektroninio pašto adreso, kaip vieno iš Juridinių asmenų registro duomenų, atžvilgiu. Taip pat turėtų būti įvertinta ir pagrįsta, kodėl Įstatymo projektu siūlomas vienas konkretus dokumentų bei informacijos siuntimo (perdavimo) kanalas – elektroninis paštas.

Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma keisti ir Civilinio kodekso 2.49 straipsnį, kuris reglamentuoja juridinio asmens buveinę. Įstatymo projektu siūloma pakeisti šio straipsnio 3 dalį nustatant, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pašto adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas Civilinio kodekso straipsnis nustato reguliavimą dėl juridinio asmens buveinės, o ne dokumentų įteikimo, Įstatymo projektu siūlomas Civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimas savo turiniu nėra tinkamas.

Kartu pažymėtina, kad Ūkio ministerija pagal kompetenciją pastabų dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo neteikia.

Atsižvelgti

Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068

Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministerija

2018-06-13

Susisiekimo ministerija susipažino su įstatymų projektais Nr. XIIIP-1151 ir XIIIP-1152 ir teikia šią informaciją.

Vykdydama 2018 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 255 „Dėl Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo" pakeitimo“ 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ (2020 m. III ketv.), Susisiekimo ministerija parengė ir artimiausiu metu pateiks institucijų išvadoms gauti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 2.44, 2.49, 2.66, 6.166, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.749, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 116, 117, 121, 123 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 23, 24, 33, 72, 74, 75, 76, 134 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – įstatymų projektai).

Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas asmenims susirašinėti su viešojo administravimo subjektais, teismais ir kitomis valstybės institucijomis (toliau visos kartu – viešojo administravimo subjektai) per vieną langelį elektroninių ryšių priemonėmis (per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą , toliau – E. pristatymo sistema), taip pat didinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus.

Įstatymų projektų uždaviniai:

- įteisinti vieną saugų ir patikimą elektroninį langelį valstybės mastu ir užtikrinti, kad visi viešojo administravimo subjektai dirbtų efektyviau, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, nekuriami ir nepalaikomi besidubliuojantys elektroniniai sprendimai, pritaikyti tik vienos institucijos ar sektoriaus poreikiams, taip pat sukeliantys nepatogumus ir painiavą asmenims;

- užtikrinti, kad visi viešojo administravimo subjektai nuo 2020 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus, kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis viena saugia ir patikima valstybės informacine sistema;

- įteisinti asmenų elektroninio pristatymo dėžutes, kurių adresas būtų naudojamas teikiant (užsakant) viešąsias ir administracines paslaugas valstybėje;

- sukurti teisines prielaidas, kad visas viešojo administravimo subjektų susirašinėjimas su asmenimis pirmiausiai būtų vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis viena valstybės informacine sistema, o įprastomis pašto paslaugomis būtų naudojamasi tik esant tam tikroms prielaidoms (sąlygoms).

Viešojo administravimo subjektų bei asmenų susirašinėjimo skaitmeninimas pagrįstas pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu. Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m. – 75,2 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc. Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis tokių buvo 26 proc., 2017 m. –22,4 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo administravimo subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 – 48 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. šis skaičius pasieks 60 proc.

Teismų veiklos 2017 m. apžvalgoje nurodoma, kad beveik 70 proc. visų teismuose išnagrinėtų civilinių ir administracinių bylų – elektroninės, taip pat pastebima tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius reikšmingai didėja, todėl apžvalgoje daroma išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Minėtoje apžvalgoje taip pat teigiama, kad 2017 m. apytiksliai 3 iš 4 (75 proc.) bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtų civilinių bylų, ir 1 iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma. Per 2017 m. naudojantis portalu e.teismas.lt Lietuvos teismams buvo pateikti 462 tūkst. vnt. procesinių dokumentų (civilinėse bylose – 430 036, administracinėse bylose – 30 383, administracinių nusižengimų (administracinės teisės pažeidimų) bylose – 1 180) ir konstatuojama, kad elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo, o šiuos pozityvius pokyčius lemia modernėjantys teismai ir aktyvi informacinės visuomenės plėtra.

Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir sudarys prielaidas spartinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje.

Pažymėtina, kad įgyvendinus įstatymų projektus, bus taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo administravimo subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo administravimo subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą.

E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. pavardenis@gmail.com, vardas@yahoo.com ir t. t.):

1. Skirtingai nei el. paštas, E. pristatymo sistema užtikrina visišką duomenų apsaugą – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Tai ypač aktualu dėl to, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įsigalioja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Šis reglamentas sugriežtina asmens duomenų apsaugą, todėl elektroniniu būdu siunčiamų laiškų saugumo aspektas taps vienu iš svarbiausių.

2. E. pristatymo sistema leidžia gerokai sumažinti nepristatytų ar „pasimetusių“ laiškų skaičių. Per E. pristatymo sistemą siųsta elektroninė siunta tikrai pasieks instituciją, teismą ir asmuo matys, kada elektroninė siunta buvo gauta ir kada perskaityta, todėl nebus „pamestų“, „negautų“, į „šiukšlių dėžę“ įkritusių elektroninių laiškų.

3. Kiekviena e. siunta E. pristatymo sistemoje turi unikalų kodą, kurį vartotojas gali perduoti suinteresuotajai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo.

4. Elektroninių siuntų siuntimas per E. pristatymo sistemą šiuo metu yra nemokamas, ją galima išsiųsti neišeinant iš namų, negaištant laiko (palyginimui, viena registruotas pašto siunta vidutiniškai kainuoja apie 1 Eur). Jeigu asmuo neturi elektroninio pristatymo dėžutės, jam siunta bus atspausdinta ir pristatyta kaip registruotoji pašto siunta (paslauga mokama priklausomai nuo siuntos dydžio – lapų skaičiaus).

Planuojama, kad Susisiekimo ministerijos parengtus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti š. m. rudens sesijoje.

Atsižvelgdama į šią informaciją, Susisiekimo ministerija informuoja, kad pritaria Seimo nario pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1151 ir XIIIP-1152 ta apimtimi, kuria siekiama įteisinti tik elektroninio pristatymo dėžutę.

Atsižvelgti

Pastaba projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys S. Gentvilas 2017-12-19	3				Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas ir užregistruotas civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas (toliau- Teisės departamentas) pateiktose išvadose, dėl Įstatymo projekto pažymėjo esminius šio Įstatymo projekto trūkumus, tai - elektroniniu paštu siunčiant dokumentus turinys nėra apsaugotas atitinkamomis priemonėmis ir nėra užtikrinta galimybė identifikuoti jį pasirašiusį asmenį; CK nustatytus rašytinio dokumento reikalavimų neatitinkantis dokumentas ginčo atveju negalėtų būti tinkamu įrodymu; susirašinėjimas elektroniniu paštu nėra pati tinkamiausia priemonė užtikrinti susirašinėjimo slaptumą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) kanceliarija, Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų, kitos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos ir įstaigos nuo 2016 m. sausio 1 d. jau yra įpareigotos, vietoj korespondencijos siuntų vienos kitoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims siųsti tik elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. siuntų pristatymo sistema). E. siuntų pristatymo sistemoje sudaroma galimybė formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektronines siuntas, identifikuoti siuntėjus, gavėjus, jų atstovus, laiko žymomis fiksuoti elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą ir gavimą, taip pat užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas. Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus ir asmenų poreikius, bei prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau už pastarąją yra ženkliai patogesnės – siunčiamos nemokamai (tuo tarpu fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. siuntų pristatymo sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo. Be to, siunčiant per E. siuntų pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu) gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. siuntų pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip suteikiant vartotojui įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemones – tai ypatingai aktualu bendraujant su valstybės institucijomis ar kitomis institucijomis, įstaigomis ar organizacijomis, kai atsakymų pateikimui yra numatyti konkretūs terminai. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įsigalios „Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)“, kuris įpareigos subjektus dar labiau sugriežtinti asmens duomenų saugumą. Dauguma valstybės institucijų ir privačių asmenų laikydamiesi nustatytų reikalavimų bei suprasdami informacijos saugumo svarbą, griežtins informacijos naudojimo, saugojimo ir siuntimo tvarkas ir apribos naudojimąsi bei komunikavimą internetinėmis el. pašto sistemomis (gmail.com, yahoo.com ir kt.), kaip neužtikrinančiomis tinkamo siunčiamos jautrios informacijos saugumo. Jau šiuo metu nemažai didžiųjų bendrovių darbuotojams darbo metu yra apribojusios prieigą prie el. pašto sistemų. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistema yra saugi ir per ją gautus pranešimus asmuo galėtų skaityti arba siųsti realiuoju laiku, neribojamas vietos ir laiko. Prie E. siuntų pristatymo sistemos jungiasi ir teismai. Fiziniams ir juridiniams asmenims naudojimasis E. siuntų pristatymo sistema yra nemokamas. Visiems juridiniams asmenims E. siuntų pristatymo sistemoje yra sukurtos E. siuntų pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė), kurias juridiniams asmenims belieka aktyvuoti. Visi fiziniai asmenys turi teisę naudotis E. siuntų pristatymo sistema susikūrę savo elektroninio pristatymo dėžutę. Taigi E. siuntų pristatymo sistema, kaip oficialaus elektroninio susirašinėjimo erdvė būtų patogi, patikima ir pažangi alternatyva fiziniam „popierinių“ siuntų siuntimui. Teisės aktais prilyginus elektroninį susirašinėjimą oficialiam susirašinėjimui, toks operatyvus ir papildomų laiko sąnaudų nereikalaujantis informacijos (dokumentų) perdavimas būtų visiems patogus, bei priimtinas. Tačiau šiems santykiams trūksta teisinio sureguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų ir leistų visiems vienodai suprasti, jog elektroninio pristatymo dėžutė yra privalomas Asmenį identifikuojantis požymis, kuriuo galima naudotis tarpusavio socialiniuose santykiuose. Taip pat, svarbu pažymėti, jog Nutarimo 3 punktu LR Vyriausybė nutarė - „Įgalioti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos tvarkytoją Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka išrinkti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatorių, kuris teiks elektroninio pristatymo paslaugas ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priežiūros paslaugas (toliau – operatorius).“ Šis reglamentavimas rodo, jog sistemos operatorius bus parenkamas viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad dokumentų įteikimas adresatui jo nurodyta elektroninio pristatymo dėžute, būtų laikomas tinkamu dokumentų įteikimu. Tokiu būdu tiek valstybinės institucijos, tiek kiti asmenys galės sutaupyti lėšų, skirtų pašto išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai ir aptarnavimui. Tuo pačiu bus sumažintos perteklinės darbo sąnaudos, bei paspartintas operatyvus raštų, pranešimų, reikalavimų ir kitos informacijos pateikimas. Pasiūlymai: 1. Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2.44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais, (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo būti nurodyta: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisinė forma; 3) juridinio asmens buveinė; 4) juridinio asmens ~~elektroninio pašto adresas~~ Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė); 4 5) juridinio asmens kodas; 5 6) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį.“	Pritarti	Pasiūlymas projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Siūloma formuluotė taip pat patikslinta, nurodant, kad juridinio asmens dokumentuose privalo būti nurodyta ne pati elektroninio pristatymo dėžutė, o šios dėžutės adresas.
2.	Seimo narys S. Gentvilas 2017-12-19	4				2. Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2.49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba per juridinio asmens elektroninio ~~pašto adresu~~ pristatymo dėžutę, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.“	Pritarti	Pasiūlymas projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Siūloma formuluotė taip pat patikslinta, nurodant, kad susirašinėjimas laikomas tinkamu, kai jis vyksta ne per elektroninio pristatymo dėžutę, o elektroninio pristatymo dėžutės adresu.
3.	Seimo narys S. Gentvilas 2017-12-19	7				3. Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6.166 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę) ar ~~elektroninį paštą~~ elektroninio pristatymo dėžutę, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą.“	Pritarti	Pasiūlymas projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068
4.	Seimo narys S. Gentvilas 2017-12-19	14				4. Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. ~~sausio~~ gegužės 1 d.	Nepritarti	Pasiūlymas projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Šis terminas jau praėjęs.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-11-27				*	Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4068.	Pritarti
2.	Ekonomikos komitetas 2020-04-29				*	Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4068.	Pritarti
3.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-12-06				*	Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1151 atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į šiuos argumentus: 1. Norint, kad dokumentas atitiktų įstatymo reikalaujamą rašytinio dokumento formą, nepakanka surašyti dokumentą ir jį persiųsti elektroniniu paštu. Turi būti specialios apsaugos priemonės, kurios apsaugotų dokumento turinį nuo galimo pakeitimo jį persiunčiant elektroniniu paštu. Neaišku, kaip būtų identifikuojamas dokumentą pasirašęs asmuo. 2. Siūlomi pakeitimai susiję su papildomų išlaidų poreikiu. Nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi ir kokios rūšies veiklą juridinis asmuo vykdo, jis privalėtų įsigyti kompiuterinę techniką ir sudaryti sutartį su elektroninių ryšių paslaugų tiekėjais. 3. Šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos netrukdo šalims susitarus perduoti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.	Nepritarti	Pasiūlymas projektui XIIIP-1151, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4068 Pažymėtina, kad Projekto autorius pateikė pasiūlymus projekto tobulinimui. Šiais pasiūlymais siūloma tobulinti Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnius ir juose įtvirtinti iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą, koks siūlomas ir Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4068. Atsižvelgiant į Projektui XIIIP-1151 gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Projektu XIIIP-4068 (teikiamas patobulintas jungtinis projektas Nr. XIIIP-4068(2)).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (projektas Nr. XIIIP-1151 sujungtas su projektu Nr. XIIIP-4068 ) Nr. XIIIP-4068(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas jungtinis įstatymo projektas, jungtinio įstatymo projekto lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė