LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žMOGAUS TEISIŲ kOMITETO

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJOS

 “LIETUVOS ATEITIES VIZIJA „LIETUVA 2050“ PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XIVP-2937

2023-11-15 Nr. 112-P-

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:   Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.

Kviestieji asmenys: Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius.      

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27					Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kontrolierių įstaiga 2023-11-09 Nr. 1/3D-2295				Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto (toliau – Žmogaus teisių komitetas) 2023 m. spalio 4 d. raštu Nr. S-2023-4326 „Dėl Žmogaus teisių komiteto 2023 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolo išrašo“ pateiktą Žmogaus teisių komiteto 2023 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolo išrašą, teikia pastebėjimus dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projekto (toliau – Projektas).           Susipažinus su Projektu kyla abejonių dėl žmogaus teisių, kaip visa apimančio principo, integravimo į Projektą pakankamumo. Kyla klausimas, kodėl vizijos pamatu pasirinkta kultūra, nėra aišku, ar ji apima piliečius ir jų nuoseklų siekį demokratizuoti šalį bei indėlį į šalies demokratizacijos procesus, tarp kurių, be kita ko, yra pagarba žmogaus teisėms.           Analizuojant Projektą verta pastebėti, kad strateginės ambicijos apima ir piliečių kuriamą demokratiją, taip pat kalbama apie valstybę, kuri yra globalios politikos veikėja, tačiau nė vienoje iš šių ambicijų nėra skiriama deramo dėmesio žmogaus teisėms, kaip vienam esminių demokratinės visuomenės sandų, užtikrinti, arba nėra ambicijos, kurioje būtų aptariama, kokia bus Lietuva, užtikrinusi tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje bei įgyvendinusi tarptautinių ir regioninių organizacijų rekomendacijas dėl pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimo. Dokumente itin daug kalbama apie veržlią ir konstruktyvią politiką regione ir globaliu lygiu, užsimenama apie bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, tačiau visiškai neskiriama dėmesio tarptautinėms ir regioninėms organizacijoms, plėtojančioms žmogaus teisių darbotvarkę, siekiančioms žmogaus teisių pagarbos užtikrinimo, kurių narė yra Lietuva, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Organizacija.           Atkreiptinas dėmesys, kad šeštojo skyriaus pirmame skirsnyje teigiama, kad „Lietuva yra stipri teisinė valstybė, garantuojanti ir ginanti žmogaus teises ir vykdanti teisingumą atvirai, atsakingai, profesionaliai ir sąžiningai.<...>“, tačiau nėra aišku, kaip suvokiamas žmogaus teisių turinys, ar jis apima visas žmogaus teisių temas, ar pagarbos žmogaus teisėms įgyvendinimas suvokiamas tik per teisingumo vykdymą, teisės viršenybės užtikrinimą. Svarbu pastebėti, kad šis klausimas tampa itin aktualus, kai šiame skyriuje minimos tam tikros žmogaus teisių temos, tačiau neliečiamos kitos, arba jos minimos pernelyg abstrakčiai (pavyzdžiui, kova su diskriminacija, lygybės siekis), kad būtų galima identifikuoti, kokių visuomenės grupių žmogaus teisių problemos bus sprendžiamos. Be to, šis klausimas aktualizuojasi, kai šio skyriaus trečiame skirsnyje kalbama apie socialinės nelygybės suvaldymą, pasiūlant tik itin ribotas priemones – veiksmingas viešąsias paslaugas, todėl kyla klausimas, ar šios priemonės pakankamos ambicijai pasiekti, ar socialinės nelygybės užtikrinimas apima ir visuomenėje marginalizuojamas socialines grupes. Įdomu tai, kad įvardyto skyriaus antrame skirsnyje kalbama apie „kompleksiškai vykdomą mokslo įrodymais pagrįstą šeimos politiką, apimančią visas šeimų formas“, tačiau vėliau detalizuojama, kad dėmesys bus skiriamas lyčių lygybės šeimoje skatinimui, todėl kyla klausimas, ar ir kaip bus sprendžiamos vienalyčių šeimų problemos, kad tokios šeimos būtų pripažįstamos, nediskriminuojamos ir integruojamos į visuomenę, ypač tuomet, kai šio Projekto rengimo etape jų teisės vis dar nėra užtikrinamos.           Vertinant ketvirtame skirsnyje aprašytą ambiciją rašoma apie Lietuvos gyventojų pasiryžimą ginti Lietuvos nepriklausomybę ir dirbti dėl jos gerovės bei saugumo labui, tačiau šioje ambicijoje taip trūksta pagarbos žmogaus teisėms, kaip vieno iš nacionalinio saugumo sandų, aspekto, ypač kalbant apie sprendimus, kurie paveikia tautos atstovus, kurie kuria Lietuvos valstybę. Pavyzdžiui, ambicijos aprašyme teigiama, kad „Lietuvos valdžia parengė išsamius nacionalinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus konvencinių, hibridinių ir kibernetinių atakų, pandemijų, ekstremalių gamtos reiškinių, ekonominės krizės, nereguliarių migracijos srautų ir kritinės infrastruktūros sutrikimų atvejais, suformavo strateginius analitinius pajėgumus. Planai ir pajėgumai nuolat peržiūrimi ir atnaujinami“, tačiau nėra aišku, kodėl, kalbant apie „atsparią valstybę, konstruktyvią ir įtakingą globalios politikos veikėją“, nėra kalbama apie poreikį parengti nacionalinį žmogaus teisių planą, kuris padėtų atliepti su geopolitiniais iššūkiais susijusias žmogaus teisių problemas, klausimus, susijusius su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslais, padėtų spręsti pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinimo aspektus.           Vertinant „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ poveikio rodiklius atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aptariant ateitį formuojančias globalias tendencijas kalbama ir apie klimato kaitą, ir planetos ekosistemų krizę, geopolitinius poslinkius, demokratijų nuosmukį, rodiklių rinkiniai neapima arba tik iš dalies apima pirmiau įvardytas problemas. Svarbu pastebėti, kad tarp Projekto poveikio rodiklių nėra rodiklių, matuojančių valstybės demokratijos tvarumą (pavyzdžiui, „The Economist“ demokratijos indeksas („Democracy Index“)), nėra rodiklių, matuojančių žmogaus teisių situaciją šalyje (pavyzdžiui, organizacijos „Freedom House“ matavimo instrumentas „Freedom in the World“) nematuojamas pilietinės visuomenės pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis, nėra rodiklių, matuojančių pilietinės visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Be to, nėra aiškūs ir išsamūs rodiklių parinkimo argumentai, t. y., kodėl parenkant Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ poveikio rodiklius vieni kriterijai įtraukti į poveikio rodiklių rinkinį, kodėl kitų atsisakoma.           Apibendrinant galima teigti, kad žmogaus teisių aspektui Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ trūksta konkretesnio turinio bei sąsajos su rodikliais.	Pritarti
2.	Nacionalinė šeimos taryba 2023-08-21				Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima Lietuva – geriausia šalis kurti šeimą ir auginti vaikus. Lietuva – talentingų, gabių, kūrybiškų ir mylinčių žmonių kraštas. Tokie žmonės gimsta, auga ir ugdosi sveikoje ir tvarioje šeimoje. Valstybės pareiga sudaryti šeimai palankias sąlygas, padėti ugdytis ir atsiskleisti vaikams joje. Įgyvendinus šią išdėstytą ambiciją 2050 metais, Lietuva taps stipri, atsakinga, tvari ir ekonomiškai patraukli valstybė, kurioje kuriamos šeimos ir gyvena laimingi piliečiai. Lietuvoje, kaip ir kitose regiono šalyse, dėl santykinai žemo gimstamumo, aukšto darbingo amžiaus vyrų mirtingumo ir intensyvios emigracijos per pastaruosius tris dešimtmečius, susiformavo populiacijos augimui nepalanki gyventojų amžiaus struktūra. Mažėjanti santykinė jaunų žmonių ir reproduktyvaus amžiaus moterų dalis apriboja tolesnes gyventojų skaičiaus augimo galimybes: prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės maždaug iki 2,2 mln. Viena iš politiškai reikšmingiausių Lietuvai ambicijų – imtis spręsti demografijos iššūkį, stebint ir vertinant nacionalinių bei pasaulinių pokyčių kontekste. Demografijos iššūkio sprendimas neatsiejamas nuo šeimos politikos formavimo strateginės ambicijos, orientuojantis į tvirtą, ekonomiškai saugią ir darnią, gyvybei atvirą šeimą, gebančią prisiimti šeiminius įsipareigojimus. Vadovaujamasi šeimų įgalinimo ir subsidiarumo principais. Dauguma šeimų dalyvauja nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, bendruomenių ir savanorystės veiklose. Įdiegti atviros valdžios principai ir bendrai kuriami sprendimai lemia geresnę viešosios politikos rezultatų kokybę. 2050-aisiais dauguma Lietuvos piliečių jaučiasi atsakingais savo valstybės šeimininkais. Šeima skatina bendruomeniškumo kūrimą, įsilieja į bendruomenes ir jas kuria. Tai prisideda prie tapatybės išsaugojimo, laisvės ir lygybės, pagarbos ir teisingumo puoselėjimo, konstruojant ateitį. Taip stiprėja glaudus abipusis ryšys tarp piliečio ir valstybės, pagrįstas pasitikėjimu ir atsakomybe, rūpinimusi bei tarpusavio įsipareigojimu, kurie pasireiškia priimant kasdienius sprendimus ir ieškant dermės bei sugyvenimo, kuriant geresnę ateitį Lietuvoje visiems, o ypač šeimoms. Ambicija orientuojasi į jaunai šeimai palankios aplinkos sudarymą, kad iki 2050 m. Lietuva taptų šalimi, kurioje norėtųsi kurti šeimą, auginti vaikus ir dėl to gyventojų skaičius nemažės. Todėl žengiant į ateitį, būtina įgyvendinti pokyčius trijose pagrindinėse srityse, tai: ▪ ekonominio šeimos saugumo stiprinimas, be kurio nėra galimybės tikėtis, kad racionalius sprendimus darantys piliečiai, atsakingai keliantys aukštus lūkesčius ne tik savo, bet ir savo vaikų gerovei, imsis reikšmingo įsipareigojimo gimdyti ir auklėti vaikus. Ekonominis saugumas pirmiausiai sietinas su teisinga mokestine politika, kuri į šeimą žiūri kaip į vieną ekonominį vienetą, ir papildomas valstybės investicijas prisidedant prie to, kad sprendimas turėti daugiau vaikų nebūtų siejamas su skurdu ar esminiu pajamų sumažėjimu; ▪ šeimos įsipareigojimų skatinimo ir šeimos tvarumo sritis pirmiausiai yra sietina su pozityvaus visuomenės nuomonės požiūrio į šeimą formavimu, todėl ji neapsiriboja vien formaliąja Lietuvos švietimo sistema. Šios srities tikslas yra puoselėti jaunuolių, vyrų ir moterų gebėjimą ir motyvaciją prisiimti ilgalaikius teisinius ir moralinius įsipareigojimus vienas kitam ir savo vaikams šeimoje, kurti vienas kitą palaikančią pagarbią atmosferą šeimoje; ▪ atvirumo ir pagarbos žmogaus gyvybei skatinimas, suteikiant tėvams ir vaikams kuo daugiau informacijos apie žmogaus gyvybės pradžios ir sveikos gyvensenos aspektus; ugdant pagarbą žmogaus gyvybei ir užtikrinant kiekvienos gyvybės orumą kasdieniame gyvenime; puoselėjant teigiamą specialistų ir visuomenės požiūrį į besilaukiančias ir kūdikius pagimdžiusias moteris bei šeimas, o taip pat į šeimas, auginančias vaikus su negalia bei besirūpinančias ligotais arba negalią turinčiais šeimos nariais, siekiant, kad kiekvienas asmuo ir jo šeimos nariai, išgyvenantys krizę dėl grėsmės gyvybei ir / arba sveikatai, laiku sulauktų kompleksinės ar specializuotos pagalbos. Strateginę ambiciją realizavusioje Lietuvoje: Lietuva – atvira gyvybei ir sparčiai auganti šalis. Šeimų įgalinimas veikti gyvybės išsaugojimo kryptimi suteikia terpę plisti visuomenėje gyvybės kultūros šviesai. Tai sudaro prielaidas sveikesnei visuomenei, kuri yra pajėgi kurti tvarią ekonomiką ir išsaugoti švarią gamtą. Lietuvos, kaip valstybės, atsparumas priklauso nuo silpniausio tautos nario – silpniausios Lietuvos šeimos – atsparumo. Kuo Lietuvoje bus atsparesnės šeimos, tuo Lietuva bus tvaresnė. Esant palankiai mokestinei sistemai, įgaliname šeimas pačias kurtis darbo vietas sau, savo šeimos nariams ir kurti pridėtinę vertę visuomenei, mažėja socialinių išmokų poreikis, šeimos drąsiai planuoja vaikų gimdymą ir auginimą, nes tai nedaro neigiamos įtakos jų finansinei situacijai. Samdomiesiems darbuotojams užtikrinamas ne būtinasis minimumas, o orientuojamasi į orų atlygį, kuris sudaro galimybes išlaikyti šeimą, įsigyti būstą ir tinkamai aprūpinti šeimos kasdienybę, o taip pat nereikalauja papildomo darbo laiko. Tėvai gali skirti daugiau dėmesio šeimos ryšių stiprinimui – atostogoms, bendravimui, šeimos šventėms, dalyvavimui bendruomenių veiklose. Augindami vaikus tėvai jaučiasi saugūs dėl tinkamos švietimo sistemos, jos prieinamumo, kokybės ir galimybių pasirinkimo. Valstybė ir darbdaviai sukuria tam palankias sąlygas. Švietimo sistema funkcionuoja efektyviai ir jautriai, atliepdama į vaiko prigimtį. Švietimo prioritetas – ne suteikti žinių, bet ir ugdyti asmenybę. Asmenybės ugdymui kuriamas mažesnių mokyklų tinklas, formuojamos mažesnės klasės, dominuoja talentų ir gebėjimų ugdymas per pažinimą. Kitų valstybės sričių, dėl jose dirbančių stiprių asmenybių, ekonominiai rodikliai gerėja, kyla gyvenimo kokybė ir visuomenėje auga pasitenkinimas darbu ir gyvenimu. Visuomenėje šeimos įvaizdis viešojoje erdvėje siejamas su meile, pasitikėjimu, pagarba ir gyvybe. Stipriai sumažėja (iki 30 %) krizes patiriančių šeimų dėl ekonominio saugumo ir palaikymo. Palankių darbo sąlygų užtikrinimas, į kurį įeina teigiamas požiūris į šeimą darbo aplinkoje, lankstūs darbo grafikai, galimybė dirbti ne visą dieną, nuotolinis darbas, ilgesnės atostogos ir kitos priemonės prisideda prie noro turėti vaikų ir juos auginti didinimo, siekiant plėsti užimtumą, sukurti palankias šeimos ir darbo derinimo sąlygas, mokestinių lengvatų schemas draugiškai nusiteikusiems šeimų atžvilgiu darbdaviams. Vaikų, jaunimo ugdymo programose, žiniasklaidoje ir viešoje erdvėje akcentuojama šeimos savaiminė vertė, santuokos tvarumo svarba visuomenės ir valstybės gyvenime, pareiga rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir savimi negalinčiais pasirūpinti tėvais. Nuosekliai įgyvendinama kompleksinė psichosocialinė pagalba, skiriama ir prieinama visoms šeimoms, patiriančioms sunkumus ir atsidūrusioms krizėje. Visos šios priemonės ir išskirtinai Skyrybų prevencinė programa turės įtakos skyrybų mažėjimui, o vykstant skyrybų procesui bus pasitelkiamos mediacijos, Šeimos konferencijos ir kitos pagalbos priemonės, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ir destrukcinius veiksnius nepilnamečiams vaikams ir pačioms besiskiriančioms poroms bei jų socialinei aplinkai. Šeima savo esme yra valstybės ir visuomenės socialinis išteklius. Šeima ne tik pajėgi suteikti gyvybę ir užauginti piliečius, bet ir rūpintis, priimti bei globoti pagalbos reikalingus artimuosius (senyvo amžiaus tėvus, ligonius, neįgaliuosius), o taip pat ir kitus asmenis (pavyzdžiui, tėvų globos netekusius vaikus). Todėl, valstybės padedama, daugiau sustiprins ir išplės šią savo ypatybę, taip vis daugiau tapdama bendruomeniškumo ir solidarumo mokykla visuomenėje. Šeimos tvarumas ir pagarba šeimos tradicijų puoselėjimui ir perdavimui sujungia stipriais ryšiais kartas, ir iš kartos į kartą perduodama geroji patirtis ir vertybės yra išmintingai naudojamos tolesniam valstybės kūrimui. Tvariose šeimose auginamos asmenybės nebijo prisiimti atsakomybės už gyvenimą ir kūrimą, drąsiai ieško būdų kaip gerinti visuomenės gyvenimą, kurti pažangią valstybę. Pagarba gyvybei – tai pagarba žmogui, kaip asmenybei. Kai suaugęs žmogus jaučiasi saugus ir orus, mylimas ir gebantis mylėti, jis yra moraliai atsakingas ir sugeba pasirūpinti ne tik savimi, savo šeima – vaikais ir negalinčiais savimi pasirūpinti tėvais – bet ir kitais silpniausiais visuomenės nariais. Valstybei vadovaujantys asmenys, žiniasklaida kuria vienijantį naratyvą – sveikoje, tvarioje šeimoje užauga nauja karta, kuri yraatsakinga, drąsi, kūrybiška ir pasirengusi prisiimti atsakomybę už tolesnį valstybės kūrimą. Viešojoje erdvėje patyčios nyksta, nes vyrauja pagarbos žmogui atmosfera, socialinėje erdvėje sumažėja neigiamos nuostatos / nuomonės santuokos ir šeimos atžvilgiu, daugėja laimingo šeimyninio gyvenimo pavyzdžių. Sunkiose gyvenimo situacijose, krizėse gyvenančios šeimos / asmenys gauna pagalbą, kuri įgalina pačią šeimą / asmenį susitvarkyti krizinėje situacijoje. Sunkių, krizinių situacijų mažėja. Valstybės įstatymai nukreipti į sveikatos problemų prevenciją, priklausomybių prevenciją ir gydymą. Tam pasitelkiamas ir NVO sektorius, kurio tvarumui ir paslaugų užtikrintumui valstybė sukuria palankią mokestinę ir įstatyminę aplinką. Įgyvendinant šią ambiciją, demografiniai rodikliai stipriai gerėja (gyvenimo kokybė gerėja iki 30 %), vyksta reemigracija (apie 40 % lietuvių norėtų grįžti į tėvynę), mažėja emigracijos srautai, todėl mažėja ir imigracijos poreikis. Klestinti valstybė eksportuoja ne tik savo kokybiškas prekes, intelektualinius produktus, meną, bet ir gerąją patirtį, kaip šeimų įgalinimas, ir ši pagalba padeda valstybės ekonominiam augimui. Šeimocentriška politika didina kokybę visose gyvenimo srityse ir kelia gyventojams pasitikėjimą valstybe. Įgyvendindama šią ambiciją, Lietuva: Ekonominio šeimos saugumo stiprinimo srityje:  Sudaromos palankios ekonominės, finansinės sąlygos šeimoms, kurios laukia ar jau susilaukė kūdikio (-ių), mažinant biurokratinius mechanizmus, o taip pat mažinant mokestinius įsipareigojimus bei derinami šeimos, darbo ir studijų įsipareigojimai.  Užtikrinamos kokybiškos ugdymo paslaugos visiems vaikams ir tolygus švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas visose regionuose.  Plėtojamos į jaunas šeimas orientuotas būsto įsigijimo ir paramos nuomai formos, užtikrinant, kad būsto paskolos ar įmokos už nuomą dydis netaptų skurdo priežastimi šeimoms ir neužkirstų kelio šeimai apsirūpinti atitinkamo dydžio būstu. ▪ Lengvinama mokestinė našta nuosavą verslą turinčioms ir vaikus auginančioms šeimoms ir jeigu šeima yra daugiavaikė arba / jeigu šeimoje slaugomas negalią turintis asmuo, taip padedant šeimoms užtikrinti orų pragyvenimą ir slaugymą. ▪ Sudaromos palankios sąlygos negalią turinčio vaiko tėvui / mamai uždirbti orų atlyginimą, kad mama / tėvas turėtų galimybę prižiūrėti neįgalų vaiką namuose. ▪ Sudaromos galimybės senjorams užsidirbti papildomai, be didelės mokestinės naštos. ▪ Senjorų šeimose sutuoktinio/-ės netekties atveju, šeimos pajamos išlieka tokios pat, neatimant mirusiojo pensijos. Šeimos įsipareigojimų skatinimo ir šeimos tvarumo srityje:  Plėtojama šeimų savitarpio pagalba ir bendruomeniškumas per pasirengimo šeimai programas, pagalbos poroms ir tėvams priemones (per individualią, grupinę ir šeimų bendruomenių pagalbą), skirta stiprinti santuokinį ryšį, ugdyti tėvystės ir motinystės įgūdžius, kurios bus įgyvendinamos per NVO ir biudžetines įstaigas savivaldybėse.  Parengta ir nuosekliai įgyvendinama skyrybų prevencinė programa.  Prieinama ir teikiama psichosocialinė pagalba visoms sunkumus patiriančioms šeimoms per kompleksinių paslaugų šeimoms projektus savivaldybėse.  Sukurta šeimos ir darbo įsipareigojimų sritį koordinuojanti Taryba, į kurią įeina šeimų, darbdavių, profesinių sąjungų, ministerijų atstovai, politikai; jos tikslas – rūpintis šeimai palankios aplinkos ir geriausių užimtumo sąlygų priemonių kūrimu.  Parengta ir nuosekliai įgyvendinama reemigracijos programa, siekiant emigravusioms šeimoms padėti sugrįžti į Lietuvą ir (re)adaptuotis; programa skatintų stiprinti ryšius tarp šeimos narių, gyvenančių užsienyje ir Lietuvoje (atsižvelgiant į traukos ir stūmos veiksnius). Atvirumo ir pagarbos žmogaus gyvybei skatinimo srityje:  Vykdoma pagarbos bet kokiai gyvybei – nuo pat jos pradžios iki pabaigos – sklaida, žiniasklaidoje, visuomenėje, visose paslaugų (ypač sveikatos priežiūros ir ugdymo) teikimo įstaigose, jos vykdymui pasitelkiant valstybės, viešųjų ir nevyriausybinių institucijų bendradarbiavimą.  Akcentuojami ugdymo programose mokslu grįsti žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos nustatymo kriterijai, pagarbos žmogaus gyvybei ir orumui būtinybė.  Sudaromos orios sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose gimdyti vaikus: užtikrinamas pagarbus sveikatos priežiūros specialistų elgesys, sveikatos priežiūros įstaigų bei kokybiškų paslaugų pasiekiamumas, greita būtinoji pagalba.  Saugomas kiekvieno žmogaus gyvybės kilnumas, rūpestingai ir pagarbiai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, ypač vaikams su negalia bei jų šeimos nariams, o taip pat vyresnio amžiaus žmonėms ir jų slaugą vykdantiems šeimos nariams.  Plėtojama ir remiama krizinio nėštumo psichosocialinių paslaugų plėtra Lietuvoje.  Įgyvendinama „Tūkstantis ir viena para” („Pirmasis tūkstantis dienų” arba analogiška) programa, kuri pasiekiama / prieinama kiekvienai kūdikį (-ius) pagimdžiusiai moteriai ir jos šeimos nariams – tai yra, veiksmingai vykdomas nuolatinis ir nuoseklus kompleksinis rūpinimasis pagimdžiusia moterimi ir jos vaiku pirmuosius trejus gyvenimo metus.  Kuriamas pagarbus požiūris į daugiavaikes šeimas bei šeimas, kuriose rūpinamasi negalią turinčiais bet kokio amžiaus asmenimis.  Sudaromas paketas pagalbos priemonių ir užtikrinami specialistai, kurie teikia medicininę ir / arba psichosocialinę pagalbą šeimoms, kuriose rūpinamasi negalią turinčiais asmenimis.  Sudaromos sąlygos kokybiškam vyresnio amžiaus žmonių (senjorų) užimtumui, pasitelkiant ir skatinant NVO, valstybinių, verslo ir kitų institucijų bendradarbiavimą.	Pritarti iš dalies	Pritartina siekiui kurti sąlygas stipriam šeimos institutui, be kita ko, sudarant galimybes jaunoms šeimoms oriai auginti vaikus, lygias galimybes juos mokyti ir ugdyti, neatsiduriant diskriminacinėje padėtyje dėl turimo vaikų skaičiaus. Pozityviai vertintinas dėmesys besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims bei senyvo amžiaus žmonėms. Tačiau neturėtų būti itin detalizuojamas siektinas šeimos standartas, nepaliekant erdvės žmonių, kuriančių šeimą, apsisprendimui. Itin  detalizuoti lūkesčiai šeimai dėl vaikų skaičiaus ar k.t. paliktų užribyje šeimas, besirenkančias jų individualumą ir identitetą atitinkančias šeimos vertybes. Šeima turėtų būti saugia aplinka, suteikiančia galimybę kiekvienam šeimos nariui geriausiai atskleisti savo individualų žmogiškąjį potencialą. Lygios galimybės, pagarba saviraiškai, pagarba vienas kito įsitikinimams -  tai darnios šeimos prielaida. Manytina, kai kurie Nacionalinės šeimos tarybos  siūlymai ypač ydingi ir didintų moterų diskriminacinę padėtį šeimoje ir visuomenėje: pvz.: siūloma formuluotė   „Sudaromos palankios sąlygos negalią turinčio vaiko tėvui / mamai uždirbti orų atlyginimą, kad mama / tėvas turėtų galimybę prižiūrėti neįgalų vaiką namuose.“ Tai reiškia, kad vienam tėvų turėtų būti garantuojamas gerai apmokamas darbas, o kitas, likęs prižiūrėti vaiką su negalia, taptų nuo jo finansiškai priklausomu. Ir, kaip liudija tendencijos bei išdėstyta formuluotė, tas finansiškai priklausomas asmuo būtų moteris.  Diskriminacinė moterų padėtis šeimoje, finansinė priklausomybė yra viena smurto artimoje aplinkoje priežasčių. Pozityvus sprendimas vaiko negalios atveju galėtų būti valstybės  parama, skirta samdyti slaugantį asmenį arba šeimos nario vykdoma slaugomoji veikla vertintina, kaip darbas, už kurį mokamas užmokestis.  Reikėtų prisiminti, kad darnus sugyvenimas šeimoje lemiamas šeimos narių individualių asmenybinių savybių: gebėjimo gerbti, įsiklausyti, atsakomybės jausmo. Taigi pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas asmeniui ir asmens gebėjimui suprasti ir gerbti žmogaus teises. Tokiomis savybėmis pasižymintys asmenys turės potencialą darnios ir stiprios šeimos kūrimui.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:  

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050” projektui Nr. XIVP-2937 ir siūlyti  pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos pateiktas pastabas, Komiteto siūlymus ir pritarti Komiteto išvadai.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žmogaus teisių komitetas 2023-11-15				Argumentai: Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra vienas esminių demokratinio pasaulio bruožų ir kertinis principas valstybės gyvenime. Žmogaus teisės -  visuomenės klestėjimo ir raidos pamatas. Norint pasiekti pokyčių ir susidoroti su kylančiais iššūkiais pirmiausia reikia atsiremti į žmogų ir užtikrinti visiems asmenims pagrindines teises ir laisves bei lygių galimybių   įgyvendinimą. Pasiūlymas: V skyriuje „Valstybės ateities vizija“ įtraukti atskirą poskyrį skirtą žmogaus teisėms ir laisvėms įtvirtinant, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvės yra mūsų visuomenės klestėjimo pamatas. Numatyti rodiklius, matuojančius žmogaus teisių situaciją šalyje ir planuojamus pasiekti rezultatus.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 3; prieš – 1; susilaikė – 2; pritarta Komiteto pirmininko balsu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkas                                                 (Parašas)                                                                                              Tomas Vytautas Raskevičius             

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė, tel. 2096809;

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė, tel. 2096821;

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Inga Starzdė, tel. 2096824.