LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 413
STENOGRAMA
2020 m. birželio 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Sveiki, gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
14.00 val.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – Generalinio prokuroro E. Pašilio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį). Kviečiame gerbiamą E. Pašilį į tribūną.
E. PAŠILIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
E. PAŠILIS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, vadovaudamasis Seimo statuto 209 straipsniu, atsakau į šių metų gegužės 22 dieną pateiktus grupės Seimo narių klausimus. Pateiktų klausimų skaitymas visa apimtimi išnaudotų visą skirtą laiką, todėl atsakinėdamas nurodysiu tik pačią to klausimo temą bei pagrindinius akcentus.
Pirmu klausimu Seimas teiraujasi apie viešai tam tikrų asmenų skelbiamus teiginius, neva dalis ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų, vykdydami savo tarnybines pareigas… (Balsai salėje) …klastoja ikiteisminių tyrimų bei kitus duomenis. Kaip vienas iš pavyzdžių, minima baudžiamoji byla dėl buvusio Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo ir UAB „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos nario R. Adomavičiaus kyšininkavimo, už kurį, priminsiu, jis buvo nuteistas galutine neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.
Atsakydamas į klausimus, pateiktus kartu su įžanginiu komentaru, visų pirma turiu pasakyti, kad viešai paskelbtų teiginių negalima automatiškai prilyginti nustatytam faktui ir neginčytinai tiesai. Galiu pateikti ne vieną pavyzdį, kai viešai pateikiama ir aptarinėjama tik dalis kažkam naudingų duomenų ir taip visuomenei formuojamas ganėtinai nuo realybės nutolęs vaizdas. Tas pats pasakytina apie klausime paminėtą bylą. Noriu pabrėžti, kad visos aplinkybės, kurias šis nuteistasis nurodo ir viešai įvairiuose skunduose kaip neva įrodančias neteisėtą pareigūnų veikimą, yra labai atidžiai išnagrinėtos, įvertintos ir paneigtos įvairiose instancijose, o galutinį žodį dėl šio asmens kaltės yra pasakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nepamirškime, kad dalis tokių viešų pasakojimų, skelbiamų interesų dėl teisėsaugos veiksmų turinčiose žiniasklaidos priemonėse… ir labai dažnai tai daroma tokiose situacijose, kai, vykdydamos įstatymų nustatytas pareigas ir prievoles, teisėsaugos institucijos yra suvaržytos ir negali pateikti joms žinomų duomenų viešai aptarti.
Kita vertus, ne kartą esu apie tai kalbėjęs ir noriu dar kartą pabrėžti – teisingumas vykdomas tik teisme ir jokiu būdu negali būti perkeltas nei į publikacijas, nei į parlamento erdvę, todėl ir toliau skelbdami informaciją apie ikiteisminius tyrimus vadovausimės visuomenės teise žinoti, pareiga nepakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ir proceso dalyvių teise į teisingą teismą. Taip pat noriu priminti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę kreiptis į teisėsaugą, manydamas, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika. Jei bus konstatuoti teisės aktuose nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, ikiteisminis tyrimas bus pradėtas. Manau, kad pastarojo meto įvykiai geriau nei bet kokie žodiniai komentarai įrodo, kad esant pagrindui išimtys tikrai nedaromos niekam – nei teisėjams, nei advokatams, nei tyrėjams, nei prokurorams. (Balsai salėje)
Dar vienas teisinėse valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, egzistuojantis saugiklis nuo bet kokios formos galimo pareigūnų piktnaudžiavimo yra teismo sprendimas, kuris įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimą, jei ikiteisminio nutarimo metu teismui kyla pragristų įtarimų dėl galimai padarytos ir likusios neištirtos nusikalstamos veikos.
Antroji klausimų grupės tema yra apie mano sprendimą pernai gruodį kreiptis į teismą dėl žalos, kurią kartu su daugeliu kitų pareigūnų patyriau dirbdamas gyvsidabriu apnuodytame Ukmergės teisme, atlyginimo. Atsakydamas galiu tik pakartoti tai, ką jau esu sakęs viešai. Prieš penkerius metus nebuvo pernai birželį priimtos galutinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties. Teismas konstatavo, kad toks nuodijimas truko apie 10 metų, bet buvo lūkestis, kad kai toks sprendimas bus priimtas, atitinkamos valstybės institucijos savo iniciatyva išspręs dėl žalos atlyginimo ir tiems asmenims, kas ją patyrė, tačiau nesikreipė į teismą su individualiu ieškiniu. Visgi po Teismo sprendimo paaiškėjo, kad kito teisinio kelio dėl žalos atlyginimo dar keliolikai nukentėjusiųjų, tarp jų ir teisėjų, deja, nėra. Tokiu atveju, manau, turiu tik pilietinę teisę, bet ir tam tikrą pareigą būti pavyzdžiu kitiems – ginti savo teises teisme, ir tai nėra kova su valstybe. Tai normalus, civilizuotas ir adekvatus piliečių ir institucijų santykių reguliavimo būdas. Manau, kad tokie teismų sprendimai labai svarbūs ne tik konkrečiai grupei žmonių, bet labai didelei daliai mūsų žmonių, kurie, vykdydami pareigas, patiria tiesioginį realų pavojų savo sveikatai, gyvybei, nes tai skatina institucijas priimti sisteminius sprendimus visų piliečių labui. Tikiuosi, kad tam pasitarnaus ir tas teismo procesas, kuriame man šiandien tenka dalyvauti.
Trečioji klausimų tema yra apie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės sankcionavimą teismuose ir teismų nepriklausomumą. Klausdami Seimo nariai pateikė atskirus Europos Sąjungos teismų sprendimų statistinius duomenis lygindami juos su Lietuvos rodikliais. Atsakydamas visų pirma norėčiau pabrėžti, kad, lyginant skirtingų valstybių, o tai reiškia ir skirtingų teisinių sistemų atskirus duomenis, neatsižvelgus į jų kontekstą, nėra galimybės padaryti pagrįstų ir teisingų išvadų. Kita vertus, klausimai apie teismų sprendimus ir savarankiškumą juos priimant turėtų būti adresuojami ne prokuratūrai, o teismams. Asmeniškai manau, kad teisėjų nepriklausomumas yra užtikrinamas pakankamai, ir, esant pagrindui, bet kuris teisėjas turi visus reikiamus įgaliojimus nedelsiant inicijuoti atitinkamus procesus.
Kalbant apie prokuratūros veiklą, norėčiau paminėti kelis esminius pastarųjų metų pokyčius. Nuo 2017 metų turime galimybę identifikuoti atvejus, kai tie patys telefono ryšių numeriai ar galiniai įrenginiai yra skirtingų kriminalinės žvalgybos institucijų tyrimų subjektu. Siekdami užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir formuodami bendrą kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo praktiką, prieš keletą metų patvirtinome pavyzdinius teikimo teismui reikalavimus. Prieš metus kriminalinės žvalgybos subjektams ėmėme taikyti ir griežtesnius reikalavimus pagrindžiant teikiamus prašymus prokurorui. Šių priemonių rezultatas – asmenų, dėl kurių sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, skaičius ėmė mažėti, tačiau ikiteisminių tyrimų pradedama daugiau. Taigi manyčiau, kad nedidelis teismuose atmetamų teikimų procentas visai pagrįstai sietinas su labai atsakingai priimamu prokuroro sprendimu teikti tokį prašymą teismui. Suprasdami, kokia tai jautri, atsakinga sritis, ketiname įgyvendinti daugiau priemonių, tokių kaip elektroninis sankcionavimas, teikiame siūlymus darbo grupei dėl efektyvesnės kriminalinės žvalgybos kontrolės. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad be šio instrumento, kuris tikrai privalo būti taikomas itin atsakingai, griežtai kontroliuojamas, nebūtų jau mano minėtų svarbių ikiteisminių tyrimų, kuriais ne tik išaiškinamos atskiros nusikalstamos veikos, bet ir atskleidžiamos tam tikros spręstinos sisteminės problemos.
Ketvirta klausimų grupė yra apie atrankų, skiriant į vyriausiuosius prokurorus, sistemą ir atrankos komisijos paskirtį. Kartu atsakysiu į penktą klausimą dėl prokuroro J. Gelumbausko paskyrimo. Taigi į klausimus apie tai, kaip prokuratūroje vyksta atrankos procedūros, manau, geriausiai atsako šių metų gegužės 20 dieną priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. Jame, ištyrus konkretų atvejį, konstatuota, kad atrankos bei paskyrimo į nurodytas pareigas procedūros prokuratūroje vykdomos nepažeidžiant įstatymų bei kitų teisės aktų normų. Priimdamas šį sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat rėmėsi ir 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, kurioje buvo konstatuota, kad generalinis prokuroras, vadovaudamasis visuomeniniais ir valstybiniais interesais, turi diskrecinę teisę neskirti atrankos komisijos atrinktų pretendentų į pareigas ir skelbti kitą atranką, kadangi taip yra realizuojamas geriausio pretendento atrankos principas. Teismas taip pat nurodo, kad asmuo, kuriam atrankos komisija paskyrė daugiausia balų, neturi teisės automatiškai užimti atitinkamų pareigų. Nors tai ne kartą minėta viešai, noriu priminti kas sudaro septynių narių vyriausiųjų prokurorų atrankos komisiją, o ją sudaro trys nariai, kuriuos teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du nariai, kurie skiriami Prokuratūros kolegijos teikimu, vienas narys, kurį pasiūlo Prokurorų profesinė sąjunga, ir vienas generalinio prokuroro paskirtas narys. Kiekvienas iš jų, nesutikdamas su daugumos komisijos nuomone, turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę. Tokia galimybe iki šiol nėra pasinaudojęs nė vienas komisijos narys. Iš visų atrankos komisijos tinkamiausiais pripažintų kandidatų sudaromas abėcėlinis lygiaverčių asmenų sąrašas.
Generalinio prokuroro teisė yra iš šio lygiaverčių kandidatų sąrašo paskirti, jo nuomone, tinkamiausią asmenį. Kalbant apie J. Gelumbausko paskyrimą, manau, kad, įvertinęs visų kandidatų kompetenciją bei patirtį, priėmė geriausią galimą sprendimą.
Užbaigti atsakymą į šios temos klausimus norėčiau primindamas, kad pernai vasarą paskelbtoje Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės, o tai yra GRECO ataskaitoje, konstatuojama, kad prokuratūra tinkamai įgyvendino šios organizacijos rekomendacijos prokuroro atrankų srityje, jie dabar atitinka aukščiausius Europos valstybių standartus. Pabrėžiu dar kartą, kad tai pripažino nešališki užsienio ekspertai.
Šeštoje klausimų grupėje Seimo nariai, remdamiesi prokuratūros pranešimu spaudai apie ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai korupcinėmis veikomis pareikšti advokatui, FNTT tyrėjui bei trims prokurorams, domisi mano atsakomybe ir tuo, ar ši Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų elgsenos praktika yra įprasta ir nuolatinė prokuratūroje. Manau, kad prokurorui, taip pat ir generaliniam, nedera kalbėti apie įstatymų nesilaikymą, preziumuojant įsivaizduojamus pažeidimus kieno nors adresu abstrakčiai ar apibendrintai. Tokia apibendrintų įtarimų praktika išvis neleistina brandžioje visuomenėje, kurioje kaip vertybė pripažįstama nekaltumo prezumpcija.
Juk nemanytumėte, kad kai prokuratūra pareiškė įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo vienam Seimo nariui, galėčiau sau leisti viešai svarstyti, ar tai nėra įprasta ir nuolatinė visų Seimo narių elgsenos praktika. Atsakydamas apie savo, kaip institucijos vadovo, atsakomybę šioje situacijoje, noriu priminti, kad per savo vadovavimo metus iš pareigų atleidau devynis prokurorus, dar keturių prokurorų po atliktų tarnybinių patikrinimų buvo pažemintos pareigos. Prieš dešimtmetį tokie statistiniai rodikliai būtų buvę neįsivaizduojami.
Šiuo naujausiu atveju, gavęs duomenų apie prokurorų bei kitų asmenų galimai daromas nusikalstamas veikas, ne tik pradėjau jums žinomą ikiteisminį tyrimą, bet ir inicijavau kompleksines prevencines priemones, kurios, tikimės, neleis pasikartoti tokiai situacijai. Šiuo metu jau atliekamas dalies finansinių ūkinių ikiteisminių tyrimų patikrinimas bei rotacija tarp jų kontrolę vykdančių prokurorų, peržiūrimos ir koreguojamos nustatytos specializacijos.
Taip pat noriu pabrėžti, kad tam tikras korupcijos pasireiškimo riziką mažinančias priemones įdiegėme dar gerokai iki šio ikiteisminio tyrimo pradžios. Ir jei minėti asmenys būtų pasinaudoję suteiktomis galimybės, šiandien jų situacija tikriausiai būtų visiškai kitokia.
Septintoji klausimo tema yra apie prokuratūros sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno R. Martišiaus veiksmų. Šiuo atveju turiu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad minėtas prokuroro nutarimas dar gali būti skundžiamas teismui, ir tai, kad Seimo nariai kelia klausimus apie aplinkybes, tiesiogiai susijusias su šiuo metu prokuratūros atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimai padarytų korupcinių veikų, kuriomis, be kitų asmenų, įtariami ir trys advokatai.
Turiu gerbiamiems Seimo nariams priminti dar 2015 metais Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo buvo visiškai aiškiai pasakyta tai, kad generalinio prokuroro atsiskaitymai iš Seimo tribūnos apie konkrečius ikiteisminius tyrimus yra neleistina ir Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujanti praktika. Tuo vadovaudamasis, nuo bet kokių vertinimų ir komentarų apie aplinkybes, susijusias su konkrečiu ikiteisminiu tyrimu, susilaikysiu.
Aštuntas klausimas. Ten viena iš Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje krypčių. Ši laikinoji komisija domėjosi sandoriu, pagal kurį, kaip teigiama paklausime, „Krajama“ su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Vilniaus Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą ir teiraujamasi, ar prokuratūra pradės tyrimą. Kaip žinoma, šiuo metu Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą pagal prašymą ištirti Seimo nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo kai kurių nuostatų atitiktį Konstitucijai ir įstatymui, tad šiuo metu prokuratūra nėra gavusi atitinkamų komisijos išvadų, taip pat nėra gauta ir jokio kito paklausimo ar prašymo išnagrinėti minėto sandorio teisėtumą ar kitas aplinkybes.
Devintuoju klausimu prašoma pakomentuoti buvusio prokuroro K. Vagnerio liudijimą jau minėtai Seimo laikinajai tyrimo komisijai apie prokuroro bandymus inicijuoti tyrimus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų keliose strateginėse energetikos sektoriaus bendrovėse ir neva prokuratūros nepalaikytas jo iniciatyvas. Noriu priminti, kad visi duomenys apie tai, kada, į ką, su kokiais prašymais ir jų argumentais nuo 2013 metų kreipėsi buvęs prokuroras K. Vagneris ir kaip į šiuo visus raštus buvo sureaguota, kokie sprendimai buvo priimti, su visais jų motyvais Seimo laikinąją komisiją detaliai informavome praėjusių metų lapkritį. Pateikėme ne tik detalizuotą tokių dokumentų sąrašą, bet ir nurodytų raštų kopijas. Visas šis nemažas kiekis dokumentų rodo, kad visi prokuroro teikti siūlymai buvo atidžiai vertinami ir nagrinėjami, kai kurie ne po vieną kartą, o priimti atitinkami proceso sprendimai taip pat ne kartą tikrinti skirtingų prokurorų ir skirtinguose lygiuose. Galiu tik apgailestauti, kad buvęs kolega jaučiasi neišgirstas, tačiau net ir labai didelio kiekio dokumentų, ypač jei jau yra žinomi ir vertinami kitų kolegų bylose, sukaupimas viename kabinete nėra pakankamas pagrindas pradėti naujus ir papildomus ikiteisminius tyrimus. Prokuroras turi teisę savarankiškai vertinti duomenis, tačiau jo vertinimų pagrindas turi būti teisė.
Paskutiniu dešimtuoju klausimu prašoma mano vertinimo dėl gegužės 14 dienos viešai išplatintos vaizdo medžiagos, susijusios su įvykiais teisiamosios N. Venckienės namuose 2012 m. gegužės 17 d. Iš esmės tai yra dar vienas pavyzdys, kai suinteresuoti asmenys kuria sau palankią visuomenės nuomonę manipuliuodami daline informacija ir emocijomis. Klausime nurodomas vaizdo įrašas buvo ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis nuo pat šio ikiteisminio tyrimo pradžios, tai yra visa ši vaizdo medžiaga puikiai žinoma, daugybę kartų analizuota, tikrinta bei vertinta įvairiausiais aspektais, todėl nieko naujo paskelbus jos ištraukas pasakyti negalima.
Taip pat noriu pabrėžti, kad ši medžiaga teisiamosios N. Venckienės žinioje atsirado neatsitiktinai, kaip buvo viešai pakomentuota, o visiškai oficialiai perduota kaltinamajai kaip ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija, su kuria ji turi teisę susipažinti. Kadangi baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu jau yra perduoda nagrinėti teisme, kuris prireikus pasisakys ir dėl minėto įrašo turinio, išsamesni mano komentarai šiuo klausimu, manau, būtų nekorektiški. Dėkoju.
Atsakyčiau į pateiktus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmas klausia A. Skardžius. Ruošiasi Č. Olševskis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, aš suprantu, kad Temidės akys yra užrištos, bet, tarkime, padėkime ant jos svarstyklių vienos lėkštutės „Lietuvos geležinkelių“ elektrifikavimo ką tik įvykusį konkursą, kai laimėtoju buvo pripažinta 40 mln. daugiau pasiūliusi Ispanijos teisėsaugos persekiojama įmonė, ir susisiekimo ministro J. Narkevičiaus prieš dešimt metų jo tėvų renovuotą namą, nežinau, už kokią vertę.
Gerbiamas generalini prokurore, kaip jūs galvojate, į kurią pusę nusvers Temidės svarstyklių lėkštutė? Dėl J. Narkevičiaus pradėtas ikiteisminis, bet dėl galimai europinių pinigų, pavogtų 40 mln., negirdėjau, kad būtų pradėtas, nors buvo kreiptasi Vyriausybės ir ministerijos į jus. Ačiū.
E. PAŠILIS. Labai ačiū, gerbiamas Seimo nary. Aš čia esu pakviestas tikrai ne politikuoti, pasakyti savo nuomonę įvairiais klausimais. Galiu pasakyti tik tiek, kad teisingumą vykdo teismas. O Seimo statutas numato, kad aš turėčiau atsakyti į papildomus klausimus, kurie susiję su man pateiktais klausimais. Dar kartą priminsiu, kad teisingumą vykdo teismas, ir kaip pakryps tos svarstyklės, matyt, yra teismo reikalas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Č. Olševskis. Ruošiasi N. Puteikis.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Norėčiau pratęsti pono A. Skardžiaus mintį.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Audito išvadų ataskaita dėl Vilniaus geležinkelio elektrifikavimo projekto, kurį jūs esate gavę, nurodo, jog buvo suplanuota 250 mln. eurų suma. Tačiau laimėtojo pasiūlyta kaina buvo 363. Kartu yra žinoma, jog sutarties sąlygos užkirto kelią užsienio ir Lietuvos įmonėms dalyvauti pirkime, nes iš 57 tiekėjų galiausiai liko tik 2. O derybų metu atlikta sutarties sąlygų 60 pakeitimų padidino pasiūlytą kainą, nors turėjo sumažinti.
Atsižvelgdamas į minėtą informaciją ir tai, jog pirkimo procedūra užsitęsė nuo pusės metų iki dvejų metų, neužtikrinant pakankamos konkurencijos, o rangos darbai įsigyti brangiau, nei planuota, iš abejotinos reputacijos užsienio ūkio subjektų, norėčiau paklausti, ar Generalinė prokuratūra imsis nustatytų faktų įvertinimo ir inicijuos viešojo intereso gynimo procedūrą?
E. PAŠILIS. Labai ačiū. Aš vėlgi gerbiamam Seimo nariui norėčiau priminti Statutą, kad turėčiau atsakyti į papildomus klausimus, bet į klausimą bendrą… Prokuratūra tikrai dėl visų pareiškimų ar skundų imasi priimti procesinius sprendimus. Kiek žinau, yra vertinama atitinkama situacija ir dėl geležinkelio, bet šiandien pasakyti savo vertinimą, kol nėra priimti procesiniai sprendimai, tikrai būtų nekorektiška.
PIRMININKAS. Aš norėčiau atsiprašyti, šiek tiek suklydau. Pirmas anksčiau užsirašė P. Gražulis. Ruošiasi N. Puteikis. Petrai, prašom klausti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas prokurore, akivaizdu, kad politinės bylos klesti. Ankščiau aš galvojau, kad reikėtų siūlyti įstatymo pataisą, kad politinę kampaniją pradėtų STT, bet dabar ir prokuratūra galėtų įsitraukti. Jūs stambiausių bylų, kur išvogti milijardai, netiriate ir apie jas net nekalbate. Kai jūs stovėjote šitoje tribūnoje, kai mane norėjote patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kiek kartų pakartojote, kad aš sulaužiau priesaiką ir apvogiau valstybę? Jūs, dengdamas visus šiuos nusikaltimus, kiek kartų sulaužėte Konstituciją ir priesaiką?
E. PAŠILIS. Ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimus. Kiekvienas… aš minėjau, nėra daroma išimčių niekam: nei atskiroms grupėms, nei visuomenės nariams. Nebūtų daroma jokia išimtis, aš manau, ir mano atžvilgiu.
O atsakydamas apie korupcines bylas, aš tik galėčiau pasakyti skaičius, kad pernai buvo nuteista 89 % asmenų, 5 % buvo išteisinti… (Balsas salėje) …ir tai nėra visuomenėje paplitęs žargonas, kad visos bylos subliūkšta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia N. Puteikis. Salėje nematau. Tuomet klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas prokurore, prieš pusantro mėnesio jūsų vadovaujama prokuratūra nutraukė baudžiamąją bylą, vadinamąją „Alstomos“ bylą, kuri truko daug metų. Toje byloje, kaip žinome, vienas verslininkas buvo išprievartautas duoti kyšius ir daugybė kyšio ėmėjų. Anglijos teismas tuos žmones, kuriuos ištyrė, nuteisė ir jie kali. Lietuvoje nė vienas kyšio ėmėjas nebuvo nubaustas, o Latvijoje taip pat visi nuteisti. Kokios priežastys lėmė šitą veiksmą? Beje, ne vienas buvo epizodas ir jūsų prokuratūra iki šiol nepateikė kitų ieškinių Londono teismui, kad prarasti nuostoliai taip pat būtų kompensuoti, o tų nuostolių Lietuva patyrė dar dešimtis milijonų. 13 mln. eurų gavo Lietuva, toje byloje laimėjusi…
PIRMININKAS. Laikas.
D. KEPENIS (LVŽSF). …dėl verslininko liudijimo, kiti liko, taip sakant, šešėlyje ir laisvi. Ačiū.
E. PAŠILIS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Ir vėl aš turėčiau, matyt, su nuoroda į Seimo statutą dėl papildomų klausimų mano išsakytais pasisakyme… Išties jūsų minėtoje byloje buvo bendradarbiavimas su Didžiosios Britanijos teisėsaugos institucijomis tikrai aukščiausiu lygmeniu. Visa turima informacija buvo pateikta. Teisės sistemos skiriasi iš esmės, Didžiosios Britanijos ir mūsų, ir jeigu nebuvo tenkinamas ar tinkamas prokuratūros sprendimas, visuomet jis gali būti ir galės būti peržiūrėtas teismo. Visas mano komentaras.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia N. Puteikis. Ruošiasi A. Jankuvienė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kai R. Janutienė kandidatavo Joniškio Žiemgalos apygardoje, Generalinė prokuratūra paskelbė žiniasklaidai pranešimą, kad jai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižto. Kai jūs nutraukėte ikiteisminį tyrimą dėl „Alstomos“, visuomenei motyvų nepaaiškinote. Kodėl toks skirtingas elgesys dėl R. Janutienės (vėliau paaiškėjo, kad ji melagingai apkaltinta), visai Lietuvai Generalinė prokuratūra transliuoja motyvus, o dėl pačios stambiausios kyšininkavimo bylos Generalinė prokuratūra nė vieno motyvo nenurodo. Maža to, pasirenka pranešimui spaudai momentą, kai labiausiai siautėja virusas Lietuvoje. Toks įspūdis, kad jūs dalyvaujate politikoje, prokuratūra šališka ir slepia „Alstomos“ bylos kyšininkus nuo visuomenės, nuo visuomenės slepiate motyvus. Ar susidaro toks įspūdis? Norėčiau jūsų komentaro.
E. PAŠILIS. Dar kartą galiu pasakyti, kad prokuratūra niekada nepolitikavo ir to nedarys, visi procesiniai sprendimai yra argumentuoti. Pati argumentacija, žinoma, gali skirtis, yra rekomendacijos, kaip turi būti, atrodyti pats procesinis sprendimas, aš jo net neįsivaizduoju be motyvų. O sulyginti jūsų konkrečias nutartis būtų tikrai nekorektiška. Aš dar kartą sakau, jeigu motyvai neįtikina proceso dalyvių, tie motyvai vienaip ar kitaip turi įtikinti teismą. Taigi teisingumą Lietuvoje vykdo teismas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Jankuvienė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas prokurore, aš norėčiau paklausti šios dienos įvykių fone. Kaip būtų galima sustiprinti politinės sistemos imunitetą tokio plataus masto lobizmui, galimai neteisėtam lobizmui, kai yra įtrauktos galingos interesų grupės, tokios kaip bankai?
E. PAŠILIS. Gerbiama Seimo nare, aš manyčiau, kad tai vėlgi nėra niekaip papildantis klausimas į mano atsakymus jums šiandien. Kadangi yra jūsų minėto ikiteisminio tyrimo pati pirminė tyrimo stadija, tikrai aš nelinkęs būčiau vertinti paties Lobizmo įstatymo, galbūt trūkumų, iniciatyvų tobulinti. Manyčiau, dar šiek tiek anksti apie tai kalbėti, bet aš net neabejoju, kad apie tai bus kalbama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas generalini prokurore, Jo Ekscelencija Prezidentė D. Grybauskaitė parašė knygą „Nustokim krūpčioti“. Po šio ryto įvykių krūpčiojo labai daug kas. Krūpčioja advokatai, krūpčioja asociacijų vadovai, krūpčioja lobistai, krūpčiojame ir mes, Seimo nariai. Ir jūs sakote praeitame atsakyme, kad per anksti iš tikrųjų klausti, per anksti atsakyti į jūsų klausimą. Bet jau šiandien į mus kreipiasi dešimtys interesantų dėl politinių programų sudarymo, dėl konkrečių įstatymų projektų ir mes nežinome, nežinome šio povandeninio pasaulio, apie kurį jūs šiandien pradėjote kalbėti viešai. Krūpčioja visa bendruomenė profesionalų, kurie dirba profesionalų mokomą darbą ir atstovauja savo narių interesams.
Kokia yra jūsų žinutė šiandien, jau rinkimų kampanijoje, tiek Seimo nariams, tiek politinėms partijoms apie lobizmą, kurio nereglamentavo valdantieji, atmesdami Lobizmo pagrindų įstatymą? Ačiū už atsakymą.
E. PAŠILIS. Ačiū jums. Vėl pačiu klausimu mane norima priversti šiek tiek politikuoti, bet tikrai aš to nesiimsiu. Aš šiandien ir atsakymuose minėjau, kad jokių nuolaidų pažeidus įstatymą niekam nėra daroma, jokiai grupei, nei prokurorams advokatams, nei teisėjams ar atskirų verslo grupių atstovams. Aš galėčiau tik pasakyti, kad tarnybos profesionalėja, kad ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tikrai mes matome, kad tie tyrimai nesubliūkšta. Vis dėlto būtų truputį neetiška ir neatsakinga kalbėti ir politikuoti šioje stadijoje, ypač turint mano statusą, kai vėliau galėtume sulaukti klausimų ir Europos Žmogaus Teisių Teisme. Vis dėlto turėtume šiek tiek palaukti. Tie įtarimai, o vėliau galbūt ir kaltinimai, ar jie pasitvirtins, ir tuo metu daryti kažkokias išvadas, galbūt siūlyti tobulinti įstatymus ir panašiai.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi E. Gentvilas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas generalini prokurore, atsakydamas į septintą klausimą, jūs prieš tai minėjote, kad nieko nerasta, jokios nusikalstamos veikos požymių dėl pono R. Martišiaus ir kad ikiteisminis tyrimas atsisakytas pradėti, bet dar nebaigta, dar galima apskųsti teismui, todėl ir neatsakinėjate į tą klausimą. Aš šiek tiek paklausiu kito momento. R. Martišiui davė pavedimą jo tiesioginis vadovas ponas R. Žilinskas domėtis privačios įmonės reikalais ir tarpininkauti, todėl tas kontaktavo su viceministre. Tai, mano manymu, yra bent jau formaliai piktnaudžiavimo tarnyba požymių. Šito momento jūs netyrėte ir manote, kad tai yra viskas normalu?
E. PAŠILIS. Ačiū. Atsisakant ikiteisminio tyrimo, aš manau, buvo apžvelgiami visi galimi aspektai, tarp jų ir jūsų minimas. Kita vertus, neturime, kaip minėjau, ir teismo sprendimo. Galbūt teismas nuspręs, kad dar prokuratūra turi kažkokią atkarpą kažkokiu požiūriu tirti.
Kitas dalykas, mes turime Konstitucinio Teismo išplėtotą ultima ratio principą, kad nebūtinai visais atvejais baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė atsakomybė turi kilti. Yra tarnybinė atsakomybė. Mes išgirdome institucijos vadovo argumentą, kad yra praėję terminai, kad ji atsirastų.
Kitos institucijos, tarp jų ir prokuratūra, negali atlikti tarnybinio patikrinimo. Tai gali padaryti tik ta institucija. Aš galėsiu atsakyti nebent apie mūsų atliekamus tarnybinius patikrinimus Vidaus tyrimų skyriuje, o jūsų minėtas klausimas tikrai dar nėra baigtas ir procesinius galutinius sprendimus tikrai sunku prognozuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas generalini prokurore, prašyčiau nekreipti dėmesio į P. Gražulio rėkavimus, jam dažnai užeina čia, salėje.
O mano klausimas susijęs su tuo, kas buvo klausta – trečiasis blokas apie Elektroninių ryšių įstatymą, sankcijas, pasiklausymą ir taip toliau. Kad ir kaip kalbėsime, Lietuvoje tikrai yra paplitęs ir gana dažnas proporcingai per didelis skaičius, kai suteikiamos sankcijos pasiklausyti. Čia, matyt, ir jūs nesiginčysite. Tačiau ar jūsų praktikoje jums dirbant generaliniu prokuroru, ar ir iš anksčiau yra žinoma atvejų, kai už tokį galimą piktnaudžiavimą teise buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas sankcijos paprašiusių asmenų atžvilgiu arba sankcijas suteikusių teisėjų atžvilgiu? Ar gal buvo ir teismo procesai dėl piktnaudžiavimo teise arba dėl pažeidimų prašant sankcijos arba suteikiant sankciją?
E. PAŠILIS. Ačiū jums. Mano kadencijos laikotarpiu tikrai aš nepamenu tokio atvejo, kad būtų ikiteisminis tyrimas pradėtas, bet, kaip aš minėjau, mes lygiai taip pat atsiskaitome ir Seimo parlamentinės kontrolės Kriminalinės žvalgybos tyrimo komisijai. Kokia buvo ta kontrolė, ar ji buvo pagrįsta, ar proporcinga? Aš galėčiau keletą skaičių pasakyti, kad, pavyzdžiui, kriminalinės žvalgybos tyrimų pernai buvo pradėtų 407, o 2018 metais – 471. Jeigu kalbėtume apie telefoninių abonentų kontrolę, labai iškalbingi skaičiai: 2019 metais turėjome 7 tūkst. 722, o 2016 metais – net 11 tūkst. 500. Skaičiai yra ženkliai mažėjantys, kaip minėjau, naujausia priemonė, kuri turėtų startuoti jau birželio, liepos mėnesį, – tai elektroninis sankcionavimas, kuris privers dar atsakingiau ieškoti, ar nėra kokių nors dubliavimųsi, ir palengvins darbą tiek teisėjams, tiek prokurorams. Bet, kaip minėjau, tai yra labai atsakinga sritis. Atskiros socialinės grupės tikrai pagrįstai kelia klausimą, o kaip vis dėlto turėtų būti Kriminalinės žvalgybos įstatymas taikomas, koks santykis su kitais įstatymais? Tai tikrai jautrus klausimas, ir mes jaučiame pareigą atsakingai žiūrėti į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galite grįžti į savo vietą. Replika.
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai gaila, kad prokuroras neskaitė klausimų, nes stebi ne tik Seimo nariai ir ne visi turi klausimus. Kadangi posėdis transliuojamas, stebi visi, visi nori žinoti pavardes, giminystės ryšį tarp esamų pareigūnų.
Ir Gentvilui. Nekreipkite dėmesio, prokurore, posėdžio pirmininke ir Seimo nariai, nes ponas Gentvilas ypač prokurorams ir teisėjams pataikauja, jūs pripraskite prie to.
14.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“ projektas Nr. XIIIP-4091(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Grįžtame prie darbotvarkės. Antrasis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“ projektas Nr. XIIIP-4091(2).
J. Varžgalys per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau šio klausimo svarstymo pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu – pusės valandos pertrauka. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
14.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIIIP-4874(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIIIP-4874(2).
Pranešėja R. Šalaševičiūtė perskaitys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar kartą apsvarstė nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties“ projektą. Buvo gauta Žmogaus teisių komiteto, kuris pasiprašė būti papildomu komitetu, išvada. Bendru sutarimu buvo pritarta projektui. Kaip minėjau, mes projektą pataisėme pagal Teisės departamento pasiūlymą kalbiniu atžvilgiu, nurodant kitaip siūlomų kandidatų atstovavimo principus. Komitete bendru sutarimu buvo pritarta naujam projekto variantui.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną S. Jovaišą, kuris pristatys Žmogaus teisių komiteto išvadą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, Žmogaus teisių komitetas taip pat pritarė šiam projektui, ir malonu, kad ir pirmininkė pažymėjo, jog atsižvelgta į Žmogaus teisių komiteto protokolinį siūlymą ateityje atsižvelgti į lygiateisiškumo, lyčių lygybės principą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir diskutuoti kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, mieli kolegos, nors jau ir popietė, bet gal ne su visais sveikinausi. Kalbama apie tarybos sudėties projektą, tačiau, matyt, reikėtų grįžti šiek tiek į praeitį, kai buvo apskritai nuspręsta įkurti tokią Šeimos tarybą.
Visi mes žinome, kad Konstitucijos 108, atrodo, straipsnyje parašyta, kad šeimos apibrėžimas gali būti traktuojamas vienaip ar kitaip. Ginčykimės ir buvo ginčų ir ankstesnėje kadencijoje, ir dar, matyt, seniau, kaip tuos dalykus traktuoti.
Taigi nevienareikšmis Konstitucijos traktavimas tęsiasi ir turbūt nesibaigs niekada, kol Konstitucinio Teismo nepaklausime išaiškinimo. Kažkada įvyko toks paklausimas ir Konstitucinis Teismas davė atsakymą, kad šeima negali būti suprantama vien tik kaip vyro ir moters santuoka. Šeima gali būti suprantama gerokai plačiau. Tačiau šis Seimas nutarė eiti pagal savo supratimą, kad šeima yra tik vyro ir moters santuokoje atsiradęs institutas ir reikia saugoti tik tokią šeimą, nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad šeimą galima suvokti plačiau.
Seimo dauguma, vadovaudamasi tik tokia susiaurinta šeimos samprata, priėmė įstatymą, pagal kurį kuriama Nacionalinė šeimos taryba. Sprendimas, jeigu gerai prisimenu, buvo priimtas kelių balsų persvara. Aš traktuoju, kad tokių nevienareikšmiškų morališkai sudėtingų sprendimų priėmimas džiūgaujant, kad pavyko kelių balsų persvara priimti, iš esmės skaldo ne tik Seimą. Seimo nariai sveikinsis tarpusavyje ir čia pakentėsime, toks mūsų darbas. Tačiau tai yra ir visuomenės skaldymas. Ką daryti moteriai su dviem vaikais, kuri yra ne santuokoje ir, tarkime, niekada nebuvo santuokoje? Ji nėra našlė, tačiau tai nebėra šeima. Todėl tokie skirtingi traktavimai neturėtų įgauti pagreičio.
Tačiau čia, natūralu, įgavo pagreitį ir šiandien yra sudaroma Šeimos taryba, kurios sudėtis pateikiama. Ir štai čia (tradiciškai Seimo daugumai) nebepaisoma tų standartų, kurie yra, nenoriu sakyti, Europos Sąjungoje, nenoriu sakyti – Lietuvoje, noriu sakyti – plačiai pasaulyje suprantami, kad reikia nediskriminuoti lyties pagrindu. Paprastai diskriminacija lyties pagrindu atsitinka moterų atžvilgiu, tokia negatyvi diskriminacija. Tarkime, socialdemokratai savo taisykles turi ar bent jau turėjo moterų kvotas įvesti, dabar jau lyg lyčių kvotas. Tvarka, kiekviena organizacija gali tai daryti. Bet kai tokie dalykai tampa Seimo nutarimu arba įstatymu, kai akivaizdžiai pažeidžiamas lyčių lygybės principas, negalima tylėti.
Mes šiandien turime nutarimo projektą, kuriuo teikiama 15 asmenų Šeimos tarybos sudėtis: 14 moterų ir 1 vyras. Kai sakoma, ką jau padarysi, šitaip buvo siūloma suinteresuotų organizacijų, aš tik primenu, kaip buvo sudaryta šios sudėties Europos Komisija, kuriai nuo mūsų, Lietuvos, atstovauja V. Sinkevičius. U. fon der Lejen, Europos Komisijos vadovė, labai aiškiai pasakė – bus užtikrintas lyčių lygybės principas. Sugebėjo tuos dalykus padaryti – tarp 28, dabar 27 valstybių narių iš esmės yra išsaugotas balansas Europos Komisijoje. Net dabar nežinau: viena vieta daugiau moterims ar viena vieta daugiau vyrams. Tai jau antraeilis dalykas, kai pavieniai skirtumai.
Ką mes darome? Mes darome unikalų, tačiau, deja, labai negatyvų dalyką. Siūlo mums tvirtinti Šeimos tarybą, kurioje santykiu 14 ir 1 pirmauja moterys. Tai yra iš esmės diskriminacija vyrų atžvilgiu. Dar kartą noriu pasakyti: jei bus patvirtinta tokios sudėties Šeimos taryba, aš neturėsiu kitos išeities, gerbiamieji, kaip kreiptis į lygių galimybių kontrolierių, prašydamas nustatyti, ar šis Seimo priimtas nutarimas nėra diskriminacinis vienos lyties atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu A. Armonaitę. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Sveiki, kolegos. Iš tikrųjų kaip bumerangas vis grįžta diskusijos, kaip stiprinti šeimą Lietuvoje. Argumentas yra paprastas: šeima yra tradicinė vertybė, valstybės pamatas. Sutinku. Kaip sakoma, negaliu labiau sutikti su tuo. Būtent dėl to, kad šeima yra ypač svarbi ir kiekvienas individualiai nusprendžia, ką mylėti, su kuo kurti savo gyvenimą ir kaip jį konstruoti, būtent dėl to mes negalime šeimos įsprausti į jokius rėmus. Į jokius įstatymo rėmus, bet taip pat ir į jokius biurokratinius rėmus, nes tai, ką mes čia turime, yra šeimos asmenų labai individualių ir autonomiškų santykių subiurokratinimas. Ir man atrodo, tai yra ne tik beprasmis darbas, tai yra taip pat žalingas darbas mūsų visuomenei, mūsų Lietuvai.
Yra nuolat bandoma pasakyti iš politinių tribūnų, kas yra šeima ir kas nėra šeima. Ir man atrodo, kad ši biurokratinė struktūra būtent apie tai ir kalbės. Ar jūs galvojate, kad gal jinai kalbės apie vienišas mamas ir tėčius, kuriems yra sunku auginti vaikus? Labai abejoju. Apie tai nekalbama nei iš tribūno, nei iš kitų, na, viešojo gyvenimo scenų.
Galbūt mes kalbėsime toje taryboje apie senelius, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių yra priversti auginti savo anūkus ir prisiima atsakomybę už jį ateitį? Ne, ir apie tai niekas nekalbės. Gal kalbės apie lankstesnius darbo santykius, kad mamoms, tėčiams būtų patogiau suderinti savo darbą bei galimybę uždirbti duonos šeimai ir vaikų auginimą? Ne, ir apie tai nešnekės. Gal ši Nacionalinė šeimos taryba kalbės apie partnerystės institutą visoms poroms? Irgi ne. R. J. Dagys sėdi čia, pirmoje eilėje, ir komentuoja: „Tikrai ne, tikrai ne“, nes vienas politikas jau žino, ką darys ta institucija, ir tikriausiai dar čia iš tribūnos paaiškins.
Negalima šeimos biurokratinti, negalima jos sprausti į jokius rėmus, ir ką mes čia dabar darome, darome būtent tai. Ir dar, negana to, švaistome valstybės pinigus beprasmiams dalykams, užuot realiai padėję žmonėms auginti vaikus, užuot užtikrinę visų lygybę prieš įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai aš nesitikėjau, kad liberalai taip mitizuos šeimos problemą mūsų valstybėje. Aš nežinau, ar jie klaidingai įsivaizduoja, kas yra šeima, ir savo klaidingą požiūrį bando primesti visiems, ar jie tą dalyką sąmoningai daro.
Pirmas teiginys buvo, ką darysime su vienišomis motinomis, kurios augina vaikus. Noriu pasakyti, kad pagal mūsų įstatymus vienišas tėvas ar motina, kuri augina vaikus, yra šeima. Ir mūsų įstatymai iš karto gina vaiką. Jokios diskriminacijos nėra.
Jeigu mes kalbame apie tai, ar reikia įstatymiškai reglamentuoti šį santykį, aš nesuprantu tada, kodėl Konstitucijoje įrašyta: šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Ir jeigu mes kalbame, kad tai yra visuomenės ir valstybės pagrindas, mes ir turime vienaip ar kitaip deramai apibrėžti, kaip tas pagrindas išreiškiamas būtent žemesniu įstatymo lygmeniu.
Jeigu mes prisiminsime, prieš daugiau negu dešimt metų būtų įsteigta Šeimos ir vaiko reikalų taryba. Kai buvo suplakti du skirtingi dalykai, be abejo, vaikų problematika vis dėlto dominavo ir po truputį liberalių nuostatų žmonės atskyrė vaiką nuo šeimos, pažeisdami tą pagrindinį saugios aplinkos pagrindą jam. Išeina toks savotiškai šizofreniškas veikimas, viena vertus, sakome: saugokime vaikus, bet, kita vertus, viskas daroma, kad ta aplinka vaikui būtų nesaugi. Jūs paimkite tyrimus, tarptautinius tyrimus, kurie yra padaryti, kur nesaugiausia vaikui – kur nėra normalios šeimos. Dar jis yra nesaugesnis, kur vienalyčiai kažkokie dariniai yra.
Aš manau, jeigu mes kalbame apie tą šeimą, tai čia nėra vieno ar kito santykio primetimas. Kalbama, kad atsirastų tam tikras formatas diskusijai, ar reikia mums šeimą stiprinti, ar nereikia šeimos stiprinti, ką ji reiškia mūsų valstybėje, kiek ji užtikrina mūsų vaikų gerbūvį. Aš nesuprantu, kodėl tas nutarimas sukelia tokį priešiškumą. Man tai įstrigo dėl tų dvejopų standartų: jeigu tu suabejoji liberalia nuostata dėl šeimos, tu iš karto priskiriamas vos ne teroristui, o tas liberalas, kuris, pavyzdžiui, niekina šeimą pagal mano supratimą, yra progreso pavyzdys. Jeigu mes kalbame apie tą dvejopą standartą dėl įstatymo, ką tik kalbėjo Seimo narė – ką, mes norime biurokratinti šeimą, o ką jūs norite daryti su socialine lytimi? Jūs norite ją biurokratinti? Jūs norite įsprausti į įstatymo rėmus ir įteisinti socialinę lytį, tą naujadarą. Vieną rytą žmogus sako – aš vyras, o vakare pasako – aš esu moteris ir čia yra viskas gerai. Esmė yra tokia, kad jeigu mes kalbame apie tą kitą požiūrį, brandesnį požiūrį, kuris atitiktų Konstitucijos dvasią, tai ir yra kelias, kuriuo mes einame. Galų gale jis neatima galimybės diskutuoti turintiems ir kitokį požiūrį. Bet sutikite, tiek liberalams, tiek ne liberalams šeima turi rūpėti vienodai.
PIRMININKAS. Paskutinį kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, prieš tai du kalbėję, ne P. Urbšys, o prieš tai kalbėję mūsų liberalai pademonstravo visišką sutrikimą ir desperaciją, nes argumentacinės logikos čia iš viso jokios nėra. Pirma, neskaitė įstatymo, nes apie tai, ką jie kalba, ten nėra nė padujų – nei apie vienišų moterų diskriminavimą, nepilnų šeimų diskriminavimą. Ten kaip tik kalbama apie jų tarpusavio santykių stiprinimą. Nėra iš viso. Ir priemonės, apie kurias sako, kad niekada nebus kalbama, yra Šeimos stiprinimo įstatyme ir išvardintos, apie kurias jūs sakote, kad niekada nebus diskutuojama. Ką tik kolega P. Urbšys teisingai pasakė, iš vienos pusės, jūs sakote, čia susikuria biurokratinė institucija, kuri kažką gali primesti. Iš kitos pusės, jūs kalbate už Stambulo konvenciją, kuri… Prieštaraujate mūsų Mokslų akademijos išvadai ir mokslininkų išvadoms. Kalba apie socialines lytis, kurios kelis kartus per dieną gali kisti. Ir čia yra balsuojant įtvirtintos nuostatos, ne moksliniais tyrimais. Mokslininkams aišku, kas yra lytis. Niekam nekyla abejonių dėl to, biologijos nepakeisi. Bet jūs norite pakeisti biologiją, kaip kažkada I. Mičiurinas keitė Sovietų Sąjungoje. Atsilikimas per amžius, šimtmečius nuo požiūrio, kas vyksta.
Taigi mes einame šeimos stiprinimo keliu. Konstitucija numato, kad šeima yra valstybės pamatas. Tas, kas nori ją stiprinti, tas rūpinasi valstybės pamatais. Kas nori ją kvestionuoti, tai kvestionuoja Lietuvos valstybės pamatus. Čia yra kaip tik iš tikrųjų Konstitucinio Teismo paklausimas, ar galima, leidžiama mums, Seimo nariams, tai daryti. Manau, kad negalima. O organizacijos, kurias jūs ten matote, ten atstovauja įvairiausioms asociacijoms. O tai, kad galbūt didelė dalis jų laikosi, nepasiduoda Stambulo konvencijos kokiai nors propagandai… Galbūt, aš nežinau. Bet sprendžiant iš to, jos dirba kasdieninį kruopštų darbą, yra skėtinės organizacijos, apimančios visą Lietuvą, dirbančios su visa Lietuva, o ne pavienėms nuomonėms atstovaujančios organizacijos. Konstruktyviai dirbančios, teikiančios pasiūlymus. Ir joms šitas dalykas niekaip neįtinka. Tai ne čia turbūt, visi suprantame, yra ginčas. Ginčas yra visai kitur, kad mes turime primesti savo schematizuotą supratimą apie žmonių prigimtį ir taip mes turime priimti realybę, kuri nieko bendro nei su mokslu, nei su žiniomis, nei su niekuo neturi. Čia kiekvienam, elementariai susipažinusiam su gamtos mokslais, aišku. Tavo psichologinė būsena tai nereiškia tavo lytis. Bet vėlgi, šitame įstatyme apie tai nekalbama. Kalbama apie tvaresnius ir stipresnius ryšius.
Kitas dalykas, pasisakantieji dažnai kalba apie demokratiją. Tai dabar, kai siūlomas demokratinis mechanizmas patarti mums, jis yra atmetamas, nes bijoma tos demokratijos, o pasikliaujama tik tam tikra propaganda turbūt, taip aš galiu įsivaizduoti, jeigu mes bijome šitos demokratijos.
