LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PATAISOS PAREIGŪNŲ VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XIII-1387 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-11-03 Nr. XIVP-1029
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Derinant įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatas su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 5, 6, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 25, 28, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo bei 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1031), siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įsivesti Lietuvos probacijos tarnybos trumpinį – „probacijos tarnyba“.
2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodoma, kad „Pataisos pareigūnų gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises ir laisves saugo Lietuvos Respublikos įstatymai“, t. y. suformuluota blanketinio pobūdžio nuostata, siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nesukuriančios ir nereguliuojančios jokių naujų teisinių santykių, nes Lietuvos Respublikos įstatymai, į kuriuos teikiama abstrakti nuoroda, saugos pataisos pareigūnų gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises ir laisves nepriklausomai nuo to, ar tai bus paminėta keičiamame įstatyme, ar ne.
3. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje rašant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pavadinimą žodžiai „Lietuvos Respublikos“ yra pertekliniai, kadangi pilnas šio teisės akto pavadinimas jau yra nurodytas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.
4. Keičiamo įstatymo III skyriuje nustatomos ne tik pataisos pareigūnų pareigos ir teisės, bet ir šių pareigūnų veiklos uždaviniai, todėl manytina, kad pastarasis aspektas turėtų atsispindėti keičiamo įstatymo III skyriaus pavadinime.
5. Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad teismo priimtas nuosprendis, kuriuo paskiriamas įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, pateikiamas vykdyti ne probacijos tarnybai, o policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta. Dėl šios priežasties keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte turėtų būti nurodyta, kad probacijos tarnyba nekontroliuoja asmenų, kuriems paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, elgesio.
6. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 punkto formuluotėje „būdami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai“ vietoje žodžių „galimos nusikalstamos veikos“ siūlytina įrašyti žodžius „galimai daromos nusikalstamos veikos“. Pastebėtina, kad būtent pastaroji lingvistinė konstrukcija vartojama tolimesniame to paties punkto tekste („imtis neatidėliotinų priemonių keliui galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui užkirsti“).
7. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje numatoma, kad „Pataisos pareigūnas, panaudojęs prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui“.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pirmajame sakinyje vartojama formuluotė „sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai“ turėtų būti tikslinama, kadangi iš pirmajame sakinyje numatomo teisinio reguliavimo visuminio konteksto akivaizdu, jog omenyje turimi atvejai, kuomet pataisos pareigūnas padaro tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymą. Mūsų nuomone, vietoje pacituotos formuluotės turėtų būti įrašyti žodžiai „sutrikdęs kito asmens sveikatą“, kurie apimtų nežymius, nesunkius bei sunkius sveikatos sutrikdymus. Būtent toks teisinis reguliavimas būtų labiau suderinamas ir su Baudžiamajame kodekse vartojama terminija.
Antra, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje numatomos pareigos pranešti prokurorui apie panaudotą prievartą apimtis yra per siaura („jeigu tai lėmė <...> gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą“), kadangi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies pirmasis sakinys įpareigoja pataisos pareigūnus suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą nepriklausomai nuo to, koks buvo padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnis. Tuo tarpu projekte numatomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad pareiga pranešti kiltų iš esmės tik tada, jeigu pataisos pareigūnas kitam asmeniui sunkiai sutrikdytų sveikatą. Taip pat pastebėtina, kad aptariamos pareigos apimtis turėtų būti plečiama dar ir dėl to, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia bet kokio laipsnio neteisėtas kito asmens sveikatos sutrikdymas, todėl teisinis reguliavimas, pagal kurį pareiga pranešti prokurorui kiltų tik tada, jeigu kitam asmeniui būtų atimta gyvybė arba sunkiai sutrikdyta sveikata, galimai sudarytų prielaidas nusikalstamų veikų nuslėpimui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, kurioje numatoma, kad „Apie pataisos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui“, t. y. šioje vietoje analogiška pareiga formuluojama gerokai plačiau, nes ji apima ne tik gyvybei pavojingus (sunkius) sveikatos sutrikdymus.
8. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „pareigūno“ įrašytinas žodis „pataisos“.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 7 pastaboje, siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje vartojamą formuluotę „sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai“, t. y. siūlytina ją keisti į „sutrikdęs kito asmens sveikatą“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected]
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]