LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 7, 8, 11, 12 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3589

 

2024-09-11 Nr. 107-P-34

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Evelina Bulotaitė, Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė; Aplinkos ministerijos atstovai: Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresn. patarėja  Erika Giedraitienė, Erdvinių duomenų politikos grupės vyresn. patarėja  Jurgita Milieškaitė, Taršos prevencijos politikos grupės vyresn. patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė; Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Saulius Mickus, direktoriaus pavaduotojas Dovydas Petraška;

VĮ Registrų centro atstovai: Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis, Teisių registravimo centro vadovas Arnoldas Dzemyda; Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pirmininkas Tomas Juozapavičius; UAB ,,Geometra“ vadovas Egidijus Stašelis; Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2024-04-04)

1

(7)

 

(5)

 

N

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnį 5 dalimi nustatant, kad „viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti nustatytus kadastro duomenis, jei toks sprendimas reikalingas, priimamas tik tuo atveju, kai viešojo administravimo subjektui pateikiama Kadastro tvarkytojo suderinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla laikoma suderinta, kai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priimamas Kadastro tvarkytojo sprendimas suderinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.

Pirma, vertinamojoje projekto nuostatoje siūloma reglamentuoti viešojo administravimo subjekto sprendimo ne tik suformuoti nekilnojamąjį daiktą, bet ir pakeisti nustatytus kadastro duomenis, priėmimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimas yra „Nekilnojamųjų daiktų formavimas“. Taigi šio straipsnio paskirtis yra nekilnojamųjų daiktų formavimas, bet ne kadastro duomenų keitimas. Pažymėtina, kad ir pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas viešojo administravimo subjektai priima sprendimus suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Kitokių sprendimų priėmimas šiame straipsnyje nėra reglamentuojamas. Taigi projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nedera su straipsnio pavadinimu bei šio straipsnio 4 dalimi. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, papildant keičiamo įstatymo pavadinimą ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį arba vertinamojoje projekto nuostatoje atsisakant nuostatų dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų pakeisti nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis reglamentavimo.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimas yra reglamentuojamas keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar viešojo administravimo subjektų sprendimų priėmimas keičiant nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis neturėtų būti reglamentuojamas pastarajame straipsnyje, atitinkamai papildant jo nuostatas.

Pritarti.

 

1.2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2024-04-04)

10

 

 

 

 

 

2.    Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 2 – 5 straipsniais keičiamo įstatymo 8, 11, 12 ir 17 straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą atitinkamų santykių, kurie pagal galiojančio keičiamo įstatymo nuostatas reglamentuoti Vyriausybės tvirtinamuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, reglamentavimas būtų deleguojamas Vyriausybės įgaliotai institucijai. Taigi, iki įstatymo įsigaliojimo, turėtų būti paskirta Vyriausybės įgaliota institucija, kuri turėtų priimti atitinkamus įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Be to, atitinkamai turėtų būti keičiami ir Vyriausybės patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Pažymėtina, kad projektu teikiamos nuostatos įsigaliotų kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Siekiant tinkamo nuostatų įgyvendinimo ir teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo vėlesnio įsigaliojimo ir įgyvendinimo – nustatant tokią įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų pakankamas terminas pasirengti įstatymo įgyvendinimui (priimti atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus). Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo įgyvendinimas, pasiūlant Vyriausybei ir Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Ši struktūrinė dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.

Pritarti.

 

1.3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2024-04-04)

2

 

 

3.    Kyla abejonių, ar tam, kad būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, pakanka vien tik dviejų įstatymų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro, kurį siūloma pakeisti teikiamu projektu, bei Žemės įstatymo, kurį siūloma pakeisti kartu teikiamu Žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3589, pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamų santykių reglamentavimas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose yra numatytas ir Nekilnojamojo turto registro įstatyme bei kituose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, manytina, atitinkamai turėtų būti peržiūrėtas ir kituose įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas.

Pritarti.

Įvertinus poreikį dėl kitų įstatymų pakeitimo, Seime buvo registruotas Statybos įstatymo Nr. I-1240 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3895. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3895(2).

1.4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2024-04-04)

 

 

 

4.    Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu keičiamame įstatyme siūloma įtvirtinti, jog žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tvarką ir reikalavimus nustatytų ne Vyriausybė jos tvirtinamuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, bet Vyriausybės įgaliota institucija (aplinkos ministras), bei į keičiamame įstatyme ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Pritarti.

Vyriausybės išvada gauta

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720).

1.5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2024-04-04)

 

 

 

5.    Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme reikėtų atsisakyti žodžių „ir ją išdėstyti taip“.

Pritarti.

 

1.6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2024-04-04)

10

 

 

6.    Kadangi projekto 4 straipsnis turi tik dvi struktūrines dalis, tai projekto 6 straipsnyje reikėtų nustatyti, kad ne „šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys“, o šio straipsnio 4 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

Atsižvelgti.

Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-3589(2) 10 straipsnį.

2.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

(2024-04-08)

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3589 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga

(2024-05-03)

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 7, 8, 11, 12 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, profesinės bendruomenės, įgyvendindamos savo įstatuose vieną iš tikslų – atstovauti profesinius ir darbo interesus ir vienijančios beveik visos Lietuvos matininkus, išanalizavusi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3589 (toliau - Projektas) teikiame esminį nepritarimą šio projekto 7straipsnio 5 dalies papildymui, 12 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimams. Šių straipsnių papildymas ir pakeitimas įgalins Kadastro tvarkytoją, t. y. VĮ Registrų centrą vykdyti patikrą žemės sklypų, kuriems reikalingas viešojo administravimo subjekto sprendimas.

Pažymėtina, kad istoriškai dėl anuomet priimtų politinių sprendimų didelė dalis žemės sklypų suformuota tokiu būdu, kad jų ribų koordinatės nustatytos ne vieningoje valstybinėje koordinačių sistemoje (| grafiškai, vietinėse ir sąlyginėse sistemose). Tai reiškia, kad norint atstatyti sklypų ribas reikia atlikti griežtai nustatytus techninius ir procedūrinius veiksmus, kurių rezultato vertinimas tvirtinamas viešojo administravimo sprendimu. Tokiu būdu sąlyginai išbaigiamas žemės sklypo formavimo procesas.

Toks funkcijų perdavimas, kurį šiuo metu atlieka Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, gali privesti prie visiško chaoso žemės sklypų kadastro duomenų tikrinime, nes:

1. Įstatymo projekte, Kadastro tvarkytojui (VĮ Registrų centrui) numatoma funkcija – atlikti tik kadastro bylų patikrą. Tačiau bylos patikra apima ir daugiau funkcijų, tokių kaip:

1.1. žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumo patikra vietovėje;

1.2. sprendimų dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis kai būtina tikslinti besiribojančiųjų žemės sklypų planus;

1.3. išvadų dėl žemės sklypų patikslinimo vietovėje ar žemės sklypų ribų ir ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose būtinumo;

1.4. ūkio subjektų – matininkų planinių ir neplaninių patikrinimų ir žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimų;

1.5. kaip valstybinės žemės patikėtinis, atstovaujantis valstybinės žemės sklypų ribų su valstybine žeme ar žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų ribų ženklinime. Jeigu žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimas bus atliekamas VĮ Registrų centre, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos turės priimti sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo. Vadinasi, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu atsakomybės už priimtus sprendimus principu ir siekdama priimti teisėtą administracinį sprendimą, turės papildomai (pakartotinai) įsivertinti ir VĮ Registrų centro patikrintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir su tikrinimu susijusius VĮ Registrų centro priimtus sprendimus, nes būtent teismuose bus ginčijamas paskutinis priimtas administracinis aktas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo. Tokie papildomi veiksmai didins Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos administracinę naštą. Kadastro bylų tikrinimo funkcija bus atskirta nuo aukščiau minėtų funkcijų, kurias vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, prie kurių ji, kaip viešojo administravimo subjektas priima sprendimus pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, suformuoti, pertvarkyti suprojektuotus žemės sklypus ir kt. Todėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimas turi pereiti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos funkcijas.

2. VĮ Registrų centras iki šiol, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 651 punkte nustatyta tvarka tikrindamas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, netikrino žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams. Pažymėtina, kad žemės sklypo ribų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, atitikties teritorijų planavimo dokumentui ar žemės valdos projektui tikrinimas yra kompetencijos ir specifinių žinių reikalaujantis procesas, kurio tinkamam įgyvendinimui specialistų VĮ Registrų centras neturi. Tokių specialistų turi tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

3. Tuo atveju, kai yra gautos gretimo žemės sklypo savininko pastabos, dėl atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, tikslinga atlikti žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, tam, kad įvertinti gretimo žemės sklypo savininko pateiktų pastabų pagrįstumą. VĮ Registrų centras tokių tikrinimų neatlieka ir nevertina matininko priimtų sprendimų atsižvelgti / neatsižvelgti į gretimo žemės sklypo savininko pateiktas pastabas, pagrįstumo. Šių veiksmų neatlikimas sąlygoja ginčus tarp žemės sklypų savininkų. Norint įsivertinti gretimo žemės sklypo savininko pateiktas pastabas, specialistui tikrinančiam žemės sklypo kadastro duomenų bylą, reikia ne tik atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, bet ir kompleksiškai įvertinti daugybę dokumentų. Tam yra reikalingos specifinės žinios ir kompetencija nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje.

4. Žemės sklypų kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje lieka Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kompetencijoje, todėl Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo procesą deleguojant 2 institucijoms, galimai atsirastų interpretacijos bei pertekliniai reikalavimai.

5. Kadastro duomenų tikslinimas nebeliktų vienos institucijos sprendimas, sudėtinga apskundimo tvarka, t. y.: VĮ Registrų centro užpildyti tikrinimo aktai būtų skundžiami VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, o sprendimai dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovui, VĮ Registrų centro sprendimai dėl nustatytų kadastro duomenų įregistravimo ar atsisakymo registruoti – VĮ Registrų centro komisijoms.

6. VĮ Registrų centro specialistai, tikrindami kadastro duomenų bylas, neturėtų administracinės atsakomybės dėl galimai atsirasiančių klaidų tikrinimo metu.

7. Šiuo metu pats kadastro tvarkytojas, t. y. VĮ Registrų centras vykdo ūkio subjekto funkcijas, t. y. nekilnojamųjų daiktų kadastro domenų nustatymo darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad perdavus visų žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą valstybės įmonei Registrų centrui:

7.1. ši įmonė taptų tokia, kurios matininkai atlieka žemės sklypų kadastrinius matavimus;

7.2. ta pati įmonė tikrintų pačių VĮ Registrų centro matininkų parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas;

7.3. ta pati įmonė registruoja savo pačių matininkų nustatytus žemės sklypų kadastro duomenis ar šių duomenų pakeitimus;

7.4. ta pati įmonė nagrinėja skundus dėl savo pačios (VĮ Registrų centro) priimtų sprendimų.

Atkreipiame dėmesį, kad 2004-12-30 Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba grupės kadastrinius matavimus atliekančių įmonių iniciatyva vykdė bei nutraukė tyrimą Dėl valstybės įmonės „Registrų centras“ veiksmų atitikties konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams. Nutarimo numeris Nr. 1S-184. Prašyme pareiškėjai nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ išimtine teise tvarko nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto registrą. VĮ „Registrų centras“ veikia nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų paslaugų, turto vertinimo paslaugų rinkose, kurios yra liberalizuotos. Pareiškėjų nuomone, tokia VĮ „Registrų centras“ padėtis suteikia jai galimybę sudaryti išskirtines sąlygas savo padaliniui, teikiančiam pastatų ir statinių kadastrinių matavimų paslaugas. Pabrėžiame, kad tuo metu VĮ „Registrų centras“ nevykdė žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų patikrų Vyriausybės įgaliojimo pagrindais kadastro duomenims pakeisti bei VĮ „Registrų centras“ paslaugos žemės sklypų kadastrinių matavimų teikimo prasme nebuvo vertintos konkurenciniu aspektu.

Esame įsitikinę, kad minėtas funkcijas ir žemės sklypų kadastro bylų tikrinimą turi vykdyti patys matininkai ar institucija, kuri kartu neatlieka nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo paslaugų. Priešingu atveju tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme. Siūlome Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą papildyti išplečiant matininko funkcijas nurodant, kad į šio specialisto kompetenciją patenka sklypo ribų atitikties teritorijų planavimo dokumentui ar žemės valdos projektui vertinimas. Atkreipiame dėmesį, kad 2013 m ir 2019 m šalyje vyko matininkų inicijuotos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos organizuotos diskusijos šiuo klausimu. Srities priežiūrą perdavus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, klausimas nėra svarstomas parengtuose teisės aktų projektuose.

Nepritarti.

Komitete iš esmės pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui ir projektas atitinkamai patobulintas.

Be to, Aplinkos ministerija raštu informavo Komitetą, kad 2024-05-13 buvo surengtas susitikimas su Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos atstovais. Susitikimo metu aptarti paminėtų sąjungų atstovų klausimai, susiję su Nekilnojamojo turto kadastro  įstatymo projekto pakeitimais. Taip pat aptarti atvejai, kurie turėtų būti reglamentuoti ne įstatymuose, bet poįstatyminiuose teises aktuose.

2.

Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų profesinė sąjunga

(2024-09-10)

 

 

 

Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų profesinės sąjunga (įm kod. 305052477), toliau – Profsąjunga, siekdama darnaus, tvaraus ir konstruktyvaus socialinio dialogo, gindama teisėtus darbo kolektyvo profesinius interesus teikia savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų.

Šiuo metu pagal Kadastro nuostatų reikalavimus parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, jei reikalingas sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, pateikiamos tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (NŽT), o kai minėto sprendimo nereikia – valstybės įmonei Registrų centrui (RC). Įstatymų pakeitimais siūloma visas patikras patikėti vienai įstaigai RC, kad būtų vienose rankose.

Statistika rodo, kad daugiausia patikrinimų atlieka NŽT. Pernai NŽT atliko dvigubai daugiau patikrinimų už RC, o ankstesniais metais ir trigubai ir keturgubai daugiau.

 

Atlikta kadastro duomenų bylų patikrų ir išankstinių kadastro duomenų bylų/planų patikrų

Aiškinamajame rašte Įstatymo pakeitimo būtinybė grindžiama tik RC pateiktais statistiniais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT, tikrindama žemės sklypų kadastro duomenų bylas, atmeta jų žymiai mažiau, nei VĮ RC, tikrindama jiems tiesiogiai pateiktas tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas (2023 m. NŽT atmetė apie 28 proc. bylų, o VĮ RC atmetė 33 proc. bylų).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad RC neturi pakankamai specialistų, gebančių tikrinti žemės sklypų ribų atitiktį teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Specialistai iš NŽT negalės pereiti darbuotis į RC, nes NŽT jie yra valstybės tarnautojai, o RC yra įmonė, kurioje valstybės tarnautojai nedirba.

Taip pat RC yra institucija, kuri atlieka žemės sklypų kadastrinius matavimus, juos tikrina ir tuo pačiu registruoja kadastro duomenis NTR ir NTK. Visi kiti matininkai negali konkuruoti rinkoje vienodomis sąlygomis su RC dirbančiais matininkais.

Taip pat nėra pristatyta jokio naujo proceso, kaip vyks duomenų apsikeitimas tarp matininkų, NŽT ir RC. Siūlytume šiuos klausimus išdiskutuoti su visomis suinteresuotomis pusėmis, nepriiminėti pataisų skubotai.

Akcentuojama, kad visą procesą norima atiduoti į vienas rankas, tačiau tam tikrais atvejais sprendimą dėl kadastro duomenų nustatymo / pakeitimo turės priimti NŽT, taigi procesas vis tiek bus dviejų institucijų rankose, o jeigu būtų priimtas atvirkštinis sprendimas – visas bylas atiduoti tikrinti NŽT, tuomet iš ties visas procesas būtų vienoje institucijoje.

Pagal siūlomus teisinio reglamentavimo pakeitimus, RC perdavus visų kadastrinių bylų patikrinimus, bylų tvirtinimas lieka NŽT kompetencijoje. Tikrinimus atliks viena įmonė, o jų patikrintas bylas turės tvirtinti NŽT aklai pasitikėdama patikrinimų kokybe. Kyla klausimas kas neš atsakomybę už tokių NŽT nepatikrintų bylų tvirtinimą?

Reikia įvertinti dar ir tai, kad RC nedisponuoja visais dokumentais, kurių pagrindu atliekami kadastriniai matavimai, tikėtina, kad nuolatos bus prašoma iš NŽT pateikti dokumentų kopijas ir pan. Tokiu būdu bus apsunkintas procesas, taps sudėtingesnis ir painesnis.

Svarstytinas klausimas ar šią administracine paslaugą tikslinga apmokestinti privatiems asmenims, bet apie tai sąžininga būtų viešai paskelbti.

Nepritarti.

Komitete iš esmės pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui ir projektas atitinkamai patobulintas.

Be to, Komiteto posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius informavo Komitetą, kad įstatymo projekte siūlomi pakeitimai ne kartą aptarti su NŽT darbuotojais ir siūlomi pakeitimai su jais išdiskutuoti.

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Aplinkos ministerija

(2024-05-27)

 

 

 

 

 

DĖL Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija gavo Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos bendrai parengtą 2024-05-03 raštą Nr. JR-1 (toliau – Raštas) Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui, kuriuo informavo apie tai, kad nepritaria Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3589 (toliau – NTK įstatymo projektas) siūlomai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatai ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimams, susijusiems su žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikros perdavimu vienai institucijai – Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui (valstybės įmonei Registrų centrui).

Siekdami detaliau aptarti Rašte nurodytas nepritarimo, kad žemės sklypų kadastro duomenų bylų, parengtų atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, patikrinimas būtų atliekamas tik valstybės įmonėje Registrų centre, priežastis Aplinkos ministerijoje š. m. gegužės 13 d. organizuotas susitikimas su Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos atstovais.

Susitikimo metu buvo aptarti Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos atstovų klausimai, susiję su NTK įstatymo projekto pakeitimais. Taip pat aptarti atvejai, kurie turėtų būti reglamentuoti ne įstatymuose, bet poįstatyminiuose teises aktuose, t. y.:

-          informacija apie žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo metu priimtus sprendimus dėl žemės sklypo ribų neatitikimo žemės sklypo suformavimo dokumentams (teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams) turi būti viešinama;

-          aplinkos ministro patvirtintoje tvarkoje turi būti aiškiai reglamentuoti žemės sklypo neatitikimo žemės sklypo suformavimo dokumentams (teritorijų planavimo dokumentams  ar žemės valdos projektams) kriterijai (žemės sklypo konfigūracijos, ploto, gretimybių neatitikimas);

-          prie valstybės įmonės Registrų centro sprendimo turi būti pridedama ir grafinė dokumento medžiaga, kurioje aiškiai matytųsi konkretūs tikrinamo žemės sklypo ribų neatitikimai.

Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija pasiruošusi su Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos atstovais aptarti bei padėti spręsti ir kitus matininkams kylančius klausimus.

 

Atsižvelgti.

 

2.

Aplinkos ministerija

(2024-06-05)

8

(12)

 

 

Teikiame pasiūlymą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3589 (toliau - NTK įstatymo projektas).

 

Pasiūlymas:

Siūlome patikslinti (papildyti) NTK įstatymo projektu keičiamą NTKĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalis, jas išdėstant taip:

„8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

               „2. Kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir Kadastro tvarkytojo suderinta (kai suderinti privaloma) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo pateikti nereikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.“

2.      Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kai prašoma Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų arba dėl matininko neteisingai nustatytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal Kadastro tvarkytojo suderintą (kai suderinti privaloma) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Kadastro tvarkytojas informaciją apie matininko galimai padarytus veiklos pažeidimus Vyriausybės nustatyta tvarka teikia matininkų veikos priežiūrą atliekančiai Nacionalinei žemės tarnybai.“

 

Pasiūlymo argumentai:

Atvejai, kuomet kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi būti pateikta su Nekilnojamojo turto  kadastro tvarkytoju (VĮ Registrų centru) suderinta statinių kadastro duomenų byla, nurodyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 d. 1 ir 2 punktuose. Pažymėtina, kad kitais (Statybos įstatyme nenurodytais) atvejais kartu su prašymu užtenka pateikti matininko parengtą statinio kadastro duomenų bylą, kurią Nekilnojamojo turto  kadastro tvarkytojas neturi suderinti, o tik patikrinti ir, jei byla parengta teisingai, byloje nurodytus duomenis perrašyti į NT kadastrą ir NT registrą. Vadinasi, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti ne visais atvejais turi būti pateikta su Nekilnojamojo turto  kadastro tvarkytoju suderinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Siūlytume papildyti NTK įstatymo projektu keičiamas NTKĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalis ir po žodžių „Kadastro tvarkytojo suderinta“ įrašyti žodžius (pastabą)  „(kai suderinti privaloma)“. Nepapildžius NTK įstatymo projektu keičiamas NTKĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalis nurodytu siūlymu, atsiras pareiga Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui visais atvejais derinti statinių kadastro duomenų bylas nors tokio poreikio ir nėra (pvz. nesudėtingų statinių (pvz. tvorų, pavėsinių, stoginių ir kt.), kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kadastro duomenų bylas), o tai nulems ir administracinės naštos padidėjimą ir ilgesnį tokio statinio kadastro duomenų įrašymo/pakeitimo terminą.

Pritarti.

 

3.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

(2024-07-02)

 

 

 

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 7, 8, 11, 12 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3589

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[1] Nr. XIVP-3589 antikorupcinį vertinimą.

Dėl minėto teisės akto projekto kritinių antikorupcinių, kitų antikorupcinių ar kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Atsižvelgti.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720)

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1371 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3589 (toliau – Projektas Nr. 1), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui šį projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. Atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 4 dalį valstybės politiką Nekilnojamojo turto kadastro srityje formuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, siūlytina visame Projekte Nr. 1 vietoj Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodyti aplinkos ministrą.

Pritarti.

 

 

 

1.2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720)

3

(7)

 

(5)

 

 

1.2. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio pavadinimas yra „Nekilnojamųjų daiktų formavimas“, šio straipsnio paskirtis yra nekilnojamųjų daiktų formavimas, o ne kadastro duomenų keitimas, šiame straipsnyje reglamentuojamas tik viešojo administravimo subjektų sprendimų suformuoti nekilnojamąjį daiktą priėmimas. Įvertinus tai ir kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nekilnojamasis daiktas – statinys – gali būti suformuojamas be viešojo administravimo subjekto sprendimo (o aplinkos ministro nustatyta tvarka surašyta ir patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą), siūlytina tobulinti Projekto Nr. 1 1 straipsniu pildomo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą – atsisakyti nuostatų dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų pakeisti nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis reglamentavimo ir papildyti atveju, kai statinio statyba užbaigiama surašytu Statybos įstatyme nurodytu dokumentu, kuris taip pat patvirtinamas tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 5 dalį išdėstant taip:

„5. Viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą priimamas arba Statybos įstatyme nurodytas dokumentas, surašytas, kai užbaigiama statinio statyba, tvirtinamas tik tuo atveju, kai viešojo administravimo subjektui pateikiama Kadastro tvarkytojo suderinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla laikoma suderinta, kai aplinkos ministro nustatyta tvarka priimamas Kadastro tvarkytojo sprendimas suderinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.“

 

Pritarti.

 

1.3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720)

5

(9)

 

(22)

 

 

1.3. Įvertinus tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimas reglamentuojamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje, taip pat tai, kad pagal Statybos įstatymą nekilnojamojo daikto – statinio – Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys gali būti keičiami be viešojo administravimo subjekto sprendimo (o aplinkos ministro nustatyta tvarka surašyta ir patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą), siūlytina Projekto Nr. 1 1 straipsnyje nurodytą viešojo administravimo subjekto sprendimo pakeisti nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis priėmimą ir atvejį, kai statinio statyba (kurios metu pakeičiami Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinio duomenys) užbaigiama surašytu Statybos įstatyme nurodytu dokumentu, kuris taip pat patvirtinamas tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, įtvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje papildant jį 22 dalimi ir ją išdėstant taip:

„22. Viešojo administravimo subjekto sprendimas pakeisti nustatytus kadastro duomenis, jei tokio sprendimo reikia, priimamas arba Statybos įstatyme nurodytas dokumentas, surašytas, kai užbaigiama statinio statyba, kurios metu pakeisti statinio nustatyti kadastro duomenys, tvirtinamas tik tuo atveju, kai viešojo administravimo subjektui pateikiama Kadastro tvarkytojo suderinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla laikoma suderinta, kai aplinkos ministro nustatyta tvarka priimamas Kadastro tvarkytojo sprendimas suderinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.“

 

Pritarti.

 

1.4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720)

1

(2)

 

(13)

 

 

1.4. Įvertinus tai, kad, atsižvelgus į šio nutarimo 1.1. papunktyje nurodytus argumentus, Projekto Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato aplinkos ministras“, siūlytina Projektu Nr. 1 papildomai patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, kurioje nustatyta žemės sklypo plano sąvoką, nuostatą – vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ įrašyti žodžius „aplinkos ministro“, šią dalį išdėstant taip:  

„13. Žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys.“

 

Pritarti.

 

1.5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720)

9

(17)

 

(8)

 

 

1.5. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1.1 papunktyje pateiktą pasiūlymą, siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principą, siūlytina papildyti Projektą Nr. 1 Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 8 dalies pakeitimu, numatant, kad servitutų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimos ne Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo, bet aplinkos ministro nustatyta tvarka, t. y. šią dalį išdėstant taip:

„8. Servitutų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimos aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

 

Pritarti.

 

1.6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720)

6

(10)

 

(6)

 

 

1.6. Siekiant įgyvendinti Projekto Nr. 1 tikslą atsisakyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo techninių reikalavimų reglamentavimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), atsižvelgiant į šio nutarimo 1.1 papunktyje pateiktą pasiūlymą, siūlytina Projektu Nr. 1 papildomai patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 10 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį – vietoj žodžių „Kadastro nuostatų“ įrašyti žodžius „aplinkos ministro“, šią dalį išdėstant taip:

„6. Sodininkų bendrijos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo aplinkos ministro nustatyta supaprastinta tvarka parengtus ir su Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniu suderintus sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų duomenis pateikia Kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas sodininkų bendrijos pirmininko arba jo įgalioto asmens prašymu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir Nekilnojamojo turto kadastre padaro įrašus apie žemės sklypų buvimą toje sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjų sodo teritorijoje.“

 

Pritarti.

 

1.7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720)

2

(4)

 

(1)

 

 

1.7. Įvertinus tai, kad 2023 m. gruodžio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2436, kuriuo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas išdėstytas nauja redakcija, nebenustato, kad registro informacinės sistemos nuostatus turėtų tvirtinti Vyriausybė, siūlytina Projektu Nr. 1 papildomai patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, kuriais paskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojas ir Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos tvarkytojas, tvirtina ne Vyriausybė, bet Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos valdytojas, šią dalį (jos įsigaliojimą nustatant 2025 m. sausio 1 d.) išdėstant taip:

„1. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojas ir Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos tvarkytojas (toliau – Kadastro tvarkytojas) paskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos valdytojo priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai).“

 

Pritarti.

 

Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos valdytojas yra Aplinkos ministerija, o konkretų teisės aktą priima aplinkos ministras, siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

,,1. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojas ir Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos tvarkytojas (toliau – Kadastro tvarkytojas) paskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos valdytojo priimtu teisės aktu aplinkos ministro įsakymu, kuriuo tvirtinami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai).“

1.8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720)

2

(4)

 

(5)

 

 

1.8. Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir šio straipsnio 16 dalį, yra informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas. Įvertinus tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenų valdytojas ir Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos valdytoja yra Aplinkos ministerija, siūlytina Projektu Nr. 1 papildomai patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, šią dalį (jos įsigaliojimą nustatant 2025 m. sausio 1 d.) išdėstant taip:

„5. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų valdytoja ir Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos valdytoja yra Aplinkos ministerija.“

 

Pritarti.

 

1.9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720)

10

 

 

 

1.9. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Projektu Nr. 1 siūlomo teisinio reguliavimo turės būti priimti įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai, be to, įgyvendinant projekto nuostatas turės būti keičiami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, siūlytina pakeisti Projekto Nr. 1 6 straipsnį dėl įstatymo įsigaliojimo papildant jį nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, jį išdėstant taip:

„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

iš dalies.

Atsižvelgiant į Komiteto posėdžio metu institucijų išsakytą prašymą dėl ilgesnio laikotarpio  poreikio tinkamai pasirengti įgyvendinti svarstomų įstatymų pakeitimus, projekto 10 straipsnį siūloma išdėstyti taip:

,,10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,  įsigalioja 2025 m. sausio liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2024 2025 m. gruodžio 31 d. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

1.10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2024-05-29 nutarimo Nr. 407, TAR, 2024-05-30, Nr. 9720)

 

 

 

*

1.10. Įvertinus ir kituose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą, kiek tai susiję su nuorodomis į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, nustatyta, kad tik Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose yra nuorodos į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos derinimo, o pagal Projekto Nr. 1 nuostatas bei šio nutarimo 1.1–1.3 papunkčiuose teikiamus pasiūlymus tokią tvarką turėtų nustatyti aplinkos ministras.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, siūlytina kartu su Projektu Nr. 1 pakeisti Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus – vietoj žodžių „Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose“ įrašyti žodžius „aplinkos ministro“, šiuos punktus išdėstant taip:

„1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas). Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio kadastro duomenų bylą, taip pat atnaujintą žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, suderintą aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio kadastro duomenų bylą, taip pat atnaujintą žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, suderintą aplinkos ministro nustatyta tvarka;“.<...>.

Pritarti.

Seime registruotas Statybos įstatymo Nr. I-1240 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3895.

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3895(2).

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už –4, prieš –1, susilaikė – 3 (primininko balsas lėmė sprendimą).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                           Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja E. Bulotaitė

 


[1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ffe1c252ece711eeb736c68ed0f15a33?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=5a1dd0ae-02ed-45f4-b03d-5c9a3fbc4646.