LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Aplinkos apsaugos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS ORO APSAUGOS ĮSTATYMO NR.VIII- 1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 51 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3293
2024-04-10 Nr. 107-P-14
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.
Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė.
Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos grupės vadovas Vitalijus Auglys, vyresn. patarėja Elena Auglienė, patarėjas Paulius Žvirblis, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovė Eglė Paužuolienė ir vyr. specialistė Sigita Gustaitė-Jarukienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
2 |
15, 26 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje reikėtų nurodyti kokio subjekto yra priimtas šiose nuostatose minimas teisės aktas.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Vadovaujantis Standartizacijos įstatyme pateikta sąvoka „Perimtasis standartas − tarptautinės standartizacijos institucijos arba Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kurį nacionalinė standartizacijos institucija perėmė kaip nacionalinį standartą“, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 15 dalis papildyta taip: „15. Kietosios dalelės KD2,5 – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro 2,5 µm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu kietųjų dalelių KD2,5 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, nurodytu perimtajame standarte LST EN 12341 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas tvyrančių kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“.
Siekiant įgalinti perimtojo standarto sąvoką, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 26 dalis papildyta Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymu: „26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ar vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“ |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
1 |
16, 26 |
|
2. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje vietoj sąvokos „buitinės atliekos“ nereikėtų įrašyti sąvokos „komunalinės atliekos“, kurios turinys yra apibrėžtas Atliekų tvarkymo įstatyme.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktomis sąvokomis „nepavojingosios atliekos“, „komunalinės atliekos“, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 16 dalyje apibrėžtos sąvokos turinys patikslintas taip: „16. Kuras –
dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo
įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingosios atliekos ir iš anksto neapdorotos
Dėl to projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 26 dalis papildyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu: „26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ar vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“ |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
1 |
21 |
|
3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje minima ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo data, o projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje - ribinės aplinkos oro užterštumo vertės taikymo data. Nėra aišku, ar įsigaliojimo data ir taikymo data gali būti skirtingos. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 ir 21 dalių nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje, suvienodinant vartojamas sąvokas.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Patikslinta (papildyta) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 21 dalis: „21. Ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – ribinė užterštumo vertė) – mokslinėmis žiniomis pagrįsta aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kurios negalima viršyti nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo datos.“ |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
2 |
3 |
|
4. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, koks poveikis vietos gyventojų sveikatai turimas omenyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose apibūdinant poveikį žmonių sveikatai vartojamos skirtingos sąvokos: vienose nuostatose vartojama sąvoka „kenksmingas poveikis“ (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 ir 22 dalys), kitose – „neigiamas poveikis“ (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti jose vartojamas sąvokas.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 21 ir 22 dalyse pateiktomis apibrėžtimis: - patikslinta projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 str. 3 dalis: „3. Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai savivaldybės gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą kenksmingą poveikį vietos gyventojų sveikatai. <...>.”; - patikslintas projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 51 str. 1 d. 2 punktas: „2)
nustatyti savivaldybės gyvenamųjų vietovių dalis, kuriose aplinkos oro
užterštumo lygis gali daryti |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
2 4 |
3 |
|
5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje vartojamos tiek sąvoka „gyvenamoji vietovė“, tiek sąvoka „savivaldybės gyvenamoji vietovė“. Sąvoka „gyvenamoji vietovė“ vartojama taip pat projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, 2, 3 ir 4 dalyse, o sąvoka „savivaldybės gyvenamoji vietovė“ vartojama projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose. Svarstytina, ar projekte vartojamų sąvokų nereikėtų suvienodinti. |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 str. 3 dalyje ir 4 straipsniu papildomo įstatymo visame 51 straipsnyje vartojama sąvoka „savivaldybės gyvenamoji vietovė“:
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
2 |
|
|
6. Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytų taisyklių pavadinime reikėtų vartoti pilną sąvoką „buitinis aplinkos oro taršos šaltinis“, o ne įvestą jo trumpinį „buitinis taršos šaltinis“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose vartojamas minėtų taisyklių pavadinimas. |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į STT kritinę antikorupcinę pastabą, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 str. 5 dalis panaikinama ir dėl to atitinkamai patikslinama 6 dalis, kurioje nelieka nuorodos į 5 dalyje nurodytas taisykles. |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
2 |
|
|
7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių, šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę vykdo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“. Pažymėtina, kad vertinamoji projekto nuostata gali būti aiškinama taip, kad aukščiau nurodytų taisyklių ir draudimų kontrolę galėtų vykdyti bet kuris savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, aiškiai įvardinant, kurie savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai turėtų teisę vykdyti aukščiau nurodytas kontrolės funkcijas, taip pat keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti jų teises ir pareigas vykdant tokią kontrolę. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų teisės ir pareigos yra nustatytos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje. |
Pritarti iš dalies |
Komiteto pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 str. buvusi 6 dalis (atsižvelgiant į STT pastabas panaikinus buvusią 5 dalį - nauja 5 dalis) patikslinta įvardinant, kad kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai: „
Neatsižvelgta į siūlymą projekte nurodyti įvardintų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų teises ir pareigas, nes jas numato kiti savivaldybių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 2 dalyje taip pat siūloma įvardinti, kad aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys savivaldybės valstybės tarnautojai turi būti įgalioti savivaldybės administracijos direktoriaus ir toje dalyje siūloma suteikti tiems tarnautojams teisę patekti į privačias teritorijas ir jose esančius objektus tą 8 straipsnio 2 dalį išdėstant taip: „2) Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), išskyrus tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti administracijos valstybės tarnautojai pateikę teismo nutartį turi teisę patekti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). <...>“. |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
3 |
1 |
|
8. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokia informacija būtų laikoma „išsami“ ir „minimaliai pakankama“. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant subjektą, kuris nustatytų tokiai informacijai keliamus reikalavimus.
Ši pastaba taikytina ir dėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „išsami aktuali informacija“.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 str. 1 dalis patikslinta nurodant subjektus, kurie nustato tokiai informacijai keliamus reikalavimus (pateiktos nuorodos į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 str. nurodytas aplinkos ministro nustatytas tvarkas): „1. Aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą Valstybinę aplinkos monitoringo programą, siekiant gauti pagal tarptautinius aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimo reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą išsamią informaciją apie valstybės lygmeniu į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą minimalią pakankamą informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose.“
Vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymo 8 str. („1. Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, <...>“), projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 51 str. 1 d. 1 punktas patikslintas išbraukiant žodį „aktualią“: „1. Aplinkos oro kokybės vertinimas savivaldybės lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą savivaldybės aplinkos monitoringo programą, siekiant: 1) gauti išsamią
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
4 |
|
|
9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kai nustatomas ūkio subjektas, kurio keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje, turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius gali teikti aplinkos ministro įgaliotai išduoti leidimus institucijai prašymą aplinkos ministro nustatyta tvarka peržiūrėti leidimo sąlygas. Nuostata „peržiūrėti leidimo sąlygas“ nėra pakankamai aiški, t. y. ar „peržiūrėjimas“ reiškia išduoto leidimo sąlygų pakeitimą arba papildymą, ar tik jų įvertinimą, ar apimtų visus šiuos elementus. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
|
Nepritarti |
Komiteto argumentai: Leidimo sąlygų peržiūrėjimas ir leidimo keitimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 ir 192 straipsniuose ir atitinkamai vadovaujantis šiais nurodyto įstatymo straipsniais aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse (TIPK taisyklės) ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse (Taršos leidimų taisyklės). TIPK taisyklėse tai reglamentuota XI skyriuje Leidimo sąlygų peržiūrėjimas ir leidimo pakeitimas; Taršos leidimų taisyklėse tai reglamentuota VII skyriuje Leidimo išdavimas, leidimo sąlygų peržiūrėjimas ir leidimo pakeitimas. |