Aš siūlau tikrai nebijoti, išgirsti žmonių balsą ir su jais diskutuoti, bus įvairiausių nuomonių. Struktūra yra patariamoji mums, taip pat kaip ir struktūros prie savivaldybių tarybų, taip pat kaip prie Vyriausybės. Iš jų mes laukiame didelių detalių pasiūlymų, kaip reikėtų žmonėms padėti, kad tos šeimos būtų tvirtesnės, nes dėl jų silpninimo mes prarandame gyvybinį potencialą. Tą gyvybinį tautos potencialą privalome išsaugoti, nepriklausomai nuo ideologinių nuostatų arba noro pakeisti gamtos dėsnius savo sugalvotomis struktūromis.
Siūlau tikrai nuosekliai eiti, pažiūrėsime, kaip ta struktūra veiks. Ji turi turėti savo įrankius, tuos įrankius mes davėme. Šeimos stiprinimo įstatymas yra kompleksinis, nieko nediskriminuoja, jokių mažų šeimų arba nepilnų šeimų, ten nė padujų nėra parašyta jokių tokių. Taip, visi tie žmonės nori, kad šeimos būtų tvirtesnės, šeimos ryšiai, giminės ryšiai turi būti stipresni, nes tai yra mūsų bendruomenės ir valstybės pamatas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto. Ar dėl motyvų dar užsirašė? Tuoj pažiūrėsime. Motyvai už – P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, atkreipkite dėmesį, apie ką mes dabar diskutuojame. Mums norima primesti diskusiją, ar iš viso reikalinga Nacionalinė šeimos taryba. Mes jau esame apsisprendę, ji jau yra įsteigta, Nacionalinė šeimos taryba įstatymu jau yra įteisinta. Jau dauguma Seimo narių išreiškė savo politinę valią. Mes dabar turime kalbėti apie Šeimos tarybos sudėtį, bet mus kažkodėl nori grąžinti atgal, tarsi atsukti laikrodį atgal. Aš siūlyčiau nepasiduoti tai provokacijai.
Reikia pripažinti, gerbiamas E. Gentvilas labai teisingai kalba. Jam kelia klausimų tarybos sudėtis, ar tai nėra diskriminuojama pagal lytį ir taip toliau. Čia yra diskusijos esmė. Bet kelti klausimą, ar iš viso reikia tarybos, tai jau yra klausimas tarsi be jokio aiškaus pagrindo.
Be to, sakau, mes kiekvienas turime savo politines vertybines pažiūras. Na, gal bus tas Seimas kitoks, kuris sumanys, kad reikia iš esmės peržiūrėti tuos sprendimus. Bet, man atrodo, tiek liberalams, tiek ne liberalams tikrai rūpi ta šeima ir niekas negalės diskredituoti šeimoje pagal lytį, nes Konstitucijoje įrašyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Šeimos tarybos ir reikia tam, kad užtikrintų tas konstitucines teises Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausomai nuo jų lyties.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pagal moralinę etiką diskutuojant įstatymų projektus labai svarbu suprasti savo kaip politiko rolę, čia nėra ekonominis klausimas. Mes turime galvoti, koks vienas ar kitas mūsų sprendimas darys įtaką žmonių laimei ir priklausymui Lietuvos bendruomenei. Na, elementariausiai vaikas, grįžęs iš mokyklos, kur iš jo visą laiką tyčiotasi, kad jis nenormalus, jaučiasi nelaimingas ir jau nebenori eiti į tą mokyklą.
Taip, iš Lietuvos jau emigravo trečdalis Lietuvos gyventojų ne dėl ekonominių dalykų, o dėl to, kad visuomenė vienaip ar kitaip juos vaidina nenormaliais. Aš čia noriu iškelti labai gražų pavyzdį. Asmeniškai esu sutikęs Airijos dabartinę vaikų ir jaunimo reikalų ministrę K. Zaponę, kuri, būdama bioseksuali moteris, susituokusi užsienyje, grįžo į Airiją ir pradėjo referendumą už vienos lyties santuokos įteisinimą. Ir, patikėkite, šitas referendumas sėkmę pasiekia būtent tuo momentu, kai Katalikų bažnyčia, kuri buvo moralinis autoritetas, masiškai neigia milžiniškus pedofilijos skandalus. Milžiniškai katalikiškoje šalyje, tokioje kaip Airija, tauta nubalsavo, kad vienos santuokos šeimos yra normalios santuokos… Kokia šiandien Šeimos tarybos sudėtis suformuota? Mes jau žinome išankstinę jų nuomonę. Bus skirstoma į normalius ir nenormalius, aiškus pasisakymas yra prieš pagalbinį apvaisinimą, prieš kitas modernios Europos ir liberalios visuomenės nuostatas, todėl mes nenorime, kad ši įstaiga, maitinama valstybiniais pinigais, susiaurintų Lietuvą vėl į tą normalių ir nenormalių žmonių visuomenę. Mes norime Lietuvos, kur visi jaustųsi jos šeimos nariais. Man atrodo, Airija, kuri Lietuvai gerai pažįstama, rodo, kad kolapso nėra, kai tokie žmonės kaip K. Zaponė ir kiti imasi valdyti net ir ministerijas, atsakingas už…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …atsakingas už šeimos ir jaunimo reikalus.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti, kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 75, prieš – 5, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – R. J. Dagys. Prašom per šoninį mikrofoną.
R. J. DAGYS (MSNG). Tiesiog dar papildomos statistikos, kurią visi puikiai žinote. Jūsų tas teigiamas Europos Sąjungos pavyzdys šiuo atveju vargu ar tinkamas, nes tai yra vienintelis regionas, kur visos valstybės, deja, savo gyvybinės erdvės nereprodukuoja, tiesiog išmiršta ir senėja, palyginti su absoliučiai visais kitais regionais. Tai yra faktas ir apie tai verčia visus labai smarkiai susimąstyti, kad toks ikišiolinis supratimas neduoda rezultatų, duoda visiškai priešingus.
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Irinai Rozovai pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-4450 (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau darbotvarkėje – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Irinai Rozovai pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-4450. Kviečiu Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, 2010 m. gegužės 21 d. vakariniame posėdyje buvo svarstomas nutarimo projektas Nr. XIIIP-4450, posėdžio pirmininko jau paminėtas. Seimui nepritarus šiam nutarimo projektui, kolegė, posėdžio pirmininkė I. Degutienė pasiūlė iniciatoriams grąžinti šį nutarimo projektą tobulinti. Kilus diskusijai, ar Statuto 231 straipsnis reiškia imperatyvią normą grąžinti projektą tobulinti, ar vis dėlto reikėtų vadovautis kitu Statuto straipsniu, Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėjo šį klausimą ir konstatuoja, kad nutarimo projektui buvo nepritarta. Taip pat atkreipia dėmesį, kad analogišku klausimu Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs du kartus – 1994 m. liepos 22 d. nutarimu ir 2006 m. balandžio 4 d. nutarimu, ir suformulavo doktriną, kad Seimo statuto 231 straipsnio 2 dalies nuostata nereiškia imperatyvaus reikalavimo grąžinti nutarimo projektą iniciatoriams tobulinti. Todėl Seimo Etikos ir procedūrų komisija bendru sutarimu nutarė, Seimui nepritarus Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4450, siūlyti Seimui priimti vieną iš Seimo statuto 153 straipsnyje nurodytų sprendimų. O ten yra šeši punktai, kuriuos gali priimti Seimo parlamentas, Seimo dauguma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar išklausome motyvus. Motyvai už – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu jau nepritarėme po pateikimo, bent grąžinkime tobulinti šią apkaltos iniciatyvą, nes teikime tikrai įtikinamai yra atskleista, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti ir susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, pildydama atitinkamą klausimyną ir teikdama paaiškinimus VSD, galimai nebuvo atvira ir sąžininga, nevykdė imperatyvių teisės aktų reikalavimų pateikti informaciją apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimui, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį, siekė suklaidinti VSD pareigūnus ir taip toliau.
Aš visko nevardinsiu, ten daug įtarimų surašyta, tokiais atvejais tikrai Seime nekildavo abejonių, kad reikia sudaryti apkaltos komisiją ir aiškintis tas reikšmingas aplinkybes. Neatsitiktinai apkaltos iniciatyvą yra pasirašę tokie įtakingi Seimo nariai kaip R. Karbauskis ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas. Bet, ko gero, šiuo atveju buvo ultimatyvus reikalavimas Lenkų rinkimų akcijos, besąlygiškai ginančios savo atstovę, ir gaila, kad ir šie įtakingi valdančiųjų atstovai pasidavė tam šantažui ir matome jau kitokią tų frakcijų laikyseną. Aš siūlau bent ištaisyti padėtį – grąžinti iniciatoriams tobulinti ir vis dėlto siekti, kad šitas klausimas būtų principingai iki galo išspręstas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Jeigu Seimas priėmė sprendimą nepritarti toms iniciatyvoms, tai kam dar reikia toliau čia volioti po Seimą šį klausimą. Jeigu reikia aiškintis, tai gerbiamas kolega J. Razma, reikėtų aiškintis tikrus nacionalinio saugumo klausimus, tokius kaip Kremliaus kompanijos „Klaipėdos naftoje“ dominavimą trejus metus. Esant jūsų Vyriausybei R. Masiulis pasirašė tą sutartį ir trejus metus ši kompanija tenkino Kremliaus interesus nacionalinio saugumo objekte „Klaipėdos naftoje“. Tai rimtas dalykas. Dabar mes nagrinėsime klausimą – specialiąją išvadą dėl skolinimosi politikos. Aiškiai, juodu ant balto parašyta, kad Lietuvos nacionalinis bankas tenkino užsienio valstybės – Švedijos bankų interesus, ir tai nustatė net Švedijos aukščiausiojo audito institucija. Ir tą žalą, tuos 2 mlrd. eurų, kuriuos turės sumokėti viešasis sektorius, „Sodra“, pensininkai, visi kiti, kur didžiausios Europoje palūkanos – 3,4 % už vertybinius popierius… šiuos klausimus, čia yra nacionalinio saugumo reikalas. Dabar nagrinėti Ortodoksų bendruomenės reikalus, kas su kuo bendravo prieš kažkiek laiko, ar tai yra nacionalinio saugumo reikalas? Aš manau, kolegos, nenusileiskime mes žemiau plintuso.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Dėl vedimo tvarkos, A. Matulas dar norėtų sureaguoti. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, užsirašiusieji, manau, kalbėjo priešingai, negu užsirašė, kadangi dabar Seimas turi balsuoti dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados, o mes vienbalsiai siūlome, kad reikėtų vadovautis 153 straipsniu, kuriame numatyta galimybė išvados projektą grąžinti tobulinti arba atmesti. Tuo tarpu kalbėjusieji siūlė, kad reikia vadovautis 231 straipsniu ir grąžinti tobulinti. Todėl dar kartą primenu, kad šiuo metu Seimas turėtų balsuoti, ar pritarti Etikos ir procedūrų komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš manau, kad galime balsuoti dėl alternatyvaus pasiūlymo, tai yra dėl siūlymo atmesti ir dėl siūlymo tobulinti. Ar galime taip balsuoti? Ar norite dėl išvados balsuoti? Dėl išvados siūlote balsuoti? Gerai.
Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti išvadai? Galime? Galime, ačiū. Sutinka Seimas, prieštaraujančių negirdžiu.
Gerbiami kolegos, tada vadovaudamasis Etikos ir procedūrų komisijos siūlymu skelbiu alternatyvų balsavimą. Dėmesio, formuluoju klausimą: kas už tai, kad būtų leista iniciatoriams tobulinti šį projektą, balsuojate už, kas siūlote atmesti, balsuojate prieš. Balsuojame.
Gerbiami kolegos, balsavo 103 Seimo nariai: 41 – už, prieš – 62. Vadinasi, projektas yra atmestas.
Replika po balsavimo – P. Urbšys per centrinį mikrofoną.
P. URBŠYS (MSNG). Nors iš tikro tobulėjimui ribų nėra, bet keista, kad dauguma nusprendė išvis neiti tobulėjimo keliu, nes esu įsitikinęs, kad gerbiamos I. Rozovos klausimas buvo iškeltas dirbtiniu būdu, nes tikrai už to slypėjo kiti interesai, kurie buvo susiję su sąskaitų suvedimu su Seimo Pirmininku ir tuomečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku. Mano galva, būtų tobulinimo prasmė, jei atsirastų punktų, kurie būtų susiję su dabartinėmis būtent Rusijos įvairių jėgų įtakomis dabartiniam Seimui, ar mes kalbėtume apie tai, kaip buvo išskirta diplomatų kasta ir padaryta neliečiama, kad apie jų bendradarbiavimą su KGB niekas neturėtų žinoti, arba tai, kaip buvo ignoruota, kad Klaipėdos mieste aiškiai savo įtaką norėjo įtvirtinti su Baltarusijos ir Rusijos verslu susiję asmenys, ir kaip buvo sutrukdyta – būtent valdančiosios daugumos vienas iš lyderių padarė viską, kad šito žmogaus nebeliktų Vyriausybėje.
PIRMININKAS. E. Gentvilas. Prašom. Paskui I. Rozova.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, reikia fiksuoti istorijai ir ateities kartoms atsiminti, kad įvyko tai, kas įvyko. Šis Seimas nuosekliai atsisako tirti Rusijos įtaką Lietuvos politiniams, verslo ir kitokiems procesams. Šis Seimas atsisakė tirti trąšų klausimą. Šis Seimas atsisakė tirti mano penkis iškeltus klausimus, pavyzdžiui, dėl Rusijos įtakos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo referendumui, žemės nepardavimo referendumui ir kitiems dalykams. Šis Seimas jau kelintą kartą balsuoja, kad atsisakytų tirti Rusijos įtaką, galimai vykusią Seimo narės atžvilgiu.
Aš tikrai nenoriu ką nors pasakyti apie I. Rozovą. Pažįstu ją gerai. Pažįstu maloniai, gerai, tačiau… (Triukšmas salėje) …yra duomenų, kuriuos pateikia ne koks nors Seimo narys politikas, bet pateikia Valstybės saugumo departamentas, ir šis Seimas nuosekliai kartoja: Rusijos įtakos Lietuvos politiniams procesams mes netirsime. Noriu, kad tai liktų aišku kaip šio Seimo firminis ženklas.
PIRMININKAS. Gerbiama I. Rozova. Prašom.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš noriu padėkoti visiems kolegoms Seimo nariams už balsavimą, kuris ką tik įvyko čia, ir aš manau, kad mes galime su jumis kartu konstatuoti ir džiaugtis tuo, kad sveikas protas pagaliau Seimo salėje nugalėjo.
Man labai norisi tikėti, kad mano kolegos iš dešinės pagaliau sustabdys raganų medžioklę ar bent padarys kokią nors pauzę. Iš tikrųjų mes visi su jumis matome, kad Lietuvoje yra daug klausimų, daug problemų, ir šios dienos įvykiai yra ne išimtis. Mums yra dėl ko dirbti, yra klausimų, yra darbų vardan Lietuvos ir Lietuvos žmonių. Taigi, jeigu mes visi kartu eisime tuo keliu, visi mūsų rinkėjai bus dėkingi ir jums, ir mums.
PIRMININKAS. Kadangi klausimas aktualus, matau labai daug norinčių pasisakyti. Suteiksiu žodį, nors kaip posėdžio pirmininkas galėčiau ir nutraukti diskusiją, bet manau, kad klausimas tikrai aktualus. E. Zingeris, Petras, Dainius – ir baigiame diskusiją.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš irgi asmeniškai nieko nepasakydamas norėčiau balsavimą užfiksuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu pasakyti repliką, kad gerbiamas E. Gentvilas šiek tiek atsilieka. Klausant VSD išvadas jau dabar didžiausią nacionalinę grėsmę Lietuvai kelia ne Rusija, o Kinija, nes gali užpulti. Kitais metais, man atrodo, kažkokie ateiviai Lietuvai tikrai dar didesnę grėsmę kels negu Kinija.
PIRMININKAS. D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Reaguodamas į E. Gentvilo pasakymą dėl istorijos, kad liktų įrašas istorijoje, gerbiami Seimo nariai, pakartosiu, šis Seimas būtent ir atliko visą tyrimą dėl Rusijos įtakos politiniams procesams, ir ne tik politiniams procesams, bet ir politikams. Buvo surinkti įrodymai ir pateikti faktai. Prie įrodymų ir faktų pridėta apie 40 įslaptintų pažymų, kurios apėmė dešimties metų laikotarpį. Tačiau šis Seimas nepatvirtino tos išvados, jūs pats, Eugenijau Gentvilai, taip pat balsavote, kiek pamenu, prieš. Todėl dėl istorijos galiu pasakyti tik tiek, kad šis Seimas ištyrė Rusijos įtaką, tačiau atsisakė ją priimti ir daugiausia prieš balsavo būtent opozicijos atstovai.
PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, nutraukiu diskusiją. (Balsai salėje) Kaip ir žadėjau, suteikiau visiems pasisakyti ir toliau baigiame. Viskas. Dėkoju.
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“ projektas Nr. XIIIP-4091(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie darbotvarkės klausimų. Žiūriu į laikrodį, praėjo pusė valandos. Grįžtame prie klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“ projektas Nr. XIIIP-4091(2). Kviečiu išvadą perskaityti V. Ąžuolą. Kur V. Ąžuolas? Gal galėtų tada pagelbėti J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. O sprendimas? Taip, pritarti Seimo nutarimo projektui – sprendimas toksai. Gerbiami kolegos, einame diskutuoti. Esu gavęs žodinį prašymą iš S. Jakeliūno, jis taip pat norėtų dalyvauti diskusijoje. Gerbiami kolegos, gal galime leisti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Gerbiamas Stasys galbūt galėtų diskutuoti pirmas, kadangi diskutuoti užsirašė tik du žmonės. Tai jums suteikčiau pirmam, o paskui A. Skardžiui ir V. Ąžuolui. Kiekvienam po penkias minutes.
S. JAKELIŪNAS. Laba diena. Dėkui, gerbiamas pirmininke, dėkui Seimo nariams, kad neprieštarauja man sudarytai galimybei pasisakyti. Na, be abejo, tenka vienaip ar kitaip reaguoti į tas aktualijas, kurios vyksta su bankais, ir į šiandieninius įvykius. Be abejo, aš negaliu komentuoti konkrečiai, kas ir kaip ten vyko, aš tikrai pasitikiu teisėsauga ir esu tikras, kad bus nustatyti tie faktai. Tačiau norėčiau trumpai pakalbėti apie kitos institucijos, kuri atliko labai svarbų vaidmenį šiame tyrime, dalyvavo įvairiais aspektais, tai yra Lietuvos banko vaidmenį. Ir konkrečiai paminėsiu, praėjusios savaitės gegužės 26 dienos išvadų pateikimo dieną Lietuvos banko valdybos pirmininkas kreipėsi, kaip suprantu, į visą Seimą, į visus Seimo narius, taip pat viešai leido sau pakomentuoti raštiškai, kad pateikti vertinimai yra klaidinantys ir klaidingi, ir šis tyrimas, pasak argumentų, kuriuos išdėstė V. Vasiliauskas, negali būti laikomas objektyviu. Lietuvos bankui nesuteikta galimybė dalyvauti politikoje ir tai galima vertinti kaip politinį veiksmą, kaip lobizmą, todėl norėčiau pakomentuoti konkrečiais argumentais, kodėl tokie Lietuvos banko vertinimai jau atsiribojant nuo jo galimybių ar negalimybių teikti tokius vertinimus apskritai nėra priimtini.
Nemažai vietos yra skiriama VILIBORʼo temai, kuri tikrai nesibaigia ir jinai tęsis tiek Lietuvoje, tiek galbūt ir tarptautiniu mastu. Pacituosiu Lietuvos banko, to paties Lietuvos banko, kaip institucijos, raštą, adresuotą Užsienio reikalų ministerijai, prieš premjerui, tuometiniam premjerui A. Kubiliui, ruošiantis vizito į Švediją, susitikti su Švedijos valstybės vadovais ir, tikėtina, su Švedijos komercinių bankų atstovais arba vadovais. Cituoju: „Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę, dar išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas“, toliau citata tęsiama: „Kyla abejonių, ar bankų nustatyti VILIBORʼo rizikos priedai yra pagrįsti.“ Taigi daugiau kaip prieš 11 metų tuometinis Lietuvos bankas abejojo VILIBORʼo pagrįstumu ir kėlė klausimus. Tie klausimai išnyko ir tai, ką buvo pateikęs Lietuvos bankas komisijai, Biudžeto ir finansų komitetui, ir tai, ką dabar teikia savo gegužės 26 dienos rašte, iš esmės prieštarauja jo paties pozicijai dar 2009 metų ir kitiems atliktiems vidiniams tyrimams pačiame Lietuvos banke.
Maža to, jau tyrimo metu, iš esmės praėjusiais metais, tų diskusijų ir emocijų įkarštyje kitas Lietuvos banko vadovybės narys R. Kuodis, tai yra Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, viešai pareiškė, kad EURIBORʼas apskritai neturėjo būti naudojamas paskolų kainodaroje, kad reikėjo taikyti EURIBORʼą su tam tikra marža. Iš tų dviejų pacituotų mano teiginių, rašto ir valdybos pirmininko pavaduotojo viešo teiginio, matyti, kad ta pozicija, kurią dėstė Lietuvos bankas tiek tyrimo metu, tiek dabar, pateikdamas raštišką nuomonę, nors jo nebuvo prašoma visam Seimui, yra klaidinantys ir, sakyčiau, melaginti teiginiai. Nepriklausoma institucija turi veikti atsakingai, kompetentingai ir nesikišti į procesus, kurie vyksta šiuo atveju Seime.
Paminėsiu dar vieną faktą. Gegužės mėnesio 12 dieną aš kreipiausi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su prašymu įvertinti Lietuvos banko valdybos pirmininko pasisakymus, o pasisakymai daugiau negu įspūdingi – apie beprasmiškiausią darbą, apie krapštymąsi po praeitį, finansinę archeologiją ir turbūt išraiškingiausias – apie santykiavimą su lavonais. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi tai, kad Lietuvos bankas 2016 metais savo nutarimu patvirtino Etikos kodekso įgyvendinimo aprašą, ir jame buvo nustatyta, kad Etikos kodekso nuostatų vykdymo priežiūra bei šių nuostatų galimų pažeidimų tyrimas yra išskirtinai Lietuvos banko vidaus, tai yra savireguliacijos, dalykas… Tai reiškia, kad Lietuvos bankas ne tik kitais aspektais yra valstybė valstybėje, bet netgi ir etikos pažeidimų, galimų pažeidimų vertinimo prasme tai yra save reguliuojanti institucija. Aš nežinau, ar šitas Lietuvos banko sprendimas atitinka įstatymus ir Konstituciją, tai, matyt, reikėtų dar papildomai įvertinti.
Dabar dėl lobizmo, verslo, atstovavimo interesų, bankų ir finansinių institucijų. Šiame kontekste, kadangi išvadose minimas ir antrosios pakopos vaidmuo, ypač „Sodros“ finansinės situacijos, aš priminsiu 2018 metų liepos mėnesio kreipimąsi į Konstitucinį Teismą 30 Seimo narių, kur buvo beveik šimtu procentu nukopijuoti teiginiai iš verslo atstovų advokato ir dominavo išskirtinai verslo pozicija. Kas tai buvo ir ar to nereikėjo vertinti? Tiesą sakant, tai komisija jau ištyrė ir įvertino, bet aš manau, šitame šiandieninių įvykių kontekste galbūt taip pat verta grįžti ir pasigilinti. Tiesą sakant, man gaila, kad Konstitucinis Teismas atmetė keturis iš penkių kreipimosi punktų, nes kitu atveju I. Šimonytė ir, tikiuosi, aš būtume padiskutavę Konstituciniame Teisme apie antrąją pensijų pakopą ir apie verslo interesų atstovavimą. Šitie klausimai yra paties tyrimo ir išvadų sudėtinė dalis.
Manau, apibendrinant galima sakyti, kad bankų įtaka yra didžiulė ekonomikai, kaip matome, taip pat žiniasklaidai ir tiesiogiai ar netiesiogiai politikai, kad viešieji finansai turi būti valdomi labai atsakingai ir anticiklinė politika, kuri tada nebuvo vykdoma, dabar yra vykdoma, yra labai svarbu.
Aš taip pat raginu visas Lietuvos institucijas dalyvauti diskutuojant ir priimant sprendimus dėl tarptautinės pagalbos mechanizmo, nes nežinia, kas čia darysis rudenį, žiemą arba kitais metais. Ir jeigu Švedijoje kiltų vienokia ar kitokia krizė, poveikis per bankų sistemą Lietuvai, kitoms Baltijos valstybėms būtų vienareikšmiškai akivaizdus.
Ir paskutinis akcentas. „Sodros“ padėtis, „Sodros“ situacija, kuri taip pat buvo tyrimo dalis, dabar yra stabilizuota, tačiau jau rudenį ten kils finansinių problemų. Raginu visą Seimą ir Vyriausybę taip pat atsakingai žiūrėti į „Sodros“ finansus ir ne skolinti jai, o teikti negrąžinamus asignavimus, kas ir buvo privalu tuomet pagal galiojančius įstatymus.
Apibendrinti dalykai yra pateikti santraukos forma, išvados taip pat pateiktos. Ir, aš manau, įgyvendinimas tų rekomendacijų, jeigu išvadoms ir rekomendacijoms bus pritarta, bus visų darbas ateinančius kelerius metus. Ir aš savo veikla Europos Parlamente, tikiuosi, taip pat prie to prisidėsiu. Labai dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame Stasiui. Kviečiu į tribūną A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų reikėtų padėkoti šiai valdančiajai daugumai ir S. Jakeliūnui už šį parlamentinį tyrimą, kurio neišdrįso iki tol pajudinti galbūt dėl tam tikrų priežasčių, galbūt dėl Daukanto aikštės šeimininkės spaudimo. Bet, kaip sakoma, skola ne žaizda, savaime neužgis, pinigus reikės grąžinti.
Štai prieš mano akis yra skolos valstybės vardu grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas nuo 2020 metų. Na, ir ką jūs manote? Po 3 mlrd. kiekvienais metais, tai yra 2020, 2021 ir 2022 metais, turėsime grąžinti. Tai yra daugiau negu 8,5 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. dar nesumokėtų palūkanų.
Tai štai mes nagrinėjame tokią situaciją, į kokią patekome dėl tam tikrų politikų, kurie buvo užsispyrę, ir, kaip išvadose teigiama, vienas iš svarbiausių veiksnių, dėl ko Vyriausybė nesikreipė tarptautinės finansinės paramos, buvo asmeninė Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės nuomonė dėl tokios paramos ir ja pasinaudojusių valstybių. Kiek pamenu, buvo kalbama, kad mes nekeliaklupsčiavome ir nekeliaklupsčiausime prieš visus užsienio tarptautinius valiutos fondus.
Tačiau pasekmė – 1,1 mlrd. iš „Sodros“ – yra nonsensas, kada Finansų ministerija skolino „Sodrai“ už didžiules palūkanas, po to tuos pinigus, tą 1,1 mlrd., atidavė finansinėms institucijoms, iš kurių buvo skolinamasi apeinant visus teisės aktus. Tai nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą 2010 metais, įvertindama Finansų ministerijos ir A. Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi sistemą, kad Vyriausybės skolinimosi strategijos ir metodai, skolinimosi programos neatitiko tarptautinių skaidrumo principų ir gerosios praktikos, nesant jokio reglamentavimo ir nenustačius tokio skolinimosi procedūrų ir taisyklių. O dar buvo pažymėta, kad buvo skolinamasi be jokio poreikio.
2009 metais Finansų ministerija, kaip žinote, vadovaujama mūsų kolegės I. Šimonytės, kas ketvirtį kreipdavosi į rinkos dalyvius siūlydama teikti pasiūlymus. Tie pasiūlymai nebūdavo analizuojami, vertinami, o sąlygas diktavo būtent komerciniai bankai. Tai štai tokia situacija. Kas šiandien gali paneigti, kad Lietuvos banko… tapęs D. Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas ponas V. Vasiliauskas, kuris, kaip teigiama išvadose, nevykdė jokios komercinių bankų kontrolės, tiksliau sakant, dirbo Švedijos bankams ir juos dangstė, nesprendė kokių nors galbūt rinkimų reikalų arba likusių skolų po rinkimų? Kas gali paneigti?
Manau, kad prokuratūra galėtų šias abejones išsklaidyti, tačiau ar ji imsis tyrimo? Ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo nors kartą svarbus nacionalinio saugumo klausimas – būtent finansinė priklausomybė nuo Švedijos bankų? Turbūt nebuvo nagrinėta net ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Seime.
Kada Vyriausybė ir Seimas apsispręs dėl valstybinio komercinio banko, kada Lietuvos bankas imsis įgyvendinti nacionalinius tikslus ir nustos būti Skandinavijos banko aptarnaujančia struktūra, sunku pasakyti, bet aš manau, kad tai yra Prezidento ir premjero rankose. Prokuratūra, kaip matote iš šiandien paskelbtos informacijos…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …apie banko asociacijos vadovą, jau daro žingsnius, bet ar tie žingsniai bus pakankami? Todėl, kolegos, siūlau daryti labai labai rimtas išvadas. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas buvo užsirašęs, tačiau jo nėra. Pereiname prie motyvų. Pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių. Taip. M. Puidokas – motyvai už. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Liesys. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, šiandien iš tiesų yra iškili diena mūsų demokratijai dėl to, kad tie klausimai, dėl kurių buvo taip ilgai tylėta, pasiekė mūsų parlamento posėdžių salę. Tikrai norisi padėkoti gerbiamam S. Jakeliūnui už atliktą analizę ir rimtą darbą dėl tų dalykų, kurie ilgą laiką temdė Lietuvos padangę ir apie kuriuos puse lūpų kalbėjo daugiau negu pusė mūsų valstybės žmonių.
Akivaizdu, kad per milijardas eurų iš „Sodros“, pažeisti tarptautiniai skaidrumo principai, skolinimasis iš privačių bankų, o ne iš tarptautinių finansų institucijų, yra tie dalykai, kurie tikrai padarė didelę žalą mūsų valstybei ir jos žmonėms.
Kalbant apie arogantiškus ir ciniškus Lietuvos banko vadovų pasisakymus, kuriais žmonės nuolat piktinasi, mes tikrai esame įpareigoti, kaip mūsų valstybės žmonių išrinkti atstovai parlamente, pagaliau atlikti rimtą, išsamų tokios veiklos įvertinimą ir padaryti viską, kad mūsų valstybės teisinės instancijos taip pat priimtų atitinkamus sprendimus už tą žalą valstybei, kuri buvo padaryta. Ir visi duomenys, visos, sakysim, praktikos krizės metu, kaip elgėsi kitos valstybės, rodo, kad Lietuva elgėsi nelogiškai: buvo net nemėginta kreiptis, pabrėžiu, net nemėginta kreiptis į tarptautines finansines struktūras ir Tarptautinį valiutos fondą, Pasaulio banką. Buvo priimtas sprendimas skolintis pinigus už didžiules palūkanas, kelis kartus didesnes, negu skolinosi Latvija, Vengrija ir kitos šalys iš privačių bankų. Akivaizdu, kad tai yra žalingas sprendimas, už kurį mūsų visų mokesčių mokėtojai ir piliečiai iki pat šios dienos moka daug didesnes palūkanas.
Kviečiu visus tikrai labai rimtai apsvarstyti, kokie tai yra sprendimai, kokia mūsų visų atsakomybė kaip Seimo narių, kad pagaliau mūsų žmonių lūkesčiai gyventi teisinėje valstybėje būtų pateisinti.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena. Dėkoju už pareikštą nuomonę.
Gerbiamas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų labai apmaudu, kad valdantieji neadekvačiai vertina esamą situaciją. Nemato, kad ant jų slenksčio yra viena didžiausių ekonominių ir visuomenės sveikatos krizių, kurią reikia dabar valdyti, kuo greičiau reikia priimti atsakingus sprendimus ir visą dėmesį sutelkti produktyviam darbui. Šiandien matome, kad iš ekonomikos skatinimo plano yra panaudojama vos 10 % lėšų, tai galbūt, užuot skyrę dėmesį archeologiniams kasinėjimams, užsiimtumėte tuo, kad verslas šiandien gautų likvidumo paramą, kad gautų paramą tas verslas, kuris bando išgelbėti darbo vietas, kad nereikėtų iš visų mokesčių mokėtojų atleistų žmonių išlaikyti. Galbūt galėtumėte daugiau dėmesio skirti visuomenės sveikatai ir pažiūrėti, kokie testai reikalingi, kokios apsaugos priemonės reikalingos, galbūt reikia sušvelninti karantiną, galbūt reikia daugiau pagalbos tiems žmonėms, kurie serga, galbūt reikia atnaujinti visas planines operacijas ir paslaugas, kad žmonės gautų laiku sveikatos pagalbą. Iš tiesų, užuot užsiėmę rimtais, tikrai šiandien labai svarbiais dalykais, bandote aiškintis, kas įvyko prieš dešimt metų, kas yra absoliučiai neproduktyvus užsiėmimas. Kviečiu susilaikyti nuo šio sprendimo ir imtis veiksmų, kurie duotų realią naudą gyventojams. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 62, prieš – 36, susilaikė 3. Po svarstymo yra pritarta.
15.36 val.
Standartizacijos įstatymo Nr. VIII-1618 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4247(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4247. Prašom gerbiamą pranešėją R. Miliūtę. Svarstymo stadija.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir jam buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ekonomikos komiteto nuomonę išgirdote. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra užsirašiusių. Dėkoju, pritarta.
15.37 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4691(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4691(2). Prašom, gerbiamas pranešėjas – E. Vareikis. Ar D. Gaižauskas, kas pranešite? E. Vareikis. Prašom. Čia Užsienio reikalų komitetas. (Balsai salėje) Jūs pirmas užrašytas esate.
E. VAREIKIS (MSNG). Užsienio reikalų komitetas svarstė šį projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. D. Gaižauskas kviečiamas kaip papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto… Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nagrinėjo šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų. A. Gumuliauskas kalbės? Atsisako. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
15.39 val.
Įstatymo „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuri parengiama ar kuria keičiamasi vykstant kariniam bendradarbiavimui, abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4572(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuri parengiama ar kuria keičiamasi vykstant kariniam bendradarbiavimui, abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4572(2). Prašom. Užsienio reikalų komitetas – gerbiamas E. Vareikis ir papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – D. Gaižauskas. Prašau.
E. VAREIKIS (MSNG). Šiuo klausimu Užsienio reikalų komitete vyko svarstymas, buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Papildomas komitetas, prašome, gerbiamas Gaižauskai.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. (Balsai salėje) A. Gumuliauskas atsisako. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.40 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4412 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Prokuratūros įstatymo 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4412. Pranešėja – A. Širinskienė. Gerbiama Širinskiene, prašom. (Balsai salėje) Kas negerai? (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Labai simboliška po šiandienos kratų ir poėmių svarstyti Seime Prokuratūros įstatymo projektą, nes, kaip pamenate, kolegos, 2017 metais priėmėme sprendimą daliai prokurorų, kurie dirba su korupcinėmis bylomis, suteikti vadinamąjį specialiojo prokuroro statusą. Kiek teko bendrauti su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, ji pripažįsta, kad tai tikrai yra instrumentas, kuris prokurorams suteikia tiek papildomų galių, tiek kartu ir apsaugos tais atvejais, kai yra tiriamos tikrai rezonansinės korupcijos bylos. Tačiau prokurorai mato ir tai, kad ateina laikas tiesiog tęsti ir plėsti specialiojo prokuroro statuso taikymo galimybes. Iš esmės šis aktas, kurį teikiu, buvo parengtas Generalinės prokuratūros ir joje dirbusios darbo grupės siūlymų pagrindu.
Šiuo atveju norima išplėsti specialiojo prokuroro statuso taikymą iki tų bylų, kuriose tiriami nusikalstamų susivienijimų padaryti nusikaltimai ar nusikalstamos veikos ekonomikai, verslo tvarkai ar finansų sistemai. Taip pat specialusis statusas būtų suteikiamas ir prokurorui, kuriam pavedama atlikti tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ar vykdyti viešojo intereso gynimą civilinės ar administracinės teisės priemonėmis tada, kai pažeidimo padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn imunitetą. Tai iš esmės tose ikiteisminių tyrimų kategorijose, kur tikrai galimas pats didžiausias įtariamųjų ar nusikalstamas veikas kitų padariusių asmenų (kito statuso) poveikis prokuroro veiklai.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Šiuo atveju toks būtų trumpas pristatymas.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, man išties džiugu, kad atsiranda tokių iniciatyvų, tačiau keista, kodėl prireikė 30 nepriklausomybės metų, kad jos subręstų pačios prokuratūros darbo grupėje. Mano klausimas būtų toks: o kaip tai paveiks tokias sritis, nes niekam ne paslaptis ir jūsų vadovaujamos komisijos metu matėme, kad valstybės įmonės, kurios virsta uabais, monopolininkai energetikos srityje, susisiekimo srityje piktnaudžiauja viešaisiais finansais, juos taško į dešinę, į kairę, užuot nešę medų į valstybės biudžetą, jie tiesiog šeria tam tikras interesų grupes. Kaip pasikeis padėtis šiose srityse, atsiradus šiai labai reikalingai pareigybei?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes tyrimo metu girdėdami ne vieno prokuroro liudijimą klausėmės ir pasakojimų, ir liudijimų apie tai, kaip prokurorams dažnai pradėjus domėtis rezonansiniais galimais nusikaltimais, kur buvo įtraukti politikai ar buvo įtraukti vieni ar kiti aukšti valstybės tarnautojai, tiesiog buvo pradėti taikyti tarnybiniai nusižengimai ir pradėti atitinkami tarnybinių nusižengimų tyrimai.
Šiuo atveju specialiojo prokuroro statusas apsaugo prokurorą būtent nuo tokio piktnaudžiavimo tarnybiniais nusižengimais, sumažina jo tiesioginių vadovų skaičių. Šiuo atveju atsiranda atitinkamai daugiau prokurorų savarankiškumo ir mažiau procesinių, procedūrinių, gal būtų tiksliau sakyti, galimybių paveikti jų atliekamą tyrimą.
PIRMININKAS. Dėkojame už projekto pateikimą ir atsakytus klausimus. Dėl motyvų. Prašom. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šiek tiek keista, kai daug metų Seime būnantis Seimo narys klausia, kodėl iki šiol to nėra pasiekta. Tai ir nėra turbūt pasiekta, kad kažkas iki šiol daugiau apie tai kalbėjo, nei darė. Ir šiuo atveju tikrai esu dėkingas ir pateikėjai, ir tiems, kas rengė šitą įstatymą. Manau, kad jis tikrai yra reikalingas, nes tai galų gale pridėtų, mano supratimu, mūsų teisinei sistemai skaidrumo. Siūlau pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju už pareikštas nuomones. Balsuojame.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Svarstysime birželio 18 dieną.
15.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Janinos Januškienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4780 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Janinos Januškienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4780. Prašom, gerbiama pranešėja Jūrate Šoviene, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Esu įgaliota pristatyti Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti J. Januškienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Savo ruožtu nuoširdžiai dėkoju gerbiamai J. Januškienei už pasišventimą teisėjo profesijai, jai ji atidavė 33 savo gyvenimo metų, iš jų 15 – Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateikimą. Bet jūsų nori klausti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar bus teikiama kandidatūra dar kitai kadencijai? Nebebus?
J. ŠOVIENĖ. Atsiprašau, vietoj J. Januškienės?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ta pati kandidatūra vėl bus teikiama?
J. ŠOVIENĖ. J. Januškienę siūloma atleisti pasibaigus įgaliojimų laikui.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. ŠOVIENĖ. Teisėjo įgaliojimo laikui. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateikimą ir už atsakytus klausimus. Dabar, gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Svarstysime birželio 4 dieną.
15.49 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821, 822, 823 ir 1031 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4877, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4878 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4877. Pranešėja – gerbiama J. Šovienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento esu įgaliota jums pristatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą. Projektas, jeigu sulauktų Seimo palaikymo, taptų pagrindu esminei reformai viešųjų pirkimų. Konservatyviais skaičiavimais, jis leistų sutaupyti bent 10 % viešuosiuose pirkimuose išleidžiamų lėšų ir bent 10 % visų viešųjų pirkimų valdymo sąnaudų. Jūsų dėmesiui: praeitais metais viešųjų pirkimų vertė peržengė 6 mlrd. eurų ribą, o viešųjų pirkimų valdymo išlaidos kasmet siekia 100 mln. eurų.
Reformos esmė – profesionalūs centralizuoti valstybės viešieji pirkimai, didesnis dėmesys stambiems ir rizikingiems pirkimams. Privačios įmonės nepatiki pirkimų organizavimo gydytojams ar programuotojams, nors ir kaip tobulai kiekvienas jų išmano savo sritį, privačios įmonės pirkimams atlikti samdo profesionalius pirkimų vadybininkus. Deja, valstybės viešuosius pirkimus net 70 % perkančiųjų organizacijų vykdo nieko bendro su pirkimų organizavimu neturintys kitų sričių profesionalai: gydytojai, mokytojai, muziejininkai, bibliotekininkai, gamtininkai, vaikų darželio auklėtojai, ūkvedžiai. Net 80 % viešųjų pirkimų procedūrų yra su klaidomis.
Rinkoje mes nerasime tokių kainų skirtumų, kokius randame valstybės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, pavyzdžiui, biuro popieriaus pakuotės mažiausia ir didžiausia kaina, mokėta valstybės institucijų, skiriasi 35 kartus, kaina įprasto stacionaraus kompiuterio, pirkto skirtingų perkančiųjų organizacijų, skiriasi 64 kartus, geriamojo vandens 19 litrų pakuotės kaina – 6 kartus.
Respublikos Prezidento teikiamu įstatymo projektu siekiame esminių pokyčių viešųjų pirkimų srityje. Projektas numato keturis pagrindinius dalykus. Pirma – pagrindas nuosekliems sprendimams viešųjų pirkimų srityje, strategija, į kurią orientuotųsi perkančiosios organizacijos ir verslas. Tikrai taip, viešieji pirkimai turi užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą, be to, prisidėti prie kitų valstybės politikos tikslų. Iš viešųjų lėšų valstybė gali mokėti daugiau už socialines iniciatyvas, pavyzdžiui, darbo rinkoje remiamų asmenų įdarbinimą ar aplinkosaugines iniciatyvas, pavyzdžiui, aplinkos taršos mažinimą. Bet valstybė negali mokėti daugiau vien dėl to, kad perkama viešojo pirkimo būdu.
Antra, projekto esmė – centralizavimas. Projektas numato viešųjų pirkimų organizavimo perdavimą keliasdešimčiai perkančiųjų organizacijų. Centrinių perkančiųjų organizacijų misija – profesionali pagalba perkančiosioms aiškinantis poreikį, planuojant, perkant.
Viešuosius pirkimus turi vykdyti tie, kurie išmano rinką, geba naudotis konkurencijos teikiama nauda, nedaryti dirbtinių kliūčių tiekėjams ir pagaliau geba atpažinti tiekėjų konkurenciją ribojančius susitarimus. Ne tik kitų valstybių, bet ir Lietuvoje sukaupta patirtis rodo, kad profesionalūs pirkimai reikšmingai mažina veiklos sąnaudas. Be to, atsiranda gebėjimai standartizuoti tipinius pirkimus ir procedūras. Formuojasi stabili praktika, nutrūksta galimais korupcijos ryšiais susijusių perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų santykiai. Perkančiosios organizacijos ir kontroliuojančios institucijos daugiau dėmesio gali skirti rizikingiems, sudėtingiems ir didelės vertės pirkimams. Mes jau turime gerų pavyzdžių, kurie veikia. Pavyzdžiui, Kauno, Kazlų Rūdos, Joniškio savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos, Kalėjimų departamento kelios valstybės įmonių grupės yra centralizavusios viešuosius pirkimus.
Trečia – mažos vertės pirkimai. Jie sudaro net 99 % visų pirkimų, tačiau praeitais metais nesiekė 15 % visų pirkimų vertės. Įvertinę Lietuvos bei užsienio valstybių patirtį, Valstybės kontrolės rekomendacijas, projekte numatome ribą, iki kurios netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, tai yra jeigu perkančioji organizacija vykdo tik mažos vertės pirkimus ir jiems iš viso išleidžia ne daugiau kaip 30 tūkst. eurų per metus. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, net tūkstantis perkančiųjų organizacijų, tai yra ketvirtadalis, pirkimams išleidžia iki 30 tūkst. eurų per metus. Jų bendra pirkimų suma – apie 10 mln. eurų. Primenu, kad Lietuvoje iš viso praeitais metais nupirkta už 6 mlrd. eurų. Taigi tokių viešųjų pirkimų sąnaudos, mažos vertės pirkimų, mano minėtų, yra net tris kartus didesnės negu įprastų. Projektu pakeliamos ribos, kai užtenka žodinės sutarties ir kai galima neskelbti apie pirkimą. Apsauga nuo piktnaudžiavimo tokių pirkimų srityje – pirmenybė pirkimams iš centrinės perkančiųjų organizacijos ir per ją, o perkant savarankiškai – pareiga pagrįsti, kad tai yra efektyviau. Be to, pirkimai turi būti planuojami ir nurodomi ataskaitose.
Ir ketvirta. Numatome, kad ikisutartinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka nagrinės Viešųjų pirkimų tarnyba. Tikėtina, kad dėl to bent 50 % bylų nebus perduotos teismui, o perduotos išnagrinėjamos greičiau dėl jau Viešųjų pirkimų tarnybos surinktos ir įvertintos visos aktualios medžiagos.
Taigi Respublikos Prezidento teikiamu Viešųjų pirkimų įstatymo projektu siekiama šių esminių pokyčių: reglamentuoti viešųjų pirkimų valstybės strateginį planavimą, pirkimus centralizuoti ir vykdyti profesionaliai, optimizuoti mažos vertės pirkimus nukreipiant visą dėmesį į rizikingus, sudėtingus ir didelės vertės pirkimus ir reglamentuoti ikiteisminį ginčų nagrinėjimą.
Įstatymo projektas buvo rengtas atsižvelgiant į valstybių narių ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos patirtį, Valstybės kontrolės audito rekomendacijas. Projektas pateiktas viešai konsultacijai, pasiūlymai ir pataisos aptartos susitikimuose su kontroliuojančiomis institucijomis bei suinteresuotomis šalimis: verslu, profsąjungomis, perkančiosiomis organizacijomis, Savivaldybių asociacija ir atskiromis savivaldybėmis. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiama patarėja, jūs, matyt, pristatėte ir lydimąjį projektą Nr. XIIIP-4778 kartu?
J. ŠOVIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Dėkojame, viskas gerai. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama patarėja, du klausimai. Pirmasis susijęs su įstatymo įgyvendinimu. Pusę metų Lietuva neturi ekonomikos ir inovacijų ministro, pusę metų Lietuva neturi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo. Kritiniu momentu, kai ekonomikai reikia skubių pinigų, jie stringa tiek subsidijų, paskolų forma, tiek viešuosiuose pirkimuose, matome, kiek nėra paleistų konkursų. Tai klausimas dėl įgyvendinimo.
Ir antras klausimas dėl vakarietiškos kultūros. Jeigu galima žiūrėti į tendenciją, Lietuva išgyvena tokį sustiprintos kontrolės amžių. 30 metų mes vis didiname kontrolę, kuri be galo brangiai kainuoja. Sutinkame, kad yra iš tikrųjų neefektyviai naudojamos lėšos, tačiau pasitikėjimas, pavyzdžiui, kas Skandinavijai yra būdinga, labai stipriai sutaupo ir vykdančiųjų asmenų nervų ir žilų plaukų, antras dalykas, tai sumažina ir kontroliuojančių institucijų apimtis.
Ar nemanote, kad tas leitmotyvas, kad viską centralizuosime, kad viskas yra tik išvagiama, nepalieka normos ir galimybės veikti veikliems, sąžiningiems valstybės tarnautojams ir perkančiosioms organizacijoms?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimus. Taip, gal aš nuo antro klausimo pradėsiu. Pirmiausia projekto tikslas yra centrinių perkančiųjų organizacijų profesionalumas ir centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas. Vienas iš tikslų. Projekte numatomos keturių lygių centrinės perkančiosios organizacijos: universalios, kuri ar kurios būtų steigiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, sektorinės – ministerijų sprendimu ir regioninės – savivaldybių sprendimais. Kiekviena savivaldybė galės pasirinkti, ar ji steigs savo atskirą perkančiąją organizaciją, ar taps, pavyzdžiui, savivaldybės skyriaus ar departamento dalimi, tai yra savivaldybei suteikiama laisvė apsispręsti, kaip yra efektyviau.
Dabar dėl mažos vertės pirkimų, kurių, kaip minėjau, iš viso yra 99 % visų pirkimų, tačiau jų suma nesiekia 15 % iš tų 6 mlrd. eurų. Šio įstatymo tikslas ir yra nuimti tą biurokratinę naštą ir palengvinti galimybę sudaryti, suteikti savarankiškumą perkančiosioms organizacijoms pirkti rinkos sąlygomis ir ieškoti rinkoje prekės ar paslaugos, kokios jiems reikia. Kaip jūs paminėjote, mes šiuo metu kontroliuojame viešuosius pirkimus iš principo nuo 1 euro, bet, nepaisant tos sustiprintos didelės kontrolės, mes turime ir labai brangių miltų pirkimus, ir auksinių šaukštų įvairius skandalus, taip pat mano jau paminėtų prekių, įprastinių, kasdieninių prekių, didžiulius skirtumus. Siekti sustiprinti kontroliuojančias institucijas, nukreipiant nuo tų mažos vertės pirkimų dėmesį į stambius pirkimus, yra vienas iš projekto tikslų.
Dabar dėl pareigūnų skyrimo. Žinote, dalyvauja keli skiriantys asmenys ir jiems sutarus bus priimti tam tikri sprendimai, o viešųjų pirkimų vadovė yra, tai yra J. Petkuvienė, paskirta premjero teikimu Prezidento sprendimu. Taip, ji vadovauja laikinai, bet vadovas yra. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, sakykite, ar nestatome mes čia vežimo prieš arklį, imdamiesi viešųjų pirkimų reformos, neturėdami viešųjų pirkimų lyderio, tarnybos vadovo, kuris iš tikrųjų vestų visą reformą ir užtikrintų, kad ne tik ji būtų priimta, bet būtų efektyviai įgyvendinta. Ar nebūtų geriau surasti vadovą, kuris tikėtų šia pertvarka, ir tada kartu su juo pabandyti įgyvendinti?
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju už klausimą. Žinote, priežasčių nedaryti ar ko nors palaukti visada rasime. Bet šiaip ne nuo viešųjų pirkimų vadovo ši reforma priklauso, o nuo perkančiųjų organizacijų. Kaip minėjau, perkančiosios organizacijos steigiamos Vyriausybės, ministerijų, savivaldybės sprendimu. Joms suteikiama atsakomybė ir laisvė apsispręsti. Viešųjų pirkimų tarnyba kontroliuoja.
Šis projektas, be abejo, buvo derintas su Viešųjų pirkimų tarnyba, su joje dirbančiais specialistais, su Valstybės kontrole, įsiklausyta į jų pastabas, ir laiko įgyvendinti yra pakankamai, bet, kaip bebūtų, didžioji dalis darbo ir pasirengimo tenka perkančiosioms organizacijoms, o tiksliau – jų steigėjams, tad ne Viešųjų pirkimų tarnybai. Jeigu dar leisite, net 85 % perkančiųjų organizacijų yra savivaldos lygmenyje, kažin ar Viešųjų pirkimų tarnyba, kokia jos sudėtis bebūtų, padėtų joms optimizuoti veiklą viešųjų pirkimų srityje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nemanote, kad ne įstatymai, o įstatymų laikymasis yra pagrindinė problema. Štai visai nesenas pavyzdys. Viešųjų pirkimų tarnyba „Lietuvos geležinkeliams“ aiškiai išdėstė – jūs esate perkančioji organizacija, atitinkate visus kriterijus. Ne, apskundė „Lietuvos geležinkeliai“ teismui Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą. Ar gali taip elgtis subjektas, kuriam yra nurodyta elgtis pagal įstatymą?
Ir paskutinis „Lietuvos geležinkelių“ pirkimas, didžiausias istorijoje – 360 mln., realiai 40 mln. permokėta. Labai įdomios reputacijos užsienio įmonei, Ispanijos įmonei, – jokio ikiteisminio tyrimo. Prezidento institucijos reakcijos aš negirdėjau, gal vis dėlto reikėtų pradėti ne nuo įstatymų keitimo, o nuo įstatymų laikymosi. Ką jūs manote?
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju už klausimą. Be abejo, su jumis sutinku, kad įstatymų laikymasis, mūsų netolerancija įstatymų pažeidimams yra labai svarbūs dalykai. Bet ir šiuo metu pagal įstatymą mes turime galimybę vykdyti centralizuotus pirkimus, tačiau ta galimybe nesinaudojama arba naudojamasi vangiai. Ir, sakyčiau, čia vienas kitam neprieštarauja. Yra galimybė paspartinti, efektyvesnius padaryti, profesionalesnius, kodėl ja nepasinaudoti ir kodėl nepasinaudoti dabar?
Tai netrukdo įstatymų laikymuisi. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, pirkimų idėja paprasta – pirk kuo pigiau, bet klausimas – pirkti kuo geriau. Ar nemanote, kad vis dėlto problema yra ir dėl to, kad apskritai trūksta kompetencijos asmenims, kurie užsiima viešaisiais pirkimais, ir kai kurie pirkimai verčia juos pasirinkti pigiausią prekę. Čia prasideda problemos ir valstybės lygiu, nes vėlgi ta baimė skatina… kitaip sakant, tas vargšas moka du kartus.
Ar nemanote, kad čia tos baimės pernelyg didelės ir reikėtų ir pasitikėjimo, ne tik įstatyminio reglamentavimo, bet ir daugiau drąsos, nes iš esmės mes negalime vertinti, kad kiekvienas perkantysis yra iš esmės potencialus apgavikas. Kaip rasti tą balansą? Ačiū.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju. Labai geras klausimas. Teisingai jūs pastebėjote – baimė, netikrumas dėl sprendimo, baimė, kad būsi apskųstas, ir tokius nuogąstavimus mums yra išsakiusi ne viena savivaldybė. Ir dėl to vienas iš projekto tikslų yra pakelti į profesionalų lygį perkančiąsias organizacijas. O dėl kainos kriterijaus pirkimuose, tai irgi projektas numato nuo 70 % iki 50 % sumažinti pirkimų dalį, kai taikomas tik kainos kriterijus. Turėtų būti atsižvelgiama ir į kitus kriterijus, įskaitant ir aplinkosauginį bei socialinį kriterijų, kas yra numatyta įstatymo projekte. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiama pranešėja, iš tiesų džiugu girdėti jūsų įstatymo projekto pristatymus, tačiau ne paslaptis, kad yra Vyriausybės pateiktas panašus įstatymo projektas, Viešųjų pirkimų sistemą keičiantis įstatymo projektas. Mano klausimas, ar jūs esate susipažinusi su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu, kuris jau yra Seime, ir kokie būtų esminiai ar galbūt kažkokie fundamentalūs požiūriai į viešųjų pirkimų sistemos skirtumus jūsų ir Vyriausybės, o jeigu ne, ar tai nėra tik tam tikros lenktynės ar kova dėl autorystės?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Taip, esame susipažinę su Vyriausybės teiktu projektu. Pagrindiniai skirtumai būtų tokie. Vyriausybės projektas apima centralizaciją tik pavaldžių įstaigų, kas pagal Prezidento teikiamą projektą būtų universalios perkančiosios organizacijos prototipas. Iš esmės Vyriausybės siūlomu projektu stiprinama CPO LT. Tai vienas kitam neprieštarauja. Tačiau projektas neapima kitų lygmenų perkančiųjų organizacijų mano jau minėtų savivaldybių, kurių net 85 % yra perkančiųjų organizacijų. Ir tam tikra prasme mes matome daugiau rizikos, nes didėja rizika, kad daug kas priklausys, viešųjų pirkimų sistemos sėkmė priklausys nuo vieno subjekto CPO LT. Vyriausybės projektas nėra orientuotas į centrinės perkančiosios organizacijos veikslo kokybės ir kompetencijos stiprinimą, čia matytume skirtumą, ir neapima, nėra kalbama apie mažos vertės pirkimus, kaip čia būtų galima išspręsti tą neefektyvumo klausimą. Bet aš manyčiau, kad būtų galima juos sujungti ir turėti vieną gerą projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame už projekto pristatymą ir atsakytus klausimus. Dėl motyvų – S. Gentvilas. Prašom, S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kai Vyriausybė desperatiškai ieškojo, iš kur susižvejoti 20–30 mln. šį rudenį, pažeisdama ilgalaikius įsipareigojimus, duotus įvairiems sektoriams, mes, Liberalų sąjūdis, sakėme, kad valstybė ir Vyriausybė turi visų pirma pažiūrėti į veidrodėlį ir pažiūrėti, ir paklausti, kiek yra neefektyviai išleidžiama pinigų, ir visų pirma resursų ieškoti savo kišenėse. Nes kai yra keliami mokesčiai, tai visada reikia paklausti, kaip efektyviai jie yra išleidžiami.
Štai labai sveikintina, kad prezidentūra atneša turbūt kokybiškiausią per šią kadenciją savo įstatymo projektą, kuris, iš tikrųjų matyti, orientuotas į kaštų naudos analizę, į profesionalumą, į ekologiją, į socialines įmones ir iš tikrųjų yra vertas diskusijos. Tai labai norėtųsi palinkėti ir paskatinti pradėti svarstymą. Labai gaila, kad to nedaro ekonomikos ir inovacijų ministras, kurio nėra. Tai turėtų būti normalios teisėkūros monitoringo dalykas – ateiti su pagrindinėm problemom, kurias reikia taisyti šiandien valstybėje, ir kai atsiranda papildomas pinigų poreikis, visų pirma pažiūrėti, kaip efektyviau naudoti vidinius resursus. Labai sveikintinas siūlymas, kviečiu jį paremti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, 1 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomas kaip pagrindinis dėl abiejų Ekonomikos komitetas ir papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstysime birželio 23 dieną.
Prašom, gerbiama I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, taip jau yra, kad Vyriausybė prieš dvi savaites pateikė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimą, kuris yra daug siauresnis, bet, nepaisant to, susijęs. Kaip nors reikėtų galbūt per Vyriausybės požiūrį taip pat tuos pasiūlymus suderinti. Gal galima būtų kreiptis dėl išvados?
PIRMININKAS. Išvada reikalinga?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė vis tiek turi nuspręsti, koks variantas jai bent jau yra labiau priimtinas.
PIRMININKAS. Jeigu Vyriausybė paskirs, tada galima bus sujungti komitete.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Grįš į komitetą tada.
PIRMININKAS. Komitete sujungsime, spręs komitetas.
16.11 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 76 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4884, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4885 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dirbame toliau. Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4884 ir lydimasis Nr. XIIIP-4885. Prašom. Gerbiama pranešėja S. Šulcė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja.
S. ŠULCĖ. Gerbiami Seimo nariai, posėdžio pirmininke, Prezidento dekretu teikiami Mokslo ir studijų įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektai. Jums leidus, abu įstatymų pakeitimus pristatysiu kartu.
Siūloma keisti minėtų įstatymų straipsnius nustatant tikslinės stipendijos mechanizmą. Vis gilėjanti problema, su kuria valstybė susiduria, ir pagal prognozes dar gilės artimiausių metų perspektyvoje, tai yra tam tikros kvalifikacijos, aukštos ir žemos, specialistų profesijų trūkumas darbo rinkoje ir valstybės sprendimai, priimami šioje srityje.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktame tyrime prognozuojamas kritiškai aukštas tam tikrų profesijų ir specialybių trūkumas reaguojant į jų poreikį darbo rinkoje. Pavyzdžiui, pagal Stratos parengtą pedagogų prognozavimo modelį 2021 metais atitinkamų specialistų trūkumas bus 650 asmenų. Pagal Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenis, stojimo tendencijos pastaraisiais metais neatitinka prognozuojamo poreikio.
Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, universitetai ir profesinės mokyklos nuolatos ieško būdų skatinti stoti į trūkstamas specialybes, pavyzdžiui, didindami priimamų vietų skaičių. Tačiau LAMA BPO duomenys rodo, kad tai neturi reikšmingos įtakos stojančiųjų pasirinkimams. Valstybės kontrolės šiemet dar paviešintame audite, ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai, taip pat pažymima lygiai ta pati tendencija, kad kai kuriose darbo rinkai reikalingose specialybėse nesurinkta daugiau negu 40 % mokinių.
Valstybės kontrolė taip pat pažymi, kad bemaž visos profesinio mokymo įstaigos imasi iniciatyvos pačios materialiai skatinti mokinius, bet teisės aktai dėl stipendijų ir materialinių išmokų nesikeitė daugiau negu 14 metų. Didžiausia stipendija, jus visus informuoju, profesinėse mokyklose yra 28 eurai 80 centų. Mokiniai, siekdami save išlaikyti, dažniausiai įsidarbina, neretai iškrenta iš ugdymo proceso, taip ir neįgiję kvalifikacijos.
Stebima nerimą kelianti tendencija, nes, pirma, valstybė neparengs tam tikrų kritiškai darbo rinkai reikalingų specialistų ir profesijų; antra, „Investuok Lietuvoje“ tyrimai rodo, kad tai drastiškai mažins investicijų galimybes Lietuvoje; trečia, nėra vienos konkrečios valstybės lygiu planingos skatinimo sistemos, o tai svarbu tvariai Lietuvos švietimo sistemos politikai.
Taigi įstatymų projekto tikslas – įtvirtinti įstatyminį pagrindą, tikslinių stipendijų mechanizmą, leidžiantį valstybei, įvertinus visus turimus duomenis ir tyrimus, sistemingai planuoti ir skatinti asmenis rinktis darbo rinkoje trūkstamas specialybes. Šiuo metu taikoma vienintelė priemonė, kai studentai skatinami stoti tik į pedagogų rengimo programas, tačiau nėra įstatymo lygiu nustatyto mechanizmo, kuris veiktų profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse ir galėtų apimti visų sričių studijas ir mokymosi programas. Siūlome į skatinimą rinktis trūkstamas studijas žiūrėti sistemingai, atsakingai ir planingai. Tai svarbu ir abiturientams, o aiškumas turi įtakos karjeros orientavimo stiprinimui Lietuvoje.
Tikslinis stipendijų mechanizmas šiuo metu kaip niekada svarbus. Vis daugiau šakinių ministerijų, matome, ieško būdų, kaip skatinti studentus rinktis vienas ar kitas specialybes. Jau praėjusiais metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketino apmokėti valstybės nefinansuojamų studentų studijas atitinkamos srities programose. O Žemės ūkio ministerija yra kėlusi idėją dėl tikslinių stipendijų stojantiems į žemės ūkio specialybes. Štai Finansų ministerijos paskelbtame „Ateities ekonomikos DNR“ taip pat numatoma 10 mln. eurų STEM ir pedagogikos studijų pasirinkimui skatinti. Tikslinių stipendijų mechanizmas būtent užtikrins, kad stipendijų paskirstymas būtų planuojamas atsižvelgiant į tyrimus pagal nustatytus aiškius kriterijus. Tai svarbu kuriant ilgalaikėje perspektyvoje veikiančius skatinimo mechanizmus.
Esminiai reguliavimo principai. Studijų prioritetines grupes ar studijų programų grupes nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į ministerijų siūlymus, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės ir regioninės plėtros poreikius, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, Vyriausybės nustatytas prioritetines mokslo tiriamosios ir eksperimentinės, žinoma, plėtros ir inovacijų raidos kryptis bei valstybės finansines galimybes. Tikslines stipendijas administruotų Valstybinis studijų fondas. Vyriausybės nustatyta tvarka tikslinės stipendijos iš biudžeto galėtų būti mokamos studentams, profesinių mokyklų moksleiviams, įstojusiems į Vyriausybės nustatytas prioritetines kryptis, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ir paramą.
Tokie siūlomi įstatymų projektų pakeitimai sukurtų prielaidas strateginio, ilgalaikio požiūrio į specialybes, kurios reikalingos tolesniam sėkmingam Lietuvos ekonominiam ir ne tik tvariam augimui. Tai leistų sistemingai planuoti ir sudaryti galimybes visoms šakinėms ministerijoms įsitraukti į atitinkamą specialistų rengimą, skatinimą, taip pat stiprintų karjeros orientavimo sistemą.
Pabaigoje taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad rengiant įstatymų projektus gauti šių institucijų pasiūlymai ir pritarimas: Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos moksleivių sąjungos, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos, „Investuok Lietuvoje“ ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti M. Majauskas. Atsisako. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, norėčiau paklausti jūsų. Iš tikrųjų stipendija visko neišsprendžia, tai yra viena iš dalių, kai galime palengvinti studento dalią išmokėdami jam tam tikrus pinigus. Bet pati problema yra dėl paties priėmimo. Iš tikrųjų jaunimas negauna finansavimo tai studijų vietai. Ar turėtų būti didžiulė stipendija, kad studentas galėtų užsimokėti už tai, ar reikia galvoti ir apie mechanizmą, kad būtų kokiu nors būdu sukurtos prielaidos mokėti toms pačioms ministerijoms už studijas? Kaip suprantu, priėmimo tvarka nesikeičia ir tie vaikai vis tiek turės stoti bendra tvarka. Tai kaip šiuo atveju bus su studijų finansavimu?
S. ŠULCĖ. Dėkoju už klausimą. Priėmimo tvarka tikrai nesikeičia ir studentai stoja pagal savo preferencijas ir norus. Tikslinių stipendijų suma būtų nustatyta Vyriausybės įvertinus finansinius išteklius ir turimus duomenis, bet, mūsų manymu, tyrimai rodo, kad 100 eurų stipendija neskatina rinktis atitinkamų specialybių, turėtų būti didesnė stipendija. Jeigu tai būtų 300 eurų stipendija, tai 300 vaikų kainuotų valstybei per metus 1 mln. eurų. Toks pavyzdys ir tokia stipendijų suma jau skatintų studentus rinktis šitą specialybę. Kaip tik prieš atėjimą čionai kalbėjomės su LAMA BPO vadovu, nes ką tiktai prieš dieną prasidėjo stojimas į aukštąsias mokyklas, ir yra pastebima tendencija, kad dabar į pedagogikos studijas per vieną parą įstojo bemaž tiek pat moksleivių, kiek įstojo praeitais metais. Manytina, kad jie rinkosi stoti veikiausiai tikėdamiesi, kad stipendija, kaip yra dabar jau išaiškinta, augs nuo 100 eurų iki 300 eurų. Tam tikros stipendijos pakėlimas, ne minimali stipendija, bet pakėlimas leistų iš tiesų surinkti vaikus, moksleivius į atitinkamas trūkstamas specialybes.
PIRMININKAS. Jūsų klausia gerbiamas J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėjau klustelėti tokį dalyką. Tikslinės stipendijos labai puiku. Jūs minėjote apie tai, kad kai kuriose šakose apie 40 % nesurenkama moksleivių, ar nemanote, kad tos tikslinės stipendijos labiau atliktų savo funkcinę paskirtį, jeigu būtų sudaromos trišalės sutartys tarp viešosios institucijos arba privačios institucijos, mokymo įstaigos ir studento, kuris žinotų, kad baigęs aukštąją mokyklą ar profesinę mokyklą gaus darbą tam tikroje vietoje. Darbdavys irgi žinotų, kiek jam reikės specialistų, kad jis jų turės. Trečia, valstybėje būtų išspręstas klausimas, kiek ir kokios srities specialistų reikia parengti. Be to, privačios bent jau įstaigos, institucijos galėtų prisidėti ir finansiškai prie tų stipendijų, prie tikslinių stipendijų palaikymo papildomai. Ačiū.
S. ŠULCĖ. Dėkoju už klausimą. Jūsų siūlymas, be abejonės, yra racionalus ir teisingas, tik jisai sprendžia daugiau ne stojimo, o įsidarbinimo klausimus, kurie turėtų būti irgi platesnė karjeros orientavimo dalis. Šitas klausimas turėtų būti sprendžiamas arba jūsų minėtomis trišalėmis sutartimis arba kitais valstybės numatytais, bet būtinai reikalingais mechanizmais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, pratęsdamas prieš tai išsakytą mintį noriu paklausti, koks tada yra tikslas pritraukti jaunuosius būsimus studentus prie tų studijų programų, kad jie mokytųsi, jeigu mums nerūpi, kur jie paskui įsidarbins? Aš manau, kad tai turi būti absoliučiai susieta, turint lūkesčius, kad jie, baigę vieną ar kitą profesiją arba vieną ar kitą programą, įsidarbins būtent ten, kur valstybė ir norėtų, kad jie įsidarbintų. Todėl turėtų būti taip pat sukurtas mechanizmas, kad tos tikslinės stipendijos nenueitų vėjais ir kad tie žmonės turėtų kažkokį įsipareigojimą. Jeigu jie sugalvos baigę pedagogines studijas staiga pereiti į kokį kitą, privatų verslą ir sakys, ačiū, kad išmokėte, bet aš noriu ten, nes Konstitucija tą leidžia pasirinkti, tu negali priversti žmogaus, bet įpareigoti susimokėti arba grąžinti valstybės investuotą kažkokią tikslinę stipendiją, aš manau, kad tai būtų visai racionalus pasiūlymas.
Ir kartu prie profesinio mokymo taip pat norėčiau paklausti.
PIRMININKAS. Laikas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ar jūs taip… (Čia yra du, tai aš antrą kartą neklausiu, tai jums leidus, aš vis dėlto pabaigsiu savo mintį, pirmininke.) Jūs rašote, kad tai bus skirta formaliojo profesinio mokymo programoms. Dabar mes turime kilusį vieną tokį klausimą, gal net problemą su neformaliuoju, kai darbdaviai nori tam tikrą grupę profesijų priskirti prie neformaliojo mokymo, pavyzdžiui, vairavimą, kuris taip pat labai aktuali profesija, bet tuomet tos tikslinės stipendijos neveiktų, ar ne, jeigu tai būtų neformaliojo. Gal tai būtų argumentas nepaleisti tų profesijų iš formaliojo švietimo lauko? Ačiū.
S. ŠULCĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Konstitucinis Teismas, jums gerai žinoma, yra išaiškinęs, kad negali valstybė riboti studentų ir baigusių absolventų pasirinkimo įsidarbinti vienoje ar kitoje vietoje. Kaip jau minėjau, įsidarbinimo klausimas yra labai svarbus, kompleksinis, susietas. Šitie įstatymų pakeitimai sprendžia, viena vertus, karjeros orientavimo klausimą, kita vertus, tai yra planinga priėmimo į aukštąsias mokyklas, į valstybei trūkstamas specialybes sistema.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Jūsų pristatyme šiek tiek pasigedau tokio dalyko – kiek valstybė gali netekti grąžos. Vadinasi, taip, pastudijuoju ir gaunu stipendiją, tikslinę, pakeltą, neblogą, o po to išvažiuoju dirbti geresnį darbą. Ar yra kokie nors preliminarūs skaičiavimai, kiek negausime grąžos? Vis dėlto iš esmės rizikinga tai daryti. Ir ar yra pavyzdžių iš kitų užsienio valstybių? Ačiū.
S. ŠULCĖ. Ačiū jums už klausimus. Taip, pavyzdžių iš kitų užsienio valstybių yra, tokius modelius renkasi Kanada, Australija, Europos šalys, irgi reaguodamos į darbo rinkos poreikių tyrimus. Iškritimas iš studijų programų visada yra svyruojantis, retkarčiais siekia apie 5 %. Lygiai tas pats principas yra ir su stipendijomis, kurios gaunamos už gerus mokymosi rezultatus. Per ketverius metus studentai gali gauti tokias stipendijas, gali nesirinkti studijuoti savo studijuojamo dalyko ir galiausiai gali ketvirtais, trečiais metais nutraukti savo studijas, tačiau jiems mokėtos stipendijos už gerus pasiekimus nėra nubraukiamos ar paimamos. Lygiai tas pats principas turėtų galioti ir tikslinėms stipendijoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausimą turi gimtadienį švenčiantis G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, gal kartais galėtumėte pasakyti, iki kada Vyriausybė kiekvienais metais turės nustatyti prioritetines studijų kryptis, studijų programas ar jų grupės turinį? Manau, kad šios datos įtvirtinimas yra labai svarbus, nes tai gali padaryti įtakos studentų studijų planavimui. Dėkoju.
S. ŠULCĖ. Dėkoju už klausimą. Jūsų klausimas labai svarbus. Siūlytume, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2021 metų, o studijų prioritetinės kryptys būtų nustatomos nuo sausio iki pavasario, iki kada prasidės stojimo registracija. Kaip žinote, registracija į aukštąsias mokyklas šiais metais prasidėjo birželio 1 dieną.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, dėkui už pristatymą. Iš principo pritardamas jūsų teikiamiems dviem įstatymų projektams, noriu paklausti dėl dviejų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo aspektų. Pirma, ar jūs nemanote, kad atsidarys Pandoros dėžė tam tikra prasme – paradas iš ministerijų pusės kuo daugiau pramušti vadinamųjų prioritetinių krypčių ar trūkstamų profesijų tam, kad tose srityse atsirastų tikslinės stipendijos? Tai čia vienas klausimas.
Antras klausimas, ar nemanytumėte, kad būtų tikslinga, jeigu ir profesines mokyklas įtraukėte, ten besimokančiųjų motyvacija dažnai nėra aukšta, kad studijuojantys nefinansuojamose studijų vietose, taip pat ir privačiose aukštosiose mokyklose studentai irgi galėtų pretenduoti į tikslines stipendijas, nes yra tokių studijų programų ir specialybių, ir atsitinka taip, kad aukštais balais savo lėšomis studijuojantys studentai yra reikalingi valstybei.
S. ŠULCĖ. Ačiū už jūsų klausimus. Dėl pirmo klausimo. Matydami pastarųjų metų STRATA, „Investuok Lietuvoje“, kitų užsakytus tyrimus ir matydami pavienes chaotiškas iniciatyvas skatinti tam tikrų specialybių studentus, ar tai būtų žemės ūkio, ar jūreivininkystė, ar restauratoriai ir visa kita, mes ir siūlome į skatinimą žiūrėti planingai ir nechaotiškai, tiek Mokslo studijų įstatyme, tiek Profesinio mokymo įstatyme įvesti tikslines stipendijas ir nustatyti aiškius mechanizmus, o Vyriausybės nutarimu po to patvirtinti trūkstamas prioritetines studijų kryptis.
Dėl jūsų siūlymo dėl profesinių mokyklų moksleivių skatinimo. Šis siūlymas yra diskutuotinas, vertas dėmesio. Tai būtų galima padaryti, jei moksleiviai atitiktų gerai besimokančio moksleivio ir kitus numatytus prioritetus.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai už projekto pristatymą ir atsakytus klausimus. Dabar dėl motyvų – A. Vinkus. Prašom, gerbiamasis.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, sveikintina, kad rengiant šią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą buvo atlikta gana išsami padėties analizė, ką matome iš informacijos, pateiktos aiškinamajame rašte. Ši analizė rodo esminį dalyką, kad stojančiųjų studijuoti srautai ir tendencijos pastaruoju metu neatitinka arba tampa atvirkščiai proporcingos prognozuojamam poreikiui. Rezultatas aiškus – vienų specialybių rinkoje pritrūksta, kitų susidaro tam tikras perteklius. Žinoma, nenoriu sakyti, kad tokia situacija susiformavo tik šiuo metu. Panašių neatitikimų būta ir praeityje ir visai jų išvengti sudėtinga.
Aiškinamajame rašte pateikiama pagrįsta baimė ir teigiama, kad stebima tendencija itin grėsminga, nes valstybė su gamyba, procesų skaitmeninimu susietiems ekonominiams sektoriams neparengia darbuotojų pamainos ir tai mažina investicijų Lietuvoje galimybes. Pritariu, kad valstybė turi ieškoti svertų, kaip paskatinti buvusius moksleivius rinktis tas specialybes, kurių valstybei trūksta. Todėl siekis koreguoti Mokslo ir studijų įstatymą, įtvirtinantį įstatyminį pagrindą, leidžiantį valstybei, įvertinus visus turimus duomenis ir tyrimus, sistemingai planuoti ir skatinti asmenis rinktis reikiamas specialybes, pozityvus ir reikalingas galvojant apie ilgalaikę tokio skatinimo perspektyvą. Įstatymo autoriai siūlo mechanizmą, kad rinkdamiesi studijas moksleiviai žinotų, kokiose specialybėse jie galės pretenduoti į tikslines stipendijas. Palaikau šią idėją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta. Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Siūloma kaip pagrindiniam komitetui svarstyti Švietimo ir mokslo komitetui. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstysime rudens sesijoje.
16.33 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4417 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Kadangi krašto apsaugos ministro nematau, bus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4417. Gerbiamas Petrai Nevuli, prašom.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pagal 2019 m. birželio 6 d. priimtą ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo lentelės 4 punktą žuvų perdirbimo ir konservavimo veiklai numatomi sanitarinės apsaugos zonų dydžiai: objektų, kurių gamybos pajėgumas 5 ir daugiau tonų žuvies per parą, – 100 metrų, objektų, kurių gamybos pajėgumas iki 5 tonų žuvies per parą, – 50 metrų.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos žuvų perdirbimo pramonėje vyrauja mikroįmonės, mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat į tai, kad tai šimtametes tradicijas turintis smulkusis verslas, Kuršių nerijos kulinarinis paveldas, įstatymo projektu siūloma pakeisti įstatymo 2 priedo lentelės 4 punktą, jį papildant nuostata, kad objektai, kurių gamybos pajėgumas yra iki 150 kilogramų žuvies per parą, sanitarinės apsaugos zonos dydis būtų 6 metrai. Prašau pritarti (…).
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti A. Gedvilienė. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF.). Aš iš principo nepasisakau prieš šitą įstatymo projektą, manau, kad jis reikalingas, tai yra sprendimų paieška, bet noriu paklausti. Kiek šiame įstatymo projekte atliepta gyventojų nuomonė? Kiek aš žinau, kiek aš domėjausi, klausimas dėl šitų problemų atsirado tada, kada į tarnybas kreipėsi būtent gyventojai, nurodydami, kad į jų namus veržiasi rūkomos žuvies kvapas, dūmai. Aš suprantu, kad mes palengviname verslui galimybes įsiteisinti savo veiklą, bet kiek mes atsižvelgiame į gyventojų, kurie ten gyvena ir dirba, ir kenčia tą kvapą, smarvę, ar tai geras kvapas, nuomonę? Tai tiek. Ačiū.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tos rūkyklėlės yra labai nedidelės ir tikrai nesudarys kažkokių nepatogumų šalia kaimynystėje gyvenantiems gyventojams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip jums atrodo, kiek yra 6 metrai taip iš akies, iki manęs turbūt beveik daugiau, ar ne? Tai ar Neringoje yra kitokie vėjai, kad už 6 metrų dūmų jau nesijaus? Aš iš viso norėčiau paklausti, ar yra nagrinėjamas koks nors variantas, kad tie namų ūkiai kur nors centralizuotai rastų atokesnę vietą, kažkaip susidarytų grafikus ar panašiai ir netrukdytų žmonėms su savo tais dūmais? Aišku, skaniai kvepia, bet kai kam gal graužia akis.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Na, ką jūs dabar pasakėte – centralizuotai tai jau būtų turbūt stambesnės verslo įmonės, tai būtų stambus kapitalas, o mes šnekame apie mikroįmones, kurios rūkytų žuvį, kaip ir iki šiol rūkė, kadangi tai yra šimtametės tradicijos.
PIRMININKAS. Dėkojame už projekto pristatymą ir atsakytus klausimus. Motyvai. Gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Aš, kaip ir Seimo narys, ir buvęs Neringos savivaldybės darbuotojas, džiaugiuosi, kad siūloma pagerinti mikroįmonių, mažų ir vidutinių žuvų perdirbimo pramonės įmonių veiklos aplinką, sumažinti jų administracinę naštą, taip pat siekiama sudaryti sąlygas išsaugoti ilgametes tradicijas turintį kultūrinį paveldą, tai yra sudaryti palankias sąlygas gaminti, realizuoti ir populiarinti tradicinį žuvies ruošimo ir rūkymo procesą.
Kuršių nerija – tai turizmo kraštas, kaip magnetas traukia žmones, turistus į Neriją vasaros metu ir kitais laikotarpiais, kai palankus oras. Nė vienas atvykęs turistas be rūkytos žuvies neįsivaizduoja Neringos, nes rūkyta žuvis – tai turizmo dalis. Daugeliui vietinių gyventojų tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, kurio tradicijos perimtos iš kartos į kartą. Sakykime, ir užsienio televizijos atvykusios, neseniai buvo „Travel Channel“ atvykusi į Kuršių neriją, filmavo visą žuvies rūkymo procesą, kuris buvo parodytas visam pasauliui. Tai, ką norime įtvirtinti įstatymu šiandien, jau šimtmečiais yra daroma Kuršių nerijoje. Etnografinės žvejo sodybos, kurios saugomos valstybės, be rūkyklų sunkiai įsivaizduojamos. Kaip kolegė klausė dėl rūkymo kvapo, tai aš šiandien drįsau paskambinti jausdamas… Neringos merui, kuris man atsakė, kad per du dešimtmečius Neringos savivaldybė yra gavusi keletą nusiskundimų dėl rūkomos žuvies kvapo. Manau, kad sveikatai tai tikrai nepakenks. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamas L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai Seimo nariai, išėję į tribūną, ima siūlyti kokius nors konkrečius atstumus, išmatuojamus metrais nuo rūkyklos iki kaimynų langų, tai jau kelia tam tikrą įtarimą, ar nėra čia kokio intereso. Nežinau, kolega P. Nevulis gal galės pasisakyti svarstymo stadijoje, kur ten tas kieno čia interesas. Nežinau, ar daktaras A. Vinkus sutiktų, kad 6 metrai nuo jo langų kiekvieną dieną kas nors rūkytų 150 kilogramų žuvies. 150 kilogramų žuvies yra turbūt keli šimtai vidutinio stambumo žuvų. Tai nėra jau toks mažas biznis, kai kalbame apie dūmų kiekį, kuris kažkam į langus visą dieną ten eis.
Aš neišgirdau čia nuomonės žmonių, kurie, pavyzdžiui, nuomoja pajūryje kambarius ar butus arba turi savo mažiuką nuomos, nakvynės versliuką, ką jie galvoja, ar jie sutiktų, kad jų klientams į kambario langą už 6 metrų dūmytų tas jau tradicinis.
Gerbiami kolegos, siūlau labiau rūpintis, kad tos žuvies Kuršių nerijoje būtų, kad ten nebūtų importuoti unguriai iš Kinijos, o kad būtų lietuviška žuvis visų pirma, o atstumai turi būti tokie, kad niekam neužkliūtų. Sanitarinės normos, kurios yra dabar, yra visiškai geros ir pakankamos. Manau, kad tai yra blogai paslėptas lobistinis interesas, kurį čia bandoma šiandien prastumti, todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų gerbiamas A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas kolega, kuris dabar kalbėjote, žinoma, galbūt yra tam tikro pagrindo jūsų mąstymo, tačiau aš penkerius metus tiesiogiai gyvenau Neringoje. Šiandien man 78 metai – drūtas, gyvas ir dar galiu su jumis bėgti maratoną.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 79, balsavo 74: už – 61, prieš – 1, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, siūlomas pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstysime rudens sesijoje.
Dar P. Nevulis. Prašau, gerbiamas Petrai.
P. NEVULIS (LVŽSF). Aš norėčiau paprašyti, kad būtų svarstoma dabar, birželio mėnesį, kadangi sezonas prasidėjo. Paprasčiausiai žmonės nori gyventi normaliai. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Nutarta rudens sesijoje. Paliekame rudens sesijoje.
16.43 val.
Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4605, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4606, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4607, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4608, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4609, Administracinių nusižengimų kodekso 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4610 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Karo policijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4605. Prašom, gerbiamas ministre. Ir penki lydimieji. Kol ministras eina, juos perskaitysiu: projektas Nr. XIIIP-4606, projektas Nr. XIIIP-4607, projektas Nr. XIIIP-4608, projektas Nr. XIIIP-4609, projektas Nr. XIIIP-4610. Prašom, gerbiamas ministre.
R. KAROBLIS. Labai ačiū, pone pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Karo policijos įstatymą ir kitus lydimuosius teisės aktus, jų projektus. Šio paketo tikslas susijęs su Karo policijos veikla. Iš esmės yra trys dalys.
Pirma dalis – pavesti Karo policijai vykdyti oficialių svečių, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado kvietimu, apsaugą. Anksčiau tas buvo, šiuo metu pagal dabartinius teisės aktus tai vykdo Valstybės apsaugos departamentas, o Karo policija padeda. Tačiau krūviai yra tokie, kaip žinote, bendradarbiavimas yra labai intensyvus, kad iš tikrųjų Valstybės apsaugos departamento tarpininkavimas faktiškai realiai netenka prasmės. Tiesiog siūloma taip, kaip yra daugelyje NATO šalių.
Antra nuostata – suteikti Karo policijos pareigūnams įgaliojimus atlikti administracinių nusižengimų tyrimą dėl pažeidimų, kuriuos padarė kariai, vykdydami tarnybines pareigas, ir dėl pažeidimų, kurie padaryti kėsinantis į krašto apsaugos sistemos ar sąjungininkų interesus. Tai tokios veikos kaip narkotinių medžiagų vartojimas, smulki vagystė, transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas, greičio viršijimas, kelio ženklių nesilaikymas, pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, neblaivių vairuotojų atsakomybė, nežymų sveikatos sutrikimą ir turto sugadinimą lėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas, transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės, nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taip būtų palengvinama situacija, krūvis būtent civilinei policijai. Kita vertus, šiuo metu turime paradoksalią situaciją, kad pagal dabar galiojantį įstatymą tirti, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą yra negalima, o Karo policija vykdo parengtinį tyrimą dėl veikų, kurios turi nusikaltimo pobūdį. Šiuo atveju būtų ir suvienodinta praktika.
Trečias punktas, tai yra nustatyti asmenų duomenų tvarkymo reikalavimus, kaip numatyta Bendrajame asmens duomenų apsaugos reglamente. Tai jau yra standartiniai pakeitimai, kur yra tikrai labai nemažai įstatymų ir jums buvo pateikti, ir jūs šias nuostatas jau priėmėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pristatymą. Klausiančių nėra. (Balsai salėje) Nėra. Bus dėl motyvų. (Balsai salėje) Kodėl nėra užsirašę? Prašom, Arvydai, gal nepataikėte. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau pasitikslinti. Gerbiamas ministre, vis dėlto nauja redakcija, kuo skirtųsi tie įgaliojimai nuo senesnės, nes policija, universaliai žiūrint, ne Karo policija, o policija turi teisę atlikti tyrimus dėl visų piliečių daromų nusikaltimų. Šiuo atveju Karo policija kokius specialius įgaliojimus įgyja ar galbūt praranda, lyginant su ankstesne savo versija?
R. KAROBLIS. Čia klausiate daugiau apie administracinę teiseną, apie administracinius nusižengimus, taip? Būtent šiuo metu negali vykdyti šių tyrimų, o gali vykdyti tik civilinė policija, nesvarbu, kad tai atlikta karinėje teritorijoje ar atlikta tų pačių karių. Dabar galės būtent daryti atitinkamus tyrimus. O praktikoje natūraliai gali kilti klausimų, jeigu yra eismo įvykis už karinės teritorijos ribų tarp civilio ir kario, tai natūralu, paprastai tai tiria ir tirs civilinė policija, bet pagal aplinkybes turės teisę perduoti tirti tiesiog karo policijai. Tiesiog suteikiama lankstumo ir, kaip sakant, nuimamas krūvis nuo civilinės policijos.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pristatymą ir atsakytą klausimą. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūlomi komitetai. Dėl Karo policijos įstatymo – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis. Tada dėl Krašto apsaugos sistemos įstatymo – irgi. Toliau dėl Vadovybės apsaugos įstatymo kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Šį projektą mes svarstysime rudens sesijoje. Dėkojame.
16.49 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4225 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamas ministras R. Karoblis.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Tai įstatymas, susijęs su procedūriniais pokyčiais, su procedūrų pakeitimais. Jo tikslas yra konsoliduoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo funkcijas, nustatant, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir Valstybės saugumo departamente, pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administracinės įstaigos, tai yra „Sodra“. O konkrečiai KASP tarnaujantiems asmenims būtų mokama iš Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Dabartinė situacija yra tokia, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatyta, kad asmenims, tarnaujantiems tam tikrose įstaigose, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir priedą skiria atitinkamai šios žinybos, o moka „Sodra“. Taigi vykdomas paslaugų konsolidavimas, tai yra konkrečiai skyrimas ir paskaičiavimas pereina į „Sodrą“, tai yra konsoliduojamos tokio pobūdžio paslaugos. Tai yra procedūrinis dalykas.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau tiesiog pasitikslinti. Tai dabar „Sodra“ ir skirs, ir mokės? Anksčiau buvo Krašto apsaugos ministerija. Bet su krašto apsauga ar Valstybės saugumo departamentu, ar su bet kuria institucija yra tokių dalykų, kad kartais žmonės, pareigūnai tarnauja, bet padaro kokius nors nusižengimus, nusikaltimus. Visko būna. Kaip tokiu atveju? Anksčiau Krašto apsaugos ministerija galbūt turėjo diskreciją ir neskirti tos pareigūno pensijos. Kaip atsitiks dabar? Ar tai automatiškai bus skiriama tiesiog iš „Sodros“ ir viskas?
R. KAROBLIS. Ne, tai irgi paprastai ta pensija būdavo nebemokama, jeigu pažeidimai buvo atliekami iki to, sakykime, amžiaus, arba numatyta, kad minimali pratarnavusiems penkerius metus. Už nusižengimus gali ir toliau pensijos būti nebeskiriamos. „Sodra“ vykdys pagal krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado sprendimus, jeigu yra pažeidimas po atitinkamo tyrimo. „Sodros“ vaidmuo yra techninis. Šiurkščiai tariant, Krašto apsaugos ministerija ir atitinkamai šios tarnybos pateikia „Sodrai“, „Sodra“ apskaičiuoja ir išmoka. Tiesiog klausimas tik apie tai. Pensijų turinys nesikeičia ir, deja, dydžiai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar klausia gerbiamas A. Matulas. Antanai Matulai, klausti užsirašėte. (A. Matulas: „Ne, neužsirašiau, ačiū.“) Atsiprašome, nereikia. Tai dėkojame už pristatymą.
Gerbiami kolegos, dėl motyvų nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pagrindinis komitetas svarstyti siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime birželio 23 dieną. Galime pritarti? Pritarta. Dėkoju.
16.53 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4506 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas… Ministro neturime, taip? Tada toliau. Kitas darbotvarkės klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4506. Kviečiama pranešėja gerbiama G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, įstatymo projektu siūloma išplėsti, aiškiai apibrėžti, reglamentuoti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą kelių apsaugos zonose statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kelių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose ir kompaktiškai užstatytose kaimiškose teritorijose. Šiuos pastatus būtų galima statyti, jeigu tam pritartų kelio savininkas, tai yra kelių apsaugos zonose pastatų statybai miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose būtų taikomi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimai.
Noriu pabrėžti, kad šį įstatymo projektą inicijavo Lietuvos savivaldybių asociacija, kartu buvo aptarta su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, turbūt tokį klausimą kelia ir Kelių direkcija dėl paties saugumo. Kyla natūralus klausimas, kas vis dėlto ir kaip darys tas išimtis? Vėl čia ir korupciniu požiūriu – Kelių direkcija ar kas nors atsakingas gali vieniems duoti, gali ne. Be to, ar nemanote, kaip Teisės departamentas reikalauja, ar nereikėtų keisti kito įstatymo, kuris susijęs su saugiu eismu? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jeigu yra toks pasiūlymas, aš neabejoju, kad tikrai mes to paprašysime, ir manau, gausime vertinimą. Čia galioja truputėlį dvejopi standartai – miesteliuose ir kaimuose yra vienokia apsaugos zona, miestuose yra kitokia apsaugos zona. Mes norime jas suvienodinti paprasčiausiai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Guoda, norėjau paklausti. Per pastarąjį mėnesį tai yra jau trečias ar ketvirtas šito įstatymo pakeitimas, įstatymas įsigaliojo vos sausį. Ar nereikėtų imtis kompleksiškai įvertinti, nes yra labai daug stringančių pakeitimų ir į darbotvarkę ateina padriki. Pavyzdžiui, P. Nevulis, K. Bacvinka, jūs ateinate, valdantieji, ir vis atnešate po atskirą įstatymo projektą, bet ir opozicija turi pasiūlymų dėl kitų straipsnių. Ar nereikėtų užsiimti ir kompleksiškai peržiūrėti šviežią įstatymą?
O antras klausimas yra visiškai praktinis: kokiems pastatams tai galiotų? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gal pradėsiu nuo antros pusės. Daugelio sodybų savininkų žemės plotas įeina į tą apsaugos zoną ir jie nieko negali statyti, nors žemė priklauso jiems. Pirmiausia tai galiotų tiems pastatams. O antra, aš manau, kad tai bus Aplinkos apsaugos komiteto prioritetas ir galėsite viską apsvarstyti, nes mes tikrai dėl šito įstatymo pakeitimo projekto šnekame nuo praėjusių metų, diskutuojame ir tik dabar jis atsirado darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Dėl motyvų – K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, pastatai pastatais, ir tikrai tos problemos, su kuriomis susiduria savivaldybės, tiek ir Kelių direkcija, ir stringantys projektai verčia priimti tuos sprendimus. Bet turbūt lygiagrečiai turėsime diskutuoti ir dėl kelių apsaugos zonoje esančių medžių ir želdynų, nes tie pasiūlymai ir tie akis badantys vaizdai magistralių pakelėse, kur genėjimo negalima pavadinti genėjimu, arba išpjaunamos ypatingai didelės medžių juostos, kurios tikrai galėtų būti, būtų galima daryti išimtis, manau, kad iš tiesų šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje tikrai galėsime padiskutuoti.
O kolegoms, kurie rodo, kad tai galbūt blogas įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo atsiradimo faktai pasako, kad iš tiesų tai yra plačios apimties įstatymas, apimantis daug sričių, ir tikrai viena ar kita korekcija, kurios yra būtinos, kaip ir šiuo atveju, turi būti išdiskutuotos. Kviečiu palaikyti ir tas diskusijas tęsti toliau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkojame, pritarta. (Balsai salėje) Ne? Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl projekto pateikimo.
Užsiregistravo 78, balsavo 78 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir svarstyti siūloma rudens sesijoje.
17.00 val.
Civilinio kodekso 2.137, 2.138, 2.1381, 2.144, 2.146, 2.148, 2.178, 2.181 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4833 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4833 ir lydimasis Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4905. Juos pristatys gerbiamas ministras E. Jankevičius. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Teikdami įstatymo pataisą, norime paprašyti jūsų leidimo sudaryti galimybę visus įgaliojimus atlikti IT priemonėmis ir matyti tuos įgaliojimus Įgaliojimų registre, kad būtų galimybė patikrinti, ar išties egzistuoja tokie įgaliojimai, ar nepasibaigęs jų galiojimo laikas. Jeigu jūs pritartumėte tokiam projektui, būtų akivaizdi nauda visuomenei, būtų galima bet kokį įgaliojimą, kuriam nereikalingas notarinis patvirtinimas, sudaryti IT priemonėmis neišeinant iš namų. Tokiu patogiu ir saugiu būdu įgalioti galės ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, pavyzdžiui, įmonės galės įgalioti darbuotoją ar kitą fizinį ar juridinį asmenį atstovauti kokiose nors derybose, atstovauti viešuosiuose pirkimuose ir panašiai. Verslui mažės laiko ir finansinės sąnaudos. Įgalioti bus galima greitai ir saugiai ten, kur yra interneto ryšys, bet kuriuo paros metu.
Taip pat nereikės to įgaliojimo fiziškai perduoti, jei įgaliotinis kitame mieste ar net kitoje šalyje. Bus garantuota apsauga nuo klastojimo, bus itin paprasta įgaliojimą pateikti, registre įsitikinti, ar jo galiojimas nėra pasibaigęs. Taip bus užtikrintas civilinių sandorių, sudaromų įgaliojimų pagrindu, patikimumas ir saugumas. Taip pat bus suteikta galimybė bet kokį įgaliojimą išregistruoti IT priemonėmis ir nutraukti jo galiojimą. Prašau pritarti mano pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori klausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš trumpai. Kokia tikimybė, kad klastojimo atvejų gali padaugėti, ypač senyvo amžiaus žmonėms galbūt sunkiau būtų orientuotis, ir jų vardu būtų tais įgaliojimais naudojamasi.
E. JANKEVIČIUS. Absoliučiai jokios klastojimo galimybės. Reikia tą projektą labai gerai suprasti, nes tie įgaliojimai, kurie buvo tvirtinami pas notarą, ir liks tvirtinami pas notarą. Tiesiog dabar, jeigu, pavyzdžiui, juridinis asmuo nori sudaryti su fiziniu asmeniu, kur nereikia notaro, turi jį fiziškai sudaryti, tuos popierius nešiotis ir vienas kitam rodyti. Kaip tik kartais nėra galimybės patikrinti, ar tas popieriaus lapas yra tikras. Dabar tokį galima bus įregistruoti Įgaliojimų registre, ir kitas šalis, atsidariusi tą registrą, matys, ar tikrai toks įgaliojimas yra ir ar nėra pasibaigęs jo galiojimas. Be kito asmens sutikimo bus neįmanoma jo įregistruoti, be elektroninio parašo Įgaliojimų registre.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkojame, pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime birželio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
17.03 val.
Civilinio proceso kodekso 3.801 straipsnių pakeitimo, LX skyriaus ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Kodekso papildymo 7991 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4905 (pateikimas)
Dabar Civilinio proceso (jūs jau pakartojote, gerbiamas ministre) kodekso straipsnių pakeitimo projektas. Ar mes turime klausimų dėl projekto? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Siūloma svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui kaip pagrindiniam. Svarstysime birželio 16 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.03 val.
Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4602, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4603, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 1, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4604 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4602. Prašom, gerbiamas ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, šiuo įstatymo projektu…
PIRMININKAS. Ir du lydimuosius pristatykite, gerai?
E. JANKEVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Šiuo įstatymo projektu mes turime tris pasiūlymus. Norime parodyti valstybės naują požiūrį į žmogų ir jo teises. Kalbėsiu apie laisvės suvaržymus ikiteisminio tyrimo metu.
Kartais pas mus, kaip ir kitose valstybėse, atsitinka taip, kad žmogus būna įtariamas tam tikromis veikomis ir vykstant tyrimui teisėtai, pabrėšiu, teisėtai suimamas. Tačiau įtarimai kartais nepasitvirtina, žmogus yra išteisinamas. Tuomet jis kreipiasi į teismą dėl institucijų neteisėtų veiksmų ir vėl prasideda bylinėjimosi procesas, nors, leiskite pasakyti, žmogus jau yra ir buvo išteisintas.
Taigi mūsų pasiūlymas yra, kad valstybė be jokio bylinėjimosi įsipareigotų sumokėti kompensaciją už patirtą žalą, jeigu žmogui iki teismo buvo pritaikytas suėmimas, tačiau byloje jam buvo panaikinti visi įtarimai. Išteisintiems asmenims nebereikės dar kartą kreiptis į teismą ir prašyti prisiteisti kompensaciją. Neleiskime, neverskime mūsų žmonių papildomai eiti į teismus. Tarp kitko, teismų duomenimis, 2017 metais buvo išteisinti 63 asmenys, 2018 metais – 25, o pernai – 10 asmenų. Ir apskritai pastaraisiais metais suėmimų skaičius Lietuvoje ženkliai sumažėjo: prieš trejus metus jų buvo 1 tūkst. 200, dabar – 580.
Dabar prie kito pasiūlymo. Žalos kompensavimo įstatymo projektu siūloma… Šiuo metu valstybė moka kompensaciją nukentėjusiems nuo sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų, kurie padaryti tik po 2005 m. liepos 1 d. Tačiau kartais būna tokia situacija, kad šis nusikaltimas yra padarytas prieš 2005 m. liepos 1 d., kada Seimas priėmė įstatymą, įvykdytas nusikaltimas, bet nuosprendis yra po šio termino, po liepos 1 dienos, todėl žmonės tikrai turi teisėtus lūkesčius gauti tą kompensaciją, bet ši kompensacija jiems nėra mokama, nes įstatymas taip nenumato. Tai mes norime atitaisyti teisingumą ir numatyti, kad nukentėjusiems nuo sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų po 2000 m. rugsėjo 26 d., kuomet buvo priimtas jau naujas Baudžiamasis kodeksas, valstybė galėtų išmokėti kompensaciją, jeigu galutinis nuosprendis priimtas po 2005 m. liepos 1 d.
Ir trečias mūsų pasiūlymas. Siekiant išplėsti galimybę teismui paskirti teisingą įmokos į nukentėjusiųjų fondą dydį, projektu siūloma dvigubai padidinti įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo dydį nuo 10 iki 250 MGL. Buvo 5 MGL ir 125 MGL. Manoma, kad tik nustačius pakankamai plačias skirtinas baudžiamojo poveikio priemonių ribas yra įmanoma užtikrinti teisingo sprendimo priėmimą kiekvieno asmens atžvilgiu. Praeitais metais šio fondo dydis buvo 760 tūkst. eurų. Jeigu įmokos bus didesnės, jeigu jūs priimsite šį įstatymo projektą, tikėtina, suma padidės ir mes galėsime tada kalbėti vėliau apie didesnes išmokas. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už projekto pristatymą ir lydimuosius. Jūsų nori klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, sakykite, kaip veiks tas kompensavimas, tiksliau, kaip bus nustatyta kompensacijos suma? Galime įsivaizduoti, kad tai susiję ne tik su finansiniais nepatogumais, bet ir didele reputacine žala. Kaip yra apskaičiuojama žmogaus reputacinė žala ir, matyt, vieno ar kito žmogaus reputaciją galime vertinti skirtingai?
E. JANKEVIČIUS. Matote, čia tik dėl suėmimo ikiteisminio tyrimo metu. Suma būtų įtvirtinama įstatymu – 50 bazinio socialinės išmokos dydžio, kas yra eurais skaičiuojant kol kas tikrai nelabai daug. Bet panašios sumos yra kituose panašiuose įstatymuose. Tai atsiveria galimybė, mes galime komitetuose diskutuoti ir atitinkamai tą sumą koreguoti.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamam ministrui už pristatymą ir atsakytus klausimus. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl komitetų. Pagrindinis dėl Baudžiamojo kodekso – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Lydimuosius irgi siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo. O dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo irgi pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Dėkojame ministrui. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta.
17.10 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4853 (pateikimas)
Rezervinis pirmas – Atliekų tvarkymo įstatymo 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4853. Prašom, gerbiama pranešėja Virginija Vingriene. Pateikimas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas susijęs su kitu įstatymo projektu, kuriam pritarta po pateikimo, taip pat gauta Vyriausybės išvada. Čia dėl aerobiškai skaidžių plastikų uždraudimo. Pagal Vyriausybės išvadą įpareigojama pakeisti ir Atliekų tvarkymo įstatymą, pateikiant nuorodą į direktyvą dėl tam tikrų plastikų poveikio aplinkai mažinimo ir perkeliant tos direktyvos tam tikras nuostatas. Taigi atsižvelgta į Teisės departamento pastabas.
Prašyčiau pritarti šitam įstatymo projektui, o toliau komitete mes galėtume svarstyti kartu su ankstesniu įstatymo projektu, kuriam pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. T. Tomilino nematau. Klausiančių nėra. Dėl motyvų, gerbiami kolegos. T. Tomilinas. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Komitetas išsiaiškins paskui. Kaip pagrindinis bus Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstysime vis tiek rudens sesijoje. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėkojame.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, gerbiama Virginija Vingriene.
17.11 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. XIII-787 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4561 (pateikimas)
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis įstatymas dabar kaip tik pateikiamas labai simboliškai. Vakar Aplinkos apsaugos komitetas dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje Alytuje, padangų tvarkymo įmonės „Ekologistika“ gaisravietėje. Tikrai buvo iškelta daug klausimų. Beje, pamatėme visą problemą, likusią po gaisro. Iš tiesų pokalbyje su įmonės savininku neišgirdome nei jokio apgailestavimo, nei kokių nors sprendimų paieškų. Tiesiog išgirdome pasiteisinimą ir netgi įvardijimą, kad padangos, kurios sukauptos tiesiog suplėšytos, tas iš tikrųjų reikalauja minimalių investicijų, buvo pristatomos kaip produktas.
Tai čia yra viena iš priežasčių, kodėl šiandien mes turime tokį didelį kiekį nesutvarkytų padangų, juo labiau kad už tokį sutvarkymą tvarkymo įmonėms, tokioms kaip „Ekologistika“ ir kitos, sumokamas mokestis už sutvarkymą, o jos realiai tampa toliau atlieka ir gaisrų prakura.
Problema yra ta, kad iš tiesų nėra įvardyta, kas yra sutvarkyta atlieka, kas yra produktas, kad nebūtų tokių atvejų, kaip minėtas, kurį vakar išgirdome. Tikrai mus papiktino, kad produktu laikoma atlieka, kuri iš tiesų toliau kaupiama.
Todėl šio įstatymo tikslas ir buvo įvardyti, kas yra perdirbtos atliekos, kad tai būtų iš antrinių žaliavų pagaminti produktai, taip pat sutvarkytos atliekos, kad tai būtų perdirbtos atliekos iš antrinių žaliavų, paruošiant nuolat perdirbamus produktus, ir taip pat energijai sunaudotos atliekos. Tik tokiu atveju galima gauti, turėtų būti apmokama gamintojo importuotojo, tik tokiu atveju galima įrodyti, kad atlieka sutvarkyta.
Dar vienas iš siūlymų būtų, kad atliekų tvarkymo programa sudaroma ne tik atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti, bet ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui užtikrinti. Labai svarbu – papildoma nuostata, kad mokestis už aplinkos teršimą, už netvarkomas atliekas, už tas pačias padangas, jeigu pasirenka gamintojas, importuotojas mokėti mokestį į biudžetą, būtų skirtas atliekoms sutvarkyti konkrečiai pagal tikslinę paskirtį – tiek padangų, tiek pakuočių ar kitų atliekų; taip pat finansavimui pirminio rūšiavimo, atliekų perdirbimo, kitoms aukštesnėms žiedinės ekonomikos pakopoms, tai yra perdirbamų produktų kūrimui, siekiant, kad sumažintume atliekų šalinimą sąvartynuose ir deginimą – tai yra iš tikrųjų neperspektyvus atliekų tvarkymo būdas einant žiedinės ekonomikos keliu.
Taigi, mielieji kolegos, prašau įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nori klausti jūsų gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, mes kartu, kaip iniciatoriai, teikiame projektą, kurį turėtų teikti jūsų kolega K. Mažeika, ir paraleliai R. Tamašunienė irgi turėtų teikti įstatymų projektus. Ką mes pamatėme vakar Alytuje, tai buvo nenusakoma gėda šitai Vyriausybei, kad po septynių mėnesio tokio skandalingo gaisro nepakeistas nė vienas teisės aktas, kuris sustabdytų tokį fiktyvų perdirbimą. Įsivaizduokite, paimama padanga, perpjaunama per pusę ir ji jau nebevadinama atlieka, o vadinama kaip galutinis produktas ir sandėliuojama, iškaišiojama po sandėlius. Ir tokių sandėlių Lietuvoje yra aibė. Kas būtų, Virginija, jeigu mudu čia neateitume į salę ir nepakeistume šio įstatymo? Ką veikia jūsų deleguota Aplinkos ministerija? Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, kolega, už palaikymą ir už bendrą šio klausimo autorystę. Čia ir yra pirmas žingsnis žengiant iš tikrųjų sutvarkymo link. Aš manyčiau, nesvarbu, kas teikia, bet svarbu, kad apskritai yra sutvarkoma. Na ir, be abejo, tai bus ta pataisa, kuri užkirs kelią tokiam piktnaudžiavimui, kurį mes vakar matėme. Vakar dar nebuvo tokia bloga situacija, kokią mes matėme ankstesniame išvažiuojamajame posėdyje į kitą įmonę Zarasų rajone. Ten apskritai padangos net nesupjaustytos, o tiesiog supresuotos ir įmonės savininkas sako: čia yra produktas. Ir tas produktas, sukrautas krūvose, laukia turbūt kito kylančio gaisro, ekologinės bombos.
Be abejo, mes turime žengti tuos pirmuosius žingsnius. Kitą antradienį, beje, bus svarstomas Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas, jame numatyta sankciją už netvarkomas padangas padidinti iki 300 eurų. Šiandien 86 eurų mokestis neskatina tvarkyti, kadangi tas perdirbimas kainuoja apie 200. Aš manyčiau, kad čia būtų tie pirmieji žingsniai, kurie paskatintų tikrai tvarkyti padangas. Na ir, be abejo, turi būti atverti keliai, aš manau, kad šios pataisos taip pat atvers, produktų gamybai iš padangų, nes kitaip mes turbūt nesutvarkysime, jeigu padangos arba kitos atliekos netaps žaliava.
PIRMININKAS. Dėkojame už projekto pristatymą ir atsakytus klausimus. Dabar dėl motyvų. K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tikrai nepasisakau prieš, aš manau, kad tai yra kiekvieno Seimo nario iniciatyva, tačiau tai, ką kalbėjo kolega S. Gentvilas, turbūt turime visi pripažinti, kad tas liberalizmas, kuris buvo 30 metų, turbūt ir duoda tuos vaisius. Turbūt Simonas kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys ir būdamas Atliekų tvarkymo centro būtent priežiūros ar valdybos narys puikiausiai žino situaciją, kaip tvarkomos atliekos ir kaip auga tie kalnai Klaipėdos sąvartyne. Manau, tai yra puikūs pavyzdžiai, kaip iš tiesų buvo iki šiol. Ir tie darbai, kuriuos daro Aplinkos ministerija paskutinius septynis mėnesius, ką jūs turbūt gerai žinote, yra baigiamosios stadijos ir artimiausiu metu bus pristatyti. Tiesiog linkiu šiek tiek pakentėti ir tą savo politinę kalbą, kurią jūs ir socialiniuose tinkluose pasakėte, pasilaikyti ir galėsime padiskutuoti artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Dėkojame. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos žmonės, aš nesijaučiu jaukiai, kai Alytuje, nuvažiavęs į tokią salę kaip čia Seimo posėdžių salė, aš matau ją pilnut pilnutėlę prigrūstą padangų. Ir tai vadinama jau gatava produkcija.
Gerbiamoji vidaus reikalų ministre, ten toje patalpoje ir šiandien nėra nė vieno priešgaisrinio čiaupo. Tas pastatas nesaugomas ir ten bet kas gali ateiti ir sukelti naują „Ekologistikos“ gaisrą, jis bus lygiai toks pat. Ir kai aplinkos ministras sako, turėkite kantrybės palaukti, po septynių mėnesių, na, aš nebeturiu kantrybės. Aš atvirai ir klausiu gerbiamos Virginijos, kodėl ministerijos nepateikia šitų projektų.
Žiūrėkite, įmonėms, kurios tvarko nepavojingas atliekas, o padangos yra nepavojinga atlieka, reikia draudimo garantijos, kurią gali įsigyti vos už 200 eurų, ir ji apdraudžia vos 10 tūkst. eurų. Ką mes vakar su gerbiamu J. Imbrasu išgirdome, kad aplinkinėms įmonėms valstybė ir mokesčių mokėtojai jau sumokėjo 1 mln. 900 tūkst. kompensacijų. Čia tik įmonėms. Dar Žemės ūkio ministerija išmokės žemdirbiams. Draudimų projekto, kad įmonės adekvačiai apsidraustų, nėra, atliekos, kai padangos tiesiog perpjaunamos per pusę ir vadinamos atliekomis, dar nėra… ir taip toliau, ir taip toliau.
Mes turime tokią situaciją, kuri yra kaip užtaisyta bomba, ir turime atvirai kalbėti, gerbiamas Kęstuti Mažeika, kad po septynių mėnesių mes jau turime parlamente turėti projektus – kompleksinius, ne atskirų Seimo narių, kurie pateikia čia, mudu su V. Vingriene, nes mes tikrai galime nepataikyti teisingai. Čia turi ateiti specialistų. Ir šių projektų nematyti. Todėl aš sakau – labai nejaukiai, nes žinau, kad aplink Lietuvą yra prilaidota sandėliuose tokių ekologistikų ne viena. Kviečiu paremti šitą projektą ir Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašau skubos svarstymo dėl šito projekto.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateiktas nuomones. Balsuojame, nes jos išsiskyrė.
Užsiregistravo 76, balsavo 75: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Svarstysime šioje sesijoje. Tikslios datos negaliu pasakyti, bet ruošiamės šioje sesijoje. (Balsai salėje) Sakau, skubai pritariame, nes šioje sesijoje, ne rudens sesijoje. Prašau, gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš manau, kad dėl abiejų šitų pateiktų projektų reikia Vyriausybės išvados. Galime… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau, V. Vingrienė. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš atsiprašau, buvo pateikta dėl pirmo, pagal Vyriausybės išvadą jau ir buvo parengtas. Vyriausybės išvada pateikta dėl pirmo, jisai svarstomas…
PIRMININKAS. Tuoj, gerbiamas Jurgi, prašom. J. Razma, prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik dar kartą apgailestauju, kad valdantieji Virginijos nepasirinko aplinkos ministre. K. Mažeiką galbūt kokiu nors medžioklės ministru galėjo paskirti, toje srityje jis tikrai aktyviai reiškiasi. Šiuo atveju mane tikrai nustebino, kad ministras kažko nepatenkintas, net užsirašė kalbėti prieš, kai Seimo narė iš tikrųjų sprendžia ir pildo ministerijos neveiklumo spragas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Balsuojame, gerbiami kolegos.
Užsiregistravo 75, balsavo 73: už – 36, prieš – 26, susilaikė 11. Išvados prašyti nepritarta. Nereikia.
17.23 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4900 (pateikimas)
Kitas rezervinis klausimas – Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4900. Pranešėja – gerbiama Seimo narė L. Matkevičienė. Prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, leiskite man pateikti Medicinos praktikos įstatymo Nr.I-1555 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kadangi šiuo metu Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme nėra reglamentuota galimybė medicinos studijų krypčių studentams dalyvauti ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas prižiūrint licencijuotam specialistui, kai vyksta jų praktinis šių paslaugų teikimo mokymas pagal studijų programas. Aš prieš mėnesį buvau pateikusi Odontologijos praktikos įstatymą. Kaip žinote, medicinos praktikos rengimo studijų programa irgi apima tiek teorinį, tiek praktinį studentų rengimo laiką. Daugiau nei pusė studijų laiko reikia praktinių įgūdžių, todėl mokymas vykdomas, kaip sakiau, dviem etapais. Pirmame etape – praktiniai įgūdžiai klinikinę aplinką imituojančiose stimuliatorių klasėse, vadovaujant licencijuotiems gydytojams dėstytojams, vėliau nuo antro kurso pagal medicinos praktikos studijų programą studentai vykdo slaugos praktikos įgūdžių formavimo dalykus, kaip antai galima vartyti pacientą ar tiesiog sekretą atsiurbti ir taip toliau, o jau vėliau nuo trečio ir ketvirto kurso prasideda aukštesnės pakopos mokymo ciklai. Kaip žinome, šiame visame mokymo procese dalyvauja licencijuotas dėstytojas.
Įstatymas skambėtų štai kaip: „Studentai medicinos studijų metu turi teisę dėstytojo priežiūroje dalyvauti sveikatos priežiūros paslaugų teikime, kai vyksta jų praktinis mokymas. Už studentų atliekamus pacientui tiriamuosius bei gydomuosius veiksmus yra atsakingas dėstytojas, turintis atitinkamos srities medicinos licenciją.“ Aš labai prašyčiau pritarti šitam po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nepabėkite, gerbiama pranešėja, nori paklausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, jūs jau treji metai Seime, kaip praktikuojanti gydytoja atėjote į Seimą, buvusi gydytoja. Kiek aš suprantu, tuos trejus metus buvote čia, mačiau kasdieną Seimo posėdžiuose. Kodėl taip vėlai teikiate tokią pataisą, nes, matyt, tą vartymą ir skysčių paėmimą matėte prieš ketverius metus?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Tiesiog atėjo laikas pateikti.
PIRMININKAS. Dėkojame už projekto pristatymą. Gerbiami kolegos, nėra kalbančių dėl motyvų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.26 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4504 (pateikimas)
Kitas rezervinis klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4504. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašom, gerbiamoji.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4504, kurio esmė, kad panaikinama diskriminacija amžiaus pagrindu ir siekiama užtikrinti, kad visos nėščios moterys, studijuojančios dieninėse studijose ir dėl to neįgijusios 12 metų darbo stažo, galėtų gauti minimalią valstybės garantuojamą išmoką vaikui. Šiuo metu ši išmoka mokama tik studentėms, kurių amžius neviršija 26 metų, tai yra bakalauras ir magistras, ir 30 metų, jeigu ji yra doktorantūroje arba rezidentūroje. Noriu priminti, kad valstybės institucijoms yra keliama pareiga užtikrinti, kad priimami teisės aktai įtvirtintų lygias galimybes visiems asmenims ir kad Lygių galimybių įstatymas įtvirtina draudimą dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu.
Taigi, projektu siekiama užtikrinti, kad visi asmenys, nepriklausomai nuo amžiaus ir nuolatinę studijų formą studijuojantys, įskaitant ir doktorantūrą, ir rezidentūrą, ir dėl šios priežasties neįgiję reikiamo stažo, bet atitinkantys kitas įstatyme nustatytas sąlygas, turėtų gauti šešių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką, kuri yra mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks dveji metai.
Manau, kad projektas yra reikalingas pagerinti studijuojančių ir vaikų besilaukiančių asmenų padėtį, sustiprinti šių asmenų socialines garantijas, panaikinti diskriminaciją ir skatinti gimstamumą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti pora Seimo narių. Gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, visuomet atsiremiama į finansinius resursus. Šiuo metu tai vėlgi vienas iš tų, kuris skatins tam tikras išlaidas. Šios išlaidos bus kaip ir pastovios. Kiek reikėtų per metus tokių lėšų, kad būtų galima jas mokėti nežiūrint į amžiaus cenzą, į amžių? Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Šitas klausimas buvo diskutuojamas, tačiau tai nebūtų daug šituo atveju. Ir pasakyti tikslios sumos šiuo metu negaliu. Tikriausiai reikėtų daryti platesnes analizes, kurių šių metu nėra, bet tai būtų pavieniai atvejai. Paprastai tai dažnai būna, kada vienas universitetas užsidaro, truputį vėliau pradeda studijas dėl ligos ar dėl kitų priežasčių. Tai nebūtų tokie masiniai dalykai.
PIRMININKAS. R. Šarknickas nori paklausti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Panašiai jau paklausė. Kokia biudžete preliminariai atrodytų ta suma?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš dar kartą sakau, negaliu į tai atsakyti, bet tai nebūtų labai daug.
PIRMININKAS. Dėkojame už projekto pateikimą ir atsakymus į klausimus. Dėl motyvų nėra užsirašiusių.
Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje) Balsuojame. V. Kamblevičius labai reikalauja.
Užsiregistravo 75, balsavo 73: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
17.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4922 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4922. Prašom, gerbiamas pranešėjau Mazuroni!
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, siūlome papildyti Seimo pavasario sesijos darbų programą Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4834.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pateikimas. Nėra užsirašiusių klausti. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta. Svarstymas. Nėra užsirašiusių dėl motyvų. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 75, balsavo 74: už – 68, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimas dėl darbų programos papildymo yra priimtas. (Gongas)
Dabar juos bus galima sujungti su visais šiandien priimtais nutarimais.
17.32 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4834 (pateikimas)
Siūlomas Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4834. Prašom. Gerbiamas pranešėjas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų labai trumpas įstatymo projektas. Priimant 2020 metų biudžeto įstatymo projektą 2019 metų pabaigoje buvo kilę labai daug diskusijų dėl išmokų vaikams mokėjimo tvarkos. Tuo metu buvo priimtas ir dabar galioja teisinis reguliavimas, kai yra numatyta, kad vieną arba du vaikus auginančios šeimos 2020 metais gautų 60 eurų už vieną vaiką, o nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal jau dabar galiojantį teisinį reglamentavimą yra numatyta, kad ta suma kyla iki 70 eurų.
Atsižvelgdami į tai, kad dabar dėl šalyje tvyrančios sudėtingos ekonominės situacijos dėl koronaviruso, mes, kaip šio projekto teikėjai, manome, kad labiausiai nukentėjęs žmonių segmentas yra būtent jaunos šeimos, auginančios vaikus… Jos tam tikrais atvejais patyrė pajamų sumažėjimą, tam tikrai atvejais – visišką pajamų netekimą, darbo praradimą, patyrė papildomas išlaidas, susijusias tiek su vaikų nuotoliniu mokymu, tiek su galimybės nebuvimu išleisti vaiką į darželius ar į mokyklas, auklių samdymu ir panašiai. Iš tiesų tas lėšų poreikis dėl 2019 metų pabaigoje nenumatytų aplinkybių (dėl objektyvių priežasčių jų nebuvo galima numatyti), kurios dabar atsirado… Mūsų nuomone, būtų pakankamai logiška tą 2021 m. sausio 1 d. terminą paankstinti puse metų, ir tas 10 eurų už vieną vaiką padidėjusias vaiko pinigų išmokas mokėti nuo 2020 m. liepos 1 d.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą projekto, bet klausti nori jūsų trys Seimo nariai. Gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau paklausti, kaip tai koreliuoja su Prezidento įstatymo projektu? Jis taip pat siūlo tam tikras išmokas. Ar tai būtų kaip dar vienas priedas ir išeitų nemaži pinigai? Ar tai būtų atskirai ir nieko bendra neturėtų?
Dar vienas klausimas dėl to paties. Mes visada sakome, kad su tokiais projektais turėtų ateiti ir biudžeto patikslinimas. Tai jūs šios nuostatos laikytumėtės, ar ne? Ačiū.
A. MAZURONIS (MSNG). Biudžeto patikslinimas neatėjo su daug didesniais projektais, šiam projektui papildomas lėšų poreikis šiemet yra 25 mln. eurų. Jūs labai gerai minėjote dėl koreliavimo su Prezidento teiktais siūlymais. Iš tiesų Prezidento teiktuose siūlymuose… Šis projektas, beje, buvo įregistruotas dar iki Prezidentui pateikiant, bet Prezidentas siūlo vienkartines išmokas vaikams, tuo tarpu mes siūlome sistemiškesnį požiūrį, kad nuolatinės išmokos būtų šiek tiek paankstintos paprasčiausiai, nekeisti jų dydžio, nieko, tik pusę metų paankstinti dėl labai objektyvių, mūsų nuomone, aplinkybių, kurios yra susijusios su tuo virusu, kuris taip netikėtai ne tik mus, bet visą pasaulį užgriuvo, ir su tuo susijusiomis pasekmėmis.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, teisingai, gerbiamas Andriau, nenusileiskite nei Prezidentui, nei Ministrui Pirmininkui – yra pinigų ir reikia juos dalinti. Taip sakė man kažkada kolega iš dešinės. Bet, perskaitęs jūsų aiškinamąjį raštą, šiek tiek nusivyliau. Visada, kai didindavome vaiko pinigus, įrašydavome, kad demografija gerės, jūs šį kartą parašėte, kad vartojimas gerės. Ar tikrai įsitikinęs?
A. MAZURONIS (MSNG). Taip, mes esame įsitikinę, pone Algirdai, didžiulė jums pagarba už puikų humoro jausmą. Mano nuomone, politikui geras humoro jausmas yra viena vertingiausių savybių ir labai džiugu, kad jūs ją turite ir pakankamai dažnai plenarinių posėdžių salėje tą parodote. Taip, mes tikime, kad tas pasiūlymas pirma atsilieps vartojimui, nes, kaip aš jau minėjau, tos jaunos šeimos, auginančios vaikus, yra būtent tas segmentas, kuris šiandien iš tiesų susidūrė su rimčiausiomis ekonominėmis pasekmėmis ir sunkumais. Mes čia visiškai neseniai priėmėme nemažai tokių įstatymų projektų ar tokių Vyriausybės pasiūlymų, kurie gelbėja žmones su mažomis pajamomis arba bando išlyginti tą socialinę nelygybę, tačiau mes sprendžiame ne žmonių, nukentėjusių nuo situacijos, susijusios su koronavirusu, bet stengiamės išspręsti tam tikras jau ilgą laiką šalyje tvyrančias sistemines problemas. Šis projektas orientuotas būtent į tai, kad spręstų problemas tų žmonių, kurie šiandien dėl situacijos su virusu susiduria su pakankamai rimtais tam tikrais atvejais sunkumais.
PIRMININKAS. Ir klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ne, nebenoriu jau klausti, ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui, dėkojame už atsakytus klausimus. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. (Balsai salėje) Na balsuojame.
Užsiregistravo 78, balsavo 78: už – 35, prieš – 5, susilaikė 36. Projektui nepritarta.
Aš labai atsiprašau gerbiamo E. Pupinio, kadangi jis galėjo kalbėti dėl motyvų. Dabar siūlomas alternatyvus balsavimas, siūloma iniciatoriams tobulinti arba atmesti. Kas tobulinti, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 77, balsavo 76: už – 51, prieš – 35. Projektą yra siūloma iniciatoriams tobulinti.
17.39 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4755 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 16, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4755. Pranešėja – A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, noriu pasiūlyti panaikinti tris draudimus, kurie šiandien kenkia Lietuvos miestų ir kurortų gyvenimui, kurie kenkia darbo vietoms ir smulkiajam verslui, o COVID-19 akivaizdoje ir siekdami išspręsti smulkiojo verslo problemas mes turėtume, matyt, peržiūrėti valdančiųjų balsais priimtus sprendimus.
Pirmas draudimas, kurį siūlau panaikinti, tai siūlau panaikinti draudimą prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais sezoninėse lauko kavinėse. Kaip žinote, anksčiau buvo galima savivaldybėms skelbti konkursus laikinai tą daryti kai kuriose turizmui ypatingose vietose, kad žmonės galbūt galėtų išgerti alaus bokalą ar vyno taurę. Dabar tai yra uždrausta ir faktiškai susidomėjimas konkursais tokių kavinių labai sumažėjo.
Šitie galiojantys draudimai šiuo metu neigiamai veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kituose miestuose veikiančias sezonines lauko kavines, kurios neturi stacionarios prekybos vietos. Šiemet tikriausiai turėsime vidaus turizmą, tikimės, kad iš Baltijos šalių dėl Baltijos burbulo atvažiuos daugiau turistų. O tai mažina mūsų patrauklumą, taip pat darbo vietų mažiau. Ne su viena tokia kavine teko kalbėti dar aną sezoną, kalbėjo apie mažinamas darbo vietas, o tai dažniausiai paveikia jaunus žmones, kurie dirba sezoninį darbą.
Antras draudimas, kurį siūlau panaikinti, tai yra panaikinti perteklinį 40 metrų atstumo ribojimą stacionarioms kavinėms. Vilnius tapo viena didele lauko kavine po atviru dangumi ir tai buvo ne tik pozityvios komunikacijos akcija, bet ir reali parama verslui. Su ne vienos maitinimo įstaigos savininku ir darbuotoju teko kalbėti, jie sakė – ačiū Vyriausybei už prastovų kompensacijas, jos buvo keli šimtai eurų, bet vis tiek geriau negu nieko, tačiau reali parama buvo būtent miesto, kuris atvėrė erdves veiklai, tai yra galbūt tas erdves, kurios anksčiau niekada nebuvo panaudotos tokioms veikloms. Šitoms kavinėms ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, kitose savivaldybėse šiuo metu galiojantis 40 metrų atstumas iš tikrųjų labai kenkia.
Pasitikrinau, kiek Vilniuje šiuo metu po atviru dangumi veikia lauko kavinių, kurios galbūt anksčiau neveikdavo tokiu būdu, tai yra net 400.
Trečias draudimas, kurį siūlau panaikinti, tai yra panaikinti draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose. Tai, žinoma, yra aktualu Palangai, Nidai, Juodkrantei, Klaipėdai, kai kuriems viešbučiams, kurie veikia paplūdimiuose.
Mes iš tikrųjų kalbame apie tūkstančius kavinių ir tūkstančius darbo vietų, kurioms šitie įstatymų pakeitimai yra aktualūs. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tiesų reikalingi pakeitimai, tačiau atkreipsiu dėmesį, kad laisvė turi turėti ribas. Vilniaus senamiesčio gyventojai nėra ypač patenkinti laisve po atviru dangumi vartoti alkoholį, kiek nori, kaip nori, kada nori, ir neatsižvelgti į jokius reikalavimus laikytis triukšmo ribojimo, alkoholio vartojimo bei kitus dalykus. Čia galbūt prašymas perduoti jūsų kolegai Vilniaus merui, kad jisai atkreiptų į tai dėmesį. O dabar dėl jūsų konkretaus projekto turiu klausimą.
Ponia A. Papirtienė yra įregistravusi labai panašų pasiūlymą, kuris jau yra perėjęs pateikimą ir jūsų komitete yra ar užstrigęs, ar gal planuojama jį svarstyti. Gal domėjotės, galbūt verta būtų jį užbaigti ir tada pradėti nuo kitų projektų?
A. ARMONAITĖ (MSNG). Pradėkime nuo to, kad ponios A. Papirtienės projektas kalba tik apie atstumus. Tai yra pirmas dalykas.
Antras dalykas. Iš tiesų šitas įstatymo projektas pagal Seimo statutą, kuris galioja Seime, kai paskutinį kartą tikrinau, turėjo keliauti kartu su kolegų projektu. Seimo svetainėje jūs galite rasti Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą, jog neįtraukus šito projekto buvo pažeista Statuto 137 straipsnio 4 dalis ir jos nuostata. Apie tai, matyt, reikėtų kalbėti. Ir čia noriu pažymėti, kad po šio įstatymo projekto pateikimo komitete reikėtų pakoreguoti ir įstatymo projekto įsigaliojimo datą, nes šis projektas turėjo patekti į darbotvarkę anksčiau ir dabar jau reikia ją koreguoti. Iš esmės mūsų Statutas byloja, kad visi panašaus pobūdžio projektai, reguliuojantys tą patį klausimą, turi būti svarstomi vienu ypu – tiek Seimo salėje, tiek komitete. Tai nebuvo padaryta, todėl aš tikiuosi, kad šis projektas taip pat atsidurs Sveikatos reikalų komitete ir mes galėsime kartu juos nagrinėti.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, gal jūs galite pasakyti, iš kur kilo tas skaičius – 40 metrų, gal žinote kokius nors argumentus, dėl ko buvo priimtas toks sprendimas, kad ne 20, ne 30, ne 50, bet 40 metrų. Gal galite pakomentuoti statistiką paplūdimiuose, kiek vis dėlto žmonių skęsta ar nuskendo būdami neblaivūs.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkui. Iš tikrųjų, Antanai, dėl 40 metrų gal jūs man galėtumėte pakomentuoti, nes ši nuostata yra galiojusi iš anksčiau, o jūs buvote aktyvus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo teikėjas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Priimta šioje kadencijoje.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Tai va, daug kas balsavo, nežinau, gal ir jūs balsavote už. Siūlau panaikinti šią nuostatą, nes man atrodo, kad pačios savivaldybės gali apsispręsti.
Dabar dėl statistikos. Iš tiesų mes turime praėjusių metų statistiką. Deja, dauguma, net, rodos, visos nelaimės – institucijos yra informavusios ir žiniasklaidai ta informacija buvo pateikta – visos skendimų, nuskendimų būnant neblaiviems nelaimės įvyko ežeruose. Pajūrio kurortuose nelaimės vyko dėl kitų priežasčių, dėl įvairių sveikatos sutrikimų. Taigi čia yra mitas ir manipuliacija, kuria dažnai projekto priešininkai naudojasi.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Miela kolege, sakote, kad mitas. Tebūnie tai mitas. Jums kaip liberalei natūralu, kad labiausiai rūpi verslas, darbo vietos. Nemanau, kad ir mums tai nerūpi. Bet gal galėtumėte atsakyti, ką pasakyti tiems žmonėms, kurie patiria smurtą artimoje aplinkoje dėl besaikio vartojimo. Ką jūs galėtumėte atsakyti tiems tėvams, kurių vaikai dėl laisvo alkoholio prieinamumo 11–12 metų būna ištikti komos, atpumpuojami, paprastai šnekant. Ką jūs pasakytumėte tiems žmonėms, artimiesiems tų žmonių, kurie nuskęsta neva ežeruose, bet iš principo, koks skirtumas, kur nuskendo, bet vartoja alkoholį būtent tose vietose, dėl kurių mes dabar ginčijamės. Jeigu galima…
A. ARMONAITĖ (MSNG). Skirtumas toks, kad prie ežerų paplūdimio kavinių nėra ir prisigeriama, skęstama buitiniu būdu. Dabar tiems žmonėms, mielas kolega, aš pacituočiau jūsų premjero žodžius ir leiskite paskaitysiu. 2019 m. rugpjūčio 20 d. premjeras S. Skvernelis kalba konkrečiai apie šiuos draudimus: „Turime praktiškai trejus metus tų ribojimų, kurie buvo įvesti, kalbant apie alkoholio prekybą, pardavimus, kontrolę. Man atrodo, kad mes pasiekėme tuos rezultatus, kurių siekėme. Turime ir alkoholio suvartojimo mažėjimą, ir jo sukeliamų neigiamų pasekmių mažėjimą.“ Beveik po metų, vėl cituoju, S. Skvernelis kalba apie tuos pačius draudimus šių metų gegužės 28 dieną: „Manau, kad tikrai nieko blogo neturi sudarytos sąlygos kultūringai, patogiai išgerti alaus, silpnojo alkoholio, ar tai būtų vyno taurė, ar alaus bokalas, tiek kažkokioje kavinėje Neries krantinėje, tiek kažkokiame pajūrio paviljone. Atvirkščiai, ten žmonės negirtuokliauja.“ Cituoju jūsų premjerą S. Skvernelį.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, noras padėti verslui visiškai suprantamas, bet kaip visada lazda turi du galus. Aš manau, kad praėjo dar per trumpas laikas daryti išvadas, ar tie draudimai davė kokią naudą, ypač sveikatos srityje. Neskaičiuokime paskendusių ar nutarusių pamuilinti virvę muilu, kad greičiau paliktų šį pasaulį. Tam reikėtų ilgesnio laiko. Mano klausimas būtų, ar rengdama šį įstatymą darėte kokią nors kaštų ir naudos analizę, ar tik paprasčiausiai verslas užsidirbs daugiau, o pasekmių, kurios būna dėl alkoholio vartojimo, niekas neims domėn? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Pradėkime nuo to, kad šis įstatymo projektas nekalba apie didįjį draudimų paketą, kuris buvo 2017 metais priimtas. Jis kalba apie mažą mažą, nedidelę dalelę tų draudimų, kurie, net ir šios Vyriausybės premjero nuomone, jau yra pertekliniai.
Dabar, jei yra įmanoma įvertinti, jūs puikiai žinote, kad socialiniuose moksluose įdėk vieną ar kitą kintamąjį ar kitokį skaičių ir rezultatas jau bus visiškai pakitęs. Taip, kaštų ir naudos analizę yra įmanoma atlikti, bet tai tuo metu būtų aktualu ne tik smulkiajam ir vidutiniam verslui, ne tik darbo vietoms, bet ir miestų, ir kurortų turizmui. Pardavimams, ko gero, ne tiek jau ir daug, nes, kaip mes žinome, ne lauko konkursinėse kavinėse, ne paplūdimio kavinėse ir nenutolusiose per 40 metrų kavinėse yra suvartojama didžioji dalis alkoholio Lietuvoje. Didžioji dalis alkoholio yra suvartojama namuose ir per COVID-19 krizę taip pat.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama kolege Aušrine, čia A. Sysui reiktų atsakyti, kad kaštų ir naudos analizė nebuvo daroma įvedant šituos draudimus, tai gal nesipiktinkite, kad dabar nedaroma. Bet ar jūs suprantate, kaip bus stumiamas jūsų projektas? Lygiai taip pat, kaip mūsų devynių projektas, kuris gavo pritarimą po pateikimo, buvo valdančiųjų 36 parašais pareikalauta ekspertinės išvados. Ekspertinė išvada ateis gal birželio pabaigoje. Seimas nutrauks darbą birželio 30 dieną. Rugsėjo mėnesį gal priims. Viskas. Ar jūs suprantate, kad mes vėluojame? Ir jūs vėluojate, ir mes prieš mėnesį pateikę jau pavėlavome, nes valdančiųjų manipuliacijų dėka šią vasarą nebus atgaivinta prekyba taip, kaip jūs norite, ar taip, kaip mes norėjome.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Na, Eugenijau, man atrodo, aš ir jūs – mes tai niekur nepavėlavome, nes mes nuo pat pradžių priešinomės šitiems draudimams. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Praėjusioje sesijoje, kada jau buvo aišku, kad artinasi nelogiškas draudimas, šioje tribūnoje buvo pristatyti trys įstatymų projektai, siekiantys panašiai panaikinti šiuos draudimus. Dabar mes turime ne tik ideologinę diskusiją tarp valstiečių draudikų ir laisvės mylėtojų. Mes turime dabar kitą situaciją. Mes turime koronavirusą ir mes turime stringantį Vyriausybės pagalbos paketą verslui, mes turime turizmo milžiniškus iššūkius ir kitas ekonomines problemas. Tai aš siūlau neišeiti kažkur atostogauti, neišvažiuoti ten kur nors ant pečiaus pagulėti, o dirbti ir priimti sprendimus čia ir dabar, ir priimti juos kuo greičiau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą, atsakytus klausimus. Jums už pateiktus klausimus.
Dėl motyvų M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielieji kolegos, čia toks klausimas, kur tikrai, mano nuostabai, yra rastas bendras sutarimas su Vyriausybės vadovu, kuris sako, kad esantys apribojimai yra pertekliniai ir juos reikia švelninti, ir ieškoti būdo, kaip mes galėtume užtikrinti, kad ir verslas nebūtų nepagrįstai apribojamas ir kad žmonės turėtų galimybę pasirinkti ir civilizuotai praleisti laiką, ar tai būtų paplūdimys, ar tai būtų lauko kavinė, ar tai būtų kita vieta. Taigi šis siūlymas iš dalies spręstų šį klausimą ir, man atrodo, jį reikėtų palaikyti. Tuo labiau kad mes žinome, kad ir kitas labai panašus projektas yra perėjęs pateikimą. Būtų gerai, kad, ponia Papirtiene, jūs pakovotumėte už tą projektą, kad jis nenugultų į stalčių, o iš tikrųjų Sveikatos reikalų komitete būtų apsvarstytas kiek įmanoma greičiau.
PIRMININKAS. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, turime dar vieną Sveikatos reikalų komiteto narės siūlymą, kuris akivaizdžiai neša naudą verslui. Ir tai iš tikrųjų nebūtų blogai, jeigu jis neštų naudą ir sveikatai. Deja, prieinamumo didinimas yra vienas iš tų trijų elementų, kuris skatina dažniau ir gausiau vartoti alkoholį. Siekis spręsti COVID viruso problemas, na, iš tikrųjų čia yra eilinė manipuliacija ir tikrai aš jai nepasiduosiu. Noriu atkreipti dėmesį, kad šios Seimo daugumos, valdančiųjų dėka, o už ją balsavo didžioji dauguma Lietuvos žmonių, ir buvo tikslas, kad mūsų sveikata gerėtų ir kad būtų nauja strategija, tai yra sveikos gyvensenos strategija.
Kolegos, aš kviečiu prisiminti visą tą žalą, kurią neša šita industrija tiek visuomenei, tiek ekonomikai. Tai yra ir PSDF lėšų didinimas. Mes šiuo metu kaip tik turime neblogus rezultatus – ir sumažėjęs psichozių skaičius, ir kepenų cirozių skaičius, ir kitų ligų. Taip pat nepamirškime, kad tai sukelia ir smurtą šeimoje, ir kitus dalykus. Aš tikrai prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 79, balsavo 72 Seimo nariai: už – 29, prieš – 17, susilaikė 31. Projektui nepritarta.
Dabar alternatyvus balsavimas, ar siūlome įstatymo projektą teikėjams tobulinti, ar atmesti.
Užsiregistravo 78, balsavo 77 Seimo nariai: už – 39, prieš – 38. Projektą teikėjams siūloma tobulinti.
17.58 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiami kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Seimo narių pareiškimai. Prašome, gerbiamas Adomėnai.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite jus penkias minutes sutrukdyti dėl klausimo, kuris galbūt iškrenta iš mūsų įprastinės savo daržo darbotvarkės, apie tai, kad gana toli nuo mūsų šiuo metu žūsta 7,5 mln. dydžio laisva visuomenė.
Praeitą savaitę Kinija priėmė nacionalinio saugumo įstatymą, dėl kurio Honkongui, laisvai visuomenei, besivadovaujančiai iki šiol teisės principais, turinčiai tam tikras demokratijos struktūras, visi sutaria, kad ateina paskutinioji.
Analizuodami tą nacionalinio saugumo įstatymą matome, kad jis įveda tas nuostatas, kad eiliniai piliečiai gali būti kaltinami už elementarų nepritarimą Komunistų partijos nuomonei, už bet kokios autonomijos idėjos skelbimą, už bendravimą su užsienio piliečiais. Kitaip tariant, įvedamas režimas, kuris prilygina iki šiol laisvą buvusį Honkongą Kinijos žemyninei daliai, kur, kaip žinote, nesiliauja represijos prieš disidentus, kur milijonai, ir aš tikrai neperdedu, milijonai persekiojamų tautinių mažumų yra uždaryta į koncentracijos stovyklas, į šiuolaikinius gulagus. Tam istorijoje palikusiam ryškią žymę 7,5 mln. miestui, valstybei, ateina paskutinieji laisvo gyvenimo mėnesiai, nes tas įstatymas įsigalios kitą mėnesį.
Kodėl svarbu apie tai kalbėti? Tai nėra dar vienas totalitarinės tironijos žingsnis, tai nėra dar viena Kinijos komunistinės valdžios provokacija. Priimdama šį įstatymą, Kinija pažeidė tarptautinę sutartį – Kinijos–Britanijos jungtinę deklaraciją, kuria buvo reguliuojama Honkongo autonomija. Ta sutartis buvo pripažinta abiejų pusių ir deponuota Jungtinėse Tautose. Ką tai reiškia? Kad tarptautinių sutarčių nesilaikymas mus veda į visai naują tarptautinę tvarką. Tas režimas, kai tarptautinių sutarčių buvo laikomasi, kai tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos ir Tarptautinis arbitražas, sprendė tarp valstybių iškylančius ginčus taikiu būdu, eina į pabaigą. Kitaip tariant, situacija labiausiai primena Molotovo–Ribentropo paktų pasaulį, kur agresyvios totalitarinės valstybės gali dalintis tas mažesnes valstybes, kurios patenka į jų įtakos zonas ir kurios neša milijonams žmonių vergovę, nors jie norėtų gyventi kitaip. Tai parodė Honkongo demokratai – jie iki 2 mln. siekiančiuose mitinguose išėjo į gatves protestuoti už savo laisvę, už savo teisę gyventi teisinėje visuomenėje.
Čia iš tiesų mes įžengiame į tokį naują etapą, Lietuva negali likti nuošalyje, mes jau išgyvenome vieną Molotovo–Ribentropo paktų pasaulį. Ir, neduok Dieve, patekti į dar vieną. Nors esame maža valstybė, yra dalykų, kurie priklauso nuo mūsų. Klausimas, pasirinkimas, kuris mums iškilo – su kuo mes būsime: ar būsime su mūsų seniausiais sąjungininkais, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Karalyste, Australija, Kanada, kurios labai ryškiai pasisakė prieš šią teisinę agresiją prieš laisvą Honkongo visuomenę, ar būsime su Švedija, kuri vienintelė Europos Sąjungos valstybių užsienio ministrų konferencijoje pasisakė už sankcijas Kinijai dėl žmonių teisių gniaužimo, ar būsime vis dėlto su vis agresyvėjančia Kinija?
Iš tiesų mes galime tai padaryti ir mes turime veikti. Aš kreipiuosi, kad prasidėtų rimta diskusija – iki šiol nutylėjimo principu galiojęs santykių su Kinija grindimas nebegali tęstis, nes po Honkongo bus kitos valstybės, ir mes matome vis didesnį agresyvios galios didėjimą. Vos prieš keletą metų, priminsiu, Kinijos karinis laivynas kartu su Rusijos kariniu laivynu atliko karinius manevrus Baltijos jūroje. Pirmiausia, ką mes turime padaryti, tai, pirma, labai aiškiai aukščiausiu lygiu pasakyti apie tai, kad nepriimtini tokie bandymai užgniaužti Honkongo laisvą visuomenę ir laužyti tarptautines sutartis.
Antras dalykas. Suprasdami, kad tos pastangos gali neduoti norimo vaisiaus, mes turėtume pasiūlyti Honkongo žmonėms, tiems Honkongo demokratams, kuriems iškils reali grėsmė, kurie yra nepaprastai darbštūs, kūrybingi, paklūstantys įstatymui, siekiantys laisvos demokratinės visuomenės, prieglobstį, kaip Lietuva yra pasiūliusi prieglobstį prieš tai nuo kitų tironijų bėgusiems žmonėms.
Kolegos, aš labai rimtai kreipiuosi ir ketvirtadienį kreipsiuosi su prašymu pasirašyti dokumentą, kuriuo pradėtume rimtą diskusiją, ką mes galime padaryti, kad šį šliaužiantį tironijų įsigalėjimą galėtume bent kiek pristabdyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Tai buvo šios dienos paskutinis pasisakymas. Registruojamės.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, šios dienos popietinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.