Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 14, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 192
STENOGRAMA
2022 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame birželio 30 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 127 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. birželio 30 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Pirmasis dėl darbotvarkės norėtų kalbėti R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kartojasi situacija, kuri buvo prieš tris savaites, su valdančiąja dauguma, kada antradienį įvyko posėdis, Seimo valdyba susirinko vakare ir 18 valandą paskelbė, kad trečiadienį 8 valandą vyks neeilinis posėdis. Vakar vėl susiformavo panaši situacija su jumis: Seimo nariai, kurie parengė įstatymo projektą, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą, 19 val. 22 min. gauname pranešimą, kad šiandien ryte, 8 val. 15 min., vyks Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis. Atrodo, lyg jūs nebuvote pasimokę po šitos vietos. Dar net nebuvo įtrauktas klausimas į darbotvarkę, gauname pranešimą, sako, laukite Seniūnų sueigos, jeigu įtrauks tą klausimą, svarstysime. Tada buvo TTK 9 valandą.
Gerbiama Seimo Pirmininke, kaip galima šitaip elgtis su Seimu ir kaip mes galime ruoštis? Nejaugi jūs norite, kad opozicija nedalyvautų išvis šiandienos visos dienos posėdyje? Jeigu jūs taip elgiatės, jūs toliau ir posėdžiaukite. Aš tikrai prašau išbraukti šitą klausimą iš darbotvarkės vien gerbiant kolegas, kurie iš tikrųjų ruošėsi posėdžiui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymas frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Norėčiau pasiūlyti, prie rezervinių klausimų galbūt būtų galima įtraukti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą Nr. XIVP-1877. Tai yra nedidelis pakeitimas, dėl kurio Teisės departamento išvada yra gauta. Vis tiek reikės Vyriausybės išvados tikriausiai. Manau, būtų proga, jeigu šiandien dar turėtume laiko, įtraukti šį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, po kuriuo yra pasirašę nemažai skirtingų frakcijų narių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip pat frakcijos vardu prašome išbraukti 1-4 klausimą dėl V. Landsbergio paskelbimo imperatoriumi.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, Seimo Pirmininke, ne valstybės vadove, faktiškai vakar vakare žiūrėjau darbotvarkę. Į darbotvarkę nebuvo įtrauktas 1-4 klausimas dėl V. Landsbergio paskelbimo valstybės vadovu. (Balsai salėje) Aš pasiūliau pataisą, kad būtų imperatorius, to labai nori konservatoriai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jau yra pasiūlymai.
P. GRAŽULIS (LRF). Tačiau dėl mano šio įstatymo, šio nutarimo buvo pasiūlytos dvi pataisos. Kad 6 valandą ryto bus komiteto posėdis, aš nežinojau. (Balsai salėje) Ar 5 valandą ryto, sako. Nežinojau. Aš miegojau tuo metu. Man nedalyvaujant ši pataisa komitete buvo svarstoma. Gerbiamieji, tikrai prašau išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės ir ne naktimis tokius klausimus spręskite, kai niekas negirdi, kai visi miega, o svarstykite dienos metu ir darbo metu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai Gražuli, prašau patikslinti, kokiu laiku buvo komiteto posėdis, kuriame jūs negalėjote dalyvauti?
P. GRAŽULIS (LRF). Kadangi aš nežinojau, kokiu laiku, ir nebuvo man pranešta, o kas valandą…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs ką tik per mikrofoną pasakėte, kad 5 valandą ryto. Ar taip buvo?
P. GRAŽULIS (LRF). …nežiūriu internete kiekvieną valandą, kas man pašte parašyta, tai aš tikrai nežinojau.
PIRMININKĖ. Aš norėčiau kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamą S. Šedbarą, kad vis dėlto patikslintų visiems Seimo nariams, kada vyko Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Posėdis prasidėjo 8 val. 15 min. Kadangi nebuvo Seniūnų sueigos sprendimo dėl šio klausimo, buvo padaryta pertrauka iki 9 valandos. 9 valandą vyko posėdis ir labai nemažai pasiūlymų teikėjų buvo prisijungę, taip pat ir R. Žemaitaitis, nors ryšys buvo blogas. Taigi visi kolegos galėjo dalyvauti ir dalyvavo faktiškai visi devyni komiteto nariai arba pavaduojantieji. Posėdis baigėsi apie 9 val. 30 min.
PIRMININKĖ. Dėkoju už patikslinimą. Gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš gerbiamai Seimo Pirmininkei turėsiu du prašymus dėl dviejų darbotvarkės klausimų. Visų pirma dėl V. Landsbergio klausimo – paskelbimo valstybės vadovu. Iš tiesų jūs žinote, seniai dirbate Seime, kad pagal Seimo statutą ir Valdybos tvarką išvados turi būti derinamos su išvados rengėjais arba raštu pasirašytinai, arba elektroniniu būdu. Turiu pasakyti, kad komitetas šios pareigos neįvykdė, išvada su manimi kaip opozicijos atstove, išvados rengėja buvo nederinta ir taip pažeista teisės akto priėmimo tvarka.
Kitas dalykas. Noriu labai paprašyti gerbiamą Seimo Pirmininkę užtikrinti, kad Seimo darbotvarkėje atsidurtų klausimai, kurie yra suderinti su institucijomis. Dabar aš kalbu apie Politinių organizacijų įstatymo projektą. Iš tiesų tuo projektu nemažai valstybės saugumo institucijų yra pavedama prižiūrėti partijų finansavimą.
Aš dabar paskaitysiu Valstybės saugumo departamento vadovo pono D. Jauniškio raštą. Jis man rašo, kad projektas, tai yra Politinių organizacijų įstatymo projektas, dėl VSD išvadų nebuvo pateiktas. Jis taip pat rašo, kad projekte naujai nustatytos pareigos vykdyti VSD nėra pasiruošęs. VSD vertinimu, valstybės biudžeto lėšų reikės, o tai taip pat yra neįvertinta.
Mes šiandien jau priėmimo stadijoje balsuojame dėl projekto, kur tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, kontržvalgyba, kitaip tariant, yra man labai aiškiai parašę į mano paklausimą paaiškinimus, kad su jais projektas nederintas ir jie nežino ir kartu yra nepasiruošę įgyvendinti, o įsigalioja nuo rugsėjo 6 dienos. Iš tikrųjų, na, tokio balagano Seime reikėtų paieškoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Prašote išbraukti iš darbotvarkės? (Balsai salėje) Ar prašote išbraukti iš darbotvarkės frakcijos vardu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Taip, iš tiesų prašau išbraukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl išvadų rengėjų. Kolegė Agnė supainiojo dvi stadijas. Projektas yra apsvarstytas gerokai anksčiau. Išvadų rengėjai išvadas parengė ir išvada jau yra komitete apsvarstyta. Išvadų rengėjai savo darbą baigė. Kolege, nesiginčykite, taip yra Statute ir lydimuosiuose aktuose.
Toliau. Dabar yra tik pasiūlymai, papildomi Seimo narių pasiūlymai. Juos vertina rengėjai ir komitetas. Tą šiandien komitetas ir padarė, apsispręsdamas dėl kiekvieno pasiūlymo ir pats komitetas parašydamas argumentus. Dėl Politinių organizacijų įstatymo visus pasiūlymus, kuriuos mes įrašėme dėl fondų finansavimo, parengė Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į tas funkcijas, kurias vykdo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ir Valstybės saugumo departamentas, ir Antrasis departamentas. Visos institucijos jokių papildomų funkcijų vykdyti neturės, o jeigu reikės parašyti elektroninį laišką apie turimą informaciją, aš labai abejoju, ar tam reikės papildomo finansavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma, po to A. Širinskienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik pažymėčiau, kad nėra kas nors išskirtinio, kai komitetas svarsto paskutinius gautus pasiūlymus ir Teisės departamento pastabas dėl projektų, kurie yra priėmimo stadijos būtent tos dienos ryte, kai projektai yra įtraukti į darbotvarkę. Daugybę tokių atvejų tikrai galima rasti ir dėl to Seimo nariui čia jokia ne problema 9 valandą ateiti į komiteto posėdį ir pristatyti savo siūlymus. Seimo narys privalo sekti informaciją, kada kokie posėdžiai, ir čia nėra koks nors pasiteisinimas, kad jam turi būti prieš kelias dienas viskas padėta ant lėkštutės.
Jeigu yra problemų, kas nors mato dėl kokių nors procedūrų komitete, gali kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš dėl to tikrai nesiūlau stabdyti įstatymo priėmimo. Yra bendras principas: visi projektai, kurie yra pasiekę priėmimo stadiją, šiandien yra įrašyti į darbotvarkę, tarp jų ir dėl valstybės vadovo statuso.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes tikrai pakankamai laiko skyrėme šiam klausimui. Aš dabar norėčiau suteikti žodį A. Širinskienei ir baigsime diskusiją, jei neturite konkrečių pasiūlymų dėl darbotvarkės. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Man tikrai labai gaila, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas tapo tokiu organu, kuris aptarnauja konservatorių politinę konjunktūrą. Man labai apmaudu, kad mano vardu, manęs visiškai neatsiklausiant išvadoje buvo sudėti tokie argumentai, kurie neatitinka istorinės tiesos. Aš, matyt, paprašysiu, kad mano pavardė iš tos išvados būtų išbraukta ir neklastojama informacija, kad neva aš tam pritariau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Pasiūlymai dėl darbotvarkės yra išsakyti. Siūlau apsispręsti balsuojant.
Dar vieną siūlymą? Gerai. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, turiu siūlymą ponui J. Razmai. Aš 9 valandą dalyvauju frakcijos posėdyje…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai Gražuli, aš atjungiu mikrofoną, nes jūs nieko nesiūlote dėl darbotvarkės.
Apsispręskime dėl darbotvarkės. Pirmiausia buvo pasiūlymas frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 1-4 klausimą – Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo projektą. Dvi frakcijos teikia tokį pasiūlymą. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 133: už – 56, prieš – 69, susilaikė 8. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka darbotvarkėje. (Triukšmas salėje)
Kitas pasiūlymas. V. Mitalas Laisvės frakcijos vardu… (Triukšmas salėje) Prašau tylos! Labai garsiai replikuojate, kolegos. …frakcijos vardu prašo įtraukti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-1877. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 134: už – 82, prieš – 14, susilaikė 38. Pritarta įtraukti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.
Taip pat yra A. Širinskienės frakcijos vardu siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-4 klausimą – Politinių organizacijų įstatymo projektą ir lydimuosius. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų išbrauktas 2-4 klausimas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 131: už – 37, prieš – 68, susilaikė 26. Nepritarta, kad būtų išbraukta.
Dabar reikėtų apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Balsuokime dėl darbotvarkės.
Balsavo 134: už – 89, prieš – 23, susilaikė 22. Darbotvarkei pritarta.
10.15 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1769(2) (priėmimas)
1-2.1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1769(2). Priėmimas pastraipsniui.
Gerbiami kolegos, aš primenu, kad 11 valandą mes pradėsime balsavimo intervalą, jis tęsis iki pat 12 val. 30 min, nes turime daug priėmimų.
Taigi priėmimas pastraipsniui. Norėčiau pakviesti gerbiamą komiteto pirmininką A. Žukauską į tribūną, nes yra Teisės departamento pastabų, jas reikės pakomentuoti.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, prašom pakomentuoti komiteto poziciją.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komiteto pozicija – pritarti Teisės departamento siūlymui vartoti terminą „trumposios pakopos studijos“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnio mes negalime dabar svarstyti dėl gautų pasiūlymų.
Dėl 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių nėra gauta pastabų. Galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai, kad būtų suredaguota visa reorganizavimo terminija ir Vyriausybės nustatyta tvarka vykdomas reorganizavimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 8 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio gauta viena pastaba. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia analogiška terminija – „trumposios pakopos studijos“, kaip ir dėl 1 straipsnio.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 9 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio – taip pat viena Teisės departamento pastaba.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas irgi pritarė šiai pastabai, kad būtų nustatyti kriterijai, pagal kuriuos yra vertinama kolegijų mokslinė taikomoji veikla.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 10 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio taip pat yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Viena pastaba ta pati, kaip ir anksčiau, o kita vėlgi dėl termino „trumposios pakopos studijos“.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 11 straipsniui, suredaguotam pagal pastabas? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 12, 13, 14, 15 straipsnių nėra gauta pastabų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 16 straipsnio gautas Seimo nario pasiūlymas. Apsispręsime vėliau. Dėl 17 straipsnio analogiškai. Dėl 18, 19, 20, 21 straipsnių nėra gauta pasiūlymų, pastabų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 22 straipsnio negalime svarstyti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl 22 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
PIRMININKĖ. Teisės departamento, bet galbūt mes tada vėliau, kai apsispręsime balsavimo metu, nes dėl jo taip pat yra du Seimo nario pasiūlymai.
Dėl 23 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Taip pat dėl 24, 25, 26 ir 27 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 28 straipsnį svarstysime vėliau.
Dėkoju, gerbiamas komiteto pirmininke, už pristatytą išvadą. Dar likite, jeigu galima, gal dar bus kokių nors pataisų. Dėl likusių straipsnių apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.18 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1770(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas, lydimasis Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1770(2). Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas pritarė bendru sutarimu šiai pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso lydimojo. Nėra užsirašiusių. Balsuosime numatytu laiku.
10.19 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 7, 8 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1771(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1771(2). Priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro penki straipsniai, projektą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra. (Balsai salėje) Dar pasitiksliname, ar nėra gauta pastabų. (Balsai salėje) Gerai.
Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. (Balsai salėje) Gerai, pasitikslinome. Penki straipsniai, nėra gauta pasiūlymų, pastabų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nėra. Ir dėl šio paketo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.20 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 77, 821 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-922(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-922(2). Priėmimo stadija. Tuoj pradėsime priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Jo svarstyti negalime, taip pat ir 2 straipsnio. Pradėsime nuo 3 straipsnio. Dėl 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra dvi techninio pobūdžio Teisės departamento pastabos, joms komitetas pritarė. Ar galime pritarti pagal komiteto pastabas suredaguotam 8 straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl šio projekto apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.21 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-923(2) (priėmimas)
Lydimasis darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-923(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba, jai komitetai pritarė. Ar galime pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 ir 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
10.22 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1753(2) (priėmimas)
Kitas, taip pat lydimasis darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1753(2). Priėmimo stadija. Vėl norėčiau pakviesti komiteto pirmininką gerbiamą A. Žukauską, kad pristatytų Teisės departamento išvadas dėl 1-3.3 klausimo – projekto Nr. XIVP-1753(2). E. Pupinis. Atleiskite. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Jeigu galėtumėte, pristatykite komiteto nuomonę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Techninio pobūdžio pastaba ir komitetas jai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau dėl 2 straipsnio yra Seimo nario pasiūlymas, taigi jį svarstysime vėliau. Dėl 3 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Jeigu galėtumėte, pristatykite komiteto nuomonę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pirmininke, ir dėl to pasiūlymo galbūt galima balsuoti, bet tas straipsnis yra pirmame pakete, tai yra Seimo nario, bet galime balsuoti pagal tvarką. Tiek to.
PIRMININKĖ. Mes balsuosime balsuoti numatytu metu.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėl šio siūlymo, kur papildo formuluotę dėl socialinės stipendijos, įrašome vieną redakcinio pobūdžio žodį, komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Čia kalbate apie 3 straipsnį?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir antra Teisės departamento pastaba.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Antra Teisės departamento pastaba.
PIRMININKĖ. Dėl 3 straipsnio.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėl 3 straipsnio yra papildymas, buvo atlikta tam tikra korekcija dėl priėmimo tvarkos. Komitetas apsisprendė, kad vis dėlto priimant bendrąja tvarka bus priimama pirma į antrą eilę, po to į pirmąją, bet tolimesni priėmimai bus vykdomi ministerijos nustatyta tvarka. Tai pakoregavo atsižvelgę į Teisės departamento siūlymą.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Pristatykite komiteto nuomonę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Jos nėra esminės, iš tikrųjų redakcinio pobūdžio ir komitetas pritarė joms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat yra vienas Seimo nario pasiūlymas, dėl jo apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Dėkoju.
10.25 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1754(2) (priėmimas)
Dabar kitas lydimasis 1-3.4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1754(2).
Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra vienas Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, redakcinio pobūdžio, nustatant eilės tvarką pakeista numeracija. Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.25 val.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-698(2) (priėmimas)
Toliau 1-4 klausimas – Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-698(2). Priėmimo stadija.
A. Bagdonas dėl vedimo tvarkos.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos dėl 1-4 klausimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti pusvalandžio pertraukai? Nematau prieštaraujančių, dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Svarstysime už pusės valandos.
10.26 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1515(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1515(2). Priėmimo stadija.
Sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime vėliau.
10.26 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-896(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-896(2). Priėmimo stadija.
Šį projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl šio projekto užsirašiusių nėra.
10.27 val.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-897(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-897(2). Norėčiau pakviesti R. Vaitkų, Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją, pakomentuoti gautas Teisės departamento pastabas.
Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Techninė pastaba. Šio įstatymo nuostatos taikomos savivaldybių aplinkos monitoringo ataskaitoms, parengtoms po šio įstatymo įsigaliojimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Ši pastaba dėl įsigaliojimo. Šio įstatymo nuostatos taikomos savivaldybių aplinkos monitoringo ataskaitoms, parengtoms po šio įstatymo įsigaliojimo, ir aplinkos ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.28 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-898(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6.3 klausimas, taip pat lydimasis, – Aplinkos apsaugos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-898(2).
Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl 1-6.3 klausimo užsirašiusių taip pat nėra.
10.29 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(3). Priėmimo stadija.
Norėčiau pakviesti pranešėją – gerbiamą komiteto pirmininką R. Jušką. Vietos savivaldos įstatymas. Gerbiamas komiteto pirmininke, pati pirmoji Teisės departamento pastaba dėl pavadinimo. Prašom pristatyti.
R. JUŠKA (LSF) Pritarti iš dalies. Argumentai. Savivaldybės mero atskaitingumas savivaldybės tarybai apima ir savivaldybės tarybos…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Ričardai, mes kalbame apie Vietos savivaldos įstatymo projektą Nr. XIVP-1580(3).
R. JUŠKA (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip, tuoj, sekundėlę, pasitiksliname medžiagą.
R. JUŠKA (LSF). 4 straipsnis eilės tvarka, trečias variantas 4 straipsnio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi svarstykime. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Dėl I skyriaus 1 straipsnio – įstatymo tikslas nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamas komiteto pirmininke, pristatyti dar kartą.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gautos trys Teisės departamento pastabos. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas?
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pirmininke, gal galite iš eilės Teisės departamento pastabas komentuoti, nes jų čia yra labai daug dėl 3 straipsnio? Tiesiog pakomentuokite trumpai. Visoms joms buvo pritarta, ar ne?
R. JUŠKA (LSF). Taip, visos pastabos dėl 3 straipsnio suderintos ir joms pritarta.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra taip pat Teisės departamento pastabų. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Teisės departamento pirmai pastabai pritarti – pakeisti įstatymo 4 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „savivaldybės mero (toliau – meras) atskaitingumo savivaldybės tarybai“. Pritarta. Taip pat pritarta siūlymui 4 straipsnio 3 punkte įrašyti abu principo, kuriuo yra grindžiamas savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero institucinis santykis, aspektus, tai yra vietoj formuluotės „mero atskaitingumo savivaldybės tarybai“ įrašytina formuluotė „savivaldybės mero atskaitingumo savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos viršenybės prieš merą“. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Argumentai. Savivaldybės mero atskaitingumo savivaldybės tarybai principas apima ir savivaldybės tarybos viršenybės prieš merą principą, todėl papildomai įrašyti ir savivaldybės tarybos viršenybės prieš merą principą laikytina pertekliniu reguliavimu. Todėl pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 4 straipsniui, suredaguotam komiteto? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu 8 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti 9 straipsniui? Pritarta.
Dėl 10, 11, 12 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 13 straipsnio yra trys Teisės departamento pastabos. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti visoms trims.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 13 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 14 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Dėl 14-o?
PIRMININKĖ. Dėl 14 straipsnio dvi Teisės departamento pastabos.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti visoms Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKĖ. Ar galime 14 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkui.
Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime suredaguotam 15 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 16 straipsnio viena Teisės departamento pastaba.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto pasiūlymas – pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 16 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui.
Dėl 17 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų. Jų yra, atrodo, aštuonios ar devynios. Prašau, gerbiamas komiteto pirmininke, pakomentuoti komiteto nuomonę.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė visoms.
PIRMININKĖ. Visoms, ar ne? Ar galime pritarti 17 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
18 straipsnio negalime dabar svarstyti, nes dėl jo yra gautas Seimo nario pasiūlymas.
19 straipsnis. Dėl jo nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 20 straipsnio yra registruotos, buvo pateiktos dvi Teisės departamento pastabos. Prašau, komiteto nuomonė.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti abiem.
PIRMININKĖ. Ar galime 20 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 21 straipsnio taip pat turime vieną Teisės departamento pastabą.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai: įstatymo projekto norma siekiama nustatyti, kad savivaldybės tarybos komiteto ar komisijos pirmininkas turėtų teisę gauti komiteto ar komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją, be kita ko, ir iš savivaldybės tarybos mero.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto suredaguotam 21 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 22 straipsnio yra gautos Teisės departamento dvi pastabos. Vienai iš jų komitetas nepritarė. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nepritarimo argumentai: įstatymo projekto norma siekiama nustatyti, kad savivaldybės tarybos komiteto ar komisijos pirmininkas turėtų teisę gauti komiteto ar komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją, be kita ko, iš savivaldybės tarybos ir mero. Analogiškas, susijęs su tuo, kam jau pritarėme.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 22 straipsniui, suredaguotam komiteto? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 23 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti ir pritarti iš dalies. Dėl 6, kur iš dalies pritarta, komiteto argumentai: pritarti iš dalies sistemiškai vertinant įstatymo projekto nuostatas, kuriose atskirta savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba nuo savivaldybės vykdomosios institucijos – savivaldybės mero. Kartu su priimto Rinkimų kodekso 176 straipsnio nuostatomis galima teigti, kad priimtame Rinkimų kodekse įtvirtinta formuluotė – jis be pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės tris savivaldybės tarybos posėdžius – taikoma tik savivaldybės tarybos nariui, tačiau ne savivaldybės merui.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 23 straipsniui, suredaguotam komiteto, bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 24 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Galime pritarti 24 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 25 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos.
R. JUŠKA (LSF). Abiem pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 25 straipsniui bendru sutarimu?
R. JUŠKA (LSF). Suredaguota.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 26 straipsnio nėra.
R. JUŠKA (LSF). Nėra.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 27 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). 27 straipsniui pritarti iš dalies. Komiteto argumentai: nesutinkame, kad vienintelė įstatymo projekte numatyta mero atskaitomybės tarybai forma – informavimas apie biudžeto vykdymą.
Pirma. Tarybos komitetai ir komisijos turi įgaliojimus kontroliuoti mero veiklą ir gauti visą reikalingą informaciją.
Antra. Meras sudaro ir teikia tarybai savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį, kurio vienas iš aspektų yra ir informacija apie mero veiklos rezultatus, taip pat informacija apie atliktus darbus ir veiklos rezultatus bei kita. Todėl pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Suredaguotam 27 straipsniui galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
Dėl 28 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastabų. Ar galite labai trumpai?
R. JUŠKA (LSF). Pritarti visoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 28 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 29 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime 29 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 30 straipsnio yra gautos penkios Teisės departamento pastabos.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime 30 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 31 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastabų, kai kurioms iš jų komitetas nepritarė. Prašom. Dėl 31 straipsnio.
R. JUŠKA (LSF). Pakeisti… Pritarta pakeisti įstatymo projekto 31 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti: „Merų įgaliojimų sustabdymas“ vietoj „netekimas“. Tam pritarta. Nepritarti 45… Komiteto argumentai: įstatymo projekto norma iš esmės ir yra įtvirtinta tai, ką siūlo tikslinti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, tačiau pagal siūlomą tikslinimą įstatymo projekto normos formuluotė taptų sudėtinga, o pačios teisinės esmės tai nekeistų. Būtent teismas, priimdamas nutartį, nušalina merą nuo pareigų, ja stabdo mero įgaliojimus, tas ir atsispinti įstatymo projekto normos formuluotėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime suredaguotam 31 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 32 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 33 straipsnio yra gauta ir Seimo nario pataisų, taigi apsispręsime vėliau. Dėl 34 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 34 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 35, 36, 37, 38, 39, 40 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 41 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti 41 straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Nuo 42 iki…
R. JUŠKA (LSF). Turbūt iki 73 straipsnio nėra. Ai, yra dar dėl 68 straipsnio.
PIRMININKĖ. Dėl 42 ir iki 67 straipsnio imtinai nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 68 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Čia labai techninio pobūdžio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 69 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 70 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastabų. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti abiem pastaboms.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 70 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 71 ir 72 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime abiem jiems pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 73 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Jai pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 74 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Argumentai: savivaldybės taryba, kaip atstovaujamoji institucija, kurią sudaro tiesiogiai rinkti savivaldybės tarybos nariai, neturi jai atstovaujančio subjekto, kuris padėtų koordinuoti jos veiklą ir panašiai. Todėl įvertinus iki šios dienos galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį yra nusistovėjusi tvarka, kad savivaldybės tarybos veiklą koordinuoja tarybos narys meras, nuspręsta merui palikti atitinkamą dalį funkcijų, tokių kaip savivaldybės tarybos darbotvarkės projekto sudarymas, posėdžių vedimas, vestų posėdžių protokolų pasirašymas. Tačiau svarbu pažymėti, kad jis neturi balsavimo teisės, todėl jo atliekamos koordinavimo funkcijos yra išimtinai techninio pobūdžio ir savivaldybės tarybai nesukeliančios jokių teisinių pasekmių. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės taryba savo posėdyje pati tvirtina darbotvarkę, iš jos gali išbraukti arba į ją įtraukti klausimus, todėl mero sudarytas ir pateiktas darbotvarkės projektas tarybos gali būti iš esmės pakeistas. Taigi numatomas teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų merui dominuoti savivaldybės tarybos atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.43 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1581(2) (priėmimas)
Judame toliau. Lydimasis darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1581(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio gauta viena Teisės departamento pastaba.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti – komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti suredaguotam 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Taigi apsvarstėme šį lydimąjį. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
10.47 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1582(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1582(2). Priėmimo stadija. Dėl pavadinimo yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
R. JUŠKA (LSF). Čia tikslinama.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 1, 2 ir 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime nuo 1 iki 3 straipsnio pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastabų. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti suredaguotam 4 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso užsirašiusių nėra.
10.47 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1583(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7.4 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1583(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Nuo 2 iki 7 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.48 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1585(2) (priėmimas)
Lydimasis darbotvarkės 1-7.5 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1585(2). Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu?. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Nuo 7 iki 9 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų. D. Kepenis norėtų kalbėti prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Prieš kelias dienas mes priėmėme, pratęsėme nepaprastąją padėtį, šiandien priimame tos padėties įstatymo pataisas. Aš suprasčiau, jeigu mes būtume priėmę prieš tai, tai viskas aišku, bet neabejoju, kad daugelis kolegų, pamatę, ką mes dabar čia žadame padaryti, ko gero, būtų susilaikę dėl pratęsimo. Čia kažkas panašaus, jeigu mes balsavome, ar plauksime laivu į šiaurę ar į pietus, nutarėme plaukti į šiaurę, ir paaiškėjo, kad to laivo kapitonas netikėtai įgyja teisę ateiti pas mus į kajutę ir paimti iš ten, ko jam norėtųsi. Šiuo atveju merai, gavę informaciją, gali ateiti pas jus į namus ir nuginkluoti, ir taip toliau. Aš manau, kad šios pataisos priimti po to, kai priėmėme bendrą įstatymą, mes negalime. Aš būsiu prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.48 val.
Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1586(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-7.6 klausimas – Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1586(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė, pakoregavo.
PIRMININKĖ. Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio nėra gauta pasiūlymų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.51 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1587(2) (priėmimas)
Kitas taip pat lydimasis darbotvarkės 1-7.7 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1587(2). Priėmimo stadija. Šiame projekte yra du straipsniai.
R. JUŠKA (LSF). Yra Teisės departamento.
PIRMININKĖ. Viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Argumentai būtų tokie, kad formaliai vertinant pastaba yra teisinga, tačiau, vadovaudamiesi Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principais bei bendruoju teisės principu turinys prieš formą, nepritariame siūlymui registruoti naują projektą, nes juo siūlomas reguliavimas nesiskirs nuo to, kuris buvo siūlomas pirmame projekto variante. O siūlymo įgyvendinimui siūlymas… būtų pradėtas iš naujo visas teisėkūros procesas. Todėl, siekdami teisėkūros ekonomiškumo ir efektyvumo, siūlome priimti komiteto patikslintą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti kiekvienam iš straipsnių bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.52 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 18, 20, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1588(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas taip pat lydimasis, 1-7.8 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1588(2). Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti, pakoreguoti.
PIRMININKĖ. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nematau. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.53 val.
Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1589(2) (priėmimas)
Paskutinis lydimasis šio paketo 1-7.9 klausimas – Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1589(2).
Dėl 1 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Gerbiami kolegos, ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėkoju komiteto pirmininkui ir pranešėjui. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Balsavimai dėl projektų prasidės jau netrukus. Primenu, kad nuo 11 valandos pradėsime balsuoti.
Dabar žiūriu į laikrodį ir matau, kad po 50 sekundžių sueis pusė valandos, kai buvo paimta pertrauka, todėl galėsime grįžti prie 1-4 klausimo, projekto Nr. XIVP-698(2), svarstymo.
Dar kartą primenu, kolegos, kad balsavimas prasidės jau netrukus, nuo 11 valandos, ir tęsis iki Vyriausybės pusvalandžio, iki 12 val. 30 min.
Kviečiu kolegas grįžti į salę užimti vietas, nes visai netrukus prasidės balsavimas. Balsuosime taip pat ir dėl atskirų pataisų.
Gerbiami kolegos, noriu pakviesti pasveikinti mūsų šios dienos svečius – parlamentarus iš Naujosios Zelandijos. (Plojimai) Dėkoju.
Gerbiami kolegos, laikas jau suėjo, taigi pradedame svarstyti 1-4 klausimą – Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo projektą Nr. XIVP-698(2). Kviečiu komiteto pranešėją gerbiamą S. Šedbarą į tribūną. Prašom. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, kadangi balsavimas prasideda nuo 11 valandos ir kito klausimo apsvarstyti mes jau nespėsime, aš tiesiog imu labai trumpą techninę pertraukėlę iki 11 valandos, nes mes turime iš karto ir balsuoti atvėrę šitą klausimą. Techninė pertraukėlė, 3 minutės ir tada balsuosime. Ačiū.
10.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1880, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1881, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1882 (pateikimas)
J. Razma maloniai siūlosi pristatyti rezervinį klausimą. Gerai, prašom. Gerbiamas J. Razma pristatys 5.1 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-1880. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šie trys nutarimų projektai susiję su tuo, kad prašome E. Zingerį sugrąžinti į jam būdingą Užsienio reikalų komitetą. Čia jo gyvenime buvo tokia nauja trumpa patirtis padirbėti Sveikatos reikalų komitete, bet nenorėtų Seimo narys ten ilgiau užtrukti. Tikimės, kad sugrįžęs į Užsienio reikalų komitetą jis labiau išnaudos savo potencialą ir patirtį. Dėl to reikia pakeisti dviejų komitetų sudėtį, susijusią su jo pavarde, pakeisti narių skaičių Sveikatos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose ir atitinkamai pakeisti Seimo komiteto narių pavaduotojus, susijusius su jo pavarde.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte visus tris susijusius rezervinius 5.1, 5.2 ir 5.3 klausimus. A. Nekrošius norėtų paklausti, bet išsibraukė, nebenori klausti. J. Sejonienė norėtų. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų turiu pasakyti, kad nors Emanuelis ir trumpai buvo Sveikatos reikalų komitete, išties labai reikšmingai prisidėjo, tikrai labai svarbus buvo jo indėlis, matėsi, kad jis yra tikrai įsigilinęs į visus klausimus. Labai ačiū, Emanueli!
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia ne klausimas, o padėka Emanueliui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, daugiau klausti užsirašiusių nėra. Gerbiami kolegos, ar po pateikimo mes galime pritarti? Ne, negalime pritarti.
G. Burokienė – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi Emanuelis toks geras Sveikatos reikalų komiteto žinovas, mes siūlome padaryti šio klausimo pertrauką, kad jis dar pabūtų Sveikatos reikalų komitete.
PIRMININKĖ. Pertrauką norite daryti? Gerai. Balsuokime dėl pertraukos. Pertrauka iki kito posėdžio ar pusvalandžio? Iki kito posėdžio norite pertraukos. Gerbiami kolegos, galime balsuoti. Kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 35, prieš – 57, susilaikė 15. Pritarta pertraukai iki kito posėdžio. Po pietų apsvarstysime tikrai svarbų klausimą.
11.00 val.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-698(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas. Balsavimo laikas jau prasidėjo. Kviečiu gerbiamą S. Šedbarą į tribūną. Turime apsispręsti dėl pateiktų siūlymų ir dėl viso projekto.
Pirmiausia P. Gražulio pasiūlymas. Prašom, Petrai, žodis jums. Įsidėkite kortelę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia dėl pavadinimo ir dėl 1 straipsnio.
PIRMININKĖ. Pirmiausia dėl pavadinimo.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, jau 30 metų mes visi pataikaujame ir galvojame, kuris čia ką nors daugiau pasiūlys, didesnę garbę suteiks V. Landsbergiui. Vieni siūlo laikinu vadovu, kiti vadina faktiniu vadovu, daugelis laiko, kad dabar V. Landsbergis ir vadovauja valdančiajai daugumai, be jo nepriimami jokie svarbūs sprendimai. Visokių turėjau minčių. Viena mintis buvo galbūt suteikti karaliaus statusą. Bet karaliai šiandien tokie gana simboliniai, tiek Anglijos karalius, tiek kiti neturi jokios valdžios. Pagalvojau, aš tikrai įsiteiksiu ir būsiu gerbiamas ne tik V. Landsbergio, bet ir konservatorių, jeigu pasiūlysiu imperatoriaus statusą. Tai tikrai turinčios didelę galią pareigos, parlamentai arba kitos institucijos faktiškai yra tik simbolinės, o imperatorius valdo realiai valstybę. Ir atitiktų realybę. Šiandien, kaip ir kalba aukšti politikai, pareigūnai…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, jūs, man rodos, visgi ne tą pristatote, nes apie imperatorių yra vėliau. Jūs čia dėl pavadinimo pristatykite. Bent jau neklaidinkite Seimo, gerai?
P. GRAŽULIS (LRF). Faktiškai yra susiję tie mano pasiūlymai. Aš prašyčiau pritarti. Ir tai atitiktų realybę. Pagerbtume V. Landsbergį, jis nuolat trokšta būti kuo realiai yra. Realus faktinis vadovas yra. Mes įtvirtintume jį tuo imperatoriumi, būtų pagerbtas, laimingas, ir visi konservatoriai tikrai būtų laimingi.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys P. Gražulio pasiūlymą, kad svarstytume P. Gražulio pasiūlymą? Pabalsuokime, ar yra 29 Seimo nariai. (Balsai salėje)
Yra. 32 – už.
Prašom, komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Petras abu savo pasiūlymus pristatė, tačiau komitetas balsavo atskirai. Pirmas Petro pasiūlymas yra dėl pavadinimo, po to – dėl 1 straipsnio, dėl 2 straipsnio. Siūlo kolega P. Gražulis dar papildomą 3 straipsnį. Komitetas dėl to balsavo vienu metu, nes tai yra visiškai susiję dalykai. Aš tik paaiškinu, ko kolega nepasakė. Yra siūloma dar prijungti ir 1941 metų Laikinosios Vyriausybės vadovą. (Balsai salėje) Ne, čia yra vienas susijęs bendras siūlymas. Komitetas balsavo vienu metu, nes jie yra vienas nuo kito neatskiriami. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Argumentai buvo išsakyti ir komiteto posėdžio metu. Jeigu norime prijungti 1941 metų sukilimo vadovų kandidatūras, čia reikia gilesnių politologinių, istorinių ir teisinių studijų, kaip ten viskas vyko. Buvo išsakyta nuomonė, kad šita Vyriausybė nebuvo tarptautiniu mastu pripažinta. Komitetas tam siūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų dėl pavadinimo užsirašė kalbėti, tai yra dėl P. Gražulio pasiūlymo dėl pavadinimo dalies, V. Ąžuolas. Motyvai už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kadangi pasiūlymai susiję, Seimas dabar užsiima istorijos klastojimu, tai galime ir skambų pavadinimą, viską galime sudėti. Juk Seimas viską gali. Toliau juokinkime žmones, tyčiokimės iš žmonių ir kad vadovai, kurie net nepateko į antrąjį rinkimų turą, galėtų tapti vadovais padedant Seimui. Reikia balsuoti už ir klastoti istoriją toliau.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tik vieną sakinį pasakysiu: gali nepatikti vienas ar kitas žmogus, bet kam tyčiotis?
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl P. Gražulio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Balsuojame.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, prieš reikia balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsavo 110: už – 20, prieš – 75, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta. Dėl 1 straipsnio yra gauta… (Šurmulys salėje) D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Atsiprašau, suklydau balsuodamas. (Šurmulys, plojimai salėje)
PIRMININKĖ. Dėl protokolo fiksuojame.
Dėl 1 straipsnio taip pat yra P. Gražulio pataisa. Prašom, iniciatoriau. (Balsai salėje) Jau pristatė iniciatorius, tai komitetas gali savo išvadą pasakyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia toliau yra visiškai susiję pasiūlymai.
P. GRAŽULIS (LRF). Ne, nepristačiau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas vienu balsavimu jiems visiems nepritarė.
P. GRAŽULIS (LRF). Palaukite!
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jeigu apsisprendėme prieš tai balsuodami, vadinasi, jau apsispręsta ir dėl šito pasiūlymo. Jie neatskiriami.
PIRMININKĖ. P. Gražulis labai nori dar kartą pasisakyti, pristatyti. Pristatykite dar kartą.
P. GRAŽULIS (LRF). Žiūrėkite, gerbiama Pirmininke, mano yra du esminiai ir skirtingi pasiūlymai. Vienas, kad V. Landsbergiui būtų suteiktas imperatoriaus statusas.
PIRMININKĖ. Jūs jau kalbėjote apie tai.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, kalbėjau apie tai. O antras, kad J. Ambrazaičiui, 1941 metų Laikinosios Vyriausybės vadovui, švietimo ministrui, būtų suteiktas valstybės vadovo statusas. Noriu šiek tiek pagrįsti argumentais. 1941 metų Vyriausybės nariu buvo ir V. Landsbergis, jis buvo komunalinio ūkio ministras ir dirbo kartu su J. Ambrazaičiu. J. Ambrazaitis buvo švietimo ministras ir buvo Vyriausybės vadovas, jis kovojo ir prieš nacius, ir prieš rusus. Aš manyčiau, nepagerbti žmogaus, kuris tikrai tuo metu, neilgą laiką, ėjo Vyriausybės vadovo pareigas, vadovavo valstybei, tikrai būtų neetiška.
Antras dalykas. Kai buvo perlaidojamas ponas J. Ambrazaitis, atvežti jo palaikai į Lietuvą, šitoje procedūroje dalyvavo ir V. Landsbergis, ir Prezidentas V. Adamkus. Gerbiamieji, nebuvo tuo metu kito vadovo, buvo tik J. Ambrazaitis, tai kaip jūs galite balsuoti prieš, kaip jūs galite pasisakyti prieš? Aš siūlau visiems, konservatoriams ypač, balsuoti už tai, kad J. Ambrazaitis būtų paskirtas valstybės vadovu.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš dar noriu patikslinti visiems Seimo nariams, kad atkreiptumėte dėmesį į suvestinį projektą. Jis kompiuteryje yra. Mes ką tik balsavome dėl Petro kompleksinio siūlymo, kaip jis vadina, J. Ambrazaičio siūlymo, ten pavardės nėra, būtent dėl J. Ambrazaičio siūlymo, toks yra pavadinimas, dėl 1, 2 ir papildomo 3 straipsnių. Dėl to mes jau balsavome.
Kitas Petro siūlymas yra dėl imperatoriaus, dėl 2 straipsnio, prie jo mes dar nepriėjome. Petrai, jūs stebėkite suvestinio projekto eigą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Saudargas dėl vedimo tvarkos.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš tik labai nedidelį patikslinimą – ne J. Ambrazaitis, o J. Ambrazevičius-Brazaitis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, o jeigu patikslintume, ponas V. Landsbergis turbūt tuo metu dar buvo, kaip tais laikais įprasta, lakstė be kelnių. Ne apie tą žmogų, matyt, kalbame, pone Petrai. (Balsas salėje) Bet tėvas ne Vytautas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, visgi pabalsuokime dėl aiškumo dėl P. Gražulio pasiūlymo dėl 1 straipsnio. Kas pritariate P. Gražulio siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Atkreipiu dėmesį, čia dėl Ambrazaičio siūlymas.
PIRMININKĖ. Už – 24, prieš – 50, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta. Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo narių pataisų. Pirmasis – P. Gražulis. Prašom. Jau pristatėte. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie norėtų svarstyti P. Gražulio pataisą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia dėl imperatoriaus, atkreipiu dėmesį.
PIRMININKĖ. Nėra. Dėkoju, nesvarstome. Seimo nariai R. Žemaitaitis, A. Širinskienė, P. Gražulis ir kiti įregistravo dar vieną pasiūlymą. Pašom, Remigijau Žemaitaiti, pristatyti.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mes iš tiesų su kolegomis parengėme pasiūlymą dėl įstatymo, pasiūlymą dėl projekto, tai yra dėl 2 straipsnio. Jis iš esmės atspindi Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir kartu atspindi paskutinius tris Konstitucinio Teismo sprendimus. Kaip žinote, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme buvo numatyta, kad tuo metu vadovas… tai yra paskelbiamas Prezidiumas ir inter alia skaitomi visi Prezidiumo nariai. Tai mūsų ir yra toksai noras. Lietuvos valstybės vadovo funkcijos Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme buvo patikėtos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, kurio visi nariai in corpore 1990–1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir kolegialiai vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pagal pareigas buvo vienas iš Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narių. Tai buvo aišku.
Plius tame pačiame Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme yra aiškiai numatyta, kokios tuo metu buvo kaip Atkuriamojo Seimo vadovo V. Landsbergio funkcijos. Jos buvo dvi: atstovauti valstybei ir pasirašyti sutartis. Realiai iš 25 funkcijų. Tokiu atveju natūralu ir normalu, kad mes pripažintume tame įstatyme, kad visi Prezidiumo nariai ir buvo valstybės vadovai, nes ką rodo Sąjūdžio dokumentai, ką rodo protokolai ir ką rodo atsakingi asmenys, tokie kaip D. Blažytė ir V. Kašauskienė, kuri parengė, turiu omenyje, šitą ataskaitą arba informaciją, tai 1990 m. vasario 24 d. Sąjūdžio rinkimų rinkiminėje programoje buvo aiškiai pasakyta, kas tokie yra.
Aš siūlyčiau ir mes su kolegomis siūlome, kad būtų laikomasi teisės pagrindų, nebūtų kraipoma istorija ir nebūtų kraipomas pats įstatymas, nes manau, kad Konstitucinis Teismas pakartos kaip ir prieš tai buvusiuose savo nutarimuose.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį Seimo narių siūlymą? Balsuokime. Atsiprašau, šio siūlymo svarstymą.
Yra. Prašom, komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė ir štai dėl kokių priežasčių. Sąjūdžio rinkimų programa ir Laikinasis Pagrindinis Įstatymas yra du skirtingi dalykai. Reikia remtis Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu. Kolega Remigijus atkreipė į tai dėmesį, į tas funkcijas.
Antras dalykas, priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, valstybės institucijų sąranga iš esmės pasikeitė. Taip, iki Kovo 11-osios buvo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir nebuvo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, buvo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas. Tokiu atveju buvo kolektyvinis subjektas, o vienas iš jų buvo primus inter pares, man atrodo, ponas R. Astrauskas buvo paskutinis. Po Kovo 11-osios, arba Kovo 11-osios naktį, buvo išrinktas ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Taip, jis pirmininkavo ir Prezidiumui. Buvo sudarytas toks organas, tačiau jis pirmininkavo Aukščiausiajai Tarybai taip pat ir turėjo, ten netoli, dabar aš neatsimenu, 20 atskirų funkcijų, įskaitant ir tas, kurias paminėjo kolega Remigijus. Šios funkcijos yra būdingos tik valstybės vadovui. Tai tokiu atveju komitetas šiam pasiūlymui ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų už dėl pasiūlymo kalba J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų pasiūlymas yra logiškas. Dėl Sąjūdžio rinkimų programos ir Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, taip, tai yra du skirtingi dokumentai, bet tai yra vienas kito tęsinys. Su kuo ėjo, su kokia programa ėjo Sąjūdis į rinkimus, tą jie po to išpildė ir įgyvendino priimdami Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Jame tos valstybės vadovo funkcijos pasidalino tarp trijų subjektų. Aukščiausiosios Tarybos, kuri ir priimdavo svarbiausius sprendimus, tai yra sudaryti Vyriausybę, paskirti Ministrą Pirmininką, skirti teisėjus, Lietuvos Respublikos prokurorą, vyriausiąjį arbitrą. Toliau. Prezidiumas vykdė kitas valstybės vadovo funkcijas, bet jų buvo daugiausia būtent Prezidiume. Pilietybės klausimus spręsdavo, suteikdavo pilietybę, skirdavo valstybės apdovanojimus, teikdavo malonę nuteistiems asmenims, skirdavo diplomatinius atstovus ir juos atšaukdavo, priimdavo kredencialus, akredituotų užsienio atstovų diplomatų įgaliojamuosius raštus.
Iš tiesų, kolega Remigijus teisus. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasirašydavo tarptautines sutartis ir teikdavo jas ratifikuoti Aukščiausiajai Tarybai, ir vesdavo derybas. Kitų funkcijų jis pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą negalėjo vykdyti. Tai vienas momentas. Todėl pasiūlymas yra labai logiškas ir, aš manau, neiškraipantis ne tik istorinės tiesos, bet ir teisinės istorijos. Mūsų teisėkūros istorijos.
PIRMININKĖ. Laikas! Dėkui. E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, gerbiamas komiteto pirmininkas jau daug ką paaiškino. Iš tikrųjų, kad parlamentas rinko pirmininką – rinktinis asmuo. Ir dėl funkcijų kabinėtis, kokios funkcijos buvo, kokios nebuvo, jų įvairių galėjo būti, tačiau tai buvo rinktas asmuo.
Yra analogų ir žemesnėse grandyse, kurios kažkada galiojo. Tarkime, net pasižiūrėjus į savivaldybių rinkimus, kuomet meras buvo renkamas kaip tarybos narys. Tai negi jis galėjo nebūti savivaldybės vadovu? Visi supratome, kad dėl įvairių funkcijų, nors funkcijas įvairias turėjo, nors daug tam tikrų funkcijų vykdė administracijos direktorius, bet meras visada būdavo savivaldybės vadovu ir niekas dėl to neginčijo. Jis kai kada iki 2000 metų vadovavo ir valdybai, ir tarybai, ir administracijai vadovavo, bet visada jis buvo savivaldybės vadovas.
Iš tikrųjų pagal šiuos analogus tuo metu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas taip pat buvo renkamas Aukščiausiosios Tarybos, nors jis pirmininkavo ir Prezidiumui. Bet kokiu atveju jis tuo metu buvo vadovas. Ir šiuo atveju iš esmės, kadangi nebuvo kito vadovo, negalime pasakyti, kad valstybė neturėjo vadovo. Jeigu turėjo vadovą, tai kaip tik tas asmuo, kuris ir užėmė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko poziciją, buvo valstybės vadovas. Man aišku. Tai kaip teisininkams gali būti neaišku?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl šio pasiūlymo išsakyti. Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate R. Žemaitaičio, A. Širinskienės ir kitų siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 52, prieš – 64, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl P. Gražulio pasiūlymų mes jau apsisprendėme anksčiau, nes jie yra tiesiogiai susiję su tuo pasiūlymu, kurį jau apsvarstėme. Dėkoju komiteto pirmininkui. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti. Taigi balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas pritariate 2 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123: už – 71, prieš – 30, susilaikė 22. 2 straipsniui pritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl viso ir motyvai. Už kalba E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Brangūs bičiuliai. Dabar, kur mes esame po 32 metų, matydami Rusijos sužvėrėjusį veidą, yra susiję su tuo, kas įvyko 1990 metais. Tas pagreitis ir greitis, didesnis negu brolių latvių, didesnis negu estų, – tai buvo Lietuva. Ji buvo sumaniusi aiškų dalyką ne iš Maskvos malonės, o iš Vakarų paramos – Islandijos, Danijos, nelaukdama Sovietų Sąjungos sugriuvimo, o po to – Europos Sąjunga ir NATO. Visas šis pagreitis buvo suteiktas visų signatarų, bet inspiravo tai tas kabinetas, kuriame dabar sėdi V. Čmilytė. Tai buvo profesoriaus V. Landsbergio kabinetas. Jo intelektualinis potencialas lėmė. Istorija lemiama ir revoliucijos dalyvių, tai yra signatarų ir rėmusių žmonių, bet ir vadovo. Aš buvau šimtų, kaip tuometinis Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, šimtų situacijų liudininkas, kai užsienio vadovai kreipdavosi ir jiems reikėjo pirmo lietuvių tautos tikro paliudijimo. Tuo metu kovojančios Lietuvos veidas buvo profesorius V. Landsbergis. Prašyčiau patikėti tuometiniais liudijimais ir tų žmonių, kurie buvo ir iš kitų politinių grupių. Aš turiu pasakyti, kad mes nekasėme jokių barikadų, ypač jūs žinote, todėl aš prašau jūsų šiandien balsuoti atitinkamai pagal tai, kur mes nuėjome su anuo pagreičiu, kurį mums davė profesorius V. Landsbergis, Sąjūdis, jo pirmininku jis buvo, o vėliau ir mūsų atkurtasis Seimas. Ačiū.
Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš, kolegos, paskaitysiu 1990 m. sausio 26 d. paties V. Landsbergio parašytus žodžius, kur jis kalbėjo apie tuo metu rengiamą Pagrindinį Įstatymą – Laikinąją Konstituciją. V. Landsbergis sakė: „Valstybės vadovo funkcijos pereinamuoju laikotarpiu paliekamos kolegialiam parlamento organui – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui.“ Kaip žinote, būtent dėl to Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme atsirado nuoroda, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra tik aukščiausias valstybės pareigūnas. Jau patys Konstitucijos tėvai vengė vadovo žodžio. Jeigu mes paskaitytume Sąjūdžio dokumentus ir pažadus Lietuvos tautai, ten skamba lygiai taip pat: „Laikinojoje Konstitucijoje Prezidento funkcijas reikia pavesti kolegialiam organui – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui“, žadėjo Sąjūdis 1990 m. vasario 24 d. Tai kas turėjo atsitikti, kad ištiko šalį, ypač konservatorius, toks politinis Alzheimeris ir dabar yra prisimenamas tik vienas valstybės vadovas, kuris realiai vykdė tik vieną vienintelę su tarptautiniais įsipareigojimais susijusią funkciją, kitos funkcijos buvo pasidalintos tarp Prezidiumo ir Aukščiausiosios Tarybos.
Kitas dalykas, kuris tikrai yra skaudus, tai skaudu yra tai, kad mes šitokiais balsavimais ir tokiu buldozeriu iš esmės klastodami komiteto išvadą ir išvadų rengėjų nuomonę bandome prastumti istorijos klastojimą ir bandome priskirti žmogui, kuris nebuvo vadovu, iš esmės vadovo funkcijas. Labai raginu frakciją „Vardan Lietuvos“…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). …išlaisvėti ir iš tikrųjų balsuoti pagal sąžinę, o ne pagal dotaciją.
PIRMININKĖ. Laikas! Ž. Pavilionis – motyvai už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš gal papildydamas tai, ką pasakė Emanuelis, kuris kalbėjo kaip tų laikų bendražygis, kalbėsiu kaip buvęs diplomatas, net ne kaip Seimo narys ar šios partijos atstovas.
Aš manau, tai galėtų paliudyti kiekvienas Lietuvos diplomatas. Net šiandien, praėjus 30 metų, laisvose pasaulio sostinėse, kai tu bandai paaiškinti, kad čia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ar kažkas panašaus, tų šalių atstovai tave taiso, nes jų laisvų demokratinių šalių sąmonėje šis žmogus yra prilygintas valstybės vadovui, nes jo įtaka pakeičiant pasaulio istoriją ir įtvirtinant tą laisvę mūsų regione yra būtent tokia.
Dabar man žiūrint iš šono į šią diskusiją, ypač į labai karštai besipriešinančių kai kurių kolegų argumentus, aš nesuprantu, kodėl mes patys iš savęs atimame savo istoriją, pagarbą savo valstybei, kai yra įtvirtintas faktas Vakaruose. Ta neapykanta man labai dažnai panaši į tą pačią neapykantą, kurią Kremlius skatina atakuodamas mūsų istoriją. Juk Kremliaus tikslas yra atimti tuos pamatus iš po mūsų kojų.
Labai prašau kolegų įsiklausyti į tą laisvų, demokratinių šalių, net ne mūsų, teikiančių čia tą siūlymą, nuomonę ir nestoti į pusę tų neapykantos skatintojų, kurie šiuo metu veikia tai, ką mes matome kiekvieną dieną iš televizijos ekranų. Nekurstykite tos neapykantos žmogui, kuris sukūrė tą laisvę šiame regione.
PIRMININKĖ. J. Jarutis – motyvai prieš.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mane pakankamai sunku išprovokuoti pasisakyti vienokiu ar kitokiu klausimu, bet šita situacija ir ypač šito klausimo balsavimas, kokiu būdu jis stumiamas, kaip tai daroma, na, neišeina nepasakyti keleto žodžių.
Iš tikrųjų mažai kas turbūt prieštaraus, kad ponas V. Landsbergis mūsų istorijoje tikrai atliko didžiulį vaidmenį atkuriant nepriklausomybę, pačioje pradžioje kuriant mūsų valstybę ir jo statusas tautoje yra vienaip ar kitaip vadinamas, tai nekeičia situacijos, bet, kaip kolega Edmundas sako, jam aišku, man irgi aišku, kad Prezidentas – tai yra tautos išrinktas Prezidentas. Man Prezidentas yra A. M. Brazauskas, man Prezidentas yra V. Adamkus, D. Grybauskaitė, netgi R. Paksas, kuris nušalintas, yra Lietuvos Prezidentas. Jis buvo rinktas pagal mūsų Konstituciją.
Vėlgi tas (sunku netgi rasti žodį) pasalūniškas toks šito klausimo įdėjimas į darbotvarkę, likus kelioms valandoms iki posėdžio – negi jūs nežinojote, negalėjote visai?.. Bet negana to, jūs antradienį priėmėte Nepaprastosios padėties įstatymą, kuris apriboja žmonių laisvę išsakyti savo nuomonę. Visi žinome, apklausos rodo, kad šitas klausimas kelia visuomenei tam tikrų abejonių. Du trečdaliai nepritaria šito statuso suteikimui ponui V. Landsbergiui.
Negana to, ypač konservatoriai inicijuoja du svarbius politinius susitarimus tarp partijų, tai yra gynybos ir užsienio politikos klausimais. Šitie veiksmai tikrai neprideda partijų noro šitą susitarimą pasirašyti. Gali būti taip, kad…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. JARUTIS (LVŽSF). …liks pasirašiusios tik trys partijos tuos susitarimus. Aš bet kokiu atveju, nieko neturėdamas prieš poną V. Landsbergį, šitoje situacijoje negaliu palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mieli kolegos, negaliu kalbėti taip, kaip E. Zingeris, nes neturiu tiek politinės patirties, bet galiu kalbėti iš istorijos vadovėlio. Akivaizdu, kad profesorius V. Landsbergis atvedė Lietuvą į nepriklausomybę. Kolegos, kurie šiandien bando profesorių prilyginti Prezidentui, iš esmės klaidina tiek Seimą, tiek visuomenę, nes įstatyme kalbama apie aukščiausio valstybės vadovo statuso suteikimą.
Noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien mes turime tris aukščiausius vadovus – tai yra Prezidentas, Seimo Pirmininkė ir Ministrė Pirmininkė. Man atrodo, kad mes šiandien turėtume susitelkę balsuoti už šį įstatymo projektą ir taip atkurti istorinę neteisybę šiam žmogui. Jis gali patikti, gali nepatikti, bet faktiškai jis mus atvedė čia, į parlamentą, kad mes šiandien turime netgi teisę kalbėti ir išreikšti savo nuomonę tiek už, tiek prieš.
Aš tikrai kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą, tuo labiau kad šios diskusijos tęsiasi jau ne pirmus metus ir tikrai nereikia kalbėti, kad kažkas čia buldozeriu stumia. Tiesiog mes šiandien turime priėmimo stadiją ir tikrai kviečiu atkurti šią istorinę neteisybę žmogui, nusipelniusiam mūsų valstybei ir visiems mums. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, valdančioji dauguma pasirenka paskutinę pavasario sesijos dieną, kai žmonės atostogauja prie jūros, kad paskelbtų V. Landsbergį (greičiausiai liepos 6 dieną Mindaugo karūnavimo proga) dar vienu karaliumi. Tada bus jau čia Mindaugas pamirštas ir visi garbinsime V. Landsbergį. Šiandien ponas V. Landsbergis daromas visos Tarybų Sąjungos nugalėtoju. Jis išlaisvino Čekiją, Lenkiją, Vengriją, Latviją ir Estiją iš sovietinės okupacijos. Tikrai didelius nuopelnus jam priskiriame.
O sovietmečiu jis pats labai puikiai prisitaikė prie sovietinės sistemos, dėstė marksizmą ir leninizmą, puikiai kaip inkstas taukuose, kaip sako, voliojosi tose komunistinėse gėrybėse, važinėjo po pasaulį, džiūgavo ir skelbė, kokia demokratinė yra Sovietų Sąjunga. Tik pasikeitė santvarka, jis spėjo ant bangos ir vėl pakeitė savo poziciją.
Gerbiamieji, aš manau, ko, atrodo, žmogui trūksta? Visada kuklumas puošia žmogų, o šiandien toks įžūlumas, toks nachališkumas, sakyčiau, tikrai žemina ne tik konservatorius, bet žemina ir poną V. Landsbergį. Atrodo, ko tam žmogui daugiau reikia?! Vis dėlto susimąstykime ir, man atrodo, atsiimkime šiuos siūlymus. Aš tikiuosi, kad bent Prezidentas susipras, tikrai vetuos šitą įstatymą ir jis grįš atgal į Seimą.
PIRMININKĖ. Laikas!
P. GRAŽULIS (LRF). Tikiuosi, kad susipras ir konservatoriai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš nuo praėjusios kadencijos nuosekliai rėmiau šią idėją ir dėl to, kad visų pirma mes esame, mano nuomone, įstrigę istorijoje ir laikas pripažinti faktus, kurti valstybę, kokios tikėjosi tos kartos lyderiai, kūrėjai ir visuomenė.
Mes čia taip pat galėtume kurti istorinius įvykius, nes, pavyzdžiui, daugeliui kolegų, kurie turi Seimo nario mandatą, ir yra istorinis šansas kurti įvykius. Mes kartais kalbame apie paistalus ir daugelio tų, kurie šiandien čia siūlo teikti imperatorių statusus, istorija net neprisimins. Bet sutikime, kad mes turime savo tautoje lyderių, kurių niekas negali ištrinti.
Aš tik noriu pakviesti balsuoti, pripažįstant istoriją, bet kartu noriu kreiptis ir į dešiniuosius, kolegos, man kartais atrodo, jog kiti lyderiai arba visi nusipelnę žmonės, kurie nepriklauso dešiniesiems, kartais deramai neprisimenami ir nepaminimi. Aš kviesčiau pripažinti ir suteikti deramą pagarbą ir kitiems mūsų visuomenės lyderiams ir mūsų tautai nusipelniusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų politinių priklausomybių. Padarykime šitą žingsnį, išsilaisvinkime iš tų spąstų – esame įstrigę savo asmeninių galbūt vertinimų spąstuose.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Išties yra dėl ko padėkoti profesoriui V. Landsbergiui. Ko gero, asmenybė įeis į mūsų istoriją. Per 32 nepriklausomybės metus jo partijai Dievas buvo toks dosnus, kad davė jai vis vadovauti. Bet po jos vadovavimo, dešimt metų jie vėl nevadovauja. Bet šiandien ne apie tai. Šiandien reikėtų kalbėti apie vieną svarbų profesoriaus dokumentą – tai 1952 m. vasario 22 d. prašymą. Cituoju: „V. Landsbergis. Prašom priimti mane į Lenino komunistinės jaunimo sąjungos narius. Duotus uždavinius ir pažadus pažadu vykdyti.“
Gerbiamieji, tai buvo lygiai Vasario 16-oji, praėjus kelioms dienoms. Ar jūs manote, kad šitas žmogus gali būti mūsų šalies prezidentu ir turėti tokį statusą? Jis po Vasario 16-osios, po minėjimo, prašosi priimamas į komunistinę partiją ir pasižada vykdyti pažadus. Kitas dokumentas, tai yra Nepriklausomybės Aktas. Visi pasirašę signatarai, Atkuriamojo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šios iniciatyvinės grupės yra salėje ir signatarai. Stebiu ir žiūriu į gerbiamą kolegę L. L. Andrikienę. Ji buvo viena iš tų politikių, kuri, maniau, žengia teisingą žingsnį, jos kalbos mane įkvėpė kaip jauną politiką ir jauną teisininką. Bet, deja, šiandien matau, kaip ji balsuoja, sugriuvo visas jos namelis, ji dalyvavo tuometiniame Atkuriamajame Seime, ji dalyvavo prie tų protokolų, ji dalyvavo, kai būtent pasakė: Prezidiumas tai yra visa valstybės atsakomybė.
Su dideliu liūdesiu stebiu E. Gentvilą. Jis, jeigu gerai atsimenu, tuo metu buvo šios grupės seniūnas. Jisai dėjo parašą ir patvirtino, kad niekada gyvenime Atkuriamojo Sąjūdžio pirmininkui negali būti suteikiamas prezidento statusas. Yra juodu ant balto padėtas jo parašas. Šiandien jis balsuoja. Tai ko verta visa mūsų moralė ir ko verta mūsų istorijos kultūra? Jūs šiandien esate kaip V. Putino Rusija, kuri Donbasui ir Luhanskui suteikia valstybės lyderio statusą.
PIRMININKĖ. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Jūs šiam nerinktam žmogui analogišką dalyką norite suteikti. Sėkmės jums.
PIRMININKĖ. Kolegos, motyvai išsakyti, balsuokime. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-698(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 4. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Gerbiami kolegos, dabar replikos po balsavimo. Pirmoji – L. Girskienė. Labai kantriai laukė. Po to P. Gražulis.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau kolegos V. Bako paklausti, koks yra pinigų kvapas? Man iš tiesų labai gaila, kad parlamente, kurį rinko žmonės, vyksta politiniai mainai.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš noriu jums pacituoti dar vieną. Gaila, pas mane ant stalo guli pono V. Landsbergio raštas J. Stalinui. Ponas V. Landsbergis kreipiasi į J. Staliną ir prašo, kad jis būtų priimtas į komjaunimą. Jis labai dėkoja Komunistų partijai, kad jo šeimą ir jį Raudonoji armija išvadavo iš bolševikinės Lietuvos. Štai pažiūrėkite, aš jums išdalinsiu V. Landsbergio laiškus, rašytus J. Stalinui.
PIRMININKĖ. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Gerbiamieji, šiandien buvo balsavimas ne dėl to, ar kažkas myli, ar nekenčia pono V. Landsbergio, ne dėl to, ar jį palaiko, ar nepalaiko, bet dėl to, kokia yra istorinė tiesa. Visi Lietuvos žmonės, taip pat ir žiniasklaidos atstovai, stebintys šitą balsavimą, gali patikrinti archyvus ir pažiūrėti, kaip realiai tuo metu buvo valdoma Lietuva. Analizuodami visi politologai labai aiškiai įvardina, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas buvo kolektyvinio valdymo organas. Iškraipyti istorinę tiesą ir tikrovę, taip ją pritraukti prie norimo rezultato yra tikrai žema, jeigu mes norime vadintis demokratine valstybe, jeigu mes norime vienybės ir žmonių palaikymo. Galima paskelbti poną V. Landsbergį valstybės vadovu, bet žmonių palaikymo ir meilės pelnyti tokiais sprendimais tikrai nepavyks.
PIRMININKĖ. Jau paskelbėme. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš tik noriu pasakyti tam Seimo nariui, kurį į Seimą atvedė V. Landsbergis, gali būti, kad jūs dėl V. Landsbergio malonės tapote Seimo nariu, bet, aš įsivaizduoju, visus likusius Seimo narius Lietuvos žmonių balsai, partizanų ir tremtinių kraujas į šitą salę atvedė, tikrai ne pono V. Landsbergio malonė.
PIRMININKĖ. V. Bakas – replika po balsavimo.
V. BAKAS (DFVL). Aš norėčiau atsakyti kolegei apie pinigų kvapą. Skirtingai nei jūs, aš atėjau į šiuos rinkimus ir gavau mandatą be partijos ir be jokių oligarchų pinigų. Man suaukojo žmonės… (Šūksniai salėje) …po 12 eurų ir esu dėkingas už tai. Jūs galite nuvažiuoti pas R. Karbauskį, jis, deja, diktuoja jums, kaip reikia kelti rankas, ir pauostyti jo pinigų kvapą.
PIRMININKĖ. G. Surplys – replika po balsavimo.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ir šiandien šioje salėje, ir apskritai tikrai išgirdome daug pagyrų profesoriui V. Landsbergiui, tikrai jo indėlis į Lietuvos nepriklausomybę yra neginčytinas, tačiau tai, kas vyksta salėje, tikrai šiek tiek iškreipia patį pagarbos supratimą.
Ką aš noriu pasakyti? Replika po balsavimo. Man atrodo, valdantieji priims tiek įstatymų projektų, kad opozicijai nebereikės rengti rinkimų programų. Tiesiog reikės atitaisyti tai, ką valdantieji padarė. Tiesiog pagalvokime, kaip atrodys, jei šis įstatymas vėl bus pakeistas naujoje Seimo kadencijoje, nes prezidentai Lietuvoje renkami, deja, prezidento rinkimuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Visos replikos išsakytos.
Toliau grįžtame prie 1-2.1 klausimo. Pirmininkavimą perduodu P. Saudargui.
11.41 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1769(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, ko dar nemačiau. Taigi, paskelbė 1-2.1 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1769(2). Kviečiame komiteto pirmininką gerbiamą A. Žukauską į tribūną atstovauti komitetui. 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio buvo Seimo narių E. Jovaišos, I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymų, juos atsiėmė. Ar ne? Gerbiamas Artūrai, prašom, įjungiu mikrofoną ir jūs pakomentuokite.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Buvo Seimo narių gerbiamo E. Jovaišos ir gerbiamos I. Kačinskaitės-Urbonienės siūlymas dėl papildomų sąlygų, įvedant kolegines studijas universitetuose, bet jie šitą atsiėmė ir sutiko su komiteto pasiūlymu, jis yra labai panašus, bet suredaguotas pagal bendrą komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu atsiėmė, tai balsuoti nereikia. Ar galime pritarti bendru sutarimu pagal komitetą? Dėkoju. Komiteto pasiūlymas. Balsuoti siūlote?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Atsiėmė jį.
PIRMININKAS. Bet dėl komiteto pasiūlymo galime pabalsuoti. Balsuojame dėl komiteto varianto. Tada už komiteto pasiūlymą balsuosime, nes nepritarė Seimo narių ir komitetas suformulavo savaip. Už tai dabar balsuosime. Kas už, tai už komiteto nuomonę, kas prieš, vadinasi, nepritaria arba susilaiko. Balsuojame dėl komiteto siūlymo. Dabar vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 121, balsavo 117 Seimo narių: už – 112, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi, lieka, kaip komitetas ir pasiūlė.
Toliau buvo kitas pasiūlymas Seimo narių grupės: gerbiamos J. Šiugždinienės, E. Pupinio, J. Gudausko ir kitų. Bet ar jie reikalautų čia svarstyti, jeigu mes dabar pabalsavome taip? Matau, kad galvas purto, vadinasi, nereikalauja ir taip pat atsiima, nes čia nebėra logikos.
Ir gerbiamo Seimo nario A. Žukausko buvo pasiūlymas. Prašysiu pakomentuoti patį A. Žukauską.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Mano siūlymas yra, kad apskritai paliktume 10 straipsnio 4 dalį, kaip yra. Tai yra neįvestume papildomų išlygų tam, kad galėtų būti universitetuose vykdomos koleginės studijos. Komitetas tam nepritarė, nes pritarė bendram siūlymui, bet pabalsuoti aš norėčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, man atrodo, kai prieš tai balsavome, mes Seimo valią išreiškėme, ir jūsų pasiūlymo iš esmės neturėtume svarstyti, nes jis prieštarauja tam, dėl ko mes ką tik balsavome. Ar sutinkate?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Na, gerai.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu… 2 straipsnį taip, kaip dabar balsavome? Labai ačiū.
Toliau 3 straipsnis. Nėra pasiūlymų, pritarta. Viskam pritarta. Tuoj keliaujame. Dar buvo pasiūlymas dėl 16 straipsnio, kurį reikia apsvarstyti, Seimo nario A. Žukausko. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Mano siūlymu, suderinus su Lietuvių kalbos komisija, buvo šiek tiek pakeisti tyrėjų pakopų pavadinimai. Dabar būtų pradedantysis, pripažintas, patvirtintas ir pirmaujantysis. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir 16 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Toliau. Dėl 17 straipsnio taip pat yra Seimo nario A. Žukausko pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Aš net neklausiu, ar yra 29, nes, matau, Seimo valia yra svarstyti ir pritarti greičiausiai. Prašau pakomentuoti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia įrašomi į 65 straipsnį tie terminai, dėl kurių jau nubalsavome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti visam 17 straipsniui su minėtu pasiūlymu? Dėkoju, pritarta. Toliau 18, 19, 20, 21 straipsniams pritarta.
Dėl 22 straipsnio buvo Seimo nario A. Žukausko, taip pat komitetas pritarė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia yra pasiūlymas, kad konkursai nebūtų vykdomi kviestiniams dėstytojams. Anksčiau įstatyme parašyta, kad jie priimami į darbą institucijos nustatyta tvarka. Čia tiesiog redakcija, kad būtų aiškumas, kad jiems konkursai netaikomi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Komitetas pritarė. Dėkoju, pritarta.
Taip pat dėl šio straipsnio buvo Seimo Teisės departamento, bet apsvarstėme. Kitas buvo, apsvarstėme. Yra dar vienas jūsų, gerbiamas Žukauskai.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl Seimo Teisės departamento komiteto nuomonė yra nepritarti. Seimo Teisės departamentas pareiškė nuogąstavimus, kad jeigu darbuotojas išeina iš darbo, neatestuojamas, tai nebus laiko surengti konkursą. Bet tam yra 72 straipsnio 9 dalyje numatyta priimti be konkurso. Todėl komitetas nepritarė ir prašom palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju už paaiškinimą. Komitetas nepritarė, čia mes net neturime svarstyti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ir toliau ten tas pats, nepritarė.
PIRMININKAS. Tas pats toliau. Man atrodo, čia jau apsvarstėme. Tai dabar jūsų pasiūlymas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Toliau. Aš atsiėmiau savo papildomą siūlymą dėl šio straipsnio.
PIRMININKAS. Atsiėmėte. Gerai. Ar galime visam 22 straipsniui pritarti su priimtais pasiūlymais? Dėkoju, pritarta.
23, 24, 25, 26, 27 straipsniams pritarta.
Dėl 28 straipsnio yra gerbiamų E. Jovaišos, I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Kokia čia situacija? Galbūt gerbiamam E. Jovaišai suteikiu žodį. Gerbiamas Eugenijau, jūs galėtumėte pristatyti siūlymą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia, gerbiamieji, yra Ievos pasiūlymas.
PIRMININKAS. Tai mes gerbiamai Ievai galime įjungti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ievai perjunkite.
PIRMININKAS. Gerai, galime įjungti, gerbiama Ieva pakomentuos. I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas vos vos nepritarė 28 straipsnio pakeitimui. Mes siūlėme nustatyti laikotarpį, iki kurio Vyriausybė, kaip įgaliota institucija, turėtų patvirtinti aiškią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos kolegijoms tvarką atitinkamai pagal nustatytus įstatymo įsigaliojimo terminus šį rudenį. Šios pataisos, tiesa, rengtos tada, kai įstatyme dar nebuvo kriterijų. Tai reiškia, kad kolegijos iš viso nežinojo, kaip jų mokslinė ir eksperimentinė veikla bus vertinama.
Štai kodėl mes norėjome sukurti apsaugos mechanizmą ir sudaryti galimybes kolegijoms iš anksto žinoti taisykles, pagal ką jos bus vertinamos. Suprantame, kad pati formuluotė neskamba taip elegantiškai, kaip norėtųsi, bet, kita vertus, kartu žinome, kad jeigu tvarka bus priimta, pavyzdžiui, tik 2024 metais, o vertinama bus už praėjusius penkerius metus nuo 2028 metų, vadinasi, bent kelerius metus kolegijos nežinos, kaip jos, pagal kokią tvarką jų mokslinė veikla bus vertinama. Manome, kad tai yra neteisinga.
Turiu pridurti, kad vakar komitete ministerijos atstovai tikino, kad jie jau šį rudenį bandys turėti tą tvarką, bent jau pirminį jos variantą, kad iš tiesų procesas galėtų vykti skaidriai. Bet žinote, ne kartą mes turėjome įvairių pažadų, kurie taip ir liko neįgyvendinti. Nebent atsitiktų taip, kad, nežinau, ministrė duotų viešą, aiškų pažadą, kad jau rudenį kolegijos žinos, kaip jos bus vertinamos, tada gal būtų galima pasvarstyti, ar verta balsuoti už tą pataisą. Bet jeigu ne, mes manome, kad kolegijos privalo būti užtikrintos…
PIRMININKAS. Laikas!
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). …ir žinoti, kokia tvarka jų mokslinė veikla bus vertinama.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkui, gerbiama kolege. Ar jūs reikalaujate balsuoti, kaip suprantu, ar ne?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komiteto… Aš komiteto…
PIRMININKAS. Sekundėlę, gerbiamas pirmininke. Ar, gerbiama Ieva, jūs reikalaujate balsuoti dėl pasiūlymo? Norėtumėte balsuoti? Tuoj įjungsiu mikrofoną. Įjunkime I. Kačinskaitei-Urbonienei mikrofoną. Taip, pakomentuokite.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš labai trumpai, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų reikalaujame balsuoti, nes neturime aiškaus…
PIRMININKAS. Gerai.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). …ministerijos paaiškinimo.
PIRMININKAS. Jau motyvus išsakėte. Jūs reikalaujate balsuoti. Gerai. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą? (Balsai salėje) Tuoj. Palaukite, palaukite. Dabar ar yra 29 Seimo nariai? Tvarka tokia. Išsakė motyvus dėl pasiūlymo, pristatė pasiūlymą. Turime išsiaiškinti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko tą pasiūlymą. Tada svarstysime visa kita. Tuoj pamatysime, ar procesas išvis įgauna eigą, ir tada… Taip, yra 45 Seimo nariai už pasiūlymą. Vadinasi, reikia jį svarstyti. Bet dar norėjo repliką per šoninį mikrofoną gerbiama švietimo ministrė. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai, ką gerbiama Ieva išsakė, yra labai teisinga. Kriterijai yra sutarti ir pokyčiai yra padaryti. Aš galiu pažadėti kaip ministrė, kad rudenį mes aprašą pateiksime. Esame sutarę. Jeigu gerbiama Ieva patikės mano pažadu girdint visiems Seimo nariams, tai mes tikrai ateisime su aprašu. Tai galbūt nereikės balsuoti.
PIRMININKAS. Sutinka. Gerai. Iniciatoriai sutinka, kad nebereikia, nors jūs pamatėte, kad ir Seime yra nemaža valia tai svarstyti. Visi girdėjome gerbiamos ministrės pažadą. Klausimas išspręstas. Tada komiteto nuomonės nebereikia. Jūs atsiimate.
Toliau Teisės departamento buvo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Gerbiamas pirmininkas gal trumpai pakomentuos.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia dėl įgyvendinimo buvo sutvarkyti dalykai, tai tiesiog techniniai dalykai. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime 28 straipsniui bendru sutarimu su minėtais pasiūlymais?.. Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui procedūrą baigėme. Kviečiu gerbiamą pirmininką užimti tada savo darbo vietą.
Dėl viso projekto dabar yra motyvai už. Gerbiamas E. Pupinis. (Balsai salėje) Ar nori kalbėti, ar atsisako? Ne, aš kolegos Edmundo klausiu, nes kad jūs nenorite kalbėti, tai aš…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarbus įstatymo projektas. Iš tikrųjų yra reforminis projektas. Nereikia nervintis, nes iš tikrųjų labai svarbių dalykų yra šiame įstatymo projekte, kad vis dėlto, na, ne tik susijusių su mokslu, kas yra labai svarbu. Visi norime, kad universitetai konkuruotų su geriausiais universitetais, todėl reikia pakelti moksliškumo lygį.
Ypač svarbu yra tai, kad universitetams suteikiamos tam tikros teisės didinti magistrų skaičių. Tai svarbu, nes Lietuva kaip tik atsilieka dėl magistrų ir dėl mokslo daktarų vardų suteikimo. Manyčiau, kad tai atsilieps aukštesnei ir aukštojo mokslo kokybei.
Ypač svarbus dalykas yra įstatyme numatyta galimybė universitetams turėti savo kolegijas. Tai tikrai svarbu, nes Lietuvoje mes ilgai ieškojome kelio, kaip vis dėlto kai kurias profesijas, kurios yra reikalingos mūsų Lietuvai, bet populiarumas yra mažas… (Šurmulys salėje) Iš tikrųjų tai yra labai svarbu ir manyčiau, kad tokia situacija, kuri leis universitetams vykdyti profesijos bakalauro studijas, iš tikrųjų paskatins kai kuriuos jaunuolius, ypač iš regionų, pasirinkti tam tikras profesijas. Iš tikrųjų siūlau balsuoti ir dėl to, kad yra numatyti svarbūs sprendimai dėl karjeros specialistų, jie pastatomi į vienodą lygį su mokytojais ir tai yra svarbu, nes karjeros orientavimas mokyklose yra labai reikalingas ir rengiamas naujas projektas.
Taip pat ir dėl apmokėjimo mokslo darbuotojų, dirbančių mūsų Mokslų akademijoje ir ekspertuojančių, jie taip pat buvo nepakankamai atlyginami. Tai tikrai svarbus įstatymo projektas, siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Išnaudojote visą laiką. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė kalbės už. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Noriu tik pasakyti, kad pats toks pirminis sumanymas, kuris kėlė abejonių ne vienai švietimo bendruomenės daliai apie galbūt gana lengvą kolegijų uždarymą, galima sakyti, išsisklaidė kaip dūmas. Tai yra geras pavyzdys ir tai parodo, kad parlamentas nėra beviltiškas, kai reikia susitarti, pagarbiai susitarti, konstruktyviai susitarti svarbiausiais klausimais. Aš iš tikrųjų esu dėkinga ir opozicijai, ir pozicijai, kad mes ieškojome to kompromiso, jį radome, kad universitetai tiktai labai išimtiniais atvejais galės vykdyti kolegines studijas ir padėti valstybės raidai su tais žemės ūkio srities, jūreivystės, viešojo saugumo specialistais, kurių tikrai trūksta. Tikrai sveikiname ir kviečiame balsuoti už visą įstatymų paketą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiamas E. Jovaiša taip pat dėl motyvų už.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis Seime, šis įstatymo projektas iš tikrųjų yra reikšmingas, ypač aukštojo mokslo gyvenime. Noriu pasakyti, kad pirmą kartą mūsų istorijoje profesija pakeliama į naują lygį jau vien dėl to, kad kolegijos gauna labai apčiuopiamus ir aiškius kvalifikacinius ir kokybinius reikalavimus. Atsiranda joms galimybė turėti taip trokštamą taikomųjų mokslų universiteto angliškąjį vardą, svarbiausias dalykas yra tai, kad greta penktojo vadinamojo SCEDʼo ir įprasto profesinio bakalauro atsiranda profesinis magistras, o tai reiškia, kad kaip ir visoje Europos švietimo sistemoje išsirikiuoja į vieną protingą kvalifikacinę eilę tie dalykai, profesinio ugdymo dalykai, kurie nesisieja su akademine karjera, turi savo taikomąją praktinę pusę. Aš manau, kad ten yra dar ir daugiau reikšmingų dalykų, ir iš tikrųjų nuoširdžiai kviečiu visą Seimą pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl viso projekto. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-2.1 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-1769(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 114, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 7. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1770(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau lydimasis darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1770(2). Likęs tik balsavimas. Balsuojame. Apsispręsime taip pat dėl šio projekto priėmimo. Balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo keliais straipsniais pakeitimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121 Seimo narys: už – 119, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.00 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 7, 8 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1771(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau dar vienas lydimasis darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1771(2). Balsuojame. Taip pat priėmimas. Buvo likęs tik balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 123 Seimo nariai – visi 123 balsavo už. Neįtikinėtina Seimo vienybė. Įstatymas priimtas. (Gongas) Labai džiaugiuosi.
12.01 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 77, 821 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-922(2) (priėmimo tęsinys)
Ta gražia gaida ir eikime. Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-922(2). Čia nėra taip paprasta, čia buvo pasiūlymų, juos turėsime apsvarstyti.
Kviečiu gerbiamą Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką į tribūną. Dėl 1 straipsnio kaip tik ir buvo gerbiamojo A. Žukausko pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Šis siūlymas susijęs su aukštojo mokslo socialinės dimensijos apibrėžtimi. Išstudijavęs papildomai Bolonijos proceso dokumentus, aš siūlau apibrėžti jį per plėtrą, per procesą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad įstojusių į aukštąją mokyklą, studijuojančių ir įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją studentų socialinė sudėtis visose studijų pakopose atitiktų įvairialypę visuomenės socialinę sudėtį. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kadangi komitetas pritarė, nematau ir užsirašiusių diskutuoti, gal galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Visam 1 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Toliau. Dėl 2 straipsnio taip pat buvo jūsų pasiūlymas, gerbiamas Žukauskai. Prašom pristatyti. Komitetas pritarė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip. Čia tiesiog tas terminas perkeliamas į įstatymo 19 straipsnį kaip aukštojo mokslo socialinės plėtros priemonių įgyvendinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
3 straipsnis, 4 straipsnis, 5 straipsnis, 6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio buvo. Ar 3, 4, 5 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6 straipsnio taip pat buvo gerbiamojo A. Žukausko pasiūlymas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia yra techninis dalykas, pastebėtas paskutiniu momentu, susijęs su įgyvendinimu – buvo iškritę sveikatos priežiūros specialistai iš tų išlygų, kai skirstomos vietos ir stipendijos. Tai man teko imtis ir tai pasiūlyti, kad sutvarkytume įgyvendinimą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, kaip matau, pozityvi, tik čia dar išaiškinimas, kaip reikia viską padaryti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Dėkoju, pritarta. Ir visą 6 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 7 straipsnio taip pat buvo jūsų pasiūlymas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Siūlymas dėl 7 straipsnio yra susijęs su 821 straipsnio pakeitimu. Kadangi pasikeitė socialinės dimensijos apibrėžtis, tai teko atitinkamai pakoreguoti ir šios dimensijos turinį, tai yra socialinės dimensijos plėtra yra grindžiama įtraukios aukštojo mokslo aplinkos formavimu pagal Europos aukštojo mokslo erdvės socialinės dimensijos plėtros nuostatas ir gaires. Ir kad plėtojant aukštojo mokslo socialinę dimensiją numatomos socialinės, akademinės, fizinės, informacinės ir ten visokios kitokios priemonės, kurios buvo siūlomos ir ankstesnėje, pradinėje įstatymo redakcijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Visam 7 straipsniui galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
8 straipsnis. Čia buvo tik Teisės departamento redakcinės pastabos, kurioms komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti 8 straipsniui su šiomis pastabomis? Dėkoju, pritarta. Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Jūs galite užimti savo darbo vietą.
Ir tada mes dėl viso įstatymo pasisakysime už. Gerbiama B. Petkevič. Prašom.
B. PETKEVIČ (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, faktiškai gyvendama regione kasmet stebiu abiturientų kelią ir jų pasirinkimus. Taip, tai yra tiesa, kad mažiau galimybių turintis, bet gabus ir gana gerai išlaikęs abitūros egzaminus jaunimas dėl finansinių šeimos galimybių arba, tiksliau, jų nebuvimo, dėl socialinių problemų ir kitų priežasčių po abitūros diplomo gavimo dažnai pasirenka nekvalifikuotą darbą arba stojimą į bet kokią profesinę mokyklą ar kolegiją, kur priėmimas sukuria mažiau problemų, bet nesukuria pasitenkinimo savo pasirinkimu. Taigi Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kur asmens socioekonominis statusas, jo poreikiai nėra vertinami, siekiant stojimo į aukštąjį mokslą. Šiuo įstatymu siekiame užtikrinti, kad kliūtys, susijusios su socialine arba ekonomine padėtimi, būtų eliminuotos, taip pat užtikrinti lygias teises visiems siekti aukštojo mokslo ir, kaip rezultato, aukštesnio statuso visuomenėje.
Tačiau mechanizmų, užtikrinančių platesnį studijų prieinamumą, sukūrimas – tik pradžia, siekiant socialinės dimensijos aukštajame moksle įgyvendinimo visu pajėgumu. Be studijų prieinamumo, reikia ir kitų dalykų: ir inovatyvių idėjų, platesnio tarptautinio bendradarbiavimo plotmės, gerosios praktikos mainų, ir, be abejo, didesnio ne tik aukštojo mokslo finansavimo, bet ir socialinės studentų paramos. Taigi šiandien kviečiu žengti tą pirmą žingsnį ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl viso projekto. Taigi balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto Nr. XIVP-922(2). Priėmimas. Mokslo ir studijų įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118 Seimo narių: už balsavo 117, prieš balsavo 1, niekas nesusilaikė, taigi įstatymas yra priimtas, (Gongas)
12.07 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-923(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-3.2 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-923(2). Nėra, nebuvo čia jokių pasiūlymų, viską apsvarstėme. Galime balsuoti. Balsuojame. Balsuojame dėl Švietimo įstatymo projekto Nr. XIVP-923(2), taip pat priėmimas. Čia ką tik apsvarstyto ir priimto įstatymo lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113 Seimo narių: už – 112, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
12.08 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1753(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis 1-3.3 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1753(2). Kviečiu gerbiamą pirmininką į tribūną, nes čia buvo pasiūlymų, kuriuos reikia apsvarstyti. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento, jam komitetas pritarė, tad čia galbūt ir nereikia veltis.
Toliau gerbiamas A. Žukauskas pateikė pasiūlymą, jam komitetas pritarė. Čia irgi trumpai, jeigu galite, pakomentuokite.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia techninis dalykas, jeigu būtų nepriimtas prieš tai įstatymas, tektų šitą palikti, bet dabar reikia išbraukti, kad nesusikirstų dvi versijos.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Dabar gerbiamas R. Šarknickas per šoninį mikrofoną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano balsas buvo už, ne prieš.
PIRMININKAS. Jūsų balsas buvo už, labai svarbus. Labai ačiū. Labai malonu.
Taigi ar galime pritarti visam 1 straipsniui su priimtu pasiūlymu? Dėkoju, pritarta.
Toliau. Dėl 2 straipsnio nebuvo pasiūlymų, atsiprašau, buvo vėlgi gerbiamo A. Žukausko, jam komitetas pritarė. Prašom pakomentuoti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia yra ta pati terminologija, įrašome ne šiaip „socialinė dimensija“, o „socialinės dimensijos plėtra“, pagal Bolonijos procesus, tai, ką mes šnekėjome. Tie žodžiai prirašomi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu šitam? Dėkoju, pritarta. Ir tada visam 2 straipsniui galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio čia buvo nemažai pasiūlymų, bet visi yra Teisės departamento ir visiems yra pritarta iki A. Žukausko. Teisės departamento yra visiems pritarta. Gal čia galime pritarti bendru sutarimu tiesiog? Dėkoju, pritarta.
Dabar gerbiamo Seimo nario A. Žukausko, jam komitetas pritarė. Čia gal trumpą komentarą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia irgi yra techninis dalykas dėl įgyvendinimo. Suderinus tuos du paketus, teko kai ką pakeisti techniškai, straipsnio numerius įrašyti ir panašiai. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir tuomet 3 ir 4 straipsniams, ir 3 dar nespėjome pritarti, ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Daugiau pasiūlymų nebuvo. Viskas. Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Nematau, kad būtų kas užsirašęs kalbėti dėl viso projekto, jeigu aš teisus. Ar čia ne tas dega? Nėra. Balsuojame dėl 1-3.3 klausimo – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1753(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 121, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.11 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1754(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas, dar vienas lydimasis, dėl jo nebuvo jokių pasiūlymų, – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1754(2). Balsuojame. Dar vienas lydimasis iš paketo, jį jau apsvarstėme, motyvus išsakėme. Balsuojame dėl projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 107, prieš – 10, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1515(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1515(2). Taip pat likęs tik balsavimas. Balsuojame. Apsvarstyta, diskutuota, motyvai išsakyti, balsuojame dėl paties projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 120, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.13 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-896(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-896(2). Taip pat likęs tik balsavimas. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120: visi 120 vieningai balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.13 val.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-897(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-897(2). Taip pat likęs tik balsavimas. Balsuojame dėl Aplinkos monitoringo įstatymo priėmimo. Vietos savivaldos įstatymo lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 118, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.14 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-898(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.3 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-898(2). Likęs tik balsavimas. Balsuojame. Aplinkos apsaugos įstatymo priėmimas. Dar vienas Vietos savivaldos įstatymo lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 117, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-7.1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580. Čia taip paprasta nebus. Yra pasiūlymų. Du straipsniai likę nepriimti, tai 18 straipsnis ir 33 straipsnis. Dėl jų buvo gerbiamo Seimo nario D. Griškevičiaus pasiūlymai, bet aš siūlau ir kolegos siūlo nuo 33 straipsnio pradėti, tokia yra logika. Aš įjungsiu gerbiamam D. Griškevičiui mikrofoną ir jūs pristatykite.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Komitete klausimas buvo pristatytas, jam pritarta iš dalies. Tenkina.
PIRMININKAS. Jeigu jus tenkina, džiugu. Gal tada galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Pritarta. Ir visam 33 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Tada analogiškai mums reikėtų 18 straipsnį sutvarkyti. Ar galime pasiūlymui pritarti bendru sutarimu, jam komitetas pritarė iš dalies? Dėkoju. Tada visam 18 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Pasakau, kad ten taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarta iš dalies, bet čia mums balsuoti dėl to nereikia. Taigi pritarta su minėtais siūlymais 18 straipsniui. Pastraipsniui pereita.
Dėl viso įstatymo A. Petrošius kalba už. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos!
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Ilgas ir vingiuotas kelias, panašu, atėjo į pabaigą ir pasiekė finišo tiesiąją. Jeigu kam kyla klausimų, koks bus tas meras ir kokia bus taryba, šiandien mes į tai atsakome. Tikrai buvo daug pasiūlymų, daug svarstymų, daug nuomonių, tačiau prieita prie beveik bendros pozicijos pagrindiniame komitete ir, tikiu, Seimo salėje… (Balsas salėje) Petrai, gal galite truputėlį patylėti, kai kalba kolegos? Nuo šiandien, tikiu, bus priimtas teisės aktas. Tikrai žinosime, koks bus meras, tikrai žinosime, kokia bus taryba, žinosime, kokios bus funkcijos, žinosime, kokia bus opozicija ir pozicija. Negalime šiandien atsakyti, ar tai bus geriausias įmanomas variantas, bet su šitomis taisyklėmis turėsime gyventi.
Matyt, norėčiau ir pasveikinti kolegas su tuo, kad dabar, atsiradus tam aiškumui, rasis ir daugiau naujienų dėl to, kas vis dėlto ryšis keliauti į rinkimus, nes buvo daug žmonių, kurie svarstė, ar tapti meru, bet kol nebuvo atsakyta į klausimus, koks tas meras bus, žmonės nepriimdavo sprendimo. Tikrai noriu pasveikinti Lietuvą su tuo, kad dabar laukiantis periodas bus kur kas įdomesnis, ir raginu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš dabar irgi sugaišinsiu kelias sekundes jūsų brangaus laiko. Tikrai suprantame visi, kad šiandien turime priimti begalę įstatymų projektų, darbotvarkė labai įtempta ir suspausta. Aš prašau rimties, susiklausymo, bet, jeigu kolegos kalba, jie turi visą teisę, nereplikuokime iš vietos, pasistenkime kalbėti glaustai, bet tiek opozicija, tiek pozicija turi statutinę teisę kalbėti. Dirbame toliau.
Toliau balsuojame dėl 1-7.1 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo projekto Nr. XIVP-1580(3), kurį ką tik aptarėme.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 122, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.18 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1581(2) (priėmimo tęsinys)
Judame toliau. Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1581. Likęs tik balsavimas. Priėmimas. Balsuojame dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projekto. Dar vienas lydimasis iš šio paketo. Kviečiu balsuoti. (Balsas salėje) O kaip – jau jūsų apsisprendimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: visi 119 balsavo už. (Gongas) Įstatymas priimtas.
12.19 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1582(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas 1-7.3 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1582(2). Balsuojame. Priėmimas. Likęs tik balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: visi 121 balsavo už. Įstatymas akivaizdžiai priimtas. (Gongas)
12.20 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1583(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-7.4 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1583(2). Balsuojame, priėmimas. Dar vienas lydimasis iš šio paketo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119: visi 119 balsavo už. (Gongas) Įstatymas yra priimtas.
12.21 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1585(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-7.4 klausimas. Dėl jo jau balsavome. Darbotvarkės 1-7.5 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1585(2). Priėmimas. Dar vienas lydimasis iš paketo ir jį sėkmingai priimame. Tikiuosi, neapleis sėkmė ir šį kartą. Ir vienybė.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 111, prieš – 3, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas) Nors vienybė šiek tiek ir sudreifavo.
12.21 val.
Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1586(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.6 klausimas – Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1586(2). Taip pat dar vienas lydimasis. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 116, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.22 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1587(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-7.7 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1587(2). Dar vienas lydimasis iš paketo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114: visi 114 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas) Džiugu, atkūrėme Seimo vienybę.
12.23 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 18, 20, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1588(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.8 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1588(2). Taip pat priėmimas, dar vienas lydimasis iš šio įstatymų projektų gausaus paketo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119: visi 119 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.23 val.
Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1589(2) (priėmimo tęsinys)
Paskutinis lydimasis, tai yra darbotvarkės 1-7.9 klausimas – Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1589(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 113, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Taigi šitą paketą apsvarstėme ir viską priėmėme.
12.24 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1648(3) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-8.1 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1648(3). Pranešėjas – gerbiamas A. Ažubalis bus reikalingas mums tribūnoje. Čia pasiūlymų, matyt, bus ir reikės mums dirbti nemažai.
Taigi dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tik reikėtų įgarsinti, kad 1 straipsnyje patikslintame trečiame įstatymo projekte, suderinus su Terminų banke aprobuotomis formuluotėmis, yra patikslinti šiame straipsnyje išdėstyti apibrėžimai ir tai suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime? Dėkoju, pritarta. Dėl 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 19 straipsnio yra pasiūlymų. Seimo narys A. Ažubalis teikė siūlymą, jam komitetas nepritarė. Prašom pristatyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi Lietuva ir Lietuvos vidutinis darbo užmokestis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje, komitete pateikiau siūlymą, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojams užsieniečiams, kurių profesijos yra valstybės reikalaujamųjų sąraše, verslo pageidavimu ir komiteto narių dauguma, būtų galima mokėti 1,2 koeficiento atlyginimą vietoj anksčiau nustatyto 1,5. Ir pateikiau tą siūlymą, kad toms profesijoms, kurios Lietuvoje nėra reikalaujamų, norimų valstybės profesijų sąraše, trūkstamų profesijų sąraše, būtų galima ir toliau mokėti 1,5 atlyginimo koeficientą. Kartu nedempinguojant darbo užmokesčio, neišvarant Lietuvos gyventojų kur nors toliau už Lietuvos ribų dirbti.
Man malonu, kad pritarė šiai pozicijai ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Kiek supratau, jeigu neužginčys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi yra toks subalansuotas kompromisinis siūlymas, kur atsižvelgta ir į verslo pageidavimus, ir kartu bandyta rasti išeitį, kad toms aukštos kvalifikacijos profesijoms, kurių Lietuvoje užtenka, būtų mokama 1,5 koeficientas. Prašyčiau pritarti. Tiesa, komitetas tam nepritarė. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys siūlymą? (Balsai salėje) Prašom balsuoti, nes gal ir yra, bet reikia patikrinti. Niekas net rankos nepakėlė, tik pavieniai balsai šaukia, kad yra. Kolegos, balsuojame, ar svarstyti pasiūlymą.
Matau, kad 54 net siūlo svarstyti, tai tikrai svarstome. Dabar dėl motyvų už. Kokia buvo komiteto nuomonė? Jūs pristatėte ar dar ne?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė nepritarti. Komiteto argumentai, kad pagrindinis komitetas laikosi pradiniame įstatymo projekto variante pateiktos Vyriausybės pozicijos. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams užsieniečiams nustatyti mėnesinį darbo užmokestį, taikant ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio VDU dydžio koeficientą. Bet, kolegos…
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas kolega, nesivelkime, nes jums pačiam yra sudėtinga, kai jūsų pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Išgirdome komiteto nuomonę. Viskas aišku. Dabar už ir prieš. Gerbiamas R. Žemaitaitis kalbės už.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų už. Man teko šiek tiek girdėti tas diskusijas, vartyti pasiūlymą ir tikrai aš bent jau šiuo atveju pasitikiu gerbiamu kolega A. Ažubaliu. Vis dėlto jis buvo ministras, vis dėlto prie Užsieniečių teisinės padėties įstatymo, kiek mano informacija ir kiek mano žinios leidžia, dirba nuo 2008 metų, kiek yra Seime, kiek mes esame kolegos. Bet aš dar tokio akibrokšto, kad Konservatorių frakcijos nariai balsuotų prieš savo kolegos pasiūlymą… Ar jums su galvomis negerai, ar kas čia darosi? Žmogus, kuris šitiek metų atidavė jums, atidirbo, parengė pasiūlymą, turintis praktiką ir žinių, jūs varote prieš. Tai jau buvo A. Vyšniauskas, kai pavarė prieš R. Jušką ir gavo pertrauką imti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, šiek tiek pagarbiau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tai tikrai, gerbiamas kolega, na, baikite jūs vieną kartą tuos cirkus daręs. Žmogus aukštos kvalifikacijos parengė pasiūlymą ir jūs pradedate vienas kitam kerštauti todėl, kad jo nuomonė nesutampa su kažkieno įtakingesnių frakcijos narių. Šitaip negalima sąskaitų suvedinėti su savo frakcijos nariais. Tai tikrai kviečiu balsuoti už ir tikrai už tokį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas Audroniau, su visa pagarba, bet truputėlį klaidinate. Šis įstatymo projektas buvo pusę metų derintas prie Vyriausybės sukurtoje darbo grupėje. Tikrai buvo plačios diskusijos tarp verslo ir profsąjungos, ar taikyti 1, ar 1,2, ar 1,5 VDU. Buvo pasirinktas būtent kompromisinis variantas, dėl kurio iečių nelaužė nei profsąjungos, nei verslas – 1,2, jis šiandien ir yra įstatyme. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien darbo rinka Lietuvoje yra kritinėje padėtyje ir trūksta ne vien aukštos pridėtinės vertės kvalifikuotų darbuotojų, bet lygiai taip pat ir vidutinės grandies specialistų. Kviesčiau nepritarti šiam siūlymui.
Ir dar vienas dalykas. Net Vokietijoje, kuri ypač vertina savo darbo rinkos potencialą ir panašiai, yra 1 VDU, todėl jūsų pasiūlymas yra orientuotas…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tai koks Vokietijos VDU? MGU, na baikite.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). …ne į išskirtinai profsąjungų interesus, bet jis nepagerins situacijos darbo rinkoje. Todėl tikrai kviečiu nepritarti šiam siūlymui, nes jis nėra suderintas nei Trišalėje taryboje, ir nėra suderintas su socialiniais partneriais.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, dėkoju. Apsvarstytas pasiūlymas, tuoj balsuosime. Bet norėčiau dėl darbo tvarkos šiek tiek pasitarti. Pagal darbotvarkę išlipame šiek tiek iš balsavimo lango, bet aš siūlau pabaigti svarstyti šio projekto pasiūlymus, patį projektą, bet lydimųjų jau nebesvarstyti ir tada pradėti Vyriausybės pusvalandį. Kai pabaigsime ir apsispręsime dėl šito projekto, nes jau pradėjome. Ar galime? Dėkoju.
Tada tęsiame. Balsuojame dabar dėl šio apsvarstyto A. Ažubalio pasiūlymo, jam komitetas nebuvo pritaręs. Balsuojame. (Balsai salėje) Ne, visada balsuojame dėl pasiūlymo. Kas balsuoja už, balsuoja už A. Ažubalio pasiūlymą, kas balsuoja prieš arba susilaiko, tai pagal komitetą.
Užsiregistravo 119, balsavo 117 Seimo narių: už – 60, prieš – 18, susilaikė 39. Pasiūlymui yra pritarta.
Gerbiamas J. Razma per šoninį mikrofoną nori pasakyti. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne dėl šio balsavimo, o aš kreipčiausi į opozicines frakcijas, matome, kad vėluojame su balsavimais, su priėmimais. Gal opozicija to Vyriausybės pusvalandžio galėtų atsisakyti? (Balsai salėje) Ką čia seniūnai galėtų pasakyti, ar…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai geras pasiūlymas, bet jį turi apsvarstyti opozicinės frakcijos, galbūt seniūnai tarpusavyje pasitars. Dabar, kai baigsis šis svarstymas, jūs duokite savo verdiktą, ar galime atsisakyti, ar ne? Iš tikrųjų darbotvarkė gana įtempta. Dabar nesvarstome to klausimo. Tegul pasitaria opozicinių frakcijų seniūnai ir duos mums atsakymą.
Dabar toliau važiuojame per pasiūlymus. Informuoju, kad nuo… Visam 19 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tada, gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Prašau rimties salėje, nuo 20 iki… Teisės departamento buvo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Čia tiek žinių su tuo, pritariame.
Toliau, gerbiami kolegos, nuo 20 iki 41 imtinai nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tada ateiname iki 42 straipsnio, dėl jo buvo Teisės departamento siūlymas, komitetas jam pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Pritariame.
Toliau yra J. Razmos siūlymas, jam komitetas nepritarė. Tai čia, matyt, reikės diskusijos. Gal gerbiamas J. Razma galėtų pristatyti savo pasiūlymą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taupydamas laiką aš atsiimu pasiūlymą, jis buvo techninio pobūdžio, nieko tragiško, jeigu nebus priimtas mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi J. Razma atsiima. Daugiau pasiūlymų nebuvo. Ar galime 42 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Per šoninį mikrofoną – A. Norkienė. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Mes, frakcijų seniūnai, labai operatyviai pasitarėme ir vietoj Vyriausybės pusvalandžio prašome svarstyti sveikatos reforminius įstatymus, vietoj Vyriausybės pusvalandžio, Vyriausybės atsakymų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Visiems tinka? Taip ir dirbsime. Labai ačiū už konstruktyvumą.
Toliau 43 straipsnis. Nuo 43 straipsnio iki 51 straipsnio, tiksliau, 50 imtinai, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 51 straipsnio jau yra Seimo nario M. Lingės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Gerbiamas Mindaugai, turbūt tenkina. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto redakcijai? Dėkoju, pritarta.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, ne, ne, atsiprašau, prieš.
PIRMININKAS. Gerai, negalime, tada M. Lingė pristato savo pasiūlymą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pakartotinai siūlau, kad tie asmenys, kuriems teismo sprendimu panaikinami judėjimo ribojimai, iš karto galėtų pradėti dirbti nelaukdami dar pusės metų termino. Puikiai suprantame, kad jau ir dabar institucijos susiduria, sunkai įkalbinėja išvykti šiuos migrantus, netgi siūlydamos ir dosnias išmokas. Taigi savanoriškas šių asmenų išsiuntimas stringa. Pasižiūrėkime, kokia situacija yra Europos Sąjungoje trečiųjų asmenų, perkeltų asmenų. Matome, kad apie 60 % jų išvyksta, 40 % jų net nebando išvykti, o 23 % iš tų, kurie buvo sugrąžinti, vėliau net nebando išvykti.
Tiesiog turime suprasti, kad tai yra ir realybė, tokių žmonių, kurie liks gyventi Lietuvoje, buvo ir bus. Tai kad jie galėtų greičiau pradėti dirbti, o ne vagiliauti ar kokiu kitu būdu priversti būti šešėlyje, nelegalaus darbo ekonomikoje, o patys save išlaikytų ir nebūtų našta, tai iš tiesų siūlau palaikyti šį siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip aš suprantu, čia jie vienas su kitu visiškai susiję, tie einantys vienas paskui kitą. Tai dėl abiejų jūs kalbėjote. Abu mes turbūt svarstome, nes tikrai čia bus pritariančių. Komiteto nuomonė. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, komitetas pritarė. Dabar dėl motyvų už, prieš pasiūlymą. T. Tomilinas kalbės už pasiūlymą. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti M. Lingės pasiūlymą. Įvairiausių frakcijų opozicijos atstovai yra įregistravę po to einančią pataisą, kuri yra labai panaši. Mes, kurie pasirašė, ir tiesiog geros valios žmonės tikrai raginame pažiūrėti į žmones pagaliau su tam tikru gailesčiu. Žmogus, kuris turės laisvę nuo šios vasaros, galės išeiti iš tos stovyklos, neturės galimybės dirbti, vadinasi, liks našta mokesčių mokėtojams. Atsiranda ir saugumo argumentas. Negalintis dirbti, bet esantis laisvėje žmogus labai greitai gali tapti suteneriu, nusikaltėliu, tinklo auka.
Kolegos, aš džiaugiuosi, kad, svarstant Užsienio reikalų komitete, ir ministerijų, Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ministerijų, atstovai pritarė šitai pataisai, pats komitetas pritarė. Na, nėra to saugumo argumento, apie kurį kalba oponentai, iš tiesų vienų metų buferis lieka. Net ir žmogui pradėjus dirbti, draudimas jam penkerius metus gauti leidimą gyventi lieka, visi saugikliai lieka, galiausiai, jeigu atsiras deportacijos galimybė, jeigu bus įmanoma įvykdyti tas procedūras, žmogus galės būti išsiųstas, tačiau tuo metu, kai jis jau yra laisvėje, kai išsiuntimo procedūros neįvyksta, jis bent jau galės išlaikyti save ir nebus mums našta. Labai prašau palaikyti šį pasiūlymą. Jis vienija Seimą, o ne skaldo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas! Dabar prieš kalbės L. Kasčiūnas, nes Audronius tribūnoje stovi. Prašau, gerbiamas Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pauliau. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nauja realybė, apie kurią kalba pasisakantys už, reikštų tai, kad nelegalus migrantas – žmogus, kuris negavo pabėgėlio statuso, o tai reiškia, kad atvyko savanaudiškais tikslais, o ne bėgdamas nuo karo, po 12 mėnesių Lietuvos Respublikoje įgyja teisę dirbti. Būna atvejų Europoje, kai yra tam tikri laikotarpiai, kurie praeina ir gauna tokį leidimą dirbti, bet vidurkis tokio laikotarpio Europos Sąjungoje yra 24 mėnesiai. Mes pasiūlėme kompromisinį 18 mėnesių laikotarpį. Prie tokio mes ir siūlome likti, nes juk mūsų tikslas nelegalų migrantą išsiųsti, grąžinti namo, o ne duoti jam darbo ir už tai, kad jis nelegaliai kirto sieną, čia įdarbinti.
Mielieji, labai prašau šiuo atveju nepritarti šitam pasiūlymui ir likti prie to, ką mes pasiūlėme praeitą kartą – prie kompromisinio 18 mėnesių termino. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakyti motyvai. Balsuojame dėl pasiūlymo. (Balsai salėje) Dar kartą akcentuoju, kad tie, kurie balsuos už, balsuos už M. Lingės pasiūlymą, tie, kurie balsuos kitaip, balsuos prieš pasiūlymą. Balsuojame dabar dėl M. Lingės pasiūlymo.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 66, prieš – 24, susilaikė 21. Taigi M. Lingės pasiūlymui yra pritarta.
Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, jūs supraskite, kuo greičiau įsilies į darbo rinką užsieniečiai pabėgėliai, tuo greičiau išvažiuos iš Lietuvos. Sveikinu. Aš irgi balsavau už.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Per centrinį mikrofoną – gerbiamas T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, man tikrai labai keistai atrodo, kai komiteto paskirtas pranešėjas, stovėdamas tribūnoje, aktyviai agituoja už vienokį arba kitokį balsavimą dėl projekto. Tai tas pats, kaip ir jūs, pirmininkaudamas posėdžiui, pradėtume reikšti savo poziciją. Aš labai prašyčiau įspėti gerbiamą pranešėją taip nesielgti, nes tai paprasčiausiai yra nekorektiška.
PIRMININKAS. Įspėju gerbiamą pranešėją neagituoti stovint tribūnoje. Man atrodo, jis irgi suklydo, bet greitai pasitaisė, kad neturėtų… Man atrodo, suvokė klaidą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš neagituoju, aš tik sakau savo nuomonę.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar gerbiama M. Navickienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, kažkodėl mano kortelė neveikė. Tikrai palaikau 12 mėnesių ir pasisakau už, bet nežinau, kodėl nubalsavau. Žodžiu, techninė klaida.
PIRMININKAS. Dėkoju. Palaikote 12 mėnesių. Dėkui. Tokia pasaka net nebuvo.
Taigi dabar yra toliau Seimo narių V. Bako, L. Nagienės, T. Tomilino grupės pasiūlymas. Dabar pasiūlymui komitetas nepritarė. Tad norėsiu, kad pristatytų Seimo nariai. Turbūt gerbiamas V. Bakas gal galėtų? Ne. Siūlome T. Tomilinui pristatyti. Gerai. Tuoj perjungsime. Čia taip viskas… Mes greiti, bet kompiuteriai lėti. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai ačiū. Aš noriu padėkoti Seimui už M. Lingės pasiūlymo palaikymą. Aš noriu padėkoti ir Mindaugui, ir visiems, kas pritarė. Mūsų pasiūlymas yra analogiškas to paties Mindaugo teiktam pasiūlymui svarstymo metu, išskyrus vieną aspektą, kurį iš naujo mes po diskusijų pristatėme. Tai yra būtent, kad žmogui po 12 mėnesių nelaisvės, kai jis yra paleidžiamas, suteikiama vienintelė iš esmės papildoma teisė be jokių ten socialinių garantijų ar kažkokių pašalpų, nieko panašaus nėra, suteikiama teisė dirbti.
Kai mes analizavome su Seimo kontrolieriais, kaip tai atrodys, akivaizdu, kad nelogiška suteikti galimybę dirbti, bet nesuteikti galimybės dirbti, pavyzdžiui, bolte, volte arba, pavyzdžiui, piešti piešinius ir parduoti juos… Matote, Seimo fojė nuostabią migrantų parodą. Šiuo atveju individuali veikla išspręstų labai daug problemų. Tikrai tai būtų pagalbiniai darbai, patys tokie sunkiausi darbai. Galėtų žmonės… (Balsai salėje) Ne, viskas gerai, čia šitas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tegul kalba.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kokia čia keista diskusija vyksta?
T. TOMILINAS (DFVL). Man pasakė, kad lyg ir aš ne tą pasiūlymą pristatau, nes ten du…
PIRMININKAS. Ne. Turi teisę, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečių užsiregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, į Užimtumo tarnybos, savivaldybės ir taip toliau tobulinimo, kvalifikacijos keitimo programas, kurios padeda pasirengti darbo rinkai. Čia šitas pasiūlymas.
T. TOMILINAS (DFVL). Atsiprašau, tada aš pristatysiu, jeigu galima, iš naujo.
PIRMININKAS. Trumpai, jeigu galima, labai trumpai, nes mes visi matome pasiūlymą.
T. TOMILINAS (DFVL). Šis pasiūlymas yra vėlgi Užsienio reikalų komitete palaikytas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jis yra susijęs su tuo, kad žmonės gautų pačias primityviausias konsultacijas dėl darbo rinkos per nevyriausybines organizacijas. Tikriausiai tai būtų įmanoma padaryti tam, kad žmogus, išėjęs iš nelaisvės, po metų nelaisvės turėtų nors šiokius tokius orientyrus. Tai nereikalautų kokių nors ypatingų biudžeto lėšų. Primenu, kad nelegalus migrantas, kaip dažnai vadinami tie žmonės, neturi jokių kitų socialinių garantijų, jokių socialinių teisių, jokių pašalpų, nieko panašus. Jie šiuo atveju turėtų tiktai konsultacijos galimybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Nėra, ne.
PIRMININKAS. Mes turime balsuoti ir įsitikinti, kaip yra iš tikrųjų. Vieni šaukia yra, kiti – nėra. Kažin ar čia 29 pasirašė? Pasirašė didelis skaičius, bet ne 29.
Užsiregistravo 90, balsavo 87, už – 68. Taigi, užtenka, kad svarstytume. Ir dabar svarstome pasiūlymą. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Komitetas nepritarė dėl dviejų priežasčių. Pirma priežastis. Būtume pirmieji Europos Sąjungoje, jei nelegaliems migrantams, kurių statusas dar neaiškus, suteiktume galimybę valstybės lėšomis kelti kvalifikaciją. Paprastai visame pasaulyje ir šitas įstatymas, įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, daro tai, bet tiems, kurie įgiję prieglobstį, įgiję laikiną leidimą gyventi arba pastovų, nuolatinį leidimą gyventi. Niekada niekas nekalba apie nelegalus, nes jų statusas ir jų ateitis nėra visiškai aiški. Tai yra viena priežastis. Na, pastatoma politika aukštyn ant galvos, netgi europinė.
Antras dalykas. Komitetas pasiūlė užregistruoti atskirus įstatymų projektus ir svarstyti juos Seimo rudens sesijoje. Kodėl? Pagrindinis įstatymas, reguliuojantis darbo santykius, yra Užimtumo įstatymas. Dėl jo nėra pateikta jokių pataisų. Čia dėl šakinio įstatymo yra pono V. Bako ir kolegų suorganizuota pataisa. Kolegos, jinai bus neveiksni, tiek galiu pasakyti, kol nebus atskiro įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taupykime laiką.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar gerbiamas T. V. Raskevičius per centrinį mikrofoną nori replikuoti. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kolegos, man iš tikrųjų reikia mokytis iš A. Ažubalio, kaip reikia stumti savo darbotvarkę pristatant komiteto išvadą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Nestumti.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kai kolega pristato tą komiteto išvadą, kuriai nepritaria, pristato vienu žodžiu. Kai pristato komiteto išvadą, kuriai pats asmeniškai pritaria, pristato 20 minučių. Aš tikrai paprašyčiau posėdžio pirmininko įpareigoti išvadą pristatantį paskirtą išvados rengėją tą daryti objektyviai, glaustai ir aiškiai. Ačiū. O galite užsirašyti dėl motyvų, kai norite pasisakyti…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Negalima. Pranešėjui negalima, deja.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiami kolegos. (Balsai salėje) Nesiginčykime tarpusavyje. Prašau atkreipti dėmesį į racionalias Seimo narių pastabas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Pristatyti komiteto nuomonę, kaip tai komitetui atrodė, ir apsiriboti tuo. Ačiū, viskas gerai. Dabar L. Kasčiūnas turbūt nebenori per šoninį mikrofoną? Nori. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Man tos pastabos jau panašėja į persekiojimą ir spaudimą pranešėjui. Gerbiamas Tomai, prašau susilaikyti… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, neįsivelkime, viskas gerai. Judame toliau. Dabar už pasiūlymą… dabar kalbėsime dėl motyvų, jau galėsime karštai, šaltai – kaip mums atrodo. Gerbiama Monika Navickiene, prašom, už pasiūlymą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš gal tik norėčiau atkreipti T. Tomilino dėmesį dėl tų skambių apibendrinimų, kad paleidžiame iš nelaisvės ir panašiai. Man atrodo, turime sutarti, kad nelegalūs migrantai šiuo metu gyvena stovyklose, yra apribota jų teisė judėti, jau dabar yra nemažam skaičiui iš jų suteikta galimybė judėti. Tikrai turime spręsti problemą, kas po to, ką darome toliau. Man atrodo, kad šitas siūlymas… Jau pritarėme siūlymui dėl 12 mėnesių, kad būtų galima eiti į darbo rinką ir dirbti, bet tam turėtume būti pasiruošę, žinoti, kokių kompetencijų, kvalifikacijų tie žmonės, tam tikros minimalios pagalbos reikėtų, kad jie būtų pasirengę darbo rinkai. Todėl galvodama apie sėkmingesnę, greitesnę integraciją, kad žmonės nebūtų priklausomi nuo kokio nors buvimo be jokios išmokos, be nieko, kad galėtų tinkamai susirasti darbą, kad galėtų gauti šiokio tokio palaikymo ir iš nevyriausybinių organizacijų, iš Užimtumo tarnybos tam, kad galėtų pagal savo gebėjimus susirasti darbą ir patys savimi pasirūpinti. Aš palaikysiu šitą pasiūlymą. Kolegos, raginu ir jus palaikyti šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar P. Gražulis prieš dar spėjo užsirašyti, tai leisime išsakyti motyvus.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip. Gerbiami Seimo nariai, tai užsirašiau, tai neužsirašiau prieš. Bet vis tiek aš mąstau logiškai. Žiūrėkite, net lietuviai bėga iš Lietuvos ir ieško geresnių darbo vietų užsienyje. Mes kuo greičiau juos išleiskime į laisvę, mažiau rūpinkimės, jie susiras Vokietijoje, Anglijoje, Izraelyje ar kur nors tikrai geras darbo vietas. Čia neišbus nė vienas. Tikrai. Kam jūs čia dar kvalifikacijas kokias kelsite jiems, mokysite juos, pinigus eikvosite? Kuo greičiau jiems palinkėkime gero vėjo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuodami galėsime ko nors palinkėti arba nepalinkėti. Balsuojame dėl pasiūlymo. Visada balsuojame dėl pasiūlymo. Šiuo atveju balsuojame dėl Seimo narių grupės pasiūlymo. Tie, kas balsuoja už, balsuoja už pasiūlymą, tie, kas balsuoja kitaip, balsuoja kitaip. Gerbiamas pranešėjau, rimties.
Užsiregistravo 113, balsavo 111 Seimo narių: už – 77, prieš – 16, susilaikė 18. Pasiūlymui yra pritarta.
Gerbiamas Audroniau, prašom, komitetas turėjo redakciją, jeigu šitas pasiūlymas yra priimamas, pagarsinkite.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi komitetas nujautė, kad galbūt karštis ar dar kas nors, ar šios dienos darbotvarkė paveiks jūsų sprendimą, tai pateikė naują formuluotę, redakciškai suderintą, nes tai, ką jūs parašėte, yra, kaip pasakyti, ponas Bakai…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs tiesiog paskaitykite komiteto redakciją.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerai. Turi teisę, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečių užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, naudotis Užimtumo tarnybos teikiamomis informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis, dalyvauti tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose profesinės kvalifikacijos įgijimo ar tobulinimo, užimtumo skatinimo programose, kurios padeda pasirengti darbo rinkai. Čia apie nelegalius migrantus.
PIRMININKAS. Dėkoju, čia tik redakcija. Viskas gerai, mes jau apsisprendėme. Įgarsinome redakciją, kad visiems būtų aišku.
Toliau. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dėl analogiško jau buvo apsispręsta svarstant 42 straipsnį, tai čia nereikia sustoti.
Toliau buvo gerbiamo Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Jis atsiima, kaip aš suprantu iš gestų kalbos, ir nereikia svarstyti.
Toliau vėl Seimo narių grupės – T. Tomilino ir kitų, gerbiamas T. Tomilinas jau anksčiau mums ilgai pasakojo ir pristatė šitą pasiūlymą, tai ar dabar reikia dėl jo? Prašom pakomentuoti, įjungiu mikrofoną.
T. TOMILINAS (DFVL). Šituo pasiūlymu papildome, kad šalia darbo bus galima užsiimti savarankiško užimtumo veikla. Tai yra esminis šio pasiūlymo aspektas, padiktuotas realios situacijos, kad paprasčiausi darbai yra toje rinkoje, kur savarankiškas užimtumas pagal verslo liudijimo formą yra įmanomas. Labai prašau palaikyti ir šią pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi šiek tiek plačiau pristatėte anksčiau, tai nesiplėsime.
Dabar ar yra 29 palaikantys? Gal rankas užtenka pakelti, bus greičiau, jei aš matysiu, kad… Yra. Man atrodo, kad yra, visose frakcijose tai bus tikrai.
Dabar motyvai už, prieš. Už – J. Džiugelis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Palaukite, o komiteto?..
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, tikrai, komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ramiai!
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Prašom pristatyti komiteto nuomonę, kaip komitetui atrodė objektyviai. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, komitetui atrodė blogai. (Triukšmas salėje) Galiu pasakyti kodėl. Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos atstovai, Mokesčių inspekcijos atstovai pasisakė prieš. Ir kodėl? Pasiūlymas dėl teisės užsiimti individualia veikla suteikimo užsieniečiams yra institucijų ir Seimo neišdiskutuotas, tai yra paskutinę dieną duotas. Registruotas prieš pat įstatymo projekto priėmimo stadiją.
Toliau. Lietuvos Respublikos migracijos politika dėl neteisėtų migrantų, kuriems prieglobsčio statusas nesuteiktas ir jie niekada net ir neprašė jo, turi būti aiški ir nedviprasmiška: kokie užsieniečiai turi teisę dirbti, o kokie turi būti išsiunčiami, o ne integruojami į mūsų visuomenę, jeigu jie nėra pripažinti karo pabėgėliais. Teisės dirbti suteikimas – tai tik galimybės sudarymas jiems patiems išlaikyti save, kol jie dar neišsiųsti. Tačiau toliau kalbant apie visa tai, ką pasakė Mokesčių inspekcija? Reikės performatuoti visą mokesčių sistemos elektroninę sistemą, nes tokių atvejų Lietuvoje dar nėra buvę. Taigi, kolegos, čia reikės ir pinigų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dėkoju. Dėkoju, komiteto argumentus pristato…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ir mes nežinome, kiek reikės pinigų.
PIRMININKAS. Audroniau, dabar jau pristatėte. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad mums balsuojant dėl ankstesnių pasiūlymų dalis šio pasiūlymo turinio jau buvo priimta. Taip? Tai lieka tik, žiūrėkite (man čia bando padėti), 2-as – „teisė dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos“, pajuodinti žodžiai, 4 punkte dalis eina ir 5-ame – „arba imtis savarankiškos užimtumo veiklos“. Taip? Nes reikės… Jau buvo priimta.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš noriu patikslinti, kad Lietuvoje neegzistuoja „savarankiško užimtumo veikla“. Nėra tokios sąvokos.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui, Audroniau. Gerai, viskas, išdiskutavome. Aš pagarsinau, kad kai kurie pasiūlymai jau buvo priimti, todėl mes balsuosime dėl tos dalies, dėl ko nebuvo Seimas apsisprendęs. Pasakiau, pagarsinau. Dabar mes kalbėsime dėl motyvų dėl pasiūlymo. J. Džiugelis kalbės už. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, iš tiesų mes ką tik atvėrėme galimybę neteisėtiems migrantams turėti galimybę dirbti po 12 mėnesių, bet pagal darbo sutartį. Iš tiesų iš ten atvykę žmonės tikrai yra gabūs kirpėjai, sukirpėjai ir kitų profesijų žmonės. Iš tiesų, manau, neturėtume diskriminuoti įstatymais, pagal kokią – individualią veiklą ar pagal darbo sutartį šie žmonės turėtų turėti galimybę dirbti.
Aš tikrai kviesčiau pritarti šiam pasiūlymui, nes tai iš esmės gerintų situaciją darbo rinkoje, jeigu, aišku, jie pasirinktų Lietuvą gyventi ir toliau dirbti. Kviečiu pritarti šiam pasiūlymui, kad neteisėti migrantai turėtų teisę išsiimti oficialiai individualią veiklą, patentą ir panašiai ir galėtų dirbti. Nestumkime jų į šešėlinę rinką. Jeigu mes juos ten stumsime, jie vis tiek dirbs, bet tik nelegaliai, ir nemokės valstybei mokesčių. Kviečiu taip nesielgti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, toliau prieš kalbės L. Kasčiūnas, bet aš dar kartą patikslinu dėl redakcijos. Man vėl indikuoja atnaujintą komiteto išaiškinimą, kaip čia įvyko. Mes balsuosime. Lieka 2 punkto: „arba imtis savarankiško užimtumo veiklos“, šie žodžiai. Toliau taip pat 2-as: „Turi teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių.“ Ir visas 4-as lieka: „Teisė dirbti arba imtis savarankiško…“ ir taip toliau. Dėl šitų. Kiti jau buvo.
Dabar L. Kasčiūnas – prieš.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerai nuskambėjo Justo žodžiai: „Neteisėti migrantai turėtų teisę.“ Gerai skamba iš tiesų tai, ką mes čia dabar darome. Man atrodo, kad mes dabar prikursime daug traukos faktorių tos pačios nelegalios migracijos. Darome dideles klaidas. Laikėmės labai teisingai, o dabar pradėjome kurti tuos traukos faktorius. Kažkada mačiau, V. Bakas televizijoje sakė, gal jam išsprūdo, kad tikrai jie galės būti pareigingais Lietuvos piliečiais. Tai jis kalba, matyt, apie tuos nelegalius migrantus. Tai, mielieji, gal nekeliaukime šiuo keliu, o tikrai likime prie tos politikos, dėl kurios labai stipriai visi buvome vieningi iki tol. Mielieji, siūlau vis dėlto nepritarti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar balsuojame dėl šio pasiūlymo, o po to aš dar dėl darbo tvarkos šiek tiek update’ą… Kas balsuoja už, balsuoja už pasiūlymą kaip visada, tiksliau, pasiūlymo dalį. Komiteto nuomonė buvo nepritarti, pasiūlymas buvo apsvarstytas, daug čia kalbėta.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 75, prieš – 19, susilaikė 15. Pasiūlymui yra pritarta.
Taigi dabar dėl viso 51 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Per šoninį mikrofoną – V. Bakas. Dar sutaupys mums laiko šiek tiek. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Aš tik vieną sakinį. Aš labai džiaugiuosi, kad paskutinę Seimo sesijos dieną į Seimą grįžta žmogiškumas. Ačiū, gerbiama ministre Monika, jūs šiandien esate žmogiškumo lyderė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik patikslinu, kad žmoniškumas… Žmogiškumas yra išvaizda panaši, o žmoniškumas yra tai, kas, jūsų supratimu, grįžta.
Per centrinį mikrofoną – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš irgi noriu padėkoti. Nenoriu nieko nei įžeisti, nei gailėtis dėl ko nors. Sprendimas tikrai priimtas teisingas, mano galva. Aš norėčiau, kad mes nevadintume neteisėtais nė vieno žmogaus, nėra, neegzistuoja neteisėto žmogaus. Yra mūsų sutarimas dėl to, kokias teises mes suteikiame vieniems ar kitiems žmonėms, vieniems daugiau, kitiems mažiau, bet bazinės teisės, tokios kaip teisė išgyventi, tai yra natūralu, kad suteikiame. Labai visiems ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar paskutinė šiuo klausimu M. Navickienė. Paskutinė, jau pasakiau, gerbiami kolegos, tikrai taupome laiką. Paskutinė ministrė šiuo klausimu pasisako, kitiems nesuteiksiu replikos teisės, ne.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi išgirdau savo pavardę ir gražių epitetų, tai visgi norėčiau pasakyti, kad aš asmeniškai noriu labai padėkoti ministrei A. Bilotaitei už darbą, kuris buvo daromas tikrai labai sudėtingomis aplinkybėmis. Ir nereikia šiandien matuoti, kieno širdis didesnė ar kieno norai gražesni. Visi mes sunkiu metu stengėmės maksimaliai gerai užtikrinti valstybės saugumą, o kartu bandyti užtikrinti žmogaus teises. Tikrai esu dėkinga visiems, kurie tame procese dalyvavo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pasirašau po kiekvienu jūsų žodžiu. V. Pranckietis sakė dėl vedimo tvarkos. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Taip. Posėdžio vedėjui dėl vedimo tvarkos. Žmogiškai – kaip žmogus pasakys, žmoniškai – kaip žmona. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai, kad gebame ir pajuokauti. Gerbiami kolegos, dar dėl vedimo tvarkos aš pats pasakysiu. Mes sutarėme, manydami, kad šiek tiek lengviau suksis šis projektas, kad svarstysime dabar, vietoj Vyriausybės pusvalandžio apsvarstę šį projektą, dar sveikatos visą paketą. Kadangi mes taip sutarėme, tai taip ir darysime.
Vadinasi, mes įeiname į pertraukos laiką, tai pertrauka, nežinau, gal bus pusę dviejų, ir mes tada pratęsime balsavimo langą iki pertraukos. Vadinasi, dirbame ir balsuojame, dirbame ir balsuojame. Šį projektą pabaigiame, tada sveikatą, tada šiek tiek padarę darbų einame į pertrauką, pavalgome, grįžtame į salę ir vėl dirbame. Na, kitaip neišeina, mielieji, na, daug darbų. (Balsai salėje) Ačiū.
Toliau judame su įstatymu. (Balsai salėje) Kodėl nejudame? A. Ažubalis nori kažką pasakyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Antras redakcinis pataisymas, kadangi Lietuvoje tokios sąvokos kaip „imtis savarankiško užimtumo veiklos“ nėra. Čia, matyt, yra vertinys iš farsi ar afganų kalbos. (Balsai salėje) Ką aš noriu pasakyti? Todėl mes siūlome: vietoj žodžių „arba imtis savarankiško užimtumo veiklos“ turėtų būti įrašyta „arba verstis individualia veikla“. (Balsai salėje) Ponai, tai jūs nubalsavote už tai, ko nėra mūsų teisinėje sistemoje. (Balsai salėje) O be redakcinio pataisymo čia bus išvis bardakas. Baikite juokus. Čia yra redakcinis pataisymas, kuris realiai atspindi…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, redakcinis pataisymas yra galimas. Komitetas, mūsų kalbos redaktoriai visa tai sutvarko, viskas gerai. Nebematau, kodėl jūs norite per šoninį mikrofoną, nelabai man aišku. (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos. Ar T. Tomilinas irgi dėl vedimo tvarkos, ar gerbiamas L. Kukuraitis? Mes iki vakaro neišeisime. T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš labai stipriai abejoju, kad ponas A. Ažubalis skaitė Užimtumo įstatymą taip gerai, kaip skaitė L. Kukuraitis ar kaip skaitė ministrė, ar kaip skaitau aš dažnai. Savarankiškas užimtumas apima verslo liudijimą, individualią veiklą. Vadinasi, tai yra platesnė sąvoka, ji apima visas kitas tas žemesnio lygmens sąvokas. Todėl apskritai šitas įstatymas yra fundamentalus, suteikiantis žmonėms teises panašiai kaip Konstitucija.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Viskas. Kolegos, dabar dėl šito nebegrįžtame, nes aš taip pat manau, kad mes einame pagal išvadą, kurią pateikė komitetas, ir jinai negali būti jokia dabar antiįstatymiška. Mes priėmėme tai, ką priėmėme. Seimas nubalsavo. Jeigu bus kokių nors kliuvinių, grįš ir tvarkys komitetas.
Ar jūs norite dėl vedimo tvarkos? Gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai noriu jūsų paprašyti pirmininkauti, nes komiteto atstovas turi išsakyti komiteto nuomonę, o ne savo nuomonę… (A. Ažubalis: „Čia komiteto nuomonė.“) …ir pradėti diskutuoti, ir dešimt kartų kartoti tai, ko nesvarstė komitetas. Man atrodo, kad mes dirbsime produktyviau, nes Audronius pasižymi tuo, kad jis pristato daugiau savo nuomonę negu komiteto.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, liko vienas puslapis. Jau įveikėme didžiąją darbo dalį.
Gerbiama L. Girskienė dar norėtų. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Noriu paklausti, kadangi galbūt čia yra toks neatitikimas, galbūt padaryti pertrauką iki kito posėdžio?
PIRMININKAS. Nėra neatitikimo. Komiteto atstovai sako – viskas gerai. Gerbiami kolegos…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš nieko nesakau. Čia jūs sakote.
PIRMININKAS. Audroniau, dabar mes jau apsvarstėme, 51 straipsniui pritarėme bendru sutarimu. Dėl 52 straipsnio buvo… (Triukšmas salėje) Nešaukite, kolegos, iš vietos. Darosi sunku dirbti. Dėl 52 straipsnio buvo Teisės departamento…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Redakcinis papildymas.
PIRMININKAS. …yra pritarti, redakcinis ir daugiau nieko nebuvo. Gerbiami kolegos, daugiau pasiūlymų nebuvo. Ar galime 52 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 53, 54, 55 straipsnių nebuvo. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėkoju gerbiamam komiteto pranešėjui. Ačiū už jūsų darbą, pastangas būti objektyviam. Visiems už kantrybę. (Plojimai)
Dabar dėl viso projekto už – V. Bakas. (Balsai salėje) Nereikia. Gerai. Kiti irgi, kaip suprantu, atsisako.
Balsuojame dėl viso projekto. Būsime įveikę nemažą atkarpą darbo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 83, prieš – 7, susilaikė 14. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Replika per šoninį mikrofoną – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, norėčiau paaiškinti, kodėl nebalsavau už šitą įstatymą, nors jį kuruoju nuo 2006 metų. (Balsai salėje) Šis įstatymas dabar, kokį mes priėmėme, iš esmės atidaro visus šliuzus nelegaliai migracijai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, neišeikite iš salės. Vyks balsavimai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Palaukite, palaukite. Tai gali tvirtinti visos mūsų specialiosios tarnybos – nuo VSAT, VSD ir kitų. Jeigu tie tokių pataisų teikėjai sabotuoja valstybės saugumą, nieko negalima padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamas Audroniau, motyvai buvo išsakyti motyvų metu.
V. Bakas, bet paskutinė replika. Kolegos, tikrai padirbėjome, apsisprendėme. Yra, kaip yra. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Kolegos, tikrai nuoširdus ačiū visiems, bet noriu pasakyti, kad mes šioje salėje priėmę sprendimą dėl… remdamiesi moderniausia NATO šalių praktika valdant migracijos krizes. Manau, kad Lietuvos pavyzdžiu eis ir kitos Europos Sąjungos šalys, Vakarų šalys, kurioms tikrai svarbu įveikti migracijos krizę, o ne ją gilinti.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos, dėkoju. Aš sakiau, nesuteiksiu žodžio dėl replikų. Ar jūs buvote paminėta? (Balsai salėje) Gerbiama A. Bilotaitė. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiesiog norėčiau sureaguoti. Kalbant apie iššūkius, norėčiau priminti, kad visos tos priemonės, kurių ėmėsi Lietuva valdydama migracijos krizę, pasiteisino. Nepaisant tų epitetų, kurių tenka sulaukti man asmeniškai, priemonės pasiteisino, ir manau, kad tai yra labai svarbu. Kalbant apie tuos kelius, taip, man atrodo, labai svarbu išlaikyti tą pačią valstybės poziciją ir neleisti sukurti naujo traukos faktoriaus. Žinoma, reikia spręsti klausimus, ką tie žmonės darys. Bet žinia: per birželio mėnesį apgyvendinimo vietas jau paliko 430 neteisėtų migrantų, nes žmonės turi galimybę išeiti iš centrų. Tiesiog išėjo ir nebegrįžo.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. (Triukšmas salėje) Replikos išsakytos. Dabar noriu turbūt pasitarti, bet man atrodo, kad lydimųjų mes… (Triukšmas salėje) Kolegos, lydimųjų nesvarstome, nors likęs tik balsavimas, bet labai ilga procedūra, nes esame taip sutarę, kad toliau svarstome sveikatą. Teisingai suprantu? (Balsai salėje) Lydimuosius apsvarstysime vakariniame posėdyje, likęs tik balsavimas. Balsuosime per kitą balsavimų langą, kai jisai bus. O dabar – iki pietų padirbėti ir atlikti sveikatą.
13.11 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 151, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1302(2) (priėmimas)
Kviečiu gerbiamą A. Matulą, komiteto pirmininką. Darbotvarkės 1-11.1 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIVP-1302(2). Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarė. Čia viskas gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai pritarė. Turbūt galime bendru sutarimu. Dėkoju, o toliau jau buvo Seimo narių E. Sabučio, V. Kanopos ir kitų, komitetas nepritarė. Čia, matyt, reikalinga diskusija. Gerbiamas E. Sabutis gal pristatys? Ne. Tuoj, kai galėsite įjungti mikrofoną. O. Leiputė. Prašom jai įjungti mikrofoną. Jinai pristatys pasiūlymą. Tuoj, tuoj. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Siūlome papildyti 11 straipsnį 2 punktu, gyventojų skaičiumi savivaldybėje, siekiant, kad savivaldybėje, kurioje gyvena daugiau kaip 35 tūkst. gyventojų, veiktų bent viena Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos įstaiga, teikianti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Šis punktas netaikomas Alytaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėms. 2 punktą papildyti, kad geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros prieinamų pacientams… siekiant, kad skubios pagalbos paslaugos gyventojams būtų pasiekiamos per trumpesnį nei 60 minučių laiko intervalą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Yra.
PIRMININKAS. Balsuojame, ar yra, nematau tiek rankų. Ar yra 29, dabar apsispręsti reikia balsuojant. Prašom paspausti mygtukus ir parodyti valią, ar yra 29 būtent dėl šio pasiūlymo, kad svarstytume. Tiktai dėl paties svarstymo. Jeigu bus, tada komiteto nuomonė, motyvai, bet jeigu nebus, tai ir nesvarstysime.
Taigi yra, už – 40. Svarstome pasiūlymą. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas 6 balsais už, 7 balsais prieš nepritarė. Bet aš atkreipiu kolegų dėmesį, kad šita pataisa yra ne visa. Komitete mes žinome, mums įvardino tą tekstą, bet pasiūlymas nebuvo perregistruotas ir, pavyzdžiui, paskutiniame sakinyje – siekiant, kad skubios pagalbos paslaugos gyventojams būtų pasiekiamos per trumpesnį… Ką trumpesnį? Čia pataisų autoriai pripažino, kad jie padarė techninę klaidą, tai dabar imti ir svarstyti tokį pasiūlymą vientisą, nežinau, turi apsispręsti Sekretoriatas ir posėdžio pirmininkas. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už pasiūlymą kalbės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik papildysiu, kad jeigu tokiam pasiūlymui būtų pritarta… Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamas Pauliau! Jeigu tokiam pasiūlymui bus pritarta, jokios problemos nebus, nes Sveikatos reikalų komitetas svarstė, buvo visas įgarsintas, jeigu Seimo nariai pritars, toks ir bus. Pirmininke, taip. Deja, aš vakar pasitikrinau 2007 metų Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą.
Dabar yra kitas dalykas. Pasiūlymas, kurį realiai parengė Savivaldybių asociacija, buvo derinamas su visais savivaldybių atstovais, su visais merais, su gydymo įstaigomis ir visi iki vieno merai šitam dalykui pritarė. Didžiųjų savivaldybių atstovams, žiedinių savivaldybių atstovams tai nėra aktualu, jie neturi tokios problemos. Aš tikiuosi, kad kolegos Seimo nariai vienmandatininkai, apygardų atstovai ir tie Seimo nariai, kurie susiduria su problemomis dėl patekimo į regionines ir didžiąsias gydymo įstaigas, šitą pasiūlymą palaikys, nes, priešingu atveju, jūsų rajono gyventojui galimybės patekti į gydymo įstaigą tiesiog užsidarys, nes šiandien centrinės gydymo įstaigos nėra pasiruošusios priimti tinkamą pacientų skaičių. Tai iliustruoja Šiaulių pavyzdys, kai ne prieš pilną mėnesį, sugedus sistemai Šiaulių universitetinėje ligoninėje, iš Radviliškio, iš Kelmės, iš Akmenės pacientai negavo tinkamo gydymo ir gavo išvykti į skirtingas vietas.
Aš dar kartą kreipiuosi į Seimo narius vienmandatininkus, kurie nepabijos ir balsuos už šitą pasiūlymą ne partijų spaudžiami, gyvenantys ne partijų priespaudoje, bet tie Seimo nariai, kurie realiai susiduria su šitomis problemomis. Aš dar kartą sakau: Šiaulių pavyzdys tą parodė prieš 3 savaites. Tai yra gyvas veikiantis pavyzdys.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Sejonienė – prieš.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, aš prašau nepalaikyti šito pasiūlymo, nes yra visiškai neracionalus, nėra nė vienos didesnės, išskyrus, aišku, žiedines, negu 35 tūkst. gyventojų turinčios savivaldybės, kur būtų planuojama naikinti stacionaro gydymo įstaigas.
Vakar komitete pristatančios gerbiamos Orintos klausiau, ką reiškia greičiau negu per valandą patekti iki centro, kur numatyta, kuo remiantis, kokiais kriterijais ir kiek tas greičiau turėtų būti, bet man negalėjo paaiškinti. Aš noriu pasakyti, kad auksinė valanda čia nėra šitos reformos susigalvojimas, tai yra tiesiog tarptautinė rekomendacija, per kiek yra racionalu ir moksliškai, ir mediciniškai pateisinama, kad pacientas gautų specializuotą pagalbą. Tikrai pasiūlymas yra apie nieką ir prašau jo nepalaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl paties pasiūlymo.
Užsiregistravo 101, balsavo 101 Seimo narys: už – 37, prieš – 42, susilaikė 22. Pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau taip pat buvo Seimo narių grupės pasiūlymas, E. Sabučio, V. Kanopos, A. Žukausko ir kitų, jam komitetas nepritarė. Kas norėtų pristatyti? Gerbiama O. Leiputė pristatys pasiūlymą. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mes siūlome 4 punktą, kuris skamba „LNSS įstaigų paslaugų poreikį nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Valstybine ligonių kasa“, papildyti ir įrašyti: „ir LNSS įstaigų savininkų, dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis ir įstaigomis“, tai yra kad savivaldybės neliktų nuošalyje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra palaikantys 29 Seimo nariai? (Balsai salėje) Vieni sako taip, kiti sako taip. Balsuojame, nes girdėjau įvairių balsų. Dėl pasiūlymo svarstymo. Dabar balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, norintys, kad būtų svarstoma. Nesimatė daug rankų miško, nelabai buvo aišku. Nė vienas nepakėlė rankų, tik keletas vienišų balsų.
Užsiregistravo 66, balsavo 60 Seimo narių: už – 39. Tikrai yra 29 Seimo nariai. Svarstome. Komiteto nuomonę prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Už balsavo 6, prieš – 6, susilaikė 1. Argumentai: Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. savo nutarimu nustatė, kad valstybės priedermė užtikrinti gyvybiškai būtinų paslaugų teikimą garantuojančių įstaigų tinklą. Pacientai negali gauti jiems būtinų paslaugų, nes steigėjas užsinorės ją steigti arba atvirkščiai – nutraukti. Pati savivaldybė nefinansuoja paslaugų. Deleguota funkcija yra savivaldybėms. Tikrai komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Taip, iš tiesų aš vakar ir sveikatos apsaugos viceministrei uždaviau klausimą. Danguolė šiek tiek atsakė. Aišku, ginčas vyksta, ministerijos pozicija man gana suprantama šiuo atveju. Bet, gerbiami kolegos, šiandien pažiūrėkite į Konkurencijos tarybos sprendimą. Tai yra mėnesio senumo Konkurencijos tarybos sprendimas. Viena privati gydymo įstaiga, norėdama nupirkti kitą gydymo įstaigą, kreipėsi dėl išdavimo, ar tai nepažeidžia, ar neviršija kiekio. Mes priimame įstatymą, jame vienose rankose (konstatuoju) koncentruosime 89 % gydymo įstaigų paslaugų. Iki pateikiant šį įstatymą turėjo būti kreiptasi į Konkurencijos tarybą. Konkurencijos taryba turėjo duoti sutikimą. Šis kolegų pasiūlymas, aš buvau jį ir svarstymo stadijoje užregistravęs, būtent ir apsaugotų, ar nėra pažeidžiama konkurencija, nes vienas asmuo, vienas steigėjas vienasmeniškai, be kitų sutikimo, galėtų priimti sprendimą. Aš tikiuosi bent sąmoningo sprendimo iš mūsų kolegos. Aš suprantu, kad partijų politinis buldozeris važiuoja, bet kai mes kreipsimės į Konkurencijos tarybą ir, neduok Dieve, Konkurencijos taryba patvirtins tuos argumentus, kuriuos ji pasakė prieš tai savo sprendime, visas šis įstatymas grius. Aš geriau siūlyčiau pritarti mažam pasiūlymui, kad ir steigėjai galėtų šiame procese dalyvauti. Taip išvengtume galimo viso įstatymo griuvimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Slušnys prieš kalbės. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, visas paslaugas iš tiesų užsako, pasakykime, Valstybinė ligonių kasa, tikrai ne steigėjas. Jeigu steigėjas pats finansuotų šiuos dalykus, mes galėtume apie tai kalbėti. Valstybė šiuo metu formuoja visą paslaugų sistemą ir finansavimo struktūrą. Kaip dabar steigėjui tokiu atveju? Bet kuriuo atveju savivaldybei visuomet bus svarbiausia, dalyvaujant šiame sprendime, gauti kuo daugiau pajamų. Faktiškai susitarti neįmanoma. Aš siūlau nepritarti šiam pasiūlymui ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas už, bus už pasiūlymą, o kas prieš arba susilaikys, bus labiau už komiteto nuomonę. Jis nepritaria pasiūlymui.
Užsiregistravo 107, balsavo 107 Seimo nariai: už – 41, prieš – 38, susilaikė 28. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Per centrinį mikrofoną T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, antras pranešėjas, pristatydamas komiteto išvadą, vėl aktyviai rodo iš tribūnos, kaip balsuoti už pasiūlymą. Nežinau, gal reikėtų arba jums pirmininkauti posėdžiui, arba pririšti pristatančiųjų rankas prie šonų, kad jie tiesiog susilaikytų nuo tokios praktikos.
PIRMININKAS. Pririškime, bus paprasčiau. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pastabą supratome. Tikrai aš siūlau pranešėjams to nedaryti. Kai nuleidžia rankas, man nematyti. Aš labai atsiprašau, ne visada pastebiu. Tikrai nereikėtų agituoti. Bet priimu domėn.
Toliau judame per pasiūlymus. Gerbiami kolegos, buvo dar vienas Seimo narių grupės, faktiškai tos pačios, pasiūlymas. Kas jį pristatys? Vėlgi gerbiama O. Leiputė. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Siūlome 11 straipsnio pakeitimą. Čia kalbama apie LNSS įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų nustatymo reikalavimus. Čia 2 punkte, jame vardijami kriterijai, šalia daugiaprofilinių įterpti „išskyrus specializuotas ligonines“. Čia būtų kalbama apie tai, kad išliktų sistemoje specializuotos ligoninės, tokios kaip Vėžio institutas ar psichiatrinės ligoninės. Tokia šito pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29? Gal rankas pakeliame – bus paprasčiau. Na, panašu, gali būti. Svarstome. Komiteto nuomonė, prašom. Komiteto nuomonė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitete 6 balsais balsavus už, 4 – prieš, 3 susilaikius nepritarta šiai pataisai, nes tai yra vienas iš sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos pagrindinių principų – specializuotų stacionarinių paslaugų daugiaprofiliškumas. Todėl nuoširdžiai prašau pritarti komiteto nuomonei nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Žemaitaitis kalbės už pasiūlymą.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Taip. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties esu dėkingas viceministrei Danguolei, jau net antrą kartą jai šiandien dėkoju posėdyje, ko gero, sakytų, tai neįprasta būtų iš pirmininko. Aš iškėliau klausimą ir čia tikrai, kolegos, ne asmeniškai prieš mane, kaip jūs nusiteikę kai kurie esate arba galvojate, kad aš piktas koks nors esu. Esminis dalykas yra, kad Lietuvoje yra gydymo įstaigų, kurios specializuojasi tam tikroje srityje vykdyti tam tikras funkcijas, ir šiandien mes jas faktiškai eliminuojame.
Kitas dalykas yra, į ką ir neatsakė viceministrė, bet pripažino, kad yra klaida ir problema, dėl privačių gydymo įstaigų, kurios yra specializuotos, bet neteikia daugiaprofilinių paslaugų. Tokiu atveju, pagal šitą įstatymą, įstaigos, viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės, kurios teikia šiuo metu specializuotas, išimtinai specializuotas, paslaugas, nebegalės teikti, o turės būti prijungtos prie ko nors kito. Tai nėra šio įstatymo tikslas. Šio įstatymo esminis tikslas – kaip padaryti, kad pacientas gautų tinkamą, greitą ir operatyvią paslaugą. Deja, šitas įstatymas to neatspindi. Pirmininkas pasakė balsavimą – balsai faktiškai pasidalijo po lygiai, išskyrus, vienas balsas lėmė į kitą pusę, bet realiai, aš dar kartą sakau, mes turėsime problemų.
Vakar aš pažiūrėjau dar kitą jūsų reguliavimą, tai ministerija neturės kitos galimybės per Ligonių kasą pasirašyti sutartį su tomis specializuotomis gydymo įstaigomis, kurios neteikia daugiaprofilinių paslaugų, net Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba čia nieko negalės padaryti. Pirmininke, jūs puikiai žinote, kad aš esu teisus, nes vakar tai pripažinote.
PIRMININKAS. Toliau prieš kalbės gerbiama J. Sejonienė. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kolegos, aš irgi noriu paprašyti nepritarti šiam pasiūlymui, kaip padarė ir komitetas. Visos šitos reformos esmė ir yra įstaigų paslaugų integravimas, multiprofilinių, daugiaprofilinių įstaigų kūrimas, būtent kad būtų užtikrinta paciento teisė ir galimybė gauti visas įmanomas paslaugas. Tai niekaip neriboja pacientų galimybės ir teisės gauti paslaugas toje įstaigoje, kur jis nori, nes pacientas gauna siuntimą būtent gauti paslaugą, o ne į įstaigą. Prašau nepalaikyti šito pasiūlymo, nes jis tikrai niekaip nepagerins, o suardys visą reformos struktūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Kas balsuoja už, balsuoja už Seimo narių grupės pasiūlymą, kas balsuoja prieš arba susilaiko, vadinasi, palaiko komiteto nuomonę, jis nepritaria. Taigi balsuojame dabar dėl pasiūlymo. (Balsai salėje) Ne, dabar balsuojame dėl pasiūlymo. Kas balsuoja už, balsuoja už Seimo narių grupės pasiūlymą, kas balsuoja prieš arba susilaiko, balsuoja už komiteto nuomonę.
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 42, prieš – 28, susilaikė 32. Pasiūlymui nėra pritarta.
Judame toliau. Ar visam 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
4 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
5 straipsnis. Buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Dėl Teisės departamento nereikia balsuoti. Atsiprašau, kokią klaidą? Apie ką jūs čia dabar kalbate?
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mes vakar, pasirodo, komitete padarėme klaidą, mes pritarėme Teisės departamento pastaboms iš dalies, o realiai turėtume balsuoti Seimo salėje, nes ten susiję ir su savivaldybėmis. Teisės departamento pastaba yra teisinga tokia, kokia buvo antra Orintos pastaba. Tokiu atveju mes prašome balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš jus pataisau. Yra trys Teisės departamento pasiūlymai dėl šio straipsnio, jiems pritarta.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKAS. Ne iš dalies pritarta, o tiesiog visa apimtimi pritarta. Aš nežinau, apie ką jūs kalbate, bet yra… Ir dėl jų balsuoti nereikia. Tokia yra tvarka. Mums toliau reikia apsispręsti dėl Seimo narių grupės pasiūlymo. (Balsas salėje) Gerbiamas Remigijau, taip, kiekvienas turime savo nuomonę. Dabar ar vėl gerbiama O. Leiputė pristatys, ar kas nors kitas? Taip, prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). 39 straipsnyje yra panaši pataisa, tai yra įrašoma 3 punktu „specializuotos ligoninės“.
PIRMININKAS. Man indikuoja, kad turbūt dėl tokio paties jau apsispręsta. Tai turbūt nereikalaujate balsuoti. Pagal logiką mes nebegalime dėl šito balsuoti. Dėl jo Seimas yra apsisprendęs.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, kaip tik balsavome dėl to paties teksto 4 puslapyje.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Viskas aišku.
Toliau yra gerbiamo Seimo nario M. Skritulsko pasiūlymas. Įjungsiu mikrofoną pristatyti, bet komitetas pritarė.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, kaip matau…
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad daug iečių laužėme čia, ir praeitą kartą parlamentas daliai tos pačios panašios pataisos pritarė. Dabar yra vėl pasiūlymas, jam komitetas vienu balsu pritarė. Tekstas nėra labai aiškus. Gali netgi ir pakenkti kai kurioms įstaigoms. Bet, kolegos, gerbdami jūsų ir komiteto narių valią ir darbą, suderinau ir su ministru, sėdinčiu čia, siūlome pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Toliau vėl yra Seimo narių grupės pasiūlymas. Gerbiama O. Leiputė. Ar dėl to irgi jau apsispręsta?
A. MATULAS (TS-LKDF). Jau apsispręsta.
PIRMININKAS. Jau apsispręsta, man indikuoja, tai turbūt nereikalausite balsuoti. Čia jau yra apsispręsta. Dėkoju.
Toliau dar yra vienas pasiūlymas – E. Sabučio ir tų pačių Seimo narių pasiūlymas. Čia buvo pritarti iš dalies. Ar teikėjus tenkina? Tenkina. Gerai. Tada ar galime bendru sutarimu pagal komiteto redakciją?
A. MATULAS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Dėkoju, pritarta. Toliau yra Seimo narių A. Verygos, R. Šalaševičiūtės, R. Žemaitaičio – komitetas pritarė iš dalies. Ne. Tada A. Verygai įjungiame mikrofoną, pasakys, ką siūlo daryti. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pasakysiu, dėl ko nepritariu pritarimui iš dalies. Yra keli dalykai mūsų siūlyme. Dėl vieno tikrai galėtume, matyt, sutarti, jame yra kalbama apie tai, kad reikėtų konsultuotis su savivaldybėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų atstovais. Bet mūsų yra dar vienas labai svarbus siūlymas: iš 3 dalies siūloma išbraukti 8 punktą, tai labai svarbu, tai yra neleisti jungti šeimos gydytojų ir ligoninių. Dėl jo tikrai prašytume balsuoti, nepaisydami to, kad komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamas kolega, čia, man atrodo, procedūriškai jau kitaip apsisprendėme. Aš paprašysiu komiteto pirmininko pakomentuoti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, jau yra dėl tos pataisos, tokios pačios, apsispręsta. Balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Veryga nesutinka, bet taip yra.
A. MATULAS (TS-LKDF). Prieš tai apsisprendėme. (Balsai salėje) Kolegos, prieš tai apsisprendėme.
PIRMININKAS. Nesutinka. A. Veryga per šoninį mikrofoną.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų mes apsisprendėme tik dėl šito pasiūlymo vienos dalies. Tai yra ten, kur įrašomas savivaldybių konsultavimasis, o kur yra išbraukiamas 8 punktas, mes tokio šiandien net nebalsavome. Tai vis tiek reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada…
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš tik noriu patikslinti, kad prieš tai buvusi pataisa apėmė ir šitą siūlymą. Jinai buvo viename. Kai mes pritarėme…
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamas kolega, viskas gerai.
A. MATULAS (TS-LKDF). …bendru sutarimu, vadinasi, mes atmetėme ir šitą pataisą. Šį kartą kolega R. Žemaitaitis linguoja man pritardamas. Jau apsisprendėme.
PIRMININKAS. Gerbiamas Aurelijau Veryga, ar po paaiškinimo jūs sutinkate, kad taip yra? Jūs nesutinkate. Gerai. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą? (Balsai salėje) Gerai, bandome balsuoti dėl to, ar yra palaikymas, kad svarstytume. Dabar balsuojame dėl to, ar svarstyti šitą pasiūlymą iš viso. Replikas išgirdome. Yra ginčas, bet… Iš dalies, matyt, apsispręsta, bet kolegos teikėjai vis tiek reikalauja balsuoti. Tai sprendžiame, ar svarstyti jų pasiūlymą.
Užsiregistravo 51, balsavo 49: už 40 yra. Taigi, svarstome šį pasiūlymą. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies ir bendru sutarimu, tai toks ir siūlymas.
PIRMININKAS. Gerai, bet vis tiek kolegos nori visa apimtimi balsuoti. Dabar diskusija. Už – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Posėdžio pirmininke, dėl ko yra iš dalies ir dėl ko yra prašoma balsuoti, nes 1 daliai buvo pritarta ir bendru sutarimu. Niekas nesiginčijo. Bet tai, koks yra tikslas, kaip ir pasakė kolega, projekto tikslas, tai yra šeimos gydytojų sujungimas su ligoninėmis. Aš visiškai nematau to įstatymo tikslo, kuris buvo užsibrėžtas, ar mes sujungę šeimos gydytojus su gydymo įstaigomis ir su ligoninėmis, pasieksime tą tikslą. Čia yra priešingai. Ką pasakė Šeimos gydytojų asociacija, ką atstovai komitete, tai iš esmės dėl šito ir buvo ginčas, prieštaravimas. Tikrai tada siūlyčiau kolegoms balsuoti už ir palaikyti mūsų su kolegomis pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Iš esmės tai dar vienas labai gudrus bandymas stabdyti visą reformą. Čia toks – vis po vieną landą. Toks pasiūlymas iš esmės sustabdytų visą reformą. Mes bandome padaryti, tiksliau, ne mes, tiksliau, šiuo klausimu bandoma padaryti, kad šeimos gydytojai iš esmės galėtų visiškai atsisakyti dalyvauti reformoje. O mūsų tikslas yra sudaryti šeimos gydytojams sąlygas tinkamai ir kuo daugiau įgyvendinti savo sveikatos priežiūros paslaugų. Ir tuo reikia tik pasidžiaugti ir padaryti juos sveikatos sistemos lyderiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar gerbiama premjerė per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Iš suvestinės redakcijos, kurią matau, matau, kad yra komiteto sprendimas toks – pritarti vienai daliai, o šiai daliai nepritarti. Tai komitetas sako, pirmininkas sako – pritarti iš dalies. Galbūt kolegoms atrodo, kad čia yra kažkaip, na, dėl bendro pasiūlymo, kuriame yra du pasiūlymai, tai gal taip ir galime sakyti, nežinau, bet dėl šio pasiūlymo yra fiksuotas nepritarimas. Manau, kad salė turėtų tą žinoti.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, mes dabar ką tik iš dalies pritarėme, vadinasi, kad vienai daliai pritarėme, kitai ne.
PIRMININKAS. Viskas gerai. (Balsai salėje) Gerbiamas pirmininke…
A. MATULAS (TS-LKDF). Dabar mes svarstome šitą, tai nežinau, kas su kuo…
PIRMININKAS. Labai aiškiai visi išgirdo. Dabar balsuosime dėl pasiūlymo. Kaip visada, kas balsuoja už, vadinasi, balsuoja už Seimo narių pasiūlymą, o kas balsuoja kitaip, vadinasi, balsuoja prieš pasiūlymą arba susilaiko dėl jo, kas iš esmės yra tas pats. Ir apsispręsime. (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl pasiūlymo, kuris buvo karštai aptartas.
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 44, prieš – 37, susilaikė 29. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dabar aš labai atsiprašau komiteto pirmininko ir grįžtu vienu laipteliu atgal. Aš praleidau jūsų pasiūlymą, nepaminėjęs, kad komitetas jam nepritarė, bet dėl jo buvo apsispręsta balsuojant dėl kitų straipsnių. Teisingai? Aš dėl protokolo pasakiau, bet dėl jo spręsti nebereikia, taip?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip. Kolegos, mano siūlymas buvo dėl tų reabilitacijos įstaigų. Kadangi Seimas jau apsisprendė, komitetas apsisprendė, aš atsiimu.
PIRMININKAS. Supratau. Dėkoju. Judame toliau ir ten sutinkame dar vieną A. Verygos, R. Šalaševičiūtės, R. Žemaitaičio pasiūlymą, jam komitetas nepritarė. Ar pristatys gerbiamas A. Veryga? Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, gerbiamas posėdžio pirmininke, aš pristatysiu labai trumpai. Siūlome išbraukti 39 straipsnio 5 dalį, kurioje yra teigiama, kad punktuose nurodytiems subjektams, privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir kitiems sveikatos centro paslaugų sąraše nurodytiems paslaugų teikėjams, draudžiama atsisakyti sudaryti sutartis. Vadinasi, siūlome neįvesti tokio imperatyvo, kad vis dėlto įstaigos galėtų apsispręsti, ar jos nori, ar nenori sudaryti tokią sutartį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas kolega, bet man rodo komitetas ir Sekretoriatas, kad yra apsispręsta mūsų jau anksčiau. Gerbiamas pirmininke, prašom patikslinti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, yra apsispręsta iš esmės beveik du kartus dėl socialdemokratų pataisos, jai pritarta iš dalies. Ir prieš tai 13 puslapyje svarstyta pataisa, jai nebuvo pritarta. Todėl, kolegos, už šitą pataisą nereikia balsuoti. Komitetas bendru sutarimu nutarė nepritarti šiai pataisai, nes, sakiau, eiga buvo tokia, kad svarstymo komitete…
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, nereikia diskutuoti, nes teikėjai pritarė, negrįžtame. Galime pritarti pagal komiteto redakciją? Dėkoju.
Toliau yra dar vienas gerbiamojo A. Verygos, R. Šalaševičiūtės ir R. Žemaitaičio pasiūlymas. Man irgi indikuoja, kad lyg ir…
A. MATULAS (TS-LKDF). Jau apsispręsta.
PIRMININKAS. Jau apsispręsta? Taip. Gerbiamas Antanai, paaiškinkite mums, kada apsispręsta ir kur apsispręsta. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Yra jau apsispręsta. Komiteto nuomonė nepritarti bendru sutarimu ir tokią nuomonę komitetas išreiškė dėl to, kad irgi iš eilės svarstė tuos pasiūlymus ir jau buvo apsispręsta svarstant kitus pasiūlymus dėl to pasiūlymo.
PIRMININKAS. Sako, kur buvo socialdemokratų pasiūlymas. Ar jūs, Aurelijau Veryga, nesutinkate?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kad nėra kaip nesutikti.
PIRMININKAS. Bet tai seka komiteto biuras ir man indikuoja… Labai ačiū, kad jūs irgi pritariate. Įveikėme ir šitą. Bendru sutarimu pagal šitą redakciją 5 straipsniui galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
6 straipsnis. Čia buvo grupės Seimo narių, E. Sabučio ir kitų, pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Tai aš klausiu gerbiamų kolegų teikėjų, kas čia pristatys. Galbūt gerbiama O. Leiputė vėl? Ar čia kartais nebuvo apsispręsta? Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ne, buvo pritarta iš dalies ir mes sutinkame.
PIRMININKAS. Sutinka, tenkina, puiku. Tada pagal šitą redakciją galime pritarti bendru sutarimu?
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas tokiai nuomonei pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Puiku, Seimas irgi pritarė. Toliau dar buvo du pasiūlymai. Gerbiamojo A. Verygos, R. Šalaševičiūtės, R. Žemaitaičio.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jau balsuota, dėl jų apsispręsta.
PIRMININKAS. Taip, čia vienam pritarta iš dalies, kitam pritarta, jau balsuota, apsispręsta dėl redakcijos, kaip bus. Ar galime su šia redakcija pritarti 6 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir 7 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
V. Mitalas per centrinį mikrofoną. Prašom.
V. MITALAS (LF). Pirmininke, ar tikrai dėl 6 straipsnio ta paskutinė pataisa… jai komitetas pritarė, A. Verygos, R. Šalaševičiūtės ir R. Žemaitaičio. Aš suprantu, tokia redakcija ir atsiguls, kaip komitetas nubalsavo, nes to straipsnio papildymas, mano galva, yra labai svarbus tam, kad mes siųstume žinią, jog privačios medicinos mes neišrūkome iš Lietuvos visiškai, o paliekame erdvę kvėpuoti ir po šitos reformos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Viskas gerai. Gerbiamas komiteto pirmininke, dėkoju už jūsų darbą, jūs dabar galite užimti savo vietą, mes dabar kalbėsime dėl motyvų, nes viską apsvarstėme pastraipsniui, dabar dėl viso projekto. J. Sejonienė kalbės už. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Man atrodo, tikrai labai ilgai vyko diskusijos, apskritai dėl visos reformos diskusijos su savivaldybėmis, su atskirų įstaigų vadovais vyksta jau daugiau negu metus. Tikrai ne vieną kartą buvo bandyta reformuoti, tvarkyti sveikatos priežiūros sistemą. Aš džiaugiuosi, kad šita Sveikatos apsaugos ministerija turi sisteminį požiūrį ir ėmėsi labai viską tvarkyti tikrai iš esmės, ir greitąją medicinos pagalbą, ilgalaikę priežiūrą, ir panašius dalykus. Lygiai taip pat ir stacionarų tinklas, ir visos kitos paslaugos irgi turi būti reformuotos, gyventojai nusipelnė gauti kokybiškas paslaugas, nusipelnė jas gauti kaip įmanoma patogiau, greičiau, būtent tam ir yra skirta šita reforma. Todėl prašau palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Toliau prieš kalbės gerbiamas A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, nepaisant visų gražių kalbų ir gražių pažadų, kad čia bus kažko trumpiau laukti pacientams ar didesnis prieinamumas, tai yra viso labo prielaidos. Jokiam esminiam šeimos medikų siūlymui, kalbu – esminiam, nebuvo pritarta, dar daugiau, čia vienas iš kolegų pavadino tą klastingu bandymu stabdyti reformą ir tokia reforma reikštų, kad pradedama griauti 30 metų kurta šeimos medicina, ir griaunama būtent ta grandis, už kurios vystymą Lietuva buvo gerai vertinama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Ir būtent šituos sprendimus kritikuoja tarptautinės šeimos gydytojus vienijančios organizacijos.
Aš niekaip negaliu suprasti, kaip žmonės, kurie net į politiką atėjo su tokiomis organizacijomis kaip Medikų sąjūdis ar kitos organizacijos ir šiandien yra parlamente, net nedrįsta registruoti šeimos medikų pateiktų siūlymų dėl šitos reformos. Viską bandoma nuventiliuoti sakant, kad mes daug kalbėjomės. Daug kalbėtis ir nieko neišgirsti tai yra blogas būdas veikti politikoje. Ir šitas reforminis sprendimas (aš nesiginčiju dėl greitosios pagalbos ar kitų, apie kuriuos mes čia šiandien nekalbame), konkrečiai šitas sprendimas yra 30 metų atgal, kolegos, tai yra grįžimas į Tarybų Sąjungą. Ir jeigu jūs balsuosite už jį, tai tikrai, patikėkite manimi, sistema žengs ne į priekį, o atgal. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai keista klausytis, kai kolega buvusioje Vyriausybėje siekė to paties tikslo, ir netgi gerokai radikalesnio. Niekas nenaikina jokios ligoninės, niekas jokio komunizmo neatstato. Aš vėlgi noriu priminti, kad iš 400 su viršum įstaigų, kurių… pirminės sveikatos priežiūros virš dviejų teikia kompleksines paslaugas ir pirmines, ir antrines. Kauno klinikų ir Santariškių šeimos centrai irgi yra viename juridiniame vienete. Tai čia yra kas blogai? Taip, šiek tiek konsultacijų yra daugiau, bet hospitalizacija mažesnė.
Todėl, kolegos, neklaidinkime. Šito mes siekėme jau seniai. Komitetas rudens sesijoje skirs ypatingą dėmesį paslaugų prieinamumui, kokybei, tam, kad būtų sumažinta biurokratija, suteikta šeimos gydytojams ir kitiems specialistams daugiau teisių, atsisakyta perteklinių siuntinėjimų. Ir aš pažadu, jeigu jūs balsuosite už šį įstatymo projektą, labai greitai, per metus, mes pajusime, visuomenė pajus, kad kažkas keičiasi, kad žmonės vietoje gauna daugiau paslaugų, ir kokybiškų, efektyvių.
O tie, kurie teigia, kad, pavyzdžiui, jeigu mes padarysime labiau prieinamas ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, ar sumažės stacionaruose? Kolegos, jeigu sumažės ligonių stacionare, įkainis didės, vadinasi, tas pats personalas galės kokybiškiau aptarnauti. Tai tikrai labai prašau jūsų pritarti. Esminis dalykas, manau, šioje sesijoje yra šitas sveikatos priežiūros reformos įstatymų paketas. Pasakykite, kurį šiandien tenkina dabartinė situacija? Tikriausiai nė vieno. O tai dar bus paremta ir gana dideliais Europos Komisijos pinigais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau prieš kalbės O. Leiputė. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Iš tiesų komiteto pirmininkas pasakė tiesą sakydamas, kad pacientų tikrai mažės. Mažės, nes paslaugos bus neprieinamos arba jų suteikimo nesulauks, ypač regiono gyventojai.
Viceministrė ir ministras pristatydami reformą kalbėjo, kad bus bendradarbiavimas, konsultavimasis, tačiau kai buvo pasiūlyta pataisa, kad galėtų savininko teises turinčios įstaigos dalyvauti tariantis dėl paslaugų poreikio, šiai daliai nebuvo pritarta. Nėra nei aiškaus finansavimo modelio. Jau dabar, uždarius atskirus skyrius, neteikiant paslaugų, nėra numatytas pavėžėjimas. Apie pavėžėjimą bus kalbama dar atskirai kitais metais antrą ketvirtį. Mes manome, kad ši reforma tikrai turės įtakos gyventojų sveikatai, bet neigiamos. Ir labai gaila, kad nebuvo normaliai atsižvelgta tiek į pacientų organizacijas, tiek į šeimos gydytojų organizacijas. Jos net susibūrė į aljansą ir piketavo prie Vyriausybės. Taigi siūlau nepalaikyti šio įstatymo projekto, grįžti ir diskutuoti atrandant geriausius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas V. Mitalas. Prašom.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš balsuosiu už su tam tikru avansu, bet tikėdamas, kad iš tikrųjų efektyvumo sveikatos sistemai reikia ir mes visi tą matome.
Antra vertus, per šį laikotarpį, kalbėdamasis su atskirais sveikatos sistemos dalyviais, su šeimos medicinos atstovais, su privačiai dirbančiais gydytojais, tikrai girdėjau daug skeptiškų balsų. Ir taip, dalis iš jų sakė, kad grįžtame į sovietmetį, kita dalis sakė, kad mes bandome nulipdyti kažką panašaus į Slovėnijos sveikatos sistemos modelį, nors Lietuva paskutinius keliolika ar net keliasdešimt metų ėjo kitu keliu ir neaišku, kaip toks naujesnis patiuninguotas kelias dabar atrodys ir ar Lietuvai tikrai bus tinkamas.
Tikrai tikiuosi, kad ši reforma, kaip ir buvo žadėta Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, nemenkins, nesunaikins privataus medicinos tinklo Lietuvoje ir, jeigu mes pamatysime to ženklų, tikrai grįšime su konkrečiomis įstatymo pataisomis, kurios tuos klausimus padės išspręsti. O dabar raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, besiklausant medikų ir pacientų tampa aišku, kad ši sistema bus labai naudinga ministerijų veikėjams, politikams, įvairiems miestų medicinos šulams, vyriausiesiems gydytojams, bet absoliučiai nenaudinga nei pacientams, nei medikams. Kodėl? Jie visi tikėjosi, čia porą metų buvo žadama: iškepsime nuostabų tortą, visi džiaugsimės, o vos vos lieka susmegusi bandelė, iš kurios naudos čia niekam nebus.
Ir kodėl? Aš dabar nenagrinėju, ko trūksta, kad žmonės greičiau patektų pas gydytoją ir gautų tinkamus vaistus, matyt, čia geriausia būtų kiekvienam duoti instrukciją, kaip internete patikrinti savo sveikatą, išsirašyti greičiau vaistų iš vaistinių, nes čia būtų labai greitai ir mes problemą išspręstume. Bet juk sveikata yra visai kitoje vietoje. Mes šnekame apie gydomąją mediciną, bet visą laiką vartojame žodį „sveikata“. Jeigu būtų sveikatos, eilės prie kardiologų sumažėtų 80 %, prie onkologų – 70 %, prie kvėpavimo takų, virškinimo, kitų per pusę sumažėtų, jeigu mes būtume kūrę sveikatos sistemą, kurios dabar čia nėra nė kvapo, mes apie tai net nešnekame.
Sveikatos centras. Prieš 30 metų Seime buvo priimta Sveikatos centro koncepcija, jos idėja buvo mokyti žmones gyventi sveikai ir prisiimti už tai atsakomybę. To neliko nė kvapo. Į Sveikatos centrą vėl prikišome įvairiausių įstaigų, įvairiausių nežinomų, nežinia, kur naudojamų pinigų, o tai, kas buvo svarbiausia numatyta koncepcijoje, nė kvapo neliko. Tad, mielieji, kol kas negalima pritarti, reikia labai rimtai dirbti, kad ta sistema Lietuvoje atsirastų. Sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau už kalbės M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš suprantu opoziciją, jai tikrai sunku, nes giliai viduje žino, kad ši reforma yra ir reikalinga, ir teisinga. Ir gal net norėtumėte balsuoti už, bet jūsų politiniai įsipareigojimai jums to neleidžia. Vis dėlto kviečiu nestatyti dirbtinių barjerų, kviečiu išdrįsti eiti kartu, eiti reformų keliu, reformų, kurios užtikrins kokybiškas ir prieinamas paslaugas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Žemaitaitis kalbės prieš. Paskutinis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Na, baudžiauninką tik Dievas pagydys. Kai kuriems konservatoriams nebereikia merų, prieš mėnesį, prieš keletą savaičių kalbėjome, o savivalda dabar prilygsta tarsi butų bendrijos atstovų susirinkimui, tad sveikatos sistemos reforma yra labai logiška – keturios caro gubernijos plius Vilnius. Kiek rimtų gydymo centrų? Net šeimos gydytojų institutą velniop. Ir kas yra svarbiausia, pasak premjerės patarėjos, ogi pelnas ir tai nėra išgalvota R. Žemaitaičio mintis. Prieš tris posėdžius premjerės patarėja aiškiai pasakė: visa sveikatos gydymo sistema yra paremta pelnu.
Gerbiamieji baudžiauninkai, šiandien jūs tokios galimybės neturėsite. Dabar aš pamėginsiu simetriškai pereiti ir pakalbėti, kas laukia jūsų. Socialdemokratai kažkada 2016 metais krito ant socialinio modelio, konservatoriams jokios krizės, tai dabar konservatoriai kris ant sveikatos pertvarkos. Įdomu yra tai, kad jūs šeimos gydytojus bandote sukergti su ligoninėmis ir padaryti pusiau katašunį, nežinau, kaip žmogus ir kur bus siunčiamas, ką jis darys. Mano kolega pažadėjo ir sako: duodu žodį, kad per metus viskas pasikeis. Taip, aš mačiau tą duotą žodį: 2022 m. gruodžio 17 d. perteklinių mirčių Lietuvoje 3 tūkst. 300. Davė žodį – baudžiauninkas į grabą. Gal ir neblogai tas duotas žodis.
Dabar savivalda nušalinta, ką mes ir siūlėme, kad savivalda turi dalyvauti, ji privalo, nes tai yra konkurencijos pažeidimas. Šiandien jūs 90 % paslaugų koncentruosite į vienas rankas ir vienas caras priims sprendimą, kaip tas turėtų būti. Baisu yra tai, kad jūs netgi sugebate panaikinti specializuotas arba daugiapaslaugines funkcijas teikiančius – Vėžio institutą, psichikos centrus ir panašiai. Tai koks jūsų yra iš tikrųjų tikslas? Jeigu jūs sakote, kad ta sistema tokia reikalinga ir teisinga, gal jūs savo balsais ir priimkite, o opozicija šiame priėmime nedalyvaus. Sėkmės susirenkant 71 balsą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Balsuosime dėl viso projekto. Balsuojame dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto Nr. XIVP-1302(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 72, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Toliau apsvarstysime dar ir lydimąjį. Mes susitarėme, kad apsvarstome sveikatos reformą ir tada bus pertrauka. Taip juk susitarėme daryti. (Balsai salėje) Aš žinau, kad 4 minutės. Pratęsiu posėdžio laiką tol, kol mes apsvarstysime iki galo šiuos projektus, taip, kaip susitarėme. Ir tada…
L. Girskienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). D. Griškevičiaus noriu paklausti. Koks pinigų kvapas? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tos pačios replikos, tik kitiems.
D. Griškevičius per tą patį mikrofoną. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Galima? Ligitai reikėtų, manau, atvėsti. Jau turbūt pakeliui į Klaipėdą, tikrai reikėtų įbristi į mūsų Baltijos jūrą ir atsivėsinti. Aš tiktai atkreipiu dėmesį, kad aš šiuo klausimu nuo pat pradžių balsavau už.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, tikrai visi turėsime progą įbristi ir į Baltijos jūrą, ir į kitas, bet pabaikime darbus.
13.57 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 ir 511 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1303(2) (priėmimas)
Dabar į tribūną kviečiu komiteto pirmininką. Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1303(2).
Dėl 1 straipsnio nebuvo nieko. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Buvo Seimo narių grupės – E. Sabučio, V. Kanopos ir kitų. Kas čia pristatys? Ar tradiciškai gerbiama O. Leiputė? Ne. Gerbiamas E. Sabutis. Prašom. Įjunkime mikrofoną gerbiamam E. Sabučiui. Jis pristatys pasiūlymą. Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės pasiūlymas atitinka ir pasiūlymus dėl ankstesnio įstatymo. Tai yra prašymas į įstatymą įrašyti papildomus žodžius, kad teritorijas, kur vykdoma regioninė funkcinė sveikatos priežiūra ir taip toliau pagal atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, reikėtų derinti su regiono savivaldybių tarybomis. Pačioje pabaigoje mes siūlome, kad reikšmes nustatytų ne sveikatos apsaugos ministras, o Vyriausybė. Tokia pasiūlymo esmė. Prašom jai pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą? Nematau. (Balsai salėje) Rankas pakelkime, kad susidarytume vaizdą. Mažokai, mažokai, gerbiami kolegos. Gal tada balsuojame, ar yra norinčių svarstyti šitą pasiūlymą? (Balsai salėje) Ne, balsuojame, ar yra norinčių svarstyti šį pasiūlymą. Kito varianto nėra. Prašau. Man nematyti pagal rankas, bet kitiems, sako, matyti, kad yra. Balsuojame. Matysime labai aiškiai. (Balsai salėje) Aš labai tikiu. Jūs išreikškite savo valią balsuodami ir bus labai aišku. Aš tada tikrai patikėsiu. Taip, čia E. Sabučio ir kitų pasiūlymas.
Užsiregistravo 48, balsavo 46, už – 33. Taigi yra 29.
Komiteto nuomonė. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė 4 balsavus už, 6 – prieš, 1 susilaikius. Komitetas mano, kad yra aiškiai nustatyta Konstitucijoje ir įstatymuose, kad tai yra valstybės funkcija, kurią vykdys Sveikatos apsaugos ministerija.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Niekas nenori išsakyti motyvų. Balsuosime dėl pasiūlymo. Balsuojame dabar dėl E. Sabučio, V. Kanopos, K. Vilkausko ir kitų pasiūlymo. (Balsai salėje) Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už pasiūlymą. Kaip visada. Tie, kurie prieš arba susilaiko, daugiau laikysis komiteto nuomonės, o jis nepritarė.
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 41, prieš – 34, susilaikė 27. Taigi, nėra pritarta pasiūlymui.
Judame toliau. Teisės departamento siūlymas, jam pritarė. Bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta.
Toliau M. Danielės pasiūlymas, jam pritarė iš dalies. Ar gerbiama M. Danielė pritaria šitam pritarimui iš dalies?
M. DANIELĖ (LF). Pritariu, pritariu.
PIRMININKAS. Pritaria. Tenkina, gerai. Ar galime bendru sutarimu pagal komiteto redakciją? Galime. Dėkoju.
Toliau buvo Seimo narių A. Verygos, R. Šalaševičiūtės, R. Žemaitaičio… Klausiu, gal gerbiamas A. Veryga pristatys?
A. VERYGA (LVŽSF). Kuris čia?
PIRMININKAS. Čia yra iš esmės pirmas jūsų pasiūlymas dėl šio projekto. Dėl 2 straipsnio jūsų pirmas pasiūlymas. Ten vienas žodis „gali“, ne „privalo“, bet „gali“.
A. VERYGA (LVŽSF). Siūlymas mūsų ir buvo pakeisti formuluotę, jam, kaip aš suprantu, komitetas pritarė ir išdėstė naują redakciją. Ne šitas?
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė, kaip aš matau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė: už balsavo 6, prieš – 2, susilaikė 4. Kolegos, kaip tik bendradarbiavimo sutartis, ko ir siekia kai kurios privačios įstaigos, jas įtrauktų į regioninį klasterinį bendradarbiavimą teikiant paslaugas. Žmogui bus patogu, efektyviau išnaudota infrastruktūra. Tai ir yra vienas iš esminių dalykų. Aš tikrai siūlyčiau pritarti, nes tolesnė kolegės pataisa irgi patikslina, kas toje bendradarbiavimo sutartyje turės būti numatyta.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar, Aurelijau Veryga ir kiti, ar reikalaujate balsuoti?
A. VERYGA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai, ar yra 29 Seimo nariai, norintys svarstyti šitą? (Balsai salėje) Manome, kad yra. Visi manome, kad yra? (Balsai salėje) Gerai, svarstome tada. Komiteto nuomonė. Nepritarė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai už, prieš. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Viskas. Dėl pasiūlymo balsuojame – už, prieš arba susilaikome.
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 42, prieš – 35, susilaikė 24. Taigi, pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau kitas pasiūlymas indikuoja, kad kartojasi, tai, jeigu apsispręsta Seimo salėje, nebereikia.
A. MATULAS (TS-LKDF). Analogiškas. Vienas žodis „gali“, dėl jo ką tik balsavome.
PIRMININKAS. Taip, tikrai nesvarstome. Šitas tikrai kartojasi. Toliau Teisės departamento pasiūlymas… (Balsai salėje) Atsiprašau, čia kitas straipsnis. Ar 2 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti su priimtais siūlymais? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Nepritarė, tai nepritarė. 3 straipsniui galime pritarti pagal komiteto redakciją? Dėkoju, pritarta.
Paskutinis – 4 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Visas projektas. Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Dabar motyvai už, prieš. Už – J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Jau viskas išsakyta, atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Visi pasisakėme. Balsuojame dėl viso projekto. Tai bus paskutinis balsavimas šiame posėdyje. Tada bus Seimo narių pareiškimai ir pertrauka. Tikiu, kad visi kartu išklausysime pareiškimus, nes jie privalomi rytinio posėdžio pabaigoje, tada pertrauka bus. (Balsai salėje) Pavėlinsime. Manau, kad pusvalandžio pertraukos užteks. (Balsai salėje) Gerai. Dabar balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 85 Seimo nariai: už – 70, prieš – 6, susilaikė 9. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Dėkoju balsavusiems. Dabar dėl darbo tvarkos. Dabar bus pareiškimai. Po pareiškimų, nežinau, kiek jie truks, posėdis bus baigtas ir tada bus pusvalandžio pertrauka. Aš manau, kad visus kitus balsavimo langus taip pat vėlinsime analogiškai. Galime taip sutikti?
14.06 val.
Seimo narių pareiškimai
Viskas. Dabar pareiškimai. A. Gedvilas pirmas į tribūną kviečiamas daryti pareiškimą. Tikiuosi, kad neišsitęs mūsų pareiškimai iki begalybės, nes klausyti gali likti mažai. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiamieji, prabėgo dar viena Seimo sesija, tad leiskite trumpai apžvelgti, kas įvyko per tuos metus. Viena vertus, įvyko tikrai labai daug, nes mes visiškai pamiršome, kas yra koronavirusas, nebeprivalome skiepytis eksperimentinėmis vakcinomis ir naudotis žeminančiu galimybių pasu, ir pagaliau nebereikia nešioti kaukių.
Tačiau pasidėjo karas Ukrainoje ir jo pasekmes jaučiame mes visi. Ne tik suteikdami pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos, bet ir kiekvieną dieną eidami į parduotuves, pildamiesi degalų, mokėdami už dujas ir elektrą. Būtina paminėti ir dar daugiau – kad metinė infliacija Lietuvoje artėja prie 20 % rodiklio ir smarkiai viršija euro zonos vidurkį. Kuro kainos perkopė 2 eurų ribą. Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje išaugo daugiau kaip 20 %, bankai ketina didinti palūkanų normas, o žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena beveik 600 tūkst. šalies gyventojų.
Ekonomistai įspėja, kad esamų naujų seniai regėtų krizinių išbandymų akivaizdoje mes atsidūrėme būtent dėl tų priežasčių, kurias aš minėjau. O ką gi daro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija, kad spręstų tas problemas, kurias mes su jumis jaučiame kiekvieną dieną savo kailiu?
Planuoja įvesti naujus mokesčius ir apmokestinti visą žmonių nekilnojamąjį turtą, pervadinę Partnerystės įstatymą Civilinės sąjungos įstatymu, vėl bando prastumti jį į Seimo darbotvarkę ir žūtbūt įteisinti homoseksualių žmonių sąjungą ir pagaliau kurpia planus, kaip dekriminalizuoti narkotikus ir panašiai. Ir tai yra būtent tai, kas per tuos metus nepasikeitė. Valdžios arogancija, visiškas nesiskaitymas su Lietuvos žmonėmis, noras kiršinti, priešinti, o svarbiausia, visiškas nesupratimas, ką ir kodėl reikia daryti. Jokių rimtų priemonių dėl maisto, kuro ir energijos šaltinių kainų mažinimo, jokios ekonominės prevencijos artėjančios krizės akivaizdoje, jokio noro ginti ir stiprinti tradicines šeimas, skatinti gimstamumą ir gerinti demografinę situaciją šalyje. O svarbiausia, jokio noro kalbėtis ir girdėti žmones. Būtent tai nepasikeitė, būtent tai priežastis, dėl kurios tautiečiai jaučia vis didesnę įtampą.
Dar daugiau. Prieš metus mes, būdami opozicijoje, dar matėme galimybę kalbėtis su valdančiaisiais ir bent iš dalies, labai maža apimtimi spręsti visuomenės problemas, o šiandien net mes nematome tokios galimybės. Todėl Seime ir įvyko neregėtas skilimas, kai neapsikentusi valdžios bukumo Seimo opozicija buvo priversta boikotuoti Seimo posėdžius ir tokiomis drastiškomis priemonėmis atkreipti valdžios ir visos Europos dėmesį į tas negeroves, kurios vyksta mūsų valstybėje, ir į tai, kad valdžia jau peržengė tas raudonąsias linijas, prie kurių artintis nevalia žmonėms, kuriems rūpi demokratija, nuomonių įvairovė ir noras kurti laisvą visuomenę.
Šiuos skaudulius labai gerai pastebėjo ir šalies Prezidentas G. Nausėda, kuris prieš kelias savaites juos įvardijo ir iš Seimo tribūnos. Ar valdantieji juos išgirdo? Dar didelis klausimas. Tuos skaudulius taip pat mato ir buvusi Prezidentė D. Grybauskaitė, kuri taip pat negailėjo kritikos vykdomai politikai. Opozicijai grįžus į Seimo posėdžių salę, buvo dar kartą pasityčiota atmetant opozicijos teiktus įstatymų projektus, skirtus infliacijai pažaboti. Natūralu, kad opozicijos nariai, pirmiausiai atstovaujantys ir siekiantys apsaugoti savo šeimas ir rinkėjus, griežtina toną, kartais pamindami kultūrą ir mandagumą. Įtampa auga, tačiau tikiuosi, kad per vasaros atostogas valdantieji pradės mąstyti, nes matome Jungtinės Karalystės Parlamento, Ukrainos Rados posėdžius, kur nesutarimai išaugo iki apsimėtymų daiktais ar net muštynių.
Tikėkimės, kad Lietuvoje to niekada neįvyks. Ačiū Dievui, demokratijos Lietuvoje niekas neatšaukė ir jeigu nenumaldomai artėjantys rinkimai sudėlios taškus ant i, vargu ar kas nors kada nors galės atsakyti, kodėl dešiniųjų valdžios yra tokios priešiškos žmonėms ir kodėl jiems taip trūksta meilės.
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (DPF). Būdami Seimo nariai, dirbdami opozicijoje, kiekvieną dieną mes kylame kaip į kovą, kad mūsų Lietuva turėtų ateity gyventi…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
A. GEDVILAS (DPF). …taikoje, o ne šalyje, kurioje kurstomas karas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas kalbėtojas gerbiamas R. Šarknickas padarys pareiškimą. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš norėčiau kalbėti apie Lietuvos pašto puikią rinkodarą, kuri, deja, baigia užsmaugti Lietuvos spaudą. Ko gero, jų tikslas toks ir yra.
Lietuvos paštas jau antrus metus iš eilės kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas Lietuvoje. Pernai jos augo dukart. O nuo kitų metų – dešimt kartų ir daugiau. Leidėjai tai vadina šantažu ir sako, kad pristatymas, aišku, jau taps brangesnis nei leidinys. Panašu, kad taip. Leidinio svoris – 50 gramų. Vidutinė kaina 2022 metais – 0,2 euro cento. 2023 metais bus 0,65 euro cento. Kaip matote iš mano minėtų skaičių, keliamas mokestis lenkia net maisto produktų kainas, kurios taip pat auga. O spaudai – kosminiu greičiu.
Lietuvos paštas galėtų iš karto pasakyti: spauda uždaroma, ir viskas. Prekiausime tik suvenyrais, vokais, atvirutėmis, kokakolos buteliukais ir dar priimsime iš gyventojų mokesčius už komunalines paslaugas. Tiesa, gyventojai ir toliau skundžiasi ilgomis eilėmis pašte.
Susisiekimo ministras M. Skuodis dar pernai prieš pirmąjį leidinių prenumeratos pristatymo branginimą miestuose sakė, kad kalbėsis kartu su kultūros ministru, ieškos sprendimų, kurie galėtų pagelbėti Lietuvos spaudai. Pagalbos sprendimus spaudai žadėta įgyvendinti iki 2023-iųjų, tačiau jie nepriimti. Bet priimtas sprendimas už spaudos svorį dešimt kartų padidinti kainas.
Noriu priminti, kad kitose valstybėse jau imamasi padėti spaudai. Kalbama apie visą spaudos prenumeratos pristatymo kompensavimą. Drįstu teigti ir pritarti, kad Lietuvos paštas užsiima šantažu. Jeigu nesugebate rasti sprendimų, siūlau pasižiūrėti į pašto nekilnojamąjį turtą, jo kvadratūra yra dar vis dėlto labai didelė. Sumažinkite patalpas visoje Lietuvoje, tai sėkmingai pradėjote daryti, bet nepabaigėte. Prašau susisiekimo ministro imtis neatidėliotinų sprendimų jau dabar, kol visai nesunaikinote Lietuvos spaudos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau pareiškimą padarys gerbiamas A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie dar likote, norėčiau perskaityti jums pareiškimą. Esu įgaliotas keleto atstovų, tai mielai perskaitysiu.
Taigi Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos buvusių delegacijų pirmininkų M. Laurinkaus, A. Kubiliaus, A. Vidžiūno, A. Skardžiaus, Č. Juršėno, A. Kašėtos, G. Kirkilo ir A. Nekrošiaus pareiškimas Asamblėjos 25-mečio proga.
1997 m. liepos 2 d. Vilniuje į pirmąją sesiją susirinkę Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos dalyviai pažymėjo išskirtinę abiejų valstybių tarpusavio santykių reikšmę. Siekdami toliau plėtoti ir gilinti strateginę Lietuvos ir Lenkijos partnerystę, įnešti savo indėlį į Europos vienijimąsi, suvokdami, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik istorinis ir kultūrinis paveldas, bet ir bendra ateitis vieningoje Europoje, suvokdami kuo glaudesnio bendradarbiavimo Europos ir euroatlantinėse struktūrose būtinybę, susitarė plėtoti nuolatinį bendradarbiavimą su įsteigtos Asamblėjos pagalba, nuolatos aptarti aktualiausių dvišalių santykių regioninius ir tarptautinius klausimus, rūpintis, kad būtų paisomos lietuvių teisės Lenkijoje ir lenkų teisės Lietuvoje, vadovautis abipusės pagarbos, geros kaimynystės ir geros valios principais.
Taigi praėjus 25 metams veiklos galime pasidžiaugti, kad Asamblėjos veikloje, nors kartais ir ne sparčiais žingsniais, nevengiant aštresnių diskusijų, pavyko surasti sprendimus aktualiausiais klausimais, gerinti tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą. Pirmąjį Asamblėjos veiklos dešimtmetį daug dėmesio buvo skirta abiejų valstybių euroatlantinės integracijos klausimams. Nuolatos svarstyti lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje klausimai. Tai lėmė teigiamus poslinkius šioje srityje. Dėmesio centre buvo ekonominio bendradarbiavimo ir infrastruktūros plėtros klausimai. Asamblėjos veiklos dėka Lietuvoje buvo aktualizuota 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio įžado reikšmė. Bendras jos šventimas abiejose valstybėse ir ambasadose užsienio šalyse lėmė didesnį Konstitucijos žinomumą tarptautiniu lygmeniu.
Džiaugiamės, kad kiekvienam iš mūsų teko galimybė prisidėti prie Asamblėjos veiklos, įnešti tam tikrą indėlį į tai, kas pasiekta. Sveikindami buvusius ir esamus Asamblėjos narius, kolegas Lenkijos Respublikos Seime ir Senate, dabartinei Seimo delegacijai Asamblėjoje, vadovaujamai Seimo Pirmininko pavaduotojo P. Saudargo, sukauptos patirties pagrindu linkime toliau plėtoti Asamblėjos veiklą. Karo prieš Ukrainą akivaizdoje Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė, puoselėta Asamblėjos veikloje, tampa dar svarbesnė.
Na ir pasirašo Asamblėjos pirmininkai, kurie dabar yra išrinkti Seime, tai yra A. Nekrošius ir A. Skardžius. Simboliškai norėčiau įteikti P. Saudargui mūsų pareiškimą.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas kolega. Simboliška, kad aš ir pirmininkauju, kai pranešimas ir pareiškimas liečia mane. Džiugu, kartu galime pasidžiaugti gražiu jubiliejumi. Labai ačiū.
Gerbiamas V. Ąžuolas dabar.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Džiugu, kad yra ir gražių akimirkų Seime. Gaila, kad šiandien nebuvo galimybės užduoti klausimų Vyriausybės pusvalandyje, tai gal per Seimo nario pranešimą užduosiu.
Gaila, bet žemės ūkio ministras toliau tyčiojasi iš žemdirbių. Kokiu būdu jis tai daro? Pats sukuria problemas, o po to sako, kad jų negalima išspręsti. Deklaravimas. Europos Komisija yra pasakiusi aiškiai: pasėlius deklaruoja tas žemdirbys, kuris tą žemę dirba. Viskas. Taškas. Ne tas, kuris turi popierių. O ministras nustato tokią tvarką, įveda didžiulį chaosą, nes sistema blogai veikia, labai daug neatitikimų, ir įveda naują reikalavimą: neturi popierėlių, deklaruoti negalima.
Atrodo, būtų kaip ir viskas gerai. Tada žemdirbys nueina į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri pavaldi ministrui, ir sako: galite man išduoti tuos reikiamus popierius, kurių užsigeidė pats ministras, kitaip neleidžia deklaruoti. NŽT atsakymas: galime tai padaryti per pusę metų arba po metų. Greičiau niekaip fiziškai neįmanoma to padaryti.
Tada ministras, jau papuolęs į šią situaciją, sužaidė dar gudresnį žaidimą, kad apgautų visus, kad jis neva geras ir leidžia pasitaisyti. Suteikia teisę kelioms savaitėms pratęsti, pratęsia deklaravimą. Bet žemdirbys žino, kad NŽT vis tiek nepajėgi to padaryti. Ministras taip pat puikiai tą žinodamas, kad jo pavaldi institucija to padaryti negali, toliau tyčiojasi iš žemdirbių. Dabar žemdirbiai negalės deklaruoti tūkstančių hektarų vien dėl to, kad neturi popierėlio, kurio nori ministras. Ir kyla klausimas, ar ministras taip atkeršijo žemdirbiams, ar tokiais metodais jis jaučia pasitenkinimą atimdamas galimybę deklaruoti žemę? Bet jis eina toliau ir nesustos. Bet, žinoma, premjerei tinka, valdantiesiems tinka, visiems tinka, tai situacija darosi tokia – kuo blogiau žemdirbiams, tuo geresnis ministras. Tik labai gaila, kad ta situacija tampa užkrečiama.
Šiandien skaitau Ekonomikos ministerijos puslapį. Ji siūlo teikti paraiškas remontuoti kelius, na, ten su verslu susijusiose įmonėse. Žiūriu ir nesuprantu. Paraiškas pateikite liepos mėnesį, finansavimą keliams tvarkyti gausite rudenį – gal rugsėjį, o gal spalį. Tai klausimas, ar ekonomikos ministrė nežino, kad kelius reikia vasarą tvarkyti, o ne žiemą prieš Naujuosius metus? Ir dar įdėtas reikalavimas, kad iki Naujųjų metų reikia tai padaryti, o jeigu nepadarysi, pinigus praranda. Tai toks jausmas, ar tas tyčiojimasis iš savo srities jau tampa norma, ar jis yra užkrečiamas, kad ne tik žemės ūkio ministras tyčiojasi iš žemdirbių, bet ir ekonomikos ministrė tyčiojasi iš verslo. Ir tuos žodžius patvirtino, kai praeitą savaitę išvažiavome su komitetu į išvažiuojamąjį posėdį į Kretingą ir į Palangą, tą patį patvirtino ir savivaldybės atstovai. Sako, mes žiūrime į pinigų skirstymą ir užduodame ministerijai klausimą, ar jūs tyčia darote, kad pinigų nebūtų galima panaudoti? Tai paskirstykite pinigus ir konkursus paskelbkite metų pradžioje, tai dar užtektų laiko tą padaryti, bet viskas daroma metų gale, kad kuo daugiau nebūtų panaudota pinigų. Na, nebent yra tam tikri tylūs susitarimai, kai iš anksto kas nors informuojamas, kad bus tam tikri konkursai, jie jau tyliai būna viską pasiruošę ir tik laukia pinigų. Vadinasi, ta metodika ir tvarka eina puikiai. Tik dėl to mes esame ta Vyriausybė ir ta valstybė, kuri turi daug europinių pinigų, bet nesugeba jų panaudoti, na, bet kadangi turime blogiausią Vyriausybę Europoje, tai šaunu. Kuo toliau, tuo labiau į dugną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau D. Kepenis užsirašęs padaryti pareiškimą. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Na, šiandien mes galėtume atšvęsti savo šios kadencijos pusę darbo, nuėjome pusę kelio ir mūsų valdančiųjų buldozeris važiuoja vis stipriau. Kodėl? Todėl, kad šiandien nei Vyriausybei pavyko klausimą užduoti, nes ji atleista nuo klausimų ir atsakymų, kad išeitų ramiai atostogauti turbūt vasarai, ir net nei replikos po balsavimo nepavyko. Todėl aš dabar pabandysiu tai sudėti į vieną vietą.
Štai mes šiandien akivaizdžiai pamatėme politinės korupcijos, politinės išdavystės pavyzdžius, na, tokių čia būna neretai, bet šiandien ypač pasirodė ir pamatėme, kas yra kas tarp mūsų politikų mūsų valstybėje, kas mūsų laukia ateityje. Nuo to labai daug kas priklauso, kaip mes čia tarpusavyje gyvensime toliau. Neseniai, visi prisimename, opozicijos susivienijimą, o ji skilo labai greitai ir to skilimo priežastys vis labiau čia aiškėja ir tampa visiškai akivaizdžios. Bet ar žino tie ponai, ką jie daro skaldydami mūsų opoziciją, kuo tai gresia? Štai mes šiandien suteikėme, na, kai kas sako labai pelnytą, kai kas sako ne visai, titulą – valstybės vadovo statusą. Bet tie ponai, kurie išdavę opoziciją padėjo tą statusą pelnytis, ar jie žino, kokią kartu su tuo jie prisiėmė atsakomybę? Valdant V. Landsbergiui oficialiai ir neoficialiai šešėlyje Lietuva tapo pasaulio rekordininke dėl savižudybių, girtuoklystės, emigracijos, na, nekalbu apie tai, kas dabar vyksta. Visa tai jūs, gerbiamieji pinigų ir postų partijos nariai, prisiėmėte ant savo pečių, jums taip pat reikės už tai atsakyti, nes jūs palaiminote tas nuodėmes, kurias mes Lietuvoje turime, ir niekaip negalime išspręsti, kodėl jos atsirado.
Dabar aš manau, kad iš arčiau jums bus žymiai aiškiau matyti, nes jūs jau dabar kartu. Jūs kartu. Ta atsakomybė jau nebus taip lengvai nuplaunama, nes mes šiandien tai pademonstravome viešai. Taip viešai, kaip dar niekuomet nebuvo. Todėl aš jums noriu palinkėti tikrai turbūt daug sveikatos, šviesių akių, skaidraus proto, kad Lietuva nenugrimztų ten, kur dabar didžiuliu greičiu grimztame. Sustokite, kol nevėlu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kalbėtų gerbiamas V. Bakas, bet aš jo nematau. Taigi visi klausimai išnagrinėti, pareiškimai padaryti.
Rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtu. (Gongas)
O informacija… Tada išeina šiek tiek daugiau negu pusvalandis, bet aš manau, kad pusvalandis ar 35 minutės iš esmės mums pertraukai… Vadinasi, 15 valandą renkamės į plenarinių posėdžių salę į vakarinį posėdį. Balsavimo langas kol kas yra numatytas 15 val. 25 min. Tai kol kas aš jo nejudinu. Gal taip logiškai ir susidėlios. Kitas pirmininkas apsispręs, bet aš manau, kad orientaciškai taip gali būti. Taigi – posėdis 15 valandą, pirmieji balsavimai – 15 val. 25 min. Geros likusios dienos!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.