2017-10-13

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

STRATEGINĘ REIKŠMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1132 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-885

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
11		2	Argumentai Siekiant geriau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus pasikeitus geopolitinei situacijai ir užtikrinti, kad į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius investuotų tik skaidrūs, atsakingi ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantys investuotojai, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projektu Nr. 885 (toliau – Įstatymo projektas) nustatyta tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinama investuotojų, ketinančių įsigyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių akcijų ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, taip pat ketinančių vykdyti veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje, atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 punkte nustatytas vienas iš atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų, pagal kurį investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu „investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis“. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 7 straipsnio 10 dalies 3 punkte nustatytas savo esme panašus kriterijus, pagal kurį investuotojas pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis „neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“. Tai reiškia, kad yra vertinami ne tik investuotojo ryšiai su trečiųjų šalių institucijomis, bet ir tų šalių asmenimis – tiek fiziniais, tiek juridiniais. Tuo tarpu Įstatymo projekte numatyta, kad būtų vertinami turimi ar turėti ryšiai tik su užsienio šalių institucijomis. Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kada investuotojas neturi ar neturėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis, bet gali turėti tokių ryšių su tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tiekėjai, investuotojui tiekiantys kokią nors užsienio valstybėje pagamintą produkciją, pavyzdžiui, programinę įrangą, kurios naudojimas šalies strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose gali didinti riziką nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į tai, tikslinga numatyti, kad būtų vertinami investuotojo turimi ar turėti ryšiai ne tik su užsienio valstybių institucijomis, bet ir su tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;“.

Seimo narys                                                                                        Laurynas Kasčiūnas