LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 447
STENOGRAMA
2020 m. spalio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. spalio 13 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, 2020 metai Lietuvai yra ypatingi – prisimename šimtmetį išmoktų parlamentarizmo pamokų ir nueitų nepriklausomų 30 metų valstybingumo, įtvirtinto Kovo 11-osios Akto signatarų parašais.
Šis spalis yra pažymėtas dviem atmintinomis datomis mūsų signatarams: M. Arlausko 90-osiomis gimimo metinėmis ir E. Vilko 85-osiomis gimimo metinėmis. Šiandien, deja, jau jų nebeturime. Todėl prašyčiau visus jus tyla pagerbti jų atminimą.
Tylos minutė
Ačiū. Reikia skirti naują balsų skaičiavimo grupę nuo spalio 13 iki lapkričio 13 dienos. Paskelbsiu, kas įeitų į šią grupę: R. Andrikis (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija), B. Bradauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), M. Mackevič (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), B. Matelis (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), J. Rimkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), A. Skardžius (Mišri Seimo narių grupė) ir J. Varkalys (Liberalų sąjūdžio frakcija).
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. spalio 13 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės. Kas pirmas atsistojote, prisipažinkite. K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF*). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5176.
PIRMININKAS. Darbotvarkės klausimas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Darbotvarkės 2-9 klausimas.
PIRMININKAS. Gerai. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, kolegos. Norėčiau paprašyti išbraukti tris Vyriausybės projektus, tai yra Akcinių bendrovių įstatymo projektą Nr. XIIIP-5257 ir du lydimuosius projektus. Prieš dvi savaites yra opozicijos pateikti absoliučiai identiški projektai, skiriasi jie tik dviem žodžiais. Tuo metu buvo užvilkinta ir paprašyta Vyriausybės išvados dėl mūsų projektų. Siūlau traktuoti, kad Vyriausybės išvada yra teigiama, ir svarstyti opozicijos projektus, kurie skiriasi vos dviem žodžiais tuose pačiuose straipsniuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laba rytas, gerbiamas Pirmininke. Kolegos, frakcijos vardu taip pat siūlau keletą išbraukimų. Eilės tvarka pirmiausia 1-4 klausimų paketas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos ir lydimieji, kuriais būtų permetama atsakomybė už apsirūpinimą apsaugos priemonėmis nuo ministerijos į gydymo įstaigas. Kaip žinome, Sveikatos reikalų komitetas tą projektą buvo atmetęs.
Toliau. Siūlome išbraukti 1-13 klausimą – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projekto pataisas, kuriomis būtų siūloma išskirtinė Vilniaus miesto savivaldybės priežiūra.
Jeigu valdantiesiems nepatinka, kaip balsuojama Vilniuje, nereikia prisigalvoti atskiro prižiūrėtojo.
Toliau siūloma išbraukti 1-14 paketą – naują Laikino tiesioginio valdymo įstatymo redakciją. Čia būtų atimamos galios iš Seimo. Manome, kad galima palaukti dėl projektų svarstymo. Taip pat siūlome, šiuo atveju pritariame išsakytai minčiai, kad reikia išbraukti paketą 2-6 ir gerbti pirminę iniciatyvą, kurią parodė kolega S. Gentvilas. Dabar tikrai ant viršaus identišką projektą, teikiamą Vyriausybės, nėra logiška svarstyti.
Ir pagaliau paskutinis siūlymas: siūloma išbraukti Seniūnų sueigoje šviežiai įrašytą rezervinį 1 klausimą – protokolinį nutarimą, kuriuo būtų eliminuojamas Ekonomikos komitetas, svarstant Civilinio kodekso pataisas, susijusias su turizmo sritimi. Ekonomikos komitetas tikrai nevilkina šio svarstymo, tačiau per šį svarstymą nori išsireikalauti deramos paramos turizmo sektoriui. Dabar išbraukus, deja, tas procesas būtų sutrikdytas.
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, aš norėčiau galbūt paskelbti ir priminti, kad rugsėjo 30 dieną Seimo Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą, kuriuo pasakė, nusprendė, kad prieš mėnesį teiktas mano pasiūlymas, jog į darbotvarkę būtų įtrauktas Seimo nutarimo projektas dėl teisėjų apkaltos… toks sprendimas atsisakyti įtraukti buvo nepagrįstas. Aš prašyčiau… Pagal Seimo statuto 73 straipsnį, kai ne mažesnė nei 1/4 Seimo narių grupė pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu. Taigi prašau įtraukti į darbotvarkę Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-3764, kad Seimas galėtų apsispręsti.
PIRMININKAS. J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prašau išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIIIP-4797, 2-11.3 klausimą, kaip neaktualų. Klausimas 2-11.3.
PIRMININKAS. Įtraukti ar išbraukti iš darbotvarkės?
J. VARKALYS (LSF). Išbraukti.
PIRMININKAS. Išbraukti?
J. VARKALYS (LSF). Taip, išbraukti.
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu?
J. VARKALYS (LSF). Kaip neaktualų.
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu?
J. VARKALYS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Pakartokite dar kartą kuris?
J. VARKALYS (LSF). 2-11.3 klausimas, pačioje pabaigoje.
PIRMININKAS. Čia yra lydimasis, kuris neturi prasmės. Gerai. Ačiū.
Daugiau pasiūlymų nėra, balsuosime iš eilės. 1-4 paketas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai. J. Razma siūlo išbraukti frakcijos vardu. Balsuojame.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 52, prieš – 33, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas J. Razmos pasiūlymas – išbraukti darbotvarkės 1-13 klausimą, tai yra Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymas.
Balsuojame. Balsuojantieji už J. Razmos pasiūlymą balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai: už pasiūlymą – 51, prieš – 32, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat J. Razmos. Siūlė frakcijos vardu išbraukti darbotvarkės 1-14 bloką, tai yra Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius. Balsuojame. Balsuojantieji už J. Razmos pasiūlymą balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 49, prieš – 33, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. S. Gentvilas siūlė frakcijos vardu išbraukti 2-6 bloką. Ir J. Razma taip pat frakcijos vardu pritarė šiam pasiūlymui. Balsuojame.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 50, prieš – 35, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – K. Mažeikos. Frakcijos vardu siūlė išbraukti darbotvarkės 2-9 klausimą, tai yra Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Balsuojame. Pritariantieji, kad būtų išbrauktas, balsuoja už.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 93, prieš – 2, susilaikė 6. Projektas iš darbotvarkės išbrauktas.
J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti r-1 klausimą – protokolinį Seimo nutarimą. Balsuojame.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 55, prieš – 31, susilaikė 19. Pasiūlymui pritarta.
Dar vienas pasiūlymas. Buvo J. Varkalio pasiūlymas iš darbotvarkės išbraukti projektą Nr. XIIIP-4797 kaip netekusį prasmės, tai yra darbotvarkės 2-11.3 klausimas. Frakcijos vardu. Balsuojame. Pažymėtina, kad J. Varkalys yra šio projekto teikėjas, jis ir siūlo jį išbraukti.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 101, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta, projektas išbrauktas.
Ir V. Bakas siūlė į darbotvarkę įtraukti Nr. XIIIP-3764. Balsuojame dėl V. Bako pasiūlymo.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 53, prieš – 20, susilaikė 31 Seimo narys. Pasiūlymui pritarta.
Siūlau įtraukti vietoj rezervinio klausimo. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Galbūt visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
10.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4838(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4838(2). Priėmimas. Yra tik Teisės departamento redakcinės pataisos, todėl siūlau pritarti tam suredaguotam variantui.
Yra du straipsniai. 1 straipsniui galime ir pritariame bendru sutarimu. Ir 2 straipsniui taip pat galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai – vienbalsiai balsavo už, kad Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4838(2) būtų priimtas. Jis priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 11, 13, 19, 23, 24, 241 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4959(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4959(2). Svarstymas. Seimo narys J. Varkalys pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šį įstatymą. Balsavimo rezultatai: už buvo 7, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauja M. Navickienė. Kviečiu.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, naudodamasi proga aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šį įstatymą vienu labai svarbiu aspektu. Mes labai ilgą laiką neturėjome įstatymuose jokio dėmesio socialiniams darbuotojams, tai yra mes neturėjome apibrėžimo, kas yra socialinis darbuotojas arba socialines paslaugas teikiantis asmuo. Mes neturėjome jokio reglamentavimo dėl to, kokios yra tų žmonių teisės ir galimybės kelti savo kvalifikaciją. Per karantiną, per visą pandemiją mes pamatėme, kiek daug svarbaus darbo atlieka būtent šios profesijos žmonės, kurie ilgą laiką yra nepelnytai palikti visų įstatymų reglamentavimo paraštėse.
Todėl, naudodamasi proga, atsižvelgdama į Socialinių darbuotojų asociacijos pasiūlymus, teikiau iniciatyvą, kad Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas būtų pakoreguotas ir kad socialinio darbuotojo apibrėžimas, socialinio darbuotojo mokymosi, kvalifikacijos galimybės būtų aprašytos šitame įstatyme, kad mes pagaliau atkreiptume dėmesį ne tiktai kritikuodami, kad kažką blogai padarė vienas ar kitas socialinis darbuotojas krizės metu, bet ir suteiktume jiems visą įmanomą paramą, palaikymą, užtikrintume darbo priemones, nes šita tema ilgą laiką iš tiesų buvo palikta be jokio dėmesio. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, tikrai matau, kad gal jums neįdomi ta diskusija, nes triukšmas salėje toks, kokio seniai negirdėjau, bet visgi socialinių darbuotojų situacija Lietuvoje yra labai svarbi problema. Mes tą pamatėme būtent per šią viruso bangą ir labai prašau jūsų atsakingai diskutuoti dėl šio įstatymo ir svarstyti apie tai, kaip mes toliau galėtume reglamentuoti jų darbo principus, kelti jų profesijos prestižo dalykus ir akcentuoti tai, kad mes negalime nurašyti šios profesijos žmonių į įstatymų paraštes. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu J. Varkalį. Svarstysime pasiūlymus. Kviečiu į tribūną J. Varkalį. Prašau. O M. Navickienės prašau pristatyti savo rugsėjo 23 dienos pasiūlymą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti pasiūlymą. Čia dėl 1 straipsnio, taip, Pirmininke? Čia tiktai įstatymo pavadinimo… Ne, kitas? Atsiprašau.
PIRMININKAS. Kitas. Ne dėl pavadinimo.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl socialinio darbuotojo apibrėžimo įtraukimo į įstatymą. Mes siūlome, kad apibrėžimas skambėtų taip: „Socialinis darbuotojas yra darbuotojas, turintis aukštąjį išsilavinimą, socialinio darbo išsilavinimą ir teikiantis socialines paslaugas.“ Taip pat į pasiūlymą kviečiame įtraukti: socialinių paslaugų srities darbuotojus kaip tuos darbuotojus, kurių pareigybė teisės aktų nustatyta tvarka įtraukta į socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašą.
PIRMININKAS. Komiteto išvada dėl šio pasiūlymo. (Šurmulys salėje)
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė ir išvada buvo nepritarti. Atsižvelgiant į teikiamo pasiūlymo esmę – įstatyme išsamiai reglamentuoti socialinių darbuotojų veiklą, komiteto nuomone, siūlomos nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos socialinio darbo taryba, socialinių paslaugų politiką formuojančia institucija, kitomis organizacijomis, atstovaujančiomis socialiniams darbuotojams.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys T. Tomilinas dėl pasiūlymo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau vadovautis Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada ir nekeisti per daug šiuo metu šio įstatymo, nes to suderinimo su socialinių darbuotojų bendruomene turi būti daugiau. Dabar mes galime sujaukti įstatymą, reikia jį priimti tokį, kokį parengė būtent komitetas atsižvelgęs ir į Seimo narių pasiūlymus. Ačiū jiems.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 48, prieš – 10, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo narės M. Navickienės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Šitas pasiūlymas yra susijęs su kitų socialinių paslaugų įstaigų vadovų kvalifikacija. Įtraukiama nuostata, kad vadovai privalo nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Šis pasiūlymas yra svarbus tuo, kad žmonės, kurie dirba socialinėje srityje, būtų užtikrinti, gautų supervizijas, galėtų kelti savo kompetenciją ir kokybiškai atlikti savo darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies suformuluojant du papildomus komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ar turime dešimt pritariančių? Turbūt galime bendru sutarimu pritarti, kad dešimt pritariančių mes turime. Taip. Ačiū. Ar, Monika Navickiene, sutinkate su pritarimu iš dalies? Tai galime bendru sutarimu ir pritarti, nereikia balsuoti? Ačiū.
Kitas pasiūlymas dėl 1 straipsnio taip pat Seimo narės M. Navickienės. Prašyčiau pristatyti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, suprasdama, kad nebus pritarimo, atsiimu ir nepristatysiu.
PIRMININKAS. Jam yra pritarta iš dalies.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia kuris straipsnis?
J. VARKALYS (LSF). 11 straipsnis. Pritarta iš dalies.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Sutinkate su pritarimu iš dalies?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Komitetas turi komentarų? Prašau. (Šurmulys salėje) Komitetas pritarė iš dalies. Visi sutinkame su komiteto pritarimu iš dalies? Pritariame iš dalies bendru sutarimu. Gerai.
Kitas pasiūlymas dėl 3 straipsnio taip pat yra Seimo narės M. Navickienės. (Šurmulys salėje)
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ne dėl 4-ojo? Ar aš teisingai suprantu, Pirmininke, nes mano kita numeracija, kad…
PIRMININKAS. Dėl socialinių paslaugų įstaigos vadovo. Privalo turėti… 19 straipsnio 8 dalies pakeitimas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tai čia ta pati analogija dėl kompetencijos kėlimo, dėl kvalifikacijos kėlimo.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su komiteto nuomone ir atsiimate pasiūlymą?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas jūsų pasiūlymas yra dėl 19 straipsnio 8 dalies.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia lygiai taip pat – su komiteto pasiūlymu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Komiteto nuomonę norite komentuoti, Jonai Varkaly?
J. VARKALYS (LSF). Taip, komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas privalo tobulinti savo profesinę kompetenciją, kiekvienais metais įvertinama jo profesinė veikla. Socialinių paslaugų įstaigų vadovo profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašą ir veiklos profesinės tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Socialinės globos įstaigos vadovas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Autorė sutinka su tokiu pritarimu ir mes bendru sutarimu galime pritarti komiteto nuomonei.
Kitas pasiūlymas dėl 8 straipsnio.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, darykime analogiją dėl visų tų straipsnių, kurie eina iki 201 straipsnio. Jam nebuvo pritarta. Jeigu taip tinka, bus greičiau.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate, kad nebūtų svarstoma?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pagal komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir visi kiti. Ir kitas pasiūlymas, ir dar trečias jūsų pasiūlymas – taip pat sutinkate su komiteto nuomone. Dėkoju. (Šurmulys salėje) Dėl pavadinimo. Ar turime keisti?
J. VARKALYS (LSF). Kuris straipsnis?
PIRMININKAS. Pavadinimas. Pačiame priekyje. Yra Seimo narės M. Navickienės, jam pritarėte iš dalies, kad būtų pakeistas pavadinimas.
J. VARKALYS (LSF). Taip, pritarėme iš dalies.
PIRMININKAS. Kadangi pritarėme iš dalies ankstesniam M. Navickienės pasiūlymui, tai iš dalies pritariame ir pavadinimo keitimui. Taip, tokia komiteto nuomonė?
J. VARKALYS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Tokia komiteto nuomonė. Ačiū. Dėl motyvų dėl viso. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti įstatymui. Jis buvo gana gerai patobulintas komitete. Ačiū visiems, kas teikė pasiūlymus. Mūsų sidabrinės ekonomikos ateitis yra socialinės paslaugos. Aš džiaugiuosi, kad jų plėtra tikrai startavo gana aktyviai būtent per mūsų besibaigiančią kadenciją. Yra padarytos pagrindinės prielaidos socialinių paslaugų plėtrai savivaldybėse, reikia tik politinės būtent vietos valdžios valios. Šiuo įstatymu mes taisome tam tikras spragas ir užtikriname socialinių, ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimą senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia iš valstybės biudžeto. Yra tam tikra kategorija, kuri dėl įstatymo spragų negalėjo gauti to finansavimo dėl tam tikrų pakeitimų, ėjusių iš metų į metus. Taigi siūlau balsuoti už, tai labai reikalingas įstatymas.
PIRMININKAS. Kalbančių prieš nėra. Visi pasiūlymai suderinti su autore ir galime turbūt pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
10.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 107 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4960(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 107 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4960. Svarstymas. Pranešėja A. Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai paskelbti. A. Širinskienės nėra. Prašysime Seimo narį S. Šedbarą, komiteto pirmininko pavaduotoją.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė rugsėjo 30 dieną. Ypatingų pasiūlymų iš suinteresuotų asmenų nebuvo gauta, todėl visiems septyniems dalyvavusiems balsavus už šiam projektui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
10.33 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5195(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5195. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą turėtų skelbti A. Širinskienė. Jos salėje nėra. Prašysime S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė spalio 7 dieną, įvertino du Teisės departamento pasiūlymus ir, dešimčiai komiteto narių balsavus už, buvo pritarta šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu Seimo narį M. Majauską. Ruošiasi P. Urbšys. Ar M. Majauskas yra kur nors? Nėra. Tada P. Urbšys. Prašom į tribūną.
P. URBŠYS (MSNG). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Malonu visus matyti po pirmojo turo. Nors iš tikrųjų yra, ko gero, svarbesnių klausimų, aš norėčiau šiek tiek atkreipti jūsų dėmesį į tokią sisteminę mūsų valstybės problemą, nes dabar tas siūlymas įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigas apsirūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis ir kitomis veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių atsargomis iš tikrųjų parodo vieną didelę sisteminę problemą mūsų valstybėje. Jūs prisiminkite, kai siautėjo gaisrais Kuršių nerijoje, tada buvo kalbama apie tai, kad reikia sukurti centralizuotą ekstremalių situacijų centrą.
Lygiai tas pats apie tai buvo kalbėta, kai nutikdavo ar vienas, ar kitas ekstremalus įvykis. Šiandien mes turime Ekstremalių sveikatai situacijų centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Ekstremaliųjų situacijų valdymo grupę prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Visos tos struktūros yra sukurtos tarsi tam, kad padėtų spręsti sistemines problemas visiems, kurie susiduria su pandemija. Šis įstatymo projektas, kuris yra orientuotas į tai, kad tarsi valdžia nusiplauna rankas ir visą atsakomybę užkrauna ant sveikatos įstaigų, iš tikrųjų rodo, kad nenorima spręsti tą problemą sistemiškai. Net atsitikus neeiliniam įvykiui, kuris iš tikrųjų sukrėtė visą mūsų valstybę, niekas nekalba apie tai, kad reikia kurti valstybėje centralizuotą ekstremalių situacijų centrą. Būtent tik tas centras turi numatyti strategiją. Būtent tas centras turi kaupti būtinas atsargas, susijusias su visais iššūkiais, kurie gali įvykti valstybėje. Jeigu mes eisime vien tik selektyviai ir paviršutiniškai spręsdami šią problemą, mes iš tikrųjų neišspręsime iš esmės ir gali atsitikti ne vien pandeminė problema, gali atsitikti kita problema, susijusi su užterštumu ar kita ekologine nelaime, tai mes kiekvieną sykį koreguosime kiekvienai žinybai įstatymą, kad jos apsirūpintų reikiamomis priemonėmis. Aš vis dėlto kviesčiau nepalaikyti šito įstatymo kaip klaidingo požiūrio sprendžiant labai opią problemą, kuri iš esmės, kaip aš ir minėjau, perkelia atsakomybę žemesnėms grandims, bet dar – svarbiausia – jūs gi nematėte nieko, kas būtų parašyta apie papildomą finansavimą, skirti jį sveikatos įstaigų sistemoje esantiems subjektams tam, kad jie galėtų vykdyti būtent šią siūlomą įstatymo nuostatą.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos, gerbiamieji Seimo nariai. Visų pirma noriu pasveikinti Riešės mokyklos moksleivius, kurie susirinko čia (galime pamojuoti jiems) pažiūrėti, kaip mums šiandien sekasi. Noriu aptarti ganėtinai svarbų klausimą.
Mes šiandien sprendžiame valstybinius reikalus, valstybės lygio reikalus, kuriuos bandome deleguoti savivaldybėms neužtikrindami jokio finansavimo ir jokios atsakomybės. Kalbame ne apie servetėles, termometrus ar pleistrus, bet apie kritines sveikatos apsaugos priemones, kurios būtų reikalingos kritinėmis sąlygomis – sąlygomis, kai neskraido lėktuvai, neveikia dalis transporto, neteikiamos paslaugos, galbūt ir visa valstybė yra karantine. Mes užkrauname atsakomybę kiekvienai iš savivaldybių pasirūpinti kritinėmis apsaugos priemonėmis. Koks gali būti to rezultatas? Mes galime numanyti, kad dalis savivaldybių galbūt pirks skirtingos kokybės priemones, dalis, matyt, bandys taupyti ir nusipirks prastesnės kokybės priemonių, dalis galbūt taupys ir nusipirks mažiau, dalis galbūt nenusipirks apskritai. Ir kas dėl to bus atsakingas?
Man brėžiasi tokia paralelė, sakykime, su gynybos finansavimu. Dabar pabandykime pasakyti, kad Alytaus savivaldybė, Joniškio savivaldybė ar Tauragės savivaldybė bus pati atsakinga už savo savivaldybės gynybą be jokio finansavimo. Tai mes kalbame apie labai panašius dalykus. Man atrodo, labai svarbu, kad mes centralizuotume atsakomybę kritinėmis sąlygomis ir užtikrintume reikalingus resursus. Šiandien savivaldybės, neturėdamos resursų, nesugebės užtikrinti, kad kritinėmis sąlygomis kritinės apsaugos priemonės būtų prieinamos medikams. Man atrodo, kad turime dar tobulinti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai po svarstymo. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt niekas iš mūsų dar nespėjome pamiršti to pradinio koronaviruso pandemijos etapo, kai su apsaugos priemonių stoka susidūrėme visi: medikai, gyventojai, įstaigos ir taip toliau. Tokią situaciją iš dalies galima pateisinti tuo, kad iškilusi grėsmė buvo labai plataus masto, apėmusi visą pasaulį, todėl net galimybė vienai valstybei padėti kitai valstybei buvo labai ribota, nes visos valstybės susidūrė su tokia pačia situacija. Virusas plinta ir toliau, ir gana aktyviai. Akivaizdu, kad, gana neblogai pragyvenę pirmą jo bangą, šiuo metu sulaukėme aktyvesnės ir platesnės plitimo eigos. Taigi pasirūpinti apsaugos priemonių atsargų kaupimo būtinu ir tinkamu teisiniu reguliavimu įstatymų lygmeniu, priskiriant atsakomybę atitinkamoms ne tik centrinio valdymo, bet ir žemesnio lygmens institucijoms, manau, yra teisingas, logiškas, savalaikis problemos sprendimas.
Pritariu šiandien teikiamam įstatymų pakeitimo projektų paketui, kuris turėtų tapti vienu iš instrumentų kovojant su nepaliaujančiu vešėti pandemijos reiškiniu mūsų valstybėje. Beje, norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl šio paketo labai argumentuotai ir išsamiai parengtas aiškinamasis raštas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai negerai, kad parlamente taip vyksta. Sveikatos reikalų komitetas, dalykinis komitetas, įsigilino ir vis dėlto suprato, kad primesti atsakomybę apsirūpinti apsaugos priemonėmis įstaigoms be pinigų, nes pinigų nenumatoma, pandemijos galimai antro etapo metu, piko metu yra… sakyčiau, netgi artėja prie nusikaltimo. Iš esmės Sveikatos reikalų komitetas nepritarė, dauguma nepritarė. Dabar, pakeitus komitetą, kitas komitetas neįsigilinęs pritarė bendru sutarimu. Kolegos, taip neturėtų vykti, vis dėlto reikia įsigilinti.
Aš manau, kad negalime permesti tos atsakomybės be jokių lėšų įstaigoms. Komitete mums buvo aiškinama, kad įkainiai yra įkalkuliuoti… galimybę apsirūpinti priemonėmis. Taip, yra įkalkuliuotos tam tikros priemonės teikiant paslaugą, bet ne apsirūpinti rezervu keliems mėnesiams. Todėl siūlyčiau, kolegos, nedangstyti savo neatliktų darbų pandemijos pradžioje ir dabar, nes ir dabar neaišku, koks yra rezervas, kiek mes turime, kodėl įstaigos neaprūpintos.
Todėl siūlau nepritarti šitam įstatymo projektui. Iš esmės panašus galbūt įstatymo projektas turėtų ateiti su įkainių didinimu, sveikatos priežiūros paslaugų įkainių didinimu, arba turi būti numatytos lėšos valstybės biudžete ir pervestos Ligonių kasai. Todėl siūlau nepritarti tokiam žingsniui, kuris pablogins įstaigų galimybę teikti paslaugas, nes jos turės išleisti pinigus atimdamos juos nuo žmonių gydymo ir medikų atlyginimo.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame po svarstymo dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5195.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 45, prieš – 18, susilaikė 21 Seimo narys. Po svarstymo projektui pritarta.
10.44 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5196(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Civilinės saugos įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5196(2). Svarstymas. Išvadą paskelbti kviečiu A. Širinskienę. Salėje nėra. Kas galėtų iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Kas norėtų paskelbti išvadą?
Arvydai Nekrošiau, prašau paskelbti išvadą, pavaduoti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Skelbiu išvadą. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Komiteto sprendimas bei pasiūlymas – pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė, dėl motyvų taip pat neužsirašė.
Balsuojame po svarstymo dėl 1-4.2 klausimo, projekto Nr. XIIIP-4196.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 50, prieš – 1, susilaikė 19 Seimo narių. Projektui po svarstymo pritarta.
10.46 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5197(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5197. Svarstymas. Komiteto išvadą prašysime perskaityti A. Nekrošių. Arvydai Nekrošiau, prašau perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Jūs esate to komiteto narys.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas – pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: taip pat 10 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Diskutuoti taip pat Seimo nariai neužsirašė. Motyvai. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, jeigu jūs prieš tai balsavote už tai, kad neperkeltume atsakomybės žemesnėms grandims – sveikatos apsaugos, socialinėms įstaigoms – apsirūpinti apsauginėmis priemonėmis, šis įstatymo projektas yra pakete, jūs likite nuoseklūs, nes girdisi tai, kaip balsuoti. Esmė yra tokia: kai jūs pirmą kartą balsavote… Tie, kurie manote, kad reikia ant jų galvų užkrauti tą rūpestį, balsuokite už, o tie, kurie manote, kad ne, balsuokite prieš.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 40, prieš – 3, susilaikė 30 Seimo narių. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-5197 pritarta.
10.48 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5198(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5198. Kviečiu A. Nekrošių, atsiprašau, A. Sysą Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą paskelbti. Svarstymas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už balsavo 9, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė, dėl motyvų – taip pat. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Negalime pritarti. Balsuojame.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 50, prieš – 2, susilaikė 22 Seimo nariai. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-5198 po svarstymo pritarta.
10.50 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2756 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5199(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.5 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5199. Pranešėjas – A. Nekrošius. Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Svarstymo stadija.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Komiteto išvados ir pasiūlymai – pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė, dėl motyvų taip pat. (Balsai salėje) Galime pritarti projektui? Negalime. Balsuojame dėl pritarimo šiam projektui po svarstymo.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 41, prieš – 2, susilaikė 27 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
10.51 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 6 ir 7 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 17 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5081(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 17 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5081. Svarstymas. Pranešėjas J. Varkalys paskelbs Sveikatos reikalų ir darbo komiteto išvadą. (Balsai salėje) Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 6 ir 7 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 17 straipsniu ir priedu įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Varkaliui. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galime pritarti projektui po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū.
10.53 val.
Baudžiamojo kodekso 60, 1471, 1511, 189, 214, 218, 2241 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4454(2)ES, Baudžiamojo proceso kodekso 212, 254 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4455(2)ES, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4456(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6.1, 1-6.2 ir 1-6.3 klausimai. Siūlau svarstyti visus kartu, drauge. Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4454, Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4455 ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4456. Pranešėjas – R. Andrikis. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Svarstymo stadija.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas svarstytas šių metų spalio 7 dieną. Dalyvavo devyni Seimo nariai. Bendru sutarimu pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ir kitus. Prašom.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Tą pačią dieną komitetas devyniais balsais vienbalsiai pritarė Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Svarstant trečiąjį įstatymo projektą dalyvavo dešimt Seimo narių. Vienbalsiai pritarta įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Visus tris pristatėte?
R. ANDRIKIS (LSDDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Siūlau po svarstymo šiems projektams pritarti bendru sutarimu. Pritariame bendru sutarimu.
10.55 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 92, 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711, 75, 78, 781, 79, 84, 85, 90, 116, 117, 120 straipsnių, XII skyriaus penktojo skirsnio, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 43, 93, 132, 141, 341, 531 straipsniais ir XII skyriaus šeštuoju, septintuoju, aštuntuoju skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5055(2)ES, Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5056(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių, XII skyriaus penktojo skirsnio, 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais ir XII skyriaus šeštuoju, septintuoju, aštuntuoju skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5055. Svarstymas. Ir jo lydimasis – Muitinės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5056. Pranešėja – V. Ačienė. V. Ąžuolas. Išvada svarstymo stadijoje, Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymą ir pritarė bendru sutarimu, abiem projektams bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, europinis projektas, bet pakankamai svarbus. Kaip žinote, didelė dalis gyventojų, ypač pandemijos metu, užsisakinėjo daug prekių iš ne Europos Sąjungos šalių, dažnai iš Kinijos, ir tokiais atvejais yra taikoma tam tikra lengvata – jeigu prekių vertė neviršija 22 eurų, pridėtinės vertės mokestis nėra taikomas. Deja, šia privilegija suskubo naudotis daug žmonių, piktnaudžiaudami, nurodydami reikšmingai mažesnę vertę, negu iš tikrųjų yra užsakomos prekės, ir tokiu būdu vengdami sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Taigi šiuo įstatymo projektu bus užkimšta landa, kuria piktnaudžiavo didelė dalis gyventojų ir buvo sudarytos nelygios konkurencinės sąlygos Europos Sąjungos kompanijoms. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitokių nuomonių nėra. Galime pritarti šiems projektams po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame.
10.57 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 39, 67 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5032(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5033(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5034(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5032 ir lydimieji – Energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5033 ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5034. Pranešėjas – V. Poderys, paskelbti Ekonomikos komiteto išvadą.
V. PODERYS (MSNG). Labas rytas, gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos. Ekonomikos komiteto sprendimas dėl Elektros energetikos įstatymo yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5032(2) ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir dėl Energetikos įstatymo.
V. PODERYS (MSNG). Dėl Energetikos įstatymo – pritarti iniciatorių pateiktam suredaguotam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5033(2) ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto išvadas kviečiu paskelbti Seimo narį A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė tris minėtus įstatymų projektus. Pirmasis projektas Nr. XIIIP-5032, tai yra Elektros energetikos įstatymas. Komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu.
Antrasis įstatymo projektas – Energetikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5033. Komiteto sprendimas – pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Ir trečiasis projektas Nr. XIIIP-5034 – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Ąžuolą paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto tris išvadas dėl trijų projektų.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Poderį. Yra pataisų. Svarstysime pataisas. Pirmas pasiūlymas dėl 3 straipsnio yra Biudžeto ir finansų komiteto. V. Ąžuolui suteiksime žodį pristatyti pasiūlymo esmę. Komitetas siūlo patikslinti 3 straipsnio 6 dalį.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas siūlo patikslinti koreguojant įstatymą taip, kad būtų kompensuojama 50 % patiriamų išlaidų, o jeigu randa rangovą, kuris būtų 10 % pigesnis, negu pateikta „Igničio“ ar kitų, kad taip pat būtų kompensuojama.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. PODERYS (MSNG). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Abu komitetai suderino nuomonę? Sutinkate su tokiu pritarimu, taip? Ačiū. V. Ąžuolas sutinka komiteto vardu. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam komiteto patobulinimui? Pritariame. Ir visam projektui po svarstymo pritariame bendru sutarimu.
Dėl Energetikos įstatymo projekto Nr. XIIIP-5033(2) nėra pataisų. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5034(2) yra pataisų. Kviečiu A. Skardžių į tribūną. Svarstysime pasiūlymus. Pasiūlymą pristatys V. Ąžuolas. Prašom pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dėl 1 straipsnio 3 dalies.
PIRMININKAS. Atsiprašau, palaukite, V. Ąžuolas pristatys.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Bet aš pristatau, Pirmininke…
PIRMININKAS. Prašau?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dėl 1 straipsnio 3 dalies. Dėl 1.1-o 3 punkto.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ten iš tikrųjų taip pat susiję su kompensavimo mechanizmu, kada būtų kompensuojamos patirtos išlaidos.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Komitetas pritarė iš dalies ir komiteto siūlymas. Siūloma pritarti tokiai straipsnio dalies redakcijai, kuri išdėstyta Aplinkos apsaugos komiteto siūlyme. „Kai gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginiams, nurodytiems šio straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktuose, prijungti reikia įrengti skirstomuosius tinklus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą ir prijungimo paslaugos kaina nėra apskaičiuojama vadovaujantis tarybos patvirtintais įkainiais ir kai gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 % mažesnės negu skirstomųjų tinklų operatoriaus apskaičiuotos, gaminantys vartotojai ar asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, vykdyti ir (ar) organizuoti skirstomųjų tinklų įrengimo darbus. Skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia 80 % skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų, kai skirstomieji tinklai įrengiami pažeidžiamų vartotojų elektros įrenginiams, nurodytiems šio straipsnio 11 dalies 1 punkte, prijungti, ir 50 % skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų, kai skirstomieji tinklai įrengiami kitų vartotojų elektros įrenginiams, nurodytiems šio straipsnio 11 dalies 1 ar 2 punkte, prijungti.” Tai siūlo tokią patobulintą formuluotę. Ar tinka Biudžeto ir finansų komitetui?
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas sutinka su tokia redakcija. Ačiū. Bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame. Dėl viso. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Kadangi dėl 1.8.1 nedavėte man žodžio, nors buvau užsirašęs, tai užsirašiau dėl 1.8.3.
Nepriklausomai nuo to, siūlau paremti, kolegos, paketą vien dėl to, kad yra lengvinama gaminančių vartotojų dalia. Jeigu gaminantis vartotojas jau turi prisijungęs elektros vartojimo įrenginius, tai elektros gaminimo įrenginių prijungimas šiuo atveju jam kainuos tik 50 %, palyginus su šiandien galiojančiu 100 % apmokėjimu už prijungimą. Šiuo atveju įvedama šiokia tokia teisybė. Tačiau didėja vietoj 20 ir 40 % iki 50 % prijungimas gaminančiam vartotojui, jeigu nėra prijungta vartojimo įrenginių. Tai šioks toks kaip ir socialinis teisingumas, nes šiaip žmogus, kai stato naują objektą ar panašiai, tai susimoka, o tas, kuris jau sakys, kad aš ir gaminsiu, tai nemokės ir už vartojimo įrenginių prijungimą. Šiuo atveju aš sutinku su tuo padidinimu, kai kitu atveju, jeigu yra prijungti vartojimo įrenginiai, tai jau tada gaminančiam vartotojui gerokai apsimoka.
Tačiau kalbant apie tinklų nukėlimą, jeigu elektros linijos 0,4–10 kilovatų, senesnės kaip 20 metų, šiuo atveju žmogus, norėdamas jas nukelti, jeigu jam statant reikia tą daryti, mokės 50 %, o jeigu jos naujesnės – tai 100 %. Aš tai siūlyčiau kolegoms ir komitete pagalvoti apie tam tikrą gradaciją, nes nusidėvėjimas vis tiek yra kažkoks ir tinklams apsimoka, jeigu jie naujus žmogaus sąskaita pasidaro. Tai tiesiog laipsniškesnė gradacija gal visame įstatyme. Dėkui.
PIRMININKAS. Ir motyvai – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį. Norėjau dalyvauti diskusijoje, bet neleido užsirašyti mūsų sistema. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad perskirstomi kaštai. Tai yra vartotojai mokėdavo 20 % prijungimo kaštų arba galios didinimo, 80 % dengdavo skirstomasis tinklas. Nuo šio įstatymo priėmimo vartotojai mokės ir buitiniai, ir pramoniniai, tai yra ir įmonės, mokės 50 % ir už galios didinimą mokės 50 %. Kam atiteks ši nauda? Ar tiesiog ESO pasididins savo pajamas, kad padengtų kadaise paimtų paskolų aptarnavimą, nes, kaip pamenate, paskolos buvo paimtos finansinės krizės metu 2008–2012 metais ir būtent tomis paskolomis buvo mokami dividendai į valstybės biudžetą tuo sunkiu laiku. Dabar mūsų pinigais pasididinus kaštus bandoma greičiausiai, na, sakykime, amortizuoti paskolų aptarnavimą.
Kitas dalykas, atpiginamas atsinaujinančių išteklių prijungimas, tačiau koks – ar tai tie didieji parkai, kurie bus prijungiami, jų kaštai atpigs, ar atpigs, sakykime, tiktai gaminantiems vartotojams, kurie turi įsirengę pas save ar nutolusią mažąją iki 10 kilovatų jėgainę? Iki priėmimo stadijos tikrai labai siūlau rimtai pagalvoti, ar teisingas šis perskirstymas ir ar vėl neleidžiama kartais piktnaudžiauti ESO ta dominuojančia padėtimi.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5034 pritarimo po svarstymo.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 51, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
11.10 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5037(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5037. Svarstymas. Išvadą paskelbti kviečiu iš Ekonomikos komiteto V. Poderį. Prašau.
V. PODERYS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas skamba taip: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. G. Kindurys paskelbs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Nėra. G. Burokienė bėga į tribūną.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų užsirašė J. Razma. Motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors šitas projektas atsirado kaip ekstremalios situacijos išdava dėl galimybės atsisakyti dividendų mokėjimo (jie vadinasi kitaip – pelno išmoka, kai kalbama apie valstybines įmones), kai įmonei grėstų bankrotas, nemokumas, Ekonomikos komitetas, manau, logiškai praplėtė tą pirminį siūlymą siūlydamas neapsiriboti tik ekstremalios situacijos atveju. Bet kuriuo atveju, jeigu išmokėjus pelno išmoką valstybės ar savivaldybės įmonei grėstų nemokumas, tai reikia susilaikyti nuo tokios pelno išmokos reikalavimų, nes, be abejo, įmonės gelbėjimo kaštai gali būti tokiu atveju dar didesni. Kviečiu palaikyti ir bus įmonės saugesnės dėl to, kad netaptų nemokios.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir aš siūlau palaikyti bendru sutarimu šį projektą po svarstymo. Pritarta.
11.12 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3227(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3227. Svarstymas. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas D. Kreivys. Nėra salėje. Kas iš Ekonomikos komiteto? V. Poderys. Prašau.
V. PODERYS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas skamba šitaip: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Svarstysime pasiūlymus. Pabūkite tribūnoje. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas siūlo nepritarti.
V. PODERYS (MSNG). Taip, pirmajam Vyriausybės pasiūlymui būtent komiteto nuomonė yra nepritarti ir argumentai skamba taip: siekiant didinti mažosios bendrijos kaip juridinio asmens patrauklumą ir suvienodinti mažųjų bendrijų narių veiklos sąlygas su kitų juridinių asmenų veiklos sąlygomis, siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Pritariame komiteto nuomonei.
Dabar kitas pasiūlymas yra Seimo narių A. Bauros, V. Rinkevičiaus ir R. Sinkevičiaus. Antanai Baura, kalbate su V. Rinkevičiumi. Kuris kalbėsite apie pasiūlymą? Pirštais rodote vienas į kitą, tai pasirinkite kurį vieną. V. Rinkevičius. Prašau pristatyti.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Mažųjų bendrijų įstatyme siūloma apriboti paslaugų teikimo steigėjo savo bendrijoje… iki 100 tūkst. eurų per metus, kad tiesiog išvengtų piktnaudžiavimo ir kad būtų apribotas tas skaičius tam tikra pinigų suma. Kadangi mažoji bendrija nėra labai didelė įmonė, jos ribojimai yra ir pati apyvarta, tai 100 tūkst. būtų toks optimalus skaičius.
V. PODERYS (MSNG). Komiteto nuomonė būtų pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies. Autoriai, ar sutinkate su tokiu komiteto pritarimu? Pritaria autoriai. Ačiū. Ir mes bendru sutarimu pritariame tokiam pataisymui.
Motyvai dėl viso. Kolegos, prieštaravimų nebuvo, galime pritarti šiam projektui po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame.
11.16 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4597(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4597. Svarstymo stadija. Audito komiteto išvadą prašau paskelbti A. Bilotaitę. Agne Bilotaite, prašau paskelbti Audito komiteto išvadą dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, kolegos. Audito komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto patobulintam Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar pabūkite, nepabėkite. Svarstysime pasiūlymą. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Pristato G. Burokienė.
Guoda Burokiene, prašome į tribūną, jūs paskelbsite savo komiteto išvadą, o tada pristatysite pasiūlymą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Bilotaitę prašyčiau grįžti į tribūną. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. G. Burokienė iš vietos pristatys šį pasiūlymą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Komitetas pritarė iš dalies mūsų pasiūlymui. Pasiūlymas buvo palikti jį galioti… ilgesniam nei daugiau laiko išnuomotą valstybinį turtą. Mes neprieštaraujame šiam pasiūlymui.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Jūs neprieštaraujate. Gerai.
PIRMININKAS. Abu komitetai sutarė dėl bendros nuomonės ir mes galime pritarti tokiam suderintam pasiūlymui bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, galime pritarti? Galime pritarti šiam projektui po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame.
Kolegos, kadangi mes dirbame 50 minučių į priekį, skelbiu 20 minučių pertrauką, 20 minučių. Rinksimės 11 val. 40 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, prašom grįžti į salę, užimti darbo vietas, tęsiame posėdį. Paskelbta pertrauka jau baigėsi.
11.40 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3238 (svarstymas)
Norime pradėti nuo darbotvarkės 1-12 klausimo – Žemės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3238. Svarstymas. Kaimo reikalų komiteto pranešėjo K. Starkevičiaus nematau salėje. Gal galėtų gerbiamas pirmininkas A. Stančikas perskaityti komiteto išvadą?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3238. Komiteto nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas gali sudaryti sąlygas konstitucinės nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, motyvai. Komitetas siūlo atmesti. Prieš komiteto išvadą nori kalbėti S. Gentvilas. Suteikiame galimybę.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas iškėlė pagrįstus klausimus, buvo baiminasi dėl nuosavybės nusavinimo, ypač regionuose, kaimuose, savivaldybių vardu. Buvo pateikiami kai kurių savivaldybių pavyzdžiai. Mes pasiūlymais siūlėme reglamentuoti, kad tik miestuose ir tik miestų parkus.
Šiandien, pavyzdžiui, turime konfliktą su Pilaitės parku Vilniuje. Svarstėme jį Aplinkos apsaugos komitete. Žemė išdalinta apskričių metu… šiandieninės NŽT vardu, ir ką daryti savivaldybei? Savivaldybė negali paimti šios žemės visuomenės poreikiams. Pilaitės bendruomenė yra labai tankiai apgyvendinta ir tai yra gyvybiškai svarbi teritorija žmonių gerovei, bet savivaldybei nėra suteikiama teisė paimti visuomenės poreikiams šį parką. Tai čia yra tik vienas iš pavyzdžių.
Aš labai prašau leisti mums toliau tobulinti įstatymą, kurį pateikė gerbiamas K. Bacvinka, leisti miestų savivaldybėms paimti visuomenės poreikiams želdynus, parkus ir kitas miestiečiams tikrai svarbias teritorijas, nes kitu atveju vienintelis būdas, kuris liks savininkams, – apsitverti miestų parkus tvora, auginti bulves. Ir kokius mes miestus turėsime? Aš labai kviečiu atmesti siūlymą, grąžinti tobulinti šį įstatymą ir perduoti jį kitam komitetui, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos komitetui, apibrėžiant, kad tai galios tik miestų savivaldybėms.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau visų dėmesio, balsuojame. Komitetas siūlė atmesti, tad balsuodami už balsuojate už atmetimą, balsuodami prieš balsuojate prieš šio įstatymo atmetimą.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 55 Seimo nariai: už atmetimą 10, prieš – 28, susilaikė 17.
Statutas mums sako, kad, norint atmesti, reikia ne mažiau kaip 36 balsavusių už atmetimą. Gerbiami kolegos, šis įstatymas neatmestas. Dabar reikia paskirti kitą komitetą. Jūs siūlote Aplinkos apsaugos komitetą? Ar yra kitų siūlymų? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti, kad toliau šio įstatymo svarstymas yra perduodamas Aplinkos apsaugos komitetui? Prieštaraujančių nėra. Žemės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3238 toliau svarstyti perduodame Aplinkos apsaugos komitetui. Po to, kai gausime parengtą išvadą, įtrauksime į plenarinių posėdžių darbotvarkę. Dėkoju.
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. XIII-3289 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5237 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-13 klausimo negalime svarstyti, nes nėra pranešėjo, todėl siūlau svarstyti 1-15 klausimą. Ar gerbiamasis kolega K. Bacvinka yra pasirengęs? Taip. Puiku. Visada pasirengęs K. Bacvinka. Ir 1-15 klausimas tai būtų Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5237. Pirmiausia priimkime nutarimą.
K. BACVINKA (LVŽSF). Laba diena visiems. Norėčiau pateikti vieną projektą, kartu ir lydimąjį – Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčiųjų paklausti nėra. Po pateikimo motyvai. Norinčiųjų kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Svarstymas. Norinčiųjų kalbėti taip pat nėra. Po svarstymo pritariame? Pritariame bendru sutarimu.
Priėmimas šio Seimo nutarimo, kad papildytume sesijos darbų programą. Vienas straipsnis. Balsuojame, nes motyvų niekas nenorėjo išsakyti. Balsuojame dėl sesijos darbų programos papildymo įstatymų projektais, juos netrukus kolega pateiks.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1564 1, 4 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5211, Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. IX-2023 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5212 (pateikimas)
Vėlgi kviečiu K. Bacvinką į tribūną. Pateikimas. Šilumos ūkio įstatymo 1, 4 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5211. Noriu atsiklausti gerbiamojo pateikėjo. Ar kartu pateiksite ir Energijos išteklių rinkos įstatymo projektą Nr. XIIIP-5212? Tai lydimasis. Taip. Prašom. Pateikimas.
K. BACVINKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šio projekto tikslas yra mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo ir užtikrinti, kad importuojamo biokuro kiekis neviršytų 20 % visos biokuro rinkos. Šiuo įstatymo projektu nesiekiama riboti biokuro importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, nes jis gali būti naudojamas ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, kaip žaliava plokščių gamyboje, tačiau siekiama užtikrinti, kad strateginės svarbos šilumos gamybos sektoriuje būtų kuo plačiau naudojami tvariai pagaminti vietiniai atsinaujinantys energetikos ištekliai, o šilumos kaina nepriklausytų nuo trečiųjų šalių politinių sprendimų. Trumpai tiek. Kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nepabėkite iš tribūnos, nes tuoj reikės atsakyti į klausimus. Penki Seimo nariai nori jūsų paklausti. P. Saudargas klausia pirmasis. Jo nėra salėje. S. Gentvilas. Prašom, kolega. Ruošiasi J. Razma.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kęstuti, sveikinu projektą, tačiau gal galima mums kartu pasidalinti ir atsakyti bendrai į klausimą dėl šilumos kainų augimo? Yra toks nuogąstavimas, mes esame gavę ir iš Šilumos tiekėjų asociacijos. Kokią dalį biokuras sudaro šilumos kainoje ir kiek vietinių darbo vietų kūrimas čia, Lietuvos miškuose, miškų sektoriuje, galėtų pabranginti šiuo projektu kainas šilumos?..
K. BACVINKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Manau, kad ženklus kainos pasikeitimas tikrai neturėtų įvykti, nes biokuro kaina, šilumos kaina tesudaro viso labo 12 % kainos. Taigi tai neturi turėti įtakos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Pupinis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar nenorėtumėte praplėsti savo pasiūlymo? Juk į mūsų rinką patenka labai daug nekokybiškų kiniškų prekių. Mes galėtume nustatyti, kad kokioje nors srityje jų gali būti ne daugiau kaip 20 %. Ir tos pačios baltarusiškos prekės. Sakykime, kad galbūt traktorių rinkoje baltarusiškų traktorių būtų ne daugiau kaip 20 %. Bet ar toks reguliavimas yra teisiškai tinkamas? Ar mums nereikėtų apskritai žiūrėti, jeigu iš Baltarusijos biokuras patenka nekokybiškas, per kokybės reikalavimus, per muitus, ką mes galime padaryti, kad jo iš viso čia tada nebūtų ? O tas 20% kažkaip keistai atrodo iš lubų pakabintas, kodėl ne 10, kodėl ne 30?
K. BACVINKA (LVŽSF). Svarstymo metu galima keisti tą procentinę dalį, bet, sakykime, šio siūlymo pagrindinė esmė yra energetinis nepriklausomumas nuo kitų šalių, nuo trečiųjų šalių, aplinkinių šalių. Sakykime, jeigu šiuo atveju kažkurios šalies politinė valia būtų uždrausti tą biokurą arba pabranginti, mes automatiškai, panaikinę šį savo biokuro gamybos sektorių, tampame priklausomi nuo jų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Kupčinskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Mes priklausome Pasaulio prekybos organizacijai, kurios tokie dalykai turbūt nėra leidžiami. Antras dalykas, nežinau, kaip čia galima apginti tą rinką. Man atrodo, būtų galima apginti tik tuos, kurie konkuruoja, kažkuriuos, tuos, kurie nesugeba padaryti žemesnės kainos. Aš norėčiau paklausti. Mes kažkada reorganizavome visą miškų ūkį ir galvojome, kad gausime produkciją pigesnę. Tai kaip čia išėjo, kad mūsų tie medienos ir drožlių tiekėjai nėra konkurencingi, kodėl jie nekonkurencingi, kokios pagrindinės priežastys?
K. BACVINKA (LVŽSF). Labai paprastos priežastys. Baltarusijoje, kiek man žinoma, biokuro gamyba yra dotuojama. Juo labiau nuvertėja Baltarusijos rublis, kaina automatiškai tampa nekonkurencinga ir mūsų gamintojai nebegali konkuruoti…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai, tai griausime Baltarusijos tuos dotuotojus…
K. BACVINKA (LVŽSF). Na, aš manau, tikrai nesugriausime.
PIRMININKĖ. Patikslinote klausimą, taip. Dėkoju. A. Kupčinskas, prašau klausti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tai įžvelgiu, kad šilumos ūkio rinkoje dabar susiklostė tokia situacija, kad biokuro gamintojai patiria labai didelę konkurenciją, ypač pradėjus veikti Kauno atliekų perdirbimo kogeneracinei įmonei, išties biokuro vartojimas mažėja. Natūralu, kad atsidarius dar ir Vilniaus kogeneracinei jėgainei to biokuro vartojimas dar mažiau sumažės. Ar neatrodo, kad šis įstatymo projektas gimė dėl to, kad biokuro gamintojai suinteresuoti mažinti konkurenciją ir dirbtinai riboti importą į Lietuvos rinką? Ačiū.
K. BACVINKA (LVŽSF). Sakykime, galbūt nuo kiekio tai visiškai nepriklauso, labiau priklauso nuo paties sektoriaus gyvybingumo, nes šiuo metu, sakykime, kai yra įvežama 60, galbūt net daugiau procentų viso biokuro iš Baltarusijos, tai mūsų biokuro gamybos sektorius faktiškai jau ant bankroto žlugimo ribos. Mes tik norime išlaikyti savo gamintojus. Ir dar kitas dalykas, tai tokie skaičiukai. Sakykime, Lietuvoje miškų pramonėje per metus pagaminami apie 7 mln. kub. metrų, o apie 6 mln. kub. metrų yra supūdomi. Tai paprasčiausiai anglies dvideginio emisija išeina nulinė, netgi minusinė. Tai vien tik dėl šito dalyko irgi siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. P. Saudargo nematau. S. Gentvilas. Norite kalbėti? Prašau, kolega. Motyvai už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, prieš dvejus metus ši Vyriausybė patvirtino valstybinių miškų kirtimo normos padidinimą. Ir vienas iš valstybinio planavimo tikslų buvo padidinti biokuro kiekį miškuose tam, kad nekiltų šilumos kainos. Šiandien situacija tokia, kad Valstybinė urėdija yra priruošusi medienos, jinai pūna. Valstybinė urėdija negauna pinigų, Lietuvoje naikinamos darbo vietos, tuo tarpu yra masiškai imamas tas pats Baltarusijos biokuras, kuris atvežamas į Lietuvą žemiau lietuviškos savikainos. Taip neturėtų būti, nes Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje yra numatyta, kad iki 30 % biomasės išteklių turėtų sudaryti mūsų šilumos tiekėjų dalis šilumos gamyboje. Šiandien mes jau kalbame apie tai, kad baltarusiškas biokuras pasiekė net ir Klaipėdą, tolimiausią tašką Lietuvoje, ką jau kalbėti apie Vilnių arba Rytų Lietuvą.
Taigi netapkime priklausomi nuo Rytų kaimynų. Šitas projektas yra suderintas ir su Europos Komisija, ir su konkurencijos įstatymais. Kalbama tik apie trečiųjų šalių biokurą, todėl kviesčiau pritarti. O dėl kainos pokyčių reikia kalbėti. Reikia matuoti ir žiūrėti, kad tikrai vėl neatsirastų oligopolinių tiekėjų struktūrų, kurios pradėtų dominuoti biržoje, ir vėl dirbtinai būtų padidinta kaina. Kaina turi būti efektyvi ir rinka turi būti efektyvi. Kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkojame.
Dėl Šilumos ūkio įstatymo ir Energetikos išteklių rinkos įstatymo pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas nėra numatytas. Bet S. Gentvilas nori pasiūlyti kitą komitetą?
S. GENTVILAS (LSF). Aš Liberalų…
PIRMININKĖ. Taip, prašau.
S. GENTVILAS (LSF). …sąjūdžio frakcijos vardu prašau tai skubos tvarka svarstyti.
PIRMININKĖ. Taip, frakcijos vardu galimybė prašyti skubos tvarkos yra. Bet pirmiausia mes, kolegos, apsisprendėme, kad Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis, papildomo nėra siūloma.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Siūlome Ekonomikos komitetą, nes tai labai glaudžiai susiję ir su šilumos ūkiu, todėl papildomas Ekonomikos komitetas būtų itin į temą.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote papildomu komitetu Aplinkos apsaugos komitetą?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetą.
PIRMININKĖ. Tai yra Ekonomikos komitetą. Taip, J. Varkalys. J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Aš norėčiau pasakyti, kad nereikia Ekonomikos komiteto, užtenka vieno Aplinkos apsaugos komiteto, viską sutvarkys, o čia visi komitetai pradės svarstyti, tai ir šildymo sezonas bus baigtas.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, pirmiausia apsispręskime. Buvo siūloma pagrindiniu komitetu, bendru sutarimu sutarėme, bus Aplinkos apsaugos komitetas. Kaip papildomas buvo pasiūlytas Ekonomikos komitetas. Balsuojame, ar paskirti kaip papildomą Ekonomikos komitetą. Balsuojantys už mano, kad reikia dar ir papildomo Ekonomikos komiteto.
Balsavo 56 Seimo nariai: už tai, kad paskirtume Ekonomikos komitetą, – 23, prieš – 19 ir susilaikė 14. Ekonomikos komitetas kaip papildomas neskiriamas.
Buvo siūlymas svarstyti skubos tvarka, bet, kolegos, matydami darbotvarkę, suprantate situaciją, kad yra šios dienos posėdis, ketvirtadienio ir 20-os dienos. Tai kaip suspės komitetas. Gal tiesiog palikime komitetui priimti sprendimą. Jeigu komitetas greičiau atneš išvadą, į darbotvarkę, manau, sutarsime įrašyti. Dėkoju, gerbiami kolegos.
11.58 val.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 4, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5078 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-13 klausimo – projekto Nr. XIIIP-5078. Noriu priminti jums ir skaitau protokolą. Vyko pateikimas. Buvo įvykdytas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projekto pristatymas. Atsakė į klausimus. Trys Seimo nariai spėjo paklausti. Liko dar du Seimo nariai ir buvo paprašyta pertraukos. Seimas apsisprendė daryti pertrauką. Todėl vėl dabar kviečiu viceministrę B. Maliušicką-Stankevič į tribūną ir tęsime atsakymus į klausimus. Išliko galimybė paklausti R. Šarknickui – buvo užsiregistravęs ir A. Strelčiūnui. R. Šarknickas atsisako. A. Strelčiūnas turi galimybę paklausti dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti, ar vis dėlto reikėtų tos papildomos institucijos, kad… Ar neužtenka dabar atstovų, kurie yra dabar išrinkti, ar reikia būtinai plėsti tą instituciją?
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Ačiū už klausimą. Taip, jūs visai neseniai tikrai svarstėte klausimą, kad būtų sumažintas Vyriausybės atstovų skaičius, bet gyvenimas yra toks, kad praktika parodo ir kitą pusę. Lyg norėjome patobulinti, pamažinti, bet dabar mes matome, kad žmogus, kuris kuruoja Vilniaus ir Alytaus apskritį, tikrai yra labai apkrautas darbu, didžiulis krūvis. Buvo priimtas sprendimas, kad tas darbas būtų efektyvus, kad sprendimai būtų priimami tikrai efektyviai ir turėtų tikrai tokį svarų rezultatą, atskirti Vilniaus miestą, nes Vilniaus miestas sudaro penktadalį mūsų gyventojų, klausimų yra labai daug, ir tam žmogui dar pavesti vadovavimo funkcijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi pateikimas buvo praėjusią savaitę, ar visi prisimenate, galbūt, gerbiamoji pranešėja, labai trumpai, pora sakinių tiesiog pačią esmę dar pasakykite. (Balsai salėje) Visi prisimenate? (Balsai salėje) Supratome. Jeigu tokia yra jūsų pozicija, tada dabar dėl motyvų. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai pasisakau prieš, prieš biurokratinio aparato plėtimą. Įvedus dar vieną Vyriausybės atstovą vien Vilniaus miestui prižiūrėti, tai, be abejo, šalia jo atsiranda dar visa krūva etatų. Nėra tokios būtinybės. Suprantama, kad Vyriausybė, valstiečiai ir žalieji kariauja su Vilniaus meru, tačiau nebūtinai tai kovai mes turime įvesti dar naują etatą. O kai visuomenė paskaitys, kokie siūlomi pamaloninimai Vyriausybės atstovams, tai tikrai nepadėkos mums. Pasiskaitykite, kiek tų pamaloninimų čia siūloma: vardinės dovanos, nuo vieno iki dviejų pareiginių algų dydžio piniginė išmoka už gerus rezultatus, iki penkių papildomų poilsio dienų, vienkartinė išmoka per metus, dar viena išmoka kvalifikacijai tobulinti. Gyvenimas kaip rojuje. Aš tikrai siūlau nesukurti dar vieno to rojaus gyventojo ir palikti Vyriausybę kaip nors kovoti su R. Šimašiumi be to papildomo Vyriausybės atstovo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 30, prieš – 19, susilaikė 12. Po pateikimo nepritarta.
Taip pat maloniai primenu ir dėl kitų įstatymų projektų.
12.04 val.
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5046, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 6, 12, 15, 22, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5047, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 13, 14, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5049 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5046, projektas Nr. XIIIP-5047, projektas Nr. XIIIP-5048, projektas Nr. XIIIP-5049. (Balsai salėje)
Atsiprašau, taip, mes sugrįšime prie šito, aš tiesiog primenu, kad taip pat laukia ir pateikimo tęsinys. O dėl šio įstatymo, kadangi balsavimo rezultatai buvo tokie, kad nepritartume po pateikimo, tai grąžiname iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu grąžiname iniciatoriams tobulinti. Dėkoju.
Dabar jau mano paminėti įstatymų projektai. Dėl Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo ir lydimųjų pateikimo taip pat buvo paskelbta pertrauka. Buvo pateiktas (primenu pagal protokolą) įstatymo projektas ir lydimieji ir buvo pradėta atsakyti į klausimus. Trys Seimo nariai paklausė. Toliau pertrauka. Ir dabar turi galimybę paklausti anksčiau užsiregistravę ir išsaugotoje mūsų sistemoje likę Seimo nariai. Prašom įjungti.
K. Glaveckas. Nematau salėje. A. Skardžius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš norėjau paklausti, kiek biudžeto lėšų pareikalaus šie pakeitimai?
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Dėl biudžeto tai čia nieko ypatingo nepareikalaus, čia tik grynai įstatymo koregavimas, susijęs su tiesioginiu valdymu. Čia nereikalaus žmogiškųjų išteklių ir kitų išteklių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Suprantama, tuo įstatymu galima ir piktnaudžiauti įvedant tiesioginį valdymą. Kiek plačiai buvo derinta su Savivaldybių asociacija, su kitomis asocijuotomis struktūromis tokia galimybė, tie įstatymo pakeitimai, nes jie gali būti taikomi ne tik viruso atveju, bet ir kitais atvejais?
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Ačiū už klausimą, tikrai klausimas aktualus. Kadangi buvo padaryta labai rimta paskutinių metų analizė, mes matome, kiek mes turėjome tokių, taip sakant, ekstremalių atvejų, kai nebuvo paskirti tam tikrų komitetų pirmininkai, arba, pavyzdžiui, buvo susijusių su kitais klausimais, buvo nutolusių, buvo priimti sprendimai. Taigi derinta su Savivaldybių asociacija. Savivaldybių asociacija irgi mano, kaip ir mūsų nuomonė tokia pati, kad mes turime šiek tiek supaprastintą tiesioginio valdymo įvedimą, nes čia turėtų būti kaip kraštutinis atvejis. Tokie atvejai, kai turime labai greitai paskirti komiteto pirmininką, yra labai sudėtingi, nes posėdžiai nevyksta kiekvieną savaitę, dažniausiai vyksta kas mėnesį ir tikrai terminai yra per trumpi. Šiuo atveju buvo išanalizuotas kiekvienas atvejis, kuris buvo susidaręs savivaldybėje, ir buvo pasiūlyti, aišku, jūs galėjote susipažinti, tokie sprendimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Sysas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs keičiate įstatymą dėl esminių demokratijos principų nesilaikymo. Dabar įstatyme numatyta, kad būtent atitinkami organai, tai yra komitetai, suformuojami taip, kad vadovai turi būti paskirti iš opozicijos, o valdančioji tos tarybos dauguma to nepaiso, tai tęsiasi mėnesių mėnesiais. Pagaliau net ir vicemerą, aš matau, jūs keičiate. Vis dėlto kaip tada normaliai dirbti toje taryboje, jeigu jūs… Aš manau, kad jūs dėl savo įstatymo nevykdymo, prisidengdami tuo Vyriausybės atstovų ir Vyriausybės neveiksnumu, norite keisti įstatymą. Manau, tai visiškai netinkamas kelias. Reikia griežtesnės kontrolės, kad Vyriausybės atstovai naudotųsi savo galiomis, kreiptųsi į teismą, kad įpareigotų tarybą ir panašiai. Ačiū.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Dabar yra pasiūlytas variantas kaip pavyzdys dėl komitetų, Etikos ir Kontrolės, kad opozicija raštu, dauguma siūlo savo pirmininką iš opozicijos. Svarbiausia, kad tas žmogus atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Žinokite, mes šiuo atveju tikrai nieko blogo nedarome, nes tokia praktika, kokia buvo iki šiol, kaip tik sukelia nemažai konfliktinių situacijų savivaldybėse, kai po tris mėnesius tarybos nariai negalėjo apsispręsti dėl tų pirmininkų. Dabar bus opozicijai skirta teisė. Mes kaip tik stipriname opozicijos teisę skirti tų komitetų pirmininkus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Syso nėra salėje. Ačiū pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, motyvai po pateikimo. Jūs galite atsisėsti, gerbiamoji pranešėja, ačiū. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, nedidelė tikimybė, kad Lietuvoje prireiks to mūsų įstatymo. Kaip žinome, tiesioginis valdymas bene vienintelis buvo įvestas Lenkų rinkimų akcijos valdomose savivaldybėse. Gal tam tikras paradoksas, kad būtent šios politinės organizacijos atstovė teikia to įstatymo korekcijas. Bet man nesinori balsuoti už šį paketą, nes matau, kad Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimuose yra siaurinamos Seimo galios, viską paliekant Respublikos Prezidentui. Seimas, tvirtindamas Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, galėjo koreguoti teritoriją, kurioje įvedama, galėjo koreguoti trukmę, taip pat tuos konstitucinius teisių ir laisvių apribojimus. Dabar čia siūloma visa tai išbraukti, Seimas čia nieko nebegalėtų koreguoti, jeigu ir norėtų. Aš dėl to susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už nėra. Balsuojame po pateikimo dėl Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo projekto ir lydimųjų – Nepaprastosios padėties, Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos. Gerbiami kolegos, prašome atlikti balsavimo pareigą.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 36, prieš – 5, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti 2020 metų lapkričio mėnesį. Pritariame? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Mielieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Rytinę darbotvarkę baigėme. Ar darome pertrauką, ar dirbame ir tęsiame vakarinę darbotvarkę? (Balsai salėje: „Tęsiame!“)
12.12 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ (projektas Nr. PNP-104) priėmimas
Tęsiame darbą ir dabar galbūt galime iš vakarinės darbotvarkės, matau, rezervinis, ir yra pasirengęs kolega E. Pupinis, Peticijų komisijos pirmininko pavaduotojas. Rezervinis 2 klausimas. Pateiks E. Pupinis. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas. Prašom, gerbiamasis kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
Peticijų komisija šių metų rugsėjo 30 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo V. Jurgaičio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, kuris nustato, kad tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir todėl, kad teismo, teisėjų autoritetas bei teisingumo vykdymo procesas efektyviausiai gali būti apsaugotas tik pasitelkiant baudžiamosios teisės priemones, kad Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veikla tinkamai atspindi įstatymo leidėjo požiūrį į saugotiną konstitucinę vertybę ir neleidžia abejoti baudžiamosios atsakomybės taikymo asmenims, kurie neteisėtu veikimu pažemina teisingumą vykdantį teismą arba teisėją dėl jų veiklos, pagrįstumu.
Atsižvelgus į tai prašome pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijos komisijos siūlymui atmesti šią peticiją? Pritariame bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra.
12.14 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mariaus Laurinėno peticijos“ (projektas Nr. PNP-105) priėmimas
Rezervinis 3 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mariaus Laurinėno peticijos“ projektas. Prašom, gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Peticijų komisija šių metų rugsėjo 30 d. posėdyje iš esmės išnagrinėjo M. Laurinėno peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus pakeisti Elektroninių ryšių įstatymą, numatant, kad mobiliojo ryšio tiekėjas vienašališkai negali keisti vartotojui nustatytų kainų ir dėl to nutraukti su vartotoju sudarytą sutartį, taip pat jeigu vartotojas mano, kad plano naikinimas nepagrįstas. Ginčus tarp paslaugų teikėjo ir vartotojo privalomai ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka spręstų Ryšių reguliavimo tarnyba.
Šį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas nuomones ir manydama, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Europos Sąjungos teisės aktų, kad esamas teisinis reguliavimas jau sudaro galimybes galutiniams paslaugų gavėjams kreiptis į tarnybas su prašymu nagrinėti ginčą. Atsižvelgus į visa tai, prašom priimti komisijos išvadą ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime pritarti bendru suarimu Peticijos komisijos siūlymui atmesti šią peticiją? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Rezervinis 1 klausimas. Ar V. Bakas yra pasiruošęs pateikti? Ne, siūlo vėliau. Gerbiami kolegos, gal tada 2-1 klausimas – tiesiog pradedame vakarinio posėdžio darbotvarkę.
12.15 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5035(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5035(2). Svarstymas. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką gerbiamą J. Bernatonį perskaityti komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame bendru sutarimu po svarstymo.
12.16 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5036(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5036(2). Svarstymas. Ir vėl kviečiu gerbiamąjį Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Prašom. Gerbiamas J. Bernatonis perskaitys komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė ir šį projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame bendru suarimu po svarstymo. Dėkoju.
12.17 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3133(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Švietimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3133(2). E. Pupinis – Švietimo ir mokslo komiteto pranešėjas. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė minėtą Švietimo įstatymo pataisą, atsižvelgė į Teisės departamento išvadą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame? Balsuojame. Matau, yra pageidavimas. Dėl Švietimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto balsuojame po svarstymo.
Balsavo 66 Seimo nariai: po svarstymo 66 Seimo nariai pritarė Švietimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
12.18 val.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5097(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 25, 26 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5098(2), Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 2, 5, 6, 12, 23, 28 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5099(2), Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5100(2), Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5101(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5102(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Aplinkos monitoringo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5097(2). Svarstymas. P. Saudargas. Jis pasiruošęs pateiki Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Gerbiamas kolega, tikriausiai ir lydimuosius įstatymų projektus, nes jūsų komitetas svarstė, ir Aplinkos apsaugos, Radiacinės saugos ir kitus lydimuosius. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Pabandysiu tada visus iš eilės. Pirmiausia dėl Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo. Komitetas svarstė, buvo Teisės departamento išvadų, viskam pritarė – pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Dabar dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo visiškai taip pat – pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu. Lygiai taip pat išvadai dėl Radiacinės saugos įstatymo pritarti. Taip pat bendru sutarimu.
Toliau – Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymui taip pat pritarti. Buvo, matyt, bendru sutarimu. Tiek turbūt dabar.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju P. Saudargui. Aplinkos apsaugos komiteto išvados dėl įstatymų perskaitytos.
Dar vienas lydimasis įstatymo projektas, jį svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nematau komiteto pirmininkės. Gal sutiktų gerbiamoji I. Haase perskaityti komiteto išvadą? Dėkoju. Komiteto narė I. Haase perskaitys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Ačiū.
I. HAASE (TS-LKDF). Spalio 7 dieną komitetas svarstė įstatymo projektą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išgirdome visų komitetų išvadas dėl pagrindinio ir lydimųjų teisės aktų.
Diskusija. Niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje.
Motyvai po svarstymo. A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, visi suprantame Baltarusijos atominės elektrinės keliamą grėsmę žmonėms, ypač Lietuvos žmonėms. Tarptautinė atominės energijos agentūra, vadovaudamasi išmoktomis pamokomis po Fukušimos atominės elektrinės avarijos, patvirtino rekomendaciją nestatyti atominių elektrinių arčiau kaip 100 kilometrų iki didelių miestų. Tačiau Baltarusijos atominė elektrinė pastatyta vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Jei šioje Baltarusijos atominėje elektrinėje įvyktų sunki avarija, neigiamą radiologinį poveikį, ką jūs jau ir žinote, patirtų Vilnius ir trečdalis visos Lietuvos gyventojų. Todėl šie įstatymai labai svarbūs užtikrinant Lietuvos pasirengimą laiku reaguoti į galimas grėsmes Baltarusijos atominės elektrinės avarijos atveju. Radiacinės saugos centras yra vienintelė institucija, kuri branduolinės avarijos atveju teiktų rekomendacijas dėl žmonių apsaugos. Radiacinės saugos centrui perdavus radiacinės stebėsenos funkcijas bus užtikrinamas operatyvus rekomendacijų dėl apsaugojimo veiksmų gyventojams taikymo pateikimas branduolinės avarijos atveju. Rekomendacijų pateikimo laikas išvengiant tarpinės grandies, preliminariais skaičiavimais, sutrumpėtų iki pusantros ar dviejų valandų. Kviečiu Seimo narius balsuoti už teikiamas pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš niekas nenori išsakyti. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame bendru sutarimu Aplinkos monitoringo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5097, kartu ir lydimiesiems projektams Nr. XIIIP-5098, Nr. XIIIP-5099, Nr. XIIIP-5100, Nr. XIIIP-5101 ir Nr. XIIIP-5102.
Gerbiamieji kolegos, nėra pranešėjų ministrų, jų ir būti negali, nes tai vakarinio posėdžio darbotvarkė. Juos pakviesime lygiai 14 valandą į plenarinių posėdžių salę. Viceministras E. Jurkonis, ministras R. Sinkevičius turės pateikti įstatymų projektus.
12.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. XIII-3289 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5275 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-9.1 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo sesijos darbų programos papildymo projektas Nr. XIIIP-5275. Galėtume pakviesti R. Šalaševičiūtę. Galime? Galime. Neprieštaraujate. Pirmiausia šį nutarimą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, prašau papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. patvirtintos IX (rudens) sesijos darbų programos IV skyrių „Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų ir Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlomi teisės aktų projektai“ punktu 110: „Dėl Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5240 svarstymo“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys. Norite dabar paklausti ar kai pristatys įstatymo projektą?
R. J. DAGYS (MSNG). Aišku, kai pristatys.
PIRMININKĖ. Kai pristatys. Gerai.
Gerbiami kolegos, apsisprendžiame dėl sesijos darbų programos patvirtinimo ir Seimo nutarimo. Po pateikimo norinčių kalbėti nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Svarstymas. Taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 1, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas) Ir dėl protokolo – prašau, kad Seimo nutarimą Nr. XIIIP-5275 sujungtume su anksčiau priimtu Seimo nutarimu dėl sesijos darbų programos patvirtinimo.
12.26 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5240 (pateikimas)
Socialinių įmonių įstatymo 4, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5240. Pateikimas. R. Šalaševičiūtė, prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo nauja redakcija, kurioje, be kitų naujų nuostatų, buvo numatyta, kad negalią turintys dirbantys pensinio amžiaus asmenys nebepriskiriami tikslinėms grupėms, kurioms teikiamas subsidijavimas. Jeigu pamenate, mes šių metų birželio 25 dieną pratęsėme tiems asmenims, tiksliau, pailginome neįgaliems asmenims, kuriems nustatytas 45–55 darbingumo lygis, subsidijavimą dar trims mėnesiams, būtent tai buvo susiję su trijų mėnesių karantino laikotarpiu.
Tačiau nuo spalio 1 dienos šitas pratęsimas nebegalioja ir, kaip praktika parodė, dirbantys neįgalieji, ypač turintys lengvą neįgalumo grupę, nebetenka galimybės, būdami pensinio amžiaus, dirbti socialinėse įmonėse. Tokių darbuotojų iš tikrųjų socialinės įmonės turi nemažai. Be to, komitete mes svarstėme Valstybės kontrolės ataskaitą, susijusią su neįgaliųjų įdarbinimu, ir labai aiškiai buvo pateikti skaičiai ir statistika, kad, nepaisant visų priimtų mūsų įstatymų ir priemonių, kaip įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką, apskritai to rezultato, kurio mes tikėjomės priimdami ir kitus įstatymus, nesulaukėme.
Turint omenyje, kad visa Europos Sąjunga susiduria su darbo jėgos senėjimu ir jaunimo kai kuriose darbo vietose, kur galėtų dirbti neįgalūs, trūksta, išeina tokia situacija, kai pensinio amžiaus sulaukę neįgalieji yra stumiami iš darbo rinkos. Todėl šituo įstatymo projektu yra patikslinamas neįgaliųjų, kurie registruoti užimtumo tarnybose bedarbiais, statusas ir susiejama tai su užimtumo tarnybose registruojamais į darbo vietas asmenimis. Be to, labai aiškiai pasisakome, kad šitiems asmenims, tų trijų grupių, kuriomis mes papildėme įstatymą, lengvata gali būti taikoma 24 mėnesius po to, kai asmenys pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje.
Įstatymo rengėjai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto šeši nariai. Paprašėme suskaičiuoti, kiek reikėtų pinigėlių įstatymo projektui įgyvendinti. Suma yra apie 450 tūkst. eurų 2020 metais, tačiau nebuvo apskaičiuota, kokių papildomų išlaidų patirtų Socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, valstybės biudžetas dėl prarastų darbo vietų, jeigu įstatymo projektas nebūtų priimtas. Manome, kad tai būtų adekvačiai ta pati suma – 450 tūkst. eurų, todėl faktiškai lėšų dydis, subsidijuojant pensinio amžiaus neįgaliuosius, nesikeistų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama pranešėja, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. R. J. Dagys klausia pirmasis. Ruošiasi E. Pupinis.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš galbūt ne tik paklausti, bet ir patikslinti. Jūsų pristatymo galbūt vieną faktą reikėtų akcentuoti, kad jeigu mes nepataisysime dabar, tai dėl to formalaus kriterijaus, neleidžiančio dirbti pensininkams, tiesiog dalį jau dabar veikiančių įmonių, turiu omenyje aklųjų ir kurčiųjų įmones…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Bus uždarytos.
R. J. DAGYS (MSNG). …jos tiesiog bus uždarytos ir spaudimas mokėti pašalpas bus dar didesnis, nes dėl šito neįvykdymo kriterijaus tiesiog tų įmonių visi žmonės bus pašalpininkai, jie neras darbo. Tikrai šiuo metu dar neturime tokio darbdavio, kuris galėtų išskėstomis rankomis juos priimti. Kol kas statistika rodo, kad iš tikrųjų ta integracija nevyksta taip, kaip mes norėtume.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, kolega. Taip, aš pabaigoje turėjau tai pridėti. Esmė ta, kad vykdant mūsų parlamentinę kontrolę buvo pateikti skaičiai, kad socialinių įmonių likvidavimo procesas, apgailestaujame, jau yra prasidėjęs, ir tai iš tikrųjų, kaip sakė kolega, gali turėti labai neigiamų pasekmių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ko gero, iš tikrųjų tuos žmones, kurie dirba, reikėtų apsaugoti. Bet iš tikrųjų kokia situacija gali būti su naujai įtraukiamais, nes vis dėlto užsienyje ir kitur yra populiaru, kad asmenys, sulaukę garbaus amžiaus, vis tiek dirba.
Tačiau klausimas yra kitas – kaip sudaryti jiems normalias sąlygas ir galbūt praplėsti tų galimybių ribas, galbūt net paskatinant darbdavius ne tik per socialines įmones, bet ir verslo tam tikrus subjektus, kurie galėtų priimti. Ar nemanote, kad vis dėlto ne tik socialines įmones reikėtų plėsti, bet galbūt bandyti ieškoti kitų formų, kaip būtų galima įtraukti tiesiai į verslą, galbūt paremiant, subsidijuojant ir panašiai, taikant tam tikras lengvatas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, kolega. Aš tiesiog jums noriu priminti, kad mes tai jau esame padarę, ir verslas tikrai žino, tačiau netaiko. Mes kartu su Socialinių įmonių įstatymu, kurį priėmėme, įsigaliojo nuo liepos 1 dienos, peržiūrėjome kitų įstatymų ir NP dydį. Tai reiškia, kad ir tą sumą – 35 mln., kuriuos sunaudodavo socialinės įmonės, po įstatymo pakeitimo sumažinome per pusę. Suskaičiavome, kad kita pusė į biudžetą nepateks, 17 mln., dėl NPD pakeitimo. Faktiškai, imant sveiką ir neįgalųjį, skaičiavome vidurkį, apie 50 eurų didesnis atlyginimas, dirbant tame pačiame darbe, turi būti neįgaliojo. Tačiau, kaip mūsų parlamentinė kontrolė jau dabar, rugsėjo mėnesį, parodė, ir šita lengvata verslas nepritraukia ir nesinaudoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Dėl motyvų – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš tikrai agituoju priimti, kuo greičiau priimti, nes dabar yra rastas dalinis sprendimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet jis toks laikinas, laikinas sprendimas. Reikėtų vis dėlto garantuoto sprendimo, nes įmonės, jeigu neturi garantuotų sprendimų, negali nei užsakymų, nei kitų dalykų daryti, nes jos pakabintos ore. Siūlau kuo greičiau priimti šitas pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Daugiau komitetų nesiūloma. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Pritarta bendru sutarimu. Pirmininke, prašau. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Replika ar dėl vedimo tvarkos?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiama vicepirmininke, o gal galime anksčiau svarstyti, nes ta lengvata, kuri dabar yra taikoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nėra tokia stabili, kad užtikrintų pensininkų, dirbančių socialinėse įmonėse, dalią.
PIRMININKĖ. Supratome jūsų labai kilnų norą, kad tai būtų priimta greičiau. Tad kviečiame komitetą svarstyti ir greičiausiai, ką galėtume pagal Statutą padaryti, tai būtų spalio 20 dieną. Pritariame? Gerai. Spalio 20 dieną dirbsime ilgiau.
12.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. XIII-3289 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5276 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-10 klausimas taip pat dėl socialinių įmonių, bet prieš tai reikia papildyti sesijos darbų programą. Gerbiamas J. Varkalys. Prašom, kolega. Projektas Nr. XIIIP-5276. Seimo nutarimas papildyti sesijos darbų programą. Viso pavadinimo neskaitau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Prašau papildyti programą dėl sesijos darbų pakeitimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Jūs klausiate dėl… Supratau, taip, R. J. Dagys klaus dėl įstatymo. Dėl sesijos darbų programos po pateikimo galime bendru sutarimu? Pritariame. Svarstymas. Bendru sutarimu pritariame. Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Balsuojame dėl Sesijos darbų programos papildymo Seimo nutarimo projektu Nr. XIIIP-5276.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 60 Seimo narių: už – 38, prieš – 6, susilaikė 16. Sesijos darbų programa papildyta Socialinių įmonių įstatymo projektu. Jį pristatys kolega Seimo narys. Sekretoriato taip pat prašau pridėti šį Seimo nutarimą dėl sesijos darbų programos prie anksčiau jau mūsų priimtų.
12.37 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4796 (pateikimas)
O dabar kolega J. Varkalys pateiks Socialinių įmonių įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4796. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, siūlomas toks pakeitimas. Įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, yra mokamos tam tikros subsidijos Vyriausybės socialinėms įmonėms. Šis įdarbinimas buvo numatytas subsidijuoti šešis mėnesius, tai yra iki birželio mėnesio 30 dienos. Šiuo įstatymo pakeitimu pasiūlymas yra subsidijavimą pratęsti iki 2021 m. sausio mėn. 1 d.
Argumentai būtų tokie. Darbo rinkoje trūksta… Iš tikrųjų darbo vietose pandemijos laikotarpiu labai sunku įsidarbinti visiems žmonėms, visiems darbuotojams, o, sakykime, socialiai remtiniems arba žmonėms su negalia susidaro dar sunkesnis, dar nepalankesnis variantas, todėl panaikinus socialinių įmonių rėmimą gali atsirasti didelė dalis bedarbių, neįgaliųjų, kuriems reikės mokėti subsidijas, reikės mokėti pašalpas, ir socialinės įmonės bus priverstos užsidaryti. Užsidariusias vėl reikės atidaryti. Jei taip atsitiktų, būtų didelis praradimas. Kad taip neatsitiktų, šį terminą siūloma pratęsti 12 mėnesių.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų ar išsigelbėjimas tie terminai – 12 mėnesių, 6 mėnesiai? Iš tikrųjų gal turėtų būti kokie nors kitokie kriterijai? Tarkime, įdarbinimo. Ir antras dalykas, na, galbūt įmonės galėtų prisiimti šiek tiek naštos ir sau, kadangi jos gauna subsidijas tol, kol neįgalusis išmoksta, pripranta dirbti. Galbūt ne viskas turėtų būti subsidijuojama, bet, tarkime, gali būti tam tikra verslo priedermė prisidėti prie to.
J. VARKALYS (LSF). Įstatymais yra numatyta ir dėl pelno panaudojimo dalies, kiek turi grįžti tokiose socialinėse įmonėse pritaikant darbo vietas ir jas kuriant, ir tobulinant, tačiau to, matyt, nepakanka, todėl Socialinių įmonių asociacija kreipėsi dėl šio dalyko ir Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo klausymai. Noriu pasakyti, kad šioje srityje šiuo metu dirba apie 3 tūkst. darbuotojų, kuriems iš tikrųjų kiltų didelių bėdų, jeigu mes to nepadarytume bent jau iki Naujųjų metų. Kas bus, kokie sprendimai kitos kadencijos Seime, sunku pasakyti, todėl aš siūlau tokį laikiną sprendimą iki Naujųjų metų. Aišku, Teisės departamentas yra parašęs savo pastabą, kad įstatymo įsigaliojimas būtų ne iki 2021 m. sausio 1 d., o iki 2020 m. gruodžio 1 d. Teisingumo ministerija yra pritarusi tam dalykui. Daugiau turbūt tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar R. J. Dagys mums netyčia išsibraukė, tai, prašom, suteikiame galimybę paklausti.
R. J. DAGYS (MSNG). Tiesiog vėlgi atkreipsiu kolegų dėmesį, kad mes vieną kartą galvojome, kad pratęsėme, klausimą išsprendėme, pasirodo, kad tuo metu tos formuluotės, kurias mes priėmėme, nebuvo pakankamos. Šitas įstatymas, tas pratęsimas turėtų būti kompleksiškai svarstomas su tuo, ką mūsų kolegos pateikė. Jeigu tikrai būsime įsitikinę, kad tokiu keliu eidami dalinėmis pataisomis galime išspręsti problemas, tai neturėtų prasmės ir, jeigu su tuo sutinka pranešėjas, galėtumėte netęsti. Bet jeigu matytume, kad klausimas yra labiau kompleksinis, ką rodo Valstybės kontrolės ataskaita, tada galbūt reikėtų eiti šiuo keliu, bet turbūt dviejų priimti nereikėtų, reikėtų apsispręsti – arba tas, ar tas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas rastų tokį sprendimą.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju už klausimą. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų kai Socialinių reikalų ir darbo komitete vyks svarstymas, mes turime tai apibendrinti, sujungti ir nagrinėti kompleksiškai. Sutinku su jumis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvai. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš faktiškai pasakiau, ką reikia. Einam kompleksiniu keliu, kad paskui nereikėtų vėl grįžti prie šito klausimo, kai vasarą, atrodė, viską išsprendėme, o, pasirodo, ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs kalbėjote – motyvai už. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame. Ar bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir siūloma svarstyti galbūt greičiau, nes tai kartu, ir juos sujungti. Toks yra siūlymas. Taip, dėkoju.
Gerbiami kolegos, mes priimdami šios dienos darbotvarkę išbraukėme nemažai įstatymų projektų. Jūs buvote ypač aktyvūs ir tikrai dirbome daug, užtektinai padarėme priimdami gerus įstatymus, juos svarstydami ar pateikdami. O dabar rytinio posėdžio darbotvarkę siūlau baigti, vakarinį posėdį pradėsime 14 valandą. Liko keletas pateikimų, bet darbotvarkė jau bus trumpesnė. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.