LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Švietimo ir mokslo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-3419(2)

2024-06-25   Nr. 106-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Nagienė, Aušrinė Norkienė, Edmundas Pupinis, Beata Pietkiewicz, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Dainių Kreivį), Švietimo ir mokslo komiteto biuro darbuotojai: vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-19	2 (29)	(3^1)			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3^1 dalyje siūloma įtvirtinti, mūsų nuomone, visapusį tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaikų interesų užtikrinimą ribojančią nuostatą, pagal kurią mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) siūloma pasirinkti mokyklą iš ne mažiau kaip dviejų arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančių bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose užtikrinamas tinkamas sąlygų ugdytis pritaikymas ir mokinio vežimas į mokyklą ir atgal. Pažymėtina, kad pats optimaliausias ir vaiko interesus labiausiai užtikrinantis ugdymas gali būti suteikiamas ir nebūtinai arčiausiai vaiko gyvenamosios vietos esančiose bendrojo ugdymo mokyklose. O kadangi būtų užtikrinamas ir vaikų vežimas į mokyklą ir atgal (neatsižvelgiant į tai, ar mokykla yra arčiausiai ar šiek tiek nutolusi nuo vaiko gyvenamosios vietos) galbūt tikslinga būtų įstatymu neapriboti tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės rinktis ir nebūtinai iš dviejų arčiausiai jų gyvenamosios vietos esančių bendrojo ugdymo mokyklų.	Iš dalies pritarti	Pritarta TD pastabai dėl atisakymo aršiausiai esančių m-klų, kaip ribojančios nuostatos. Taip pat siūlomi kiti būtini patikslinimai, nes: 29 str. 3^1 d. turi būti vartojama konvencijoje vartojama sąvoka „tinkamas sąlygų pritaikymas“. Todėl šio straipsnio dalyje reikia vartoti šią sąvoką papildant, kad tinkamas sąlygų pritaikymas turi būti užtikrintas naudojantis teise ugdytis, t. y. reikia naudoti sąvoką „tinkamas sąlygų pritaikymas ugdytis“. Siūloma 29 str. 3^1 d. formuluotė: „3^1. Jeigu mokykla negali patenkinti visų priimto mokytis mokinio ugdymosi poreikių ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinama, kad dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos priimtam mokytis mokiniui mokykloje neįmanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis, mokyklos vadovas kreipiasi su motyvuotu prašymu į savivaldybės vykdomąją instituciją (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė), savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) (valstybinės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė), savininką (dalyvių susirinkimą) (kitų mokyklų) dėl siūlymo mokiniui mokytis kitoje mokykloje ir (ar) tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis. Savivaldybės vykdomoji institucija, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar savininkas (dalyvių susirinkimas) siūlo tinkamą sąlygų pritaikymą ugdytis toje pačioje mokykloje ir (ar), pritarus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) siūlo pasirinkti mokyklą iš ne mažiau kaip dviejų bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose užtikrinamas tinkamas sąlygų pritaikymas ugdytis ir mokinio vežimas į mokyklą ir atgal. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-19					2.    Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti	Siūloma formuluotė: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja  2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.” Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė 2024-06-17	(14)	(3)		N	Argumentai: Šiuo įstatymo projektu Įstatymo 29 straipsnis, kuriame reglamentuojamas ,,Priėmimas į mokyklą, perėjimas ir perkėlimas į kitą mokyklą“, papildomas nauja 3^1 dalimi, kurioje įvedama nauja ,,tinkamų sąlygų pritaikymo“ sąvoka. Norint tinkamai įgyvendinti tinkamo sąlygų pritaikymo principą būtina apibrėžti šią sąvoką ir reglamentuoti poįstatyminiais teisės aktais. Pažymėtina, kad šiuo metu „tinkamo sąlygų pritaikymo“ sąvoka nėra apibrėžta nei Švietimo įstatyme, nei kituose įstatymuose. Sąvokos naudojimas jos neapibrėžus bei neaprašius šio principo taikymo išsamiau būtų ypač rizikingas dėl nepakankamai plataus principo išmanymo švietimo bendruomenėje. Be to, norint tinkamai įgyvendinti tinkamo sąlygų pritaikymo principą, būtina jį naudoti nuosekliai. Įžvelgiamos rizikos dėl fragmentiško tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymo vien 29 straipsnyje, kuris reglamentuoja priėmimą, perėjimą ar perkėlimą į kitą mokyklą, ir tik per neproporcingos ar nepagrįstos naštos aspektą. Neproporcingos ar nepagrįstos naštos principas nurodo išimtį ir ribą, iki kurios taikomas tinkamas sąlygų pritaikymas. Neapibrėžus ir nepaaiškinus nuoseklaus tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymo įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose, lieka rizika, kad jis bus taikomas fragmentiškai, vien tik neproporcingos ar nepagrįstos naštos aspektu, kaip pretekstas atsisakyti ugdyti vaiką dėl jo negalios. Todėl būtina vadovautis tinkamų sąlygų pritaikymo principu nuosekliai įstatymo straipsniuose, susijusiuose su ugdymo pritaikymu. Pabrėžtina, kad tinkamo sąlygų pritaikymo principas yra nuolatinis procesas, vykstantis dialogo būdu. Tinkamas sąlygų pritaikymas apima esamos infrastruktūros ir informacijos pritaikymą, veiklos pertvarkymą, ugdymo programų, mokymosi medžiagos ir mokymo strategijų pritaikymą, pagalbos teikimą, neužkraunant neproporcingos ar nepagrįstos naštos. Nepritartina diskusijų Komitetuose metu išsakytai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomonei, kad tinkamas sąlygų pritaikymas reikšmingai skiriasi nuo ugdymo pritaikymo. Ši nuomonė parodo, kad nėra įsigilinta į tinkamo sąlygų pritaikymo sąvoką ir jos pritaikymą švietimo sistemoje. Tai kelia pagrįstus nuogąstavimusi dėl siūlomo 29 straipsnio pakeitimo kokybiško įgyvendinimo. Tinkamas ugdymosi sąlygų pritaikymas ir ugdymosi pritaikymas – tai viena kitą papildančios sąvokos. JT Asmenų su negalia teisių komitetas (toliau – JT Komitetas) savo išaiškinime akcentuoja, kad pagal Konvencijos 24 straipsnio 2 dalies (c) punktą Konvencijos šalys turi sudaryti tinkamas sąlygas, kad individualūs besimokantieji turėtų galimybę įgyti išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis. Akcentuojama, kad politikos priemonės, skirtos užtikrinti tinkamas sąlygas, turi būti patvirtintos nacionaliniu, vietos ir švietimo įstaigų lygiu ir visais švietimo lygmenimis. Pasak JT Komiteto, nėra „universalios“ tinkamų sąlygų sudarymo formulės, kadangi skirtingiems tokį pat sutrikimą turintiems besimokantiesiems gali reikėti skirtingų sąlygų. Tinkamas sąlygų pritaikymas apima ugdymo proceso ir aplinkos pritaikymus (pvz., pakeičiama klasės vieta; naudojamos įvairios komunikacijos formos pamokose; padidinamas šriftas spausdinant mokomąją medžiagą ir (arba) temos vaizduojamos temos ženklais arba dalomoji medžiaga pateikiama kitokiu formatu; mokymosi proceso ir vertinimo metu besimokantiems sudaroma galimybė naudotis konspektuotojo ar kalbos vertėjo paslaugomis arba pagalbinėmis technologijomis), taip pat ir ugdymo metodų ir turinio pritaikymą (pvz., besimokančiajam skirti daugiau laiko, sumažinti foninio triukšmo lygį (kai asmuo itin jautrus sensorinei perkrovai), naudoti alternatyvius vertinimo metodus ar tam tikrą mokymo programos dalį pakeisti alternatyviu variantu). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus manome, kad tinkamo sąlygų pritaikymo sąvoka turi būti įtraukta ir į Įstatymo14 straipsnį, kuris nustato mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, ugdymą, švietimo pagalbos skyrimą ir teikimą. Tai sudarytų sąlygas nuoseklesniam ir veiksmingesniam tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymui ir užkirstų kelią neproporcingos ar nepagrįstos naštos principo taikymo fragmentiškumui ir subjektyvumui. Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą, teikia rekomendacijas dėl ugdymo sąlygų pritaikymo. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, tinkamas ugdymo pritaikymas ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimas, rekomendacijų dėl ugdymo sąlygų pritaikymo teikimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“	Nepritarti	1. Komiteto siūloma ŠĮ 29 str. 3^1 d. formuluotė („tinkamas sąlygų pritaikymas ugdytis“) apima esamos infrastruktūros ir informacijos pritaikymą, veiklos pertvarkymą, ugdymo programų, mokymosi medžiagos ir mokymo strategijų pritaikymą, pagalbos teikimą, apie ką Seimo narių pasiūlyme ir rašoma. Ugdymo pritaikymo esmė ir yra, kad jis turi būti tinkamas. Netinkamas gali būti tik jo įgyvendinimas konkrečiais atvejais. O tai užtikrinti turi ir gali tik ugdymo įstaigos savininkas. Svarbu pažymėti, kad PPT (14 str.) vertina konkretų vaiką ir jo konkretų atvejį, bet kaip jo ugdymui reikalingas sąlygas galima išpildyti konkrečioje m-kloje, nuspręsti gali ir turi tik savininkas (ne PPT). Todėl komitetas ir siūlo keitimą daryti 29 str. 3^1 d., o ne 14 str. 3 d. 2. Seimo narių pasiūlymu siūloma į ŠĮ 14 str. 3 d. įrašyti neapibrėžtą, neaiškią sąvoką “Ugdymo sąlygos”. ŠĮ apibrėžia sąvoką “Ugdymas”. JT Konvencijoje yra terminas “tinkamas sąlygų pritaikymas”, juo ir remiamasi konstruojant ŠĮ 29 str. 3^1 d. 3. Pritarus Seimo narių siūlymui būtų sukurta PPT nauja funkcija – rekomendacijų teikimas dėl sąlygų mokykloms. Šiuo metu PPT rekomendacijas teikia dėl vaiko ugdymo, ne konkrečių m-klų. 4. Remiantis išdėstytu, Seimo narių siūlymas yra perteklinis ir teisiškai nepagrįstas. Į Įstatymo keitimą reikia žiūrėti sistemingai, nuosekliai, teisiškai įvertinant kiekvieno pakeitimo sąsają su kitais įstatymo straipsniais. Jeigu perspektyvoje iškils poreikis daryti pakeitimus, kuriuos siūloma daryti Seimo narių pasiūlyme, bus galima atlikti sisteminę analizę ir tą klausimą apsvarstyti. Balsavimo rezultatai (balsavimui pateikta formuluotė – dėl siūlymo nepritarti Seimo narių pasiūlymui): už – 8, prieš – 4, susilaikė – 0. Seimo narių pasiūlymui nepritarta.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė