LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. XI-1307 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 40 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų pakeitimo projektų rengimą paskatinusios priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai
„Rail Baltica“ yra dvikelio geležinkelio elektrifikuota linija, kurios didžiausias projektuojamas greitis 249 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių). Linijos ilgis Lietuvoje – 392 km. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, pripažino „Rail Baltica“ projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu.
„Rail Baltica“ geležinkelis yra Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ trūkstama jungtis, kuri yra sudėtinė transeuropinio transporto tinklo dalis. Europos Sąjungos teisės aktai nustato, kad pagrindinio transeuropinio transporto tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 m., o visas transeuropinio transporto tinklas sukurtas iki 2050 m.
Projekto sudėtinėms dalims ir jų etapams skirtų veiksmų įgyvendinimas šiuo metu finansuojamas Europos Sąjungos (Europos Sąjungos paramos intensyvumas iki 85 proc.) ir valstybės biudžeto lėšomis. Europinis finansavimas skiriamas atskiroms veikloms pagal pateiktą finansavimo paraišką dalimis ir jo dydį lemia pasiekta projekto įgyvendinimo pažanga. Tai reiškia, kad tik pasiekus reikiamus rezultatus konkrečiame Projekto įgyvendinimo etape yra skiriamas papildomas finansavimas tolesniems darbams.
Kaip jau minėta, viena iš „Rail Baltica“ projekto paskirčių - užtikrinti strategiškai reikšmingą tarptautinio susisiekimo funkciją ir NATO pajėgų bei technikos judėjimo kelius. Todėl šio projekto savalaikis įgyvendinimas vertintinas kaip visos Lietuvos visuomenės interesams svarbus tikslas.
Dėl šiuo metu galiojančiame reguliavime įtvirtintų ribojimų, reikšmingai prailginamas „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo laikotarpis ir rizikuojama prarasti atitinkamo laikotarpio ES paramos fondų lėšas projekto finansavimui.
Įstatymų projektų tikslas – pašalinti teisinio reguliavimo spragas, numatant galimybę už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą atsakingai valstybės institucijai arba jos įgaliotam projektą įgyvendinančiam asmeniui įsigyti ir pertvarkyti specialiajame plane suplanuotus (nurodytus) žemės sklypą (sklypus) ar jo (jų) dalis, ypatingos valstybinės svarbos projekto tikslams įgyvendinti po Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento, nelaukiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir procedūrų pabaigos, siekiant savalaikio ir kuo efektyvesnio projekto įgyvendinimo ir paramos fondų lėšų įsisavinimo.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo marys Kazys Starkevičius.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas po Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir (ar) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (toliau – Vyriausybės nutarimas) įsigaliojimo momento numato draudimą žemės sklypų savininkams perleisti (parduoti) ir pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti) specialiajame plane suplanuotus žemės sklypus ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinančiai institucijai. Galiojančiame Žemės įstatyme nenumatyta galimybė ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinančiai institucijai inicijuoti formavimo pertvarkymo projektus ir tokiu būdu pertvarkyti ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti reikalingas prioritetines teritorijas.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, visos pradėtos žemės sklypų įsigijimo ir pertvarkymo procedūros turi būti sustabdytos ar nutrauktos po Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento. Šis ribojimas trunka iki valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pabaigos (preliminariai 1 – 3 m.).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siekiama suteikti galimybę už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą atsakingai valstybės institucijai ar jos įgaliotam projektą įgyvendinančiam asmeniui įsigyti specialiajame plane suplanuotus žemės sklypus, taip pat šiuos žemė sklypus pertvarkyti po Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo, nelaukiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir procedūros pabaigos. Visi su privačios žemės įsigijimu ir pertvarkymu susiję veiksmai bus atliekami turint žemės sklypo savininko sutikimą ar atitinkamą įgaliojimą.
Priėmus siūlomas nuostatas, bus užtikrintas savalaikis „Rail Baltica“ projekto tikslų pasiekimas.
Įstatymų projektais siekiama paspartinti ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą, užtikrinti atitinkamo laikotarpio paramos fondų lėšų projekto finansavimui įsisavinimą ir pašalinti nesklandumus, kylančius valstybei svarbių projektų įgyvendinimo procese. Dėl šios priežasties siūloma Įstatymų projektų įsigaliojimo data – 2024 m. liepos 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymų projektus bus sudarytos sąlygos užtikrinti, kad valstybei svarbūs projektai būtų įgyvendinami nustatytais terminais, tokiu būdu efektyviai išpildant valstybės ir visuomenės lūkesčius dėl ypač svarbios infrastruktūros pastatymo ir eksploatavimo pradžios.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus Įstatymų projektus poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija nenumatomas.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes visai visuomenei svarbios infrastruktūros projektai galės būti greičiau ir sklandžiau įgyvendinami.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus.
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų bei atitinka lietuvių kalbos normas.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymų projektus iki 2024 m. birželio 28 d. reikės:
1) Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Pakeisti Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą dalyvavo Susisiekimo ministerijos specialistai.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „ypatingos valstybinės svarbos projektas“, „žemės paėmimas visuomenės poreikiams“, „žemės sklypų pertvarkymas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
_______________