LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ IR KOMISIJŲ NARIŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. XIIIP-198 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NAUJA REDAKCIJA)

NR. XIIIP-4024

 

2019-11-13  Nr. 103-P-47

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo:  R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė,  padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, E. Radėnienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, J. Šerpatauskienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Teisės skyriaus patarėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

3

1

2

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte prieš skaičių „51“ įrašytinas žodis „nuo“.

Pritarti

3 straipsnio 1 dalies 2 punkte po skaičiaus „51“ nurodyti brūkšnelį, kaip yra keičiamo įstatymo 1 priede ir  įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„II grupė – kai pareigybių sąraše yra 51 iki 200 pareigybių.“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

4

2

2a

2.    Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunktyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurį tvirtina Vyriausybė“, nes tai, jog Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jau nustatyta šios dalies 1 punkto b papunktyje.

Pritarti

4 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunktį išdėstyti taip:

jei mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, – pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, kurį tvirtina Vyriausybė, nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas pagal sąlyginį klasės (grupės) dydį;

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

4

3

 

3.    Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą tvirtinti biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareigybių aprašymo metodiką, nes pagal siūlomą reguliavimą treneriai yra išskiriami iš visų darbuotojų kategorijų, kurių pareigybių aprašymų metodikas yra įgalioti tvirtinti atitinkami viešojo administravimo subjektai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad šioje dalyje reikėtų aiškiau formuluoti išimtį dėl mokytojų ir trenerių pareigybių aprašymo, nes esama formuluotė, kai naudojami skliausteliai, suponuoja išimtį tik dėl mokytojų, kurie yra treneriai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Taip pat siūlome keičiamo įstatymo 7 straipsnyje aiškiau atskleisti trenerių priskyrimo tam tikrai darbo apmokėjimo sistemai tvarką, nes iš siūlomo reguliavimo nėra aišku pagal kuriame priede įtvirtintus darbo apmokėjimo principus būtų apmokamas biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbas.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

Trenerių pareigybių aprašymai rengiami vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta pareigybių aprašymo metodika. Todėl įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje skliausteliuose esančius žodžius „(trenerius)“ bei „(išskyrus trenerius)“ braukti ir įstatymo 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių aprašymus, o biudžetinės įstaigos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina į pareigas priimanti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, išskyrus mokytojus (trenerius), pareigybių aprašymo metodiką. Mokytojų (išskyrus trenerius) pareigybių aprašymo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.“

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, treneriai yra priskiriami jaunesniųjų specialistų grupei.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

5

3

 

4.    Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra siūloma nustatyti atskirą mokėjimą už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kas būtų laikoma viena iš biudžetinės įstaigos darbuotojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, manytina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, nustatant darbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio kriterijus neturėtų būti atsižvelgiama į nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų. 

Pritarti

Įstatymo 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais padidintos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, 7 straipsnio 8 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai ir jų dydžiai, 9 ir 14 straipsniuose nurodytos pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka ir procentiniai dydžiai, 10 ir 12 straipsniuose nustatyta priemokų ir premijų skyrimo tvarka, 11 straipsnyje numatyto mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, tvarka ir dydžiai.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

5

4

 

5.    Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti keičiama, keičiantis šio įstatymo prieduose nustatytiems koeficientams ar darbo užmokesčio finansavimui, svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nuostata, kad biudžetinės įstaigos vidaus administravimo aktas turi būti derinamas ir neprieštarauti besikeičiančiam įstatyminiam reguliavimui, yra perteklinis. Antra, nėra aiški nuostata, nustatanti, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti keičiama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio finansavimą. Pažymėtina, kad darbo užmokestį lemia konkretūs įstatyme ir jo pagrindu patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemoje įtvirtinti kriterijai ir sąlygos. Jų pagrindu biudžetinės įstaigos gaunamas darbo užmokesčio fondas paskirstomas ir mokamas darbuotojams. Tačiau įstatyme visiškai neatskleista, kokiu pagrindu, kokiu mastu ir kokiais dydžiais turėtų būti sumažinti ar padidinti darbo apmokėjimo sistemoje įtvirtinti objektyviais kriterijais sąlygoti koeficientai individualiems darbuotojams tais atvejais, kai pavyzdžiui, biudžetinei įstaigai biudžetiniais metais darbo užmokesčio fondas būtų padidintas 100 tūkst. eurų palyginus su praėjusiais metais. Mūsų manymu, padidėjusio ar sumažėjusio darbo užmokesčio fondo paskirstymas, atsižvelgiant į įtvirtintą objektyvią darbo apmokėjimo sistemą ir joje numatytas koeficientų dydžių ribas, yra išimtinai įstaigos vadovo kompetencija, o darbo apmokėjimo sistema turėtų būti keičiama tada, kai keičiasi pats įstatyminis reguliavimas, bet ne tada, kai santykinai sumažėja ar padidėja biudžetinės įstaigos gaunamas darbo užmokesčio finansavimas.

Pritarti

Įstatymo 5  straipsnio 4 dalį išbraukti:

Darbo apmokėjimo sistema turi būti keičiama, keičiantis šio įstatymo prieduose nustatytiems koeficientams ar darbo užmokesčio finansavimui.“

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

7

7

3

4

 

6.    Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse vietoj žodžių „nustatytoms funkcijos“ įrašytini žodžiai „nustatytoms funkcijoms“.

Pritarti

Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse vietoj žodžių „nustatytoms funkcijos“ įrašyti žodžius nustatytoms funkcijoms“.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

7

6

 

7.    Nėra aiškus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos, nustatančios, kad A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi 20 procentų didesni nei A2 lygio pareigybėms nustatyti koeficientai, praktinis įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte neatskleistas A1 ir A2 lygio pareigybių, kurių koeficientų dydžiai turi skirtis 20 procentų, ir šias pareigas einančių darbuotojų tarpusavio santykis, nėra aišku, ar čia turima omenyje konkreti pareigybė, į kurią gali būti priimami ir A1 ir A2 lygio darbuotojai, ar vis dėlto, turima omenyje, kad bet kokiai A1 lygio pareigybei turi būti nustatomas 20 procentų didesnis koeficientas nei kažkurios A2 lygio pareigybės koeficientas. Kitaip sakant, iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kokiai A1 lygio pareigybei turėtų būti nustatytas 20 procentų didesnis koeficientas, jeigu, pavyzdžiui, biudžetinės įstaigos vadovo pavaduotojui (A2 lygio pareigybė) pagal įstatymo 1 priedą būtų nustatytas 12, 67 koeficientas, t.y. nėra aišku, ar šiuo atveju įstaigos vadovui (A 1 lygio pareigybė) turi būti nustatytas 20 procentų didesnis koeficientas (tačiau tokiu atveju nustatytas koeficientas: 12,67 +20%=15,20, nebepatenka į įstaigos vadovui taikomas koeficientų ribas (6,72-14,08), ar, vis dėlto, 20 procentų didesnis koeficientas turėtų būti nustatytas kažkuriai kitai su vadovo pavaduotojo siejamai ir su ja lyginamai A1 lygio pareigybei.

Pritarti

Įstatymo 7 straipsnio 6  dalį išdėstyti taip: „A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi  didinami 20 procentų didesni nei A2 lygio pareigybėms nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai.“.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

8

14

 

4

2

 

8.    Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo tekste  nebe pirmą kartą vartojant valstybės institucijos, pareigų ar teisės akto pavadinimą, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ gali būti neberašomi. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nurodant švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pavadinime, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ nebeturėtų būti rašomi. Atitinkamai tikslintinos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos.

Pritarti

Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nurodant švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pavadinime, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ brauktini‘.

Mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos, atsižvelgiant į mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų išsilavinimą ir jų turimų kompetencijų, reikalingų profesinei veiklai, visumą, nustatomos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...>“

Atitinkamai patikslinami 8 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnio 2 dalis, 5 priedo 6, 8, 10 ir 11 punktai.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

9

14

4

11

 

9.    Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje reikėtų aiškiau apibrėžti nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjų pareiginės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo ir mokėjimo principus, nes nėra aišku: 1) ar vertinamos būsimos mėnesio (mėnesių) veiklos užduotys, atsižvelgiant į būsimą repertuarą, ar, vis dėlto vertinamos atliktos per praeitą mėnesį (praeitus mėnesius) atliktos užduotys; 2)  nuo kokio momento ir kokiam terminui atlikėjui gali būti nustatoma kintamoji dalis, t.y. konkrečiam apibrėžtam laikotarpiui, ar, vis dėlto, kintamoji dalis nustatoma iki kito atliktų (ar būsimų) užduočių vertinimo; 3) ar iki 160 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio gali siekti vieno einamojo mėnesio kintamoji dalis, ar, vis dėlto, visų kalendorinių metų mėnesių kintamosios dalys neturi viršyti 160 procentų metinės pareiginės algos pastovios dalies dydžio, t.y. neatskleista, ar gali 6 mėnesius būti mokama 320 procentų pastoviosios dalies dydžio kintamoji dalis, jei kitus šešis kalendorinių metų mėnesius kintamoji dalis nenustatoma.

Pritarti

Kadangi :

1) vertinamos atliktos užduotys – „Jų veikla įvertinama po repertuarų programų įvykdymo, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos“ (14 str. 8 d.);

2) tikslus momentas nuo kada skiriama kintamoji dalis nėra nurodytas ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, ne tik kultūros ir meno įstaigų atlikėjams;

3) terminas, kuriam laikui skiriama kintamoji dalis, nustatomas vadovo sprendimu, priklausomai nuo veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių, tačiau kintamoji dalis negali viršyti 160 proc. (per mėnesį) nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies.

 

Siūlome įstatymo 9 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. <...> Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras (toliau – nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjai), pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo einamųjų metų mėnesio (mėnesių) veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 160 procentų nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžioų, bet neturi būti viršytos bet negali viršyti nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbo užmokesčiui skirtosų lėšosų ir turi būti nurodytas einamųjų metų mėnesio (mėnesių) mokėjimo terminas, atsižvelgiant į veiklos užduočių pobūdį, sudėtingumą, apimtį ir kiekį.“

 

14 straipsnio 11 dalį papildyti nuostata dėl sprendimo įgyvendinimo laikotarpio, analogiškai kaip kad numatyta valstybės tarnautojams.

Įstatymo 14 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:

11. Biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima motyvuotą sprendimą pritarti arba nepritarti pakeisti pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus dydžius ir tvarką biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymusams dėl šio straipsnio 10 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimo. Šis sprendimas galioja iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo. Priėmus sprendimą pritarti motyvuotam siūlymui, šis siūlymas, o taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jos įgalioto asmens siūlymas dėl biudžetinės įstaigos vadovo kasmetinio vertinimo, įgyvendinamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo 14 straipsnio 9 ir 11  dalyse nurodyto sprendimo priėmimo dienos ir galioja iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo.“

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

10

 

 

10.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnyje turėtų būti nurodoma viršutinė priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma, kai kintamoji dalis ir priemoka mokama įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytiems nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams bei atlikėjams.

Pritarti

Siūlome įstatymo 10 straipsnyje nurodyti viršutinę priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies sumą kultūros darbuotojams – 160 proc. ir įstatymo 10 straipsnį išdėstyti taip:

10 straipsnis. Priemokos

Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė, už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, išskyrus 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. o Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams ir atlikėjams negali viršyti 160 procentų nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.“

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

12

12

12

1

1

2

5

6(N)

11.     Svarstytinas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimas pagrįstumas, pagal kurį premija gali būti mokama tik tiems dėl profesijos specifikos nebegalintiems dirbti pagal įgytą specialybę biudžetinių įstaigų darbuotojams, su kuriais darbo sutartis nutraukiama, kurie yra įgiję teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba kompensacinę išmoką. Mūsų nuomone, premijos atleidžiamiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovo sprendimu mokėjimas bei šių asmenų socialinės garantijos, kurios užtikrinamos įstatymų nustatyta tvarka, yra du atskiri, tarpusavyje nesusiję ir nepriklausomi vienas nuo kito dalykai. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti teisės gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba kompensacinę išmoką kaip privalomos kumuliatyvios galimos premijos mokėjimo sąlygos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siūlytina patikslinti 12 straipsnio 2 dalyje pateikta nuorodą į šio straipsnio 1 dalies 1-5 papunkčius, kadangi tai apima visus šioje dalyje nurodytus punktus (ne papunkčius), tai jų nurodyti nereikėtų.

Pritarti iš dalies

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas palikti, kadangi analogiška nuostata yra taikoma valstybės tarnautojams. LR Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr.  1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.5 papunktyje nurodyta: „valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinantiems iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidžiant juos iš valstybės tarnautojo pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos.“

Siekiant didesnio teisinio reguliavimo aiškumo, įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą skaidyti į 5 ir 6 punktus ir išdėstyti taip:

„5) įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją ir savo noru nutraukus darbo sutartį;

6) įgijus teisę gauti arbakompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to nutraukiama jų darbo sutartis.“

 

Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Kiekvienu atveju, nurodytu šio straipsnio 1 dalyjeies 1–5 papunkčiuose, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus, išskyrus Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjus. Premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.”

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

14

4

 

12.     Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje skliaustuose išdėstyta nuostata, numatanti, kad savivaldybių biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovų metinę veiklą vertina merai, nėra aiški dėl kelių priežasčių. Pirma, sakinys, kuriame išdėstyta ši išlyga, reguliuoja nepatenkinamai 2 kartus iš eilės įvertintų biudžetinių įstaigų atleidimą iš pareigų, o ne vertinimą atliekančius subjektus, todėl nėra aiški šios išlygos paskirtis įvertintų vadovo atleidimo iš pareigų reguliavimo atžvilgiu. Antra, jeigu nustatomas imperatyvas, kad savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovus vertina ne savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, o savivaldybės meras, turėtų būti kitaip formuluojama pati biudžetinių įstaigų vadovų metinių užduočių nustatymo ir jų vertinimo tvarka, nustatyta šio straipsnio 3 ir 4 dalyse. Trečia, ši nuostata nedera su šio straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų veiklą vertina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvaujant merams.

Pritarti

Siūlome išbraukti žodžius „vadovų metinę veiklą vertina“, tikslinti 14 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovams premiją, įvertinus jų praėjusių kalendorinių metų veiklą labai gerai, skirtų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo, analogiškai kaip yra keičiamo įstatymo 14  straipsnio 3 ir 4 dalyse.

 

Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

4. Kiekvienais metais iki sausio 31 dienos (švietimo įstaigos vadovų – iki kovo 1 dienos) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba ar jos įgaliotas asmuo įvertina biudžetinių įstaigų vadovų (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, kurie buvo priimti į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu 6 mėnesiams, jeigu jiems metinės užduotys buvo nenustatytos) praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vadovaudamiesi Vyriausybės ar atitinkamo ministro, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka. Biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių metų veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai 2  metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savivaldybių biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovų metinę veiklą vertina merai) priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą atleisti iš pareigų, nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutinio kasmetinio veiklos vertinimo ir neišmoka jam išeitinės išmokos.

 

14 straipsnio 9 dalyje skliausteliuose esančius žodžius „savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų veiklą – merams“ išbraukti ir išdėstyti taip:

 „9. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka, dalyvaujant biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims, o vertinant savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų veiklą – merams, mokyklų vadovų veiklą – mokyklos taryboms, švietimo pagalbos įstaigų vadovų veiklą – švietimo pagalbos įstaigų savivaldos institucijoms, jeigu savivalda yra (o jeigu švietimo pagalbos įstaigose savivaldos institucijų nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims), įvertinusi biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą:“

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

14

14

9

9

1

2

13.     Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktai tikslintini ir redaguotini, atsisakant skliaustelių bei vietoj žodžių „biudžetinės įstaigos vadovo“ įrašant žodžius „biudžetinės įstaigos vadovui“, t.y. šių punktų nuostatos turi būti išdėstytos analogiškai 3 ir 4 punktuose įtvirtintoms nuostatoms.

Pritarti

Įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktus išdėstyti taip:

1) labai gerai (biudžetinės įstaigos vadovoui – iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo), nustato pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 15 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, ir gali skirti premiją pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius;

2) gerai (biudžetinės įstaigos vadovoui – iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo), nustato pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 5 procentai pareiginės algos pastoviosios dalies pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius;“

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

14

11

 

14.     Nėra aiški keičiamo įstatymo 14 straipsnio 11 dalies nuostata, numatanti, kad biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą ir jų siūlymus, gali jiems pritarti arba pakeisti juos. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata stokoja elementarios teisinės logikos, pagal kurią joks subjektas pats negali pakeisti kito asmens savarankiškai priimto vienašališko sprendimo, t.y. biudžetinės įstaigos vadovas arba pritaria išdėstytam tiesioginio vadovo siūlymui, arba jam nepritaria (priima savo vienašališkai nustatytą sprendimą), tačiau jokiu būdu ne pakeičia tiesioginio vadovo siūlymą, kuris yra baigtinis tiesioginio vadovo valios aktas.

Pritarti

Įstatymo 14 straipsnio 11 dalį dėstyti taip:

„11. Biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima motyvuotą sprendimą pritarti ar nepritarti pakeisti pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus dydžius ir tvarką biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymusams dėl šio straipsnio 10 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimo. <...>“

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

 

 

 

15.     Keičiamo įstatymo 5 priedo 1 punkte išdėstytos lentelės antrame stulpelyje, kuriame nustatomas pedagoginio darbo stažas metais, reikėtų atsisakyti perteklinio žodelio „iki“.

Pritarti

Įstatymo 5 priedo 1 punkte išdėstytos lentelės antrame stulpelyje, kuriame nustatomas pedagoginio darbo stažas metais, braukti perteklinį žodį „iki“.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

2

2

2

3

 

16.     Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo“ įrašytini žodžiai „įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo“. Analogiškai tikslintinos ir projekto 2 straipsnio 3 ir 6 dalys.

Pritarti

Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį dėstyti taip:

„2. 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo 12 punkto redakcija:“

 

Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį dėstyti taip:

„2. 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo 18 punkto redakcija:“

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

2

5

 

17.     Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 5 dalyje po žodžių „įstaigų atlikėjams – einamųjų metų“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „mėnesio (mėnesių)“.

Pritarti

Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje po žodžių „įstaigų atlikėjams – einamųjų metų“ įrašyti žodžius „mėnesio (mėnesių)“.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

5. Biudžetinių įstaigų darbuotojams 2019 metais nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis už praėjusių kalendorinių metų (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjams – einamųjų metų „mėnesio (mėnesių) veiklą galioja iki 2020 m. biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjams – iki einamųjų metų mėnesio (mėnesių), atsižvelgiant į nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų repertuaro programą) veiklos vertinimo.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21

2

8

 

18.     Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 8 dalies nuostata numatanti, kad valstybės biudžeto lėšos šiam įstatymui įgyvendinti 2020 metais skiriamos įvertinus biudžetinių įstaigų optimizavimo galimybes, yra neįgyvendinama, nes įsigaliojus šiai nuostatai, t.y. 2020 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas jau bus įsigaliojęs.

Pritarti

Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:

„8. Valstybės biudžeto lėšos šiam įstatymui įgyvendinti 20202021 metais skiriamos įvertinus biudžetinių įstaigų optimizavimo ir jų vykdomų funkcijų konsolidavimo galimybes.

 

 

3.      Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos psichologų profesinė sąjunga

2019-11-06

8

1

 

 

1. Remdamiesi tuo, jog dalyje valstybės ir savivaldybių mokyklų psichologo pareigybė vis dar nėra priskirta A1 lygio pareigybėms ir nėra laikomasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio 6 dalyje numatytos nuostatos, kad A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų, Įstatymo Nr. XIII-198 straipsnio  8 straipsnio 1 dalį siūlome papildyti ir išdėstyti taip:

 

1. Mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 5 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą.

 

Šis papildymas padėtų išvengti iki šiol kylančių ginčų dėl psichologų darbo apmokėjimo valstybės ir savivaldybių mokyklose, kuriuos psichologams tenka spręsti Darbo ginčų komisijose ir teismuose.

 

Nepritarti.

Įstatymo projekto 5 priede nėra numatyta, kad  mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastovioji  dalis priklauso nuo pareigybės lygio. Todėl siūlomas pakeitimas įneštų neaiškumą ir neapibrėžtumą.  

Psichologų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma tiesiogiai

taikant  įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje  nustatytus  dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų.  

2.

Lietuvos psichologų profesinė sąjunga

2019-11-06

 

 

 

 

2. Siekdami, kad psichologinę pagalbą mokiniams teiktų kuo didesnę darbo patirtį ir aukštesnę profesinės kvalifikacijos kategoriją turintys psichologai, siūlome papildyti V priedo 5 skyriaus 28 dalyje esančią lentelę. Psichologų ir kitų pagalbos mokiniui specialistų, turinčių kvalifikacines kategorijas, pastoviosios dalies koeficientų didėjimą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, siūlome suvienodinti su mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, ir išdėstyti taip:

 

Pareigybė

Pastoviosios dalies koeficientai 

 

 

pedagoginio darbo stažas (metais)

 

 

iki 3

daugiau kaip 3 iki 10

daugiau kaip 10 iki 15

daugiau

kaip 15

 

Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos

 

 

Psichologo asistentas

5,18

5,21

5,25

5,3

 

Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas

5,38

5,67

5,87

5,95

 

Pedagoginio darbo stažas (metais)

 

 

 

iki 2

2– 5

5–10

10–15

15–20

20–25

daugiau kaip 25

 

 

Suteiktos kvalifikacinės kategorijos

 

 

Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas, ketvirtos kategorijos psichologas

6,9

6,91

6,92

6,95

6,97

7,0

7,05

 

 

Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas, vyresnysis socialinis pedagogas, trečios kategorijos psichologas

 

7,06

7,08

7,12

7,4

7,44

7,47

 

 

Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas, socialinis pedagogas metodininkas, antros kategorijos psichologas

 

 

7,54

7,68

7,92

7,96

8

 

 

Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas, socialinis pedagogas ekspertas, pirmos kategorijos psichologas

 

 

8,58

8,72

8,94

8,98

9,02

 

 

Atsižvelgti

Siūlomas pakeitimas pareikalautų papildomų lėšų – 3,4 mln. Eur metams, kurios 2020 m. biudžeto projekte nenumatytos, todėl nepritariame pasiūlymui dar kelti koeficientus nei jau yra galiojančiame įstatyme.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. Seimas priėmė įstatymo pakeitimą (2018-12-20 Nr.XIII-1712), pagal kurį pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo padidinti 15–25 proc., tačiau lėšų 2019 m. valstybės biudžete tam nenumatyta (poreikis 10,3 mln. Eur).

Todėl siūlome Biudžeto ir finansų komitetui įvertinti būtinybę numatyti 2020 m. biudžete atitinkamas lėšas, būtinas įgyvendinti dar 2018 m. įstatyme padidintų koeficientų finansavimui užtikrinti.

 

3.

Lietuvos psichologų profesinė sąjunga

2019-11-06

 

 

 

 

3. Atsižvelgdami į tai, kad bendrojo ugdymo mokyklose mokosi švietimo pagalbos ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose įvertinti specialiųjų poreikių vaikai, kuriems skiriamos ilgalaikės ir nuolatinės mokyklų specialistų konsultacijos, teikiama mokykloje dirbančių specialistų pagalba, siūlome 5 priedo V skyriaus 29 dalies 1 punktą  papildyti 5 papunkčiu, formuluojant taip:

29. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:

29.1. didinami 5–20 procentų socialiniams pedagogams, psichologo asistentams, psichologams, dirbantiems:

29.1.5. bendrojo ugdymo mokyklose, jei yra specialiųjų poreikių mokinių, kuriems reikalinga mokyklos specialistų pagalba.

 

Nepritarti.

Papildomų lėšų poreikis šiam pasiūlymui įgyvendinti yra 1,2 mln. Eur metams – šios lėšos 2020 m. valstybės biudžeto projekte nenumatytos.

