LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP-2970

 

2019 m. balandžio 10 d. 108-P-13

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius,  Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestiniai asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Bilotaitė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, patarėja Vita Ramanauskaitė, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Naconalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius, Valstybės saugumo departamento atstovai: Vaidotas Mažeika, Kristina Sakauskienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Laura Kuoraitė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įsigijimų politikos skyriaus vedėjas Vilius Kuzminskas, Centrinės projektų vertinimo agentūros atstovės: Dalia Vinklerė, Jurgita Jankauskienė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kriščiūnaitė, patarėja Dovilė Šacikauskė, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atstovės: Vaida Genytė, Jūratė Dromantaitė-Milašienė, Lietuvos statybininkų asociacijos atstovai: Dalius Gedvilas, Andrius Raščius.

 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-12

9

(25)

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.   Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įrašoma nauja nuoroda į keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą (greta jau esančios nuorodos į 2 ir 4 punktus). Atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 straipsnis, kuriuo dėstoma ta pati keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, o joje projektu siūlomas šios dalies 1 punktas nėra nurodytas. Siekiant, kad projekto 8 straipsniu siūlomas pakeitimas nenustotų galioti 2020 m. sausio 1 d., reikėtų parengti ir kartu svarstyti atitinkamą Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

 

Pritarti

Siekiant, kad būtinas teisinis reguliavimas nenustotų galioti lygiagrečiai bus parengtas ir užregistruotas Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris turės būti priimtas kartu su svarstomu įstatymų projektų paketu.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-12

22

(47)

 

6

 

2.   Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje siūloma nauja nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija tam tikrais atvejais privalėtų įvertinti ar tiekėjas (subtiekėjai) neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Atkreipiame dėmesį, kad šis patikrinimas būtų tik deklaratyvus ir negalėtų sukelti teisinių pasekmių, nes pats reikalavimas tiekėjui neturėti atitinkamų interesų ar kitaip atitikti nacionalinio saugumo reikalavimus nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra įtvirtintas (projekto 3 straipsniu teikiama keičiamo įstatymo 17 straipsnio nauja 5 dalis ir 16 straipsniu teikiamos keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies naujos nuostatos savo turiniu ir apimtimi skiriasi nuo siūlomų 47 straipsnio 6 dalies nuostatų).

Pritarti

Pasiūlymas:

„22 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „6. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, atlikdama pirkimą susijusį su nacionaliniu saugumu taip pat gali laikyti, kad tiekėjas turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, jeigu turi informacijos, kad tiekėjas ir jo pasitelkiami subtiekėjai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumui. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.“

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-12

 

 

 

3.   Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 32 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-03-01

4

(17)

 

(5)

 

 

Argumentai:

Atkreipiame dėmesį, kad minėtas papildymas nesuderinamas su  Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis ir objektyviai negali būti įgyvendinamas dėl to, kad perkančioji organizacija neturi tinkamos kompetencijos ir galimybių įvertinti, ar asmuo (tiekėjai ir jo subtiekėjai) gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Vertinimas, ar asmuo gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams visų pirma reiškia patikrinimą, ar toks asmuo atitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytus kriterijus, tarp jų:

a)        ar jis  turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;

b)       ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;

c)        ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;

d)       ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;

e)        kiti Įstatymo 11 straipsnyje numatyti  kriterijai.

Pažymėtina, kad nustatyti minėtų aplinkybių buvimą Įstatymas paveda Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuriai, be kitą ko, minėtų aplinkybių nustatymo tikslais suteikta teisė kreiptis ir gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros bei kitų institucijų (Įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams reikalauja vertinti per jo atitikimą Įstatymo 11 straipsnyje numatytiems kriterijams (teistumas, ryšiai su organizuotomis grupuotėmis ir kt.), o informaciją, patvirtinančią tokių kriterijų buvimą/nebuvimą, turi teisę gauti tik Komisija, perkančioji organizacija neturi galimybės savarankiškai nuspręsti, jog pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai ir jo subtiekėjai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad kas kartą, kai tiekėjai ir jo subtiekėjai nėra iš Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytų valstybių,  perkančioji organizacija privalės kreiptis į Komisiją, jog būtų gautas patvirtinimas, jog tiekėjai ir jo subtiekėjai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.

Manome, kad tai (prievolė kas kartą kreiptis į Komisiją) reikšmingai padidintų administracinę naštą tiek Komisijai, tiek Komisijai duomenis teikiančioms institucijoms, tiek perkančiajai organizacijai, o pirkimo procesas gerokai pailgėtų (30 dienų ir daugiau).   

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuostata vertinti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, kai atliekami su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, stokoja teisinio aiškumo, t.y., nėra aišku kas konkrečiai laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu.

Įstatymas nustato aiškius kriterijus kuomet asmenys ir sandoriai turi būti vertinami per jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams (pvz. vertinimas atliekamas, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų), tačiau nei Įstatyme, nei Viešųjų pirkimų įstatyme nėra numatyta kas konkrečiai laikoma su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu. Įstatyme naudojama nacionalinio saugumo interesų sąvoka, kuri, manytina, taikytina ir Viešųjų pirkimų įstatymo projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai.

Visgi, net ir pripažinus, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai taikytina Įstatyme naudojamos nacionalinio saugumo interesų sąvokos reikšmė, išlieka poreikis nustatyti konkrečius kriterijus kas laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimais, nes nacionalinio saugumo interesų sąvoka palieka plačią interpretacijų galimybę. Pavyzdžiui, Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nacionalinio saugumo interesams priskiria – „saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita.“ Vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategija, prie gyvybinių ir pirmaeilių valstybės saugumo interesų priskiriami tokie interesai, kaip, kad suverenitetas, teritorijos vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka; pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga;  taika ir gerovė valstybėje; NATO ir ES gyvybingumas ir vieningumas, visų euroatlantinės bendrijos valstybių saugumas, solidarumas, demokratija ir gerovė; saugumas, stabilumas, demokratijos ir europinių vertybių sklaida visose Lietuvos Respublikos Rytų kaimynystės valstybėse; valstybės raidos tvarumas: ekonominis, energetinis, aplinkosauginis, informacinis, kibernetinis, socialinis saugumas (Nacionalinio saugumo strategijos III skyrius), todėl perkančiajai organizacijai kas kartą pačiai tinkamai ir kompetentingai įvertinti, ar įsigyjamos prekės, paslaugos gali/negali paveikti minėtus nacionalinio saugumo interesus, gali būti sudėtinga, ar net objektyviai neįmanoma (primintina, jog perkančioji organizacija neturi galimybės gauti atitinkamus institucijų dokumentus ir juos kompetentingai įvertinti).

 

Pasiūlymas:

Naikinti siūlomą 17 straipsnio papildymą 5 dalimi.

Pritarti iš dalies

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 5.

 

Taip pat žr. 14 ir 24 Audito komiteto pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies.

2.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

6

(20)

 

 

(2)

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje nėra pakankamai aiškiai ir tiksliai atskleista nekonfidencialia laikytinos informacijos apimtis bei tikslus jos pobūdis:

„9. Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, <...>“, siūloma 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimo formuluotė gali sukelti daug neaiškumų dėl jos taikymo praktikoje, taip pat galimai padidinti perkančiųjų subjektų ir tiekėjų ginčų riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostatos formuluotė iš dalies dubliuoja 94 straipsnio 9 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet jais neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:

1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;

2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 33 ir 58 straipsniuose ir 86 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;

3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;

4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.“

Nepritarti

Įstatymo projekto 5 straipsnio tikslas – išplėsti informacijos, kuri negali būti laikoma konfidencialia, sąrašą taip, kad būtų užtikrintas ir keičiamo įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatų laikymasis, nes praktikoje teisės aktų reikalavimai dėl sudarytų pirkimų sutarčių viešinimo nevykdomi arba vykdomi formaliai, motyvuojant sutarčių konfidencialumu.

3.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

7

(22)

 

(3)

 

Argumentai:

Pakeitime nurodoma, kad „Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau –  Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.“, t. y. numatoma, kad tam tikros elektroninės sąskaitos faktūros teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis, tačiau toliau nuostatoje nenumatyta perkančiajai organizacijai jokios išimties priimti ir apdoroti sąskaitas kitomis nei  „E. sąskaita“ priemonėmis“: „Perkančioji organizacija elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus ir atvejus, kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau –  Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja tokiomis priemonėmis, kuriomis jos yra pateiktos, naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Šiame straipsnyje elektroninė sąskaita faktūra suprantama kaip sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.“

Nepritarti  

Įstatymo projekte nustatomas reikalavimas perkančiosioms organizacijoms priimti elektronines sąskaitas faktūras per valstybės įmonės „Registrų centras“ administruojamą sistemą „E.sąskaita“, o tiekėjas jas galės teikti laisvai pasirinktomis priemonėmis. Toks būdas pasirinktas siekiant kaupti duomenis vienoje vietoje.

 

Siūlomi keitimai Komiteto patobulintame įstatymo projekte atvaizduoti raudonai.

 

4.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

9

(25)

 

(1)

(2)

 

Argumentai:

Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta direktyvos taikymo sritis ir numatyta, kad: Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti viešąsias sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 4 straipsnyje nustatytos vertės ribos.

Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnis nustato, kad: Ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas:

a) 5 186 000 EUR – viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju;

b) 134 000 EUR – viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias skiria centrinės valdžios institucijos, ir tokių institucijų rengiamų projekto konkursų atveju; kai viešojo prekių pirkimo sutartis skiria gynybos srityje veikiančios perkančiosios organizacijos, ta vertės riba taikoma tik sutartims, susijusioms su produktais, kuriems taikomas III priedas;

c) 207 000 EUR – viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias skiria subcentrinės perkančiosios organizacijos, ir tokių organizacijų rengiamų projekto konkursų atveju; ta vertės riba taip pat taikoma viešojo prekių pirkimo sutartims, kurias skiria gynybos srityje veikiančios centrinės valdžios institucijos, kai tos sutartys yra susijusios su produktais, kuriems III priedas netaikomas;

d) 750 000 EUR – XIV priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju.

Atsižvelgiant į tokias Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, laikytina, kad šios direktyvos nuostatos privalomai taikomos tik tarptautinės vertės pirkimams.

Tuo tarpu VPĮ 1 straipsnyje apibrėžta ženkliai platesnė (lyginant su Direktyva 2014/24/ES) šio įstatymo taikymo sritis: 

1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą.

2. Šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 7 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus viešuosius pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.

VPĮ 4 straipsnyje nustatytos Pirkimo vertės ribos, tačiau nesilaikant Direktyvos 2014/24/ES 1 ir 4 straipsnių nuostatų, VPĮ nėra numatyta, kad VPĮ nuostatos taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams: 

1. Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi arba viršija šias ribas:

1) Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas dvejus metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tais atvejais, kai krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų prekių pirkimai yra susiję su šio įstatymo 6 priede nurodytais produktais, taikoma Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio b punkte nurodyta riba, kitais prekių pirkimų atvejais – Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio c punkte nurodyta riba. Šio įstatymo 6 priede nurodytas preliminarus produktų sąrašas sudarytas remiantis Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl viešųjų pirkimų 1 priedo 3 punkto tekstu; 

2) 750 000 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties tūkstančių eurų), kai perkamos šio įstatymo 2 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos.

2. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas.

3. Mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos vertės pirkimas) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.

Pažymėtina, kad perkeliant Direktyvos 2014/24/ES atitinkamas nuostatas į VPĮ bei apibrėžiant VPĮ taikymo sritį, nepaisant to, kad Direktyvos 2014/24/ES perkėlimo atitikties lentelėje2 nurodoma, jog Direktyvos 2014/24/ES 1 ir 4 straipsnio nuostatos į VPĮ perkeltos visiškai, VPĮ reglamentavimo ir taikymo apimtis buvo praplėsta ir nustatytas perteklinis VPĮ nuostatų taikymas Supaprastintos vertės pirkimams ir iš dalies – Mažos vertės pirkimams.

Pažymėtina, kad VPĮ projekto Aiškinamajame rašte3 nurodyta, kad Supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad visoms perkančiosioms organizacijoms (o ne tik subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms) leidžiama naudoti išankstinį informacinį skelbimą kaip kvietimą dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, visais atvejais leidžiama pasirinkti skelbiamas derybas, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, nustatomos liberalesnės taisyklės dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų organizacijų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Akivaizdu, kad praktikoje suvienodinus Tarptautinių ir Supaprastintų pirkimų tvarką bei nustačius jų vykdymui vienodas taisykles, VPĮ taikymas perkančiosioms organizacijoms tapo ne lengvesnis, tačiau priešingai – sudėtingesnis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad VPĮ nustatytas ženkliai griežtesnis Supaprastintos vertės pirkimų ir iš dalies – Mažos vertės pirkimų, procedūrų reglamentavimas, kuris pagal VPĮ privalomai taikomas perkančiųjų organizacijų vykdomiems Supaprastintiems ir iš dalies – Mažos vertės pirkimams (kurių, pažymėtina, Direktyvos 2014/24/ES nuostatos specifiškai nereglamentuoja ir jiems nėra taikomos), todėl siekiant lengvinti ir efektyvinti perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų, kurių vertė mažesnė už Tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras bei palengvinti VPĮ taikymą perkančiosioms organizacijoms, supaprastinti viešųjų pirkimų taisykles, didinti jų lankstumą, perkančiosioms organizacijoms suteikti daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinti joms ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą yra tikslinga pakeisti VPĮ nuostatas. Tai padidintų viešiesiems pirkimams skirtų išlaidų panaudojimo efektyvumą, užtikrintų geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauktų daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių.

Pažymėtina, kad bendros Tarptautinio pirkimo vertės ribos nėra apibrėžiamos pačiame VPĮ – jos nustatytos Direktyvoje 2014/24/ES ir kas dvejus metus peržiūrimos Europos Komisijos bei skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS. Tuo yra išvengiama periodinio VPĮ pakeitimo pasikeitus tarptautinio pirkimo vertės riboms. 

Siekiant aukščiau nurodytų tikslų (paprastesnio, lankstesnio ir efektyvesnio Supaprastintos vertės pirkimų reguliavimo), taip pat atsižvelgiant į aiškų tarptautinio, supaprastinto ir mažos vertės pirkimų ribų nustatymą, kurių pagrindu galimas (įmanomas) aiškus viešųjų pirkimų taisyklių reglamentavimo atskyrimas, VPĮ nuostatos turėtų būti taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams, o perkančiosioms organizacijoms turėtų būti nustatyta galimybė pačioms pasitvirtinti Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų poreikius ir atliekamų viešųjų pirkimų specifiką. Tokiose taisyklėse turėtų būti užtikrinami VPĮ nustatyti viešųjų pirkimų principai. 

Nustačius perkančiosioms organizacijoms teisę pačioms pasitvirtinti Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, jose būtų nustatomi aiškūs paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, siekiant išlaikyti nuoseklumą ir atsižvelgiant į šiuo metu aktualios redakcijos VPĮ nuostatas, taisyklėse turėtų būti nustatytas pakankamas neskelbiamų derybų atvejų skaičius bei VPĮ nustatytiems viešųjų pirkimų principams neprieštaraujančios neskelbiamų supaprastintų derybų procedūros bei jų tvarka, taip pat galimybė numatyti lankstesnius reikalavimus dėl bendravimo ir keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis. 

Toks skirtingas Tarptautinių ir Supaprastintų viešųjų pirkimų reglamentavimas sudarytų galimybę perkančiosioms organizacijoms liberaliau ir lanksčiau atlikti supaprastintų pirkimų procedūras, neapsunkintų VPĮ taikymo ir padidintų perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų efektyvumą, taip pat palengvintų įstatymo taikymą perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti VPĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas

1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.

2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 82 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis.

2. Supaprastinti ir mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos, vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtintas supaprastintų ir mažos vertės pirkimų tvarkos taisykles. Šias taisykles perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkančioji organizacija turi savo interneto svetainę.“

Nepritarti

Viešųjų pirkimų direktyvų normų taikymas privalomas tarptautinės vertės pirkimams, tačiau valstybė narė gali tam tikras taisykles į nacionalinę teisę  perkelti griežčiau. Viešųjų pirkimų įstatyme suvienodintas tarptautinės vertės pirkimų ir supaprastintų pirkimų reglamentavimas, pastarųjų atveju numatant tam tikrus palengvinimus, pavyzdžiui, trumpesni terminai. Manytina, kad supaprastintų ir mažos vertės pirkimų reglamentavimas kiekvienos perkančiosios organizacijos patvirtinamomis taisyklėmis grąžintų į situaciją, kai kiekvienoje perkančiojoje organizacijoje tvarka skiriasi ir nėra bendros krypties.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisija yra išleidusi komunikatą (2006/C 179/02), kuriame išaiškinti pagrindiniai principai, kuriais valstybės narės turėtų vadovautis reglamentuodamos pirkimus, kurie nepatenka į direktyvų reguliavimo sritį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) taip pat yra pasisakęs, kad nors kai kurioms sutartims Bendrijos viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos nėra taikomos, šias sutartis sudarančios perkančiosios organizacijos privalo laikytis pagrindinių Europos Bendrijų sutarties nuostatų.

 

5.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

15

(35)

 

 

(2)

 

(31)

N

Argumentai:

Dėl 35 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 31 punktu: „31) informacija apie tai, kad tiekėjas pateiktų sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei taikytina;“.

Siūlymas papildyti nuostatą neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo, taip pat tokia nuostata laikytina perteklinės informacijos reikalavimu.

Reikalavimas tiekėjui nurodyti perkančiajai organizacijai tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio medianą pažeidžia asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens duomenimis yra laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyta. Atitinkamai, tais atvejais kai tiekėjo darbus atliksiančių darbuotojų skaičius mažesnis nei trys darbuotojai, nurodomą užmokesčio mėnesio medianą galime priskirti konkretiems tiekėjo darbuotojams, tad tokie duomenys yra laikomi asmens duomenimis. Toks duomenų atskleidimas yra nesuderinamas su 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) numatytu proporcingumo principu (5 straipsnio, 1 dalies c punktas) kuris numato, kad galima tvarkyti asmens duomenis tik ta apimtimi, kuri yra būtina norimam tikslui pasiekti (siekiant įvertinti tiekėjo pasiūlymą darbuotojo atlyginimas nėra būtinas duomuo) bei konfidencialumo principu, numatančiu, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju – tiekėjas) užtikrintų tinkamą savo darbuotojų duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tvarkant darbuotojų duomenų tvarkymo atžvilgiu yra taikomas BDAR ir jiems galioja visos BDAR numatytos teisės, tarp kurių: žinoti apie jų asmens duomenų tvarkymą ir susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti netikslius asmens duomenis, reikalauti ištrinti asmens duomenis („teisę būti pamirštam“), apriboti asmens duomenų tvarkymą, nesutikti su asmens duomenų tvarkymu bei teisę į duomenų perkeliamumą. Šių teisių įgyvendinimo našta teikiant jų duomenis tektų ne tik darbdaviui, t. y. tiekėjui, bet taip pat ir perkančiajam subjektui, kuris tokius duomenis gautų ir tvarkytų, o tai sukelia neproporcingą administracinę naštą.

Taip pat nėra aišku kaip turėtų būti skaičiuojama siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, už kurį laikotarpį. Ar turėtų būti skaičiuojama mediana visam planuojamam sutarties galiojimo laikotarpiui, ar konkrečių darbų, kuriems pasitelkiamas ekspertas atlikimo laikotarpiui ar kt.?

Pažymėtina, kad, darbo užmokesčio reikalavimai privalomai taikyti numatomi tik darbų pirkimams, todėl siūlomas pakeitimas nesuderinamas su kitų VPĮ straipsnių  nuostatomis.

 

Pasiūlymas:

Naikinti siūlomą 35 straipsnio 2 dalies papildymą 31 punktu.

Nepritarti

Pažymėtina, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato galimybę tvarkyti asmenų duomenis, jeigu tikslas įtvirtinamas įstatyme.

Šiuo atveju duomenų panaudojimo tikslas įvardytas įstatymo projekte, todėl siūlomos nuostatos asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms neprieštarauja.

 

6.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

17

(37)

 

(2)

 

Argumentai:

Atkreipiame dėmesį, kad minėtas papildymas nesuderinamas su  Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis ir objektyviai negali būti įgyvendinamas dėl to, kad perkančioji organizacija neturi tinkamos kompetencijos ir galimybių įvertinti, ar tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia pavojų nacionaliniam saugumui, todėl tokios sąlygos numatymas techninėje specifikacijoje galėtų būti daugiau šabloninė nuostata, kurios praktinis įgyvendinimas susijęs su kompetentingų institucijų įtraukimu tiek į pirkimo procedūrų, tiek į sutarties vykdymo procesą.

Vertinimas, ar tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia pavojų nacionaliniam saugumui visų pirma reiškia patikrinimą, ar pats tiekėjas atitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytus kriterijus.

Pažymėtina, kad nustatyti minėtų aplinkybių buvimą Įstatymas paveda Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuriai, be kitą ko, minėtų aplinkybių nustatymo tikslais suteikta teisė kreiptis ir gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei kitų institucijų (Įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams reikalauja vertinti per jo atitikimą Įstatymo 11 straipsnyje numatytiems  kriterijams (teistumas, ryšiai su organizuotomis grupuotėmis ir kt.), o informaciją, patvirtinančią tokių kriterijų buvimą/nebuvimą, turi teisę gauti tik Komisija, perkančioji organizacija neturi galimybės savarankiškai nuspręsti, jog pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai, jų subtiekėjai ar siūlomos prekės, paslaugos arba darbai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad kas kartą, kai vykdys pirkimą perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, privalės kreiptis į Komisiją, kad būtų gautas patvirtinimas, jog ne tik pats tiekėjas, jo subtiekėjai, bet ir siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.

Manome, kad tai (prievolė kas kartą vykdant pirkimą kreiptis į Komisiją) reikšmingai padidintų administracinę naštą tiek Komisijai, tiek Komisijai duomenis teikiančioms institucijoms, tiek perkančiosioms organizacijoms, o pačių pirkimų procesas gerokai pailgėtų (30 dienų ir daugiau).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuostata vertinti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, kai atliekami su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, stokoja teisinio aiškumo, t. y., nėra aišku kokiais kriterijais vadovaujantis būtų nustatomas tiekėjo siūlomų prekių, paslaugų ar darbų keliamas pavojus nacionaliniam saugumui.

Įstatymas nustato aiškius kriterijus kuomet asmenys ir sandoriai turi būti vertinami per jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams (pvz. vertinimas atliekamas, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų), tačiau nei Įstatyme, nei VPĮ nėra numatyta kas konkrečiai laikoma su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu.

Visgi, net ir pripažinus, kad VPĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai taikytina Įstatyme naudojamos nacionalinio saugumo interesų sąvokos reikšmė, išlieka poreikis nustatyti konkrečius kriterijus kas laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimais ir juo labiau – kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti įvertinamas tiekėjo siūlomų prekių, paslaugų ar darbų keliamas pavojus nacionaliniam saugumui, nes nacionalinio saugumo interesų sąvoka palieka plačią interpretacijų galimybę.

Atsižvelgiant į tai, perkančiajai organizacijai kas kartą pačiai tinkamai ir kompetentingai įvertinti, ar įsigyjamos prekės, paslaugos gali/negali paveikti minėtus nacionalinio saugumo interesus, gali būti sudėtinga, ar net objektyviai neįmanoma (primintina, jog perkančioji organizacija neturi galimybės gauti atitinkamus institucijų dokumentus ir juos kompetentingai įvertinti).

 

Pasiūlymas:

Naikinti siūlomą 37 straipsnio 2 dalies pakeitimą.

Pritarti iš dalies

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2.

Taip pat žiūrėti 14 ir 24 Audito komiteto pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies.

 

 

 

 

 

7.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

23

(55)

 

(11)

 

Argumentai:

Siūlomu pakeitimu bus keliama perteklinė administracinė našta perkančiosioms organizacijoms, kadangi sutarties vykdymo metu reikės tikrinti atlyginimus rangovų ir jų subrangovų.

Dėl šio straipsnio pakeitimo taikymo lieka daug neaiškumų: nėra aišku, kokį ekonominio naudingumo vertinamąjį dydį reikėtų skirti šiam kriterijui; kokie tiekėjo pateikiami dokumentai bus laikomi tinkamais įrodymais/pagrindimais; kokia valiuta ir pagal kokį kursą (siekiant palyginti tarpusavyje) turėtų būti perskaičiuojamas atlyginimas, jeigu pirkime dalyvauja valstybė, kurioje yra kitokia valiuta nei euras; kaip turės elgtis perkančioji organizacija, jeigu sutarties vykdymo metu tiekėjas/subtiekėjas nemokės nustatyto atlyginimo darbuotojams (ar tai bus laikytina esminiu sutarties pažeidimu?); kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, jeigu subtiekėjas, kurio darbo užmokesčio dydis turėjo įtakos renkant nugalėtoją pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, po sutarties pasirašymo, atsisako vykdyti darbus arba tiekėjas atsisako tokio subtiekėjo paslaugų – nėra aišku, ar tokia sutartis galėtų būti vykdoma toliau. Praktinis tokios nuostatos įgyvendinimas yra neaiškus ir sunkiai įgyvendinamas.

Įpareigojimas tiekėjui nedelsiant informuoti perkančiąją organizaciją apie subtiekėjus, kurie pasitelkiami vėliau arba pasikeitus sutartį vykdysiančių ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąraše nurodyti darbuotojams, ir pareiga pateikti atnaujintą darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio vidurkį, kuris turi būti ne mažesnis negu nurodytas pateiktame pasiūlyme, yra perteklinis ir netikslingas, nes tiekėjai negali garantuoti, kad tuos pačius darbus visą sutarties galiojimo laikotarpį vykdys tas pats specialistas, taip pat gali skirtis skirtingų specialistų atlyginimai. Įpareigojant tiekėją nuolat atnaujinti tokią informaciją ir apie pasikeitimus informuoti perkančiąją organizaciją, perkančioji organizacija yra įpareigojama nuolat tikrinti pateiktą informaciją.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 55 straipsnį 11 dalimi:

„11. Darbų pirkimuose perkančioji organizacija turi teisę nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai), viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkančioji organizacija taip pat turi teisę reikalauti, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkančiąją organizaciją ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Informacija apie nurodytų darbuotojų mokamo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Pritarti iš dalies

Žr. 7 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

 

8.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

27

(82)

 

(2)

 

Argumentai:

Siūlome atsisakyti prievolės sprendimus neatlikti pirkimo, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikti centrinei perkančiajai organizacijai, nes perkančiajai organizacijai tai didelė administracinė našta ir tokios prievolės nustatymas nėra tikslingas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 82 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimus neatlikti pirkimų, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikia centrinei perkančiajai organizacijai.“

Pritarti

Žr. 9 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

 

9.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

28

(86)

 

(9)

 

Argumentai:

Siūlytina nustatyti galimybę netaikyti 86 straipsnio 9 dalies nuostatos laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai. Šis reikalavimas taip pat netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.“

Nepritarti

 

Siūlomas pakeitimas nesukuria jokio naujo reguliavimo.

10.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

30

(89)

 

(1)

 

(4)b

Argumentai:

Siūlomas 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio pakeitimas neatitinka Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio d punkto ii papunkčio nuostatų, kurios numato, kad Sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą kai rangovas, kuriam perkančioji organizacija iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu, jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo visas arba dalį pradinio rangovo teisių perima kitas ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia daryti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo <...>. 

Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Įmonės reorganizavimas – juridinio asmens (įmonės, bendrovės, įstaigos, organizacijos ar pan.) pabaiga, be likvidavimo procedūros. Reorganizavimas gali būti atliekamas jungimo ir skaidymo būdais. Juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas, skaidymo būdai yra išdalinimas, padalinimas. 

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnyje nustatyta, Bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais, o bankrutavusi bendrovė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Įmonių nemokumo statusą ir tokio juridinio asmens statuso pasikeitimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – BĮ). BĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankrotas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Vadovaujantis BĮ 2 straipsnio 5 dalimi, bankrutavusia laikoma įmonė, kuri pripažinta bankrutavusia šio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl to likviduojama įmonė.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:

„b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo, bankroto procedūros, įskaitant likvidavimą, ar restruktūrizavimo, naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“.

Nepritarti  

Likvidavus ar restruktūrizavus juridinį asmenį jo teisių ir pareigų neperima kiti juridiniai asmenys, kurie galėtų tęsti pirminio tiekėjo pareigas vykdant viešųjų pirkimų sutartį.

 

Žr. 11 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

 

11.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

31

(91)

 

 

      Argumentai:

Siūlomas 91 straipsnio pakeitimas yra perteklinis ir sukelia didelį neaiškumą dėl praktinio tokio pakeitimo taikymo bei vertinimo – visiškai neaišku, kaip perkantysis subjektas turės vertinti esminės sutarties sąlygos vykdymą su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Toks pakeitimas yra perteklinis, neaiškus ir kelia potencialių ginčų su tiekėjais riziką, nes praktikoje nėra įmanoma iš anksto sutartyse nustatyti, kas bus laikoma „dideliais arba nuolatiniais trūkumais“. LR civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Praktikoje šalys sutartyje aiškiai nurodo, kas bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, tačiau papildomų bei neaiškių sąlygų, susijusių su „didelių arba nuolatinių trūkumų“ nenustato.

 

Pasiūlymas:

Naikinti siūlomą 91 straipsnio pakeitimą.

Pritarti iš dalies

Siūlomas pakeitimas susijęs su įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais tiekėjo darbuotojų, vykdysiančių pirkimo sutartį ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis, darbo užmokesčio vertinimą. Nustatomas mechanizmas, kaip elgtis perkančiajai organizacijai, kai tiekėjas pažeidžia pirkimo sutarties sąlygas dėl darbuotojams mokamo atlyginimo, t. y. kai mokėto mėnesinio atlyginimo mediana yra mažesnė negu buvo nurodyta pasiūlymų pateikimo metu.

Visgi siekiant išvengti ginčų su tiekėjais rizikos, siūlytina aiškiai reglamentuoti, kad tiekėjas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, esant minėtam pagrindui, galėtų būti įtraukiamas tik tuo atveju, kai jam už esminių sutarties sąlygų pažeidimą ar netinkamą sutarties vykdymą buvo paskirta sutartyje numatyta sankcija.

Žr. 6 ir 12 Audito komiteto pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė.

12.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

35

(102)

 

(4)

 

Argumentai:

Siūlomas 102 straipsnio 4 dalies papildymas yra perteklinis ir sukelia didelį neaiškumą dėl praktinio tokio pakeitimo taikymo bei vertinimo – visiškai neaišku, kaip perkantysis subjektas turės vertinti esminės sutarties sąlygos vykdymą su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Toks pakeitimas yra perteklinis, neaiškus ir kelia potencialių ginčų su tiekėjais riziką, nes praktikoje nėra įmanoma iš anksto sutartyse nustatyti, kas bus laikoma „dideliais arba nuolatiniais trūkumais“. LR civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Praktikoje šalys sutartyje aiškiai nurodo, kas bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, tačiau papildomų bei neaiškių sąlygų, susijusių su „didelių arba nuolatinių trūkumų“ nenustato.

 

Pasiūlymas:

Naikinti siūlomą 102 straipsnio 4 dalies papildymą.

Pritarti iš dalies

Žr. 6 ir 18 Audito komiteto pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė.

 

 

13.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

 

(1)

 

(2)

 

Argumentai:

Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta direktyvos taikymo sritis ir numatyta, kad: Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti viešąsias sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 4 straipsnyje nustatytos vertės ribos.

Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnis nustato, kad: Ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas:

a) 5 186 000 EUR – viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju;

b) 134 000 EUR – viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias skiria centrinės valdžios institucijos, ir tokių institucijų rengiamų projekto konkursų atveju; kai viešojo prekių pirkimo sutartis skiria gynybos srityje veikiančios perkančiosios organizacijos, ta vertės riba taikoma tik sutartims, susijusioms su produktais, kuriems taikomas III priedas;

c) 207 000 EUR – viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias skiria subcentrinės perkančiosios organizacijos, ir tokių organizacijų rengiamų projekto konkursų atveju; ta vertės riba taip pat taikoma viešojo prekių pirkimo sutartims, kurias skiria gynybos srityje veikiančios centrinės valdžios institucijos, kai tos sutartys yra susijusios su produktais, kuriems III priedas netaikomas;

d) 750 000 EUR – XIV priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju.

Atsižvelgiant į tokias Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, laikytina, kad šios direktyvos nuostatos privalomai taikomos tik tarptautinės vertės pirkimams.

Tuo tarpu VPĮ 1 straipsnyje apibrėžta ženkliai platesnė (lyginant su Direktyva 2014/24/ES) šio įstatymo taikymo sritis: 

1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą.

2. Šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 7 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus viešuosius pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.

VPĮ 4 straipsnyje nustatytos Pirkimo vertės ribos, tačiau nesilaikant Direktyvos 2014/24/ES 1 ir 4 straipsnių nuostatų, VPĮ nėra numatyta, kad VPĮ nuostatos taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams: 

1. Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi arba viršija šias ribas:

1) Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas dvejus metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tais atvejais, kai krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų prekių pirkimai yra susiję su šio įstatymo 6 priede nurodytais produktais, taikoma Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio b punkte nurodyta riba, kitais prekių pirkimų atvejais – Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio c punkte nurodyta riba. Šio įstatymo 6 priede nurodytas preliminarus produktų sąrašas sudarytas remiantis Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl viešųjų pirkimų 1 priedo 3 punkto tekstu; 

2) 750 000 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties tūkstančių eurų), kai perkamos šio įstatymo 2 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos.

2. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas.

3. Mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos vertės pirkimas) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.

Pažymėtina, kad perkeliant Direktyvos 2014/24/ES atitinkamas nuostatas į VPĮ bei apibrėžiant VPĮ taikymo sritį, nepaisant to, kad Direktyvos 2014/24/ES perkėlimo atitikties lentelėje2 nurodoma, jog Direktyvos 2014/24/ES 1 ir 4 straipsnio nuostatos į VPĮ perkeltos visiškai, VPĮ reglamentavimo ir taikymo apimtis buvo praplėsta ir nustatytas perteklinis VPĮ nuostatų taikymas Supaprastintos vertės pirkimams ir iš dalies – Mažos vertės pirkimams.

Pažymėtina, kad VPĮ projekto Aiškinamajame rašte3 nurodyta, kad Supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad visoms perkančiosioms organizacijoms (o ne tik subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms) leidžiama naudoti išankstinį informacinį skelbimą kaip kvietimą dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, visais atvejais leidžiama pasirinkti skelbiamas derybas, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, nustatomos liberalesnės taisyklės dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų organizacijų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Akivaizdu, kad praktikoje suvienodinus Tarptautinių ir Supaprastintų pirkimų tvarką bei nustačius jų vykdymui vienodas taisykles, VPĮ taikymas perkančiosioms organizacijoms tapo ne lengvesnis, tačiau priešingai – sudėtingesnis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad VPĮ nustatytas ženkliai griežtesnis Supaprastintos vertės pirkimų ir iš dalies – Mažos vertės pirkimų, procedūrų reglamentavimas, kuris pagal VPĮ privalomai taikomas perkančiųjų organizacijų vykdomiems Supaprastintiems ir iš dalies – Mažos vertės pirkimams (kurių, pažymėtina, Direktyvos 2014/24/ES nuostatos specifiškai nereglamentuoja ir jiems nėra taikomos), todėl siekiant lengvinti ir efektyvinti perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų, kurių vertė mažesnė už Tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras bei palengvinti VPĮ taikymą perkančiosioms organizacijoms, supaprastinti viešųjų pirkimų taisykles, didinti jų lankstumą, perkančiosioms organizacijoms suteikti daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinti joms ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą yra tikslinga pakeisti VPĮ nuostatas. Tai padidintų viešiesiems pirkimams skirtų išlaidų panaudojimo efektyvumą, užtikrintų geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauktų daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių.

Pažymėtina, kad bendros Tarptautinio pirkimo vertės ribos nėra apibrėžiamos pačiame VPĮ – jos nustatytos Direktyvoje 2014/24/ES ir kas dvejus metus peržiūrimos Europos Komisijos bei skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS. Tuo yra išvengiama periodinio VPĮ pakeitimo pasikeitus tarptautinio pirkimo vertės riboms. 

Siekiant aukščiau nurodytų tikslų (paprastesnio, lankstesnio ir efektyvesnio Supaprastintos vertės pirkimų reguliavimo), taip pat atsižvelgiant į aiškų tarptautinio, supaprastinto ir mažos vertės pirkimų ribų nustatymą, kurių pagrindu galimas (įmanomas) aiškus viešųjų pirkimų taisyklių reglamentavimo atskyrimas, VPĮ nuostatos turėtų būti taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams, o perkančiosioms organizacijoms turėtų būti nustatyta galimybė pačioms pasitvirtinti Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų poreikius ir atliekamų viešųjų pirkimų specifiką. Tokiose taisyklėse turėtų būti užtikrinami VPĮ nustatyti viešųjų pirkimų principai. 

Nustačius perkančiosioms organizacijoms teisę pačioms pasitvirtinti Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, jose būtų nustatomi aiškūs paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, siekiant išlaikyti nuoseklumą ir atsižvelgiant į šiuo metu aktualios redakcijos VPĮ nuostatas, taisyklėse turėtų būti nustatytas pakankamas neskelbiamų derybų atvejų skaičius bei VPĮ nustatytiems viešųjų pirkimų principams neprieštaraujančios neskelbiamų supaprastintų derybų procedūros bei jų tvarka, taip pat galimybė numatyti lankstesnius reikalavimus dėl bendravimo ir keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis. 

Toks skirtingas Tarptautinių ir Supaprastintų viešųjų pirkimų reglamentavimas sudarytų galimybę perkančiosioms organizacijoms liberaliau ir lanksčiau atlikti supaprastintų pirkimų procedūras, neapsunkintų VPĮ taikymo ir padidintų perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų efektyvumą, taip pat palengvintų įstatymo taikymą perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 

2. Šis įstatymas taikomas viešiesiems pirkimams, kurių vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra ne mažesnė nei 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos vertės ribos, ir reglamentuoja tokių viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.“

Nepritarti

Žr. argumentus dėl 4-ojo UAB „Verslo aptarnavimo centras“ pasiūlymo.

14.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

 

(2)

 

(43)

 

Argumentai:

Pakeisti 2 straipsnio 43 dalį ir numatyti, kad pirkimo sutartimi laikoma atlygintinė sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai (Direktyvoje 2014/24/ES aiškiai nustatyta, jog prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartimis laikomos tik atlygintinos sutartys (t. y. sutarties atlygintinumas siejamas su piniginiu atlygiu), o VPĮ 2 straipsnio 43 dalyje nustatytas perteklinis pirkimo-pardavimo sutarties apibrėžimas, kuris siejamas su ženkliai platesne sąvoka „ekonominė nauda“ (piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai), todėl VPĮ nustatyta ženkliai platesnė įstatymo taikymo sritis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip:

„43. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma atlygintinė sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.“

Nepritarti

Atsižvelgiant į ESTT praktiką (byla C-399/98, Ordine degli Architetti delle Province di Milano, 76-81, 84-86 dalys bei byla C-220/05, Jean Auroux, 45 dalis), viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka buvo papildyta apibrėžtyje vartojamų žodžių „ekonominė nauda“ paaiškinimu. Minėtose bylose teigiama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, kurioms turi būti taikomos Europos Sąjungos direktyvos nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška, bet ir, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių ar panaudoti griovimo darbų metu gautas medžiagas. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų.

15.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

 

(20)

 

 

 

Argumentai:

Siūloma trumpinti privalomą terminą, kurį perkančioji organizacija turi duoti tiekėjui, jog jis pagrįstų konfidencialią informaciją, nes tiekėjams pareiga pagrįsti jų nurodomą konfidencialią informaciją yra nustatyta įstatyme, todėl pakartotinis arba papildomas perkančiosios organizacijos prašymas pagrįsti arba pateikti papildomus paaiškinimus bei ne trumpesnio kaip 5 darbo dienų termino nustatymas nepagrįstai ilgina pirkimo procedūrų terminus. Siūloma trumpinti nurodytą terminą bent iki 3 darbo dienų, o mažos vertės pirkimų atveju numatyti išimtį, kad šis terminas nėra privalomai taikomas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos (netaikoma mažos vertės pirkimų atveju), nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“

Nepritarti

Pažymėtina, kad tiekėjas visada gali pateikti įrodymus anksčiau nei paskutinę termino dieną. Manytina, kad trumpinant terminą gali kilti rizika, kad perkančioji organizacija visuomet nurodys įmanomą trumpiausią terminą, neatsižvelgdama į realų laiką, reikalingą pagrindimui parengti. Be to, pirkimo procedūros nėra stabdomos, o atsakomybė ir pasekmės perkančiajai organizacijai gali kilti, jeigu teikėjas nespėtų pateikti paaiškinimo, o perkančioji organizacija atskleistų konfidencialią informaciją.

16.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

 

 

 

 

 

Argumentai:

VPĮ nustatyta pakankamai priemonių, susijusių su skelbimų apie pirkimus teikimu, skelbimų klaidų taisymu ir tinkamų bei pakankamų terminų tiekėjams pateikti paraiškas/pasiūlymus nustatymu, užtikrinančių tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo skaidrumo principų laikymąsi pirkimo procedūrų metu.

Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kuomet perkančiajai organizacijai turint tikslą pasiekti pirkimo rezultatą, jos iniciatyva arba gavus tiekėjų pastabas/klausimus, kyla poreikis keisti nustatytas pirkimo sąlygas. Nesant galimybės keisti pirkimo sąlygų, perkančioji organizacija privalo pirkimą nutraukti ir skelbti iš naujo. Tokiu atveju yra neracionaliai naudojamos perkančiosios organizacijos lėšos, neefektyviai naudojami žmogiškieji ir laiko resursai, nes iš esmės yra skelbiamas analogiškas pirkimas, pakeitus tik vieną ar keletą sąlygų, o pirkimo rezultatas pasiekiamas formaliai „pakartojus“ pirkimo procedūras. Pirkimo nutraukimas yra neefektyvus ir neracionalus tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų atžvilgiu, nes perkančiosios organizacijos dėl nedidelių pakeitimų yra priverstos kartoti viešojo pirkimo procedūrą, o tiekėjai – iš naujo rengti ir teikti pasiūlymus. 

Siekiant mažinti nutraukiamų pirkimų skaičių, pasiekti pirkimų tikslo nepažeidžiant pirkimų principų bei didinti tiekėjų konkurenciją, perkančiajai organizacijai siūloma numatyti galimybę atlikti pirkimo sąlygų pakeitimus, paskelbiant skelbimą apie pakeitimus ir juos išviešinant visiems tiekėjams, atitinkamai nukeliant ar atnaujinant paraiškų/pasiūlymų pateikimo terminą.

Siūloma pakeisti 29 straipsnio 3 dalį, joje nustatant, kad atitinkamą padėtį galima ištaisyti nenutraukiant pirkimo, jeigu perkančioji organizacija, vadovaudamasis VPĮ nuostatomis atlieka reikiamus pirkimo sąlygų pakeitimus ir paskelbia apie pakeitimus šiame įstatyme nustatyta tvarka.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamą padėtį galima ištaisyti, jeigu perkančioji organizacija, nepažeisdama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų pagrindinių pirkimų principų ir tikslų, atlieka reikiamus pirkimo sąlygų pakeitimus, apie juos paskelbia šiame įstatyme nustatyta tvarka ir visiems tiekėjams sudaro vienodas sąlygas pateikti paraiškas ar pasiūlymus pirkime.“

Nepritarti

Viešųjų pirkimų pažeidimai gali būti įvairių tipų, ne tik netinkamos pirkimo dokumentų nuostatos. Atitinkamai ir situacijos, kai padėtį dar galima būtų ištaisyti, gali būti įvairios, ir baigtinio jų sąrašo nebūtų įmanoma nustatyti. Siūloma formuluotė gali sudaryti įspūdį, kad padėtį įmanoma ištaisyti tik kol pasiūlymų vertinimas neprasidėjęs.

 

17.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

 

(35)

 

 

 

Argumentai:

Siūlome numatyti išimtį dokumentų rengimui lietuvių kalba tuo atveju, kai paraiškas ir/ar pasiūlymus pirkime pateikia tik užsienio šalių tiekėjai. Šiuo metu, nepaisant to, kad paraiškas ir/ar pasiūlymus pateikia pirkime tik užsienio šalių tiekėjai, perkančiosios organizacijos vis tiek privalo visą dokumentaciją (atsakymus į klausimus, dokumentų patikslinimus ir kt.) pateikinėti ir lietuvių kalba, nors pagrindinė bendravimo kalba su užsienio šalių tiekėjais vyksta užsienio kalba (pvz. anglų kalba), o tai sąlygoja ir didesnes laiko bei pinigines sąnaudas perkančiosioms organizacijoms.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis. Jeigu pirkime dalyvauja (pateikia paraiškas ir (arba) pasiūlymus) tik užsienio tiekėjai arba pirkime kviečiami dalyvauti tik užsienio tiekėjai, Pirkimo dokumentai gali būti rengiami kita perkančiosios organizacijos pasirinkta užsienio kalba.“

Nepritarti

 

Lietuvoje valstybinė kalba – lietuvių, todėl visi dokumentai turi būti rengiami šia kalba. Be to, manome, kad perkančioji organizacija ne visada gali būti tikra, kad pirkime dalyvaus tik užsienio tiekėjai.

 

18.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

 

 

 

 

 

Argumentai:

42 straipsnio 1 dalyje nustatytas perteklinis įpareigojimas perkančiajai organizacijai reikalauti darbų tarptautinių pirkimų atvejais užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Perkančiajai organizacijai turi būti paliekama teisės apręsti, ar konkretaus pirkimo atveju pasiūlymo galiojimo užtikrinimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, poreikį bei galimas rizikas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“

Nepritarti

Reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kai perkančioji organizacija, vykdydama didelės vertės pirkimą, neužsitikrina savo interesų apsaugos ir neprašo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, net ir žinodama galimas rizikas, o pirkimas pasibaigia, nes visi tiekėjai atsiėmė savo pasiūlymus. Tokiu atveju, pakartotinai patiriami naujo pirkimo organizavimo kaštai.

19.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

 

 

 

 

 

Argumentai:

Dėl EBVPD pateikimo. VPĮ rekomenduoja tiekėjams pateikti ir perkančiajai organizacijai priimti tiekėjo EBVPD iš kito pirkimo, jeigu jis teiktas anksčiau. Tiekėjai dažniausiai teikia savo ir subtiekėjų EBVPD iš skirtingų pirkimų. Priklausomai nuo subtiekėjų skaičiaus, būna nuo 3 iki 15 skirtingų pirkimų. Kadangi perkančioji organizacija pirkimo sąlygose numato galimybę tiekėjams teikti skirtingus EBVPD, perkančioji organizacija privalo susirasti anksčiau vykdytus pirkimus, įvertinti keltų kvalifikacijos reikalavimų identiškumą, patikrinti EBVPD, teikti pastabas tiekėjams bei prašyti patikslinti EBVPD (tikslinimų metu tiekėjai pateikia naują konkretaus, vertinamo pirkimo EBVPD), patikrinti EBVPD iš naujo ir pateikti galutinį vertinimą. Toks tikslinimas ir vertinimas praktikoje trunka net keletą dienų.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tiekėjai gali pakartotinai naudoti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, kurį jie naudojo ankstesnėje pirkimo procedūroje, jeigu jie patvirtina, kad šiame dokumente esanti informacija yra teisinga. Tiekėjas, teikdamas ankstesnėje pirkimo procedūroje naudotą  Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, turi užtikrinti ir perkančiajai organizacijai įrodyti, kad ankstesnėje pirkimo procedūroje kelti kvalifikacijos reikalavimai pagal šio įstatymo 46, 47, 48 straipsnius nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikyta, 54 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atitinka (yra tapatūs) arba yra ne mažesni negu vykstančioje pirkimo procedūroje, kuriam  pakartotinai naudojamas Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas, nustatyti kvalifikacijos reikalavimai.“

Nepritarti

Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (toliau – EBVPD), kaip deklaracijos, tikslas – supaprastinti tiekėjų veiksmus, t. y., kad tiekėjui nereikėtų atskirų įrodinėjimų. Tuo tarpu perkančioji organizacija, tikrindama EBVPD tik tikrina, ar jis tinkamai užpildytas, bet nevertina, ar tokie patys reikalavimai buvo kelti anksčiau. Įrodinėjimas, kad viskas yra, kaip reikalaujama pirkimo dokumentuose, vyksta, kai nustatomas potencialus laimėtojas. Tuo tarpu siūloma formuluotė sukuria papildomą administracinę naštą visiems pasiūlymus teikiantiems tiekėjams.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šia nuostata įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES 59 straipsnio nuostatos.

20.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

 

 

 

 

 

Argumentai:

Tiek galiojančiame VPĮ, tiek VPĮ projekto 57 straipsnio 1 dalyje yra numatytas perteklinis reglamentavimas, nustatantis, kad neįprastai mažomis laikomos kainos, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta kokia kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža ir perkančiosioms organizacijoms paliekama teisė pačioms nustatyti, ką jos konkretaus pirkimo atveju laikys neįprastai maža kaina.

Atsižvelgiant į tai, pakeisti VPĮ nuostatas, reglamentuojančias neįprastai mažos kainos nustatymo (apskaičiavimo) tvarką, numatant, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokia pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos bus laikomos neįprastai mažomis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„57 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokia pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti bus laikomos neįprastai mažomis.“

Nepritarti

Šia nuostata įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnio nuostatos.

Pažymėtina, kad nuostatos tikslas yra apsisaugoti nuo rinkos realijų neatitinkančias kainas siūlančių tiekėjų, vėliau negebančių tinkamai vykdyti sutarčių. Įtvirtinant atvejį, kuomet kaina visuomet bus laikoma neįprastai maža, nustatomas aiškumas ir minimali apsauga perkančiosioms organizacijoms. Be to keičiamo įstatymo reikalavimas dėl 30 proc. mažesnės kainos, netrukdo perkančiajai organizacijai nusimatyti kitų atvejų.

 

21.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

 

(71)

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į VPĮ 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintą „Nepriimtino viešojo pirkimo pasiūlymo“ sąvoką, tokių pasiūlymų pateikimas perkančiajai organizacijai sukelia dideles neigiamas pasekmes, pirkimo procedūrų pasibaigimą negavus reikiamo rezultato ir perteklines pakartotines naujų pirkimų skelbimo bei vykdymo procedūras, todėl tikslinga numatyti galimybę perkančiajai organizacijai neskelbiamas derybas vykdyti ir tokiais atvejais, kai ankstesniame pirkime buvo pateiktos nepriimtinos pirkimo paraiškos arba nepriimtini pasiūlymai.

Siūlome papildyti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatant, kad neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos prekės paslaugos ar darbai, jeigu atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami arba nepriimtini, taip pat, kad prieš atlikdama neskelbiamą pirkimą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija turi visiems atviro ar riboto konkurso kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas arba nepriimtinas viešojo pirkimo paraiškas arba netinkamus ar nepriimtinus viešojo pirkimo pasiūlymus.

Siūlome 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildyti žodžiais ar nepriimtinos paraiškos/pasiūlymai, taip kaip numatoma VPĮ pakeitimo projekto 12 straipsnyje:

„31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra nepriimtini ar netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) jeigu atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami arba nepriimtini, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita. Jeigu perkančioji organizacija ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems atviro ar riboto konkurso kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas arba nepriimtinas viešojo pirkimo paraiškas ar netinkamus arba nepriimtinus viešojo pirkimo pasiūlymus;“

Nepritarti

Šia nuostata įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 18 dalies ir 32 straipsnio nuostatos.

22.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

 

 

 

 

 

Argumentai:

Pakeisti VPĮ nuostatas, reglamentuojančias subtiekimą (VPĮ 88 straipsnis) – nustatyti, kad perkančioji organizacija ne privalo, o gali reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti, taip pat, kad tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės nustatymas yra paliekamas perkančiosios organizacijos diskrecijos teisei.

Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnio nuostatos nenumato imperatyvo šiais klausimais, todėl VPĮ nuostatos laikytinos perteklinėmis ir apsunkinančiomis perkančiųjų organizacijų procedūras. 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 88 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti.“ 

 

Pakeisti 88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“

Nepritarti

Direktyvos 2014/24/ES 71 str. 7 d. numato valstybei narei teisę imtis papildomų priemonių pagal nacionalinę teisę dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams. Įstatymų leidėjas įtvirtino papildomą priemonę – numatyti mokėjimus, kai tai įmanoma pagal sutarties pobūdį. Siekiant apsaugoti subrangovus nuo nesąžiningų tiekėjų, sudariusių sutartis su  perkančiosiomis organizacijomis, pasirinktas įstatyme įtvirtintas modelis. Be to, jeigu būtų nustatyta tik teisė, tikėtina, kad perkančioji organizacija tokios nuostatos nenustatytų pirkimo dokumentuose.

23.

UAB „Verslo aptarnavimo centras“,

2019-02-28

*

 

 

 

Argumentai:

Papildyti VPĮ sąlygomis, nustatančiomis VPĮ taikymo išimtį, kai sutartis sudaroma tarp perkančiųjų organizacijų, turint tikslą bendradarbiauti teikiant viešąsias paslaugas (paslaugas, susijusias su viešojo intereso tenkinimu).

Direktyvos 2014/24/ES 12 straipsnio 4 dalis numato:

4. Ši direktyva netaikoma išimtinai dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudarytai sutarčiai, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a) sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jie turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų; 

b) toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais ir 

c) dalyvaujančios perkančiosios organizacijos atviroje rinkoje vykdo mažiau kaip 20 % veiklų, kurias apima bendradarbiavimas. 

Ši Direktyvos nuostata nėra perkelta į VPĮ visiškai, todėl perkančiosios organizacijos, kurių veikla yra susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu ir kurios vykdo panašaus pobūdžio veiklą teikdamos viešąsias paslaugas, neturi galimybės netaikydamos VPĮ nuostatų sudaryti bendradarbiavimo sutarties ir siekti bendro tikslo nepatirdamos papildomų procedūrinių apribojimų bei administracinės naštos.

 

Pasiūlymas:

Papildyti VPĮ naujomis nuostatomis ir jas išdėstyti taip:

„XX straipsnis. Bendradarbiavimo sutartys

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi bendradarbiavimo sutartims, kurias perkančioji organizacija sudaro su viena ar daugiau perkančiųjų organizacijų, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas sutarties šalių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jos turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų;

2) toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais; 

3) sutartį sudarančių perkančiųjų organizacijų  per paskutinius 3 finansinius metus ne daugiau kaip 20 procentų gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų veiklai, kurią apima bendradarbiavimas. Jeigu bendradarbiavimo sutartį sudarančios perkančiosios organizacijos vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jų veiklos planus.“

Nepritarti

Siūlomu pakeitimu būtų įtvirtinta įstatymo taikymo išimtis, kai sudaromos sutartys tarp perkančiųjų organizacijų turint tikslą bendradarbiauti teikiant su viešojo intereso tenkinimu susijusias viešąsias paslaugas. Ši išimtis į Lietuvos nacionalinę teisę neperkelta siekiant išvengti perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimo, kuris nustatytas vidaus sandorių atveju.

Atsižvelgiant į Seimo narės A. Bilotaitės siūlymą visiškai panaikinti vidaus sandorių sudarymo galimybę, šis pasiūlymas turėtų būti svarstomas kartu su vidaus sandorių klausimu.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-03-15

23

(55)

2

(11)

 

Argumentai:

Dėl VPĮ 55 straipsnio pakeitimo – šiuo metu Projekto 22 straipsnyje numatyti VPĮ 55 straipsnio pakeitimai nustato pareigą darbų pirkimuose nustatyti socialinį kriterijų. Tarnyba siūlo koreguoti šią nuostatą, pareigą pakeičiant į teisę ir sudarant galimybę pačioms perkančiosioms organizacijoms spręsti, kada darbų pirkimuose bus taikomas socialinis kriterijus.

Suprantame, jog nurodytos nuostatos tikslas – į darbų viešuosius pirkimus pritraukti tokius tiekėjus, kurie užtikrina tinkamus atlyginimus sutartį vykdantiems darbuotojams, tuo pačiu parodant valią šiems tiekėjams mokėti daugiau.

Vis dėl to, perkančiosios organizacijos turi gebėti tinkamai taikyti šį kriterijų bei turėti realias galimybes užtikrinti efektyvų jo įgyvendinimą sutarties vykdymo metu, t. y. turi būti sukurti mechanizmai, leidžiantys patikrinti, kaip tiekėjai laikosi pasiūlyme deklaruotų įsipareigojimų dėl atlyginimo sutartį vykdantiems darbuotojams, už kuriuos pasiūlymo vertinimo metu buvo suteikti aukštesni balai. Nei šiuo metu įstatyme numatytos, nei pakeitimo projektu siūlomos priemonės (pvz., galimybė gauti informaciją iš kompetentingų institucijų) nėra pakankamos – tokios priemonės turėtų būti kompleksinės, realizuojamos ne vien numatant pareigas perkančiosioms organizacijoms VPĮ.

Šiai dienai galimybės patikrinti, ar įsipareigojimų laikomasi, yra ribotos ir sukuria didelę administracinę naštą tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams. Retas tiekėjas taiko priemones, kuriomis galima paprastai įsitikinti, kad konkrečiame objekte dirba būtent tie asmenys, kurie buvo įvardinti kaip vykdysiantys sutartį (pvz., darbuotojų registracijos kortelės ar panašiai), be to, statybos objektuose dažnai dirba itin daug įvairių specializacijų darbuotojų, taip pat ne visi jie dirba objekte tuo pačiu metu/nuolat. Pažymėtina ir tai, jog informacijos apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį gavimas yra komplikuotas (turi būti užtikrinama, jog būtų laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, reikalavimų).

Atitinkamai, nustatant pareigą perkančiosioms organizacijoms taikyti socialinį kriterijų darbų pirkimuose, kyla rizika, jog jis bus taikomas formaliai, tik siekiant įgyvendinti įstatymo reikalavimus, ir bus mokama už pažadus, kurių realiu vykdymu įsitikinti nebus galimybių.

Taip pat atkreipiame dėmesį, jog pareiga vertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, gali sudaryti palankesnes sąlygas užsienio tiekėjams, kurių kilmės valstybėse atlyginimai yra aukštesni.

Egzistuoja rizika, kad numatant teisę, o ne pareigą taikyti Projekto 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, juos taikys tik nedidelė dalis perkančiųjų organizacijų. Kita vertus, būtų sudaroma galimybė Projekto 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus taikyti atsižvelgiant į realiai egzistuojančius sutarties vykdymo kontrolės mechanizmus (neverčiant mokėti už pažadus, kurių vykdymo tikrinimas reikalauja neproporcingų laiko ir administracinių išteklių ar yra apskritai neįmanomas) bei konkrečios perkančiosios organizacijos realias galimybes vykdyti tokio sudėtingumo patikrinimus. Taip socialinio kriterijaus taikymo praktika formuotųsi palaipsniui, perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams suteikiant laiko prisitaikyti prie socialinių reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose (susipažinti su egzistuojančiomis kitų perkančiųjų organizacijų praktikomis šioje srityje, identifikuoti atvejus, kada socialinius kriterijus taikyti tikslingiausia, įmonėse įsidiegti sistemas ir tvarkas, padedančias užtikrinti pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų vykdymą, tuo pačiu užtikrinant ir darbuotojų interesų apsaugą ir panašiai).

 

Pasiūlymas:

Atitinkamai, siūlome koreguoti Projekto 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą 55 straipsnio 11 dalies formuluotės pradžią, ją išdėstant taip: „11. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų <...>“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pagal mūsų siūlymą, teisė taikyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų numatoma neatsižvelgiant į pirkimo objekto rūšį;

Pritarti

 

Žr. 7 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

 

 

 

 

2.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-03-15

29

(87)

 

 

(1)

 

 

(12)

 

Argumentai:

Šiuo metu galiojanti VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotė labai konkrečiai įvardina perkančiosios organizacijos vadovo priimamo sprendimo formą – tai turi būti įsakymas (potvarkis).

Tarnybos nuomone, įpareigojimas rengti tam tikros formos vidinį teisės aktą šiuo atveju sukuria nereikalingą administracinę naštą. Užtektų nurodyti, kad už sutarties vykdymą atsakingas asmuo skiriamas vadovo sprendimu, teisę nuspręsti, kaip toks sprendimas įforminamas, paliekant pačioms perkančiosioms organizacijoms (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija ant apklausos pažymos ar kt.)

 

Pasiūlymas:

Dėl VPĮ 87 straipsnio pakeitimo – Projekte VPĮ 87 straipsnio pakeitimas šiuo metu nėra numatytas, tačiau Tarnyba siūlytų pakeisti 87 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas“.

Pritarti

Žr. 10 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė.

 

 

 

 

3.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-03-15

32

(92)

 

 

(11)

 

 

Argumentai:

Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) praktikoje techniškai jokios informacijos Tarnybai neteikia, kita vertus, tokios būtinybės ir nėra. Tarnyba savo tinklalapyje, adresu www.vpt.lrv.lt > Pašalinimo pagrindai > Informacija apie mokesčių mokėtojus (nuo 2019-01-01) skelbia VMI pateiktą nuorodą, nukreipiančią į Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapį, kuriame galima patikrinti, ar tiekėjas nėra laikomas nepatikimu mokesčių mokėtoju. Taigi, perkančiosios organizacijos informaciją gali paprastai rasti jau dabar, tad netikslinga dubliuoti informaciją, ją skelbiant ir Tarnybos, ir VMI tinklalapiuose/informacinėse sistemose;

 

Pasiūlymas:

Dėl VPĮ 92 straipsnio pakeitimo – Projekte VPĮ 92 straipsnio pakeitimas šiuo metu nėra numatytas, tačiau Tarnyba siūlytų pakeisti 92 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte, Viešųjų pirkimų tarnybai teikia skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“.

Pritarti iš dalies

Žr.  Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies.

 

 

 

4.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-03-15

33

(95)

 

 

(1)

 

 

(11)

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šio rašto 3 punkte siūlomą VPĮ 92 straipsnio 11 dalies pakeitimą, nuostata, numatanti Tarnybai funkciją skelbti VMI pateiktą informaciją apie nepatikimus mokesčių mokėtojus, yra netikslinga;

 

Pasiūlymas:

Taip pat Tarnyba siūlo pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, taip pat savo interneto svetainėje skelbia Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte;“.

Pritarti

Žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

 

 

 

 

5.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-03-15

33

(95)

 

 

(4)

 

 

Argumentai:

Toks pakeitimas būtinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatomą reglamentavimą – priklausomai nuo galiojančių kodekso nuostatų baudas skiria arba Tarnyba, arba teismas ir apie tai informuoja Tarnybą, o Tarnyba turi prievolę apie tai informuoti perkančiosios organizacijos vadovą.

 

Pasiūlymas:

Dėl VPĮ 95 straipsnio pakeitimo – Projekte VPĮ 95 straipsnio pakeitimai šiuo metu nėra numatyti. Tarnyba siūlytų pakeisti 95 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi arba gavusi informaciją apie teismo paskirtą administracinę nuobaudą perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo įsiteisėjimo apie tai praneša perkančiosios organizacijos vadovui.“

Pritarti

Žr. 16 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

 

 

 

 

6.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-03-15

34

(96)

 

 

(2)

 

 

(1)

 

Argumentai:

Pažymėtina, kad praktikoje centrinė perkančioji organizacija teikia Tarnybai ataskaitas už atliktas pirkimo procedūras (pvz., už sutartis, kurios sudarytos centrinės perkančiosios organizacijos sudarytų preliminariųjų sutarčių ar sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu), tad aukščiau nurodyta nuostata reikalinga siekiant išvengti situacijų, kai tą pačią informaciją teikia keli subjektai (ir centrinė perkančioji organizacija, ir perkančioji organizacija, sudariusi sutartį centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu). Be to, atsižvelgiant į tai, kad ateityje centrinių perkančiųjų organizacijų gali būti daugiau, nei egzistuoja šiuo metu, VPĮ turėtų būti nustatoma ir pareiga centrinei perkančiajai organizacijai teikti šią informaciją Tarnybai;

 

Pasiūlymas:

Dėl VPĮ 96 straipsnio pakeitimo - Projekte VPĮ 96 straipsnio pakeitimas šiuo metu nėra numatytas. Tarnyba siūlytų pakeisti 96 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) kiekvienų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 78 straipsnio 5 dalies 1 punktą ar atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pirkimą, ir mažos vertės pirkimą, ar kai pirkimo sutartis sudaroma centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos ar sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.“

Pritarti iš dalies

Žr. 17 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

 

 

 

 

7.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-03-15

36

(105)

N

 

(1)

 

 

(2)

 

Argumentai:

Dėl 105 straipsnio pakeitimo – Projekte VPĮ 105 straipsnio pakeitimai šiuo metu nėra numatyti.

VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslinamas, kad atitiktų 2007 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, nuostatas. Šios direktyvos 2d straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad „Valstybės narės užtikrina, kad nuo perkančiojo subjekto nepriklausoma peržiūros institucija pripažintų sutartį negaliojančia arba jos negaliojimas būtų šios peržiūros institucijos sprendimo pasekmė bet kuriuo iš šių atvejų: <...> b) jei pažeista šios direktyvos 1 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ar 3 straipsnio 2 dalis, jei dėl šio pažeidimo dalyvis, pateikęs prašymą dėl peržiūros, neteko galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis prieš sudarant sutartį, kai toks pažeidimas yra kartu su Direktyvos 2004/17/EB pažeidimu, jei tas pažeidimas turi neigiamos įtakos dalyvio, pateikusio prašymą dėl peržiūros, galimybėms gauti sutartį; ar <...>”.

 

Pasiūlymas

Tarnyba siūlytų pakeisti 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu perkančioji organizacija pažeisdamaė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai jei tas pažeidimas turėjo neigiamąos įtakąos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo“.

Pritarti

Žr. 19 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

 

 

 

8.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-03-15

36

(105)

 

 

(1)

(2)

N

 

(4)

 

Argumentai:

VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, jog Tarnyba turi teisę, nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo.

VPĮ 105 str. nustato išimtinai su tiekėjais susijusias aplinkybes, kuomet pirkimo sutartys gali būti pripažįstamos negaliojančiomis, tačiau nenumato pagrindo, kuriuo teismas galėtų pripažinti sutartį negaliojančia, jei į teismą kreipiasi Tarnyba ar kitos institucijos (pvz., prokuratūra). Vienintelė išeitis tokiu atveju kreipiantis į teismą yra galimybė vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsniu ir prašyti imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį pripažinti negaliojančiu, kas praktikoje sukelia problemų.

 

Pasiūlymas:

Taip pat Tarnyba siūlytų atsisakyti 105 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir papildyti 105 straipsnį nauja 2 dalimi, ir ją išdėstyti taip:

„2. Teismas savo iniciatyva arba pagal pareikštą reikalavimą, pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų, šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų pažeidimo atvejais“.

Pritarti iš dalies

Žr. 20 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

 

 

 

 

9.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-03-15

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šio rašto 6 punkte pateiktą siūlymą dėl VPĮ 105 straipsnio papildymo nauju 2 punktu, pažymime, kad VPĮ nenumato teismui galimybės nepripažinti sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas tais atvejais, kai, Tarnybai ar kitoms institucijoms kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, pripažinti sutartį negaliojančia būtų neproporcinga.

 

Pasiūlymas:

Dėl 106 straipsnio pakeitimo – Projekte VPĮ 106 straipsnio pakeitimas šiuo metu nėra numatytas. Tarnyba siūlytų pakeisti 106 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies, 105 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia“.

Nepritarti

Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymui pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tačiau – jį tikslinti. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga keisti Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 2 punkto.

Žr. 20 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

10.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-03-15

38

(3 priedas)

 

 

Argumentai:

Dėl VPĮ 3 priedo keitimo - Projekte VPĮ 3 priedo pakeitimas šiuo metu nėra numatytas. Tarnyba siūlytų pakeisti VPĮ 3 priedą, jį suderinant su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarnybos direktyvos 2014/24/ ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva), IX priedo nuostatomis.

Direktyvos IX priede atskirai nurodoma informacija, kuri pateikiama kvietime pateikti pasiūlymus arba dalyvauti dialoge ir kuri pateikiama kvietime patvirtinti susidomėjimą. Tuo tarpu VPĮ 3 priede atskirai nurodoma informacija, kuri pateikiama kvietime pateikti pasiūlymą ar dalyvauti dialoge, ir kurią kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo ne centrinės valdžios perkančioji organizacija. Manytina, kad tikslingiau yra išlaikyti Direktyvoje vartojamas formuluotes ir atitinkamai pakoreguoti VPĮ 3 priedo nuostatas, neišskiriant tam tikro tipo perkančiosios organizacijos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad VPĮ 3 priedo 1 dalies 6 punkte nurodoma formuluotė neatitinka Direktyvos IX priedo 1 dalies e punkte nustatyto reguliavimo – joje nustatyta, kad „Kvietime pateikti pasiūlymą ar dalyvauti dialoge perkančioji organizacija pateikia šią informaciją <...>6) pasiūlymų ar sprendinių, ar galutinių pasiūlymų vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus, vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumą mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą, techninėse specifikacijose arba kituose pirkimo dokumentuose“.

     Pažymėtina, kad paryškintos formuluotės dalies Direktyvoje nėra, o praktikoje pastebimi piktnaudžiavimo šia nacionalinės teisės nuostata atvejai (perkančiosios organizacijos nepateikia pasiūlymų ar sprendinių, ar galutinių pasiūlymų vertinimo tvarkos, teigdamos, jog tai leistina pagal VPĮ nuostatas).

Pritarti

Žr. 22 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

 

 

 

11.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

 

 

 

<...> 1. Projekto 3 straipsnyje numatytas tiekėjų ir jų subtiekėjų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ribojimas, tačiau šis tiekėjų ar jų pasitelktų subtiekėjų pašalinimas iš viešojo pirkimo procedūros, jeigu perkančioji organizacija turėtų duomenų, kad jie turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, CPVA kelia rimtą abejonę dėl tokio ribojimo įgyvendinimo galimybės,  realios naudos ir tikslo – esant sunkiai geopolitinei situacijai apsaugoti nacionalinio saugumo interesus - pasiekimo, kadangi:

1) CPVA nuomone, prekių pirkimuose nacionaliniam saugumui didesnę reikšmę dažnai turi ne tiekėjas, bet gamintojas;

2) tiekėjų registracija neturėtų būti siejama su rizikos faktoriais nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui, tiekėjas gali būti registruotas Europos Sąjungos šalyje, bet vienintelis steigėjas gali būti Rusijos įmonės ir pan.;

3) Trečiosios šalys, pasirašiusios Projekto 3 straipsniu keičiamoje 17 straipsnio 4 dalyje nurodytus tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijos sutartį, gali būti iš beveik viso pasaulio, t. y. tiek Rusija, tiek Kinija, kurios ir minimos paskutinėse Valstybės saugumo ataskaitose kaip keliančios grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui ir reikalaujančios daugiau atsargumo priemonių, yra pasirašiusios minėtas sutartis ir galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, numatant tokių sutarčių (tarptautinių susitarimų) pasirašymą neaišku, ar patektų į šio keičiamo straipsnio apimtį ir tos šalys, kurios pasirašė nurodytas sutartis stebėtojų teisėmis ir pan.;

4) CPVA abejoja, ar bus kompetentinga kiekviena klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija nustatyti nacionalinio saugumo interesų rizikos veiksnius ir nuspręsti dėl  tokių tiekėjų dalyvavimo, kokiais atvejais galima taikyti, kaip nustatyti rizikos veiksnius ir vykdyti viešąjį pirkimą, kai jis atliekamas skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų bendrai pagal keičiamo įstatymo 85 straipsnį, kaip tikrinti tiekėjų dalyvavimo tinkamumo klausimus, kai, pavyzdžiui, vienas iš subtiekėjų pagal minėtą straipsnį negali dalyvauti, ar jį galima pakeisti kitu ar tokį tiekėjo pasiūlymą atmesti ir t.t.;

5) 2014/24/ES direktyva nereglamentuoja nacionalinio saugumo klausimų klasikinio sektoriaus viešuosiuose pirkimuose, todėl, CPVA nuomone, tokios nuostatos gali sąlygoti teisminius ginčus tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose.

Atsižvelgiant į šias ir panašias Projekto nuostatų įgyvendinimo praktines problemas ir sudėtingumą, CPVA palaiko Audito komiteto pasiūlymą (Eil. Nr. 24), kuriame siūloma  Projektą papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos perkančiosioms organizacijoms teikti reikiamą informaciją bei tai, kad turėtų būti Projekte įtvirtintas ir šios nuostatos įgyvendinimo tvarkos, numatančios procedūras, kriterijus, pasekmes ir pan., parengimas ir už jį atsakinga institucija.

Pritarti iš dalies

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 5.

12.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

4

(17)

5

 

Taip pat CPVA siūlo atsisakyti Projekto 3 straipsnio, kuriuo papildomas keičiamas įstatymas 17 straipsnio nauja 5 dalimi.

Nepritarti

Nepritarti siūlymui iš Projekto išbraukti nuostatas, kurios įtvirtina principą, leisiantį perkančiajai organizacijai, įvertinus  kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui, riboti tam tikrų šalių tiekėjų galimybes dalyvauti pirkimuose.

 

13.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

4

(17)

5

 

Tuo atveju, jei būtų nuspręsta registraciją palikti, CPVA siūlytų papildyti Projekto 3 straipsnį, kuriuo keičiama 17 straipsnio 5 dalis, ir jį išdėstyti taip:

„5. Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, atlikdama su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, įvertina visus galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnius ir sprendžia, ar minėtuose pirkimuose gali dalyvauti tiekėjai, jo subtiekėjai, ar gali siūlyti tam tikrų gamintojų prekes, kurie patys arba jų steigėjai nėra registruoti (jeigu tiekėjas ar subtiekėjas yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantys) Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytus tarptautinius susitarimus.“.

Nepritarti

Siūlymas neatitiktų direktyvos 2014/24/ES nuostatų.

Be to, keliamą klausimą išsprendžia Įstatymo projekto nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija:

1) rengdama technines specifikacijas, turi teisę reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui;

2) vertindama teikėjo profesinį pajėgumą, gali papildomai vertinti, ar tiekėjas ir jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumui.

Minėtų reikalavimų neatitinkančius tiekėjus, perkančioji organizacija šalina iš pirkimo.

 

14.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

22

(47)

6

 

Tuo pačiu CPVA siūlo papildyti ir Projekto 21 straipsnį, kuriuo keičiama 47 straipsnio 6 dalis, ir ją išdėstyti taip:

„6. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Jeigu pirkimą vykdo perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ir pirkimo objektas susijęs su nacionaliniu saugumu, ji privalo papildomai įvertinti, ar tiekėjas, jo pasitelkiami subtiekėjai arba siūlomų prekių gamintojai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.“.

Nepritarti

Šis straipsnis skirtas patikrinti tiekėjų, o ne gamintojų, pajėgumą. Prekių atitiktis nacionaliniam saugumui galės būti tikrinama pagal įstatymo 37 str.

 

Žr. Ekonomikos Komiteto pasiūlymą Nr. 2.

15.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

10

(26)

 

 

Argumentai:

CPVA nuomone, į perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų planus bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamas planuojamų viešųjų pirkimų suvestines turėtų būti įtraukiami tik tie pirkimai, kurie yra vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Projekto 9 straipsnio nuostatos numato nustatyti išimtį tik daliai perkančiųjų organizacijų, vykdysiančių viešuosius pirkimus užsienyje, t. y. išimtis neapima perkančiųjų organizacijų, vykdysiančių supaprastintus viešuosius pirkimus užsienyje, kurie yra skirti užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams. Atkreiptinas dėmesys, kad supaprastinti viešieji pirkimai, kurie yra skirti užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį yra vykdomi pagal išimtines atskiras Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytas taisykles, o ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

 

Pasiūlymas:

 Atsižvelgiant į tai, CPVA siūlo atitinkamai  papildyti Projekto 9 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 26 straipsnis, numatant, kad aptariama išimtis apimtų ir perkančiųjų organizacijų supaprastintus viešuosius pirkimus, skirtus užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, šį Projekto straipsnį išdėstant taip:

„1. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus, taip pat turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.“. 

Nepritarti

Išimtis nustatoma perkančiosioms organizacijoms, kurios veikia užsienyje, pirkimus atlieka užsienyje ir paprastai neturi pirkimams organizuoti skirtų žmogiškųjų išteklių. Siūlomas išimties papildymas nėra pagrįstas.

16.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

12 (28)

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 28 straipsnio reglamentavimą, CPVA nuomone,  Projekto 11 straipsnio nuostatos, papildančios keičiamo įstatymo 28 straipsnį 3 dalimi, yra perteklinės, nes, esant bet kuriai viešojo  pirkimo objekto rūšiai ir tipui bei atsiradus poreikiui spręsti, ar perkančioji organizacija galėtų vykdyti viešąjį pirkimą jo neskaidant ar jį skaidant į atskiras viešojo pirkimo dalis, esamo teisinio reglamentavimo pakanka. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto nuostatos dėl galimybės neskaidyti viešojo pirkimo į dalis nustato beveik visiškai tokias pačias sąlygas (skirtumai: „susijęs“ ir „glaudžiai susijęs“ bei  „privalėtų koordinuoti“ ir „būtinybė koordinuoti“).

Be to, CPVA pažymi, kad šios Projekto nuostatas būtų sudėtinga tinkamai įgyvendinti dėl viešojo pirkimo objekto specifikos, kadangi vykdant viešąjį pirkimą atskiromis dalimis, toks pirkimas, nors ir prilyginamas atskiram viešajam pirkimui, tačiau yra vykdomas vienu metu. Svarbu nurodyti, kad projektavimo paslaugos ir rangos darbai vienu metu negali būti perkami, kadangi rangos darbų viešojo pirkimo daliai rangovai negalės be techninio projekto (projektavimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties rezultatas) paskaičiuoti ir pateikti pasiūlymo kainą.

 

Pasiūlymas:

 

Atsisakyti Projekto 11 straipsnio nuostatų.

Esant poreikiui numatyti įpareigojimą vykdyti atskirus viešuosius pirkimus, siekiant įsigyti projektavimo paslaugas atskirai nuo rangos darbų, CPVA siūlo numatyti kitą (naują) keičiamo įstatymo straipsnį, kadangi pagal savo paskirtį ir prasmę, CPVA nuomone, šis straipsnis yra skirtas viešiesiems pirkimams, kurių pirkimo objektas yra skaidomas į dalis, tačiau atliekamiems tuo pačiu metu, esant galimybei įvertinti bent preliminarią viešojo pirkimo objekto apimtį bei pasiūlyti tam tikrą kainą.

 

Nepritarti

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad statybos darbai ir projektavimo paslaugos būtų perkamos atskirai ne tik tarptautinių pirkimų, tačiau ir supaprastintų pirkimų atveju. Toks reikalavimas, viena vertus, užtikrintų didesnę tiekėjų konkurenciją projektavimo paslaugų pirkimų atveju. Kita vertus, perkančioji organizacija neturėdama lankstumo spręsti, kada tikslinga projektavimo paslaugas ir darbus pirkti kartu, gali nepasiekti racionalaus ir savalaikio pirkimo rezultato.

17.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

13 (31)

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad mažos vertės pirkimai, priešingai nuo tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų, gali būti atliekami tik vienu neskelbiamu pirkimo būdu - neskelbiama apklausa – CPVA siūlo nesilaikyti aiškios tarptautiniams ir supaprastintiems pirkimams pirkimo būdų (skelbiamos derybos be skelbimo ir neskelbiamos derybos) taikomos pasirinkimo takoskyros dėl netinkamų ir nepriimtinų pasiūlymų.

 

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas, išdėstyti taip:

„1) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra nepriimtini ir (ar) netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;“.

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 18 ir  25 dalyse įtvirtintus apibrėžimus, nėra prasmės pasiūlymą tuo pačiu metu laikyti ir nepriimtinu, ir netinkamu.

18.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

20 (45)

 

 

Argumentai:

CPVA nuomone, būtų tikslinga apsvarstyti galimybę numatyti per didelės kainos įvertinimo momento išimtis, įvertinus tam tikrų taikomų priemonių išskirtinumą. Siūlytina Projekto 19 straipsnį patikslinti, aiškiai jame numatant, kad, atliekant elektroninį aukcioną, vertinimas,  ar kaina nėra per didelė būtų atliekamas tiekėjams pateikus galutinius pasiūlymus. Pagal dabartinį reglamentavimą vykdant elektroninį aukcioną, dar prieš elektroninį aukcioną privalu įvertinti, ar kaina nėra per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad galutinė perkančiosios organizacijos mokama kaina paaiškėja tik įvykdžius aukcioną. 

 

Pasiūlymas:

Projekto nuostatas išdėstyti taip:

„5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina neviršija pirkimui skirtų lėšų, perkančiosios organizacijos nustatytų prieš pradedant pirkimo procedūrą. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina viršija pirkimui skirtas lėšas, perkančiosios organizacijos nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkančioji organizacija gali pagrįsti šios kainos priimtinumą. Elektroninio aukciono atveju, perkančioji organizacija gali pagrįsti kainos priimtinumą, įvykdžius elektroninį aukcioną, kai pirkimui skirtų lėšų suma nėra nurodyta pirkimo dokumentuose.“.

Nepritarti

Pasiūlymas neatitiktų direktyvos 2014/24/ES 35 str. 5 d. nuostatų.

19.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

30 (89)

 

 

Argumentai:

CPVA atkreipia dėmesį, į tai, kad keičiamo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos sutarčių keitimo galimybės, neatliekant naujos viešojo pirkimo procedūros, yra netiksliai suformuluotos, palyginus su 2014/24/ES direktyvos (anglų k.) nuostatomis. Pastebėtina, kad 2014/24/ES Direktyvos (anglų kalba) 72 straipsnio 1 dalies b punkte, kurio nuostatos įgyvendintos keičiamo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, galimybė atlikti sutarties keitimą yra išreikšta žodžiais „become necessary“ (2014/24/ES direktyvoje lietuvių kalba – „tapo būtini“), o šios direktyvos 72 straipsnio 1 dalies c punkte, kurio nuostatos įgyvendintos keičiamo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galimybė atlikti sutarties keitimą yra išreikšta žodžiais „need for modification“ (2014/24/ES direktyvoje lietuvių kalba – „būtinybė daryti pakeitimą“).

 

Pasiūlymas:

Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo nuostatas, papildant Projekto 28 straipsnį naujomis dalimis ir jas išdėstant taip:

„ Pakeisti 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kai prireikia būtina iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra visos šios sąlygos kartu:“.“; ir

„Pakeisti 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) kai pakeitimo būtinybė poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos:“.“.

 

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

20.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

 

 

 

Pasiūlymas:

CPVA, turėdama mintyje savo pasiūlymą dėl esamų Projekto nuostatų (Nr. 3), mano, kad būtų tikslinga Projektą papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimu, įtraukiant naują sąvoką, ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio naują dalį išdėstyti taip:

„Rinkos tyrimas – kokybinės ir kiekybinės informacijos apie realių ir potencialių prekių, paslaugų ir darbų pasiūlą, tiekėjus (jų tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, užimamą rinkos dalį, kainas ir panašiai) rinkimas, analizė ir apibendrintų išvadų rengimas, skirtas sprendimams, susijusiems su pirkimais, priimti.“.

Nepritarti

Įstatyme sąvoka „Rinkos tyrimas“ nėra vartojama, todėl nėra tikslinga ją apibrėžti.

21.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

1

(2)

18

2

Atsižvelgiant į Projekto 19 straipsnį, kuriuo keičiamos 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos bei siekiant viešųjų pirkimų reglamentavimo nuoseklumo, CPVA nuomone, būtų tikslinga patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies 2 punkto nuostatas, jas išdėstant taip:

,,2) jame pasiūlyta kaina viršija viešajam pirkimui skirtas lėšas, perkančiosios organizacijos nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, išskyrus šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus atvejus;”

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

22.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

 

 

 

Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatyme akcentuojamas pasirengimas pirkimui, tačiau nėra aiškiai atskleidžiamas tikslus pasirengimo turinys, todėl siūlome įrašyti pagrindinę pasirengimo pirkimui dalį - rinkos tyrimą. Pasirengimo pirkimui tikslas – išvengti netinkamo išteklių naudojimo, o tai įmanoma tik gerai išmanant rinką ir apibendrinus surinktą informaciją. Sistemiškai aiškinant Viešųjų pirkimų įstatymą bei jį įgyvendinančius teisės aktus, perkančiosios organizacijos, siekdamos tinkamai įvykdyti viešuosius pirkimus ir pasiekti viešųjų pirkimų tikslų, yra netiesiogiai įpareigotos domėtis bei suprasti ir žinoti perkamo objekto specifiką, pasiūlą bei potencialių tiekėjų kvalifikaciją (kompetencija, techninis ir profesinis pajėgumas,  finansinis ir ekonominis pajėgumas), o sprendimus dėl viešųjų pirkimų priimti tik apibendrinus turimą informaciją, t. y. atlikus rinkos tyrimą. Šis įpareigojimo vykdymas yra susijęs su viešųjų pirkimų tikslo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas - pasiekimu.

Rinkos tyrimo svarbą viešuosiuose pirkimuose akcentuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Europos komisija taip pat pažymi, kad tinkamas pasirengimas sumažina tikimybę, kad reikės tikslinti pirkimo dokumentus, nutraukti pirkimą, o sutarties vykdymo metu – ją keisti ar nutraukti.

Taip pat CPVA pastebi, kad rinkos tyrimo atlikimas bei jo dokumentavimas užtikrintų perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų atsekamumą, ypač viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo atveju.

Pasiūlymas:

Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu keičiamo įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje perkančiosioms organizacijoms numatyta pareiga dokumentais pagrįsti viešojo pirkimo, bet ne pasirengimo pirkimui eigą. Įvertinus, tai, jog rinkos tyrimas gali ženkliai padėti efektyviai organizuoti viešojo pirkimo procedūras ir pasiekti viešųjų pirkimų tikslų, tai, kad atliktas rinkos tyrimas gali turėti ir antikorupcinį poveikį, CPVA nuomone, būtų naudinga Projektą papildyti, numatant keičiamo projekto 97 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimą ir jį išdėstant taip:

„1. Perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti planavimo ir pasirengimo pirkimui bei atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis.“.

Nepritarti

Planus perkančioji organizacija turi skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, todėl šis žingsnis yra fiksuojamas ir atsekamas.

Rinkos tyrimų atlikimo būdai priklauso nuo perkamo objekto, perkančiosios organizacijos jau turimos informacijos. Reikalavimas visais atvejais formalizuoti rinkos tyrimų procesą sukeltų neproporcingą  administracinę naštą ir nepasiektų tikslo. 

23.

Centrinė projektų valdymo agentūra,

2019-04-04

 

 

 

CPVA siūlo apsvarstyti galimybę į Projektą įtraukti ir keičiamo įstatymo 92 straipsnio pakeitimo nuostatas, numatant Valstybės saugumo departamentą kaip pirkimų valdyme nacionalinio saugumo klausimais dalyvaujančią instituciją, nustatant šiai institucijai funkcijas, padėsiančias klasikinio sektoriaus perkančiajai organizacijai,  vykdant viešuosius pirkimus, tinkamai įgyvendinti nacionalinio saugumo klausimus.

Pritarti iš dalies

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 5.

24.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2019-04-08

(el. p.)

2019-04-10

(raštas Nr. g-2019-3093)

 

 

 

Argumentai:

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pakeitimus, numatytus projekte Nr. XIIIP-2970(ES) (toliau – Projektas), teikia savo siūlymą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.I-1491 pakeitimo įstatymo (toliau – VPĮ pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies nuostatų įsigaliojimo nukėlimo.

Nurodytos VPĮ pakeitimo įstatymo nuostatos turi įsigalioti 2020 m. liepos 1 d. Toks šių nuostatų įsigaliojimas numatytas planuojant Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) pokyčius (platesnes technines galimybes fiksuoti pirkimo procesą sistemoje, sąsajas su kitais valstybės valdomais duomenų registrais). Šiuo metu Projekte VPĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimas nėra numatytas.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad 2020 m. liepos 1 d. CVP IS pokyčiai, reikalingi, jog VPĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos būtų realiai veikiančios, dar nebus atlikti. CVP IS modifikavimo projekto įgyvendinimo terminas numatytas 2022 m. Atitinkamai, siūlome nukelti VPĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų įsigaliojimą.

Pasiūlymas:

„2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 6 dalis ir 92 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“.

Pritarti

Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymo įgyvendinimui reikalinga ne pakeisti svarstomo projekto Nr. XIIIP-2970 nuostatas dėl įsigaliojimo, tačiau lygiagrečiai su svarstomu Projektu parengti ir priimti naują 2017 m. gegužės 2 d. priimto Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII–327 4 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė A. Bilotaitė,

2019-04-04

1

(2)

1

(17)

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pritarus 2 pasiūlymui dėl vidaus sandorių naikinimo turės būti išbrauktos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, susijusios su vidaus sandorių reglamentavimu, siūlytina pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 17 dalį.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Informacinė sistema „E. sąskaita“ – valstybės informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis parengti, pateikti ir išsaugoti su viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu, pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ir vandens, energijos ar energijai gaminti skirto kuro pirkimo sutarčių, sudarytų pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo išimtį, bei vidaus sandorių vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, taip pat gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą.“

2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį laikyti 2 dalimi.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjama byla (gegužės mėn. bus skelbiama generalinio advokato išvada), kurioje Lietuvos aukščiausiasis teismas siekia išsiaiškinti, ar valstybės narės turi diskreciją nacionalinėje teisėje nustatyti vidaus sandorių ribojimus.

Todėl manytina, kad siūlymas turėtų būti svarstomas, kai ES Teisingumo Teismas paskelbs sprendimą.

 

Pastaba. Nepritarus Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymui Nr. 1, atitinkamai nepritariama ir kitiems su vidaus sandoriais susijusiems pasiūlymams, kadangi nuostatos tiesiogiai susijusios.

2.

Seimo narė A. Bilotaitė,

2019-04-04

2

(10)

 

 

 

Argumentai:

Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2018 m. vidaus sandorių skaičius, lyginant su 2017 m., sumažėjo apie 5,5 proc. Tačiau 2018 m. sudarytų vidaus sandorių vertė padidėjo daugiau kaip 2 kartus arba apie 113 proc.

2017 m. 12 savivaldybių sudarė 12 vidaus sandorių, kurių vertė siekė daugiau kaip 16 mln. Eurų, tuo tarpu 2018 m. 12 savivaldybių sudarė 32 vidaus sandorius, kurių vertė siekė 437 mln. Eurų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizėje „Vidaus sandoriai – grėsmė konkurencijai“ nurodoma, kad daugiausiai vidaus sandorių 2018 m. buvo sudaryta didžiųjų miestų ir jų kaimyninėse savivaldybėse, kuriose registruota beveik 70 proc. visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų. Analizėje taip pat pabrėžiama, kad sudarant vidaus sandorius nėra įvardijamos konkrečios perkamos paslaugos arba priešingai, sutariama dėl kelių paslaugų teikimo, kas sudaro sąlygas vidaus sandorius vykdyti galimai neskaidriai. Pažymėta, kad vidaus sandoriai neretai sudaromi itin ilgam laikotarpiui, kas mažina konkurenciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad galiojantis vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšų panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat sudaro sąlygas iškreipti sąžiningą konkurenciją, siūlytina atsisakyti galimybės perkančiosioms organizacijoms sudaryti vidaus sandorius.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) teikiamos šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;“.

Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnį:

„10 straipsnis. Vidaus sandoriai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;

2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą trumpiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;

3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.

2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.

3. Siekdama sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:

1) tvirtindama šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;

2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiami naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis;

3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;

4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.

4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.

5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali.“

Nepritarti

Nepritarus Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymui Nr. 1, atitinkamai nepritariama ir kitiems su vidaus sandoriais susijusiems pasiūlymams, kadangi nuostatos tiesiogiai susijusios.

3.

Seimo narė A. Bilotaitė,

2019-04-04

32

N

(92)

 

 

(10)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pritarus 2 pasiūlymui dėl vidaus sandorių naikinimo turės būti išbrauktos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, susijusios su vidaus sandorių reglamentavimu, siūlytina pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 10 dalį.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 30 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 92 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Nepritarti

Nepritarus Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymui Nr. 1, atitinkamai nepritariama ir kitiems su vidaus sandoriais susijusiems pasiūlymams, kadangi nuostatos tiesiogiai susijusios.

4.

Seimo narė A. Bilotaitė,

2019-04-04

33

N

(95)

 

 

(1)

 

 

(2)

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pritarus 2 pasiūlymui dėl vidaus sandorių naikinimo turės būti išbrauktos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, susijusios su vidaus sandorių reglamentavimu, siūlytina pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 31 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“.

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Nepritarti

Nepritarus Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymui Nr. 1, atitinkamai nepritariama ir kitiems su vidaus sandoriais susijusiems pasiūlymams, kadangi nuostatos tiesiogiai susijusios.

5.

Seimo narė A. Bilotaitė,

2019-04-04

40

 

4

N

 

 

Argumentai:

Pritarus 2 pasiūlymui dėl vidaus sandorių naikinimo, įstatymo projektas turės būti papildytas nuostatomis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų vidaus sandorių tęstinumo. Siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių teikėjų veiklos tęstinumą po šio įstatymo įsigaliojimo, tikslinga numatyti protingą 2 metų pereinamąjį laikotarpį per kurį turi būti nutraukti visi sudaryti vidaus sandoriai.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 32 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

Nepritarti

Nepritarus Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymui Nr. 1, atitinkamai nepritariama ir kitiems su vidaus sandoriais susijusiems pasiūlymams, kadangi nuostatos tiesiogiai susijusios.

6.

Seimo nariai:

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Juozas Bernatonis ir kiti,

2019-04-09

 

25

(71)

3

(6)

 

(11)

 

Argumentai:

Perkančiosios organizacijos, kurioms tenka daug informacijos talpinti socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“, taip pat naudotis „Google“, „Youtube“ paslaugomis susiduria su problema, kad šių platformų paslaugų tiekėjai neturi atstovybių, kurios dalyvautų viešuosiuose pirkimuose ar būtų galimybė į jas tiesiogiai kreiptis su prašymu pateikti pasiūlymą. Be to, paslaugų teikėjai minėtas paslaugas teikia pagal visiems naudotojams taikomas vieningas taisykles ir vieningą kainodarą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažniausiai tokie paslaugų tiekėjai fiziškai nepasirašo ir sutarčių, o vartotojas (šiuo atveju perkančioji organizacija) tiesiogiai jungiasi prie paslaugos teikėjo platformos (tinklalapio/sistemos) ir pildo reikiamą informaciją, sumoka pinigus ir taip įsigyja reikiamą objektą. Perkančiosios organizacijos šiai problemai išspręsti įsigyja tarpininkų paslaugas, tačiau tokios paslaugos yra gerokai brangesnės, nes tarpininkams už paslaugas tenka mokėti papildomus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstos abejonės dėl racionalaus lėšų panaudojimo.

Todėl siūloma sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai įsigyti minėtas paslaugas tiesiogiai iš paslaugos tiekėjo. Atitinkamai Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalį papildyti supaprastintų pirkimų neskelbiamų derybų sąlyga tais atvejais, kai perkamos dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene platformos paslaugos ir kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo pagal jo nustatytą visiems paslaugų gavėjams taikomą vieningą paslaugų kainodarą ir paslaugų organizavimo būdus. Taip pat svarbu, kad perkant paslaugas tokiomis sąlygomis už perkančiosios organizacijos skelbiamos informacijos turinį būtų atsakinga tik pati perkančioji organizacija.

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„1. Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 11punktu ir jį išdėstyti taip:

„11) dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene platformos paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo pagal jo nustatytą visiems paslaugų gavėjams taikomą vieningą paslaugų kainodarą ir paslaugų organizavimo būdus, ir kai paslaugos teikėjas neprisiima atsakomybės už skelbiamos informacijos turinį.“

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

7.

Seimo narys Jonas Varkalys,

2019-04-09

22

(47)

 

6

 

 

Argumentai: Įstatymo projekte bei galiojančioje Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto (a) papunkčio redakcijoje numatyti reikalavimai dėl darbo užmokesčio taikomi tik tuo atveju, kai taikomas  kainos/sąnaudų ir kokybės santykio kriterijus. Tačiau taikant mažiausios kainos kriterijų, darbo užmokestis nėra vertinamas, t. y. tiekėjai nekonkuruoja pagal darbuotojams mokamą atlyginimą, todėl tai neskatina jų mokėti didesnio bei legalaus atlyginimo.

Pažymėtina, kad didžioji dauguma pirkimų vyksta būtent pagal mažiausios kainos kriterijų, todėl darbo užmokesčio reikalavimą svarbu integruoti ir į pirkimus, vykdomus pagal mažiausią kainą.

Todėl siūlau darbo užmokesčio reikalavimą numatyti kaip tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 47 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą. Darbų pirkimuose, kuriuose pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą arba sąnaudas,  perkančioji organizacija privalo (prekių, paslaugų pirkimuose – gali) reikalauti, kad tiekėjo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, mokamo darbuotojams darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) būtų ne mažesnė kaip atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio, nustatytų jų kilmės šalyje. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi,  vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu, tokiu atveju į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.“

Nepritarti

Siūlomas Viešųjų pirkimų įstatymo 47 str. 6 dalies pakeitimas neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES nuostatų, nes direktyvos 58 str. nustatytas baigtinis tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąrašas ir jo plėsti negalima.

8.

Seimo narys Jonas Varkalys,

2019-04-09

23

(55)

 

1

 

 

Argumentai: Po įstatymo projekto aptarimo su Ūkio ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos statybininkų asociacijos atstovais, paaiškėjo poreikis įstatymo projektą patikslinti, kad jis būtų kiek įmanoma paprasčiau taikomas praktikoje ir nesukeltų perkančiosioms organizacijoms bei tiekėjams didelės naštos renkant duomenis, juos vertinant bei užtikrinant asmens duomenų apsaugą.

Todėl siūlau, kad būtų vertinamas tiekėjų darbuotojų darbo užmokestis tik už paskutinius 12 mėnesių, taikant medianos principą.

Jeigu tiekėjas vykdo skirtingas ekonomines veiklas, į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšį nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 55 straipsnio 1 dalies a punktą ir jį išdėstyti taip:

„a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas. Darbų pirkimuose privaloma (prekių, paslaugų pirkimuose – galima) įtraukti šį kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo, subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, siūlomas mokamo atlyginimas darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytąos minimalų darbo užmokestį atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi,  vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu, tokiu atveju į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu;“

 

Nepritarti

Viešųjų pirkimų įstatymo 55 str. pakeitimas taip pat neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES 67 str. nuostatų, kadangi pagal šio straipsnio 2 dalį pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu. Pagal direktyvos 67 str. 3 dalį „sutarties skyrimo kriterijai yra susieti su viešosios sutarties dalyku, kai jie susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos pagal tą sutartį visais atžvilgiais ir visais jų gyvavimo ciklo etapais“. Todėl vertinti būtų galima tik konkrečių tiekėjų darbuotojų, vykdysiančių viešojo pirkimo sutartį, atlyginimą, o ne visų įmonės darbuotojų (t. y. ne tik tų, kurie vykdys sutartį) paskutinių 12 mėnesių atlyginimą. Be to, siūlomomis nuostatomis būtų apsukintas naujų ir mažesnių įmonių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, o kitų šalių, kuriose darbo užmokestis yra didesnis, įmonės įgautų pranašumą prieš Lietuvos įmones.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

6

(20)

 

(2)

 

(3)

(4)

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, siūlytina nesiaurinti galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto informacijos, kurios negalima laikyti konfidencialia, sąrašo, t. y. nepanaikinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:

1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 33, 58 straipsniuose ir 86 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis.;

3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;

4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.“

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

2.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

15

(35)

1

(2)

 

(22)

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad viešasis pirkimas gali būti atliekamas elektroninėmis ir neelektroninėmis priemonėmis, siekiant užtikrinti susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūrų skaidrumą bei užtikrinti, kad viešųjų pirkimų dalyviai būtų informuoti apie susipažinimo su pasiūlymais eiga, siūlytina nustatyti, kad pirkimo dokumentuose perkančiajai organizacijai susipažįstant su pasiūlymais elektroninėmis priemonėmis turi būti nurodyta susipažinimo su pasiūlymais data, o neelektroninėmis priemonėmis – vieta, data, valanda ir minutė.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

„22) susipažinimo su pasiūlymais data, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis – vieta, data, valanda ir minutė, išskyrus atvejus, kai pirkimai atliekami elektroninėmis priemonėmis;“.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

3.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

15

(35)

2

(2)

 

 

(31)

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti perkančiosios organizacijos pareigą darbų viešuosiuose pirkimuose įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tame pačiame straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su pirkimo dokumentų turiniu „Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkančioji organizacija taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkančiąją organizaciją ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme.“ Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnis reglamentuoja pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, siūlytina minėtą nuostatą perkelti į Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų dokumentų turinį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Papildyti 35 straipsnio 2 dalį nauju 31 punktu:

„31) informacija, apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turės pateikti pateiktų sutartį vykdysiančių ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turės informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei taikytina;“.    

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

4.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

19

(44)

2

(2)

 

N

Argumentai

Atsižvelgiant į tai, kad pritarus Audito komiteto 2 pasiūlymui, kuriuo siūloma pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį turės būti keičiama ir galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, siūlytina įstatymo projekto 18 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą datą, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis – nurodytą datą, valandą ir minutę.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 18 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą datą, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis – nurodytą dieną datą, valandą ir minutę. Jeigu paraiškos ir pasiūlymai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, Komisijos posėdžio diena ir valanda turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.“

2. Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį atitinkamai laikyti 3 dalimi.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

5.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

20

(45)

 

(1)

 

(5)

 

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Siekiant užtikrinti šio principo įgyvendinimą, siūlytina papildyti nuostatą, kada gali būti keičiama pirkimui skirtų lėšų suma,    t. y. papildomai numatyti,  kad  perkančioji organizacija gali didinti pirkimui skirtas lėšas, kai  ji gali pagrįsti ne tik šios kainos priimtinumą, bet ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, perkančiosios organizacijos nustatytų prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, perkančiosios organizacijos nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkančioji organizacija gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu;“.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

6.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

21

(46)

2

(4)

 

(6)

 

Argumentai:

Projekto 20 straipsnio 2 dalyje dėstomo 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai, kuomet tiekėjas šalinamas iš pirkimo procedūros dėl blogai vykdytų ankstesnių sutarčių (jis yra įrašytas į nepatikimų tiekėjų sąrašą). Atsižvelgiant į tai, kad draudimas tiekėjui dalyvauti viešųjų pirkimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, kuriais siekiama iš esmės pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, užtikrinti jų skaidrumą, siūlytina papildyti minėtą pašalinimo pagrindą tuo atveju, kad tiekėjas galėtų būti šalinamas iš viešųjų pirkimų proceso ir tais atvejais, kai tiekėjas esmines pirkimo sutarties sąlygas vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to jam buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Siūlomas reglamentavimas išplėstų sąrašą atvejų, kuomet tiekėjai gali būti įtraukiami į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dabartinės Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos numato įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą tik sutarties nutraukimo ar teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo atvejais. Pažymėtina, kad šis siūlymas taip pat susijęs su įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais tiekėjo darbuotojų, vykdysiančių pirkimo sutartį ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis, darbo užmokesčio vertinimą. Nustatomas mechanizmas, kaip elgtis perkančiajai organizacijai, kai tiekėjas pažeidžia pirkimo sutarties sąlygas dėl darbuotojams mokamo atlyginimo, t. y. kai mokėto mėnesinio atlyginimo mediana yra mažesnė negu buvo nurodyta pasiūlymų pateikimo metu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo;“.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

7.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

23

(55)

2

(11)

N

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti perkančiosios organizacijos pareigą darbų viešuosiuose pirkimuose įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonei manytina, kad minėtos prievolės įtvirtinimas įstatyme nesukurs sąlygų į darbų viešuosius pirkimus pritraukti tiekėjus, kurie užtikrina tinkamus atlyginimus sutartį vykdantiems darbuotojams. Priešingai, prievolės įtvirtinimas gali sukelti neigiamų padarinių:

pirma - perkančiosioms organizacijoms gali būti sukurta itin didelė administracinė našta tikrinti kaip tiekėjai laikosi pasiūlyme deklaruotų įsipareigojimų dėl atlyginimo sutartį vykdantiems darbuotojams, už kuriuos pasiūlymo vertinimo metu buvo suteikti aukštesni balai. Pažymėtina ir tai, jog informacijos apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį gavimas yra komplikuotas (turi būti užtikrinama, jog būtų laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, reikalavimų);

antra - nustatant pareigą perkančiosioms organizacijoms taikyti socialinį kriterijų darbų pirkimuose, kils rizika, kad kriterijus bus taikomas formaliai, siekiant įgyvendinti įstatymo reikalavimus, tačiau sudarant sąlygas neobjektyviai padidinti darbų kainas;

trečia - pareiga vertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, gali sudaryti palankesnes sąlygas užsienio tiekėjams, kurių kilmės valstybėse atlyginimai gali būti aukštesni.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tačiau siekiant įgyvendinti susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų pateiktą siūlymą – perkančiosioms organizacijoms vertinant tiekėjų pasiūlymus papildomus balus skirti atsižvelgiant į viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančio tiekėjo darbuotojams mokamą darbo užmokestį, siūlytina įstatymo projekte įtvirtinti perkančiosios organizacijos teisę visuose pirkimuose nustatyti aptartą socialinį kriterijų.

Manytina, kad pritarus pasiūlymui būtų sudarytos sąlygos socialinio kriterijaus taikymo praktikai formuotis palaipsniui, perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams suteikiant laiko prisitaikyti prie socialinių reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose (susipažinti su egzistuojančiomis kitų perkančiųjų organizacijų praktikomis šioje srityje, identifikuoti atvejus, kada socialinius kriterijus taikyti tikslingiausia, įmonėse įsidiegti sistemas ir tvarkas, padedančias užtikrinti pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų vykdymą, tuo pačiu užtikrinant ir darbuotojų interesų apsaugą).

Tame pačiame straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su pirkimo dokumentų turiniu „Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkančioji organizacija taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkančiąją organizaciją ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme.“ Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu 22 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnis reglamentuoja pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, siūlytina minėtą nuostatą perkelti į Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų dokumentų turinį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Papildyti 55 straipsnį 11 dalimi:

„11. Darbų pirkimuose privaloma Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai), viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju Perkančioji perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkančioji organizacija taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkančiąją organizaciją ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Informacija apie nurodytų darbuotojų mokamo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

8.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

24

(58)

 

(1)

(2)

(4)

 

 (2)a)

 

 

 

 

 

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje suinteresuotas viešojo pirkimo kandidatas apibrėžiamas kaip viešojo pirkimo kandidatas, kuriam perkančioji organizacija nepranešė apie jo viešojo pirkimo paraiškos atmetimą iki pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį viešojo pirkimo pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams. Tuo tarpu Direktyvos 2014/24/ES 55 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Perkančiosios organizacijos kiekvienam kandidatui ir konkurso dalyviui nedelsiant praneša apie priimtus sprendimus dėl preliminariosios sutarties sudarymo, sutarties skyrimo ar leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje <..>“. Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, siūlytina įstatymo projekto 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse išbraukti žodį ,,suinteresuotiems“.

Taip pat sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 58 straipsnio nuostatas, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4 dalies nuostatą, įtvirtinant viešųjų pirkimų dalyvių teisę susipažinti ne su visų dalyvių pateiktais prekių pavyzdžiais, o tik su viešųjų pirkimų laimėtojo pateiktais prekių pavyzdžiais.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, arba kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“

2. Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkančioji organizacija, gavusi suinteresuoto kandidato ar suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:“.

3. 2 Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:

„a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;“

4. Pakeisti 58 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su laimėjusiu pasiūlymu pateiktais pavyzdžiais.“

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

9.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

27

(82)

 

(2)

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 26 straipsniu siekiama nustatyti pareigą perkančiosioms organizacijoms informuoti centrinę perkančiąją organizaciją apie priežastis, dėl kurių pirkimo objektą, kurį galima įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, jos įsigyja ne iš centrinės perkančiosios organizacijos. Surinkta informacija būtų naudojama elektroninio katalogo tobulinimui ir plėtrai. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos bei UAB „Verslo aptarnavimo centras“ nuomones, manytina, kad toks siūlymas perkančiosioms organizacijoms gali sukurti neproporcingą administracinę naštą. Manytina, kad centrinė perkančioji organizacija elektroninių katalogų tobulinimui gali pasitelkti perkančiąsias organizacijas įstatyme neįtvirtinus jų pareigos teikti ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiant, kad įstatyme nėra įtvirtinama atsakomybė perkančiosioms organizacijoms už nustatytos pareigos nevykdymą, siūlytina minėtos perkančiųjų organizacijų pareigos atsisakyti.

Visgi atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir tai patvirtinantį dokumentą saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais, siekiant viešumo ir priimamų sprendimų išsamumo, siūlytina įtvirtinti perkančiųjų organizacijų pareigą tokius sprendimus viešinti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (pirkėjo profilyje).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimus neatlikti pirkimų, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikia centrinei perkančiajai organizacijai.“

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

10.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

29

(87)

 

(1)

 

(12)

N

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje turi būti nurodytas perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, konkretaus dokumento įtvirtinimas įstatyme sukuria administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą, siūlytina įstatyme įtvirtinti, kad asmuo, atsakingas už viešųjų pirkimų sutarčių priežiūrą, yra skiriamas perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu, taip sudarant galimybes perkančiosioms organizacijoms spręsti, kokia forma tokį sprendimą įforminti (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija ir pan.).

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 28 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 87 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

11.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

30

(89)

 

(1)

 

(4)b)

 

N

Argumentai:

Įstatymo projekto 28 straipsnyje keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje tikslinama pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo, neatliekant naujos pirkimo procedūros, sąlyga, kai sutarties šalis pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ar skaidymą, ar atskyrimo, ar bankroto procedūros naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Ši formuluotė patikslinta įvertinus Civiliniame kodekse ir Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintus reorganizavimo būdus, taip pat atsisakoma likvidavimo ir restruktūrizavimo, nes šių procedūrų metu pradinio tiekėjo teisių ir pareigų niekas neperima. Taip pat atsižvelgiant į praktikoje keliamus perkančiųjų organizacijų klausimus, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad reorganizavus pradinį tiekėją, jo sutartines pareigas neskelbiant naujo viešojo pirkimo, gali perimti tik pradinio tiekėjo teises ir pareigas po reorganizavimo visiškai arba iš dalies perimantis juridinis asmuo.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„28 29 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:

„b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, naujas pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“.

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

12.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

31

(91)

 

(1)

(2)

 

(1)

(1)

(2)

N

Argumentai:

Seimo Audito komitetas 6 pasiūlymu pasiūlė papildyti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą, nustatant perkančiosios organizacijos pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pažeidė viešųjų pirkimų sutarties esmines sąlygas ir sutartį vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais ir jam buvo skirta sutartyje numatyta sankcija. Pritarus Audito komiteto pasiūlymui atitinkamai turės būti keičiamos ir Viešųjų pirkimo įstatymo 91 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pirkimo sutarties neįvykdymą ir netinkamą vykdymą.

 

Pasiūlymas:

1.       Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 30 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją;“.

2. Pakeisti 91 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo šio įstatymo 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;“.

3. Pakeisti 91 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;“.

4. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

13.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

32

(92)

1

(11)

 

N

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 92 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiga Viešųjų pirkimų tarnybai teikti informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija informacijos Viešųjų pirkimų tarnybai neteikia, nes ji yra viešinama Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, kad nėra tikslinga dubliuoti tos pačios informacijos apie nepatikimus mokesčių mokėtojus dviejų institucijų informacinėse sistemose, siūlytina nustatyti, kad informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 31 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 92 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte, Viešųjų pirkimų tarnybai teikia skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją.

Pritarti iš dalies

Pritarti pasiūlymo esmei, tačiau, patikslinti jį po žodžio „minimalių“  įrašant žodį „patikimo“.

 

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

14.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

32

(92)

2

(12)

N

 

N

Argumentai:

Įstatymo projekto 16 straipsniu siūloma nustatyti pareigą perkančiosioms organizacijoms, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, taip pat papildomai įvertinti, ar tiekėjas arba jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Siekiant sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms pagrįsti įtarimus dėl tiekėjo ar subtiekėjo interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 92 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų valdyme dalyvaujančias institucijas, numatant Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigą perkančiosioms organizacijoms teikti informaciją, reikalingą vertinant ar prekės, paslaugos ar darbai, taip pat tiekėjai ar jų pasitelkti subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 31 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Papildyti 92 straipsnį 12 dalimi:

12. Informaciją, reikalingą įvertinant, ar prekės, paslaugos ar darbai, taip pat tiekėjas ar jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, perkančiosioms organizacijoms,  veikiančioms gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, teikia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

iš dalies

Žiūrėti Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 5.

 

15.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

33

(95)

1

(1)

 

(11)

N

Argumentai:

Pritarus 13 Seimo Audito komiteto pasiūlymui, kuriuo siūloma atsisakyti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigos teikti informaciją Viešųjų pirkimų tarnybai apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, turės būti pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punktas, nustatantis Viešųjų pirkimų tarnybos pareigą savo interneto svetainėje skelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 32 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, taip pat savo interneto svetainėje skelbia Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte;“.

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

16.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

33

(95)

2

(4)

 

N

Argumentai:

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą administracines baudas skiria arba Viešųjų pirkimų tarnyba, arba teismas, kuris apie tai informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą. Keičiamame įstatyme yra nustatyta prievolė Viešųjų pirkimų tarnybai informuoti perkančiosios organizacijos vadovą tik apie Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtas administracines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą, siūlytina patikslinti nuostatas, susijusias su perkančiosios organizacijos vadovo informavimu, kai administracines baudas paskiria teismas.

 

Pasiūlymai:

1. Papildyti įstatymo projekto 32 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 95 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,4. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi arba gavusi informaciją apie teismo paskirtą administracinę nuobaudą perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo įsiteisėjimo apie tai praneša perkančiosios organizacijos vadovui.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

17.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

34

(96)

 

(2)

 

(1)

N

Argumentai:

Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad praktikoje Centrinė perkančioji organizacija teikia tarnybai ataskaitas už atliktas pirkimo procedūras (pvz.: už sutartis, kurios sudarytos centrinės perkančiosios organizacijos sudarytų preliminariųjų sutarčių ar sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu), todėl siekiant išvengti situacijų, kai tą pačią informaciją teikia keli subjektai (ir centrinė perkančioji organizacija, ir perkančioji organizacija, sudariusi sutartį centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu), būtina tikslinti keičiamo įstatymo 96 straipsnio nuostatą.

Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą, siūlytina įtvirtinti centrinės perkančiosios organizacijos pareigą tarnybai teikti informaciją ir tais atvejais, kai pirkimo sutartis sudaroma centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos ar sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 33 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„33 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 96 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) kiekvienų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 78 straipsnio 5 dalies 1 punktą, atliekant pirkimą pagal 82 straipsnio 1 dalį ar atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pirkimą ir mažos vertės pirkimą;“.

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

18.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

35

(102)

2

(4)

 

N

Argumentai:

Seimo Audito komitetas 6 pasiūlymu pasiūlė papildyti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą, nustatant perkančiosios organizacijos pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pažeidė viešųjų pirkimų sutarties esmines sąlygas arba sutartį vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais ir jam buvo skirta sutartyje numatyta sankcija. Pritarus Audito komiteto 6 pasiūlymui, atitinkamai turės būti keičiamos ir Viešųjų pirkimo įstatymo 102 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminus.

 

Pasiūlymas:

1.   Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2934 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas

2. Pakeisti 102 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

19.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

36

 

(105)

1

 

(1)

 

 

(2)

N

Argumentai:

Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymui, siūlytina atsižvelgiant į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 2d straipsnio 1 dalies b punktą, numatantį kad „Valstybės narės užtikrina, kad nuo perkančiojo subjekto nepriklausoma peržiūros institucija pripažintų sutartį negaliojančia arba jos negaliojimas būtų šios peržiūros institucijos sprendimo pasekmė bet kuriuo iš šių atvejų: <...> b) jei pažeista šios direktyvos 1 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ar 3 straipsnio 2 dalis, jei dėl šio pažeidimo dalyvis, pateikęs prašymą dėl peržiūros, neteko galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis prieš sudarant sutartį, kai toks pažeidimas yra kartu su Direktyvos 2004/17/EB pažeidimu, jei tas pažeidimas turi neigiamos įtakos dalyvio, pateikusio prašymą dėl peržiūros, galimybėms gauti sutartį; ar <...>” patikslinti keičiamo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 35 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu perkančioji organizacija pažeisdama pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai jei tas pažeidimas turėjo neigiamą neigiamos įtaką įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo“.

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

20.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

36

(105)

2

(1)

 

(4)

N

Argumentai:

Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas apsunkina Viešųjų pirkimų tarnybos galimybę ginti viešąjį interesą, nes keičiamo įstatymo 105 straipsnis nustato išimtinai su tiekėjais susijusias aplinkybes, kuomet pirkimo sutartys gali būti pripažįstamos negaliojančiomis, tačiau nenumato pagrindo, kuriuo teismas galėtų pripažinti sutartį negaliojančia, jei į teismą kreipiasi Viešųjų pirkimų tarnyba ar kitos institucijos (pvz., prokuratūra). Tokiu atveju vienintelė išeitis Viešųjų pirkimų tarnybai kreipiantis į teismą yra vadovautis Civilinio kodekso 1.80 straipsniu ir prašyti imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį pripažinti negaliojančiu. Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymui, tačiau, siekiant kuo mažesnių intervencijų į keičiamo įstatymo struktūrą, siūlytina ne pripažinti netekusia galios, o patikslinti keičiamo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, nustatant atvejus, kuomet teismas gali pripažinti pirkimo ar preliminarios sutarties sutartį negaliojančia. 

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 35 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 105 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

21.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

37

(1 priedas)

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 6 eilutėje yra netiksliai perkeltos direktyvos 2014/24/ES 2 priedo lentelės F sekcijos BVPŽ kodas, siekiant tinkamo direktyvos perkėlimo, siūlytina patikslinti minėtą keičiamo įstatymo priedą.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 36 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„36 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 1 priedo 6 eilutę ir ją išdėstyti taip:

6.

 

 

45.21

Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai

Ši klasė apima:

– visų rūšių pastatų statybą, civilinės inžinerijos statinių statybą:

– tiltus, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms perėjoms,

– ilgus nuotolių vamzdynus ir elektros linijas,

– miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas,

– papildomus miesto darbus,

– surenkamų statinių statymą ir įrengimą statybvietėje.

Ši klasė neapima:

– paslaugų, susijusių su naftos ir gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20),

– surenkamų statinių, kurių dalys nėra betoninės ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius),

– stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių, teniso ir golfo aikštelių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų statybos darbus) (žr. 45.23),

– pastatų įrengimo (žr. 45.3),

– pastatų apdailos (žr. 45.4),

– architektūrinės ir inžinerinės veiklos (žr. 74.20),

– statybos projektų valdymo (žr. 74.20).

45210000,

(išskyrus:

- 45213316),

45220000,

45231000,

45232000

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

22.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

38

(3 priedas)

 

 

N

Argumentai:

Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymui, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 3 priedą, jį suderinant su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarnybos direktyvos 2014/24/ ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva), IX priedo nuostatomis. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 priedo 1 dalies 6 punkte nurodoma formuluotė neatitinka Direktyvos IX priedo 1 dalies e punkte nustatyto reguliavimo – joje nustatyta, kad „Kvietime pateikti pasiūlymą ar dalyvauti dialoge perkančioji organizacija pateikia šią informaciją <...>6) pasiūlymų ar sprendinių, ar galutinių pasiūlymų vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus, vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumą mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą, techninėse specifikacijose arba kituose pirkimo dokumentuose“. Pažymėtina, kad paryškintos formuluotės dalies Direktyvoje nėra.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 37 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 3 priedo 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) pasiūlymų ar sprendinių, ar galutinių pasiūlymų vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus, vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumą mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą, techninėse specifikacijose arba kituose pirkimo dokumentuose;“.

2.      Atitinkamai suderinti Įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

 

23.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

40

 

 

N

Argumentai:

Siekiant užtikrinti sklandų ir aiškų iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų procedūrų reglamentavimą, įstatymo projekte siūlytina aiškiai reglamentuoti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis teikiamos pagal tuo metu galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„32 39 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

3. Iki 2019 m. balandžio 17 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis, sudarytas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas pirkimo procedūras, teikiamos pagal iki 2019 m. balandžio 17 d. tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“

Pritarti iš dalies

Pritariama iš dalies tik todėl, kad Ekonomikos komitetas savo pasiūlymu tikslina įstatymo įsigaliojimo datą.

 

24.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

 

 

 

*

Argumentai:

Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą perkančiosioms organizacijoms rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, taip pat papildomai įvertinti, ar tiekėjas arba jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Seimo Audito komitetas iš esmės pritarė iniciatorių siūlomo teisinio reglamentavimo tikslams - atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją įtvirtinti nuostatą, kuri suteiktų teisę perkančiajai organizacijai neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams ar jų subtiekėjams, kurie nėra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusiose Įstatyme nurodytus tarptautinius susitarimus, sudarytų sąlygas perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėją ar jo pasitelktus subtiekėjus iš pirkimų procedūros, jeigu turėtų duomenų, kad jie turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Audito komitetas, siekdamas kad siūlomas teisinis reglamentavimas nebūtų tik deklaratyvus, pasiūlė įstatymo projektą papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos perkančiosioms organizacijoms teikti reikiamą informaciją.

Visgi pritarus iniciatorių siūlomiems pakeitimams ir 14 Audito komiteto pasiūlymui, pagal kurį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos perkančiosioms organizacijoms teiktų reikiamą informaciją, turėtų būti numatytas ir šios nuostatos įgyvendinimo mechanizmas, priešingu atveju, galimos situacijos, kuomet perkančiosios organizacijos be pagrindo kreiptųsi į minėtas institucijas, joms sukeliant neproporcingą administracinę naštą.

 

Pasiūlymas:

Pritarus įstatymo projekto 3 ir 21 straipsniams, Audito komiteto 14 pasiūlymui, siūlytina papildyti įstatymo projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis siūlomo teisinio reglamentavimo įgyvendinimo tvarką.

Pritarti iš dalies

Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.

25.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

 

 

 

 

 

iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2970(ES) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus.

 

Pritarti iš dalies

Žr. Ekonomikos komiteto siūlomą sprendimą.

7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2019-04-10

 

3

(15)

2

 

 Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnyje, kaip ir Direktyvoje 2014/24/EB, nustatyta, kad jeigu perkančioji organizacija, įsigydama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas (BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5), gautą naudą naudoja tik jos veiklos poreikiams tenkinti ir už visą teikiamą paslaugą sumoka pati, tokių paslaugų pirkimą ji atlieka vadovaudamasi įstatymo nuostatomis. Kitu atveju, minėtos paslaugos įsigyjamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas dvi tvarkas.

Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvos nuostatų įgyvendinimą bei atsižvelgiant į Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, turėtų būti nustatyta vienoda tvarka visiems pirkimams pagal minėtą išimtį.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

1.      Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų, kurie netenkina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. ar jos įgaliotos institucijos patvirtina šių pirkimų tvarkos aprašus:

1) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, pirkimų, kuriems šio įstatymo reikalavimai netaikomi pagal šio straipsnio 1 dalį ir kuriais siekiama tenkinti mokslo ir studijų institucijų poreikius;

2) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, pirkimų, kuriems šio įstatymo reikalavimai netaikomi pagal šio straipsnio 1 dalį ir kuriais siekiama sukurti inovatyvųjį produktą, paslaugą.“

       2. Atitinkamai pakeisti likusių įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

 

Pritarti

 

2.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2019-04-10

 

17

(37)

2

 

Argumentai:

Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, savo veikloje visuomet vertina galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Prievolė visais įstatymo projekte nurodytais atvejais nustatyti reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, sukeltų neproporcingą administracinę naštą. Todėl siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija, įvertinusi turimą informaciją, turėtų teisę reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui.

Padsiūlymas:

„17 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Visų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims (visai visuomenei, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams), techninės specifikacijos, išskyrus pagrįstus atvejus, turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams. Jeigu Europos Sąjungos ar nacionaliniu teisės aktu yra nustatyti privalomi neįgaliųjų kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai, perkančioji organizacija privalo jais vadovautis rengdama technines specifikacijas. Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, turi teisę reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.“

 

Pritarti

 

3.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2019-04-10

 

22

(47)

 

 

Argumentai:

Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, savo veikloje visuomet vertina galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Prievolė visais įstatymo projekte nurodytais atvejais vertinti, ar tiekėjas ar jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti pavojų nacionaliniam saugumui, sukeltų neproporcingą administracinę naštą. Todėl siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija, įvertinusi turimą informaciją, turėtų teisę papildomai vertinti, ar tiekėjas ar jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti pavojų nacionaliniam saugumui.

 

Pasiūlymas:

„22 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „6. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu taip pat gali laikyti, kad tiekėjas turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, jeigu turi informacijos, kad tiekėjas ir jo pasitelkiami subtiekėjai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.“

 

Pritarti

 

4.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2019-04-10

23

(55)

8

 

Argumentai:

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajai Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijai, atnaujintas varžymasis pagal preliminariąsias sutartis yra laikytinas atskira viešojo pirkimo procedūra (Viešųjų pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. 4 p.). Dėl šios priežasties šiai procedūrai taikytina ir Viešųjų pirkimų įstatymo 55 str. 8 d., numatanti taisyklę, kaip reikia vertinti tiekėjų pasiūlymus, jei jų ekonominis naudingumas yra vienodas – reikia žiūrėti, kurio iš šių tiekėjų pasiūlymas pateiktas anksčiau. Esant tokiam reguliavimui nėra galimybės išnaudoti elektroninių priemonių teikiamą naudą ir paprasčiau organizuoti atnaujinto varžymosi procedūrą, t. y. sukurti automatinio pasiūlymo pateikimo funkcionalumą tais atvejais, kai vykdant atnaujintą varžymąsi pagal preliminariąsias sutartis tiekėjas nenori pakeisti pirminio pasiūlymo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūloma Viešųjų pirkimų įstatyme numatyti nuostatą, kad atliekant pirkimo procedūras centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu tiekėjo pasiūlymas gali būti pateikiamas automatiškai pagal preliminariosios sutarties sąlygas – tokiu atveju vienodo ekonominio naudingumo tiekėjų pasiūlymai būtų į pasiūlymų eilę įrašomi tokia tvarka, kokia numatyta centrinės perkančiosios organizacijos bei tiekėjų sudarytoje preliminariojoje sutartyje. Priėmus tokią nuostatą bus išlaikytas centrinės perkančiosios organizacijos vykdomų atnaujintų varžymųsi pagal preliminariąsias sutartis patrauklumas – atnaujintų pasiūlymų teikimas tiekėjams bus paprastesnis, sukeliantis mažesnę administracinę ir finansinę naštą tiekėjams .

 

Pasiūlymas:

55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai, arba pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.“

 

Pritarti

 

5.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2019-04-10

32

(92)

12

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytą sudaromų sutarčių patikrinimo tvarką derinamos šio įstatymo nuostatos.

Pasiūlymas:

„92 straipsnio pakeitimas

Papildyti 92 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„12. Šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijais. Šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos vertinimas, ar perkančiosios organizacijos, valdančios ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikiančios srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, atliekamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

6.

Seimo Ekonomikos komitetas,

2019-04-10

40

 

 

     Argumentai: atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23, taip pat į tai, kad įstatymo projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2019 m. balandžio 18 d. – yra neįgyvendinama, kadangi Projektas nebus spėtas priimti, reikalinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą.

     Pasiūlymas:

     Pakeisti įstatymo projekto 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3240 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

         1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. balandžio 18 d. Šio įstatymo 9, 11, 13 straipsniai, 15 straipsnio 2, 3 dalys, 21 straipsnis, 23 straipsnio 1, 3 dalys, 31, 35 straipsniai įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d.

         2.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2019 m. balandžio 17 spalio 31  d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki 2019 m. balandžio 17 d. šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis, sudarytas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas pirkimo procedūras, teikiamos pagal iki 2019 m. balandžio 17 d. tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“

 

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už–7; susilaikė–3.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virginijus Sinkevičius.

10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra.

            PRIDEDAMA. Suredaguotas komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                 Rimantas Sinkevičius

 

                                                                                                                                                                                                                                               

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                   

                                                                                                                                                                           

Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė