AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS
PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ ĮSTATYMO NR. XII-336 2, 4 IR 8 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
2024 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikiau Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 (toliau – įstatymas) 3, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3503) (toliau – įstatymo projektas), kuris buvo parengtas siekiant panaikinti ribojimus ES valstybėse narėse gaunamų, pagamintų ir tiekiamų rinkai pluoštinių kanapių produktų ir jų gaminių, pagamintų iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis neviršija leidžiamos 0,3 procento ribos tiekimą Lietuvos rinkai. Taip pat siekiama sudaryti galimybę mokslo ir studijų institucijoms vykdyti mokslinius tyrimus ar eksperimentus su ne ES kilmės pluoštinių kanapių veislėmis, selekciniais tikslais ar ūkinio vertingumo tyrimams atlikti siekiant pluoštinių kanapių veislę įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Tokiu būdu Lietuvoje bus leidžiama auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, plėtojamos pluoštinių kanapių panaudojimo galimybės. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės grupės pateiktas išvadas teikiu patikslintą Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 (toliau – įstatymas) 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse leidžiama auginti tik tas pluoštinių kanapių veisles, kurios nekaupia daugiau nei 0,3 proc. THC, siekiant palengvinti sąlygas verslui, įstatymo projekte siūloma panaikinti reikalavimą kaip perteklinį, sukeliantį nereikalingų prekybos kliūčių, tiekiant Lietuvos rinkai Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse gaunamų, pagamintų ir tiekiamų rinkai pluoštinių kanapių produktų ir jų gaminių, pagamintų iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis neviršija leidžiamos 0,3 procento ribos turėti tai patvirtinančią pažymą, kadangi vartotojų saugai užtikrinti svarbu, kiek THC yra galutiniame vartojimui skirtame gaminyje, o ne žaliavoje, iš kurios jis pagamintas. THC kiekis galutiniame gaminyje priklauso ne vien tik nuo žaliavos, bet ir nuo galutinio gaminio gamybos technologijos.
Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 189 straipsnio 3 dalis leidžia valstybėms narėms priimti griežtesnes nei nustatyta 189 straipsnyje pluoštinių kanapių produktų importo nuostatas valstybės narės yra priėmusios pagal SESV ir laikydamosi įsipareigojimų pagal PPO susitarimą dėl žemės ūkio, nustatome sąlygas sėjai skirtų pluoštinių kanapių sėklų importui siekiant leisti mokslo ir studijų institucijoms atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentus su pluoštinių kanapių veislėmis, kurios nėra įteisintos ES, ar atlikti ūkinio vertingumo tyrimus su trečios šalyse, pvz. Ukrainoje išvestomis pluoštinių kanapių veislėmis tam, kad pluoštinių kanapių veislę įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir taip ją įtesinti ES, įstatymo projekte siūloma leisti importuoti be importo licencijų ribotą konkrečios veislės pluoštinių kanapių sėklų kiekį per metus.
Įstatymas papildomas nauja sąvoką – „ūkio subjektas“.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Navickas
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse gaunami, pagaminti ir tiekiami rinkai pluoštinių kanapių produktai ir jų gaminiai turi būti gauti ar pagaminti iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis neviršija leidžiamos 0,3 procento ribos, ir turi turėti tai patvirtinančią pažymą, kurią išduoda Tarnyba žemės ūkio ministro nustatyta tvarka arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės atsakinga institucija. ES valstybėse narėse pluoštinių kanapių auginimą, perdirbimą, jų ar jų produktų gamybą ir tiekimą rinkai reguliuoja nacionaliniai teisės aktai, todėl Lietuvos ūkio subjektai, ketinantys įvežti pluoštinių kanapių produktus į Lietuvą neturi galimybės gauti iš ES valstybių narių valstybės institucijų ar verslo partnerių pažymos, kad produktai ar jų gaminiai pagaminti iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis neviršija leidžiamos 0,3 procento ribos, jeigu valstybių narių teisės aktuose reikalavimų dėl tokios pažymos išdavimo nenustatyta.
Remiantis esamu teisiniu reguliavimu importuojant pluoštinių kanapių produktus būtina turėti licenciją, atitinkančią Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1239 I priede nustatytą šabloną („importo licencija AGRIM“) bei importuoti tik įteisintų veislių pluoštinių kanapių produktus, tokiu būdu užkertant kelią teisėtai įvežti į Lietuvą ES nepatvirtintas pluoštinių kanapių veislių sėklas tam, kad atlikti ūkinio vertingumo tyrimus, kurių reikia atlikti siekiant pluoštinių kanapių veislę įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu panaikinama nuostata reikalaujanti ūkio subjektui tiekiantys Lietuvos rinkai pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius privalo turėti pažymą, patvirtinančią, kad kitose nei Lietuva Europos Sąjungos valstybėse narėse pagaminti pluoštinių kanapių produktai ir jų gaminiai turi būti gauti ar pagaminti iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis neviršija leidžiamos 0,3 procento ribos. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos įvežti į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius panaikinant ES laisvo prekių judėjimo ribojimą.
Įstatymo projektu sudaroma galimybė mokslo ir studijų institucijoms iš trečiųjų šalių įvežti ribotą kiekį neįteisintų ES pluoštinių kanapių veislių sėklų be importo licencijos moksliniais eksperimentiniais ar selekcijos tikslais, ūkinio vertingumo tyrimams atlikti, siekiant pluoštinių kanapių veislę įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, taip išplečiant Lietuvoje leidžiamų auginti pluoštinių kanapių veislių pasirinkimą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Poveikio konkurencijai vertinimas neatliekamas, nes ūkio subjektams naujų ūkio veiklos apribojimų neįvedama, naujų reikalavimų nenustatoma. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. Administracinė našta nevertinama, nes vadovaujantis ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodikos patvirtinimo“, 5 punktu, nustatyta metodikos taikymo išimtis (įvykdyti informacinį įpareigojimą ūkio subjektui trunka mažiau nei 2 valandas per metus ir jis taikomas mažiau nei 20 ūkio subjektų).
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus panaikinti pertekliniai reikalavimai ūkio subjektams.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Turės būti pakeistos žemės ūkio ministro tvirtinamas Pluoštinių kanapių produktų importo licencijavimo taisyklės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.
Iki įstatymo įsigaliojimo Žemės ūkio ministerijai reikės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šį projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „kanapės“, „gaminys“, „produktas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Seimo narys Kęstutis Navickas