Teikiama formuluotė yra ne pakankamai aiški, abstrakti, nes mokiniui gali būti teikiama tik vienos rūšies pagalba, o pagal siūlomą pakeitimą koeficientas didinamas visiems pagalbos specialistams, jei yra nors vienas vaikas mokykloje, kuriam reikia pagalbos. Be to, Įstatymo 5 priedo 29.3 papunktyje nustatyta, kad pareiginės algos koeficientai gali būti didinami iki 20 procentų šiame skyriuje nurodytiems darbuotojams pagal kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus, todėl, esant poreikiui ir finansinėms galimybėms, jau ir dabar yra galimybė įgyvendinti teikiamą pasiūlymą.

4.

Lietuvos psichologų profesinė sąjunga

2019-11-06

 

 

 

 

4. Remdamiesi tuo, kad įstatymo pakeitimo projekto 5 priedo V skyriaus 31 dalyje iš kitų pagalbos mokiniui specialistų nepagrįstai išskiriami socialiniai pedagogai, 5 priedo V skyriaus 31 dalį siūlome  išdėstyti taip:

31. Socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, psichologų asistentų ir psichologų, dirbančių mokyklose ugdymo įstaigose, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos.*

* psichologų asistentai ir psichologai, dirbantys ugdymo įstaigose, kol kas, į darbų, profesijų ir pareigybių, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, sąrašą nėra įtraukti.

Nepritarti.

Galiojantis reguliavimas atitinka Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalį ir  Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašą (LRV 2017-06-28 nutarimas Nr. 534), kuriame psichologams ir  ne mokyklose dirbantiems specialiesiems  pedagogams, logopedams, surdopedagogams, tiflopedagogams, nenustatytas sutrumpintas darbo laikas. Keičiamu įstatymu reglamentuojamos darbo apmokėjimo sąlygos, o ne nustatoma sutrumpinta darbo laiko norma.

Be to, ugdymo įstaigų sąvoka nėra aiški ir teisės aktuose  neapibrėžta.

Pakeitimas pareikalautų

papildomų  1,1 mln. Eur lėšų, kurios 2020 m. valstybės biudžeto projekte nenumatytos).

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Algirdas Sysas

2019-11-11

12

1

 

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Biudžetinių įstaigų darbuotojams gali būti skiriamos premijos, neviršijant biudžetinės įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų:

1) atlikus vienkartines biudžetinės įstaigos veiklai ypač svarbias užduotis;

2) labai gerai įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklą;

3) Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis;

4) biudžetinės įstaigos darbuotojo gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis;

5) 3) įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to nutraukiama jų darbo sutartis.“

 

Pritarti.

Pritariant pasiūlymui ir atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl 12 straipsnio 1  dalies tikslinimo, siūlome 12 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Biudžetinių įstaigų darbuotojams gali būti skiriamos premijos, neviršijant biudžetinės įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų:

1) atlikus vienkartines biudžetinės įstaigos veiklai ypač svarbias užduotis;

2) labai gerai įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklą;

3) Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis;

4) biudžetinės įstaigos darbuotojo gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis;

5) 3) įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją ir savo noru nutraukus darbo sutartį;

6) 4) įgijus teisę gauti arba kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to nutraukiama jų darbo sutartis. „

 

6. Papildomų komitetų išvada:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2019-11-05

 

 

 

 

pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4024 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas.

Pritarti.

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas:

7.1 Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymui ir išvadai.

7.2. Komiteto pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, kad:

·         dar 2018 m. gruodžio 11 d. Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimus (Nr. XIII-1712), pagal kuriuos pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo padidinti 15–25 proc.,

·         lėšų 2019 m. valstybės biudžete tam nebuvo numatyta (poreikis 10,3 mln. Eur);

 

 siūlyti Biudžeto ir finansų komitetui Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIIP-4014 numatyti atitinkamus asignavimus (10,3 mln. Eur), būtinus įgyvendinti minėtame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme (2018-12-11 Nr. XIII-1712) nuo 2019 m. sausio 1 d. jau padidintų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų finansavimą.

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:  nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas.

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                              Rimantė Šalaševičiūtė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė