LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 365
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Masioko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4258 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, pradedame popietinę darbotvarkę. Pirmasis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Masioko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4258. Pranešėja – J. Šovienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Prašau.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją V. Masioką iš pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausti niekas neužsirašė. Tuoj pažiūrėsime, ar yra dėl motyvų. Dėl motyvų taip pat. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Siūlo balsuoti. Gerbiami kolegos, balsuojame.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti gruodžio 17 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.02 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4, 34, 162 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4092(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4092(2). Pasiūlymų dėl straipsnių nėra. Galime visiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. K. Glaveckas – nuomonė už. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad iš tikro tai reikia palaikyti, nes tai yra žingsnis link kapitalo rinkos išsivystymo ir kolektyvinio investavimo subjektų. Kapitalo rinka iš principo Lietuvoje yra labai sekli. Gaila, kad Vertybinių popierių biržoje iš esmės Lietuvos kompanijų ir yra, bet nei valstybinių kompanijų, arba labai mažai kotiruojama, ir pats sukelto kapitalo kiekis yra nepaprastai mažas. Jungtinėse Amerikos Valstijose finansinis kapitalas ar finansinių instrumentų vertė sudaro apie 30–35 % GDP. Pas mus sudaro tik kelis procentus. Šia prasme mes iš tikro turime didelį rezervą sukelti pinigus per vertybinių popierių biržas, per kolektyvinius ir kitokius finansinius instrumentus. Todėl siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvų prieš nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.04 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1872 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4093(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1872 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4093(2). Taip pat dėl straipsnių pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4093(2) priimtas. (Gongas)
14.05 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1873 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4094(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1873 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4094(2). Taip pat dėl straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai ir visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4094(2) priimtas. (Gongas)
14.06 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1237 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4095(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais ir priedu ir keleto straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1237 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4095(2). Dėl straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai, visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4095(2) priimtas. (Gongas)
14.07 val.
Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 4, 55, 56, 60, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4096(2) (priėmimas)
Toliau. Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4096(2). Dėl visų šešių straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galima jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai, visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4096(2) priimtas. (Gongas)
14.08 val.
Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3051(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3051(3). Į tribūną kviečiu P. Urbšį. Svarstome pasiūlymus dėl straipsnių. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl Teisės departamento siūlymo komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Ir antras siūlymas dar yra.
P. URBŠYS (MSNG). O antram siūlymui yra pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai? Ačiū, pritarta. Visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Dėl 3 straipsnio.
P. URBŠYS (MSNG). Taip, Teisės departamento siūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Visam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
P. URBŠYS (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Visam straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
5 straipsnis. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys Seimo nario P. Urbšio siūlymą? Tarkime, dėl visų pasiūlymų yra 29. Gerbiamas Povilai, gal pristatysite kaip nors iš vietos. Iš tribūnos.
P. URBŠYS (MSNG). Galiu iš tribūnos. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, nes svarstymo metu vis dėlto buvo priimta nuostata, kuri iš tikrųjų prieštaravo formuojamai komiteto nuostatai, nes tai yra susiję su privalomu darbotvarkių registravimu ir taip pat su kryžminiu deklaravimu. Iš tikrųjų mes, politikai, esame atsakingi už viešą ir skaidrią politiką, bet mes neturime to viešumo… kaip padaryti būtent fiktyvų, nes dėl privalomo darbotvarkių registravimo iš tikrųjų mes savo darbotvarkėse registruojame ne vien tik santykius su lobistais – darbotvarkėse mes registruojame visus kitus santykius. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad tai jau nėra lobistinio įstatymo kompetencija.
Kita vertus, mes turėjome pavyzdį, kaip, deklaravus darbotvarkę, galima ją ignoruoti. Tiesiog sudarai įvaizdį, kad tu esi ten, kur turi būti, Seimo salėje, bet lygiagrečiai tu gali švęsti savo gimtadienį, nebūdamas toje salėje.
Lygiai tas pats yra su kryžminiu deklaravimu. Čia atsiranda dvi problemos. Viena problema yra susijusi su tuo, kad pagal tą nuostatą politikas, valstybės vadovas, politinio pasitikėjimo asmuo, politinių partijų vadovai, savivaldybių tarybų nariai ir visi kiti turi registruoti savo santykį su lobistais, nors Lobistinės veiklos įstatyme yra privaloma nuostata lobistui registruoti bet kurį santykį su tuo, kuris priima vienokį ar kitokį sprendimą. Šita nuostata ir lieka. Bet dabar norima tą įpareigojimą fokusuoti ir į tą asmenį, su kuriuo lobistas bendrauja.
Paviršutiniškai gali atrodyti, kad iš tikrųjų čia bus daugiau skaidrumo. Vis dėlto daugelis palaikė komitete mano nuomonę ir pritarė, kad iš tikrųjų bus sudaryta regimybė, nes jeigu tas lobistas norės palaikyti gerus santykius su politiku ar politinio pasitikėjimo asmeniu, jis, be abejo, bus suinteresuotas, kad deklaravimas nesiskirtų. O tai reiškia, kad iš anksto bus susitariama, kas bus deklaruojama ir kas bus nedeklaruojama. Iš tikrųjų, jeigu norima paslėpti neskaidrumą, geriausia naudoti kokį nors skaidrų pretekstą.
Dar daugiau – atsiranda galimybė diskredituoti tuos politikus ar valstybės vadovus, ar politinio pasitikėjimo asmenis tiems, kuriems nepavyktų jų paveikti. Pavyzdžiui, stebint žiniasklaidai jūs susitinkate su lobistu ir visi mato, kad jūs bendraujate su juo. Bet po kiek laiko šitas lobistas registruoja, kad jis su jumis šnekėjo dėl vienokio ar kitokio įstatymo. O jūs jau tada žiniasklaidoje turėsite aiškintis, kad nesate kupranugaris.
Esmė yra ta, kad jus norima sukompromituoti galbūt dėl to, kad jūs inicijuojate įstatymo projektą, neįtinkantį kokiai nors verslo grupuotei, ir tam „lobistui“ geriau apsimoka sudeginti jus, mesti nepagrįstą šešėlį ant jūsų siekiant sumažinti jūsų įtaką priėmimui to įstatymo, už kurį lobistui mokama daugiau.
Bet vis dėlto, kaip minėjau pradžioje, viešumas yra pagrindinis dalykas, todėl ir mūsų fokusuojama į tai, kad viešinimo prievolė išlieka tiems asmenims, bet jie patys apsisprendžia, kokia forma tą dalyką daro: ar tai gali būti žodinė forma, ar gali savo feisbuke, ar galima kitur.
Mūsų siūlymas, tai yra mano siūlymas, pritartas komiteto, yra toks, kad vis dėlto viešinimas būtų įteisintas, bet neįrėmintas tuo kryžminiu deklaravimu, privalomu darbuotojams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai dėl šio siūlymo. Už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, yra logiška. Reikia pritarti komiteto nuomonei, kad nebūtų kryžminio deklaravimo, nes čia jau gali atsirasti ir įvairių provokacijų. Jeigu ateis koks nors lobistas, nei tu žinosi, kad tas yra lobistas. Jeigu jis žino, kad jis lobistas, ir žino, kokiu klausimu susitiko mane, tegul jis deklaruoja. Bet jis man gali net nesakyti, kad jis toks yra, ir aš, suprantate, nedeklaruosiu, ir būsiu kaltas. Aš manau, kad komiteto pozicija, kad aš nedeklaravau ar vengiu išsiaiškinti, kokiais tikslais pas mane jis lankėsi, todėl… Aš manau, kad komiteto pozicijai reikia pritarti, tada šis įstatymas būtų daug logiškesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio siūlymo motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Kolegos, iš tiesų tai, kas čia dabar šnekama, faktiškai, jeigu būtų pritarta tokiam pasiūlymui, Lobistinės veiklos įstatymas netektų prasmės. Mielieji, pasakysiu taip: visi korupciniai sandoriai, neteisėta įtaka gimsta tamsoje. Ir ji bijo šviesos.
Čia dabar P. Urbšys pasakojo, kaip galima apeiti šią sistemą. Bet retas kuris, bus išimtis tie, kurie norės apeiti. Politikai… Manau, mes visi esame sąžiningi žmonės ir stengsimės neapeiti įstatymų.
Aš tik noriu jums priminti, kad Lietuvos interesai „Rosatomui“… Kadaise buvo mėginta pardavinėti per poną M. Bastį, kitus veikėjus, būtent nedeklaruojant susitikimų, slepiant juos, vengiant informuoti visuomenę. Tas pats su „MG Baltic“. Šiaip tik noriu priminti, kad Europos Parlamente, Europos Komisijoje yra normalu deklaruoti tiek savo interesus, tiek susitikimus. Niekas dėl to nekelia problemų. Todėl tikrai, jeigu mes pritartume tokiai pataisai, apskritai šis įstatymas būtų niekinis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl P. Urbšio siūlymo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 50, prieš – 16, susilaikė 22. Pasiūlymui pritarta.
Yra dar vienas siūlymas, antrasis. Pristatykite.
P. URBŠYS (MSNG). Antrasis siūlymas irgi susijęs su kryžminiu deklaravimu, bet jis susijęs būtent su valstybės pareigūnais ir valstybės tarnautojais.
Pagal dabar nustatytą įstatymo tvarką būtent valstybės pareigūnai ir valstybės tarnautojai turėtų savo kontaktą su lobistais deklaruoti vadovui. Ir vadovas tampa tuo asmeniu, kuris iš esmės tada jau sprendžia, kuris čia santykis yra toks, kurį reikia deklaruoti, kurio nereikia deklaruoti.
Ir mes susidursime su tokia situacija, kad vadovui yra suteikta diskrecija labai plačiai nustatyti tokią tvarką. Negana to, mes užkrauname labai pavojingą administracinę naštą. Pavyzdžiui, koks nors pareigūnas gali būti suinteresuotas dėl kokių nors priežasčių sukompromituoti patį vadovą. Jis vienaip ar kitaip po kiek laiko VTEKʼui tvirtina: aš savo vadovui pasakiau, kad į mane kreipėsi tokie ir tokie subjektai, bet jis to santykio nedeklaravo, nes jis pats yra susijęs su tais subjektais. Ir šiuo atveju VTEKʼas kreipiasi į vadovą ir sako: prašom pateikti, kaip buvo deklaruotas tas to darbuotojo santykis su tais subjektais. Ir vėl čia ta pati situacija, kai žmogus turi aiškintis, kad nėra kupranugaris. Jis sakys: su manimi nekalbėjo darbuotojas šiuo klausimu, jis man nedeklaravo šio santykio.
Todėl mes ir norime tą dispoziciją panaikinti. Tuo labiau kad faktiškai visose valstybinėse įstaigose dabar yra patvirtinta sava tvarka, nukreipta į prevenciją dėl neteisėtos įtakos jų darbuotojams.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti. Dabar motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl antro P. Urbšio pasiūlymo dėl 5 straipsnio.
Balsavo 88: už – 46, prieš – 21, susilaikė 21. Siūlymui pritarta.
Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas dėl 5 dalies.
P. URBŠYS (MSNG). Pritarti siūlymams – komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes esame sutrikę ir ne visada žinome, už ką balsuojame. Bet iš principo aš manau, kad tas kryžminis deklaravimas… Sulauksime labai daug provokacijų. Štai pasakysiu jums paskutinį pavyzdį. Man į feisbuką pilietis atsiunčia straipsnį, kad J. Razma išsiasfaltavo keliuką. Aš patikėjau, parašiau, kad toks asmuo man atsiuntė tokią informaciją, ir įdėjau į feisbuką. Sako, aš tave paduosiu į teismą. Tai, matyt, kažkoks konservatorius parašė, kad mane išprovokuotų, kad aš įdėčiau į feisbuką. Tai kas čia darysis dabar? Ateis kažkas prie tavęs gerti kavos, tu nežinosi, kad jis yra koks nors lobistas, tu nedeklaruosi ir tu būsi baudžiamas. Aš manyčiau, kad čia pertekliniai dalykai ir tikrai nereikia kryžminio deklaravimo, nes konservatoriai prieš mane ne pirmą provokaciją yra padarę gyvenime. Vieną kartą įdėjo alkoholikui į rankas butelį, nufotografavo su mano rinkiminiu laikraščiu ir sako, kad aš žmones papirkinėju. Tai galų gale pradėjo man tyrimą, tai galų gale nutraukė tą tyrimą. Tai čia specialistai visų šitų intrigų. Aš manyčiau, tikrai negalima kažkokiam kryžminiam deklaravimui pritarti, nes čia yra provokacija, kaip susidoroti su Seimo nariais. Atsiųs kokį nors žmogų ir tu žinok, kas jis per vienas, ar jis čia lobistas, ar ne lobistas.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Balsuojame dėl šio siūlymo.
P. URBŠYS (MSNG). Dabar palaukite.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio siūlymo.
P. URBŠYS (MSNG). Nes…
PIRMININKAS. Balsuojame. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymo dėl 5 punkto 5 straipsnio. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Pritarkite.
PIRMININKAS. Yra P. Urbšio siūlymas, kur komiteto nuomonė yra pritarti.
P. URBŠYS (MSNG). Mano siūlymas yra analogiškas tam, dėl ko pritarėme dabar Teisės departamentui. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad būtent privalomas darbotvarkių viešinimas nėra šito įstatymo kompetencija. Mes pritarėme, tai mano tik atkartoja tą nuostatą. Aš nežinau, ar čia beverta tada balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tai gal galime pritarti bendru sutarimu?
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu norite, prašau, prašom, kad nekiltų abejonių.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos A. Širinskienė. Prašau per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų Teisės departamento pasiūlymas nebuvo paskelbtas ir mes tikrai balsuodami nesupratome, už ką balsuojame. (Balsai salėje) Tai tikrai labai prašyčiau pranešėją, kuris yra šališkas, nes jo pasiūlymai yra tokie patys, tiesiog paskelbti pasiūlymus labai aiškiai. Prašyčiau pakartoti balsavimą.
P. URBŠYS (MSNG). Šiuo atveju aš dėl Teisės departamento. Tai aš pakartojau jų argumentus, bet tikrai galima balsuoti dėl mano siūlymo. Siūlymas yra būtent atsižvelgiant į Teisės departamento nuostatą, kad Lobistinės veiklos įstatymas neapibrėžia darbotvarkės, nes jis apibrėžia tik mūsų santykius su lobistais. Mūsų darbotvarkėse 90 % nėra santykių su lobistais, todėl yra mano siūlymas tą privalomą darbotvarkių viešinimą išbraukti, nors aš esu registravęs Seimo statuto pataisą, kur dėl viešinimo mūsų, kaip Seimo narių, būtų tam tikras įpareigojimas, bet patiems pasirenkant formą. Šiuo atveju šiame įstatyme to nereikia.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pabaikime procedūrą su P. Urbšio siūlymu. Komiteto nuomonė yra pritarti. Gal galime ir mes pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti. Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso 5 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 5 straipsniui? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Kviečia balsuoti dėl viso 5 straipsnio. Gerai, balsuojame dėl viso 5 straipsnio.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 43, prieš – 6, susilaikė 34. 5 straipsniui pritarta.
6 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
7 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
P. URBŠYS (MSNG). Taip, komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Toliau yra antras Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
P. URBŠYS (MSNG). Irgi pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Žiūriu, dabar dėl viso 7 straipsnio galime balsuoti ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 10 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 11 straipsnio yra Seimo nario P. Urbšio siūlymas, bet kadangi Sekretoriatas mane informavo, kad jau balsavome analogiškai, pritarėme ir kitiems siūlymams. (Balsas salėje) Visiems keturiems, kurie dar yra. 11 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 12 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Jau su P. Urbšio pasiūlymais, dėl kurių balsavome. Ačiū, pritarta. 13 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 14 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti.
P. URBŠYS (MSNG). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Ir visam 15 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 16 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 17 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl 18 straipsnio…
P. URBŠYS (MSNG). Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dėl 18 straipsnio yra.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl 17 straipsnio irgi.
PIRMININKAS. Ai, yra, teisingai, dėl 17 straipsnio taip pat. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 18 straipsnio yra taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar… (Balsas salėje) Supratau, atsiprašau. Dėl 2 straipsnio naujos redakcijos yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
P. URBŠYS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Taip. Ir jam yra pritarta iš dalies.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiprašau, tuoj, minutėlę. Aš dar mechaniškai… Teisės departamento nuostata, kuri yra… Jeigu mes kalbame apie 18 straipsnį, ten yra pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Taip, taip.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl 2 straipsnio nieko nėra. Dėl 2 straipsnio – įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo – jokios komiteto nuomonės nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Viską išsiaiškinome.
Dabar, gerbiami kolegos, balsuojame dėl viso.
Ar yra dėl motyvų užsirašiusių? Yra.
Motyvai už – V. Bakas. Prašau, Vytautai, dėl viso motyvai už. Dėl viso projekto.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų man labai gaila, kad P. Urbšys antrą kartą šioje kadencijoje sužlugdo Lobistinės veiklos įstatymą. Iš esmės jis yra iškastruotas taip, kad lobistinė veikla Lietuvoje eina tokiu reglamentavimo keliu, tai yra priešingai, nei tai daroma Vakaruose, priešingai, nei tai daroma Europos Sąjungos institucijose. Akivaizdu, kad šiuo įstatymu mes vėl stumiame politiką į šešėlį, labai sunku tikėtis pokyčių, nors, pabrėžiu, visame Vakarų pasaulyje pripažįstama, kad neteisėtas lobizmas, neskaidrus lobizmas yra pripažįstamas kaip aukščiausio lygio korupcijos forma. Deja, Lietuvoje dėl to buvo nebaudžiama ir lieka nebaudžiama. Todėl tikrai negalėsiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų įstatymas, kuris buvo skirtas politinei sistemai skaidrinti, toms NSDG tyrimo išvadoms įgyvendinti, gėdingai sužlugdytas. Šiuo atveju tikrai, manau, vienam kolegai turėtume ir mes, ir Lietuvos žmonės padėkoti už tai, kad nuo šiandien greičiausiai Seimo nariams ir kitiems valstybės politikams nereikės viešai skelbti darbotvarkių, nereikės deklaruoti savo susitikimų su lobistais, ir iš tikrųjų grįžtame į labai labai tolimą praeitį. Tikrai yra labai nemalonu, kad mes tokią dieną turime neklausydami savo įsipareigojimų ir pažadų gyventi skaidriau. Tikrai kviečiu kolegas nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, kurie dabar labai agituoja už skaidrumą. Tiesiog reikėtų galbūt tam tikrus antikorupcinius pradžiamokslius pasiskaityti. Iš tikrųjų taip, nes mes įteisintume nuostatas, kurios iš principo sunkiai įgyvendinamos ir sunkiai daromos, mes ne spręstume problemą, o ją užtušuotume ir visą laiką atsirastų būdų vienokioms ar kitokioms deklaracijoms apeiti. Bet jeigu mes vienas kitą pradėsime tikrinti, o čia tik toks noras tėra: kas nors užmiršo ką nors deklaruoti ar panašiai, tai mes tiktai paskandinsime problemą toje pelkėje ir nė vieno rimto lobisto nepagausime.
Iš principo deklaravimas reikalingas ir pagrindinių susitikimų, kai sprendžiama kažkas, o ne kažkur kažkas ranką paspaudė. Korupcijos didžiausias efektyvumas yra, kai sistema yra gerai sureguliuota, griežta, bet neperkrauta tokių administracinių, kitų įsipareigojimų, kurių negalima įgyvendinti, nes ji tiesiog tampa pro forma, paskęsta nagrinėjant visokias detales, ir pametamas pagrindinis tikslas, ką mes norime padaryti. Nagrinėsime, kur kas nors neaišku, su kuo susitiko, o tie lobistai ras kitokių formų susitikti su tais žmonėmis, ir niekas ten nedeklaruos, nematomoje vietoje tai padarys ir panašiai.
Nepersistenkime dėl šio dalyko, pažiūrėsime, kaip veikia, jeigu trūks ko nors, bus galima dar griežtinti, bet iš principo tai yra žingsnis teisinga kryptimi. Nebent mes vienas kitą pradėsime nagrinėti, kas ir su kuo pasisveikino.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš principo įstatymas lieka toks pats, koks buvo. Niekas nepasikeičia. Geriausia tai, kad dabar yra sakoma, kad viskas blogai, matoma, kas būtų, jeigu būtų, bet jokių realių pasiūlymų, kaip išskaidrinti, kaip padaryti taip, kad nebūtų jokių apėjimų, niekas nepasiūlė. Kaip mes galėsime spręsti, ką keisti, jeigu nėra, ką keisti, nes lieka tas pats. Tuščia skylė. Lieka tik įstatymo pavadinimas, daugiau nieko. Kas buvo iki šiol, liks ir po to. Tai, ką mes norėjome padaryti, norėjome padaryti, kad būtų vieša tai, su kuo susitikote, kad rinkėjai matytų, ką jūs dirbate, kaip jūs dirbate. Bet to kažkodėl Seimo nariams nereikia.
Nereikia matyti… tikriausiai slepiama nuo žmonių tai, ką nori ar nenori paslėpti, čia jau kiekvieno sąžinės reikalas, bet aš manau, kad svarstyti, kas būtų, jeigu būtų, kai dar nėra, yra, atsiprašau, labai labai per anksti. Todėl aš tikrai balsuosiu prieš šį įstatymą ir manau, kad daugelis mano kolegų mane parems.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, jeigu būtumėte teisinė valstybė, nebūtumėte dvejopų standartų valstybė, tai gal būtų galima ir pritarti. Tikrai nieko nuo nieko neslepiu, su kuo susitinku, ką kalbu. Dabar, pasirodo, ne tik B. Matelis vaikšto su žiūronais. Jeigu nebūtų priimta P. Urbšio pataisa ir žiūrėtų, kas pas ką gyvena, kas ką valgo ir kas susitikinėja, visi įsigytume žiūronus ir žiūrėtume, koks Seimo narys kam ranką paspaudė. Iš tikrųjų provokacijoms, jeigu būtų priimtas šis įstatymas, koks buvo pateiktas, būtų tikrai labai daug galimybių.
Ir dar vienas dalykas. Klausykite, kad ir eilinis Seimo narys – aš. Na, ir kas? Aš galiu su bet kuo susitikti. Ką aš galiu pakeisti, turėdamas vieną balsą Seime? Vis dėlto logikos nėra. Apsunkiname sau gyvenimą, pasidarysime vieni kitų skundikais, ir taip esame skundikų tauta, ir skųsime vienas kitą, ir seksime vienas kitą, kas pas ką atėjo, kas su kuo susitiko ir kas ką kalbėjo. Mes gal žiūrėkime, kokius sprendimus Seimo narys teikia, kokius įstatymų projektus registruoja, kam jie naudingi – ar kokiai nors interesų grupei, ar valstybei. Štai per čia mes ir galime atsekti, žiūrėkime į Seimo narių darbus, o ne kas su kuo susitiko. Todėl aš balsuosiu už, kadangi pritarta P. Urbšio pataisai.
PIRMININKAS. P. Urbšys – nuomonė už.
P. URBŠYS (MSNG). Taip, iš tikro mūsų darbas turi būti viešinamas, o ne imituojamas viešumas. Jeigu kalbame apie tai, kad nėra pasiūlymų išskaidrinti, dar kartą kartoju, asmeniškai registravau Statuto pataisas, kurios aiškiau įpareigotų mus, Seimo narius, viešinti savo bet kuriuos santykius, ne vien tik su lobistais.
Dar daugiau, tas pats asmuo, kuris kalba man apie tai, kad, žinote, man reikėtų padėkoti tiems, kurie yra suinteresuoti dėl neskaidrių santykių, prastumia Statuto pataisas geležine uždanga uždengti Etikos ir procedūrų komisijos posėdžius, atseit Asmens duomenų įstatymas neleidžia pažiūrėti, kaip atrodo mūsų etika ne iš fasadinės pusės. Šiuo atveju aš irgi registravau įstatymo siūlymą vis dėlto leisti žmonėms susipažinti su mūsų etikos ir moralės dalykais. Aš pažiūrėsiu, kaip balsuos.
Ir pabaigai. Žmogui, kuris kažkada turėjo reikalų su teologija. Ten pasakyta: apie mūsų tikėjimą reikia spręsti ne pagal žodžius, o pagal darbus. Prašom pažiūrėti tuos įstatymų projektus, kurie dabar yra prastumiami tam, kad sudarytų amnestiją tiems asmenims, kurie piktybiškai nemokėjo mokesčių valstybei. Ir čia, vadinasi, viskas gerai? Tai galima uždengti neva deklaruojant darbotvarkes ir neva sutartiniais kryžminiais deklaravimais?
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 47, prieš – 4, susilaikė 6. Nepriimtas… Balsavimas atidėtas, nėra 71-o. (Šurmulys salėje) Tas pats ir dėl visų lydimųjų iki 2-3.4. Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. O čia tai tikrai yra neeilinė diena! Tai dabar klausimas, kur valdančioji dauguma ir kur sveikas protas? Bet, mieli kolegos, aš suprantu, kurie nebalsavote arba kuriems išlaužė rankas, matyt, vakar arba užvakar skaitėte knygą „Kabinetas 339“. Jeigu kas neskaitėte, siūlyčiau paskaityti. Ten kas antrame, kas trečiame lape yra minima trejus metus vykusi korupcija, vykę lobistiniai reikalai: „PKN Orlen“, nafta, geležinkeliai, Vyriausybės kabinetai, vaikščiojimas per kabinetus, pas Seimo narius. Ten yra viskas išaiškinta. Ir dabar aš šiandien suprantu, kodėl jūs nebalsavote. Todėl, kad bijote, kad kas toje knygoje yra parašyta, yra tiesa. Gerbiamieji, paskaitykite šitą knygą. (Balsai salėje) Aš už savo ir kalbu. Bet įdomiausia yra tai, bet įdomiausia yra tai, kad jūs čia, Seime, viena deklaruojate, o net nesugebate žingsnio į priekį žengti. Reikėjo bent balsuoti ir pritarti, parodyti tikrąjį savo veidą.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Taip, aš ponui R. Žemaitaičiui noriu pasakyti. Aš tik suprantu, kad jums labai blogai yra tada, kai „Gazpromą“ ir „Rosatomą“ keičia „Orlen“, kai santykiai su Lenkija yra geresni negu su Rusija. Na, iš tikrųjų toje knygoje yra ir apie tai. Bet aš nemanau, kad… aš manau, tai, kad mes atkūrėme santykius su Lenkija, kad į Lietuvą ateina vakarietiškos įmonės, yra didžiausias Lietuvos laimėjimas.
PIRMININKAS. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, aš tai noriu pasakyti be kokio nors užgavimo ar be pykčio. Žiūrėkite, ką dabar padarė valdantieji – ištraukė korteles. Mano manymu, tai yra normali kova dėl įstatymų leidybos. Tikiuosi, kad daugiau niekada valdantieji nekaltins opozicijos, kai opozicija taikys tokias pat priemones ir irgi ištrauks korteles. Natūralu, kad mes, kaip opozicija, dažniau imamės šito ginklo. Jūs, valdantieji, rečiau, bet aš visai nenoriu iš jų pasijuokti. Aš tik noriu pasakyti, kad čia buvo paneigta V. Pranckiečio anksčiau išsakyta frazė, kad Seimo nario konstitucinė teisė dalyvauti balsavime. Seimo nario konstitucinė teisė ir prievolė yra elgtis pagal sąžinę. Šiandien jūs taip nusprendėte, dažnai mes taip nusprendžiame. Ir susipraskime – tai yra normalus būdas pritarti kam nors arba trukdyti kam nors pritarti.
14.41 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3052(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nutraukiu diskusiją. Gavau Sekretoriato pastabą, kad reikėtų grįžti prie klausimo – projekto Nr. XIIIP-3052(2), kadangi buvo paskelbta pertrauka iki kito posėdžio, kad sulygintume visų projektų statusą ir stadijas ir kad būtų bendras priėmimas, jeigu kada nors jis bus. Buvo siūlymas dėl 3 straipsnio. Buvo pristatytas, buvo išsakyti motyvai ir komiteto nuomonė buvo nepritarti. Tai ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Tai visam 3 straipsniui galima… Ai, atsiprašau, čia dar svarstymas. Ar vis dėlto prašote balsuoti? Na, gerai, pabalsuojame dėl viso. Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisos, kuri buvo dėl 3 straipsnio. Komiteto nuomonė buvo nepritarti. (Balsai salėje)
Balsavo 80: už – 66, prieš nėra, susilaikė 14. Pritarta.
Ir dabar balsuojame po svarstymo dėl viso projekto. Per šoninį mikrofoną – gerbiamas kolega A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Netaikykime kažkokios keistos praktikos. Jūs sakote – va yra čia tokia pataisa, balsuojame, ar taip, ar taip. Yra komiteto pirmininkas ir pranešėjas, jis turi išeiti į tribūną, pristatyti, kaip numato Statutas, apie ką ten kalbama.
PIRMININKAS. Jis praeitą posėdį per tą stadiją buvo, pristatė, buvo motyvai išsakyti ir buvo paimta pertrauka būtent šioje vietoje.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš nematau žmogaus tribūnoje…
PIRMININKAS. P. Urbšys – per centrinį mikrofoną. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš siūlau jums netaikyti dvigubų standartų. Kai buvau šioje tribūnoje, aš irgi pristačiau komiteto nuomonę ir tada Seimo narė suabejojo, ar aš galiu taip daryti. Aš turiu pagarsinti šio siūlymo esmę. Šis siūlymas yra susijęs su tiek audrų, sukilusių čia, posėdžių salėje. Esmė yra ta – Teisėkūros įstatyme, kur yra įtvirtintas savanoriškumo principas deklaruoti savo santykius su teisėkūra, norima įteisinti privalomumą dėl kryžminio deklaravimo, tai būtent ir yra, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo už tai, kad nedarytume šito dalyko. Jūs ką tik išreiškėte savo nuomonę balsavimu dėl lobizmo įstatymo. Jus paprasčiausiai klaidina. Nesąžininga taip daryti. Jeigu jūs norite įteisinti skaidrumą, darykite skaidriai. Iš neskaidrumo skaidrumas negims.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega… Gerbiami kolegos, balsuojame dėl viso projekto po svarstymo. (Balsai salėje)
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 50, prieš – 7, susilaikė 22. Po svarstymo pritarta.
14.45 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3588(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3588(2). Į tribūną kviečiu pranešėją G. Kindurį.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Teisės departamentas nurodė, kad reorganizavime dalyvauja tik juridiniai asmenys, todėl įstatymo projekte pateikta nuostata, kad į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, išskyrus reorganizavimo atvejį, būtų taikoma tik seniūnijai kaip savarankiškai biudžetinei įstaigai, o ne filialui. Tačiau kartu nurodė, kad negalėtų būti taikoma seniūnui – biudžetinės įstaigos vadovui, kadangi Valstybės tarnybos įstatymo nuostata taikoma tik tarnautojui.
Komitetas pritarė tam iš dalies ir stengėsi kuo aiškiau nurodyti numatydamas, kad perkėlimas į laisvas seniūno pareigas galimas kitos seniūnijos biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar savivaldybės administracijoje atliekamos seniūnijos, kurios forma filialas, struktūrinės pertvarkos atvejais. Atkreipė dėmesį į 2 punktą, kad į seniūno pareigas gali būti perkeliamas tik kitos seniūnijos seniūnas, kai jo pareigybė naikinama dėl aukščiau nurodytų pertvarkų.
O įstatymo projekte yra nustatoma speciali taisyklė, kuomet Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija būtų taikoma ir biudžetinės įstaigos vadovui. Taigi šiuo aspektu su Teisės departamento pastaba komitetas nesutinka, kad būtų taikoma ir biudžetinės įstaigos vadovui.
Yra pateikta galutinė formuluotė, kokią komitetas siūlo, kad „išskyrus atvejus, kai dėl kitos seniūnijos biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar savivaldybės administracijoje atliekamos struktūrinės seniūnijų, kurių forma yra filialas, pertvarkos naikinama seniūno pareigybė“.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiprašau, komiteto nuomonė – pritarti iš dalies?
G. KINDURYS (LVŽSF). Iš dalies. Aš pristačiau.
PIRMININKAS. Motyvai dėl šio siūlymo. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. Yra antras siūlymas dėl to paties straipsnio Seimo kanceliarijos Teisės departamento.
G. KINDURYS (LVŽSF). Teisės departamentas yra nurodęs, kad yra neaiški formuluotė „kita seniūnija“. Tačiau komitetas nepritarė, kadangi gana aišku, kad nurodoma kita seniūnija, išskyrus tą, į kurios seniūno pareigas būtų perkeliama įstatymo projekte numatyta nuostata… taikoma nuostata.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Žiūriu, užsirašė J. Liesys dėl motyvų prieš. Čia dėl straipsnio ar dėl viso? Įjungiame mikrofoną.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tą patį pakartosiu, ką ir aną kartą sakiau. (…) pataisyti šitą įstatymą, tai pagal jį reikia išardyti, reorganizuoti seniūniją ir paskirti seniūną kelmams vadovauti, kur liko tik kelmai kaip tame Anykščių šilelyje. Tai negadinkite to įstatymo, nieko nereikia daryti ir tegul lieka sena versija. Ačiū. Taip sudarkyti neįmanoma pataisų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl viso 1 straipsnio. Balsuojame dėl viso 1 straipsnio.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 66, prieš – 7, susilaikė 9. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“)
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, pirmininke, norėčiau šiek tiek grįžti prie Lobistinės veiklos įstatymo lydimųjų projektų, paskutinio Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisų, nes kai mes galutinai apsisprendėme dėl pagrindinio Lobistinės veiklos įstatymo projekto turinio, jis nebegali būti keičiamas. Yra likęs tik finalinis balsavimas. Ar jis bus, ar nebus rezultatyvus, mes nežinome, bet vis dėlto, aš manau, tokiu atveju lydimieji įstatymai, projektai turėtų būti pagrindiniame komitete priderinti prie to, kuris jau Seimo yra aprobuotas, pagrindinis. Aš manau, kad komitetui turėtų būti toks pavedimas dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisų, kad jis turi sutvarkyti, kad derėtų su aprobuotu Lobistinės veiklos…
PIRMININKAS. Iki priėmimo, manau, sutvarkys, dėl ko mes šiandien balsavome.
Gerbiami kolegos, pabaikime procedūrą. Balsuojame dėl viso Vietos savivaldos įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82: už – 64, prieš – 1, susilaikė 17. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.51 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3747(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3747(3). Kviečiu į tribūną V. Kravčionok. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų neturime. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Taip, Teisės departamentas pateikė pastabą, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomos įstatymo įgyvendinimo taisyklės nėra susijusios su šiame įstatyme išdėstytomis nuostatomis. Komitetas pritarė ir išbraukė 2 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerai. Galime pritarti komiteto nuomonei išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84: už – 80, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.53 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 1, 2, 3, 8, 13, 16, 19, 21, 25, 26, 31, 33, 39, 40, 401, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3958(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3958. Pranešėjas – E. Gentvilas.
Einame pastraipsniui ir iš eilės. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Aš dabar taip žiūriu – dėl visų straipsnių nėra jokių pasiūlymų.
E. GENTVILAS (LSF). Yra tik Teisės departamento pastabos dėl trijų straipsnių ir visos jos susijusios su punktų ir papunkčių numeracija. Kitaip sakant, grynai techniniai dalykai. Jie jau yra įvertinti, atsižvelgta, jokių kitų kontraversijų nekilo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti šiems korekciniams pataisymams ir kartu visiems straipsniams bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai ir visi 85 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3958(2) priimtas. (Gongas)
14.55 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3919(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3919(2). Taip pat dėl abiejų straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3919(2) priimtas. (Gongas)
14.56 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4150(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4150(2). Pastraipsniui. Dėl visų straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso? Niekas neužsirašė. Prašau balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4150(2) priimtas. (Gongas)
14.57 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3529(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3529(2). Taip pat dėl straipsnių nėra gauta jokių pasiūlymų. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3529(2) priimtas. (Gongas)
14.58 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 40, 72, 226, 417, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2938(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2938(2). Einame pastraipsniui. Yra 23 straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86: už – 74, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2938(2) priimtas. (Gongas)
14.59 val.
Administracinių nusižengimų registro įstatymo Nr. XII-603 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3757(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų registro įstatymo Nr. XII-603 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3757(2). Einame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių nėra gauta jokių pasiūlymų. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio yra Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas. Komiteto nuomonė yra pritarti. Esmė ten labai paprasta: tiesiog iš 2020 metų pakeisti datą į 2021 metus. Komitetas irgi pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam 5 straipsniui bendru sutarimu, ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso. Tuoj pažiūrėsime, niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3757) priimtas. (Gongas)
15.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4269 (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4269. Turime vieną straipsnį. Mane Sekretoriatas informavo, kad yra gauta pasiūlymų, tačiau ne dėl šio projekto straipsnio. Tegul registruoja naują ir tada gal svarstysime. O dabar, gerbiami kolegos, pasiūlymų dėl straipsnių nėra.
Motyvai dėl viso. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, artėja Kalėdos, dovanų metas. Aš linkiu visiems nusiteikti pozityviai ir šiuo balsavimu suteikti dovaną kolegei A. Širinskienei, kad ji galėtų dar kurį laiką jaustis reikšminga kaip svarbi tyrėja, nes matome, kad ta būsena jai suteikia tikrai didelį malonumą. Pagaliau turime įvertinti, kad tai yra bene vienintelė Seimo narė, kuri darbą Seimo rūmuose pradeda 6 valandą ryto, kuri tikrai įdėjo daug pastangų rūpindamasi valdančiųjų lyderio reikalais. Už visa tai kaip nors turi būti atlyginta.
Kartu balsuodami mes suteiksime dovaną ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, nes vis tiek jie yra sumanę tą tyrimą išnaudoti kovai prieš politinius konkurentus. Na, nepasisekė prieš tuos buvusius trejus rinkimus, bet suteikime vilties, kad gal pasiseks prieš Seimo rinkimus. Kodėl turėtų balsuoti opozicija? Opozicijai čia irgi neblogai – kol tyrėjos lyderystę turi A. Širinskienė, tie reitingai tik auga. Taigi mes visi galime labai darniai balsuoti už tą pratęsimą ir visiems bus labai gerai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų, atsižvelgiant, ką pasakė gerbiamas Seimo narys J. Razma, tai reikėtų pritarti tam norui viską išsamiai tirti. Keista, mes su V. Baku registravome siūlymą iš 2018 pataisyti į 2019 metus ir siūlėme įrašyti šeštą punktą, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais ir interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valstiečių daugumą sudarančias politines partijas.
Kalbama apie labai konkretų atvejį, kai asmenys, kurie yra susiję su baltarusišku verslu ir turi savo verslo interesų, parėmė Valstiečių partiją rinkimuose. Buvo akcentuojama ta parama pagrindiniam jų kandidatui Klaipėdoje. Šitas asmuo ėjo valstybinės įmonės vadovo pareigas. Iš esmės yra tai, kad jis tapo priklausomas, ir tai parodė, kai jis nebuvo išrinktas, jis nusprendė – nenusišalins nuo priimamų sprendimų jo atžvilgiu. O kas atsitiko su ministru? Su ministru buvo susidorota. Akivaizdus neskaidrus ir aukščiausios korupcijos lygio pavyzdys.
Jeigu taip nėra, nebijokite, ištirkite, jūs gi už skaidrumą! Čia va rankas išlaužė dėl privalomų darbotvarkių registravimo, dėl kryžminio deklaravimo. O kas dabar deklaruos baltarusiškų trąšų karaliaus ryšius su partija ir jo pinigais?
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nemanau, kad… Komisijų darbas beveik niekada politinių teisinių kažkokių pasekmių neturi, bet politines pasekmes turi. Pažiūrėkite, kiek yra atskleista Liberalų partijos ryšių su „MG Baltic“. Tikrai nedavė pliusų Liberalų partijai. Ir tada išaiškėjo, kas tą Liberalų partiją kūrė ir kokiais tikslais tą partiją kūrė, matyt, nevisiškai giliai buvo paliestos visos šios problemos. Aš tikiu, kad galbūt dalis tų problemų, kur turi ir konservatoriai ryšių su „MG Baltic“, buvo nuslėpta, nes tam komitetui vadovavo gerbiamas V. Bakas, kuris nuolat advokatavo konservatoriams.
Taigi jeigu jūs jaučiatės visiškai nekalti, skaidrūs, nieko blogo nepadarę, jokių dėžučių nesate ėmę ir davę, kodėl neatlikus to tyrimo? Tik, žinoma, būtų blogai, jei tas tyrimas būtų tendencingas, nesąžiningas, melagingas, to neturėtų būti. Turėtų būti atlikta sąžiningai, garbingai, nepritempinėjant prie vienos politinės jėgos ar prie vieno ar kito politiko. Aš manau, tikrai būtų naudinga, kad toks tyrimas būtų atliktas ir kad visuomenė, jeigu buvo kokie nors ryšiai, buvo tarnaujama kokioms nors finansinėms grupuotėms, žinotų.
Tikrai nereikėtų nieko čia bijoti, baimintis, ir aš džiaugiuosi, kad konservatoriai apsisprendė ir galų gale palaikys šio įstatymo… šios komisijos darbo laiko pratęsimą. O jeigu jie būtų laiku pateikę dokumentus, ir G. Landsbergis, manau, jau ta komisija ir darbą būtų baigusi. Bet kodėl vilkino kai kurie verslininkai ir galbūt politikai vilkino pateikti dokumentus, kurių prašė komisija? Nekaltinkite dabar komisijos, kaltinkite tuos, kurie vilkino, kad komisija galbūt neištirs tų klausimų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai abejoju, kad dar ir po keturių mėnesių komisija ką nors ištirs. Jau tiria metai ir trys mėnesiai. Norėčiau priminti, kaip bravūriškai prasidėjo, kaip čia mes pulsime, tuoj pat viską greitai vienas du ir padarysime. Kelintas jau čia pratęsimas? Gerbiamieji, gal reikėtų… Suprantu, kad kitais metais rinkimai, reikia kažkokius priešus rodyti ir kartkartėmis pašnekėti. Tai gal reikėtų ne gegužę rinkimus, o spalį, tai iškart iki rugsėjo 1 dienos pratęstume, ir tada būtų suprantama, dėl ko visas šis triukšmas yra. Jeigu tiek duomenų buvo apie vieną iš Seimo narių, tai jau pats laikas pateikti tuos faktus ir užbaigti tą procesą. Žmonės – Lietuvos piliečiai tikrai laukia šiek tiek kitokių kalėdinių dovanų, o ne komisijos pratęsimo.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi tenka dirbti toje komisijoje ir tikrai matau, kaip yra, ir vėliau medžiaga pateikiama, jos kiekis didžiulis, vėluojama ją pateikti. Daug medžiagos yra kitomis kalbomis, tokiomis kaip ispanų, kur reikės daryti vertimus, tad padarykime ramiai tuos darbus, į viską įsigilinkime, išanalizuokime, ir priimsime sprendimus – iki balandžio mėnesio, kiek bus pratęstas komisijos darbas, tuos darbus užbaigsime. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vadyboje yra žinomas Pareto principas 20/80. Per 20 % darbo laiko pasiekiama 80 % rezultato. Vadyba sako, nebedaryk 80 % darbo, nebesiek to likusio 20 % rezultato, bet nusistatyk labai aiškius prioritetus, tada būsi sėkmingas. Jeigu geri prioritetai, efektyviai ir greitai dirbi, turėsi labai didelę sėkmę. Šis principas… lietuvių patarlė sako: „Durnius darbą, darbas durnių myli.“ Tai lygiai tas pats, apie tą patį šnekama.
Man atrodo, mes galime ir apie šią komisiją pasakyti, kad tikrai ji nesilaiko Pareto principų, malasi tuščioje vietoje, buksuoja ir nieko pozityvaus nenuveikia. Labai sveikinčiau, jeigu ši komisija imtų ir pradėtų aiškintis, kaip premjerui S. Skverneliui stebuklingai keliai išsiasfaltuoja, kaip jam nieko nežinant paskiriami pinigai. Dabar tas ministras turbūt yra imunitetą įgavęs, paskiepytas, nes tokį svarbų kelią išasfaltavo. Tegul šita komisija ima ir išaiškina, kaip gerbiamo R. Karbauskio turtai ir kiek mokesčių jis sumoka. Ar nereikia valstybei keisti santykių tarp šitų turčių ir jų mokamų mokesčių, ar nieko nereikia keisti? Būtų didelė nauda. Deja, dabar malama vietoje, tikrai nėra ką čia pratęsti.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš sutinku su tuo, kad komisija, be abejo, galėjo dirbti efektyviau, bet, žinote, komisijos darbą planuoja komisijos pirmininkė. Bet tai ne pagrindinė priežastis, tai yra institucijų problema, institucijų žaidimas slėpynių. Galbūt kai kurie kolegos, esantys Seime, galėtų patys prisidėti prie to, tarkime, pateikti komisijai paaiškinimus, deklaracijas, kaip čia atsitiko, kad pusantro milijono litų kainuojantis sklypas už 1 eurą atsidūrė „BaltCape“. Absoliučiai, tai yra investiciniame fonde tokios vertės daiktas už 1 eurą. Vadinasi, yra apsimestinis absoliutus sandoris, slepiami, nemokami mokesčiai, bet, tyla. Kodėl taip elgiamasi? Kodėl valstybės institucijos, VSD, apsimeta, kad neva Seimo kontrolieriai vykdo tyrimą, todėl specialiajai komisijai negalima pateikti dokumentų. Ir tai tęsiasi metus laiko. Arba, pavyzdžiui, tik visai neseniai pavyko gauti vieno skaidruolio revizoriaus, tai yra R. Masiulio, dokumentus. Jis 14 mln. eurų išpumpavo į Kiprą, pirko audito paslaugas „Klaipėdos naftai“ dar iki terminalo statybos už 14 mln. litų iš (…) kompanijos. Tai kokios čia slėpynės buvo? Metus laiko komisija niekaip negalėjo gauti tos audito ataskaitos, kad įsitikintų, koks čia auditas. O kai gavo, tai visi puslapiai, daugiau negu pusė, vien tik nuotraukos įvairiausių techninių sujungimo mazgų. Tai darbo tikrai yra į valias.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Jau kažkada siūliau paleisti šitą komisiją, matydamas, kad ji produktyviai nedirba, ir netikiu, kad produktyviai dirbs. Bet kolegai Petrui aš norėčiau… Petrai, Petriuk, Petreli! Aš noriu pasakyti, jeigu šita komisija būtų ką radusi dar apie liberalus ar apie kitus, konservatorius, fariziejus ką nors pasakyti, tai tikrai jau būtų pasakiusi. Tai būk ramus, čia ne apie tai, čia apie tokius kaip tu – kol sėdi prisiglaudęs prie valdančiųjų, tai apie tave nieko neieškos, kai tik nusisuksi nuo valdančiųjų, tai apie koldūnus ir Gražulį prisiskaitysime daug, gausi karštą puodą koldūnų.
O dabar, žiūrėkime, pavasarį, po gegužės 1 dienos arba balandžio pabaigoje, mes turėsime svarstyti šitos komisijos išvadas, kurias sunkiai įsivaizduoju, bet įsivaizduoju vieną dalyką: mums ir Lietuvos piliečiams bus labai įdomu klausyti, ką surinko apie P. Urbšį, ką surinko apie V. Pranckietį, Galiu įsitikinęs pasakyti, kad nesurinks.
Ką R. Masiulis atvedė į „Lietuvos geležinkelius“ ar kur kitur? Taip, gal nepuošiantys kai kurių politikų tokie kontaktai ar tolesni veiksmai, bet juridinės prasmės ir reikšmės šis tyrimas ir tyrimo išvados neturės. Žinoma, bus pasakyta tai, ką jau dabar A. Skardžius iš dalies pasakė, – apie A. Landsbergienę, jos mokyklą ir jos veiklą. Na, juk reikia prieš opoziciją ką nors pasakyti, negali komisija beveik dvejus metus dirbti be jokios naudos. Tai bus čia ne tik koldūnai, bet ir paplavos, taip ir gyvensime. Štai taip ir žlugdomas Seimo autoritetas neveiksmingai dirbančios komisijos darbo laiką pratęsiant dar penkiems mėnesiams.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 61, prieš – 30, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Urbšys per centrinį mikrofoną.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų dauguma pademonstravo tokį šiuo atveju, sakykim, prieššventinį gailestingumą ir nubalsavo, kad patenkintų tą komisijos pirmininkės aistrą kerštui. Tegul ji iš tikrųjų kiek galima atsiduoda jai ir mes dar labiau pamatysime tą tikrąją jos esybę.
PIRMININKAS. Dėkoju.
15.15 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 11, 17, 18, 19, 20, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3916(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sporto įstatymo Nr. I-1151 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3916(2). Į tribūną kviečiu A. Papirtienę. Turime septynis straipsnius, dėl kurių pasiūlymų nėra gauta. Galima jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 8 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai: įstatymo projektas turėtų įsigalioti iškart po jo pasirašymo, išskyrus 2 straipsnį, kurio įsigaliojimą siūloma nukelti į 2020 m. vasario 1 d., kad būtų spėta parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
PIRMININKAS. Dar yra atskirai komiteto pasiūlymas, kur yra…
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto pasiūlymas dėl 8 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2020 m. vasario 1 d., 2 dalis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. sausio 31 d. priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 2 straipsniui įgyvendinti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galima pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir visam 8 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3916(2) priimtas. (Gongas)
15.18 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3917(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3917(2). Pasiūlymų dėl straipsnio nėra gauta. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3917(2) priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 5, 6, 61, 12, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41, 411 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3037(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 įvairių straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3037. Į tribūną kviečiu D. Gaižauską.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galima bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario P. Urbšio siūlymas. Galime sutarti, kad dėl visų siūlymų yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko? Galime sutarti.
P. Urbšys pristato savo siūlymą.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mano siūlymas yra susijęs su tuo, kad šaukimo amžius būtų nustatytas nuo 18 metų iki 21 metų įskaitytinai. Šią amžiaus ribą nustatau vadovaudamasis Krašto apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis aiškinamajame rašte.
Aiškinamajame rašte labai aiškiai nustatyta, kad pagal sveikatos netinkamumą būtent nuo 19 iki 21 metų yra mažiausias procentas. Dar iš esmės pateikti duomenys, kad dėl tos žalos, kuri daroma, neproporcingai būtent mažiausia žala padaroma asmenims, kurie yra nuo 19 iki 21 metų.
Keista tai, kad įstatymas, kuris įsigaliojo, iš tikrųjų parodė, kad yra vykdomas neproporcingai vyresniųjų karo prievolininkų šaukimas. Mes šiandien turime 19 metų amžiaus šauktinių – tai 8 %, o 25-rių – iki 22 %, bet būtent tai amžiaus grupei yra daroma didesnė žala.
Mano siūlymas yra susijęs su tuo: nedaryti iliuzijų jaunam žmogui, tau reikės tarnauti, baigsi mokslus ir eisi atlikti pareigą tėvynei. Kai mes nors šiek tiek padidiname, jam sudarome iliuziją ir tada pagrindinė našta tenka tiems, kurie yra vyresnio amžiaus. Bet kai kas gali pasakyti, kad per mažai yra tų šauktinių. Mes šiuo atveju norime… apie siekiamybę. Šiandien yra blogai su sportiniu parengimu, yra blogai su kariniu parengimu. Amžiaus sutrumpinimas priverstų šiek tiek mobilizuotis ir rūpintis, kad situacija keistųsi iš esmės.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė kolegos P. Urbšio pasiūlymui ir argumentavo iš esmės tuo, kad kariuomenė, atsižvelgdama į savo iškeltus uždavinius ir dabartinę demografinę padėtį Lietuvoje, jeigu būtų dar labiau sumažintas amžius, nesurinktų net minimalių ribinių skaičių. Todėl ir nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai dėl šio siūlymo prieš – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš jau sakiau ir daugelis sakė motyvus prieš, kodėl komitetas nepritarė. Iš tikrųjų dabartinė imtis, kokia reikalinga, kad pakviestume tarnauti apie 4 tūkst. mūsų jaunų piliečių… reikia 30–35 tūkst. Deja, kolegos, minimas amžiaus tarpsnis – 18–21 metai – sudaro maždaug 20 tūkst. Natūralu, kad maždaug dešimtadalis galinčių tarnauti atitinka ir gali tarnauti. Matyti, kad mes negalėsime įgyvendinti privalomosios karo tarnybos skaičiaus – 3 tūkst. 800, todėl komitetas ir nepritarė šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu balsuoti dėl P. Urbšio siūlymo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 9, prieš – 27, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
Nuo 4 iki 19… (Balsai salėje) Atsiprašau, dar turime priimti visą 3 straipsnį. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau dėl 4 straipsnio iki 19 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galima jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 20 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime mes pritarti komiteto nuomonei ir kartu visam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau yra 21 ir 22 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Nepaisant to, kad nepritarėte mano pasiūlymui, tada, kai vasarą dar registravau, mano tikslas buvo išjudinti šitą įstatymą, nes buvo nenormalu, kad nuo praeitų metų gruodžio mėnesio buvo pateikta, daugeliui šaukiamojo amžiaus žmonių suteikėme vilčių, jie atsidūrė nežinioje. Tas mano registravimas buvo daugiau išprovokuoti, kad vis dėlto pradėtume judėti. Pagarba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jie iš tikrųjų per trumpiausią laiką apsvarstė, dabar vyksta priėmimas, ir bus labai daug aiškumo dėl tų, kurie yra šaukiamojo amžiaus. Juo labiau kad yra padaromos labai svarbios pataisos, kurios, manau, sustiprins mūsų gynybinį potencialą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3037(2) priimtas. (Gongas)
15.26 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 8, 10, 101, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 611, 63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3038(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3038(2). Einame pastraipsniui. Nuo 1 iki… Čia taip įdomiai. Aš dabar žiūriu, kadangi yra Teisės departamento pasiūlymai, bet jie nėra po straipsniais, gal galėtų išreikšti komiteto nuomonę tiesiog dėl visų Teisės departamento siūlymų.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Teisės departamento beveik visiems siūlymams buvo pritarta, išskyrus dėl 38 straipsnio keitimo 17 straipsniu. Komitetas nepritardamas akcentavo, kad šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad karių tarnybai, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. Atkreipiamas dėmesys, kad ne tik minėtas, bet ir dalis kitų šio įstatymo 38 straipsniu nustatytų atleidimo iš tarnybos pagrindų nėra taikytini darbuotojui, tai yra nenustatyti Darbo kodekse. Visoms kitoms Teisės departamento pastaboms pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, gal galime pritarti visiems komiteto siūlymams ir nuomonėms, o paskui redakcinė komisija pataisys šį projektą. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir kartu pritariame visiems 34 straipsniams su visais siūlymais. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu padėkoti ir komitetui, ir kad apskritai radome bendrą išeitį dėl karių savanorių, tai yra jų kandidatavimo savivaldybių tarybų rinkimuose. Komitetas pritarė papildomam 32 straipsniui, čia buvo mano siūlymas, jeigu būtų karys savanoris išrenkamas Seimo nariu ar tarybos nariu, kad būtų sustabdoma jo narystė Krašto apsaugos savanorių pajėgose, po to laiko, jeigu jis pabaigia politinę kadenciją, vėl atnaujinama jo tarnystė. Aišku, tas stažas nebebūtų įskaičiuojamas į bendrą stažą. Pagaliau radome formuluotę, ir, aš tikiuosi, prieš kitus rinkimus jau nekils tokių nesusipratimų, kokių buvo kilę prieš šiuos vietos savivaldos rinkimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: visi – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3038(2) priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3039(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3039(2). Einame pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Tuoj pažiūrėsime. Niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81: visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. IX-703 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3041(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. IX-703 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3041(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu. Yra Teisės departamento korekcinė pastaba dėl numeracijos.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Galime. Motyvai dėl viso, niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 81, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3041(2) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
15.32 val.
Kariuomenės drausmės statuto 8, 21, 23, 38, 58 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3042(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Kitas projektas – Kariuomenės drausmės statuto 8, 21, 23, 38, 58 straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3042(2). Pastraipsniui. Pataisų nėra. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 8 straipsnio… Dėl 3 straipsnio pataisų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 7 straipsnio – įsigaliojimo laikas pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83, balsavo 83: už – 83. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3042(2) priimtas. (Gongas)
15.33 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 1, 4, 10, 12, 13, 15, 21, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3043(2) (priėmimas)
Kitas – Karių materialinės atsakomybės įstatymo 1, 4, 10, 12, 13, 15, 21, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3043(2). Galime eiti pastraipsniui? Pasiūlymų nėra. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Nėra, ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso. A, dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 83, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3043) priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3044(2) (priėmimas)
Kitas – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3044. Galime eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84 Seimo nariai, balsavo 84: už – 84, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3044(2) priimtas. (Gongas)
15.37 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 23 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3045(2) (priėmimas)
Kitas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 23 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3045(2). Galime eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85 Seimo nariai, balsavo 84: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3045(2) priimtas. (Gongas)
15.38 val.
Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3046(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3046(2). Einame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pakeitimų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Šurmulys salėje) Prašyčiau salėje truputėlį tylos!
Dėl viso pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84 Seimo nariai, už balsavo 84, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3046(2) priimtas. (Gongas)
15.39 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3047(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3047(2). Einame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 84, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3047(2) priimtas. (Gongas)
15.40 val.
Darbo kodekso 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3048(2) (priėmimas)
Kitas – Darbo kodekso 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3048(2). Eisime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso pasiūlymų nėra. Kalbančių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 86, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3048) yra priimtas. (Gongas)
15.41 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 558 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3049(3) (priėmimas)
Kitas – Administracinių nusižengimų kodekso 558 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3049(3). Galime eiti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu?
Dėl viso užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 86: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3049) priimtas. (Gongas)
15.42 val.
Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3032(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3032(2). Kviečiame gerbiamą R. Šalaševičiūtę paskelbti komiteto nuomonę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, padarė tam tikrus pakeitimus. Pirmiausia pavadinimą papildė žodžiu „dalinio“, tai yra „dalinio kompensavimo“, nes iš tiesų šiuo projektu netektoms pensijoms kompensuoti yra skirta tiktai 10 mln., tai sudaro 10 % visos reikiamos sumos. Todėl pavadinimas papildytas žodžiu „dalinio“.
Toliau komitete patikslinta 2 straipsnio 2 dalis, nurodant, kad sklandžiai vyktų įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas, kad kompensuojamoji suma išmokama 2020 metų rugpjūčio mėnesį, išskyrus kai kuriuos atvejus, kaip įstatymo projekte buvo numatyta.
Be to, komitetas pataisė ir kitą datą. Buvo numatyta, kad kadangi apskaičiuoti piliečių prašymų nereikės ir pasirengti kompensuoti reikia iki 2020 m. vasario 29 d., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrei prašant (ji pristatė projektą), mes terminą komitete sutarėme pratęsti iki balandžio 1 dienos.
Taip pat papildėme įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir išdėstėme taip: „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. kovo 1 d. nustato Savivaldybių administracijoms skiriamų lėšų kompensuojamosioms sumoms mokėti planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo tvarką.“
Balsavimo rezultatai: už balsavo 7, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Diskusija svarstymo stadijoje. Kviečiamas į tribūną gerbiamas A. Sysas. (Balsai salėje) Frakcijos vardu.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, apie šitą įstatymą būtų galima pasakyti klasikos žodžiais: ponai prisiekusieji, ledai pajudėjo. Praėjus dešimčiai metų mes vėl grįžtame į krizės laikus ir bandome atkurti pseudotiesas. Aš manau, bus kitų diskutuojančiųjų, pasakys gal kitokią nuomonę, bet… Dešimt metų nuo krizės. Noriu priminti, ką parašė Konstitucinis Teismas: valstybinės pensijos, jų kompensavimas ar didinimas yra įstatymo leidėjo klausimas. Politinis klausimas. Ne teisinis, ne koks nors kitas, tai yra grynai politinis klausimas. Jokio privalomumo kompensuoti, kaip su Valstybiniu socialinio draudimo fondu, nėra reikalavimų. O ką siūlo gerovės valstiečių jungtinis kolektyvas? Na, pasižiūrėkite, ten pasirašė aštuoni žmonės. Ogi prieš rinkimus, iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, paerzinti Lietuvos žmones – išmokėti net dešimtadalį to, kas buvo sumažinta.
Mieli ponai, jūs paskaitykite, kokios valstybinės pensijos buvo sumažintos, kokio dydžio jos šiandien yra. Noriu priminti, kas nežino, kad valstybinės našlių… bazė yra 24 eurai. O ji buvo dar mažesnė ir ji buvo sumažinta. Tai bus lašas jūroje, nes 10 %. Įsiklausykite, dalinį. Ponai, aš manau, kad šmaikštesnio įstatymo paerzinti iki šiol dar niekas nebuvo sugalvojęs.
Kai aš paklausiu teikėjų, o kiekgi konkrečiai reikės pinigų, niekas negali atsakyti, nes tos pensijos beveik dešimt metų buvo sumažintos. Vienas anksčiau atkūrė į prieškrizinio laiko, kitas – vėliau. Na, didelis didelis jovalas. Ir kai pasakė gerbiama pirmininkė apie 10 mln., tai čia ne 10 %. Jeigu kas nors prisimena 2017 metus, 2016 metus, kai šitas įstatymas ne vieną kartą buvo bandytas priimti arba prastumti, kad pradėtų svarstyti, buvo kalbama apie daugiau kaip 300 mln. Na, gerai, sako, dalis išmirė, liko 180 mln., bet tai yra pačių teikėjų aiškinamajame rašte. 10 %, mano galva, yra 18 mln., ne 10 mln. Vadinasi, netgi 10 % negalėsite išmokėti, nes jeigu jūs pažiūrėsite į biudžetą, aš prašiau parodyti, kurioje eilutėje parašyta tie 10 mln., visi labai susitraukė, susigūžė, bet niekas negalėjo pasakyti, kur tie 10 mln. įkalkuliuoti.
Aš suprantu, kad po mūsų gali būti ir tvanas, nes, na, iki rugpjūčio nugyvensime, iš kažkur kokius nors pabersime trupinėlius. Neužmirškite, kai kurie mano kolegos tris kartus didino valstybines socialinio draudimo pensijas, ir tas nepadėjo. Tie trupiniai, kuriuos čia norima patrupinti ir suerzinti, nes daugiau niekur neparašyta, bus mokama ar ne, bet bus sudaryta prielaida, kad kiekvienas galės ateiti ir sakys – tai man jau atidavė 10 eurų. Kada atiduos dar 90 eurų? Per 20 metų gal?
Gerbiami kolegos, kai mes svarstome įstatymus ir sakome, kad jiems reikia pinigų, tai visada reikia Vyriausybės išvados, bet kai šį kartą paprašiau Vyriausybės išvados, tai visi pasakė, kad nereikia. Greitai, greitai, nes taip turbūt yra parašyta koalicijos sutartyje.
Todėl mano klausimas jums visiems. Kada mes žiūrėsime į ateitį? Kodėl mes vis dairomės į praeitį? Na, visko tame gyvenime buvo. Buvo labai blogų dalykų. Niekas iš mūsų taip daryti nereikalauja. Aš jau sakiau, bazė yra labai maža, užuot didinę tą bazę tais pačiais pinigėliais, mes bandome grąžinti kažką. Bazė liks tokia pati maža! Visiems kaip pavyzdį galiu pasakyti – turbūt žinote, kad pensijoms kompensuoti mes išmokėjome 3 mlrd. litų, o mūsų pensija liko viena pačių mažiausių Europos Sąjungoje todėl, kad šitie 3 mlrd. litų neįsiskaičiavo į pensijų dydį, ir bazė taip ir liko maža. Jeigu mes tais 3 mlrd. būtume didinę, tai pensijos būtų žymiai didesnės. Nauda šiandien ir pensininkams – visiems būtų žymiai didesnė, perkamoji galia būtų didesnė ir visi kiti dalykai.
Taigi sakau, kad kai kalbame apie tai, kad reikėtų didinti atlyginimus… Šią savaitę čia stovėjo pareigūnai, kurie gali tikėtis valstybinių pensijų, ir tie patys gaisrininkai sako, kad trūksta 10 mln. eurų darbo užmokesčiui, kai nėra pinigų netgi toms pačioms valstybinėms pensijoms padidinti, mes sugalvojame, kad reikia kompensuoti. Aš manau, kad mes bandome apsirengti kelnes ne normaliai, o per galvą. Šaukiu sveiką protą – nesvarstykime tokių įstatymų, didinkime einamąsias valstybines pensijas, nors aš labai joms nepritariu, bet tai būtų logiška ir tai būtų žiūrint šiek tiek į ateitį, o ne dairantis į praeitį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (LGF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, tikrai audringa kalba prieš tai kalbėjusio Seimo nario, tačiau noriu pasakyti, kad be praeities nėra ateities. Ir mes vis tiek turime sugrįžti, prisiminti tuos žmones, kurie sunkiu valstybei laikotarpiu padėjo, padėjo mūsų valstybei, padėjo tiek biudžetui, tiek „Sodrai“. Nelabai mes jų klausėme, ar jie nori tai daryti, ar nenori, tiesiog buvo prievarta nusavinta dalis jų pajamų. Todėl aš manau… Tikrai noriu padėkoti dabartinei Vyriausybei, noriu pasakyti asmeniškai premjerui, socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui, kad nepamiršo tų žmonių. Aš nesakau, kad tai yra labai dideli skaičiai. Teisingai, 10 % nėra labai daug, tačiau yra nors pati pradžia padaryta, prisimenant tuos žmones, kurie aukojosi dėl savo valstybės. Tai sprendimas tikrai priimtas geras, teisingas.
Vyriausybės išvados tikrai nereikėjo, nes Vyriausybė jau yra numačiusi lėšas būtent šioms kompensacijoms. Ir negalima sakyti, kad tai tik valstybinės pensijos. Tai ne tik valstybinės pensijos, tai yra žmonių priežiūra ir slauga, tai yra kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, tai yra kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, tai yra šalpos kompensacijos, slaugos ir priežiūros, kaip ir sakiau, kompensacijos, rentos buvusiems sportininkams ir taip toliau. Ir negalima sakyti, kad šitas įstatymas buvo rengiamas prieš Seimo rinkimus. Jis, pavyzdžiui, Biudžeto ir finansų komitete jau guli nuo 2017 metų. Jis dabar tik papildytas ir įtraukta daugiau tų žmonių, iš kurių buvo nusavintos jų pajamos.
Tikrai dar kartą noriu padėkoti ir noriu galbūt ir žmonėms padėkoti, kad jie aukojo galbūt ne savo noru, ir atsiprašyti, kad tuo sunkiu laikotarpiu mes, labai su jais nederindami, nusavinome jų pajamas ir dabar jau po truputį bandome jas grąžinti. Šita Vyriausybė – 10 %, kita Vyriausybė atėjusi gal irgi 10 % suras kitą kadenciją. Kasmet po kažkiek, bent jau pusė tos sumos, aš manau, kuri buvo nusavinta, tiems žmonėms turėtų būti grąžinta. Tikrai remiu šį siūlymą ir kviečiu kolegas jį palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu į tribūną R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes nagrinėjame atvejį, kai labai geri norai gali turėti gana įvairių nepageidautinų pasekmių. Gerai, kad komitetas priėmė šitą sprendimą ir pavadino jį bent jau daliniu kompensavimu, nes kaip iš pradžių buvo užregistruota, kad tai yra kompensavimas ir dedama tik 10 % to, ką kompensuoji, tai būtume sulaukę įvairių klausimų apygardoje, turbūt jis būtų suveikęs prieš įstatymų leidėjus. Apskritai kas čia per kompensacija, jeigu kompensuoja 10 %. Bet jeigu kalbame apie kompensacijas ir vartojame šitą žodį, tada atsiranda žodis, o kaip su tais, kurie mirė? Jeigu kompensuojame už tai, tai ši skola niekur neprapuola. Eis į teismus ir aiškinsis, kaip tada, o kaip už tuos, kuriems mes ten kompensavome.
Valstybinės pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto. Tai yra grynai politikų valios reikalas, jų prerogatyva ir teisė padidinti, sumažinti ir panašiai. Lygiai taip pat kaip atlyginimai. Jeigu mes manome, kad mes atsisakome šitos teisės, ir manome, kaip teisėjai, kuriems niekada negalima nei atlyginimų sumažinti mums, nei kitiems, nesvarbu, ar valstybė gali išmokėti, ar negali išmokėti, tada mes einame prie labai keistos sistemos. Mes galime ir tai yra mūsų teisė daryti. Visa kita yra politikų valia, kaip mes darome.
Dabar ką mes matome? Jeigu mes jau pasakėme, kad tai yra kompensacija, tai žmonės tikisi, kad ji bus išmokėta. Mes duodame 10 % dabar, o paskui neaišku, kas toliau. Jeigu kompensacija, tada grafikas – per 10 metų po 10 % normaliai sugrąžiname tas, kas yra. Bet ne, mes šito nesiūlome. Mes kiekvieną kartą tą klausimą politizuosime, kiek kas gali dabar kompensuoti. Tai palauk, tada kompensacijos, lygiai taip pat ir visos kompensacijos atlyginimų, kurie buvo nurėžti. Tas pats principas pagal Konstituciją. O kaip tada juos kompensuoti?
Buvo normalus kelias pasiekti tą patį rezultatą tiesiog pakeliant tas išmokas ir nebūtų jokių problemų. Buvo galima ir motyvuojant parašyti tą patį, kad mes didiname atsižvelgdami ir iš dalies kompensuodami tą, ką prarado. Būtų teisingas kelias. Dabar mes sujaukiame visą sistemą, atsiimame savo parlamentinę galimybę nustatyti pagal valstybės poreikius ir valstybines pensijas, ir atlyginimus, ir visa kita. Nėra tokios valstybės.
Socialinio draudimo biudžeto yra visai kiti principai. Socialinis draudimas priklauso nuo įmokų. Jis turi būti subalansuotas. Tai yra draudiminės lėšos, kaip jūs mašiną ar ką nors draustumėte. Ten yra įsipareigojimai, ir jeigu tu nevykdai draudiminių sąlygų, tu turi kompensuoti. Tą mums ir išaiškino Konstitucinis Teismas.
Valstybinės pensijos yra taip pat kaip pašalpos. Tai palauk, ir pašalpos buvo sumažintos, ir jas tada reikia kompensuoti. Tai kodėl tik tai? Todėl, kad kažkas paprašė – mes norime pasidaryti. Tai štai kokie dalykai ateina. Taip, noras geras. Aš ne kartą siūliau iš šitos tribūnos – pakelkime tremtiniams pensijas, atkurkime. Neatkurtas tarifas. Nors tai yra jų priedas prie algos už tą neįvertintą laiką, kurį dirbo Sibire. Ne, mes šito nedarome.
Tai tikrai griauna visą sistemą. Mano, žiūrėjau, priimta pataisa, kad yra dalinis kompensavimas, bent jau neapgaudinėsime žmonių, nes tai yra pliusas. Bet vis tiek tai viską sujaukia. Aš nežinau. Turime laiko apie tai normaliai pagalvoti. Jeigu yra politinė valia kompensuoti, tada darykime normalų grafiką ir pasakykime, kad per 10 metų kompensuosime. Bet ne, mes šito nepasakome. Tai ką, mes visą laiką apgaudinėsime? Ateis kiti, sakys – o gal 11, o gal 20. Ką mes čia žaisime? Kitos grupės ateis ir lygiai taip pat sakys: ir aš noriu, ir man taip pat buvo sumažinta. Ką mes tada darysime? Užuot kėlę normaliai algas ir pensijas, mes visą laiką imsime grąžinimą, taip, kaip buvo indėliai grąžinami. G. Vagnoriaus laikus galime prisiminti. Ir ką iš to išlošė? Nieko neišlošė, tik visuomenė labiau susipriešino.
Aš siūlau dar iki priėmimo tikrai visiems kolegoms pagalvoti, nes mes atidarome Pandoros skrynią, paskui nežinosime, kaip išbristi. Mums patiems reikės tas problemas spręsti. Tai, kad mes atimame savo konstitucinę teisę patiems tvarkyti valstybės biudžetą ir nustatyti pašalpų ir kitus dydžius, mano galva, yra tiesiog savo galių atsisakymas.
PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiems. Gerbiami kolegos, svarstymo stadija. Dėl motyvų – A. Sysas. (Balsas salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Petrai, ačiū, kad tu pastebi. Tu kalbi per šoninį tiek dažnai, kad aš neaplenkiu tavęs kalbėdamas normaliai. Gerbiamas pirmininke, ačiū už suteiktą žodį.
Gerbiami kolegos, mano galva, tą patvirtina ir ką tik kalbėjęs Rimantas, šis įstatymas sukels daugiau erzelio negu naudos. Kiekvienam iš mūsų reikės aiškinti rinkėjams, kaip čia priėmėme tokį įstatymą, kuris nesprendžia nei problemos, nei iš principo kompensuoja ką nors. Dar kartą kartoju, padidinkime dabar einamąsias išmokas, tai, apie ką kalbėjo ir Algimantas. Kokia šiandien yra globos ir rūpybos išmoka? Ašaros! O mes čia kalbame apie grąžinimus. Didinkime globai ir rūpybai, didinkime našlaičių pensijas. Štai čia bus nauda, čia mes žiūrime į priekį. Tas dairymasis ir bandymas iš kur nors kiek nors paimti – niekas nesuskaičiuoja, kiek tikrai reikia pinigų. Mes girdime, kad dar ne visi dydžiai atkurti iki prieškrizinio lygio. Tai suskaičiuokime, sudėliokime ir pamatysime, kad kur kas geriau eiti didinimo keliu, o ne dairytis atgal. Todėl tikrai kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Žinote, man keista klausytis A. Syso kalbos. Visada jis už darbo žmogų, už pagalbą, tačiau šiandien kalba visiškai miglotai, ir nežinau, ką jis nori tuo pasakyti. Dabar žiūrėkite, mes visada kalbame, kad reikia žmogui padėti. Dešimt metų praėjo, visi kalbame, kad mes turime ištaisyti padarytas klaidas. Kai šiandien padarytas pats pirmas žingsnis, mes vėl kalbame atvirkščiai. Aš taip manau, gera pradžia pusė darbo, arba dar geriau, kaip sakoma, geriau dabar negu niekada. Todėl šis žingsnis, kuris padarytas, yra pirmas paukštis, kuris atsigręžia į nuskriaustus prieš dešimt metų žmones. Ką mes dabar darome, yra labai teisinga. Bus laikas, bus ir daugiau tos paramos, bus atsižvelgta ir į našlaičius. Todėl, mieli kolegos, agituoju, kad iš tikrųjų padarytas rimtas žingsnis mūsų istorijoje.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomones, jos skiriasi. Balsuojame.
Užsiregistravo 90, balsavo 88: už – 77, prieš – 2, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
16.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786(4) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786(4). Prašau gerbiamą V. Čmilytę.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime? Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl prašomos pertraukos iki kito posėdžio. Frakcijos vardu.
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 24, prieš – 38, susilaikė 20. Pertrauka iki kito posėdžio.
R. J. Dagys nori dar kažką… Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Galų gale išaiškėjo, kiek tikrai yra čia, salėje, liberalų. Tai yra klasikinis liberalizmo pasireiškimas – kovoti prieš šeimą.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones. (Balsai salėje) Na, prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Dagy, šis nutarimas su šeimos stiprinimu, kaip jūs puikiai žinote, neturi nieko bendra. Tai yra visuomeniniais principais veikiančios organizacijos pavertimas biudžetine.
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Prašau. Na ir paskutinis, viliuosi, gerbiamas P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Ačiū. Posėdžio pradžioje buvo siūlymas šį nutarimą dėl Šeimos tarybos išbraukti ir pakeisti Kanapių įstatymu, bet juk šeima irgi yra kaifas ir tai gali paliudyti tie, kuriems šeima yra svarbiausia, ką jie sukūrė šiame gyvenime. Žinoma, kartais būna gyvenime kartu ir nuo tam tikro perdozavimo, bet tai atsitinka, jeigu yra priklausomybė nuo šeimos. Todėl iš tikrųjų aš linkėčiau nepriešinti tų dalykų. Iš esmės mes tikrai turime ne bijoti, o sutvirtinti Nacionalinės šeimos tarybos statusą tam, kad kuo daugiau žmonių pajustų šitą kaifą gyvendami kartu ir kurdami šeimą.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones.
16.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo“ projektas Nr. XIIIP-4220(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo“ projektas Nr. XIIIP-4220(2). Pranešėja – A. Širinskienė. Pasiūlymų nėra. Galime eiti pastraipsniui?
Gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pakeitimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu?
Dėl viso užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 83, balsavo 83: už – 78, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4220(2) priimtas. (Gongas)
16.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Šventojo Jono Pauliaus II metais“ projektas Nr. XIIIP-4158(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Šventojo Jono Pauliaus II metais“ projektas Nr. XIIIP-4158(2).
Prašom eiti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pakeitimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pakeitimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso yra užsirašęs kalbėti A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, jau ne kartą kalbėjau ir kiekvieną kartą jaudinuosi kalbėdamas apie Šventąjį Tėvą Joną Paulių II. Šventas Tėvas po konklavos 1978 metais išvyko į Vašingtoną ir Vašingtone, laikydamas Mišias vienoje iš valstybės aikščių, nagrinėjo žmogaus teisių temą, priminė atsakomybę laikantis šių teisių, kalbėjo apie gyvenimo gynimą nuo to, kas jam trukdo, ir drąsiai išdėstė savo veiklos principines nuostatas, kurios ir šiandien brangios mūsų Tėvynei Lietuvai. Jis sakė: „Netylėsime, kai žmogaus gyvenimas bus pavojuje, bylosime, jog niekas negali jo atimti, priešinsimės tam, kad vaikui leidžiama tenkinti tik emocinius poreikius, ir skelbsime, kad kiekvienas vaikas – vienintelė ir nepakartojama Dievo dovana, jog jis turi teisę būti mylimas. Priešinsimės tam, kad santuoka yra tik egoizmo patenkinimas arba laikinas, lengvai nutraukiamas ryšys.“ Rašo: „Trokšdami visuomenės teisingumo ir meilės, priešinsimės, kai laisvė bus panaudojama silpnųjų engimui. Priešinsimės, kai ligoniai, seneliai, mirštantieji bus apleisti, ir tvirtinsime, kad ir jiems priklauso meilė, kad ir jais reikia rūpintis.“
Šiandien, kai esame ant slenksčio balsuoti, kad kitus metus įtvirtintume Jono Pauliaus II metais Lietuvoje jo 100-ųjų gimimo metinių proga, tos mintys yra tarsi aukso fondas, paliktas mums, ką mes turime daryti. Tad remdamiesi šiomis mintimis ir šiuo aukso fondu statykime dvasios namus kitais metais ant gerumo, pagarbos vieni kitiems ir vilties pamatų ir šiuose dvasios namuose mums vietos užteks visiems. Tada bus mažiau intrigų, mažiau nepagarbos, mažiau pykčio, o daugiau meilės, nes meilė, kaip ir praeitą kartą sakiau, stipresnė už neapykantą ir už mirtį.
Kviečiu visus balsuoti taip, kaip ir balsavote vieningai praeitą kartą.
PIRMININKAS. Žiūrėkite į laikrodį, kolegos, kai kalbate, nepiktnaudžiaukite laiku.
Č. Olševskis. Prašom.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Ačiū pirmininkui. Minėtas Seimo nutarimo projektas primena mums, kad 1920 m. gegužės 18 d. gimė didis žmogus – Šventasis Jonas Paulius II, kuris užima ypatingą vietą pasaulio, taip pat ir Lietuvos istorijoje. Nuo pat savo pontifikato pradžios Jonas Paulius II pasisakė už Sovietų Sąjungos pavergtų tautų teises į laisvę ir tapo vienu pagrindinių architektų, kuris kūrė dvasiškai stiprius pamatus visuomenėms, esančioms Rytų Europoje, atsidūrusioms nežinomybėje po geležinės uždangos griūties.
Priimant šį nutarimą suteikiama puiki galimybė pagerbti Šventąjį Joną Paulių II, kuris ypač padėjo Lietuvos valstybei sunkiu laikotarpiu, atgavus nepriklausomybę. Tuo metu buvo suteikta jo moralinė ir diplomatinė parama. Tai stiprina mūsų tautos dvasią ir vienybę. Galime tik pasidžiaugti, kad toks didis žmogus buvo tikrai artimas Lietuvai, o paskelbdami 2020 metus Šventojo Jono Pauliaus II metais, galime parodyti savo pagarbą ir dėkingumą jam. Taigi raginu visus balsuoti už minėtą projektą.
PIRMININKAS. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad jo įvairiapusė veikla yra tokia reikšminga, kad jokie pasisakymai čia tikrai daugiau kokių nors dalykų nepridės. Todėl aš visus kviečiu, nepaisant politinių įsitikinimų, nepaisant priklausomybės frakcijoms, vieningai balsuoti už.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Štai mes dabar turėsime labai gerą pavyzdį. Ką tik prieš tai balsuodami dėl pertraukos dėl šeimos mes paneigėme viską, dėl ko kovojo šitas popiežius – jo požiūrį į šeimą, jo ne vieną išsakytą poziciją, krikščioniškus principus, kuriems atsidavęs. Ir mes tai paneigėme, ką tik prieš tai balsuodami, priešindamiesi jo idėjoms, ir dabar balsuosime dėl jo metų paskelbimo. Aš tikrai mūsų liberaliajai pusei siūlau neveidmainiauti, pasakykite, kas jūs esate iš tikrųjų, o visus kitus raginu pritarti būtent tų metų paskelbimui, nes iš šito popiežiaus tikrai yra ko pasimokyti, ir ne deklaratyviai, bet elgesio, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 78: už – 78, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4158(2) yra priimtas. (Gongas)
16.14 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4156(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4156(2). (Balsai salėje) Svarstymas.
Gerbiamą D. Gaižauską prašyčiau į tribūną trumpai pristatyti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė, kiek pamenu, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, po svarstymo pritarta.
16.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-4176(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-4176(2). Gerbiamas Dainiau, nepabėkite, pateikite savo komiteto nuomonę.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komitetas taip pat svarstė šį nutarimą ir pritarė bendru sutarimu. Pagrindinis šio nutarimo tikslas buvo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 metų būtų įteisintas teisinis dalyvavimo tarptautinėse misijose pagrindas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsirašiusių nėra. Papildomas komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Prašom, J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį nutarimo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų užsirašiusių nematau. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.16 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4118(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4118(2). Gerbiamoji A. Širinskienė turi pareikšti komiteto nuomonę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, gruodžio 4 dieną svarstėme Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu, 11 balsų už, jam pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta.
16.17 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4202(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4202(2). Pareikšti nuomonę kviečiamas gerbiamas K. Bartkevičius. Prašom, pirmininke.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šį projektą ir sprendimas – pritarti komiteto išvadai ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsirašiusių kalbėti nėra, dėl motyvų – taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta.
16.18 val.
Civilinio proceso kodekso 29, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4203 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso 29, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4203. Prašom, gerbiama Agne Širinskiene. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai yra gruodžio 11 dieną svarstytas projektas, jį siūlome atmesti. Komitetas tam pritarė bendru sutarimu. Tiesiog suprantame, kad anksčiau tuo projektu, kuriam Seimas ką tik pritarė, buvo išspręstos visos problemos.
PIRMININKAS. Užsirašiusių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu atmesti projektą? Ačiū, pritarta. Projektas atmestas.
16.19 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4245(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4245(2). Kviečiame gerbiamą M. Navickienę.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas gruodžio 9 dieną svarstė projektą ir jam buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Ar galime pritartai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstymas.
16.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4339 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4339.
Gerbiamas G. Kirkilas. Nematau. Kas gali iš Užsienio reikalų komiteto? Gal gerbiamas J. Bernatonis? Prašom čia. Kartoju, projektą Nr. XIIIP-4338 – Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, taip?
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Europos reikalų komitetas siūlo įtraukti į darbų programą Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, yra pateikimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 71: už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4339) yra priimtas. (Gongas)
Kitas – Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4338. Pranešėjas ateina, tai mes gal tada… Gal mes, kolegos, palauksime, kol ateis pranešėjas, galime sukeisti vietomis ir pakviesti dėl kitos savaitės darbotvarkės, gerai? Ačiū. Sutariame.
16.22 val.
Seimo savaitės (2019-12-16–2019-12-20) – 2019 m. gruodžio 17 d. (antradienio) ir 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiu gerbiamą pranešėją R. Baškienę į tribūną dėl kitos savaitės darbotvarkės.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, džiugu, kad taip spėriai šiandien darbuojamės, ir ačiū kolegoms. Prieš pradedant kitos savaitės darbotvarkę, primenu, kad rytoj mes pasimatysime šioje salėje ir tęsime svarstymus ir priėmimus. Tad nepamirškite – 9 valandą.
O kalbant apie kitą savaitę, kita savaitė – tai išties atsakinga savaitė, nes valstybės biudžeto priėmimas, prieš tai dar keleto mokestinių įstatymų priėmimas, Valstybės socialinio draudimo fondo priėmimas, Sveikatos fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, nemažai teisės aktų, kuriuos mes dar turime priimti ir taip pat svarstyti. Komitetai, labai atsakingai įvertinę situaciją ir peržiūrėję visus įstatymų projektus – Valstybės iždo, Advokatūros, Administracinių nusižengimų, Principinės kariuomenės ir daugelį kitų įstatymų projektų, juos apsvarstė ir dabar reikės juos priimti. Antradienį ir ketvirtadienį tikrai intensyviai darbuosimės.
O taip pat, deja, turiu gal kai ką ir nuliūdinti, kad ir penktadienį, 20 dieną, dar turėsime susitikti čia, ir priminti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad negalima skuba – turi atitikti laikotarpis, 72 valandos, tarp svarstymo ir priėmimo po komiteto išvados. Todėl mums teks labai nuosekliai visa tai padaryti priimant ir Valstybės politikų, ir Mokesčio už aplinkos taršą, ir Farmacijos, ir Sveikatos sistemos įstatymų projektus. Tad penktadienis baigsis mūsų įstatymų priėmimais.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai vicepirmininkei. Nėra klausiančių, manau, bendru sutarimu galime darbotvarkei pritarti?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju visiems, pasirengusiems dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta.
16.24 val.
Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4338 (pateikimas)
Tada vėl kviečiu gerbiamą J. Bernatonį į tribūną ir bandysime pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektą.
Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas atlikus teisinio reguliavimo stebėseną siekiant pašalinti įstatymo spragas ir nesutikimus su teisine sistema, iš dalies sąlygotus valstybės tarnybos santykių, specialiojo atašė veiklos teisinio reguliavimo pasikeitimų, ir suderinti su Valstybės tarnybos įstatymu ir kitais teisės aktais, taip pat supaprastinti valstybės tarnautojo perkėlimo į Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pareigas procedūras, užtikrinti skaidrų pretendento į šias pareigas atrankos mechanizmą. Šį įstatymo projektą parengė mūsų Seimo kanceliarijos Personalo skyrius.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nėra užsirašiusių klausti. Dėkojame. Ir dabar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Europos reikalų komitetas, matyt. Taip? Sutariame visi, kad galime pritarti tam komitetui? Ačiū, pritarta. Ir svarstysime šioje sesijoje. Dėkojame.
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas yra Seimo narių pareiškimai. Deja, nėra. Registruojamės.
Užsiregistravo 67.
Mes viršijome limitą dviem valandomis. Ačiū jums, mieli kolegos.
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.