PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame popietinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

14.02 val.

2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5302 (pirmojo svarstymo tęsinys)

Toliau tęsiame darbotvarkės klausimą – 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5302 svarstymą. Kadangi komitetai savo pozicijas jau išreiškė, einame prie bendrosios diskusijos. Tuoj matysime užsirašiusiųjų sąrašą.

Taigi, matyt, pradėti reikia nuo kalbančių frakcijos vardu. Pradedame nuo pozicijos. Kviečiu į tribūną G. Skaistę.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, aš tikrai ilgai nekalbėsiu, tačiau manau, kadangi yra pereinamasis laikotarpis, valdžių perėmimo laikotarpis, visgi svarbu surašyti ir pasakyti, ką mes paveldime ir koks biudžetas iš tiesų yra, nes girdime labai daug optimistinių pasakymų, kad Lietuvos ekonomika klesti, viskas yra labai gerai, taip pat daugybę pasiūlymų, kurie nebuvo įtraukti į biudžetą buvusios Vyriausybės.

Man atrodo, kalbant apie biudžetą labai svarbu pastebėti ir tuos dalykus, kurių ten nėra, arba kurie yra, bet neturėtų būti. Kalbant apie išlaidas, kurios buvo įtrauktos į biudžeto projektą, man atrodo, labai svarbu paminėti, kad ten trūksta kelių dalykų, kurie buvo numatyti įstatymais, kurie buvo priimti šioje kadencijoje, tai yra ir Prezidento iniciatyva pasiūlytas papildomas pensijų indeksavimas, kuriam per abudu biudžetus, tiek valstybės, tiek „Sodros“, trūksta 67 mln., kurie nėra numatyti biudžete. Taip pat buvo priimti pakeitimai dėl išankstinių pensijų perskaičiavimo, kad nuo 40 metų stažo nebūtų mažinama pensija, taip pat pakeistas išankstinės pensijos perskaičiavimo koeficientas, tam taip pat nenumatyta 9,5 mln. eurų. Man atrodo, tuos dalykus taip pat svarbu žinoti ir atsiminti.

Pastebime Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymų gausą, taip pat tą patį kalba ir Savivaldybių asociacija, kad švietimo pagalbai, nors įstatymas ir buvo priimtas, trūksta 28 mln. eurų, kurie biudžete nėra numatyti, nors įstatyme išlaidos numatytos.

Kalbant apie COVID situaciją, turbūt reikia pastebėti, kad nuo Naujųjų metų pandemija nesibaigia, ir išlaidos, kurias mes turėsime daryti, tai yra prastovoms apmokėti, ligos išmokos ir panašiems dalykams, turės būti įtrauktos į išlaidų planą. Buvusi Vyriausybė siūlo, kad tai būtų daryta tiesiog iš skolintų lėšų ir į biudžeto projektą iš viso neįtraukta. Man atrodo, toks planas gana nekorektiškas vien todėl, kad biudžeto deficitas, kuris yra prognozuojamas dabar, bus visai kitoks vien todėl, kad tai yra išlaidos, kurios, akivaizdu, bus.

Lietuvos bankas teigia, kad praėjusiais metais toms priemonėms, kurios galios ir po Naujųjų metų, tiesiogiai su COVID-19 susijusioms priemonėms, praėjusiais metais buvo išleista 670 mln. eurų. Jeigu šiais metais, tai yra 2021 metais, bus panaudota bent pusė tų lėšų, akivaizdu, kad biudžeto deficitas išaugs 0,7 % ir sieks ne 5 %, o 5,7 %, ką sako ir Valstybės kontrolė.

Taip pat reikia įvertinti ir kitus dalykus, tarkim, kalbant apie vadinamąjį RRF – „Recovery“ fondo pajamas ir išlaidas. Taip pat matome, kad nors „Recovery“ fondas skirtas išleisti iki 2026 metų, tačiau jau 2021 metais planuojama išleisti trečdalį tų lėšų. Ar vis dėlto ta skuba yra pateisinama, ar iš tiesų tikėtina projektų kokybė bus tokia, kad pakeistų mūsų Ekonomikos DNR, kyla daugybė abejonių. Kyla abejonių ir dėl to, ar išties tie projektai galės būti įgyvendinti per tokį trumpą laiką.

Kalbant apie pajamas, taip pat yra du klausimai. Vienas iš jų susijęs su tuo pačiu „Recovery“ fondu. Politinis sutarimas dėl jo yra preliminarus, tačiau išlaidos nėra patvirtintos ir konkretūs prioritetai taip pat dar gali kisti, todėl bet kokios išlaidos, kurias mes nusimatysime, gali būti nepripažintos tinkamomis išlaidomis, ir tada mums reikės tiesiog finansuoti iš skolintų lėšų, o tai turbūt nebus labai pageidautinas variantas.

Taip pat kalbant apie pajamų surinkimą irgi yra papildoma rizika, nes Finansų ministerija prognozuoja, kad dalis tų mokesčių (maždaug 25 %) liks nesumokėti iš tų atidėtų, kurie buvo atidėti. Taip pat prognozuoja jų surinkimą per ateinančius kelerius metus. Vis dėlto čia kyla pagrįstų abejonių, kad išties verslas suskubs susimokėti atidėtus mokesčius 2021 metais, jeigu jie pagal dabar galiojančias taisykles turės galimybę tuos mokesčius sumokėti 2022 metais ar net prašyti atidėjimo dar keleriems metams. Kyla pagrįsta abejonė, kad ir tų pajamų nebus surinkta tiek, kiek dabar yra prognozuojama.

Turbūt būtų tokios esminės pastabos dėl biudžeto. Manau, kad naujoji Vyriausybė peržiūrės ir atsižvelgs į visų komitetų rekomendacijas.

PIRMININKĖ. Ačiū, Gintare Skaiste. Kviečiu M. Majauską. (Balsai salėje)

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, visi turėjome galimybę komitetuose susipažinti su biudžetu, nauji Seimo nariai turėjo galimybę susipažinti su dokumentais, kurie yra registruoti. Nevyniosiu žodžių į vatą ir pasakysiu, kad biudžetas, kurį pateikė išeinanti Vyriausybė, tiesiog neatitinka nei gyvenimo realijų, nei tikrovės, su kuria dabar mes susiduriame.

Būtų sunku įsivaizduoti, kaip gali Lietuvos ekonomika, verslas, darbdaviai ir darbuotojai gyventi be Vyriausybės pagalbos, be Vyriausybės paramos. Deja, išeinanti Vyriausybė numatė, kad tų, kurie skęsta, gelbėjimo reikalas yra jų pačių reikalas. Deja, iš tiesų toks požiūris nėra priimtinas ir mes turėsime numatyti adekvačius resursus padėti ir verslui, ir darbdaviams, ir darbuotojams. Kaip gerbiama G. Skaistė kalbėjo, tie resursai gali būti pakankamai reikšmingi.

Lietuvos bankas kalba apie šimtus milijonų ir, tikėtina, tai reikšmingai didins biudžeto deficitą. Nereikia bijoti biudžeto deficito augimo ir skolos augimo, jeigu mes investuojame pasiskolintus pinigus taip, kad sukurtume galimybę vėliau transformuotis ekonomikai į aukštesnę pridėtinę vertę ir grąžinti tuos pinigus, kuriuos būsime pasiskolinę.

Čia prieiname prie antros dalies, tai investicinio plano – Ateities ekonomikos DNR plano. Tikrai nereikia skubėti užtraukti stabdžio prie visų projektų. Iš tiesų galbūt yra ir prasmingų projektų, apie tai daugiau kalbėsime Biudžeto ir finansų komitete rytoj, tačiau dalis projektų kelia abejonių. Panašu, kad tikrai nebuvo atlikta kaštų ir naudos analizė, o buvo planas išleisti kuo daugiau ir kuo greičiau. Tokius projektus reikės peržiūrėti, perkratyti ir numatyti naujus investicinius planus, tokius, kurie iš tiesų transformuotų ekonomiką ir užtikrintų, kad nauja ekonomika kurtų daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Daugiau gerai apmokamų darbo vietų reiškia didesnes valstybės pajamas, didesnes socialines garantijas, didesnius atlyginimus ir kokybiškesnes viešąsias paslaugas. Toks yra mūsų visų reikalas. Tad biudžeto deficitas, tikėtina, bus didesnis, gali būti 6, gali būti ir 7 %. Skola augs, tačiau mes turime žiūrėti į tai labai realistiškai ir suprasti, kad kitos išeities nėra.

Dėl objektyvių priežasčių nauja Vyriausybė neturės galimybės greitai peržiūrėti biudžeto ir suformuoti jį iš naujo, turės gyventi su tuo, kas buvo palikta senosios Vyriausybės, ir koreguoti kelis dalykus. Pirma, numatyti pagalbą verslui, darbuotojams ir darbdaviams, numatyti atitinkamas išlaidas.

Antra, peržiūrėti investicinį planą, kiek tai yra įmanoma.

Trečia, peržiūrėti planuojamas pajamas. Kaip Lietuvos bankas ir gerbiama G. Skaistė pastebėjo, dalis planuojamų pajamų yra labai optimistiškos, pavyzdžiui, atidėtų mokesčių sumokėjimas kitais metais. Verslas turi galimybę atidėti tuos mokesčių mokėjimus dar vieniems metams be procentinių palūkanų. Nematau jokios priežasties, kodėl jiems tuo nepasinaudoti. Tų pajamų jau kitais metais mes tikrai negausime.

Taigi tokia ta situacija. Svarbu žiūrėti realistiškai. Nebijoti biudžeto deficito, neskubėti veržtis diržų, nes bet koks diržų veržimasis reiškia visuminės paklausos mažinimą, o tai gali turėti žalos visai ekonomikai.

Pabaigai. Turime galvoti ne tik apie ateinančių metų biudžetą, bet ir apie 2022 ir 2023 metų biudžetus. Tada galios griežtos fiskalinės drausmės taisyklės ir mes turėsime užtikrinti, kad skolos augimas stabilizuojasi, o gal net ir mažėja, palyginti santykį su BVP, mes turėsime žiūrėti, koks yra rezultatas iš investicinių projektų, kurie yra vykdomi dabar ir bus vykdomi kitais metais, kuomet mes turėsime užtikrinti mažėjantį biudžeto deficitą. Taigi laukia tikrai nelengvi metai, bet aš tikiu, kad mes esame tam pasiruošę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū M. Majauskui. K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikro kiekvieną kartą, kai svarstome biudžetą, ypač keičiantis Vyriausybei, mes kalbame apie ateitį ir daug tokių neapibrėžtų dalykų. Kitų metų biudžetas yra ypatingos rizikos zonoje. Kaip kolegos kalbėjo, daug kas yra neaišku – ir dėl DNR, ir ypač dėl biudžeto pajamų, dėl galimybės ar negalimybės koreguoti biudžeto pajamas per mokesčius. Galų gale išlaidos išlieka svarbiausias dalykas, kaip jas koreguosime.

Mano supratimu, vienas dalykas yra nepadarytas arba padarytas tik žodine prasme. Paprastai ruošiantis ateiti į valdžią ir atėjus į valdžią visuomet turimas koks nors biudžetas. Kol kas tik turimi skaičiai ir duomenys arba galų gale situacijos vertinimas, ką mes darysime. Šiuo atžvilgiu mes neturime tokio vertinimo. Mes neturime Lietuvoje tradicijos turėti alternatyvų biudžetą, ir jo nėra. Vadinasi, viskas bus tokia einamąja tvarka, kitaip sakant, einamuoju valdymu dėl visko bus užsiimta.

Tai, kad dabartiniame pateiktame biudžete yra taisytinų vietų, yra akivaizdu. Jūs nerasite nė vieno biudžeto, kuriame nėra taisytinų vietų. Šis biudžetas lygiai toks pats yra.

Ko dabar trūksta? Jeigu yra iš tikro gerų sumanymų ir idėjų, tokių nebuvo pasakyta šioje tribūnoje, buvo pasakytos bendros frazės, tai mes tada turėtume daryti ir aritmetinį biudžetą, tai yra subalansuotą arba bent jau pabalansuotą su deficitu biudžetą. Kitaip tariant, mes turėtume kovo, balandžio, gegužės mėnesį daryti biudžeto inventorizaciją, peržiūrėti biudžeto pajamas ir išlaidas, ypač skolinimosi visą situaciją, tam, kad įvestume ekonomiką, įvestume socialinius procesus į tas vėžes, apie kurias bandė dabar kalbėti ponas Mykolas.

Dar svarbus yra vienas dalykas, apie kurį nebuvo kalbėta, apie kurį dauguma konservatorių, ypač A. Kubilius, kalbėjo, reikia pripažinti kaip teigiamą dalyką, Saulėlydžio komisiją. Dabartiniu metu labai gaila, kad tokių pastangų, atrodo, gali ir nebūti, o korekcija, lengviausia korekcija, iš tikro labai efektyvi korekcija, įskaitant skaitmeninimą ir valdymo efektyvumą, yra valdymo išlaidų sumažinimas. Valdymo išlaidos daugeliu atveju yra labai smarkiai išaugusios, palyginti su mūsų ekonomikos augimu. Jūs puikiai žinote, netgi ta pati Energetikos ministerija, kurios nebuvo prieš penkerius metus, buvo įkurta tam, kad atominė elektrinė būtų pastatyta, plius, kad regioninis dujų terminalas būtų padarytas. Elektrinės mes nepastatėme, dujų terminalas regioninis netapo, skolos ten didžiulės, o ministerija su šimtu etatų egzistuoja. Tai toks paviršutiniškas, gal populistinis palyginimas, bet iš tikro tokie administraciniai kliuviniai bendrą ekonominį efektyvumą smukdo.

Aš linkiu, kad kitų metų biudžetas būtų inventorizuotas, kaip ir būtų inventorizuota ne tik DNR programa, kurią padarė, bet ir vipinė programa, nes VIP’e paprastai slypi visi pažadai, valdančiųjų pažadai saviems, kad jie palaikytų, kad džiaugtųsi, laimingi būtų savo parapijose, rajonuose ir kitur. Ne išimtis, matyt, ir kitų metų biudžetas. Siūlau taip pat tą rimtai inventorizuoti.

Ir dar paskutinis dalykas. Biudžeto ir finansų komitetas turi šešis etatus specialistų, iš kurių keturi, gal penki gaudosi savo srityse. Finansų ministerijoje dirba keli šimtai žmonių ir negalima norėti, kad Biudžeto ir finansų komitetas atliktų efektyvias ir labai aiškias analizes arba pasiūlymus. Todėl komiteto bendradarbiavimas su Finansų ministerija per klausymus ir kitus dalykus yra privalomas dalykas. Plius Lietuvos bankas ir komerciniai bankai, kurie teikia pasiūlymus, daugeliu atvejų yra neišgirstami arba išgirstami tik tada, kada dangus griūna. Siūlau komitetui, komiteto pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui atsižvelgti į tuos dalykus ir iš tikro siekti biudžeto, kuris būtų prieinamas ir parankus žmonėms, kurių pajamos nebūtų sugraužtos infliacijos, verslui, kuriam būtų galima padėti išbristi iš tos blogos situacijos, kuri yra dėl pandemijos, galų gale paslaugų sričiai, investicijoms ir kitiems dalykams. Nepamirštant ir to, kad investicijos, ypač didelės užsienio, ateina į Lietuvą tik dėl to, taip pat ir dėl to – dėl aukštesnio pelno ir turimos kvalifikuotos darbo jėgos. Todėl mes patys tuos DNR pinigus galėtume investuoti į tuos dalykus, kuriuos labai lengva ranka besigirdami atiduodame kitiems. Tokios, mano supratimu, galėtų būti išsakytos kai kurios pastabos dėl kitų metų biudžeto, kuris kol kas yra embrioninės stadijos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū K. Glaveckui. V. Bakas, tačiau jo nematau, todėl kviečiu E. Pupinį.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų šiandieną pirmoje biudžeto svarstymo dalyje jums visiems atsibodo klausyti išvados, tiksliau, ne išvados, o sprendimo, nes jeigu aš būčiau skaitęs išvadą, tai ten iš tikrųjų buvo daug dalykų, kurių mes, komitetas, konkrečiai nesvarstėme, o paprasčiausiai pateikėme svarstyti Vyriausybei. Turbūt Vyriausybė apsispręs ir nuspręs. Tačiau kai kurių pasisakymuose irgi buvo, ką daryti su tuo, kur priimti mūsų įstatymai, kur yra duoti pažadai, ir mūsų komiteto sprendime tas ir buvo įvardyta. Turbūt neįsivaizduojame, kad priimtų įstatymų, ar tai priėmė tuometinė dauguma, o reikės vykdyti šiai daugumai, ar kitais būdais bendru sutarimu atsirado įstatymai, kurie ypač gausiai buvo priimami švietimo ir mokslo srityje… Ko gero, tuos įsipareigojimus mes turėsime vykdyti ir niekas iš čia nepasakys, kad galbūt užmirškime kaip nors, arba vėl keičiame įstatymus, nes naujosios valdančiosios daugumos nuostatos nekeitinėti tų įstatymų. Galbūt nėra tie metai, kuomet neturime galimybės pasiskolinti arba iš tikrųjų pasiskolinimas labai brangus, kaip kad, prisimenu, buvo 2008 metais, bet kokiu atveju mes turėsime tuos savo įsipareigojimus vykdyti ir tie įsipareigojimai tikrai nėra maži. Aš jau bandžiau, prieš skaitydamas savo komiteto sprendimą, tuos skaičius priminti ir tie skaičiai yra pakankamai nemaži.

Turbūt mes nesakysime, kad švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis vėl turėtų būti mažinamas, o tam, kad jis būtų padidintas bent šiuo metu esantiems darbuotojams, reikalingi 24 mln., kurių iš tikrųjų biudžete nėra. Jeigu mes ir tęsime tą procesą, kaip yra numatyta, tarkim, didinti per ketverius metus ir įgyvendinti tą pagalbos švietimui poreikį, tai vėlgi kiekvienais metais reikalingi 9 mln. Čia mes jau šiek tiek diskutavome, kad galbūt tų specialistų nesurasime, galbūt jų nereikės, bet vis dėlto ta 24 mln. žaizda, kuri yra, niekaip neužgis, juos tikrai reikės numatyti.

Taip pat kiti pinigai įtraukiajam ugdymui. Mes visi draugiškai svarstėme, suprantame, kad ir ikimokyklinis ugdymas, ir kiti dalykai, ir ugdymo paankstinimas taip pat turi būti vykdomas ir toliau, ir tie pinigai taip pat nėra maži, jų nėra numatyta biudžete, – 27,7 mln.

Toliau. Psichologinės pagalbos pinigai, irgi įtvirtinti teisės aktuose, – 20 mln. Aš manau, vis dėlto turėsime atsisakyti tradicijos, kuri buvo taikoma praeitoje kadencijoje, kai priimdavome teisės aktus, iš tikrųjų turbūt kai kurios pozicijos yra administruojamos iš savivaldybių lėšų, tačiau teisės aktai jau seniai reikalauja, ir niekas to nepakeitė, kad jeigu priimami teisės aktai, kurie numato padidinti išlaidas savivaldybėms, jos turi būti kompensuojamos. To įstatymo tikrai niekas neatšaukė.

Kokie tai pinigai? Pavyzdžiui, netgi minimalios mėnesinės algos padidinimui iš viso trūksta 39,9 mln. Taip pat 14 mln. trūksta ikimokykliniam ugdymui, tam mes 2020 metų rugsėjo mėnesį su džiaugsmu padidinome koeficientus, bet vėl tų pinigų nėra. Kalbėjome ir buvome kaip ir sutarę vis dėlto pradinukų nemokamą maitinimą plėsti įtraukiant antraklasius – vėlgi 1 mln. eurų. Aišku, praeitais metais mes dar priiminėjome įstatymus, kuriuose įrašydavome finansavimą vykdyti iš sutaupytų lėšų, kurios buvo naudojamos socialinei paramai. Deja, tų lėšų jau seniai neliko ir automatiškai ne tik kad neliko, o iš tikrųjų jos buvo panaudotos. Savivaldybės naudoja ir socialinėms reikmėms, socialinių darbuotojų… didinimui, bet buvo numatytos kai kurios išlaidos iš tos pačios eilutės. Iš tikrųjų vis dėlto turėsime laikytis teisės aktų, kad jeigu įstatymais priimame tam tikras pozicijas, dėl kurių savivaldybės turi didinti išlaidas, turėsime numatyti ir finansavimą.

Iš tikrųjų laukia nemažos problemos. Nežinau, kaip jos bus išspręstos, bet vis dėlto laukia nemažas galvos skausmas ir Finansų ministerijos, ir visos Vyriausybės, kaip įvykdyti tuos įsipareigojimus, kurie buvo duoti, bet nėra numatyti šiame biudžete. Sėkmės linkiu mums visiems, nes ne tik Vyriausybė atsakinga, ne tik praeita Vyriausybė atsakinga, bet ir mes visi atsakingi už tai, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti. Mes esame valstybė ir įstatymus priimantys asmenys turi atsakyti ne tik už tai, kas buvo priimta iki jų…

PIRMININKĖ. Laikas!

E. PUPINIS (TS-LKDF). …bet ir už tai, ką reikia vykdyti.

PIRMININKĖ. Ačiū E. Pupiniui. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, kaip dainavo „Queen“ – vaidinimas tęsiasi. Aš prisimenu ir 2008 metų biudžeto svarstymą. Atsiranda tam tikrų panašumų, nes veikiantys asmenys arba pagrindinis vaidmuo vėl konservatorių, vėl neadekvati situacija. Aišku, yra trečias veikiantis asmuo – koronavirusas ir aplinka šiek tiek kitokia, negu buvo. Manau, kad iš to, kas įvyko po 2008 metų, visi kartu pasimokėme, ir tikiuosi, kad tiek antikonstitucinių sprendimų, kurie buvo priimti prieš 12 metų, nepasikartos. Tai esminis dalykas, ko tikiuosi iš Ministrės Pirmininkės ir iš naujos Vyriausybės, nes tiek antikonstitucinių sprendimų tada buvo padaryta, kiek nė vienas kitas Seimas nebuvo padaręs.

Džiaugiuosi, kai girdžiu būtent iš kolegų konservatorių, čia stovinčių tribūnoje, jie sakė, diržų veržimosi nebus, nes jeigu prisimenate, tada veržėme diržus ne ties juosmeniu, o šiek tiek aukščiau. Ir tikiuosi, kad tikrai nepakartosime to, kas buvo daroma, tai yra kai nukentėjo pirmiausia mažiausias pajamas turintys žmonės.

Situacija tikrai geresnė. Suprantu, kad yra didelis deficitas, jis gali būti didesnis, jau mūsų jis negąsdina. Dabar paprasčiausiai klausimas, tie pinigai, kurie ateina iš Europos, tie pinigai, kuriuos mes čia sunkiai surinksime, o surinksime akivaizdžiai mažiau, visi mokesčiai, bent jau plane matyti, bus mažiau surenkami, jie bus panaudoti racionaliai, pirmiausia būtent tiems, kam šiandien sunkiausia ir kas labiausiai nukentės būtent dabartinėje situacijoje.

Kalbėdamas apie biudžetą nenoriu kartoti to, ką sakė kolegos, to, ką sakė komitetų pirmininkai įžvalgose, nes kiekvieno komiteto, jeigu kas nors atidžiau klausė, girdėjo, kad yra prašymai padidinti. Aišku, pateiktas biudžetas neatitiko pačių mūsų, tai yra ne mūsų, o tada Seimo daugumos priimtų kai kurių įstatymų. Priimame įstatymus, reikalingas finansavimas, bet biudžete lėšų nenumatome. Tai yra paprasčiausiai šioks toks nusikaltimas, nes įstaigai ar organizacijai reikia tada iš kažkur ieškoti pinigų, kad įvykdytų įsipareigojimus.

Aš labai abejoju, jeigu net atsiras vakcina, kad mes taip greitai visi pasiskiepysime ir nebus tų išlaidų, kurios buvo šiais metais. Pavyzdžiui, 112 mln., kurie buvo išmokėti tėveliams, prižiūrėjusiems vaikus, nes nebuvo pamokų ir vyko nuotolinis mokymas. Šių metų biudžete, kitų metų biudžete tokių lėšų nenumatyta, bet, ko gero, ir šiandien didžioji dalis mokyklų vykdo mokymą nuotoliniu būdu. Primenu, kad mes čia, Seime, esame priėmę įstatymą dėl vaiko priežiūros. Jame griežtai rašoma, kad negalima vaiko vieno palikti, vadinasi, tėveliai toliau turės stebėti ir būti su jais.

Kitas klausimas yra viešojo sektoriaus įsipareigojimai, kolektyvinės sutartys ir duoti įsipareigojimai būtent švietimo srityje dėl specialių pedagogų reikiamo skaičiaus ir finansavimo, kitų dalykų. Tikiuosi, kad dabartinė Ministrė Pirmininkė ir finansų ministrė visgi atsižvelgs būtent daugiausia į opozicijos pastabas, kas nebuvo iki galo finansuota. Gavę antrą biudžeto projektą mes, taip sakant, lengviau atsidusime ir kartu bandysime siekti maksimalaus rezultato. Bet kaip visada opozicija pasilieka teisę vienu ar kitu atveju kritikuoti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Paskutinis diskusijos dalyvis frakcijos vardu – V. Ąžuolas.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Valstybės biudžetas, koks jis? Daug kam kilo klausimų ir įvairių epitetų, pasakymų apie biudžetą taip pat daug girdime, matome ir skaitome. Gaila, netgi liūdna darosi, kai kalbant apie valstybės biudžetą yra vartojamas žodis „migla“. Iš tikrųjų aš norėčiau pasakyti kitaip, aš norėčiau padėkoti visoms ministerijoms, Vyriausybei, specialistams, Seimo komitetams, tiems, kurie dirbo prie šio biudžeto, nes tai yra atsakingas ir didelis darbas. Ačiū jiems už tai. O miglos biudžete tikrai nėra. Žinoma, gali būti takoskyrų tarp vienų sričių, kitų sričių, kuriems reikia mažiau duoti, daugiau duoti, bet toks ir yra derybų kelias ir sprendimų ieškojimo kelias.

Kokį iššūkį mes turėsime kitais metais? Visada yra kalbama, kad pas mus kažkokia sudėtinga situacija, grėsminga – skolos, deficito ir kitokia. Ne, ji nėra tokia. Mūsų skolos vidurkis, mūsų skola sieks apie 50 %, Europos Sąjungos vidurkis 80 %. Nesame mes kritinėje situacijoje. Biudžeto deficitas – Europos Sąjungos vidurkis apie 5 %, mūsų taip pat apie 5 %. Mes nesame grėsmingoje situacijoje, bet labai daug priklausys nuo to, kaip mes sugebėsime įgyvendinti ir vykdyti biudžetą kitais metais. Ar mes atsižvelgsime į visas sritis, kurioms trūksta ir kurioms reikia. Netgi atsižvelgus į tai, ką pateikė komitetai, papildomų lėšų siūlymus, tai deficitas turbūt padidėtų gal 0,4–0,5 %. Ar tai būtų nepakeliama Lietuvos valstybei? Ne, tai būtų pakeliama.

Turime suprasti ir kitą situaciją. Šiandien dėl atsakingai valdomo biudžeto visą šią praeitą kadenciją valstybė jau gali skolintis už nulines palūkanas. Jau yra netgi pasiūlymų su minusinėmis palūkanomis. Ar mes turėtume nepasinaudoti šia galimybe? Mes turime ja pasinaudoti. Ir ekonomikos lygį mes turime išlaikyti, ir ateityje iš augančio valstybės biudžeto, kitų pajamų tą skolą galėsime grąžinti.

Ką mes turėtume dar padaryti? Laukia didžiulis iššūkis panaudojant Europos lėšas. Mums dažniausiai per metus reikėdavo panaudoti apie 1 mlrd. europinių lėšų, šiek tiek virš milijardo, tai dabar iššūkis bus dvigubai didesnis. Tų lėšų yra virš 2 mlrd. Ką tai reiškia? Tai reiškia bendrą sutelktą darbą tiek Vyriausybės, tiek Seimo, tiek savivaldybių, tiek kitų institucijų. Tai bus labai svarbu. Gaila, kad pasigirsta tokių pasakymų, kad galbūt reikia DNR planą stabdyti, galbūt reikia biudžeto miglą peržiūrėti ar visa kita. Kiekvienas stabdymas bus lygus nepanaudotoms lėšoms arba neįlietoms į ekonomiką. Iš tikrųjų labai atsargiai tai vertinkime ir to nedarykime.

Ką mes turime dar padaryti, kad tie visi planai, europinės lėšos būtų panaudotos? Šiandien yra pati tinkamiausia proga savivaldybėms sudaryti skolinimosi galimybes, sukurti skolinimosi fondą apie 100 mln., kad jos turėtų galimybę prisidėti prie savo vykdomų projektų. Paklausite, ar tai turėtų būti valstybinis bankas, ar kita forma? Šiuo atveju turbūt svarbiausia ne forma, svarbiausia sudaryti galimybę savivaldybėms pasiskolinti. Ar tai galima daryti? Tai daro, pavyzdžiui, Vokietija, ir šios paskolintos lėšos savivaldybėms neįskaičiuojamos į jų skolos rodiklius. Tai vienas iš pagrindinių dalykų, kad jos galėtų laisviau juos vykdyti. Ar galės tai padaryti? Tikrai gali. Tam reikia tik sutelkto ir bendro noro. Žinoma, mes turime atliepti, turime atliepti karantino pasekmes, padėti tiems verslams, kuriems reikia. Mes turime atsiminti, kad iki šiol smulkusis verslas yra labai sudėtingoje situacijoje, bankai dar labiau jiems neskolina.

Apie valstybinį banką. Mes neturime jo nubraukti ir pasakyti, kad jo nereikia, bet mes turime surasti formas, kaip padėti verslui pagerinti prieigą prie finansinių išteklių. Tą mes turime padaryti, nes tai yra dalis ekonomikos. Žinoma, visi sprendimai turi būti pamatuoti, atsakingi ir nenaudokime tų frazių, kaip anksčiau buvo naudojama krizės laikotarpiu, kitu laikotarpiu, kad nėra galimybių, negalime, Europa neleidžia, pasiskolinti negalime ir kita. Tų frazių nereikia naudoti, nes šiandien ir Europa leidžia, ir pasiskolinti galime, ir įvairūs rodikliai yra palengvinti. Netgi leidžia pačioms valstybėms nuspręsti, ar naudoti europinių pinigų kofinansavimą, ar kitas priemones. Pačios valstybės tai sprendžia ir mes viską galime padaryti. Susitelkime, sutelkime bendram darbui, kad mūsų valstybė būtų, kaip ir šiais metais, pirma ir tarp geriausių valstybių, kurios mažiausias ekonomikos smukimas, kad smukimas nevirstų į smukimą, o pereitų į augimą, nes tai yra labai svarbu.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegai V. Ąžuolui. Pirmąjį biudžeto svarstymą baigiame. Tik noriu paskelbti, kad pagal Seimo statuto 177 straipsnį „Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą“. Preliminariai antrasis svarstymas numatytas gruodžio 17 dieną.

Einame prie lydimųjų klausimų. Į tribūną kviečiu M. Majauską.

14.34 val.

Biudžeto sandaros įstatymo Nr. 1-430 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5303(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4912(2) (svarstymas)

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ar galiu pristatyti lydimuosius? Dėkui.

Mes turime du lydimuosius projektus. Tai Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriam buvo pritarta Biudžeto ir finansų komitete bendru sutarimu. Šis įstatymo projektas iš esmės nustato tam tikrus garantijų limitus ne tik savivaldybės įstaigoms, bet ir toms įstaigoms, kurios yra garantuojamos valstybės, kad visos tos garantijos būtų tinkamai įskaičiuotos.

Taip pat yra dar vienas projektas dėl gyventojų pajamų mokesčio, kad būtų suteikta gyventojų pajamų mokesčio lengvata ne tik pirmoms studijoms, bet ir kitoms studijoms. Ir abiem projektams buvo pritarta Biudžeto ir finansų komitete bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Ačiū M. Majauskui. Diskutuoti užsirašęs K. Glaveckas. Prašom.

K. GLAVECKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Labai trumpai. Valstybės skolos ir garantijos, ir įsipareigojimai. Žinote, savo laiku J. V. Gėtė parašė „Faustą“, jūs atsimenate visą situaciją su Mefistofeliu, su visu pasirašymu krauju. Faktiškai didelė dalis skolinimosi arba subsidijų, kurios eina, yra ilgalaikės paskolos, kurios priklauso nuo bazinių palūkanų, tai yra nuo to, kas yra suformuluota Europos Centrinio Banko. Dabartiniu metu, esant skatinimo politikai, tos palūkanos yra lygios nuliui. Bet jeigu jos ateityje… Atrodo, vokiečiai apie tai kalba, kad jau reikės jas kelti, tai automatiškai tie įsipareigojimai, kurie dabar atrodo labai maži, palyginti su tuo, ką mes gauname, pasidarys gerokai didesni. Todėl prieš skolinantis taip pat reikia elgtis labai labai atsakingai, o ne vien galvoti, kad yra pinigų, o ką daryti su jais, mes sugalvosime. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl abiejų projektų pataisų ir pasiūlymų balsuojančių nėra. Ar galime dėl visų sutarti bendru sutarimu? Labai ačiū. Po svarstymo pritariame abiem.

14.37 val.

Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 186¹⁰straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 186¹² straipsniu“ projektas Nr. XIVP-25(2) (svarstymas ir priėmimas)

Toliau grįžtame prie darbotvarkės 2-1 klausimo – Seimo statuto svarstymo. Prašom S. Šedbarą į tribūną.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas per posėdžių pertrauką buvo susirinkęs, apsvarstė Teisės departamento pastabas, į didžiąją jų dalį atsižvelgė. Taip pat šiek tiek pakoregavo tekstą komiteto posėdžio metu, atsižvelgdamas į komiteto narių siūlymus. Kaip jūs matote, yra patobulintas projektas, kuriam buvo pritarta, 5 balsavus už ir 2 susilaikius.

PIRMININKĖ. Dėkui. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Turbūt galime pritarti bendru sutarimu ir einame prie priėmimo stadijos pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Balsuojame dėl 1 straipsnio? (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio, taip. Priėmimo stadija, balsuojame.

Kad priimtume, reikia 71 balso už, tad siūlau perbalsuoti, matau, čia kolegos pavėlavo. Skelbiu balsavimą.

Už balsavo 70.

Norėčiau pasiteirauti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, ar galime eiti prie kito straipsnio, šį laikydami kol kas nepriimtu? (Balsai salėje)

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų, kolegos, šis balsavimas būtų sukūręs bendrąją normą, o kitu balsavimu būtume suteikę daugiau detalių. Tai yra visiškai tarpusavyje susietos normos, negalime po vieną, negalėsime eiti prie jos.

PIRMININKĖ. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš galvoju, kad kai vis dėlto mes balsuojame dėl Statuto, pereiname visus straipsnius. Pirminis projektas ir buvo tik 2 straipsnis, jie savo turiniu iš esmės yra tapatūs. Mano supratimu, užtektų netgi 2 straipsnio priėmimo, kad Sekretoriatui būtų pavesta įteisinti nuotolinį kalbėjimą. Aš kviečiu vis dėlto baigti procedūrą ir balsuoti dėl 2 straipsnio.

PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų keista man stebėti savo kolegas. Praeitą kadenciją buvome opozicijoje ir dėl panašių dalykų poziciją kritikuodavome, o pozicija išgirsdavo ir nedarydavo. Dabar jūs bandote pakartoti tą patį, ką darė buvusioji valdančioji dauguma. Viskas. Seimas apsisprendė ir jokių kitų balsavimų nebegali būti. Tikrai, kaip kolega Stasys pasakė, tai yra bendrinė norma ir daugiau nebėra pagrindo balsuoti. Viskas – šis klausimas yra baigtas ir kito klausimo nėra ko svarstyti.

PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tokių situacijų Seime iš tikrųjų buvo ir praėjusioje kadencijoje, gerbiami valdantieji mus tikrai išmokė šitos Statuto normos, kad vieną kartą nesurinkus 71 balso balsavimas yra nekartojamas, tiesiog yra laikoma, kad Seimas pasisakė ir nepritarė, nes nėra surinktos būtinos balsų daugumos. Jau pirmas balsavimas buvo labai aiškus ir antro balsavimo, kuris nėra statutinis, nereikėjo kartoti.

Šiuo atveju tikrai neverskite mūsų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes visi puikiai žinome iš ankstesnės patirties, kad viskas – Seimas nepritaria. Visi kviečiame ir frakcija, manau, pritars vis dėlto daryti darbo grupę, kaip mes ir siūlėme. Leiskite diskutuoti, pasiimkite opozicijos atstovų, nes matote, kad Seime nėra tokio sutarimo, kad jūs užtikrintai galėtumėte priimti tokį valstybės demokratijai reikalingą sprendimą.

PIRMININKĖ. Dėkui pasisakiusiems. (Balsai salėje) Atsiprašau. Kolega A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke, kartais pažiūrėkite ir į dešinę. Gerbiami kolegos, gerbiamas Jurgi, nereikia sukinėti rankų, nes mes dėjome pastangas, kad šis Statutas būtų priimtas. Bet jeigu nėra balsų, tikrai mes šį kartą balsuosime prieš, nes nereikia eiti prieš pačių sugalvotas taisykles. Surinkime tiek žmonių, per tą laiką parenkime tvarkas, kad visiems būtų aišku, kaip tas nuotolinis balsavimas bus, nes dėl šito ir kyla labai daug klausimų.

PIRMININKĖ. Kadangi girdėjau siūlymą vis dėlto balsuoti dėl 2 straipsnio, ar galiu pradėti balsavimą dėl 2 straipsnio? (Balsai salėje) Bus vienas straipsnis. Per šoninį – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gal galėtume dėl to klausimo padaryti 5 minučių pertrauką? Su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku pažiūrėtume, ar 2 straipsnis yra pakankamas, ar jis gali būti, vien tiktai jis likęs, ir tada vienaip ar kitaip pabaigtume procedūrą. Čia dabar ant greitųjų mums reikėjo atsakyti, ar pakanka tik 2 straipsnio, ar nepakanka. Manau, tai yra sprendžiama šiek tiek atidžiau pasižiūrėjus.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Dar kartą aš noriu tiesiog… Pirmininke, iš tiesų esate jauna vicepirmininkė ir, aš tikiuosi, Statutą žinote. Yra Statutas. Praėjusią kadenciją dėl tų pačių dalykų jūs, aš, Liberalų sąjūdis kreipėmės du kartus į Etikos ir procedūrų komisiją, bent jau aš pasirašiau po tuo kreipimusi, ir du kartus Etikos ir procedūrų komisija pripažino posėdžio pirmininką pažeidus Statutą. Kodėl mes norime tą patį daryti? Mes, tiek jūsų, tiek mūsų partija, ėjome į rinkimus ir sakėme, kad mes nesielgsime taip, kaip elgiasi kiti, mes nebūsime tokie, mes būsime kitokie. Jūs dabar iš tribūnos darote tą patį, ką darė prieš tai. Aš niekaip nesuprantu!

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Aš suprantu skirtingas nuomones, bet vis tiktai atsižvelgdama tikrai manau, kad dėl 5 minučių techninės pertraukos niekas neatsitiks. Darbą tęsime po 5 minučių.

S. Šedbaras per šoninį.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, iš tiesų reikia pertraukėlės, nes, matote, kas yra. Jeigu mes dėl 2 straipsnio surenkame reikiamą skaičių, vis tiek dar turėsime balsuoti dėl viso. Jeigu pasitarę mes matome, kad gali kaip Statuto pataisa eiti vienas 2 straipsnis, tada viskas gerai. Tikrai pritariu pertraukėlei.

PIRMININKĖ. A. Širinskienė per šoninį.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikiuosi, kad jūs savo projektą skaitėte. 1 straipsnyje yra apibrėžiamas subjektas, kuris inicijuoja nuotolinius posėdžius. Kaip jūs darysite? Priimsite nuotolinių posėdžių galimybę, bet Statute nepaliksite subjekto, kuris inicijuoja posėdžius? Kas tada inicijuos – Antikorupcijos komisija, Kaimo reikalų komitetas, koks nors žemdirbių būrelis Seime ar dar kažkas? Ar jūs suprantate, ką darote? Iš to buko užsispyrimo, nesurinkdami 71 balso, jūs tiesiog paliksite be inicijuojančio subjekto ir paliksite visiškai nesureguliuotą sritį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Išgirdau nuomones. Vis tiktai skelbiu (turiu tokią teisę skelbti) 5 minučių techninę pertrauką. Tad po 5 minučių tęsime darbą.

Pertrauka

PIRMININKĖ. Ačiū, panašu, kad ilgesnės pertraukos nereikia. Per centrinį mikrofoną – R. Tamašunienė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tai siūlau tokį konstruktyvų sprendimą – pirmininkė pasiūlytų balsuoti, ar tobulinti, ar atmesti siūlytą projektą, mes balsuotume už tobulinimą. Labai gerai, kad valdyba priėmė savaitės laiko pertrauką, susidėliotų tiek techniniai parametrai, tiek daugiau aiškumo dėl organizavimo tvarkos ir tuomet galėtume iš karto gruodžio 3 dieną balsuoti ir grįžti prie šito klausimo. Aš dabar siūlyčiau balsuoti, kad patobulintume tą projektą.

PIRMININKĖ. Dėkoju, Rita Tamašuniene. S. Šedbaras – per šoninį.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, susisiekiau su biuro patarėjais teisininkais, kurie dar sykį įvertino šitų abiejų straipsnių santykį, aš taip pat pasižiūrėjau per pertraukėlę. Visgi priėmus 2 straipsnį atskirai, valdyba turėtų visas teises, kadangi jinai ten yra įvardinta, ir taip pat numatyta, kokius veiksmus būtent pagal 2 straipsnį valdyba gali atlikti tam, kad galėtume diskusijas organizuoti nuotoliniu būdu. Vadinasi, jeigu mes pritartume 2 straipsniui, šita Statuto pataisa galėtų būti priimta ir galėtų jau veikti, o po to susirinkę gruodžio 3 dieną mes galėtume pagalvoti, ar dar yra reikalingas tas 1 straipsnis, kuris yra tik bendro pobūdžio taisyklė, ar jau mes judėtume prie išsamesnės Statuto pataisos, jeigu darbo grupė baigs darbą.

PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, atsižvelgiant į ką tik išsakytą nuostatą, skelbiu balsavimą dėl 2 straipsnio. (Šurmulys salėje)

Rezultatai: už – 58, prieš – 8, susilaikė 16. Nepriimta. Baigiame šį klausimą. (Šurmulys salėje)

14.53 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-40 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Toliau einame prie rezervinių klausimų ir tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-40. Kviečiu J. Razmą į tribūną.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl ankstesnio projekto, aš manau, procedūrą atlikome iki galo, tiesiog abiem straipsniams yra nepritarta, todėl iniciatoriai turės galvoti, ką daryti, iš naujo. Dirbame toliau klasikiniu būdu, be nuotolinių galimybių.

Teikiu rezervinį projektą dėl komisijų sudarymo. Manau, nesunkiai pastebėsite, kad trūksta tame sąraše Etikos ir procedūrų komisijos, bet čia taip jau susiklostė, kad nespėjo pateikti opozicinės frakcijos valdančiųjų atstovų. Valdantieji, sunkiai galėdami realizuoti Liberalų sąjūdžio vadovo E. Gentvilo parašo gavimą, jam būnant izoliacijoje, taip pat užstrigo, todėl šiame sąraše Etikos ir procedūrų komisijos nėra, bet mes galime patvirtinti visas kitas komisijas ir jos galėtų susirinkusios išsirinkti savo vadovus. Tai, manau, galėtų padaryti kitą ketvirtadienį per pertrauką tarp posėdžių ir tuomet vakariniame posėdyje mes galėtume patvirtinti tuos vadovus ir komisijos pilnavertiškai pradėtų veikti. Galbūt tuomet su Etikos ir procedūrų komisija mes pasivytume kitų komisijų darbo pradžią.

Dabar teikiamos komisijos, kurių sąrašą aptarė Seniūnų sueiga ir nustatė kvotas. Tai Antikorupcijos komisija, kurioje yra 13 narių, Energetikos ir darnios plėtros komisija – 13 narių. Čia atkreipsiu dėmesį, kad buvo dviejų frakcijų pageidavimas dar po vieną narį skirti į šią komisiją. Mes tai galėsime įgyvendinti kitame posėdyje, papildę šį nutarimą, nes tam reikia ir Seniūnų sueigos sprendimo dėl papildomų kvotų. Nebūtume galėję šiandien taip iš karto tuos du narius įrašyti, nes Seniūnų sueiga patvirtino kvotas tik 13 narių.

Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Buvo numatyta kurti ją iš 17 narių pagal pirminius pageidavimus, kol kas yra pasiūlyta tik 15 narių. Toliau Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Jos narių skaičius yra apibrėžtas įstatymu – 7 nariai. Frakcijos pagal kvotas viską tvarkingai pasiūlė. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kol kas iš 14 narių, kai kurios frakcijos kvotų pilnai neišnaudojo. Matysime, ar bus noras papildyti, ar tiek ir liks.

Neįgaliųjų teisių komisiją siūloma sudaryti iš 8 narių. Čia buvo numatyti 9 nariai, nebuvo pilnai išnaudotos kvotos. Peticijų komisija – iš 8 narių. Taip pat viena kvota neišnaudota, bet tai ne kliūtis sudaryti komisiją. Priklausomybių prevencijos komisija iš 13 narių, kaip buvo numatyta. Savižudybių ir smurto prevencijos komisija iš 9 narių, kaip buvo numatyta.

Aš pabrėžčiau, kad komisijų nariais yra įrašyti tik tie Seimo nariai, kuriuos delegavo frakcijos, niekas iš šio projekto teikėjų jokios intervencijos čia nedarė, viskas surašyta pagal frakcijų teikimus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū J. Razmai. Jūsų nori paklausti kolegos. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mes dar norėtume pakeisti, bet aš supratau, kad tai padarysime kitą ketvirtadienį.

J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu jūs norite tiesiog pakeisti žmogų, galima tai pasakyti žodžiu ir šiandien tai padarysime. Jeigu jūs norėtumėte papildomą žmogų įrašyti, tai dėl to, kaip minėjau, jau reikia keisti kvotas ir tai būtų sudėtingiau padaryti, nes reikia dar ir Seniūnų sueigos sprendimo.

A. SYSAS (LSDPF). Jeigu leisite, tada frakcija yra nusprendusi į Antikorupcijos komisiją vietoj G. Palucko įrašyti J. Sabatauską, kuris ir buvo šitoje komisijoje, dirbo ne vienerius metus.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad galime fiksuoti frakcijos pozicijos pakeitimą. Sekretoriatas tai fiksuos nutarimo projekte.

PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Jarutis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau (čia, šitoje pusėje), pateikta, jeigu gerai suskaičiavau, 13 komisijų, bet tai yra ne visos, yra Pasaulio lietuvių, Etikos ir procedūrų komisija. Kodėl ne visos šiuo metu teikiamos?

J. RAZMA (TS-LKDF). Pasaulio lietuvių mes negalime tvirtinti, neturime antrosios dalies narių, būtų nei šis, nei tas, jeigu mes patvirtintume tik Seimo dalį. Kai bus gauti atstovai iš Pasaulio lietuvių bendruomenės, mes tikrai nedelsdami patvirtinsime.

Dėl Etikos ir procedūrų komisijos, aš minėjau, čia yra specifinis narių teikimas. Opozicinių frakcijų vadovai turi raštu pateikti šešis valdančiųjų atstovus, valdančiųjų frakcijų vadovai su savo parašais turi pateikti penkis opozicinių frakcijų atstovus pagal nustatytas kvotas. Buvo surinkti frakcijų iš tos ir iš tos pusės pageidavimai. Aišku, jie nėra šiuo atveju įpareigojantys kaip kitais delegavimo atvejais, bet dėl įvairių priežasčių tie teikimai iki galo nėra formaliai realizuoti. Kaip minėjau, mes niekaip negalime gauti E. Gentvilo parašo. Jis yra izoliacijoje. Pasirodo, namie neturi nei spausdintuvo, nei skenerio, nei mobilaus parašo. Tiesiog techniškai mes frakcijos vadovo parašo negalime gauti. Nežinau, ar nebūtų pažeidimas, jeigu pateiktų tik dvi valdančiosios frakcijos. Nenorėjome taip elgtis. Man atrodo, opozicija, bent kiek aš turėjau informacijos, taip pat nebuvo pateikusi savo keturiais parašais valdančiųjų kandidatų į šią komisiją. Tai tokia realybė.

PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia S. Tumėnas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš dalies atsakėte. Norėjau kalbėti apie Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisiją, kad neminėjote. Tačiau ar jau yra pranešta, kreiptasi į Pasaulio lietuvių bendruomenę, į pirmininką ar į valdybą, kad jie kuo greičiau pateiktų, nes dabar teko girdėti iš anos pusės, kaip jūs sakote, kad dar jie negavę jokių iniciatyvų. Reikėtų pagreitinti tą procesą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Tikiuosi, kad Seimo kanceliarija tą atliko. Jei neatliko, tai tikrai atliks artimiausiu metu, nes Seniūnų sueigoje formaliai jau ta komisija yra paminėta, kur yra surašytos kvotos. Vadinasi, yra pasakyta, kad Seimas tokią komisiją ketina steigti ir yra pagrindas Seimo kanceliarijos atstovams pranešti Pasaulio lietuvių bendruomenei, kad yra laukiama jų atstovų į tą komisiją.

PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Norkienė.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamas Jurgi, jūs minėjote, kad opozicijos frakcijos nepateikė kandidatų. Mes tą padarėme. Aš turiu taip pat visų parašus ir Sekretoriatui tai yra įteikta. Ar jūs nepastebėjote, ar čia tik trūksta E. Gentvilo parašo?

J. RAZMA (TS-LKDF). Galbūt jūs pateikėte, kai aš jau buvau įregistravęs. Tuo metu, kai aš prašiau to projekto, nes vis tiek, gerbiant jus, reikia prieš tam tikrą laiką įregistruoti, tai tada nebuvo tų pavardžių. Bent mane taip informavo Sekretoriatas. Puiku, jei jos šiuo metu yra. Aš tikiuosi, kad ir valdantieji kaip nors išspręs tą E. Gentvilo parašo problemą, ir mes ketvirtadienį pasivysime su šia komisija, nes turbūt vis tiek dabar per tą pertrauką komisijos gal ir neorganizuos darbo. Didelių praradimų gal dėl to nebus.

PIRMININKĖ. Gerbiamas Jurgi, daugiau nėra norinčių paklausti. Dėl vedimo tvarkos – D. Asanavičiūtė. Prašom.

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Trumpa replika. Pasaulio lietuvių bendruomenė savo atstovus teiks po gruodžio 15 dienos. Čia tiesiog žiniai.

PIRMININKĖ. Dėkoju už informaciją. Dėl motyvų pateikimo stadijoje nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu?

Einame prie svarstymo. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Nėra. Galima svarstymo stadijoje bendru sutarimu? Galima.

Ir priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. 1 straipsniui galima pritarti bendru sutarimu? Galima. 2 straipsnis su pataisymu: vietoj G. Palucko – J. Sabatauskas. Galima bendru sutarimu? 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Galima. 4 straipsnis. Bendru sutarimu galime? 5 straipsnis. Bendru sutarimu galima. 6 straipsnis. Bendru sutarimu galima? 7 straipsnis. Bendru sutarimu. 8 straipsnis. Bendru sutarimu. 9 straipsnis. Bendru sutarimu. 10 straipsnis. Bendru sutarimu. 11 straipsnis. Bendru sutarimu. 12 straipsnis. Bendru sutarimu. 13 straipsnis. Bendru sutarimu. 14 straipsnis. Bendru sutarimu. 15 straipsnis. Bendru sutarimu. 16 straipsnis. Bendru sutarimu. 17 straipsnis. Bendru sutarimu. 18 straipsnis. Bendru sutarimu.

Dėl viso motyvai už, prieš. Ar yra norinčių? Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame? Privalome balsuoti. Balsuojame.

Šio nutarimo priėmimas

Balsavo 99: už – 96, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)

Toliau Seimo narių pareiškimai, tačiau užsirašiusių nėra.

Šį popietinį posėdį baigiame. Registruojamės.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Posėdį baigiame. Susitinkame gruodžio 3 dieną. Likime sveiki. (Gongas)

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.