Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 239
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, pradedame gruodžio 22 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 112 Seimo narių.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. gruodžio 22 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. E. Sabutis. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF*). Labas rytas, kolegos, ačiū, Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu siūlome iš darbotvarkės išbraukti projektą Nr. XIVP-2171 ir lydimuosius, tai yra Darbo kodekso, Atmintinų dienų ir švenčių dienų įstatymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Standartinis siūlymas. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Labas rytas. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašau į darbotvarkę įtraukti projektą Nr. XIVP-1850 – Religinių bendrijų ir bendruomenių 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį Seimo statuto projektą Nr. XIVP-1851. Visi Statute numatyti terminai yra išlaikyti, komitetas procedūras atlikęs, Seimas turėtų priėmimo stadijoje apsispręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, 47 Seimo narių vardu siūlau įtraukti į rytinio posėdžio darbotvarkę rezoliuciją „Dėl Vilniaus viešojo transporto darbuotojų streiko socialinio poveikio“. Aš tik noriu patikslinti, kad yra surinkta 30 parašų ant pačios rezoliucijos, plius dar tuoj pat buvo surinkta 17 – kaip reikia pagal Statutą. Prašau įtraukti į darbotvarkę rezoliucijos projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš tik kolegai T. Tomilinui noriu pasakyti, kad pagal tokius reikalavimus į darbotvarkę yra įtraukiama, į sesijos darbų programą, savaitės ar kitos dienos darbotvarkę yra įtraukiamas klausimas, jeigu yra tikrai surenkami parašai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš siūlau nepradėti diskusijos, tiesiog apsispręskime pagal gautų siūlymų tvarką. Pirmasis buvo E. Sabučio frakcijos vardu… Atsiprašau, A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, man yra ne kartą tekę rinkti Seimo narių parašus, yra skirtingos formos 47 ir rezoliucijai. Jeigu yra dalis rezoliucijoje, dalis yra kita forma, deja, tai negalioja – reikia 47 tam tikra numatyta forma.
PIRMININKĖ. Gerbiamas T. Tomilinas gal pakomentuos, kaip ten yra dėl parašų.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Andriau, gerbiami kolegos, aš ką tik paminėjau, kad taip yra, aš nieko neišgalvojau, tačiau jeigu jūs norite formaliai į tai žiūrėti, žiūrėkite. Aš tik primenu, kad yra, vyksta streikas, ir aš tikrai surinksiu tuos 47 parašus ant vieno lapo, kaip jūs ir norėsite, bet prašau nesityčioti iš žmonių, kurie tikrai kenčia nuo to, kas vyksta Vilniaus gatvėse. Aptarkime šį klausimą šiandien.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos…
T. TOMILINAS (DFVL). Arba rytoj. Na, tai nėra didelės problemos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš šiek tiek stabdau šią diskusiją. Gerbiamas Tomai Tomilinai, kuomet turėsite 47 parašus, prašau atnešti į Sekretoriatą, užregistruosime ir, kaip Statuto 92 straipsnis įpareigoja, įtrauksime į rytojaus darbotvarkę. Nėra ginčo, viskas gerai, pagal Statutą įtrauksime į rytojaus posėdžių darbotvarkę.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš sutinku su tuo pasiūlymu, man jis tinka, tik, jeigu galima, dar pabalsuokime šiandien. Jeigu Seimas nutars, kad galima ir šiandien, tai tvarka.
PIRMININKĖ. Pabalsuosime dėl ko? Frakcijos vardu jūs siūlote įtraukti.
T. TOMILINAS (DFVL). Jau dabar frakcijos vardu. Bet jeigu nenorite šiandien, tai bus rytoj, jūsų valia.
PIRMININKĖ. Gerai, žinoma. Pirmasis E. Sabučio pasiūlymas dėl atmintinų dienų – frakcijos vardu išbraukti Atmintinų dienų įstatymą, Darbo kodekso bei Atmintinų dienų įstatymus iš šios dienos darbotvarkės. Balsuokime.
Balsavo 104: už – 67, prieš – 14, susilaikė 23. Pasiūlymui pritarta. Klausimo darbotvarkėje šiandien nebus.
Antrasis pasiūlymas – Laisvės partijos frakcijos vardu įtraukti į šios dienos darbotvarkę Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą bei lydimąjį. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 57, prieš – 19, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta. Klausimo darbotvarkėje nebus.
Kitas siūlymas. T. Tomilinas frakcijos vardu siūlo į šios dienos darbotvarkę įtraukti rezoliuciją. Ji, surinkus 47 parašus, primenu, automatiškai atsiras rytojaus posėdžių darbotvarkėje. Balsuojame dėl T. Tomilino pasiūlymo.
Balsavo 122: už – 57, prieš – 22, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Turime taip pat apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti jai bendru sutarimu? Nematau reikalaujančių balsuoti. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.07 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2240(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2240(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą E. Jovaišą, jis pristatys komiteto išvadas dėl Teisės departamento pastabų.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 8 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, gerbiamas Eugenijau, pristatyti komiteto išvadą dėl dviejų Teisės departamento…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Švietimo įstatymą ir apskritai visam bendru sutarimu yra pritarta. Tik Švietimo įstatyme yra dvi nuostatos, kurioms komitetas nepritarė. Viena iš jų yra minėta Teisės departamento pastaba dėl to, kad reikėtų įstatyme labai detaliai reglamentuoti visus kriterijus ir nuostatas. Tačiau komitetas… Pirmajai Teisės departamento pastabai yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime, kolegos, pritarti 9 straipsniui, pataisytam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Komitetas pirmajai pritarė, antrajai nepritarė. Gal jūs galėtumėte trumpai pakomentuoti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mes nepritarėme. Nemanome, kad teisinga būtų, jei ministras negalėtų lanksčiai formuoti savo švietimo politikos, išrašant jau taip detaliai visus reikalavimus įstatyme. Čia yra tas amžinas ginčas, ar mums įstatyme reikia viską išrašyti, ar mes vis dėlto paliekame tam tikrą laisvę vykdantiems švietimo politiką, todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti 10 straipsniui, kaip jis suredaguotas komitete? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl straipsnių nuo 11 iki 15 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio yra gauta Seimo nario V. Rakučio pataisa. Dėl jos apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Dėl straipsnių nuo 17 iki 22 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 23 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Jai komitetas nepritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tie patys motyvai, kodėl mes nepritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar 23 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl straipsnių nuo 24 iki 26 imtinai pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 27 straipsnio yra gautos net trys Teisės departamento pastabos. Pirmajai komitetas pritarė. Antrajai nepritarė. Trečiajai pritarė. Prašom pakomentuoti trumpai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Parodykite tą antrąją. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. 27 straipsnis.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Keista, atsirado čia papildomų dalykų. Vienu žodžiu, tradicinė formuluotė apie tai, kad komitetas nemano, kad reikia varžyti švietimo politiką.
PIRMININKĖ. Aš dar patikslinsiu, kad, komiteto nuomone, siūloma švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetencijai palikti kvalifikacinių reikalavimų nustatymą, o įstatyme numatyti tik išsilavinimo reikalavimus, ką jau gerbiamas komiteto atstovas minėjo.
Ir dėl kitų straipsnių. Kitoms dviem Teisės departamento pataisoms dėl straipsnių komitetas pritarė. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti 27 straipsniui, kaip jis suredaguotas pagal komiteto nuomonę? Dėkui, pritarta. Dėl 28, 29, 30, 31, 32 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 33 straipsnio yra V. Rakučio pataisa, mes ją praleidžiame dabar. Dėl 34, 35 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 36 straipsnio yra gautos keturios Teisės departamento pastabos. Joms visoms komitetas yra pritaręs. Gerbiami kolegos, ar galime 36 straipsniui, suredaguotam pagal komiteto nuomonę, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų kalbėti negalime, nes dar nėra apsvarstyti du straipsniai, dėl kurių yra Seimo nario pasiūlymai.
10.13 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2241(2) (priėmimas)
Todėl dabar pereiname prie darbotvarkės 1-2.2 klausimo – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2241(2). Taip pat priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė, taip? (Balsai salėje) Komitetas pritarė šiai pastabai. Trumpai… (Balsai salėje) Gerai. 1 straipsnis suredaguotas pagal Teisės departamento pastabą. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ir 2 straipsnis. Dėl jo nėra gauta pasiūlymų ir pataisų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.14 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1261 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2242(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIVP-2242(2). Šį pakeitimą sudaro tik vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Gerbiamas komiteto pranešėjau, ačiū jums. Jau nebereikės pagalbos.
10.14 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2243(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3… Atsiprašau. Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Švietimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2243(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių dėl šio lydimojo nėra.
10.15 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2244(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2244(2). Trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių kalbėti dėl motyvų dėl šio lydimojo nėra.
10.16 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2245(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas (taip pat lydimasis) – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2245(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Dėl jo yra viena Teisės departamento pastaba, ji yra redakcinio pobūdžio ir jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 2 straipsniui, kaip jis yra suredaguotas pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Dėl šio įstatymo apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad šiandien balsavimo intervalas yra numatytas nuo 11 valandos.
10.16 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2246(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2246(2). Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 straipsnio iki 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Nuo 7 straipsnio iki 16 straipsnio imtinai nėra pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Tai yra suderinimo su kitu įstatymu pastaba. Ar galime pritarti šiam straipsniui, kaip jis suredaguotas pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
18 straipsnį mes praleidžiame, nes dėl jo yra gauta vieno Seimo nario pataisa.
Dėl 19 ir 20 straipsnių pastabų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Apsispręsime dėl viso šio įstatymo balsuoti numatytu laiku. Taip pat tuomet bus ir motyvai išsakyti.
10.18 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2247(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas (tai yra lydimasis) – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2247(2). Priėmimo stadija. Sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
10.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2211(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2211(2). Pranešėjo nekviečiu, kadangi nėra gauta pasiūlymų ir pastabų. Šį dokumentą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl 1-4 klausimo užsirašiusių taip pat neturime.
10.19 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2325(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2325(2). Jį sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nė dėl vieno nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų taip pat nėra.
10.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-2258(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-2258(2). Priėmimo stadija. Sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.20 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 2, 4, 5, 10, 19, 21, 23, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1900(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Karių materialinės atsakomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1900(2). Taip pat yra priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl straipsnių nuo 1 iki 10 nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.21 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2215(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2215(2). Priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje… Priėmimas pastraipsniui. Yra naujos redakcijos 1 straipsnis. Pirmiausia apsvarstome… Dėl straipsnių nuo 1 iki 15 nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Tuomet ar galime pritarti naujos redakcijos 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento viena pastaba, aš ją ir įgarsinsiu. Teisės departamentas siūlo koreguoti datą. Komitetas į šį pasiūlymą atsižvelgė ir jam pritarė. Ar galime pritarti 2 straipsniui, kaip jis suredaguotas pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
Darbotvarkės 1-9 klausimas, įstatymo projektas. Čia liko tik balsavimas. Taigi mes jį apsvarstysime, kai prasidės balsavimo intervalas.
10.23 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 2, 3, 9, 12, 16, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 34, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 451, 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2179(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2179(2). Čia norėčiau pakviesti gerbiamąjį L. Kasčiūną į tribūną. Turime pasiūlymų tiek Teisės departamento, tiek ir Seimo narių. Natūralu, kad dėl Seimo narių pasiūlymų apsispręsime jau balsuoti numatytu laiku. Kol kas priimkime tuos straipsnius, kuriuos galime. 1 straipsnis. Dėl jo nėra pasiūlymų gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
Dėl 2 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, tai yra techninė pastaba, mes į ją atsižvelgėme ir jai pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto suredaguotam 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 3 straipsnį praleidžiame. Dėl 4 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl straipsnių nuo 6 iki 9 imtinai pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, tai irgi techninė pastaba, jai mes pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime ir 10 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėkui, gerbiamas komiteto pirmininke. Dar vėliau apsvarstysime tuos straipsnius, dėl kurių yra gauta Seimo narių pastabų. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pirmininke, kadangi yra lydimieji, o jūs ką tik pritarėte bendru sutarimu Strateginių prekių kontrolės naujai… Dar nepritarėte? Jeigu mes visus tuos niuansus, nes lydimasis… Žinote tuos niuansus? Viskas aišku, netrukdau. Labai ačiū.
10.25 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 1, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 22, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2180(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Lydimasis 1-10.2 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2180(2). Dėl šio projekto straipsnių nuo 1 iki 14 papildomų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl 1-10.2 užsirašiusių nėra.
10.26 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2181(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.3 klausimas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 keliolikos straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2181.
Šį projektą sudaro 18 straipsnių, dėl jų nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Klausimas 1-10.4 – projektas Nr. XIVP-2182(2). Mes jo nesvarstome, kol neapsvarstysime ankstesnio 1-8 klausimo – Strateginių prekių kontrolės įstatymo, jį svarstysime balsuoti numatytu laiku.
10.28 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 141, 143, 144, 15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2334 (pateikimas)
Kadangi apsvarstėme visus klausimus, dabar norėčiau pakviesti į tribūną, gal galėčiau į tribūną pakviesti gerbiamą A. Gedvilienę, kad ji pristatytų projektą Nr. XIVP-2334 – Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 projektą. Tai yra pateikimas. Pateikimo stadija. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gera diena, gerbiami kolegos. Teikiu mano kartu su daugeliu kitų Seimo narių iš įvairių frakcijų pasirašytą projektą, Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Juo iš esmės mes siūlome, kad būtų įkurta, tiksliau, biudžetinei įstaigai būtų pavesta išpirkti žuvininkystės kvotas ir žuvininkystės įrankius iš versliniu būdu besiverčiančių žvejų. Taip mes matome galimybę, kad pašalintume įtampą žvejams ta prasme, kad iš karto parodytume, kad va biudžetinės įstaigos sąskaitoje yra pinigų, ministras patvirtina tvarką, kokiu konkrečiu būdu jis atsiskaito, biudžetinė įstaiga atsiskaito už įrankius ir tokiu būdu kiekvienas verslininkas žvejys galės paskaičiuoti, kokia kompensacija jam būtų numatyta, ir įvertinti, ar jis nori trauktis, ar ne. Mes taikome savanoriškumo principą ir siekiame, kad įstatymas atitiktų visus teisėkūros principus.
Kadangi mes dėl pirminio įstatymo projekto diskutavome ir su Europos Komisija, Europos Komisija pasakė, kad į patį įstatymą kompensavimo mechanizmo įkelti negalima, todėl mes, norėdami pašalinti įtampą verslininkams žvejams, taip pat norėdami parodyti gerą valią, perrašėme įstatymą taip, kad būtų viskas aišku iš karto, kad biudžetinė įstaiga yra paskirta, yra patvirtinta tvarka, numatyti pinigai ir galimas savanoriškas pasitraukimas iš Kuršių marių žvejybos. Toks būtų trumpas pristatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Aš dar formaliai atsiklausiu Seimo, ar pritariame, kad šį klausimą svarstytume, nes jis nebuvo įtrauktas į rudens sesijos darbų programą? Galime tam pritarti? Balsuoti galime tiktai balsuoti numatytu laiku. (Balsai salėje) Ne, tai pabalsuoti galėsime. Be abejo, savo nuomonę galėsime išsakyti balsavimo metu, tai suprantama. Dėkoju.
Tuomet A. Petrošius norėtų paklausti. Paklausti užsirašė gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš pirmiausia norėčiau padėkoti už tą atneštą naują redakciją. Matyt, ji panaikina tuos pagrindinius minusus, kurie iki tol buvo akcentuoti. Čia tikrai buvo kolegų prieštaravimų dėl prievartos mechanizmo, dėl galbūt kompensacinio mechanizmo nebuvimo. Man atrodo, šitas antras variantas tas problemas išsprendžia.
Ką aš norėčiau dabar išgirsti ir kas, manau, yra įdomu žmonėms, tai vis dėlto paprašyčiau Aistės dar kartą paneigti ir paaiškinti, kaip bus su tomis kvotomis, nes esą tiek, kiek mes susimažinsime tuos pagavimus, jeigu tas procesas įvyks, tuos pagavimus pasididins už sienos gyvenantys rusai. Aiste, gal galėtumėte?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, tai yra sena diskusija. Tam, kad mes pašalintume šitas įtampas, mes pasakome, kad biudžetinė įstaiga išperka kvotas, ir tos kvotos lieka mūsų valstybės sąskaitoje. Jos niekur nedingsta, rusai jų niekaip neperima. Mes, kaip valstybė, jas turime. Aš manau, kad išsprendėme klausimą aiškiai pasakydami įstatyme, kad lieka mūsų valstybės sąskaitoje.
PIRMININKĖ. Klausia Z. Balčytis. Salėje nėra. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, ar buvo diskutuota su žvejais? Nes iš tikrųjų labai daug tų laiškų, skundų ir nepatenkintų visą laiką pasisakė. Jūs savo aiškinamajame rašte dėstote, kad 100 žvejų individualiai neteks šito verslo, tai yra tiktai priedas prie jų pragyvenimo šaltinio. Ar iš tikrųjų yra taip? Ir kiek jūs planuojate iš tikrųjų, žvejybos kvotos sumažinamos apie 50 %? Kaip suprantu, ta biudžetinė įstaiga bus agentūra, kaip supratau pagal visus aiškinamuosius raštus ir pagal jūsų pateiktą teisės aktą. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pirmas įstatymo projektas buvo pateiktas dar turbūt prieš pusantrų metų ir visą tą laiką mes diskutavome labai įvairiais formatais tiek su žvejais verslininkais, tiek su žvejais mėgėjais, tiek su ministerija, tiek su Europos Komisija, įvairiais įvairiais formatais su daugybe turinčių skirtingą nuomonę, taip pat ir su mokslininkais. Projektas tikrai išdiskutuotas. Negaliu pasakyti, kad visi labai entuziastingi.
Kita vertus, tai yra projektas, kuris pasako apie savanorišką pasitraukimą. Mes kol kas nematome jokio kito būdo, draudimo būdo. Mes matome, kad mes galime pakviesti žvejus savanoriškai pasitraukti, parodydami jiems aiškų atsiskaitymo mechanizmą. Dalis žvejų, tiesą pasakius, to laukia.
Dabar dėl dirbančių žmonių. Mes turime 47 įmones, kuriose yra apie 150 skirtingu laikotarpiu dirbančių žmonių. Pasak pačių žvejų atstovų, tai žmonės, kurie nedirba visu etatu to darbo, nes žvejyba yra ir sezoninė, ir iš jos tikrai nedidelės pajamos. Labai dažnai pagal deklaracijas mes matome, kad tai yra minimumas arba pusė minimumo, pusė etato. Tai yra, sakykime, gretutinė veikla prie pagrindinės veiklos. Aš tikrai tikiu, kad tiems žmonėms atsiras kitų galimybių perorientuoti savo verslą ir veiklą, nes tikrai yra ir turizmas, ir plukdymas, ir plukdymas į jūrą. Mes tikrai neketiname atimti laivų. Mes juos prašysime išsiregistruoti iš žvejojančių laivų sąrašo.
Aš tikiu, kad šitas variantas, išklausius ir bendruomenes, kad jos bijo likti be tos tradicijos ir bijo būti neaprūpintos šviežia žuvimi iš mūsų vandenų, tai mes galvojame, kad vis dėlto tam tikra apimtis galbūt ir turėtų likti tam, kad būtų užtikrinti vietos bendruomenių poreikiai ir turistų poreikiai, bet nereikėtų peržvejoti.
PIRMININKĖ. Klausia G. Kindurys. Ruošiasi E. Gentvilas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš tik noriu, kad sukonkretintumėte, nes diskusijoje ir per radiją šiandien kažkaip akcentuotos buvo Kuršių marios. Aš kiek suprantu, šis įstatymo projektas riboja žvejybą visuose vandens telkiniuose, įskaitant ežerus ir upes, tai patvirtinkite arba paneikite. Kodėl, pavyzdžiui, palikta stintų žvejyba, o seliavų išbraukta, kuo šios žuvys skiriasi?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Stintų žvejyba vyksta tradicinių švenčių metu, sukant bobą ant ledo, tad mes jokiu būdu nenorime, kad senos tradicijos mirtų. Stintos nėra braukiamos iš įstatymo, kad ta tradicija gyvuotų, kol bus ledo, kol vyks šventės ant ledo ir žvejyba ant ledo, kad tos parodomosios žvejybos vyktų. O visos kitos žvejybos ežeruose jau buvo uždraustos seniau, dabar mes papildome dėl ungurių – jie yra saugoma žuvis visoje Europoje, ir seliavos.
Tiesą pasakius, aš esu diskutavusi su žvejais, kurie žvejoja vidaus vandenyse, aš klausiau, kur jie realizuoja tą žuvį, kai kurie verslininkai atsakė, kad gaudo savo reikmėms. Jeigu gaudoma savo reikmėms versliniu būdu, yra tam tikras nesąžiningumas su tais, kurie žvejoja mėgėjišku būdu ir mažesne apimtimi pasigauna savo poreikiams, o dažnai ir paleidžia. Man atrodo, į savo turtą, tai yra žuvis, turėtume žiūrėti kaip į savo visų turtą, o ta verslinė žvejyba, man atrodo, jau nugyveno savo laiką, turime keisti požiūrį į gamtos išteklius.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama kolege, kai jūs pasakėte tą frazę „sukant bobą ant ledo“, reikėtų patikslinimo, ką jūs turite omenyje, nes ne visi gali suprasti. Čia pirmas mano klausimas.
Antras mano klausimas yra toks: aš dabar tikrai kitaip žiūriu negu į ankstesnį projektą, matau tikrai daug patobulintų dalykų ir pozityviai žiūriu, nespėjau iki galo perskaityti, nes turėjo būti posėdžio pabaigoje šiandien, o aš kaip tik…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš pati nustebau.
E. GENTVILAS (LSF). …išgirdau, kad jūs jau kviečiama, bet sakote, kad suinteresuotos organizacijos nevienareikšmiškai vertino. Man įdomi „Lampetros“ asociacijos pozicija dėl šio projekto, nes vis dėlto tai yra asociacija, kuri vienija būtent Kuršių mariose verslu užsiimančias žvejybos įmones. Kokia „Lampetros“ pozicija?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš nenorėčiau cituoti, bet jie vertina tai kaip tam tikrą tarpinį variantą, kur jau mato tam tikras perspektyvas ir atsitraukimą, bet, aišku, jie norėtų žvejoti nevaržomai, kaip iki šiol žvejojo, ir kad nevyktų apskritai diskusijos. Bet man atrodo, valia yra diskutuoti, yra noras saugoti savo išteklius, yra noras, kad Kuršių mariose tinklų būtų kuo mažiau ir kad ta žuvis, ypač migruojanti žuvis, kiltų per mūsų upes į ežerus ir visus vandenis, todėl mes tokį sprendimą ir turime. O „boba“ nėra, kaip čia pasakyti, kas nors gyvo, tai yra medinė bačka, kurią reikia sukti, kad tinklas vyniotųsi ir būtų traukiamos stintos.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas, aš norėčiau paklausti jūsų, kur yra ir kodėl nebuvo toliau svarstomas senesnės redakcijos įstatymas ir galbūt galite tris–penkis skirtumus išvardinti, kuo skiriasi šis projektas nuo ankstesnio projekto? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl ankstesnio projekto buvo paskirta aibė papildomų komitetų ir komitetuose buvo įvairių dvejonių būtent dėl finansavimo mechanizmo. Seimo nariai norėjo užtikrinti, kad finansavimas tikrai būtų, kompensavimas tikrai būtų numatytas.
Kita vertus, mes kreipėmės į Europos Komisiją, Europos Komisija pasakė, kad įstatyme kompensavimo modelis negali būti įrašytas, todėl mes sukome galvą, kaip kitaip surašyti įstatyme, kad būtų ir Seimo nariai ramūs, kad žvejai verslininkai, pasitraukę iš verslo, gautų kompensacijas ir kad tai neprieštarautų europiniam reguliavimui. Esmė ir yra ta, kad tai keičiasi. Be to, šitas įstatymas yra orientuotas, jo fundamentas yra savanoriškas pasitraukimas ir kvotų perdavimas valstybės biudžetinei įstaigai. Mes užtikriname, kad kvotos lieka Lietuvoje, bet jos yra institucijoje, mūsų institucijos rankose.
Dar turbūt mes pirmuoju projektu kalbėjome apie visišką draudimą, paliekant tam tikrus polderius, tam tikras labai ribotas vietas žvejybai, o šitas projektas vėlgi apie tai nekalba. Dabar kalbama apie savanorišką pasitraukimą. Turbūt mes dabar neliečiame priekrantės, nes priekrantė vėlgi yra labai sudėtingai reglamentuojama dėl europinių reguliavimų. Nusprendėme, kad norint sutvarkyti tam tikrą dalį tiesiog reikia lėčiau eiti prie sprendimų, atsitraukiame nuo tokio maksimalaus svajonių noro iki tokio, ką mes galėtume tikrai įgyvendinti: tiksliai apsiskaičiuoti kompensacijas, jas parodyti, nuraminti žvejus verslininkus, bet vis dėlto siekti savo tikslo.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke, už suteiktą žodį. Viena iš įstatymo projekto autorių, ji šiandien pristatė, pati užsiminė apie Europos Komisijos sprendimą drausti pusę metų žvejoti ungurius Kuršių mariose. Europiniu mastu sprendimas yra aiškus – išsaugoti ungurių populiaciją, tačiau draudimas galioja tiek verslininkams, tiek žvejams mėgėjams tam, kad populiacija būtų išsaugota. Šiuo įstatymo projektu viena žvejų grupė, tai yra verslininkai, iš esmės yra sunaikinami, kiti tuo pat metu galės sėkmingai žvejoti Kuršių mariose. Ar jums neatrodo, kad čia yra taikomi dvejopi standartai skirtingoms žvejų grupėms? Sunaikinti tai, kas buvo kurta daugybę metų, visuomet yra paprasta, tai būdavo perduodama iš šeimos į šeimą, labai sunkus amatas yra žvejoti, kuomet minusinė temperatūra, kuomet pučia žvarbus vėjas. Ar tikrai dabartinės valdančiosios…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. BAGDONAS (LSF). …pozicija yra naikinti smulkiuosius verslus ir išmokėti iš mokesčių mokėtojų kompensacijas tam, kad jie nedirbtų? Man kyla abejonių dėl paties įstatymo tikslingumo ir ar tikrai vieną grupę norime eliminuoti iš Kuršių marių. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, žiūrėkite, turbūt ne vienas įstatymas reguliuoja ir reglamentuoja žvejybą. Sutinkame, kad yra skirtinga žvejyba, – mėgėjiška žvejyba, verslinė žvejyba. Žuvininkystės įstatymas labiau orientuotas būtent į verslinę žvejybą ir jos reguliavimą. Aš tikrai nesu už tai, kad mėgėjams būtų viskas atpalaiduota. Kai buvo pirminis projektas, mes siūlėme ir įkainius kelti, ir ribojimus daryti, ir daug daug papildomų projektų. Aš tikrai lieku prie tos pozicijos, kad mėgėjišką žvejybą reikia peržiūrėti, tikrai ir griežtinti žvejybos laikotarpius, ir kelti įkainius už žvejo bilietą. Tikrai unguriai, jei bus neliečiami verslininkų, tai neturi būti liečiami ir mėgėjų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų po pateikimo. Už kalba A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Man prieš tai klaususio kolegos norėtųsi paklausti, kas tokiais atvejais prisiims atsakomybę, kai vis dėlto iš paskos pareina mokslininkų rekomendacijos, mažinamos sugavimo kvotos jau ministro įsakymais, nekompensuojant už tai jokių praradimų? Čia yra ilgo vilkinimo proceso pasekmė, už tai, matyt, atsakomybę kai kurie subjektai irgi turėtų prisiimti. Jau minėjau, kad šiame įstatyme ir šiame klausime buvo trys esminiai momentai. Pirmiausia, prievarta. Šiuo atveju prievartos nelieka, pakeičiama į laisvanoriškumą. Nuo šiol kalbėti apie tai, kad kas nors iš kur nors yra prievarta patraukiama, pastumiama, kažkas yra naikinama, yra neteisinga, nes tuos sprendimus turės priimti patys subjektai. Jie gali jų nepriimti. Tai yra motyvacinis mechanizmas ir tai yra šiame įstatyme. Kompensacija taip pat yra numatoma.
Ir dar vienas esminis dalykas, į ką šiandien Aistė, atsakydama į klausimą, atsakė, tai yra kvotos. Kvotos lieka Lietuvos valstybės nuosavybė. Tai reiškia, kad jokie rusai neperims tavo sugavimų. Esmingai pasikeitus situacijai visada išlieka atsitraukimo kelias ir galimybė vis dėlto tomis kvotomis pradėti naudotis ateityje. Šiandien mūsų tikslas yra vis dėlto apsaugoti ne rusų teritoriją, o apsaugoti Lietuvos teritoriją, Lietuvos žuvitakius, Lietuvos upes ir tas žuvis, kurioms yra iškilusi didžiausia grėsmė. Jos savo veiklą vykdo ir kyla upėmis Lietuvos teritorijoje, tai mes norime tuos kelius atverti.
Ir, kaip jau minėjau, kadangi prievartinio mechanizmo nelieka, darbas yra sunkus, kaip teigia žvejai, sugavimų nedaug, finansai nedideli, didelės įtakos žmonių valgymo įpročiams lietuviški sugavimai tikrai nedaro. Yra pasirūpinama, kad rekreaciniais tikslais vis dėlto tie sugavimai ir toliau išliktų. Tai, matyt, man kyla klausimas, kas mes tokie, kad turėtume atimti galimybę iš tų žmonių savanoriškai priimti sprendimus arba jų nepriimti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra labai daug pasisakymų šia tema nuo praeitų metų. Tačiau yra šiek tiek ir tam tikrų manipuliacijų. Pirmiausia teigiama, kaip gerai pagerėjo žuvų atsistatymas, pavyzdžiui, Kauno mariose. Aišku, dar reikėtų pasidomėti, kiek kainavo toks gražus atsistatymas. Tačiau Kauno marios ir Kuršių marios yra du skirtingi dalykai. Mes valdome tik vieną ketvirtadalį visų Kuršių marių, tris ketvirtadalius valdo Rusijos Federacija. Tikrai aš galiu jums atsakingai pasakyti, kad Rusijos žvejai plojo delnais, kai mes pradėjome svarstyti šį įstatymo projektą, kad mes atsisakome verslinės žvejybos. Natūralu, kad visa ta žuvis iš Kuršių marių, kuri šiandien yra suvalgoma, ateis iš Rytų, iš Rusijos žvejų, ir tikrai mes čia nieko daug nepasieksime. Taip, yra interesai ir, aišku, natūraliai matosi, kad tie interesai šiandien labai spėriai skinasi kelią. Aš tikrai nemanau, jeigu mes sunaikiname smulkųjį ir vidutinį verslą, kad mes turime džiūgauti dėl to, kad jiems bus išmokėtos kompensacijos. Verslininkai puikiai žino – tau išmokės, iš ko tu paskui toliau gyvensi? Mes tiesiog net iš viso panaikiname ir savo, kaip valstybės, kuri dar turi šiokią tokią žvejybos sistemą Kuršių mariose, paveldą. Todėl aš kategoriškai esu prieš ir raginu visus kolegas labai realiai vertinti šią situaciją, kad nereikėtų po metų ar po dvejų tyliai ramiai gailėtis dėl to, kas buvo ir kas yra dabar daroma šiandien su šiuo įstatymu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime jau netrukus, balsavimas numatytas nuo 11 valandos.
10.47 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18020 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2365(2) (svarstymas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą S. Šedbarą, kad pristatytų komiteto išvadą dėl rezervinio 1 klausimo – Seimo statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-2365(2). Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po svarstymo jau esame pritarę Vyriausybės pataisoms dėl teisėjų į Europos Žmogaus Teisių Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą kandidatūrų svarstymo. Kadangi kandidatūros svarstomos ir Vyriausybės, ir valstybės vadovo, ir Seimo, tai šis projektas yra skirtas procedūroms Seimo statute patikslinti, kaip yra svarstomos šių kandidatų į teisėjus kandidatūros. Komitetas gruodžio 21 dieną svarstė šį klausimą ir visiems šešiems dalyvavusiems balsavus už pritarė šiai Statuto pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo? Taip pat niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime netrukus, balsavimo metu.
10.49 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-661 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2294(3) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2294(2). Norėčiau pakviesti gerbiamą K. Starkevičių, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą po svarstymo. Primenu, kad tai yra rezervinis klausimas – Kelių įstatymo Nr. I-891 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu. Iš tikrųjų čia mes taisome Laimos pasiūlymo klaidą, kurią padarė 2021 metais Susisiekimo ministerija, kai prieš tai jau buvo įtrauktas negabaritinių krovinių vežimas, tačiau turbūt suklydus buvo tai vėl išbraukta. Taigi, kai kartais kalbame apie tai, kad mes labai daug klausimų svarstome, tai šito galėjo ir nebūti. Bet dėkojame Laimai už pastebėjimą. Komitetas pritarė. Aš čia, aišku, per daug komentavau.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dar patikslinu, kad tai yra trečiasis variantas, o ne antrasis, kaip pasakiau pradžioje pristatydama klausimą. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių taip pat nėra.
10.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2370 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2370. Kviečiu į tribūną gerbiamą J. Razmą, kad pristatytų šį projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pagal Seniūnų sueigoje pakoreguotas frakcijų atstovavimo kvotas ir atitinkamą Darbo frakcijos teikimą vakar Seimo Švietimo ir mokslo komitetas perrinko pirmininko pavaduotoją ir išsirinko Seimo narę I. Kačinskaitę-Urbonienę. Jos kandidatūra ir teikiama tvirtinti Seimo nutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galima pritarti po pateikimo? Dėkoju, pritarta po pateikimo. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Dėl motyvų taip pat nėra. Tuomet priėmimas. Po svarstymo galime pritarti? Nematau prieštaraujančių, dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Vienas straipsnis sudaro šį įstatymo projektą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2361 (pateikimas)
Kadangi dar turime šiek tiek laiko, norėčiau pakviesti gerbiamą O. Leiputę. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-2361. Tai yra pateikimas. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, teikiame Statuto 44 straipsnio pakeitimą ir siūlome, kad komitetai būtų sudaromi iš ne mažiau kaip 6 ir ne daugiau kaip 14, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Ateities komitetą, Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Taip paskatino padaryti tai, kad galbūt tai padėtų užtikrinti Seimo narių geresnį darbą. Kadangi sesijos pradžioje paprastai teikiama atsižvelgiant į Seimo nario pageidavimus ir kompetencijas, tai atlaisvintų rankas ir Seimo nariai galėtų geriau dirbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už projekto pristatymą. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis užsirašė klausti E. Pupinis, tačiau jo nėra. Taip pat yra užsirašęs klausti T. V. Raskevičius, jo salėje aš taip pat nematau. Ir R. Baškienė užsirašė klausti, tačiau jos salėje taip pat šiuo metu nėra. Dėkoju už pristatymą.
Motyvai. Žiūrime, ar yra motyvų po pateikimo. J. Razma kalba už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kviečiu palaikyti šią iniciatyvą. Iš tikrųjų gali būti ir platesnis komitetų narių skaičiaus spektras, galbūt ir tas minimalus skaičius 6 gali būti aktualus tais atvejais, kai Seime yra apylygis skaičius valdančiųjų ir opozicijos. Kai kai kurie komitetai sudaromi minimalaus dydžio, tada sudėtinga valdantiesiems visur tuose minimaliuose komitetuose išlaikyti tą vienu daugiau. Lygiai narių turėti galbūt būtų ir paprasčiau kartais. Apsvarstykime, aš manau, čia gali būti toks variantas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Nesu kategoriškai prieš galimybę keisti narių skaičių, nes iš tikrųjų reikėtų pagalvoti apie darbą komitetuose, čia galima dar pasvarstyti, kaip keičia. Bet man nelabai patinka pats motyvas, kuris atsiranda, kad Žmogaus teisių komitete neturi opozicija kuo pakeisti vieno nario, kuris nori pereiti į kitą komitetą. Tada pats motyvas išeina toks keistas ir šiek tiek nuvertintas, ir atskleidžiantis tą požiūrį. Man nesinorėtų, kad dėl vienetinio atvejo mes kaitaliotume tokius dalykus. Jeigu darytume konceptualiai sprendimą, nes, pasirodė, yra situacijų, kai užtenka 6 ar 14, viskas yra gerai, bet man, sakau, nėra simpatiškas tas atvejis, kai tiek daug kalbama apie žmogaus teises, bet staiga opozicija nesugeba atrasti asmens, norinčio dirbti šiame komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Labai yra apmaudu, kad iš tiesų tenka konstatuoti, kad Socialdemokratų frakcijai Seime žmogaus teisės nerūpi. Artėjančių švenčių proga iš tikrųjų kolegoms norėčiau palinkėti šiek tiek daugiau nuoširdumo. Nepavykstant susikeisti komiteto nariais ir nerandant galimybės į Žmogaus teisių komitetą deleguoti kitą Socialdemokratų frakcijos narį, yra daromi tokie sisteminiai Seimo statuto pakeitimai, kuriais yra siekiama mažinti komitetų sudėties skaičių. Jau dabar Žmogaus teisių komitetas yra pats mažiausias. Tikriausiai socialdemokratai siūlys kitu žingsniu jį dar mažinti iki šešių narių. Labai apgailestauju dėl tokios Socialdemokratų frakcijos laikysenos ir labai kviečiu Seimą šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl šio įstatymo išsakyti. Liko 3 minutės iki balsavimo. Tiesiog kviečiu neskubant užimti vietas ir pasiruošti balsuoti 11 valandą.
J. Razma dar norėtų, matyt, dėl vedimo tvarkos pasisakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tik nesupratau, kodėl prieš buvo pasisakyta dviejų Seimo narių, kai vienas projektas, ne koks nors…
PIRMININKĖ. Kadangi iš vakarinės darbotvarkės perkeliame į rytinį, T. V. Raskevičius buvo užsirašęs klausti, bet nespėjo ateiti, todėl ir suteikiau žodį. Čia jau mano sprendimas.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Norėčiau pasakyti, kad opozicija turi didžiulę galią. Tik pradėjo rinkti parašus, gal jau ir surinko 47, baigėsi streikas.
PIRMININKĖ. Taip. Nuo šiol visuomet kreipsimės į opoziciją.
Prašau. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Iš tiesų ačiū už tokį pastebėjimą dėl opozicijos galios. Bet jeigu kalbame rimtai, norėčiau tiesiog priminti tiems kolegoms, kurie turi tą institucinę atmintį iš praeitos kadencijos. Tiesiog susitarkime, bent jau prieš Kalėdas būkime geranoriški vieni kitiems. Jūsų rezoliucijas mes tikrai geranoriškai įtraukdavome praeitą kadenciją į darbotvarkę ir nežiūrėdavome tų formalumų. Rezoliucijas.
Jei kalbame apie įstatymus, visiškai kitas klausimas. Žinoma, yra kur kas sudėtingiau valdantiesiems tai padaryti. Bet kai būdavo… Aš žiūriu į gerbiamą Ž. Pavilionį, kuris čia su rezoliucijomis kas antrą dieną ateidavo, ir iš tiesų mes tą geranoriškumą rodėme. Būkite geri, jūs taip pat rodykite opozicijai geranoriškumą dėl rezoliucijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu užimti vietas. Už minutės pradėsime balsavimą.
11.00 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2240(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame į pačią rytinės darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2240(2). Norėčiau pakviesti gerbiamą E. Pupinį, kad pristatytų komiteto išvadą. Mes jau apsvarstėme pirmuosius 15 straipsnių, dėl 16 straipsnio yra gauta Seimo nario V. Rakučio pataisa. Prašom pristatyti pataisą.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Pataisos esmė yra išbraukti iš įstatymo projekto vieną žodį, prie kadetų mokyklų prirašant žodį „savivaldybių“. Turėjome pokalbį Švietimo ir mokslo komitete ir po ilgų diskusijų buvo sutarta dabar neprieštarauti esamai įstatymo nuostatai, tačiau pavasario sesijoje komitetas sės prie šios problemos, nes tos kadetų mokyklos savo prigimtimi yra regioninės. Taigi savo pataisą atsiimu su viltimi padirbėti pavasario sesijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime tuomet 16 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 33 straipsnio taip pat kolegos V. Rakučio pataisa. Ar ji susijusi? Susijusi. Ją taip pat atsiimate? Ar galime, kolegos, pritarti 33 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Motyvai dėl viso. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, noriu pasidžiaugti, kad po ilgų aptarimų komitete buvo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Iš tikrųjų po ilgo nagrinėjimo buvo priimti tam tikri sprendimai, kad vis dėlto tas įstatymas ir bendras supratimas tarnautų ugdymo proceso dviejų svarbiausių dalyvių naudai, tai yra ir moksleiviams, kurie turėtų tam tikras išorinio patikrinimo galimybes ir iš tikrųjų tam tikrą pagalbą, teikiamą po to, jeigu tie moksleiviai nepasiekia bent minimalaus reikalavimo išlaikę tam tikrus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus, kurie bus po 4 ir po 8 klasių, arba vadinamąjį pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Iš tikrųjų į tai reikia žiūrėti kaip į tam tikrą pagalbą, nes yra skiriamos papildomos valandos, jeigu moksleiviams nesiseka, tos papildomos valandos bus teikiamos mažesnėms grupėms ir tokiu būdu, manau, daugumai moksleivių, kuriems galbūt per mokymo tam tikrą laikotarpį nepavyko įgyti žinių, bus teikiama tam tikra pagalba.
Taip pat, manau, pagalba bus teikiama ir mokytojams, nes iš tikrųjų buvo ir šiuo metu tam tikri vidiniai patikrinimai, tačiau jie nebuvo privalomi ir vertinimas iš tikrųjų buvo ne visada objektyvus. Galbūt vertinimas dažnai daromas pagal bendrą žinojimo lygį visoje klasėje, tai iš tikrųjų matėme iš baigiamųjų egzaminų, kad tie vertinimai tikrai neatitinka šiuo metu reikalavimų. Ypač tai susiję su matematika.
Taip pat norėčiau pasidžiaugti, kad vis dėlto šiuo metu pradeda galioti ir kita sistema, tai yra profesinio orientavimo, arba pagalbos pasirinkti karjerą. Vėlgi, manau, ypač po 10 klasės, jeigu bus tam tikrų problemų arba moksleiviams per daug nesiseks, iš tikrųjų po tam tikros pagalbos konsultantai galės vis dėlto pasiūlyti, kokį kelią toliau rinktis. Šiuo metu, manyčiau, kad…
PIRMININKĖ. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Už kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiami kolegos, kiekvieną naują kadenciją susirenka parlamentarai ir visada kalba apie švietimą. Aš manau, kad šiuo atveju trypčiojimas baigėsi, prasideda… iš tikrųjų rimti teisės aktai priimti, kad prasidėtų reforma, bet įgyvendinti reikės ilgo ilgo laikotarpio ir tai yra atsakomybė ministerijos ir kitų institucijų, ikimokyklinių įstaigų, bendrojo ugdymo įstaigų, profesinių mokyklų tinklo ir visų kitų pastangos. Mes norime turėti išsilavinusią visuomenę, mes norime turėti gerus specialistus.
Manau, kad galbūt bus kai kur ir suklysta, galbūt reikės ir vėl pataisyti vieną ar kitą teisės aktą, bet šiandien mes turėtume iš esmės spręsdami švietimo sistemos klausimus šitą teisės aktą ir šitą įstatymą, ir poįstatyminius aktus palaikyti vien dėl to, kad laukia to įstatymo pataisų tiek visos ugdymo įstaigos, tiek ir moksleiviai. Kalbant su moksleiviais, moksleiviai lygiai taip pat palaiko, kad tai būtų jų žinių patikrinimas ir pasitikrinimas, kai dažniausiai kyla diskusijų, o kam reikalingi tie patikrinimai. Aš manau, kad tikrai pritarkime, nes einame į priekį galvodami apie išsilavinusią visuomenę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, aš galvoju, kad šitas naujas Švietimo įstatymo paketas atveria naujas galimybes švietimo politikoje. Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, kad mokiniai įgyja galimybę įsivertinti, mokytojai ir tėvai įgyja galimybę įvertinti savo mokinius ir taip projektuoti jų ateitį. Ypač svarbu, kad šitas Švietimo įstatymas yra suderintas su profesinio mokymo pataisomis, kurios taip pat sudaro galimybes tam vadinamajam profesiniam orientavimui, arba karjeros ugdymo, karjeros galimybes. Aš labai kviesčiau šitą įstatymo projektą palaikyti, nes tai yra nauja motyvacija mokytis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsuokime dėl 1-2.1 klausimo – Švietimo įstatymo pakeitimo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 103, prieš – 5, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2240) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2241(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-2241(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 103, prieš – 3, susilaikė 19. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2241) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1261 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2242(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2242. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 108, prieš – 2, susilaikė 16. Švietimo įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2243(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – projektas Nr. XIVP-2243. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 108, prieš – 3, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2243) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2244(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas, lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-2244. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 106, prieš – 2, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2244) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2245(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis, 1-2.6 klausimas, – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo projektas Nr. XIVP-2245(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 117, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2245) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2246(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2246(2). Apsvarstėme visus straipsnius, išskyrus 18 straipsnį. Norėčiau pakviesti gerbiamą E. Pupinį į tribūną. Yra gauta dėl 18 straipsnio E. Jovaišos pataisa. Prašom. E. Jovaišos pataisa. Prašom ją pristatyti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mano pataisos susijusios su suderinimais tarp švietimo ir profesinio mokymo. Komitete visoms suderinimo pataisoms yra pritarta ir aš tikrai nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų tokios pataisos svarstymui? Ar galbūt galime net bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Taip. Komiteto nuomonę prašom pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Pirmininke, kaip ir sakė gerbiamas akademikas, iš tikrųjų bendru sutarimu buvo pritarta pasiūlymui, nes, kaip ir buvo sakyta, suderinti įstatymai su Užimtumo įstatymu ir su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Ar galime pataisai pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ar galime visam 18 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. E. Pupinis kalba už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų taip pat svarbus įstatymas, nes kai kurias profesinio mokymo programas moksleiviai baigia labai trumpas – iki 20 kreditų. Tokių programų negalime laikyti kaip išsamių pirminio mokymo programų, tad iš tikrųjų manyčiau ir komitetas mano, kad tokių programų galėtų būti ir daugiau.
Taip pat vėlgi anksčiau dėl profesinio mokymo licencijas išduodavo pati ministrė. Dabar numatyta įgalioti instituciją, kuri turbūt, tikiuosi, geriau įsigilins į tai, kam duodamos licencijos dėl profesinio mokymo, nes dėl to būdavo problemų. Manau, galime pritarti, nes iš esmės jis yra suderintas ir su Švietimo įstatymu, kuris buvo ką tik priimtas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuokime dėl 1-3.1 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2246. Tiesiog patikslinu, kad pritarus pataisai šiek tiek pakeista straipsnių numeracija, bet tai yra grynai techninio pobūdžio pastaba, aš ją įvardinu. Taigi išsakius motyvus galime balsuoti dėl 1-3.1 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2246. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 121, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2246) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2247(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2247(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 118, prieš nebuvo, susilaikė 6. Švietimo įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Prašom, gerbiama švietimo ministre.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, labai noriu padėkoti už šitų pakeitimų palaikymą. Buvo tikrai ilgas procesas, dirbome ilgai, diskusijos buvo karštos. Dėkoju Švietimo ir mokslo komitetui. Manau, tikrai ypač svarbūs pokyčiai. Jie pasako, kad švietimas neturi politinės partijos, kad mes tikrai galime priimti svarbius sprendimus sutartinai. Dėkui visiems, dėkui kolegoms, dėkui komitetui ir žengiame į naują etapą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tęsiame balsavimą toliau.
11.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2211(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2211. Balsuokime.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 123: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-2211(2) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2325(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2325. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 123, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2325(2) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-2258(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-2258. Balsuokime.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 124: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-2258(2) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 2, 4, 5, 10, 19, 21, 23, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1900(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1900(2). Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 2. Karių materialinės atsakomybės įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2215(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2215. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125: už – 125, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2018(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2018. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 17. Transporto lengvatų įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 2, 3, 9, 12, 16, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 34, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 451, 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2179(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2179(2). Kviečiu gerbiamą L. Kasčiūną į tribūną. Esame apsvarstę dalį straipsnių. Dėl 3 straipsnio yra gautos dvi Seimo narių pataisos. Pirmoji yra A. Ažubalio. Prašau pristatyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš atsiimu šitą pataisą, nes iš esmės ji nieko nesprendžia, kaip ir kita pataisa. Čia yra tiktai konstatuojamojo pobūdžio pataisa, kuri nieko nesprendžia ir jokių teisių šauliams nesuteikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Saudargas. Jūsų pataisa. Pataisa dėl 3 straipsnio.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Komitetas pritarė, aš esu labai dėkingas. Paaiškinsiu kolegoms pataisos esmę. Mes turime svarstydami šį įstatymą neišleisti iš akių pagrindinio tikslo. Tai yra leisti savo visuomenei laiku saugiai ir efektyviai pasiruošti dienai X, jeigu tokia mus kartais ištiktų. Dabar mes esame jau turbūt anoje kadencijoje priėmę, kad šauliai, kariai savanoriai ir profesinės tarnybos kariai gali įsigyti ir laikyti namuose A kategorijos ginklus. Gali. Bet taip išeina, kad nusipirkti negali, nes niekas negali parduoti. Taigi mes šiuo įstatymu taisome, bet atsitinka, kad šiek tiek su vandeniu išpilame ir kūdikį.
Štai 22 punkte yra toks pasiūlymas, kurį, mano supratimu, reikia atitaisyti. Mano pasiūlymas atitaiso. Jeigu mes jo nepriimsime, atsitiks paradoksas, kad ginklai, kurie dėtuvėje turi daugiau kaip 30 šovinių, o tai gali būti absoliučiai net ne automatinis ginklas, o pusiau automatinis ginklas, koks nors pistoletas, „Glockas“, kuris turi, pavyzdžiui, 32 dėtuvę, ar pusiau automatiniai karabinai, kurie turi didesnes dėtuves negu 30, kažkodėl taps dar labiau pavojingais ginklais ir bus įrašomi į 22 punktą, ir nebus leidžiami šitoje apyvartoje. Kolegos, tokių ginklų, tiesą sakant, jau dabar Lietuvoje turi. Tai ką, mes juos turėsime surinkti, konfiskuoti ar sunaikinti? Ką mes tada darysime? Todėl mano pasiūlymas yra, kad nėra negalimi, o yra įrašoma į 22 punktą automatiniai ginklai su juostiniu šovinių padavimu, tai yra kulkosvaidžių negalima. Čia mes toliau A. Ažubalio pasiūlymą svarstydami apie tai kalbėsime. Bet dėl dėtuvių mano siūlymas yra išbraukti. Kviesčiau kolegas palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstytume šią pataisą? Ne. Ar yra 29, kad svarstytume šią pataisą? Manau, kad tikrai yra 29. Tuomet prašau, gerbiamas komiteto pirmininke, pristatyti komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, mes tikrai išgirdome P. Saudargo argumentus ir suprasdami, kad reikia stiprinti šaulių kovinę galią, jam pritarėme. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 0.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuokime dėl P. Saudargo pataisos, jai komitetas pritarė.
Balsavo 127: už – 110, prieš – 3, susilaikė 14. Pataisai pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Dėkoju, pritarta 3 straipsniui.
Dėl 5 straipsnio yra gauta A. Ažubalio pataisa. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Kolegos, siūlau, kad šauliams būtų suteikta teisė įsigyti ginklus, kurių kalibras būtų 12,7 mili… milimitrų, ir kad… (Juokas salėje) Pavadinkime tai kalėdiniu juoku.
PIRMININKĖ. Mes supratome.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kurių kalibras taip pat… Lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus, kurių kalibras yra 20 milimetrų arba didesnis, ir visus šaunamuosius ginklus, kurių dėtuvėje telpa daugiau nei 30 šovinių. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šauliai galėtų įsigyti lengvųjų kulkosvaidžių. Tai yra NATO standarto dalykas.
Taigi, kolegos, siūlyčiau balsuoti už tai, nes estų šauliai, „Kaitseliito“ nariai, nėra geresni už mūsų šaulius, tačiau jiems šita teisė jau kadaise suteikta. Todėl aš čia žiūriu labai paprastai: arba mes pasitikime šita tvarka, kuri yra nustatyta, arba mes sakome, kad šauliai yra kažkokie įtartini asmenys, kurie negali turėti tokių dalykų, arba tvarka yra per silpna, kad būtų koordinuotas šitų ginklų laikymas. Aš tikiu mūsų šauliais, tikiu Vidaus reikalų ministerija. Ji nustatytų atitinkamą tvarką ir šauliai galėtų įsigyti lengvųjų kulkosvaidžių. Viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Ar galime pabalsuoti, ar yra 29, kurie palaiko šios pataisos svarstymą?
Už – 31. Prašau, gerbiamas Laurynai, komiteto nuomonė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu jūsų pasiūlymas taip būtų pristatytas komitete, gal jis būtų sulaukęs daugiau paramos, bet mes vis dėlto pasirinkome žingsnis po žingsnio strategiją ir pritarėme kompromisiniam P. Saudargo pasiūlymui. Todėl, deja, rezultatai yra tokie, kad komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, štai ką reiškia, kad restorane atsirado alkoholio. Jau net šoviniai matuojami mililitrais ir litrais. Vienu žodžiu, man atrodo, kad kuo greičiau reikia uždaryti alkoholį Seime.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl pataisos. A. Skardžius kalba už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Tokio standarto ne tik NATO, bet šiaip net ir viešbučiuose mažesnio kaip 20 mililitrų nemačiau. Gal jūs turėjote omenyje 500 mililitrų, gerbiamas Audroniau.
O jeigu rimtai, aš nematau jokio skirtumo tarp pono P. Saudargo ir gerbiamo Audroniaus pataisos, kadangi dėtuvė, ar jinai tokia, ar tokia, vis tiek yra virš 30 šovinių ir todėl mes neapsiribojame 30 šovinių. O greitašaudiškumas – yra kulkosvaidžių, kurie dar lėčiau šaudys už kokį „Uzį“. Todėl aš nematu tarp dviejų pataisų jokio skirtumo ir taip pat linkęs ją palaikyti.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė – motyvai prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, kai jau matuojame kalibrą mililitrais, tai, žinokite, kvepia medžiotojais, negaliu.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami dėl A. Ažubalio pataisos. Kas pritariate jai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 34, prieš – 27, susilaikė 59. Pataisai nepritarta.
Apsispręskime dėl viso 5 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Negalime pritarti bendru sutarimu? Patikslinu: dėl 5 straipsnio pataisų nebuvo, buvo įrašytas kaip papildomas straipsnis. Taigi mes jam nepritarėme. Jau atskirų pritarimų daugiau nereikia, nes mes apsvarstėme kitus straipsnius. Dabar dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto. Kas kalba už? P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš karo Ukrainoje mes galime pasimokyti turbūt vieno dalyko, kad valstybė efektyviai priešinsis tada, kai kovos visa tauta, visa visuomenė stos į kovą prieš agresorių, tačiau tam reikia pasiruošti. Patys ukrainiečiai mums sako: jūs turite laiko, mes tuos A kategorijos ginklus išdalinome per kelias savaites ir tai tikrai nėra pats efektyviausias būdas, kai jau reikia gintis, tą daryti. Todėl galintiems ir norintiems įsigyti ginklų tėvynės gynybai mes turime sudaryti sąlygas.
Aš džiaugiuosi dėl šios, sakyčiau, netgi skriaudos ir neteisybės atitaisymo, nes jau keleri metai, kai mes galvojome, kad esame sudarę galimybę tiems visuomenės nariams, tam aktyviajam mūsų visam potencialui, tai yra profesinės tarnybos kariams, kariams savanoriams ir šauliams, įsigyti A kategorijos ginklus, tačiau apyvartos mes visiškai neatvėrėme ir Lietuvoje tu negalėjai tokių ginklų įsigyti. Žmonės turi eiti kryžiaus kelius, daug biurokratijos iš kitų valstybių tvarkyti, siųstis, tai tikrai yra komplikuota. Todėl aš tikiuosi, kad priėmę šias pataisas dabar mes jau atversime rinką, nors problemų taip pat bus.
Manau, kad surėmę pečius tiek su VRM, tiek su KAM turėsime ieškoti sprendimų, kad ta politinė valia, rodoma Seime, tikrai didelė politinė valia, būtų realizuota praktikoje, nes praktikoje kol kas yra šiek tiek kita daina. Todėl, mieli kolegos, kviečiu balsuoti už šiuos pasiūlymus ir pritarti įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ir tos politinės valios lokomotyvas Seime yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir, aišku, dar A. Ažubalis su P. Saudargu. Aš džiaugiuosi ir noriu padėkoti komiteto nariams už tai, kad mes po truputį judame, žingsnis po žingsnio stiprindami ir šaulių kovinę galią. Mes praeitais metais leidome turėti automatinius ginklus, šiandien lengviname sąlygas juos įsigyti, kuriame sąlygas juos įsigyti.
Taip pat noriu pabrėžti, kad įstatymą mes papildėme svarbiomis nuostatomis dėl draudimo įsigyti ir turėti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams. Toks ribojimas, aišku, neapimtų asmenų, turinčių dvigubą pilietybę. Manau, kad išeiname su šiuo įstatymu dar saugesni ir stipresni. Raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 112, prieš – 1, susilaikė 13. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 1, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 22, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2180(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas, lydimasis, – projektas Nr. XIVP-2180(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 117, prieš 1, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2180) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2181(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10.3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2181(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 116, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2181) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2182(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2182(2). Aš kreipiuosi į gerbiamą komiteto pirmininką, kad pristatytų šį klausimą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kadangi ką tik, prieš kelias akimirkas, mes priėmėme naują Strateginių prekių kontrolės įstatymo redakciją, šis kaip lydimasis netenka prasmės, nes nuostatos yra suderintos. Jis ėjo tik dėl to, kad buvo skirtingos įsigaliojimo datos. Mes jas suderinome. Aš noriu paprašyti, kad šito lydimojo nereikia. Kitaip tariant, jo nebereikia, jau tai priimta tame pagrindiniame prieš kelias akimirkas. Tiesiog pabalsuokime prieš šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Aš patikslinu, balsuoti dėl jo nereikia, nes jau yra priimtas analogiškas įstatymas, šiandien anksčiau priimtas. Dėkoju.
11.37 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2361 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, toliau balsuojame dėl 2-4 klausimo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-2361. Tai yra O. Leiputės ir grupės Seimo narių pateikimas. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 66, prieš – 9, susilaikė 47. Po pateikimo šiam projektui yra pritarta. Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir svarstysime jau, suprantama, Seimo pavasario sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.38 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 141, 143, 144, 15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2334 (pateikimo tęsinys)
Toliau turime balsuodami apsispręsti dėl 2-20 klausimo – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2334. Balsuojame.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 69, prieš – 24, susilaikė 28. Pasiūlymui po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat siūloma svarstyti, suprantama, pavasario sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Toliau balsuojame dėl rezervinio 1 klausimo – Seimo statuto projekto Nr. XIVP-2365(2). Taip? Prašau, per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
V. KANOPA (LSDPF). Labai trumpai. Norėjau paprašyti, kad būtų įtrauktas praeitas klausimas ir Kaimo reikalų komitetas galėtų svarstyti kaip papildomas.
PIRMININKĖ. Kaip papildomą jūs prašote? Kaip papildomą. Prašom. Gerbiamas kolega V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Seimo Pirmininke, aš suprantu, kad jūs mėgstate Statuto nesilaikyti. Bet kada Seimas balsavo, ar leisti pateikti Žuvininkystės įstatymą? Kada buvo tas balsavimas? O jūs iš karto pabalsavote, kad jau pritarta.
PIRMININKĖ. Darbotvarkė buvo patvirtinta mūsų bendru sutarimu.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne bendru. Aš iš salės sakiau, kad norime balsuoti. Ir jūs turėjote leisti Seimui balsuoti. Neleidote.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, posėdžio pradžioje mes bendru sutarimu patvirtinome darbotvarkę, ir, ne, netikslu sakyti, kad aš mėgstu nesilaikyti Statuto. (Balsai salėje) Prašau?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kolegos, siūlyčiau nepritarti siūlymui svarstyti papildomame Kaimo reikalų komitete dėl paprastos priežasties. Jau prieš tai pateikto Žuvininkystės įstatymo pataisos nesėkmingai užstrigo Kaimo reikalų komiteto stalčiuose ir dvejus metus yra marinuojamos. Jeigu šitą klausimą norime marinuoti iki kadencijos pabaigos, tai galime pritarti šitam siūlymui, tačiau šitas klausimas nieko bendro neturi su Kaimo reikalų komitetu, čia yra aplinkosauginis klausimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Nieko bendro su marinuotojais, paprasčiausiai patys dabar nepritaria tam įstatymui, kuris buvo teiktas anksčiau, o šiandien darbų programoje buvo įrašytas Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas, todėl netgi privalote teikti svarstyti. O Kaimo reikalų komiteto veiklos sritis yra žuvininkystė, ir du komiteto nariai, S. Jovaiša ir K. Mažeika, yra atsakingi už tą sritį. Tai prašom nežeminti.
PIRMININKĖ. V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Prašyčiau dėl protokolo mano balsą įskaityti už.
PIRMININKĖ. Būtinai įskaitysime. A Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš paantrinčiau gerbiamam Viktorui, kad pagrindiniu komitetu reikėtų paskirti Kaimo reikalų komitetą.
PIRMININKĖ. Netgi pagrindiniu?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip. O paantrindamas V. Ąžuolui norėčiau priminti, kad ryte balsavome dėl pačios darbotvarkės ir darbotvarkėje buvo numatyti laikai, kada tie klausimai svarstomi. Tai klausimo perkėlimas į rytinę darbotvarkę iš vakarinės – nėra tiksliai laikomasi Statuto.
PIRMININKĖ. Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų klausimas yra kontroversiškas ir mes žinome, kiek tai sukėlė aistrų ir sukels, todėl aš pritariu, kad turėtų būti ir Kaimo reikalų komitetas įtrauktas, taip pat ir Ekonomikos komitetas, nes tai yra verslas, kad ir kaip būtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš dėl tvarkos. Pražiopsojau šitą balsavimą, pats pasisakiau, kad palaikyčiau Žuvininkystės įstatymą, bet nepabalsavau. Prašau mano balsą įskaityti už dėl protokolo.
PIRMININKĖ. Ne, jeigu nebalsavote, tai negalime įskaityti už, Eugenijau. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, atsižvelgiant į V. Kanopos prašymą įtraukti Kaimo reikalų komitetą, na, iš tikrųjų reikėtų įvardinti, kad Kaimo reikalų komitetas metus nesugebėjo praeito įstatymo perleisti pagrindiniam komitetui, tai jeigu būtų nubalsuota, mes prašome normalių terminų, nes įstatymą komiteto pirmininkė su Seimo nariais rengė su Aplinkos ministerija. Jisai tikrai yra savanoriško principo, ne draudžiamasis, ir tikrai, jeigu būtų pritarta, prašome Kaimo reikalų komiteto spartaus svarstymo.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos, teikiu balsuoti. Nuskambėjo keli pasiūlymai. Pirmiausia alternatyvus balsavimas dėl pagrindinio komiteto. Balsuojame, apsispręsime balsuodami. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Siūloma papildomu komitetu paskirti Audito komitetą.
PIRMININKĖ. Audito?
A. SKARDŽIUS (DPF). Pirmininkas taip pat tam pritaria.
PIRMININKĖ. Supratau. Dar R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, yra ir premjerė kartu. Kadangi čia yra Seimo narių pasiūlymas ir jeigu būtų priimtas, tai verslininkai, kurie užsiima šita žvejyba, turėtų grąžinti į biudžetą dalį gautų dotacijų. Aš tikrai siūlyčiau prašyti Vyriausybės išvados, nes tai yra biudžetinis dalykas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, mes dar nepabalsavome dėl jo.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Dėl Vyriausybės nebalsavome?
PIRMININKĖ. Nebalsavome dėl paties projekto. Vyriausybės išvados galime paprašyti, kai pabalsuosime dėl projekto.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pritaria komiteto pirmininkė.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkui. Taigi, kolegos, pradedame balsavimą. Teikiu alternatyviam balsavimui. Kas pritariate, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas, balsuojate už, kas manote, kad turėtų būti Kaimo reikalų komitetas, balsuojate prieš. Balsuojame. Alternatyvus.
Balsavo 124: už – 76, prieš – 48. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas.
Dabar turėtume apsispręsti dėl papildomo komiteto, nes tokių pasiūlymų buvo. Kas pritariate tam, kad papildomu komitetu būtų paskirtas Kaimo reikalų komitetas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 124: už – 66, prieš – 46, susilaikė 12. Taigi pasiūlymui pritarta. Kaimo reikalų komitetas bus papildomas komitetas.
Taip pat A. Skardžius pasiūlė Audito komitetą. Ar tikrai siūlote Audito komitetą? Ir Z. Balčytis. Gerai, balsuokime. Kas pritariate, kad ir Audito komitetas būtų papildomas? (Balsas salėje: „Čia nesąmonė!“) Žuvys ir auditas labai dera.
Balsavo 122: už – 48, prieš – 58, susilaikė 16. Pasiūlymui dėl Audito komiteto kaip papildomo nepritarta.
A. Bagdonas labai nori pasisakyti.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Papildomu komitetu tikrai prašytume Ekonomikos komitetą, nes tai yra susiję…
PIRMININKĖ. Taip, aš kaip tik ketinau teikti balsuoti.
A. BAGDONAS (LSF). Supratau.
PIRMININKĖ. Negaliu to daryti tuo pat metu…
A. BAGDONAS (LSF). Supratau ir noriu atkreipti dėmesį, kad Ekonomikos komitetas tikrai nevilkino nei prieš tai pateikto įstatymo projekto, nei nevilkinsime ir dabar.
PIRMININKĖ. Dėkoju už atkreiptą dėmesį. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš stebiuosi nauju žanru. Dėl papildomų komitetų visą laiką būdavo sutariama bendru sutarimu. Dabar mes įvedėme kažkokią naują tvarką lyg dėl papildomo komiteto būtų vilkinama ar kažkas. Dabar pagrindinis komitetas jau gali nebelaukdamas papildomų komitetų svarstyti ir priimti savo išvadą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, bendru sutarimu pritariama, kai yra sutarimas…
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, tai yra valstybės ištekliai. Juos reikia audituoti.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, aš pasiūlyčiau, kad nagrinėtų Žmogaus teisių komitetas. Kodėl?
PIRMININKĖ. Tai yra gyvūnai, ne žmonės.
P. GRAŽULIS (LRF). Dėl to, kad žmogus gaudo gyvūnus. Žmogus. Aš manau, tikrai turėtų būti Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKĖ. Mes galime paimti ir sistemingai balsuoti dėl kiekvieno komiteto, bet, manau, tai yra mūsų laiko gaišinimas. Žinoma, jeigu jūs reikalaujate, mes galime pabalsuoti ir dėl Žmogaus teisių komiteto. Gal visgi to nedarysime.
K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu rimtai, Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis, Kaimo reikalų komitetas yra papildomas.
PIRMININKĖ. Mes jau apsisprendėme.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl Ekonomikos komiteto, nemanau, kad yra tikslinga. Be to, kiekvienas komitetas gali svarstyti ir be Seimo paskyrimo. Taigi pasinaudokime…
PIRMININKĖ. Be abejo, kiekvienas komitetas gali pats svarstyti savo iniciatyva. Tačiau pasiūlymas dėl Ekonomikos komiteto nuskambėjo iš kelių Seimo narių, taigi pabalsuokime ir dėl Ekonomikos komiteto kaip papildomo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 124: už – 50, prieš – 50, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta. Taigi apsisprendėme dėl komitetų ir bus svarstoma, suprantama, pavasario sesijos metu.
Taip pat buvo prašymas dėl Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
11.50 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18020 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2365(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar balsuojame dėl darbotvarkės rezervinio 1 klausimo – Seimo statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-2365.
Balsavo 122: už – 117, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
11.50 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-661 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2294(3) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2294. Svarstymas. Balsuojame.
Balsavo 121: už – 120, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Taip, prašom. Replika po balsavimo – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Prieš tai vykusiame balsavime dėl Statuto nesuveikė mano mygtukas, prašom mano balsą įskaityti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pasižymėsime.
11.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2370 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo projektas Nr. XIVP-2370. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 7. Seimo nutarimas dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma. (Balsai salėje)
11.52 val.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakymai į Seimo narių klausimą (pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalis)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, toliau pagal darbotvarkę išklausysime dviejų ministrų atsakymus į Seimo narių raštu pateiktus klausimus. Nežinau, kaip ministrai yra sutarę, kuris… Pirmiausia krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėkui už pateiktą klausimą, tačiau noriu pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenės parama Sienos apsaugos tarnybai nuo gruodžio 16 dienos ir toliau tęsiama. Tačiau, atsižvelgus į realią situaciją ir įrengus fizinį barjerą bei stebėjimo sistemas pasienyje, atsirado galimybė modifikuoti kariuomenės teikiamą paramą, kad ji būtų efektyvesnė. Vietoj patruliavimo pasienyje pereita prie kito, šiuo metu efektyvesnio, teikimo modulio, tai yra dabar parama yra teikiama budinčiomis taikos meto užduočių pajėgomis – iki 60 karių. Budintys kariai yra pasirengę reaguoti į galimus skaitlingesnius valstybės sienos pažeidimų incidentus nedelsdami. Esant poreikiui, galima remtis Lietuvos kariuomenės pajėgumais – situacijos stebėjimu iš oro, panaudojant bepiločius, kas buvo daroma iki šiol, arba sraigtasparnius, ko nebuvo daroma iki šiol.
Taigi Lietuvos kariuomenė skiria vadinamąją greitojo reagavimo grupę ir yra pasiruošusi nedelsdama talkinti VSAT, jeigu prireiks valdyti konkrečią situaciją. Mobilizacija Rusijos ginkluotose pajėgose, dalies dalinių permetimas į Baltarusijos teritoriją identifikuoja, kad potencialios grėsmės yra labai dinamiškos, kad Lietuvos kariuomenė turi išlikti pasirengusi vykdyti tiesiogines funkcijas, tai yra ginti mūsų valstybę. Taikant buvusį paramos modelį, didelė dalis krašto apsaugos savanorių pajėgų karių faktiškai negalėjo vykdyti karinio rengimo, bet toks buvo sprendimas, nes reikėjo daugiau pajėgumų sienai saugoti. Dalis savanorių iš I, II, VIII KASP rinktinių nuolat vykdydavo budėjimo pasienyje funkciją, tad jie ilgą laiką nevykdė kovinio šaudymo ir kitų karinio rengimo elementų, palaikančių jų gebėjimus esant reikalui ginti mūsų valstybę. Perėjus prie naujo paramos teikimo modelio, be abejo, galės tęsti savo karinį rengimą.
Noriu pabrėžti, kad situacijai pasienyje keičiantis, pavyzdžiui, jeigu išaugtų nelegalių migrantų srautai iki ženklių, kokie buvo pernai, Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė pasirengusios peržiūrėti ir pakeisti pagalbos pobūdį, prisitaikyti prie naujos situacijos, tai yra jeigu reikėtų skirti papildomų pajėgų, parama būtų modifikuojama iš karto.
Tiesiog apibendrindamas noriu akcentuoti, kad pratęsus nepaprastąją padėtį pasienyje kariuomenės padaliniai nedelsdami reaguotų, suteiktų pagalbos VSAT. Kaip minėjau, tai bus atliekama greitojo reagavimo grupės pajėgumais ar naudojant sraigtasparnius, bepiločius.
Dėl situacijos mūsų kaimynystėje yra poreikis Lietuvos kariuomenei maksimaliai akcentuotis į kovinį rengimą, kad esant konvencinei grėsmei galėtų tinkamai reaguoti. Tiek.
PIRMININKAS. Gal ministras galėtų prisėsti čia, paskui galbūt klausimų bus abiem ministrams. Kviečiu vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradėsiu nuo to, kad Seimo nutarime dėl nepaprastosios padėties yra numatyta galimybė (pabrėžiu – galimybė) nepaprastosios padėties metu pasitelkti Lietuvos kariuomenę valstybės sienos apsaugai stiprinti. Dėl kariuomenės pasitelkimo būtinybės ir konkrečios pasitelkimo procedūros sprendžia už nepaprastosios padėties valdymą atsakinga institucija, šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija.
Vidaus reikalų ministerija į Krašto apsaugos ministeriją dėl kariuomenės pasitelkimo raštu kreipėsi 2022 m. gruodžio 15 d. Tačiau išanalizavus situaciją ir žvalgybinę informaciją, taip pat įvertinus visas investicijas į valstybės sienos apsaugą ir dėl oro sąlygų sąlyginai sumažėjusius neteisėtos migracijos srautus, taip pat dėl likusių 200 neteisėtų migrantų apgyvendinimo centruose perdislokavus VSAT pareigūnus buvo sutarta pasirinkti lankstesnį kariuomenės pasitelkimo būdą. Tai yra pakeisti jį iš karių fizinio budėjimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje į reagavimą į pasienio incidentų algoritmą per nustatytą laiką, paprasčiau tariant, pereinant prie reagavimo pajėgų. Noriu pažymėti, kad Lietuvos kariuomenė teikia pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai nuo 2021 metų liepos mėnesio. Ačiū jiems už tai.
Lietuvos kariuomenė ir toliau tęsia paramą VSAT skirdama greitojo reagavimo grupes. Nustatytos parengties jos budi nuolatinės dislokacijos vietose ir yra pasirengusios operatyviai reaguoti į iškilusius incidentus. Laikinai nusprendėme taikyti tokią reagavimo, o ne fizinio buvimo formą, tačiau noriu pabrėžti, jeigu situacija prie valstybės sienos keistųsi, tai yra atsižvelgiant į iškilusias grėsmes ir drastišką neteisėtų migrantų srauto padidėjimą, nedelsiant būtų sugrįžta prie fizinio karių budėjimo. Šiuo metu indikacijų iš kompetentingų institucijų dėl grėsmių padidėjimo nėra gauta. Kariuomenės parama bus ir toliau teikiama budinčiomis taikos meto užduočių pajėgomis. Budintys kariai yra pasirengę reaguoti į incidentus dėl valstybės sienos pažeidimų. Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į VSAT poreikį, prioritetą, ir toliau per Krašto apsaugos ministeriją pasitelktų fizinį karių buvimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Tačiau lankstus perėjimas prie tokios fizinio buvimo formos, įvertinant grėsmes ir indikuojant jų intensyvumą, toliau bus sprendžiamas rengiant ir su Krašto apsaugos ministerija derinant Valstybės sienos apsaugos priedangos planą. Tai nėra viešas dokumentas, tačiau noriu pažymėti, kad jame yra derinami indikatoriai, kuriems atsiradus automatiškai atsirastų toks mechanizmas, kad būtų pajungiamos kariuomenės pajėgos. Tokį pavedimą atnaujinti ir naujai patvirtinti minėtą planą, atliepiant galimų grėsmių sistemą, jau anksčiau esame gavę iš Valstybės gynimo tarybos, šiuo metu plano projektas yra finalizuojamas.
Dar kartą noriu patikinti, kad valstybės sienos apsauga šiuo metu yra sustiprinta maksimaliai. Tai yra prie valstybės sienos dirba maksimalus pareigūnų skaičius, automatizuota sienos stebėjimo sistema stebima daugiau kaip 119 kilometrų ilgio jūros siena, taip pat visas sienos su Rusija ruožas. Stebėjimo sistemos baigiamos diegti ir pasienyje su Baltarusija. Iki metų pabaigos automatizuotai matysime 94 % valstybės sienos su Baltarusija. Ruožai, kuriuose dar nėra stacionarios stebėjimo sistemos, bus stebimi mobiliomis vaizdo fiksavimo kameromis.
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje yra pastatytas fizinis barjeras, kuris pasitarnauja pasieniečių reagavimo laikui. Vidaus reikalų ministerijos sudarytas Jungtinis situacijų centras budi 24 valandų per parą režimu ir stebi situaciją prie sienos, bendrina pasieniečių, policijos, kitų VRM statutinių institucijų, žvalgybos tarnybų informaciją, taip sukurdamas vieningą informacinį lauką, kuris indikuoja reikalingas reakcijos kryptis.
Taip pat šiemet pasieniečiams aprūpinti pagal standartą buvo skirta 4,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Be to, aprūpinimui panaudota 8 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.
Taip pat Europos Komisija skyrė 110 mln. eurų valstybės sienos apsaugai stiprinti. Taip pat kas vyksta, tai yra susiję su mūsų kariuomenės apginklavimu NATO standartus atitinkančia ginkluote, jau yra suteikta ginklų už 3,5 mln. ir kitais metais yra numatyta skirti 7 mln. eurų.
Taip pat pasieniečiai yra aprūpinti moderniais dronais ir antidronais, įsigyta virš 700 nešiojamų vaizdo registratorių incidentams fiksuoti. Sienos stebėjimui jūroje užtikrinti yra įsigytas patrulinis laivas, greitojo reagavimo pakrančių patrulių katerių.
PIRMININKAS. Prašyčiau kaip nors užbaigti, nes laikas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kitąmet investuosime į patrulio tako įrengimą ir sustiprinimą.
Pabaigoje noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad nepaprastoji padėtis prie sienos su Rusija ir Baltarusija ne tik leidžia prireikus pasitelkti kariuomenę, tačiau yra ir teisinis pagrindas neteisėtų migrantų ir grėsmę keliančių Rusijos Federacijos piliečių neįleidimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Galbūt prisėskite šalia kolegos, kad abiejų būtų vienoda situacija atsakant į klausimus. Dabar pirmenybė klausti pagal Statutą suteikiama tiems, kurie yra pasirašę klausimus. Iš jų čia matau G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamos vidaus reikalų ministrės. Kadangi jūs ką tik išdėstėte, kad siena yra sustiprinta, aš taip supratau, jau iki maksimumo, tuo labiau kad užtenka ir VSAT’o, mūsų pasieniečių. Informacinis laukas plačiai stebimas, o budinčių karių būtų pasitelkiama tik 60. Kaip žinoma, iš Kybartų pasienio pareigūnų atleidžiama 150. Tai gal iš viso nereikėjo tos nepaprastosios padėties skelbti, nes galima susitvarkyti, kaip žinome, dabar matome iš jūsų pranešimo, ir taip, savo pajėgomis? Būtent kokiu tikslu buvo paskelbta ši nepaprastoji padėtis, jeigu galima dabar savais resursais viską sužiūrėti ir sutramdyti nelegalius migrantus, kurie ir taip neina dabar?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Vienas dalykas, situacija dėl neteisėtos migracijos gali keistis. Noriu pažymėti, kad oro sąlygų, matyt, tas procesas taip pat yra veikiamas. Noriu dar kartą pažymėti ir atkreipti jūsų dėmesį, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje, beje, Seimo sprendimu buvo priimta ne tik dėl to, kad dar atsirastų galimybė pasitelkti kariuomenės pajėgas, bet ir dėl kitų dalykų. Tai yra pirmas dalykas, atkreipiant jūsų dėmesį į tai, kad jis leidžia mums įtvirtinti neįleidimo sprendimą, tai yra tada tokiu atveju viso parlamento sprendimas.
Antras dalykas yra apsunkinta vizų išdavimo tvarka.
Ir trečias momentas yra Rusijos piliečių neįleidimo sprendimas, regioninis spendimas. Kaip pamenate, jis taip pat yra įtvirtinamas tame nutarimo projekte.
Na, bet dar atkreipiant dėmesį, kad nepaprastoji padėtis buvo kaip sprendimas priimtas ne tik dėl to, kad turime nelegalios migracijos ar spaudimą iš Baltarusijos, bet ir dėl to, kad vyksta karas, yra tokia geopolitinė situacija. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą ir buvo pasiūlyta nepaprastąją padėtį pratęsti.
Taip, mes vertiname situaciją. Kas susiję su pasieniečių funkcija ir galimybe taikyti neįleidimo sprendimą, Vidaus reikalų ministerija yra parengusi jau įstatymų projektus, kurie leis įstatymu tą nuostatą įtvirtinti, jeigu Seimas, aišku, sutiks, kad esant tam tikroms situacijoms, ekstremaliajai situacijai arba nepaprastajai situacijai, na, kai vyksta, tarkime, migrantų instrumentalizavimas, tokį sprendimą turėti ir nesant nepaprastosios padėties. Aš labai tikiuosi, kad Seimas apsvarstys, jis bus suderintas ir pavasario sesijoje turėsime sprendimą.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš, tiesą pasakius, esu truputį sutrikusi, nes skaitau viešai skelbiamą informaciją ir joje Ministrė Pirmininkė teigia, kad situacija pasienyje nėra pagerėjusi, yra dar labiau pablogėjusi, Seimui motyvuodama, kad reikia įvesti nepaprastąją padėtį. O vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas tą pačią dieną skelbia, kad dabartinė situacija pasienyje yra stabili, vadinasi, ji yra pagerėjusi, todėl nereikalinga kariuomenės pagalba. Tai jūs gal galite paaiškinti, kaip čia ta komunikacija vyksta ir ar derinote komunikaciją tarpusavyje?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmas dalykas, reikia pažymėti, kad kariuomenė šiuo metu yra, ji yra kitokia forma, mes taip esame sutarę su krašto apsaugos ministru. Kiekvieną kartą vyksta tos diskusijos dėl įsitraukimo ir tikrai labai nenorėčiau šių klausimų detaliai aptarinėti viešai, nes tai yra jautrūs nacionalinio saugumo požiūriu klausimai.
Kalbant apie pasitelkimą, jis yra. Ir dar kartą noriu pažymėti, kad keičiantis situacijai, vykstant kokiems nors pasikeitimams tikrai atsirastų reagavimas ir kariuomenė būtų prie Lietuvos Respublikos sienos kartu su mūsų pasienio pareigūnais.
Situacija dėl migracijos srautų. Noriu pažymėti, kad kalbame apie penkis migracijos kelius, kurie yra Europos Sąjungoje, vienas iš jų yra Rytų kelias, jis yra tikrai sumažėjęs ženkliai, 30 %, kai Balkanų kelias yra išaugęs apie 170 %. Tai yra dėl tų Lietuvos nacionalinio saugumo priemonių, kurių ėmėsi Lietuva, šiandien mes turime tokį rezultatą. Bet mes niekada nežinome, kokių iniciatyvų gali imtis mūsų neprognozuojami kaimynai. Negali pasakyti, kada jie imsis ko nors, bet noriu pažymėti, kad bent jau dėl VSAT’o aš galiu tikrai pasakyti, kad yra daroma viskas, kad būtų parengtis. Esant būtinybei, kariuomenė visada pagal situaciją ateina į pagalbą. Šiuo atveju mes taip pat bendradarbiausime. Gal tiesiog ministras tegul dar pakomentuoja.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mano komentaras būtų toks. Nepaprastoji padėtis nejuda paskui kariuomenę ir kariuomenė paskui nepaprastąją padėtį. Situacija, kuri susiklostė, keitė nepaprastosios padėties paskelbimo pagrindus, kaip esu minėjęs. Tiek mobilizacija Rusijoje, tiek Rusijos dalinių vėl atsiradimas Baltarusijoje lemia, kad mums reikia vis tiek rengti savo pajėgas. Aš minėjau, kad tos pajėgos, kurios buvo skiriamos tiesioginiam patruliavimui, nevykdė kovinio rengimo. Ir atkreipsiu dėmesį, per metus Krašto apsaugos savanorių pajėgos panaudojo 5 mln. iš savo resursų patruliuoti pasienyje. 5 mln. eurų turiu galvoje. 55 tūkst. dienų buvo patruliuojama. Tai didelis skaičius, bet kadangi tai yra savanoriai, jie turi 30–40 dienų per metus mokytis kovinio rengimo. Jeigu jie tuo metu patruliuoja pasienyje, jie nesimoko, bet mes jau dėl tos situacijos susitaikėme su tuo, naudojome tą resursą, naudojome mano minėtas tris KASP rinktines, jų pajėgumus ir ši užduotis buvo vykdoma. Dabar yra parama modifikuota.
Atkreipsiu dėmesį, migrantų srauto nėra iš Rusijos, tačiau nepaprastoji padėtis dėl mobilizacijos, dėl agresijos prieš kaimynes, be abejo, šiuo atveju yra įvesta.
PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau ministrų gerokai trumpiau atsakinėti, nes mes jau viršijome visus laikus.
O. Leiputės nėra. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti ministrės A. Bilotaitės. Štai jau praėjo daugiau negu metai nuo garsaus rugpjūčio 10 dienos mitingo. Nors apie jį visi baigia užmiršti, tačiau visas būrys žmonių iki šiol neteko savo konstitucinių teisių dalyvauti sambūriuose, kuriuose kritikuojama valdžia, kuriuose reiškiama jų nuomonė. Taip yra todėl, kad neteisingai buvo pavadintas tas renginys riaušėmis. Kaip žinome, po garsaus jūsų konflikto su generolu R. Pociumi paaiškėjo, kad ten riaušių ir nebuvo. Ar ne laikas pavadinti daiktus savo vardais ir grąžinti žmonėms jų konstitucines teises? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gal jūs galėtumėte patikslinti klausimą, kuo jis susijęs, nes šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime nėra jokio susirinkimų apribojimo. Prašau patikslinti klausimą.
D. KEPENIS (LVŽSF). Iki šiol, kaip jau minėjau, žmonės yra persekiojami dėl jų konstitucinių teisių suvaržymo dėl to, kad jie dalyvavo riaušėse, kurių, kaip paaiškėjo, net ne…
PIRMININKAS. Laikas! Nėra galimybės tikslinti klausimo ir klausimas nelabai susijęs su kariuomenės atitraukimu nuo pasienio. Nežinau, ar ministrai čia nori ką nors pasakyti, bet turbūt teismai konstatuos, ar kaltinimai pagal riaušių straipsnį, ar pagal kokį kitą. Turbūt čia ne ministrai sprendžia.
Toliau klausia D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti abiejų ministrų. Kolegos, Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija atsako už mūsų vidaus ir išorės saugumą, tačiau žinutės, kurias jūs leidžiate, išties prieštaringos ir tikrai mums kelia daug sumaišties, ir tikrai nepadidina saugumo jausmo. Kodėl? Penktadienį premjerė pasakė, kad išties labai didelės grėsmės pasienyje, jos padidėjo, ir dėl to prašo pratęsti nepaprastąją padėtį. Nepaprastoji padėtis buvo pratęsta, tačiau, žiūrėkite, mes sužinome, kad tą pačią dieną kariuomenės vadas atšaukia kariuomenę dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jų nepaaiškino. Mes tai sužinome, bet jau kyla tam tikrų nesusipratimų dėl pačios krašto apsaugos sistemos, nes kariškiai sako: šis atšaukimas yra dėl to, kad premjerė, kai buvo Ukrainoje, pasakė, kad mes ukrainiečiams gal duotume daugiau ginklų, bet kariuomenės vadas jų neduoda. Išties įvyko konfliktas tarp Ukrainos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės… Aš kalbu, ką šneka viduje. Būtent šis generolų demaršas yra būtent parodyta pozicija, kad viskas negerai, kas susiję su mūsų apsauga ir krašto gynyba, ir dėl to būtent tas paaiškinimas ir patikslinimas yra būtinas. Dėl to noriu paklausti krašto apsaugos ministro, kas priėmė tokį sprendimą atšaukti kariuomenę nuo pasienio? Ar tai buvo žinoma dar iki prašymo paskelbti nepaprastąją padėtį, ar čia kariuomenės vado, ar jau krašto apsaugos ministro nurodymu?
O vidaus reikalų ministrės norėčiau paklausti tokio dalyko. Naikinama Viešojo saugumo tarnyba. Čia, ko gero, keršto akcija dėl to, kad įvyko konfliktas su generolu. Tikrai bus pasekmių ir bus materialinių nuostolių, į tai įtraukta policijos sistema ir policijos vadovybė. Be jokios abejonės, kai vėl ateis nauja valdžia po Seimo, pareikalaus tam tikros materialinės atsakomybės arba tos atsakomybės, kai bus sunaikinta tarnyba – apie tūkstantis pareigūnų. Tikrai bus didelė žala, ypač nepaprastosios padėties metu.
Gerbiama ministre, ar jūs suprantate, yra tiesioginis reikalingas paaiškinimas, ar jūs suprantate, kad toks sprendimas tikrai gali padaryti Lietuvai žalos, ne tiktai mūsų saugumui, bet ir materialinės? Ar prisiimate pati atsakomybę, ar vis dėlto atsakomybę nukeliate policijos vadovams?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš pirmas atsakysiu. Paprastai aš gandų nekomentuoju ir šiuo atveju nekomentuosiu, ką jūs ten kur girdėjote, ką jūs manote, kaip jūs priėmėte kažkur išgirstą informaciją, čia iš tikrųjų jau jūsų reikalas. Aš tiktai pasakysiu, kad jūsų surinkti gandai neatitinka tikrovės.
Dar kartą pakartosiu, ką aš prieš tai sakiau pristatydamas. Kariuomenės parama ir toliau tęsiama. Kariuomenė nėra niekur atitraukiama nuo šios paramos teikimo. Jeigu 3 tūkst. pasieniečių galėtų pakeisti 60 karių, aš tada jau tikrai susirūpinčiau. Pasieniečiai, beje, turi ir savo greitojo reagavimo pajėgumus ir yra apmokyti, kaip valdyti situacijas, jie lydėjo karius, kurie patruliuodavo, kariai atskirai nepatruliuodavo, ir taip toliau. Tiek to mano atsakymo.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Mano atsakymas būtų toks. Kaip ir minėjau savo pasisakyme, šiuo metu yra finalizuojamas Valstybės sienos apsaugos priedangos planas ir jį finalizavus atsiras labai aiškūs indikatoriai. Vadinasi, kada yra kokia situacija, kokios grėsmės, kai įsijungia aiškus algoritmas, yra labai aiški tvarka, kiek kariuomenės, kada ir kaip įsijungia. Labai tikiuosi, kad mes jį turėsime, nes tai yra ir Valstybės gynimo tarybos suformuluota užduotis.
Kalbant apie mūsų bendradarbiavimą, tai mes nuolatos diskutuojame, sprendžiame, vertiname situaciją. Kiekvienas sprendimas, noriu jus patikinti, yra labai atsakingai įvertinamas, įvertinant mūsų turimus resursus, turimas galimybes ir šiuo atveju situaciją, kad prie mūsų sienos mes turime fizinį barjerą, turime sienos stebėjimo sistemas ir pareigūnus, kuriuos šiuo metu galime iš nelegalių migrantų apgyvendinimo vietų perkelti prie sienos. Tai leidžia mums dėlioti kitokį veikimo tarpusavyje algoritmą. Tačiau noriu pažymėti, pasikeitus situacijai, esant padidėjusiam skaičiui arba grėsmėms, tikrai nedelsiant būtų sprendžiama pereiti iš šito modelio į kitą modelį, kai kariuomenė vėl turėtų būti prie mūsų sienos ir saugoti sieną. Tikrai dėkoju už tą bendrą darbą.
O dėl antro klausimo, aš manau, nekomentuosiu, nes jis nėra susijęs. Per Vyriausybės valandą galite paklausti, bet noriu pažymėti, kad visi sprendimai, jeigu jie yra daromi, Vidaus reikalų ministerijoje ir šioje Vyriausybėje yra daromi remiantis argumentais, faktais, analizėmis, auditais ir viešuoju interesu, ir valstybės interesu. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, kad leidote paklausti, nors laikas jau į pabaigą. Svarstant nepaprastosios padėties klausimą Seime buvo viltis ir lūkestis, kad Vyriausybė mūsų sienas apsaugos visomis įmanomomis priemonėmis. Tuo metu premjerė sakė, kad situacija tikrai dar išlieka įtempta ir tos pagalbos tikrai reikia. Ir šiandien salėje girdime, kad krašto apsaugos ministras bėdavojasi, kad tai labai brangiai kainuoja, kad kainavo 5 mln. eurų, kad savanoriai turėjo apleisti mokslus, turėjo skirti tam laiko ir kad tai yra faktiškai kariams nenaudinga. Mano požiūriu, aš mielai sumokėčiau ir 10 mln., ir 15 mln., kad mano šalis būtų saugi. Manau, kad ne tas yra klausimas, nes tikrai dabar ne vienam Lietuvos piliečiui iškyla klausimų, ar mes saugūs realiai, ar nesaugūs, kadangi kariuomenė atsitraukė…
PIRMININKAS. Laikas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). …tai gal nieko nėra baisaus. Klausimas ir dėl užsienio nelegalių migrantų, ar nepadidės jų srautai į Lietuvą?
PIRMININKAS. Baigėsi laikas klausti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Niekas čia nesibėdavojo, o pateikė faktus, o jau kaip jūs priimate tuos faktus, tai čia jūsų reikalas. Aš manau, kad Seimo nariams reikia žinoti, kad kiekvienas veiksmas turi būti padengiamas resursais. Jeigu tam yra skiriami resursai, iš kur nors jie yra paimami. Jeigu iš kur nors paimami, kas nors kitoje vietoje nepadaroma, tiesiog reikia žinoti realybę, kokia ji yra, o ne prisitaikyti realybę savo pamąstymams.
Antras dalykas, dar kartą kartoju, aš suprantu, kad dalis nejaučia pojūčio, kad kaimynystėje vyksta karas ir kad tos agresorės valstybės imasi pačių įvairiausių veiksmų, ir kad kariuomenė turi būti pasirengusi. Krašto apsaugos savanorių pajėgos taip pat yra kariuomenės dalis. Jie taip pat turi būti pasirengę. Tai aš akcentavau ir tai tiesiog noriu dar kartą pabrėžti. Dėkui.
PIRMININKAS. Baigėme šį darbotvarkės punktą.
12.20 val.
Vyriausybės valanda
Premjerę ir ministrus kviesčiau užimti įprastas Vyriausybės valandai vietas. Kol ne visi ministrai dar Vyriausybės vietose… (Balsai salėje) Pareiškimai po to. Dėl vedimo tvarkos –premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš ne dėl vedimo tvarkos, o tiesiog naudojuosi savo galimybe pagal Statutą kalbėti be eilės. Praėjusią savaitę gavau čia šiokią tokią dovaną iš pono A. Gedvilo, kur sakiau, kad jeigu turėsiu laiko, gal ir perskaitysiu šitą parašytąją knygą, ir galbūt net duosiu paskui paskaityti ministrui A. Dulkiui. Bet po to, kai vakar šitą ketvirtainiškai supjaustytą lapų krūvą, suklijuotą klijais, užpildęs žmogus išsitraukė dvejų metų senumo LRT tekstą, padarė toli siekiančias išvadas apie šios Vyriausybės darbą, tai atsiprašau, iš karto pasakau, kad tos knygos neskaitysiu, sveikatos ministrui jos taip pat neduosiu skaityti ir šitą dovaną norėčiau tiesiog grąžinti atgal. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Fiksuojame dovanos grąžinimą ir kviečiame premjerę į premjerės vietą. (Balsai salėje) Kolegos, aš matau, kad valdančiųjų atstovų salėje beveik nėra ir kad mes, deja, užtrukome su prieš tai svarstytais klausimais, tad gal galėtume palikti tik Vyriausybės pusvalandį ir klausinėtų tik opozicija? Ar galime dėl to sutarti? (Balsai salėje: „Negalime!“) Negalime, tai balsuojame, ar pritariate, kad būtų tik Vyriausybės pusvalandis. Galbūt ir logiška, kad balsuoja ne ministrai, o klausiantieji. Tuoj matysime…
Daugiau balsavo, kad liktų Vyriausybės valanda. Tada eilės tvarka visi klausinėja ir galbūt tiesiog tokios trukmės neprireiks. Pirmasis frakcijos vardu klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Rytoj turėsime paskutinį šios sesijos posėdį. Ir įprastai šiek tiek į metų pabaigą bandoma apibendrinti, ką gero nuveikėme per šiuos metus. Aš norėčiau klausimą užduoti energetikos ministrui dėl rinkos liberalizavimo, kaip sekėsi? Nes sesija prasidėjo būtent nuo didelio skandalo, kai „Perlas energija“ pareiškė, kad trauksis iš rinkos, keisdama sąlygas savo vartotojams ir taip toliau. Vis dėlto apibendrinant šią sesiją, ką pavyko nuveikti šioje srityje?
Ar vis dėlto pavyko tas liberalizavimas, kaip buvo planuotas nuo pat pradžių? Ar ministerija kokius nors teikė siūlymus, kokius nors įstatymus? Šiaip pažiūrėjus toks labai liūdnas vaizdas susidaro, nes „Ignitis“ sudaro vis dar 80 % ir tos realios konkurencijos faktiškai nematome. Aišku, yra tam tikros sąlygos, išorės veiksniai, bet kaip vis dėlto ministerija mato tai? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu priminti, kad visa ta situacija, kuri buvo susidariusi su „Igničiu“, buvo susidariusi todėl, kad įstatymai buvo priimti dar praėjusioje kadencijoje, juos teko įgyvendinti su visomis ydomis ir visais kitais dalykais. Ištaisėme įstatymus, ačiū, Seime visi kartu pabalsavome. Tikiuosi, tie sugriežtinti reikalavimai tiekėjams veiks. Be abejo, didesnės konkurencijos mažoje rinkoje tikėtis sunku. Puikiai matome, kas vyksta ir kitose srityse, bankų ir kitose. Tai nėra gerai. Tačiau, kita vertus, jeigu pažiūrėtume, kokia konkurencija vyksta tarp „Telia“ operatorių, mobiliojo ryšio operatorių, tai konkurencija gana didelė, turime vienas žemiausių kainų visoje Europoje. Aš labai tikiuosi, dar kartą pakartosiu, kad, didėjant atsinaujinančios energetikos kiekiui ir parkams, konkurencija tarp tiekėjų tikrai didės. Mano manymu, per artimiausius dvejus metus, iki 2025 metų, mes matysime žemėjančias elektros energijos kainas. Iš esmės, dar kartą pakartosiu, neįvykdžius liberalizavimo, kalbėti apie atsinaujinančios energetikos plėtrą būtų sunku, nes liberalizavimas iš esmės leido ir leis ateityje įjungti atsinaujinančios energetikos didelį kiekį ir per veikiančią rinką tiekti ją tiekėjams. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Toliau A. Butkevičius taip pat frakcijos vardu.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas vidaus reikalų ministrei ir Ministrei Pirmininkei. Žinau, kad Kybartų miesto bendruomenė labai sunerimusi dėl Kybartų pabėgėlių centro uždarymo. Buvo duoti pažadai, kad šis pabėgėlių centras išliks ilgesnį laikotarpį. Buvo daromos ir nemažos investicijos, katilinė rekonstruota, kiti objektai buvo tvarkomi. O dabar, kai sužinojo, kad atleidžiama 50 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kai Kybartų mieste ir taip nedarbas siekia jau 12 %, tikrai jie daugiau netikės jokiais anksčiau duotais pažadais, kai buvo iškeltas kalėjimas į Marijampolę ir taip toliau. Tikrai reikia įvertinti tai, kad miestas yra šalia Kaliningrado srities, dėl investicijų pritraukimo ir kitų verslų yra labai sudėtinga. Vis dėlto turėtų būti vykdoma ir tam tikra valstybės regioninė politika, atsižvelgiant į tam tikrus esančius sunkumus. Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia turėčiau informuoti, kad iš viso asmenų, atvykusių neteisėtai, neteisėtų migrantų šiandien mes turime apie 200. Suprantama, kad yra klausimas dėl visos infrastruktūros, kurią mes čia turėjome, racionalaus panaudojimo. Todėl buvo priimtas sprendimas, kad Kybartus mes nevisiškai uždarome, turime rezervą. Tikrai dabar dar turime pokalbius su kitomis institucijomis, kaip mes galime tas patalpas panaudoti, nes suprantame, kad turime būti pasiruošę, tarkime, ateities galimiems scenarijams, kad esant reikalui mes galėtume aktyvuoti ir turėti šią patalpą, galėtume ją panaudoti padidėjusiems srautams. Bet šiuo metu mes tikrai suprantame situaciją, mūsų tikslas yra turėti maksimalią sienos apsaugą ir jos sustiprinimą, tai yra pareigūnus prie sienos. Mums tikrai yra didžiulė prabanga turėti patalpas, kuriose nėra neteisėtų migrantų, nėra žmonių, kuriais reikia rūpintis, ten turėti pareigūnus, visą infrastruktūrą yra prabanga. Todėl eidami šiuo keliu mes nusprendėme stabdyti šį objektą, pareigūnus perkelti prie sienos, kur mums šiuo metu reikia daugiausia pagalbos, jiems yra pasiūlyta tą padaryti. Ir kitiems asmenims, kurie užėmė kitas pareigas, kitas atsakomybes, taip pat yra siūlomos kitos alternatyvos pagal galimybes.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas turbūt ir premjerei, ir ministrams, nes klausiu apie profesines sąjungas ir apie kolektyvines sutartis. Kuo toliau, tuo kyla daugiau konfliktų. Noriu padėkoti ministrei, šiandien nepritarusiai Darbo kodekso pataisoms. Bet čia yra istorija, taip sakant, pastovi. Klausimas apie profesinių sąjungų vadovų dalyvavimo derybose traktavimą. Didžioji dalis Lietuvos profesinių sąjungų vadovų yra nepriklausomi, jiems mokamas atlyginimas iš profesinės sąjungos. Dabar pradedama traktuoti, kad jie nėra įmonės darbuotojai, jie neleidžiami į derybas ir visokiais būdais stabdomi šitie procesai. Visagino atominėje elektrinėje nuo sausio 1 dienos yra nutraukiama kolektyvinė sutartis. Mano toks bendras klausimas, mes ką nors keičiame, darome, auklėjame valstybinių įmonių vadovus? Nes, na, taip tęstis negali, nes ir jūsų programoje, ir Vyriausybės programoje aiškiai pasakyta apie socialinį dialogą, apie kolektyvinių derybų skatinimą, nes tai…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). …visada padeda ir valstybėje gyventi. Tai klausimas toks bendrinis, kaip elgsimės toliau?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Klausimas bendrinis, pavyzdžiai labai konkretūs. Turbūt į tuos konkrečius pavyzdžius nesileisdama aš labai paprastai pasakyčiau: nereikia čia jokios tragedijos matyti dėl to, kad tų ginčų bus tik daugiau, nes žmonės tiesiog gina savo teises ir tam naudoja teisėtus būdus ir organizacijas, kurių tokia paskirtis ir yra. Turbūt tų ginčų bus daug ir kartais jie bus tokie garsūs, kad net Seimas norės priimti rezoliucijas (na, ką, dėl vienos atskiros įmonės), matyt, reikės su tuo susitaikyti. Kokių ten tų praktinių problemų dėl to gali, negali ir kodėl negali, man tikrai sunku pakomentuoti, nes aš teisinės problemos nematau, bet galbūt nepakankamai gerai išmanau Darbo kodeksą. Bet apskritai bendras… Na, man atrodo, tiek, kiek tai yra susiję su kolektyvinėmis sutartimis, dėl kurių, pavyzdžiui, derėjosi Vyriausybė, tai dėl visų sutarčių pavyko derybos su profesinėmis sąjungomis. Labai gerbiame socialinį dialogą, visada sutarimą pasiekiame – kartais greičiau, kartais vėliau, bet man atrodo, kad savo veikla demonstruojame, kad socialinius partnerius gerbiame. O dėl konkrečių įmonių, sakykime, ar jos valstybinės, ar jos savivaldybių, ar jos privačios, matyt, ten visokių situacijų yra ir jau ten reikėtų, matyt, naudotis, na… reikia gilintis į tą situaciją.
Galiausiai, Darbo kodeksas (tai turbūt dažnai yra pamirštama) numato nemažai procedūrų dar iki tokio streiko, kokį dabar turėjome „Vilniaus viešojo transporto“, tiems ginčams spręsti: ir arbitravimą, ir kažkokį taikinimo procesą. Klausimas, kodėl tai nėra iki galo išnaudojama. Čia galbūt taip pat ir įmonių vadovams yra, kur kvalifikaciją kelti.
PIRMININKAS. Klausia V. Fiodorovas. Nėra. Kas iš Darbo frakcijos? Taip, nieko nėra. Tada J. Pinskus.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tiesiog gal pratęsiu gerbiamo A. Syso paklausimą. Visagino atominė elektrinė yra strateginė įmonė ir ten yra skirtumas tarp profsąjungų, kad jos negali kviesti darbuotojų streikuoti, jie faktiškai turi daug mažiau galimybių. Iš tikrųjų labai norėtųsi, kad Vyriausybė ir atkreiptų dėmesį, kad nebūtų tos įtampos, socialinės įtampos, šioje įmonėje.
O mano klausimas būtų energetikos ministrui. Prieš pusantrų metų visuomenei buvo pristatytas Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo projektas, kuriam buvo skirta 18 mln. Europos Sąjungos pinigų. Iki šiol niekas nevyksta – jokių procesų nesimato ir bendruomenė jau kelia klausimus, ar spės tas projektas iki kitų metų rugpjūčio mėnesio įvykti, startuoti, ar bus prarasti tie 18 mln. ir toks svarbus projektas nebus sutvarkytas?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Objektas bus sutvarkytas, yra atrinktas rangovas, sutartis yra pasirašyta. Viskas vyksta.
PIRMININKAS. Trumpas atsakymas. Gerai. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia naudodamasis proga noriu padėkoti premjerei už išskirtinį dėmesį knygai, manau, kad žmogus, kuris perdavė tą dovaną, tikrai liks patenkintas.
O klausimą aš turiu aplinkos ministrui. Kaip žinome, Vilniaus planą sumodeliavo, kaip Vilniaus mieste yra laikomasi želdynų normatyvo. Pasirodo, kad ši norma jau dabar yra dvigubai mažesnė vienam sostinės gyventojui pagal galiojančią tvarką. Šia situacija susidomėjo netgi prokuratūra. Tuo tarpu, kai želdynų trūkumas turi būti sprendžiamas savivaldybių institucijoms inicijuojant savivaldybės teritorijose bendrųjų planų pakeitimus ir formuojant žemės sklypus naujiems atskiriems želdynams įrengti, savivaldybė toliau dalina leidimus statyti butus. Sakykite, kaip vertinate situaciją ir kokių veiksmų ketinate imtis ateityje? O gal želdynų normas dar ir mažinti planuoja? Ar nebūtų laikas…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …įsikišti ministerijai? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Smagu, kad žmonės neabejingi žaliesiems plotams. Vilnius yra žaliausia Europos sostinė ir tas matyti iš satelito. Žalumos daugėja. Bet klausimas, kaip mes formaliai juos pavadiname. Ar tai yra ozai, draustiniai? Vilnius turi net du regioninius parkus. Kas gyvena Vilniuje ir išvyksta svetur, iš tikrųjų įvertina Vilniaus žalumą.
Dabar dėl naujų pastatų planavimo, naujų teritorijų planavimo. Taip, normatyvinė diskusija, bet pati Vilniaus savivaldybė prašė pripažinti tokius miškus, kurie yra formaliai miškų paskirties žemė, kaip Vingio parkas, Karoliniškių draustinis, kad tai būtų traktuojama kaip parkai, o ne kaip miškai ir būtų galima prisidengti jais neįrenginėjant naujų parkų. Vilniaus savivaldybės pozicija buvo tokia. Mes tai padarėme. Kai kurios tarnybos sako, gal nereikėtų miškų vadinti parkais, dėl to ir vyksta diskusija.
Bet jeigu žiūrėtume objektyviai, žalumos Vilniuje daugėja. Ten, kur yra formuojama žmogaus kraštovaizdinė arba jau vietinė žaluma, jinai irgi profesionalėja. Parenkami tinkami medžiai, visžaliai medžiai, geriau priaugantys medžiai. Aš šiaip esu patenkintas tendencija, nors labai daug diskusijų, labai daug išmanančių tai ir kartais per daug kritiška ta viešosios nuomonės diskusija. Bet iš esmės miestas žalėja, plotai žalėja, profesionalai vis labiau dalyvauja projektavime ir, man atrodo, tendencija yra gera.
PIRMININKAS. Toliau klausia vienintelis iš valdančiųjų užsirašęs E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi tikrai Vyriausybės valanda ne tik opozicijai skirta, bet ir pozicijai, norėčiau užduoti klausimą švietimo ir mokslo ministrei. Iš tiesų tikrai nemažai tiek programinių nuostatų, tiek nuostatų, susijusių su tarppartiniu susitarimu dėl švietimo, yra įgyvendinta. Susidaro toks įspūdis, kad tuoj Švietimo, mokslo ir sporto ministerija liks be darbo, nes tiek pakeitimai mokyklose, kokybės užtikrinimas, karjeros planavimas, pagalba švietimui, aukštojo mokslo išgryninimas, finansavimo didinimas – iš esmės daug kas padaryta. Kadangi turbūt žiūri ir daugiau stebi šį posėdį, norėčiau ministrės paklausti, kokie pagrindiniai darbai laukia ateinančiais metais ir į ką koncentruosis ministerija, kad iš tikrųjų neatrodytų taip, kad reformos ar kokie nors darbai bus nevykdomi? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už gerą klausimą. Tikrai labai daug darbų laukia nepaisant to, kad pagrindiniai sprendimai priimti. Laukia įgyvendinimo procesas. Tačiau gal akcentuočiau keturis pagrindinius darbus, į kuriuos mes planuojame koncentruotis ateinančiais metais.
Pirmiausia profesinio mokymo stiprinimas. Čia mes tikrai turime daug ką nuveikti, kad profesinis mokymas taptų tikrai perspektyviu pasirinkimu. Tai yra ir daugiau galimybių per trumpą laiką įgyti ketvirtą kvalifikaciją, ir galimybė mokiniams, kurie šiuo metu mokosi gimnazijoje, besimokant gimnazijoje taip pat kartu mokytis profesijos, ir kiti sprendimai, susiję su profesiniu.
Kaip antrą svarbų darbą įvardinčiau kolegijų tinklo stiprinimą. Kitais metais turėsime tikrai daug darbo kolegijų stiprinimo srityje.
Trečia svarbi kryptis – mokslo ekscelencijos programos. Planuojame kitais metais paleisti daugiau nei vienus metus trunkančias mokslo ekscelencijos programas, kurios būtų nukreiptos į konkrečius susitarimus su aukštosiomis mokyklomis dėl mokslo rezultatų daugiausia potencialo turinčiose srityse. Taip pat laukia pagrindinių mūsų švietimo įstaigų pertvarka ir reorganizacija. Tai ir Lietuvos mokslo tarybos stiprinimas, ir Nacionalinė švietimo agentūra.
Turbūt dar vienas labai svarbus momentas yra mokytojų darbo vietos patrauklumas ir mokytojai. Tai čia yra klausimas, kuris yra pats svarbiausias. Jis buvo ir lieka pats svarbiausias. Tai ir mokytojų karjeros modelis, ir darbo sąlygų gerinimas, lankomumo klausimai.
Turbūt tokios pagrindinės sritys ir pagrindiniai darbai, kurie mūsų laukia kitais metais. Žinoma, „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Galima būtų dar minėti kelis dalykus, bet tikrai tie, kuriuos paminėjau, yra patys svarbiausi.
PIRMININKAS. Toliau klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Noriu paklausti ministrės A. Armonaitės. Gerbiamoji, jūsų kolega Vilniaus meras, tos pačios partijos narys, šiandien paskelbė, kad „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų streikas baigėsi sėkmingai sudaryta sutartimi. Tikėkimės, kad tie žmonės šiandien patenkinti tuo, ką padarė. Bet, kaip žinoma, Lietuvoje ne vien ši organizacija, ne vien šios profsąjungos yra nepatenkintos dėl savo būsenos. Tokių yra daugybė. Ar nebūtų teisinga šiandien pasakyti, kad valdžia labai dažnai savo problemas permeta žmonėms ant pečių ir jiems tebelieka vienintelis konstitucinis sprendimo būdas – streikai. Tai gal tegu jie pasinaudoja „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų patirtimi ir tą daro visur? Ir jums bus lengviau, ir tie žmonės savo problemas greičiau išspręs.
A. ARMONAITĖ (LF). Čia gal daugiau toksai jūsų politinis pareiškimas, kurį jūs išsikirpsite ir įsidėsite į feisbuką. Kaip vilnietė, gal ne kaip ministrė, noriu pasidžiaugti, jog pavyko miesto įmonei ir profsąjungai susitarti. Kaip suprantu, šiandien bus taip pat spaudos konferencija. Vilniečiai per šventes galės pasiekti savo artimuosius saugiai. Tai yra svarbiausia. Visiems ramybės, susitaikymo ir gerų švenčių.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Matyt, žinote, kad yra tokia problema, ypač didmiesčiuose, kad žmonės negali įsirengti automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių vien dėl to, kad jūs parašėte neigiamą išvadą dėl įstatymo projekto, kuris leistų tai padaryti.
Dabar yra susiklosčiusi tokia praktika, kad dėl tokio žalingo reguliavimo Žemės įstatymo stoja visi projektai. Žmonės, pavyzdžiui, pasiruošę įrengti aikšteles už savo pinigus, dar turi primokėti po keliasdešimt tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, Šiauliuose po 30 tūkst., Alytuje taip pat panašios sumos už tą vieną aikštelę, kad pasistatytų automobilį prie daugiabučio. Iš kur žmonėms surinkti tuos 30 tūkst. eurų? Ar senjorui, ar jaunai šeimai, kuri, pavyzdžiui, įsikuria regione.
Noriu jūsų paklausti, kadangi jūs parengėte neigiamą išvadą. Ką jūs galite patarti tokiems žmonėms, kur jiems statyti automobilius, kur jiems įsirengti aikšteles, ką jiems apskritai daryti?
K. NAVICKAS. Matot, situacijos yra nevienodos dėl tų aikštelių įrengimo. Aš suprantu, kad čia yra atvejis tuomet… Nors aš atsakysiu raštu, nes aš nežinau tiksliai aplinkybių, dėl kurios aplinkos buvo pasakyta neigiama išvada, nes ten situacijų yra, kai yra bendrijos, kai yra sklypai suformuoti, kai reikia iš valstybės žemės priskirti sklypus ir vėl iš naujo formuoti visą bendrą sklypą. Geriau atsakysiu raštu jums. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Vilkauskas turėtų klausti. Lyg ir nėra jo salėje. Tada klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Premjerės tikrai neklausiu, nes, kaip jau supratau iš šiandien ryto, perskaitė tą knygą, suprato savo klaidas ir atsakomybę. Tik palinkėsiu per Kalėdas atrodyti ne kaip piktam Grinčui, o kaip Kalėdų Seneliui. Tai būtų, matyt, geriausia, kas galėtų nutikti valstybei.
Bet turėsiu gerbiamai teisingumo ministrei klausimą, ir gana rimtą. Išties iš savo kolegų kreipimosi į jus dėl Advokatų garbės teismo nario aš suprantu, kad situacija yra pakankamai rimta, nes bent jau kiek kolegos viešojoje erdvėje skelbė, tai vienas iš Advokatų garbės teismo narių yra pažeidęs, panašu, Advokatūros įstatymą. Ar jūs priėmėte sprendimą, kada jūs planuojate jį priimti, nes tikrai teisininkų bendruomenėje vyksta diskusijos, ir nesinori, kad tokia garbinga institucija būtų diskredituota?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū, kolege, už klausimą. Paklausimas, prašymas yra gautas, užregistruotas Teisingumo ministerijoje, šiuo metu nagrinėjamas ir planuojama sprendimą priimti dar šiemet, kad galėtume ramiai baigti šitą klausimą. Paties klausimu keliamo konteksto turbūt vertinti atskirai nuo kitų įvykių negalėčiau. Aš labai nenorėčiau, kad šitas klausimas iš esmės taptų kelių asmenų pasirinkimu tiesiog eiti į politiką. Aš būčiau labai dėkinga visgi neplakti, jeigu kalbame apie advokatūrą, apie teisines bendruomenes ir tam tikrų asmenų politikavimą, ypač kad šiuo metu, mano žiniomis, yra vėgėlių žvejybos draudimo sezonas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau vis dėlto reaguoti į tai, ką sakė ponia A. Širinskienė. Matote, problema yra tokia, kad vakar ponas, kuris tuos lapus užpildė tekstu, parodė, kad jis tikrai nemoka taip gerai gūglinti, kaip mokate jūs. Jam tiesiog nepavyko. Gaila, kad nepavyko atsiprašyti, nes prisiūti šitai Vyriausybei tekstą, kuris buvo parašytas tada, kai Vyriausybė dirbo vos kelias dienas, vis dėlto reikia tam tikro neeilinio talento. Todėl aš truputį abejoju, tiksliau sakant, anksčiau abejojau, dabar esu tikra, kad toje knygoje nieko labai sau vertingo aš neperskaitysiu, dovaną grąžinau.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui. Kiek turime duomenų, dabar yra apie 1 mln. 200 tūkst. vakcinų, kurių galiojimas jau yra pasibaigęs. Norėjau paklausti, ar yra koks nors specialus įpareigojimas taikyti specifinį utilizavimo procesą joms, o gal tai paliekama gydymo įstaigų nuožiūrai? Apskritai, kas ministerijos lygmeniu yra atsakingas už pavojingų medicininių atliekų tvarkymą ir kokios įmonės atlieka šių vakcinų utilizavimą? Kaip suprantu, tas bendras pasibaigusio galiojimo vakcinų skaičius nuolat auga. Kiek planuojate apskritai kitų metų pradžioje, kiek jau mes turėsime tų pasibaigusio galiojimo vakcinų? Kai buvo atliekami užsakymai ir užpirkimai, Europos reikalų komitete aš stengiausi labai atidžiai ir aiškiai įvardinti, kad iš tikrųjų pagal mūsų gyventojų skaičių tie skaičiai buvo ženkliai per dideli ir neatitiko mūsų šalies poreikio. Dėkui.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Jūs dabar pakartojote iš esmės viską, ką esate parašęs mums raštu. Atsakingi darbuotojai jau rengia jums atsakymus. Taip, iš tikrųjų iki šio momento esame utilizavę apie 1 mln. 200 tūkst. dozių. O dėl visos kitos statistikos ir visų tų procedūrų atsakysime jums raštu. Aš pamenu, dabar gavome jūsų raštą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau vis dėlto paklausti žemės ūkio ministro. Noriu sugrąžinti prie to klausimo dėl tradicinių Sartų žirgų lenktynių. Gerbiamas ministre, čia gal ne klausimas, o palinkėjimas būtų, kad galbūt jūs prisijungtumėte prie šito organizacinio darbo, nes visuomet nuo tarpukario Lietuvos Žemės ūkio ministerija prisidėdavo prie šitos didžiausios šventės ir finansiškai, ir organizaciniais būdais. Šiemet kažkaip sunkiai sekasi savivaldybei derėtis, kalbėtis, kadangi vos nesakoma – čia jūsų teritorija, jūs kaip nors ir organizuokitės. Ministre, aš tikrai norėčiau paprašyti jūsų įtakos, kad bent jau perpus būtų tas finansavimas su savivalda, kad tikrai ta šventė vyktų gražiai, kad būtų prasminga. Tiesiog būtų toks prašymas, nes tai yra didžiausia šventė Lietuvoje žiemos metu, kitos mes tokios neturime. Jeigu oro sąlygos tikrai leis, aš noriu, ko gero, mes visi norime, kad ji įvyktų, labai prašyčiau, kad jūs padėtumėte susitarti. Labai jums ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Mano žiniomis, bent jau aš klausiau po jūsų ano klausimo, kad tas susitarimas yra. Bet aš dar pasitikslinsiu, nes buvo susitarimas su savivaldybe, buvo pasidalinta, kurią dalį finansuoja Žemės ūkio ministerija, kurią savivaldybė, kad nebūtų vien iš Žemės ūkio ministerijos. Aš pasitikrinsiu dar kartą, nes čia kancleris kuruoja, ir atsakysiu.
PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu užduoti klausimą aplinkos ministrui. Šiandien kaip tik mes dalyvavome per Žuvininkystės įstatymo pateikimą. Iš tikrųjų to popso, matyt, bus ir iš vienos, ir iš kitos pusės pavasario sesijoje. Mane domintų vienas dalykas. Labai dažnai buvo minima, taip pat ir mano kolega, dabar priklausantis Socialdemokratų frakcijai, mini Kauno marias. Todėl būtų labai gerai žinoti informaciją, kiek nuo 2013 metų buvo supilta tūkstančių tonų žuvų į Kauno marias, kad à la būtų atstatyta fauna? Kokia po to buvo vis dėlto tam tikrų mokslininkų išvada, kad jeigu žuvys nėra išgaudomos, tai tada atsiranda įvairių ligų, ir tada netgi buvo mąstoma, kaip atgal susigrąžinti verslinę žvejybą. Ir iš viso kiek kainavo valstybės biudžetui šis įžuvinimas ir koks dabar yra balansas dėl visų šitų dalykų?
Aš manau, kad šitas klausimas šiaip sau neturi baigtis, nes tuo remiasi ir viena, ir kita pusės. Yra Įžuvinimo centras, kiek aš žinau, Kauno mariose. Gal galėtumėte pateikti tokią bendrą informaciją? Aš manau, kad jūs šiandien tikrai tiksliai negalėsite atsakyti. Tada galėsime susidaryti normalią nuomonę, kaip balsuoti už pateiktą Žuvininkystės įstatymą, kuris susijęs su Kuršių mariomis.
S. GENTVILAS (LSF). Labai dėkoju. Dėl konkrečių klausimų pažadu atsakyti raštu, bet gal paimkime principinę nuostatą. Lietuvoje vidutinis gyventojas suvalgo apie 15–20 kilogramų žuvies. Absoliuti dauguma jos yra importuojama. Dabar tas ginčas dėl verslinės žvejybos ir mėgėjiškos žvejybos, mūsų žuvų pasiūla valstybėje yra trupiniai, palyginti su importuojamomis žuvimis. Tačiau mokesčiai, kuriuos sumoka verslinės žvejybos įmonės, yra tikrai slepiami, tai matosi tiesiog, kad arba nėra sugavimo, arba jie yra slepiami. Lengvatos yra milžiniškos žaliajam dyzelinui ir kitiems dalykams, parama europinė ir kita yra milžiniška. Tai yra neigiamas verslas. Tai yra iš esmės iš subsidijų gyvuojantis verslas.
Mes maisto visuomenei neužtikriname iš verslinės žvejybos. Ateities perspektyvos ji neturi, nes ištekliai mažėja. O turizmą ar Kuršių mariose, ar Kauno mariose, ar Lietuvos priekrantėje tikrai galime atgaivinti ir perorientuoti tuos žmones į turistinę veiklą. Mes su jumis dėsime visas pastangas, kad padėtume Rusnaitę, Pakalnę išgilinti, pastatyti apžvalgos bokštus, atgaivinti Pamario kraštą tam, kad ten būtų iš turizmo klestintys gyventojai ir bendruomenės. Bet jie tikrai nesuklestės tęsdami žvejybos amatą, tą turėkime omenyje. O visus konkrečius atsakymus dėl įžuvinimo pateiksiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Noriu pakalbinti ministrą S. Kairį. Gerbiamas ministre, ačiū, kad jūs tęsiate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos praeitos kadencijos idėjas, turiu mintyje paso įgyvendinimą, galimybę šeimoms savaitgaliais nemokamai patekti į muziejus. Ačiū už tai.
Tačiau į mane kreipėsi gidai, ypač gidai, ar ministerija nemąsto (aš žinau, kad tai susiję turbūt su finansinėmis problemomis), kad pirmadieniais irgi būtų galima patekti į muziejus. Ypač užsienio turistai, kai atvyksta kokia Japonijos turistų grupė, jai kiekviena minutė suskaičiuota, ir pirmadienį randa užrakintas duris. Ar nemąstoma praplėsti, kad ir ta galimybė atsirastų ateityje? Ačiū.
S. KAIRYS. Tos diskusijos yra nuolatinės tiek dėl darbo savaitgaliais, tiek pirmadieniais ar panašiai, bet manau, patys muziejai irgi vertina srautus ir kitus dalykus, tuos sprendimus priima ir tas dialogas yra pastovus. Jums paklausus, aš galiu dar kartą atsišviežinti informaciją, kaip mes čia tą problemą matome. Be abejo, mes gerus dalykus tęsiame, tik labai norėtųsi, kad žmonės poreikį kultūrai jaustų ne tik vieną kartą per mėnesį, ne tik vieną sekmadienį per mėnesį ir kai tai yra nemokama. Man atrodo, čia irgi yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Reikia suprasti, kad K. Mažeika nori kažką patikslinti, nes man rodo ženklus kažkokius. (Balsai salėje) Tikrai jūsų eilė neprapuls, viskas gerai.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui apie Sūduvos, Suvalkijos, parką, kurį jūs čia taip skambiai pristatėte. Vyriausybėje pradėti darbai, ar neatrodo, kad iš tiesų vežimas dabar pastatytas prieš arklį? Taip, čia per Lietuvą nuskambėjo labai graži, gera žinia, bet tai, kas įvyko po to, turbūt šiek tiek gėdos jausmas svetimas yra ir tikrai norėtųsi to aiškumo, norėtųsi, kad tikrai, kaip ir žadėjote, artimiausiu metu atvyktumėte į tą pačią Kalvarijos savivaldybę. Žinau, kad į Vilkaviškį taip pat planuojate, bet kokia žinutė iš jūsų yra žmonėms, kuriems dabar kyla daug abejonių, ar bus keičiami įstatymai ir turbūt parkų nuostatuose išnyks tie įvairūs reikalavimai ir apribojimai ten gyvenantiems ir ūkininkaujantiems, ar bus kokių nors išimčių? Kokia jūsų vizija, kaip tuos žmones įtikinti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega aplinkos ministre, man absoliučiai ne gėda steigti naujas teritorijas. Prieš 5 dienas Monrealyje, Kanadoje, jūsų kolega V. Sinkevičius asmeniškai dėjo dideles pastangas, kad Jungtinių Tautų konferencijoje įsipareigotume pasaulio mastu apsaugoti 30 % pasaulio teritorijų ir paskelbtume saugomomis teritorijomis. Praktikoje mes tai darome, plečiame.
Dabar kodėl žemės ūkio bendruomenė brangiame Sūduvos ir Suvalkijos krašte sureagavo gana jautriai dėl to, kad mes nemandagiai su jais šnekėjome prieš 15 metų, kai buvo bandoma steigti ir buvo ignoruojami jų interesai. Lietuvoje pirmasis nacionalinis parkas įsteigtas prieš 49 metus Aukštaitijoje, kai nebuvo privačios nuosavybės. 1991 metais čia, Seime, akimirksniu įsteigti dar keturi nacionaliniai parkai, 1992 metais dar akimirksniu 30 regioninių parkų, kai nebuvo realiai privačios nuosavybės. Dabar mes su kiekvienu privačiu savininku, o jų yra 14 tūkst. 400, susisieksime, pašnekėsime ir tikrai tas procesas bus su pagarba privačiai nuosavybei, nes tik taip gali vykti.
Kai prieš 15 metų buvo bandoma steigti, buvo bandoma steigti volu, ir dėl to mes, Vyriausybėje pasišnekėję ir su premjere, ir su kanceliarija, sakėme, kad nepradedame steigimo proceso, kol nebus aiškiai atsakyta gyventojams, ūkininkams ir kitiems, ir savivaldybėms dėl sugriežtinimų arba atsakyta dėl kai kurių mitų. Tikrai ir G. Surpliui, ir I. Haase, A. Butkevičiui, V. Giraitytei, ir kitiems įsipareigojau, kad visur jie bus įtraukti sausio 9 dieną čia, Seime, sausio 12 dieną Suvalkijoje. Mes neplanuojame parko iš Vilniaus, bet tikrai planuosime ten kartu su bendruomene ir tikrai paversime juos entuziastais šito parko.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paklausti švietimo ministrės ir socialinės apsaugos –tikriausiai susijęs klausimas bus, dėl Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies. Cituoju: „Asmeniui su negalia garantuojamas ugdymas valstybės lėšomis valstybinėse ir savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, taip pat galimybė valstybės lėšomis mokytis pagal profesinio mokymo programas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.“ Noriu paklausti, kodėl šioje dalyje nieko nekalbama apie privačias ugdymo įstaigas, negi privačios ugdymo įstaigos neturės prievolės priimti neįgalius vaikus ar kokių nors sutrikimų turinčius vaikus į savo ugdymo įstaigas?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Privačioms įstaigoms tokios prievolės nėra, bet kaip tik mes Lietuvoje turime labai daug mažų privačių įstaigų, kurios būtent ir dirba su įvairių specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Tokių mokyklų mes tikrai turime labai daug.
PIRMININKAS. Klausia…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš norėčiau papildyti. Man atrodo, čia nereikėtų tarpusavyje priešinti. Man atrodo, visuomenės nuostatų kaita, kad turime vienodai priimti visus mokinius, ar turinčius negalią, ar neturinčius negalios, tam mes keičiame nacionalinius teisės aktus, kad visiems būtų vienodai prieinamos viešosios paslaugos ir panašiai.
Kalbant apie privačias mokyklas, jeigu mes imtume skaitinę išraišką vaikų, kurie turi negalią, greičiausiai pamatytume, nesu tikra, bet greičiausiai pamatytume, kad ir šiaip tos mokyklos yra ganėtinai atviros ir suteikia gana nemažas galimybes vaikams tinkamai integruotis. Bet diskusija čia turėtų būti ne apie tai, ar privatus, ar viešasis sektorius, o apie tai, kaip nacionaliniai teisės aktai galėtų apskritai panaikinti segregaciją. Ta kryptimi ir einame.
PIRMININKAS. Labai norite patikslinti? Prašau. (Balsas salėje) Aš maniau, kad iš vietos būtų gerai. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Jeigu aš norėsiu atvesti savo vaiką, turintį tam tikrų neįgalumo požymių, į A. Landsbergienės ugdymo įstaigą, tai nėra prievolės, kad jie mane priims? Jeigu aš pasirenku, man tinka šita ugdymo įstaiga. (Balsai salėje)
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad tikrai konkrečias mokyklas išskirti nėra korektiška ir etiška. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Esu tikra, kad į tas privačias mokyklas, į kurias ateina vaikas, ir be prievolės jis galėtų būti priimtas. Ar tai yra užtikrinama visose mokyklose, aš negaliu pasakyti, bet lygiai taip pat ir valstybiniame sektoriuje mes tikrai turime nemažai iššūkių. Aš dar kartą kviečiu nepriešinti sektorių tarpusavyje, bet nacionaliniu mastu spręsti, kad turėtume kuo mažesnę šeimų ir vaikų, turinčių negalią, atskirtį.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš dar papildysiu. Kolegos, tai yra kultūrinis pokytis. Nesvarbu, kokia mokykla. Svarbu, kaip mes priimame vaikus ar suaugusius, kurie turi įvairių poreikių. Kai tas kultūrinis pokytis įvyks, visiškai nesvarbu, kokia įstaiga, kokio pavaldumo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Kažkaip jau mes per ilgai turbūt prie šio klausimo užsiciklinome.
G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Šiandien pateiktas Žuvininkystės įstatymas tik priminė turbūt tą ne mažiau kaip kelerius metus keliamą neišsprendžiamą klausimą. Mano klausimas. Kokia jūsų kaip ministro ateinančių 2023 metų vizija? Akivaizdu, kad šio įstatymo priėmimas bus ne anksčiau kaip kitais metais. Klausiu siauresniu kontekstu, kokia vizija verslinei žūklei plėtotis būtent tik ežeruose ir upėse? Aplinkos ministerija turbūt turi ir papildomų įgaliojimų, ne tik Seimas ir įstatymai tą sritį reguliuoja, ir ministras turi įgaliojimų ir įpareigojimų reguliuojant žuvininkystę.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už klausimą. Mano vizija yra, kad Lietuvos ežeruose neliktų nė vieno tinklo – nei verslinio, nei brakonierių. Man atrodo, per 2023 metus tai įvyks.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Klausimas premjerei. Premjere, kadangi jūs bijote netgi knygą skaityti, kurioje surašyti jūsų Vyriausybės pažeidimai valdant kovido situaciją, aš norėjau paklausti, kada jūs pati inicijuosite kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso? Kad visai tautai, Lietuvai, būtų atsakyta, ar galimybių pasas prieštaravo Konstitucijai, ar ne. Jeigu jūs to neketinate daryti, vadinasi, pripažįstate, kad Konstituciją pažeidinėjote.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, tamstos gebėjimas padaryti išvadas iš savo teiginių yra kažkas, kas mokslui nepažinu, ir aš šito nekomentuosiu. Bet Konstituciniame Teisme yra bent keletas bylų šiuo klausimu. Kokio bieso dar reikia tą bylą inicijuoti ir man pačiai, tai čia turbūt tik jūs žinote tokią priežastį. Konstitucinis Teismas bylą išnagrinės ir atsakymą pateiks, tuo aš visiškai neabejoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės valandą baigėme. Dabar dar gausus pareiškimų lietus. Pažiūrėsime tuoj į sąrašą. V. Valkiūnas yra pirmasis pareiškėjas šiandien. (Balsai salėje)
13.05 val.
Seimo narių pareiškimai
V. VALKIŪNAS (DPF). Tikėjimo broliai ir seserys, kurie tiki Lietuva, daug būna stebuklų ir paradoksų Lietuvoje. Kas buvo, kas bus, iš kur ir kur einame? 2021 metai buvo civilizacijos griovėjų klestėjimo pradžios metai. 2022 metai buvo konservatorių antikrikščionių metai su liberalais uodegoje. 2023 metai bus S. Skvernelio, savivaldybių persiformavimo metai ir, be jokių abejonių, bus Darbo partijos metai. Ir 2024, ir 2025 metai bus Darbo partijos metai. Metai, kai Lietuva pradės gyventi teisingos teisybės gyvenimą, kai Lietuva supras, kad negalima išsilieti liberalanarchizmo pliurzėje. Lietuva suras savo klestėjimo vagą, sąžiningą tėkmės greitį ir racionalų elgesio modelį.
Jūs paklausite, o kada tada bus socdemų metai? Jų metai jau praėjo pavargusioje praeityje, kaip ir komunistų išlindusios nušalusios ausys. Ačiū jų ikipensiniams darbams. Pavargote, socialdemokratai, ilsėkitės. Mes, Darbo partija, dirbsime už save ir už jus.
Dar, valstiečiai žemdirbiai, buvo jūsų klestėjimo metai. Gerų jums vasarų ir derlingų metų. Maitinkite išaugintais maisto produktais, o ne pažadais. Tebūna jums visiems 2023 metai sveikatos metai.
PIRMININKAS. Tvirtas pareiškimas. D. Kepenis kitą pareiškimą pateiks.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, Kalėdos – stebuklų metas. Tačiau, kaip matome, šiandien ir vėl stebuklas neįvyko, mūsų valdantiesiems nelabai rūpi, ką galvoja opozicija. Bet šiandien tai visiškai nesvarbu.
Aš noriu kreiptis į Lietuvos piliečius. Noriu padėkoti tau, žmogau, matančiam dabar mane savo ekrane. Noriu padėkoti tau, Žanai, už tai, kad tiki tais, kuriais seniai niekas nebetiki. Noriu padėkoti tau, Jonai, už tai, kad gini lietuvių kalbą, kurią stengiamasi parduoti globalistams už keletą sidabrinių. Noriu padėkoti tau, Romai, kad savo kūryba išlaikai mūsų viltį. Ačiū tau, Vytautai, kad paaiškini, kad strateginiai partneriai ne visada linki mums gero. Ačiū ir tau, Zita, kad paaiškini, jog tiesa yra visiems vienoda. Ačiū tau, Eduardai, už tai, kad išdrįsai iškeisti savo komfortą į kovą už žmogiškąsias vertybes. Ir tau, Ugniau, ačiū, kad rodai pavyzdį jaunajai kartai. Ačiū tau, Astra, kad, nepaisant, kiek tau tai kainuotų, tu vis tiek myli žmones ir savo tėvynę. Ir tau ačiū, Jonai, kad paaiškini, jog mokslu reikia vadovautis, o ne tik juo tikėti. Ačiū tau, Vilhelmai, kad parodai, jog tikras menas spindi ir neapykantos pelenuose. Ačiū tau, Mantai, kad aukoji savo gerovę, bet atsisakei segreguoti žmones. Ačiū tau, Alvi, kad be jokio atlygio gini paprasto žmogaus teises ir orumą. Ačiū ir tau, Rolandai, už tai, kad leidi suprasti, jog karti tiesa yra daug svarbiau už saldų melą. Ačiū visiems tiems, kuriuos paminėjau ir kurių nepaminėjau.
Kas stebi mano veiklą, žino visus šiuos žmones (ir ne tik juos), su kuriais man teko šiais metais susitikti, o su kai kuriais susipažinti pirmą kartą. Aš juos laikau savo draugais, bet kartu ir savo patarėjais, savo mokytojais.
Ačiū ir jums, kiekvienam Lietuvos žmogui, kurie mane kritikuoja, kurie mane palaiko ir skatina veikti ir nesustoti. Ačiū tiems, kurie mane vadina šaunuoliu. Ačiū ir tiems, kurie mane vadino lavonu. Jeigu aš to nematyčiau ir negirdėčiau, aš neturėčiau jėgų veikti, neturėčiau energijos, manau, visų mūsų labui.
Artėjant pačioms gražiausioms metų šventėms, norėčiau, kad jūs, susirinkę prie šeimos stalo, dalintumėtės šiluma ir neprisimintumėte mūsų, politikų, dėl kurių vyksta ne tik karai, bet ir pandemijos. Patikėkite manimi, man neteko sutikti nė vieno politiko, dėl kurio vertėtų susipykti giminaičiams, kaimynams ar draugams. Ačiū dar kartelį visiems. Metams baigiantis norėčiau ne tik padėkoti, bet ir atsiprašyti tų, kuriuos įžeidžiau, neišpildžiau lūkesčių.
Linkiu gerų švenčių ir kad ateinančiais metais politikai mums nebesukurtų nei pandemijų, nei karų, kad baigtume statyti tvoras, o geriau statytume tiltus. Ramių jums šventų Kalėdų, sveikų ir laimingų Naujųjų metų. Sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkui už palinkėjimus. L. Girskienė perskaitys kitą pareiškimą.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ačiū D. Kepeniui už puikų pasisakymą. Mano bus truputį ne apie tokius malonius dalykus.
Aplinkos ministro S. Gentvilo noras įteikti dovaną verslininkams gyventojų sąskaita – neteisėtas. Vakar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą dėl aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo.
Gindama gyventojų interesą su kolegomis dar pavasarį kreipiausi į teismą dėl aplinkos ministro S. Gentvilo įsakymo, kuriuo ministras įpareigojo savivaldybes ir regioninius atliekų tvarkymo centrus nuo 2024 metų apmokėti 10 % išlaidų, susidarančių dėl pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo. Tokią nuostatą ministras priėmė vienasmeniu sprendimu, be įstatymo suteiktų įgaliojimų, nors įstatyme aiškiai parašyta, kad už pakuočių atliekų tvarkymą atsakingi gamintojai ir importuotojai. Jie privalo apmokėti ir visas pagamintų ir įvežtų pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymo išlaidas.
Teismo prašiau išaiškinti, ar S. Gentvilo įsakymas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir kitiems įstatymams ir ar ministras tokiais savo veiksmais neviršijo įgaliojimų, savo įsakymu keisdamas Seimo priimto įstatymo nuostatas. Ministro nustatytas reguliavimas akivaizdžiai prieštarauja principui „teršėjas moka“, nes įgyvendinant ministro nuostatas atliekų sutvarkymo išlaidos būtų finansuojamos per savivaldybių biudžetus, o ne siejant jas su konkrečiu atliekų turėtoju. Tai yra atliekų turėtojai atlygintų sąnaudas ne pagal principą „teršėjas moka“, tačiau pagal solidarumo principą.
Negalėjau nereaguoti į tokį akiplėšišką aplinkos ministro elgesį, todėl sulaukusi kolegų palaikymo Seime kreipiausi į teismą. Negalėjau leisti verslininkams, kurie nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų ir tinkamai sutvarkyti pagaminamų ir įvežamų pakuočių, didinti savo įmonių pelną paprastų žmonių vartotojų sąskaita. Žmonės už pakuotės sutvarkymą sumoka jau pirkdami prekę. Ministras sugalvojo užkrauti vartotojams naštą – dar kartą sumokėti dalį pakuotės tvarkymo išlaidų per rinkliavą už atliekų tvarkymą. Taigi, teismas, kuriame man teko atstovauti Seimo narių grupei, pasisakė, kad aplinkos ministras viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, nustatydamas tam tikro įvardinto papunkčio reguliavimą, nors aiškaus ir konkretaus įstatymo pavedimo priimti tokį teisinį reguliavimą neturėjo.
Toliau. Teismas taip pat konstatavo, kad S. Gentvilo įsakymo dėl pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinųjų sąlygų patvirtinimo 2.2.2 papunktis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Galiausiai teismas konstatavo, kad taip aplinkos ministras įsiterpė į savivaldybės biudžeto, į kurį patenka vietinės rinkliavos, paskirstymo procesą ir tai taip pat nepatenka į aplinkos ministro kompetenciją.
Šis teismo sprendimas privertė mane labai suabejoti aplinkos ministro S. Gentvilo veiklos skaidrumu. Kiek dar tokių įstatymams prieštaraujančių įsakymų ministras yra išleidęs? Kreipiuosi į Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę ir prašau atsakingai įvertinti ministro S. Gentvilo elgesį. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės A. Gedvilienės prašau imtis parlamentinės kontrolės. Ačiū.
PIRMININKAS. Turbūt jūs pareiškimą ir nusiųsite Aplinkos apsaugos komitetui.
Toliau kalba V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šis pranešimas būtų daugiau apie korupcinius ryšius liberalkonservatorių, kur nukeliauja pinigai ir kaip tie pinigai yra skirstomi. Galiu tik pasidžiaugti, kad net žydai, kurie dalyvauja to fondo veikloje, jau nebenori taikstytis su tuo korupciniu pinigų skirstymu. Jie prieina prie Seimo narių ir papasakoja istorijas, kas ten vyksta viduje.
Pavyzdys. Fondo dalyvė, narė, klausia F. Kukliansky: kada bus ataskaita? Kiek gavo fondas pinigų, kaip juos paskirstė, kur jie nukeliavo? Gauna atsakymą: mes ataskaitas teikiame tik Amerikai. Ne jūsų reikalas, kaip tie pinigai paskirstomi. O dar net sulaukia grasinimų: jeigu daugiau kelsite klausimų, kaip tie pinigai skirstomi, būsite išmesti iš tos veiklos ir jokių išmokų negausite.
Ką jie mato? Ten dažnas svečias yra E. Zingeris. Jis, kaip sakant, toje aukštesnėje kastoje ir gaunant tuos pinigus. Tie, kurie yra žemesnėje kastoje, kokias gauna išmokas? 40 eurų, 60 eurų, galbūt iki 100 eurų, ir turi klausimų neužduoti. O tie, kurie yra aukštesnėje kastoje, gauna geresnes išmokas.
Kiti žydų atstovai iš Kauno kėlė tą patį klausimą, kad ten nėra skaidrumo. O ką daro šiuo atveju Vyriausybė? Dar ankstesnė A. Kubiliaus Vyriausybė žydams jau atsiskaitė. Sumokėjo apie 150 mln. litų ir buvo pasirašytas susitarimas, kad už viską atsiskaityta. Vėl atėjo konservatoriai, vėl tokia suma antrą kartą. Ir skiria į tokį fondą, kurio skaidrumo nėra.
Žinoma, jie galėjo tuos pinigus paskirstyti įvairiems fondams. Na, pavyzdžiui, „Gelbėkit vaikus“, Neįgaliųjų fondui, onkologinėmis ligomis sergančių žmonių fondui. Taip būt pasiektas geras tikslas ir padėta žmonėms, kurie turi bėdų. Bet kodėl jie neduoda tiems fondams? Atsakymas turbūt paprastas, nes ten yra skaidrus lėšų paskirstymas ir negalima prie tų lėšų skirstymo prisidėti ar kaip nors nugvelbti.
Tai šiuo atveju tikėtis, kad Valstybės kontrolė patikrins šį fondą ar patikrins kitos institucijos, kaip tos lėšos skirstomos, tikrai ne, to nebus, jie yra neliečiamieji. O tuo labiau kai valdžioje yra liberalkonservatoriai, tai dvejus metus skaidrumo mes tikrai nesulauksime. Tik sulauksime ir toliau tokių lėšų skyrimo ten, kur nėra skaidrumo. Ir iš tikrųjų supriešinimas su paprastais lietuviais, su paprastais kitų fondų dalyviais, kuriems taip pat reikia pagalbos, yra didžiulis. Ar nenorėtų kito fondo dalyviai taip pat gauti po tą 100 eurų kasmėnesinę išmoką ir taip pagerinti gyvenimą? Tikrai norėtų. Bet skirta ne jiems.
PIRMININKAS. Toliau pareiškimą perskaitys D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos žmonės, savo pranešime kalbėsiu apie mūsų nacionalinį saugumą ir liesiu tik šią temą. Išties artėja vienos gražiausių švenčių, kurios būna metų pabaigoje, dažniausiai apibendriname per šias šventes visus metus, kas nutiko, kas svarbu, tikrai linkėsime vieni kitiems ramybės ir tikrai paliesime karo temą. Taip, šie metai prasidėjo tikrai labai sudėtingai, buvo užpulta Ukraina, grėsmės buvo tikrai labai didelės ir mes visas jas jaučiame, ir dar jausime turbūt visus kitus metus. Ėmėmės labai daug atsakingų sprendimų, kad vis dėlto mūsų vidaus ir išorės saugumas taptų prioritetu ir bent jau dėl tų politinių kovų, kurios vyksta čia, Seime, apie šią temą, tikrai rastume bendrus sutarimus ir imtumės visų įstatyminių priemonių, ir tikrai sutartume, kad vis dėlto saugumas taptų mūsų prioritetu, ir išlaikytume vienybę.
Dvi ministerijos Lietuvoje atsakingos už mūsų vidaus ir išorės saugumą – tai Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų. Deja, joms vadovauja ne patys geriausi ministrai ir tai parodė netgi šiandien specialiai iškviesti pokalbio čia, į Seimą, dėl tam tikrų klausimų, į kuriuos nesugebėjo normaliai atsakyti, nes arogancija yra tokia didelė. Ko gero, tai yra didžiausia bėda mūsų Vyriausybės, kad faktiškai visi ministrai yra labai arogantiški, mes radome netgi tokį, kaip pasakyti, apibūdinimą, tai yra vis dėlto narcizų Vyriausybė, narcizai. Vienas už kitą gražesnis, protingesnis, o jeigu jiems užduodi klausimą, tai būtinai įžeis, nes jie patys protingiausi.
Žiūrėkite, penktadienį premjerė stovėdama čia prašė pratęsti nepaprastąją padėtį. Jau tęsėme kelis kartus ir vis akcentuoja – grėsmės išliko didelės, jos nesitraukia, tikrai reikia pratęsti nepaprastąją padėtį. Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija, balsavome prieš, nes sakėme, kad tikrai to nėra, bet ne, premjerė – reikia, pratęsė. Tačiau mes sužinome, kad tą pačią dieną Lietuvos kariuomenės vadas atšaukia karius nuo pasienio, nes nemato tam būtinybės. Pradedame ieškoti, kodėl, kas atsitiko. Sužinome, kad krašto apsaugos sistemos kariškiai kalba apie tai, kad vis dėlto, kai premjerė buvo nuvažiavusi visai neseniai į Ukrainą ir ten savo žvaigždę (kaip sakoma, Holivudo žvaigždės) pristatinėjo, fotografavosi, vis dėlto ji pasakė, čia kalbu galimai, nes kalba patys kareiviai, kad vis dėlto ukrainiečiams mes ginkluotės negalime visos tiek duoti, kiek galime, nes, kaip premjerė sako, Lietuvos kariuomenės vadas nesutinka to daryti. Be jokios abejonės, kilo konfliktas tarp Ukrainos vyriausiosios vadovybės kariškių ir Lietuvos kariuomenės vadovybės, kas atsitiko, kodėl nesusikalbama. Ir manome, kad kariuomenės vadas parodė demaršą būtent atšaukdamas savo karius, būtent pastatė mūsų premjerę į tam tikrą vietą ir poziciją, kad vis dėlto galvotų, ką kalba, ir tikrai atkreiptų dėmesį, nes padėtis sudėtinga. Tai kariuomenės vadas jau daro antrą kartą. Pamename, kaip viešai pasakė, kad mes negalime visos ginkluotės atiduoti, nes turime įsipareigojimų mūsų Aljansui ir taip toliau. Tas nesusikalbėjimas vis dėlto mums kelia tikrai daug rūpesčių ir neramumų. Šiandien, kai bandėme išsklaidyti tuos, kaip pasakyti, gandus arba kodėl taip atsitiko, kodėl vis dėlto penktadienį patvirtinome nepaprastąją padėtį, o kariuomenė atšaukta nuo pasienio, ministras nieko neatsakė, pasakė, kad čia jūsų gandai ir aš nesiruošiu niekam nieko aiškinti, miegokite ramiai, nes taip nėra neva. Mes tuo negalime tikėti, nes vis dėlto tikro paaiškinimo ir negavome, kada tas sprendimas buvo priimtas, ar dar prieš ministrui stovint šioje tribūnoje, ar anksčiau.
Tą patį Vidaus reikalų ministerija. Žiūrėkite, kiek problemų: pasirodo, ir riaušės malšinamos buvo ne pagal „Vėtros“ planą, ir susipykimas policijos ir Viešojo saugumo tarnybos, greičiausiai ministrei tai galbūt pagrindinė priežastis, mūsų vidaus reikalų ministrei, jos negebėjimas valdyti. Šiandien vėl uždaviau klausimus, ar tai yra keršto akcija, kad vis dėlto dėl to konflikto su R. Pociumi dėl Viešojo saugumo tarnybos priimtas sprendimas tą tarnybą naikinti. Įsivaizduojate, tūkstantis ir daugiau pareigūnų, kurie atsakingi už vidaus tvarką būtent nepaprastosios padėties metu… dabar jau naikinama, ardoma ir neva bus prijungti prie policijos ir taip sprendimas… bus išspręstas. Nors bendruomenė praneša, kad dabar tikrai negalima to daryti, bus labai daug nuostolių ne tik mūsų saugumui, bet ir materialinių. Kai paprašiau paaiškinti arba bent jau viešai pasisakyti, ar jūs, ministre, prisiimate atsakomybę, nes vis dėlto po dvejų metų jūsų nebus valdžioje ir mes tikrai ieškosime kaltų, ir tikrai turėsime tuos nuostolius padengti. Ko gero, ministrė vėl prisiims tą atsakomybę. Paklausiau, ar jūs prisiimate, ar vėl numetate atsakomybę mūsų teisėsaugai ir policijai? Nieko neatsakė. Vėl taip pat kaip narcizai pasakė, viskas čia gerai, nieko mes jums nesakysime, jeigu norite, paklauskite vėliau. Žmonės, matydami tokį nesusikalbėjimą, tikrai nesijaučia saugūs.
Bet, gerbiami Lietuvos piliečiai, noriu visus nuraminti prieš šventes. Vis dėlto mūsų nacionalinis saugumas išlieka prioritetas ne tik mums patiems, bet ir visam NATO aljansui. Ačiū Dievui, ne viskas priklauso nuo mūsų ministrų narcizų. Mes turime tikrai profesionalią kariuomenę, mes turime profesionalius karius, mes turime policiją ir tam tikras struktūras, kurios vis dėlto veikia pagal savo vidaus nustatytą tvarką. Jos bendrauja tarpusavyje ir su kitų valstybių teisėsauga ir kariškiais. Tai, kad NATO yra…
PIRMININKAS. Jau minute ilgiau kalbate.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Tai, kad NATO aktyvavusi gynybinius planus ir dar visas valdymas vyksta iš Briuselio, mums išties leidžia jaustis saugiems netgi ir tokioje situacijoje, kai Rusija didina savo ginkluotumą mūsų pasienyje.
Taigi linkėdamas ramių švenčių, linkėdamas visiems ramybės ir taikos, tikrai noriu nuraminti – gerbiami Lietuvos piliečiai, vis dėlto esame NATO nariai, išties esame stiprūs, galime jaustis saugūs ir tikėsimės, kad kiti metai tikrai bus tie metai, kai pasibaigs karas. Taigi ramių švenčių. O narcizų Vyriausybei aš tikrai palinkėsiu, kad per šias šventes vis dėlto nebūtų tokie arogantiški ir susitelkę atsakytų į visus klausimus, ypač nacionalinio saugumo, tiesiai šviesiai. Tai tiktai mums visiems padės. Taigi gražių švenčių.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – paskutinis pareiškimas. Tikiuosi, kad neprireiks ilgesnio laiko kaip jūsų kolegai.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš irgi tikiuosi. Gerbiami kolegos, mes visi matėme tuos įspūdingus vaizdus, kai sėdi šimtai Vilniaus viešojo transporto vairuotojų vienoje salėje pasiruošę kovoti iki galo už savo teises. Šiandien sužinojome, kad streikas yra pasibaigęs vairuotojų pergale, sėkme, mūsų visų sėkme. Man tikrai buvo neramu, nes iš esmės galima pasakyti, kad tai yra vienas pirmųjų streikų, kuris baigėsi ne teismo sprendimu apribojant streiką arba ne pačių streikuojančiųjų išsekimu.
Šis streikas yra kitoks, nes pasibaigė konkrečiais rezultatais, kurie atneš naudos ne tiktai mūsų Vilniaus vairuotojams, bet ir mums visiems. Pasirašyta kolektyvinė sutartis, atlyginimo apmokėjimo sistema įtraukta į kolektyvinę sutartį. Atsirado aiškus premijų, priemokų kriterijus. Sugrąžintas priedas už darbo stažą įmonėje. Prisiminkime būsimą diskusiją apie valstybės tarnybą. Beje, sutarta dėl atlyginimų indeksavimo, peržiūrint jį kartą per metus, ir sutarta dėl aiškių priemonių, kaip bus užtikrintas darbuotojų poilsio režimas ir pertraukos. Galbūt šiek tiek nusileido ir profsąjunga. Derybose tai yra visiškai normalu, tačiau šiandien mes, kaip įstatymų leidėjai, turėtume konstatuoti – streikų teisė Lietuvoje veikia. Nepaisant visų apsunkinimų, barjerų, mūsų žmonės išmoko streikuoti ir pasiekė rezultatą.
Tai yra stiprus signalas visoms profesijoms, kad reikia kovoti už savo teises, reikia kelti tą kartelę, nes jeigu mes nekovosime, ateis laikas, kai mūsų aplinkoje bus naikinamos kolektyvinės sutartys, bus naikinami apskritai socialiniai standartai, nes ir valstybės tarnybos reforma, ir daugybė vadovybių įvairiose viešosiose ir privačiose įmonėse stengiasi tų kolektyvinių santykių ir profsąjungų įtakos atsikratyti. Šiandien iš tiesų yra istorinė diena. Ta tendencija pristabdyta, ir mes galime sakyti, kad padarėme, Vilniaus vairuotojai už mus padarė, vieną mažą žingsnelį link tikros skandinaviškos gerovės valstybės ir turime jiems žemai už tai nusilenkti. Iš tiesų yra apgailėtina naudoti viešuosius pinigus vairuotojų šmeižtui, ką darė savivaldybė, samdyti brangius advokatus tam, kad įrodytų nesąmones, kai nesugebama turbūt jau daugybę metų normaliai susitikti ir tartis, kai meras to nesiteikia padaryti, bet už mūsų pinigus bando kariauti tą hibridinį karą prieš profesinę sąjungą.
Aš džiaugiuosi tuo, kas įvyko. Visus darbuotojus sveikinu ir linkiu ramių Kūčių ir laimingų Kalėdų abiem pusėms ir visiems žmonėms! Ačiū.
PIRMININKAS. Pareiškimų žanrą baigėme. Galime baigti ir šios dienos rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.