Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
posėdžio NR. 405
STENOGRAMA
2024 m. rugpjūčio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Laba diena, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame neeilinę Seimo sesiją ir rugpjūčio 13 dienos posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
12.02 val.
Ministrų prisaikdinimas
Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino naują Vyriausybės sudėtį. Perskaitysiu jį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės 2024 m. rugpjūčio 2 d. teikimą Nr. S-2363, tvirtinu tokios sudėties Lietuvos Respublikos Vyriausybę: A. Armonaitę – ekonomikos ir inovacijų ministre, A. Bilotaitę – vidaus reikalų ministre, E. Dobrowolską – teisingumo ministre, S. Gentvilą – aplinkos ministru, S. Kairį – kultūros ministru, L. Kasčiūną – krašto apsaugos ministru, D. Kreivį – energetikos ministru, G. Landsbergį – užsienio reikalų ministru, R. Morkūnaitę-Mikulėnienę – švietimo, mokslo ir sporto ministre, A. Pečkauską – sveikatos apsaugos ministru, G. Skaistę – finansų ministre, M. Skuodį – susisiekimo ministru, K. Starkevičių – žemės ūkio ministru, V. Šilinską – socialinės apsaugos ir darbo ministru.
Naujai paskirti du ministrai šiandien prisieks – sveikatos apsaugos ministras A. Pečkauskas ir žemės ūkio ministras K. Starkevičius. Pagal Vyriausybės įstatymą Vyriausybės nariai privalo prisiekti Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Po priesaikos ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.
Svarbu pažymėti, kad nustatytas priesaikos tekstas negali būti taisomas ar keičiamas. Nesilaikymas šios nuostatos, atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardinis priesaikos lapas perduodamas Seimo Pirmininkui ir saugomas Seimo kanceliarijoje.
Perduodu pirmininkavimą Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir A. Pečkauską prisaikdinimo procedūrai.
Sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko priesaika
A. PEČKAUSKAS. Aš, Aurimas Pečkauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbi ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. (Plojimai)
PIRMININKAS. Toliau prisaikdinimo procedūrai kviečiu K. Starkevičių.
Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus priesaika
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš, Kazys Starkevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonų gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiami kolegos, dar vienas malonus skelbimas ir pakvietimas – E. Pupinis visai neseniai šventė labai gražų jubiliejų. Norėtume pasveikinti Edmundą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prisidedu prie sveikinimų E. Pupiniui. Taip pat sveikinu jau naujai patvirtintą, jau visos sudėties Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pranešu, kad toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, turime užsiregistruoti. Kviečiu užimti vietas ir užsiregistruoti.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
12.08 val.
Seimo 2024 m. rugpjūčio 13 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Primenu, kad yra neeilinė Seimo sesija, tai siūlyti įtraukti naujų projektų negalima, bet galima siūlyti išbraukti, tačiau norinčių siūlyti nematau. Ar galėtume pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
12.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-4059 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIVP-4059. Pranešėjas – J. Razma. Kviečiu į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia toks gal ir keistas formalumas – jau patvirtinome darbotvarkę, o dabar pristatau darbų programą, kuri šiuo atveju iš esmės sutampa su darbotvarke, kai yra neeilinė sesija, susidedanti iš vieno posėdžio. Darbų programoje, kaip matote, yra generalinės prokurorės pranešimas, po to, aišku, procedūros pagal Seimo statutą dėl imuniteto panaikinimo. Įrašyti keli projektai, kurių priėmimas dėl vienų ar kitų priežasčių yra prasmingas neatidėliojant iki rudens. Taip pat pora projektų, dėl jų pateikimo stadijoje buvo paimta pertrauka, galėtume užbaigti pateikimo procedūrą. Ir pora Seimo nutarimų projektų, susijusių su komitetų klausimais.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pirmasis vicepirmininke, aš suprantu, kad artėja kadencijos pabaiga, konservatoriai, kaip tie lapai, pakirsti šalnos, krenta vienas paskui kitą. Tai A. Vyšniauskas, tai A. Vrubliauskas. Bet mano klausimas šiandien – čia su mumis dalyvauja generalinė prokurorė ir LRT atliktas tyrimas man išties sukėlė nerimą. Dar niekada nepriklausomos Lietuvos laikais nebuvo taip, kad Palangos miesto savivaldybė iš verslo, kuris įgyvendino projektą „Apžvalgos ratas“, pareikalautų 50 % akcijų perleisti mero ir Seimo nario žmonoms – po 25 %. Tai yra šokiruojantis faktas. Net E. Gentvilo laikais tokių dalykų nebuvo, kai jis vadovavo Klaipėdos miestui. Tai atsakykite: ar šį tyrimą jūs planuojate atlikti, ar ne? Ar čia viskas yra gerai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs esate visokių abejotinų tyrimų iniciatyvų lyderis, tai, matyt, jūs gal tą lyderystę ir vėl tvirtinsite. Bet nelabai čia matau klausimo ryšių su Seimo sesijos darbų programa.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl darbotvarkės esamo klausimo, dėl Seimo tyrimo komisijos sudarymo projekto. Pastaruoju metu Seimo salė virsta tik teismų sale, atrodo, visi esame advokatai, teisininkai ir turime vykdyti prokuratūros darbą. Ar nemanote, kad šis darbas vis dėlto turi atitekti prokuratūrai, tegul ji užsiima, o mes dirbkime savo darbą, kas yra reikalinga Lietuvai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs turbūt iškeliate tokį jau gilesnį klausimą dėl diskusijos, dėl Konstitucijos keitimo, dėl Seimo nario imuniteto. Jeigu jo nebūtų, tai, be abejo, prokuratūra dirbtų savo darbą nesikreipdama į Seimą. Bet čia nėra toks paprastas klausimas, kad mes ekspromtu galėtume sutarti ir išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galima. Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Taigi, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate 1-3 klausimui, tai yra Neeilinės sesijos darbų programos projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 98: už – 92, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas dėl Neeilinės sesijos darbų programos patvirtinimo priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pranešimas (dėl Seimo nario Andriaus Vyšniausko)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – generalinės prokurorės N. Grunskienės pranešimas dėl Seimo nario A. Vyšniausko. Kviečiu gerbiamą generalinę prokurorę į tribūną.
N. GRUNSKIENĖ. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien kreipiuosi į jus dėl leidimo patraukti Seimo narį A. Vyšniauską baudžiamojon atsakomybėn. Kreipiuosi, nes ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Seimo narys A. Vyšniauskas nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d., būdamas Marijampolės savivaldybės tarybos nariu ir Antikorupcijos komisijos pirmininku, galimai apgaule įgijo Marijampolės savivaldybės lėšų. Šie duomenys gauti šių metų liepos 26 dieną pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo skirtas iš Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus kontroliuojamu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas 2023 m. spalio 12 d. dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, išmokant savivaldybės biudžeto lėšas 2019–2023 metų kadencijos Marijampolės savivaldybės tarybos nariams, metu.
Atskiras ikiteisminis tyrimas, kurio duomenys yra susiję su A. Vyšniauskui išmokėtomis Marijampolės savivaldybės lėšomis, atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“, 182 straipsnio 1 dalį „Sukčiavimas“ ir 228 straipsnio 2 dalį „Piktnaudžiavimas“. Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. Vyšniauskui, būnant Marijampolės savivaldybės tarybos nariu, jo, kaip tarybos nario, išlaidų suvestinėse ir šias išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose, pateiktuose Marijampolės savivaldybės administracijai, atsiskaitant už savo veiklai skirtas išmokas, yra nurodytos ir kitų asmenų patirtos išlaidos, kurios nėra susijusios su A. Vyšniausko, kaip tarybos nario, veikla. Tokios išvados grindžiamos duomenimis, gautais atlikus įvairius proceso veiksmus, įskaitant Marijampolės savivaldybės administracijos pateiktus tarybos veiklos reglamentus, A. Vyšniausko kuro ir mobiliojo ryšio išlaidų suvestines bei banko išrašus, taip pat remiantis sąskaitų ir kitų finansinių dokumentų apžiūromis, ryšio operatorių ir degalinių pateiktais duomenimis apie naudotojus, liudytojų apklausomis ir kita informacija.
Šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie nustatytus 19 galimai suklastotų atvejų ir Marijampolės savivaldybės administracijai pateiktų dokumentų, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie A. Vyšniausko, kaip tarybos nario, patirtas išlaidas, tokiu būdu apgaule įgyjant svetimą turtą – Marijampolės savivaldybės administracijai priklausančias pinigines lėšas, iš viso 2190 eurų 38 centus.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas galimai padarė A. Vyšniauskas, kuris nuo 2020 m. lapkričio 13 d. yra Seimo narys ir turi Seimo nario asmens neliečiamybę, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo statute. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau asmeniui negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai leidžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Dabartinėje nurodyto ikiteisminio tyrimo stadijoje visi galimi ir leidžiami baudžiamojo proceso veiksmai, tiriant galimai padarytas Seimo nario A. Vyšniausko nusikalstamas veikas, yra atlikti.
Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir priimti pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą dėl bylos baigties, būtinas kompetentingos institucijos leidimas patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Esant tokiam leidimui, jam galėtų būti surašytas ir įteiktas pranešimas apie įtarimą, atlikta įtariamojo apklausa.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį A. Vyšniauską baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, primenu, jog, vadovaujantis Seimo statuto 23 straipsnio 1 punktu, išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės varžymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Taigi prie šio klausimo mes grįšime už valandos, o dabar tęskime kitų klausimų svarstymą.
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. XIV-2434 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4026(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4026(2). Tai yra priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gauta L. Kasčiūno pataisa, tačiau paties Lauryno nematau. Galbūt komiteto pirmininkas galėtų pristatyti? Kviečiu tuomet į tribūną ir Seimas apsispręs dėl pataisos ir dėl viso straipsnio. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pristatau Seimo nario, krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno siūlymą dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. XIV-2434 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-4026(2). Nutarimo projektas buvo pateiktas ir svarstytas Seime, lieka tik jo priėmimas. Pažymėtina, kad nutarimo projektą svarstant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo pakeista jo įsigaliojimo data iš 2024 m. rugsėjo 1 d. į 2024 m. spalio 1 d. Toks pasiūlymas motyvuotas buvo tuo, jog paskutinis Seimo posėdis pratęstoje Seimo pavasario sesijoje buvo numatytas 2024 m. liepos 18 d. Nutarimo projekte numatyta įsigaliojimo data nėra realistiška (taip buvo manoma tada), todėl pasiūlyta nutarimo įsigaliojimo datą nustatyti nuo spalio 1 dienos.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. yra keičiamas karinės mokymo misijos pavadinimas iš „Europos Sąjungos karinė mokymo misija Mozambike“ į „Europos Sąjungos karinės pagalbos misija Mozambike“ (Training Mission in Mozambique). Iki šios datos turėtų būti atnaujintas ir pats mandatas. Jei data bus vėlesnė negu 2024 m. spalio 1 d., iki to laiko siųsti karių į šią Europos Sąjungos operaciją nebus galima, taip pat nebus užtikrintas nepertraukiamas karių dalyvavimas Europos Sąjungos operacijoje, o pasikeitus operacijos pavadinimui nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. reikėtų atšaukti karius į Lietuvą, iki įsigalios naujas mandatas. Tai, be jokios abejonės, darys reputacinę žalą Lietuvai ir Lietuvos kariuomenei tiek Europos Sąjungos, tiek vadovaujančios operacijai šalies Portugalijos akyse. Ir čia reikia pabrėžti, kad į dvišalį bendradarbiavimą su Portugalija paskutiniais metais buvo daug investuota, apie tai liudija ir portugalų prisiimti įsipareigojimai Lietuvos atžvilgiu. Jie reguliariai treniruoja savo pajėgas Lietuvoje, vyksta kitoks bendradarbiavimas. Be to, dėl tų pozicijų, į kurias Lietuva siunčia savo karius, reikėjo pakovoti, nes buvo kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios geidė į šias pozicijas išsiųsti savo karius. Galų gale Lietuvai pavyko jas išsikovoti, tad nesugebant jų laiku išlaikyti būtų nuvilti sąjungininkai ir tikrai būtų pažeista reputacija. Taigi, šiandien Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė šį siūlymą ir tam pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, aš dar labai trumpai, tiesiog tai yra klausimas dėl datos pakeitimo. Gerbiami kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kuri palaiko tą pataisą? Yra. Matau, kad yra. Kadangi komiteto pirmininkas jau pasakė, kad komitetas pritaria šiam pasiūlymui, apsispręskime balsuodami. Dėl motyvų užsirišusių nėra. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate L. Kasčiūno pataisai, kuriai komitetas taip pat pritarė?
Balsavo 94: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta.
Dėl viso 2 straipsnio. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Apsispręskime dėl viso įstatymo. Dėl motyvų priėmimo stadijoje niekas neužsirašė, taigi apsispręskime balsuodami. Kas pritariate 1-5 klausimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 6. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4026) priimtas. (Gongas)
12.28 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, noriu perskaityti pranešimą, įgarsinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio protokolo informaciją: buvo svarstytas klausimas dėl frakcijos seniūno ir vienbalsiai pritarta skirti laikinai frakcijai vadovauti frakcijos seniūno pirmąjį pavaduotoją J. Razmą. Pasirašė posėdžio pirmininkas J. Razma ir posėdžio sekretorė I. Dauskurtė.
12.28 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3638(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3638(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Aš norėčiau pakviesti E. Pupinį į tribūną, kad pristatytų komiteto nuomonę dėl abiejų. Pirmiausia dėl pirmosios ir tada dėl antrosios pataisos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke Šiandien susirinkęs komitetas svarstė Teisės departamento pateiktas pastabas ir abiem joms pritarė. Pataisų esmė – kad būtų pakeista data, nes ta data, kuri buvo numatyta įstatyme, praėjo. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti visam 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso. J. Varkalys kalba už.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, priėmus šį įstatymą, susidarys paskatos ir sąlygos plėtoti patriotinį, pilietinį ugdymą gimnazijose, kurios atitiks šias visas sąlygas, tarp jų ir Alsėdžių gimnazijoje, kuri vykdo šią veiklą neformaliai daugiau kaip 20 metų. Todėl labai trumpai kalbėdamas noriu pakviesti visus palaikyti šio įstatymo projektą ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai norisi pritarti šiam sprendimui. Ilgą laiką vyko diskusijos su Švietimo ministerija, buvo ieškoma tinkamų sprendimų, kurie yra nuosekli tąsa to, kas buvo daroma stambinant mūsų gimnazijas ir kartu išlaikant jų savitumą. Aš manau, kad šis sprendimas yra tikrai puikus pavyzdys, kaip švietimo sistema gali spręsti kilusius iššūkius. Ko gero, ši forma gali būti panaudota taip pat sprendžiant ir kitas specifines mokyklų, kurios, susijungus kelioms gimnazijoms, nori išlaikyti savo turėtą kelią, problemas. Labai siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl viso projekto Nr. XIVP-3638. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96: už – 96, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3638) priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2939(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2939(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti pranešėją G. Palucką, jei jis yra salėje, tačiau nematau.
Taigi priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba, tačiau, kaip matau, ji yra visiškai redakcinio pobūdžio, komitetas jai pritarė bendru sutarimu. Ar galima būtų pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių yra daug. Pirmasis už kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, na, čia iš tiesų toks gana unikalus įstatymo projektas, kurio pareikalavo, kurį pasiūlė didelė grupė verslo organizacijų. Ir tai yra tas toksai pozityvusis lobizmas, sakyčiau, kai yra visiškai viešai prašoma, kad valstybė tiesiog iškeltų ambicingesnį klimato kaitos, klimato krizės mažinimo tikslą, negu yra deklaruojama. Dar tiksliau kalbant, tiesiog yra pasiūlytas kelias, kad įstatymo lygmeniu būtų nustatytas tikslas, kiek mes turime sumažinti naftos naudojimą, imant mūsų energetikos bendrą degalų suvartojimą. Tai 39 % sumažinimas iki 2030 metų, palyginti su 2021 metais, yra tas pats tikslas iš esmės, kuris yra deklaruotas prisitaikymo, tiksliau, klimato kaitos plane. Bet čia yra ne Seimo nutarimas, o įstatymas. Ir šiuo atveju yra tikimasi, kad toks aiškus tikslų deklaravimas sumažins įvairiausias politines spekuliacijas ateityje dėl mūsų pasirinkto žaliojo kurso krypties, padarys proveržį būtent transporto sektoriuje, kuriame labai trūksta ambicijų. Kaip matome, šiltnamio dujų išmetimų mažinimo tikslo Lietuva kol kas būtent šiame sektoriuje nepasieks ir mums netgi gresia sankcijų, tam tikrų ekonominių baudų pavojus.
PIRMININKĖ. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). Todėl labai gerai, kad pats verslas imasi tokios iniciatyvos ir mes bendrai priimame šį tikslą, kaip įstatymo lygmeniu reglamentuojama.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, Europos Sąjunga ir Lietuva pasirinko aiškią kryptį atsisakyti vidaus degimo variklių, tačiau Lietuva tebesiblaško dėl alternatyvių degalų, o dėl šio blaškymosi nukenčia tiek gamintojai, tiek vartotojai. Atsižvelgiant į tai, kad elektromobiliai yra neišvengiama viena iš transporto rūšių, Lietuvos ateitis, reikėtų liberaliau žiūrėti į dabartinį degalų gamybos teisinį reguliavimą. Priminsiu, kad 2021 metais priimant Alternatyvių degalų įstatymą buvo akcentuojamas poreikis nustatyti ambicingesnius įsipareigojimus degalų tiekėjams, nei numatyti Europos Sąjungos direktyvoje. Šiandien žiūrint į tai, kaip sekėsi įgyvendinti įstatymą, tampa aišku, kad daugiau dėmesio reikėjo skirti ne ambicijoms, o kokybiškesniam valdžios įstaigų ir degalų tiekėjų santykių sureguliavimui. Tenka atkreipti dėmesį, kad dėl to mūsų šalies degalų vartotojai patyrė milžiniškų išlaidų, palyginti su kitų šalių pirkėjais, nes dėl to mes mokėjome brangiau už kiekvieną litrą ir vis tiek pasaulio neišgelbėjome. Štai Latvija, skirtingai nuo mūsų, iš viso atsisakė teisinio reguliavimo šitoje srityje. Aplinkos apsaugos komitete svarstant šį įstatymą, 4, 5 ir 35 straipsnius, buvo rasta daug įstatymo trūkumų, pasiektas bendras sutarimas, kad būtina keisti įstatymo kai kuriuos straipsnius, tačiau, užuot taisę, mes šiuo pasiūlymu žengiame priešinga kryptimi ir vėl apkrauname vartotojus papildoma finansine našta, kurios net neverčia daryti Europos Sąjungos direktyvos. Atkreipčiau dėmesį, kad net Energetikos ministerija ir VERT’as pritaria, kad įstatymas turi būti peržiūrėtas.
PIRMININKĖ. Laikas.
A. GEDVILAS (MSNG). Įstatymo projekto dėl išaiškėjusio teisinio reglamentavimo klaidų taisymo nėra, bet turime dar ambicingesnį įstatymą. Tad kviečiu nepritarti šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos. Visų pirma norisi pradėti nuo to, kad tai, kad šis klausimas yra svarstomas tik šiandien, jau rodo, kad esame absurdiškoje situacijoje ir joje įstrigome. Mano nuomone, šis klausimas jau seniai turėjo būti išspręstas ir dabar jau galėtume džiaugtis, kad esame principingi ir galime siekti šių iškeltų teisingų ir ambicingų tikslų, tačiau labai gaila, kad Vyriausybei prireikė tiek daug laiko ir nesugebėta priimti sprendimo, kuris padėtų ne tik išsivaduoti iš energetinės priklausomybės, bet leistų pagaliau ir ženkliai prisidėti prie klimato kaitos pokyčių mažinimo, nors kartais klimato kaita atrodo labai toli nuo paprastų žmonių, visa tai juk iš tikrųjų dėl to, kad galėtume kvėpuoti švaresniu oru, gerti vandenį, gyventi švaresnėje aplinkoje, ir manau, kad tie dalykai yra arti kiekvieno mūsų.
Bet grįžkime prie situacijos, kurioje esame. Šis klausimas iš apatinio stalčiaus Vyriausybėje atsidūrė ant stalo tik tuomet, kai nevyriausybinės organizacijos į Gedimino prospektą išriedėjo su sunkiąja technika ir besisukančiu skaitikliu, kuris negailestingai skaičiavo, kad šios Vyriausybės delsimo kaina – po milijoną eurų per vieną darbo dieną. Neaišku, dėl kokių priežasčių net ir po pačių verslininkų parodytos iniciatyvos mažinti naftos suvartojimą mūsų ministrų kabinetas vis tiek tempė gumą, o paskui pasiūlė mažiau ambicingą rodiklį – nuo 41 sumažinome iki 39.
Aišku, galime ginčytis ir įrodinėti, kur dingo tie procentiniai punktai ir kodėl jie turėtų grįžti, tačiau svarbiausia šiandien yra įgyvendinimas. Todėl labai tikiuosi, kad šis Seimas pagaliau galės balsuoti už, rasti sprendimus ir pagaliau judėti link teisingų tikslų su teisingomis ambicijomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų mes visi esame už žalią kursą, bet ar mes pasirengę šiandien ambicingiems planams, ar pagalvojame apie vartotoją, kuris šiandien be transporto priemonės negali, o ji yra kaip darbo įrankis dažniausiai. Sakome, kad turėsime įsigyti elektromobilius, kad negalės autobusai važinėti mieste, lygiai taip pat su naftos produktų žaliava, kuri yra iš naftos pagaminta, ar dyzeliu. O kokią pagalbą mes teikiame? Mes bausime pačius vartotojus pakeldami tas kainas. Žmogus bus įvarytas į kampą ir turės galvoti, kaip reikės išsisukti.
Jeigu būtų pateiktas ambicingas planas ir būtų pagalvota apie tai, kaip mes padarysime, kaip mes išspręsime tuos klausimus pereidami prie žaliojo kurso ir prie alternatyviųjų degalų kiekio mažinimo, tai aš visiškai nebūčiau prieš. Kitas momentas, kodėl mes paėmėme 2021 metus, jeigu mes žinome, kad jau 2023 metais iš tikrųjų labai išaugo degalų kiekis, vartojimas. Tai galbūt pasižiūrėkime, kokie rodikliai yra šiandien. Todėl šiandien aš tikrai negalėsiu palaikyti šito projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. Vaitkus – motyvai už.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai džiaugiuosi, kad pagaliau verslui siunčiame gerą ir pozityvią žinutę, kad gali drąsiai investuoti į tvarius sprendimus, atsinaujinančius energetikos projektus. Iki šiol verslui padaryti tai buvo rizikinga, kadangi nebuvo konkrečių valdžios, Vyriausybės įsipareigojimų. Po ilgų debatų, diskusijų tiek Vyriausybėje, tiek Seime, Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetuose, mes pagaliau priėjome prie bendro sprendimo nuo 41 %. Tiesa, sumažėjo iki 39 %, bet galbūt tai nėra ta vieta, kur būtų galima laužyti ietis.
Šitą projektą remia 250 įvairiausių verslo konfederacijų ir organizacijų. Kaip ir minėjo gerbiami kolegos, kurie dėl motyvų kalbėjo už, šitas įstatymo projektas jau turėjo būti anksčiau priimtas. Iki šiol mes turėjome tiktai tikslą, dabar šitas tikslas numatomas ir įrašomas į konkretų įstatymą. Verslas gali dabar nedvejodamas investuoti ir kurti ateitį tvarios ekonomikos kryptimi.
Labai noriu padėkoti tiek Vyriausybei, tiek Aplinkos apsaugos komitetui, tiek Ekonomikos komitetui už labai operatyvų svarstymą, operatyvius sprendimus. Gerbiami kolegos, tikrai raginu palaikyti šitą įstatymo projektą. Tiems oponentams, kurie siūlo balsuoti prieš, – tikrai nebus jokių suvaržymų vartotojams ar panašiai. Atvirkščiai, man atrodo, turime jau ne vieną savivaldybę kaip pavyzdį, kuriuo keliu eiti. Šiandien visiems tiems Seimo nariams, kurie balsuos už, dėkos ir verslas, dėkoju ir aš asmeniškai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šis įstatymas – labai geras pavyzdys, kad net balsuojantys prieš netiki, kad jis bus įgyvendintas. Bet iš tikrųjų šis įstatymas labiausiai bus naudingas tik lobistams, tiems, kurie pelnysis, darys projektus, srėbs europinius pinigus ir džiaugsis gerais pelnais. O paprastiems žmonėms iš to naudos nieko, nebent tik ateis didesnių mokesčių banga. Taip sakant, uždėsime CO2 mokestį, bet CO2 kiekio Lietuvoje dėl to nesumažinsime, tik numausime tautai kelnes. Galime balsuoti už tokius dalykus, bet Vyriausybė, prabuvusi ketverius metus, atsiminė, kad reikia šou padaryti gale kadencijos, priimti įstatymą, kuris nebus įgyvendintas. Kas nori to šou, nori pasicirkinti, patys netikėdami, kad tai bus padaryta, galime daryti.
Bet turbūt visi turime suprasti, realybė jau parodė, ką žmonės galvoja apie tokius drastiškus nupjovimus. Elektromobilių gamintojai patiria didžiulių nuostolių, gauti iš ESO leidimą įsirengti didesnę galią – problemų krūvos. Taip sakant, ne nuo to galo mes pradedame. Pradžioje sudarykime sąlygas, pavyzdžiui, visur padarykime, kad viešasis transportas būtų prieinamas, sutvarkykime ESO, kad kiekvienas norintis galėtų gauti galią, įsirengti saulės elektrinę, elektromobilį pakrauti. Iš kito galo visa tai reikia daryti, o ne draudimais ir baudimais. Priimkime tai, kas neveiks, bet gerai, kad liko nedaug ir kitoje kadencijoje tokios nesąmonės bus atšauktos. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, manau, kad šis įstatymas siunčia dvi žinutes. Pirmoji žinutė yra ta, kad iki šiol mes kalbėjome apie alternatyviųjų degalų didesnį naudojimą, bet nekalbėjome niekur įstatyme, kad kartu turime mažinti ir iškastinio kuro naudojimą, tai yra konkrečiai naftos. Tai čia mes pasakome, įtvirtindami šitą tikslą, kad 39 % sumažinama per dešimtmetį, pasakome, kad mes ne tik plėsime alternatyviuosius degalus, bet mes drauge norime matyti ir mažėjantį naftos suvartojimą. Tai čia vienas svarbus niuansas.
Antras svarbus niuansas yra tai, kad šiaip jau čia nėra kažkas ypač naujo, nes klimato kaitos darbotvarkė, kurią Seime mes esame patvirtinę, yra pagrįsta būtent panašiais skaičiais. Kai Vyriausybė pritarė šiam projektui, ji pritarė būtent pasiremdama savo klimato kaitos darbotvarke, kur ir yra iš principo pasakoma, kad naftos sunaudojimas turi sumažėti 39 %. Tačiau ką padaro kitos šalys ir kam mes norime užbėgti už akių šituo įstatymu? Kovojant su klimato kaita ir šiltnamio dujų išmetimu, nueinama į kitus sektorius, pavyzdžiui, į žemės ūkio, į pramonės, į atliekų sektorius, ir sakoma, kad štai mes sutaupysime kituose sektoriuose šiltnamio dujų išmetimų, bet dėl naftos čia gal tuomet jau galime taip daug nesistengti, nes mes gal kituose sektoriuose geriau pasistengėme. Tai šituo įstatymu mes pasakome, kad mes tokių žaidimų nedarysime, kad mes būtent transporto ir būtent naftos srityse norėtume sumažinti 39 %, kai siekiama mūsų bendros klimato kaitos darbotvarkės ir šiltnamio efekto dujų mažinimo tikslų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Žaliasis kursas neturėtų tapti žaliuoju smegenų plovimu, kaip dažnai linksniuojama Europos institucijose. Tai ne išimtis ir Lietuva. Prabėgo ketveri šios Vyriausybės darbo metai, o ambicija yra nuleidžiama. Ambicija ateinančiam dešimtmečiui. Na, premjeras A. Kubilius labai mėgdavo sakyti prieš išeidamas: planas dvidešimtmečiui, penkiasdešimtmečiui, iki 2050-ųjų ir taip toliau, bet klausimas, ką jūs padarėte. O ką jūs padarėte? Pasirodo, absoliučiai nieko. Elektros galios buvo išdalintos užsienio investuotojų atstovams kažkokiu labai keistu principu, todėl elektromobilių infrastruktūrai, stotelėms steigti nebėra galių, negali galių įsirengti ir fiziniai asmenys, ir įmonės negali, nes tiesiog jau galių nebėra tiek, kad galima būtų greitai įsirengti krovimą įmonės ar individualiose valdose. Tai štai turime tokią situaciją. Tiesiog šiuo kursu buvo pasinaudota, kad RRF 2,2 mlrd., plius dar pasiskolintų 1,8 mlrd. būtų padalinta saviems. O panaudojimas jau vyks per kitą kadenciją, kada jūsų nebebus čia, Seime, labai tikėtina. Todėl manau, kad Valstybės kontrolė aiškiai pastebėjo, kad pažangiųjų degalų kūrimas – absoliutus nulis, vandenilio klausimu – nepasistūmėta, ir dabar kišti pinigus į elektromobilius, kuriuos pakeis vandeniliu varomos transporto priemonės, ypač sunkiojo transporto priemonės, tai yra tiesiog pinigų išmetimas į balą. Todėl siūlau taupyti pinigus ir nustoti mus kvailinti…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). …su žaliuoju kursu. Ačiū. Prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-7 klausimo – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas matote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85: už – 51, prieš – 11, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2939) priimtas. (Gongas)
12.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XI-938 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4027 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XI-938 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4027. Tai yra pateikimo tęsinys. Kviečiu gerbiamą ministrę į tribūną.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai jums šiandieną pristatau Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo pakeitimo projektą. Jis yra parengtas įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į Klaipėdos universiteto tarybos ir senato priimtus sprendimus. Seimo nutarimo projekto tikslas – siekiant Klaipėdos universiteto statuto dermės su minėtu įstatymu ir jį įgyvendinančiais aktais, siūloma pakeisti statutą ir išdėstyti naują redakciją. Iš esmės pagrindiniai dalykai yra tokio galbūt redakcinio pobūdžio, bet ir tai, kad, na, būtų atsisakyta nemažai buvusių perteklinių, dubliuojančių nuostatų, patikslintos pagrindinės veiklos sritys ir rūšys, taip pat Klaipėdos universiteto tarybos ir senato sudarymas, rinkimai, reikalavimai nariams, reikalavimai rektoriui, valdymo organų funkcijos, ginčų nagrinėjimo tvarka ir įvairiausi panašūs dalykai.
Manau, kad turbūt vienas iš tokių naujesnių elementų, kaip žinote, Klaipėdos universitetas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija tapo Klaipėdos universiteto ligoninės dalininkais. Tai tas irgi yra pažymima minėtame statute. Turbūt tai yra tokie pagrindiniai dalykai. Viliuosi, kad Seimas galės greitai apsispręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Ruošiasi D. Kepenis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, na, akivaizdu, kad nuo 2010 metų tas statutas, matyt, yra apsamanojęs ir reikėjo jį tobulinti, bet jūs čia dabar akcentavote, kad sukama daugiau į sveikatos, į medicinos sritį, ir tai atsiranda statute, tačiau ar atsirado kokių nors saugiklių? Vis dėlto mums šis miestas asocijuojasi su jūreivyste, o, kaip žinote, kolega A. Petrošius čia stipriai kovojo, bet nepasisekė ir jūreivystės studijos faktiškai išgaravo į VILNIUS TECH, susijungė… Ar nemanote, kad vis dėlto tas turėjo būti jūsų minimame universitete ir ar neatsirado statute saugiklių, kad vis dėlto būtų grįžtama prie Jūreivystės fakulteto, jūreivystės studijų, kurios anksčiau buvo? Vienas dalykas.
Antras dalykas. Genocido centro čia buvo, žinote, tokių didelių diskusijų, problemų – tarybos atsiradimas. Ar, ministre, jūs dabar, kai dirbate, matote, ar yra tokių, kurie nepatenkinti, kad universitetuose yra tarybos, yra senatas, yra taryba, o Genocido centre buvo didelis… didelių problemų čia? Ar universitetuose nėra problemų, kad yra tarybos? Man rodos, nėra. O kaip jums atrodo?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Stasy. Tai nuo antro klausimo pradėsiu. Nėra pasiekusi tokia informacija, kad būtų kokių nors nusiskundimų dėl struktūros. Jūsų minėtas Genocido centras tikrai gana jautrus klausimas, bet Seimas apsisprendė, Prezidentas įstatymą pasirašė ir, aš manau, tikrai centras pajudės, na, dar tokiu stipresniu keliu. Ir tai bus centrui ne pamaišymas, kaip čia kai kas bando sakyti, bet kaip tik pagalba.
Tai dėl tų nusiskundimų ar nenusiskundimų. Lygiai taip pat nuo to pradėčiau ir atsakydama į pirmąjį klausimą, kad statutas suderintas, savaime suprantama, su Klaipėdos universitetu. Buvo jų noras plačiau aprašyti ten ir rezidentūros galimas studijas, ir kitus dalykus, bet vis dėlto buvo sutarta, kad tai yra kitų teisės aktų turinio dalykas.
Apie jūreivystės studijas, na, bent iki manęs jau paskutiniame turbūt etape tos žinios neatėjo. Irgi žinau tą situaciją, nors nebuvau dar tada ministre, suprantu, kad buvo ir pačioje Klaipėdoje išsiskiriančių nuomonių, ir pačios mokyklos, kuri galbūt norėjo čia su Vilniumi jungtis, universitetas turėjo kitokią nuomonę, bet, mano žiniomis, šiame statute, na, bent iš universiteto lyg ir nebuvo keliamas klausimas. Bet negaliu duoti nukirsti rankos, nes pačioje pradžioje nedalyvavau, paskutiniame etape tokių signalų negirdėjau.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi R. Šarknickas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama ministre, valdantieji, jungdami tris Klaipėdos ligonines ir paversdami universitetą šio junginio lyderiu, šiandieną patyrė didžiulę krizę ir matome, kad situacija kasdien vis gilėja ir niekaip nesprendžiama. Ar galvojate, kad universiteto statuto pataisos padės išspręsti tą krizę? Tai pirmoji mano klausimo dalis. O antroji, buvo manoma, kad Klaipėdos universitetas yra lyderis sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos. Deja, kaip parodė jūsų ketverių metų valdymas, šitai temai nebuvo skiriama jokio dėmesio ir ta sritis užgesinama visiškai. Dėl to universiteto statute nematau jokių naujų dalykų. Ar turite tam atsakymą? Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Pradėčiau atsakydama taip, kad universitetai turi autonomiją, jie apsisprendžia, kokias kryptis renkasi ir kam teikia prioritetus. Dėl ligoninės sujungimo, manau, tai buvo tinkamas žingsnis sustiprinti šį sektorių Vakarų Lietuvoje, Klaipėdoje. Dabar kai kurios problemos, apie kurias mes girdime, svarstytos ir Sveikatos reikalų komitete. Manau, vis tiek anksčiau ar vėliau galbūt bus prieita ir prie kokių kitokių sprendimų. Vis dėlto pokyčių ir Klaipėdos bendruomenė buvo išsakiusi, ir politikai atliepė tuos lūkesčius, kad tas sujungimas buvo matomas kaip pozityvus ženklas. Viliuosi, pavyks eiti tinkamu keliu ir toliau. Statuto pakeitimai susiję ne vien tik su universitetinės ligoninės klausimu, bet ir su Mokslo ir studijų įstatymo mano minėtomis nuostatomis dėl šiokių tokių patikslinimų valdymo struktūroje, valdymo organuose, atsakomybės, ir kituose dalykuose.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi L. Girskienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Visų pirma noriu padėkoti Klaipėdos universiteto fakultetams, kurie ir toliau rūpinasi savo išgyvenimu, nes per paskutinius metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikrai padarė tokių nenaudingų tam tikrų dalykų dėl paties išlikimo, taip, kaip buvo, kai Alytaus kolegija norėjo bendradarbiauti, daryti sutartį ir kad kartu dirbtų su Klaipėdos universitetu. Tada buvo tiesiog nukirpta virvutė ir nutraukta sutartis, ir prijungė prie Kauno kolegijos. Ar nemanote, kad ir toliau yra silpninamas universiteto veiksmas? Ar tas statutas tikrai tiesiog sudeda tuos saugiklius, kad jie gali būti ramūs, gyventi, gyvuoti ir kurti programas? Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Panašiai atsakysiu. Jūs visi trys kartu sėdite ir klausiate ta pačia kryptimi. Kolegos, savaime suprantama, kad suderintas statutas su Klaipėdos universiteto ir vadovybe, ir bendruomene. Svarbiausi dalykai ir jų noru buvo įtraukti. Visokių yra mano pastebėjimų, vienas dalykas, ko norėjo dėl rezidentūros studijų, tai to nėra. Bet dėl paties universiteto, kaip dalininko ligoninės, ir tai, kad, matyt, perspektyvoje tos rezidentūros studijos galbūt galėtų rastis, tai jau čia ateities klausimas. Aš tiktai noriu pasakyti, kad sutarta su universiteto bendruomene dėl tokio teksto, ir viliuosi, kad jie savo irgi numatė poreikius ir tuos svarbiausius dalykus, kas jiems rūpėjo, suguldė į šį statutą.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, ministre. Keičiamo statuto 7.5 punkte yra nustatytas vienas iš tikslų universitetui užsiimti komercine veikla. Noriu paklausti, kodėl atsirado toks poreikis ir ne taip, kad įrašyta į tikslus yra, o ne į galimybes, nes įstatymas lyg ir leistų užsiimti komercine veikla, bet kodėl į tikslus buvo įkelta?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Turbūt man būtų sunku atsakyti į klausimą. Nevaizduosiu, kad žinau atsakymą. Matyt, po pritarimo per diskusiją Švietimo ir mokslo komitete būtų galima detaliau. Arba aš pasitikslinsiu ir grįšiu pas jus su atsakymu. Kadangi pati dalyvavau jau tiktai finalinėse stadijose, tai pačioje diskusijoje galbūt tiek išsamiai neteko dalyvauti. Sakau, pirmiausia tie visi akcentai buvo dedami per sveikatos prizmę. Tai dėl jūsų klausimo turėčiau sugrįžti su patikslinimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Po pateikimo dėl motyvų užsirašė kalbėti kolegos. Kalba A. Petrošius. Motyvai už.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Išties Klaipėdos universitetui per pastaruosius 10 metų teko išgyventi ganėtinai nelengvus periodus. Tikrai nuolat buvo kalbama, kad universitetą reikia uždaryti, prijungti prie kažko, kad universitetas neišsilaikys. Tuomet mes padovanojome ir dar vieną dovanėlę, tai yra Aukštąją jūreivystės mokyklą prijungėme prie VILNIUS TECH universiteto, kas, mano galva, ir ne kartą esu akcentavęs, buvo klaida. Taip padarėme žingsnius, kurie nebūtinai yra naudingi Klaipėdai. Ką rodo šių metų stojimai, tai stojimai į Aukštąją jūreivystės mokyklą yra ir toliau mažėjantys. Neatsirado nei naujų studijų programų, bent jau aš apie jas negirdėjau, nei studijų kokybės ir stojimo kartelė pakilo.
Tuomet turėjome ligoninę, apie kurią iki šiol visi šneka kaip apie klaidingą sprendimą. Sprendimas tikrai nėra klaidingas, ten yra daug iššūkių, bet su tais iššūkiais yra tvarkomasi, situacija tikrai nėra nevaldoma, nepriklausomai nuo to, kad rinkiminiu periodu yra nevengiama politikuoti tais klausimais. Kasmėnesinės apyvartos yra kylančios. Taip, yra tam tikrų personalo persitvarkymų, bet, man atrodo, čia yra kiekvienos reorganizacijos normalus etapas. Rugsėjį galėsime pasižiūrėti tuos kasmėnesinius rezultatus. Neabejoju, kad turėsime, man atrodo, subalansuotą kasmėnesinę situaciją. Ir tikrai tam, kad išspręstume ligoninės situaciją, subalansuotume ir prasidėtų kilimas aukštyn, neprireiks 20 metų, kaip čia kai kuriose priemonėse skambėjo.
Na, ir čia buvo, ko gero, vienas iš nedaugelio reikšmingų sprendimų, kurie naudingi tiek Klaipėdai, tiek Klaipėdos universitetui, tiek visiems pacientams Vakarų Lietuvoje. Nepaisant to, vėl sugrįžome prie Statuto, Statutas – kaip užkeikta. Atrodo, kad būtų uždėta kažkokia nelaiminga ranka, kuomet reikia derinti tokius, atrodo, paprastus dokumentus, kuomet universitetas turi autonomiją, tie procesai stringa. Stringa ministerijoje, stringa įvairiuose koridoriuose ir taip toliau. Tai džiaugiuosi šiandien, kad tą Statutą turime salėje pagaliau, kad galėsime vėl atsisukti į Klaipėdą ir pasakyti, kad vis dėlto žiūrėkite, mes jus girdime ir atliepiame jūsų lūkesčius. Tikrai agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Prieš niekas nenorėjo kalbėti. Gal galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, dėkoju. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: Švietimo ir mokslo komitetas – pagrindinis. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
13.02 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 183 straipsnio pakeitimo ir 184, 185, 186 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIVP-4029 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 183 straipsnio pakeitimo ir 184, 185, 186 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIVP-4029. Tai yra pateikimo tęsinys. Pristatys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, šio projekto parengimo mintis kilo tuomet, kai mes balsavome dėl Seimo rezoliucijos projekto „Dėl miškų išsaugojimo“. Pagal dabar galiojantį Seimo statutą, jeigu trečdalis visų Seimo narių prieštarauja rezoliucijos projektui, jisai nėra priimamas, sudaroma redakcinė komisija ir taip toliau. Bet, suprantama, kaip sudėtinga čia taip sureguliuoti Seimo narių balsavimą, jeigu Seimo nariai mato, kad yra svarbių pasiūlymų, pastabų ir norėtų redaguoti, būtent reikia, kad trečdalis nepritartų, bet ne daugiau kaip pusė. Jeigu netyčia daugiau kaip pusė nepritaria, tiesiog rezoliucijos projektas yra atmetamas, kaip ir įvyko tuo atveju.
Aš nelabai suprantu, kodėl Seimo statute nuo senų laikų yra tokia keista, išskirtinė rezoliucijų priėmimo procedūra. Kai jos priimamos bendru sutarimu be jokių pasiūlymų, žinoma, čia nesvarbu, kaip yra reglamentuota, tiesiog visi balsuojame ir viskas gerai. Bet jeigu yra tam tikrų diskusinių momentų, tai štai kartais susidaro keistos situacijos, kaip ir minėtu anuo atveju, kai du, trys balsai lėmė, nors rezoliucija galėjo būti redaguojama, bet jie lėmė, kad ji buvo atmesta.
Aš siūlau tiesiog šiuo projektu, kad rezoliucijas mes priimtume iš esmės pagal tą pačią sistemą, kaip priimame teisės aktų projektus ypatingos skubos tvarka. Tai yra pateikimas, tai yra ribotas laikas Seimo nariams registruoti pasiūlymus, gali būti skiriamas pagrindinis komitetas pasiūlymams apsvarstyti ir galimybė tą pačią dieną priimti. Man atrodo, kad rezoliucija taip pat yra Seimo aktas ir kodėl čia reikia kažkokių specifinių nuostatų dėl jos priėmimo, kai mes galime pagal tą pačią tvarką, kaip darome priimdami kitus projektus ypatingos skubos tvarka?
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys. Klausia V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Viena, kad toks rezoliucijos priėmimo būdas, koks dabar yra įteisintas, užtikrina lyg ir mažumos teises, o ta rezoliucija gali būti nepriimta tokiu būdu. Kita vertus, ar tokia pataisa nepaskatins daugiau rezoliucijų atsiradimo arba priešingai – ar bus taip, kaip ir miškų atveju, kai buvo viena rezoliucija ir vienai rezoliucijai buvo nepritarta? Ar kita rezoliucija būtų galėjusi atsirasti po pusės metų pagal jūsų pataisą, ar galėtų vėlgi atsirasti tokia pati rezoliucija ir greitai, kaip buvo atsiradusi šiuo atveju?
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl rezoliucijų pateikimo laiko ribojimo aš nieko nesiūlau. Kada gali būti kita panaši rezoliucija pateikta, tai čia palieka, kaip ir dabar yra, visiškai Seimo narių laisvei, kaip jie mato, ar protinga vėl teikti panašią rezoliuciją, jeigu, tarkime, buvo atmesta, bet galbūt ji yra esmingai kažkuo pakeista. Dėl mažumos teisių, na, jos čia yra tokios sąlyginai užtikrinamos, nes jeigu valdančioji dauguma labai nori kažkokią rezoliuciją priimti, tai tvarka, sakykime, mažuma su tuo trečdaliu balsų laikinai sustabdys, bet vis tiek sudarysime tą laikinąją redakcinę grupę, ten kosmetiškai paredaguos valdančiųjų atstovai, turėdami persvarą, ir po dienos kitos vis tiek ta rezoliucija bus priimta. Tai nereiktų įsivaizduoti, kad Seime, kur yra aiški dauguma, kad mažuma čia kažką gali esmingai pakeisti, jeigu dauguma kažko nori. Tas laiko pratęsimas, ką jis labai duoda? Kad tą klausimą ilgiau diskutuojame. Gerai, ir šiuo atveju mažuma gali prašyti pertraukų, ten dar kažko, tai tos tam tikros galimybės ištęsti laiką irgi yra.
PIRMININKĖ. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas Jurgi, aš irgi norėčiau tiesiog paekstrapoliuoti, kas galėtų nutikti, jeigu, tarkime, mes per kadenciją… Aš tikiu, kad Seimo istorijoje buvo dar daugiau tokių atvejų, turėjome gana keistų rezoliucijų, kadangi ir vienas Seimo narys gali tą rezoliuciją paruošti ir pateikti, o priėmus jūsų pataisą, atmetus rezoliuciją, turėtų būti sudaroma redkolegija. Ar nebus taip, kad kiekvienu keisčiausiu atveju, tarkime, pirmadienį paskelbus, nežinau, Marso diena, mes turėsime rinktis rimtais veidais svarstyti? Kas nutiks toms keistoms rezoliucijoms, kurių tikrai pasitaiko Seimo darbe?
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl keistų rezoliucijų atmetimo mano pataisa iš esmės nieko nekeičia. Jeigu Seime dauguma mano, kad rezoliucija iš esmės netinkama, tai pateikimo stadijoje, kaip ir dabar, tiesą sakant, bus net paprasčiau keistą rezoliuciją atmesti, nes iškart pateikimo stadijoje atmesime. Pagal galiojantį šiandien Statutą, kad ir keista rezoliucija, jeigu ji įtraukiama į darbotvarkę, ji svarstoma, diskutuojama, kol galų gale dėl jos balsuojama. Man atrodo, šiuo aspektu, kurį jūs keliate, viskas bus kaip tik racionaliau. Jokios redkolegijos pagal mano rezoliuciją nesudaromos, pagal mano projektą nesudaromos, tiesiog priėmus mano projektą atsiranda galimybė nuosekliai apsvarstyti prasmingus pasiūlymus. Kaip dabar kartais atrodo? Rezoliuciją reikia greitai priimti, bet yra gerų pasiūlymų registruota, tai ką daryti – ar prarasti laiką, eiti į redakcinę komisiją, ar iškart užsimerkus priimti, kai yra tam tikrų trūkumų? Tai tų problemų neliktų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Na, kadangi gerbiamas Jurgis teikė Seimo nutarimo projektą, remdamasis mano teiktos rezoliucijos dėl miškų precedentu, tai aš tikrai negaliu nepritarti. Turiu pasisakyti už ir manau, kad šiaip, eidami parlamentarizmo keliu, brandaus parlamentarizmo keliu, mes turėtume mažinti įstatymų pakeitimų skaičių ir didinti Seimo pozicijų, rezoliucijų skaičių. Tai nėra nieko blogo, nes jeigu mes pažiūrėtume, kaip funkcionuoja, pavyzdžiui, Europos Parlamentas, tai ten turbūt didžiąją, liūto dalį sprendimų sudaro būtent rezoliucijos, tai yra tam tikros pozicijos vienu ar kitu tarptautinės ar vidaus politikos klausimu. O mes čia štampuojame įstatymus kartais per greitai, per daug ir kiekviena kadencija vis viršija buvusios kadencijos rekordus pagal priimtų ir pakeistų įstatymų skaičių. Tai šiuo atveju ši kadencija nebus kuo nors išskirtinė, todėl kokybiškesnis darbas su rezoliucijomis, manau, yra geras kelias ir mes turėtume tam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Prieš niekas nenori kalbėti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
13.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4063 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar yra dar keli rezerviniai klausimai, mums likę šios dienos darbotvarkėje. Rezervinis 1 klausimas – projektas Nr. XIVP-4063. Kviečiu J. Razmą į tribūną, kad pristatytų Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. XIVP-4063.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš gerą valandą kaip tik prisiekė Seimo narys, kartu ir ministras K. Starkevičius. Kaip žinome, jis šiuo metu dar yra ir Ekonomikos komiteto pirmininkas. Ministro pareigos yra nesuderinamos su komiteto pirmininko pareigomis, todėl siūloma šiuo projektu K. Starkevičių išbraukti iš Ekonomikos komiteto pirmininkų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas nenori paklausti. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir priėmimo stadija. Užsirašiusių dėl motyvų taip pat nėra. Apsispręskime balsuodami dėl rezervinio 1 klausimo – projekto Nr. XIVP-4063. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Atsiprašau, padariau klaidą, anuliuoju balsavimą. Kadangi priėmimo stadijoje buvo du straipsniai, tai yra priėmimas pastraipsniui. Ar būtų galima 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir dabar (dar kartą pakartoju: dėl motyvų niekas neužsirašė) balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-4063.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 5. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4063) priimtas. (Gongas)
13.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4065 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4065. Vėlgi kviečiu J. Razmą, kad pristatytų šį pakeitimą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visiškai formalus nutarimo projektas. Tiesiog Seniūnų sueigos narių sąraše ties A. Vyšniausko pavarde būtų parašyta ne frakcijos seniūnas, o frakcijos narys, nes, kaip žinome, jis atsistatydino iš frakcijos seniūno pareigūnų.
PIRMININKĖ. A. Skardžius norėtų paklausti. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pirmasis vicepirmininke, norėčiau, kad jūs vis dėlto paaiškintumėte motyvus, kodėl ketverius metus vadovavęs Konservatorių frakcijai, valdančiajai didžiajai frakcijai, žmogus ėmė ir atsistatydino?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs klystate, kad ketverius metus vadovavo. Kaip žinote, dar visiškai neseniai frakcijai vadovavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Čia kaip tik galima priešingai klausimą kelti, kodėl tiek trumpai vadovavęs atsistatydino, bet, man atrodo, visi suprantame aplinkybes. Kol neišsiaiškinta dėl prokuratūros pareikštų įtarimų, natūralu, kad A. Vyšniauskas padarė teisingą žingsnį atsistatydindamas ir iš frakcijos seniūno, ir iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių.
PIRMININKĖ. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Jurgi, ar čia yra teisinė ekvilibristika ir mes dar ką nors svarstysime vėliau, ar, pagal tai, kaip jūs pristatote klausimą, A. Vyšniauskas lieka seniūnų sueigoje?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, Seniūnų sueigoje lieka, ir čia aš nematau jokių problemų. Būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu, suprantame, yra visai kas kita, čia yra tame komitete teisėsaugos, prokuratūros parlamentinė kontrolė, tai žmogus atsistatydina iš tokios struktūros. Seniūnų sueigoje mes svarstome darbotvarkes, tai čia aš nemanau, kad yra kokių problemų. Jeigu frakcija manys, kad kas nors kitas gal turėtų atstovauti, tai vėliau spręs, ką išrinksime seniūnu, galbūt tas lems pakitimus, matysime.
PIRMININKĖ. Daugiau paklausti norinčiųjų nėra, tačiau dėl motyvų užsirašė A. Skardžius, kuris kalbės prieš. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Tikrai nesupratau dabar kolegos gerbiamo Jurgio atsakymo į pono G. Surplio užduotą klausimą. Dabar Seniūnų sueigoje atstovauja frakcijų lyderiai, jie juk išsako frakcijos nuomonę. Suprantu dabar, man teko turbūt ne vienus metus, gerbiamas Jurgi, žinote, atstovauti ir Seniūnų sueigoje, ir Valdyboje, tačiau nesuprantu, kaip dabar jūs viena ranka lyg pagrūmojate nu nu nu A. Vyšniauskui, o kita ranka jį glostote neva už gerus darbus – jūs paliekate jį atstovauti frakcijai Seniūnų sueigoje. Juk A. Vyšniauskas buvo toks teisingas žmogus. Turbūt toks kaip ir A. Vrubliauskas, ir daugelis kitų, ir gerbiama M. Navickienė – tiesiog dėk prie širdies ar prie žaizdos, kaip Lietuvos liaudis sako, tokia. Tačiau, kaip matote, gyvenimas yra gyvenimas ir nutiko tas gyvenimas, žmogus dabar patrauktas. Suprantu, jūs čia tik formaliai jį patraukėte, bet poną A. Vyšniauską paliekate atstovauti jūsų frakcijai. Tikriausiai nepadarėte jokių išvadų, čia tik žaidimas dėl akių, nes rinkiminis metas. Jis kandidatuoja ir Marijampolės vienmandatėje nuo jūsų partijos kaip iškilus asmuo. Nereikėtų turbūt veidmainiauti čia, parlamentinėje salėje, gerbiamas Jurgi, ir viena ranka baudžiant, kita glostyti. Todėl pasisakau prieš jūsų siūlomą nutarimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo nutarimo „Dėl Seniūnų sueigos sudarymo“. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 96: už – 70, prieš – 10, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų po svarstymo? Nėra užsirašiusiųjų. Balsuokime.
Balsavo 95: už – 69, prieš – 6, susilaikė 20. Po svarstymo pritarta.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimo? Ačiū, pritarta.
Motyvai priėmimo stadijoje. Gerai, nėra užsirašiusių. Taigi apsispręskime balsuodami.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96: už – 70, prieš – 6, susilaikė 20. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4065) priimtas. (Gongas)
13.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4062, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4064 (pateikimas)
Toliau rezervinis 3-1 ir lydimasis. Vėlgi kviečiu J. Razmą į tribūną. Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4062 ir lydimasis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip jau minėjau, A. Vyšniauskas pasisakė už tai, kad būtų išbrauktas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių. Šiandien frakcijoje sutarėme, kad esant R. Petrauskienės pageidavimui tapti Ekonomikos komiteto nare, jis vietoje jos galėtų tapti Socialinių reikalų komiteto nariu. Tai toks nutarimo projektas ir yra teikiamas. Taip pat šiame nutarimo projekte dar tikslinama L. Mogenienės pavardė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas Jurgi, prašom pasakyti, ar neplanavote iš opozicijos paimti? Mes turime. Ekonomistas, kuris atėjo, galėtų lygiai taip pat įnešti per tą laikotarpį didelį indėlį į Ekonomikos komitetą. Tai ar nemanėte, kad dabar pakeisdami jūs?.. Ir ką planuojate, dar norėtųsi išgirsti, ką planuojate į komiteto pirmininkus, nes dabar ir pirmininko nebelieka?
J. RAZMA (TS-LKDF). Komiteto pirmininko klausimo mes šiandien frakcijos posėdyje dar nesprendėme. Iki kito Seimo posėdžio, aš tikiuosi, bus apsispręsta, bus suderinta koalicijoje ir komitetas galės jau su nuolatiniu vadovu dirbti. Dabar viskas čia gana greitai, laikotarpiu tarp sesijų, tai kartais tenka padaryti pauzes.
13.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4062 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į Seimo narės klausimą. Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta.
Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo taip pat nėra užsirašiusių. Priėmimo stadija, priėmimas pastraipsniui. Atsiprašau, svarstymo stadijoje galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento redakcinė pastaba. Tiesiog yra siūloma paredaguoti, išbraukti žodį „reikalų“ ir palikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, pritarti? Ačiū, pritarta. Ir 5 straipsnis taip pat be pasiūlymų. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų priėmimo stadijoje užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 98: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 10. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4062) priimtas. (Gongas)
13.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4064 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar turime apsispręsti dėl lydimojo. Pateikimo stadija. Kadangi gerbiamas Jurgis pateikė abu, ir lydimąjį, tai nėra norinčių paklausti dar atskirai. Dėl motyvų užsirašiusiųjų taip pat nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Atsiprašau, dabar taip, dar motyvai. A. Širinskienė nori kalbėti prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Vis tiek, kolegos, aš tai siūlyčiau pamąstyti, ką mes čia darome, perskirstydami komitetus ir A. Vyšniauską paskirdami į komitetą, kuris yra ekonominės paskirties. Mes žmogų, kuris galimai įtariamas dėl to, kad tiesiog padarė valstybei 2 tūkst. eurų nuostolį, paskiriame į komitetą, kuris yra ekonomikos komitetas, ir ten jis skirstys kur kas didesnes lėšas. Aš siūlyčiau pasirinkti, matyt, kitus komitetus, ne tuos, kurie yra biudžetiniai, ne kokius socialinių reikalų, ne ekonomikos, bet tiesiog paskirti ten, kur nėra šitokių lėšų.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša – motyvai už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš kolegei noriu trumpai atsakyti, kad pasižiūrėkite į kokį komitetą eina, būtent ne į Ekonomikos.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Siūlyčiau kolegoms pasižiūrėti į „Sodros“ biudžetą, kiek tai milijardų yra. Dabar ir toliau vartys gerbiamas A. Vyšniauskas milijardus atsisėdęs. Tad, kolegos, nejuokinkite, ką? Siūlyčiau jį skirti į Kultūros komitetą.
PIRMININKĖ. Atkreipiu dėmesį, kad svarstome klausimą dėl komiteto narių skaičiaus, per ankstesnį balsavimą jau apsisprendėme dėl komiteto. I. Šimonytė – motyvai už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad jau jūs patys juokiatės iš to, ką kalbate, nes tarsi komiteto nariai jums negalėtų papasakoti, kad joks komiteto narys neskirsto „Sodros“ biudžeto. Nekalbėkime vis dėlto absurdiškų dalykų, nes gal kas nors, klausydamas šitų kalbų, dar ims ir patikės. O įvardindamas Kultūros komitetą, jūs tiesiog numenkinate kultūrą, nes turbūt duodate suprasti, kad čia kažkaip kažkas nesvarbaus ar nežinau.
PIRMININKĖ. K. Mažeika – motyvai prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Tikrai, nenorėdamas nieko sumenkinti, manau, kad tikrai Andrius turėtų pabaigti tuo, kuo pradėjo, tai Kaimo reikalų komitetu. Pasikeitus ministrui, manau, galėtų pamatyti, kaip reikia iš tikrųjų dirbti. Tikrai, premjere, nemenkinant žemės ūkio, manau, kad vis dėlto tai turbūt būtų geriausias sprendimas, o dėl visa kita turbūt Seimui apsispręsti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-4064. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 101: už – 66, prieš – 4, susilaikė 31. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4064) priimtas. (Gongas)
13.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Andrių Vyšniauską patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIVP-4066(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar grįžtame prie 1-10 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Andrių Vyšniauską patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projekto Nr. XIVP-4066. Pranešėjas – J. Razma. Prašom. V. Bakas – per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, pasirodo, iki šiol neveikė mano balsavimo sistema ir man nepavyko balsuoti dėl visų projektų. Bet aš čia daugiau kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl formalių dalykų, kad posėdyje dalyvavau.
PIRMININKĖ. Jūs dėl protokolo savo apsisprendimus perdavėte. Gerai, ačiū. Prašau. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, praėjus valandai ar daugiau po generalinės prokurorės pranešimo mes turime sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją pagal proporcinį frakcijų atstovavimo principą. Seniūnų sueiga pasiūlė sudaryti komisiją iš 11 narių. Tas ir yra siūloma šiuo nutarimo projektu. Frakcijos pateikė savo atstovus. Suprantama, po to būtų paskiriamas komisijos pirmininkas ir nustatoma komisijos darbo pabaigos data. Datą, ko gero, galėtume ir dabar įrašyti, tai būtų ši diena. Kai mes priimsime šį nutarimą, būtų kokio pusvalandžio pertrauka, per ją komisija, man atrodo, yra pajėgi atlikti tą pareigą, nes pats Seimo narys prašo, kad imunitetas jam būtų panaikintas. Priėmimo stadijoje dėl šio nutarimo projekto, prieš priimdami 3 straipsnį dėl komisijos pirmininko, mes turėsime padaryti nedidelę pauzę. Komisijos nariai susirinks ir pasiūlys komisijos pirmininką, bet tam, manau, nebūtina stabdyti Seimo posėdžio. Čia tiesiog techniškai galima tai išspręsti. Tai toks nutarimo projektas ir tokia mano paminėta darbo tvarka yra siūloma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Skardžius.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti: jeigu pats Seimo narys prašosi, kad būtų atimta neliečiamybė, kam formuoti tą komisiją? Mes atimame daug laiko, kam šis toksai, nežinau, ar spektaklis, ar dar kažkas tokio reikalinga? Iš esmės juk pats Seimo narys prašo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai pritariu jūsų pastabai, bet šiandien Statute nėra išskirti atvejai, kai pats Seimo narys prašosi ar kai nesutinka. Bet aš sutinku su jūsų mintimi, kad esant tokiai situacijai, kai pats Seimo narys sutinka su tuo mandato netekimu, mes galėtume Seimo statute padaryti pakeitimus, kad būtų labai trumpos procedūros: generalinės prokurorės pranešimas, jeigu pageidauja, žodis Seimo nariui ir balsuojame. Tai būtų gal logiškiau tokiose situacijose. Dabar ta valandos pertrauka, komisija, na… Bet toks yra šiandien Statutas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš, kolega, norėjau paklausti: kiek dar esate, frakcija, per tą kadenciją prikaupę skeletų spintose ir ar neplanuojate dar kokio imuniteto panaikinimo šią vasarą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip jūs suprantate, kaip suprantu, jūs įsivaizduojate, kad mes čia kažką kaupiame ir prieš rinkimus prieš save išmetame, kad esame tokie sadomazochistai. Tikrai, patikėkite, taip nėra, jūsų fantazija čia jau be komentarų.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadijoje diskutuoti niekas neužsirašė. Ar užsirašė? Ne, neužsirašė. Dėl motyvų svarstymo stadijoje užsirašiusių nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Tai yra išvardinta komisijos sudėtis. Aš perskaitysiu, kurie Seimo nariai siūlomi į šią komisiją: D. Asanavičiūtė, D. Gaižauskas, I. Haase, L. Jonaitis, P. Kuzmickienė, R. Lopata, L. Nagienė, A. Petrošius, J. Pinskus, T. V. Raskevičius ir A. Skardžius. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 klausimas yra dėl komisijos pirmininko. Taigi darome pertrauką. Norėčiau skirti 5 minutes komisijai, kad išsirinktų pirmininką, ir skelbiu techninę pertraukėlę. Posėdžio techninė pertraukėlė. Po 5 minučių mes susirenkame vėl, tęsime posėdį, jau žinosime komisijos pirmininką.
Nori K. Masiulis dar kažką pasakyti? Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš poniai A. Širinskienei norėjau tik pasakyti. Vienas skeletas buvo Seime, jo pavardė – R. Žemaitaitis. Potencialus skeletas komisijai, bet kažkur jis ten išnyko. Gal jūs žinote kur?
PIRMININKĖ. Skelbiu techninę pertrauką. 13 val. 40 min. pratęsime posėdį.
Pertrauka
13.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Andrių Vyšniauską patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIVP-4066(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, baigėsi techninė pertraukėlė, grįžtame prie nutarimo svarstymo. Dabar 3 straipsnis, susirinkusi komisija paskyrė A. Petrošių komisijos pirmininku. Ar galima pritarti bendru sutarimu 3 straipsniui? Pritarta, ačiū. Dar 4 straipsnis – pavesti komisijai tyrimą atlikti iki 2024 m. rugpjūčio 13 d., tai yra per šios dienos posėdį. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ir 5 straipsnis – nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Apsispręskime balsuodami. Dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4066) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, dabar komisija susirinks ir svarstys klausimą, o mes galėtume Seimo narių pareiškimus… beje, skirti laiką pareiškimams. Jeigu yra užsirašiusiųjų, pasitikrinkime. Penki netgi. Gerai. R. Šarknickas. Ruošiasi V. Valkiūnas. Susirinksime į posėdį vėliau, 14 val. 30 min.
14 val. 30 min. apsvarstysime klausimą dėl neliečiamybės.
13.41 val.
Seimo narių pareiškimai
R. Šarknicko nematau salėje, taigi kviečiu V. Valkiūną, jeigu R. Šarknickas grįš, galės ateiti į tribūną vėliau.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiamieji, turime dirbti žvelgdami į ateitį, o ne praeitį, yra posakis, kad kariuomenė ruošėsi praeitam karui, tai ir mes tankiai Seime priimame įstatymus žiūrėdami į praeitį, o ne į ateitį. Dabar daug kalbama apie komisarus, tokia nuomonė, tai taip ir Seimo darbas, ir Prezidento veikla – į ateitį. Žiūrėdami į tai, ko dabar norime, siūlome į Europos komisarus. Noriu priminti, visi turbūt prisimenate, kaip sveikatos ministrą V. Andriukaitį, kuris bandė sutramdyti farmaceptų mafiją, greitai išsiuntė į komisarus Briuselyje. Į Europos Sąjungos komisaro postą turime rinkti ne nueinančių nevykėlių koalicijos atstovą, bet turi būti prizas tam, kas laimės kitus Lietuvos Seimo rinkimus, kas prisieks kovoti su energetikų, kelininkų, farmaceptų mafijomis, prizas tiems asmenims, kuo daugiausia pasitikės rinkėjai, kam išreikš pasitikėjimą. Tai, mano nuomone, būtų vienas iš darbų, sugrąžinant sąžinę ir teisingumą į Lietuvą.
PIRMININKĖ. Taip, norėčiau pakviesti A. Vinkų į tribūną. Ruošiasi V. Ąžuolas. Nematau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pirmiausia noriu labai padėkoti švietimo ministrei, pirmą kartą tenka tokia garbė, kad toje sunkioje situacijoje kalbant dėl mokyklų reorganizacijos, kai 10 klasėje, pereinant į 11-ą, buvo reikalaujama, kad būtų 21 vaikas, kas neįmanoma praktiškai rajonuose ir būtų apsunkinę tėvų likimą, vaikų sveikatą ir panašiai. Ministre, jūs padarėte ryžtingą žingsnį ir prašau jūsų perduoti ir tėvų komiteto padėką ir Ministrei Pirmininkei, be jos jums būtų irgi turbūt ne taip paprasta, bet jūsų ryžtas labai daug ką reiškia. Ačiū.
Antras klausimas. Mes jau kreipėmės į jus, ministre, ir raštą parašė Skuodo meras ponas S. Gutautas. Noriu kartu pono V. Ąžuolo ir savo vardu, mes abu tame krašte, perskaityti tokį kreipimąsi.
2024 metais įsigaliojo nauja priėmimo į profesines mokyklas tvarka. Priėmimo kvotos paskirstytos ne mokykloms, bet pagal profesinio mokymo sritis apskritims. Skuodo amatų ir paslaugų mokykla priklauso Klaipėdos apskričiai. Mokyklos taryba dar 2023 metais, praeitų metų pabaigoje, numatė mokyklos galimybes ir pajėgumus, kokios profesinio mokymo programos teks priėmimo sistemai. Mokykla labai atsakingai įvertino ir pasitvirtino priėmimo planą.
Kaip ir kiekviena profesinio mokymo įstaiga, taip ir Skuodo amatų ir paslaugų mokykla aktyviai reklamavo profesinio mokymo programas, profesinio mokymo ir karjeros galimybes. Mokykla per priėmimo laikotarpį užpildė visas numatytas grupes ir viršijo rentabilumo ribas. 12 mokinių, pasibaigus pagrindiniam priėmimo laikotarpiui (sakykime, kirpėjų grupės stojantieji, prašymų buvo 14), gavo pranešimus (ir kiti iš LAMA BPO sistemos), kad pakviesti mokytis profesijos negali, nes mokykla nesurinko reikiamo mokinių skaičiaus.
Tiesiog meluojama, tiesiog pateikiama dezinformacija, ar jie tiesiog neskaitė šito dalyko, ar jie nesidomėjo? Skuodo amatų ir paslaugų mokykla nutolusi nuo artimiausių profesinio mokymo įstaigų per 50 kilometrų, yra vienintelė galimybė mokiniams įgyti profesiją arti namų. Manoma, kad mokiniai turėtų konkuruoti apskrityje bent nuo rentabilumo ribos.
Prašome, gerbiama ministre, peržiūrėti šitą jų sprendimą ir, jeigu galima, atsakyti į klausimus. Ar nauja priėmimo tvarka nežlugdo rajonuose esančių profesinio mokymo įstaigų, kurios, turėdamos profesionalius profesijos mokytojus, kokybišką profesinio mokymo bazę ir surinkusios rentabilią grupę, negali mokyti mokinių? Nuostabi ta mokykla yra, tvarka, pedagogų atsidavimas. Kodėl LAMA BPO sistema neteisingai informuoja stojantįjį? Kaip planuoti mokymą mokyklai ir kaip planuoti savo mokymąsi mokiniams, neturint jokių garantijų, nors ir būtų surinkta rentabili grupė? Ar neplanuojama peržiūrėti naujos priėmimo tvarkos? Prašome, gerbiama ministre, dar kartą kreipiuosi į tamstą, peržiūrėti ir atsakyti į šituos klausimus. Manome, kad ši agentūra klysta ir nėra gerai įsigilinusi rajonuose į šitą situaciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Antanai. Matau, kad R. Šarknickas grįžo į salę. Kviečiu į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mieli Lietuvos žmonės, kolegos, Vyriausioji rinkimų komisija baigė partijų registraciją. Partijos į savo sąrašus kandidatus susidėliojo pagal tik joms vienoms suprantamus prioritetus. Juose galima pamatyti visko – ir aktyvių veikėjų, ir ne veikėjų. Šiuo atveju reikėtų suprasti, kad čia tik politika ir tikrai nieko daugiau. Tai tokia ta sąžinė, kuri neturi nieko bendro su gražiomis kalbomis ir pažadais. Labai tikėtina, kad skandalų po spalio 13 dienos bus ne ką mažiau nei dabar, nors tikrai norisi tikėti, kad klystu. Duok Dieve.
Kaip matome, Lietuvoje vėl atsirado naujų politinių judėjimų, kurie jau spėjo įsivelti į tarpusavio rietenas, vienas kito žeminimą, purvų pilstymą, ir ta nesantaika tik auga. Bežiūrint kyla daug retorinių klausimų: ar šios naujos partijos atneš ką nors naudingo Lietuvai? Ar naujame Seime vėl vyraus konfliktai ir peštynės, užgožiančios darbą Tėvynei ir Tautai, kurios vertybės ir orumas dažnai lieka paminti? Ar ir toliau viršų ims politinės prekybos interesai, kuriems nepavykus bus ieškoma naujų būdų susidoroti? Pasak signataro A. Endriukaičio, jo knygoje tai yra politinis pardavimas ir daryk, ką tu nori. Deja, tokia, matyt, kultūra, kuri niekaip neišraunama su šaknimis. Bet gal ateis ta karta, tie žmonės, kurie nuvalys dėmes nuo motulės Lietuvos apdaro.
Lietuva, mūsų senolė Motina, dabar patiria didžiulį spaudimą keistis. Ją norima pervilkti moderniais auksiniais rūbais, kuriuos liberalios valdžios atstovai laiko madingais ir šiuolaikiškais. Jiems juk mažai terūpi lietuvių kalba ir mūsų žemė, kurioje gimė mūsų tauta. Lietuva – šalis, niekada neužkariavusi kitų, bet išaugusi iš mūsų protėvių darbo, kovos ir dvasios. Ši dvasia buvo perduota iš kartos į kartą. Už ją atiduota tiek daug aukų ir dvasios, išgyventi karai ir tremtys. Ir nors ši dvasia dar gyva, ji pavojuje dėl pastaraisiais metais įsigalėjusios liberalios valdžios politikos. Atrodo, kad ši valdžia, menkindama asmenybes, nori pakeisti Lietuvos veidą, tuo slėpdama savo pačios dėmes: ministrų skandalai, brangios vilos karo metu, pedofilijos skandalai, prabangūs Lietuvos banko automobiliai, įsigyti už mokesčių mokėtojų pinigus, o kur dar „Igničio“ manipuliacijos su elektros vartotojais, poetų, kunigų menkinimas? Visa tai tik keletas pavyzdžių, kaip mūsų Tautos vertybės ir tradicijos yra išduodamos. Negi per Dainų šventę matėme, kaip politikas stengiasi perrašyti istoriją. Pavyzdžiui, S. Nėries eilės „Kaip žydėjimas vyšnios“ priskiriamos kitiems jas atliekant. Tiesiog nutylėta poetės pavardė. Taip, gal Salomėja turi dėmę, bet meluoti per didžiąją Dainų šventę, kai jai sukanka 100 metų, kad autorius yra kitas, o ne ši poetė, tai yra tikrai nepadoru, tai tikrai buvo galima minioje jausti didžiulę gėdą.
Seime ir toliau begėdiškai ir atvirai diskutuojama apie narkotinių medžiagų legalizavimą. Maža to, kad taip nuodijamas mūsų jaunimas, tai yra prilyginama progresui. Baisiau nei baisu. Vėlgi retoriškai klausiu: kuo gi taip nusikalto mūsų senolė Motina Lietuva ir jos vaikai? Negi neužtenka Matuko istorijos, kuri turėjo tokią pabaigą tik dėl nuožmių tėvų gyslomis tekėjusio narkotinėmis medžiagomis užteršto kraujo? Kaip būsimieji tėvai elgsis su savo vaikais? Kokia kalba tie vaikai kalbės? O gal jie bus auginami tam, kad Lietuva pavirstų į vieną didelę Amsterdamo gatvę, kurioje, beje, jūsų žiniai…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …jau yra draudžiama vartoti žudančius svaigalus? Baigiu, Pirmininke.
Motina Lietuva užaugino ne tik mūsų protėvius, bet ir jus, kurie ją skriaudžiate ir bandote perrengti svetimu rūbu, išdarkydami mūsų kalbą, bandydami įteisinti narkotines medžiagas. Kur buvote paauglystėje per Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos, literatūros pamokas? Turbūt tikrai ne mokykloje? Liko du mėnesiai iki Seimo darbo pabaigos. Aš prašau visų jūsų: tik nesumindžiokite visiškai Lietuvos širdies. Dažnai kartoju, pakartosiu vėl: mūsų Tėvynė – mūsų atsakomybė. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. V. Ąžuolo nematau salėje. Taigi visi Seimo narių pareiškimai yra išsakyti. Grįšime po techninės pertraukėlės 14 val. 30 min. į Seimo salę tam, kad apsvarstytume likusį klausimą.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, grįžtame į posėdį po techninės pertraukos, tačiau noriu paprašyti dar 10 minučių pertraukos, nes dar nėra registruotas nutarimas. Perkalbėjome su komisija, kad už 5 minučių bus registruotas, ir 14 val. 40 min. galėsime tęsti darbą. Prašau dar 10 minučių kantrybės. Ačiū. 14 val. 40 min. tęsime Seimo posėdį.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Kolegos, posėdį tęsiame, bet dar kartą darome techninę pertrauką, nes komisijos diskusija užsitęsė. Siūlau dar 10 minučių padaryti ir jau tikrai tuomet turėsime viską įregistruota. Negąsdinu, tiesiog informuoju. Matyt, ilga diskusija užsimezgė. 14 val. 50 min. jau tikrai grįšime prie klausimo.
Pertrauka
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Andrių Vyšniauską patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-4070 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu komisijos pirmininką A. Petrošių į tribūną, jis pristatys Seimo nutarimą. Tuomet jau pagal specialią procedūrą svarstysime jį toliau. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Tyrimo komisija atliko jai pavestą funkciją ir priėmė sprendimą sutikti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Vyšniauskas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar būtų kitaip suvaržyta jo laisvė. Taip pat parengtame nutarime yra nurodyta, Seimo nutarime yra nurodyta, kad komisija darbą baigė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Gedvilas. Ruošiasi A. Skardžius.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų jūs neinformavote, kokiu rezultatu buvo pritarta, ar buvo kokių nors kitų siūlymų iš komisijoje dalyvavusių narių. Aš labai tikiuosi, kad visi balsuosime už, tačiau akivaizdu, kad tuo bėdos tikrai nesibaigė. Nors A. Vyšniauskas buvo išbrauktas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąrašo, partija nedviprasmiškai leido suprasti, kad rems jį kaip nepriklausomą kandidatą ir sudarys jam galimybę apginti savo pozicijas ir pasiaiškinti rinkėjams. Ar teisinga, kad dalyvaudamas rinkimuose turės teisinę apsaugą ir taip galimai vilkins procesą? Ar nemanote, kad reikia dar sudaryti visiems Seimo nariams prieigą prie medžiagos ir ją išviešinti? Kaip planuojate spręsti šiuos klausimus? Tai, sakykime, tokie būtų tęstiniai klausimai dėl to paties žmogaus.
PIRMININKĖ. Laikas.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gerai. Aš, kaip tyrimo komisijos atstovas, galiu pasakyti, kad į daugumą klausimų negaliu atsakyti, nes nesame teisminė institucija. Tyrimo komisija atliko darbą pagal jai pavestas funkcijas, tai yra Statutas numato, kokius sprendimus mes turime priimti. Į klausimą, ar buvo kitų pasiūlymų, tai papildomų statutinių pasiūlymų, kurie būtų komisijos darbas, sulaukta nebuvo. Sprendimas buvo priimtas vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Neišgirdau iš asmens, Seimo nario, kuriam pareikšti įtarimai, atsakymo į mūsų klausimą. Jūs irgi, kaip komisijos pirmininkas, nors ir komentavote visus klausimus ir pasisakymus, ne tik pirmininkavote šiam posėdžiui, kaip jūs manote, ar asmeniui, kuriam 19 epizodų inkriminuojami nusikaltimai, ne dėl vieno pareikšti įtarimai, ir jūs, sakykime, taip žvelgiate į šį procesą lyg nieko tokio. Kažkada Seimo nariai prisiėmė atsakomybę, tas pats V. P. Andriukaitis ir V. Kvietkauskas, ir A. Vidžiūnas padėjo mandatus ir tiesiog pasitraukė iš Seimo. Kodėl jūs nemanote, kad ponas A. Vyšniauskas galėtų atsisakyti to mandato ir pradėti viską nuo balto lapo? Jis juk atėjęs į Seimą yra fuksas, bet elgiasi taip, lyg būtų šventesnis už Romos popiežių.
PIRMININKĖ. Laikas.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Norėčiau atkreipti dėmesį ir pakartoti, kad aš nesu ponas A. Vyšniauskas, esu komisijos pirmininkas, tai kaip komisijos pirmininkas tikrai nesiimu vertinti elgesio variantų. A. Vyšniauskas priėmė sprendimą ir mes atlikome procedūrą pagal neliečiamybės panaikinimą, visą Statute numatytą procedūrą. Kaip jau minėjau, komisija ir Seimas, kada sprendžia neliečiamybės atėmimo klausimą, vis dėlto apsiriboja generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Visi šitie dalykai, kuriuos minėjote, peržengia šitas ribas ir tikrai nematau nei poreikio, nei labai įsivaizduoju, ką galėčiau atsakyti, nes, kaip minėjau, nesu ponas A. Vyšniauskas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Audriau, sveikinu jus politinės karjeros pabaigoje pasiekus viršūnę, tai yra tapus pirmininku. Tai ir kreipiuosi į jus kaip į pirmininką. Sakėte, kad kitų statutinių pasiūlymų nebuvo. Ar būta nestatutinių pasiūlymų?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Tai buvo pasiūlymai, kuriuos įgarsino ponas A. Skardžius, o visai neseniai, pamąstymų forma, kad galbūt buvo galima apskritai atsisakyti mandato. Šitas klausimas negalėjo būti svarstomas tyrimų komisijos.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pagal šią procedūrą, dėl motyvų po pateikimo nėra, balsavimo taip pat nėra. Einame į svarstymo stadiją. Svarstymo stadijoje, kolegos, atkreipiu dėmesį, kad, svarstant Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, diskusijoje dėl neliečiamybės atėmimo dalyvauja tyrimo komisijos pranešėjas, tai yra pirmininkas. Ar dar norėtumėte dalyvauti? Jau pasisakėte. Seimo narys, kurio asmens neliečiamybės klausimas sprendžiamas. Gerbiamas Andriau, jūs norėtumėte pasisakyti? Prašom. Kol Andrius eina į tribūną, pasakysiu, jog dalyvauja po du Seimo narius, kurie pasisako už ir prieš. Tai galite užsirašyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai prašau panaikinti mano neliečiamybę ir leisti toliau gintis teisinėmis priemonėmis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip ir sakiau, du Seimo nariai, kurie norėtų pasisakyti už, ir taip pat du, jeigu yra tokių, kurie norėtų pasisakyti prieš. Tačiau užsirašiusiųjų nėra. (Balsai salėje) Leido. Tikrai, tokia galimybė buvo sudaryta ir dar dabar yra. Gerai, užsirašiusiųjų nėra. Taigi einame į priėmimo stadiją. Priėmimo stadijoje motyvai už ir prieš. Nėra užsirašiusių. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Atsiprašau, stabdau balsavimą. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 98: už – 97, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4070) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo, prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Prieš tai vykusiame balsavime nesuveikė mano sistema ir dėl to nerodo balso už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl protokolo – D. Šakalienė, pažymėsime. Baigiame neeilinę sesiją.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Posėdis ir sesija baigti. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.