|
Argumentai:
Nutarimo projekte kalbama tik apie socialinę ir
psichologinę mokinio ir mokyklos bendruomenės aplinką ir jos gerinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad mokinio ir bendruomenės visapusišką gyvenimo kokybę
formuoja ne tik šios dvi sudedamosios dalys, bet ir tvarumą ir aplinką
tausojantys veiksniai. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų darbotvarkėje
yra numatytas šių faktorių įgyvendinimas, tačiau tai galima pasiekti tik per
švietėjišką ir mokomąją veiklą nuo jauniausio amžiaus orientuojant ją ne tik
į mokinius, bet ir juos supančią aplinką. Ateities kartų visapusiško gyvenimo
kokybės užtikrinimas priklauso nuo visų piliečių įsitraukimo ir apie tai
būtina šviesti ir mokyti visus bendruomenės narius.
Dėl šių išvardytų priežasčių siūlau nutarimą
išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į Lietuvos moksleivių sąjungos
(toliau – LMS), vienijančios ir atstovaujančios daugiau negu 500 mokinių
savivaldų visoje Lietuvoje bei turinčios padalinius 32 savivaldybėse,
prašymą minint 1990 m. sausio mėn. paskelbto Švietimo įstatymo projekto,
kuriuo prasidėjo šiuolaikinės Lietuvos švietimo sistemos kūrimas,
trisdešimtmetį, paskelbti 2020 metus Mokyklų bendruomenių metais;
reaguodamas į 2018 m. lapkričio mėn.
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje LMS atstovų
pristatyto tyrimo apie psichosocialinę aplinką mokyklose rezultatus, kurie
rodo, kad 25 proc. mokinių ir 31 proc. mokytojų su smurtu susiduria patys
arba susiduria jų kolegos, taip pat į Pasaulio sveikatos organizacijos 2018
m. atlikto Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenis,
kurie rodo, kad Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc.
mergaičių, o 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių nurodė, jog tyčiojasi iš
kitų;
įvertindamas, kad švietimo pagalbos teikimo
sistema Lietuvoje stokoja efektyvumo:
1) nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. kiekvienoje
mokykloje 400 mokinių paslaugas turi teikti vienas psichologas, tačiau 2018
m. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atliktos
švietimo būklės analizės duomenimis, net 51 proc. mokyklų psichologo neturi.
LMS atlikta apklausa parodė, kad net ir tuo atveju, jeigu psichologas
mokykloje yra, mokiniai labiau linkę pagalbos kreiptis ne į jį, o į savo
mokytoją;
2) mokyklose dubliuojasi psichologo ir
socialinio pedagogo funkcijos: dažnai neaišku, kokiu atveju į kurį
specialistą kreiptis; mokyklose, kuriose nedirba psichologas, psichologo
funkciją atlieka socialinis pedagogas ir kt.;
3) pagal Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-663 patvirtintą
Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą vienas savivaldybės
pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau – SPPT) dirbantis specialistas
turėtų teikti pagalbą ne daugiau kaip 2 000 mokinių. LMS atliktos
apklausos duomenimis, net 53 proc. mokinių apskritai nežino, kas yra SPPT, o
31 proc. mokytojų nežino arba yra tik girdėję apie tokią instituciją, kuri
turėtų padėti mokytojams, tėvams ir mokiniams ir kuruoti švietimo pagalbos
teikimą savivaldybėje;
suvokdamas mokytojo vaidmens svarbą
teikiant pirminę emocinę pagalbą mokiniams, kaip tai rodo LMS tyrimo metu
pateikti atsakymai: „mokytojais pasitikiu labiau nei psichologu, nes
psichologo susitikimas mokykloje su mokiniais yra tik formalus ir nežinai
būdo, kaip kreiptis į jį, ir jautiesi nepatogiai dėl to“, „kreipčiausi į
auklėtoją, o ne psichologę, nes labiau pasitikiu ja“, ir tai, kad ne visi
mokytojai yra pasiruošę suteikti tinkamą pirmąją psichologinę pagalbą,
reaguoti į pastebimus patyčių, smurto atvejus tarp mokinių, o kartais ir
patys tampa agresoriais dirbdami su mokiniais;
pabrėždamas, kad saugi aplinka, pagrįsta
visų mokyklos bendruomenės narių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, tinkamas
emocinio intelekto ugdymas yra vieni svarbiausių aspektų, norint pasiekti
gerų akademinių rezultatų ir užaugti aktyviu, sąmoningu piliečiu; tai
pagrindžia ir tyrimai: socialinis emocinis ugdymas 11 proc. pagerina mokinių
akademinius rezultatus;
prisiimdamas atsakomybę aktualinti
svarbiausius ir daugiausiai iššūkių keliančius visuomenės klausimus ir
problemas, siekiant jas nagrinėti ir spręsti nacionaliniu, regioniniu ir
vietos lygmenimis;
atkreipdamas
dėmesį, kad Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas yra
įmanomas tik aktyviai jungiantis visiems piliečiams, moksleivių ir mokyklų
bendruomenių įsitraukimas yra būtina sąlyga ateities kartų tvaraus ir aplinką
tausojančio gyvenimo užtikrinimui;
siekdamas atkreipti dėmesį į
būtinybę gerinti emocinę aplinką mokyklose, suartinti ir sutelkti bendram
darbui mokyklos bendruomenes, siekiant įveikti smurto ir patyčių
iššūkius, nutaria:
1 straipsnis.
Paskelbti 2020 metus Mokyklų
bendruomenių metais.
2 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos
Vyriausybei:
1) sudaryti Mokyklų
bendruomenių metų minėjimo komisiją (toliau – Komisija), kuri iki 2019
m. spalio 1 d. parengtų Mokyklų bendruomenių metų programą (toliau
– Programa) ir ją patvirtintų;
2) 2020 metų valstybės biudžete numatyti
lėšų Komisijos parengtai ir Vyriausybės patvirtintai Programai įgyvendinti.
Seimo Pirmininkas
|