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
5 |
|
|
10. Siekiant suderinti projekte vartojamas formuluotes, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos“ įrašytina formuluotė „aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro“.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 str. 2 dalies atitinkama vieta patikslinta: „2. <...>. Savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės
strateginiame veiklos plane numatytos patikslintos aplinkos oro kokybės
valdymo priemonės Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka
turi būti suderintos su |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
7 |
1 |
|
11. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 25 dalyse apibrėžtas sąvokas, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje vartojamos sąvokos „oro teršalai“ ir „oras“ tikslintinos, įrašant įstatyme apibrėžtas sąvokas. Be to, šiose projekto nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos: „oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės“ ir „į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimo (valdymo) priemonės“. Svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti ir šių sąvokų vartojimą.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 2 dalyje apibrėžtą sąvoką „aplinkos oras“, 25 dalyje apibrėžtą sąvoką „teršalas“ ir atsižvelgiant į kontekstą, kuriame sąvokos vartojamos, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 str. 1 dalis patikslinta: „1. Lietuvos Respublikos Seimas nustato aplinkos oro
apsaugos vystymo kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir
priimdamas įstatymus. Nacionalinius tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės
aktais reguliuojamų
Sąvokos „į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimo (valdymo) priemonės“ ir „aplinkos oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės“ vartojamos priklausomai nuo nuostatos, kurioje šios sąvokos vartojamos, konteksto, t. y. kai kalbama apie teršalus ir jų kiekio mažinimą (tikslus, rodiklius ir pan.), vartojama „į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimas“, kai bendrai apie priemones – „aplinkos oro taršos mažinimas“. |
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
7 |
5 |
|
12. Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad šioje dalyje minima informacija pateikiama ne „vietos gyventojams“, bet savivaldybės ar jos dalies gyventojams.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 str. 5 dalis patikslinta taip: „5. Šio straipsnio 2
dalyje nurodytas sprendimas laikinai apriboti arba uždrausti transporto
priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, sprendimas
panaikinti šį sprendimą skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir įsigalioja
kitą dieną po jo paskelbimo, jeigu sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Skelbime apie sprendimą laikinai apriboti arba
uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje
pateikiama |
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
7 |
9 |
|
13. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos „suteikta laiko ne mažiau kaip vieneri metai arba ne daugiau kaip vienas šildymo sezonas“ nėra aiškios, nes neaišku, koks laikotarpis turimas omenyje (pavyzdžiui, ar ši nuostata suprantama kaip vieneri metai, kurie apima vieną šildymo sezoną, ar ši nuostata suprantama kaip nors kitaip). Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Minimalus prisitaikymo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip vieneri metai ir privalo apimti mažiausiai vieną šildymo sezoną, todėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 str. 9 dalies atitinkama vieta patikslinta taip: „9. Siekdama apriboti arba
uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti
gyvenamosios paskirties pastatų šildymui, savivaldybės taryba užtikrina, kad
iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos vietos
gyventojams būtų suteiktas ne trumpesnis kaip vienų metų laikotarpis
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
7 |
9 |
|
14. Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatų nėra aišku, kokio dydžio finansinė paskata būtų suteikiama gyventojams įrenginio pakeitimui, t. y. nėra aišku, ar būtų kompensuojamos visos tokio įrenginio įsigijimo ir įrengimo išlaidos, ar būtų kompensuojama tik dalis tokių išlaidų. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Projektu siekiama suteikti savivaldybės tarybai apsisprendimo laisvę, kokiu intensyvumu kompensuoti įrenginių pakeitimą, todėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 str. 9 dalis, atsižvelgiant ir į STT iš dalies susijusią pastabą, patikslinta taip: “9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau
rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų
šildymui, savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje
nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos vietos gyventojams būtų suteiktas ne
trumpesnis kaip vienų metų laikotarpis
|
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
10 |
|
|
15. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, projekto 10 straipsnio 3 dalies nereikėtų papildyti, joje nustatant, kad ir Vyriausybė priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
|
Nepritarti |
Komiteto argumentai: Projekto 10 straipsnis nepildomas atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 str. 3 dalies nuostatoms, susijusioms su 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, nustatyta prievole vykdyti projekto 3 straipsniu keičiamo 5 str. 2 dalyje nurodytą aplinkos oro taršos vertinimą valstybės lygmeniu, įgyvendinti bus taikomas galiojantis Vyriausybės 2004-04-07 nutarimas Nr. 388 „Dėl Informacijos ir ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu ir teikiamų Europos Komisijai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos aplinkos agentūrai rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. |
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
|
|
|
16. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti aplinkos oro apsaugos kontrolę, kurią vykdytų savivaldybių institucijos ir įstaigos. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
|
Pritarti |
STT išvada gauta, žr. 4 lentelę |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-04-05 |
2 |
|
|
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio („Aplinkos oro kokybės valdymas“) 3 dalies nuostatas, kad: „3. Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą poveikį vietos gyventojų sveikatai. Kokia minimali informacija turi būti pateikta savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.“ Taip pat Projektu siūloma Įstatymo 4 straipsnį papildyti 5 dalimi, kad: „5. Savivaldybės taryba, siekdama šio straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų ir užtikrinti vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gali nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles.“ 1.1. Projektu siūlomos nuostatos iškreiptų Įstatymu reglamentuotus ir strateginiu planavimu pagrįstus aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymo ir įgyvendinimo principus. Savivaldybėms sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl konkrečių priemonių įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje Tiek ir pagal galiojantį Įstatymą, tiek ir pagal Projektu siūlomas Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, aplinkos oro kokybės valdymo priemonės yra nustatomos savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) veiklos plane, o jų įgyvendinimas grindžiamas strateginio planavimo principais (kas reiškia, kad atitinkamos priemonės yra iš anksto planuojamos ir nuosekliai bei kompleksiškai įgyvendinamos su kitomis Įstatyme nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus įgyvendinančiomis priemonėmis). Tuo tarpu Projektu siūloma Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis savivaldybėms sudarytų sąlygas išvengti konkrečių aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planavimo ir įgyvendinimo, jų nustatymo strateginiuose plėtros ir (ar) veiklos planuose, kadangi savivaldybėms suteiktų teisę atitinkamas priemones nustatyti priimamu alternatyviu teisės aktu, galimai neatsižvelgiant į Įstatymu nustatytą specialųjį teisinį reglamentavimą (susijusį su reikalavimais tokias priemones įgyvendinti remiantis strateginio planavimo principais). Manytume, kad šią nuomonę pagrindžia ir aukščiau dėl Projekto Nr. XIVP-3292 nuostatų, kuriomis savivaldybėmis siekiama suteikti teisę griežčiau (negu nustatyta valstybės) ir papildomai (kai valstybė to nenustato) reglamentuoti aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles, pateiktoje 1.1 pastaboje nurodyti argumentai. Šiuo atveju taip pat svarbu, kad nei Projektu, nei jį lydinčiaisiais dokumentais ar kitais susijusiais teisės aktų projektais nepaaiškinamas Projektu siūlomose Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatose paminėtų „buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) turinys (pavyzdžiui: Taisyklėmis siekiamo nustatyti teisinio reglamentavimo koncepcija), su tuo susijusių priemonių nustatymo ir jų įgyvendinimo esmė bei principai. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, minėtos Projekto nuostatos vertinamos kaip sudarančios sąlygas savivaldybių diskrecijai savo nuožiūra (todėl galimai nepagrįstai) spręsti dėl aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymo alternatyviame teisės akte, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. 1.2. Projekto nuostatos gali būti interpretuojamos dviprasmiškai Tuo atveju, jeigu tokiomis Taisyklėmis galėtų būti nustatyti draudžiamojo pobūdžio reikalavimai dėl konkrečių kuro rūšių naudojimo ir / ar tokį kurą deginančių įrenginių naudojimo[1], susidarytų dviprasmiškumas dėl tokio Taisyklėmis nustatyto teisinio reglamentavimo santykio su Projektu siūlomomis Įstatymo 10 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatomis (žiūrėti žemiau išdėstytą 2.1 pastabą), pagal kurias „apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane“: Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokiam dviprasmiškumui sąlygas sudaryti gali interpretavimas, kad Projektu siūlomų Įstatymo 10 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų įgyvendinimas susijęs tik su Įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodytu sprendimu (apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšį savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje), kurį savivaldybės taryba turi teisę priimti atvejais, kuomet savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD2,5 lygis (toliau – PSO rekomenduojamas užterštumo lygis). Siekiant teisinio aiškumo ir išvengti sąlygų dviprasmiškumams, taip pat apribojant savivaldybių diskreciją, Projektu siūlytume atskleisti Taisyklių galimo teisinio reglamentavimo turinį (pavyzdžiui: nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo priemonių, kurios gali būti įgyvendinamos netaikant strateginio planavimo principų atitinkamas priemones nustatant savivaldybės strateginiuose plėtros ir veiklos planuose, kriterijus).
|
Pritarti |
Komiteto argumentai: Siekiant išvengti įstatymu suteikti teisę savivaldybėms nustatyti aplinkos oro kokybės valdymo priemones alternatyviame teisės akte ir siekiant užtikrinti, kad savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo priemones ir įstatyme nurodytais atvejais kompensacines priemones už jų įgyvendinimą planuotų savivaldybės strateginiuose planavimo dokumentuose, derinant su pagal STT kritinę pastabą tikslinamo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3292 su papildomų taisyklių nustatymu susijusias nuostatas, siūloma atsisakyti suteikti savivaldybės tarybai galimybę nustatyti buitinių aplinkos oro taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles ir nustatyti pareigą vykdyti šių taisyklių laikymosi kontrolę. Siekiant aiškiau reglamentuoti teisinius pagrindus savivaldybės tarybai strateginiuose planavimo dokumentuose planuoti papildomas aplinkos oro kokybės valdymo priemones siekiant mažinti oro taršos poveikį žmonių sveikatai kai jų teritorijoje viršijami Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojami aplinkos oro užterštumo lygiai, atitinkamai papildyta įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 4 str. 3 dalis, panaikinta 5 dalis ir atitinkamai patikslinta 6 dalis. Taip pat patikslintos susijusios įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo 10 str. 8, 9, 10 dalys.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 4 str. 3, 5, 6 dalys papildomai (po atsižvelgimo į LRS TD pastabas) patikslintos taip: „3. Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai savivaldybės gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą kenksmingą poveikį vietos gyventojų sveikatai. Savivaldybės taryba, siekdama mažinti oro taršos poveikį žmonių sveikatai kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas aplinkos oro užterštumo lygis, turi teisę savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti papildomas aplinkos oro kokybės valdymo priemones aplinkos oro užterštumo lygiui toliau mažinti. Kokia minimali informacija turi būti pateikta savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.“; „ „
Kartu atsižvelgiant 2.1 pastabą bei siekiant aiškiau apibrėžti savivaldybės teritoriją, kurioje galės būti taikomas savivaldybės tarybos sprendimas apriboti ar uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšį, įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo 10 str. 8 ir 9 (papildomai po atsižvelgimo į LRS TD pastabą) dalys ir 10 dalis iki dvitaškio siūlomos patikslinti taip: „8. Siekdama
9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui, savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos vietos gyventojams būtų suteiktas ne trumpesnis kaip vienų metų laikotarpis ir ne mažiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) numatytos savivaldybės tarybos nustatyto dydžio kompensacinės priemonės už planuojamą apriboti arba uždrausti naudoti tam tikros rūšies kurą deginančių įrenginių pakeitimą įrenginiais, atitinkančiais šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane. 10. Pagal šio straipsnio 8 dalį priimtame sprendime apriboti
arba uždrausti naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą savivaldybės teritorijoje
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-04-05 |
7 |
8 |
|
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projekto 7 straipsniu siūloma Įstatymo 10 straipsnį („Aplinkos oro taršos reguliavimo priemonės“) papildyti 8 dalimi, kad: „8. Siekdama mažinti deginamo kuro poveikį žmonių sveikatai, savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD2,5 lygis. Kuro rūšies apribojimu laikomas laikotarpis, per kurį draudžiama naudoti atitinkamos rūšies kurą, ir (ar) kuro rūšį deginančio įrenginio techninių parametrų apibūdinimas“. Su minėtų Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimu susijusios Projektu siūlomos Įstatymo 10 straipsnio 10 dalies nuostatos, kad: „10. Pagal šio straipsnio 8 dalį priimtame sprendime apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nurodoma: 1) apribojamos ir (ar) draudžiamos naudoti kuro rūšys; 2) kuro rūšies apribojimo sąlygos: laikotarpis metuose, per kurį draudžiamas kuro rūšies naudojimas ir (ar) kuro rūšį deginančio įrenginio techninių parametrų apibūdinimas; 3) savivaldybės teritorija ar jos dalis, kurioje apribojamas ir (ar) draudžiamas vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimas.“ Taigi, pagal minėtas Projekto nuostatas, savivaldybės taryboms suteikiama teisė priimti skirtingus sprendimus – apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrą kuro rūšį; apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrų techninių parametrų kurą deginančius įrenginius; minėtus sprendimus taikyti visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje.
2.1.Projekto nuostatos sudaro sąlygas savivaldybėms priimti nepagrįstus ir neobjektyvius sprendimus Pagal Projektu siūlomas nuostatas, savivaldybės taryba galėtų priimti draudžiamo pobūdžio sprendimus, kurie būtų taikomi arba visai savivaldybės teritorijai, arba tik tam tikrai savivaldybės teritorijos daliai. Nors Projektas numato, kad tokie sprendimai gali būti priimami, kai „Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas PSO rekomenduojamas užterštumo lygis“, minėtų nuostatų konstrukcija gali būti interpretuojama ir įgyvendinama taip, kad: a) atvejais, kada PSO rekomenduojamo užterštumo lygio viršijimas bus konstatuotas tik vienoje konkrečioje savivaldybės teritorijos dalyje, galės būti priimtas sprendimas draudimus taikyti visoje savivaldybės teritorijoje; b) atvejais, kada PSO rekomenduojamo užterštumo lygio viršijimas bus konstatuotas visoje savivaldybės teritorijoje, savivaldybė galės priimti sprendimą draudimus nustatyti ir taikyti tik kurioje nors vienoje savivaldybės teritorijos dalyje ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokie aukščiau pateikti pavyzdžiai kelia abejonių, ar įgyvendinant Projekto nuostatas visais atvejais bus užtikrinamas savivaldybių priimamų sprendimų pagrįstumas ir objektyvumas. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad siekiant užtikrinti priimamų sprendimų objektyvumą, taip pat užkertant kelią nepagrįstų sprendimų priėmimui bei užtikrinant Projektu siekiamų tikslų įgyvendinimą, Projektu turėtų būti nustatomi papildomi kriterijai, atskleidžiantys galimo savivaldybės tarybos sprendimo turinio diferencijavimo (kuo grindžiamas sprendimas uždrausti / riboti naudoti konkrečią kuro rūšį ir jį naudojančius įrenginius) pagrindus. Manytume, kad tokių kriterijų atskleidimas Projekte tai pat užtikrintų savivaldybėse priimamų sprendimų proporcingumą ir adekvatumą siekiamų tikslų atžvilgiu. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto argumentus ir pasiūlymus prie kritinės antikorupcinės pastabos (dėl savivaldybės teritorijos ar jos dalies).
Projekte papildomi kriterijai, atskleidžiantys galimo savivaldybės tarybos sprendimo turinio diferencijavimo (kuo grindžiamas sprendimas uždrausti / riboti naudoti konkrečią kuro rūšį ir jį naudojančius įrenginius) pagrindus, nenustatomi paliekant savivaldybėms sprendimo teisę atsižvelgiant į aplinkos oro užterštumo lygį, teršalą, kurio užterštumo lygį siekiama mažinti, savivaldybės gyvenamosios vietovės situaciją kitų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių atžvilgiu ir kt. |
|
3. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-04-05 |
5 |
2 |
|
2.2.Projekto nuostatos gali turėti neigiamos reikšmės savivaldybėje priimamų sprendimų skaidrumui Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomais pakeitimais dėl Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies naikinamos nuostatos, pagal kurias savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytos patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi būti suderinamos su visuomene. Tokie siūlymai, mūsų nuomone, ne tik mažina visuomenės įtraukimą į savivaldybės bendruomenei svarbių klausimų sprendimus, bet taip pat gali turėti neigiamos reikšmės savivaldybėje priimamų sprendimų skaidrumui bei neužtikrinti, kad savivaldybės priimtais sprendimai bus užtikrintas visos savivaldybės bendruomenės poreikių tenkinimas.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 7 str. 2 dalies atitinkama vieta (patikslinta ir pagal LRS TD pastabą) papildyta žodžiu „visuomene“, t. y. paliekama galiojanti įstatymo nuostata: „2. <...>. Savivaldybės
strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane
numatytos patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės Vyriausybės ar
jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi būti suderintos su |
|
4. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-04-05 |
7 |
9 |
|
2.3.Teisinio aiškumo požiūriu svarstytinos Projekto nuostatos, nustatančios kompensacinių priemonių taikymą kurą deginančius įrenginius pasikeitusiems gyventojams Projektu siūloma Įstatymo 10 straipsnį papildyti 9 dalimi ir nustatyti, kad: „9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo vietos gyventojams būtų suteikta laiko ne mažiau kaip vieneri metai arba ne daugiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) finansinė paskata planuojamą apriboti arba drausti kuro rūšį naudojančius įrenginius pakeisti atitinkančiais šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane.“ Minėtose Projekto nuostatose vartojamos formuluotės „finansinė paskata“ ir „kompensacinės priemonės“, kurios suponuoja nuomonę, kad dėl savivaldybės nustatytų draudimų arba apribojimų vietos gyventojams, kurie bus priversti keisti kurą deginančius įrenginius, bus kompensuojamos su tuo susijusios išlaidos. Tačiau šiuo atveju nei iš Projekto, nei iš jį lydinčiųjų dokumentų lieka neaiškus tokių „finansinių paskatų“ / „kompensacinių priemonių“ įgyvendinimo principas (pavyzdžiui: ar kompensuojamas bus tik naujų įrenginių įsigijimas, ar ir jų įrengimas; ar turėtos išlaidos bus kompensuojamos pilna apimtimi, ar daline ir pan.). Be to, skirtingos formuluotės leidžia daryti išvadą, kad „finansinės paskatos“ ir „kompensacinės priemonės“ savo turiniu ir (ar) apimtimi gali būti skirtingos. O tai reikštų, kad savivaldybėms minėtomis Projekto nuostatomis suteikiama diskrecinė teisė priimti sprendimus dėl konkrečių priemonių nustatymo ir įgyvendinimo (tačiau kokių konkrečių – Projektu neatskleidžiama). Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad siekiant teisinio aiškumo minėti klausimai Projektu turėtų būti atskleidžiami.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į LRS TD pastabą, įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo 10 str. 9 dalis patikslinta taip: „9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui, savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos vietos gyventojams būtų suteiktas ne trumpesnis kaip vienų metų laikotarpis ir ne mažiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) numatytos savivaldybės tarybos nustatyto dydžio kompensacinės priemonės už planuojamą apriboti arba uždrausti naudoti tam tikros rūšies kurą deginančių įrenginių pakeitimą įrenginiais, atitinkančiais šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos“
|
|
6. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-04-05 |
8 |
|
|
2.4. Projektu siūloma Įstatymo 13 straipsnį („Kuro reikalavimai“) papildyti 6 dalimi ir nustatyti, kad: „6. Draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą, išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.“ Minėtomis Projekto nuostatomis nuo 2026 m. gegužės 1 d. imperatyviai (išskyrus atvejus, kada deginamas technologinis kuras pramoninėse krosnyse) būtų uždraustas kietojo kuro deginimas visoje šalies teritorijoje nepriklausomai nuo tokį kurą deginančių įrenginių technologinių savybių ir sukeliamų padarinių oro taršai. Svarbu yra tai, kad (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą 2.3 pastabą) pagal Projektu siūlomas Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatas „finansinės paskatos“ arba „kompensacinių priemonių“ planavimas privalomas tik atvejais, kada sprendimą apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės priima dėl to, kad viršijamas PSO rekomenduojamas užterštumo lygis. Šiuo atveju, kadangi toks draudimas nustatomas Įstatyme, savivaldybės nebūtų įpareigotos spręsti dėl tokių kompensacinio pobūdžio priemonių planavimo ir įgyvendinimo asmenų, kurie privalės kietąjį iškastinį kurą deginančius įrenginius iki 2026 m. gegužės 1 d. pasikeisti kitais (kitas kuro rūšis naudojančiais įrenginiais), atžvilgiu.
|
Nepritarti |
Komiteto argumentai: Įstatymo projektu nenumatyta įpareigoti savivaldybes spręsti dėl kompensacinio pobūdžio priemonių planavimo ir įgyvendinimo asmenims, kurie privalės kietąjį iškastinį kurą deginančius įrenginius pasikeisti kitais (kitas kuro rūšis naudojančiais įrenginiais) įsigaliojus projekte numatytam kietojo iškastinio kuro draudimui. ES ir valstybės biudžeto lėšomis ne vienerius metus finansuojami projektai fiziniams ir juridiniams asmenims pasikeisti neefektyvius, kietąjį kurą ir kitą iškastinį kurą naudojančius šildymo įrenginius efektyviais, atsinaujinančių išteklių energiją naudojančiais įrenginiais, jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Pvz. APVA duomenimis, 2022 m. pagal kvietimą fiziniams asmenims teikti paraiškas atnaujinti esamus neefektyvius šilumos gamybos įrenginius namų ūkiuose gautos 2659 paraiškos, finansavimas skirtas 1578 vnt. namų ūkių, iš kurių 641 atnaujino neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į biokuro katilus, atitinkančius 5 klasei keliamus energijos efektyvumo ir išmetamų teršalų reikalavimus, 1328 vnt. namų ūkių įsirengė šilumos siurblius. Iš Klimato kaitos programos skirtas finansavimas pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas fizinių asmenų gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius“ 2022 m. paskelbus 2 kvietimus gautos 5038 paraiškos, finansuota 3528 vnt. (5 klasės biokuro katilai – 416 vnt., šilumos siurbliai – 2572 vnt. „oras-vanduo“, 149 vnt. „žemė-vanduo“ / „vanduo-vanduo“, 391 vnt. „oras-oras“);taip pat skirtas finansavimas pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui“. 2021 m. buvo paskelbtas APVA kvietimas teikti paraiškas Klimato kaitos programos subsidijoms, skirtoms gyvenamųjų namų prijungimui prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius, gauti (paramos gavėjai – gyvenamosios paskirties vieno buto pastato arba gyvenamosios paskirties buto dviejų butų pastate savininkai; daugiabučiame name – gyvenamųjų butų ir (ar) patalpų savininkai). Įgyvendinti 7 projektai (prijungti 5 daugiabučiai ir 2 individualūs gyvenamieji pastatai). |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
7.1. Pasiūlymai
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Aplinkos apsaugos komitetas 2024-04-10 |
3 |
2 |
|
|
Komiteto argumentai: Siūloma patikslinti 3 straipsniu keičiamo 5 str. 2 dalyje ir išdėstyti taip: „2. Aplinkos oro taršos
vertinimą valstybės lygmeniu – nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų
apskaitą pagal tarptautinius reikalavimus vykdo, nacionalines |
Pritarti |
|
|
2. |
Aplinkos apsaugos komitetas 2024-04-10 |
3 |
6 |
|
|
Komiteto argumentai: Siūloma patikslinti 3 straipsniu keičiamo 5 str. 6 dalies pirmąją pastraipą iki dvitaškio ir išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio 4 dalyje
nurodyta aplinkos ministro įgaliota institucija valstybės ir savivaldybių
lygmeniu atlikto aplinkos oro kokybės vertinimo duomenų, ūkio subjektų
vykdytų aplinkos oro |
Pritarti |
|
|
3. |
Aplinkos apsaugos komitetas 2024-04-10 |
3 |
6 |
2 |
|
Komiteto argumentai: Siūloma patikslinti 3 straipsniu keičiamo 5 str. 6 d. antrą punktą ir išdėstyti taip: „2) rengia rekomendacijas savivaldybėms dėl
savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros, siekiant aplinkos oro kokybės
vertinimo |
Pritarti |
|
|
4. |
Aplinkos apsaugos komitetas 2024-04-10 |
7 |
6 |
|
|
Komiteto argumentai: Siūloma patikslinti 7 straipsniu keičiamo 10 str. 6 dalį ir išdėstyti taip: „6. Apie susidariusias arba pasibaigusias nepalankias
teršalų išsisklaidymo sąlygas šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte
nustatyta tvarka informuojami stacionarių taršos šaltinių |
Pritarti |
|
|
5. |
Aplinkos apsaugos komitetas 2024-04-10 |
10 |
|
|
|
Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į užsitęsusias projekto svarstymo procedūras, siūloma numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir įstatymo 10 straipsnį išdėstyti taip: 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas „1. Šis
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnį, įsigalioja 2024 m. 2. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. 3. Aplinkos
ministras iki 2024 m.
|
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas projektas Nr. XIIIP-3293(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė