LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 138 STAIPSNIO PAKEITIMO

Įstatymo PROJEKTO  NR. XVP-184

2026-04-22 Nr. 103-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Kęstutis Bilius – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Eimantas Kirkutis, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Jurgita Šukevičienė – Seimo narė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Saulius Davainis – viceministras, Rūta Juršaitė – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja; Valstybinės darbo inspekcijos atstovai: Dalia Danė – Darbo teisės skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė, Šarūnas Orlavičius – kancleris; Milda Bareišaitė – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausioji patarėja; Aušra Kazlauskienė – Krašto apsaugos ministerijos Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja; Dalia Jakutavičė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos teisininkė, Aurelija Maldutytė – Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos Teisės vadovė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2025-03-17)	1 (138)	1 (3)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti socialines garantijas tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų (padidinant galiojančioje šios dalies redakcijoje įtvirtintą vaikų amžiaus ribą nuo 12 metų). Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami ir kitų įstatymų, kuriuose numatytos analogiškos socialinės garantijos tėvams, auginantiems vaikus, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai).	Pastaba įvertinta (įstatymo projektą siūloma atmesti).
1.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2025-03-17)				2. Siekiant išvengti įstatymo taikymo praktikoje problemų, siūlytina nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, siejamą su mėnesio 1 diena.	Pastaba neaktuali (įstatymo projektą siūloma atmesti).
1.3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2025-03-17)	1 (138)	1 (3)		3.    Atsižvelgus į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams, manytina, kad įstatymo projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos trišale taryba.	Pritarti.	Trišalės tarybos nuomonė gauta.
1.4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2025-03-17)	1 (138)	1 (3)		4.    Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, projekto 1 straipsnio pavadinime išbraukiant žodį „Įstatymo“, išbraukiant straipsnio numerį ir pavadinimą („138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos“) prieš keičiamos dalies tekstą bei atsisakant projekto 1 straipsnio vienintelės dalies numeracijos (išbraukiant skaičių „1“).	Pastaba neaktuali (įstatymo projektą siūloma atmesti).
2.	Teisingumo ministerija (2025-03-24)	1 (138)			Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-184 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Įvertinta.
3.	Lietuvos Respublikos trišalė taryba (2025-05-27)	1 (138)	1 (3)		SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomonės pateikimo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui dėl Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-184. NUTARTA: Fiksuoti skirtingas nuomones dėl Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-184 (toliau – Projektas): - darbdavių organizacijų atstovai nepritaria Projektui; - profesinių sąjungų organizacijų atstovai Projektui pritaria; - Lietuvos Respublikos Vyriausybės pusės atstovai, išskyrus Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Projektui pritaria.	Atsižvelgti į 2025-05-27 Trišalės tarybos posėdyje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, darbdavių organizacijų atstovų išsakytą nuomonę dėl nepritarimo įstatymo projektui bei  Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos  nuomonę, kad dėl ,,mamadienių/ tėvadienių“ (t. y. papildomos poilsio dienos darbuotojams, auginantiems vaikus) turėtų būti tariamasi kolektyvinėse sutartyse. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ (2025-04-14)	1 (138)	1 (3)		<...> Informuojame, jog LPS ,,Solidarumas“ su siūlomu projekto paketu sutinka ir jam pritaria. Atitinkamai LPS ,,Solidarumas“ pažymi, kad minėto projekto pokyčiai yra sietini su poreikiu užtikrinti platesnes galimybes derinti šeiminius poreikius su darbo įsipareigojimais, skatinti tėvus kokybiškai rūpintis savo vaikais ir skirti jiems kuo didesnį ir kokybiškesnį dėmesį. Šiuo metu Lietuvos gimstamumas, tėvystė - prioritetiniai Lietuvos Respublikos klausimai, todėl turime imtis visų priemonių saugančių ir skatinančių orią tėvystę ir motinystę.	Pasiūlymas įvertintas. Komitete atsižvelgta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, darbdavių organizacijų atstovų nuomonę bei argumentus dėl nepritarimo įstatymo projektui, taip pat   Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos  nuomonę, kad dėl ,,mamadienių/ tėvadienių“ (t. y. papildomų poilsio dienų darbuotojams, auginantiems vaikus) turėtų būti tariamasi kolektyvinėse sutartyse. Todėl įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą).
2.	Lietuvos verslo konfederacija, (2025-06-17)				DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 138 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XVP-184 Lietuvos verslo konfederacija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete bei Žmogaus teisių komitete bus svarstomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-184 (toliau – Įstatymo projektas), reiškia esminį nepritarimą šiam Įstatymo projektui, pagrįstą žemiau išdėstytais argumentais. Pirma, Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pokyčius paskatino poreikis Lietuvos piliečiams numatyti didesnes galimybes derinti darbo įsipareigojimus su šeiminiais poreikiais, užtikrinant ilgesnį laiko praleidimą su savo atžalomis, tuo pat metu užkertant kelią žalingiems įpročiams ankstyvoje paauglystėje. Įstatymo projekto siūlymo pagrindu papildomas poilsio dienas gautų nebe iki 12 m., bet iki 14 m. vaikus auginantys tėvai. Pažymėtina, kad siūlymas nesiremia jokiais duomenimis, kurie parodytų, kaip plačiai tėvai naudojasi šia („mamadienių“/ „tėvadienių“) priemone. Žinomi atvejai, kai priemonė naudojama aplink savaitgalius ar šventines dienas, siekiant taip pasidaryti ilgesnį nepertraukiamo poilsio laiką. Pažymėtina, kad laisvas dienas gauna tėvai, bet ne vaikai, todėl kyla rimtų abejonių, kiek realaus savo laiko tėvams pavyktų skirti paaugliams, kai pastarieji didžiąją darbo savaitės dienos dalį paprastai praleidžia mokykloje bei užklasinėje veikloje. Antra, papildomų poilsio dienų išplėtimas, suteikiant galimybę daugiau asmenų pasinaudoti papildomos poilsio dienos teise, dar labiau išaugintų darbdavių tiesioginius kaštus, kurie už papildomą poilsio dieną („mamadienį“ ar „tėvadienį“) darbuotojui moka pilną atlyginimą. Priemonės, kurios turi įtakos darbo kaštų augimui, turėtų būti itin atsakingai planuojamos, nes vienas iš svarbesnių tikslų yra ir darbo vietų kūrimasis bei išsilaikymas Lietuvoje. Trečia, žvelgiant į Europos valstybių pavyzdžius, matoma, kad Lietuvoje šiuo metu dirbantiems tėvams yra sudarytos geros sąlygos, lyginant su kitomis ES šalimis, kuriose tėvai neturi „mamadienių“/„tėvadienių“. Vaikus auginantiems darbuotojams kaimyninėse šalyse (Latvija, Estija, Lenkija) yra suteikiamos papildomos dienos prie kasmetinių atostogų. Latvijoje auginant tris ar daugiau vaikų yra suteikiamos 3 papildomos dienos prie kasmetinių atostogų, auginant mažiau nei 3 – 1 diena. Estijoje tėvai individualiai iš viso gauna po 10 dienų atostogoms už vieną vaiką, kurias galima išnaudoti iki kol vaikui sueis 14 metų. Lenkijoje auginant bent vieną vaiką iki 14 m. suteikiamos dvi papildomos atostogų dienos per metus. Panašūs pavyzdžiai egzistuoja Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje. Ketvirta, Darbo kodekso 28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti darbdavį visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Darbo kodeksas suteikia darbuotojams papildomas galimybes šiam tikslui pasiekti: šeimos nariui slaugyti panaudoti nemokamas atostogas, pasirinkti individualų darbo laiko režimą, lankstų darbo grafiką ar suskaidytos darbo dienos laiko režimą; darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, gali susitarti dirbti nuotoliniu būdu ar pagal projektinio darbo sutartį. Dėl papildomų garantijų taip pat galima tartis nacionalinėse, šakos, teritorinėse ar darbdavio lygmeniu sudarytose kolektyvinėse sutartyse, kuriose darbuotojų ir darbdavių atstovai susitaria dėl darbuotojų darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų bei garantijų, nustato abipuses teises, pareigas ir šalių atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, sudarantis sąlygas lanksčiai derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus ir pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatytą tikslą. Penkta, papildomų garantijų darbuotojams reglamentavimas Darbo kodekse neskatina sudaryti kolektyvinių sutarčių. Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-709, nurodyta, kad „kolektyvinių derybų aprėptis Lietuvoje nedidelė ir nekintanti, pvz., 2023 m. iš 1 349 709 dirbančiųjų 304 337 darbuotojams buvo taikomos kolektyvinės sutartys (22,5 proc.). Šis Lietuvos rodiklis – vienas žemiausių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Nuo 2020 m. kolektyvinių sutarčių taikymo aprėptis Lietuvoje reikšmingai nekito – kolektyvinės sutartys taikomos maždaug penktadaliui Lietuvos darbuotojų“. Pažymėtina, kad Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.2.2. papunktyje nurodytas veiksmas „Sustiprinti darbdavių bei darbuotojų atstovavimą ir padidinti kolektyvinių sutarčių aprėptį bent iki 30 proc. nuo visų darbuotojų, kuriems gali būti taikomos kolektyvinės sutartys“. Kadangi Lietuvos Respublikoje kolektyvinių sutarčių aprėptis yra viena mažiausių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir siekiama ją didinti, socialiniai partneriai dėl papildomų garantijų darbuotojams (taip pat ir dėl papildomų poilsio dienų) turėtų būti skatinami susitarti kolektyvinėse sutartyse. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome nepalaikyti Įstatymo projekto.	Atsižvelgti. Įstatymo projektą siūloma atmesti.
2.	Lietuvos pramoninkų konfederacija (2026-04-20)				DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 138 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ REG. Nr. XVP-184 IR XIVP-3741 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK), vienijanti šakines ir regionines asociacijas bei įmones, susipažinusi su Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais, dokumentų Nr. XVP-184 ir XIVP-3741, kuriais siūloma pailginti vaikų amžių nuo 12 iki 14 metų (įstatymo projektas Nr. XVP-184) arba iki 16 metų (įstatymo projektas Nr. XIVP-3741), kada darbuotojams suteikiama: • viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba darbo laikas sutrumpinamas 8 val. per tris mėnesius), • viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba darbo laikas sutrumpinamas 2 val. per savaitę), • dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba darbo laikas sutrumpinamas 4 val. per savaitę), – mokant darbuotojams vidutinį darbo užmokestį, nepritaria šiems projektams ir teikia žemiau nurodytas pastabas bei pasiūlymus. Atkreipiame dėmesį, kad vaiko amžiaus pailginimo klausimas (kai darbuotojams mokant vidutinį darbo užmokestį suteikiamos papildomos poilsio dienos ar trumpinamas darbo laikas) buvo svarstytas dar 2022 m. Trišalėje taryboje. Tuomet darbdavių pusė pasiūlymui nepritarė, ir bendru sutarimu buvo nuspręsta siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai inicijuoti darbo grupę sisteminiams pokyčiams ir bendros koncepcijos parengimui, dalyvaujant darbdavių ir profesinių sąjungų atstovams1. Panašiai šis klausimas buvo svarstytas ir 2024 m. spalio 10 d. Darbo santykių komisijos posėdyje. Vėlgi, tiek darbdavių, tiek Vyriausybės atstovai nepritarė siūlymui ilginti vaikų amžių ir išplėsti socialines garantijas darbuotojams, mokant vidutinį darbo užmokestį. 2025 m. gegužės 25 d. vykusiame Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje buvo nutarta fiksuoti skirtingas nuomones dėl Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1843. Atkreipiame dėmesį į darbdavių organizacijų anksčiau išsakytus ir šiuo metu pakartojamus nepritarimo motyvus dėl siūlymo ilginti vaikų amžių, kuriam esant darbuotojams būtų suteikiama papildoma poilsio diena arba trumpinamas darbo laikas: • Siūlymas yra populistinis ir nepagrįstas aiškiais duomenimis. Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamuosiuose raštuose nepateikiama nei mokslinių tyrimų, nei psichologų ar edukologų vertinimų, kurie pagrįstų, kaip papildoma poilsio diena prisidėtų prie kokybiškesnio bendravimo su vaikais iki 14 ar 16 metų, ypač turint omenyje, kad mokymosi metu vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia mokyklose ar būreliuose. Taip pat nėra pateikta apklausų rezultatų, atskleidžiančių, ar tėvai šiuo metu suteikiamus „mamadienius“ išnaudoja būtent laikui su vaikais, o ne asmeninių reikalų tvarkymui. • Siūlymas didintų darbdavių kaštus – tiek kompensuojant papildomus laisvadienius darbuotojams, tiek užtikrinant veiklos tęstinumą darbuotojų nebuvimo metu. • LPK narių patirtis rodo, kad nemaža dalis darbuotojų papildomomis poilsio dienomis naudojasi ne laikui su vaikais, bet asmeniniams reikalams spręsti. Todėl kyla klausimas – kodėl darbdavys turėtų už tai mokėti? • Dabartinėje situacijoje darbdaviai susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Įmonėms, kuriose dirba daug darbuotojų, auginančių 12–16 metų vaikus, tektų ieškoti papildomų darbuotojų, kas dar labiau didintų darbo užmokesčio kaštus. • Šiuo metu galioja Darbo kodekso 28 straipsnis, įtvirtinantis darbuotojų šeiminių įsipareigojimų gerbimo principą. Darbdaviai jau dabar gali teikti papildomas socialines garantijas darbuotojams, konkuruodami dėl jų su kitomis įmonėmis. Todėl tokias garantijas tikslinga palikti spręsti įmonės viduje, o ne įtvirtinti įstatymu. • Darbdaviams neaišku, kodėl valstybė socialinę atsakomybę dėl tėvų ir vaikų santykių stiprinimo perkelia darbdaviams. Įmonių paskirtis – kurti pridėtinę vertę ir mokėti mokesčius, kuriuos valstybė skirsto pagal prioritetus. Tad, jei papildomos poilsio dienos būtų įtvirtintos įstatymu, jos turėtų būti finansuojamos ne iš darbdavio lėšų, bet iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nepritariame Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams, dokumentų Nr. XVP-184 ir XIVP-3741. Siūlome grįžti prie sisteminio požiūrio ir inicijuoti holistinę nacionalinio poilsio režimo reglamentavimo peržiūrą, o ne fragmentiškai taisyti atskirus aspektus, nematant visos sistemos visumos. Tikimės, kad teikiamos pastabos ir pasiūlymai bus įvertinti ir į juos atsižvelgta.	Atsižvelgti. Įstatymo projektą siūloma atmesti.
3.	Pilietis A. P. (2025-11-14)	1 (138)	(3)		Kreipiuosi dėl Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurios šiuo metu sukuria faktinę nelygybę tarp šeimų, auginančių neįgalų vaiką. Pagal galiojantį reguliavimą: už du vaikus iki 12 metų suteikiama 1 diena, už neįgalų vaiką iki 18 metų suteikiama 1 diena, tačiau kai šeima turi abu pagrindus, suteikiama taip pat tik 1 diena. VDI oficialiai nurodė, kad DK nenumato sumavimo taisyklės ir remiasi žodeliu „arba“, todėl šeimai su didesne našta suteikiamos tokios pat garantijos kaip šeimai su vienu vaiku. Tai prieštarauja: Konstitucijos 29 str. Socialinės lygybės principui; DK tikslui remti šeimas, auginančias neįgalius vaikus Prašau Socialinių reikalų ir darbo komitetą: 1. Įtraukti į darbotvarkę DK 138 str. 3 d. pataisos svarstymą. 2. Parengti ir teikti projektą, kuriame numatyta: > „Garantijos būtų taikomos pagal kiekvieną darbuotojo atitinkamą pagrindą, nebent įstatyme aiškiai nustatyta kitaip.“ Tokiu būdu būtų atkurtas socialinis teisingumas šeimoms, kurioms tenka didžiausia priežiūros našta.	Pasiūlymas įvertintas.	Siekiant aiškumo, pasiūlymą reikėtų labiau sukonkretinti, nes jame išdėstyta  situacija gali būti skirtingai suprantama. Pažymėtina, kad prieš keletą metų Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl papildomo poilsio laiko tėvams, auginantiems vaiką (-us) su negalia, buvo patobulintos (pagerintos) atsižvelgiant į tokius vaikus auginančių šeimų prašymą. 2022 m. Darbo kodekso priimtu pakeitimu, darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, buvo suteiktos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba trumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Taip pat galioja nuostata, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalį darbuotojui taikoma viena, palankiausia garantija, jų nesumuojant; savaime tai nepažeidžia LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo, nes visiems analogiškoje situacijoje esantiems darbuotojams taikomos vienodos sąlygos. Kartu pažymėtina, kad papildomi šios dalies pakeitimai, kuriais būtų išplečiamos darbuotojams socialinės garantijos (pvz., numatytų pagrindų sumavimas, kaip siūloma pasiūlyme) darbdaviams sukeltų reikšmingus finansinius kaštus ar lemtų darbo organizavimo iššūkius. Todėl Komitetas laikosi pozicijos, kad piliečio pasiūlymas turėtų būti įvertintas socialinių partnerių Trišalėje taryboje.
4.	Pilietė G. D. (2025-07-11)				G. D. dirbdama pagal slenkantį darbo grafiką (pamaina – 12 valandų), augina du vaikus iki 12 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalimi, jai priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį (vadinamasis „mamadienis“), kuri yra apmokama pagal vidutinį darbo užmokestį. Tačiau darbdavys nurodo, kad priklauso tik 8 valandų trukmės mamadienis, nepriklausomai nuo jos grafiko, nors jos įprasta darbo diena pagal grafiką trunka 12 valandų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 6 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina darbo teisės normų aiškinimą darbuotojo naudai, G. D. mano, kad „viena poilsio diena“ turėtų būti suprantama kaip visa jos darbo diena, t. y. 12 valandų, o ne tik 8 val ., nes tik tada gaunasi papildoma poilsio diena per mėnesį, kaip traktuojama įstatyme.	Pasiūlymas įvertintas.	Įvertinus pasiūlymo turinį, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, dėl pasiūlymo pagal kompetenciją pilietė  turėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri konsultuoja darbuotojus Darbo kodekso taikymo klausimais, teikia išaiškinimus, analizuoja praktiką.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:  negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė (TAR, 2025-06-16, Nr. 10820)	1 (138)	(3)			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. kovo 27 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-29), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-184.	Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą).

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žmogaus teisių komitetas (2025-06-18)					Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-184 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms.	Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Pasiūlymai: –.

7.2. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti. Argumentai:

1. Siūlomas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas aiškiais duomenimis, taip pat projekto iniciatoriai nenurodo jo finansinio poveikio. Be to, nėra atlikta pagrįsta kaštų ir naudos analizė bei neįvertinta, kaip bus pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai. Pažymėtina, kad siūlymas darbuotojams, auginantiems vaikus, išplėsti ,,mamadienius/tėvadienius“ (apmokamus darbdavio lėšomis) iki vaikui sukaks 14 metų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, verslui gali kainuoti apie 26  mln. eurų[1]. Dėl tokių papildomų poilsio dienų išlaidų patirtų ir viešasis sektorius. Be to, esant darbuotojų trūkumui, dauguma darbdavių susiduria su veiklos organizavimo iššūkiais, todėl siūlomas reguliavimas galėtų dar labiau apsunkinti sklandų darbo organizavimą.

2. Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje dėl siūlomo teisinio reguliavimo socialinių partnerių nuomonės išskyrė. Įstatymo projektui nepritarė  Ekonomikos ir inovacijų ministerija, darbdaviai, o Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos siūlymu – dėl ,,mamadienių/tėvadienių“ turėtų būti tariamasi kolektyvinėse sutartyse, kas paskatintų didesnį tokių sutarčių sudarymą ir plėtrą bei stiprintų socialinį dialogą. Pažymėtina, kad socialinio dialogo ar kolektyvinių darbo santykių stiprinimas numatyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.

3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siūlomo teisinio reguliavimo siekis (skatinti tėvų didesnį bendravimą su vaikais) kelia pagrįstų abejonių, nes paaugliai didžiąją darbo dienos dalį praleidžia mokykloje ar užklasinėje veikloje, todėl nėra aišku, kaip „mamadienių/tėvadienių“ išplėtimas iki vaikui sukaks 14 metų, realiai padidintų tėvų ir vaikų kartu praleidžiamą laiką.

4. Pažymėtina, kad sistemiškai vertinant kitas Darbo kodekso nuostatas dėl atostogų ar kitų lengvatų darbuotojams, auginantiems vaikus, poreikio keisti esamą teisinį reguliavimą dėl ,,mamadienių/tėvadienių“ (t. y. papildomos apmokamos poilsio dienos) neįžvelgiama. Pavyzdžiui, Darbo kodeksas leidžia darbo teisės normose ar darbo sutartyse nustatyti ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogas, papildomas lengvatas pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesnius mokėjimus už kasmetines ir tikslines atostogas, negu numato šis kodeksas. Be to, Darbo kodekse numatyta ir kitų lengvatų darbuotojams, auginantiems vaikus, o darbdavių pastebėjimu – jie jau dabar teikia papildomas socialines garantijas konkuruodami dėl darbuotojų.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė – 0 (balsuota dėl įstatymo projekto atmetimo).

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Edita Rudelienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Kęstutis Bilius    

SRDK biuro patarėja E. Bulotaitė

---

[1] Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimu (2025 m.) – siūlymas ilginti ,,mamadienius/tėvadienius“ tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų, darbdaviams papildomai galėtų siekti apie 26 mln. EUR tiesioginių kaštų. Žr. https://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos-respublikos-vyriausybes-posedis-1882/ Daugiau informacijos 2025-06-11 Vyriausybės posėdžio 14 klausimo medžiagoje.