PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-966(2)

 

2021-12-09

Vilnius

 

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 

 

 

Argumentai:

Kelių plėtra ir priežiūra yra neatsiejama ekonomikos gyvybingumo dalis, kuriai būtinas tvarus finansavimas. Reikia užbaigti vykdyti 2017 m. patvirtintą Kelių plėtros ir priežiūros programą 2018-2022 m. Asignavimų laukia ir valstybės strateginiai kelių projektai. Turime daug netinkamos būklės valstybinės reikšmės kelių, tiltų. Daugėjant transporto priemonių, intensyvėjant judėjimui žvyrkeliais per žmonių gyvenamąsias vietoves,- prastėja žvyruotų kelių būklė, žmonės priversti gyventi nuolatinėse dulkėse, kas ženkliai blogina jų gyvenimo kokybę ir sveikatą. Regionų vystymuisi ir stiprėjimui turime pasiekti, kad kiekviena gyvenvietė turėtų bent vieną asfaltuotą kelią, susisiekiantį su administraciniais centrais. Tai būtų reali regionų politika.

Suprasdamas tai Lietuvos Respublikos Seimas 2021-05-27 d. priėmė rezoliuciją „Dėl žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes (kaimus) asfaltavimo programos“.

Statistikos departamento 2020 m. duomenimis, vietinės reikšmės kelių su žvyro danga Lietuvoje - 39469 km. Vidutiniškai tai sudaro 62 proc. visų vietinės reikšmės kelių. 26 savivaldybėse šis procentas siekia gerokai virš 70. Dėl nepakankamo finansavimo vietinės reikšmės keliams, savivaldybėms sudėtinga pasiekti greitesnį proveržį žvyrkelių asfaltavime.

 

Pasiūlymas:

Padidinti 110 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimus Susisiekimo ministerijai Kelių priežiūrai ir plėtrai finansuoti.

 

   Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos.

 

2.

 

 

 

Argumentai:

Nors 2022 m. biudžete numatyta didesnis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos finansavimas, bet jis nepadengs poreikį, kuris atsiranda Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimui padengti, kuris augs 4 eurais, minimalios algos ir asmenų dirbančių pagal darbo sutartis koeficientams didinti ir dėl to susidarys apie 500 tūkst. eurų trūkumas 2022 metais.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija, dėl kurios buvo padidinti minimalūs pareiginių algų koeficientai. Dėl to atsirado 3266,6 tūkst. eurų poreikis iš kurių buvo skirtas tik dalinis – 2256,0 tūkst. eurų finansavimas.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlyginimo įstatymo pakeitimai, dėl kurių padidėjo 595 darbuotojų pareiginių algų minimalūs koeficientai, tai sudaro apie 38 proc. visų VMVT darbuotojų. Reikalingi papildomi  474,9 tūkst. Eurų. Asignavimai neskirti.

2022 metams šių poreikių padengimui skirta 704,0 tūkst. Eur, tačiau vis tiek išlieka 781,5 tūkst. Eur trūkumas 2022 metams.

Taupant darbo užmokesčio lėšas, nėra užpildyti etatai, kurie būtini tinkamai kontrolei vykdyti. Šiuo metu nėra užimta 180-190 pareigybių. Net ir paskelbus konkursus į juos neateina dalyviai, nes atlyginimų koeficientų didinimui per 5 metus nebuvo skirtos papildomos lėšos, tačiau per tą laikotarpį kainos padidėjo 18 %, kainų didėjimas jaučiasi pastaruosius metus (metinė infliacija rugsėjo mėn. sudarė 6,3 %). Todėl siekiant infliacijos padengimo darbo užmokesčio fondą reikėtų padidinti 4,3 mln. eurų. 

Atsižvelgiant į tai, siūlome bent pusę reikalingo poreikio skirti VMVT papildomai, kad įstaiga galėtų veikti ir užtikrinti vienas iš svarbiausių valstybės funkcijų susijusių su maisto sauga ir veterinarine kontrole bei gyvūnų gerove.

 

Pasiūlymas:

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 2,79 mln. Eur. – išlaidoms, susijusioms su darbo užmokesčiu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir infliacijos. 

 

Lėšų šaltinis:

Pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

3.

 

 

 

Argumentai:

Melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės vertinimo analizė rodo, kad lėšų poreikis melioracijos statinių rekonstravimui yra 1 mlrd. Eur, arba vidutiniškai po 66,7 mln. Eur kasmet, jei planuotume juos rekonstruoti bent per 15 metų.

Pirmaisiais ir antraisiais metais lėšų panaudojimas melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui būtų šiek tiek lėtesnis, nes būtų vykdomi parengiamieji darbai – rekonstrukcijos projektų rengimas, projektų derinimas su žemės savininkais ir kontroliuojančiomis organizacijomis, statybos leidimų išdavimas, darbų konkursų organizavimas. Tokiu atveju,  pirmaisiais ir antraisiais metais reikėtų skirti nors po 2 proc. nuo viso įvardinto lėšų poreikio (1 mlrd. Eur), t. y. nors 20 mln. Eur per metus. Trečiais ir vėlesniais metais, nusistovėjus projektų įgyvendinimo tvarkai, esant pastovioms finansavimo apimtims ir verslui prie jų prisitaikius, būtų galima didinti finansavimo apimtį iki minėto vidutinio metinio lėšų poreikio, t. y. 66,7 mln. Eur kasmet.

Atsižvelgiant į tai, 2022 metų biudžeto projekte melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui  reikėtų numatyti 20 mln. Eur arba 17,12 mln. Eur daugiau palyginti su Žemės ūkio ministerijos asignavimuose tam tikslui skirtomis lėšomis (ŽŪM asignavimuose 2022 m. šiam tikslui numatytos valstybės lėšos sudaro 2,88 mln. Eur). Atkreipiame dėmesį, kad melioracijos statinių rekonstravimas numatyta kaip viena iš pažangos priemonės „Nustatyti ir įdiegti į gamybą tvarius žemės ūkio gamybos ir perdirbimo sektoriaus principus užtikrinant produktyvumą ir konkurencingumą“, planuojamos Nacionalinėje plėtros programoje, veiklų.

 

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 17 mln. Eur melioracijos statinių rekonstravimui (Melioracijos programai įgyvendinti).

 

Lėšų šaltinis:

Pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

 

4.

 

 

 

Argumentai:

Valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise 2022–2024 m. kasmet papildomai reikėtų po 19 094 tūkst. Eur. Šios lėšos savivaldybėms reikalingos melioracijos priežiūros darbams, t. y. šalinti avarinius gedimus, pumpuoti vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauti grioviams, pylimų ir užtvankų šlaitams, kirsti krūmams, atlikti smulkų griovių remontą (valyti susikaupusias sąnašas), atlikti kitus priežiūros ir remonto darbus.

 

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 9 mln. Eur valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti 2022 m.

 

Lėšų šaltinis:

Pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

 

5.

 

 

 

Argumentai:

2022 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasienio veterinarijos postų (skyrių) pastatų ir įrenginių einamajam remontui atlikti reikia 300 tūkst. Eur.

 

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 300 tūkst. Eur Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasienio veterinarijos postų (skyrių) pastatų ir įrenginių einamajam remontui.

 

Lėšų šaltinis:

Pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

 

 

Teikia

Seimo nariai:    

 

Viktoras Pranckietis

Vidmantas Kanopa                                                                                                      

Juozas Baublys

Vigilijus Jukna

Kęstutis Mažeika