LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO                  

KULTŪROS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
NR. XIVP-3488

2024-05-22 Nr. 121-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

Kviestieji asmenys: Vidmantas Bezaras – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius, Vykintė Eigminė – Seimo nario Vytauto Kernagio patarėja, Viktorija Gadeikienė – Valstybinės Kultūros paveldo komisijos Kultūros paveldo komisijos apsaugos analizės grupės vadovė, Domas Griškevičius – Seimo narys, Kęstutis Kaminskas – Seimo nario Vytauto Juozapaičio patarėjas, Julius Markevičius – Valstybinės kultūros paveldo komisijos Visuomenės informavimo specialistas, Rimantas Mikaitis – Kultūros viceministras, Robertas Motuzas – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas,  Artūras Stepanovič – Valstybinės Kultūros paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vyriausiasis specialistas, Vaidutė Ščiglienė – Valstybinės Kultūros paveldo komisijos pirmininkė, Jolita Šimelionienė – Valstybinė kultūros paveldo komisijos Viešojo administravimo institucijos specialistė, Daina Urbanavičienė – Kultūros viceministrė, Gabrielė Žaidytė – Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-26	1.			Projekto 1 straipsniu siūloma Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos arba pažymimos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis, papildyti, po formuluotės „kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu“ įrašant formuluotę „Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių“. Kaip matyti iš 2014 m. balandžio 17 d. priimto Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-834, kuriuo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnis papildytas 7 dalimi, parengiamųjų dokumentų – šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto ir pagrindinio komiteto išvados dėl to projekto, – formuluotė „kiti asmenys, nužudyti okupacinių režimų metu“ apima sąvoką „Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos kariai“, todėl projektu teikiamas siūlymas atskirai paminėti būtent šiuos karius vertintinas kaip perteklinis. Kita vertus, jeigu – atsižvelgiant į tai, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje turima omenyje surastų palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo tvarka, – projektu siekiama, kad Vyriausybei būtų pavesta nustatyti atskirą Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo iš jų palaidojimo vietų į kitas laidojimo vietas tvarką, tai reikėtų aiškiai reglamentuoti ne toje pačioje, o naujoje atskiroje šio straipsnio dalyje.	Pritarti iš dalies	Komiteto nuomone tikslinga būtų išskirti rezistentų ir Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo bei palaidojimo reguliavimą numatant, kad rezistentų palaikų laidojimo vietos įamžinamos, o Sovietų Sąjungos karių palaikų laidojimo vietos paženklinamos, kaip tai numatyta Ženevos konvencijos protokoluose. Siūlytina pakeisti 25 str. 7 dalį, jį papildyti 8 dalimi ir jas išdėstyti taip: „7. Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“ „8. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų šalių, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, karių palaikai perkeliami ir laidojimo vietos paženklinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos parinkimo ir paženklinimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-26	2.			Projekto 2 straipsniu siūloma Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią draudžiama panaikinti į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines, papildyti išimtimi – išskyrus jeigu jie būtų pripažinti tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas keliais aspektais. 2.1.Atkreiptinas dėmesys į nevisiškai aiškų šio teisinio reguliavimo santykį su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymuose nustatytu teisiniu reguliavimu. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, kurioms reikalinga apsauga, registruojami didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turintys kultūros paveldo objektai ar vietovės (8 straipsnio 8 dalis), tačiau panaikinus nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių reikšmingumo kriterijų ir vertingųjų savybių neatitinkančio kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugą, toks objektas ar vietovė iš Kultūros vertybių registro neišbraukiami (10 straipsnio 7 dalis). Nors tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį vertingųjų savybių neturintys ir todėl nebesaugotini objektai vis tiek lieka įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios kultūros vertybės, kurioms reikalinga apsauga, teisinė logika yra nesuprantama ir kelianti abejonių, jis suponuoja, kad Kultūros vertybių registre gali būti įrašyti ir vertingųjų savybių bei teisinės apsaugos nebeturintys objektai ar vietovės; atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje draudimas panaikinti kapus ir kapines siejamas su jų įrašymu į Kultūros vertybių registrą, o ne su jų kaip saugomų kultūros vertybių statusu. 2.2.Pagal Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, viešojo objekto, kuriuo pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas ir kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, teisinės apsaugos panaikinimas ar tokio viešojo objekto pašalinimas arba pakeitimas derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos kultūros ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šią nuostatą, neaišku, ar projektu siūloma draudimo panaikinti į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines išimtis reikštų, kad jų pripažinimas tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos (taigi tokiais, kurie pagal Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 5 straipsnį turėtų būti pašalinti arba pakeisti), būtų teisinis pagrindas šiuos kapus ar kapines panaikinti, ar tik teisinė prielaida „derinti“ galimybę juos panaikinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. 2.3.Formuluotė „išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų objektų pripažinimas tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, reguliuojamas vieninteliu Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu. 2.4.Derinant projektą su galiojančio Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatomis, formuluotę „pripažįstami propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas“ reikėtų pakeisti formuluote „pripažįstami tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas“ (žr. šio įstatymo 1 straipsnį, 4 straipsnio pavadinimą) arba formuluote „pripažįstami tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos“ (žr. šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio pavadinimą).	Pritarti iš dalies	Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Draudžiama panaikinti uždaryti ir perkelti įstatymų nustatyta tvarka į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines, išskyrus Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nustatytus atvejus, kai kapai ir kapinės pripažįstami kapais ir kapinėmis, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos. Karių kapai ir kapinės gali būti panaikinti uždaromi (-os) ar perkeliami (-os) tik tada, kai Krašto apsaugos ministerija pritaria tokiam sprendimui. gavus Krašto apsaugos ministerijos pritarimą tokiam sprendimui.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-26				3.Atsižvelgiant į Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą Valstybinės kultūros paveldo komisijos kompetenciją, dėl įstatymo projekto turi būti gauta Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvada.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

1.	Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-05-07	1,2	Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau ‒ Paveldo komisija), susipažinusi su pateiktu Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau ‒ Įstatymo projektas), teikia šias pastabas. Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomame 25 straipsnio pakeitime toje pačioje normoje reglamentuojamas rezistentų ir Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimas bei laidojimo vietų įamžinimas arba pažymėjimas. Paveldo komisijos nuomone pagerbiant rezistentų atminimą tikslinga būtų išskirti rezistentų ir Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo bei palaidojimo reguliavimą numatant, kad rezistentų palaikų laidojimo vietos įamžinamos, o Sovietų Sąjungos karių palaikų laidojimo vietos paženklinamos, kaip tai numatyta Ženevos konvencijoje ir jos protokoluose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomame teisiniame reguliavime paliekama spraga, t. y. nepasisakoma dėl Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikų perkėlimo ir laidojimo. Siūlytina pakeisti 25 str. 7 dalį, jį papildyti 8 dalimi ir jas išdėstyti taip: „7. Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“ „8. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų šalių, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, karių palaikai perkeliami ir laidojimo vietos paženklinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos parinkimo ir paženklinimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“ Paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad dabar galiojančio Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 29 str. pavadinimas ‒ Kapinių panaikinimas. Manytina, kad terminas „panaikinimas“ yra nevartotinas ir jis galėtų būti pakeistas terminais „uždarymas“, „perkėlimas“ ir pan. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą 29 str. 4 dalį siūlome išdėstyti taip: „4. Draudžiama uždaryti ir perkelti įstatymų nustatyta tvarka į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai kapai ir kapinės pripažįstami propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Karių kapai ir kapinės gali būti uždaromos ar perkeliamos tik tada, kai Krašto apsaugos ministerija pritaria tokiam sprendimui“.	Pritarti	Žr. argumentus prie 1 ir 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų.
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-02-28		Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3488 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3488(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0 , susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Angelė Jakavonytė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP- 3488(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė