Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877(4)

lyginamasis variantas

Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95 IR 96 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 82¹ straipsniU

įstatymas

2021 m.                   d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninis katalogas (toliau – centralizuotų pirkimų katalogas) – valstybės informacinė sistema, kurioje:

1) prekės ir (arba) paslaugos įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos;

2) atliekamos pirkimo procedūros centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu;

3) atliekami kiti šiame įstatyme nustatyti veiksmai.“

   2. Papildyti 2 straipsnį 25¹ dalimi:

„25¹. Pirkimų specialisto pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis asmens turimas nustatyto turinio viešųjų pirkimų žinias.“

2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

  „3) pašto mokos ženklų ir filatelinių gaminių leidybos filatelijos paslaugoms teikti;“.

3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

   Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkančioji organizacija turi siekti, kad:

1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;

2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose;

3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų pasiekti inovatyvių viešųjų pirkimų rodikliai;

4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai;

5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“

4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Kiti Šie Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Perkančioji organizacija turi teisę pasiūlyti centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria ji yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį, kviesti perkančiosios organizacijos siūlomų ekspertų. Jeigu centrinė perkančioji organizacija nusprendžia atsisakyti pasitelkti siūlomus ekspertus, ji tokį sprendimą pagrindžia. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Valstybės tarnybos įstatyme, negali būti Komisijos nariais ar ekspertais.“

2.       Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“

3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komisiją sudariusi perkančioji organizacija Komisija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“

5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais arba neskelbiamų mažos vertės pirkimų atvejais.“

Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant pirkimo procedūras vadovaujantis šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi, centrinės perkančiosios organizacijos, sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, įskaitant tiekėjų pasiūlymų pateikimą, gali vykti vyksta naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis.“

6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2¹ dalyje, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 26, 31 straipsnių, 34  straipsnių straipsnio (išskyrus atvejus, kai pirkimas vykdomas apie jį neskelbiant), 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 82 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis.“

2. Papildyti 25 straipsnį 5 dalimi:

„5. Perkančiosioms organizacijoms, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), atliekant šiuos pirkimus, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus šio įstatymo 17 ir 96 straipsnius, netaikomi.“

7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiosios organizacijos kvietimas suteikti konsultaciją ir kita susijusi informacija apie Perkančiajai organizacijai nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jeigu per paskutinius 12 mėnesių atliekant paskutinį tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkimą, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta nė viena arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas;“.

8    straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė neviršija 10 000 Eur 15 000 Eur (dešimt penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

9 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 35 straipsnio 2 dalį nauju 33 punktu:

„33) perkančiosios organizacijos sprendimo neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis argumentai, kaip numatyta šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje;“.

2. Buvusį 35 straipsnio 2 dalies 33 punktą laikyti 34 punktu.

10 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„46 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai

1. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi jį pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsnius straipsnių nuostatas ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:

1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;

2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;

3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;

4) nusikalstamą bankrotą;

5) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;

6) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;

7) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą;

8) kitos valstybės tiekėjo atliktą nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose.

2. Laikoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl:

1) tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus.

3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu:

1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus;

2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų);

3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu:

1) jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų;

2) jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms;

3) pažeista konkurencija, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;

4) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas  ar taikomos kitos panašios sankcijos;

5) tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;

6) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo;

7) tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai; perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:

a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;

c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.

8) tiekėjas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje ir dėl to laikomas padariusiu šiurkštų profesinį pažeidimą.

5. Perkančioji organizacija gali netaikyti šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.

6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, ir už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

2) yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši. Tačiau kai yra šiame punkte apibrėžta situacija, perkančioji organizacija negali pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį;

3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą), ir dėl kurio to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pasirinktinai nurodytų pažeidimų:

a) profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;

b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;

d) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, arba dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;. 

7. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo.

8. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.

79. Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų.

810. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu:

1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių:

a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina;

b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina;

c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;

2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

11. Tiekėjas negali pasinaudoti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe, kai jis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, teismo sprendime nurodytą laikotarpį.

12. Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiekėjui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, perkančioji organizacija tiekėją iš pirkimo procedūros šalina teismo sprendime nurodytą laikotarpį.“

11 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) technikos specialistų ir techninių organizacijų, vykdysiančių pirkimo sutartį, nepaisant jų pavaldumo tiekėjui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbų, aprašymą. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų sąrašą, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“.

2. Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) paslaugų teikėjo ar rangovo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą, jeigu šie veiksniai nėra pasiūlymų vertinimo kriterijai. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų profesinės kvalifikacijos (kompetencijų) įrodymus, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“.

3. Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pažymą apie darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“.

12  straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„52 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (tiekėjų grupės atveju – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, kai:

1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;

2) priimtas teismo sprendimas. tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data;

3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą.

2. Šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, nuo šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.  

3. Perkančioji organizacija nedelsdama, bet Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos apie tai informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio   1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą.

4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip vienus metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos.“

13 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

 1. Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 50 70 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė.“

2. Pripažinti netekusia galios 55 straipsnio 11 dalį.

„11. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

3. Papildyti 55 straipsnį 12 dalimi:

„12. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susijusios su konkrečiu viešuoju pirkimu, į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.“

14 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“

15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 15 000 Eur (dešimt penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“

16 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„82 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje.

2. Perkančiosios organizacijos Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu: Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka.

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų kataloge galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu ir argumentus nurodyti pirkimo dokumentuose;

2) šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu centrinė perkančioji organizacija atlieka viešojo pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos vardu.

3. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, sudarydama ir vykdydama sutartį, taip pat ir tais atvejais, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:

1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;

2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;

3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

6. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba.Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

7. Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

8. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.“

17 straipsnis. Įstatymo papildymas 82¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 82¹ straipsniu:

        „82¹ straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas

1. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios centralizuotų pirkimų katalogą ir (ar) kitų centrinių perkančiųjų organizacijų;

2) savivaldybių tarybos. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrinta, kad į savivaldybių veiklos sritį patenkančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių sutarties vertė viršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), būtų atliekami šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Siekiant įgyvendinti šią pareigą, turi būti sukurta savivaldybės centrinė perkančioji organizacija arba (ir)  kelios savivaldybės gali sukurti bendrą centrinę perkančiąją organizaciją arba (ir) savivaldybė gali pasirašyti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąją organizacija dėl pirkimų paslaugų savivaldybei ir į jos veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms;

3) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis.

        2. Centrinę perkančiąją organizaciją įsteigęs ar teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikęs subjektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo centrinės perkančiosios organizacijos įsteigimo ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo įrašo centrinę perkančiąją organizaciją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą ir viešai skelbiamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas sudaromas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų veikla finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.““

18 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

2. Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusio dalyvio pasiūlymą, (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas.“

19  straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

   Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„91 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:

1) sutartis nutraukta tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;

2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;

3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;

2 4) priimtas teismo sprendimas sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data.

2. Šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją,  – nuo šio įstatymo 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;

3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.

3. Perkančioji organizacija nedelsdama, bet Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos apie tai informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą.

4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip 3 metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo datos.““

20 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 92 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„92 straipsnis. Pirkimų politikos formavimas ir pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos“.

2. Papildyti 92 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Valstybės viešųjų pirkimų politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Viešųjų pirkimų politikos strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Viešųjų pirkimų politikos pažangos uždavinius įgyvendinančios priemonės suplanuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose.“

21 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„93 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba

1. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba paveda ją tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius direktoriui. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius.

4. Pasibaigus kalendoriniams metams, Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą savo metinių ataskaitų rinkinį per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir jį pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai.

6. Asmenys už šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje nurodytą žinių patikrinimo atlikimą, pirkimų specialisto pažymėjimo išdavimą jo galiojimo pratęsimą sumoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.“

22 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„94 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai

1. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius – valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 5 4 metams į pareigas priima skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojus skiria, į pareigas priima ir iš jų atleidžia Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai direktoriaus nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai jo nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų, taip pat kai Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius nėra paskirtas), jį laikinai pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotoju gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais:

1) savo noru;

2) kai pasibaigia jo kadencija;

3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;

4) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas;

6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą;

7) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

8) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti ir ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.

6. Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina savo pareigas tol, kol į šias pareigas bus priimtas paskiriamas naujas direktorius.

7. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, materialinė atsakomybė ir kasmetinės atostogos – pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Kitiems Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus jo darbo santykiams ir socialinėms garantijoms taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.

9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, jai atstovauja, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, priima įsakymus, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus.“

23 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4¹ punktu:

„4¹) nustato pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje;“.

2. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4² punktu:

„4²) atlieka žinių patikrinimą pirkimų specialisto pažymėjimui gauti;“.

3. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį;“.

4. Papildyti 95 straipsnį 6 dalimi:

„6. Šio straipsnio 1 dalies 4² punkte nurodytas žinių patikrinimas atliekamas, pirkimų specialisto pažymėjimas išduodamas, pažymėjimo galiojimo terminas pratęsiamas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Asmuo, siekiantis gauti pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsti jo galiojimą, turi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka registruotis Viešųjų pirkimų tarnyboje pirkimų specialisto žinioms patikrinti, pasirinkdamas žinių patikrinimo datą ir laiką 20 darbo dienų nuo registracijos dienos laikotarpiu. Jeigu asmens žinios įvertinamos teigiamai, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo dienos išduoda 5 metus galiojantį pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsia jo galiojimą 5 metų terminui.“

24 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 96 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„96 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų registracija ir pirkimų ataskaitos

1. Perkančioji organizacija registruojasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, pateikia:

1) kiekvienų šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 78 straipsnio 5 dalies 1 punktą, atliekant pirkimą pagal šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalį ar atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pirkimą ir mažos vertės pirkimą;

2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai pirkimo sutartis sudaroma atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 2, 3, 4 ir 4 5 dalyse nurodytus pirkimus, atliekant supaprastintą pirkimą pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį, ar kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas, ataskaitą per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.

3. Tuo atveju, kai pirkimai atliekami pagal šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas teikia centrinė perkančioji organizacija. Pirkimų procedūrų, kurių metu pirkimo sutartys sudaromos preliminariųjų sutarčių ar dinaminių pirkimų sistemų pagrindu, atveju, ataskaitos gali būti teikiamos kas ketvirtį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ketvirčiui pasibaigus Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

34. Informaciją, kuri turi būti teikiama šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose, ataskaitų reikalavimus ir jų standartines formas nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Jeigu Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktuose reikalaujama pirkimo procedūros ataskaitose pateikti informaciją, kuri jau pateikta skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, parengtame pagal šio įstatymo 33 straipsnį, perkančioji organizacija, pildydama šią ataskaitą, gali pateikti nuorodą į tą skelbimą.

45. Šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyse nurodytos ataskaitos ir šio įstatymo 92 straipsnio 10 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Perkančioji organizacija, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas gali paskelbti ir pirkėjo profilyje.“

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–7 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalis, 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3, 4, 8, 10, 11 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25¹ dalis, 14 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalis, 16 straipsnis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 14 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

7. Iki šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pagal sukurtą dinaminę pirkimo sistemą pirkimai atliekami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius