Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 317
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis, pasidžiaugti, kad veikia mūsų elektroninės kortelės.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Taigi sveikinu gausiai susirinkus į vakarinį posėdį.
14.00 val.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Dabar pradedame, kaip ir numatyta pagal mūsų darbotvarkę, švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto atsakymus į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Aš kviečiu gerbiamą ministrą į tribūną. Jums 15 minučių, o paskui dar 15 minučių užsirašiusiems klausti. Prašom.
G. JAKŠTAS. Dėkoju, vicepirmininke. Gerbiami Seimo nariai ir narės, prieš atsakydamas į Seimo narės L. Nagienės 2023 m. spalio 26 d. rašte „Dėl regioninių konsultacinių specialiojo ugdymo centrų atrankos“ pateiktus klausimus, pirmiausia noriu pasakyti, kad Seimui 2020 metais priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus atsirado būtinybė sparčiais tempais stiprinti mokyklas įtraukiojo ugdymo srityje. Tam buvo sukurtos ir dabar jau vykdomos įvairios priemonės: švietimo pagalbos finansavimo didinimas valstybės biudžeto lėšomis, nepaisant to, kad tai yra savarankiška savivaldybių funkcija; specialiosios pedagogikos perkvalifikavimo studijų organizavimas esamiems pedagogams; pasirengusiųjų studijuoti priėmimo į specialiąją pedagogiką neribojimas ir stipendijų šių studijų programų studentams skyrimas; mokinių įvairovei atvirų klasių steigimas; Lietuvos įtraukties švietime centro įsteigimas; konsultacijų mokykloms ir mokytojams iš nacionalinių centrų didinimas; kvalifikacijos kėlimo programų ir mokymų vykdymas.
Regioninių specialiojo ugdymo centrų steigimas yra viena iš priemonių, skirtų įtraukiajam ugdymui pastiprinti. Šie centrai yra savivaldybių specialiosios mokyklos, kurios turi papildomą funkciją – konsultuoti priskirtų savivaldybių mokyklas. Šių metų kovo 2 dieną švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, atsižvelgiant į atrankos komisijos siūlymą, buvo pasiūlytos aštuonios specialiosios mokyklos, kurias siūloma pertvarkyti į regioninius specialiojo ugdymo centrus. Visoms specialiosioms mokykloms buvo pasiūlyti regionai taip, kad būtų padengta Lietuva. Apie šių centrų atrankos procedūras ir klausia gerbiama Seimo narė. Tad atsakau į klausimus.
Siekiant teisinio reguliavimo skaidrumo ir užkirsti kelią galimybei pasinaudoti netobulų teisės aktų spragomis, atliekamas norminių teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas. Siekiant mažinti riziką, kad gali pasitaikyti atvejų, kai teisės aktų projektai nebus pateikti antikorupciniam vertinimui, ministerijoje reguliariai atliekama stebėsena, kurios metu įvertinama, ar konkrečiu analizuotu laikotarpiu visi teisės aktų projektai buvo pateikti antikorupciniam vertinimui. Apie stebėsenos rezultatus yra informuojami ministerijos vadovai ir teisės aktų rengėjai. Jeigu teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas nebuvo atliktas ir teisės aktas priimamas, pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reglamentavimą, jis yra galiojantis. Tačiau nustačius poreikį atlikti jau galiojančio teisės akto antikorupcinį vertinimą, tokį vertinimą, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnį, gali atlikti STT.
Vykdant kasmetinę korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo stebėseną, už korupcijos prevenciją atsakingas padalinys atkreipė Regioninių specialiojo ugdymo centrų kūrimo ir jų veiklos aprašą rengusio padalinio dėmesį, kad reikalingas šio aprašo antikorupcinis vertinimas, kuris nebuvo atliktas. Remiantis stebėsenos rezultatais, vykdant aprašo keitimus, buvo atliekamas keičiamų aprašo nuostatų antikorupcinis vertinimas. Atkreipiu dėmesį, kad šie procesai vyko iki mano paskyrimo ministru. Pradėjęs eiti pareigas, susipažinau su situacija ir, siekdamas mažinti antikorupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę bei teisinio reguliavimo išsamumo, šių metų liepos 14 dieną kreipiausi į STT dėl šio aprašo antikorupcinio vertinimo. Atsižvelgdama į tai, kad pagal aprašą gali būti skelbiamos papildomos atrankos, šių metų liepos 31 dieną STT atliko vertinimą, po kurio buvo pateiktos pastabos ir pasiūlymai.
Atsižvelgdami į STT antikorupcinio vertinimo išvadoje nurodytas pastabas ir pasiūlymus, rugpjūčio 31 dieną atlikome atitinkamus pakeitimus ir apie atliktus pakeitimus teisės aktų nustatyta tvarka informavome STT. STT, įvertinusi aprašo pakeitimus, rugsėjo 25 dieną raštu informavo, kad, atsižvelgiant į tai, kad visos STT antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktos pastabos ir pasiūlymai įgyvendinti, minėtoje antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktų pastabų ir pasiūlymų įgyvendinimo stebėsena buvo baigta.
Taip pat, atsakydamas į Seimo narės klausimą dėl papildomų klausimų uždavimo atrankoje dalyvavusioms specialiosioms mokykloms, noriu pasakyti, kad, vadovaujantis aprašo 15 punktu, atrankos komisija, gavusi nurodytus dokumentus aprašo 14 punkte, esant poreikiui, gali prašyti patikslinti raštu klausimyne pateiktą informaciją ir (arba) susipažinti su specialiosios mokyklos veikla vietoje. Ši nuostata neįpareigoja komisijos privalomai visų mokyklų prašyti tikslinti klausimyne pateiktą informaciją. Papildomos informacijos ne visų mokyklų prašyta bendru komisijos sprendimu.
Informacija apie atrankos komisijos priimtą sprendimą teikti ar neteikti švietimo, mokslo ir sporto ministrui iš specialiosios mokyklos tapti regioniniu specialiojo ugdymo centru visoms atrankoje dalyvavusioms įstaigoms buvo išsiųsta šių metų kovo 3 dieną atskiru raštu. Jame buvo nurodyta, kad atrankos komisija, išnagrinėjusi ir apsvarsčiusi pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą teikti arba neteikti šios mokyklos kandidatūros tapti regioniniu specialiojo ugdymo centru. Pakartotini išsamūs atsakymai, nurodyti pagrindinių argumentų dėl siūlymo pertvarkyti ar nepertvarkyti savivaldybių specialiąsias mokyklas į regioninius specialiojo ugdymo centrus suvestinėse apie konkrečios specialiosios mokyklos atitiktį nustatytiems kriterijams, buvo išsiųsti Kazlų Rūdos ir Kėdainių rajono savivaldybėms, kurios paprašė detalizuoti atrankos sprendimą. Daugiau prašymų raštu dėl atrankos rezultatų detalizavimo ar kokių nors skundų ministerija negavo.
Tad dėkoju visiems Seimo nariams ir narėms, švietimo bendruomenės nariams, kuriems rūpi įtraukusis ugdymas ir jo sėkmė Lietuvos mokyklose. Ypač tiems, kurie savo nuoširdžiu darbu, pozityvia komunikacija ir konstruktyviais siūlymais prisideda prie to, kad kiekvienas Lietuvos vaikas galėtų gauti kokybišką ugdymą. Kviečiu ir toliau bendradarbiauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dabar laikas Seimo narių klausimams. Pirmiausia turi teisę paklausti tie, kurie raštu uždavė klausimus. Taigi gerbiama L. Nagienė pirmoji klausia. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, nebūtų buvę nei STT tyrimo, jeigu nebūtų buvę paklausimų. Tai dabar norėtųsi vis dėlto iš jūsų išgirsti, kokios buvo pastabos STT? Kokius pakeitimus padarėte? Tai man tiesiog labai įdomu būtų.
Kitas momentas, kitas mano klausimas: ar nemanote, kad jūs pagal Viešojo administravimo įstatymą turėjote pagrįsti, pateikdami išvadas apie tai, ar atitinka centras, ar neatitinka ir kuriuos kriterijus, o ne paprastu laiškeliu išsiųsti, kad jūs neįtraukiami?
Ir mano trečias klausimas. Sakykite, aštuoni centrai, kai turime įtraukųjį ugdymą ir žinome, kad šiandien tai yra labai labai opi problema ir labai aktuali problema. Ar nemanote daryti tiesiog plėtros, nes, pavyzdžiui, sakysime, Klaipėdos regione, mes net Klaipėdos mieste neturime centro? Kaip jūs galvojate, ar iš tikrųjų pakanka šių aštuonių centrų? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimus. Kokios tiksliai buvo STT pastabos, yra ir viešai prieinama. Buvo prašyta patikslinti atrankos kriterijus, suteikiant jiems skaitines vertes, patikslinti komisijos sudėtį, nustatant institucijų deleguojamų atstovų skaičių bei darbo tvarką, buvo siūlyta viešinti atrankos rezultatus. Visos pastabos ir siūlymai įgyvendinti, su jais galima susipažinti Teisės aktų registre. Dėl informacijos pateikimo. Informacija buvo pateikta tiems dalyvavusiems, kaip buvo numatyta apraše. Tie, kurie paprašė dar detalesnės informacijos, ją gavo pagal patikslintą aprašą. Numatoma, kad rezultatai bus skelbiami ir viešai.
Dėl to, kiek yra centrų. Šiandien, taip, yra aštuoni centrai, visi yra pasikeitę savo nuostatus, kad atitiktų regioninio specialiojo ugdymo centrų sampratą, tačiau liko keturios savivaldybės, kurios regionų derinimo su atrinktų centrų steigėjais metu nebuvo priskirtos nė vienam centrui, tai yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos ir Šilutės rajono savivaldybės. Šioms savivaldybėms buvo paskelbta pakartotinė atranka. Pagal atnaujintą tvarką galima teikti savo kandidatūras iki lapkričio 30 dienos, atranką planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos ir tokiu atveju pradės veikti devyni centrai. Ar pakanka devynių centrų? Pažiūrėkime į analogiškus centrus, pavyzdžiui, Suomijoje, kur gyventojų skaičius yra apie 5,5 mln., teritorija yra apie penkis kartus didesnė, tačiau ten veikia penki centrai. Neturėtume plėsti centrų skaičiaus dar labiau. Klausimas, matyt, labiau turėtų būti, ar ne per daug tų centrų tokiai šaliai kaip Lietuva esame numatę, nes turime koncentruoti savo resursus jų neišskaidydami per aibę institucijų. Jeigu taip darysime, tai tokiu būdu centrai praras savo esminę paskirtį – būti kompetencijos centrais, kurie geba konsultuoti mokyklas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau pagal Statutą eiliškumas kaip Vyriausybės valandos reglamente, taigi, pagal frakcijas. Gerbiama L. Girskienė toliau klausimą užduos. Prašau. Nematau. Tada toliau iš valstiečių ir žaliųjų – D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, šiandien konferencijoje mes pristatėme vieną įdomų reiškinį. Štai jau tūkstančiai parašų surinkta, kad sustabdytų vadinamąją Gyvenimo įgūdžių programą, bet pasirodo, kad prieš 20 metų Klaipėdos universitetas išleido kiekvienai klasei po vieną programą – „Moksleivių sveikos gyvensenos ugdymas“. Kiekvienai klasei po vieną programą ir iki šiol jinai nevykdoma. Kodėl? Todėl, kad Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Visuomenės sveikatos centro žmonės, kurie tą programą kūrė, vertė, adaptavo Lietuvai, neturi, matyt, savo giminių ministerijoje, taip ir liko Klaipėdoje – 20 metų guli niekam neįdomi. Dabar sukūrėme naują, vežiojame po Lietuvą, po mokyklas, reikalaujame, kad vykdytų. Paklausykite, ką šiandien moksleiviai apie ją pasakė 9 valandą Seimo konferencijoje. Kodėl nevykdoma Vydūno programa „Sveikata. Jaunumas. Grožė“? Ji ideali yra ir čia dvasiniai dalykai pirmoje vietoje. Šitoje jūsų programoje, kurią dabar diegiate žmonėms, vaikams, nėra nė žodžio apie vaikų dvasingumą, tai yra tautos naikinimas.
PIRMININKAS. Laikas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Prašom atsakyti.
G. JAKŠTAS. Pirmiausia siūlyčiau nepainioti programos ir literatūros bei metodinės medžiagos. Programa yra pakankamai plati, o metodinę medžiagą yra laisvi pasirinkti patys mokytojai taip, kad galėtų geriausiai įgyvendinti programą. Ar pasirenka kokios papildomos literatūros, tai yra pačių mokytojų sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų apie procesų valdymą. Vis dėlto ankstesnė švietimo, mokslo ir sporto ministrė prisižadėjo, kad iki rugsėjo 1 dienos bus tikrai parengti visi vadovėliai. Turiu pasakyti, kad Seimo nariams, kai dabar lankomės ir mokyklose, įvairiuose renginiuose, užduodami klausimai. Paskutinis klausimas buvo vieno tėčio. Jo vaikas eina į 7 klasę, fizikos vadovėlių dar neturi šiandien. Tai aš norėčiau kaip ministro paklausti, kokių jūs ėmėtės priemonių, kad tas procesas nebuvo suvaldytas? Kas buvo to proceso, kaip sakyti, vykdytojai, ar jie už tai atsakė, ar buvo taikomos jiems kokios nors kitos priemonės? Kada vis dėlto tie vadovėliai bus? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų, keičiantis programoms, kai keičiasi pusė, net šiek tiek daugiau nei pusė visų programų paėmus klases, nėra paprasta užtikrinti, kad vienu metu atsirastų ir visi vadovėliai. Žiūrint į atsakomybes, kas už ką yra atsakingas šitame procese, yra trys suinteresuotos šalys, trys pagrindiniai veikėjai. Tai yra vadovėlių leidėjai, privačios leidyklos, kurios pasiūlo vadovėlius, atitinkančius programas. Tada yra mokyklos, kurios nusprendžia, kokius vadovėlius kurs, formuoja vadovėlių paklausą. Už ką yra atsakinga ministerija? Skirti lėšų, kad galėtų mokyklos įsigyti tuos vadovėlius. Tad lėšos buvo daugiau nei trigubai padidintos ir šiuo metu matome, kad vis dar ne visos lėšos yra panaudotos.
Vadovėlių buvo planuota iki rugsėjo galo išleisti 52. Šį planą surinkome kalbėdami su visomis leidyklomis. Matome, kad iki rugsėjo buvo išleista net daugiau, ir vadovėliai ir toliau yra nuolat leidžiami.
Nuomonių yra įvairių. Važinėju per mokyklas, bendrauju su mokytojais, atsiranda ir tokių nuomonių, sako: man gaila, kad tiek lėšų skiriama naujiems vadovėliams, kai išties kai kurios programos, pavyzdžiui, minėta fizika, keičiasi labai nežymiai ir puikiai tinka iki tol naudoti vadovėliai, jeigu jie dar yra tiesiog fiziškai nesusidėvėję. Taigi yra nuomonių įvairių, bet, aišku, metodinė medžiaga turi būti, ir labai noriu padėkoti dalykininkų asociacijoms, kurios dirbo per vasarą, kad paruoštų metodinę medžiagą mokytojams. Ji yra viešai prieinama, gali būti naudinga ir padėti pasiruošti pamokoms dėstant ir tas naujas temas, kurios atsirado atnaujinus programas.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Ne, gerbiamieji kolegos, jūs puikiai žinote šitą Vyriausybės valandos žanrą, kai mes užsirašome, yra laikas klausti ir tikrai negaliu jo gaišinti replikomis per šoninį mikrofoną. Labai labai atsiprašau.
Dabar klaustų gerbiama O. Leiputė, bet jos nematau, todėl tada gerbiamas A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, kasmet skelbiami Lietuvos mokyklų reitingai demonstruoja tendenciją, kad pagal švietimo kokybę valstybės finansuojamos mokyklos užleidžia pozicijas privačioms ugdymo įstaigoms. Kas yra daroma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kad Lietuvos švietimo sistema, viena vertus, nebūtų komercializuojama, bet kartu didėtų švietimo kokybė valstybinėse mokyklose? Ar neatsitiks taip, kad šiais metais sulauksime dar blogesnių vertinimų nei anksčiau? Ir ar jaučiate dėl viso to savo asmeninę atsakomybę?
G. JAKŠTAS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia siūlyčiau pasigilinti į skelbiamų reitingų metodiką, ten faktiškai viską nulemia valstybinių brandos egzaminų laikymo rezultatai. Suprantame, kad atėjus į gimnaziją, nuo to, koks buvo pasirengimas ir progimnazijoje ar pagrindinėje mokykloje, priklauso ir tolimesni mokinio rezultatai. Privačios mokyklos gali pasirinkti mokinius, kokius nori, pasirinkti tuos, kurie moka lėšas, tai paprastai yra iš šeimų, kuriose tėvai labiau rūpinasi savo vaikų švietimu. Tie, kurie negali sau to leisti arba pasirenka valstybines mokyklas, tai ir paveikia statistiką. Siūlyčiau nesiremti ir nevertinti mokyklų kokybės vien valstybiniais brandos egzaminais, tai yra tik maža švietimo kokybės atspindžių dalelė.
Kas yra daroma? Daroma labai daug. Galėtume daryti atskirą pristatymą, kas yra padaryta dėl švietimo kokybės didinimo. Pirmiausia suprantame, kad švietimo kokybę lemia pedagogai, turime turėti parengtus, motyvuotus, nuolat tobulėjančius pedagogus. Tai yra daroma investuojant tiek į jų rengimą, tiek į jų kompetencijos kėlimą. Tai yra nauja infrastruktūra. Turime „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, per kurią yra investuojama į infrastruktūros atnaujinimą. Tai yra per pačius mokinius ir jų motyvaciją. Turime pakeitimų, kaip reikia išlaikyti egzaminus baigiant mokyklą. Tie reikalavimai pradeda motyvuoti mokinius labiau mokytis, kad suprastų, kad negali baigti mokyklos nesimokydamas. Ir aibė visokių priemonių turiniui: Gyvenimo įgūdžių programa, atnaujintas ugdymo turinys, kuris remiasi kompetencijomis, suteikiama didesnė laisvė mokytojams pasirenkant turinį ir taip toliau. Yra visas paketas priemonių, bet, žinoma, jis paliečia ir privačias mokyklas, nes jeigu dėstomos nacionalinės programos, tai jos liečia tiek valstybines, tiek privačias mokyklas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau. Klausimą užduotų gerbiamas V. Gapšys, bet aš jo nematau. Gerbiamas E. Pupinis buvo užsirašęs, bet jūs išsitrynėte. Tada gerbiama S. Lengvinienė. Prašom.
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, 2018 metais buvo patvirtinta pedagogų apmokėjimo tvarka. Šiuo metu, kalbantis su pedagogais, ši apmokėjimo tvarka kelia labai daug sumaišties ir klausimų. Jūs pats esate pripažinęs, kad ją reikėtų peržiūrėti ir patobulinti. Norėčiau paklausti: ar artimiausiu metu nemanote inicijuoti šio patobulinimo tos tvarkos? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Labai ačiū už klausimą. Ministerija buvo įsipareigojusi ir dar iki man einant šias pareigas buvo sukurta darbo grupė, įtraukianti ir profesines sąjungas, ir kitas suinteresuotas šalis. Tačiau siūlymų sugeneruota nebuvo, kaip reikėtų tobulinti šią tvarką.
Pasirašydami kolektyvinę sutartį su keturiomis profesinėmis sąjungomis, įsipareigojome įvertinti visus šios sistemos trūkumus. Esame pradėję duomenų analizę. Matome, kad yra nemažai atvejų, tų atvejų nemažai, tai yra šimtai atvejų, kai registruose matome situaciją, kuri neturėtų būti, jeigu būtų laikomasi teisės aktų, nustatyto to paties etatinio apmokėjimo sistemos.
Tad dabar kreipėmės į pačias mokyklas, kad iki lapkričio 15 dienos peržiūrėtų registrų duomenis, ar teisingai suvesta informacija, nes gali būti įvedimo klaida. Galbūt išties kai kuriems mokytojams yra neskiriamos bendruomeninės valandos, nors jas privaloma skirti, nesudaromas visas krūvis turint 888 kontaktines valandas ir taip toliau. Tokių atvejų matome daug, tai tikėtina, kad tai nėra tik įvedimo klaida. Juos visus identifikavę, žiūrėsime, ką galime padaryti.
Čia dirbame kartu su profesinėmis sąjungomis, kad tai nepasikartotų. Jau dabar patys mokytojai gali kreiptis į registrą, yra prisijungimo sistema, išsitraukti visą informaciją apie save ir tokiu būdu patikrinti. Mes, kaip ministerija, negalime kreiptis, pavyzdžiui, į Darbo inspekciją, pasakydami, kad ko nors nesilaiko. Gali tik pats darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo. Tad mums svarbu, kad mokytojai suprastų, ar jų neskriaudžia kas nors, nesivadovaudamas teisės aktais. Tai tą situaciją vertiname ir sudėliosime procedūras. Dirbame kartu su profesinėmis sąjungomis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Tai dėl biurokratijos mokyklose. Jau virš dvejų metų, kai yra sudaryta grupė, bet mes nežinome jokių rezultatų. Iš tikrųjų tas variklis turėtų būti ministerija. Tai ką jūs padarėte, būdamas ministru, kad nors vienu popieriumi sumažėtų mokykloms, o ne daugėtų? Tai vienas klausimas.
Antras – dėl specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų diagnostikos. Iš tiesų tai yra didelė problema, nes vaikai ateina… Kai kurie tėvai nuslepia dokumentus arba per vėlai yra diagnozuojama, taip yra pažeidžiamos vaikų teisės. Kokių priemonių ėmėtės? Tai tikrai yra labai svarbu – vaikas laiku negauna pagalbos. Labai norėčiau, kad jūs būtumėte iniciatyvus, nes įtraukusis ugdymas jau bus privalomas nuo 2024 metų. Ačiū.
G. JAKŠTAS. Dėkui už klausimus. Dėl biurokratijos mažinimo, kaip žinote, yra suburta darbo grupė, tarpinstitucinė, ją kuruoja Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Suprantame, kad biurokratija yra kuriama ne mūsų ministerijos, tai yra kaip įstaiga turi aibę dokumentų, kuriuos turi pildyti, ataskaitas, atsiskaityti, ar tai būtų susiję su finansais, ar su institucijos valdymu. Tai visi tie dokumentai yra peržiūrėti ir yra pateiktos rekomendacijos.
Ką daro ministerija? Mes norime įvertinti biurokratiją, tenkančią patiems mokytojams. Esame bebaigią sukurti klausimyną, juo pasidalinsime su mokytojais, kad įsivertintų situaciją mokyklose, nes ji yra labai skirtinga. Galiu pateikti net konkretų pavyzdį.
Pavyzdžiui, skiriamos lėšos mokytojams, važiuojantiems iki mokyklos, kai yra koks nors didesnis atstumas. Vienoje savivaldybėje vienas prašymas užpildomas, ji pati apskaičiuoja atstumą ir perveda lėšas. Kitoje kas mėnesį turi teikti vis naujus prašymus, turi pateikti aibę dokumentų – iki registracijos, automobilio techninės apžiūros, draudimo ir taip toliau. Tai ta biurokratija mokyklose mokytojams sukuriama skirtinga, todėl mums reikia vieno klausimyno, kad galėtume įvertinti situaciją ir pateikti rekomendacijas pačioms įstaigoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Gerbiami kolegos, nebetęskime diskusijos. Yra užsirašymo eilė. Gerbiamas V. Ąžuolas turi klausimą paklausti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, į kitą pusę šiek tiek. Aš norėjau… Žinoma, ne jūs įvedėte įtraukųjį ugdymą, bet ką jūs planuojate daryti? Įtraukiajam ugdymui reikia 500 mln., kad būtų visiškai įgyvendintas visose mokyklose. Lėšų, kaip aš suprantu, yra gal tik apie 100 mln. geriausiu atveju. Tai gal planuojate stabdyti tą įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, nes lėšų tam nėra? Nes jeigu rajone būtų padaryta tik viena mokykla, kuri atitiktų, liftus turėtų, visas kitas priemones tam įtraukiajam ugdymui įgyvendinti, tai gal vertėtų tai stabdyti? Ir gal jūs žadate panaikinti diskriminacinę nuostatą, kad savivaldybių mokyklos privalo priimti visus ir įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, o privačios mokyklos neprivalo to daryti ir gali išrūšiuoti vaikus, kuriuos priimti, kurių ne? Ką planuojate daryti? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimus. Pirmiausia, kalbėdami apie įtraukųjį ugdymą, turėtume suprasti, kad tai yra procesas. Tai nėra binarinė sistema: vienetukas – yra, nuliukas – nėra. Tai yra procesas. Įtraukusis ugdymas neprasidėjo šiandien, neprasidės nuo kitų metų rugsėjo, neprasidėjo pernai. Dabar apie 93 % mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra bendrojo ugdymo mokyklose, bendrojo ugdymo klasėse. Ką mums svarbu daryti, kad mokyklos būtų pasiruošusios pasiruošti? Suprantame, kad spektras specialiųjų ugdymosi poreikių yra labai įvairus ir kiekviena mokykla viskam visada nebus pasiruošusi. Turime suprasti, kad kai atsiranda poreikis (o poreikiai nutinka net nebūtinai nuo Rugsėjo 1-osios, gali ir per mokslo metus), kad būtų susikurti procesai, kaip pasiruošti, kad galėtų tam mokiniui teikti tinkamą ugdymą.
Dėl Švietimo įstatymo nuostatos, tai ją dabar vertiname. Įvertinę, tikiu, kad sprendimą turėsime dar šioje sesijoje. Ar reikėtų jį tikslinti? Kol kas norime išdiskutuoti ir su bendruomene, koks būtų siūlymas, ir priimti sprendimą, ar reikėtų kokių nors tikslinimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas K. Mažeika. Bet jis ką tik buvo. Ar nėra Kęstučio? Prašom, prašom. Mačiau, kad ką tik buvote, ir pakeliu galvą – nebėra. Prašom, jums klausti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Atsiprašau, posėdžio pirmininke. Ministre, iš tikrųjų taip klausau, kaip jūs atsakinėjate į kitų kolegų klausimus, tai atrodo, kad visi kalti, tiktai ministerija, taip sakant, tarp šventųjų ir tarp tų bažnyčių ten jūs, taip sakant, labai patogiai gyvenate, bet iš tikrųjų pažiūrėkite į tai, kas vyksta. Mano klausimas toks. Apie 22 dieną jau paskelbta, kad mokytojai vėl ruošiasi antram streikui. Ką jūs, kaip ministras, padarėte arba ruošiatės padaryti, kad vis dėlto tas streikas galbūt neįvyktų? Ar jau visi sprendimai išsemti ir galimybių nėra? Ir kaip užtikrinsite, kad tas mokymo, ugdymo procesas vyktų to streiko metu, kad vis dėlto tėvai, dirbantys tėvai, neturėtų papildomų rūpesčių, kur palikti savo vaikus, kuriems reikia priežiūros bet kuriuo atveju? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Dėkui už klausimą. Manau, kad padarėme labai daug, kad nevyktų streikas. Tik pradėjęs eiti šias pareigas nuolat susitikinėjau su profesinių sąjungų atstovais, su mokytojais, važiavau į mokyklas. Iki streiko pradžios buvo įvertintos valstybės galimybės ir pateiktas siūlymas, sakyčiau, beprecedentis, nes tiek, kiek yra skiriama papildomų lėšų švietimui kitais metais, tai vien papildomos lėšos sudaro apie pusę milijardo. Atlyginimams kelti – beveik 400 mln., mokytojų atlyginimai keliami 21 % per du etapus.
Nuo pat pradžių nuoširdžiai komunikavome, pasakėme, kad lėšų atžvilgiu tai yra maksimalus pasiūlymas, tačiau suprantame, kad problemų mokyklose, švietime yra ir gerokai daugiau, ir esame atviri apie tai diskutuoti. Pradėjome darbus po sutarties pasirašymo su kitomis keturiomis profesinėmis sąjungomis, kurios yra linkusios kartu ieškoti sprendimų dėl matomų problemų. Jau vyksta susitikimai ir su Savivaldybių asociacija dėl funkcijų pasidalijimo, pradėjome, kaip ir anksčiau minėjau, ir etatinio apmokėjimo vertinimą.
Tačiau mokytojai, aišku, yra laisvi nuspręsti, ar nori dar kartą streikuoti. Mes aiškiai sakome, kad streikas daugiau lėšų neatneš, ir, manau, tai turėtų būti ir visų Seimo narių atsakomybė komunikuojant su mokytojais nekurti netikros vilties, kad pinigų dėl streiko gali kažkokiu būdu padidėti. Mačiau registruojamus siūlymus, kai nėra randama šaltinio, yra kažkoks kaip ir išgalvotas šaltinis, tačiau realaus nėra nurodoma, kad būtų dar labiau didinamas mokytojų darbo užmokestis.
Koks yra pateiktas pasiūlymas, jis yra maksimalus, tad labai kviečiu mokytojus suprasti ir valstybės galimybes. Ir jeigu tokį pagreitį laikys ir tolimesnės vyriausybės, o ši mokytojams darbo užmokestį bus pakėlusi 70 % per ketverius metus, jeigu ir kiti tokį pagreitį išlaikys, tai manau, kad tikrai mokytojo profesija bus labai patraukli.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas beveik išseko. Paskutinis klausimą užduos gerbiamas V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, gerbiamas ministre, jūs kalbate, kad čia esame ne mes kalti, bet aplinka tokia kalta, kad mokyklose yra kompiuterių trūkumas, kad klasėse trūksta interaktyvių lentų, kad šiandieną mokymo priemonės, vadovėliai nėra pasiekę regionų ir taip toliau, kad ir tasai pasirašytas politinis memorandumas dėl 130 bendrojo lavinimo mokytojų ir 150 % aukštojo mokslo dėstytojų įgyvendinimo nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Taip pat jūs traktuojate, kad išteklių nėra.
Jūs, kaip ministras, ar planuojate kreiptis į Vyriausybę, kad skubos tvarka būtų priimtas Vyriausybės nutarimas, kreipiantis į Valstybės kontrolę atlikti išsamų finansinį auditą dėl lėšų panaudojimo Švietimo ministerijos sistemos reikmėms? Ar jūs turite atlikę tokį auditą, ar planuojate kreiptis? Manau, kad matytume visą vaizdą, kur ir kaip efektyviai naudojamos mūsų visų mokesčių mokėtojų lėšos. Labai ačiū.
G. JAKŠTAS. Dėkui už klausimus. Pradedant nuo kompiuterių, dar šiais metais keletas tūkstančių naujų kompiuterių yra įsigyta. Jų įsigijimas vertintas pagal tai, kiek mokyklose yra vienuoliktokų, kad nekiltų problemų laikant tarpinius patikrinimus. Dėkojame ir Vilniaus savivaldybei, kuri ir pati investuoja pakankamas lėšas kompiuteriams įsigyti. Kalbant apie lentas, džiaugiuosi vėlgi mokyklos sprendimais, kad lentos nėra tiesiog nuleidžiamos iš viršaus, bet patys mokytojai išreiškia poreikį įvairioms skaitmeninėms lentoms ir jos yra įsigyjamos.
Dėl susitarimų. Susitarimų visų yra laikomasi. Yra pasirašytas ir partijų nacionalinis susitarimas dėl švietimo, ten įsipareigoti rodikliai dėl mokytojų darbo užmokesčio yra įgyvendinami. Vyriausybės programoje iškelti tikslai dėl darbo užmokesčio didinimo yra įgyvendinami, yra pasirašytos sutartys su visomis profesinėmis sąjungomis, įskaitant ir tą vieną, kuri planuoja toliau streikuoti, ir visi įsipareigojimai ten taip pat yra įgyvendinami.
Ar planuojame kreiptis į Valstybės kontrolę? Išmanydami teisės aktus suprantame, kad Valstybės kontrolė dėl audito nepriima jokių užsakymų. Jos vidinė struktūra yra sudėliota taip, kad jie patys įvertina, kur mato poreikį atlikti auditą, ir jį atlieka. Pagal užsakymą Valstybės kontrolė audito neatlieka. Mes, kaip ministerija, inicijuojame įvairių priemonių reguliarias peržiūras, kad būtume įsitikinę, kad lėšos yra panaudojamos efektyviai ir skaidriai. Dėl viso biudžeto lėšų panaudojimo. Maždaug prieš mėnesį pristačiau viešai, tai galite susipažinti, kur skiriamos švietimo lėšos.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre, atsakėte į visus klausimus. Laikas baigėsi. Dabar replikos. Na, tai jeigu užsirašėte per šoninį mikrofoną, tai dabar kuris pirmas atsistojote. Jūs, gerbiama Vilija Targamadze. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Pirma, yra prašymas, nes tiktai vienas liko paklausti, tai gal galėtų R. Šarknickas paklausti? Ir pastaba yra posėdžio pirmininkui. Jūs turbūt nesekate, kaip atsakinėja ministras. Ministras neatsakinėja į klausimus. Pavyzdžiui, į mano klausimą, du klausimus, į vieną iš viso neatsakė, į kitą, na, yra toks dainos kūrimo būdas – ką matau, tą dainuoju. Na, yra klausimas, ir mes esame Seimo nariai, kurie susirinkome ir norime aiškių atsakymų. Prašau posėdžio pirmininko sekti atsakymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tikrai nepriversiu nė vieno stovinčio tribūnoje atsakinėti taip, kaip jums patinka. Žmonės atsakinėja taip, kaip jiems išeina, taip, kaip jie supranta. Mes politiškai paskui galime vertinti kad ir per šoninį mikrofoną – aš su tokia teise tikrai sutinku.
Gerbiamas V. Bukauskas per šoninį mikrofoną.
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš taip pat norėčiau replikuoti ministrui. Aš manau, kad Vyriausybė taip pat turi teisę priimtu nutarimu įpareigoti Valstybės kontrolę, kad būtų atliktas auditas, taip, kaip ir Seimas gali atskiru nutarimu irgi kreiptis prašydamas, kad tai būtų padaryta. Bet ką jūs pasakėte dėl kompiuterių… Galiu pabrėžti, kad Telšių švietimo ir sporto skyrius kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad šiems mokslo metams būtų skiriamos papildomos lėšos kompiuteriams įsigyti. Atsakymas yra neigiamas. Nė vieno kompiuterio nėra gauta. Jeigu aš klystu, prašau, ministre, patikslinkite mane raštu, bet aš tokią informaciją turiu. Vien dėl to neskyrė, nes yra kompiuterių, kurių dar nėra pasibaigęs galiojimo laikas. Bet jie neveikia – vaikai dirba su mobiliaisiais telefonais, gadindami akis ir visus kitus dalykus. Tai yra pažeidimai, nes tai yra jaunystės regos varginimas. Atkreipkite į tai dėmesį, gerbiamas ministre.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas A. Butkevičius per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas ministre, mano prašymas būtų vis dėlto, kad jūs raštu pateiktumėte informaciją, jeigu ministerija priima tam tikras programas, ypač susietas su reformomis. Vis dėlto ministerija yra atsakinga už tų programų įgyvendinimą, tai norėčiau sužinoti, kaip buvo tas procesas suvaldytas, kurie ministerijos žmonės buvo atsakingi už tų programų įgyvendinimą, kokios buvo numatytos priemonės laiku įgyvendinti ir kokių ėmėtės priemonių, jeigu laiku jos nebuvo įgyvendintos? Tikrai norėčiau gauti atsakymą raštu, nes tikrai mokyklos užduoda tokių klausimų. (Balsai salėje) Prašom? Apie vadovėlių leidybą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nepereikime į tarpusavio… Gerbiama L. Nagienė paskutinė šiuo klausimu turbūt. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš labai norėčiau išgirsti, galbūt galite ir raštu atsakyti. Konkrečiai kokie vadovėliai rugsėjo 1 dieną jau buvo išleisti? Nes iš tikrųjų mes žinome, kad šiandien nė viena mokykla kol kas dar neturi vadovėlių. Mano tokia informacija, gal aš klystu. Ir noriu gauti raštu STT informaciją, kokia buvo pateikta STT išvada.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet čia manyčiau, kad žanras Vyriausybės pusvalandžio jau yra pasibaigęs. Jeigu jūs norite atsakymų raštu, matyt, teks paklausti raštu ir tada jau ministras privalės… Dėkoju visiems, dalyvavusiems diskusijoje ir per šoninius mikrofonus.
14.37 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3172, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3173, Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3174, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3175, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1732 9, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3176, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3177, Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3178, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2012 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3179, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 17, 18, 31, 36, 37, 38, 39, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 50, 55, 59, 61, 65, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 521 straipsniu ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3180 (pateikimo tęsinys)
Dabar grįžtame šiek tiek atgal į darbotvarkę, darbotvarkės 1-14 klausimų blokas, dėl kurio buvo paskelbta pusvalandžio pertrauka. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3172 ir visi lydimieji. Buvo dar neišsakytų motyvų. Yra, man atrodo, užsirašę. Tai gerbiamas A. Petrošius kalbės už. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš esmės turime atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra valstybės tarnybos visos reformos antras ir labai svarbus etapas, kuriame yra numatyta daug gerų ir pareigūnams labai svarbių žingsnių, pirmiausia, suvienodinant pačią valstybės tarnybą, ir, žinoma, gerinant jų darbinius santykius ir padėtį visoje sistemoje. Tikrai šiandien girdėjome nuogąstavimų, kad vis dėlto yra kažkokių pasiūlymų, kurie yra neįregistruoti. Pasitikslinau su ministre, tie pasiūlymai, kurie buvo aptarti su profsąjungomis, kurie kėlė daugiausiai nerimo, yra atliepti ir jau šią minutę yra užregistruoti, todėl nematau priežasčių, kodėl neturėtumėme pradėti svarstymo komitetuose. Na, o ten, jeigu kils kokių nors keblumų ar bus kokių nors pasiūlymų, tikrai būsime atviri ir bandysime išdiskutuoti, rasti geriausius sprendimus, kad vis dėlto statutiniams pareigūnams situacija gerėtų maksimaliai gerai, kaip gali gerėti. Šiandien tikrai kviečiu palaikyti, kolegos, šitą sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš? Niekas neužsirašė. Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Dėl šio klausimo ir visų lydimųjų svarstymo, taip? Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Dėkoju, bendru sutarimu šio klausimo svarstymo pusvalandžio pertrauka.
14.39 val.
Civilinio kodekso 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3213, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3214, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 6, 7, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3215, Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3216, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3217, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 6, 8, 18, 19 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3218, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 5, 6, 7, 8, 81, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3219, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 45 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3220, Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3221, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 4, 6, 61, 10 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3222, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 4, 5, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3223, Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3224, Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3225, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 4, 61 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3226, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3227, Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3228, Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3229 (pateikimas)
Gerai, tada keliaukime prie popietinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-2 klausimų blokas. Darbotvarkės 2-2.1, 2-2.2, 2-2.3, 2-2.4, 2-2.5, 2-2.6, 2-2.7, 2-2.8, 2-2.9, 2-2.10, 2-2.11, 2-2.12, 2-2.13, 2-2.14, 2-2.15, 2-2.16, 2-2.17 klausimai, tai yra Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo projektas ir visi lydimieji. Gerbiama ministre Ewelina Dobrowolska, prašom į tribūną. Pateikimas. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pateikti šiuos projektus. Iš esmės yra sprendžiami du klausimai. Pirmas – supaprastinti viešųjų juridinių asmenų, kurių steigėja ir savininkė yra valstybė ar savivaldybė, steigimo dokumentų rengimo, registravimo Juridinių asmenų registre procesą, kad jis taptų ekonomiškesnis, būtų užtikrinamas juridinių asmenų duomenų aktualumas. Taip pat siekiame užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas Juridinių asmenų registre atitiktų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Priėmus projektus, viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentų, kurie bus paskelbti Teisės aktų registre, nereikės atskirai registruoti Juridinių asmenų registre, kaip yra dabar. Pakaks teisės aktus pateikti Teisės registrui. Be to, pakeitus teisės aktą, tai yra steigimo dokumentus, valstybės ar savivaldybės institucijos dokumentų valdymo sistemoje ir jį paskelbus Teisės aktų registre, steigimo dokumentų pakeitimai automatiškai būtų įrašomi į Juridinių asmenų registrą. Taip steigimo dokumentams bus taikomi tik teisėkūros reikalavimai, nedubliuojant jų su steigimo dokumentams keliamais reikalavimais Juridinių asmenų įstatyme.
Antras klausimas. Civiliniu kodeksu siūloma reglamentuoti asmens duomenų tvarkymo tikslą ir įtvirtinti duomenų mažinimo JAR’ui teikiamuose dokumentuose principą. Aiškiai nustatyti reikalavimą, kad Juridinių asmenų registre pateikiamuose dokumentuose nebūtų nurodoma asmens duomenų, kurių pateikimo JAR’ui nenumato Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai. Siūloma nustatyti, kad, registruojant Juridinių asmenų registre su juridiniais asmenimis susijusių fizinių asmenų duomenis, registruojamas ne gyvenamosios vietos adresas, o fizinės vietos adresas. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Prieš atsakant į klausimus, noriu pasidžiaugti svečiais iš Brazilijos. Pas mus Seime vieši Brazilijos „Rotary“ klubo delegacija. Gražaus jums vizito ir pažinties su Vilniumi ir Lietuva. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, klausiančių nėra daug. Gerbiama L. Girskienė užsirašė jūsų paklausti. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, ministre. Aš noriu paklausti, kas pastūmėjo jus inicijuoti šiuos pakeitimus? Ar nekils, jūsų manymu, problemų, jeigu bus registruojamas faktinis adresas, o ne tas, kur yra nurodoma buveinė? Pavyzdžiui, bylinėjimosi teisme atveju, antstoliai ir panašiai. Ar nekils problemų šiuose procesuose surasti atsakingus asmenis?
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū už klausimą. Šitas projektas nebuvo planuojamas kaip teisėkūros arba politinis veiksmas. Mes šią teisėkūrą suplanavome reaguodami į situaciją, nes būtent identifikuota, kad jeigu net šiandien priimame įstatymus, kitus teisės aktus, procesą mes dubliuojame. Savivaldybės ar valstybės įstaigos savo dokumentus, jau vieną kartą pateiktus Teisės aktų registrui, neša papildomai tą patį atlikti Juridinių asmenų registre. Vadinasi, dar papildomai kainuoja ir papildoma visa biurokratija.
Priėmus šiuos įstatymų projektus, reikės vienkartinės investicijos Registrų centrui, kad galėtų padaryti sąsajas. Mes matome, kad per mažiau negu penkerius metus šita investicija mums leis kiekvienais metais sutaupyti po 13 tūkst., nes nereikės mokėti kiekvienąkart papildomai registruojant, ką dabar, deja, daro valstybės ir savivaldybės įmonės.
Atsakysiu dėl adreso. Pats adresas, jeigu mes kalbėtume apie fizinius asmenis, kurie viena ar kita forma valdo juridinius asmenis, vis dar lieka prieinamas Gyventojų registre. Kitaip sakant, esant poreikiui, jį galima surasti. Bet ką mes matome iš praktinės dalies, būtent korespondencijos adresas (tas, kuris leidžia tiesiogiai pasiekti, o ne tas, kuris kartais būna visiškai techniškai registruojant nurodomas) net ne ten, kur tikrina tą pašto dėžutę. Iš esmės tai yra labiau praktikos priartinimas prie realybės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė, vadinasi, apsispręsime balsuodami balsavimo lango metu. Dėkoju, gerbiama ministre.
14.44 val.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3270 (pateikimas)
Tačiau gal labai stipriai ir nereiktų pasitraukti iš tribūnos, nes dabar darbotvarkės 2-3 klausimas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3270.
Prie šoninio mikrofono aš matau gerbiamą V. Mitalą.
V. MITALAS (LF). Dėkui, pirmininke. Aš prašyčiau frakcijos vardu pusvalandžio pertraukos, jeigu būtų galima.
PIRMININKAS. Pusvalandžio pertrauka dėl šito klausimo. Ar galime bendru sutarimu? Gerai, dėkoju. Pusės valandos pertrauka.
Tuomet keliaujame toliau pagal darbotvarkę.
14.44 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3266, Administracinių nusižengimų kodekso 385, 386, 387, 393, 394, 395, 396 ir 443 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3267 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – dviejų įstatymų projektų blokas. Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3266 ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamas viceministras J. Skačkauskas mums galėtų pateikti šį projektą. Prašom į tribūną.
J. SKAČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite man pateikti Aviacijos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pakeitimo projektus.
Reaguodama į Lietuvos įsisteigusių oro vežėjų poreikius verslo plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Susisiekimo ministerija prieš porą metų inicijavo projektą, kuris atvertų Lietuvos oro vežėjams skrydžių į JAV rinką. Kad tą pasiektų, kompetentingoms Lietuvos institucijoms būtina atlikti vadinamąjį pirmos kategorijos EASA reikalavimą, kurį patvirtino JAV Federalinė aviacijos administracija. Tai yra vienas prioritetinių tikslų, kurie įtvirtinti Lietuvos aviacijos gairių dokumente. Taigi JAV Federalinė aviacijos administracija šių metų balandžio 24 dieną atliko Lietuvos civilinės aviacijos priežiūros sistemos auditą. Audito ataskaita buvo gauta rugsėjo 1 dieną ir pakartotinis auditas numatytas šių metų lapkričio viduryje. Po to per 45 dienas turėtų būti galutinis sprendimas dėl EASA pirmos kategorijos suteikimo. Šie įstatymų projektai parengti įvertinus Jungtinių Amerikos Valstijų institucijos išvadoje pateiktus trūkumus ir siekiant iki pakartotinio audito juos ištaisyti, kad tolesnė teisės vykdyti skrydžius į JAV Lietuvos oro vežėjams patvirtinimo proceso eiga vyktų sklandžiai.
Trumpai apie įstatymų pakeitimų nuostatas. Taigi pirmas įstatymas, tai yra Aviacijos įstatymas. Čia siūloma tiksliau apibrėžti Aviacijos įstatymo ir kitų teisės aktų taikymą, nustatyti, kad už Lietuvos ribų esantiems Lietuvos registruotiems orlaiviams šis ir kiti teisės aktai yra taikomi tiek, kiek neprieštarauja Čikagos konvencijai ir kitoms Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims.
Antras siūlymas – stiprinti Transporto kompetencijų agentūros funkcijas ir įgaliojimus, tai yra numatyti, kad būtų privalomas derinimas, rengiant aviacijos teisės aktus, su šia įstaiga ir panašiai.
Kitas siūlymas, siekiant greičiau patvirtinti atlyginimo už Transporto kompetencijų agentūros (TKA) teikiamas paslaugas dydžius ir atskirti atlyginimo už TKA teikiamas paslaugas nustatymo funkciją nuo politiką formuojančios institucijos veiklos… Siūloma nustatyti, kad ne tik susisiekimo ministras, bet ir jo įgaliotoji institucija galėtų nustatyti konkrečius atlyginimo už TKA teikiamas paslaugas dydžius.
Taip pat, siekiant teisinio aiškumo ir atitikties ICAO reikalavimams, siūloma patikslinti nuostatą, kad Transporto kompetencijų agentūra ne tik išduoda eksperimentinės kategorijos orlaiviams specialiuosius tinkamumo skraidyti pažymėjimus, bet ir pratęsia, sustabdo ir panaikina jų galiojimą. Tai čia buvo siūlymai dėl Aviacijos įstatymo.
Kitas teisės aktas – tai Administracinių nusižengimų kodeksas. Iš principo vienas esminis siūlymas – siūloma pakeisti ANK aštuonių straipsnių, kurie reglamentuoja baudų dydžius už įvairius pažeidimus aviacijoje, dydžius, kadangi jie šiuo metu neatitiko veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo nuo nusižengimo principų. Taigi, jeigu iki šiol tie dydžiai siekė nuo 40 iki 1 tūkst. 200 eurų (tai yra maksimalus dydis) ir tikrai pagal Europos Sąjungos, sakykime, situaciją jie yra pernelyg maži ir neatitinka nusižengimo masto ir galimų grėsmių, tai siūloma projekte suteikti šiems baudų dydžiams tokius dydžius, kurie yra maksimaliai galimi pagal ANK numatytų baudų ribas, tai yra nuo 150 iki 6 tūkst. eurų. Tai dėkoju. Siūlyčiau pritarti po pateikimo ir atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas A. Kupčinskas klausia pirmas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, iš tikrųjų reikšmingas projektas. Tikiuosi, kad po to, kai Seimas jam pritars, tikrai atsiras galimybė ir iš Lietuvos oro uostų skraidyti anapus Atlanto. Tikėkimės, aišku, kad atsiras ir lietuviškų oro bendrovių ar lietuviško kapitalo oro bendrovių, kurios vykdys tokius skrydžius. Iš tiesų tikėtis, kad didžiosios Amerikos kompanijos atras Vilnių ar Kauną su ilgiausiu pakilimo taku, turbūt būtų naivu, bet svajoti visada reikia. Tai noriu paklausti: ar bandote jau judinti ir klausimą dėl tų kompanijų, kurios galėtų vykdyti transatlantinius skrydžius? Ačiū.
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tai taip, iš tikrųjų yra du būdai. Vienas būdas, su kompanijomis, sakykime, kurios vykdo skrydžius į Europą, na, su Amerikos kompanijomis yra kalbamasi gana intensyviai. Iš tikrųjų manome, kad, šitai teisinei galimybei įvykus, po gerų dvejų metų galėtų būti tas dalykas realizuotas. Yra tam tikrų ribojimų, yra tam tikras keleivių srautas, kuris, sakykime, būtinas, kad būtų ta kryptis pelninga, taip pat tam tikros orlaivių specifikacijos, kurios leistų mažesniems, sakykime, orlaiviams skristi už Atlanto, bet yra įmanoma į rytinę pakrantę. Tikrai yra dviejų ministrų patvirtintame skrydžių, prioritetinių skrydžių, sąraše jungtis Vilnius–Niujorkas. Aš manau, kad pirma padarome teisinę bazę. Pokalbiai yra ir tiktai laiko klausimas, kada toks skrydis galėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat jūsų nori paklausti gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš jūsų norėjau paklausti, nes čia susiję su aviacija, kaip aviacijoje yra reguliuojama tarša? Iš tikrųjų jeigu jūs pažiūrėtumėte į ministro nuotrauką, jis nusipaveikslavo prie Lyduvėnų tilto, ten matosi lėktuvo palikti didžiuliai taršos debesys. Ir žmonės jau pastebėjo, kad kai kurie lėktuvai, pavyzdžiui, NATO, kylantys iš Šiaulių, nepalieka tokios taršos, civiliniai, kylantys iš Vilniaus, nepalieka tokios taršos, o praskrendantys pro Lietuvą dažniausiai palieka labai didelius taršos debesis. Ar tas įstatymas apims šį reguliavimą ir pagaliau kokia nors tvarka aviacijoje atsiras, kad negalėtų skristi bet kas ir palikti bet kokios taršos? Ačiū.
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Šis įstatymas taršos klausimų nereguliuoja, bet aš papildomai pasakysiu, kad dabar Europos Sąjungos lygmeniu yra baigiamas priimti reglamentas dėl vadinamųjų sintetinių degalų. Yra iš tikrųjų numatytas tam tikras grafikas, kaip, sakykime, iki 2050 metų po truputį vis daugiau degalų bus sintetiniai, jie iš tikrųjų, na, jų tarša yra, sakykime, daug mažesnė. Tai bus privaloma visoms Europos Sąjungos valstybėms, taip pat ir Lietuvai. Jau nuo 2025 metų bus pirmieji tikslai, reikės į degalus įmaišyti tam tikrą sintetinį priedą. Tai čia turbūt yra ta pagrindinė kryptis, kuria dabar aviacija eina.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus, galite užimti savo vietą. Dabar motyvai. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi balsuosime tam numatytu laiku.
14.52 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3234 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3234. Gerbiamas viceministras A. Pečkauskas. Kviečiu į tribūną. Pateikimas. Prašom.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto, kuriuo nustatomos administracinės sankcijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, priėmimas yra Lietuvos europinis įsipareigojimas, susijęs su falsifikatų direktyvos, kitaip žinomos kaip direktyva 2011/62/ES „Dėl falsifikuotų vaistų patekimo į teisėtą tiekimo tinklą prevencijos“, ir deleguotojo reglamento, nustatančio vaistinių preparatų pakuočių unikalių identifikatorių tikrinimo ir deaktyvinimo taisykles, įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas nustato veiklos su vaistiniais preparatais asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, reklaminių renginių apie vaistinius preparatus organizavimo asmens sveikatos priežiūros specialistams reikalavimus, tačiau Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už šių reikalavimų nevykdymą ar pažeidimą nenumatyta, todėl nurodytų veiklos sričių priežiūrą vykdanti Vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi veiklos pažeidimų, neturi įgaliojimų taikyti administracinio poveikio priemones ir patraukti juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis administracinėn atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 metų iki 2022 metų iš atliktų turbūt daugiau negu 150 patikrinimų pakartotiniai pažeidimai buvo nustatyti daugiau negu 30 % atvejų. Tai tik iliustruoja problemos mastą, kuomet neturime adekvačių įrankių pažeidimams vertinti.
Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų vykdoma veikla apima vaistinių preparatų įsigijimą, priėmimą, patikrinimą, laikymą, apskaitą, paskirstymą skyriams, todėl labai svarbu, kad vykdant šią veiklą nebūtų pažeidžiama vaistinio preparato kokybė ir pacientai gautų tik saugius vaistinius preparatus. Licencijuotos mažmeninės prekybos įmonės gali parduoti tik nereceptinius nustatyto sąrašo vaistinius preparatus. Kadangi jose nedirba farmacijos specialistai, labai svarbu, kad veikla būtų vykdoma pagal nustatytus reikalavimus, užtikrinant galimybę gyventojams įsigyti savigydai reikalingų svarbiausių vaistinių preparatų.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pateiktais duomenimis, dėl ketvirtadalio pažeidimų, nustatytų 2018–2022 metais per atliktus patikrinimus asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, būtų buvę tikslinga taikyti sankcijas, tačiau nesant teisinio pagrindo institucija neturėjo galimybės tą padaryti.
Taigi ką mes siūlome šiuo įstatymo projektu? Siūlome nustatyti administracinę atsakomybę asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už teisės aktų reikalavimų nevykdymą ir pažeidimus, vykdant veiklą su vaistiniais preparatais asmens sveikatos priežiūros įstaigose, vykdant vaistinių preparatų pardavimą gyventojams vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse bei organizuojant reklaminius renginius apie vaistinius preparatus sveikatos priežiūros specialistams.
Siūlomi baudų dydžiai nustatyti atsižvelgiant į veiklos objektą, veiklos pobūdį, vykdomos veiklos su vaistiniais preparatais apimtis, taikomus baudų dydžius už kitus panašaus pobūdžio veiklos pažeidimus. Įgaliojimai taikyti šias sankcijas dėl nustatomų administracinių nusižengimų yra suteikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Įstatymo projektu siūlomų sankcijų nustatymas sudarys teisines sąlygas veiksmingam asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių ir vaistinių preparatų registruotojų, organizuojančių reklaminius renginius apie vaistinius preparatus, sudrausminimui, sustiprins priežiūrą, tikėtina, bus mažiau pažeidimų arba jie bus užkardyti vykdant veiklą su vaistiniais preparatais asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl pacientai bus gydomi tik saugiais ir kokybiškais vaistiniais preparatais.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių geresnė priežiūra užtikrins veiklos atitiktį teisės aktams vykdant nereceptinių vaistinių preparatų pardavimą gyventojams. Galimybė veiksmingai vykdyti reklaminių renginių organizavimo priežiūrą sumažins galimų pažeidimų skaičių ir turės teigiamą poveikį registruotojų, sveikatos priežiūros ir firmų farmacijos specialistų bendradarbiavimui ir specialistų priimamų sprendimų dėl pacientų gydymo ar vaistinių preparatų išdavimo skaidrumui.
Įstatymo projektu siūlomoms priemonėms įgyvendinti papildomų finansinių, žmogiškųjų išteklių nereikės. Tikėtina, kad baudų surinkimas gali turėti teigiamą poveikį valstybės biudžetui.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos yra techninio pobūdžio, į jas tikrai bus galima atsižvelgti. Kviečiu palaikyti šį tikrai svarbų, nors ir nediduką įstatymo projektą, kuriuo turbūt suteikiamos rankos Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pasiekti saugesnius ir efektyvesnius vaistus, kuriuos gauna mūsų pacientai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti gerbiamas kolega A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, viceministre, už pristatymą. Aš du klausimus turėčiau. Kaip suprantu, šitos pataisos pirmiausia yra skirtos legaliai veikiantiems subjektams, tai gydymo įstaigoms. Pirmiausia klausimas, ar tai kaip nors paveiks tuos, kurie platina vaistus, juos veža, pardavinėja turguose, parduotuvėse, kur iš esmės vyksta nelegali veikla?
Antras klausimas. Jūs čia šiek tiek užsiminėte apie nereceptinių vaistų pardavimus. Ar tai kaip nors palies ir atlieps tas problemas, kurias vaistininkų bendruomenė įvardino pristatydama savo tyrimą, kai vaistinių tinklai kuria finansines paskatas ir spaudimą, kad jie parduotų tam tikrą kiekį, pavyzdžiui, kad trys pozicijos būtų čekyje išmuštos ir panašiai, ar tai kaip nors paveiks šituos reiškinius, ar ne? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimus. Pirmas klausimas dėl turguose ir kitose prekyvietėse parduodamų turbūt nelegalių, kontrabandinių, vadinkime taip, vaistų yra atskiras, šito įstatymo aprėptimi jis nėra analizuojamas. Tačiau, matyt, tikslinga paminėti, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su policija ir tikrai daro reidus į tas prekyvietes, stengiasi užkardyti tokių vaistų pardavimą. Natūralu, kad dar tikrai yra kur padirbėti šiuo klausimu.
Ir dar viena iš veiklų, kuri yra vykdoma greta viso ko. Egzistuoja tokia „Medicrime“ konvencija, kuriai Lietuva yra išreiškusi palaikymą, yra pasirašyta ir dabar siekiama turbūt šitos konvencijos ratifikavimo. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje ir bendroje darbo grupėje, kurioje dalyvauja ir policijos, ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovai, yra dirbama šiuo klausimu siekiant išsiaiškinti, kokių teisėkūros pokyčių reikėtų, kad atsirastų gerokai efektyvesnis būdas tiek jūsų minimai problemai spręsti, tiek ir apskritai valdant, pavadinkime, kontrabanda importuojamų vaistų srautus į mūsų šalį.
O dėl antrojo klausimo, tai ne. Kaip ir minėjau pristatydamas, šis teisės akto projektas yra orientuotas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, mažmeninės prekybos įmones, kurios vykdo nereceptinių vaistų prekybą. Tai čia kalbame apie degalines ir kitus, kurie turi labai aiškų sąrašą, kuo gali prekiauti. Jūsų turbūt Vyriausybės įdiegtas pokytis ir yra orientuotas į vaistų registruotojus ir jų reklaminiais tikslais organizuojamus renginius. Tai nesusiję su tuo, ką jūs minėjote.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Motyvai už – gerbiamas A. Vinkus. Galite užimti savo darbo vietą.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, labai ačiū, kad jūs taip dalykiškai…
PIRMININKAS. Jūs prisėskite, viceministre. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). …viską išdėstėte. Bet aš nesutikčiau, kad gal, ne gal, bet turbūt daro reidus ir panašiai į turgus, į kitas viešas visuomenines vietas, bet tų prekeivių, siūlančių įvairių vaistų žmonėms, yra apstu. Ir patys žmonės, kai nuvažiuoji į susitikimus, įvairiose mugėse ir kitur sako: žiūrėkite, kas darosi. Taigi jūs laiku keliate tą klausimą, gal kiek ir pavėluotai, todėl aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galimai bus ir daugiau taip balsuojančių.
15.01 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3249, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3250, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 152, 153, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3251, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3252, Administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3253, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3254, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3255 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, toliau pagal darbotvarkę 2-6 klausimų visas blokas: 2-6.1, 2-6.2, 2-6.3, 2-6.4, 2-6.5, 2-6.6, 2-6.7. Vėlgi gerbiamą viceministrą A. Pečkauską kviečiu grįžti į tribūną ir pateikti mums Sveikatos draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3249 ir visų lydimųjų įstatymų projektų paketą. Prašom.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Leiskite pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Valstybine ligonių kasa rengtų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo bei gausų lydimųjų įstatymų projektų paketą.
Pagrindiniai šio paketo, šių įstatymų projektų paketo tikslai yra keturi. Pirmas – aiškiau ir nuosekliau reglamentuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtraukimą į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Antras, turbūt ne kartą Valstybės kontrolės ir kitų institucijų rekomenduotas veiksmas, – supaprastinti privalomojo sveikatos draudimo valdymo struktūrą ir administravimą, efektyvinti privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklą.
Trečias – nustatyti aiškų, objektyvų ir į gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikį orientuotą sutarčių dėl paslaugų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sudarymo mechanizmą bei sudaryti sąlygas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas nustatyti ne politikos formavimo lygmeniu. Turima omenyje, ne teisės aktais, o perkelti šią funkciją gydymo įstaigoms.
Trumpai apie kiekvieną iš šių tikslų. Tai yra siūlomos priemonės: paslaugų įrašymo į kompensuojamųjų paslaugų sąrašą reglamentavimo tobulinimas, paslaugų vertinimas komitete, kuris veikia Sveikatos apsaugos ministerijoje. Ir kas keičiasi? Nustatomi aiškūs kriterijai, apibrėžiantys, kokias paslaugas šis komitetas vertina ar prioritetizuoja ir kokių vertinimas nėra tikslingas, ir galima priimti teigiamus sprendimus neapkraunant paties komiteto. Detalizuojama sąvoka „naujos asmens sveikatos priežiūros paslaugos“.
Antras. Vertinimo metu prioritetizuojant paslaugas siūloma atsižvelgti į tris papildomus kriterijus. Tai yra nauja paslauga, kuriai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą, ir reikia užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą. Naujos paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas įstatymą ar Vyriausybės nutarimą įgyvendinančiame teisės akte, paslaugos poveikis sveikatos sutrikimų bei ligų diagnostikos ir (ar) gydymo efektyvumui.
Trečias. Asmens pokytis susijęs būtent su šiuo tikslu. Asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines vienijančios asociacijos įrašytos tarp galinčių pateikti siūlymą dėl naujos paslaugos įtraukimo į kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis paslaugų sąrašą.
Ketvirtasis. Numatomas reikalavimas kartu su paraiška dėl naujos paslaugos įrašymo pateikti ir šios paslaugos teikimo reikalavimų projektą. Nustatoma, kad paslaugų prioritetizavimas atliekamas ne du kartus per metus, o vieną kartą. Toks vieno vertinimo per kalendorinius metus modelis realiai sutaptų su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kalendoriniams metams planavimu. Ši vieta turbūt taisoma, nes, priimant sprendimus du kartus per metus, vienas iš tų sprendimo priėmimo momentų realiai net negali būti pagrindžiamas objektyviu finansų planavimu kitiems metams.
Antrasis didelis įstatymo tikslas – tai Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų konsolidavimas. Priemonės, tai aiškiau… Šiuo tikslu kas keičiama įstatymo projektuose, tai aiškiau reglamentuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip sveikatos draudimo politiką formuojančios institucijos, funkcijos. Taip pat naikinamos teritorinės ligonių kasos kaip atskiri juridiniai vienetai ir dėl šio pakeitimo tikslinamos Valstybinės ligonių kasos funkcijos, teisės, sutarčių sudarymo nuostatos, draudžiamųjų teisės ir sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat ginčų sprendimą reglamentuojančios nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors teritorinės ligonių kasos, kaip juridinis vienetas, nustoja funkcionuoti, įstaigos veiks kaip Valstybinės ligonių kasos padaliniai su aiškiai diferencijuotomis decentralizuotomis funkcijomis. Tai yra regioniniai padaliniai vietoj besidubliuojančių funkcijų vykdys kai kurias ir nacionalines Valstybinės ligonių kasos vykdomas funkcijas. Pavyzdžiui, turbūt sąnarių endoprotezavimo eilių valdymas jau tam tikra dalimi šiuo metu yra atliekamas Šiaulių teritorinės ligonių kasos, tai po reorganizacijos tai bus tiesiog Šiaulių valstybinės ligonių kasos padalinio funkcija, žalos kompensavimo sąskaitos administravimas, pavyzdžiui, – Panevėžio padalinio funkcija ir taip toliau.
Kartu pakete teikiami kitų susijusių įstatymų pakeitimų projektai, kuriais daromi atitinkami techniniai pakeitimai.
Trečiasis didelis tikslas – tai sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo reglamentavimo tobulinimas. Ir kas gi keičiama? Tai tikslinamos nuostatos dėl sutarčių, pagal kurias apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sudarymo. Tai yra aiškiai nurodoma, kad sudarant sutartis svarbu ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija, bet turi būti atsižvelgta ir į kitus reikalavimus, tai yra įstaigų išdėstymą, atitiktį paslaugų teikimo kokybės standartams, paslaugų poreikį ir mastą.
Numatoma, kad tais atvejais, kai tinkle esančios įstaigos ar kitos įstaigos, jau turinčios sutartį su Valstybine ligonių kasa, neužtikrina reikiamo sveikatos priežiūros masto, šiam mastui užtikrinti sutartis sudaroma su įstaigomis, nesančiomis tinkle, arba su įstaigomis, su kuriomis Ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų paslaugų. Šios įstaigos būtų atrenkamos vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais, tokiais kaip teikiamų paslaugų kompleksiškumas, vykdomų paslaugų skaičius per pastaruosius keletą metų, įvykę teisės aktų pažeidimai per trejų metų laikotarpį ir panašūs. Bet jų detalizavimą pagal atitinkamas paslaugas, dėl kurių sudaroma sutartis, bei kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustatytų Vyriausybė.
Atsisakoma nuostatos, pagal kurią naujo profilio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gali būti teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, nes esminis leidimų išdavimo kriterijus – tai atitiktis Vyriausybės patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų aprašo reikalavimams, jis buvo parengtas įgyvendinant Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį. Ir ši nuostata, tai yra 9 dalis, tampa perteklinė.
Ketvirtasis didelis tikslas – tai mokamų paslaugų kainų nustatymo subjektų keitimas. Šis didžiulis tikslas taip pat padiktuotas Valstybės kontrolės rekomendacijų bei matymo, kad dabartinis reglamentavimas, kai kalbame apie visais atvejais mokamas arba kai kuriais atvejais mokamas paslaugas, tiesiog nefunkcionuoja taip, kaip šiuo metu yra padaryta. Natūralu, jis buvo kurtas dar 1996 metais ir tas poreikis susiformavo. Ir ką gi keičiame? Atsisakoma sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo kaip perteklinio, nes visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neapmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, yra mokamos. Tai reiškia, kad mes nebeturime vadinamojo negative list, tačiau žiūrime į positive list, ar ne? Vadinasi, jeigu nėra sąraše paslaugos, kuri apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, automatiškai traktuojama, kad ji yra visais atvejais mokama.
Siūloma leisti valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pačioms nustatyti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas. Jos būtų apskaičiuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą kainų apskaičiavimo metodiką. Jos turės būti suderintos su sveikatos apsaugos ministro įgaliota įstaiga ir įstaigos dalyvių teises bei pareigas įgyvendinančiu subjektu ir skelbiamos viešai, o pacientai turės teisę susipažinti, kaip buvo apskaičiuojamos šios kainos. Privačių įstaigų mokamų paslaugų kainos nustatomos pagal jų įstatuose nustatytą tvarką, tačiau paslaugų kainos, dėl kurių sudarytos sutartys su Valstybine ligonių kasa, turės būti skelbiamos viešai ir pagal užklausą turės būti leidžiama pacientams susipažinti, kaip jos apskaičiuotos.
Siekiant užtikrinti, kad mokamų paslaugų teikimui nebūtų suteikiamas prioritetas ir nenukentėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamų paslaugų prieinamumas, siūloma numatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos ir įmonės mokamas paslaugas gali teikti tik užtikrinusios, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamas paslaugas atitinkamą dieną gaus visi joms tą dieną užregistruoti pacientai, o paslaugas, dėl kurių yra sudaryta sutartis su Valstybine ligonių kasa, tačiau kurių gavimo sąlygų pacientas neatitinka, tik užtikrinusios, kad sutarties galiojimo metu pacientams bus suteiktos visos šioje sutartyje nurodyto masto asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat siūloma leisti valstybės ir savivaldybių įstaigoms pačioms nustatyti mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kainas pagal sveikatos apsaugos ministro tvirtinamą kainų apskaičiavimo ir indeksavimo metodiką. Šių paslaugų sąrašą atlieka… tvirtinama sveikatos apsaugos ministro.
Paliekama galimybė specialiaisiais įstatymais nustatyti kitokią mokamų paslaugų kainų nustatymo tvarką, pavyzdžiui, kuri yra reikalinga krašto apsaugos sistemoje, kuomet krašto apsaugos sistemos subjektai yra sudarę sutartis su kai kuriomis mūsų gydymo įstaigomis, kuomet reikalingas koks nors platesnis ištyrimas karių, vykstančių į misijas, ar kitais atvejais.
Na, ir tai yra turbūt viskas, ką mes paruošėme šiame pakete. Mūsų, kaip ministerijos, vertinimu, tai tikrai yra ilgai lauktas ir labai labai svarbus paketas, kuris tikrai turės esminę reikšmę tiek privalomojo sveikatos draudimo vykdymui, tiek ir apskritai aiškiau sudėlios ir mokamų paslaugų teikimo tvarką sveikatos priežiūros įstaigose. Tai labai ačiū. Tikiuosi palaikymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau prieš tai nori jūsų paklausti nemažai Seimo narių. Gerbiamas R. Žemaitaitis klausia pirmasis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiamasis viceministre, už iš tikrųjų pakankamai išsamų ir detalų pateiktą projektą. Gaila, kad ne ministras pristato, o jūs. Bet man yra dar vienas klausimas. O kodėl jūs nenorite apskritai didžiąją dalį funkcijų atiduoti Mokesčių inspekcijai, nes tai yra analogiškai – kontrolės, patikrinimai ir panašiai, ir panašiai, kad tas funkcijas atliktų Valstybinė mokesčių inspekcija? (Balsai salėje) Kaip? Taip, bet tai dabar vis tiek Ligonių kasos tikrinimas, kontroliavimas ir finansų skyrimas. Jo nėra, Laima, kad atliktų pačią kontrolę, kontrolės nėra. Mokesčių inspekcija neatlieka šiuo atveju.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Na, čia, matyt, reikėtų žiūrėti į lėšų, už kurias yra atsakinga institucija, pobūdį. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos yra turbūt iš esmės kitokio pobūdžio ir kitaip atkeliauja į mūsų sistemą. Ligonių kasa yra atsakinga tiek už jų paskirstymą, tiek planavimą, tiek kontrolę, tiek teisingą ir efektyvų panaudojimą, tai, matyt, ta funkcija dėl to ir lieka Valstybinei ligonių kasai iš esmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jus nori paklausti A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Na, aš noriu pasidžiaugti, kad nepraėjo ir treji metai ir į Seimą grįžta Ligonių kasų projektas, kuris buvo nužudytas, na, dabar galime pasakyti, visai be reikalo. Žiūriu į kolegą Antaną, kuris juokiasi, jau galėjo būti treji metai tos kasos sutvarkytos. Tai čia toks komplimentas.
Klausimas. Gal jūs galėsite patikslinti, viceministre, ar teisingai supratau? Čia jūs minėjote vieną iš tikslų, tai yra dėl to paslaugų masto užtikrinimo. Kai tinkle esančios įstaigos negali užtikrinti paslaugų masto, jos bus perkamos, liaudiškai tariant, iš kitų netinklinių įstaigų. Ir ten yra vienas iš kriterijų, kad ta paslauga būtų teikiama be priemokos. Teisingai supratau?
A. PEČKAUSKAS. Taip, vienas iš kriterijų yra, kad būtų teikiama be priemokos. Jeigu tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama paslauga, ji turėtų būti teikiama be priemokos, išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytais turbūt išimtiniais atvejais, kur mes… Taip ir yra formuluotėje turbūt parašyta, turint mintyje ir kitus įstatymus, kuriuose gali būti išimčių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, turiu du klausimus. Pirmas klausimas. Jūs esate užsibrėžę, kad suteiktumėte teises asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pačioms tvirtinti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas. Ar nematote čia didelės rizikos šiuo atveju? Tai vienas klausimas.
Antras mano klausimas. Per praėjusius kalendorinius metus… Ne, kad sveikatos ministro nustatyta tvarka bus sudaromos sutartys, būtent atsižvelgiant, ar tuo pačiu adresu nėra jau teikiamos paslaugos. Tarkime, yra įkurta privati sveikatos priežiūros įstaiga ir yra net ne viena, o kelios būna tame pačiame pastate. Tai kaip jūs atskirsite? Toliau yra viena iš sąlygų. Tai čia, matau, irgi gali atsirasti korupcijos apraiškų: myliu nemyliu.
Kitas momentas ir vėl nuo paslaugų teikimo, kokį kiekį suteikiate, irgi, norint sudaryti sutartis, yra numatyta viena iš sąlygų. Prašom pasakyti, ar čia neįžvelgiate taip pat tokių negerų dalykų?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū. Dėl mokamų paslaugų kokių nors rizikų mes neįžvelgiame, nes šiuo metu galiojanti tvarka su konkrečiomis kainomis ir konkrečiu paslaugų sąrašu patvirtinta ministro įsakymu. Jis yra tvirtintas turbūt dar 1996 metais. Ta sistema tiesiog neveikia. Mūsų viešosios įstaigos, na, šiuo metu iš dalies turbūt yra suparalyžiuotos šitoje sistemoje ir arba negali teikti tokių paslaugų, arba yra priverstos kokiu nors būdu žiūrėti iš kitos pusės į tą šiuo metu galiojantį įstatyminį reguliavimą. Tai manome, kad pačių gydymo įstaigų vadovai turbūt žino geriausiai, kiek kainuoja tos paslaugos, kokie yra jų įkainiai.
Kai kalbame apie sąnaudas, tai čia turbūt ta geroji dalis. Kita dalis, kur valdome rizikas. Tos kainos turi būti suderintos su gydymo įstaigos steigėju. Vadinasi, kontrolės mechanizmas su Sveikatos apsaugos ministerija vis tiek išlieka ir piktnaudžiavimo galimybės turbūt bus užkardytos.
Dar yra vienas papildomas dalykas. Kadangi mes atsisakome to, va, kaip aš minėjau, negative list, tai tos norimos teikti paslaugos turės būti suderintos ir su Valstybine ligonių kasa, siekiant patikrinti, ar tos paslaugos, kurias nori teikti gydymo įstaiga, jau nėra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tokiu būdu mes tas rizikas planuojame suvaldyti.
Na, kitas jūsų klausimas dėl adreso, turbūt ir naujų… ir to konteksto reitingavimo, pavadinkime tai taip. Tie kriterijai, apie kuriuos jūs kalbate, tai ten yra kompleksiškumas, adresas, paslaugų kiekis ir pažeidimai, nutikę per pastaruosius trejus metus. Šitie kriterijai bus detalizuoti Vyriausybės nutarime. Supraskime, kad nė vienas iš šių kriterijų, na, nepasako, kad įstaiga gali ar negali pretenduoti į tą likutinį mastą, kurio neužtikrina kitos gydymo įstaigos, su kuriomis yra jau sudarytos sutartys. Pagal tuos kriterijus bus renkami balai ir gydymo įstaigos bus reitinguojamos. Pavyzdžiui, jeigu yra koks nors kiekis paslaugų, kurių negali užtikrinti dabartinis tinklas kokiame nors regione, ir yra dvi gydymo įstaigos, kurios išreiškia norą pretenduoti dėl tų sutarčių sudarymo būtent šitoms paslaugoms, tai jos bus reitinguojamos pagal vienodus kriterijus ir tai, kuri surinks turbūt daugiau balų, bus didesnė tikimybė, kad turės galimybę pasirašyti naują sutartį būtent dėl tų naujų paslaugų. Tas vietos adresas, turima omenyje, kuo daugiau sudėtinių konkrečios paslaugos dalių bus teikiama konkrečiu adresu… Jeigu gydymo įstaiga rentgeną atlieka kokioje nors kitoje įstaigoje, kitu adresu sudariusi sutartį, tai jau galėtų būti vertinama, pavyzdžiui, kaip mažesnis reitingavimo balas, sudarant sutartį.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų paklausti nori gerbiamas A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, išties atėjo laikas optimizuoti. Ne susitvarkyti su ligonių kasomis, kaip kolega mano sako, bet optimizuoti ligonių kasas. Toks projektas yra registruotas ir Seimo narių. Bet apie tai kalbant gal dėl motyvų pasisakysiu šiek tiek. Dabar noriu paklausti jūsų. Mano manymu, jūs šiek tiek bandote susiaurinti institucijų… nustatote konkretų baigtinį sąrašą institucijų, kurios galės pateikti pasiūlymus dėl vaistų įtraukimo. Ar čia yra demokratinis požymis?
Kitas dalykas. Naikindami TLK kaip juridinių vienetų statusą, jūs naikinate ir stebėtojų tarybas. O tai yra instrumentas regionams dalyvauti įstaigos valdyme, geriau ginti viešąjį interesą. Ar nemanote, kad reikia šiek tiek keisti PSDF sudėtį, įtraukti daugiau regionų atstovų?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimus. Aš, matyt, norėčiau patikslinti. Ten, kur yra baigtinis sąrašas, kalbame apie organizacijas arba institucijas, galinčias pateikti paraišką dėl naujų paslaugų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Ne dėl vaistų, o dėl paslaugų.
Atvirkščiai, kaip tik yra išplečiamas tas sąrašas, mes įtraukiame sveikatos priežiūros įstaigas vienijančią organizaciją ir vaistines vienijančią organizaciją kaip galimus pareiškėjus. Iki šiol tai būdavo Sveikatos apsaugos ministerija, universiteto ligoninės ir, man atrodo, Valstybinė ligonių kasa galėdavo pateikti naujas paraiškas. Mes kaip tik plečiame, nes manome, kad kiti rinkos žaidėjai taip pat gali turėti pasiūlymų dėl naujų paslaugų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Dabar dėl stebėtojų tarybų. Matyt, klausimas yra labai geras. Tuo metu, kai teritorinės ligonių kasos dingsta iš struktūros, lieka tik Valstybinė ligonių kasa, prie Valstybinės ligonių kasos veikia Privalomojo sveikatos draudimo taryba, kuri turi turbūt 15 narių, čia yra atstovaujama ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ir kitos institucijos. Nelikus teritorinių ligonių kasų, tokių atskirų subjektų, stebinčių šitą regioninį veikimą, kaip ir nebėra prasmės, nes į viską bus žiūrima iš centrinės perspektyvos. O dėl skaičiaus ar atstovavimo šioje taryboje tikrai galėsime diskutuoti, jeigu su šiuo paketu atkeliausime į komitetą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas į pabaigą. Paskutinis klausia gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano labai panašus klausimas kaip gerbiamo A. Matulo. Kadangi yra naikinamos stebėtojų tarybos ir taikinimo komisijos, manau, kitaip užduosiu tą klausimą. Ar, jūsų nuomone, pasiteisino tų stebėtojų tarybų ir taikinimo komisijų veikla? Kas dabar perims tas funkcijas po šios reformos?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū. Klausimas turbūt labai geras. Kaip ir minėjau, žiūrint į stebėtojų tarybų funkcijų perėmimą, tai tikrai keliaus Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybai. Tai jau yra veikiantis kolegialus organas, kuriame galima spręsti tas problemas. O dėl taikinimo komisijų. Konsultuodamiesi su Teisingumo ministerija mes matome, kad šiuo metu galiojantis administracinių ginčų reguliavimas, jis irgi yra įrašytas Sveikatos draudimo įstatyme, tikrai gali atlikti tą funkciją, kuri būdavo atliekama taikinimo komisijose, jeigu ginčas išsivysto toliau nei Ligonių kasos lygmeniu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas viceministre, atsakėte į visus klausimus. Tiksliau, baigėsi laikas. Dabar dėl motyvų. Už – gerbiama I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai išties labai ilgai lauktas projektas. Metai iš metų Valstybės kontrolė teikia pastabas dėl ligonių kasų administravimo optimizavimo, kad nėra efektyvu turėti šešis juridinius asmenis. Man atrodo, kad tai yra labai svarbi pertvarka, leisianti efektyviau valdyti sveikatos sektoriaus lėšas. Taip pat bus išvengiama funkcijų dubliavimosi, ką mes iki šiol turėjome. Norint apskritai gerinti sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą, ši dalis yra labai svarbi. Taip pat reforma sudaro sąlygas vieningam Ligonių kasos veiklos standartui. Tai reiškia, kad veiklos kokybės standartas bus vienodas, nes dabar buvo daug tokių pilkųjų zonų. Tikiu, kad bus ir daug pasiūlymų dėl šio projekto, nes dar matau, kaip jį būtų galima patobulinti.
Tikrai palaikau šį projektą. Manau, turime sudaryti visas sąlygas kaip įmanoma efektyviau valdyti PSDF lėšas, teikti tas geresnes paslaugas ir taip pat turėti geresnę kontrolę, kaip tie 3,5 mlrd. PSDF lėšų yra panaudojama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi projektas ilgas, iš daugelio įstatymų, tai galbūt du galėtų pasisakyti. Tai gerbiamas A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tai gal tokia lengva pastaba teikėjams. Aiškinamasis raštas išties yra labai ilgas – 26 puslapių ir per sudėtingas, todėl ateityje galbūt reikėtų aiškiau, trumpiau aiškinamuosius raštus rašyti.
Dabar, kaip minėjau, yra toks projektas jau įregistruotas praeitoje sesijoje, bet kadangi buvo daug Teisės departamento pastabų, mes jį su kolege Rimante perregistravome. Juo irgi siekiama optimizuoti ligonių kasų funkcijas ir išspręsti kai kuriuos kitus dalykus. Nežinau, kodėl pirmasis pavaduotojas jo neteikia šiandien kartu su šiuo įstatymo projektu, bet kadangi mes nesame kolekcionieriai ir neskaičiuojame, kiek esame pateikę įstatymų projektų, tai mes galime tą realizuoti – pateikti pasiūlymus dabar dėl to įstatymo projekto, kurį svarstome. Tai būtų konstruktyviau, racionaliau.
Aš manau, kaip jau ir minėjau, pribrendo laikas optimizuoti ligonių kasų veiklą, nors, kaip ir minėjo prieš tai kolegė, funkcijos yra dubliuojamos. Jau daug dalykų yra išspręsta, yra pasirašoma viena sutartis, ne penkios, kaip anksčiau, ir kiti dalykai yra išspręsti. Bet tą tikrai reikia daryti. Aš tik abejoju, kadangi yra tam tikrų vietų, į kurias reikės labai smarkiai įsigilinti ir teikti pasiūlymus, tikriausiai ir įsigaliojimą turėsime siūlyti nuo 2025 m. sausio 1 d., tai aš prašyčiau, kad svarstymas būtų numatytas pavasario sesijoje. Tikrai įstatymo projektas gana sudėtingas, rezonansinis, tai ir reikėtų komitetui daugiau laiko. Tai siūlau pritarti ir, kaip minėjau, nustatyti pavasario sesijoje svarstymo stadiją. Ketinu siūlyti, kad įsigaliojimas būtų nuo 2025 metų. Tiesa, gavau žinutę iš teritorinių ligonių kasų kai kurių darbuotojų…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …ar tai reiškia, kad mes būsime panaikinti? Tikrai teritorinės ligonių kasos nebus panaikintos, bet jos taps filialais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas. Padiskutavome, apsispręsime balsavimo lango metu.
15.27 val.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3270 (pateikimo tęsinys)
Dabar praėjo pusvalandžio pertrauka, galime grįžti prie 2-3 klausimo, tai yra prie Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3270. Gerbiama teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska, prašom į tribūną.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pateikti įstatymo projektą. Šių metų sausio 23 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija priėmė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą – Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio pažeidimą ir laikė, kad pareiškėjos teisės į saviraiškos laisvę ribojimas, remiantis Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto redakcija, yra nesuderinamas su minėtu straipsniu.
Projektas parengtas, siekiant užtikrinti sprendimo vykdymą. Siūloma atsisakyti minėtos įstatymo nuostatos, kuri numato, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata ir diskriminaciniu būdu ribojama saviraiškos laisvė.
Lietuvos įvaizdis tarptautinėje erdvėje. Sprendimo įgyvendinimo delsimas neišvengiamai gali pakenkti Lietuvos Respublikos reputacijai, paliekant Lietuvą greta valstybių, kurios kritikuojamos dėl žmogaus teisių negerbimo, laikomos nedemokratinėmis ir net teroristinėmis. Šiuo metu panašų reguliavimą turi Vengrija, dėl to Europos Komisija yra konstatavusi ne tik pažeidimą, bet taip pat ir padavusi ieškinį. Norėčiau atkreipti dėmesį taip pat, kad įstatymo projektas buvo pateiktas Vyriausybės atstovei prie Europos Žmogaus Teisių Teismo. Ji įvertino, kad toks įstatymo projekto priėmimas galėtų sąlygoti, kad vis dėlto sprendimas yra įgyvendintas.
Taip pat verta pažymėti, kad šių metų birželio 5–7 dienomis vykusio posėdžio metu Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl bylos Macatė prieš Lietuvą sudėtingumo nusprendė jai taikyti sustiprintą vykdymo priežiūrą. Priėmę tam tikras įstatymo pakeitimo nuostatas, išvengtume ne tik Vengrijos reguliavimo atvejo, bet taip pat ir įgyvendintume sprendimą. Mielai atsakyčiau į jūsų gausybę klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, klausimų bus. Taigi gerbiamas M. Puidokas – pirmasis. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiama ministre, iš tikrųjų kyla klausimas, kaip galima teikti šio projekto pataisas, kurios iš esmės, na, atimtų iš vaikų galimybę būti apsaugotiems nuo žalingos informacijos? Kaip tai yra suderinama su jūsų, kaip teisingumo ministrės, pareigomis ir ar vis dėlto tai nėra tam tikras Trojos arklys, pateikiamas su dviejų apkaltų dūmų uždanga kolegoms Seimo nariams, tokiu būdu norint per tam tikrų įstatymų pakeitimus įtvirtinti Stambulo konvencijos nuostatas? Dėkui.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Verta atkreipti dėmesį į du aspektus. Visų pirma, panašų reguliavimą turinti Vengrija susilaukė ne tik Europos Komisijos pažeidimo procedūros, bet Europos Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su ieškiniu dėl tokio reglamentavimo, nes jis neatitinka europinio reglamentavimo.
Antra, mes turime Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuris aiškiai pasako, kad kitų šeimų diskriminavimas tokiu būdu yra nesuderinamas su konvencijos nuostatomis, kur Lietuva aktyviai prisiėmė būtent savo įsipareigojimus. Tai, ko jūs klausiate ir teigiate, šeimų būtent išskyrimas ir jų diskriminavimas yra nesuderinami nei su Konstitucija, nei su mūsų tarptautiniais įsipareigojimais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nori paklausti gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, jūs aiškinamajame rašte teigiate, kad jeigu valdžios institucijos teikia pirmenybę prigimtinei šeimai ir laiko skirtingų lyčių santykius socialiai priimtinesniais ir vertingesniais nei tos pačios lyties asmenų santykius, tai tai yra diskriminacija, nesvarbu, ar tai teigiate jūs, ar Europos Žmogaus Teisių Teismas. Prašau pasakyti, ar jūs neigiate Lietuvos valstybės suverenitetą įstatymais nustatyti ir ginti tam tikrą šeimos sampratą? Jeigu jums Europos Žmogaus Teisių Teismas yra svarbiau nei Lietuvos Konstitucija ir lietuvių tautos siekis išlaikyti prigimtinę šeimos ir lyties sampratą, tai ar tai nėra tam tikra Konstitucijos, valstybės ir tautos išdavystė?
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už jūsų klausimą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jūsų citata yra Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dalis. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2019 metais yra išaiškinęs, kad šeima yra lyčiai neutrali, kitaip sakant, nepaisant, ką jūs teigiate ar neigiate, šeima yra lyčiai neutrali.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų nori paklausti gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, iš tikrųjų sveikinu ministrę dėl vienos vietos, kad tikrai uoliai, tvarkingai įgyvendina Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, yra ir kitų, kurie neįgyvendinti. Mes iš savo bendruomenės, gal iš teisinės bendruomenės, pažiūrėjome. Iš esmės Žmogaus Teisių Teismas tik labai siaurai pasisakė. Tikrai, na, galime ginčytis, aišku, teisininkai esame, aš nemanau, kad būtina keisti įstatymą, jei vertiname siaurąja prasme patį Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Ar jūs nesutinkate, kad iš tikrųjų per daug drastiškas jūsų pasiūlymas skaitant visą patį Žmogaus Teisių Teismo sprendimą šitoje byloje?
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū už tikrai teisinį klausimą ir gerą klausimą. Verta atkreipti dėmesį į pačią bylą. Teismas, nagrinėdamas šitą bylą, nagrinėjo ne tik pačią cituotą nuostatą, kurios siūloma atsisakyti, bet Teismas nagrinėjo ir vertino Seimo narių pasisakymus, kai papildomu komitetu buvo SRDK, jeigu neklystu. Buvo pasisakyta, kad šitos nuostatos taikymo tikslas yra išskirti šeimas ir, jeigu kalbama apie kitokias šeimas, kad informacija būtų ribojama. Pats kontekstas buvo vertinamas, kokiu tikslu ta nuostata buvo priimta. Turbūt dėl formuluotės mes galėtume kaip teisininkai diskutuoti, bet pats tikslas ir buvo paties, na, Teismo vertintas ir ypač Ministrų Komiteto, kodėl sugriežtinta kontrolė, nes pats taikymas nuostatos, kurią kartais galima neutraliai skaityti, deja, buvo labai kryptingai nukreiptas į tai, ką mes ir turime kaip pasekmes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū. Ponia pranešėja, jūs kėsinatės į šeimą – niekinti, devalvuoti šeimos statusą. Jūs ką tik sakėte, kokiu tikslu? Jeigu jūs klausėtės, ką aš anksčiau sakiau, esu sakęs, yra homoseksualumą įgimę ir įgiję asmenys, o tų visų organizacijų tikslas – padaryti, kad kuo daugiau būtų pasaulyje ir Europoje homoseksualių asmenų. Tai kodėl jūs… Ar suvokiate, kad jūs skatinsite homoseksualumą, ar jūs nesuvokiate? Kaip jums išaiškinti, kad yra nusikaltimas civilizacijai?
E. DOBROWOLSKA (LF). Neišgirdau klausimo, bet turbūt pasinaudosiu galimybe pakomentuoti. Nepaisant, ką jūs teigiate ar neigiate, Konstitucinis Teismas yra pasakęs – šeima yra neutrali lyčiai.
PIRMININKAS. Atsakėte jau? Gerai. Klausia gerbiamas A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama ministre, iš tiesų šiek tiek gal net ir apmaudu, kad šitas klausimas išvis socialdemokratų dėka liko šios dienos posėdžio darbotvarkėje, tačiau jeigu jau liko, vis dėlto pasinaudosiu proga ir paklausiu jūsų tokio, mano galva, paprasto klausimėlio, šiek tiek galbūt panašaus į R. Žemaitaičio, kaip jis klausė.
Žiūrėkite, gerbiama ministre, man atrodo, teisėkūroje galioja labai paprasta praktika: jeigu gali įstatymo nekeisti ir jeigu jo nuostatos nekelia kokių nors praktinių sunkumų būti įgyvendinamos, tai tiesiog jo nereikia keisti. Ar jūs sutinkate su tuo, kad pagrindinis motyvas keisti šią nuostatą yra išskirtinai politinis, tai yra artėjantys rinkimai ir siekis dar kartą pabrėžti jūsų rinkimų programoje įtvirtintus pažadus? O jeigu ne, gal galėtumėte įvardinti, be Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kokių sunkumų buvo praktiniu lygmeniu įgyvendinti šito įstatymo nuostatas, tas, kurios yra, kurias jūs siūlote išbraukti, ar buvo kokių nors sunkumų?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už tikrai gerą klausimą. Norėčiau patikinti, kad tai yra visų pirma teisinis klausimas. Turbūt verta prisiminti, kokiu būdu ši įstatymo nuostata atsirado įstatyme, kuriame jos siūloma atsisakyti.
Įstatymo nuostata iš esmės buvo vetuota dviejų Prezidentų: tiek Jo Ekscelencijos V. Adamkaus, tiek D. Grybauskaitės. Tik darbo grupei sudarius ir priėmus kito žodyno nuostatą vėl tokia pačia argumentacija ir tikslu, mes turėjome šios nuostatos ne tik priėmimą, bet ir įgyvendinimą.
Ką mes matėme praktikoje? Ši nuostata tiesiog yra taikoma informacijos skleidėjams ir rengėjams. Ne vienu atveju ir išimtinai tuo tikslu ir buvo pritaikyta. Tais atvejais, kai buvo informuojama apie eitynes, vienai žiniasklaidos priemonei buvo uždrausta informuoti darbo metu – tik vakare tokią informaciją skleisti. Kitais atvejais knyga „Gintarinė širdis“ buvo pritaikyta išimtinai diskriminaciniu pobūdžiu.
Tai, ką mes matome ir ką jūs savo klausime teisingai pažymėjote, šios nuostatos praktinis taikymas lėmė, kad turėjome tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, tiek kitų bylų teismuose. Kitaip sakant, tai nėra negyva nuostata ir būtent jos taikymas ir egzistavimas mums sukelia tarptautinių pasekmių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, matau jūsų akyse didžiulį susirūpinimą ir norą, kad būtų įteisintos tos nuostatos, apie kurias kalbate. Prašom patikslinti, ar atsisakymas pamatinių vertybių dėl saviraiškos laisvės bylos Europos Žmogaus Teisių Teisme yra besąlyginė prievolė mūsų valstybei? Tai būtų viena.
Antra. Ar suvereno šeimos klausimais praradimas, manau, yra… na, tikrai nėra mūsų valstybės prioritetas. Ką galbūt jūs, kaip ministrė, siūlytumėte daryti, kad tokio supriešinimo ir tos nuostatos, kurią dabar siūlote išbraukti, na, nereikėtų… ir kad mes labai tvarkingai, kaip ir darėme daugelį metų, turėtume šią nuostatą ir taip pat galėtume laikytis Konstitucijos 38 straipsnio prioritetiškumo?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už gerą klausimą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis įstatymo projektas ir pasiūlymas atsisakyti šios nuostatos nekeičia nei Civilinio kodekso nuostatos, nei Konstitucijos nuostatos. Mes kalbame išimtinai apie šio įstatymo nuostatą, kuri riboja informaciją skleidėjams ir rengėjams. Mes nekeičiame tų nuostatų, kurias jūs citavote iš Civilinio kodekso, mes nesprendžiame dėl to reguliavimo, kurį šiandien turime dėl šeimos, dėl santuokos, partnerystės ir kitų dalykų. Tai yra išimtinai dėl visuomenės informavimo, dėl tų nuostatų, dėl kurių jau pasisakė ne tik Europos Žmogaus Teisių Teismas, bet ir dėl labai panašaus atvejo. Yra ir Vengrijos atvejis, kuris irgi jau yra teisme.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas senka, matyt, paskutinis klausia gerbiamas A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Argumentuojant čia daug kartų nuskambėjo žodžiai apie informacijos suvaržymą, teisę ją skleisti ir panašiai. Tai aš noriu jūsų paklausti, ar, jūsų manymu, egzistuoja skirtumas tarp informavimo ir propagandos bei indoktrinavimo? Jeigu egzistuoja, tai koks jis yra, kaip jūs jį apibūdintumėte?
O kitas klausimas būtų toks. Gal jūs galite man kaip nors, ar moksliškai, ar teisiškai, paaiškinti, kokiu būdu Jungtinėse Amerikos Valstijose per keletą dešimtmečių LGBT bendruomenei save priskiriančių suaugusių asmenų skaičius išaugo dešimt kartų? Tai yra oficiali jų statistika. Labai ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš tik leisčiau, jeigu leisite, pataisyti jus, nes jūsų klausimas yra menamas ir suponuojama tai, kas nėra faktai. Šiandien galiojanti nuostata neapima propagandos draudimo, mes nesiūlome to braukti, nes to jau dabar nėra. Tai, kaip skambėjo jūsų klausimas, lyg šiandien būtų leidžiama kažkokia propaganda arba draudžiama propaganda, o mes siūlytume atsisakyti, tokio sakinio jau dabar nėra įstatyme. Mes kalbame labai aiškia apimtimi, kiek informacijos rengėjas ar skleidėjas gali informuoti ir kalbėti apie kitokias šeimas, tai yra siaura apimtimi. Mes nekalbame apie Civilinio kodekso, Konstitucijos pakeitimą. Mes netgi nekalbame apie partnerystę ir kitus institutus. Mes kalbame labai siaura apimtimi. Ir tai, ko jūs klausiate, suprantu tikslą, bet tai nėra susiję su šiuo įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. Dabar motyvai už. Gerbiamas L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. N. Dangvydė-Macatė, kuri buvo puiki lietuvių kalbos specialistė, visiškai atsidavusi Lietuvai ir jos nepriklausomybei, net sapne turbūt tuo metu nesapnavo, kad bus pirmoji, gal net ir vienintelė, atkurtoje Lietuvoje, kurios knygas uždraus platinti.
Esu tikrai už šias pataisas, nes nuo pat pirmos akimirkos tą žmogų pažinojau asmeniškai. Nuo pat pirmosios akimirkos nesupratau, kaip galima nepriklausomoje Lietuvoje tokius dalykus daryti – drausti ir riboti. Aš manau, kad mes turime, jeigu esame civilizuota šalis, žiūrėti į tai, ką sako Europos Žmogaus Teisių Teismas, atsižvelgti į jo sprendimus, ir tai būtų viena iš didžiausių dovanų N. Dangvydei-Macatei, kuri šio pokyčio valstybėje taip ir nesulaukė.
Aš manau, kad tai dar vienas įrodymas mūsų visai bendruomenei, Seimo nariams, kaip svarbu laiku ir tinkamu laiku priimti sprendimus, išmintingus sprendimus, kad jais galėtų dar pasidžiaugti gyvi esantys žmonės. Šis žmogus mirė. Nemanau, kad neprisidėjo tokie sprendimai, nes tai žmogus, kuris tikrai išgyveno giliai tokį smūgį, kai buvo uždrausta knyga. Mes turime keistis ir keistis šiandien.
Aš tikrai siūlau balsuoti ir šią ydingą nuostatą pakeisti, nes šiuo metu pagal šią nuostatą… Niekaip neįsivaizduoju, kaip mes galime pakenkti šeimoms ugdyti savo vaikus pagal jų vertybines nuostatas, pakeitę įstatymą taip, kaip dabar rekomenduojama. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama kolegė A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, tai toks melų ir melagių vakarėlis. Bent jau susidaro įspūdis, klausant kai kurių ministrės argumentų. Visų pirma, įstatymo projekto priėmimas nėra būtinas Žmogaus Teisių Teismo sprendimui įgyvendinti. Teismas gali paprastai bylose pasisakyti dėl būtinybės keisti teisės aktus ir kartais pasisako. Šiuo atveju nebuvo pasisakyta ir tokios prievolės sprendime valstybei įrašytos nėra.
Kitas dalykas, yra melas, kad ir dabar šiuo įstatymu, kurį norima pakeisti, Lietuvoje draudžiama teikti informaciją nepilnamečiams. Pasiskaitykime, kokia yra įstatymo šiuo metu galiojanti norma. Tai yra draudžiama nepilnamečiams pateikti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir kuria yra skatinama kitokia, nei Konstitucijoje įtvirtinta, santuokos sudarymo forma. Tai, visų pirma, turi būti niekinimas ir, kitas dalykas, turi būti skatinimas kitokios santuokos sudarymo formos, negu yra Konstitucijoje. Nei niekinimas, nei skatinimas nėra paprastas informacijos pateikimas.
Ką dabar daro ministrė, išbraukdama šį ribojimą? Jinai iš esmės leidžia vaikų akivaizdoje niekinti šeimos vertybes ir jinai leidžia skatinti vaikus sudaryti kitokias santuokas, homoseksualias santuokas, kurios nėra įtvirtintos Konstitucijoje. Tai štai šitų dviejų tikslų ir yra siekiama. Dėl to tikrai siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Tai, gerbiami kolegos, kviečiu užimti darbo vietas, nes tik iš jų galite balsuoti. O mes dabar ir balsuosime, nes jau atėjome į balsavimo langą.
Taigi nuo šio įstatymo, kuris ką tik buvo pristatytas ir pateiktas, ir pradėsime. Tai 2-3 klausimas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3270. Balsuojame dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo. Vyksta balsavimas po pateikimo.
Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 50, prieš – 56, susilaikė 19. Taigi įstatymui nėra pritarta. Gerbiami kolegos, aš suteiksiu žodį replikoms. Reikia apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Ar bendru sutarimu grąžiname, ar balsuojame? Balsuojame. Gerai, balsuojame. Kas už – tai grąžinti iniciatyvą tobulinti, kas prieš – tai atmesti. Balsuojame. Balsuojame, kaip toliau pasielgti su įstatymo projektu, kurį ką tik aptarėme ir balsavome. Kas balsuoja už – tai grąžinti iniciatyvą tobulinti, kas balsuoja prieš – tai atmesti. Gerbiami kolegos, šiek tiek rimties salėje, nes aš pats savęs beveik negirdžiu. Čia gal, aišku, susiję su mano klausa, bet, na, vis tiek.
Užsiregistravo 125, balsavo 124: už – 62, prieš – 62. Taigi labai jau lygi pusiausvyra parlamente. Tai gal dar kartą balsuojame, matau, kad ateina daugiau kolegų, tai gal kaip nors nusvers į kurią nors pusę, gal kas nors persigalvos, gal mygtuką ne taip paspaudė. Balsuojame dar kartą, nes kai lygu, tai tikrai balsavimas neaiškus. Balsuojame. Kas už – tai grąžinti tobulinti, kas prieš – tai atmesti. Balsuojame dėl to, kaip pasielgti su projektu: už – tai grąžinti tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 61, prieš – 62. Taigi įstatymo projektas atmestas. (Plojimai) Kažkur dingo vienas už balsuojantis.
Gerai. Gerbiami kolegos, dabar replikos per šoninį mikrofoną. M. Puidokas per centrinį mikrofoną, prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Tai aš noriu visų pirma padėkoti kolegoms tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiosios daugumos, kad Dievas apšvietė protą ir vis dėlto mes suprantame, kad šeimos vertybes reikia saugoti, reikia ginti ir vaikai turi gerbti tėtį, mamą, suprasti, kad yra tik dvi lytys – vyras ir moteris, ir nėra tokio dalyko kaip neutrali lyčiai šeima, mielieji. Jeigu mes norime, kad Lietuva neišnyktų, tai gerbkime ir mylėkime tėtį, mamą ir tradicines šeimas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Galima pasidžiaugti, kad krikščionys satanizmo nepraleido, nepadėjo net pertrauka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Žinote, kai paskaičiau, ką siūlo Laisvės partija, kad galima niekinti šeimą, niekinti Konstituciją, Civilinį kodeksą, tai nepatikėjau, kad gali būti užregistruotos tokios įstatymo pataisos. Bet tikrai džiugu, kad net ir tarp krikščionių demokratų (tiksliai nesuskaičiavau) apie 16 Seimo narių nepasidavė galbūt premjerės spaudimui, bet pabalsavo pagal savo sąžinę. Tai tikrai džiugina, tikrai šis sprendimas mane džiugina, kad užteko sveiko proto, sveikos nuovokos Seimo nariams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos išsakytos. Toliau einame pagal darbotvarkę, tiksliau, grįžtame į posėdžio rytinę dalį.
15.50 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3172, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3173, Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3174, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3175, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1732 9, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3176, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3177, Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3178, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2012 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3179, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 17, 18, 31, 36, 37, 38, 39, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 50, 55, 59, 61, 65, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 521 straipsniu ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3180 (pateikimo tęsinys)
Ir čia buvo 1-14 klausimas, visas blokas – tai Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas ir visi lydimieji. Buvo padaryta pertrauka ir likęs tik balsavimas. Taigi balsuojame dabar dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3172 ir viso lydimųjų bloko, tai yra nuo 1-14.1 iki 1-14.9 klausimo. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 129, balsavo 127: už – 66, prieš – 35, susilaikė 26. Taigi pritarta po pateikimo.
Dabar reikia apsispręsti dėl komitetų. Gerbiami kolegos, apeliuoju į supratingumą. Čia yra prie lydimųjų ne visai sutampantys komitetai, vienur vienas pagrindinis, kiti papildomi. Ar galime taip, kaip parašyta projekte, pritarti bendru sutarimu dėl komitetų? Na, jeigu yra papildomų kažkur, žinoma, galite pasakyti, bet taip, kaip parašyta, galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi klausimas yra išspręstas.
15.51 val.
Civilinio kodekso 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3213, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3214, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 6, 7, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3215, Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3216, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3217, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 6, 8, 18, 19 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3218, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 5, 6, 7, 8, 81, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3219, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 45 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3220, Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3221, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 4, 6, 61, 10 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3222, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 4, 5, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3223, Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3224, Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3225, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 4, 61 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3226, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3227, Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3228, Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3229 (pateikimo tęsinys)
Toliau grįžtame prie popietinės darbotvarkės. Čia buvo visas blokas nuo 2-2.1 iki 2-2.17 klausimo, tai yra Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3213 ir visi lydimieji, didelis blokas. Balsuojame po pateikimo. Taip, paleidžiame trumpą balsavimą, vis tiek visi jau darbo vietose, pasiruošę balsuoti. Gerai, pataupysime šiek tiek laiko.
Užsiregistravo 125, balsavo 117: už – 93, prieš nėra, susilaikė 24. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Vėlgi, gerbiami kolegos, ne visai sutampa komitetai prie pagrindinio ir lydimųjų, įvairūs čia yra variantai. Ar galime taip, kaip numatyta projekte, pritarti pagrindiniams ir papildomiems komitetams?
Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašyčiau dėl protokolo mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas už, įskaitome.
Gerbiamas Z. Balčytis dar priėjo prie mikrofono. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Čia kalbama dėl 2-2.15 klausimo, dėl Labdaros ir paramos įstatymo. Kiek žinau, yra numatyta, kad Audito komitetas būtų skirtas, tai aš siūlau jo neskirti. Kadangi čia yra patikslinamos tiktai elementarios nuostatos, tai gali padaryti pats Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomą komitetą aš turiu omenyje.
PIRMININKAS. Tai čia kaip pagrindinis yra siūlomas Audito komitetas.
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip. Aš manau, kad tai turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Jūs siūlote, kad dėl šio įstatymo kaip pagrindinis turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas?
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip, kadangi tai yra tiktai teisinės detalės ir kalbama…
PIRMININKAS. Supratau. Aš žiūriu į gerbiamą pirmininkę. Ar pritartumėte, kad šitą klausimą mes svarstytume jūsų komitete?
Z. BALČYTIS (DFVL). Nereikalingas laiko gaišinimas.
PIRMININKAS. Pritariate? Gerai, tai bendru sutarimu tada padarome pakeitimą. Tada dėl 2-2.15 klausimo kaip pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Toliau gerbiama L. Nagienė buvo, man atrodo, pagal eilę. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Mano balsą įskaitykite už, nespėjau.
PIRMININKAS. Jūsų balsas taip pat už. Tada, man atrodo, gerbiamas A. Vinkus buvo. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. Jūs taip pat už balsavote. Ir gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Gal galėtumėte įvardinti, kokie komitetai, nes mes nematome kompiuteryje, tai dėl to sunkiau apsispręsti.
PIRMININKAS. Supratau, nematote. Gerai, tuojau pasakysiu. Dėl pagrindinio – Civilinio kodekso įstatymo – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomas, dėl Asociacijų įstatymo – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomas, Biudžetinių įstaigų įstatymo – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindinis, Regioninės plėtros įstatymo – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindinis, Teisėkūros pagrindų įstatymo – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis ir papildomas Valstybės valdymo. Toliau, dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo – pagrindinis Valstybės valdymo, dėl Viešųjų įstaigų įstatymo – pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dėl Akcinių bendrovių įstatymo pagrindinis – Ekonomikos komitetas, dėl Individualių įmonių įstatymo pagrindinis – Ekonomikos komitetas, dėl Mažųjų bendrijų įstatymo pagrindinis – Ekonomikos komitetas, dėl Ūkinių bendrijų įstatymo pagrindinis – Ekonomikos komitetas, dėl Advokatūros įstatymo pagrindinis – TTK, dėl Privačios detektyvinės veiklos įstatymo pagrindinis – TTK, dėl Kooperatinių bendrovių įstatymo pagrindinis – Ekonomikos komitetas, dėl Labdaros ir paramos fondų įstatymo sukeitėme, tai dabar pagrindinis – TTK ir viskas. Toliau dėl Tarptautinių sankcijų įstatymo pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Viskas. Dabar gerbiama A. Kubilienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, prašau palikti tą patį balsavimo laiką, netrumpinti, nes mes norime suprasti, už ką balsuojame, reikia pasižiūrėti, perskaityti, nes labai greitai, paskui visi ateina prie mikrofono ir prašo…
PIRMININKAS. Gerai, ilgąjį balsavimo periodą. Gerai, juolab kad nelabai čia ir liko tų balsavimų, tai čia jau kitam posėdžio pirmininkui bus. Ačiū. Dabar gerbiama A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš dėl prieš tai buvusio balsavimo užsiregistravau, bet nespėjau paspausti, tai norėčiau, kad būtų įskaitytas balsas už.
PIRMININKAS. Prieš tai buvęs balsavimas?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, dėl Vidaus tarnybos įstatymo.
PIRMININKAS. Dėl Vidaus tarnybos įstatymo – už, gerai. Ir A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Mano balsą prašau įskaityti už dėl paskutinio balsavimo.
PIRMININKAS. Irgi paskutinis balsavimas. Gerai. Daugiau nematau prie šoninių mikrofonų. Dabar su vienu pakeitimu bendru sutarimu visiems komitetams ar galime? Ne, gerbiamas R. Šarknickas dar nori.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia dėl tos pačios greitosios juostos bėgimo, tai irgi nesuspėjome, tai už. Ir kolega Stasys – už.
PIRMININKAS. Irgi už, paskutiniame balsavime už jūsų balsas. Tai kaip čia dabar – balsavome, balsavome, visi buvo savo vietose ir staiga niekas nebalsavo. Taip, gerbiama R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš noriu pasakyti, kad aš… Kai balsavome, ar atmesti, ar palikti, ten vienu balsu kaip ir buvo atmesti, bet aš ten balsavau, mano balso taip pat nebuvo. Aš balsavau už, kad atmestume.
PIRMININKAS. Gerai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Balso nėra, ko gero, yra problema. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Bet kokiu atveju tai rezultato nekeičia, nes mes ar taip, ar taip atmetėme. Tai gerai. Gerbiami kolegos, dėkoju. Neįsismarkaukime. Man atrodo, bendru sutarimu dėl komitetų pritarėme. Dabar klausimas dėl datos. Siūloma svarstyti VIII (pavasario) sesijoje. Ar tinka? (Balsai salėje: „Gerai!“) Gerai, tinka bendru sutarimu. Viskas, klausimas išspręstas.
15.57 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3266, Administracinių nusižengimų kodekso 385, 386, 387, 393, 394, 395, 396 ir 443 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3267 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2 klausimai, projektas Nr. XIVP-3266. (Balsai salėje) Nutraukiame, paleisime ilgą. Susitarėme, viskas gerai. Ir darbotvarkės 2-4.2 klausimas, projektas Nr. XIVP-3267. Tai yra Aviacijos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pakeitimai. Balsuojame.
Užsiregistravo 129, balsavo 129: už – 121, prieš nėra, susilaikė 8. Taigi po pateikimo yra pritarta. Dėl Aviacijos įstatymo siūlomas pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso siūlomas, aišku, kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Gerai, apsisprendėme.
15.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3234 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso jau 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3234. Taip pat balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 128, balsavo 127 ir visi 127 balsavo už. Taigi po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės teisėtvarkos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. Siūloma svarstyti VIII (pavasario) sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
16.00 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3249, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3250, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 152, 153, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3251, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3252, Administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3253, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3254, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3255 (pateikimo tęsinys)
Taip pat esame apsisprendę, tiksliau, padiskutavę dėl darbotvarkės 2-6.1 klausimų bloko – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3249 ir lydimųjų projektų.
Užsiregistravo 129, balsavo 129: už – 84, prieš – 1, susilaikė 44. Pritarta po pateikimo.
Apsispręskime dėl komitetų. Taigi siūlomi tokie komitetai. Dėl Sveikatos draudimo, Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Visuomenės sveikatos priežiūros, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymų projektų kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, o dėl Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime tokiai komitetų sudėčiai pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Čia buvo siūlymas svarstyti pavasario sesijoje. Galime bendru sutarimu dėl pavasario sesijos? Ne, gerbiama I. Pakarklytė turi kitą nuomonę. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašyčiau vis dėlto balsuoti. Matau, kad Sveikatos reikalų komitetas randa laiko klausymams apsvarstyti tokius klausimus kaip garinamojo tabako įrenginių pardavimas vaistinėse, tai, manau, šiai esminei reformai tikrai būtų galima skirti prioritetą, juolab kad ne pirmą kadenciją yra diskutuojama. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs siūlote, kad liktų gruodžio 12 diena, kaip numatyta, o buvo siūloma Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, kad tai būtų pavasario sesijoje. Galime balsuoti alternatyviai. Kas už (dabar klausomės), kas už, vadinasi, už tai, kaip numatyta, gruodžio 12 dieną, kas prieš, tai už naują siūlymą, kad būtų pavasario sesijoje. Kas už – gruodžio 12 dieną, kas prieš – pavasario sesijoje. Antanas, man atrodo, ne taip. Stabdome balsavimą. Žiūrėkite, stabdome balsavimą. Darbotvarkėje buvo numatyta, kad gruodžio 12 dieną. Kas balsuoja už, lieka prie gruodžio 12 dienos, kas balsuoja prieš, balsuoja už naują siūlymą – pavasario sesijoje. Ar dabar aišku? Balsuojame. Kas už – gruodžio 12 dieną, kas prieš – pavasario sesijoje.
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 48, prieš – 78. Taigi, pavasario sesijoje.
Gerbiamas V. Mitalas per centrinį mikrofoną.
V. MITALAS (LF). Replika po balsavimo, gerbiamas pirmininke. Aš kažko nesuprantu. Buvo parašyta, kad valstybinių ligonių kasų ir teritorinių ligonių kasų reforma vyks daug anksčiau. Deja, mes tik dabar sulaukėme pateikimo. Labai svarbus dalykas. Mes jį turime svarstyti normaliu greičiu. Ar A. Matulas įstrigdys dar vieną reformą, kaip įstrigdė dėl Odontologų rūmų, taip ir šitą sveikatos sistemos optimizavimą įstrigdys? (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, tylos salėje, kolegos!
V. MITALAS (LF). Tai yra nesąmonė!
PIRMININKAS. Negirdžiu, ką kalba kolega. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad tikrai jaudinanti kalba, bet gerbkime kolegą, kuris kalba tuo metu prie mikrofono. Jūs taip šaukiate, kad aš negirdžiu, ką jis kalba. (Balsai salėje)
Gerbiamas A. Matulas – replika po balsavimo. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu pasakyti kolegai, kad visos sveikatos priežiūros reformos, pertvarkos ir Klaipėdos greitosios pagalbos sistemos įstaigų tinklo optimizavimas įvyko prie A. Matulo, jam pirmininkaujant. Ne prie kitų, bet prie A. Matulo. Niekas nestabdo. Pavasarį, praeitoje sesijoje, aš buvau su kolegomis, kolege Rimante, kitais, įregistravęs panašų įstatymą dėl ligonių kasų tinklo optimizavimo. Jūsų iniciatyva buvo išbrauktas iš darbotvarkės šis klausimas, nes jums nepatiko kai kurie kiti dalykai, kurie gina privatininkus, jus gina. (Balsai salėje) Ir tai buvo numatyta daryti nuo 2024 metų sausio mėnesio. (Balsai salėje) Jūs to neįtraukėte į darbotvarkę. Tai jūs dabar įsivaizduojate, kad, gruodžio mėnesį apsvarsčius, nuo sausio 1 dienos galima optimizuoti ligoninių tinklą, taip staiga, ar ne? Protas yra, logika turi įsijungti. (Balsai salėje) Be abejonės, kad ir mano iniciatyva tinklas bus optimizuotas…
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). …bet tai bus daroma solidžiai. Jūs perskaitykite 26 lapus aiškinamojo rašto ir pamatysite, kad ten yra daug kitų dalykų, kurie galbūt gali pažeisti pacientų arba medikų teises, ir tai reikia labai apsvarstyti ir įsigilinti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Antanai. Suprantu, kad labai svarbu yra pasisakyti, bet jūs toliau, man atrodo, sukėlėte pasisakymų audrą. Tai gerbiamas A. Mazuronis dabar. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš kreipiuosi į jus frakcijos vardu ir prašau jūsų, tiksliau, net ne prašau, o gal reikalauju iš jūsų iškviesti į salę valymo kompaniją, su kuria Seimas turi sudaręs sutartį, nes panašu, kad salėje ne tik dūžta lėkštės, tačiau ištisi servizai. (Šūksniai salėje)
PIRMININKAS. Kol kas nemačiau nė vieno puodelio sudužusio. Tai gerbiamas E. Gentvilas – per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Siūlau šį ginčą tarp V. Mitalo ir A. Matulo išspręsti koalicijos taryboje, o ne čia.
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką. Taip, kolegos bando popierinius puodelius sudaužyti, bet nesiseka. Gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, iš tiesų kažkada praėjusioje sesijoje E. Gentvilas labai gerai pasakė: nesileisime daugiau psichopatų šokdinami ir šokinami. Iš tikrųjų panašu, kad koalicija temperatūrą pasiekė, A. Matulas teisingai apgynė ir komiteto poziciją, ir savo poziciją čia labai tvarkingai. Ir dabar sako: koalicijos taryboje. Augi, prie širdies padėk, kada paskutinį kartą kaip koalicija susirinkote? Niekas ten jūsų nekviečia, jūs ten nereikalingi esate konservatoriams. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama I. Pakarklytė – per centrinį mikrofoną. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Taip, tai du faktai apie projektų svarstymo greitį. Odontologų rūmų projektas vilkinamas sėkmingai nuo kadencijos pradžios. Trejus metus Odontologų rūmų projektas vilkinamas. Taip pat mano ir kitų kolegų teiktas projektas dėl ligonių kasų vadovų kadencijų irgi jau daugybę laiko vilkinamas yra. Tai faktai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas D. Griškevičius – per šoninį mikrofoną.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu pasiteirauti. Iš tikro, man atrodo, šiaip nuskambėjo Eugenijaus geras pasiūlymas dėl politinės kultūros, tačiau viešojoje erdvėje teko ne kartą skaityti, kad politinės koalicijos tarybos tokios nėra ir ji nevyksta. Tai noriu pasiklausti, ar ji vyksta, ar nevyksta? Nes jau… (Balsai salėje) Jau vyksta? Gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau gerbiamas A. Matulas – per šoninį… Atsiprašau, A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). A. Matulas turi daug plaukų, o aš dar daugiau.
PIRMININKAS. A. Matulas jau pakalbėjo. Gerbiamas A. Vinkus dabar.
A. VINKUS (LVŽSF). Kolegos, kadangi šiandien yra Diplomato diena, aš noriu nuoširdžiai visus pasveikinti su Diplomato diena ir pasakyti jums čia, dabar toje emocijų audroje, kuri buvo, kas yra diplomatija. Tai yra aukščiausia kultūros forma bendraujant su žmonėmis. Linkiu bendrauti aukščiausia kultūros forma. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam A. Vinkui. Tai buvo labiausiai man šiandien patikusi replika per šoninį mikrofoną. Gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). O kadangi nebuvo replikos, kuri man labiausiai patiktų, tai štai ką noriu pasakyti. Kai kilo šitas vibrato salėje, aš pagaliau pasijutau kaip Anglijos parlamente. Aš manau, jėga!
PIRMININKAS. Pagaliau dirbti pradėjome. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, ar tikrai niekas nebenori pasisakyti per šoninį mikrofoną? Kadangi tikrai niekas nebenori, tai visus balsavimus įvykdėme, jeigu aš neklystu. (Balsai salėje) Jeigu klystu, pataisykite mane.
16.09 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2006 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3211, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3212 (pateikimas)
Kviečiu toliau pirmininkauti gerbiamą V. Mitalą, o gerbiamą viceministrę S. Ščajevienę kviečiu į tribūną pristatyti 2-7 klausimo bloką, tai yra Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą ir du lydimuosius. Tai prašau gerbiamą viceministrę ir perduodu pirmininkavimą V. Mitalui.
S. ŠČAJEVIENĖ. Gerbiami Seimo nariai, šiandien norėčiau jums pristatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir du jo lydimuosius įstatymų projektus. Po 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų praktikoje pradėjus taikyti naują vietos savivaldos modelį išaiškėjo tam tikri teisinio reglamentavimo trūkumai, kurie paskatino patobulinti nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Vietos savivaldos įstatymą. Siekdama užtikrinti efektyvų teisėkūros procesą, Vidaus reikalų ministerija inicijavo suinteresuotų institucijų, tai yra Savivaldybių asociacijos, Vyriausybės atstovų, Savivaldybių kontrolierių asociacijos ir kitų institucijų, diskusijas dėl Vietos savivaldos įstatymo taikymo praktikoje kylančių neaiškumų bei problemų išgryninimo ir galimų sprendimo būdų, kaip būtų galima spręsti. Šių diskusijų metu praktikoje kylančios problemos buvo vertintos dviem aspektais. Pirmas, neaiškumai, reikalaujantys vieningos teisės normų aiškinimo praktikos suformavimo. Dėl šios priežasties Vidaus reikalų ministerijos internetinėje svetainėje atsirado rubrika „Dažniausiai užduodami klausimai apie vietos savivaldos modelį“, kurioje nuolat keliami ir atnaujinami dažniausiai praktikoje kylantys aktualūs klausimai, nereikalaujantys teisėkūros iniciatyvų. Antras aspektas – buvo išgrynintos ir tos problemos, kurios reikalauja teisėkūrinės intervencijos.
Taigi trumpai šiandien pristatysiu, kokie yra esminiai klausimai po darbo grupės apsvarstymų ir kokios problemos yra sprendžiamos šiame įstatymo projekte. Pirma problema, kuri išaiškėjo praktikoje ir kurią stengiamės atliepti, yra aiškiau reglamentuoti savivaldybės tarybos ir mero funkcijas. Antra problema yra aiškiau reglamentuoti savivaldybės komitetų, komisijų sudarymo ir darbo bei sprendimų priėmimo tvarką, įskaitant etikos ir antikorupcijos komisijas ir jų sudėtis. Trečia problema, kurią bandome spręsti, yra praktinės tam tikrų vadybinių procesų problemos – sprendžiami mero pavadavimo, atostogų suteikimo, komandiruočių klausimai, vicemerų paskyrimo, mero, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atostogų suteikimo bei vykimo į komandiruotes klausimai ir kitos vadybinės problemos, kurios iškilo praktikoje.
Taip pat šitame projekte yra skiriamas didelis dėmesys savivaldybės kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumui užtikrinti. Yra tikslinamos nuostatos dėl savivaldybės kontrolės, audito tarnybų veiklos planų tvirtinimo, taip pat tikslinamos nuostatos, susijusios su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų funkcijų papildymu naujomis. Šiuo metu, kaip žinote, jos gali atlikti tik išorinį finansinį ir atitikties bei veiklos auditą, tai siūlome, jog galėtų atlikti tam tikrus vertinimus. Taip pat suteikiama nauja funkcija, susijusi su infrastruktūros plėtros rėmimo programų lėšų tikrinimu ir auditavimu, jos šiuo metu, na, iš esmės kaip ir nėra audituojamos. Taip pat suteikiama teisė auditui gauti visus reikiamus dokumentus ir duomenis apie audituojamus reiškinius. Taigi siūlau pritarti šią dieną mano pristatytų įstatymų pakeitimams ir pradėti svarstyti.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkui. Dabar yra galimybė paklausti. Pirmasis klausia E. Sabutis. Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš irgi manau, kad šitam įstatymo projektui reikėtų pritarti. Aš tiktai noriu paklausti dėl poros dalykų. Seimo komitetuose balsuojant lemia komiteto pirmininko balsas, savivaldos tarybos komitetuose lygiai tokia pati yra praktika. Dabar jūs siūlote jos atsisakyti ir ją apsunkinti iš esmės, o motyvas yra tas, kad tarybos nariai turi, na, jie yra lygūs ir negali vieno balsas būti aukštesnis už kito balsą. Jeigu žiūrime į kitus jūsų pasiūlymus, tai jūs siūlote sugrąžinti į etikos ir antikorupcijos komisijas visuomenės atstovus ir balsavimą lygiai taip pat padaryti, puikiai žinodami, kad tada etikos ir antikorupcijos komisijose jau trečdalis atstovų būtų ne tarybos nariai, o visuomenės atstovai, kurie tikrai nėra lygūs tarybos nariams, tačiau jų balsai jau šiuo atveju lygiai taip pat būtų įskaitomi. Tai kodėl grąžinate šitą senąją praktiką iš ankstesnio įstatymo? Koks yra motyvas ją sugrąžinti ir kodėl vis dėlto apsunkinate tokį balsavimą? Jis, na, mano manymu, tikrai neturi būti apsunkinamas ir vilkinamas.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimus. Iš tikrųjų dėl balsavimo, balsų skaičiavimo, tai, beje, buvo viena iš problemų, kurią identifikavo savivaldybės. Bandėme ieškoti konsensuso, kokį galbūt geriausią būdą pasiūlyti. Bet išties turbūt tai yra ta vieta, prie kurios dar galima padirbėti ir surasti bendrą sutarimą, kad iš tikrųjų komitetai ir tie balsavimai vyktų, ir vyktų sklandžiai, ir nebūtų piktnaudžiaujama tam tikrais atvejais, kai nėra priimami sprendimai ir stoja visi procesai.
O dėl antikorupcijos ir etikos komisijų, tai iš tikrųjų klausimas galbūt būtų svarstytinas dėl to, kaip atrinkti tam tikrus visuomeninius narius į šitas komisijas, kad vis dėlto etikos ir procedūrų komisija, antikorupcijos komisija atliktų darbus, ką turėtų atlikti šiandien, o ne veiktų formaliai.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, mano turbūt panašus klausimas, nors per triukšmą nelabai girdėjau. Vis dėlto komitetų darbo tvarka, kai yra balsuojama, balsai pasiskirsto po lygiai ir reikia dėl to antrą kartą balsuoti, tikrai yra nesuprantama. Pats geriausias turbūt pavyzdys, tokie patys komitetai yra ir Seime, kai lemia pirmininko balsas. Aš suprantu, kad savivaldybės taryboje dabar, kai meras ne tarybos narys, kai nebalsuoja, kai jam nesuteikta tokia teisė, tai visiškai normalu. Vis dėlto komitetuose, aš manau, yra neteisinga. Sakykite, ar būtumėte linkę tą nuostatą pataisyti, kad lemtų pirmininko balsas balsams pasiskirsčius po lygiai?
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Turbūt jau atsakiau. Bet iš esmės atviri koreguojant ir ieškant geriausio sprendimo, kaip būtų galima padaryti, jog tokių situacijų, kai išvis nėra priimami balsai, nebūtų savivaldoje. Tikslas yra vienaip ar kitaip reglamentuoti, bet čia turbūt tam ir yra parlamentas, kur galėsime labiau diskutuoti ir rasti geriausią būdą, kad tokių atvejų, kaip vyksta savivaldoje, nebūtų ir neturėtų būti, ir sprendimai būtų priimami tokie, kokių reikia Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašom.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Gerbiama viceministre, aš norėčiau dėl viso paketo. Ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimai yra numatyti. Kaip galvojate, ten iš tiesų anksčiau buvo… Anksčiau, tai yra dabar yra numatyta, kad nepriklausomo auditoriaus išvada teikiama. Jūs keičiate į savivaldybės kontrolieriaus išvadą. Kaip galvojate, ar tai nesusilpnins pačios išvados objektyvumo ir nešališkumo?
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų turbūt turime kalbėti apie savivaldos ir kontrolės institucijos stiprinimą, nes tai yra institucija, kurios tiesioginė funkcija prižiūrėti ir svarstyti, matyti ydas, kurios vyksta savivaldoje. Infrastruktūros rėmimo fondas – tai vienas iš šaltinių, iš kurio yra finansuojami tam tikri savivaldos infrastruktūros projektai. Iš esmės vietos savivaldos kontrolierių vaidmenį matytume kaip sisteminį vertindami, kur yra naudojamos, kaip yra naudojamos savivaldybės lėšos. Matome, jog šiandien tai iškrenta iš bendro konteksto.
PIRMININKAS. Klausia M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Važinėjant po regionus tenka vis girdėti, jog dabar merai tampa visiškais valdovais ir labai lengvai atleidžia įvairių pavaldžių įstaigų vadovus, paskiria savus žmones, dėl to vadovai pataikauja, negali skaidriai vykdyti savo funkcijų ir panašiai. Noriu paklausti, ar ši situacija yra žinoma, ar sprendžiamas šis klausimas, ar gal ateityje numatoma spręsti?
S. ŠČAJEVIENĖ. Atsiprašau, gal galėtumėte pakartoti? Neišgirdau jūsų klausimo.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip. Važinėjant po regionus tenka girdėti, kad dabar merai turi itin didelę įtaką priimant ir atleidžiant vadovus, dėl to vadovai pataikauja, negali skaidriai vykdyti savo funkcijų, bijo, kad bus labai lengvai atleisti. Mano klausimas, ar tokia situacija yra iš tiesų, ar sprendžiama šita situacija šiuo įstatymo pakeitimu arba galbūt numatoma ateityje spręsti?
S. ŠČAJEVIENĖ. Turbūt savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija dėl vadovų skyrimo ne naikinama – yra paliekama. Nežinau, kurioje vietoje yra įvykusi tokia situacija, bet turbūt visokių situacijų savivaldoje pasitaiko.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, gerai, kad imatės iniciatyvos taisyti tai, kas yra aktualu šiuo metu savivaldybėms. Ir tokio bendro pobūdžio klausimas.
Iš tikrųjų mes anksčiau Vietos savivaldos įstatymą dažniausiai koreguodavome ir taisydavome. Galbūt reikėtų visas plotmes pasižiūrėti ir iš tikrųjų aptarti visoms galimoms suinteresuotoms pusėms, kad kuo mažiau reikėtų paskui derinti, nes kiekvienas pakeitimas toliau eina, keičia, sakykime, nesusijęs Vietos savivaldos įstatyme, ypač struktūriškai, ir kitomis pozicijomis, ir finansiškai. Galbūt reikėtų sukviesti ir dar kartą peržiūrėti su visomis suinteresuotomis šalimis, kalbant ir apie mažąją savivaldą, kad kuo mažiau tų pakeitimų būtų ir daugiau sutarimo? Ačiū.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų įžangoje ir bandžiau apskritai pasakyti, kaip mes šį procesą darėme. Iš tikrųjų turėjome ir turime nuolatinį formatą tiek su Vyriausybės atstovais, tiek su Savivaldybių asociacija, kuri konsoliduoja ir surenka visų savivaldybių problemas. Tai yra tas nuolatinis bendradarbiavimas, kur mes vertiname, kiek tai yra teisėkūrinės iniciatyvos ir kiek reikia iš tikrųjų daryti intervenciją į tam tikrus įstatymus, o kiek tai yra teisės taikymo praktika ir kiek tai yra platesnė praktika, kurią galėtume aprašyti, diegti ir toliau skleisti į savivaldą, kad vienaip ar kitaip vienodai būtų suprantamos tos teisės normos.
Mes už tai, kad kiek įmanoma būtų mažiau teisės aktų keitimo, bet jeigu tai yra neišvengiama, kas dabar yra įvykę su šiuo įstatymo projektu, tai išties, na, tokias iniciatyvas reikia teikti ir koreguoti.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš gal norėčiau pratęsti iš dalies kolegės Monikos užduotą klausimą. Mes gavome jau ne vieną pastebėjimą iš Vyriausybės atstovų, iš savivaldos, ypač dėl švietimo įstaigų vadovų ir jų atšaukimo galimybių, būtent vienasmeniškai mero. Ar per visą paketą nebuvo svarstymų dėl šių nuostatų? Dabar yra gana plačiai palikta teisė merams, pateikus tarybai, tarkime, keisti įstaigos nuostatus. Ir atsiranda, pavyzdžiui, Radviliškio rajono savivaldybės taryboje tokia nuostata, kad vadovas gali prarasti politinį pasitikėjimą ir dėl to būti atšauktas. Tai skamba kažkaip labai neprofesionaliai, nes vadovai nėra politinio pasitikėjimo paskirti tarnautojai. Dėl tos priežasties kyla klausimų ir tikrai tokių dviprasmybių. Ar diskusijose nebuvo šios nuostatos diskutuojamos? Bent jau aš…
PIRMININKAS. Laikas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). …šiame jūsų projekte pasigedau jų.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų jūs palietėte švietimo įstaigų, kaip biudžetinių įstaigų, vadovų skyrimo klausimą. Prieš 2 savaites Seimas jau pritarė Biudžetinių įstaigų įstatymo projektui, kuriame yra aiškiai numatyta bendra taisyklė, jog biudžetinių įstaigų vadovai turi kadencijas, tai yra pirma kadencija, antra kadencija, ir tokios intervencijos kaip mero ar kitų subjektų į vadovo darbą neturėtų būti.
Bet yra numatyta išimtis Švietimo įstatyme dėl to, jog išties vertinome, kad gali būti poreikis švietimo įstaigų vadovų savivaldoje, tai yra numatyta išimtis dėl kadencijų neribojimo. Tai, ką jūs liečiate, tai yra ne Vietos savivaldos įstatymo reglamentavimo dalykas, o iš tikrųjų specialaus Švietimo įstaigų įstatymo dalykas, kur galbūt reikėtų kokias nors korekcijas padaryti dėl švietimo įstaigų vadovų atleidimo.
PIRMININKAS. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, viceministre, tikrai norėjau jums padėkoti už šį įstatymų paketą. Iš principo žengiama teisingu keliu, skaidrumo keliu, perduodama daugiau teisių taryboms. Ypač matėme, kokių didelių problemų savivalda turi su kontrolieriaus institutu per čekiukų skandalą. Tikrai jūsų pasiūlymai yra geri.
Norėjau paklausti dėl vieno punkto: mero įgaliojimams vykdyti gali pasitelkti savivaldybės administraciją. Čia gana platu. Ar tai reiškia, kad meras ten, kur nebus jam patogu priimti sprendimus, perduos kitiems? Ar nemanote, kad gali būti toks atsakomybės numetimas: ten, kur nepopuliaru, nepatogu, administracija priims sprendimus, o ten, kur yra politiškai naudinga, tuomet meras priims sprendimus? Ačiū.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū. Geras klausimas. Iš tikrųjų, įsigaliojus naujam vietos savivaldos modeliui, buvo esminis klausimas, kaip paskirstyti galimas kompetencijas tarp mero ir savivaldybės administracijos ir jos darbuotojų. Iš tikrųjų ieškojome tokio recepto, kaip būtų galima įgalinti kartu merą, bet kad jis neišvengtų atsakomybės už tam tikrų sprendimų įgyvendinimą. Esame pateikę ir visoms ministerijoms, pagal ką buvo tobulinami visi specialieji įstatymai, kuriuose yra, kaip jūs žinote, labai daug funkcijų, ką daro savivalda, tai iš tikrųjų mero išimtinės kompetencijos, tai, ką turėtų daryti meras, neeliminuojame. Jeigu tai yra procesas, per kurį pasirašomas kažkoks dokumentas, nesukeliantis tam tikrų pasekmių, tai tokiu atveju jis gali pasitelkti administraciją. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad tai yra daugiau vietos savivalda, yra bendro pobūdžio teisės aktas, kuriame yra sudėlioti bendri principai ir bendras principas, ką daro meras. Visi kiti įgaliojimai išeina į specialiuosius įstatymus. Tai kiekvienu atveju labai atsakingai vertinome ir jau šią sesiją, praeitą sesiją buvo nemažai paketų atnešta pagal tą patį modelį, kad nebūtų taip, kad meras lieka visiškai už nieką neatsakingas, o visą atsakomybę prisiima administracija ar administracijos direktorius.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau paklausti jūsų. (Čia esu, čia, viceministre.) Praėjusį kartą, kai buvo keičiamas Savivaldos įstatymas, gal nevisiškai susijęs su šiuo metu teikiamu teisės aktų projektų pakeitimu, buvo patvirtintas darbo užmokestis tarybos nariams. Tačiau, mano manymu, Vyriausybė neatliko šio proceso iki galo, kadangi nebuvo skirti pinigai ir savivaldybės šiuo metu tikrai susiduria su didelėmis problemomis išmokėti tarybos nariams atlyginimus. Kaip jūs planuojate spręsti šią problemą?
S. ŠČAJEVIENĖ. Na, mes kalbame apie savivaldos savarankiškumą ir savivaldybėse buvęs čekiukų skandalas turbūt parodė, kad tų lėšų yra. Tikrai siūlyčiau savivaldybėms atsakingai pažiūrėti į finansus ir tinkamai savivaldybės tarybos nariams mokėti tiek, kiek ir priklauso pagal įstatymą.
PIRMININKAS. Paskutinė klaus L. Nagienė, nes kažkas ten jai nenusispaudė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, mano toks konkretus klausimas. Ten 6 straipsnyje, kur keičiate 20 straipsnį dėl kontrolieriaus, siūlo savivaldybės tarybai pagal įstatymą skelbti konkursą vienai arba skirti savivaldybės kontrolierių antrai kadencijai be konkurso. Kokiomis sąlygomis, gal galite pasakyti? Koks vertinimas yra? Realiai aš matau šitoje vietoje trupučiuką tokią situaciją, jeigu tinka, tai prisitaiko kontrolierius, tada viskas yra gerai. Ar nebūtų numatytos rekomendacijos, sakysime, Valstybės kontrolės rekomendacijos ir visa kita, nes čia truputėlį kartais… Mes ir pamatėme, kaip jūs sakote, ir čekiukų skandalą. Jeigu čia būtų buvę labai principingai pažiūrėta, kažin ar mes būtume turėję tokią situaciją.
S. ŠČAJEVIENĖ. Tai ačiū, labai gerai tą klausimą jūs iškėlėte. Iš tikrųjų naujas vietos savivaldos modelis parodė tam tikrų ydų dėl savivaldybių kontrolierių veiklos nepriklausomumo. Po naujo vietos savivaldos modelio paaiškėjo, jog iš tikrųjų savivaldybių kontrolieriai atlieka vykdomosios valdžios, tai yra mero, administracijos ir visų kitų įstaigų, finansinį veiklos auditą, teikia tam tikras rekomendacijas, tačiau pagal naują vietos savivaldos modelį išėjo taip, jog ta pati vykdomoji valdžia ir turi skatinti, ir turi skelbti konkursą. Tai pabandėme pagalvoti apie tai kartu su Vyriausybės atstovais, su Savivaldybių asociacija ir Savivaldybių kontrolierių asociacija, kaip būtų galima šitą situaciją pataisyti. Pabandėme sukonstruoti tokį modelį, jog iš tikrųjų savivaldybių kontrolierius taptų nepriklausomas nuo mero, jam nereikėtų derinti savo veiklos planų su taryba ir jis būtų skiriamas tam tikrai kadencijai. Bet subjektas, kuris galėtų jį pasiūlyti, tai turbūt taryba, kuri yra sudaryta iš kelių daugumos partijų, mažumos partijų, kurios galėtų objektyviau įvertinti, ar kontrolierius tinkamai, ar netinkamai atliko savo funkcijas.
Iš tikrųjų, ką jūs keliate, tai yra turbūt kitos reformos dalis. Jeigu būtų kalbama apie tai, kaip patį savivaldybių kontrolės institutą reikėtų reformuoti, tai turbūt ne paslaptis, kad dešimt metų tos iniciatyvos buvo keliamos. Vasarą mes turėjome sudarę darbo grupę, nagrinėjome keturias alternatyvas, opcijas ir šiame kontekste vis dėlto grįžome prie to, kad reikia koreguoti tai, kas dabar skauda. Jeigu reikės, grįžtume prie naujo galbūt vietos savivaldos kontrolierių įstatymo projekto, kuriame atsirastų visi tie dalykai. Bet kol kas šiandieną reikia taisyti tai, kas jau dabar bado akis ir iš tikrųjų neužtikrina savivaldybių kontrolierių nepriklausomumo.
PIRMININKAS. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų kalbės už V. Semeška. Ačiū, gerbiama viceministre.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų yra žingsnis į priekį tai, ką daro Vidaus reikalų ministerija, mato problemas Vietos savivaldos įstatyme ir tas spragas, kai savivaldybės kontrolierius, na, tiesiog susimovė šitame visame čekiukų skandale ir ne tik, kadangi jis yra priklausomas tiesiogiai nuo mero, tiesiogiai nuo daugumos. Tam tikri žingsniai daromi, bet, kaip ir viceministrė teisingai pasakė, tai yra, na, gelbėjimosi ratas, metamas šiai situacijai. Turėtų būti galbūt ateityje priimtas apskritai naujas įstatymas, reglamentuojantis audito ir kontrolės institutą savivaldoje, kad jis būtų ne priklausomas nuo politinės daugumos, o būtų savarankiškas ir galėtų priimti tinkamus sprendimus, galbūt ir nepopuliarius, galbūt ir netinkamus vietos daugumai.
To mes labai tikimės ateityje iš Vidaus reikalų ministerijos. Būtų idealu dar pavasario sesijoje šiam Seimui priimti tokias pataisas arba naują įstatymą. O šiaip siūlau pritarti, nes ir etikos, ir antikorupcijos komisijos stiprėja, ypač pasitelkiant bendruomenės narius. Dėkoju ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Eisime prie kito klausimo. Aš matau, kad gerbiama A. Jakavonytė norėtų dėl vedimo tvarkos.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Dėl projekto Nr. XIVP-3270 norėčiau, kad mano balsą įskaitytumėte – aš susilaikau.
PIRMININKAS. Dėkui. Įrašysime į protokolą.
16.32 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3208 (pateikimas)
Dabar kviečiu I. Haase į tribūną pristatyti du projektus – abu Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Prašau pristatyti. Iš pradžių 2-9 klausimas.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymų projektų pakeitimus. Čia gal, sakyčiau, daugiau būtų tokie techniniai pakeitimai, tai yra suderinamos dviejų įstatymų redakcijos. Dviem Seimo priimtais įstatymais, kurie įsigalioja skirtingu laiku, vienas 2024 m. sausio 1 d. ir kitas 2023 m. sausio 1 d., yra keičiamas tas pats Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 31 punktas. Nepakeitus anksčiau priimto, bet vėliau įsigaliojančio įstatymo, atsirastų redakcijų persidengimas ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai netektų teisės nagrinėti administracinių nusižengimų, nustatytų Administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 51 ir 52 dalyse. Todėl pataisas būtina priimti, iki įsigalios priimtas įstatymas Nr. XIV-598, tai yra iki 2024 m. sausio 1 d. Naujo teisinio reglamentavimo šiuo projektu nesiekiama – tiesiog yra suderinamos dviejų Seimo priimtų įstatymų nuostatos. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nematau ir dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime numatytu laiku.
16.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1947 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3209 (pateikimas)
Prašau pristatyti 2-10 darbotvarkės klausimą, taip pat ANK pakeitimą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kolegos, teikiu įstatymo projektą Nr. XIVP-3209. Manyčiau, kad tai yra kaip ir analogiškas toks techninis pakeitimas, vėlgi suderinamos dviejų įstatymų redakcijos. Kadangi 2023 m. gegužės 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių ir priedų pakeitimo, kodekso papildymo straipsniais įstatymas Nr. XIV-1974, toliau būtų kaip Nr. XIV-1974, ir įstatymo 27 straipsniu yra keičiamas Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnis. Šie pakeitimai vėlgi įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
2024 m. sausio 1 d. įsigalios kitas Seimo 2021 m. lapkričio 4 d. priimtas įstatymas Nr. XIV-598. Juo taip pat yra keičiamas Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Kaip jūs ir matote, nors įstatymai įsigalioja vienu metu, tačiau vėliau priimtu įstatymu pakeista 608 straipsnio redakcija perdengs anksčiau priimto įstatymo, keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso, 608 straipsnio redakciją, tai yra šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nebeliks nuorodų į Administracinių nusižengimų kodekso 2482 straipsnio 2 ir 4 dalis bei 2483 straipsnio 2 ir 4 dalis. Pataisas būtina priimti, iki įsigalios priimtas įstatymas Nr. XIV-598, tai yra iki 2024 m. sausio 1 d. Vėl, kaip ir prieš tai kalbėjau, naujo teisinio reglamentavimo šiuo projektu nesiekiama – yra suderinamos dviejų Seimo priimtų įstatymų nuostatos. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra E. Pupinis, kuriam kilo klausimas. (Balsai salėje) Ne, nekilo. Ačiū. Tada klausti nėra norinčių. Ačiū, pranešėja. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, apsispręsime per balsuoti numatytą laiką.
16.36 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3117 (pateikimas)
Kviečiu A. Žukauską pristatyti Švietimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Darbotvarkės 2-11 klausimas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, teikiu Švietimo įstatymo 41 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama suderinti nuostatas dėl ūkio lėšų skyrimo iš valstybės biudžeto savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijoms. Šitas projektas buvo pateiktas pavasarį, jis be didelių kliūčių praėjo pateikimo ir svarstymo fazes, tačiau jis tuomet buvo formuluojamas kaip neįsigaliojusio įstatymo pataisa, o mums dėl techninių priežasčių nepavyko iki liepos 1 dienos jo priimti (įstatymo pataisos įsigaliojo liepos 1 dieną). Dabar juridinė technika reikalauja iš naujo teikti šitą įstatymą. Tiesiog kviečiu balsuoti už jį, nes jau buvome arti jo priėmimo. Prieštaravimų dėl jo nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra du klausimai. Pabūkite tribūnoje. I. Kačinskaitė-Urbonienė turi klausimą. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, ar tiesa, kad šitas įstatymo projektas kartu susijęs ir su kitomis įstatymo nuostatomis, kurios susijusios su Konstitucinio Teismo nutarimu dėl tinklo taisyklių pakeitimo? Tai ar jis bus šito įstatymo paketo dalis?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Na, čia yra minimi tam tikri kriterijai, veikiančio įstatymo 43 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyti kriterijai, tai jie bus taikomi, bet iš esmės tos kadetų mokyklos visos atitinka tuos kriterijus, mano galva, ir ten neturėtų iškilti kokių nors nesklandumų.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke, iš tikrųjų dėl kadetų visais atvejais pritarsiu. Prašom pasakyti, kiek dabar papildomai gali reikėti lėšų? Mes ne tiek ir daug turime tų kadetų mokyklų, realiai tiktai trys tėra.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Iš tikrųjų Vyriausybė jau pati buvo išvadą pateikusi, kad čia ypatingų papildomų lėšų nereikės, čia tik ūkio išlaidos kelioms toms mokykloms, tai ten susitvarkys.
PIRMININKAS. Dėkui, daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų nori kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, nemažai mes jau kalbėjome apie kadetų mokyklas ir iš tikrųjų reikia tokių sprendimų. Daug ginčų sukėlė. Kai kur galbūt ir savivaldybės nelabai noriai žiūri, nes tos kadetų mokyklos reikalauja ir tam tikrų resursų. Iš tikrųjų, manau, vis dėlto reikėtų ir valstybės prisidėjimo, kad vis dėlto šita sistema veiktų Lietuvoje. Aišku, turbūt nesudarysime galimybių kiekvienoje vietovėje tų kadetų mokyklų turėti, tačiau tėvai įvairiai sprendžia tuos klausimus. Šiuo atveju prisidėjimas prie finansavimo tikrai reikalingas, nes pagrindinis prieštaravimas ir vyksta dėl to, kad trūksta lėšų ir niekas nenori tuo užsiimti. Tai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
16.40 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3045 (pateikimas)
Kitas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu V. Targamadzę pristatyti darbotvarkės 2-12 klausimą – įstatymo projektą Nr. XIVP-3045. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Teikiu Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo esmė – nereikėtų pakartotinai vertinti tų pačių kompetencijų. Juk baigusių įvairias magistrantūros studijų programas – ugdymo mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių, grupių magistrantūros studijas, pavyzdžiui, švietimo vadybos, švietimo politikos ir lyderystės, švietimo lyderystės ir kitų specializacijų, siekiama ugdyti magistrantų kompetencijas. Šios kompetencijos yra adekvačios, nes nustatytos pagal Švietimo ir Mokslo įstatymus. Taigi, antrą kartą vertinti Nacionalinėje švietimo agentūroje yra perteklinis dalykas. Tai sutaupytų ir lėšų, ir laiko. O kitas vertinimas pagal ministro nustatytą tvarką įvyktų.
Taigi, prašau palaikyti šitą papildymą. Yra keturios Teisės departamento pastabos. Jos faktiškai yra redakcinio pobūdžio. Viena aiškina, kad yra perteklinis dalykas. Rengiant projektą buvo konsultuotasi su Vadovų asociacija, taip pat su Studijų kokybės vertinimo centru. Atrodo, viskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra pora klausimų. E. Pupinis – pirmasis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama profesore, turbūt „baigė“ ir „įgijo žinių“ – skirtingi dalykai vis dėlto yra gyvenime. Turbūt ir jums teko sutikti žmonių, kurie turi tris magistrantūros diplomus, bet niekaip nesiseka su darbu. Aišku, jisai turbūt yra įtikinęs save, kad geba ir moka viską, bet pradeda dirbti ir jam labai nesiseka. Būna taip gyvenime, yra tokių savybių.
Ar nemanote, kad vis dėlto kompetencijų vertinimas nieko blogo? Pavyzdžiui, žmogui nepasisekė, jis vėl eina, galbūt jam patarė, įvertinant kompetencijas, tarkime, kad gal ne visi gimę vadovais, reikia tam tikrų savybių. Šiuo atveju ir tam tikrų žinių, ne tik tam tikro žinojimo, bet ir mokėjimo, ir gebėjimo organizuoti kolektyvą. Šiuo atveju, manau, tas patikrinimas nieko blogo neduoda. Jeigu žmogus baigęs kokius nors mokslus ir tikrai įgijęs žinių, tai jam dar vienas pasitikrinimas tikrai neturėtų sukelti baimės. Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Aš labai tikiuosi, kad jūs esate susipažinęs su vertinimu. Jeigu kalbate apie žinias, tai magistrantūros studijų programose tos žinios yra suteikiamos. Aš labai tikiuosi, kad jūs, prieš klausdamas manęs, bent jau pažiūrėjote magistrantūros programų turinį. Bet įtariu, kad ne, nes nebūtumėte klausęs.
Taigi, pirmas dalykas, tai diskredituoja magistrantūros studijų programas, ypač universitetų, nes čia švietimo kokybės vadybos klausimai, modernios vadybos teorijos dėstomos, įvairūs projektiniai darbai, analitiniai dalykai ir taip toliau. Dar kartą pabrėžiu, kad tai yra suderinta su Švietimo įstatymu, kitaip SKVC nepripažintų. Taigi, jūsų šita pastaba, na, atleiskite, bet dirbant Švietimo ir mokslo komitete reikėtų daugiau žinoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, profesore, aš tikiu, kad jūs tikrai susipažinote su tuo vertinimu. Mane domina… Pritariu pačiai idėjai, kad dar papildomo tikrinimo, antrinio, tretinio, mano galva, tikrai nereikia. Kadangi aš tikiu, kad susipažinote, gal galėtumėte įvardinti, kokias papildomas kompetencijas per tą vertinimą atlieka? Iš tikrųjų labai keistai atrodo, kai žmogus, įgijęs magistro laipsnį, dar turi eiti papildomai pasitikrinti, ar tų kompetencijų iš tiesų turi. Tarsi mes iš anksto pasakytume, kad nepasitikime universitetais, išdavusiais atitinkamą išsilavinimą suteikiantį kvalifikacinį laipsnį, ir kad tai, ką išmoko universitetai, nieko nereiškia. Ką ten papildomai tikrina ir dėl ko reikalingas papildomas patikrinimas?
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Nacionalinėje švietimo agentūroje, kadangi tai yra pagal įstatymą, jokių papildomų patikrinimų nėra, nes magistrantūros programose yra tos pačios kompetencijos įgyjamos, jeigu kas nors žinote magistrantūros studijų programos struktūrą.
Kitas dalykas yra vertinamas, kur praktiniai dalykai, juk yra dar konkursas, ministro įsakymo nustatyta tvarka yra antras vertinimas. Tai aš tik siūlau ir mūsų frakcija siūlo, ir kiti, kurie pasirašė, kad Nacionalinės švietimo agentūros vertinimo nebūtų, vienos sudedamosios dalies.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Ačiū už pristatymą. Dėl motyvų prieš kalbės J. Šiugždinienė. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Mieli kolegos, turbūt nieko nestebina, kodėl verslo organizacijose, atrenkant į vadovaujamas pozicijas, yra vykdomi įvairūs kompetencijų vertinimai. Todėl, nes tam, kad taptumei vadovu, neužtenka vien baigti magistrantūros programą. Dažniausiai magistrantūra tai yra laiptelis į doktorantūros studijas. Ir tam, kad tu galėtumei vadovauti institucijai, tu turi turėti ir praktinės patirties, ir papildomų kompetencijų. Ne kiekvienas, baigęs magistrantūrą, gali būti vadovu. Man atrodo, yra visiškai normalu, kad yra vertinamos kompetencijos. Tikrai tai nėra tos pačios kompetencijos, kurios yra įgyjamos magistrantūros studijų metu. Tai yra net kelių lygių vertinimai, tai yra praktinės užduotys, kaip žmogus, būsimas vadovas, elgsis vienoje ar kitoje situacijoje.
Taigi, kolegos, siūlau tikrai nepainioti šių dalykų. Tai yra visiškai normalus, šiuolaikiškas, modernus dalykas, ir labai pažangus, kai mes pasitikriname, ar žmogus yra tinkamas vadovauti mokyklai, kaip ir tikrinamės kitose srityse. Ar tai valstybės valdoma įmonė, ar tai būtų verslo organizacija, tai yra vadovo pozicija. Ir dar toks niuansas, kad tai būtų diskriminacinė nuostata, beje, nes mes tiesiog tik tam tikrų studijų programų absolventus praleistume be papildomo patikrinimo per tą visą procesą. Kodėl taip turėtų būti, nežinau.
PIRMININKAS. Dėkui. I. Kačinskaitė-Urbonienė kalbėtų už, bet iš savo vietos. Tai dabar dėl vedimo tvarkos. Jūs pertraukos prašysite ar kas bus?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Nežinau, ar sėdėdamas ten pradėjote skaityti Seimo narių mintis, bet taip, norėčiau frakcijos vardu prašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes iš tiesų iškilo tokia diskusija, dėl kurios reikėtų pasigilinti. Tikrai, manau, iki kito posėdžio užteks laiko. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Gerai, tvarka, pertrauka iki kito posėdžio.
16.48 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3204 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-13 klausimas – Švietimo įstatymo projektas. Taip, prašau, V. Bakas – dėl vedimo tvarkos.
V. BAKAS (DFVL). Aš norėčiau prašyti dėl šio projekto pertraukos iki kito posėdžio, kad mes galėtume dar pasikonsultuoti.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
V. BAKAS (DFVL). Frakcijos vardu, taip.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai, tuoj apsispręsime. J. Razma – per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš matau, kad ketvirtadienį posėdį, matyt, reikės daryti nuo 9 valandos, nes mes turime tik pusę dienos, o į opozicinę nieko ten negalime kelti. Tai kažkaip, kai opozicija pati komplikuoja, tai… (Balsai salėje) Nesuprantu, kodėl šiandien nenorite dirbti? Patys projekto autoriai… (Balsai salėje) Tai bent jau galėjote atlikti pateikimą, atsakyti į klausimus ir liktų tik balsavimo momentas. Jūs sutikite, kad pertraukos prašote dėl to momento, kai yra likęs tik balsavimas, taip mes padarėme su L. Kukuraičio projektu, ir tada mes ketvirtadienį negaištume laiko. Tai gal sutarkime, kad jūsų prašymas pertraukos yra dėl to momento, kai baigsis atsakymai į klausimus, motyvai ir liks tik balsavimas?
PIRMININKAS. Dėkui. Ar opozicija priima tokį giliamintišką siūlymą? Kolega Vytautai, gal pristatytumėte klausimą? Gerai? Tai tada mes nebalsuojame dėl Švietimo įstatymo pertraukos, apsispręsime vėliau, o V. Bakas pristatys darbotvarkės 2-13 klausimą. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos… Ačiū už patarimą, gerbiamasis Jurgi, aš irgi reagavau į jūsų prieš tai buvusį patarimą, kad turėsiu dar namų darbų pasidaryti dėl šito projekto, tai tikėjausi ir padaryti. Iš tiesų šis Švietimo įstatymo projektas susijęs su vadinamuoju neformaliojo švietimo krepšeliu, arba, kitaip tariant, būrelių krepšeliu. Tai yra visų pirma, noriu pasakyti, kolektyvinio darbo Alytuje kartu su mokytojais, tėvais ir savivalda rezultatas. Idėją pačioje pradžioje paskatino didėjanti narkotikų vartojimo tarp jaunų žmonių problema ir tėvų pastangos ieškoti sprendimų.
Prieš tai pristatysiu, noriu nukrypti į kitų šalių patirtį. Štai 1997 metais Islandija, kaip dabar Lietuva, turėjo didelių problemų dėl vaikų ir jaunimo priklausomybių nuo alkoholio bei narkotikų. Šalis išgyveno gilią demografinę krizę ir nuo 1998 metų Islandija ėmėsi gana radikalių sprendimų. Iš esmės išskirčiau dvi tokias stambias dalis. Pirma, kietosios priemonės, susijusios su narkotikų platintojais. Kitos yra minkštosios priemonės, tai yra buvo padarytos radikalios investicijos į neformalųjį vaikų ugdymą. Ir štai per 14 metų Islandijoje alkoholio vartojimas tarp paauglių krito 42 %, rūkymas nuo 23 % sumažėjo iki 3 %. Na, ir šiandien Islandija patenka tarp laimingiausių šalių, tai yra tarp lyderių.
Kokia yra problema, kurią siūlome spręsti šiomis pataisomis? Kolegos, remiantis Švietimo valdymo informacinėje sistemoje pateiktais statistiniais duomenimis, net apie 120 tūkst. Lietuvos vaikų iš 300 tūkst. iš viso nedalyvauja nė vienoje neformaliojo vaikų švietimo programoje ir tai yra apie 40 % nuo viso Lietuvos vaikų skaičiaus. Įstatymo projektu, vėliau pakalbėsiu apie priežastis, bet įstatymo projektu iš esmės siūlome, kad neformaliojo ugdymo krepšelio dydis būtų nustatytas įstatymu, o ne ministro įsakymu, kaip yra dabar, nes daugumai vaikų apskritai neformalusis ugdymas yra tiesiog neprieinamas, aš tą vėliau įrodysiu skaičiais. Antra. Siūlome, kad neformaliajam ugdymui skiriama suma būtų siejama ne su dydžiu iš lubų, pavyzdžiui, 20 eurų, bet su objektyviu ekonominiu dydžiu, sakykime, kaip veikia, pavyzdžiui, vaiko pinigai arba tas pats, tarkime, pensijų indeksavimas, kad keičiantis ekonominei situacijai krepšelio dydis, skiriamas vaikui, keistųsi priklausomai nuo tų pokyčių.
Kaip žinote, šiuo metu valstybė nustato, kad vieno vaiko neformaliajam ugdymui skiriama 20 eurų, tai yra įtvirtinta ministro įsakyme. Už šią sumą, už 20 eurų vienam vaikui, vaiko tėvai turi susirasti būrelį, pasirūpinti apranga, jeigu tai yra sporto būrelis, muzikos instrumentais, jeigu tai yra muzikos būrelis, už šituos pinigus tėvai turi sumokėti įvairius tarpinius mokesčius arba rinkliavas už sporto varžybas, kultūros, meno festivalius, įvairius dalyvio mokesčius, už šiuos pinigus reikia apmokėti stovyklas, išvykas į, tarkime, kokius nors festivalius arba rungtis. Kas turite vaikų, anūkų, puikiai žinote, kaip tai veikia, ir sutikite, kad už 20 eurų vienam vaikui per mėnesį to neįmanoma padaryti.
Dar daugiau, aš pasakiau tik vieną – vaikų pusę, reikia pasakyti mokytojų, būrelių vadovų ir mokytojų pusę – už 20 eurų vienam vaikui reikia mokyti technologijų, sporto, meno. Sutikite, kad daugeliu atvejų būreliai, ypač nutolusiuose miestuose, yra neprieinami vien dėl to, kad jų nėra, nėra paskatų vykdyti, organizuoti tokius užsiėmimus. Didžiuosiuose miestuose, taip, yra: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, bet čia yra kita problema – sukuriami dviejų greičių miestai. Netgi vidutines pajamas gaunantys tėvai neišgali mokėti už futbolą arba krepšinį nuo 80 iki 100 eurų, už baseiną – 60 eurų, muzikos mokyklą, technologijų būrelį – 50–60 eurų, tai yra tiesiog neįmanoma. Kitaip tariant, ir didmiesčiuose vaikams būreliai yra neprieinami. Kalbų kursai, galima puikiai pasižiūrėti internete, kiek kainuoja valanda, galbūt valandą už tuos 20 eurų ir nusipirksi. Kitaip tariant, mes turime fikciją, mes tarsi skiriame lėšų, bet realiai vaikams jos yra neprieinamos ir dešimtys tūkstančių vaikų yra gatvėse arba prie kompiuterių.
Saugumas, beje, yra ne vienintelė problema, kurią mes sprendžiame. Kaip žinote, būreliai, neformaliojo ugdymo veikla turi didelę reikšmę vaikų raidai, suteikia jiems įvairių įgūdžių: socialinio bendravimo, sveikų įpročių, skatina juos domėtis ir tobulėti. Būtent neformalioji veikla iš esmės ugdo vaikus.
Gerbiami kolegos, iš tiesų yra ir kita situacija. Tie, su kuriais šiandien kalbėjau, sako, kad reikės biudžeto pinigų. Aš ir čia galiu pasakyti, turiu didelių abejonių, ar reikės tų 150 mln. eurų, kurie yra aiškinamajame rašte. Aš ten pateikiau, kiek tai kainuoja. Bet mes jau šiandien turime pavyzdžių. Pavyzdžiui, Ignalina, ponas Gentvilas, atrodo, minėjo Klaipėdos rajoną. Ta pati Ignalina. Atsiprašau, Visaginas. Visaginas, savivaldybė vienam vaikui skiria 1 tūkst. eurų krepšelį per metus. Pažiūrėkite, kas ten vyksta: šimtai vaikų lanko futbolą, suremontuoti stadionai. Galime nuvažiuoti pažiūrėti. Tėvams nereikia mokėti už būrelį arba reikia labai simboliškai prisidėti 20 eurų, kiek man teko girdėti. Socialiai pažeidžiami vaikai apskritai nemoka už būrelius. Kitaip tariant, vienos savivaldybės suranda galimybių suorganizuoti ir paremti būrelius, bet štai galime nuvažiuoti į Alytų, į Vilnių – čia kažkodėl nėra lėšų būreliams.
Todėl aš manau, kad dalis savivaldybių, turiu tokį įtarimą, iš tiesų investuoja į vaikus, dalis savivaldybių išgarina tuos pinigus pro kaminus, tai yra pastatai, iš esmės galbūt nevisiškai motyvuoti darbuotojai, taip pat yra ir mirusių sielų, kai prirašomi tie būreliai, ir mes praktiškai tarsi skiriame pinigų, bet skirtingose savivaldybėse skirtingai.
Todėl mano siūlymas kartu su frakcijos kolegomis yra radikaliai pakeisti pačią sistemą, prikabinti neformaliojo ugdymo krepšelį prie vaiko, kad jau rugsėjo 1 dieną būrelių organizatoriai, tai yra ar privatus sektorius, ar nevyriausybinis, ar savivaldybių, pasitiktų vaikus prie mokyklos vartų ir siūlytų pasirinkimą. Tą mes galime padaryti, kad Lietuvoje pagaliau atsirastų neformaliojo ugdymo mugės miesteliuose arba, sakysime, nacionalinės, kad iš tiesų būreliai taptų vaikams prieinami. Todėl mano kvietimas – pritarkite po pateikimo. Mes galime sėsti tobulinti šį projektą, suprantu, kad jį reikia derinti su biudžetu, galime truputį atidėti įsigaliojimą, įtraukti Savivaldybių asociaciją, tėvus, tuos žmones, kurie organizuoja būrelius, neformalųjį ugdymą. Iš esmės atėjo laikas radikaliai pakeisti sistemą tam, kad neformalusis ugdymas iš tikrųjų ugdytų asmenybes ir taptų prieinamas vaikams.
PIRMININKAS. Dėkui, yra norinčių paklausti. Pirmasis – L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Toks V. Bako pasiūlymas į netinkamai veikiančią sistemą, kurią pats įvardinote, įlieti dar 150 mln., kurie nesimėto, na, toks visai nebakiškas pasiūlymas, sakyčiau, nes visada labai už teisingus paskirstymus ir teisingus dalykus. Tikrai reikia vaikams užimtumo, bet užimtumas turi sietis su tėvų ir šeimos bendryste. Taip daro ta jūsų minėta Islandija, taip daro Norvegija, Švedija, Suomija, tai yra šalys, kurios tikrai man yra pavyzdžiai, kaip dirba su vaikais ir kaip sugeba įtraukti šeimas. Kaip tokia suma padės savaime pritraukti niekur nedalyvaujančius vaikus į neformalųjį ugdymą ir kaip suma privers tėvus daugiau domėtis vaikų laisvalaikiu? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Aš jums galiu pasakyti tik paprastą pavyzdį. Jeigu norime išugdyti motyvuotą kartą, mes neturime kito pasirinkimo. Šalys, kurias jūs išvardinote, jūs puikiai jas žinote, eina tuo keliu, tiesiog nėra kito kelio. Jeigu mes norime įtraukti vaikus, turėsime tai daryti.
Dabar dėl 150 mln. Aš nemanau, kad mums reikės papildomai 150 mln. Esu tuo tikras. Klausimas yra dėl perskirstymo visų pirma tų lėšų, kurios dabar yra skiriamos neformaliajam ugdymui tiek savivaldos, tiek iš nacionalinio biudžeto.
Dabar kaip pritraukti? Galiu pasakyti paprastą pavyzdį. Man teko būti mokyklose Rugsėjo 1 dieną, kaip ir daugeliui jūsų, ir pastebėjau tokį momentą. Tose mokyklose, kurios motyvuoja vaikus, prie vartų pasitinka treneriai vaikus ir tėvus su lankstinukais ir kviečia juos ateiti sportuoti. Ir yra mokyklų, kur tu nepamatysi skelbimo apie būrelį. Gal ir pamatysi, bet jis neprieinamas. Aš manyčiau, kad finansinės paskatos paskatintų verslą, nevyriausybines organizacijas ir savivaldą konkuruoti dėl vaikų, kad jie turėtų pasirinkimą, o ne kištų jiems dabar tai, dėl ko yra galbūt politiškai sutariama.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Ačiū, pirmininke, kad suteikėte žodį. Turbūt ir šiuo metu, tikrai sakėte, savivaldybėse gana nevienoda situacija. Vis dėlto kai kurios savivaldybės sprendžia klausimus. Bet ar neatrodo jums, kad jeigu skirsime pinigų, tikrai bus juos kam paimti, bet rezultatas ne visada priklauso nuo pinigų? Kaip ir minėjote, nuo to, ar sugeba tas, kuris ima pinigus, sudominti, nes yra įvairių variantų. Būna taip, iš patirties žinau, metų pradžioje susirenka 30 moksleivių, paskui, žiūrėk, lieka trys, bet finansavimo nelabai kas nori atsisakyti.
Ar nemanote šiuo atveju, vėlgi pakartosiu, kad turėtų būti tam tikra sistema, kad mes matytume visą tą procesą, kad tikrai reguliuotume, kad iš tikrųjų tas pats vaikas tikrai būtų tuo pačiu metu vienoje vietoje ir tokiu būdu… Galbūt taip ir yra, kad savivaldybės, kurios stengiasi, geriau mato ir jos tada negaili pinigų ir įdeda, nes savarankiška funkcija ir dabar galima. Aš bijau, kad neatsitiktų taip, kad pagrindinis faktorius šiame žaidime būtų pinigai.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas kolega, aš noriu pasakyti, tik priminti, 40 % vaikų nelanko jokio neformaliojo ugdymo, tie vaikai niekam neįdomūs. Ši sistema dabar neveikia. Mes dabar skiriame pinigus, netgi ir tuos varganus 20 eurų, sistemai, bet ne vaikui. Mūsų tokia schema sudėliota, ta vadinamoji inžinerija procesų, kad pinigai būtų skiriami sistemai.
Mūsų pasiūlymas – krepšelį skirti vaikui, kad dėl jo būtų konkuruojama. Aš esu tikras, kad jeigu mes skirsime, pavyzdžiui, nustatysime protingą, adekvačią sumą, tarkime, ar tai bus 70 eurų, mes siūlome, ar 50, kur yra rinkoje, tikrai rajonuose, didmiesčiuose kursis neformaliojo ugdymo iniciatyvos, įstaigos, kurios tikrai pasiūlys kokybišką turinį vaikams, ir mes galėsime tai kontroliuoti. Kontroliuos patys vaikai ir tėvai. Argi jūs manote, kad vaikas eis į būrelį, kuris jam neįdomus? Vaikas turės krepšelį, o ne sistema, kaip yra dabar.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dabar tiesiog dar žiūriu į duomenis. Iš tikrųjų, kolega, noriu tokį dalyką… Teisingai pasakėte, savivaldybės labai daug ką gali. Aš dabar pasižiūrėjau, kadangi esu kaip vienmandatininkė, galiu pasakyti, septyniose neformaliojo ugdymo įstaigose, kurias išlaiko savivaldybė iš savo biudžeto lėšų, tėvams yra atitinkamai tik labai mažas mokestis, kuris yra nefinansuojamas iš šio krepšelio. 23 programos yra finansuojamos būtent iš to krepšelio, kuris yra skiriamas vaikui.
Kaip mes galėtume paskatinti ir ką turėtume padaryti, kad savivaldybė pati būtų taip pat suinteresuota prisidėti? Dabar taip lyg ir žiūri – lėšos iš valstybės biudžeto. Vienos savivaldybės sprendžia vienaip, kitos visiškai baigia uždaryti neformaliojo ugdymo įstaigas savo regione. Tai ką mes galėtume dar padaryti?
V. BAKAS (DFVL). Aišku, aš nesu didelis ekspertas, jūs esate didesnė savivaldos reikalų žinovė, dirbote, bet iš tų konsultacijų, kurias rengiau Alytuje, man susidarė įspūdis, kad daliai savivaldybių, dalis savivaldybių, kitaip tariant, išmeta tuos pinigus per kaminą, išlaiko pastatus, bet nepateikia turinio. Taip? Įvairių istorijų yra. Bet tos savivaldybės, kurios stengiasi, susiduria su problema pritraukti kompetentingų mokytojų arba specialistų kai kuriose srityse, kad pasiūlytų pasirinkimą. Šis projektas leis tiems, kurie dirba su vaikais, tą pasirinkimą padidinti. Pavyzdys, kolegos. Ar jūs žinote, Lietuvoje, kuri save pateikia kaip technologijų šalį, kuri sako, kad vienintelis mūsų turtas yra mūsų smegenys, kiek vaikų lanko technologijų būrelius? 2 %. Kaip tu gali suorganizuoti technologijų būrelį už 20 eurų? Kai reikia kompetencijų, žinių, kur žmonės turi pasirinkimą, netgi tie, sakysime, kurie organizuoja tuos būrelius… 2 %! Tai apie kokį technologijų proveržį mes čia galime kalbėti? Bet tie vaikai, kurie nori, įsijunkite internetą, kiek kainuoja technologijų pamokos? Vienas iš brangiausių būrelių. Todėl aš manau, kad toms savivaldybėms, kurios stengiasi, ši schema padės padidinti pasiūlą, pasirinkimą. Galės įtraukti verslą, nevyriausybines organizacijas, savivaldybių įstaigas ir panašiai. Tos, kurios nesistengia, tiesiog tų pinigų turės netekti. Savivaldybės turės pasakyti, kokį rezultatą kuria už tai, kad mes jas finansuojame iš valstybės biudžeto, ir perduoti tas funkcijas tada arba nevyriausybiniam, arba privačiam sektoriui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai sutinku su mintimi, kad dabartinė neformaliojo švietimo krepšelio sistema yra tikrai ydinga ir dėl paskirstymo, ir dėl negalėjimo padalinti to krepšelio, ir dėl to, kad ji yra padaryta už europinius pinigus ir negalima susieti su savivaldybių sistemomis. Tikrai labai daug ydų. Dar kitas dalykas, kas yra tikrai gėdinga, kad mes ketvirtus metus iš eilės, nevertinę infliacijos ir kitų dalykų, skiriame po 17 mln. eurų tiktai tam.
Bet aš turiu du klausimus. Vienas klausimas: kaip jūs nustatėte tą būtent 1,45 BSI, nes, man atrodo, tai yra 71,5 euro ir tie kainų svyravimai didmiesčiuose ir mažesniuose miesteliuose yra tikrai skirtingi. Tai kaip atsirado tas skaičius? Vienas klausimas.
Antras klausimas: ar jūs nemanote, kad visą tą sistemą detalizuotai, nes tai yra dideli valstybės pinigai, reikėtų perkelti ir reglamentuoti įstatymo lygmeniu?
V. BAKAS (DFVL). Taip, geri klausimai. Dabar dėl dydžio. Iš tiesų mes tarėmės, aš analizavau viešąją erdvę, žiūrėjau, kiek, kaip kitose šalyse yra. Galų gale aš pats esu trijų vaikų tėtis. Mes, kaip kalbėjau, tarėmės su mokytojais, mokyklų vadovais Alytuje, darėme specialius renginius su ekspertais. Frakcijoje tarėmės. Mes turime ir Laimą, ir ponią profesorę V. Targamadzę. Mūsų nuomone, tai būtų adekvati suma. 71 euras – tai 1,45 bazinio dydžio, ir jį susieti, nes jis taip pat kinta, pavyzdžiui, didėjant infliacijai, jis taip pat kistų. Ir tai išspręstų tas ekonominių pokyčių problemas.
Dabar aš girdžiu argumentus, kad skirtinguose miestuose skirtingos kainos. Ir tada ten kokiems, nežinau, Zarasams ar Visaginui reikia mažiau, ar ne, o Vilniui daugiau? Aš kviesčiau persvarstyti tokią argumentaciją. Jeigu mes kalbame apie atotrūkį, ir taip esantį tarp regionų, ekonominius skirtumus, tai gal vieną kartą pradėkime kalbėti, kad mokytojas, kuris moko muzikos Alytuje ar Prienuose, turi gauti tiek pat kaip mokytojas, kuris moko muzikos Vilniuje, jeigu mes norime iš tiesų išspręsti atskirties problemą.
Man atrodo, tai yra neteisinga, kai mes skirstome užmokestį už iš esmės tą pačią paslaugą pagal rajonus. Mes einame į niekur. Todėl aš manyčiau, kad turėtų būti vienodas apmokėjimas.
PIRMININKAS. Dėkui. 10 minučių klausti baigėsi. Dabar dėl motyvų už kalbės L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų ne be reikalo aš uždaviau klausimą ir dėl iš savivaldybės biudžeto išlaikomų viešųjų neformaliojo ugdymo įstaigų. Realiai turėtų keistis ir tvarka. Jeigu dabar mes viešosioms įstaigoms ar tiesiog mokytojams skiriame atitinkamai, tvarko didelę krūvą popierių ir taip toliau, kad gautų tą finansavimą, tą 20 eurų už kiekvieną vaiką, tai yra, patikėkite, kai aš kalbu su mokytojais, jie sako, tikrai labai didelis popierizmas.
Bet galbūt galėtume galvoti apie tai, kad reikėtų ir tą patį aprašą keisti, kad galėtų gauti ir tos biudžetinės įstaigos, kurios yra įsteigtos ir iš dalies išlaikomos savivaldybės ir tėvų, lygiai taip pat irgi tą skirtumą galėtų gauti, ir, kaip sako Vytautas, paskatinti, pedagogus pritraukti dirbti su vaikais į tas įstaigas. Dabar tos įstaigos, pavyzdžiui, muzikos mokykla ir taip toliau, negali gauti to finansavimo, to 20 eurų krepšelio.
Tai yra iš tikrųjų diskusinis klausimas ir galėtume dar diskutuoti, bet aš tikrai siūlyčiau pritarti dėl to, kad mes šiandieną, aš paskaičiavau apytikriai, kalbėdama su kolega, kiek mes vaikui šiandieną skiriame, tai paskaičiavau, įvertinusi visus mokyklinio amžiaus vaikus, vaikui – 4 eurai. Patikėkite, ar už 4 eurus šiandien neformalųjį ugdymą mes galime skirti vaikui ir atitraukti jį nuo kompiuterio, jį ugdyti kitaip, jį sudominti kitomis veiklomis?
Tai koks yra mūsų tikslas? Ar kad vaikai sėdėtų prie kompiuterio ir neitų sportuoti, ar mūsų tikslas, kad vaikai nevartotų narkotikų ir nerūkytų tų saldžių visokių saldiklių ir taip toliau, kurie yra neaišku kokiomis medžiagomis užpildyti? Mes esame už vaikus, kad jie būtų užimti ir tikrai būtų užimti ir jie…
PIRMININKAS. Laikas.
L. NAGIENĖ (DFVL). …ugdytųsi kitomis priemonėmis. Aš manau, tikrai palaikykime šį kartą, o po to ateityje spręsime dėl finansavimo ir viso kito. Gal iš pradžių tikrai nereikės tų 150 mln., aš nemanau, kad iš karto reikės tų visų lėšų. O vaikai…
PIRMININKAS. Laikas, Laima!
L. NAGIENĖ (DFVL). …tai yra mūsų ateitis.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai suprantu, kad yra prašoma pertraukos iki kito posėdžio.
S. Jovaiša dar norėtų prieš. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau turbūt tokią repliką. O kur nueina vaiko pinigai? Juk gali būreliams, gali ir maitinimui – viskam. Kam jie yra skirti? Gal kas nors galėtų atsakyti į šitą, sakykime, retorinį klausimą? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš suprantu, frakcijos vardu prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Replikos.
Dėl vedimo tvarkos – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš kolegai noriu replikuoti, kadangi jis, matyt, vaikų neturi. Vaiko pinigai mano šeimoje nueina vaiko maistui pirkti mokykloje, kur viena porcija kainuoja apie 6 eurus.
PIRMININKAS. Replikos. Balsavimo nebuvo, na, balsavome bendru sutarimu, teisėta. Prašau, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegė Ligita kaip visada turėtų pasitikrinti informaciją sakydama, kad kažkas neturi vaikų. Tas, apie kurį jūs šnekate, turi penkis vaikus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip. Na, ir J. Šiugždinienė. Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš galiu vieną repliką, priminti visiems, kad, kolegos, kažkodėl mes šnekame tiktai apie tuos 17 mln. ir visiškai pamirštame, kad tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Na, tikrai nereikia kalbėti vien apie 17 mln., vien valstybės finansavimo yra kur kas daugiau ir per Sporto fondą, kur yra neformalusis ugdymas, per Kultūros pasą. Dabar mes kažkodėl kalbame apie savarankišką funkciją, tik apie valstybės dalį. Kalbėkime, kodėl šiandieną savivaldybių dalis yra tokia maža, arba keiskime funkciją iš savarankiškos į valstybės priskirtą arba deleguotą.
PIRMININKAS. Ačiū.
17.12 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3231 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas. Kviečiu J. Razmą pristatyti Vietos savivaldos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia neseniai Vyriausybė pristatė gana išsamų Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektą, bet, mano manymu, ji kažkaip pražiūrėjo kai kurias svarbias problemas, o pražiūrėjo, man atrodo, todėl, kad bendrauja turbūt tik su merais ir diskutuoja dėl savivaldos problemų. Mane yra pasiekę ne merų, o savivaldybių tarybų narių tam tikri nusiskundimai dėl informacijos gavimo problemų savivaldybių administracijose. Sakykime, kai savivaldybės tarybos narys nori susipažinti su administracijos direktoriaus įsakymais ar kai kuriais kitais dokumentais, kurie yra savivaldybės administracijoje, jam pasakoma: gali prašyti tik dokumentų, kurie tiesiogiai susiję su savivaldybės tarybų sprendimų projektais. Administracija sprendžia, jeigu parašai pareiškimą, ar tavo pageidaujami dokumentai susiję, ar nesusiję, ir nelabai pasiginčysi, kad susiję ar nesusiję. Jeigu tarybos narys sako: aš noriu rengti tam tikrą paklausimą, man reikia informacijos, tam tikrų dokumentų, sakoma: paklausimas tai nėra savivaldybės tarybos sprendimo projektas, mes čia neprivalome nieko tamstai duoti.
Dabar kitas aspektas. Kaip žinome, savivaldybių merams esame suteikę tikrai stiprius įgaliojimus, tai tiesiogiai renkami pareigūnai, viskas čia gerai. Merų, sakykime, potvarkių visuma pagal svarbą gal net viršija savivaldybės tarybos sprendimų reikšmę, bet dėl savivaldybės tarybos sprendimų mes esame numatę maksimalų viešinimą, pradedant nuo pirminio projekto viešumo, viešų svarstymų komitetuose iki transliacijos ir taip toliau. Dėl mero potvarkio viešinimo įstatyme mes nieko nesame pasakę, tai savivaldybės įvairiai elgiasi – kai kurios viešina, kai kurios selektyviai viešina, kai kurios nelabai viešina.
Mano yra du siūlymai. Vienas siūlymas, kad mero potvarkiai būtų viešai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Kaip minėjau, jie yra vis dėlto gana svarbūs pagal merų dabartinius įgaliojimus. Antras siūlymas, kad savivaldybių tarybų nariai galėtų susipažinti su administracijos direktoriaus įsakymais ir kitais savivaldybės administracijos dokumentais. Jeigu yra elektroninė sistema, tiesiog kad jie gautų prieigą prie tos sistemos, kaip, sakykime, Seime turime DVS, savivaldybės turi ten tokias sistemas kaip „Kontora“, kad tarybos narys galėtų iš tikrųjų efektyviai ir konstruktyviai dirbti. Be kita ko, juk savivaldybių tarybų nariams numatėme ir nemažus atlyginimus. Kad jie konstruktyviai už tai atidirbtų, jie turi turėti galimybes maksimaliai prieiti prie savivaldybės administracijos informacijos.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė. Prašau.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, neabejotinai jūs tikrai gerą projektą, matyt, siūlote, nes reikia, ir kad mero potvarkiai būtų vieši, ir, iš tiesų, kad tarybos nariai turėtų efektyvius įrankius, kad galėtų dirbti rezultatyviai. Mano klausimas yra susijęs su tuo, ar negalvojate, kad galbūt bus problemų, įgyvendinant jūsų nuostatą, kad gali susipažinti su savivaldybės administracijos veiklos dokumentais, kurie gali būti susiję su viešuoju administravimu, kitaip sakant, atsirenkant, kokie tie dokumentai, kurie turės būti jiems pateikti susipažinti, tarybos nariams. Ar jums nekyla klausimas, kad gali tiesiog atsirasti tam tikrų praktinio įgyvendinimo sunkumų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš galvoju, kad praktinio įgyvendinimo sunkumų čia nelabai turėtų kilti. Mano žiniomis, iš esmės visos savivaldybės turi tas informacines sistemas ir tereikia duoti tarybos nariui prieigą, kad jis galėtų susipažinti su reikiamais dokumentais. Jeigu yra dokumentų, kurie turi tam tikras įstatymu grįstas konfidencialumo ar slaptumo žymas, tai suprantama, kad mes negalime pažeisti kitų įstatymų. Jeigu yra, tarkime, kokio nors piliečio asmens duomenys, tai tokie dokumentai jau nebūtinai turėtų būti prieinami ir tuo labiau nebūtų viešai skelbiami, net jeigu yra jie mero potvarkiuose, kai, sakykime, skiria kokią nors paramą ar socialinį būstą, jeigu atskleidžia žmogaus asmeninius duomenis. Bet tie dalykai, mano supratimu, yra išsprendžiami, sutvarkomi ir neturėtų kilti didelių sunkumų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs pradėjote kalbėti apie tuos įslaptintus dalykus arba, tarkime, apie asmens duomenis. Čia ir Teisės departamento yra tam tikros pastabos, kad vis dėlto gal ne viskas internetinėje bazėje galėtų būti prieinama, arba galėtų būti susipažįstama ne per informacinę sistemą. Kiek suprantu, informacinę sistemą gal ir galima padaryti neprieinamą žmonėms, bet kaip čia šiuo atveju elgtis, ar jinai turėtų būti prieinama tik tarybos nariams, o galbūt kai kurie ir plačiajai visuomenei. Kaip juos padaryti? Ar tikslinga kai kuriuos potvarkius laikyti grynai tik tarybos nariams? Kaip jūs manote, ar sistema turėtų būti prieinama viešai, ar tiktai tarybos nariams, ar dar labiau susluoksniuota?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai nesiryžau teigti, gal čia būtų daug sudėtingumų, jeigu mes savivaldybės vidinę informacinę sistemą pasiūlytume atverti visuomenei. Gal pradžioje apsiribokime, kad tarybos nariai, kaip visuomenės išrinkti atstovai, galėtų susipažinti. Jeigu yra kažkas svarbaus visuomenei, tai yra jų pareiga reaguoti, daryti paklausimus merui, registruoti kokius nors savivaldybės tarybos sprendimų projektus. Čia, aš manau, savivaldybės tarybos nariams ta teisė turi būti suteikta. Bet platesnio atvėrimo aš nesiryžčiau siūlyti. Matote, aš pasiūliau merų potvarkių viešinimą su išimtimi, aišku, tų potvarkių, kur yra įstatymų numatyti slaptumai. To, manau, visiškai pakanka.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų už kalbės A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, savivaldybių tarybose dirba ne tik valdančiosios daugumos atstovai, bet ir tie asmenys, kurie taip pat yra įgiję gyventojų pasitikėjimą, tačiau dirba mažumoje. Tikrai pritariu kolegos Jurgio siūlymui. Neturėtume mes priimti tik tų įstatymų, kurie yra naudingi merams, nepaisant to, kad jie įgijo didžiulį gyventojų pasitikėjimą, ir valdančiosioms daugumoms. Juolab kad tarybų nariai nuo šių metų liepos mėnesio gauna ir atlygį. Visiškai nesvarbu, ar jie priklauso valdančiajai daugumai, ar mažumai.
Manau, kad prieiga tikrai turėtų būti suteikta, nes tarybos nariai, niekam ne paslaptis, rengia tarybos sprendimus, dėl jų ta prieiga tikrai reikalinga. Manau, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai tikrai turėtų būti vieši. Savivalda turėtų užtikrinti maksimalų viešumą tam, kad visuomenė galėtų susipažinti su visais savivaldybėje vykstančiais procesais. Tikrai kviečiu palaikyti kolegos Jurgio pateiktą įstatymo projektą, jis yra laiku ir vietoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime numatytu laiku.
17.23 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3027 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, turėjau susitikimą su Alytaus miesto seniūnaičiais. Jų iškelta problema – įsigaliojus įstatymui dėl seniūnijų, kurių nėra mieste, miesto tarybos valia gali būti panaikinti ir seniūnaičiai. Šiuo atveju, kaip žinome, seniūnaičiai yra bendruomenės atstovai, tai yra demokratinis balsas atstovauti tarp bendruomenės ir savivaldybės. Jei iš savivaldybės jau ne visada ateina informacija, tai seniūnaičiai, žinome, dirba ir socialinį darbą, ir kultūrinį darbą, ir kas susiję su gatvėmis, kiemais ir panašiai.
Taigi yra galimybė, kad jie atitoltų arba mero siūlymu, tarybos sprendimu būtų visai panaikinti, jeigu tose teritorijose nėra seniūnijų. Taigi, praėjus bene pusmečiui po pataisų priėmimo, gyvenamųjų vietovių bendruomenės praktiškai pastebėjo, kad įstatyme panaikinus seniūnaitijos sudarymo privalomumą nėra pakankamai užtikrinamas demokratijos principo įgyvendinimas. Akivaizdžiausia problema kyla teritorijose, kuriose nėra sudarytos seniūnijos, mat seniau vietos bendruomenės interesams savivaldoje visuomet atstovaudavo seniūnaitis. Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, vietos bendruomenės, kuriose nesudarytos seniūnaitijos, ir automatiškai seniūnaitijos šiuo metu susiduria su atstovavimo jų interesams savivaldoje neužtikrinimu. Savivaldybės atstovų nebepasiekia nei vietos bendruomenių nuomonė aktualiais klausimais, nei gyvenamosios vietos problemos. Įstatyme palikta galimybė savivaldybės tarybos sprendimu sudaryti seniūnaitiją, jei seniūnija nesudaroma, yra neveikianti, nes taryba dažniausiu atveju tokio sprendimo nepriima ir palieka galioti bendrą įstatyme numatytą taisyklę seniūnaitijos nesteigti. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, gyvenamųjų vietovių bendruomenių įsitikinimu, svarbu grąžinti iki 2023 m. balandžio 1 d. buvusį reglamentavimą, kuomet, net ir nesant seniūnijų, seniūnaitijos yra sudaromos. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra norinčių paklausti. K. Vilkauskas, prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Džiugu, kolega, kad rūpinatės mažąja savivalda. Žinau, kad esate išrinktas vienmandatėje Alytuje ir kad tos keturios savivaldybės, kurios neturi seniūnijų, tai yra Alytus, Visaginas, Neringa ir Klaipėdos miestas. Ten veikia seniūnaičiai, jie, aišku, yra gana aktyvūs, kadangi seniūnijų nėra, tai kompensuoja, kaip pasakyti, tą ryšį tarp savivaldos ir žmonių. Bet aš norėjau paklausti, nes galbūt kilo, galbūt jau pastebėjote kokių nors požymių dėl seniūnaitijų naikinimo? Vis dėlto tai savivaldybės tarybos dispozicija ir galbūt kyla jau tokių požymių, kad apie tai kalbama? Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, jau buvo tam tikrų problemų, nebūtinai Alytaus mieste, kai buvo bandoma kelis kartus infiltruoti atstovą dalyvauti seniūnaičių rinkimuose, bet jisai atsisakė ir taip buvo bandyta, kad neatsirastų seniūnaičių. Na, tokie politiniai dalykai, matyt, vyko ir panašiai. Tai čia irgi susiduriama su tokia problema, kaip apsaugoti, kad viskas vyktų teisingai pagal tą norimą reglamentą, kuris buvo iki balandžio mėnesio.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju. Galbūt šiuo atveju turiu kitą nuomonę, bet tai čia mano asmeninė nuomonė. Bet, Robertai, ar yra gera praktika, jūsų manymu, kai ką tik Seimas priėmė ir pakeitė pasiūlymą, kuris iš esmės tik pradėjo gyvuoti, o dabar bandoma vėl sugrįžti, nors ką tik buvo priimtas toks sprendimas?
Kitas dalykas, aš puikiai atsimenu, kadangi ir vienas iš pasiūlymo teikėjų buvau, kad ten, kur nėra sudarytų seniūnijų, savivaldybės taryba sprendžia, ar sudaryti seniūnaitijas, ar nesudaryti. Mano žiniomis, tarkime, tuose pačiuose Šiauliuose yra teritorijų, kur nėra seniūnijų, tai tiesiog buvo paliktos tos seniūnaitijos. Tai tikrai įrodyta irgi praktikoje ir ne vienoje savivaldybėje, kad, nepaisant to, kad nėra tų seniūnijų ir teoriškai galėtų būti naikinamos seniūnaitijos, jos nėra naikinamos. Tai sakau, bet klausimas vis dėlto yra turbūt dėl tos pačios praktikos, nes reali yra kita problema – kai kur savivaldybės nuolat vykdo seniūnaičių rinkimus ir jie neįvyksta, nes žmonės vis dėlto toje sistemoje kol kas nemato didelės galimybės realizuoti…
PIRMININKAS. Laikas!
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). …ir dėl to tiesiog nuolat neįvyksta rinkimai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tam tikros tiesos irgi galima įžvelgti jūsų pasisakyme. O kadangi pradėjo ryškėti tos problemos, tai yra, ko gero, demokratiška elgtis taip, kad nepaliktume klaidų, jas taisytume, tobulintume.
Kitas dalykas – Šiaulių miestas. Šiauliuose yra, rodos, trys seniūnijos ar dvi: Medelyno ir Rėkyvos – taip? – bet kitoje dalyje nėra. Tai pati taryba puikiai ir sprendžia, kad jeigu nėra, tai ir nereikia tada organizuoti ir panašiai. Bet jeigu tose savivaldybėse, kur nėra seniūnijų, seniūnaičiai yra tiesiog darbštūs, aktyvūs ir ten pasakoma, kad ne, nereikia, tai čia jau negerai yra. Tai dėl to, Domai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų už kalbės K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, be abejo, mažosios savivaldos klausimai yra aktualūs. Gaila, kad mes Seime mažai apie tai diskutuojame. Nors buvo čia ir konferencijos, ir Apskritojo stalo klubas, bet manau, kad kiekvienas žingsnis į tai, kad kuo daugiau artėtume prie žmonių, kad suteiktume kuo daugiau galių jiems spręsti savo klausimus, kad daugiau išgirstų savivaldybių tarybos ir merai, tikrai, manau, tuo tvirtesnė mūsų valstybė. Bet koks toks mažas, nedidelis žingsnis, manau, yra teigiamas ir kryptingai einant galima pasiekti tikrai didesnį mūsų piliečių įsitraukimą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Žinoma, Robertas turbūt teikia tokį įstatymo projektą reaguodamas į jo mieste susidariusią kažkokią situaciją ir bando ją spręsti. Bet, man atrodo, sakau, pasikartosiu, nėra gera praktika, kai ką tik buvo priimtas įstatymas ir nepraėjus nė pusei metų jį vėl bandoma keisti atgal, į tą praktiką, kuri buvo daug metų. Ne veltui turbūt Seimas priėmė kitokį sprendimą ir pakeitė tai, nes realybė rodo viena. Tai, ką sako Kęstutis, taip, viskas gerai – mažoji savivalda, noras įtraukti žmones į aktyvesnį gyvenimą, į atstovavimą yra tikrai teoriškai gražus, bet praktika rodo, kad yra nuolatinių problemų: dideli resursai organizuojant seniūnaičių rinkimus, žmonės į juos neateina pirmiausia kaip kandidatai, o jeigu ateina kaip kandidatai, dažnu atveju už juos pabalsuoja labai nedidelis žmonių skaičius, nekalbant jau apie tai, kad, na, iš esmės žmonės dirba savanoriškais pagrindais, išskyrus mažą išmoką už kanceliarines. Dažnai būna taip, kad tiesiog tie patys išrinkti žmonės, praėjus trumpam laiko tarpui, vėl pasitraukia iš tų pareigų ir vėl reikia organizuoti rinkimus, o administracijai tai kainuoja tikrai daug laiko, kaštų. Akivaizdu, kad ten nėra didelio pasisekimo.
Tačiau yra savivaldybių arba tų pačių teritorijų, kur tikrai seniūnaičiai yra labai aktyvūs, ypač tose teritorijose, kur yra seniūnijos, yra tas bendras darbas. Bet dabar įstatyme ir numatyta galimybė taryboms priimti sprendimą. Tai jeigu yra išrinkti miesto tarybos nariai, man atrodo, jie ir gali reaguoti į konkrečioje vietovėje susidariusią situaciją ir priimti sprendimus. Todėl, man atrodo, grįžti dabar atgal prie to, kas buvo vos prieš pusę metų pakeista, na, nereikia.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsuosime kiek vėliau. Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pirmininke, ačiū.
PIRMININKAS. Ar dėl vedimo tvarkos, ar replika po balsavimo?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti…
PIRMININKAS. Replikos… Balsavimo nebuvo.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …kad kelių situacijų nereikia suabsoliutinti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet nesuteiksiu jums žodžio, nes jeigu ne dėl vedimo tvarkos, po balsavimo bus galima kalbėti.
17.33 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 15, 22, 35, 36, 39, 41 straipsnių pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2996(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu K. Vilkauską pristatyti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, sugrįžtu su patobulintu įstatymo projektu. Jeigu pamenate, visai neseniai pristačiau įstatymo projektą, Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir kai kurių straipsnių… ir vieno straipsnio, netekusio galios, įstatymo projektą. Šio projekto esmė vėlgi apie mažąją savivaldą. Ką tik diskutavome apie tai – apie administracines ribas turinčias seniūnaitijas, bet pakalbėkime ir apie turinį. Ar iš tikrųjų veikia seniūnaičių institutas? Dabar rinkimai parodė iš tikrųjų, kad žmonės tikrai labai pasyviai eina, seniūnaičių pareigos yra, na, tokios labai, galima sakyti, siauros ir žmonės nemotyvuoti ir nesuinteresuoti eiti į seniūnaičių rinkimus. Manau, kiekvienas, kuris į savo regioną nuvažiuojate, tai akivaizdžiai matote.
Ką gi mes galime padaryti? Be abejo, prieš tai buvo ir didelė konferencija, kurioje dalyvavo ir Savivaldybių asociacija, ir Seniūnų asociacija, ir Bendruomenių organizacijų sąjunga, ir visos kitos suinteresuotos pusės, ir diskutavome. Po įstatymo grąžinimo tobulinti buvo apvaliojo stalo diskusija, irgi diskutavome šiais klausimais. Na, ir pateiktame naujame projekte išbraukėme tai, kas kėlė daugiausia aistrų, tai yra išmokas seniūnaičiams, nes tam politinės valios nebuvo. Antrajai daliai, kurioje kalbama apie seniūnijų lygmens naujas organizacines formas, apie seniūnijų tarybų sudarymo tvarką ir jų įgaliojimų nustatymą, apie būdus, didinančius seniūnijų tarybų ir seniūnijų savarankiškumą, ir apie didesnį viešumą, išgirdau pritarimą ir iš kolegų, ir iš gerbiamo E. Gentvilo, ir iš A. Vyšniausko, kurio dabar nėra. Manau, kad projekte nurodyti straipsniai ir pasiūlymai šiame etape nereikalauja lėšų, bet sustiprina būtent mažosios savivaldos subjektus, tai yra seniūnaitijas ir seniūnijų tarybas.
Taigi trumpai pasakysiu, šitų projektų esmė, kad vietoj dviejų: išplėstinės seniūnaičių sueigos ir seniūnaičių sueigos, siūloma viena – seniūnijos taryba. Ji įgyja didesnių galių tuo atžvilgiu, nors rekomendacinio pobūdžio yra jos sprendimai, kad atsakymai turi būti tiek iš savivaldybės tarybos, tiek iš mero. Meras turėtų atsakyti arba duoti atsakymą į paklausimus arba dėl priimtų sprendimų per 20 dienų, o savivaldybės taryba pirmame tarybos posėdyje priimti sprendimą arba atsakyti seniūnijos tarybai.
Taigi, kolegos, kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Pone pranešėjau, kai pristatėte klausimą, man susidarė toks įspūdis, kad jūs kuriate, na, įsivaizduojate savivaldą, kad yra didžioji savivalda, yra mažesnė savivalda, yra dar mažesnė savivalda ir mažesnioji, ir taip toliau. Kiek yra jūsų galvoje tų savivaldų? Gal iš tiesų vertėtų kalbėti apie integruotą veiklą tų seniūnaitijų, kurios veiktų kartu su savivalda, ir nebeskirstyti į didžiąją, mažąją, mažesnę ir dar mažesnę?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Šis terminas atsirado bendroje konferencijoje, kurią organizavome, kaip minėjau, su Savivaldybių asociacija, su Bendruomenių organizacijų sąjunga, su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija. Ir Seimo narių dalyvavo. Tai nėra joks išskyrimas – mes tik pabrėžiame, kad yra savivaldybės tarybos, mero nemažos galios, bet dabar seniūnijų lygmeniu (seniūnijų lygmeniu, pabrėšiu, kalbant apie tai, ką aš ir turėjau omeny, mažoji savivalda) yra seniūnaitijos, bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, kurios irgi veikia kartu.
Bet vieną klausimą turime pagrindinį: kiek mes perskirstome ir valstybėje, kiek nusileidžia, perskirstant per savivaldybes, lėšų iki piliečių. Patys suprantame, norint, kad piliečiai būtų aktyvūs, jie nori ne tik kad juos išgirstų, bet kad ir patys galėtų dalyvauti tuose procesuose įgyvendinant ir tvarkant viešuosius reikalus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, kad neatėmėte žodžio dabar. Aš noriu paklausti, kiek yra apskritai neįgyvendintų projektų seniūnijose, nes jų galios yra gerokai mažesnės? Žinome, kai kiekvieną kadenciją ateina kita politinė jėga, arba ilgai užsibuvusi, ir matome, kad tuo metu silpnėja ir tam tikrų seniūnijų galios, nes yra kitos politinės jėgos, kurios atlieka seniūno pareigas arba socialinių darbuotojų pareigas ir ne visada simpatizuoja tai ideologijai ir panašiems dalykams. Kiek Lietuvoje yra tokių seniūnijų, kurios tikrai negalėjo įgyvendinti, nesant tokių dalykų, ką jūs dabar siūlote? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Matote, tai dabar daugiausia yra nukreipta į seniūnaitijas, pabrėžiu – į seniūnaitijas. Buvo pateiktas mano projektas dėl seniūnijų finansinio stiprinimo, kad seniūnijos vadovautųsi ne veiklos planais, o programiniu finansavimu. Tai dabar aš ir į šitą projektą įtraukiau, nors veikdama pagal veiklos planus, bet kad savivaldybės taryba nustatytų seniūnijoms finansavimo kriterijus. Seniūnijos Lietuvoje yra labai skirtingos, seniūnijų finansavimo vidurkis yra maždaug apie 6,5, bet labai didelės žirklės. Vienos savivaldybės seniūnijas finansuoja virš 10 %, yra net iki 14 %, kur perskirsto per seniūnijas, ir jos yra labai savarankiškos. Kitose savivaldybėse gauna visiškai minimumą lėšų, ten tik pagal kai kurias programas. Kai kuriose savivaldybėse seniūnijų finansavimas siekia iki… gali būti ir 0,01, bet nuo 0,1.
Aš manau, kad seniūnijų tarybos, kurios yra prie seniūnijų, tokiu atveju tikrai visiškai neturi reikšmės, jeigu nefinansuojame seniūnijų. Bet yra tokia įstatymo nuostata, o aš manau, kad mums reikia stiprinti ir ateityje kalbėti ne tik apie savivaldybių tarybas, apie merų galių stiprinimą, bet mes turime kalbėti ir apie seniūnijas, apie seniūnaitijas, apie bendruomeninių organizacijų vaidmenį savivaldoje, apie nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir kaip mes galime įtraukti tuos piliečius.
Aš manau, kad tos diskusijos turi tęstis. Negalime imituoti savivaldos tuo žemesniu lygmeniu, kai mes skiriame daug laiko, pastangų seniūnaičių rinkimams ir paskui tiesiog neturime tiems žmonėms nei tinkamų funkcijų, nei skatiname įsitraukimą. O šiaip sakau, dar kartą pakartosiu, būtent šio įstatymo projekto pagrindinis tikslas šiuo metu yra organizacinis paruošiamasis, tai yra kad nereikėtų vargti seniūnams seniūnijose ir organizuoti dviejų sueigų. Tai yra būtų viena seniūnijos taryba.
Manau, kad ateityje galima būtų, gerai išdiskutavus, pabrėžiu, kur diskusijos vyksta, padaryti kitokio pobūdžio rinkimus, kur būtų galbūt renkami seniūnijos tarybos nariai pagal seniūnaitijas, tai yra paaktyvinti, padaryti tuos rinkimus daug aktyvesnius, suteikti toms seniūnijų taryboms didesnes sprendžiamąsias galias.
PIRMININKAS. Čia atsakymas į klausimą, kolega. Gerai, viskas, daugiau klausiančių nėra. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų, kadangi dar yra keletas klausimų, kviečiu apsispręsti, ar tikrai norite kalbėti, tikrai neatimsime žodžio. Už – E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai. Matyt, pagrindinis dalykas, ką kolega K. Vilkauskas bandė pasakyti, agituodamas už savo pateiktą įstatymo projektą, yra tai, kad jis nori, kad, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, ypač daugelyje savivaldybių, kai seniūnaičių rinkimai vyko, žinote, iš esmės iš vieno kandidato ir ateinant keliems balsuoti, kai matosi, jog įsitraukimas į šį procesą yra ypač mažas, siūlydamas šiuos pakeitimus ir nesiūlydamas kol kas didesnių, iš esmės netgi konstitucinių pakeitimų dėl mažosios savivaldos, jisai siūlo, kad žmonės labiau įsitrauktų į savivaldos reikalus, kad atsirastų seniūnijų tarybos.
Aišku, galima sukelti labai daug diskusijų ir labai daug diskutuoti apie tai, kaip tai turi būti daroma, ar seniūnijos didžiosios, ar mažosios galėtų likti ir panašiai, bet įsitraukimas į savivaldos reikalus visų pirma yra, aš manau, kolegos K. Vilkausko pagrindinis reikalas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš irgi labai gerbiu bendravardį. Bet negi reikia, norint suaktyvinti žmones, negi reikia institucionalizuoti jų aktyvumą? Tai mes prikurkime daug tarybų, komitetų, dar ką. Ir įstatymus surašykime. Aišku, tada prasidės labai aktyvi veikla. Įtvirtinkime įstatymais, kad seniūnaičiai turėtų būti privalomi, labai svarbūs. Kam to reikia? Gal savivaldybės pačios nuspręs, kaip ką čia daryti.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime jau visiškai netrukus. Kolegos, pusė minutės iki balsavimo intervalo. Gal pradėsime nuo K. Vilkausko, darbotvarkės 2-16 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo, jeigu galime pradėti. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po to įjungsime trumpą balsavimą, tai būkite įsitempę.
Balsavo 86: už – 41, prieš – 1, susilaikė 44. Nėra pritarta. Kas balsuoja už, tas pritaria, kad būtų tobulinama, kas balsuoja prieš, balsuoja už atmetimą. Kviečiu apsispręsti alternatyviai.
Balsavo 91: už – 72, prieš – 19. Projektas bus tobulinamas. Replika po balsavimo – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Čia linkėjimai (aišku, ir Andrius prieis prie mikrofono) A. Vyšniauskui, nes kai praeitą kartą pateikiau tą įstatymo projektą, buvo viskas gerai, sakė Andrius, taip? Antrajai daliai pritariu, tik išmetame seniūnaičių išmokas. Tai kažkas, matyt, pasikeitė?
PIRMININKAS. Taip, A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tai, gerbiamas kolega, jeigu pažiūrėtumėte į balsavimą, pamatytume, kad aš ir balsavau už. Tai aš už save kalbėjau, ne už frakciją. Tai aš palaikiau jus. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Aš pritariu, bet kolegos nebūtinai.
17.47 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2006 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3211, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3212 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-7.1 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo paketo pateikimo. Kviečiu apsispręsti. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Čia pristatė Vidaus reikalų ministerija.
Balsavo 97: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 8. Paketui pritarta. Siūloma, kad pagrindinis komitetas dėl visų būtų VVSK, ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Prašau, L. Nagienė – replika.
L. NAGIENĖ (DFVL). Įskaitykite mano balsą už, nes nespėjau sureaguoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai.
17.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3208 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-3208. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 103: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pritarta. Siūlomas komitetas – TTK. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta.
17.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1947 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3209 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – irgi ANK pakeitimas, projektas Nr. XIVP-3209. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 102: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 4. Yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti taip pat lapkričio 21 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.49 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3117 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Švietimo įstatymo 41 ir 67 straipsnių pakeitimo projektas. Pateikimas. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 101: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 9. Pritarta. Siūlomas komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Tada dėl kitų buvo paimta pertrauka.
17.49 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3231 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti, kas pritaria po pateikimo.
Balsavo 102: už – 94, prieš – 1, susilaikė 7. Pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
17.50 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3027 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 27 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po pateikimo
Balsavo 101: už – 44, prieš – 4, susilaikė 53. Nepritarta.
Balsuojame alternatyviai: kas už, tas už tobulinimą, kas prieš, tas už atmetimą.
Balsavo 96: už – 57, prieš – 39. Projektas bus tobulinamas.
Gerbiamieji kolegos, dar liko du Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, taip pat Medžioklės, Akcizų ir Žmogaus audinių ląstelių įstatymai. Siūlau pratęsti balsavimo intervalą iki posėdžio pabaigos. Galime sutarti? Ačiū.
17.51 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3004 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas. E. Sabutis kviečiamas ateiti į tribūną pristatyti Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projektą. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, ką tik pritarėme po pateikimo Vyriausybės pateiktam Vietos savivaldos įstatymo pakeitimui. Jame lygiai taip pat yra siūloma keisti 15 straipsnio 2 dalies 19 punktą. Mano šitas įstatymo projektas buvo užregistruotas daug anksčiau, iš esmės jis yra, na, lygiai taip pat atkartojantis ir Vyriausybės siūlymą. Tai yra jeigu tarybos išimtinė kompetencija… tai yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose.
Todėl atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl šito punkto taikymo praktikoje susidaro situacijų, kai savivaldybės taryba turi priimti sprendimus dėl labai mažos vertės turto perdavimo savo įstaigoms, pavyzdžiui, perduoti baldus, knygas, įvairią įrangą ir panašiai. Ir labai dažnai tai būna iš tiesų tiesiog formalūs sprendimai, įranga būna jau seniai perduota, tačiau taryba susirenka tada, kai susirenka, ir priima šituos sprendimus.
Taip pat savivaldybės taryba turi priimti sprendimus, kai turtas perduodamas iš vienos savivaldybės biudžetinės įstaigos kitai, ir tokių sprendimų paprastai būna labai daug. Todėl siūlau keisti Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir supaprastinti savivaldybės taryboms ir savivaldybių administracijoms šitą biurokratinę naštą. Labai panašiai, lygiai tą patį siūlo ir Vyriausybė. Nedidelis pakeitimas leis įteisinti mažaverčio turto perdavimą vykdomosios institucijos ir (arba) turto valdytojo sprendimu, o kokį turtą kas gali perduoti, tvarką nustatys pati taryba. Šiuo metu praktikoje neretai kyla kolizijų, kai pačios tarybos jau būna priėmusios atitinkamus sprendimus, tačiau Vyriausybės atstovai skundžia pačius tokius bendrinius sprendimus, ką būna priėmusios savivaldybių tarybos, ir sako, jog tai neatitinka įstatymų. Todėl ir siūlau tai išspręsti tokiu nedideliu Vietos savivaldos įstatymo pakeitimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs pristatėte išsamiai ir niekas nenori jūsų paklausti. Ačiū už tai. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo Vietos savivaldos įstatymo projektui, kurį ką tik pristatė E. Sabutis.
Balsavo 99: už – 54, prieš – 4, susilaikė 41. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.55 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2006 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3112 (pateikimas)
Kviečiu P. Saudargą į tribūną. Darbotvarkės 2-18 klausimas – taip pat Vietos savivaldos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Teikiu Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą. Siūlome su kolegomis išdėstyti štai taip: iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtų savivaldybės kontrolierių (dabar išbraukiame žodį „pirmoji“) kadencija pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Išbraukiame „pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo“ ir parašome „pratęsiama iki 2029 m. sausio 1 d. ir laikoma pirmąja kadencija“, nes buvo „pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo“.
Kas yra atsitikę, kai buvo tokia redakcija kaip dabar priimtame įstatyme? Keičiamu įstatymu įtvirtinus nuostatą, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 2024 m. sausio 1 d., į pareigas priimtų savivaldybės kontrolierių pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo, atsirado terpė įvairiai interpretuoti minėtą nuostatą, o tai savo ruožtu generavo jos taikymo problemas. Pažymėtina, kad savivaldybių kontrolieriai jau iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo į pareigas buvo priimti jų įgaliojimų trukmę apibrėžiant penkerių metų trukmės kadencija, todėl nėra logiška keičiamo įstatymo nuostata, pagal kurią pirmosios kadencijos pradžia yra laikoma ne paskyrimo į pareigas momentas, o įstatymo įsigaliojimo momentas.
Toks nelogiškumas savo ruožtu sukuria prielaidas įvairiai traktuoti situaciją. Savivaldybių teisininkai yra pasimetę ir daugeliu atvejų nežino, kaip reikia aiškinti įstatymą šiuo metu ir kaip reikės jį taikyti po 2024 m. sausio 1 d. Tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Viešojo valdymo agentūra iš suinteresuotų asmenų, įskaitant savivaldybes, savivaldybių kontrolierius ir Savivaldybių kontrolierių asociaciją, yra gavusi nemažai paklausimų dėl šio įstatymo išaiškinimo. Jau dabar pastebimi savivaldybių, Vidaus reikalų ministerijos ir Viešojo valdymo agentūros nuomonių skirtumai.
Savivaldybėse kuriama nevienoda šios teisės normos taikymo praktika. Vienur laikomasi pozicijos, kad iki 2024 m. sausio 1 d. į pareigas priimtas savivaldybės kontrolierius turi būti paskirtas pirmajai kadencijai, kuri pagal keičiamą įstatymą pradedama skaičiuoti nuo 2024 m. sausio 1 d., savivaldybės tarybos sprendimu. Kitur manoma, kad savivaldybės tarybos sprendimas yra nereikalingas, nes savivaldybės kontrolierius jau yra priimtas į pareigas savivaldybės tarybos sprendimu, o pagal keičiamą įstatymą keičiasi tik pirmosios kadencijos skaičiavimo tvarka. Vienose savivaldybėse rengiamasi organizuoti konkursus į savivaldybių kontrolierių pareigas, kitur gi jau šių metų pirmoje pusėje buvo priimti savivaldybių tarybų sprendimai dėl savivaldybių kontrolierių skyrimo į pareigas nuo sausio 1 dienos. Dar kitose savivaldybėse atvirkščiai – buvo priimti sprendimai neskirti pareigas einančio kontrolieriaus kadencijai, turinčiai prasidėti po 2024 m. sausio 1 d. Bent keletas savivaldybės kontrolierių greičiausiai planuoja paduoti skundus į Regionų apygardos administracinį teismą.
Keičiamo įstatymo netobulumas kelia teisinius ginčus tarp savivaldybių tarybų ir savivaldybių kontrolierių dėl įstatymo taikymo. Taigi, mes su kolegomis teikiame tokį siūlymą ir manome, kad tai vėliau padėtų išvengti teisinių ginčų ir sureguliuotų interpretaciją. Tai prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Dėkui, jūs aiškiai paaiškinote. Klausimų nėra. Ačiū pranešėjui.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas po pateikimo pritaria ką tik pristatytam įstatymo projektui, kviečiu balsuoti už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 96: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas VVSK. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Replikos čia po balsavimo? (Balsai salėje) Čia dėl vedimo?.. Supratau. Tuomet judame toliau.
18.00 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3271 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas. K. Mažeiką kviečiu į tribūną.
Prašom. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau dėl šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratau. Tuoj balsuosime. Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vėlgi iniciatorių prašyčiau sutikti, kad prašymas dėl pertraukos įvyktų po to, kai pranešėjas pakalbės, atsakys į klausimus. (Balsai salėje) Bus taip, gerbiamas Jaruti, kad jeigu mes įrašysime tą klausimą į ketvirtadienio rytinį posėdį, įrašysime paskutinį, baigsis posėdžio laikas ir jūsų projektas nebus pateiktas, jeigu jūs būsite taip užsispyrę. Aš geranoriškai siūlau, kaip padarėme dėl V. Bako projekto. Galite rinktis.
PIRMININKAS. Viskas gerai, išgirdome Jurgį. Aš suprantu, J. Jarutis dar paminėtas. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Jurgi, jūs turbūt žinote, pagal Statutą, bet kurioje stadijoje galima paprašyti pertraukos.
PIRMININKAS. Žinoma.
J. JARUTIS (LVŽSF). Klausimas buvo pristatytas, įvardintas, mes paprašėme.
PIRMININKAS. Gerai, tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki kito posėdžio? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 2-20 klausimas… (Balsai salėje) Negalime? Norite balsuoti. Balsuojame, ar pritariame pertraukai iki kito posėdžio, bet tiktai prašau greituoju būdu.
Balsavo 95: už – 76, prieš – 11, susilaikė 8. Pritarta pertraukai iki kito posėdžio.
18.02 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3164 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – L. Nagienė. Kviečiu į tribūną.
D. Griškevičius kažką pasakys dėl vedimo tvarkos.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Frakcijos vardu dėl šio klausimo irgi prašome pertraukos iki kito posėdžio. Tačiau išgirstame Jurgio pasiūlymą, kad galėtume šiandien pristatyti, o balsuoti jau kitame posėdyje.
PIRMININKAS. Gal tuomet ir paprašykite pertraukos, kai pristatysite, ar čia reikia iš anksto?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ne, kad nebūtų tada, jeigu sutariame taip. Taip šiandien jau darėme vieną kartą. Gerai, pristatys ir tada paprašysime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs pristatote, tai kviečiu į tribūną L. Nagienę, ji pristatys šį klausimą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Su sąlyga, kad balsavimas bus kitame posėdyje, pristatau Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą. 2023 m. gegužės 9 d. mes labai gražiai nubaudėme, ruošiamės nuo sausio 1 dienos nubausti kai kuriuos gyventojus, tai yra Kelmės, Kupiškio, Mažeikių, Rokiškio, Molėtų, Skuodo, Joniškio, Švenčionių, Marijampolės, Šilalės ir mažųjų miestelių, kuriuose gyvena apie 20 tūkst. vartotojų. Nuo 2024 m. sausio 1 d. naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus, arba kurios bus išpilstytos į balionus ar į grupinius įrenginius, nebus taikoma akcizo lengvata, tai yra nulinis tarifas. Bus taikomas 304,1 euro už toną akcizo tarifas.
Pažymėtina, kad įstatyme numatyta, jog gamtinėms dujoms taikomas akcizo tarifas yra 23,6 euro už megavatvalandę. Tokio dydžio, kuris iš esmės prilygsta naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams taikomo akcizo tarifo dydžiui. Skirtingai nei naftos dujų ir dujinių angliavandenilių atveju, įstatyme numatyta, kad gamtinėms dujoms, kurias buitiniai vartotojai naudoja buityje maistui gaminti, patalpoms šildyti, ir gamtinėms dujoms, naudojamoms verslo reikmėms, ir toliau yra numatytos lengvatos – atitinkamai 1,08 euro už megavatvalandę ir 0,54 euro už megavatvalandę. Taigi pagal dabartinį siūlomą įstatymo naująjį reguliavimą buityje naudojamoms naftos dujoms taikomo akcizo tarifo dydis yra beveik 22 kartus didesnis nei buityje naudojamų gamtinių dujų akcizo tarifo dydis. Suskaičiavus ir pasižiūrėjus, kiek tai būtų, galiu pasakyti: paprasčiausiai vienas balionas (žinote, kad jį dažnai kaime, kai kurie net ir namuose tebeturite) pabrangsta 8 eurus. Mes lyg ir sakome: įsirenkite, dabar pasistatykite elektrinę plytelę (tai būtų žaliasis kuras, einame į žaliąją energetiką), susitvarkykite savo buitį ir bus labai gerai, nes jūs galėsite neteršti gamtos, neteršti oro. Teko pasidomėti, kaip galima įrengti elektrines plyteles daugiabučiame name. ESO, išduodamas sąlygas, pareikalauja, kad turi būti galia padidinta bet kurioje laiptinėje. Tokių sąlygų niekas neišduos, nes reikės pačiam įsirengti, kad ateitų elektros kabelis, kuris būtų instaliuotas ir kuris galėtų tą galią padidinti. Tai bus vėl iš gyventojų lėšų.
Sako: mes didiname išmokas žmonėms, didiname pensijas, bet mes kartu juos nubaudžiame, nes jie kito pasirinkimo neturi, tai yra naudoja suskystintas dujas. Aš paminėjau regionus: Kelmę, Kupiškį, Mažeikius, Rokiškį, ten jie pasirinkimo neturi. Neturi pasirinkimo vien dėl to, kad gamtinės dujos pro juos neina. Ten yra labai sena infrastruktūra ir visuose miestuose, miesteliuose būtent šitie grupiniai įrenginiai yra pastatyti prie šitų namų.
Kalbant dabar apie verslą, toks teisinis reguliavimas sukuria diskriminacines sąlygas tarp vartotojų, naudojančių naftos dujas, ir vartotojų, naudojančių gamtines dujas, taip pat turi neigiamą įtaką konkurencinėms sąlygoms verslo subjektų, naudojančių savo veikloje naftos dujas, atžvilgiu. Naftos dujos dažnai yra vienintelė ekonomiška ir ganėtinai žalia alternatyva buitiniams vartotojams, įmonėms ir žemdirbiams nutolusiose vietovėse, kuriose nėra gamtinių dujų tinklo, o nuo praėjusių metų, gerokai išaugus gamtinių dujų kainai, naftos dujos tapo pigesne ir patrauklesne alternatyva ir pramonei, naudojančiai daug energetinių išteklių. Tuo metu tikrai nemaža dalis įmonių, lygiai taip pat šiltnamiai, paukštynai, tai yra ūkininkai, priėmė sprendimus ir perėjo prie naftos dujų naudojimo savo veikloje. Tokioms įmonėms naujasis naftos dujų akcizo reguliavimas turės ypač reikšmingą neigiamą poveikį ne tik pačių įmonių finansinei sveikatai, bet ir galutiniams šių įmonių produkcijos vartotojams, tai yra mums, gyventojams, perkantiems paukštieną ir daržoves. Latvijoje verslo reikmėms naudojamoms suskystintoms naftos dujoms akcizas netaikomas, yra nulinis tarifas. Akcizas Lenkijoje – 13,14 euro už toną, Estijoje – 55 eurai už toną.
Naujas dujų apmokestinimas yra neproporcingas bei neteisingas ir dėl per didelės CO2 dedamosios, palyginti su kitais energetiniais produktais. Nors įstatymo rengėjas nurodė, kad CO2 dedamųjų dydžiai yra nustatyti proporcingai atsižvelgiant į apmokestinamųjų energetinių produktų kaloringumą ir taršumą, tačiau naftos dujoms nustatytas itin didelis CO2 dedamosios dydis ir yra didesnis negu kitų taršesnių kuro rūšių. Atkreipiu dėmesį – naftos dujų degimo metu CO2 emisija yra mažesnė nei daugumos kitų apmokestinamųjų angliavandenilių ir, pavyzdžiui, net beveik 40 % mažesnė nei akmens anglių. Palyginti su gamtinėmis dujomis, nors naftos dujų CO2 išmetimai yra šiek tiek didesni nei gamtinių dujų, tačiau gamtinių dujų gavybos ir gamybos proceso metu į atmosferą išsiskiria dideli kiekiai ypač didelį šilumos efektą sukeliančių metano dujų. Nors akmens anglys yra taršesnės už naftos dujas, tačiau 2025–2030 metais, deginant akmens anglis, viena tona CO2 atsieis atitinkamai 54–85 % mažiau nei viena tona CO2, deginant naftos dujas. Tai mano toks klausimas, kas yra taršiau? Man atrodo, visi mes suprantame, ar akmens anglys, ar naftos dujos yra taršiau. Tačiau mūsų įstatyme yra priimta, kad akmens anglys yra žalesnis kuras negu naftos dujos.
Atsižvelgiant į naftos dujų kaloringumą ir taršumą, matyti, kad naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams nustatyti nauji akcizų tarifų dydžiai yra neproporcingi ir nepagrįstai per dideli, lyginant su kitomis energetinių produktų rūšimis. Nors taršiems energetiniams produktams taikomų akcizų didinimo tikslas yra paskatinti vartotojus pereiti prie mažiau taršių kuro rūšių naudojimo, tačiau finansinės paramos pereiti prie alternatyvių žalesnių energetinių produktų buitinėms patalpoms šildyti ir verslo reikmėms Vyriausybė nėra suplanavusi. Paramos priemonės – tik tiems vartotojams, kurie gyvena trijų ar daugiau aukštų daugiabučiuose ir naudoja naftos dujas maistui. Naftos dujas buitiniams poreikiams naudojantys vartotojai paprastai gyvena, kaip minėjau, kaimo vietovėse, kuriose nėra gamtinių dujų tinklų. Savarankiškai pereiti prie mažiau taršių, žalesnių produktų… Tikrai mes skurdiname savo žmones ir tikrai šituo reguliavimu juos dar labiau nuskurdinsime. Taigi toks naftos dujų atsisakyti skatinantis reguliavimas savaime skatina vartotojus… ne tik taršesnes kuro rūšis, todėl įstatyme numatytas naftos dujų akcizo dydžio reguliavimas vertintinas kaip prieštaraujantis priimto įstatymo tikslams, tai yra siekiui paskatinti pereiti prie žalesnių energetinių produktų.
Siūlome, siekdami teisingo ir proporcingo reguliavimo, užtikrinančio sklandų perėjimą prie mažiau taršių kuro rūšių, nustatyti lengvatinius naftos dujų ir dujinių angliavandenilių akcizo tarifus buitiniams ir verslo naftos dujų vartotojams. Atsižvelgiant į energetinių išteklių kainų krizės… Atsižvelgiant į 2022 metais energetinių išteklių kainų krizės metu atliktas pramonės investicijas, o jos buvo daugiau negu 8 mln., ir tai, kad reikia laiko joms atsipirkti, šiuo projektu siekiama atidėti naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams taikomo akcizo CO2 dedamąsias iki 2026 metų ir numatyti, nustatyti mažesnes ir proporcingesnes, atsižvelgiant į kaloringumą bei taršumą, CO2 dedamąsias laikotarpiu nuo 2026 metų iki 2030 metų. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Žemaitaitis, jo salėje nematau. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Laima, suprantu gyventojų rūpestį, bet gal galėtumėte pakomentuoti statistiką, kad 2021 metais iš Rusijos buvo importuota devynis kartus mažiau dujų negu po karo, įvykusio 2022 metais? Kitaip tariant, suskystintų naftos dujų importas po karo į Lietuvą, oficialios statistikos duomenimis, išaugo devynis kartus. Jūs neužsiminėte jokiu savo pristatymo momentu apie šitą dedamąją, neužsiminėte apie tai, kad naftos dujos nėra priskirtos sankcionuotų kuro rūšių balansui ir mes negalime kaip valstybė jų stabdyti vienais ar kitais barjerais. Kaip jūs manote, teikdama tokį projektą, kaip jūs atliepiate nacionalinio saugumo klausimus, moralinius aspektus? Jūs iš esmės kalbate už išaugusio rusiško importo, kuris į Lietuvą po karo išaugo dešimteriopai, dar dirbtinį atpiginimą. Labai dėkoju už atsakymą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš dabar paminėsiu. Vienas dalykas, kiek iš Rusijos atvežama, tai tikrai neturiu tų skaičių ir kiekių, tai yra Europos Sąjungos, jos nėra sankcijos įvestos, kiek man žinoma, nėra sankcionuota. Jie veža, kiek aš žinau, iš Lenkijos, bet dalis, pavyzdžiui, būtent, sakysime, Žemaitijos kraštas, aš pasidomėjau, perka dujas iš „Mažeikių naftos“, „Orlen Lietuvos“, suskystintas naftos dujas. Jeigu jūs kalbate apie tai, kad mes būtent esame dabar labai geriečiai nustatydami šitokį akcizą, tai, aš akcentuoju, akcizas Švedijoje bus mažesnis negu Lietuvoje, akcizas Nyderlanduose bus mažesnis negu Lietuvoje. Mes patys… Mūsų akcizas kartu su CO2 išmetimu bus pats didžiausias Europoje – 487,7 euro.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministras labai aiškiai pasakė: ko Europos Sąjunga nenumatė apmokestinti embargu, tai ministerija priims ir apmokestins Vyriausybės sprendimais. Būtent kad nebūtų šildomasi pigiau, kad žmonės turėtų susimokėti už šilumą. Man labai keistai atrodo.
Gerbiama kolege, šiandien pasižiūrėjus į socialinės paramos ir rūpybos skyrius, jau kaip pas gydytoją eilės, žmonės, kurie norėtų gauti kompensaciją už šildymą, laukia 2 mėnesius. Vakar pasidomėjau: viena 92 metų močiutė turi taloną į socialinės rūpybos skyrių dėl kompensacijos gruodžio 28 dieną, kad atiduotų dokumentus. Manau, tokiu sprendimu mes paskatinsime dar daugiau Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją būti įtakingą ir subsidijuoti būtent iš Vyriausybės biudžeto per kompensacijas. Man susidaro toks įspūdis, kai ateina su tokiais siūlymais. Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Nesupratau, man kritika ar prieš tai buvusiam?.. Mes realiai apkrausime didesnėmis išlaidomis tuos žmones, kurie šiandien ir taip yra prie skurdo ribos, ir jie visi tikrai eis paramos, kaip jūs ir paminėjote, į socialinės paramos skyrius. Realiai mes sakome, kad padidinome išmokas, bet kita ranka mes juos baudžiame ir atimame iš jų, nes didiname suskystintų naftos dujų kainą. Nėra alternatyvos ir pasirinkimo būtent tiems regionams, kuriuos aš paminėjau. Galbūt jų yra ir dar daugiau, bet ypač kaimuose gyvenantys žmonės, kurie yra vyresnės kartos, kurie jau gyvena iš pensijos, kurie gauna socialinio draudimo pensiją, kito varianto neturi, jie neturi galimybės įsirengti, būtent instaliuoti elektros, elektrinę plytelę, kuriai bus galbūt reikalinga galia. Mes jau žinome, mes susiduriame, kai nori įsirengti saulės baterijas, kiek žmogus turi sumokėti, kad galėtų oro-vandens siurbliais šildytis. Vien dėl to, kad jisai neturi galios, reikia investuoti ir 5 tūkst., ir 10 tūkst., ir 15 tūkst., ir tokių variantų žinau, pats žmogus turi investuoti, be ESO pagalbos.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, kaip jūs vertinate tokį cinišką veiksmą? Jie, valdantieji, džiaugiasi, kad iš regionų atims šiuo projektu 15 mln. eurų, tiek bus surinkta iš šio akcizo. Kaip jūs vertinate, kad, pavyzdžiui, Skuodas išvis neturi gamtinių dujų, iš viso nėra netgi vamzdžio, ir visi priversti, netgi daugiabučiai, maistą ruošti suskystintomis naftos dujomis, nes nėra kito kelio? Žmonės bando prisijungti elektrines virykles – iš ESO gauna atsakymą: galios nepadidinsime, nėra galimybių. Tai dabar ką jie turi rinktis: arba dyzelinį kurą kūrenti, kuris kainuoja 50 eurų… akcizą, kurį turi ir moka visą PVM, arba anglis, arba durpes. Tai apie taršą jūs jau paminėjote, kad tai yra parodija, kad neva jos yra taršesnės, tai čia yra išvis apgaulė.
O ministrui tik norėjau pasakyti, kodėl „Orlenas“ pritrūksta naftos dujų, nes išveža ukrainiečiai, lietuviams nebelieka ko kūrenti, todėl lietuviai priversti iš Latvijos ir kitų šalių pirkti tas dujas, nes „Orlenas“ pritrūksta naftos dujų.
PIRMININKAS. Laikas!
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tokia realybė. Tai kaip vertinate, pranešėja, tokį pasityčiojimą iš regionų?
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš vertinu visiškai neigiamai ir pritariu paties išsakytai minčiai. Pamiršau paminėti, iš tikrųjų žinau, kad į Ukrainą – jie gauna daug daugiau pinigų, dėl to jie parduoda ukrainiečiams ir išveža suskystintas naftos dujas, nes jiems yra pelningiau.
Kitas momentas. Ciniška pasakyti, kad akmens anglys, CO2 emisija… tai yra akmens anglys yra mažiau taršesnės negu naftos dujos. Man tai buvo visiškai… Aš dabar lentelę visiškai kitą turiu, turiu padariusi ir suskaičiavusi, man juokinga. Aš nežinau, labai gaila, kad mes kai kurie tada atidžiai nepasižiūrėjome, labai gražiai prieš tai įstatyme ir dabar dar galioja suskystintoms dujoms lengvata ir akcizas nebuvo taikomas, kaip ir gamtinėms dujoms. Jis buvo išimtis, bet kažkaip gegužės mėnesį, kai priėmė šį įstatymą, labai gražiai praslydo ir buvo išbrauktos suskystintos dujos. Tai tik tiek galiu pasakyti: mes skurdiname regionus dar labiau. Dar labiau nuskurdinsime ir iš tikrųjų mes iš jų visiškai baigiame pasityčioti.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Trumpindamas laiką, aš tik noriu pritardamas pasakyti, kad gaila žiūrėti į valdančiųjų abejingus veidus. Panašu, kad jau nuspręsta, kaip balsuoti šiuo klausimu, bent jau konservatorių gretose, matau. Tikiuosi, kad vis dėlto iki kito posėdžio, kai jau praeis pertrauka, galbūt jie dar susipras. Regionuose žmonės jiems pasakys, kad vis dėlto yra aktuali problema, kad reikia palaikyti ir tą problemą spręsti. Tai linkiu sėkmės laukdamas kito posėdžio su viltimi, kad tas sprendimas bus adekvatus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Dėl balsavimo motyvų? Už kalbės V. Ąžuolas. Jau irgi nėra. Nei R. Žemaitaičio, nei… Gerai. Prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Svarbu išsakyti argumentus, nes gerbiamos Laimos rūpestis kaip mažeikietės suprantamas. „Mažeikių nafta“ gamina daug naftos dujų, tai yra nemažas „Mažeikių naftos“ šalutinis produktas. Aš visiškai gerbiu tai, bet vis tiek remkimės faktais.
2021 metais suskystintųjų naftos dujų importas iš Rusijos buvo vos 9 tūkst. tonų, 2022 metais, po karo pradžios, jau buvo 72 tūkst. tonų. Tai yra aštuoniais kartais padidėjęs importas iš Rusijos po karo pradžios.
Dabar ar mes rūpinamės regionais, ar paliekame žmones likimo valiai? Nuo 2019 iki 2023 metų yra išdalinta 15 mln. eurų per Energetikos ministeriją balionams pakeisti. Tai yra 200 eurų gyventojui įsigyti viryklę, 200 eurų įvadui ir 200 eurų administratoriui. Pinigų neužteko. Programa buvo tokia sėkminga, kad 2 tūkst. daugiabučių buvo pakeisti balionai ir pakeistos viryklės. Taigi buvo dar pridėta 3,2 mln. dar 650 daugiabučių pakeisti.
Jeigu paimtume iš esmės, Lietuvoje yra 60 tūkst. daugiabučių. Tai vien su šia programa yra paliesti 5% šalies daugiabučių. Kas dvidešimtame name mes išgyvendiname dujinius balionus per ketverius metus. Tai Vyriausybė, tiek jūsų, gerbiamo S. Skvernelio, tiek I. Šimonytės, nepaliko valioje, pakeitė ir dabar yra tas momentas, kai turime apmokestinti importinį nesankcionuotą ir Rusijos karo mašiną maitinantį kurą, tai yra suskystintas naftos dujas.
O kad gamtinės dujos buvo paliktos beakcizės kaip tranzitinis kuras – sena nuostata iš Energetikos ministerijos. Leiskite pasakyti su visa valia, tai buvo nuoseklu, paketas pateiktas. Pusantrų metų jis buvo Seime, nė vieno pasiūlymo, nė vieno pakeitimo, priimta pradinė versija. Kviečiu atmesti projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, ministre, na, atsipeikėk. Na, „Orlenas“ gamina tas naftos dujas ir parduoda Lietuvai. Kokia Rusija? Jeigu „Orlenas“ jas parduoda Ukrainai ir Lietuvai nebelieka, tai iš kur Lietuvai pirkti? Lietuviai perka iš Latvijos. Latvijoje kraunasi rusiškas dujas ir ukrainiečiai, ir lietuviai ir puikiai veža. Eksportas per mus taip pat eina.
Bet jeigu „Orlenas“ spėtų jų daugiau pagaminti, mes nieko nepirktume iš Latvijos. Jis nepajėgus pagaminti daugiau. Tai kodėl kitos šalys nebaudžia regionų, kurie neturi gamtinių dujų, o mes turime nubausti juos? Tai reikėtų atsipeikėti.
Paukštynai labai gerai pasakė: po šio mokesčio pusę paukštynų uždarysime. Jie neišgyvens arba bus priversti kūrenti krosninį kurą. Ką, dabar visus reikia priversti kūrenti krosninį kurą, kad būtų daugiau taršos? Mes kažkokią totalią nesąmonę darome. Pasityčioti iš visų žmonių, kurie priversti kūrenti naftos dujas. Na, nėra kitos alternatyvos. Tyčiokimės toliau.
PIRMININKAS. Ačiū, motyvai išsakyti. Aš suprantu, L. Nagienė dėl pertraukos.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne. Ir dėl pertraukos noriu paprašyti, bet aš ir repliką dar noriu ministrui mestelti. Pirmiausia, gerbiamas ministre, aš atstovauju visai Lietuvai – ne „Mažeikių naftos“ gamyklai. Tai yra viena. O antras momentas…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, replika būna po balsavimo. Na, iš tikrųjų, jeigu dabar mes darome pertrauką, tai tada, man atrodo, labai aiškiai ir galėsime po to balsavimo pasišnekėti. Ar galime? Frakcijos vardu yra prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Na, supratau, L. Nagienė. Dabar prašom kalbėti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tai antras momentas. Gerbiamas ministre, leiskite paklausti, kai yra rezervuarai ir kai reikia visame daugiabutyje pastatyti elektrines plyteles, tai leiskite paklausti, kaip įvadą sutvarkyti be žmogaus pinigų ir padidinti galią, būtent konkrečiai padidinti galią kiekvienam namui? Tai yra visiškai nerealu, tai yra visi daugiabučiai namai, kurie naudoja suskystintas dujas. Mažeikiai, aš išvardinau, Marijampolė, Mažeikiai, iš tų didžiųjų, Skuodas, jie visiškai šimtu procentų. Ir jūs esate visiškai neteisus, tai yra jūs kalbate apie skirtus pinigus saulės…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau trumpinti.
L. NAGIENĖ (DFVL). …būtent saulės elektrinėms.
PIRMININKAS. Siūlau trumpinti replikas. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Laima, jūs nepakeičiama dėl skaičių, bet nė vieno skaičiaus jūsų pasisakymuose. Ir gerbiamo Valiaus skaičiai. Lietuvoje yra 52 paukštynai, 10 iš jų šildosi naftos dujomis. Tai tikrai, Valiau, ne pusė ir tikrai nebankrutuos, ir daugiau remkimės skaičiais, o ne verksnojimu atpiginant rusišką importą.
18.26 val.
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1867 (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutiniu šios dienos klausimu kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką ir gerą bičiulį A. Matulą pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
Dėl vedimo tvarkos – A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau paprašyti frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertrauka iki kito posėdžio. Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki kito posėdžio? Ačiū, pritarta. Pertrauka iki kito posėdžio.
Dabar paskutinė replika – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tiesiog noriu paklausti J. Razmos, ar bus pasiūlymas pristatyti šiandien klausimą?
PIRMININKAS. Ne, nebus, nes posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.