LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20¹, 20², 22¹, 26, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20⁴ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2828

2023-10-11  Nr. 108-P-45   

2023-10-17  Nr. 108-P-46   

Vilnius

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) 2023-10-11) dalyvavo:  Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius,  Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė,  Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys, prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėja Jevgenija Jankevič,  Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vyriausioji specialistė Brigita Banuškevičė,  Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vyriausiasis specialistas Sergej Garbar,  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Leidimų skyriaus vedėja Ramunė Laukevičienė, Atsinaujinančios energetikos ir elektros mažmeninės rinkos skyrius patarėja Justina Malakauskaitė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Techninės priežiūros departamento direktorius Andrius Daščioras,  Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovas Pavel Jacunskij, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Aivaras Raišys, Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos EISGVA valdybos pirmininkas Vytautas Milėnas,  Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras  Projektų vadovas Aloyzas Koryzna,  Sunly Infra Plėtros vadovė Justina Bucevičienė, Sunly Infra Pojektų vadovė Urtė  Daškevičiūtė, Sunly Infra Komunikacijos vadovė Rasa Jakaitis,  Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė   Ineta Rizgelė, UAB "Ignitis“ Plėtros vadovas Karolis Dargis, UAB "Ignitis renewables" Jūrinės energetikos teisės projektų vadovas Augustas Muliarčikas, UAB "Ignitis renewables" teisininkė Natalija Šostak, Advokatų kontoros Glimstedt vyr. teisininkas Justinas Poderis, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, lobistas, atstovaujantis Lietuvos vėjo elektrinių asociaciją ir UAB "Archstudija", Vytautas Kisielius, lobistas, atstovaujantis Lietuvos vėjo elektrinių asociaciją ir UAB "Archstudija", Povilas Poderskis, Seimo nariai Vytautas Gapšys ir Kasparas Adomaitis.

Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) 2023-10-17 dalyvavo:  Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas,  Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė,  Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys, prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėja Jevgenija Jankevič,  Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vyriausioji specialistė Brigita Banuškevičė,  Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vyriausiasis specialistas Sergej Garbar,  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Atsinaujinančios energetikos ir elektros mažmeninės rinkos skyrius patarėja Justina Malakauskaitė, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovas Pavel Jacunskij, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Aivaras Raišys, AB "Energijos skirstymo operatorius" vadovas Renaldas Radvila, AB "Energijos skirstymo operatorius" Atsinaujinančių išteklių plėtros komandos vadovas Vidas Gradeckas, AB "Energijos skirstymo operatorius" Paslaugų vystymo vadovas Lukas Čibiras,  AB "Energijos skirstymo operatorius" Paslaugų vystymo projektų vadovė Eglė Drungienė, AB "Energijos skirstymo operatorius" Inovacijų ir paslaugų vystymo skyriaus vadovas Arvydas Dotas,  AB "Energijos skirstymo operatorius" Inovacijų ir skaitmenizacijos departamento vadovas Mindaugas Pranaitis, AB "Energijos skirstymo operatorius" vyresnioji teisininkė Ugnė Adomaitytė, AB "Energijos skirstymo operatorius" Elektros rinkos ekspertas Justinas Bagdonavičius, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, UAB "Ignitis renewables" Jūrinės energetikos teisės projektų vadovas Augustas Muliarčikas, Advokatų profesinės bendrijos "ETB Legal" advokatas  Remigijus Bukėnas, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, lobistas, atstovaujantis Lietuvos vėjo elektrinių asociaciją ir UAB "Archstudija", Povilas Poderskis, Seimo nariai Vytautas Gapšys ir Kasparas Adomaitis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komitetonuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	5 6	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma papildyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnį 15^1 dalimi ir nustatyti, kad asmenys, siekiantys pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje pateikia  prašymą dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje, o elektros tinklų operatorius, nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja šiuos asmenis, kad veiklos keitimas nėra galimas. Atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatyme nustatytą elektros energetikos tinklų operatorių kompetenciją, manytina, kad asmenys, siekiantys pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, turėtų pateikti prašymą ne dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje, bet dėl galimybės rezervuoti pralaidumus leistinai generuoti galiai.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, leidimus, reikalingus vykdyti leidimais reguliuojamą veiklą išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl veiklos keitimo priima Taryba. Taip pat nuostatos patikslintos atsižvelgiant į AB „Ignitis“ 19 pastabą. Atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabas ir į tai, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo  14 straipsnio nuostatos reguliuoja tinklų operatoriaus ir elektrinės statytojų tarpusavio teises ir pareigas, siūloma  įstatymo projekto 14 straipsnio 15^1 dalies nuostatas dėstyti naujame 14^1 straipsnyje. Komiteto pasiūlymai 1. Pakoreguoti įstatymo projekto pavadinimą: - žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 9 2. Panaikinti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį išdėstyti taip: „5  straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas „ Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Statyti, įrengti elektrinę ar didinti elektrinės leistiną generuoti galią planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, ir pateikia Elektros energetikos įstatymo 21^1 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai prie veikiančios ar vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais prie statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, ir nėra didinama leistina generuoti galia. Šiuo atveju asmuo kreipiasi dėl galiojančio ketinimų protokolo pakeitimo, o asmens pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas taikomas visoms pagal ketinimų protokolą statomoms elektrinėms ir (ar) kaupimo įrenginiams, visai įrengtajai ir (ar) leistinai generuoti galiai.“ 2. Papildyti 14 straipsnį 15^1 dalimi: „15^1. Asmenys, siekiantys pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ar Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, elektroninių ryšių priemonėmis pateikia prašymą elektros tinklų operatoriui dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje. Elektros tinklų operatorius, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos pralaidumus, skirtus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2^1 dalyje ir 39 straipsnio 2^1 dalyje nurodytiems prioritetams, esant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja asmenį apie galimybę pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, o nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja, kad veiklos keitimas nėra galimas.“ 3.  Papildyti įstatymo projektą 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6  straipsnis. Įstatymo papildymas 14^1 straipsniu Papildyti Įstatymą 14^1 straipsniu: ,,14^1 straipsnis. Asmenų vykdomos ar planuojamo vykdyti veiklos energetikos sektoriuje keitimo tvarka 1.  Asmenys, siekiantys pakeisti šio įstatymo ar Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, pateikia rašytinį prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje. 2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atsižvelgdama į elektros energetikos sistemos pralaidumus, skirtus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2^1 dalyje ir 39 straipsnio 2^1 dalyje nurodytiems prioritetams, esant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja asmenį apie galimybę pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, o nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja, kad veiklos keitimas nėra galimas. 3.  Kai asmeniui suteikiama teisė vykdyti kitą veiklą elektros energijos sektoriuje, asmuo turi grąžinti jam suteiktas elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų nuolaidas, jeigu planuojamai vykdyti kitai veiklai tokios nuolaidos šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka netaikomos.“ 4. Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	7	3		2. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalies pirmame sakinyje perkeliant formuluotę „ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų“ dėl netinkamos skyrybos ir jungtukų vartojimo šios nuostatos sakinys tapo ne visai aiškus. Svarstytina, ar sakinio pradžia vietoj „gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų, elektrinės“ neturėtų būti patikslinta į „gaminančių vartotojų, asmenų, siekiančių tapti gaminančiai vartotojais, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų elektrinės“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pakeisti 20^1straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų, elektrinės gali būti statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka kitų asmenų, turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų. Tokiu atveju gali būti statomos ir įrengiamos tik naujos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	7	4	2	3. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 20^1 straipsnio 8^1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas, turi „nustatyti ne didesnį kaip 10 procentų rezervavimo mokestį nuo elektrinės ar jos dalies nuomos mokesčio už visą nuomos sutarties laikotarpį vertės arba nuo elektrinės ar jos dalies rezervavimo ir (ar) pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos galutinės vertės“. Neaišku, kas šiuo atveju būtų laikoma „rezervavimo mokesčiu“ ir „elektrinės ar jos dalies rezervavimu“, nes nei galiojančiame įstatyme, nei projekte tai nėra apibrėžta. Nuostata tobulintina, pašalinant nurodytus neaiškumus.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) nustatyti ne didesnį kaip 10 procentų vienkartinį mokestį už elektrinės ar jos dalies rezervavimą. Šis mokestis apskaičiuojamas nuo elektrinės ar jos dalies nuomos mokesčio už visą nuomos sutarties laikotarpį vertės arba nuo elektrinės ar jos dalies pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos galutinės vertės, mokamas atlikus ne mažiau kaip 50 procentų elektrinės įrengimo įgyvendinimo darbų, ir yra įskaitomas į elektrinės ar jos dalies galutinę nuomos ar pardavimo kainą;“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	7	4	3	4. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 20^1 straipsnio 8^1 dalies 4 punkto turinys, kiek tai susiję su nuostata „kai nėra perleidžiama nustatyta elektrinė ar jos dalis ne dėl gaminančio vartotojo kaltės“, neaiškus, todėl tikslintinas.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) nevykdant šios dalies 2 punkte nurodytų sutarčių, kai nėra nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais perleidžiama šiose sutartyse nustatyta elektrinė ar jos dalis ne dėl gaminančio vartotojo kaltės, gaminančiam vartotojui išmokėti kompensaciją, apskaičiuojamą rezervavimo mokestį padauginus iš trijų.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	8			5. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20^2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti naujus reikalavimus pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, siekiančiam įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą ar šį statusą įgijusiems – įsigaliojus projektu teikiamam įstatymui, tokio juridinio asmens dalyviu negalės būti savivaldybės valdomos įmonės, o juridinio asmens steigimo dokumentuose turės būti nurodytas jo tikslas – vystyti vietos bendruomenes. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, manytina, kad projekto 12 straipsnyje turėtų būti aptarta nurodytų nuostatų taikymo tvarka (pvz., nustatyti, iki kada savivaldybės valdomos įmonės turi perleisti savo dalį kitiems atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviams, iki kada veikiančios atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos turi pakeisti savo steigimo dokumentus ir pan. arba nustatyti, jog naujos nuostatos taikomos tiems juridiniams asmenims, kurie atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgis įsigaliojus projektu teikiamam įstatymui).	Nepritarti	Pagal Europos Komisijos išaiškinimą, savivaldybės įmonės gali būti bendrijos dalyvės, kai atitinka mažos, labai mažos ir vidutinės įmonės reikalavimus. Įstatymo pakeitimu nėra uždraudžiama savivaldybės įmonėms tapti bendrijos dalyvėmis, tik užtikrinama, kad jos atitiktų mažoms, labai mažoms ar vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, kadangi dabar yra įvairios interpretacijos, kad ir didelės savivaldybės įmonės gali būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyvėmis. Papildomai pažymėtina, kad šiai dienai nėra nė vienos AIEB.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	8			6. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20^2 straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse išbraukiami žodžiai „ar kita“, kas reiškia, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, įsigaliojus projektu teikiamam įstatymui, galės valdyti energijos gamybos įrenginius tik nuosavybės teise. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, manytina, kad projekto 12 straipsnyje turėtų būti aptarta nurodytų nuostatų taikymo tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškintas siūlomo reguliavimo tikslas. Pastebėtina, kad pagal Elektros energetikos įstatymą piliečių energetikos bendrijos gali valdyti savo energijos gamybos įrenginius tiek nuosavybės, tiek kita teise.	Nepritarti	Nuostatos tikslinamos atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją esantį reglamentavimą, pagal kurį bendrija privalo savo energijos gamybos įrenginius valdyti nuosavybės teise ir jokia kita teisė Direktyvoje (ES) 2018/2001 nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dar nei viena atsinaujinančių išteklių energijos bendrija nėra pradėjusi vystyti energetikos sektoriuje veiklos, manoma, kad pereinamosios nuostatos nėra reikalingos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms taikomi reikalavimai į nacionalinę teisę buvo perkeliami vadovaujantis Direktyva (ES) 2018/2001, o piliečių energetikos bendrijoms keliami reikalavimai į nacionalinę teisę buvo perkeliami vadovaujantis 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES. Nors minėtos bendrijos dalinai yra panašios, tačiau jų reglamentavimas ir joms keliami reikalavimai yra skirtingi, todėl nereikėtų jų tapatinti ir nacionalinėje teisėje.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,  2023-06-08	8	9		7. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20^2 straipsnio 9 dalį siūloma papildyti nauja nuostata: „Kai Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies nuostatas, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusas panaikinamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka.“ Ši nuostata tobulintina. Neaišku, ar esant joje nurodytai aplinkybei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi panaikinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, ar gali priimti ir kitokį sprendimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Elektros energetikos įstatyme nustatytas sankcijas piliečių energetikos bendrijoms. Elektros energetikos įstatymo 22^2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad „Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar piliečių energetikos bendrijos atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus. Tarybos vykdomai piliečių energetikos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24^1, 25 ir 36 straipsnių nuostatos.“, o 15 dalyje nustatyta, kad „Jeigu piliečių energetikos bendrija per 12 mėnesių nuo Tarybos sprendimo, kuriuo konstatuota, kad piliečių energetikos bendrija pažeidė šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, priėmimo dienos pakartotinai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, Taryba sprendžia dėl piliečių energetikos bendrijos statuso panaikinimo Tarybos nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, kad piliečių energetikos bendrijos ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos yra panašios savo statusu ir siekiamais tikslais, svarstytina, ar joms už padarytus pažeidimus neturėtų būti taikomos analogiškos sankcijos.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Jeigu atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pažeidžia šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies dalių nuostatas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba informuoja atsinaujinančių išteklių energijos bendriją apie padarytą pažeidimą ir per 3 mėnesius nuo informacijos gavimo dienos neištaisius padaryto pažeidimo ar per 12 mėnesių nuo informacijos gavimo dienos pažeidus šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalių nuostatas pakartotinai, sprendžiama sprendžia dėl leidimo gaminti elektros energiją galiojimo sustabdymo ar panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Kai Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalių nuostatas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba informuoja atsinaujinančių išteklių energijos bendriją apie padarytą pažeidimą ir per 3 mėnesius nuo informacijos gavimo dienos neištaisius padaryto pažeidimo ar per 12 mėnesių nuo informacijos gavimo dienos pažeidus šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalių nuostatas pakartotinai sprendžia dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso panaikinimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vykdomai atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24^1 ir 36 straipsnių nuostatos.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	9	4		8. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20^4 straipsnio 4 dalies nuostata „Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai, nusprendę elektros energijos vartojimo vietoje vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas“ derintina su analizuojamo straipsnio 1 dalies nuostata „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir susitaria dėl asmens atsiskaitymo už disbalansą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui“ ir 2 dalies nuostata, kurioje nustatyti subjektai, kuriems taikomas grynasis atsiskaitymas pagal įstatymą. Siūlytina 4 dalyje nustatyti, jog „Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai, kuriems taikomas ar kurie pasirinko grynąjį atsiskaitymą“. Be to, analizuojamos straipsnio dalies antrajame sakinyje, atsižvelgiant į sutarčių teisėje vartojamą terminiją,  vietoje žodžio „pasirašo“ įrašytinas žodis „sudaro“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir asmenys, kurie nusprendė elektros energijos vartojimo vietoje vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja nepriklausomą elektros energijos tiekėją, su kuriuo jie yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir sutaria dėl grynojo atsiskaitymo ir atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas parengia ir su šiuo asmeniu sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir apie jos įsigaliojimo datą informuoja energetikos tinklų operatorių.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	9	5		9.     Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20^4 straipsnio 5 dalyje, siekiant aiškumo, vietoje žodžio „datos“ įrašytinas žodis „dienos“. Be to, tobulintina nuostata „gaminančio vartotojo sprendimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba yra išmokama kompensacija vadovaujantis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies 4 punktu“. Siūlytina ją išdėstyti taip: „gaminančio vartotojo pasirinkimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba nepriklausomos energijos tiekėjas jam išmoka kompensaciją vadovaujantis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies 4 punktu“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti asmenys iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos vykdę veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais, netenka teisės naudotis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Šių asmenų per kaupimo laikotarpį sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo pasirinkimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba nepriklausomas elektros energijos tiekėjas jam išmoka kompensaciją vadovaudamasis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies 4 punktu.“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	10	4		10. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 22^1 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma nauja nuostata „kurią sumoka šio įstatymo 13^1 straipsnyje nurodytam administratoriui ir kuri administruojama Vyriausybės nustatyta tvarka“, siekiant aiškumo, dėstytina atskiru sakiniu.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Pakeisti 22^1 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, konkurso dalyvį pripažinus konkurso laimėtoju, laimėtojas, įgyvendindamas elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektą, įsipareigoja laikytis Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais, investicijomis į aplinkos apsaugą, parama, kurios dydis apskaičiuojamas dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 1 euro už 1 MWh ir kuri Vyriausybės nustatyta tvarka skiriama vietos bendruomenėms, taip pat kurie susiję su mažų ir vidutinių įmonių įtraukimu į projekto įgyvendinimą. Šiame punkte nurodyta parama sumokama šio įstatymo 13^1 straipsnyje nurodytam įmokos administratoriui ir administruojama Vyriausybės nustatyta tvarka;“.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	12	6		11. Projekto 11 straipsnio 6 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 49 straipsnio 17^1 dalies nuostatas, siekiant aiškumo, siūlytina skaidyti į dvi atskiras dalis: pirmojo sakinio nuostatas dėstyti 17^1 dalyje, o likusias nuostatas – 17^2 dalyje. Be to, prieš žodžius „taikoma ši tvarka:“ siūlytina vietoje kablelio padėti tašką, o vietoje žodžių „taikoma ši tvarka:“ įrašyti naują sakinį „Šiais atvejais su žemės sklypų ir (ar) statinių savininkais susitariama arba jie informuojami šia tvarka:“.	Pritarti	1. Siūloma pritarti pasiūlymui, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos konfederacijos pastabą Nr. 28 taip pat siūloma šias nuostatas perkelti į įstatymo projektą Nr. XIVP-2830 (2) ir pakeisti 18 straipsnio 10 dalį bei papildyti šio įstatymo 18 straipsnį 10^1 dalimi. 2. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4 įstatymo projekto Nr. XIVP-2830 (2) išvadų lentelėje 7.2.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	12	6		12. Projekto 11 straipsnio 6 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 49 straipsnio 17^1 dalies (jeigu būtų atsižvelgta į ankstesnę mūsų pastabą – 17^2 dalies) 1 punkto nuostatos tobulintinos, nustatant, kokios būtų pasekmės, jeigu nepavyktų sudaryti rašytinio susitarimo su žemės sklypų ir (ar) statinių savininkais.	Pritarti	1.  Siūloma pritarti pasiūlymui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos konfederacijos pastaba Nr. 28 pastaboje Nr. 11 nurodytos nuostatos buvo perkeltos į įstatymo projektą Nr. XIVP-2830 (2), siūloma ir šią nuostatą dėl pasekmių perkelti į tą patį įstatymą ir papildyti   18 straipsnį 10^2 dalimi. 2. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 6 ir žr.  Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4 įstatymo projekto Nr. XIVP-2830 (2) išvadų lentelėje 7.2.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08	14			13. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 12 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „nuo šio straipsnio įsigaliojimo“ nebūtų tikslinga įrašyti „nuo 2024 m. sausio 1 d.“.	Nepritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 8
14.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-08	12	6		Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 4 ir 5 punktų nuostatomis, atliko Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 (toliau – AIE įstatymas)1, 2, 5, 11, 14, 201, 202, 221, 26, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 204 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2023 m. balandžio 24 d. yra atlikusi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169  18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (TAIS Nr. 23-5244) antikorupcinį vertinimą (toliau – AV išvada). Atlikdami AV išvadoje pateiktų pastabų ir pasiūlymų stebėseną nustatėme, kad Energetikos ministerija į esmines pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė AIE įstatymo projektų Nr. XIVP-2828 – 2833 paketą. Antikorupciniu požiūriu vertintam AIE įstatymo projektui buvo suteiktas Nr. XIVP-2830, o antikorupciniu požiūriu ydingos nuostatos perkeltos į Projekto Nr. XIVP-2828 11 straipsnio 6 dalį. Atžvelgdami į išdėstytą, atlikome Projekto XIVP-2828 antikorupcinį vertimą ir teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.  Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projekto 11 straipsnio 6 dalimi siūloma nustatyti AIE įstatyme išimtį vėjo elektrinių parkų, pradėtų vystyti iki 2022 liepos 8 d., vystytojams nereikalauti privalomai informuoti registruotu laišku ir gauti pastatų savininkų raštiškus sutikimus didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai, jei jų pastatai patenka į vėjo elektrinės vieno stiebo ilgio (toliau –  1H) ir keturių stiebo ilgių (toliau – 4H) spindulio zoną, tokiu būdu atleidžiant vėjo elektrinių parkų vystytojus nuo galiojančiame teisiniame reglamentavime nustatytų pastatų savininkų informavimo apie vėjo elektrinės statybą privalomų procedūrų, reglamentuotų AIE įstatymo 49 straipsnio 15, 16 ir 17 dalyse. Šis pasiūlymas svarstytinas šiais aspektais: 1.1.  Privalomo informavimo registruotu laišku atsisakymas gali pažeisti pastato, patenkančio į vėjo elektrinės AIE įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nustatytą zoną, savininko teisę į nuosavybės neliečiamumą ir sveiką aplinką bei sudaryti išskirtines sąlygas vėjo elektrinių pradėtų vystyti iki 2022 m. liepos 8 d. vystytojams. a)              Pagal siūlomą AIE įstatymo projekto 49 straipsnio 17^1 dalies 2 punktą, panaikinus AIE įstatymo Nr. XIVP-1169 18 straipsnio 10 dalyje nustatytą privalomą pastatų savininkų informavimą registruotu laišku gali susidaryti situacijos kai pastatų patenkančių į vėjo elektrinės 1H – 4H zoną pastatų savininkai liks neinformuoti apie numatomas vėjo elektrinių statybas ir negalės ginti savo teisės į nuosavybę bei sveiką aplinką, nors galėtų būti  pasiekiami ir surandami pagal vėjo elektrinių vystytojų iš Registrų centro gautus duomenis.	Pritarti iš dalies	Žr.  AAK pasiūlymą Nr.3 šių išvadų 6.2 lentelėje ir Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4 projekto Nr. XIVP-2830 (2) išvadų lentelėje 7.2. Projektu keičiamos nuostatos reglamentuoja tik tuos atvejus, kai projektai buvo pradėti vystyti iki 2022 m. liepos 8 d., kadangi tuo metu buvo kitas reglamentavimas dėl informavimo ir draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius (išskyrus atvejus, kai palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams). Naujajame reglamentavime - šiuo metu galiojančiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnyje - įtvirtinta informavimo procedūra nėra keičiama. Pagal keičiamas nuostatas vystytojai iki 2022-08-08 buvo atlikę visas, pagal tuo metu galiojančius teises aktus reikalaujamas procedūras ir pasikeitęs reglamentavimas sukėlė didelę administracinę bei finansinę naštą. Taip pat tai stabdo atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvoje, dėl ko būtina atlikti nuostatų pakeitimą, kuris užtikrins visų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant konstitucinių Lietuvos valstybės principų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ir pagal šiuo metu galiojantį AIEĮ žemės sklypų savininkai, išskyrus tuos, kurie pradėjo planuotis rekreacines teritorijas, prieštaravimų negali reikšti, todėl informavimas registruotu laišku situacijos nepakeistų, tik sukeltų papildomą administracinę ir finansinę naštą vystytojams. Keičiamose nuostatose nustatytas informavimas būtų taikomas tik tiems asmenims, kurie po naujojo reglamentavimo įsigaliojimo (po 2022-07-08) pateko į naują teritoriją, kurioje buvo nustatyti papildomi informavimo reikalavimai (buvo nustatytas 4H atstumas, o didžiajai daliai projektų nustatytos sanitarinės apsaugos zonos yra mažesnės, pvz. sanitarinė apsaugos zona nustatyta iki 3,5H, tai žemės sklypų ir pastatų savininkai turi būti informuoti atstume nuo 3,5H iki 4H). Nesutiktina su teiginiais, kad savininkams apribojamos galimybės apginti savo teises į nuosavybės neliečiamybę ir sveiką aplinką, kadangi informavimo procedūros nėra atsisakomos visiškai. Asmenys, kurie nebuvo supažindinti su informacija dėl planuojamų statybų, bus tinkamai apie jas informuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog šiems asmenims taip pat bus taikomos iki Proveržio paketo galiojusios nuostatos. Pagal šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnį, jeigu pastatai ir žemės sklypai patenka į teritoriją nuo 1H iki 4H, privaloma atlikti visą pilną AIEĮ nustatytą informavimo procedūrą, kas labai apsunkina ūkio subjektus, nes jie iki 2022-07-08 buvo stipriai pažengę ir atlikę didžiąją dalį procedūrų, ir, jeigu nebūtų priimtas naujas reglamentavimas, projektai galimai būtų arti pabaigos, todėl šiuo Projektu yra palengvinamos sąlygos, nustatant paprastesnę informavimo procedūrą.
15.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-08	12			b) Atkreipiame dėmesį, kad pastačius vėjo elektrines, jų apsaugos zonoje pagal AIE įstatymo 49 straipsnio 12 dalį įsigalioja apribojimai pastatų savininkams statyti naujus statinius, numatytus AIE įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje, įrengti naujas patalpas, taip pat įrengti ar plėsti teritorijas rekreacijai, ir yra privaloma atvirkštinė sutikimo gavimo procedūra, t. y. šių pastatų savininkai turi gauti vėjo elektrinės parko vystytojo sutikimą dėl galėjimo atlikti įstatyme nurodytus veiksmus, todėl atsirastų apribojimai pastatų savininkų teisei pilnai disponuoti savo turtu (žemės sklypais ir pastatais).	Pritarti iš dalies	Žr. AAK pasiūlymą Nr. 3 šių išvadų 6.2 lentelėje ir Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr.4 projekto Nr. XIVP-2830 (2) išvadų lentelėje 7.2. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypų savininkai atstume nuo 1H ar teritorijos, kur nebus užtikrinti sveikatos saugos reikalavimai, prieštaravimų negali reikšti ir pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, o tie žemės sklypų savininkai ar pastatų, nurodytų AIE įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje, kurių nuosavybė patenka į 1H ar teritoriją, kur nebus užtikrinti sveikatos saugos reikalavimai, turės sudaryti rašytinius susitarimus (ši dalis nėra keičiama). Todėl atliekami pakeitimai užtikrina tiek visuomenės, tiek ir vystytojų teisėtus interesus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnyje nėra įtvirtintų nuostatų, pasakančių, kad įsijungia atvirkštinė tvarka ir asmenys turi siekti sudaryti susitarimus su vystytoju. Susitarimų sudarymas yra vystytojo atsakomybėje. Papildomai yra siūloma įtvirtinti nuostatą, nustatančia, kad šiems asmenims taip pat kaip ir vystytojams bus taikomos iki Proveržio paketo galiojusios nuostatos.
16.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-08	12			c) AIE įstatymo projekto 49 straipsnio 17^1 dalies 2 punkte taip pat nustatyta, kad pastatų savininkų informavimo diena laikoma diena, kai informacija apie vėjo elektrinių parko vystymą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių, viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje, o žemės sklypų ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų savininkai, susipažinę su paskelbta informacija viename iš nacionalinių, viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą ir savivaldybės interneto svetainėje, prieštaravimų dėl planuojamos statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės reikšti negali. Šiomis Projekto nuostatomis nėra užtikrinamas pastatų savininkų, kurių pastatai patenka į vėjo elektrinės apsaugos zoną, informavimas, taip pat apribojama teisė reikšti prieštaravimus dėl vėjo elektrinės parko statybos ir tokiu būdu ginti savo teisę pilnai disponuoti nuosavybe (žemės sklypais ir pastatais). Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nenurodo 49 straipsnio papildymo 17^1 dalimi, kuriomis nustatomos išimtys dėl pastatų savininkų informavimo ir privalomo sutikimo dėl vėjo elektrinių parko vystymo šalia jų nuosavybės gavimo priežasčių ir būtinumo.  Taip pat nepaaiškinta ir nemotyvuota  kokie konkretūs sunkumai kyla praktikoje informuojant pastatų savininkus ir gaunant jų sutikimus dėl vėjo elektrinių parkų vystymo, kad AIE įstatymu būtina riboti pastatų savininkų teises. Tuo atveju jeigu įstatymas keičiamas ne visiems vystytojams susiduriant su sunkumais dėl informavimo procedūrų, pavyzdžiui, kai kuriems vystytojams sąžiningai taikant galiojančiame teisiniame reglamentavime numatytus informavimo procedūrų etapus ir tokiu būdu įgyvendinus AIE įstatyme nustatytus reikalavimus, galimai vienam ar keliems konkretiems vėjo elektrinių parkų vystytojams gali būti sudaromos išskirtinės sąlygos nustatant išimtį nesilaikyti galiojančio informavimo procedūrų reglamentavimo. Pagal turimą informaciją, kai kurie vėjo elektrinių parkų vystytojai iš žemės sklypų ir pastatų savininkų yra gavę sutikimus dėl saulės elektrinių parkų vystymo, t. y. prašydami sutikimo nurodo, kad vystys saulės ar kitą atsinaujinančių išteklių energiją naudojantį elektrinių parką, tačiau, gavę sutikimus saulės elektrinių parkų vystymui, pradėjo vystyti vėjo elektrinių parką, kuriam taikomi kiti apsaugos zonų reikalavimai ir atstumai bei tokiu būdų galimai siekiama išvengti privalomo sutikimų vystyti vėjo elektrines gavimo, todėl pritarus Projekto 11 straipsnio 6 dalies nuostatoms, parkų vystytojams būtų sudaromos išskirtinės sąlygos vystyti vėjo elektrines negavus AIE įstatyme numatytų žemės sklypų ir pastatų savininkų sutikimo, o į vėjo elektrinių zoną patenkančių žemės sklypų ir pastatų savininkams būtų apribota teisė ginti savo nuosavybę ir sveiką aplinką. Vertiname, kad AIE įstatymo 49 straipsnio 15 ir 16 dalyse nustatytas reglamentavimas numato nuoseklius suinteresuotų asmenų informavimo procedūrų etapus, kurie užtikrina žemės sklypų ir pastatų, patenkančių į vėjo elektrinių apsaugos zonas, savininkų teisių apsaugą bei galimybes laikantis šių procedūrų vėjo elektrinių parkų vystytojams tartis su žemės sklypų ir pastatų savininkais.	Pritarti iš dalies	Žr. AAK pasiūlymą Nr.3 šių išvadų 6.2 lentelėje ir Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4 projekto Nr. XIVP-2830 (2) išvadų lentelėje 7.2. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnyje įtvirtinta informavimo tvarka užtikrina žemės sklypų ir pastatų, patenkančių į vėjo elektrinių apsaugos zonas, savininkų teisių apsaugą bei galimybes laikantis šių procedūrų vėjo elektrinių parkų vystytojams tartis su žemės sklypų ir pastatų savininkais. Tačiau pakartotinai įstatymų galiojimas atgal ir kišimasis į jau pasibaigusius teisinius santykius pažeidžia konstitucinius valstybės principus. Vystytojai pagal iki 2022-07-08 galiojančius teisės aktus privalėjo nustatyti sanitarinės apsaugos zonas, kurios teritorijoje turėjo būti gauti visų asmenų sutikimai dėl planuojamų vystyti vėjo elektrinių. Vystytojams atlikus šias procedūras buvo pakeistas reglamentavimas ir padidinta teritorija, kurioje turi būti informuoti asmenys, todėl buvo sustabdyta veikla, kas pažeidžia ir vystytojų teisėtus interesus. Asmenys, kuriuos pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą privaloma informuoti, iki 2022-07-08 apskritai nebūtų informuoti, nes tuo metu jų nuosavybė nepateko į tą teritoriją, kurioje privalomas informavimas. Atsižvelgiant į tai, kad vystytojai vis tik yra įpareigoti atlikti informavimą ir papildomų asmenų, manytina, kad visuomenės interesai nėra pažeidžiami, o priešingai, užtikrinama, kad ir papildomi asmenys, kurių nuosavybė po 2022-07-08 įsigaliojusio reglamentavimo, pateko į teritoriją su privalomu informavimu, bus tinkamai informuoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad specialiųjų tyrimų tarnybos minimi atvejai dėl informavimo apie saulės elektrinių plėtrą, o vėliau pradėjus vystyti vėjo elektrines, nėra susijęs su aptariamu reglamentavimu. Asmenys savo pažeistas teises gali ginti įstatymuose nustatytais būdais ir manydami, kad turėjo būti informuoti, bet informavimo veiksmai nebuvo atlikti, turi siekti apginti savo teises teisminiu būdu.
17.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-08	12	4		1.1.1. Projekte numatytas pastatų savininkų informavimo būdas neužtikrina, kad visi pastatų savininkai gaus informaciją apie vystomus didesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinių parkus. Projekto 11 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „...savininkai informuojami apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, viešai paskelbiant informaciją viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks laikraštis leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą ir savivaldybės interneto svetainėje.“. Toks siūlomas informavimo būdas yra diskutuotinas ir neužtikrina suinteresuotų asmenų informavimo apie jiems ypatingai svarbią reikšmę turinčius įvykius ir aplinkybes. Pagal šią nuostatą, atsisakius privalomo pastato savininko informavimo registruotu laišku, savininkams apribojamos galimybės  apginti savo teises į nuosavybės neliečiamybę ir sveiką aplinką. Atsižvelgiant į technologijų ir informacijos pateikimo priemonių vystymąsi svarstytini kiti, didžiajai daugumai asmenų technologiškai prieinami ir žemės sklypų bei pastatų savininkų informavimą užtikrinantys būdai, pavyzdžiui, pasinaudojant vietos savivaldos, VĮ Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėmis sistemomis, kuriomis informuojami asmenys apie teikiamas paslaugas, mokesčius ir pan. Ši pastaba taikytina ir AIE įstatymo 49 straipsnio 16 dalyje nustatytoms informavimo procedūroms, todėl siūlome tobulinti ir galiojančią AIE 49 straipsnio 16 dalį. 2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 3.    Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus, siekdami užtikrinti vėjo elektrinių apsaugos zonoje esančių pastatų savininkams galimybes ginti teises į nuosavybę bei išvengti išskirtinių sąlygų kai kuriems vėjo elektrinių parkų vystytojams sudarymo, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą, atsisakant išimčių informuojant pastatų savininkus apie vėjo elektrinių parkų statybą, sudarant jiems galimybę ginti nuosavybės teisę ir pilnai disponuoti nekilnojamuoju turtu bei naudoti šiuolaikines technologijas ir visuomenei labiausiai priimtinus būdus informuojant suinteresuotus asmenis apie vėjo elektrinių parkų statybą.	Nepritarti	Dėl įtvirtinto informavimo būdo viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje ir savivaldybės internetinį puslapį, atkreiptinas dėmesys, kad vėjo elektrinės dažniausiai statomos atokesnėse vietovėse, kuriose daugiau mažiau gyvena senyvo amžiaus žmonės ir kurie vis dar dažniau skaito laikraštį nei naudojasi socialiniais tinklais skaitydami ten informaciją.

1. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	UAB „Ignitis renewables“, 2023-07-28	14			Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2022 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, ^202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. (toliau – AIEĮ) 13^1 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3  dalies nuostatas , arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2023 m. liepos 1 d.). Atsižvelgiant į tai, Projekto Nr. XIVP-2828 12 straipsnis, reglamentuojantis įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, turi būti atitinkamai pakoreguotas, siekiant suderinti skirtingų įstatymų nuostatų įsigaliojimą. Papildyti 12 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalis įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymui Nr. XIV-1169 pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gavimo. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalis įsigalioja kitą darbo dieną po Energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.“	Nepritarti	Netikslinga įtvirtinti papildomos įsigaliojimą reglamentuojančios nuostatos, kadangi keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22^1 straipsnio 10 dalies 2 punkte pateikiama nuoroda į AIE įstatymo 13^1 straipsnį, kurio įsigaliojimas nustatytas kitame AIE įstatymo pakeitimo įstatyme, t. y.  Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais Įstatyme Nr. XIV-1169.
2.	UAB „Ignitis renewables“, 2023-07-28	10	9		Pažymėtina, kad tai, jog servitutų teritorijos persidengia automatiškai nereiškia, kad ir apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat persidengs, todėl nustatymas, kad visais atvejais savininkų sudaromas susitarimas turi neprieštarauti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, yra perteklinis. Toks susitarimas turi neprieštarauti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui tik tuo atveju, jei persidengs tiek servitutų, tiek apsaugos zonų teritorijos. Siūlome nuostatą atitinkamai pakoreguoti. 19^2. Jei teritorijų planavimo dokumento (dokumentų), skirto (skirtų) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms, planuojamoms plėtoti jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), prijungti prie elektros perdavimo tinklų, sprendinių pagrindu administraciniu aktu ar kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais pagrindais nustatomi servitutai skirtingiems viešpataujančiųjų daiktų savininkams ir servitutų teritorijos persidengia, jų savininkai gali sudaryti susitarimą dėl teritorijos (teritorijų), kuriai (kurioms) nustatyti servitutai, naudojimo ir priežiūros bei inžinerinių tinklų eksploatavimo ir priežiūros sąlygų, kurios neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, jeigu persidengia ne tik teritorija (teritorijos), kuriai (kurioms) nustatyti servitutai, bet ir apsaugos zonų teritorijos, ir Civiliniam kodeksui.“	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Papildyti 22^1 straipsnį 19^1 ir 19^2 dalimis: „19^1. Konkurso laimėtojo inžineriniams tinklams įrengti ir eksploatuoti reikalingais servitutais, suprojektuotais teritorijų planavimo dokumento (dokumentų), skirto (skirtų) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms, planuojamoms plėtoti jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), prijungti prie elektros perdavimo tinklų, sprendiniais, esant techninėms galimybėms, turi teisę naudotis ir kiti jūrinių teritorijų, skirtų atsinaujinantiems energijos ištekliams plėtoti, konkursų laimėtojai ir (arba) perdavimo tinklų operatorius, nepažeisdami viešpataujančiojo daikto, kuriam nustatytas pirmesnis servitutas, savininko teisėtų interesų ir teisės aktais pagrįstų reikalavimų dėl inžinerinių tinklų tiesimo ir atstumo tarp inžinerinių tinklų. Įvykdžius visus teisės aktais pagrįstus viešpataujančiojo daikto savininko reikalavimus dėl inžinerinių tinklų tiesimo bei atstumo tarp inžinerinių tinklų arba negavus šių reikalavimų per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo viešpataujančiojo daikto savininkui dienos, laikoma, kad yra gautas viešpataujančiojo daikto, kurio naudai nustatytas pirmesnis servitutas, savininko sutikimas. Tokiu atveju inžinerinių tinklų techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir modernizavimo tvarką viešpataujančiųjų daiktų savininkai gali nustatyti tarpusavio susitarimu. 19^2. Jeigu teritorijų planavimo dokumento (dokumentų), skirto (skirtų) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms, planuojamoms plėtoti jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), prijungti prie elektros perdavimo tinklų, sprendinių pagrindu administraciniu aktu ar kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais pagrindais nustatomi servitutai skirtingiems viešpataujančiųjų daiktų savininkams ir servitutų teritorijos persidengia, jų savininkai gali sudaryti susitarimą dėl teritorijos (teritorijų), kuriai (kurioms) nustatyti servitutai, naudojimo ir priežiūros bei inžinerinių tinklų eksploatavimo ir priežiūros sąlygų, kurios neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui jeigu persidengia ne tik teritorija (teritorijos), kuriai (kurioms) nustatyti servitutai, bet ir apsaugos zonų teritorijos, ir Civiliniam kodeksui.“
3.	UAB „Ignitis renewables“, 2023-07-28	10	13		1. Šiuo metu Projekte Nr. XIVP-2828 nėra nurodyta, kad pakoreguotas 22^1 straipsnio 25 dalies 2 punktas bus taikomas ketinimų protokolams, kurie pasirašyti siekiant dalyvauti konkurse iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju susidarytų situacija, kai skirtingų konkursų dalyviai, pasirašę ketinimų protokolus iki šio įstatymo įsigaliojimo ir po šio įstatymo įsigaliojimo, atsidurs skirtingose padėtyse, nes jiems bus taikomos skirtingos sąlygos. Siekdama aiškumo, Bendrovė siūlo Projekte Nr. XIVP-2828 aiškiai nurodyti, kad 22^1 straipsnio 25 dalies 2 punktas taikomas ketinimų protokolams, sudarytiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 2. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Seime svarstant 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 22^1 straipsniu įstatymą Nr. XIV-1698 pagal Bendrovės pasiūlymą buvo išbrauktas 10 dalies (buvusi 9 dalis) 16 punktas^[1], tačiau nuorodos, esančios 25 dalies 4 bei 5 punktuose nebuvo atitinkamai pakoreguotos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant, kad 22^1 straipsnio atitinkamų dalių nuostatos sistemiškai derėtų tarpusavyje, siūlome taip pat pakoreguoti ir 25 dalies  4 bei 5 punktus. 3. Atsižvelgiant į tai, kad dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo arba dėl kitų aplinkybių, kurių leidimo turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, ir kai nėra leidimo turėtojo kaltės gali būti vėluojama gauti ne tik leidimą gaminti elektros energiją, bet ir statybą leidžiantį dokumentą, šiomis aplinkybėmis siūlome papildyti ir 25 dalies 1 punktą.   1. Papildyti 12 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „Šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22^1 straipsnio 25 dalies 1 ir 2 punktai taikomi ketinimų protokolams, kurie sudaryti siekiant dalyvauti konkurse iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ 2. Pakeisti 22^1 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „1) per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai šį terminą įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo arba dėl kitų aplinkybių, kurių leidimo turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, ir kai nėra leidimo turėtojo kaltės; 2) per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės leistinai generuoti galiai, išskyrus atvejus, kai šį terminą įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo arba dėl kitų aplinkybių, kurių leidimo turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, ir kai nėra leidimo turėtojo kaltės; 3) nedidinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos leistinos generuoti galios, nemažinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos įrengtosios galios bei neplėsti teritorijos; 4) laiku ir tinkamai vykdyti pagal šio straipsnio 10 dalies 2 ir 176 punktus prisiimtus įsipareigojimus; 5) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio straipsnio 10 dalies 2 ir 176 punktuose nurodytų prisiimtų reikalavimų vykdymą.““	Pritarti	Komiteto pasiūlymai: 1.Įstatymo projekto 10 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13. Pakeisti 22^1 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25. Asmuo, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų: 1) per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai šį terminą įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo arba dėl kitų aplinkybių, kurių leidimo turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, ir kai nėra leidimo turėtojo kaltės; 2) per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės leistinai generuoti galiai, išskyrus atvejus, kai šį terminą įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo arba dėl kitų aplinkybių, kurių leidimo turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, ir kai nėra leidimo turėtojo kaltės; 3) nedidinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos leistinos generuoti galios, nemažinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos įrengtosios galios bei ir neplėsti teritorijos; 4) laiku ir tinkamai vykdyti pagal šio straipsnio 10 dalies 2 ir 17 16 punktus prisiimtus įsipareigojimus; 5) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio straipsnio 10 dalies 2 ir 17  16 punktuose nurodytų prisiimtų reikalavimų vykdymą.“ 2. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr.8.
4.	VšĮ „Žiedinė ekonomika", 2023-07-31	8	3		VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjo atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1,2, 5, 11, 14, 20(1), 20(2), 22(1), 26, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20(4) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2828 (toliau – Projektas) ir palaiko šį Projektą, kuriuo siekiama reikšmingai padidinti Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir elektros energijos naudojimą 2030 m., apsaugoti nutolusius vartotojus bei toliau efektyvinti atsinaujinančių išteklių energetikos reguliavimą. Siekiant, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos steigtųsi sparčiau, veiktų efektyviau ir nebūtų apkrautos bereikalinga biurokratine našta, siūlome Projektą papildyti 20^1straipsnio 3 dalies keitimu ir ją išdėstyti taip: „3. Pelno nesiekiančio juridinio asmens, siekiančio įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, veikimo dokumentuose, be pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka: 1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo; 2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros; 3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo.“ Perkeliant nurodomos tvarkos informaciją į veikimo dokumentus, o ne steigimo dokumentus, kurie po to teikiami reguliuojančioms institucijoms, reikšmingai supaprastinamas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų steigimas bei veikimas, nes nebelieka poreikio kreiptis į notarų biurus atliekant net menkiausius pakeitimus. Visų pirma, informacija apie pagamintos energijos realizavimą yra pateikiama reguliuojančios institucijoms bei energijos skirstomajam operatoriui, o ją keičiant, ji turės būti atnaujinama ir pakartotinai teikiama atitinkamoms institucijoms. Tokia pati situacija ir su fiziniu ar juridiniu asmeniu, kuris administruoja ir prižiūri energijos gamybos įrenginius. Nėra tokio reikalavimo turėti informaciją steigimo dokumentuose nei vienai energetikos įmonei. Galiausiai, atsinaujinančių išteklių energijos bendrija gali būti tik pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, tad gautas pelnas, bet kuriuo atveju, negali būti panaudotas kitaip nei narių gerovei ar jų palaikomiems visuomeniniams projektams.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pelno nesiekiančio juridinio asmens, siekiančio įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, veiklos steigimo dokumentuose, be pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka: 1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo; 2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros; 3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo.“
5.	AB Litgrid, 2023-07-31	5			Prievolių įvykdymo užtikrinimas sumokamas pagal leistiną generuoti galią, atitinkamai įrengtoji galia reikšmės neturi. Siūlytina palikti tik leistiną generuoti galią. 5   straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Statyti, įrengti elektrinę ar didinti elektrinės leistiną generuoti galią planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, ir pateikia Elektros energetikos įstatymo 21^1 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai prie veikiančios ar vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais prie statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, ir nėra didinama leistina generuoti galia. Šiuo atveju asmuo kreipiasi dėl galiojančio ketinimų protokolo pakeitimo, o jo pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas taikomas visoms pagal ketinimų protokolą statomoms elektrinėms ir (ar) kaupimo įrenginiams, visai įrengtajai ir (ar) leistinai generuoti galiai.“	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, jog kartu svarstomo Lietuvos respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 21^1, 22, 39 ir 48^2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos, numato, jog prievolių įvykdymo užtikrinimas, kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, sudarant hibridinę elektrinę, apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti kitos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio numatytą įrengtosios galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW. Siūlomais pakeitimais užtikrinama, jog asmuo, kuris prie statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numato įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, kai nėra didinama leistina generuoti galia, nepiktnaudžiaus savo padėtimi dėl laisvų pralaidumų ir išvystys papildomai planuojamos įrengti elektrinės galią.
6.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-08-01	9	3		Argumentai: Po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto 20.4 straipsnio įsigaliojimo poveikį pajustų buitiniai gaminantys vartotojai, ketinantys teisėtais pagrindais valdyti vėjo elektrinę ar jos dalį. Jie netektų galimybės naudotis 20.1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais vėjo elektrinės atveju. Šiuo metu praktikoje yra tokių atvejų kai gaminantys vartotojai naudojasi vėjo elektrine ar jos dalimi prijungta skirstomajame tinkle. Skirtingų rūšių AE gamintojai siekiantys perleisti elektrinės dalis buitiniams gaminantiems vartotojams būtų diskriminuojami dėl susidariusios priešpriešos. Taip būtų lengviau siekti nacionalinėje energetikos strategijoje išsikeltų rodiklių – kad 30% buitinių vartotojų taptų gaminančiais vartotojais. Siekiant šio tikslo reikia išlaikyti skatinimo mechanizmą ir ieškoti būdų kaip toliau skatinti buitinius gaminančius vartotojus. Šiuo metu nuo šių nustatytų rodiklių yra atsiliekama, o gaminančių vartotojų plėtra sustojo dėl įvairių aplinkybių: a) sumažėjusi elektros kaina, b) politinis neapibrėžtumas apskaitos modelio klausimu, c) nuogąstavimai tarp buitinių vartotojų kad apskaita nebūtų pakeista atgaline tvarka. Šiuo metu skirtingų rūšių AE gamintojai veikiantys perdavimo tinkle gaminantiems vartotojams gali suteikti tik grynojo atsiskaitymo modelį, tačiau tai nėra aiškiai reglamentuota įstatymuose. Pagal šią praktiką skirstomojo ir perdavimo tinkle veikiančius gamintojus galima būtų taip diferencijuoti, įvedant aiškumą šio įstatymo nuostatose. Pasiūlymas: Papildyti 20^4 straipsnio 2 dalį: 2) gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo, saulės bei kitos rūšies elektrinę ar jos dalį, prijungtą prie perdavimo tinklo.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti šie asmenys: 1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas; 2)  buitinis gaminantis vartotojas, išskyrus buitinį gaminantį vartotoją, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka, įvertinusi nepriklausomo tiekėjo siūlomas grynojo atsiskaitymo sąlygas, pritaria tokiam pasirinkimui; 3) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte; 4) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai, išskyrus piliečių energetikos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte; 5) aktyvusis vartotojas; 6) kitas asmuo, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir vartojantis savo reikmėms ir ūkio poreikiams, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas.“
7.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-08-01	14	4		Argumentai: Pasiūlymas susijęs su pasiūlymu Nr. 1. Žiūrėti argumentus prie pasiūlymo Nr. 1 (šios lentelės pasiūlymas Nr. 6). Pasiūlymas: Papildyti 12  straipsnio  4 dalį. 4. Po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai nėra taikomi asmenims, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis, siekiantiems tapti nebuitiniais gaminančiais vartotojais ar gaminančiais vartotojais, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį saulės ar kitos rūšies elektrinę ar jos dalį veikiančią perdavimo tinkle. Šiems asmenims, po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo elektros energijos vartojimo vietoje įgijus gaminančio vartotojo statusą taikomos šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto argumentus į VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymą Nr.6 išvadų lentelėje 1 ir Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 8 išvadų lentelėje 7.2.
8.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-08-01	14			Argumentai: Gerbtinas energetikos ministerijos siekis nustatyti pereinamąjį laikotarpį keičiant apskaitos principą. Tačiau atsižvelgiant į AE projektų vystymo greitį gamintojai niekaip nespėtų perleisti elektrines ir jų dalis gaminantiems vartotojams iki 2024 m. sausio 1 d. Šiuo metu vystomi projektai, pagal šiuo metu galiojantį rinkos reguliavimą jau yra išparduoti tiek juridiniams tiek buitiniams gaminantiems. Atkreiptinas dėmesys kad sudarytos sutartys juridiniais asmenimis galimai būtų nutraukiamos kadangi nespėjus – pasikeistų apskaitos principas kuris nėra ekonomiškai patrauklus. Sutartis tektų nutraukti dėl gamintojų kaltės, už ką gresia netesybos ir galimai teisminiai procesai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimų. Šios nuostatos pažeistų tiek gaminančių vartotojų, tiek gamintojų teisėtų lūkesčių principą, todėl siūlome nuostatas kurios užtikrintų projektų vystymosi sąlygas, kurios buvo užtikrintos pasirašius ketinimų protokolą bei pateikus prievolių užtikrinimo mokestį tinklo operatoriui. Pirminiame šio įstatymo pakeitimo projekte Nr. 23-5240  gaminančių vartotojų bei gamintojų teisėti lūkesčiai buvo apsaugoti šiomis nuostatomis „3. Po šio įstatymo įsigaliojimo Atsinaujinančių išteklių energetikos  įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai nėra taikomi asmenims, siekiantiems tapti nebuitiniais gaminančiais vartotojais. Šiems asmenims, elektrinės prijungimo sąlygas gavusiems ar elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašiusiems po šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos  įstatymo 20^4 straipsnio 1 dalies nuostatos.“ Šių nuostatų pagrindu, jas modifikuojant, siūlome apsaugoti tiek gaminančių vartotojų, tiek elektrinių plėtotojų teisėtus lūkesčius. Projekto vystymo pradžią siūlome laikyti – prievolių mokesčio pateikimo dieną, kadangi tai yra diena kai gamintojas investuoja ir užsitvirtina tolimesnes projekto vystymo sąlygas įsipareigodamas jį pateikti per 10d. po ketinimų protokolo pasirašymo. Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 2. dalį 2. Šio įstatymo 2 ir 8 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusiems elektrinės prijungimo sąlygas ar pasirašiusiems ketinimų protokolą bei pateikusiems prievolių įvykdymo užtikrinimo mokestį ir ketinantiems vykdyti veiklą 20.1 straipsnio 8 dalyje nustatytomis sąlygomis, taikomi Atsinaujinančių išteklių energetikos  įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai juridiniams ir fiziniams asmenims visą projekto gyvavimo laikotarpį.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 8 išvadų lentelėje 7.2
9.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-08-01	8			Pasiūlymas dėl 20.1 straipsnio 2 dalyje nurodytų elektros energijos kiekio apskaitos principų poveikio subalansavimo su elektros tiekėjų interesais: Siekiant energetinėje nepriklausomybes strategijoje numatyto rodiklio: 30% buitinių vartotojų transformacijos į gaminančius vartotojus bus būtina išlaikyti buitinius gaminančius vartotojus skatinančią schemą, kadangi šiuo metu nuo nustatyto rodiklio yra atsiliekama, o jų plėtra sparčiai mažėja ir pagal tendencijas yra linkusi dar labiau sulėtėti. Buitinius gaminančius vartotojus skatina 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai, tačiau tai galimai turės neigiamą poveikį elektros tiekėjams dėl susidarančių kainų skirtumo žiemą ir vasarą. Todėl siūlome svarstyti tiekėjų nuostolių kompensavimo tvarką. Tiekėjų nuostoliai galėtų būti analizuojami VERT‘E, tiekėjams teikiant ataskaitas apie paslaugas susijusias gaminančiais  vartotojais ir jeigu ši veikla jiems taptų nuostolinga, tokiu atveju objektyvius nuostolius galima būtų kompensuoti iš pasinaudojimo elektros tinklais mokesčio kurį būtent gaminantys vartotojai moka už susigrąžintą elektros energiją taip įvedant papildomą dedamąją į šį mokestį. Kadangi ši schema yra skatinamoji, tai yra vyriausybės uždavinys siekiant rodiklių, o ne elektros tiekėjų. Todėl vyriausybė turėtų numatyti galimų elektros tiekėjų nuostolių kompensavimo mechanizmą.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, jog buitiniai gaminantys vartotojai, kurių pagamintai elektros energijai taikomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai, prisideda prie energetinės sistemos stabilumo užtikrinimo ir nėra gauta pagrįstų ir patikimų skaičiavimų dėl elektros energijos tiekėjų patiriamų nuostolių ar pelno, teikiant paslaugas gaminantiems vartotojams.
10.	Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2023-08-01	9			Argumentai: Iki šiol praktikoje buitiniai ir juridiniai gaminantys vartotojai naudodavosi ne tik saulės bet ir vėjo elektrinėmis prijungtomis skirstomajame tinkle taikant „net metering“ apskaitos principą. Pagal parengtą energetikos ministerijos projektą tolimesnis „net metering“ apskaitos principas negalės būti taikomas juridiniams asmenims, tačiau bus taikomas buitiniams gaminantiems vartotojams. Reiškiame susirūpinę jog pagal ministerijos parengtas nuostatas vėjo bei kitos rūšies elektrinės, skirtingai negu saulės, būtų eliminuotos iš galimo paslaugų teikimo buitiniams gaminantiems vartotojams pagal „net metering“ apskaitos principą. Siūlome nepanaikinti galimybės buitiniams gaminantiems vartotojams ir toliau naudotis ne tik saulės elektrinėmis tačiau ir vėjo elektrinėmis prijungtomis skirstomajame tinkle, išskyrus vėjo ir kitas AEĮ elektrines prijungtas perdavimo tinkle taip išlaikant sąžiningos konkurencijos principą tarp skirtingų rūšių nutolusių elektrinių plėtotojų ir nesudarant priešpriešos tarp gamintojų rūšies. Gaminantiems vartotojams naudotis saulės ir vėjo elektrinėmis perdavimo tinkle taikant „net mettering“ apskaitos formą nėra techninių galimybių. Siūlomomis nuostatomis siūlome tai apibrėžti, įvedant aiškumą elektrinių plėtotojams. Pasiūlymas: Papildyti 20^4 straipsnio 2 dalį: 2) gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo ar kitos rūšies elektrinę, ar jos dalį prijungtą prie perdavimo tinklo.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalyje, dėl įstatymo įgyvendinimo, numatyta, jog po šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai nėra taikomi asmenims, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis, siekiantiems tapti nebuitiniais gaminančiais vartotojais ar gaminančiais vartotojais, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. Šiems asmenims, po šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo elektros energijos vartojimo vietoje įgijus gaminančio vartotojo statusą taikomos šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos. Tai reiškia, jog po siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos dėl grynojo atsikaitymo nebūtų taikomos asmenims, kurie iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo įgijo gaminančio vartotojo statusą ir valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. Šiuo metu apie 100% veikiančių buitinių gaminančių vartotojų eksploatuoja saulės elektrines. Kadangi vėjo elektrinės yra kur kas efektyvesnės nei saulės elektrinės, vertintina, kad tai ekonomiškai racionalesnė technologija grynojo atsiskaitymo modelyje. Įvertinus vėjo elektrinių eksploatavimo taikant grynojo atsiskaitymo modelį praktiką, galima būtų priimti sprendimą ir dėl kitų atsinaujinančių išteklių technologijų įtraukimo į grynojo atsiskaitymo modelį.
11.	Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2023-08-01	14			Argumentai: Žiūrėti pirmąjį pasiūlymą (šios lentelės Nr. 10) ir atitinkamai suderinti nuostatas. Iš šių nuostatų suprantama jog po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo, senasis „net metering“ apskaitos principas vėjo elektrinėms toliau galės būti taikomas tik: „ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims siekiantiems tapti nebuitiniais gaminančiais vartotojais. Kita dalis apibrėžia jog gaminantys vartotojai, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį“ negalės naudotis šiuo skatinamuoju apskaitos modeliu. Siūlome suderinti nuostatas taip, kad visų rūšių AE elektrinės galėtų teikti „net metering“ apskaitos principą buitiniams gaminantiems vartotojams taip nepriešinant skirtingų rūšių AE gamintojų padedančių vyriausybei siekti nacionalinėje energetikos strategijoje išsikeltų rodiklių - 30% buitinių vartotojų taptų gaminančiais vartotojais. Pasiūlymas: Papildyti 12  straipsno. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 4) dalį. 5) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai nėra taikomi asmenims, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis, siekiantiems tapti nebuitiniais gaminančiais vartotojais ar gaminančiais vartotojais, valdančiais saulės vėjo ar kitos rūšies elektrinę ar jos dalį prijungtą prie perdavimo tinklo.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalyje, dėl įstatymo įgyvendinimo, numatyta, jog po šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai nėra taikomi asmenims, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis, siekiantiems tapti nebuitiniais gaminančiais vartotojais ar gaminančiais vartotojais, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. Šiems asmenims, po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo elektros energijos vartojimo vietoje įgijus gaminančio vartotojo statusą taikomos šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos. Tai reiškia, jog po siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos dėl grynojo atsikaitymo nebūtų taikomos asmenims, kurie iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo įgijo gaminančio vartotojo statusą ir valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.
12.	Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2023-08-01	14			Argumentai: Šiuo metu yra vystomi saulės bei vėjo elektrinių projektai siekiant juos panaudoti gaminančių vartotojų poreikiams tenkinti. Esamos „net metering“ apskaitos pagrindu sudarytos sutartys su gaminančiais vartotojais, tame tarpe ir su juridiniais asmenimis. Kadangi apskaitos principų pakeitimas nėra patrauklus juridiniams asmenims, sutartys būtų nutraukiamos. Nutraukus sutartis atsirastų netesybos ir su tuo susijusios gamintojų išlaidos, dėl to galimai prasidėtų teisminiai procesai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimų.  Įstatymas negali galioti atgaline tvarka „lex retro non agit“, todėl siūlome suteikti teisinę galimybę užbaigti projektus tokiomis rinkos sąlygomis kokios buvo pradėjus(pateiktas prievolių užtikrinimo mokestis) vystyti projektus. Projekto vystymo pradžią siūlome traktuoti nuo prievolių užtikrinimo mokesčio pateikimo dienos, nes tai yra diena kai plėtotojas investuoja ir pradeda vystyti projektą. Jeigu projekto pradžia laikyti leidimo plėtrai išdavimo dieną, tuomet tai sukeltų daug ginčų, kadangi investicijos yra atliekamos anksčiau už leidimo plėtrai gavimą bei pasitaiko atveju kad plėtros leidimas išduodamas vėluojant, o už vėjavimą nėra nustatytos atskaitomybes mechanizmo. Prašome ekonomikos komiteto apginti teisėtus gamintojų lūkesčius papildant 12 straipsnį ir užtikrinti vystymosi sąlygas, kurios buvo užtvirtintos pateikus prievolių užtikrinimo mokestį. Pasiūlymas: Papildyti 12  straipsnio 2) dalį. Šio įstatymo 2 ir 8 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Gamintojams ketinantiems vykdyti veikla pagal 20.1 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo mokestį, taip pat gaminantiems vartotojams gavusiems prisijungimo sąlygas galioja atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr.8 išvadų lentelėje 7.2
13.	UAB „Ignitis“, 2023-08-07	9			AIEĮ Projekto Nr. XIVP-2828 8 straipsniu papildant AIEĮ 20-4 straipsniu ir reglamentuojant naują elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaitos modelį - grynąjį atsiskaitymą, numatomi asmenys, kuriems šis modelis būtų taikomas privalomai ir pasirinktinai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kokiems asmenims šis modelis taikomas pasirinktinai. Siūlytume papildomai prie subjektų, kurie turi teisę pasirinkti grynojo atsiskaitymo modelį, įtraukti ir buitinius gaminančius vartotojus, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo saulės elektrinę ar jos dalį. Pirmiausia, toks siūlymas grindžiamas tuo, kad priėmus ir įsigaliojus AIEĮ buitiniai gaminantys vartotojai turėtų lygiavertę pasirinkimo teisę, suteikiančią galimybę pasirinkti jiems labiausiai pagal jų vartojimo įpročius ir poreikius tinkantį elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaitos modelį. Iš esmės galimybė rinktis kitą, nei šiuo metu galiojantį buitiniams gaminantiems vartotojams elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaitos modelį užtikrina, jog visi rinkos dalyviai, nepriklausomai nuo atsinaujinančių išteklių rūšies (pvz., vėjo ar saulės), ar turimo teisinio statuso, galėtų naudotis jiems patraukliausiais elektros energijos apskaitos modeliais. Antra, siekiant užtikrinti pirminį ES tikslą – energetinį efektyvumą, gaminančių vartotojų aktyvus dalyvavimas elektros energetikos sektoriuje įvardijamas kaip svarbi priemonė norint pasiekti šį tikslą ES. Todėl Lietuvos, kaip ES valstybės narės, elektros energetikos sektorių reguliuojančios nuostatos taip pat turi būti formuojamos kaip atitinkančios ES kryptis ir tikslus. Galimybė vartotojams laisvai veikti elektros energijos rinkoje yra vienas iš esminių ES uždavinių. Šiam uždaviniui pasiekti buitiniam gaminančiam vartotojui suteikta galimybė savanoriškai pasirinkti grynojo atsiskaitymo apskaitos modelį leistų tinkamai reaguoti į rinkoje besikeičiančių elektros energijos kainų svyravimus. Būtent todėl yra tikslinga jau šiame etape, t. y. įvedant naują grynojo atsiskaitymo apskaitos modelį, leisti jį pasirinkti kuo platesniam subjektų, veikiančių atsinaujinančių išteklių energijos gamyboje, ratui, įskaitant ir buitinius gaminančius vartotojus. Trečia, dabartinė egzistuojanti net-metering sistema yra ydinga, neskatinanti vartotojų vartoti elektros energijos efektyviai, iškreipianti elektros energijos rinką ir neatitinkanti realių elektros energijos rinkos veikimo principų. Kaip nurodyta AIEĮ projekto aiškinamajame rašte (8 psl.), daugiau nei 90 procentų buitinių gaminančių vartotojų elektrines yra įsirengę su valstybės subsidija. Taigi, gaminantiems vartotojams suteikiamos garantijos ir investicijų atsiperkamumas yra grįstas tik valstybės subsidijuojamais modeliais. Tai, kad vartotojai nėra skatinami atsižvelgti į rinkos kainų svyravimus, iškraipo vartotojų suvokimą apie elektros energijos rinkos veikimo principus ir sukuria naujus iššūkius, kuriuos spręsti tenka visiems rinkos dalyviams, tame tarpe ir elektros vartotojams, neturintiems saulės elektrinių. Todėl, siekiant, jog ateityje egzistuotų tik tvarūs ir rinkos principais grįsti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaitos modeliai yra svarbu suteikti galimybę visiems elektros energijos rinkos dalyviams jau dabar pradėti naudotis grynojo atsiskaitymo apskaita bei skatinti gaminančius vartotojus rinktis šį apskaitos būdą. Nors AIEĮ aiškinamajame rašte pažymėta, kad buitiniai vartotojai norėdami naudotis grynojo atsiskaitymo modeliu gali kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl aktyvaus vartotojo statuso suteikimo, tačiau aktyvaus vartotojo sąvoka yra gerokai siauresnė nei gaminančio vartotojo, nes pagal įstatyme pateiktą „aktyvaus vartotojo“ apibrėžimą aktyvūs vartotojai yra tik tie, kurie gamina vartojimo taške (t.y. negali būti nutolę) bei tie, kurie elektrinę ar jos dalį valdo tik nuosavybės teise (t.y. negali valdyti kitais teisėtais pagrindais (pvz., nuomos, panaudos ar pan.), kai tuo tarpu gaminantys vartotojai gali būti tiek nutolę, tiek valdyti elektrinę ar jos dalį kitais teisėtais pagrindais. Taigi, ne kiekvienas gaminantis vartotojas, norėdamas pasinaudoti grynojo atsiskaitymo apskaita, galės kreiptis dėl aktyvaus vartotojo statuso, kas vėlgi, nepagrįstai riboja gaminančių vartotojų galimybę rinktis jiems labiausiai tinkančią apskaitą. Kartu pastebėtina, kad gaminančių vartotojų paramos sąlygose yra numatoma, jog gavus paramą saulės elektrinei draudžiama parduoti elektros energiją ar naudoti ją ūkinei komercinei veiklai 5 metus. Taigi, buitiniai gaminantys vartotojai nurodytą laikotarpį taip pat negalėtų pakeisti savo statuso į aktyvaus vartotojo statusą. Tokių gaminančių vartotojų, kurie savo elektrines yra įsirengę su parama – dauguma. Todėl aktyvaus vartotojo statuso įgijimas praktiškai daugumai buitinių gaminančių vartotojų taptų neįmanomas. SIŪLOMA. Pakeisti AIEĮ Projekto 8 straipsnio „Įstatymo papildymas 20-4 straipsniu“ 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti šie subjektai: 1) buitinis gaminantis vartotojas, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo saulės elektrinę ar jos dalį; 2) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo, yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas; 3) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2-1 dalies 1 punkte); 4) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2-1 dalies 1 punkte); 5) aktyvusis vartotojas; 6) kitas asmuo, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir vartojantis savo reikmėms ir ūkio poreikiams, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas.”	Pritarti iš dalies	Komiteto pasiūlymai: 1. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl grynąjį atsiskaitymą turinčių teisę pasirinkti asmenų prie VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymo Nr.6. 2. Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį  6 dalimi: „6. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti asmenys, vykdę veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis elektros energijos kiekio apskaitos sąlygomis, vieną kartą per apskaitos laikotarpį, nurodytą šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, gali keisti gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos apskaitos modelį. Šių asmenų per apskaitos laikotarpį: 1) sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo pasirinkimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba nepriklausomas elektros energijos tiekėjas jam išmoka kompensaciją vadovaudamasis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies 4 punktu; 2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį, pagal  gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo išmokama gaminančiam vartotojui vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 6 punktu.“ 2. Atitinkamai patikslinti  likusias 9 straipsnio dalis.
14.	UAB „Ignitis“ , 2023-08-07	14			Šiuo metu AIEĮ Projekte numatoma, kad straipsnis, reglamentuojantis grynojo atsiskaitymo apskaitos modelį, įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. AIEĮ 20-4 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintiems subjektams galimybė pasirinkti net–billing apskaitos modelį 2024 m. Manytume, kad siekiant užtikrinti tiek gaminančių vartotojų, tiek kitų elektros energijos rinkos dalyvių teisėtus lūkesčius, AIEĮ Projekte tikslinga numatyti, nuo kada šiuo metu galiojantis net – metering apskaitos modelis nebebus taikomas subjektams, turintiems teisę nuo 2024 m. sausio 1 d. pasirinkti grynojo atsiskaitymo apskaitos modelį, o taip pat ir naujiems buitiniams gaminantiems vartotojams. Svarbu pabrėžti, kad net–metering apskaitos pabaiga yra neišvengiama, siekiant sukurti, kaip minėta aukščiau, tvarią gaminančių vartotojų rinką, grįstą elektros energijos rinkos principais bei norint užtikrinti energetiškai efektyvią sistemą. Nenumatant net–metering pabaigos kuriamas neužtikrintumas visiems elektros energijos rinkos dalyviams. Iš esmės, įgalinant naują apskaitos modelį gaminantiems vartotojams turėtų būti formuojamos aiškios taisyklės, valdant rinkos lūkesčius bei siekiant sukurti išbaigtą ir aiškią sistemą vartotojams. Taip pat siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškaus AIEĮ nuostatų taikymo, būtina numatyti pereinamąsias nuostatas, t. y. aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kaip bus taikomas grynojo atsiskaitymo apskaitos modelis esamiems gaminantiems vartotojams ir būsimiems gaminantiems vartotojams, kurie dabar veikia pagal net-metering apskaitos modelį ir kurie dar iki numatyto projekte momento spės tapti gaminančiais vartotojais, kuriems bus taikoma net-metering apskaita. Tiek buitinių, tiek nebuitinių gaminančių vartotojų atveju siūlytume numatyti laipsnišką perėjimą nuo net-metering apskaitos modelio į grynojo atsiskaitymo apskaitos modelį, pvz., nebuitiniai gaminantys vartotojai (juridiniai/verslo), kurie įsirengė atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines arba gavo leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iki 2024-01-01 gali pasirinkti net-metering apskaitos modelį ir gali naudotis net-metering apskaitos modeliu iki 2030-04-01. Po šio termino visiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams butų taikomas grynojo atsiskaitymo apskaitos modelis. Buitiniai gaminantys vartotojai (fiziniai), kurie įsirengė atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines iki 2026-04-01 arba gavę prijungimo sąlygas iki šio termino, gali pasirinkti net-metering apskaitos modelį. Buitiniai gaminantys vartotojai tada gali naudotis net-metering apskaitos modeliu iki 2030-04-01. Po šio termino buitiniams gaminantiems vartotojams būtų taikomas grynojo atsiskaitymo apskaitos modelis. Šių pereinamųjų periodų numatymas iš anksto teisės aktuose duoda tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitiems rinkos subjektams teisinį užtikrintumą, kiek laiko šie gaminantys vartotojai dar galės naudotis net-metering apskaita. Taigi atitinkamų datų apibrėžimas, tuo pačiu metu kai įtvirtinamas naujo grynojo atsiskaitymo apskaitos modelis ir numatoma net-metering pabaiga, užtikrintų gaminančių vartotojų teisėtus lūkesčius bei sukurtų teisinį apibrėžtumą ir aiškumą elektros energijos rinkoje. Be kita ko, tokių pereinamųjų nuostatų numatymas yra svarbus ir tuo, jog pradedant taikyti naujiems gaminantiems vartotojams grynojo atsiskaitymo apskaitą reikia užtikrinti, jog visi vartotojai palaipsniui būtų perkelti į vieningą apskaitos sistemą - grynojo atsiskaitymo. Siūloma numatyti laipsnišką perėjimą nuo net-metering apskaitos modelio į  grynojo atsiskaitymo (net-billing) apskaitos modelį, numatant pvz. tokius perėjimo terminus: - nebuitiniai gaminantys vartotojai (juridiniai/verslo), kurie įsirengė atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines arba gavo leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iki 2024-01-01 gali pasirinkti net-metering apskaitos modelį ir gali naudotis net-metering apskaitos modeliu iki 2030-04-01. Po šio termino visiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams butų taikomas grynojo atsiskaitymo apskaitos modelis. buitiniai gaminantys vartotojai (fiziniai), kurie įsirengė atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines iki 2026-04-01 arba gavę energijos skirstymo operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas iki šio termino, gali pasirinkti net-metering apskaitos modelį ir gali naudotis net-metering apskaitos modeliu iki 2030-04-01. Po šio termino buitiniams gaminantiems vartotojams būtų taikomas tik grynojo atsiskaitymo apskaitos modelis.	Pritarti iš dalies	Žr. AAK pasiūlymą Nr.4 šių išvadų 6.2 lentelėje. Grynojo atsiskaitymo modelio tikslas – skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir reaguoti į rinkos signalus. Pažymime, kad fizinis asmuo elektros energiją vartoja asmeniniams, šeimos ir savo namų ūkio poreikiams. Nebuitiniai vartotojai (verslo subjektai) turi daugiau informacijos apie padėtį elektros energijos rinkoje nei buitiniai vartotojai ir daugiau galimybių bei patirties reaguojant į rinkos signalus bei pokyčius. Atsižvelgiant į fizinio asmens vartojimo tikslus, manome, kad fiziniams asmenims neturėtų būti taikomas privalomas grynojo atsiskaitymo modelis.
15.	UAB „Ignitis“ , 2023-08-07	8			Jeigu ir toliau bus išlaikoma esama gaminančių (tiek buitinių, tiek nebuitinių) vartotojų apskaitos schema, egzistuoja reali rizika, kad ir toliau dėl skirtingu metu gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros energijos kainų skirtumo, gali susidaryti didėjantys nuostoliai tiekėjams, ir tiekėjai bus priversti apmokestinti gaminančius vartotojus arba perkelti susidariusius nuostolius visiems vartotojams. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad ateityje elektros energijos kainų skirtumai gali stipriai išaugti, siūlytume numatyti kompensavimo mechanizmą tiekėjams ir gaminantiems vartotojams, kuris padengtų patirtus faktinius kainų skirtumus, susidariusius dėl net-metering apskaitos sistemoje veikiančių gaminančių vartotojų skirtingu metu pagamintos ir suvartotos elektros energijos. Šio kompensavimo mechanizmo priežiūrą galėtų vykdyti Valstybės energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), o kompensavimo mechanizmui būtų galima naudoti VIAP ar kitų šaltinių biudžeto lėšas. SIŪLOMA. Numatyti kompensavimo mechanizmą tiekėjams ir gaminantiems vartotojams, (tiek buitiniams, tiek nebuitiniams), veikiantiems net – metering apskaitos sistemoje, numatant, kad po kiekvieno kaupimo periodo pabaigos, pagal tiekėjų pateiktus vartotojų pagamintos ir suvartotos energijos vertės duomenis yra įvertinamas skirtingu metu pagamintos ir suvartotos elektros energijos kainų skirtumas. Atitinkamai įvertinus kainų skirtumus, numatyti dėl kainų skirtumo susidariusių nuostolių padengimą tiekėjams ir gaminantiems vartotojams. Šią kompensavimo mechanizmo metodiką galėtų nustatyti ir vykdyti jos taikymo priežiūrą Valstybės energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, jog gaminantys vartotojai, kurių pagamintai elektros energijai taikomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai, prisideda prie energetinės sistemos stabilumo užtikrinimo ir nėra gauta pagrįstų ir patikimų skaičiavimų dėl elektros energijos tiekėjų patiriamų nuostolių ar pelno, teikiant paslaugas gaminantiems vartotojams.
16.	ESO, 2023-08-07	9	3	4	Siūlytina ištaisyti korektūros klaidą 3 dalies 3 punkte, nes nurodyti subjektai nėra susiję, todėl siūlomas reglamentavimas yra klaidingas. 8   straipsnis. Įstatymo papildymas 20^4 straipsniu Papildyti Įstatymą 20^4 straipsniu: „20^4 straipsnis. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaita taikant grynąjį atsiskaitymą <...> 3. Grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti šie subjektai: <...> 3) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai (išskyrus piliečių energetikos bendrijas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte);“	Pritarti	Komiteto pasiūlymai: Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai, išskyrus piliečių energetikos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte;“
17.	ESO, 2023-08-07	10			Remiantis šiuo metu galiojančiomis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 5 dalį, buitiniai gaminantys vartotojai gali pasirinkti keturis naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos būdus, t.y. (1) mokamą už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio; (2) mokamą už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios;(3) išreikštą elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; (4) prilygintą pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą.. Bendrovė siūlo atsisakyti perteklinio gaminančių vartotojų už naudojimąsi elektros tinklais paslaugas atsiskaitymų būdų diferenciacijos ir suvienodinti buitinių ir nebuitinių gaminančių vartotojų atsiskaitymą. Siūlytina numatyti, jog visi gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą. Siūlymas grindžiamas šiais motyvais: 1) Tai būtų sąžiningiau visų elektros vartotojų atžvilgiu, nes šiuo metu gaminantys vartotojai prie tinklo išlaikymo prisideda mažesne dalimi; 2) Tai stipriai supaprastintų sąskaitybą klientams – pastebime, kad vis didesnei klientų daliai yra sunku suprasti kaip taikomi atsiskaitymo būdai, bei įvertinti kuris atsiskaitymo būdas yra optimalus pagal tuo metu galiojančius įkainius; 3) Atsiskaitymo į tinklus patiekto elektros energijos kiekio dalimi (%) įkainis kasmet stipriai svyruoja, tad gaminantiems vartotojams, pasirinkusiems šį atsiskaitymo būdą, yra sunkiau prognozuoti jų elektrinių atsipirkimą; 4) Gaminantiems vartotojams būtų lengviau prognozuoti savo išlaidas ir elektrinės atsipirkimą. Šiuo metu kiekvienais metais VERT perskaičiavus naudojimosi tinklais paslaugos įkainius tarp gaminančių vartotojų kyla pasipiktinimas dėl netikėto įkainių perskaičiavimo; Nebebūtų galimybės atsiskaitymo būdo keitimo metu išvengti naudojimosi tinklais mokesčio pritaikymo jau sukauptam elektros energijos kiekiui (pavyzdžiui, sukaupus EE kiekį pasirinkus atsiskaitymą už atgautą kWh, ir vėliau pakeitus į atsiskaitymą už į tinklą paduotą EE kiekį (%) su ankstesniu atsiskaitymo būdu sukauptas EE kiekis būtų neapmokestinamas). Taipogi, nebebūtų galimybės ir dvigubam naudojimosi tinklais mokesčio pritaikymui, bet didžioji dalis gaminančių vartotojų tai turėdami omenyje atitaiko keitimą kai sukauptas kiekis būna išnaudotas, tad tai gaminantiems vartotojams žalos nepadaro, bet priverčia apie tai papildomai galvoti ir planuoti atsiskaitymo būdų keitimą (t.y. apsunkina sąskaitybą). SIŪLOMA 6  straipsnis. 20^1 straipsnio pakeitimas 1^1. Pripažinti netekusia galios 20^1 straipsnio 4 dalį: „4. Gaminantys vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme apibrėžtą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka patvirtintą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri: 1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui; 2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą; 3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“ 1^2. Pakeisti 20^1 straipsnio 4^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4^1. Kiti (nebuitiniai) Ggaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą.“ 1^3. Pripažinti netekusia galios 20^1 straipsnio 5 dalį: „5. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtina šias buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainas: 1) mokamą už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio; 2) mokamą už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios; 3) išreikštą elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; 4) prilygintą pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui.“ 1^4. Pripažinti netekusia galios 20^1 straipsnio 6 dalį. „6. Buitiniai gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis kainomis ir keisti atsiskaitymo būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių arba per vieną mėnesį po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato naują naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.“	Nepritarti	Direktyvos 2018/2001 21 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad elektros energijos, kurią gaminantys vartotojai vartoja iš tinklo arba į jį tiekia, atžvilgiu nebūtų taikomos diskriminacinės arba neproporcingos procedūros ir mokesčiai bei tinklo mokesčiai, kurie neatspindi išlaidų. Atitinkamai Įstatyme nustatyti bendrieji principai, kuriais vadovaujantis turi būti nustatomos  naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos, o Taryba, tvirtindama savo kainų metodiką privalo užtikrinti, kad šios kainos atspindėtų visas tinklų operatorių patiriamas sąnaudas ir būtų proporcingos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nustatomos naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos yra pagrįstos, o jų įvairovė leidžia gaminančiam vartotojui užtikrinti, kad pasirinkta kaina geriausiai padengs jo vartojimo įpročius.
18.	ESO, 2023-08-07	7	2		Gaminančių vartotojų į elektros tinklus pateiktos ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos vertė, vertinant pagal rinkos kainas, skiriasi dėl pateikimo ir vartojimo ne vienalaikiškumo, bei rinkos kainų skirtumų, tiekiant elektros energiją į tinklus bei vartojant. Dėl šios priežasties atsiranda į elektros tinklus pateiktos ir iš tinklų atgautos elektros energijos verčių skirtumai. Gaminančių vartotojų, kurie efektyviai vartoja pasigamintą elektros energiją atsižvelgdami į rinkos kainas, atveju atsiranda rizika, kad jie praranda dalį savo pasigamintos ir į tinklus pateiktos elektros energijos vertės, nes atgauna mažesnės vertės elektros energiją. Tuo atveju, jei gaminantis vartotojas neefektyviai vartoja elektros energiją ir atgautos elektros energijos vertė yra didesnė nei pateiktos į tinklus elektros energijos vertė, garantinis tiekėjas patiria nuostolį iš energijos verčių skirtumo gaminančiam vartotojui atpirkdamas didesnės vertės elektros energiją, nei ją gavo. Toks nuostolis yra įtraukiamas į garantinio tiekėjo veiklos kaštus ir yra padengiamas visų kitų vartotojų, koreguojant persiuntimo ar kitus tinklų tarifus. Dėl šių priežasčių siūloma įteisinti gaminančių vartotojų, veikiančių pagal net metering apskaitos schemą ir esančių garantiniame tiekime, balansinę sąskaitą, kurios esmė – padengti gaminančio vartotojo į tinklus pateiktos ir iš tinklų atgautos elektros energijos verčių skirtumą gaminančiam vartotojui arba garantiniam tiekėjui, priklausomai nuo to, kuri pusė pateikia didesnės vertės elektros energiją. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūloma nustatyti, kad tokios vertės yra apskaičiuojamos skirstymo tinklų operatoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinės energetikos reguliavimo taryba. Siūloma numatyti, jog teikiamas siūlymas įsigaliotų 2024 m. balandžio 1 d. SIŪLOMA. 6   straipsnis. 20^1 straipsnio pakeitimas <...> 1^5. Papildyti 20^1 straipsnio 2 dalį 3^1 punktu: „3^1) garantinio tiekimo atveju, vertinama gaminančio vartotojo per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio vertė ir per einamąjį kalendorinį mėnesį suvartos elektros energijos kiekio, neviršijančio kaupimo laikotarpiu sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio, vertė. Jei gaminančio vartotojo per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio vertė yra didesnė nei per einamąjį kalendorinį mėnesį suvartos elektros energijos kiekio, neviršijančio kaupimo laikotarpiu sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio, vertė, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja šių verčių skirtumą. Jei gaminančio vartotojo per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio vertė yra mažesnė nei per einamąjį kalendorinį mėnesį suvartos elektros energijos kiekio, neviršijančio kaupimo laikotarpiu sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio, vertė, gaminantis vartotojas kompensuoja skirstymo tinklų operatoriui šių verčių skirtumą. Šioje dalyje nurodytos gaminančio vartotojo per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio vertė ir per einamąjį kalendorinį mėnesį suvartos elektros energijos kiekio, neviršijančio kaupimo laikotarpiu sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio, vertė apskaičiuojamos skirstymo tinklų operatoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinės energetikos reguliavimo taryba.“ 12  straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas <...> “2^1. Šio įstatymo 6 straipsnyje numatytas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies papildymas 3^1 punktu įsigalioja  2024 m. balandžio 1 d.“	Pritarti iš dalies	Nepritarti dėl balansinės sąskaitos, atsižvelgiant į tai, jog gaminantys vartotojai, kurių pagamintai elektros energijai taikomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai, prisideda prie energetinės sistemos stabilumo užtikrinimo ir nėra gauta pagrįstų ir patikimų skaičiavimų dėl elektros energijos tiekėjų patiriamų nuostolių ar pelno, teikiant paslaugas gaminantiems vartotojams. Atsižvelgiant į tai, jog elektros energijos garantinis elektros energijos tiekimas turi būti taikomas tik išskirtinais atvejais, siekiant užtikrinti, jog gaminantys vartotojai nesirinktų garantinio tiekėjo, kaip pagrindinio elektros energijos tiekėjo, siūloma taikyti didesnę pasinaudojimo elektros tinklais kainą. Komiteto pasiūlymas: 1.Įstatymo projekto 7 straipsnį papildyti 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,2.  Papildyti 20^1 straipsnį 4^2dalimi: ,,4^2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina elektros energijos prekybos, taikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus elektros energijos kiekio apskaitos principus, rezultatą, atsiradusį dėl gaminančių vartotojų, kuriems teikiama garantinio tiekimo paslauga,  nustatydama gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka.^“ 2.Atitinkamai patikslinti straipsnio dalių numeraciją.
19.	ESO, 2023-08-07	14	10		Praktikoje gali susidaryti situacijų, kai asmuo pageidauja keisti veiklos statusą iš veiklos, kurią vykdyti siekiant elektros įrenginiai prie elektros tinklų buvo prijungti padengiant ne visas, o tik dalį (pavyzdžiui, gaminančio vartotojo elektros įrenginių prijungimo atveju, 20 ar 50 procentų) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų. Manytina, kad, vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo principais, keičiant veiklos statusą į tokią veiklą, kurios atveju būtų padengiama 100 procentų sąnaudų, turėtų būti padengiama likusi sąnaudų dalis, kitaip tariant, grąžintos nuolaidos, kurios buvo suteiktos prijungimui prie elektros tinklų. Atsižvelgiant į tai, Projekto Nr. 2 siūlomas įtvirtinti 14 straipsnį 15^1daliesir 12 straipsnio  8 dalies nuostatas siūlytina papildyti nuostata, jog asmuo, keičiantis veiklos statusą, turi grąžinti jam suteiktas elektros įrenginių prijungimui prie elektros tinklų nuolaidas, jeigu planuojamai vykdyti veiklai tokios nuolaidos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka nėra taikomos. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, Projekto 14 straipsnį 15^1 dalyje siūlytina pakoreguoti, kad prašymas dėl veiklos pakeitimo turi būti rašytinis. Manytina, kad jis gali būti pateikiamas visomis tinklų naudotojui patogiomis priemonėmis. Projekto Nr. 2 12 straipsnio 8 dalį taip pat siūlytina papildyti taip, kad vieną kartą per 12 mėnesių nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo veiklos statusą turėtų teisę pakeisti taip pat ir asmenys, kurie yra gavę leidimą gaminti elektros energiją, atsižvelgiant į tai, jog pasitaiko atvejų, kai asmenys yra gavę ne tos rūšies, kurios veiklą planuoja keisti, leidimą. Projekto Nr. 2 12 straipsnio 8 dalyje taip pat ištaisytina techninė klaida – vietoje 2023 m. turėtų būti 2022 m., kadangi nuostata siekiama suformuluoti elgesio taisyklę asmenims, kuriems prijungimo sąlygos buvo išduotos iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21^1, 22, 22^2, 23, 31, 39, 41, 41^1, 48^2, 48^3, 48^4, 49, 58, 59, 67, 71^1, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20^1, 73^2 straipsniais įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2022 m. liepos 8 d.). SIŪLOMA. 5   straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 2. Papildyti 14 straipsnį 15^1 dalimi: „15^1. Asmenys, siekiantys pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ar Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, elektroninių ryšių priemonėmis pateikia rašytinį prašymą elektros tinklų operatoriui dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje. Elektros tinklų operatorius, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos pralaidumus, skirtus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2^1 dalyje ir 39 straipsnio 2^1 dalyje nurodytiems prioritetams, esant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja asmenį apie galimybę pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, o nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja, kad veiklos keitimas nėra galimas. Asmuo, keičiantis veiklos statusą, turi grąžinti jam suteiktas elektros įrenginių prijungimui prie elektros tinklų nuolaidas, jeigu planuojamai vykdyti veiklai tokios nuolaidos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka nėra taikomos.“ <...> 12  straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas „8. Asmenys, kuriems prijungimo sąlygos yra išduotos iki 2023 2022 m. liepos 8 d. ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra gavę leidimo gaminti elektros energiją, turi teisę vieną kartą leidimo plėtoti elektros energiją galiojimo laikotarpiu, o asmenys, kurie yra gavę leidimą gaminti elektros energiją – vieną kartą per 12 mėnesių nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo, keisti veiklą į elektros energiją gaminančio vartotojo arba asmens, vykdančio veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis, išlaikydami turimą elektros tinklų rezervaciją. Asmuo, keičiantis veiklos statusą, turi grąžinti jam suteiktas elektros įrenginių prijungimui prie elektros tinklų nuolaidas, jeigu planuojamai vykdyti veiklai tokios nuolaidos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka nėra taikomos.“	Pritarti	1. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl  TD pastabos Nr.1 2. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 8 Komiteto pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnį 10 dalimi: „10. Asmenys, kuriems prijungimo sąlygos yra išduotos iki 2022 m. liepos 8 d. ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra gavę leidimo gaminti elektros energiją, turi teisę vieną kartą leidimo plėtoti elektros energiją galiojimo laikotarpiu, o asmenys, kurie yra gavę leidimą gaminti elektros energiją, – vieną kartą per 12 mėnesių nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, keisti veiklą į elektros energiją gaminančio vartotojo arba į asmens, vykdančio veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis, išlaikydami turimą elektros tinklų rezervaciją. Šiuo atveju gamintojo rezervuoti elektros tinklų pralaidumai priskiriami gaminančių vartotojų arba asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, pralaidumams, atitinkamai sumažinant gamintojams galimą rezervuoti elektros tinklų pralaidumų dalį.“
20.	Lietuvos saulės energetikos asociacija, Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija, UAB Ignitis, UAB Elektrum Lietuva, UAB Enefit, VšĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-08-18	14			Pagal esamą nuostatą, nepriklausomai nuo to kada gauti atitinkami leidimai ir ar sudarytos sutartys, net bililng  atsiskaitymo schema taikoma nuo 2024 01 01  visiems Verslo GV. Jeigu būtų priimta tokia grynojo atsiskaitymo taikymo data: - Būtų pažeidžiami Verslo GV ir investuotojų, kurie jau pradėjo vykdyti projektus ir investicijas, teisėti lūkesčiai. - Prasidėtų teisiniai ginčai, ypač jeigu tinklų operatorių ar institucijų vėlavimas lemtų tai, kad atitinkamas projektas negali būti užbaigtas iki 2024 01 01. Siūlome: Net metering schema turėtų būti taikoma tiems Verslo GV ir/ar vystytojams, kurių gamybos pajėgumams leidimai plėtrai buvo gauti iki įstatymo priėmimo dienos. SIŪLOMA: Papildyti 20^4 straipsnį 8 dalimi: „grynojo atsiskaitymo apskaita netaikoma jeigu leidimas plėtoti elektros energijos pajėgumus asmenims, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje arba šio straipsnio 8 dalyje buvo išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr.8 išvadų lentelėje 7.2
21.	Lietuvos saulės energetikos asociacija, Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija, UAB Ignitis, UAB Elektrum Lietuva, UAB Enefit, VšĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-08-18	14			Teoriškai tie Verslo GV, kurie veikia pagal net metering schemą ir toliau turėtų teisę ja naudotis. Tačiau dėl nuolatinių teisės aktų pokyčių tai sukelia  neapibrėžtumą Verslo GV. Verslo GV nėra tikri, ar ateityje reguliavimas nesikeis, todėl tikslingiausia būtų visiems rinkos dalyviams įvardinti, jog net metering schema Verslo GV yra laikina, o siekiant užtikrinti atliktų investicijų grąžą būtų tikslinga nustatyti aiškų pereinamąjį laikotarpį. Pereinamasis laikotarpis galėtų būti nustatomas naudojant PPA sutarčių trukmės analogą. Paprastai PPA sutarčių trukmė yra nuo 5 iki 10 metų, todėl siūlome pereinamojo laikotarpio vidurkį 7 metus, t. y. iki 2030 metų. Taip pat per šį laikotarpį didžiąją dalimi būtų išpildyti jau esamų Verslo GV teisėti lūkesčiai. Tačiau svarbu ir tai, kad nepriklausomi tiekėjai, kurie įstatymiškai yra įpareigoti balansuoti visų GV srautus ir prisiimtų pilną riziką dėl GV balansavimo nuostolio bei prisiima visą riziką dėl GV pagamintos ir suvartotos elektros energijos kainų skirtumo. Todėl turi būti sukurtas mechanizmas, kad jeigu dėl verslo GV net-metering taikymo atsirastų nuostolis, būtų sukurtas nuostolių kompensavimo mechanizmas. Siūlome: Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, visiems Verslo GV, veikusiems iki įstatymo įsigaliojimo, nustatyti pereinamąjį periodą iki 2030 03 31, kurio metu tokie Verslo GV gali naudotis net metering schema, o nuo 2030 04 01 visi Verslo GV pereina į net billing schemą. Pereinamojo laikotarpio metu tiekėjų patiriami pagrįsti nuostoliai turi būti kompensuojami VERT nustatyta tvarka. VERT taip pat turėtų patvirtinti metodiką, kokiais principais ir tvarka būtų apskaičiuojami tiekėjų pagrįsti nuostoliai ir kas tokiems nuostoliams galėtų būti priskiriama. Papildyti 20^4 straipsnį 9 dalimi: „Nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2030 03 31, nuo kurio visiems asmenims, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, yra pradedama taikyti grynojo atsiskaitymo apskaita. Tiekėjų patiriami nuostoliai, susidarantys dėl finansinės atsakomybės už disbalansą bei dėl skirtingos pagamintos ir suvartotos elektros energijos kainos, yra kompensuojami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, pagal jų parengta nuostolių apskaičiavimo  metodologija.“	Pritarti iš dalies	Žr. AAK pasiūlymą Nr.4 šių išvadų 6.2 lentelėje. Įstatymo pakeitimu aiškiai numatoma, kad nebuitiniai gaminantys vartotojai ir nepriklausomas tiekėjas privalo susitarti dėl atsakomybės už disbalansą.
22.	Lietuvos saulės energetikos asociacija, Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija, UAB Ignitis, UAB Elektrum Lietuva, UAB Enefit, VšĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-08-18	7			Šiuo metu vystytojai turi galimybę pakeisti veiklos modelį ir iš gamintojo („komercinio parko“) tapti GV nutolusiu parku. Tačiau nėra atvirkštinės galimybės. Proveržio paketu iš esmės buvo pakeistos ne tik „Komercinių“ parkų, bet ir GV parkų vystymo sąlygos (maksimalus avanso dydis, draudimas elektrą parduoti į rinką ir nebeleidžiama gaminti elektros jeigu parkas neišparduotas 95%). Tiek operatoriai, tiek rinkos dalyviai susiduria su sunkumais skaičiuojant kvotas ir parkų paskirčių priskyrimus, dėl skirtingo reguliavimo ir leidimų išdavimų skirtingu metu. Todėl parkų vystytojams turi būti suteikta galimybė iš naujo apsispręsti dėl parko paskirties ir iš GV skirto parko pereiti į paprastą gamintojo „komercinį“ parką. Pabrėžtina, kad tai neturės jokios negatyvios įtakos tinklo pralaidumui, kadangi toks parkas jau yra rezervavęs tinklo pralaidumus. Taip pat iki Proveržio paketo reguliavimo buvo susiformavusi praktika, kad prie skirstomojo tinko jungiamas parkas galėjo laisvai pasirinkti elektros energiją gaminti gaminantiems vartotojams, ar komercinėmis sąlygomis. Suteikiant galimybę iki gamybos leidimo gavimo pasirinkti veiklos sąlygas, būtų išlaikomas teisinis nuoseklumas ir teisingumas. Siūlome: Atitinkamuose teisės aktuose nustatyti, kad visi parkai, kurie yra jungiami prie skirstomoji tinklo ir vystomi kaip GV parkai, turi teisę keisti savo statusą iš GV parko (vykdančio veiklą pagal AEI 20’1 straipsnį) į gamintoją („komercinį parką“). 8. Asmenys, kuriems prijungimo sąlygos yra išduotos iki 2023 m. liepos 8 d. ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra gavę leidimo gaminti elektros energiją, turi teisę iki gaminti elektros energiją leidimo gavimo pasirinkti veiklą vykdyti komercinėmis ar vieną kartą leidimo plėtoti elektros energiją galiojimo laikotarpiu keisti veiklą į elektros energiją gaminančio vartotojo arba asmens, vykdančio veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis, išlaikydami turimą elektros tinklų rezervaciją.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, jog asmens vykdomos veiklos statuso keitimą reglamentuoja Įstatymo projekto 6 straipsnis.
23.	Lietuvos saulės energetikos asociacija, Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija, UAB Ignitis, UAB Elektrum Lietuva, UAB Enefit, VšĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-08-18				Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų (toliau kilmės garantijos) vertė yra 5-8 EUR/MWh, o GV balansavimo kaštai apie 4-5 EUR/MWh. T. y. jeigu tiekėjams atsirastų nuostolis jį (arba jo dalį) galima būtų dengti iš pajamų gautų rinkoje realizavus kilmės garantijas. Įstatyme nėra aptariamas kilmės garantijų, tenkančių GV klausimas.  Siūlome: Numatyti, kad net – billing schemoje dalyvaujantiems GV už savo elektrinėse pagamintą elektros energiją galėtų būti suteikiamos  kilmės garantijos. Numatyti, kad net metering schemoje dalyvaujantiems GV suteiktos kilmės garantijos būtų perleidžiamos tiekėjui (Tarybos ar Energetikos ministerijos nustatyta tvarka). Mes suprantame, kad šis klausimas yra kompleksiškas, tačiau tai galėtų būti vienas iš tų šaltinių, kas kompensuotų tiekėjų sąnaudas. Konkretaus pasiūlymo šiuo metu nėra, reikėtų Energetikos ministerijai ir kilmės garantijų administravimo paskirtajai įstaigai Ligrid AB įvertinti galimybes įtraukti GV į kilmės garantijų sistemą.	Nepritarti	Pateiktu atveju nėra pagrindo išduoti kilmės garantijos, nes asmuo pats gamina ir savo poreikiams naudoja savo pagamintą elektros energiją, todėl žino, jog ji pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, kurios nuostatos perkeltos į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija skirta įrodyti galutiniam vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
24.	Lietuvos saulės energetikos asociacija, Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija, UAB Ignitis, UAB Elektrum Lietuva, UAB Enefit, VšĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-08-18	7	4		Įstatymo 20¹ 8¹-8² straipsniuose numatyti nauji papildomi reikalavimai vystytojams atitikti technologinį ir finansinį pajėgumą, o taip pat nustatyta, ne didesnis nei 10 proc. rezervacijos mokestis bei papildoma nuostata, kad neįvykdžius sutarties GV turi būti sumokėta trigubo rezervacijos dydžio kompensacija. Pažyminėtina, kad buitinių GV, kaip silpnesnės sutarties šalies, interesai yra apsaugoti atitinkamų teisės aktų, ginančių vartotojų teises. O kontroliuojančios institucijos turi teisę: (i) tikrinti sutartis, pripažinti tam tikras sutarčių nuostatas, kurios nesąžiningos vartotojų atžvilgiu, negaliojančiomis, (ii) skirti baudas asmenims, kurie nesilaiko atitinkamų teisės aktų nuostatų ar kontroliuojančių institucijų nurodymų. Savo ruožtu komerciniai GV turi visišką teisę nusistatyti tokias sutarčių nuostatas, kokios yra abiem šalims priimtinos. Todėl nustatyti maksimalų rezervacijos dydžio mokestį yra visai netikslinga, nes tokiu būdu komerciniam GV užkertama galimybė daugiau investuoti į energetikos objekto vystymą. Savo ruožtu vystytojai tokiu atveju yra priversti naudotis brangesniu bankiniu finansavimu, o tai tik padidina projekto sąnaudas. Siūlome: - atsisakyti nuostatų dėl 10 proc dydžio rezervacijos bei trigubos baudos taikymo. - taip pat 20¹ str. 8² dalies (2) punkte pakeisti žodį „reorganizavimo“ į „restruktūrizavimo“. - Papildyti nuostatą, dėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių (LAP) taikymo, nes jų apimtis gali neturėti jokios esminės reikšmės projektui 6 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas „2. Papildyti 20¹ straipsnį 8¹–8² dalimis: „8. Asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas, turi laikytis šių veiklos sąlygų: 1) statyti ir įrengti tik naujas atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga; 2) atitikti technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą tvarką. 3) nustatyti ne didesnį kaip 10 procentų rezervavimo mokestį nuo elektrinės ar jos dalies nuomos mokesčio už visą nuomos sutarties laikotarpį vertės arba nuo elektrinės ar jos dalies rezervavimo ir (ar) pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos galutinės vertės; 4)  šios dalies 3 punkte nurodytų sutarčių nevykdymo atveju, kai nėra perleidžiama sutartyje nustatyta elektrinė ar jos dalis ne dėl gaminančio vartotojo kaltės, gaminančiam vartotojui išmokėti kompensaciją, apskaičiuojamą rezervavimo mokestį padauginus iš trijų. 8². Asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas, turi atitikti šiuos minimalius kriterijus: 1) asmeniui nėra iškelta nemokumo ar restruktūrizavimo byla; 2) asmeniui nėra pradėta reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra; 3) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo ir (ar) dėl juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų juridinio asmens akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir (ar) įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, nusikalstamą bankrotą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar šias veikas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus; 4) asmeniui ar jo turtui nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios asmeniui visiškai draustų disponuoti savo turtu.“	Nepritarti	Nepritarti dėl siūlymo atsisakyti esminių sutarties sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad tai minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, vystantis elektrines pagal Įstatymo 21^1 straipsnio 8 dalį. Šių nuostatų įtvirtinimas užtikrintų, kad gaminančių vartotojų įgyta elektrinės dalis bus perleista pagal sutartyje nustatytas sąlygas arba bus išmokėta kompensacinė išmoka. Tai suteiks skaidrumo ir užtikrins palankesnį visuomenės požiūrį į nuotolinių gaminančių vartotojų elektrinių parko modelį.
25.	UAB „Ignitis renewables“, 2023-09-07	10	6, 7 11, 12		1. Reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti bei įgijusiems teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, ir jūrinės teritorijos tyrimų bei kitų veiksmų atlikimo išlaidų kompensavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1049 (toliau – Aprašas), 27 ir 33 punktuose nurodyta, kad ūkio subjektai, kurių finansiniais pajėgumais arba patirtimi remiamasi konkurse, prisiima solidarią atsakomybę už elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, siūlome įstatymo lygmeniu reglamentuoti šiuos solidarios atsakomybės taikymo aspektus: 1) įtvirtinti teisę konkurso dalyviams remtis jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių asmenų, kai konkurse dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti asmenų grupė, ir (ar) Vyriausybės nustatytų su konkurso dalyviu susijusių ūkio subjektų finansiniu pajėgumu ir (ar) turima patirtimi įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus; 2) įtvirtinti ūkio subjektų, kurių finansiniais pajėgumais remiasi konkurso dalyvis, bei konkurso laimėtojo, kuris pateikia laidavimą už jo įsteigtą juridinį asmenį ar kitos organizacijos padalinį Lietuvos Respublikoje, kuriam išduodamas leidimas plėtrai ir eksploatacijai, solidarią atsakomybę už elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, tuo atveju, jeigu konkurso dalyvis neįvykdytų visų ar dalies prievolių, susijusių su projekto įgyvendinimu, valstybė (kreditorius) galėtų reikalauti įvykdyti visas prievoles ar dalį jų ūkio subjekto, kurio patirtimi buvo remiamasi dalyvaujant konkurse. Bendrovė sutinka su tuo, kad tokiems projektams įgyvendinti patirtis yra būtina ir ją konkurso laimėtojas turi turėti visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, tačiau, Bendrovės vertinimu, reikalavimas tokiems ūkio subjektams būti solidariai, t. y. finansiškai, atsakingiems už projekto įgyvendinimą visa apimtimi, nebūtų proporcingas. Pažymėtina, kad praktikoje įmonių grupėse projektų įgyvendinimo patirtis būna sukoncentruota skirtingais būdais, pvz., projektinėse įmonėse (kurioms priklauso visi leidimai, turtas, kt.) kartais darbuotojai, užtikrinantys projektų įgyvendinimo patirtį, nėra įdarbinami, t. y. jie yra sutelkiami motininėse bendrovėse iš kur darbuotojai aptarnauja daug skirtingų projektų ir pan., kas leidžia užtikrinti geriausią ir efektyviausią gerųjų praktikų ir išmoktų pamokų dalinimąsi. Dėl šios priežasties projektinių įmonių (kurioms priklauso visi leidimai, turtas, tačiau nėra darbuotojų) tapimas finansiškai atsakingomis už visą projekto įgyvendinimą joms darytų didžiulį finansinį poveikį bei turėtų neigiamos įtakos jų vykdomų projektų finansavimui bei įgyvendinimui. Bendrovės vertinimu, konkurso laimėtojo, pateikusio laidavimą, ir ūkio subjekto, kurio finansiniais pajėgumais remiamasi dalyvaujant konkurse, solidarioji atsakomybė turėtų būti pakankama, siekiant užtikrinti, kad neįgyvendinus projekto tinkamai, valstybė (kreditorius) galėtų iš šių subjektų kartu ar atskirai reikalauti įvykdyti visą prievolę ar jos dalį. 3) apibrėžti ūkio subjektų, kurių finansiniais pajėgumais remiamasi dalyvaujant konkurse, solidarios atsakomybės pasibaigimo momentą. Atsižvelgiant į tai, kad tokie ūkio subjektai yra solidariai atsakingi už projekto įgyvendinimą, Bendrovės nuomone, solidarioji atsakomybė turėtų pasibaigti konkurso laimėtojui išdavus leidimą gaminti elektros energiją arba pasikeitus pagal 22^1 straipsnio 10 dalies 17 punktą konkurso laimėtojo įsteigto juridinio asmens sudėčiai (plačiau žr. 4 punktą apačioje). Už prievolių, kurios būtų įgyvendinamos jau gavus leidimą gaminti elektros energiją, solidarioji atsakomybė toliau būtų taikoma konkurso laimėtojui, pateikusiam laidavimą. 4) apibrėžti konkurso laimėtojo pateikto laidavimo galiojimą, kuris turėtų galioti tol, kol galioja išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacija, arba pasikeičia konkurso laimėtojo įsteigto juridinio asmens sudėtis. Pažymėtina, kad įstatyme nėra draudimo konkurso laimėtojui perleisti pagal 22^1 straipsnio 10 dalies 17 punktą įsteigto juridinio asmens akcijas kitam asmeniui, todėl juridinio asmens sudėtis įgyvendinant projektą gali keistis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad tokį sudėties pasikeitimą turėtų patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytais atvejais ir tvarka, bei nurodyti, kad patvirtinimas būtų pateikiamas, jeigu būtų užtikrinamas atitikimas šio straipsnio 10 dalyje nustatytiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, finansinio pajėgumo ir (ar) turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus turėjimo reikalavimai bei pateikiamas naujas laidavimas. Priėmus Bendrovės pasiūlymus, turės būti atitinkamai pakoreguotas Aprašas bei Tarybos 2023 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. O3E-332 patvirtintas Jūrinės teritorijos naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti jūrinės teritorijos dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašas. 1. Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 22^1 straipsnio 11 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, patvirtinančius dalyvio atitiktį Vyriausybės nustatytiems reikalavimams dėl finansinio pajėgumo ir turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus. Asmuo, siekdamas pagrįsti atitiktį nustatytiems reikalavimams, gali remtis jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių asmenų, kai konkurse dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti asmenų grupė, ir (ar) Vyriausybės nustatytų su konkurso dalyviu susijusių ūkio subjektų finansiniu pajėgumu ir (ar) turima patirtimi įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus;“ 2. Papildyti 9 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 22^1 straipsnį 11^1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11^1. Šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodyti ūkio subjektai, kurių finansiniais pajėgumais remiasi konkurso dalyvis, prisiima solidarią atsakomybę už elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimą. Solidarioji atsakomybė pasibaigia, kai konkurso laimėtojui yra išduodamas leidimas gaminti elektros energiją arba vadovaujantis šio straipsnio 23^1 dalimi pasikeičia pagal šio straipsnio 10 dalies 17 punktą įsteigto juridinio asmens sudėtis.“ 3. Papildyti 9 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Pakeisti 22^1 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, kurie šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka pripažinti konkurso laimėtojais ir kurie pateikia įsipareigojimą visą leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimo laikotarpį atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, vadovaudamiesi šio straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 11 dalyje nustatytais principais. Kai konkurso laimėtojas, siekdamas gauti leidimą plėtrai ir eksploatacijai, įsteigia juridinį asmenį ar kitos organizacijos padalinį Lietuvos Respublikoje, leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas konkurso laimėtojo įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų valstybių narių juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui. Šiuo atveju konkurso laimėtojas turi laiduoti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai jos nustatyta tvarka, kad jo įsteigtas juridinis asmuo ar kitos organizacijos padalinys vykdys šio straipsnio 10 dalyje nurodytas prievoles ir tinkamai įgyvendins šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje. Konkurso laimėtojas pateikęs laidavimą tampa solidariai atsakingas už šio straipsnio 10 dalyje nurodytas prievoles ir tinkamą kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, susijusių su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtra ir eksploatacija jūrinėje teritorijoje, kurie taikomi konkurso laimėtojo įsteigtam juridiniam asmeniui ar kitos organizacijos padaliniui, įgyvendinimą. Šiam juridiniam asmeniui ar kitos organizacijos padaliniui mutatis mutandis taikomos šioje dalyje ir šio straipsnio 10 dalyje nustatytos sąlygos.“ 3. Papildyti 9 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Papildyti 22^1 straipsnį 23^1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „23^1. Pagal šio straipsnio 23 dalį pateiktas konkurso laimėtojo laidavimas galioja tol, kol galioja išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacijai. Panaikinus leidimą plėtrai ir eksploatacijai ar pasibaigus jo galiojimui, konkurso laimėtojo laidavimas pasibaigia. Konkurso laimėtojo laidavimas taip pat pasibaigia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinus pagal šio straipsnio 10 dalies 17 punktą įsteigto juridinio asmens sudėties pasikeitimą. Patvirtinimas pateikiamas, jeigu užtikrinamas atitikimas šio straipsnio 10 dalyje nustatytiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, finansinio pajėgumo ir (ar) turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus turėjimo reikalavimai bei pateikiamas naujas laidavimas. Šioje dalyje nurodyti reikalavimai taikomi visais atvejais, kai keičiasi pagal šio straipsnio 10 dalies 17 punktą įsteigto juridinio asmens sudėtis.“	Pritarti	Komiteto pasiūlymai: 1.Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 6 ir 7 dalis ir jas išdėstyti taip: „6. Pakeisti 22^1 straipsnio 11 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, patvirtinančius dalyvio atitiktį Vyriausybės nustatytiems reikalavimams dėl finansinio pajėgumo ir turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus. Asmuo, siekdamas pagrįsti atitiktį nustatytiems reikalavimams, gali remtis jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių asmenų, kai konkurse dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti asmenų grupė, ir (ar) Vyriausybės nustatytų su konkurso dalyviu susijusių ūkio subjektų finansiniu pajėgumu ir (ar) turima patirtimi įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus;“ 7. Papildyti 22^1 straipsnį 11^1 dalimi: „11^1. Šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodyti ūkio subjektai, kurių finansiniais pajėgumais remiasi konkurso dalyvis, prisiima solidariąja atsakomybę už elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimą. Solidarioji atsakomybė pasibaigia, kai konkurso laimėtojui yra išduodamas leidimas gaminti elektros energiją arba kai, vadovaujantis šio straipsnio 23^1 dalimi pasikeičia pagal šio straipsnio 10 dalies 17 punktą įsteigto juridinio asmens sudėtis.“ 2.Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio  11 ir 12 dalis ir jas išdėstyti taip:    „11. Pakeisti 22^1 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:     „23. Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, kurie šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka pripažinti konkurso laimėtojais ir kurie pateikia įsipareigojimą visą leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimo laikotarpį atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, vadovaudamiesi šio straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 11 dalyje nustatytais principais. Kai konkurso laimėtojas, siekdamas gauti leidimą plėtrai ir eksploatacijai, įsteigia juridinį asmenį ar kitos organizacijos padalinį Lietuvos Respublikoje, leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas konkurso laimėtojo įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų valstybių narių juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui. Šiuo atveju konkurso laimėtojas turi laiduoti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai jos nustatyta tvarka, kad jo įsteigtas juridinis asmuo ar kitos organizacijos padalinys vykdys šio straipsnio 10 dalyje nurodytas prievoles ir tinkamai įgyvendins šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje. Konkurso laimėtojas, pateikęs laidavimą tampa solidariai atsakingas už šio straipsnio 10 dalyje nurodytas prievoles ir tinkamą kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, susijusių su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtra ir eksploatacija jūrinėje teritorijoje ir taikomų konkurso laimėtojo įsteigtam juridiniam asmeniui ar kitos organizacijos padaliniui, įgyvendinimą. Šiam juridiniam asmeniui ar kitos organizacijos padaliniui mutatis mutandis taikomos šioje dalyje ir šio straipsnio 10 dalyje nustatytos sąlygos. 12. Papildyti 22^1 straipsnį 23^1 dalimi:     „23^1. Konkurso laimėtojo laidavimas, pateiktas pagal šio straipsnio 23 dalį, galioja tol, kol galioja išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacijai. Panaikinus leidimą plėtrai ir eksploatacijai ar pasibaigus jo galiojimui, konkurso laimėtojo laidavimas pasibaigia. Konkurso laimėtojo laidavimas taip pat pasibaigia, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytais atvejais ir tvarka patvirtina pagal šio straipsnio 10 dalies 17 punktą įsteigto juridinio asmens sudėties pasikeitimą. Patvirtinimas pateikiamas, jeigu užtikrinamas atitiktis šio straipsnio 10 dalyje nustatytiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, finansinio pajėgumo ir (ar) turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus reikalavimams ir pateikiamas naujas laidavimas. Šioje dalyje nurodyti reikalavimai taikomi visais atvejais, kai keičiasi pagal šio straipsnio 10 dalies 17 punktą įsteigto juridinio asmens sudėtis.““ Atitinkamai patikslinti 10 9 straipsnio dalių numeraciją.
26.	UAB „Sunly Land“ 2023-09-08	14			Nepriklausomas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas Sunly Land UAB, buveinė Vilniaus g. 28-1, Vilnius, įmonės kodas 305420705 (toliau — Bendrovė), atstovaujama direktoriaus Tado Navicko, dėkoja už galimybę dalyvauti š. m. rugsėjo 11 d. vyksiančiame Energetikos ir darnios plėtros komisijos (toliau – Komisija) posėdyje, kuriame bus svarstomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20(1), 20(2), 22(1), 26, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(4) straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2828) (toliau – Įstatymo projektas) bei gerbiamiems Komisijos nariams teikia raštą su Įstatymo projektui skirtomis pastabomis. Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu įregistruotas Įstatymo projektas, kuriuo numatoma taikyti grynojo atsiskaitymo apskaitos modelį (angl. net-billing) energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams (toliau – gaminantis vartotojas), kurie yra pelno siekiantys juridiniai asmenys. Šiuo metu tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims yra taikomas apskaitos sistemos būdas kilovatvalandėmis (angl. net-metering). Pirmasis apskaitos modelis nuo pastarojo skiriasi tuo, kad gaminantis vartotojas su elektros energijos tiekėju (toliau – tiekėjas) atsiskaito piniginėmis lėšomis - nepanaudota arba trūkstama elektros energija konvertuojama į pinigines lėšas pagal tos dienos elektros energijos biržos kainą arba pagal sutartyje nustatytą fiksuotą elektros energijos kainą. Ir atvirkščiai, pagal apskaitos sistemą kilovatvalandėmis tiekėjas privalo grąžinti gaminančiam vartotojui tą patį elektros energijos kiekį, kurį tiekėjas gavo iš gaminančio vartotojo, kai gaminantis vartotojas turėjo elektros energijos perteklių, nepriklausomai nuo elektros energijos kainos dienos biržoje. Svarbu suprasti, kad nors gaminančių vartotojų apskaitos modelio keitimas yra tiesiogiai susijęs su gaminančiais vartotojais, tačiau didžiausią poveikį šis pakeitimas turės gaminantiems vartotojams skirtų saulės parkų vystytojams. Gaminantys vartotojai patys nedaro jokių finansinių investicijų į parko vystymą ir statybas – tą darbo gaminantiems vartotojams skirtų parkų vystytojai. Šis įstatymo pakeitimas kelia grėsmę projektų vystytojams ir investuotojams, kadangi gaminantiems vartotojams skirta apskaitos sistema būtų keičiama įpusėjus saulės elektrinių gaminantiems vartotojams projektų plėtrai. Lietuvos ir užsienio investuotojai jau yra priėmę pirmuosius investicinius sprendimus, prisiimdami tam tikrą riziką, atsižvelgdami į esamą apskaitos modelį ir jo patrauklumą potencialiems pirkėjams ateityje. Viduryje investicinio proceso keičiant gaminančių vartotojų apskaitos modelį daugelio investuotojų su tuo susijusi rizika nebėra teisingai įvertinta. Verta pabrėžti, kad vystant nutolusius saulės elektrinių parkus, skirtus gaminantiems vartotojams, būtent investuotojas prisiima didžiąją dalį rizikos (galimi nuostoliai gaminantiems vartotojams yra minimalūs). Vystant pirmiau minėtus parkus, būtent investuotojas palaiko gaminančių vartotojų schemos gyvybingumą, ir būtent investuotojui, kuris yra investavimo proceso centre, kyla didelė rizika, jei investavimo proceso viduryje pasikeistų gaminančių vartotojų apskaitos modelis. Pakeitus gaminančių vartotojų apskaitos modelį ir neatsižvelgus į investuotojui kylančią riziką, gali žlugti kelios dešimtys potencialių saulės elektrinių parkų, skirtų nutolusiems gaminantiems vartotojams, ir dėl to kilti grėsmė visai gaminančių vartotojų sistemai. Tarptautinio kapitalo žaliosios energijos gamintoja „Sunly“ dar 2021 m. įvertinusi tuometinę įstatyminę bazę ir kitas rizikas priėmė investicinį sprendimą – Kaišiadorių apylinkėse statyti apie 40 MW įrengtosios galios saulės elektrinių parką, skirtą gaminantiems vartotojams. Toks projektas turėtų būti pirmasis prijungtas prie Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo, o planuojama investicija turėtų siekti apie 26 mln. Eurų. Dar 2021 m. gruodžio 9 d. Bendrovė padarė pirmąją investiciją į šį projektą – sumokėjo avansinį mokestį žemės sklypo savininkui. Vėliau sekė papildomos investicijos sumokant avansinius mokėjimus žemės savininkams, atliekant kadastrinius matavimus, topografinę nuotrauką, pradedant parko projektavimo darbus. 2023 m. kovo 28 d. bendrovė su Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatore „Litgrid“ (toliau – „Litgrid“) pasirašė ketinimų protokolą (toliau - ketinimų protokolas), o tų pačių metų balandžio 7 d., bendrovė įmonei „Litgrid“ pateikė gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą – 1,5 mln. eurų. Svarbu pabrėžti, kad kai Bendrovė 2021 m. pabaigoje pradėjo vystyti šį projektą, remiantis tuometine įstatymine baze, ji jau planavo, kad projektas bus skirtas išskirtinai gaminantiems vartotojams, kurie yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, t. y. tai buvo Bendrovės numatyta tikslinė produkto auditorija, todėl buvo nuspręsta vystyti didelio masto saulės elektrinių parką, prijungtą prie elektros perdavimo tinklo. Dabartiniame Įstatymo projekte numatoma, kad grynojo atsiskaitymo modelis (angl. net-billing) bus taikomas pelno siekiantiems juridiniams asmenims, kurie po 2024 m. sausio 1 d. įgis gaminančio vartotojo statusą. Tai reiškia, kad saulės elektrinių parkų savininkams, kuriems po 2024 m. sausio 1 d. nebus suteiktas leidimas gaminti elektros energiją ir kurie yra raštu įsipareigoję vystyti saulės elektrinių parką gaminantiems vartotojams, iš esmės pasikeis investavimo sąlygos. Apskaitos sistemos, taikomos gaminančiam vartotojui, kuris yra pelno siekiantis juridinis asmuo, pasikeitimas daro tiesioginę įtaką mūsų, kaip saulės elektrinių savininkų, galimybėms išnuomoti ar parduoti elektrinės dalis mūsų tikslinei auditorijai, todėl tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojams kyla dešimčių milijonų eurų nuostolių rizika. Bendrovės ekspertų ir daugumos vystytojų nuomone, Įstatymo projekte siūlomas gaminančių vartotojų apskaitos modelis akivaizdžiai nepalankus gaminantiems vartotojams, kurie yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, ir dėl to gali labai sulėtinti verslo pastangas tapti ekologiškesniais. Vis dėlto suprantame poreikį ir būtinybę keisti apskaitos sistemos modelį kilovatvalandėmis (angl. net-metering), nes suprantame, kad jis yra netvarus ilguoju laikotarpiu, tačiau sąžiningas pereinamasis laikotarpis yra privalomas. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis dabartiniu Įstatymo projektu, atskaitos taškas, nuo kurio vystytojas laikomas turinčiu teisėtų lūkesčių, yra leidimas gaminti elektros energiją, t. y. kai jau atliktos visos pagrindinės investicijos ir kai elektrinė jau pradėjo gaminti elektros energiją. Bendrovė pabrėžia, kad investicijos į saulės elektrinių parką prieš Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai išduodant leidimą gaminti elektros energiją, yra reikšmingos. Bendrovės skaičiavimais, vystymo, saulės elektrinių ir įrangos, reikalingos saulės elektrinių parkui eksploatuoti, vertė prasideda nuo 650 tūkst. eurų už MW. Mūsų įsitikinimu, neteisinga laikyti, kad leidimas gaminti elektros energiją yra teisėtų investuotojo lūkesčių atsiradimo momentas, nes išduodant leidimą elektrinių parkas jau veikia. Be to labai didelės investicijos atliekamos ir iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Viena iš jų – „Litgrid“ pateikiamas prievolių įvykdymo užtikrinimas, kai bendrovėse metams atidedami milijonai, kurių nesėkmės atveju galima neatgauti. Prievolių įvykdymo užtikrinimas Litgrid suteikiamas pasirašant ketinimų protokolą, todėl teigiame, kad investuotojo teisėti lūkesčiai turi būti vertinami nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos arba nuo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, dar 2022 m. vasarą rengdama saulės elektrinių perteklinės galios perskirstymo pagal pasirašytus ketinimų protokolus, viršijančios Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą 2000 MW kvotą, metodiką, pasirinko leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus kaip momentą, nuo kurio investuotojas laikomas turinčiu teisėtų lūkesčių. Todėl nepaaiškinama, kodėl šiame Įstatymo projekte, teisėtų lūkesčių atskaitos tašku buvo pasirinktas leidimas gaminti elektros energiją. Bendrovė siūlo (1) numatyti galimybę visiems elektrinių parkų savininkams, kurie yra raštiškai įsipareigoję vystyti saulės elektrinių parkus gaminantiems vartotojams likti apskaitos kilovatvalandėmis sistemoje (angl. net-metering), o savo klientams bent 10 metų siūlyti galimybę įsigyti arba išsinuomoti dalį saulės elektrinių parko, taikant dabartinę apskaitos sistemą kilovatvalandėmis (angl. net-metering), su sąlyga, kad saulės elektrinių parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams iki 2024 m. sausio 1 d. buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Alternatyviai Bendrovė siūlo (2) numatyti galimybę visiems elektrinių parkų savininkams, kurie yra raštiškai įsipareigoję vystyti saulės elektrinių parką gaminantiems vartotojams pakeisti parko statusą į paprasto elektros gamintojo, prisiimant tokiam parkui privalomus gamybos apribojimus, jeigu jie iki 2024 m. sausio 1 d. yra gavę leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus. Abiem atvejais Bendrovė siūlo leisti sprendimą dėl dalyvavimo grynojo atsiskaitymo apskaitos sistemoje (angl. net-billing) priimti per 6 mėnesius nuo 2024 m. sausio 1 d. Visi parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, savininkai, turintys leidimus gaminti elektros energiją po 2024 m. sausio 1 d.,  liktų atsiskaitymo kilovatvalandėmis apskaitos sistemoje (angl. net-metering), nebent jie pareikštų norą pereiti prie grynojo atsiskaitymo apskaitos sistemos (angl. net-billing). Bendrovė tikisi, kad gerbiami Komisijos nariai, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta pirmiau, teiks pasiūlymus pakoreguoti dabartinį Įstatymo projektą taip, kad būtų numatytas sąžiningas pereinamasis laikotarpis Lietuvos ir užsienio investuotojams nuo apskaitos sistemos kilovatvalandėmis (angl. net-metering) prie grynojo atsiskaitymo apskaitos modelio (angl. net-billing) arba suteikiama galimybė pakeisti elektrinių parko statusą į paprasto elektros energijos gamintojo. Svarbu pabrėžti, kad bet kokie įstatymų pakeitimai projektų vystymo eigoje Lietuvai daro milžinišką reputacinę žalą tarptautinių investuotojų akyse. „Sunly“ bendrovės investuotojų sąraše yra institucinis investuotojas Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros bankas, vienas didžiausių Lenkijos bankų „mBank“, taip pat pirmaujančios Prancūzijos turto valdymo bendrovės „Natixis Investment Management“ partnerė „Mirova“, valdanti tvarumo investicijų portfelį. Visų šių investuotojų ir ne tik pasitikėjimas Lietuvos įstatymų kūrėjais gali būti sugriautas. Žalioji energetika yra prioritetinė Lietuvos ekonominio vystymosi sritis ir itin svarbus elementas siekiant Žaliojo Kurso tikslų, tad iš esmės keičiant įstatymą tokių svarbių projektų eigoje sukurs nestabilios investicinės aplinkos įvaizdį apie šalį. Be to, jei Įstatymo projektas bus nepakoreguotas, tikėtina, kad daugybė investuotojų užginčys įstatymą teisme, motyvuodami tuo, kad nebuvo patenkinti teisėti investuotojų lūkesčiai.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 8 išvadų lentelėje 7.2
27.	UAB Green Genius, 2023-09-19	12	6		UAB Green Genius (toliau – bendrovė) aktyviai vykdo atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant vėjo elektrinių, plėtrą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vėjo elektrinės vystomos vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 49 straipsnio nuostatomis. AIEĮ 49 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu, negu atstumas nurodytas šio straipsnio 9 dalyje, tačiau privalomas gauti raštiškas pastatų savininko neprieštaravimas. Taip pat AIEĮ 49 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad žemės sklypų, išskyrus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, savininkai gali prieštaravimą pateikti raštu ir (arba) sudaryti susitarimą dėl veiklos žemės sklypuose. Atitinkamai AIEĮ 49 straipsnio 14, 15, 16 ir 17 dalyse reglamentuoti procesai kaip asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo informuoti nurodytos paskirties pastatų ir žemės sklypų savininkus ir (arba) sudaryti sutarimus. Įgyvendinant AIEĮ 49 straipsnio nuostatas susiduriama su aplinkybėmis, kurios neužtikrina sėkmingos vėjo elektrinių statybos pradžios, net gavus raštiškus pastatų savininkų nuprieštaravimus ir (ar) sudarius susitarimus su žemės sklypų savininkais. Šioje neapibrėžtoje situacijoje vėjo elektrinių vystytojai atsiduria todėl, kad gauti neprieštaravimai ir (ar) susitarimai susiejami ne su atitinkamu žemės sklypu ar pastatu, o su nekilnojamo turto savininku. Perleidus nuosavybę duotas sutikimas ir (ar) neprieštaravimas praranda savo teisinę galią, o naujasis savininkas gali būti neinformuojamas apie planuojamas vėjo elektrinių statybas. Šias aplinkybes įtakoja tai, kad gauti sutikimai, susitarimai ir neprieštaravimai nėra fiksuojami bendroje sistemoje ir nėra prieinami suinteresuotiems subjektams, pvz. notarams, vystytojams, savivaldybių atstovams ir pan. Manome, kad siekiant išvengti neapibrėžtumų ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros stabdymo įstatyminiu lygiu turi būti nustatyta sistema, mechanizmas ar institucija nurodytiems faktams fiksuoti. Todėl siūlome numatyti pareigą Valstybės įmonei Registrų centras Nekilnojamo turto registro išrašuose vėjo elektrinių vystytojų prašymu fiksuoti AIEĮ 49 straipsnyje nustatyta tvarka gautus nurodytos paskirties pastatų ir žemės sklypų savininkų sutikimus, susitarimus ar neišreikštus prieštaravimus.	Pritarti	Tikslinga sutikimus registruoti Registrų centre. Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto registre kaip juridinis faktas ir turėtų turėti galiojimo laiką. Taip asmenys siekdami įsigyti pvz. žemės sklypą, galėtų įsivertinti, kad jau yra duotas sutikimas dėl vėjo elektrinių statybų ir dėl to prieštaravimų jau reikšti nebus galima. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr.6 šių išvadų 7.2 lentelėje
28.	Lietuvos verslo konfederacija, 2023-09-21	12	2		Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20(1), 20(2), 22(1), 26, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(4) straipsniu įstatymo projekto (XIVP-2828) (toliau – AIEĮ projektas Nr. XIVP-2828) AIEĮ projektu Nr. XIVP-2828 keičiamame Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 49 straipsnyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai nėra informuojami ir negali teikti prieštaravimų dėl planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybos, siekiant įtvirtinti, kad, nepaisant žemės paskirties, visi žemės sklypų, patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos 4 stiebų aukščio ribose, savininkai būtų informuojami apie planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybą, o žemės sklypų, patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose, savininkai galėtų ir išreikšti prieštaravimą vėjo elektrinės statybai. Ši keičiama nuostata papildoma AIEĮ projekto 12 straipsnio 7 dalimi, kuria siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalys, kuriomis keičiamas įstatymo 49 straipsnis, netaikomos tais atvejais, kai asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Manytina, kad AIEĮ projektu Nr. 2828 siūlomas naujas reguliavimas be pagrindo apribos jau pradėtus įgyvendinti atsinaujinančių išteklių projektus ir stabdys energetinių išteklių elektrinių plėtrą Lietuvoje, todėl siūlome atsisakyti AIEĮ projekto Nr. 2828 11 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis siūlomų Lietuvos Respublikos atsinaujinčių išteklių įstatymo 49 straipsnio 14, 15 ir 17 dalių pakeitimų. Primintina, kad aptariamais AIEĮ 49 straipsnio pakeitimais, inicijuotais Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, siekiama panaikininti tos pačios kaip ir dabartinė sudėties Lietuvos Respublikos Seimo vos prieš metus laiko inicijuotus ir 2022 m. birželio 23 d. įstatymu Nr. IV-1169 priimtus AIEĮ 49 straipsnio pakeitimus.  Toks dažnas įstatymų leidėjo pozicijos keitimas, akivaizdu, jog turi ženklios neigiamos įtakos jau pradėtiems vystyti atsinaujinančios energetikos projektams ir sąlygoja neigiamų investicinių sprendimų į tolesnę tokių projektų plėtrą priėmimą. Papildomai argumentuojant šį pasiūlymą, pažymime, kad atsinaujinančių energijos išteklių projektų vystytojai pastaruosius metus susiduria su ypač nestabiliu ir nuolat keičiamu teisiniu reguliavimu. Asmenys, pradėję poveikio aplinkai vertinimo procedūras galiojant vienokiam teisiniams reguliavimui, jas užbaigti turi galiojant jau kitokiam teisiniam reguliavimui, kas pažeidžia pagrįstus verslo lūkesčius dėl pastovaus ir prognozuojamo reguliavimo. Pabrėžiame, kad, vystant atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę, aplinkinių žemės sklypų, įskaitant miškų ūkio paskirties žemės sklypų, savininkai, privalėjo būti informuojami apie planuojamas didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybas jau būtent poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, todėl  jei visgi būtų nuspręsta dėl AIEĮ 11 straipsnio 2-5 dalių pakeitimo, turėtų būti netaikomas tais atvejais, kai asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa. Nuo programos patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo praeina ne vienas mėnuo, todėl priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus atgal (taikant juos į praeitį) į poveikio aplinkai vertinimo procedūras būtų grąžinami net tie asmenys, kurie jau yra pasirašę ketinimų protokolus su tinklų operatoriumi, pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimo garantiją ir netgi pateikę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau dar nespėję jo gauti. Taip pat neatmestina situacija, kad asmenys šiame etape gali susidurti su situacija, kuomet miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai išreikš prieštaravimą vėjo elektrinių statybai, todėl dalis jau pradėtų vystyti vėjo elektrinių apskritai negalės būti statomos. Nepastačius tokios galios vėjo elektrinės, kokia buvo numatyta pastatyti su tinklų operatoriumi pasirašytame ketinimų protokole, gamintojas praras dalį garantijos sumos, kuri apskaičiuojama kiekvieną neišvystytą kW dauginant iš 50 Eur. Taigi, nepastačius bent vienos vėjo jėgainės, kurių galia šiuo metu siekia apie 8 MW, išimtinai dėl pakeisto teisinio reguliavimo gamintojas prarastų beveik 0,5 milijono Eur sumą už vieną vėjo jėgainę.	Pritarti iš dalies	Manoma, kad visi subjektai turi teisę gauti informaciją dėl jiems nuosavybės teise priklausančių objektų, kai šalia jų yra planuojami projektai. Siūloma patikslinti pakeitimą ir nustatyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypai prieštaravimų reikšti negalės. Pritartina, kad pakeitimas, siekiant nestabdyti jau pradėtų ir stipriai pažengusių projektų, turėtų būti taikomas tik naujiems projektams, todėl siūloma patikslinti įsigaliojimo nuostatas, nustatant, kad tiems, kas iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėjo informavimo procedūras, taikomos iki šio įstatymo galiojusios nuostatos. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr.5 šių išvadų 7.2 lentelėje
29.	Lietuvos verslo konfederacija, 2023-09-21				2. Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1), 20(3) straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIVP-2830) (toliau – AIEĮ projektas Nr. XIVP-2830) ir AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 11 sytaipsnio 6 dalies AIEĮ projekto Nr. XIVP-2830 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų projtkų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektais, inter alia, siekiama spręsti praktikoje kylančius neaiškumus dėl informavimo procedūrų taikymo tais atvejais, kai didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių projektai buvo pradėti įgyvendinti iki 2022 m. liepos 8 d. ir buvo nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. Šuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 (toliau – įstatymas Nr. XIV-1169) 18 straipsnyje nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatyta informavimo tvarka netaikoma tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 8 d. yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa arba nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. AIEĮ projektu Nr. XIVP-2830 siūloma pripažinti netekusia galios įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio 10 dalį ir klausimą dėl įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio 10 dalies taikymo išspręsti AIEĮ projekto Nr. XIVP-2830 11 straipsnio 6 dalyje siūlomu AIEĮ 49 straipsnio papildymu nauja 17^1 dalimi. Pirma, toks pasiūlymas, kuriuo siūloma anksčiau nei prieš metus laiko įsigaliojusią AIEĮ 49 straipsnio taikymo nuostatą panaikinti (AIEĮ projektas Nr. XIVP-2830) perkeliant ją į pagrindinį, materialinės teisės normas nustatantį AIEĮ tekstą, yra akivaizdžiai ydingas, keliantis pagrįstus nuogąstavimus, kad tokiu būdu siekiama užmaskuoti įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio 10 dalies pakeitimą. Akivaizdžiai parodaksali ir teisiniu požiūriu netoleruotina situacija susidarytų, jei Lietuvos Respublikos Seimas AIEĮ projektą Nr. XIVP-2828 priimtų, o AIEĮ projektą Nr. XIVP-2830 atmestų – tokiu atveju vienu metu galiotų dvi kardinaliai skirtingos įstatymo Nr. XIV-1169 taikymą nustatančios nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūlome bet kokius įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio 10 dalies pakeitimus, jei būtų pritarta jų keitimo poreikiui, atlikti AIEĮ projektu Nr. XIVP-2830. Antra, AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 11 straipsnio 6 dalimi siūlomoje papildyti AIEĮ 49 straipsnio 17^1 dalyje siūloma nustatyti, kad AIEĮ 49 straipsnio 9-16 dalys netaikomos, kai iki įstatymo Nr. XIV-1169 įsigaliojimo, t. y. 2022 m. liepos 8 d.,  yra gautas statybą leidžiantis dokumentas. Tokiu pasiūlymu, įsiterpiant į jau susiklosčiusius teisinius dantykius, susidarytų dar vienas paradoksas, t. y. tie vystytojai, kurie statybą leidžiantį dokumentą gavo iki siūlomo AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 įsigaliojimo, bet vėliau nei iki 2022 m. liepos 8 d., vis tiek privalėtų taikyti AIEĮ 49 straipsnio 9-16 dalyse nustatytas informavimo ir susitarimų sudarymo procedūras.  Trečia, didžioji daugumu vystytojų, kurie iki įstatymo Nr. XIV-1169 įsigaliojimo, t. y. 2022 m. liepos 8 d., buvo atlikę poveikio aplinkai procedūras, buvo sudarę ir susitarimus dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo su žemės savininkais bei įsipareigoję mokėti kompensaciją tokių susitarimų galiojimo laikotarpiu. Priėmus siūlomus AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 pakeitimus, bus sudaryta situacija, kuomet vėjo elektrinių vystytojai, turintys galiojančius susitarimus dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo su žemės savininkais, bus priversti sudaryti su tais pačiais žemės savininkais papildomus susitarimus, nes, kaip teisingai nurodyta aiškinamajame rašte, didžiajai daliai projektų nustatytos sanitarinės apsaugos zonos yra mažesnės nei AIEĮ 49 straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas. Taigi, siekiant teisėkūros stabilumo ir atsižvelgiant į šiame rašte nurodytus argumentus, siūlome nekeisti nuostatos, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9–16 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 8 d. yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa arba nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, t. y. nepritarti AIEĮ projektui Nr. XIVP-2830 ir AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 11 straipsnio 6 daliai. Papildomai pažymėtina, kad, reikalaujant taikyti gretimų žemės sklypų savininkų informavimo procedūras ir suteikiant jiems teisę reikšti prieštaravimus dėl vėjo elektrinių statybų, dalis gamintojų praras ženklias garantijas, pateiktas tinklų operatoriams įsipareigojant pastatyti atitinkamos galios elektrinę, jei kaimyninių žemės sklypų savininkai išreikš prieštaravimus dėl vėjo elektrinių statybų.    Apibendrinant primename, kad per pastaruosius metus atsinaujinančių išteklių elektrinių plėtra jau ne kartą buvo stabdoma, taip pat ne kartą buvo keičiamas ir susijęs reguliavimas, prie kurio kaskart naujai turi prisitaikyti atsinaujinančių išteklių projektus jau pradėję vystyti vystytojai bei prie naujo reguliavimo turi būti pritaikyti jau pradėti vystyti konkretūs projektai. Pažymėtina, kad toks dažnas teisinio reguliavimo keitimas yra ydingas. Atsinaujinančių išteklių elektrinių vystymo sritis pastaruoju metu kenčia nuo itin prieštaringo ir nuolat keičiamo teisinio reguliavimo neigiamų padarinių, dėl ko ne tik užsienio investuotojai, tačiau ir vietiniai gamintojai praranda suinteresuotumą investuoti į atsinaujinančią energetiką.    Dėl šių priežasčių pašome atsižvelgti į du smulkius, bet vystytojams labai svarbius pasiūlymus, kurie neturės esminės įtakos siūlomam reguliavimui, tačiau nesukurs papildomų kliūčių reikšmingai projekto vystymo etapuose jau pažengusiems ir daugelį privalomų procedūrų jau atlikusiems atsinaujinančių išteklių projektams. Pažymėtina, kad alternatyviai nepritarus siūlomiems pakeitimams, dalis dabar vystomų projektų būtų uždelsti ir baigti įgyvendinti daug vėliau, o dalis projektų dėl pakartotinių/perteklinių procedūrų naštos ir biurokratinių trikdžių taip gali ir nebūti sėkmingai įgyvendinti. Dėkojame už rašte pristatytų pasiūlymų ir argumentų įvertinimą.	Pritarti iš dalies	Nepritartina dėl pakeitimo atsisakymo, tačiau pritartina dėl pakeitimo įtvirtinimo vietos įstatymuose. Pažymėtina, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1), 20(3) straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio 10 dalyje taip pat įtvirtinta, kad „tais atvejais, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, negu šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14 ir 15 dalyse nustatyta informavimo tvarka.“. Atsižvelgiant į tai, kad beveik visais atvejais nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis už Atsinaujinančių išteklių įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nustatytą atstumą, vystytojas privalo visais atvejais informuoti tuos asmenis, kurie atsirado po padidėjusios teritorijos, T. y., jeigu buvo nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis 350 m, o pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą teritorija padidėja iki 440 m, vadinasi asmenys, turintys nuosavybę atstume nuo 350 m iki 440 m privalo būti informuoti ir esant įstatyme nustatytais atvejais turi teisę reikšti prieštaravimus. Inicijuotų pakeitimų tikslas nestabdyti pradėtų projektų ir suteikti jiems galimybę baigti pradėtus darbus pagal iki Proveržio paketo galiojusį reglamentavimą, t. y. supaprastinta informavimo tvarka ir negalėjimas reikšti prieštaravimų. Tačiau papildomai su tais pačiais asmenimis, su kuriais jau buvo sudaryti susitarimai, pakartotinai susitarimų sudaryti nereikės. Šie susitarimai lieka galiojantys. Privalomas informavimas taikomas tik naujai atsiradusiems asmenims. Dėl pakeitimų įtvirtinimo vietos įstatymuose: Pritartina, kad nustatomi pakeitimai turėtų likti AIEĮ projekte Nr. XIVP-2830, tokiu būdu būtų užtikrintas nuoseklumas ir išvengta situacijos, kai vienu metu galiotų dvi skirtingos įstatymo nuostatos. Be to, atliekamas pakeitimas turės galiojimo laiką, tai yra būtų taikomas tik išskirtinai vienai grupei vystytojų, todėl manoma, kad tai būtų ne materialiosios teisės normos, o baigiamosios nuostatos, nustatančios pereinamąjį laikotarpį. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr.4 įstatymo projekto Nr. XIVP-2830 (2) išvadų lentelėje 7.2.
30.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2023-09-26	14			Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (toliau – LAIEK) teikia pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20(1), 20(2), 22(1), 26, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(4) straipsniu įstatymo projektui (XIVP-2828) Prašome juos išnagrinėti ir į juo atsižvelgti, rengiant išvadą įstatymo projektui, Visų pirma norėtume pabrėžti, kad energetikos sektoriaus reguliacinėje aplinkoje yra kritiškai svarbu išlaikyti stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą Valstybės energetikos politikos tęstinumu. Todėl labai svarbu kiek įmanoma išvengti staigių pokyčių reguliavime, nesuteikiant pereinamų laikotarpių arba de facto taikant reguliavimą „į praeitį“. 1. Todėl siūlome, siekiant išlaikyti reguliacinį stabilumą, netaikyti apskaitos būdo gaminantiems vartotojams pakeitimo bent jau tų investuotojų atžvilgiu, kurie investicijas į saulės elektrinių statybą, šiuo metu dėl įrangos tiekimo grandinių ilgio ir trukmės kritinio išaugimo dažnai užtrunkančią iki 2-3 metų, pradėjo iki įstatymo pakeitimo. Taip išvengtume situacijų, kai investuotojai, pradėję investicijas į tapimą gaminančiais vartotojais, kai investicinis sprendimas buvo daromas, remiantis vienomis reguliacinėmis aplinkybėmis, dar nebaigus statybos susidurs su visai kitomis reguliacinėmis aplinkybėmis. Būtų taip pat išvengta ir tokių situacijų, kai potencialūs saulės elektrinių pirkėjai, nutarę tapti gaminančiais vartotojais ir pasirašę sutartis su nutolusių saulės parkų vystytojais, bus priversti nutraukti šias sutartis, sukuriant kritines problemas saulės parkų vystytojams. Visa tai padarytų milžinišką žalą bendram investicinio klimato rizikingumo lygiui Lietuvoje ateities projektams. Todėl siūlome, redaguojant įstatymo projekto įsigaliojimo straipsnį (11 straipsnį), numatyti, kad grynojo atsiskaitymo apskaita būtų taikoma tik tiems gaminantiems vartotojams, kurie elektrinės prijungimo sąlygas gavo ar elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašė po įstatymo įsigaliojimo.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr.8 išvadų lentelėje 7.2
31.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2023-09-26	9			2. Taip pat siūlome netaikyti skirtingo reguliavimo skirtingo tipo gaminantiems vartotojams pagal elektros gamybos technologiją. Nedaryti išimčių vėjo elektrinėms, paliekant visas kitas technologijas (saulės, biomasės, hidro, biodujų, kt), kaip tinkamas esamam „net metering“ apskaitos būdui. Čia vėl gi norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje esantis teisinis reguliavimas gaminantiems vartotojams, vartojantiems elektrą iš skirstymo tinklo, leidžia įsigyti dalį elektrinės, kuri yra prijungta išimtinai tik prie skirstymo tinklo. Todėl čia neturėtų būti taikoma „mažo“ ir „didelio“ skirtis, nes tiek vėjo, tiek saulės, tiek kito tipo elektrinių atveju jų dydį riboja galimybė prijungti elektrinę prie skirstymo tinklo. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuo metu vystomi vėjo elektrinių, prijungtų prie skirstymo tinklo, skirtų gaminantiems vartotojams, projektai. Pakeičiant apskaitos būdą gaminantiems vartotojams, vystantiems šiuos projektus, būtų grubiai pažeista jų teisė į stabilią reguliacinę aplinką Lietuvoje. Šiuo atveju siūlome išimti iš 8 straipsnio, kuriuo apibrėžiama kam būtų taikomas grynojo atsiskaitymo apskaitos būdas, vėjo elektrines, kaip tas, kurioms taikomas tik grynojo atsiskaitymo būdas.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, kad vėjo elektrinės, palyginti su saulės šviesos energijos elektrinėmis, generuoja didesnius elektros energijos kiekius ir atsižvelgiant į galingumus yra įrengiamos ir prijungiamos į elektros energijos perdavimo tinklą. Kadangi vėjo elektrinės yra kur kas efektyvesnės nei saulės elektrinės, vertintina, kad tai ekonomiškai racionalesnė technologija grynojo atsiskaitymo modelyje. Įvertinus vėjo elektrinių eksploatavimo taikant grynojo atsiskaitymo modelį praktiką, galima būtų priimti sprendimą ir dėl kitų atsinaujinančių išteklių technologijų įtraukimo į grynojo atsiskaitymo modelį.  Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato galimybę vykdyti nuotolinę gaminančio vartotojo veiklą, taikant kaupimo laikotarpį tik tais atvejais, kai gaminančio vartotojo elektros energijos įrenginiai yra prijungti prie to paties operatoriaus elektros tinklo, tai yra elektros energijos mainai su kito operatoriaus elektros tinklu nėra galimi.
32.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2023-09-26	9	1		3. Taip pat siūlome įvertinti galimybę jau šiuo įstatymų pakeitimu nustatyti aiškius terminus iki kada visi kiti gaminantys vartotojai turės pereiti prie grynojo atsiskaitymo apskaitos būdo. O pereinamo laikotarpio metu nustatyti tiekėjų galimų nuostolių dėl „merit order“ efekto nepriklausomo vertinimo ir kompensavimo tiekėjams tvarką. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu priėmus gaminančių vartotojų apskaitos būdo pakeitimo terminus ateityje, tai ne padidintų, o sumažintų investicijų į tapimą gaminančiais vartotojais, rizikingumą. Šiuo metu, kai viena vertus – elektros tiekėjai aiškiai signalizuoja, kad esama „net metering“ apskaitos sistema ilgalaikėje perspektyvoje nėra perspektyvi ir yra sistemiškai didinanti elektros tiekėjų nuostolius dėl universalaus „merit order“ efekto, veikiančio rinkos kainas, augant gaminančių vartotojų skaičiui, o kitą vertus – nesant jokio aiškaus įstatymu nustatyto perėjimo prie grynojo atsiskaitymo metodo termino, o esant tik Energetikos ministerijos vadovų teiginiams, kad „kol kas to daryti neketinama“, tokia situacija labai didina bendrą investavimo į tapimą gaminančiais vartotojais neapibrėžtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjai, dėl „merit order“ efekto sistemiškai patiriantys vis didesnius nuostolius, aptarnaujant gaminančius vartotojus, anksčiau ar vėliau ims taikyti papildomus mokesčius tokiems gaminantiems vartotojams, kas sukurs reguliacinei aplinkai reputacines problemas. 3 Todėl siūlome įtvirtinti 8(1) straipsnį, kuriame būtų numatytas visų gaminančių vartotojų perėjimas prie grynojo atsiskaitymo apskaitos metodo, numatant šio įstatymo įsigaliojimo terminą 2030 metų sausio 1 diena. Papildant taip pat įstatymą nauju straipsniu, kuriame būtų numatyta, kad VERT turėtų patvirtinti tiekėjų nuostolių, aptarnaujant gaminančius vartotojus – fizinius asmenis bei pelno nesiekiančius juridinius asmenis, objektyvią apskaičiavimo metodiką ir nustatyti šių nuostolių kompensavimo tiekėjams tvarką	Pritarti iš dalies	Žr. EDPK pasiūlymą Nr. 8 šių išvadų 6 lentelėje. Grynojo atsiskaitymo modelio tikslas – skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir reaguoti į rinkos signalus. Pažymime, kad fizinis asmuo elektros energiją vartoja asmeniniams, šeimos ir savo namų ūkio poreikiams. Nebuitiniai vartotojai (verslo subjektai) turi daugiau informacijos apie padėtį elektros energijos rinkoje nei buitiniai vartotojai ir daugiau galimybių bei patirties reaguojant į rinkos signalus bei pokyčius. Atsižvelgiant į fizinio asmens vartojimo tikslus, manome, kad fiziniams asmenims neturėtų būti taikomas privalomas grynojo atsiskaitymo modelis.
33.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2023-09-26	12	2		4. Akreipiame dėmesį, kad Lietuvos teisės aktai neleidžia miško paskirties žemėje statyti gyvenamųjų namų. Atitinkamai greta miško statoma vėjo jėgainė negali sudaryti problemų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, kai kalbama konkrečiai apie miško paskirties teritoriją. Miško savininkai tais atvejais, kai greta jų valdomo miško statoma vėjo jėgainė, nepraranda galimybės savo valdomoje žemėje statyti gyvenamųjų namų, nes tos teisės ir iki tol neturėjo. Tai reiškia miško savininkai neturėtų pretenduoti į kažkokią kompensaciją dėl greta statomos vėjo jėgainės, nes neturėtų jokio pagrindo tokiai kompensacijai. Atkreipiame taip pat dėmesį į tai, kad 2023 metų rugsėjį Europos Parlamentas pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvos pakeitimui, kuriame numatoma, kad nacionalinės valdžios institucijos turės per 12 mėnesių patvirtinti arba atmesti naujus saulės ir vėjo jėgainių parkus, jei jie yra atsinaujinančių išteklių naudojimo spartinimo zonoje, o kitose teritorijose procesas neturėtų trukti ilgiau kaip 24 mėnesius. Todėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas neturėtų sunkinti procedūrų, planuojant vėjo elektrinių projektus Lietuvoje. Todėl siūlome išbraukti projekto 11 straipsnio 2 punktą, leidžiant vėjo elektrinių vystytojams ir toliau vystyti vėjo jėgaines be greta esančio miškų ūkio paskirties žemės savininko sutikimo, kai greta jo valdomo sklypo planuojama vėjo jėgainė, nutolusi mažiau, nei jos vėjo jėgainės stiebo aukščio atstumu arba kai miškas patenka į teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė, negu vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę . Taip pat nesuteikti miško savininkui teisės pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti susitarimą dėl veiklos žemės sklypuose sąlygų su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę.	Pritarti iš dalies	Manoma, kad visi subjektai turi teisę gauti informaciją dėl jiems nuosavybės teise priklausančių objektų, kai šalia jų yra planuojami projektai. Siūloma patikslinti pakeitimą ir nustatyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypai prieštaravimų reikšti negalės. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr.5 šių išvadų 7.2 lentelėje
34.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2023-09-26	12	6		5. Pritardami Energetikos ministerijos iniciatyvai sutvarkyti neapibrėžtumus, susijusius su pereinamu laikotarpiu tais atvejais, kai Poveikio Aplinkai Vertinimas (PAV) planuojamai vėjo jėgainei buvo pradėtas anksčiau, nei 2022 metų liepos 8 diena, tačiau vėjo jėgainė tuo metu dar nebuvo įrengta, vis dėl to norėtume atkreipti dėmesį, kad ir dabartinė redakcija ne iki galo išsprendžia situaciją, kai Poveikio aplinkai vertinimas buvo pradėtas rengti iki 2022 metų liepos 8 dienos, bet iki šiol nėra pabaigtas rengti. Atkreipiame dėmesį, kad PAV rengimas vėjo jėgainėms dažnai užtrunka gerokai ilgiau, nei metus, todėl mes turime tokių atvejų. Projekte taip pat neišspręstas neapibrėžtumas tų atvejų, kai vystytojai nerengė poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, o taikė ar ketino taikyti Lietuvos Respublikos specialiųjų 4 žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priede nustatytą gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydį (vėjo jėgainėms, kurios yra 2 MW ar didesnės galios: 440 metrų) Čia yra atkreiptinas dėmesys į tai, kad vėjo jėginių vystytojai, kurie baigia derinti PAV jau nebeturi galimybės, nepradėjus visos PAV procedūros iš naujo, pakeisti planuojamą vėjo jėgainių vietą, jei atsirastų toks poreikis, atsiradus poreikiui papildomai suderinti leidimą statyti vėjo jėgaines su ūkio subjektais, su kuriais iki šiol tokio derinimo poreikio nebuvo. Todėl siūlome kiek pakeisti siūlomo 11 straipsnio 6 dalį, numatant, kad pereinamo laikotarpio nuostatos būtų taikomos visiems projektams, kurių atveju PAV rengimas buvo pradėtas iki 2022 metų liepos 8 dienos, aiškiai apibrėžiant, kad PAV rengimo pradžia laikoma poveikio aplinkai vertinimo programos arba pranešimo pateikimas, arba atlikta poveikio aplinkai vertinimo atranka ir atrankos išvada nenumato pilno poveikio aplinkai vertinimo. Taip pat numatant, kad tais atvejais, kai iki 2022 metų liepos 8 dienos nebuvo suformuota sanitarinė apsaugos sona, teritorija, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, laikoma 440 metrų apie stiebą esanti teritorija.	Pritarti iš dalies	Pateiktiems siūlymams pritartina iš dalies. Pritartina dėl nustatymo, kad neprivaloma atlikti pilno PAV, gali jis būti pradėtas, bet nebaigtas iki 2022-07-08, svarbu, kad būtų gauti visų asmenų sutikimai, kuriuos buvo privaloma gauti iki pagal Proveržio paketo galiojusį reglamentavimą. PAV gali būti baigta ir po 2022-07-08. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4 įstatymo projekto Nr. XIVP-2830 (2) išvadų lentelėje 7.2. Nepritartina dėl PAV programos patvirtinimo ir kitų nurodytų procedūrų nustatymo kaip atskaitos taško, kadangi pačių nuostatų esmė būtų kardinaliai pakeista. Pakeitimu nesiekiama suteikti supaprastintos informavimo tvarkos ir dėl į sanitarinės apsaugos zonos teritoriją patenkančių pastatų ar žemės sklypų gyventojų. Su asmenimis, kurių nuosavybė pateko į sanitarinės apsaugos zoną privalomai turėjo būti sudaryti susitarimai, jų ir yra reikalaujama pakeitimu. Supaprastinta informavimo procedūra bus taikoma tik dėl tų asmenų, kurie atsirado dėl padidėjusios teritorijos. Vadinasi, jeigu sanitarinės apsaugos zona buvo nustatyta 350 m., o dabar teritorija padidėjo iki  440 m., tai supaprastinta informavimo tvarka taikoma asmenims, kurių nuosavybė patenką į teritoriją nuo 350 m. iki 440 m. Pateiktas siūlymas nustatyti, kad pereinamojo laikotarpio nuostatos būtų taikomos visiems projektams, kurių atveju PAV rengimas buvo pradėtas iki 2022 metų liepos 8 dienos, aiškiai apibrėžiant, kad PAV rengimo pradžia laikoma poveikio aplinkai vertinimo programos arba pranešimo pateikimas, arba atlikta poveikio aplinkai vertinimo atranka ir atrankos išvada nenumato pilno poveikio aplinkai vertinimo, taip pat numatant, kad tais atvejais, kai iki 2022 metų liepos 8 dienos nebuvo suformuota sanitarinė apsaugos zona, teritorija, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, laikoma 440 metrų apie stiebą esanti teritorija, yra netinkamas, kadangi šios procedūros nereiškia, kad buvo atlikti visi informavimo veiksmai ir gauti reikalingi susitarimai. Patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa ar poveikio aplinkai vertinimo atranka reiškia tik tai, kad ateityje bus atliekami tam tikri informavimo veiksmai, to nepakanka, kadangi iki proveržio paketo buvo reikalauja sudaryti susitarimus. Sanitarinės apsaugos zonos buvo nustatinėjamos pagal įstatymą (norminiai atstumai) arba tikslinamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pagrindu, be šio vertinimo nebuvo galimybės nustatyti sanitarinės apsaugos zonos. O poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atliekamas ir poveikio aplinkai vertinimo metu. Pakeitimas buvo derinamas viešai su visais rinkos dalyviais ir vystytojai sutiko su pateiktais pakeitimais, todėl šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų, kad esamas pakeitimas neišsprendžia rinkoje susidariusios situacijos dėl informavimo tvarkos netikslumų. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad visi informavimo veiksmai pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą turėjo būti atlikti, o priėmus pateiktus pasiūlymus būtų suteikta galimybė išvengti tam tikrų informavimo ir susitarimų sudarymo procedūrų, ko šiuo pakeitimu nesiekiama įtvirtinti.
35.	UAB „Green Energy Solutions“, 2023-09-27	9			Argumentai: Įstatymo projekte prioritetas yra suteikiamas saulės elektrinėms, įtvirtinamas saulės energiją naudojančių elektrinių konkurencinis pranašumas lyginant su vėjo elektrinėmis, pažeidžiami tiek gaminančių vartotojų, tiek vėjo elektrinių parkų vystytojų teisėti lūkesčiai. Vienas iš Įstatymo projekto tikslų – nebuitinių gaminančių vartotojų pagamintos elektros energijos apskaitos taisykles pakeisti iš „net metering“ į „net billing“, t. y. elektros energijos apskaitai būtų taikomas grynojo atsiskaitymo metodas. Įstatymo projekto rengėja aiškinamajame rašte nurodė, kad „vertinant galimybę leisti buitiniams vartotojams savanoriškai pasirinkti grynojo atsiskaitymo būdą, kyla rizika dėl buitinių vartotojų elektros energijos vartojimo nestabilumo, dėl ko gali būti sunku prognozuoti elektrinės atsipirkimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad nebuitiniai (verslo) gaminantys vartotojai turi geresnes derybines pozicijas dėl elektros energijos mainų su nepriklausomais tiekėjais, atsižvelgiant į jų valdomos elektrinės galingumus (vidutiniškai nuo 200 kW), taip pat gali lanksčiau valdyti savo vartojimą taip užsitikrinant palankų atsipirkimo laikotarpį“. Kitaip tariant, Įstatymo projekto autoriai buitinius vartotojus priskyrė silpnesnei vartotojų grupei, kurios interesų apsauga turi būti rūpinamasi, t. y. buitiniam vartotojui ne tik toliau išsaugoma teisė taikyti „net metering“ apskaitą, tačiau, saugant šios grupės interesus, net neleidžiama šiai vartotojų grupei pasirinkti grynojo atsiskaitymo apskaitos metodo taikymą. Sistemiškai vertinant Įstatymo projekto nuostatas matyti, kad dėl nesuprantamų priežasčių tie buitiniai gaminantys vartotojai, kurie valdo ir naudoja vėjo elektrines, yra išskiriami, t. y. jų interesų apsauga ir teisėti lūkesčiai tarsi tampa nebesvarbūs, nes tokiems buitiniams gaminantiems vartotojams privalomai tampa taikytinas grynasis atsiskaitymo metodas. <...> Kitaip tariant, Įstatymo projektu yra įtvirtinamas vienos buitinių vartotojų grupės – naudojančių vėjo elektrines – grubus ir nemotyvuotas diskriminavimas. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad konkurencijos ribojimas – veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją. Įstatymo projektu aiškiai siekiama sukurti konkurenciją tarp saulės ir vėjo parko vystytojų ribojančias sąlygas, pasiremiant visiškai nepateisinamais argumentais. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnis numato atveju, kuomet teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą. <... > Įstatymo projekto yra ydingas ir kitu aspektu, o būtent, jeigu parengtas projektas būtų priimtas ir įgytų įstatymo galią, tokiu atveju neigiamas pasekmes patirtų tiek buitiniai gaminantys vartotojai, tiek ir vėjo parkų vystytojai. Pirma, remiantis Įstatymo projekto 12 straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“) 4 dalimi, grynojo atsiskaitymo modelis būtų taikomas tokiems gaminantiems vartotojams, kurie tokiais tapo po įstatymo įsigaliojimo. Kitaip tariant, reikia suprasti, kad tiems buitiniams gaminantiems vartotojams, kurie vėjo elektrines valdė iki įstatymo įsigaliojimo, „net meteringo“ apskaitos principas bus taikomas ir toliau. Tačiau Įstatymo projekto autoriai visiškai nevertino to, kad vėjo elektrines naudojantys gaminantys vartotojai turi teisę perleisti jiems priklausančias vėjo elektrines dalis kitiems gaminantiems vartotojams. Vadinasi, jeigu perleidimas įvyksta po Įstatymo įsigaliojimo, vėjo elektrinės dalį įgijusiam naujam gaminančiam vartotojui turės būti taikomas grynojo atsiskaitymo – „net billing“ – metodas. Tai reiškia, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių perleisti vėjo elektrinės dalį nusprendęs vartotojas, neturės galimybės tokio perleidimo realizuoti tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis iki perleidimo jis naudojosi pats, nes esmingai keičiasi elektrinės suteikiamos naudos parametrai. Pastebėtina, kad tokia pati problema iškils su nebuitiniais gaminančiais vartotojais, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo bus įsigiję saulės elektrinę ar jos dalį. Antra, vėjų parkų vystytojai, kurie pradėjo ar bus pradėję veiklą iki Įstatymo įsigaliojimo ir veikia pagal VERT išduotus leidimus vadovaujantis LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje įtvirtintomis sąlygomis, savo veiklos modelį, įskaitant finansavimo sąlygas, grindė taikomu „net metering“ apskaitos metodu. Tuo tarpu Įstatymui įsigaliojus projekte numatytomis sąlygomis, ir vėjo parke vykstant gaminančių vartotojų kaitai, dalis tame pačiame vėjo parke esančių gaminančių vartotojų naudosis „net metering“ sistema, tuo tarpu naujai prisijungę vartotojai  - „net billing“. Tokia apskaitos metodų „mišrainė“ viename parke reikšmingai apsunkins parko vystytojo (valdytojo) veiklą ir, kas svarbiausia, vėlgi bus grubiai pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kuomet po Įstatymo įsigaliojimo bus palaipsniui griaunamas tokių vėjo parkų vystytojų veiklos modelis, kurie savo veiklą pradėjo esant dabartiniam teisiniam reguliavimui. Įvertinus tai, kas paminėta aukščiau, manytina, kad Įstatymo taikymas po jo įsigaliojimo turėtų būti siejamas ne su gaminančio vartotojo statuso įgijimu, o su parko (vėjo ar saulės) veiklos pradžia, t. y. jeigu saulės arba vėjo parkas gavo leidimą gaminti elektros energiją (alternatyviai – leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus) iki Įstatymo įsigaliojimo, tokiu atveju gaminantiems vartotojams, kurie įgijo tokio saulės ar vėjo parko naudojimo teisę net ir po Įstatymo įsigaliojimo, būtų ir toliau taikoma „net metering“ apskaitos sistema. Tai leistų deramai apsaugoti tiek gaminančių vartotojų interesus (kuomet, kaip minėta aukščiau, jiems perleidžiant parko dalį po Įstatymo įsigaliojimo naujas parko dalies įgijėjas ir toliau naudotųsi parku tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir perleidėjas), tiek ir parko vystytojų interesus, kurie toliau galėtų eksploatuoti parką pagal veiklos sąlygas, kuriomis jis buvo pradėtas įgyvendinti.<...> Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8   straipsnis. Įstatymo papildymas 20^4 straipsniu Papildyti Įstatymą 20^4 straipsniu: „20^4 straipsnis. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaita taikant grynąjį atsiskaitymą 1. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir susitaria dėl asmens atsiskaitymo už disbalansą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui, išskyrus atvejus, kai asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, yra atleistas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Grynasis atsiskaitymas vykdomas laikantis šių sąlygų: 1) nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos 2 metus (toliau – apskaitos laikotarpis) virtualioje asmens sąskaitoje kaupia lėšų sumą, apskaičiuojamą asmens pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš su asmeniu sutartos fiksuotos arba kintamosios elektros energijos kainos; 2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma didinama suma, kurią asmuo sumoka nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pagal šios dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą; 3) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma mažinama suma, kuri apskaičiuojama nepriklausomo elektros energijos tiekėjo asmeniui patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš asmens ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos elektros energijos kainos be pridėtinės vertės mokesčio ir (arba) sumos už kitas susijusias paslaugas; 4) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra didesnė už nulį arba lygi nuliui, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas asmeniui pateikia sąskaitos balansą; 5) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra mažesnė už nulį, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas išrašo sąskaitą už suvartotą elektros energijos kiekį, padaugintą iš asmens ir elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos kainos su pridėtinės vertės mokesčiu; 6) pasibaigus apskaitos laikotarpiui keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą, asmeniui išmokama virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas lėšas išmoka per 10 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo dėl lėšų išmokėjimo, kuriame privalo būti nurodyta banko ar kitos kredito įstaigos sąskaita, į kurią pervedamos lėšos, nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Ši lėšų suma laikoma asmens pajamomis. 2. Grynasis atsiskaitymas taikomas šiems subjektams: 1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją.; 2) gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. 3. Grynąjį atsiskaitymą savanoriškai turi teisę pasirinkti šie subjektai visi gaminantys vartotojai:. 1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas; 2) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte); 3) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte); 4) aktyvusis vartotojas; 5) kitas asmuo, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir vartojantis savo reikmėms ir ūkio poreikiams, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai, nusprendę elektros energijos vartojimo vietoje vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja nepriklausomą elektros energijos tiekėją, su kuriuo jie yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas parengia ir su šiuo subjektu pasirašo sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir apie jos įsigaliojimo datą informuoja skirstomųjų tinklų operatorių. 5. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti subjektai nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos elektrinės eksploatavimo laikotarpiu toje elektros energijos vartojimo vietoje netenka teisės naudotis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Kai šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti subjektai iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos vykdė veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais, per kaupimo laikotarpį sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo sprendimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba yra išmokama kompensacija vadovaujantis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies 4 punktu. 6. Grynojo atsiskaitymo apskaita vykdoma su visomis vartojimo vietai priskirtomis elektrinėmis, kai vartojimo vietoje įrengiama ir (ar) vartojimo vietai priskiriama elektrinė ar jos dalis, kuriai taikoma grynojo atsiskaitymo apskaita. 7. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir garantinio elektros energijos tiekimo atveju.”	Pritarti iš dalies	1. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl grynąjį atsiskaitymą turinčių teisę pasirinkti asmenų prie VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymo Nr. 6. 2. Žr.  Ekonomikos komiteto  pasiūlymą Nr.8 Grynojo atsiskaitymo modelio tikslas – skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir reaguoti į rinkos signalus. Pažymime, kad fizinis asmuo elektros energiją vartoja asmeniniams, šeimos ir savo namų ūkio poreikiams. Nebuitiniai vartotojai (verslo subjektai) turi daugiau informacijos apie padėtį elektros energijos rinkoje nei buitiniai vartotojai ir daugiau galimybių bei patirties reaguojant į rinkos signalus bei pokyčius. Atsižvelgiant į fizinio asmens vartojimo tikslus, manome, kad fiziniams asmenims neturėtų būti taikomas privalomas grynojo atsiskaitymo modelis.
36.	UAB „Green Energy Solutions“, 2023-09-27	14			Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai nėra taikomi nebuitiniams gaminantiems vartotojams asmenims, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomus valstybės turto valdytojus, kurie: 1) po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo įsirengė atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, gavo leidimus gaminti elektros energija ir tapo nebuitiniais gaminančiais vartotojais; 2) tapo nebuitiniais gaminančiais vartotojais, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdančiais atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, pastatytas, įrengtas ir eksploatuojamas kitų asmenų, kuriems leidimai gaminti elektros energiją išduoti po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo. Kitiems gaminantiems vartotojams Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai nėra taikomi praėjus 10 metų nuo leidimo gaminti elektros energiją gavimo. siekiantiems tapti nebuitiniais gaminančiais vartotojais ar gaminančiais vartotojais, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. Šiems asmenims, po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo elektros energijos vartojimo vietoje įgijus gaminančio vartotojo statusą taikomos šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos.“	Nepritarti	Žr.  Ekonomikos komiteto  pasiūlymą Nr.8
37.	Lobistas, atstovaujantis Lietuvos vėjo elektrinių asociaciją ir UAB "Archstudija", Povilas Poderskis, 2023-10-02	12			<...>Susipažinom su 49 straipsnio 17(1) dalimi. Ministerija jau pritarė ir pasiūlė projekte pradėtiems vystyti projektams de facto pagal seną tvarką leisti užbaigti anksčiau pradėtų projektų vystymą. Bet yra šie aspektai, kurie yra labai svarbūs įvertinti: 1.   Perkeliant tekstą iš pereinamojo laikotarpio nuostatų į pagrindinį įstatymą, tarsi buvo pamesta/pakeista kam taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Taigi tie, kurie nebuvo užbaigę PAV procedūrų, jiems jau bus taikoma nauja informavimo tvarka. Dėl šios korekcijos labai ženkliai pasikeičia subjektų, kuriems taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, ratas, kas yra prielaida teisėtų lūkesčių pažeidimui. 2.   Pačiose pereinamojo laikotarpio nuostatose yra įtvirtintos nelygios projektų, kurie pasinaudojo skirtingomis PAV alternatyvomis, teisės (užskaitoma programa, bet neužskaitomas pranešimas ar atranka). Tai, mūsų nuomone, irgi reikėtų pakoreguoti vien išlaikant dermę su PAV įstatymu, kad visos teisės būtų vienodai įvertintos pereinamojo laikotarpio nuostatose. 3.   SAZ automatinis nustatymas. Dėka proveržio paketo buvo panaikinta SAZ vėjo jėgainėms. Dabartiniam įstatyme, norėtume patikslinti, kad įvyktų tam tikras automatizmas seniems projektams, pagal tuo metu galiojusį reguliavimą. Prašome numatyti, kad jeigu sanitarinės apsaugos zonos nebuvo nustatytos iki 2022 m. liepos 7 d. - tokiu atveju taikomas automatinis ne didesnio kaip 440 metrų spindulio atstumo aplink vėjo elektrinę skaičiavimas, kaip tuo metu buvo nurodyta maksimaliose vėjo jėgainių SAZ’ų dydžiuose pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. 6.   Papildyti 49 straipsnį 17^1 dalimi: „17^1. Iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Šio straipsnio 9–16 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo įsigaliojimo yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat tais atvejais, kai iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo įsigaliojimo nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau yra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas arba poveikio aplinkai vertinimas ir nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, (išskyrus atvejus, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis negu šio straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas) arba sanitarinės apsaugos zonos nenustatytos (tokiu atveju taikomas automatinis 440 metrų spindulio atstumo aplink vėjo elektrinę skaičiavimas), bet yra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas arba poveikio aplinkai vertinimas pradėta poveikio aplinkai vertinimo procedūra (šio straipsnio taikymo apimtimi pradėjimu laikoma poveikio aplinkai vertinimo programos arba pranešimo pateikimas) arba atlikta poveikio aplinkai vertinimo atranka ir atrankos išvada nenumato pilno poveikio aplinkai vertinimo, taikoma ši tvarka: 1) jeigu šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatai ir žemės sklypai patenka į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba į teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, kai tokia teritorija yra didesnė negu vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę, sudaromi rašytiniai susitarimai dėl planuojamos statyti vėjo elektrinės; 2) žemės sklypų ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje šiame straipsnyje nurodyto taikytino atstumo, savininkai informuojami apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, viešai paskelbiant informaciją viename iš nacionalinių, viename iš vietos laikraščių, jeigu toks laikraštis leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, unikalūs numeriai; adresas, nurodant savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį, galimi apribojimai dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo arba pateikiama nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių, viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje, yra laikoma, kad žemės sklypų ir statinių, patenkančių į šio straipsnio 15 dalyje nurodytą atstumą, savininkams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Žemės sklypų ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų savininkai, susipažinę su paskelbta informacija viename iš nacionalinių, viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą ir savivaldybės interneto svetainėje, prieštaravimų dėl planuojamos statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės reikšti negali.“	Pritarti iš dalies	Pateiktiems siūlymams pritartina iš dalies. Pritartina dėl nustatymo, kad neprivaloma atlikti pilno PAV, gali jis būti pradėtas, bet nebaigtas iki 2022-07-08, svarbu, kad būtų gauti visų asmenų sutikimai, kuriuos buvo privaloma gauti iki pagal Proveržio paketo galiojusį reglamentavimą. PAV gali būti baigta ir po 2022-07-08. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4 įstatymo projekto Nr. XIVP-2830 (2) išvadų lentelėje 7.2. Nepritartina dėl PAV programos patvirtinimo ir kitų nurodytų procedūrų nustatymo kaip atskaitos taško, kadangi pačių nuostatų esmė būtų kardinaliai pakeista. Pakeitimu nesiekiama suteikti supaprastintos informavimo tvarkos ir dėl į sanitarinės apsaugos zonos teritoriją patenkančių pastatų ar žemės sklypų gyventojų. Su asmenimis, kurių nuosavybė pateko į sanitarinės apsaugos zoną privalomai turėjo būti sudaryti susitarimai, jų ir yra reikalaujama pakeitimu. Supaprastinta informavimo procedūra bus taikoma tik dėl tų asmenų, kurie atsirado dėl padidėjusios teritorijos. Vadinasi, jeigu sanitarinės apsaugos zona buvo nustatyta 350 m., o dabar teritorija padidėjo iki  440 m., tai supaprastinta informavimo tvarka taikoma asmenims, kurių nuosavybė patenką į teritoriją nuo 350 m. iki 440 m. Pateiktas siūlymas nustatyti, kad pereinamojo laikotarpio nuostatos būtų taikomos visiems projektams, kurių atveju PAV rengimas buvo pradėtas iki 2022 metų liepos 8 dienos, aiškiai apibrėžiant, kad PAV rengimo pradžia laikoma poveikio aplinkai vertinimo programos arba pranešimo pateikimas, arba atlikta poveikio aplinkai vertinimo atranka ir atrankos išvada nenumato pilno poveikio aplinkai vertinimo, taip pat numatant, kad tais atvejais, kai iki 2022 metų liepos 8 dienos nebuvo suformuota sanitarinė apsaugos zona, teritorija, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, laikoma 440 metrų apie stiebą esanti teritorija, yra netinkamas, kadangi šios procedūros nereiškia, kad buvo atlikti visi informavimo veiksmai ir gauti reikalingi susitarimai. Patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa ar poveikio aplinkai vertinimo atranka reiškia tik tai, kad ateityje bus atliekami tam tikri informavimo veiksmai, to nepakanka, kadangi iki proveržio paketo buvo reikalauja sudaryti susitarimus. Sanitarinės apsaugos zonos buvo nustatinėjamos pagal įstatymą (norminiai atstumai) arba tikslinamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pagrindu, be šio vertinimo nebuvo galimybės nustatyti sanitarinės apsaugos zonos. O poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atliekamas ir poveikio aplinkai vertinimo metu. Pakeitimas buvo derinamas viešai su visais rinkos dalyviais ir vystytojai sutiko su pateiktais pakeitimais, todėl šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų, kad esamas pakeitimas neišsprendžia rinkoje susidariusios situacijos dėl informavimo tvarkos netikslumų. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad visi informavimo veiksmai pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą turėjo būti atlikti, o priėmus pateiktus pasiūlymus būtų suteikta galimybė išvengti tam tikrų informavimo ir susitarimų sudarymo procedūrų, ko šiuo pakeitimu nesiekiama įtvirtinti.
38.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-10-06	14			Pereinamojo periodo trukmė ir pradžios momento nustatymas. Argumentas: Pagal šiuometinę redakciją priimtą aplinkos apsaugos komitete "nuo 2031 m. sausio 1d. visi nebuitiniai vartotojai pereina į grynąjį atsiskaitymą", tai reiškia - 6 metai. Prie 6 metų pereinamojo periodo nustatymo tiek stambios tiek smulkios įmonės teigia sustabdysiančios vystomus nebuitinių GV projektus ir nebeplėtosiančios naujų. Tam antrina ir pramoninkų konfederacija. Tai būtų absoliutus nebuitinių GV esamos ir būsimos plėtros sustabdymas. Įvedus 10 m. pereinamąjį periodą, pradedant skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo, išlaikytume tiek esamą tiek būsimą nebuitinių GV plėtrą ir tai būtų didelis MW bei „žalių įmonių skaičius. Tai patvirtina ir pramoninkų konfederacija. Pasiūlymas: Pereinamąjį periodą skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo ir nustatyti 10 metų periodą.	Nepritarti	Žr. argumentus 6 lentelėje dėl AAK pasiūlymo Nr.4 ir EDPK pasiūlymo Nr.8. Atsižvelgiant į rinkos dalyvių, AAK ir EDPK pasiūlymus dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, siūloma nustatyti, kad visiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus nepelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, grynasis atsiskaitymas būtų taikomas nuo 2031-01-01.
39.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-10-06				Teisėti lūkesčiai. Argumentas: Aplinkos apsaugos komiteto sprendimuose buvo pritarta apginti teisėtus nutolusių elektrinių statytojų lūkesčius, tačiau atkreipiame dėmesį jog šie lūkesčiai bus pažeisti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nuo kurio juridiniai asmenys pereis į grynojo atsiskaitymo modelį. Rinkos dalyviai palaiko pereinamojo periodo iniciatyva, tačiau nori kad po pereinamojo periodo laukiantys išbandymai būtų sušvelninti iš anksto numatyta tvarka tame pačiame teisės akte, kuriame nustatomas pereinamasis periodas. Tokio pokyčio koks yra derinamas seimo komitete, gamintojai negalėjo numatyti pradėdami projektus, todėl energetikos ministerija turėtų prisiimti atsakomybę ir ieškoti poveikio švelninimo būdų. Po pereinamojo periodo pabaigos nutolusios elektrinės, kurios yra išnuomavusios elektrines, ar jos dalis nebuitiniams GV praras savo klientus. Nutolusių saulės elektrinių nuomos nebuitiniams GV atveju. Netekę nebuitinių GV klientų gamintojai: a) bandys ieškoti buitinių GV, tačiau numatoma kad po tokio laiko tarpo jų jau nebebus bei žvelgiant iš kitos pusės jos gali pardavinėti tik naują įrangą, o įranga jau bus naudota. b) neturės galimybės pakeisti gamybos paskirties į komercinę elektrinę dėl pralaidumų paskirstymo proporcijų apribojimų, todėl teks stabdyti elektrines kas mažins Lietuvos AE gamybą. Nutolusių vėjo elektrinių nuomos nebuitiniams GV atveju. Netekę nebuitinių GV klientų gamintojai: a) negalės ieškoti buitinių GV dėl šiuo metu energetikos ministerijos siūlomų saulės ir vėjo diferenciacijos nuostatų (jeigu jos bus priimtos). b) galės siūlyti tik grynojo atsiskaitymo modelį nebuitiniams GV kuris yra ekonomiškai neefektyvus. c) neturės galimybės pakeisti gamybos paskirties į komercinę elektrinę dėl pralaidumų paskirstymo proporcijų apribojimų. Rinkos dalyviai palaiko pereinamojo periodo iniciatyvą siekiant elektros tinklo stabilumo, tačiau prašo teisėtų lūkesčių pažeidimo poveikio po pereinamojo periodo pabaigos sušvelninimo mechanizmo. Pasiūlymas: Po pereinamojo periodo pabaigos, nutolusioms GV elektrinėms, vieną kartą per metus, 24 mėn. laikotarpiu suteikiama galimybė keisti gamybos paskirtį į "komercinės elektrinės" išlaikant turimą elektros tinklų rezervaciją neatsižvelgiant į pralaidumų paskirstymo proporcijas. Jeigu gamintojo pradinė tinklų pralaidimų rezervacijos paskirtis buvo "nutolusi saulės ar vėjo GV elektrinė", gamintojas pasirašo sutikimą dėl leistinos generuoti galios ribojimų. Jeigu gamintojo pradinė tinklų pralaidimų rezervacijos paskirtis buvo "komercinė saulės ar vėjo  elektrinė" netaikant leistinos generuoti galios ribojimų, tokiu atveju gamintojui netaikomi leistinos generuoti galios ribojimai.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, jog asmens vykdomos veiklos statuso keitimą reglamentuoja Įstatymo projekto 6 straipsnis.
40.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-10-06				Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų klausimai (Tiekėjų nuostolių/pelno dėl GV aptarnavimo rizika) Argumentai: Nepriklausomi tiekėjai susiduria su nuostolių ir pelno rizika aptarnaujant buitinius GV pagal „net meetering“ apskaitos modelį, dėl susidarančių sezoninių kainų skirtumo. Institucijos ne kartą minėjo jog trūksta objektyvių duomenų šiai situacijai vertinti. VERT galėtų nustatyti nuostolių ir pelno apskaičiavimo metodiką ir atlikti bandomąjį tyrimą už ateinančius kalendorinius metus. Energetikos ministerijai būtų pateikti objektyvūs ir patikimi duomenys šiai situacijai vertinti. Pasiūlymas: Numatyti įstatyme: iki 2023.12.31 VERT nustato nepriklausomų tiekėjų patiriamų nuostolių bei pelno nustatymo metodiką ir iki 2024.12.31 surinkusi objektyvius duomenis, apskaičiuoja susidariusius nuostolius arba pelnus ir rezultatus pristato sprendimu priėmėjams ir asocijuotoms išorinėms organizacijoms.	Nepritarti	Žr. argumentus 6 lentelėje dėl AAK pasiūlymo Nr.4 ir EDPK pasiūlymo Nr.8. Atsižvelgiant į rinkos dalyvių, AAK ir EDPK pasiūlymus dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, siūloma nustatyti, kad visiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus nepelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, grynasis atsiskaitymas būtų taikomas nuo 2031-01-01.
41.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-10-11				Siekiant toliau skatinti buitinių gaminančių vartotojų plėtrą teikiame grįžtamąjį ryšį bei pasiūlymų paketą Energetikos Ministerijai bei Seimo Ekonomikos komiteto nariams posėdžio metu daryto pristatymo pagrindu. Šio įstatymo nuostatos daugelių aspektų liečią tolimesnę buitinių GV ateitį, o vertinant praeitų ir šių metų rezultatus matome jog buitinių gaminančių vartotojų plėtra lėtėja ir ją kompensuoti galėtų šie sprendimai arba jų derinys. Taip pat primename apie NES numatytus auštus pasiekimo rodiklius, kad - 30% visų buitinių vartotojų kiekis taptų buitiniais GV iki 2030m. Šiuo metu šis rodiklis svyruoja apie 10-15%. 1. Argumentas: Buitiniai gaminantys vartotojai šiuo metu negali mainytis į tinklą patiektomis kilovatvalandėmis. Įgyvendinus mainų koncepciją, tapti gaminančiu vartotoju taptų dar patraukliau siekiant lėtėjančią GV plėtrą. Pasiūlymas: Įgyvendinti mainų koncepciją Lietuvos teisinėje bazėje.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad strateginiuose dokumentuose nustatytas 30% tikslas skaičiuojamas nuo visų elektros energijos vartotojų, t. y. jo siekiama skatinant ne tik buitinius gaminančius vartotojus, tačiau ir nebuitinius gaminančius vartotojus, bei visus asmenis, kurie gamina ir vartoja elektrą savo reikmėms, kaip pvz., energetikos bendrijos, aktyvūs vartotojai. Būtent siūlomas dalijimosi modelis ir galėtų būti svarstomas aktyvaus vartotojo kontekste, tačiau prieš tai turi būti išsamiai išdiskutuotas su rinka.
42.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-10-11				2. Argumentas: Aktyviojo vartotojo statusas galėtų būti gera sprendimas buitiniams GV, kurie nori veikti grynojo atsiskaitymo modelyje. Papildomai sudarius galimybę dalyvauti tinklo balansavimo ir lankstumo paslaugose naudojant kaupiklius, darytų šią koncepciją patrauklesnę. Pasiūlymas: Plėtoti aktyvaus vartotojo galimybes dalyvauti lankstumo paslaugose, taip pat sudaryti galimybes, gavus tokį statusą sugrįžti atgal į buitinio gaminančio vartotojo statusą.	Nepritarti	Aktyvaus vartotojo teisinis reglamentavimas įtvirtintas Elektros energetikos įstatyme ir šiais pakeitimais nėra keičiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad statuso keitimas yra reglamentuotas Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje.
43.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-10-11				3. Argumentas: Aktyviojo vartotojo statuso patrauklumą didintų galimybė virtualioje sąskaitoje esančiomis lėšomis atsiskaityti už kitus komunalinius mokesčius. Pasiūlymas: Sudaryti galimybes aktyviesiems vartotojams virtualioje sąskaitoje esančiomis lėšomis atsiskaityti už komunalines paslaugas: šiluma, karštas vanduo, atliekų išvežimas. Apibendrinus, sukurti ir įgyvendinti „buitinės sąskaitos” koncepciją.	Nepritarti	Aktyvus vartotojas gali rinktis taikyti grynąjį atsiskaitymo metodą. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad grynojo atsiskaitymo modelis sureglamentuotas išimtinai elektros energetikos sektoriui, todėl logiška, kad gali būti dengiamos tik su elektros energetika susijusios sąnaudos.
44.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-10-11				4. Argumentas: Šiuo metu susiduriama su atvejais kai ESO tinkle buitinis gaminantis vartotojas gauna galią elektrinės prijungimui bet perdavimo tinklo pralaidumų proporcijos yra išsemtos ir taip užkertama galimybė elektrinės statyboms. Pasiūlymas: Paryti išimtį buitiniams GV Perdavimo tinklo proporcijose ir leisti atvirkštinę generaciją į perdavimo tinklą. Atitinkamai pakoreguoti ESO ir LITRGRID pasinaudojimo tinklais aprašus.	Nepritarti	Pasinaudojimo tinklais sąlygos reglamentuotos Elektros energetikos įstatyme ir jį įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
45.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-10-11				5. Argumentas: Tapti buitiniu gaminančiu vartotoju papildomai skatintų galimybė atskaityti kilovatvalandėmis už suteiktas pasinaudojimo tinklais paslaugas. Pasiūlymas: Sukurti galimybę atsiskaityti kilovatvalandėmis už pasinaudojimą tinklais visais keturiais atsiskaitymo būdais.	Nepritarti	Vienas iš naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina yra atsiskaitymas elektros energijos kiekiu
46.	VŠĮ Energetinių tyrimų agentūra, 2023-10-11				6. Argumentas: Dažnai pasigirsta argumentai, kad nėra objektyvių duomenų įvertinti tiekėjų pelną/nuostolį aptarnaujant buitinius GV. Tai sukelia kaupimo kilovatvalandėmis modelio laikinumo tendenciją buitiniams GV ir yra viena iš plėtros lėtėjimo priežasčių, kadangi spaudoje daug apie tai šnekama. Kadangi tai yra vyriausybės skatinamoji politika, dėl kurios tiekėjai susiduria su kainų skirtumo rizika, tada vyriausybė turėtų bent jau stebėti šios skatinimo modelio poveikį tiekėjams ir paskirti VERT atsakingą už šios metodikos sudarymą ir šio reiškinio stebėseną. Jeigu pelno/nuostolių kompensavimo mechanizmas kada nors būtų rengiamas, kompensavimas tiek pelno tiek nuostolių atveju turi būti vykdomas per pasinaudojimo tinklais mokestį, kurį moka buitiniai gaminantys vartotojai neliečiant kitų vartotojų ir GV kurie veikia grynojo atsiskaitymo modelyje. Tada visas mechanizmas būtų tvarus. Pasiūlymas: Iki 2023.12.31. VERT nustatyti nepriklausomų tiekėjų pelno/nuostolio apskaičiavimo metodiką ir vykdyti nepriklausomų elektros tiekėjų pelno/nuostolio monitoringą už 2024m.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, jog buitiniai gaminantys vartotojai, kurių pagamintai elektros energijai taikomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai, prisideda prie energetinės sistemos stabilumo užtikrinimo ir nėra gauta pagrįstų ir patikimų skaičiavimų dėl elektros energijos tiekėjų patiriamų nuostolių ar pelno, teikiant paslaugas gaminantiems vartotojams.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2023-09-11	7	4		Dėl AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto – dėl vystytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo vertinimo. AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu siūloma reglamentuoti, kad asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1straipsnio 8 dalį, turi atitikti technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą pagal Tarybos nustatytą tvarką. Taryba supranta, kad tokiu būdu siekiama užtikrinti fizinių bei juridinių asmenų, ketinančių įsigyti/įsigijusių saulės parko dalis, interesus bei sumažinti riziką dėl saulės parkų projektų neįgyvendinimo, tačiau, Tarybos nuomone, projekte numatytas reikalavimo įgyvendinimas yra negalimas, nes: Atkreipiame dėmesį, kad pirminėje saulės parkų projektų vystymo stadijoje, t. y. prašymo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimo stadijoje, asmenų, planuojančių vystyti saulės parkų projektus nutolusiems gaminantiems vartotojams pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1straipsnio 8 dalį, technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimai negalimi atlikti dėl vertinamos informacijos/dokumentų/duomenų nebuvimo. Dalis ūkio subjektų, pradedančių vystyti saulės parkų projektus, yra naujai įsteigti juridiniai asmenys, taip pat dalis asmenų, vystančių minėtus projektus, tik pasirašę ketinimų protokolus ir gavę leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus kreipiasi į kredito įstaigas ar kitus ūkio subjektus dėl projektams įgyvendinti reikalingų finansinių išteklių, taip pat sudaro sutartis su projektuotojais, būsimais rangovais ir kita; Pažymime, kad asmenys, planuojantys vystyti saulės parkų projektus nutolusiems gaminantiems vartotojams pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalį, kaip ir kiti gamintojai, jau pirminėje ketinimo vystyti saulės parką stadijoje prisiima visą riziką dėl projektų išvystymo laiku ir numatytomis apimtimis, nes, sudarius ketinimų protokolą su perdavimo ar skirstymo tinklo operatoriumi, privalo pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą minėtiems operatoriams, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 21^1 straipsnyje nustatyta tvarka. 2022 m., įsigaliojus „Proveržio paketo“ įstatymams, šis dydis buvo padidintas nuo 15 eurų už 1 kW iki 50 eurų už 1 kW. Tarybos nuomone, tai reikšmingas prievolių užtikrinimas, kuris gali būti panaudotas ir vartotojų, ketinančių įsigyti ar įsigijusių saulės parko dalį, interesų apsaugai. Atsižvelgiant į tai, Tarybos nuomone, papildomi reikalavimai dėl technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų pagal Tarybos nustatytą tvarką vertinimo mažintų asmenų, ketinančių vystyti tokius projektus, skaičių ir apribotų vartotojų galimybę rinkis konkurencingus pasiūlymus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Taryba siūlo atsisakyti nuostatos, kad asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1straipsnio 8 dalį nuostatas, turi atitikti technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą pagal Tarybos nustatytą tvarką ir pakeisti AIEĮ projekto 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Papildyti 20^1 straipsnį 8^1ir 8^2dalimis: „8^1. Asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas, turi laikytis šių veiklos sąlygų: 1) statyti ir įrengti tik naujas atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga; 2) atitikti technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą tvarką; 32) nustatyti ne didesnį kaip 10 procentų rezervavimo mokestį nuo elektrinės ar jos dalies nuomos mokesčio už visą nuomos sutarties laikotarpį vertės arba nuo elektrinės ar jos dalies rezervavimo ir (ar) pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos galutinės vertės; 43) šios dalies 32 punkte nurodytų sutarčių nevykdymo atveju, kai nėra perleidžiama sutartyje nustatyta elektrinė ar jos dalis ne dėl gaminančio vartotojo kaltės, gaminančiam vartotojui išmokėti kompensaciją, apskaičiuojamą rezervavimo mokestį padauginus iš trijų. 8^2. Asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas, turi atitikti šiuos minimalius kriterijus: 1) asmeniui nėra iškelta nemokumo byla; 2) asmeniui nėra pradėta reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra; 3) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo ir (ar) dėl juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų juridinio asmens akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir (ar) įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, nusikalstamą bankrotą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar šias veikas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus; 4) asmeniui ar jo turtui nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.“	Pritarti
2.	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,  2023-09-11	9			Dėl AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 8 straipsnio – dėl gaminančių vartotojų grynojo atsiskaitymo modelio. AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 8 straipsniu siekiama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą papildyti 20^4 straipsniu, reglamentuojančiu grynojo atsiskaitymo modelį. Tarybos vertinimu, pateikto projekto 20^4 straipsnio nuostatos yra diskriminacinio pobūdžio dėl šių priežasčių: 1. Diskriminacija technologijos pagrindu. 20^4 straipsnio projekto 2 dalyje yra numatytas privalomas grynojo atsiskaitymo modelio taikymas gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį, tačiau privalomumo kriterijus nėra taikomas kitų technologijų elektrinėms. Atitinkamai, gaminantys vartotojai, valdantys vėjo elektrines nebegalės naudotis šiuo metu esama gaminančio vartotojo schema. Tarybos nuomone, siekiant išvengti diskriminacijos technologijos pagrindu, reikėtų projektą pakeisti numatant vienodas sąlygas visoms technologijoms. Atsižvelgiant į grynojo atsiskaitymo modelio specifiką ir naujumą, Taryba siūlo leisti pasirinktinai gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ar jos dalį, taikyti grynojo atsiskaitymo modelį, t. y. 20^4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Grynasis atsiskaitymas taikomas šiems subjektams: 1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją; 2) gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.“ 2. Diskriminacija ūkio subjekto rūšies pagrindu. 20^4 straipsnio projekto 3 dalyje yra numatyta teisė pasirinkti grynojo atsiskaitymo modelį įvairiems ūkio subjektas, tačiau užkertamas kelias buitiniam gaminančiam vartotojui pasirinkti grynojo atsiskaitymo modelį. Taryba, atsižvelgusi į buitinių gaminančių vartotojų paklausimus dėl galimybės taikyti grynojo atsiskaitymo modelį, siūlo leisti buitiniams gaminantiems vartotojams pasirinkti taikyti grynojo atsiskaitymo modelį ir 20^4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti šie subjektai: 1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas; 2) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte); 3) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte); 4) aktyvusis vartotojas; 5) kitas asmuo, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir vartojantis savo reikmėms ir ūkio poreikiams, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas.; 6) buitinis gaminantis vartotojas.“.	Pritarti iš dalies	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl grynąjį atsiskaitymą turinčių teisę pasirinkti asmenų prie VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymo Nr. 6.
3.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-09-26				Gaminantys vartotojai (buitiniai ir nebuitiniai) yra reikšminga ir auganti Lietuvos energetikos ekosistemos dalis, prisidedanti prie vietinės elektros gamybos didinimo, generacijos decentralizacijos ir tinklo vystymo, vartotojų savarankiškumo. Dėl palankaus reguliavimo, teikiamos valstybės paramos ir rinkos sąlygų gaminančių vartotojų skaičius pastaraisiais metais augo eksponentiškai.^[2] Todėl, mūsų vertinimu, kad nebūtų pakenkta šiai dinamikai, nauji reguliaciniai pokyčiai gali būti daromi tik gerai juos išdiskutavus ir įvertinus jų pasekmes.  Prezidento kanceliarija susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisų (XIVP-2828 – XIVP-2833) paketu, kuriuo taip pat siūloma tobulinti gaminančių vartotojų veikimo schemą, ir dalijasi savo nuomone bei siūlymais. 1. Dėl grynojo atsikaitymo (net-billing) modelio taikymo Nebuitinių gaminančių vartotojų pagamintos elektros apskaitos modelio pakeitimas, jei jis bus taikomas jau pradėtiems ir vystomiems elektros generacijos projektams, skirtiems gaminantiems vartotojams, gali pažeisti į juos investavusių projektų vystytojų ir juose galias rezervavusių būsimųjų gaminančių vartotojų teisėtus lūkesčius, susiformavusius iki šiol galiojančioje teisinėje aplinkoje. Todėl palaikytume siūlymą jau pradėtus vystyti projektus užbaigti ir leisti jiems veikti dabartinėmis gaminančių vartotojų reguliavimo sąlygomis, o „net-billing“ modelį taikyti jau po įstatymo priėmimo pradėtiems projektams. Taip pat, kad ilgainiui išvengti dvejose skirtingose apskaitos sistemose veikiančių nebuitinių gaminančių vartotojų grupių susidarymo, galėtų būti numatyta tam tikra data visų nebuitinių gaminančių vartotojų perėjimui prie „net-billing“ modelio. Kalbant apie grynojo atsiskaitymo modelio taikymą buitiniams gaminantiems vartotojams, manytume, kad šiame etape tokia galimybė galėtų būti sudaryta, tačiau tik savanorišku gaminančio vartotojo pasirinkimu ir apsisprendimu. Toks siūlymas formuluojamas atsižvelgiant į tai, kad tam tikra dalis buitinių gaminančių vartotojų turi gilių ekspertinių elektros energijos rinkos veikimo žinių ir yra suinteresuoti naudotis grynojo atsiskaitymo modeliu. Be to, jų veikimo minėtoje apskaitos sistemoje surinkti empiriniai duomenys leistų geriau įvertinti „net-billing“ modelio privalumus ir trūkumus bei tinkamumą Lietuvos atveju.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl grynąjį atsiskaitymą turinčių teisę pasirinkti asmenų prie VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymo Nr. 6. Pritarti dėl pereinamųjų nuostatų taikymo buitiniams vartotojams
4.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-09-26				2. Dėl elektros tiekėjų nuostolių ir jų valdymo Dalies rinkos dalyvių minimi nepriklausomų tiekėjų nuostoliai dėl kainų skirtumų apskaitant gaminančių vartotojų pagamintą ir suvartotą elektrą nėra detaliau išanalizuoti ir įvertintas jų pagrįstumas (nėra išnagrinėtos jų priežastys, galimai juos sukėlusių gaminančių vartotojų profilis (juridiniai, buitiniai), nuostolių fiksavimo laikotarpiai, kt.). Todėl skeptiškai vertintume siūlymus už tai numatyti kompensacinius mechanizmus ar papildomus įkainius buitiniams gaminantiems vartotojams. Neneigiant galimų rizikų dėl gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros kainų svyravimų tam tikrais periodais, manome, kad tas rizikas valdyti ir spręsti geriau galėtų patys nepriklausomi elektros tiekėjai, kaip didžiausią kompetenciją sukaupę rinkos dalyviai, arba pasitelkdami kitus elektros rinkoje veikiančius subjektus (pvz., „pigesnės“ pikinės gamybos metu pagamintos elektros nukreipimas į elektromobilių įkrovimo stoteles, nukreipimas vartotojams pagal PPA sutartis ar fiksuotus tarifus, panaudojimas kaupimo įrenginiuose ir pan., bei atitinkamai elektros „grąžinimas“ pikinio vartojimo metu ją įsigyjant iš savo valdomų vėjo, hidroelektrinių ar kaupimo įrenginių, ir pan.). Pažymėtina, kad analogija imant gamtinių dujų tiekimo veiklą aktyvios kainų rizikų valdymo pareigos gamtinių dujų tiekėjams jau yra numatytos.^[3] Be to, panašus aktyvaus kainų rizikų valdymo modelis taikomas ir visuomeniniam elektros tiekėjui.	Pritarti	Žr. argumentus 6 lentelėje dėl AAK pasiūlymo Nr.4 ir EDPK pasiūlymo Nr.8. Atsižvelgiant į rinkos dalyvių, AAK ir EDPK pasiūlymus dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, siūloma nustatyti, kad visiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus nepelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, grynasis atsiskaitymas būtų taikomas nuo 2031-01-01.
5.	Konkurencijos taryba, 2023-09-26				(1)Konkurencijos taryba 2023 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (2.30Mr-43)6V-586^[4] pateikė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai išvadą dėl pateiktų derinti įstatymų projektų^[5] paketo, į kurį, be kita ko, buvo įtrauktas ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 20^1, 20^2, 49straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20^4 straipsniu įstatymo projektas. Konkurencijos taryba pagal kompetenciją pateikė išvadą, tačiau neturėjo pastebėjimų dėl siūlomo grynojo atsiskaitymo modelio. (2)Šiuo metu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20^1, 20^2, 22^1, 26, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20^4 straipsniu įstatymo projektas^[6] (toliau – Įstatymo projektas) yra svarstomas Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje ir Aplinkos apsaugos komitete. Įstatymo projektas, kuriame, be kita ko, siūloma taikyti kitokį grynojo atsiskaitymo modelį negu su Konkurencijos taryba derintame įstatymo projekte, nebuvo pakartotinai pateiktas derinimui su Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba, susipažinusi su Įstatymo projektu, pagal kompetenciją teikia savo pastebėjimus dėl Įstatymo projekto. (3)Įstatymo projekto 8 straipsniu siekiama Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą papildyti 20^4 straipsniu, kuris numato grynojo atsiskaitymo modelio įtvirtinimą. Aptariama Įstatymo projekto nuostata numatytų, kad grynasis atsiskaitymas privalomai būtų taikomas nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, ir gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.  (4)Įstatymo projektą lydinčioje medžiagoje yra nurodyta, kad, be kita ko, siūlomu reguliavimu siekiama užtikrinti darnią ir subalansuotą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrą, kai elektros energijos gamyba vykdoma savo reikmėms ir ūkio poreikiams, taip pat skatinti energijos vartojimo efektyvumą, kad elektros energija būtų vartojama tuomet, kai rinkoje elektros energijos yra daugiausia, o kaina – mažiausia. Tokiu reguliavimu siekiama, kad nebūtų apkrauti elektros tinklai. (5)Konkurencijos tarybos vertinimu, Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas dėl privalomo grynojo atsiskaitymo metodo taikymo tik daliai ūkio subjektų sukurtų nevienodas konkurencijos sąlygas gaminantiems vartotojams ir atsinaujinančių energijos išteklių skirtingoms technologijoms. (6)Visų pirma, būtų taikomas skirtingas reguliavimas pelno siekiantiems ir pelno nesiekiantiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams vien tik atsižvelgiant į tai, ar atitinkamas nebuitinis gaminantis vartotojas savo veikloje siekia pelno ar jo nesiekia. Pelno nesiekiantys nebuitiniai gaminantys vartotojai gali vykdyti ūkinę veiklą, nesusijusią su elektros gamyba, ir konkuruoti su pelno siekiančiais nebuitiniais gaminančiais vartotojais, kurie vykdo tokią pačią ūkinę veiklą. Konkurencijos teisės požiūriu asmenys, užsiimantys tokia pačia ar panašia ūkine veikla, būtų laikomi konkurentais, o tokiam vertinimui neturi įtakos ūkio subjekto teisinė forma ar steigimo tikslai. Vis dėlto, vadovaujantis siūlomu reguliavimu, privalomas grynasis atsiskaitymas nebūtų taikomas pelno nesiekiantiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, nors jie, kaip ir pelno siekiantys nebuitiniai gaminantys vartotojai, gamina ir savo ūkinėje veikloje vartoja elektros energiją. Atitinkamai, dėl siūlomo reguliavimo pelno siekiantys ir jo nesiekiantys nebuitiniai gaminantys vartotojai, kurie konkuruoja toje pačioje rinkoje, galėtų patirti skirtingus kaštus savo ūkinėje veikloje, dėl to jiems gali būti sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos. (7)Antra, privalomas grynasis atsiskaitymas būtų taikomas tik tiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę, tačiau analogiškas reguliavimas nebūtų taikomas saulės elektrinių savininkams ar valdytojams. Atitinkamai, nebuitiniai gaminantys vartotojai, kurie turėtų vėjo jėgainę, atsidurtų skirtingoje padėtyje negu nebuitiniai gaminantys vartotojai, turintys saulės jėgainę. Tuo atveju, jeigu atitinkami nebuitiniai gaminantys vartotojai konkuruotų toje pačioje rinkoje, dėl siūlomo reguliavimo jiems galėtų būti sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, nes jie patirtų skirtingus kaštus, priklausomai nuo to, kokią atsinaujinančių energijos išteklių technologiją naudoja gamindami elektros energiją. (8)Trečia, dėl skirtingo reguliavimo būtų sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos vėjo ir saulės jėgainių vystytojams, diskriminuojant vieną atsinaujinančių energijos išteklių technologiją kitos technologijos atžvilgiu. (9)Ketvirta, dėl naujai atsirasiančių ribojimų gaminantiems vartotojams pasirinkti atsiskaitymo būdą, ūkio subjektams, veikiantiems ir konkuruojantiems toje pačioje rinkoje, ir skirtingu metu tampantiems gaminančiais vartotojais, yra sukuriamos skirtingos sąlygos: seniau tapę gaminančiais vartotojais asmenys turėjo daugiau galimybių pasirinkti apskaitos būdą, o tie, kurie ketintų prisijungti po apribojimų įsigaliojimo, nebeturės tokių pačių pasirinkimo galimybių. Atitinkamai, dėl siūlomo reguliavimo skirtingu metu prisijungiantys nebuitiniai gaminantys vartotojai, kurie konkuruoja toje pačioje rinkoje, galėtų patirti skirtingus kaštus savo ūkinėje veikloje, dėl to jiems gali būti sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos. (10) Tam tikrais atvejais toje pačioje rinkoje ar rinkose veikiantiems ūkio subjektams gali būti nustatyti skirtingi reikalavimai, jeigu toks reglamentavimas yra pagrįstas kitais politiniais tikslais negu konkurencijos apsauga ir yra proporcingas. Atitinkamai, jeigu skirtingi elektros energijos gamintojai dėl objektyvių priežasčių galėtų būti vertinami kaip esantys skirtingose situacijose, tokiu atveju skirtingas šiems subjektams nustatytas reguliavimas galėtų būti pagrįstas (pavyzdžiui, jeigu grynojo atsiskaitymo taikymas saulės elektrinių elektros energijos gamintojams sukeltų tokius reikšmingus veiklos apsunkinimus, dėl kurių jiems būtų sudėtinga konkuruoti rinkoje), tačiau toks sprendimas turėtų būti priimtas vadovaujantis objektyviais duomenimis. (11) Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu ūkio subjektams būtų nustatoma skirtinga ūkinės veiklos vykdymo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4^1 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Įstatymo projekto rengėjas turėtų atlikti poveikio konkurencijai vertinimą^[7]. Atlikdamas poveikio konkurencijai vertinimą viešojo administravimo subjektas – šiuo atveju, Energetikos ministerija – turėtų identifikuoti, ar yra politinių tikslų, kurie pateisintų Įstatymo projektu nustatomą konkurencijos ribojimą. Jeigu tokių tikslų nėra, Įstatymo projektu numatomo konkurencijos ribojimo, t. y. privalomo grynojo atsiskaitymo taikymo ne visų nebuitinių gaminančių vartotojų ir ne visų gaminančių vartotojų, naudojančių elektros energijos gamybai skirtingus atsinaujinančius energijos išteklius, atžvilgiu, reikėtų atsisakyti. Jeigu konkurencijos ribojimas yra pagrįstas politinių tikslų siekimu, turėtų būti įvertinta, ar minėtų tikslų negalima pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiomis alternatyvomis, ir jeigu tokių alternatyvų būtų – turėtų būti pasirinkta konkurencijos neribojanti arba ją mažiausiai ribojanti alternatyva. Tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta alternatyva, kuri riboja konkurenciją, projekto rengėjas poveikio konkurencijai vertinimo metu turėtų išanalizuoti, ar projekto neigiama įtaka konkurencijai nenusveria galimos teigiamos įtakos siekiamiems tikslams. Jeigu neigiama įtaka konkurencijai reikšmingesnė negu galima teigiama įtaka, reikėtų atsisakyti tokio reguliavimo. (12) Konkurencijos tarybos vertinimu, Įstatymo projektą lydinčioje medžiagoje šiuo metu nėra pateikta pagrįstų argumentų, kokių teisėtų tikslų siekiama siūlant taikyti skirtingą reguliavimą, kiek tai susiję su privalomu grynojo atsiskaitymo metodo taikymu tik tam tikrų ūkio subjektų atžvilgiu. Taip pat iš pateiktos medžiagos nėra aišku, ar siekiamų tikslų negalima būtų pasiekti konkurencijos neribojančiomis ar mažiausiai konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, numatant pakankamą pereinamąjį laikotarpį, kuriam suėjus visiems elektros energijos gamintojams būtų taikomas vienodas apskaitos metodas. Atsižvelgiant į tai, siūlome apsvarstyti, ar siūlomas reguliavimas negalėtų būti taikomas visų nebuitinių gaminančių vartotojų ir visų elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojų atžvilgiu, nepriklausomai nuo technologijos ar nebuitinio gaminančio vartotojo veiklos tikslų. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės taikyti nediskriminuojančio reguliavimo, siūlome apsvarstyti mažiausiai konkurenciją ribojančias priemones, leidžiančias pasiekti su Įstatymo projektu siejamų politinių tikslų. (13)  Jeigu Jums kiltų klausimų dėl šiame rašte pateiktų pastabų ir pasiūlymų, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją.	Pritarti iš dalies	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl grynąjį atsiskaitymą turinčių teisę pasirinkti asmenų prie VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymo Nr. 6. Žr. argumentus 6 lentelėje dėl AAK pasiūlymo Nr.4 ir EDPK pasiūlymo Nr.8. Atsižvelgiant į rinkos dalyvių, AAK ir EDPK pasiūlymus dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, siūloma nustatyti, kad visiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus nepelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, grynasis atsiskaitymas būtų taikomas nuo 2031-01-01.
6.	Konkurencijos taryba, 2023-10-04				(1) Konkurencijos taryba 2023 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (2.30Mr-43)6V-586^[8] pateikė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai išvadą dėl pateiktų derinti įstatymų projektų^[9] paketo, į kurį, be kita ko, buvo įtrauktas ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 20^1, 20^2, 49straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20^4 straipsniu įstatymo projektas. Konkurencijos taryba pagal kompetenciją pateikė išvadą, tačiau neturėjo pastebėjimų dėl siūlomo grynojo atsiskaitymo modelio. Vėliau pakeistas įstatymo projektas, kuriame, be kita ko, siūloma taikyti kitokį grynojo atsiskaitymo modelį negu su Konkurencijos taryba derintame įstatymo projekte, nebuvo pakartotinai pateiktas derinimui su Konkurencijos taryba. (2) Šiuo metu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20^1, 20^2, 22^1, 26, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20^4 straipsniu įstatymo projektas^[10] (toliau – Įstatymo projektas) yra svarstomas Lietuvos Respublikos Seime (atitinkamuose komitetuose ir komisijose) ir Konkurencijos tarybos buvo paprašyta pateikti savo nuomonę dėl šio projekto nuostatų. Š. m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (2.30Mr-43)6V-1210  Konkurencijos taryba pateikė savo pastebėjimus Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai bei Aplinkos apsaugos komitetui. Šiuo raštu teikiame patikslintas pastabas su konkrečiais pasiūlymais pagal savo kompetenciją. (3)Įstatymo projekto 8 straipsniu siekiama Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą papildyti 20^4 straipsniu, kuris numato grynojo atsiskaitymo modelio įtvirtinimą. Aptariama Įstatymo projekto nuostata numatytų, kad grynasis atsiskaitymas privalomai būtų taikomas nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, ir gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.  (4)Įstatymo projektą lydinčioje medžiagoje yra nurodyta, kad, be kita ko, siūlomu reguliavimu siekiama užtikrinti darnią ir subalansuotą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrą, kai elektros energijos gamyba vykdoma savo reikmėms ir ūkio poreikiams, taip pat skatinti energijos vartojimo efektyvumą, kad elektros energija būtų vartojama tuomet, kai rinkoje elektros energijos yra daugiausia, o kaina – mažiausia. Tokiu reguliavimu siekiama, kad nebūtų apkrauti elektros tinklai. (5)Konkurencijos tarybos vertinimu, Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas dėl privalomo grynojo atsiskaitymo metodo taikymo tik daliai ūkio subjektų sukurtų nevienodas konkurencijos sąlygas gaminantiems vartotojams ir atsinaujinančių energijos išteklių skirtingoms technologijoms. (6)Visų pirma, būtų taikomas skirtingas reguliavimas pelno siekiantiems ir pelno nesiekiantiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams vien tik atsižvelgiant į tai, ar atitinkamas nebuitinis gaminantis vartotojas savo veikloje siekia pelno ar jo nesiekia. Pelno nesiekiantys nebuitiniai gaminantys vartotojai gali vykdyti ūkinę veiklą, nesusijusią su elektros gamyba, ir konkuruoti su pelno siekiančiais nebuitiniais gaminančiais vartotojais, kurie vykdo tokią pačią ūkinę veiklą. Konkurencijos teisės požiūriu asmenys, užsiimantys tokia pačia ar panašia ūkine veikla, būtų laikomi konkurentais, o tokiam vertinimui neturi įtakos ūkio subjekto teisinė forma ar steigimo tikslai^[11]. Vis dėlto, vadovaujantis siūlomu reguliavimu, privalomas grynasis atsiskaitymas nebūtų taikomas pelno nesiekiantiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, nors jie, kaip ir pelno siekiantys nebuitiniai gaminantys vartotojai, gamina ir savo ūkinėje veikloje vartoja elektros energiją. Atitinkamai, dėl siūlomo reguliavimo pelno siekiantys ir jo nesiekiantys nebuitiniai gaminantys vartotojai, kurie konkuruoja toje pačioje rinkoje, galėtų patirti skirtingus kaštus savo ūkinėje veikloje, dėl to jiems gali būti sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos. (7)Antra, privalomas grynasis atsiskaitymas būtų taikomas tik tiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę, tačiau analogiškas reguliavimas nebūtų taikomas saulės elektrinių savininkams ar valdytojams. Atitinkamai, nebuitiniai gaminantys vartotojai, kurie turėtų vėjo jėgainę, atsidurtų skirtingoje padėtyje negu nebuitiniai gaminantys vartotojai, turintys saulės jėgainę. Tuo atveju, jeigu atitinkami nebuitiniai gaminantys vartotojai konkuruotų toje pačioje rinkoje, dėl siūlomo reguliavimo jiems galėtų būti sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, nes jie patirtų skirtingus kaštus, priklausomai nuo to, kokią atsinaujinančių energijos išteklių technologiją naudoja gamindami elektros energiją. (8)Trečia, dėl skirtingo reguliavimo būtų sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos vėjo ir saulės jėgainių vystytojams, diskriminuojant vieną atsinaujinančių energijos išteklių technologiją kitos technologijos atžvilgiu. (9)Ketvirta, dėl naujai atsirasiančių ribojimų gaminantiems vartotojams pasirinkti atsiskaitymo būdą, ūkio subjektams, veikiantiems ir konkuruojantiems toje pačioje rinkoje, ir skirtingu metu tampantiems gaminančiais vartotojais, yra sukuriamos skirtingos sąlygos: iki Įstatymo projektu numatyto reguliavimo įsigaliojimo (t. y. 2024 m. sausio 1 d.) tapę gaminančiais vartotojais asmenys turėjo daugiau galimybių pasirinkti apskaitos būdą, o tie, kurie ketintų prisijungti po apribojimų įsigaliojimo, nebeturės tokių pačių pasirinkimo galimybių. Kaip pažymi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, tokia išlyga, kuomet jau rinkoje veikiantiems subjektams leidžiama tęsti jų ūkinę veiklą, netaikant naujai priimtų reikalavimų, taikytinų naujai veiklą pradedantiems subjektams, gali sudaryti sąlygas jau rinkoje veikiančių ir naujai į ją siekiančių patekti subjektų išlaidų disbalansui, kuris gali riboti konkurenciją ir užkirsti kelią patekimui į atitinkamą rinką^[12]Atitinkamai, dėl siūlomo reguliavimo skirtingu metu prisijungiantys nebuitiniai gaminantys vartotojai, kurie konkuruoja toje pačioje rinkoje, galėtų patirti skirtingus kaštus savo ūkinėje veikloje, dėl to jiems gali būti sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos. (10) Tam tikrais atvejais toje pačioje rinkoje ar rinkose veikiantiems ūkio subjektams gali būti nustatyti skirtingi reikalavimai, jeigu toks reglamentavimas yra pagrįstas kitais politiniais tikslais negu konkurencijos apsauga ir yra proporcingas. Atitinkamai, jeigu skirtingi elektros energijos gamintojai dėl objektyvių priežasčių galėtų būti vertinami kaip esantys skirtingose situacijose, tokiu atveju skirtingas šiems subjektams nustatytas reguliavimas galėtų būti pagrįstas (pavyzdžiui, jeigu grynojo atsiskaitymo taikymas saulės elektrinių elektros energijos gamintojams sukeltų tokius reikšmingus veiklos apsunkinimus, dėl kurių jiems būtų sudėtinga konkuruoti rinkoje), tačiau toks sprendimas turėtų būti priimtas vadovaujantis objektyviais duomenimis. (11) Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu ūkio subjektams būtų nustatoma skirtinga ūkinės veiklos vykdymo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4^1 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Įstatymo projekto rengėjas turėtų atlikti poveikio konkurencijai vertinimą^[13]. Atlikdamas poveikio konkurencijai vertinimą viešojo administravimo subjektas – šiuo atveju, Energetikos ministerija – turėtų identifikuoti, ar yra politinių tikslų, kurie pateisintų Įstatymo projektu nustatomą konkurencijos ribojimą. Jeigu tokių tikslų nėra, Įstatymo projektu numatomo konkurencijos ribojimo, t. y. privalomo grynojo atsiskaitymo taikymo ne visų nebuitinių gaminančių vartotojų ir ne visų gaminančių vartotojų, naudojančių elektros energijos gamybai skirtingus atsinaujinančius energijos išteklius, atžvilgiu, reikėtų atsisakyti. Jeigu konkurencijos ribojimas yra pagrįstas politinių tikslų siekimu, turėtų būti įvertinta, ar minėtų tikslų negalima pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiomis alternatyvomis, ir jeigu tokių alternatyvų būtų – turėtų būti pasirinkta konkurencijos neribojanti arba ją mažiausiai ribojanti alternatyva. Tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta alternatyva, kuri riboja konkurenciją, projekto rengėjas poveikio konkurencijai vertinimo metu turėtų išanalizuoti, ar projekto neigiama įtaka konkurencijai nenusveria galimos teigiamos įtakos siekiamiems tikslams. Jeigu neigiama įtaka konkurencijai reikšmingesnė negu galima teigiama įtaka, reikėtų atsisakyti tokio reguliavimo. Konkurencijos tarybos vertinimu, Įstatymo projektą lydinčioje medžiagoje šiuo metu nėra pateikta pagrįstų argumentų, kokių teisėtų tikslų siekiama siūlant taikyti skirtingą reguliavimą, kiek tai susiję su privalomu grynojo atsiskaitymo metodo taikymu tik tam tikrų ūkio subjektų atžvilgiu. Taip pat iš pateiktos medžiagos nėra aišku, ar siekiamų tikslų negalima būtų pasiekti konkurencijos neribojančiomis ar mažiausiai konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, numatant pakankamą pereinamąjį laikotarpį, kuriam suėjus visiems elektros energijos gamintojams būtų taikomas vienodas apskaitos metodas. Atsižvelgiant į tai, siūlome apsvarstyti, ar siūlomas reguliavimas negalėtų būti taikomas visų nebuitinių gaminančių vartotojų ir visų elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojų atžvilgiu, nepriklausomai nuo technologijos ar nebuitinio gaminančio vartotojo veiklos tikslų.	Pritarti iš dalies	Žr. Konkurencijos tarybos  pasiūlymo Nr. 5. argumentus šioje lentelėje.
7.	Konkurencijos taryba, 2023-10-04	9			(1) Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Konkurencijos taryba siūlo atlikti Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Tuo atveju, jeigu objektyviais duomenimis nebūtų nustatytas šio rašto (6)-(9) pastraipose nurodytų konkurencijos ribojimų pagrįstumas,  Konkurencijos taryba siūlo svarstyti atitinkamų ribojimų atsisakymo galimybę, koreguojant 20^4 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies formuluotes: „2. Grynasis atsiskaitymas taikomas šiems subjektams: 1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją.; 2) gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.“ 3. Grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti šie subjektai: 1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas;“.	Pritarti iš dalies	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl grynąjį atsiskaitymą turinčių teisę pasirinkti asmenų prie VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymo Nr. 6.
8.	Konkurencijos taryba, 2023-10-04				(12) Tam kad būtų sprendžiamos šio rašto (7)-(9) pastraipose identifikuotos problemos, papildomai reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį nebuitiniai vartotojai, kurie iki Įstatymo projektu numatyto reguliavimo įsigaliojimo jau yra pasirinkę ir sudarę sutartis dėl atsiskaitymo pagal kWh, pereitų prie grynojo atsiskaitymo. Manome, kad užtikrinant teisėtus lūkesčius, šis laikotarpis turėtų būti siejamas su investicijų į atitinkamą jėgainę atsipirkimu ar kitais objektyviais kriterijais. (13) Tuo atveju, jeigu nėra galimybės taikyti nediskriminuojančio reguliavimo, siūlome apsvarstyti mažiausiai konkurenciją ribojančias priemones, leidžiančias pasiekti su Įstatymo projektu siejamų politinių tikslų. (14) Maloniai prašytume registruoti šiuos pasiūlymus ir svarstyti Ekonomikos komiteto posėdyje. Jeigu Jums kiltų klausimų dėl šiame rašte pateiktų pastabų ir pasiūlymų, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją.	Pritarti	Žr. AAK pasiūlymą Nr.4 šių išvadų 6 lentelėje. Pateiktas siūlymas numato visų nebuitinių gaminančių vartotojų, išskyrus nepelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, perėjimą prie grynojo atsikaitymo modelio nuo 2031 m. sausio 1 d.
9.	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,  2023-10-06	7	4	2	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) pakartotinai darbine tvarka įvertino Atsinaujinančių išteklių energetikos  projekto Nr. XIVP-2828 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto (toliau – AIEĮ projektas Nr. XIVP-2828) reikalavimus ir pažymi, kad: AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu siūloma reglamentuoti, kad asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1straipsnio 8 dalį nuostatas, turi atitikti technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą pagal Tarybos nustatytą tvarką. Taryba palaiko siekį  užtikrinti fizinių bei juridinių asmenų, ketinančių tapti gaminančiais vartotojais įsigyjant saulės parkų dalis, interesus bei sumažinti riziką dėl tokių projektų neįgyvendinimo iš vystytojų pusės. Tačiau, Tarybos nuomone, reikalavimas dėl technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų vertinimo prieš išduodant leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus praktikoje gali būti  neįmanomas . Pažymėtina, kad reali saulės parkų nutolusiems gaminantiems vartotojams projektų vystymo pradžia siejama su asmens, vykdančio tokio pobūdžio projektus, ketinimų protokolu pasirašymu su operatoriais, pateikus prievolių užtikrinimo dokumentus bei gavus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tik po šių veiksmų atlikimo pradedami realūs projektavimo ir kiti projektų vystymo darbai, kurie galėtų būti siejami su technologiniais, finansiniais bei vadybiniais pajėgumais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminėje saulės parkų nutolusiems gaminantiems vartotojams projektų vystymo stadijoje asmenys, vystantys minėtus projektus, įprastai būna naujai įsisteigę juridiniai asmenys – t. y. dažnu atveju kiekvieną atskirą saulės parko projektą vysto specialiai tam įsteigta įmonė. Tokiu būdu siekiama atskirti finansinius srautus, išdalinti projekto vystymo rizikas ir kita. Tokiu atveju technologinių, finansinių bei vadybinių pajėgumų vertinimas bus neobjektyvus dėl reikiamos informacijos/dokumentacijos nebuvimo, nes toks asmuo nebus sukaupęs reikiamos patirties vystant analogiško tipo projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažnu atveju finansinių pajėgumų vertinimas taip pat negalės būti atliktas, nes asmenys, tik su operatoriais pasirašę ketinimų protokolus, pateikę prievolių užtikrinimo dokumentus bei gavę leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus kreipiasi į kredito įstaigas dėl projektų finansavimo galimybių pateikdami detalius projektų aprašymus bei skaičiavimus, rizikos vertinimus ir kita. Tarybos nuomone, vadybinių bei technologinių pajėgumų vertinimas taip pat dažnu atveju  negalėtų būti atliktas pirminių projektų vystymo etapų metu. Asmenys, pradėję vystyti saulės parkų nutolusiems gaminantiems vartotojams projektus, pirminėse projektų vystymo stadijose neturi tam reikiamų specialistų (pareigybių) ir dažnu atveju juridinis asmuo turi tik vieną ar kelis darbuotojus, ypatingai tais atvejais, kai steigiamos projektinės įmonės, kaip nurodyta aukščiau. Asmenys, tik su operatoriais pasirašę ketinimų protokolus, pateikę prievolių užtikrinimo dokumentus bei gavę leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, siekdami minimizuoti rizikas dėl projektų neįgyvendinimo, kas sąlygotų jų tiesioginius ženklius finansinius nuostolius praradus prievolių užtikrinimą, sudaro sutartis dėl projektavimo, vadybinių ir kitų paslaugų įsigijimo rinkoje iš šias paslaugas teikiančių aukštos kvalifikacijos profesionalų arba tokie aukštos kvalifikacijos darbuotojai įdarbinami įmonėse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims, vystantiems saulės parkų projektus, įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistų ir/ar sudaryti sutartis dėl paslaugų teikimo netikslinga, nes pirminiuose projekto vystymo etapuose, kol nėra su operatoriais pasirašyti ketinimų protokolai, pateikti prievolių užtikrinimo dokumentai bei gauti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, asmenys, vystantys saulės parko projektus, neturi jokių garantijų, kad bus rezervuoti jų prašomi tinklų pralaidumai, išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kita. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, Taryba siūlo AIEĮ projekte Nr. XIVP-2828 atsisakyti siūlymo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnį papildyti 8^1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas turi atitikti technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą pagal Tarybos nustatytą tvarką. Tačiau, Taryba, suprasdama poreikį apsaugoti asmenis, įsigyjančius nutolusias elektrines, nuo galimo elektrinių vystytojų įsipareigojimų nevykdymo, teikia siūlymą,  kad asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalies nuostatas, elektrinės ar jos dalies rezervavimo mokesčio iš asmenų, rezervuojančių atitinkamą elektrinę ar jos dalį, galėtų reikalauti tik elektrinės vystytojui atlikus ne mažiau nei 50 procentų elektrinės įrengimo įgyvendinimo darbų. Manome, kad toks siūlymas atitiktų teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus bei leistų apsaugoti asmenų, įsigyjančių nutolusias saulės elektrines ar jų dalis, interesus. Atsižvelgdama į tai, Taryba siūlo pakeisti AIEĮ projekto Nr. XIVP-2828 6 straipsnio, kuriuo keičiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnis, 2 dalį, kuria šis straipsnis papildomas 8^1 dalies 3 punktu ir jį išdėstyti taip: “3) nustatyti ne didesnį kaip 10 procentų rezervavimo mokestį nuo elektrinės ar jos dalies nuomos mokesčio už visą nuomos sutarties laikotarpį vertės arba nuo elektrinės ar jos dalies rezervavimo ir (ar) pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos galutinės vertės, mokamą atlikus ne mažiau nei 50 procentų elektrinės įrengimo įgyvendinimo darbų;”	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) nustatyti ne didesnį kaip 10 procentų vienkartinį mokestį už elektrinės ar jos dalies rezervavimą. Šis mokestis apskaičiuojamas nuo elektrinės ar jos dalies nuomos mokesčio už visą nuomos sutarties laikotarpį vertės arba nuo elektrinės ar jos dalies pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos galutinės vertės, mokamas atlikus ne mažiau kaip 50 procentų elektrinės įrengimo įgyvendinimo darbų, ir yra įskaitomas į elektrinės ar jos dalies galutinę nuomos ar pardavimo kainą;“

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Vytautas Gapšys, 2023-09-07	9	1	1	Argumentai: Kadangi grynojo atsiskaitymo modeliu virtualiojoje sąskaitoje yra vykdoma apskaita pinigais ir kas mėnesį yra išrašomos sąskaitos, nėra prasmės taikyti laikotarpius taikomus kai apskaita vykdoma energijos kiekiu. Taikant normalų kalendorinių metų laikotarpį bus žymiai paprasčiau asmenims įsivertinti gaunamas sumas. Nustatant 1 metų apskaitos laikotarpį, virtualioje sąskaitoje sukaupta pinigų suma būtų išmokama asmeniui. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį, kuria Įstatymas papildomas  20^4 straipsniu, ir ją išdėstyti taip: „Papildyti Įstatymą 20^4 straipsniu: „20^4 straipsnis. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaita taikant grynąjį atsiskaitymą  1. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir susitaria dėl asmens atsiskaitymo už disbalansą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui, išskyrus atvejus, kai asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, yra atleistas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Grynasis atsiskaitymas vykdomas laikantis šių sąlygų: 1) nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nuo einamųjų metų balandžio sausio 1 dienos iki kovo gruodžio 31 dienos 2 1 metus (toliau – apskaitos laikotarpis) virtualioje asmens sąskaitoje kaupia lėšų sumą, apskaičiuojamą asmens pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš su asmeniu sutartos fiksuotos arba kintamosios elektros energijos kainos;  2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma didinama suma, kurią asmuo sumoka nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pagal šios dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą; 3) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma mažinama suma, kuri apskaičiuojama nepriklausomo elektros energijos tiekėjo asmeniui patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš asmens ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos elektros energijos kainos be pridėtinės vertės mokesčio ir (arba) sumos už kitas susijusias paslaugas;  4) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra didesnė už nulį arba lygi nuliui, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas asmeniui pateikia sąskaitos balansą; 5) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra mažesnė už nulį, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas išrašo sąskaitą už suvartotą elektros energijos kiekį, padaugintą iš asmens ir elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos kainos su pridėtinės vertės mokesčiu; 6) pasibaigus apskaitos laikotarpiui keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą, asmeniui išmokama virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas lėšas išmoka per 10 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo dėl lėšų išmokėjimo, kuriame privalo būti nurodyta banko ar kitos kredito įstaigos sąskaita, į kurią pervedamos lėšos, nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Ši lėšų suma laikoma asmens pajamomis. 2. Grynasis atsiskaitymas taikomas šiems subjektams: 1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją; 2) gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. 3. Grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti šie subjektai: 1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas; 2) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte); 3) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte); 4) aktyvusis vartotojas; 5) kitas asmuo, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir vartojantis savo reikmėms ir ūkio poreikiams, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai, nusprendę elektros energijos vartojimo vietoje vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja nepriklausomą elektros energijos tiekėją, su kuriuo jie yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas parengia ir su šiuo subjektu pasirašo sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir apie jos įsigaliojimo datą informuoja skirstomųjų tinklų operatorių.  5. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti subjektai nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos elektrinės eksploatavimo laikotarpiu toje elektros energijos vartojimo vietoje netenka teisės naudotis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Kai šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti subjektai iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos vykdė veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais, per kaupimo laikotarpį sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo sprendimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba yra išmokama kompensacija vadovaujantis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies 4 punktu. 6. Grynojo atsiskaitymo apskaita vykdoma su visomis vartojimo vietai priskirtomis elektrinėmis, kai vartojimo vietoje įrengiama ir (ar) vartojimo vietai priskiriama elektrinė ar jos dalis, kuriai taikoma grynojo atsiskaitymo apskaita. 7. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir garantinio elektros energijos tiekimo atveju.“.“	Nepritarti	Žr. argumentus 6 lentelėje dėl AAK pasiūlymo Nr.4 ir EDPK pasiūlymo Nr.8. Atsižvelgiant į rinkos dalyvių, AAK ir EDPK pasiūlymus dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, siūloma nustatyti, kad visiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus nepelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, grynasis atsiskaitymas būtų taikomas nuo 2031-01-01.
2.	Seimo narė Laima Nagienė, 2023-09-12	12			Argumentai: Projektu Nr. XIVP-2828 be kita ko siekiama įtvirtinti išimtį numatytai informavimo tvarkai (informuoti pastatų savininkus registruotu laišku) vėjo elektrinių, pradėtų vystyti iki 2022 m. liepos 7 d., vystytojams. Siūlomas pakeitimas argumentuojamas tuo, kad tuo metu buvo kitas reglamentavimas dėl informavimo, todėl negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius (išskyrus atvejus, kai palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams), be to, teigiama, kad savininkams nėra apribojamos galimybės apginti savo teises į nuosavybės neliečiamybę ir sveiką aplinką, kadangi informavimo procedūros nėra atsisakomos visiškai. Asmenys, kurie nebuvo supažindinti su informacija dėl planuojamų statybų, bus tinkamai apie jas informuoti, t.y., pagal siūlomas naujas teisinio reguliavimo nuostatas – pateikiant informaciją viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje bei savivaldybės internetiniame puslapyje. Pažymėtina, kad panaikinus privalomą pastatų savininkų informavimą registruotu laišku gali susidaryti situacijos, kad dėl pasirinkto informavimo būdo, pastatų, patenkančių į vėjo elektrinės 1H – 4H zoną, savininkai liks neinformuoti apie numatomas vėjo elektrinių statybas ir negalės ginti savo teisės į nuosavybę bei sveiką aplinką, kadangi pastačius vėjo elektrines, jų apsaugos zonoje įsigalioja apribojimai pastatų savininkams statyti naujus statinius, numatytus AIEĮ 49 straipsnio 9 dalyje, įrengti naujas patalpas, taip pat įrengti ar plėsti teritorijas rekreacijai. Atsižvelgiant į tai, kad pastatų savininkų informavimas yra paliekamas pakeičiant informavimo būdą, manytina, kad pasirinktas informavimo būdas yra formalus, nesudarantis realių sąlygų pastatų savininkams susipažinti su jiems itin reikšminga informacija, o įpareigojimas elektrinių vystytojams informuoti pastatų savininkus registruotu laišku nesudarytų jiems reikšmingų papildomų apsunkinimų. Todėl manytina, kad ir vėjo elektrinių, pradėtų vystyti iki 2022 m. liepos 7 d., vystytojai turi informuoti pastatų savininkus registruotu laišku, o tai, atsižvelgiant į teisiniame reguliavime numatytą informavimo tvarką ir terminus, nedaro reikšmingos įtakos pradėtų projektų vystymui ir sudaro sąlygas pastatų savininkams išsaugoti teisę pilnai disponuoti savo turtu. Be to, šiuo metu teisiniai santykiai, kai vėjo elektrinės pradėtos vystyti iki 2022 m. liepos 7 d., yra teisiškai sureguliuoti tik asmenims, kurie patenka į sanitarinės aplinkos zoną (toliau – SAZ). Tuo tarpu pastatų ar žemės sklypų savininkai, kurie yra už SAZ ribų, tačiau patenkantys į esamame teisiniame reguliavime numatytą 4H zoną, nebuvo informuoti ir, atitinkamai, jokių susitarimų su vėjo elektrinių vystytojais nėra sudarę. Tai, kas išdėstyta pagrindžia, kad užtikrinant asmenų lygiateisiškumo principą šiems asmenims yra būtina suteikti teisę išreikšti prieštaravimą. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 11 straipsniu keičiamo 49 straipsnio papildyti 171 dalį ir ją išdėstyti taip: „17^1. Iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Šio straipsnio 9–16 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo įsigaliojimo yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat tais atvejais, kai iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo įsigaliojimo nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau yra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas arba poveikio aplinkai vertinimas ir nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, išskyrus atvejus, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis negu šio straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas arba sanitarinės apsaugos zonos nenustatytos, bet yra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas arba poveikio aplinkai vertinimas, taikoma ši tvarka: 1) jeigu šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatai ir žemės sklypai patenka į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba į teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, kai tokia teritorija yra didesnė negu vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę, sudaromi rašytiniai susitarimai dėl planuojamos statyti vėjo elektrinės; 2) žemės sklypų ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai informuojami apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, registruotu laišku, viešai paskelbiant informaciją viename iš nacionalinių, viename iš vietos laikraščių, jeigu toks laikraštis leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, unikalūs numeriai; adresas, nurodant savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį, galimi apribojimai dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo arba pateikiama nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; taip pat informuojama apie teisę asmenims, kurie patenka į teritoriją tarp sanitarinės apsaugos zonos ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti susitarimą, konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių, viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje, yra laikoma, kad žemės sklypų ir statinių, patenkančių į šio straipsnio 15 dalyje nurodytą atstumą, savininkams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Žemės sklypų ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų savininkai, susipažinę su paskelbta informacija viename iš nacionalinių, viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą ir savivaldybės interneto svetainėje, prieštaravimų dėl planuojamos statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės reikšti negali. 3) Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti arba žemės sklypo ir (ar) statinio savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informaciją apie numatomą vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių, viename iš vietos laikraščių, jeigu toks laikraštis leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą ir savivaldybės interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, unikalūs numeriai; adresas, nurodant savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį, galimi apribojimai dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo arba pateikiama nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; taip pat informuojama apie teisę asmenims, kurie patenka į teritoriją tarp sanitarinės apsaugos zonos ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti susitarimą, konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių, viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje, yra laikoma, kad žemės sklypų ir statinių, patenkančių į šio straipsnio 15 dalyje nurodytą atstumą, savininkams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 4) Jeigu, atlikus šio straipsnio 171 dalyje numatytas informavimo procedūras, gaunamas rašytinis asmenų, kurie patenka į teritoriją tarp sanitarinės apsaugos zonos ir šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atstumą, prieštaravimas dėl planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybos, vėjo elektrinės statyba negalima, išskyrus atvejus, kai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vykdymu didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje, ir asmuo, pateikęs prieštaravimą, sudaro šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytus susitarimus raštu. Negavus prieštaravimo raštu per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų ir (ar) statinių, patenkančių į teritoriją tarp sanitarinės apsaugos zonos ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai planuojamai didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai neprieštarauja.“	Pritarti iš dalies	Žr. AAK pasiūlymą Nr. 3 šių išvadų 6.2 lentelėje. AAK pasiūlymas išsprendžia minimą probleminį klausimą dėl galimybės įrengti naujas patalpas, įrengti ar plėsti teritorijas rekreacijai. Asmenys be jokių apribojimų galės atlikti statybų darbus ir jiems bus taikoma tokia pati tvarka kaip ir vystytojams, t. y. iki Proveržio paketo galiojusios nuostatos.
3.	Seimo narys Vytautas Gapšys, 2023-09-18	9			Argumentai: Teikiamame projekte nebuvo numatyta galimybė visiems gaminantiems vartotojams pasirinkti grynąjį atsiskaitymo būdą. Pagal siūlomus pakeitimus 20^4straipsnio 2 dalyje numatytiems subjektams grynasis atsiskaitymas būtų privalomas, o kiti gaminantys vartotojai, pagal teikiamą siūlymą, tokį atsiskaitymo būdą galėtų pasirinkti savo nuožiūra. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį, kuria Įstatymas papildomas  20^4 straipsniu, ir ją išdėstyti taip: „Papildyti Įstatymą 20^4 straipsniu: „20^4 straipsnis. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaita taikant grynąjį atsiskaitymą  1. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir susitaria dėl asmens atsiskaitymo už disbalansą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui, išskyrus atvejus, kai asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, yra atleistas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Grynasis atsiskaitymas vykdomas laikantis šių sąlygų: 1) nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nuo einamųjų metų balandžio sausio 1 dienos iki kovo gruodžio 31 dienos 2 1 metus (toliau – apskaitos laikotarpis) virtualioje asmens sąskaitoje kaupia lėšų sumą, apskaičiuojamą asmens pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš su asmeniu sutartos fiksuotos arba kintamosios elektros energijos kainos;  2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma didinama suma, kurią asmuo sumoka nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pagal šios dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą; 3) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma mažinama suma, kuri apskaičiuojama nepriklausomo elektros energijos tiekėjo asmeniui patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš asmens ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos elektros energijos kainos be pridėtinės vertės mokesčio ir (arba) sumos už kitas susijusias paslaugas;  4) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra didesnė už nulį arba lygi nuliui, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas asmeniui pateikia sąskaitos balansą; 5) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra mažesnė už nulį, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas išrašo sąskaitą už suvartotą elektros energijos kiekį, padaugintą iš asmens ir elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos kainos su pridėtinės vertės mokesčiu; 6) pasibaigus apskaitos laikotarpiui keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą, asmeniui išmokama virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas lėšas išmoka per 10 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo dėl lėšų išmokėjimo, kuriame privalo būti nurodyta banko ar kitos kredito įstaigos sąskaita, į kurią pervedamos lėšos, nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Ši lėšų suma laikoma asmens pajamomis. 2. Grynasis atsiskaitymas taikomas šiems subjektams: 1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją; 2) gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. 3. Grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti šie subjektai: 1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kuriam nėra taikoma šio straipsnio 2 dalis kai šis asmuo yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas; 2) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte); 3) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte); 4) aktyvusis vartotojas; 5) kitas asmuo, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir vartojantis savo reikmėms ir ūkio poreikiams, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai, nusprendę elektros energijos vartojimo vietoje vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja nepriklausomą elektros energijos tiekėją, su kuriuo jie yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas parengia ir su šiuo subjektu pasirašo sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir apie jos įsigaliojimo datą informuoja skirstomųjų tinklų operatorių. 5. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti subjektai nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos elektrinės eksploatavimo laikotarpiu toje elektros energijos vartojimo vietoje netenka teisės naudotis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Kai šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti subjektai iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos vykdė veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais, per kaupimo laikotarpį sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo sprendimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba yra išmokama kompensacija vadovaujantis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies 4 punktu. 6. Grynojo atsiskaitymo apskaita vykdoma su visomis vartojimo vietai priskirtomis elektrinėmis, kai vartojimo vietoje įrengiama ir (ar) vartojimo vietai priskiriama elektrinė ar jos dalis, kuriai taikoma grynojo atsiskaitymo apskaita. 7. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir garantinio elektros energijos tiekimo atveju.“.“	Pritarti iš dalies	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl grynąjį atsiskaitymą turinčių teisę pasirinkti asmenų prie VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymo Nr. 6.
4.	Seimo narys Kasparas Adomaitis, 2023-09-20	9			Argumentai: Sparčiai augant gaminančių vartotojų skaičiui ir instaliuotai saulės elektrinių galiai, elektros kaina elektros energijos biržoje ims vis labiau svyruoti. Jau šiandien gaminančių vartotojų instaliuota galia (>800MW) siekia beveik pusę Lietuvos momentinio naudojimo poreikio. Tokie svyravimai sukelia finansinius neatitikimus nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams, kurie gali būti kompensuojami tik keliant elektros energijos kainas likusiems vartotojams. Neteisinga teigti, kad iš pigesnių elektros energijos kainų saulėtomis dienomis išlošia visi vartotojai, nes sparčiai auga elektros balansavimo poreikis ir iš to kylantys kaštai (2020 m. AB „Litgrid“ atliktoje studijoje teigiama, kad balansavimo subsidijoms ilgainiui reikės ~180 mln. eurų per metus)^[1]. Be to, mažėjant elektros poreikiui iš dujų, kt. šiluminės elektros energijos gamintojų, bet nesant galimybės apskritai šias elektrines uždaryti, šių elektrinių kWh savikaina irgi augs. Atsižvelgiant į tai, būtų pagrįsta palaipsniui pereiti prie grynojo atsiskaitymo modelio gaminantiems vartotojams, nes tokiu būdu nereikėtų visiems elektros rinkos vartotojams kompensuoti gaminantiems vartotojams jų žiemos metu sunaudotos elektros energijos kainų. Reikia pabrėžti, kad disbalansą, pagal Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pateiktus elektros energijos tiekėjų duomenis ir analizę, sukelia tiek verslo gaminantys vartotojai, tiek buitiniai vartotojai. Be to, augant buitinių vartotojų skaičiui ir instaliuotai galiai, jų „net metering“ modelio (kilovatvalandėmis) sukeliami finansiniai neatitikimai augs ir sukurs vis didesnį spaudimą peržiūrėti sistemą, o netvari sistema skatins gandus ir sukurs neapibrėžtumą tarp buitinių vartotojų. Dėl šių priežasčių  būtų prasminga įstatyme iš karto numatyti sprendimo būdus tiek verslo, tiek buitiniams vartotojams. Kita vertus, visiškai suprantama, kad  „net metering“ modelis užtikrina tam tikrą garantuotą investicijų atsipirkimo laikotarpį. Nelikus šios sistemos, šiuo metu toliau investuoti į saulės energetiką praktiškai nebeapsimokėtų, nes jau 2023 m. vasarą saulėtomis dienomis elektros energijos kaina biržoje buvo nulinė ar netgi neigiama. Todėl siekiant toliau palaikyti atsinaujinančių elektros energijos gamintojų plėtrą, siūlytina palikti tam tikrą garantuotą laikotarpį, per kurį investicijos į saulės energetiką atsipirktų. Pagal teikiamą siūlymą, perėjimas prie „net billing“ modelio (esamos rinkos kainos taikymo pagamintai energijai) būtų privalomas praėjus septyniems metams po saulės energijos gamybos pradžios verslo klientams ir po dešimties metų – buitiniams vartotojams. Taip kiekvienas gaminantis vartotojas gautų tam tikrą garantiją ir laikotarpį, per kurį naudojantis „net metering“ sistema (jei jie tokią pasirinktų), jų investicijos atsipirktų. Kadangi saulės elektrinių tarnavimo laikas, garantiniai laikotarpiai viršija ir 7, ir 10 metų, pradinei investicijai atsipirkus, po šio laikotarpio uždirbtas pelnas jau būtų skaičiuojamas pagal „net billing“ modelį. Kol visi gaminantys vartotojai pereitų prie „net billing“ modelio, finansinių neatitikimų balansavimas liktų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų atsakomybe. gSvarbu pažymėti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas neturėtų turėti geresnių sąlygų nei verslo įmonės, ir neturėtų būti ilgiau finansuojamas iš visų elektros rinkos vartotojų lėšų. Todėl jam siūloma numatyti septynių metų perėjimo laikotarpį, kaip ir kitiems verslo subjektams. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8   straipsnis. Įstatymo papildymas 20^4 straipsniu Papildyti Įstatymą 20^4 straipsniu: „20^4 straipsnis. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaita taikant grynąjį atsiskaitymą 1. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir susitaria dėl asmens atsiskaitymo už disbalansą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui, išskyrus atvejus, kai asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, yra atleistas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Grynasis atsiskaitymas vykdomas laikantis šių sąlygų: 1) nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos 2 metus (toliau – apskaitos laikotarpis) virtualioje asmens sąskaitoje kaupia lėšų sumą, apskaičiuojamą asmens pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš su asmeniu sutartos fiksuotos arba kintamosios elektros energijos kainos; 2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma didinama suma, kurią asmuo sumoka nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pagal šios dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą; 3) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma mažinama suma, kuri apskaičiuojama nepriklausomo elektros energijos tiekėjo asmeniui patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš asmens ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos elektros energijos kainos be pridėtinės vertės mokesčio ir (arba) sumos už kitas susijusias paslaugas; 4) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra didesnė už nulį arba lygi nuliui, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas asmeniui pateikia sąskaitos balansą; 5) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra mažesnė už nulį, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas išrašo sąskaitą už suvartotą elektros energijos kiekį, padaugintą iš asmens ir elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos kainos su pridėtinės vertės mokesčiu; 6) pasibaigus apskaitos laikotarpiui keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą, asmeniui išmokama virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas lėšas išmoka per 10 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo dėl lėšų išmokėjimo, kuriame privalo būti nurodyta banko ar kitos kredito įstaigos sąskaita, į kurią pervedamos lėšos, nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Ši lėšų suma laikoma asmens pajamomis. 2. Grynasis atsiskaitymas taikomas šiems subjektams: 1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, praėjus 7 metams nuo leidimo gaminti elektrą gavimo; 2) gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.; 3) kitiems gaminantiems vartotojams – praėjus 10 metų nuo leidimo gaminti elektrą gavimo. 3. Grynąjį atsiskaitymą savanoriškai turi teisę pasirinkti šie subjektai visi gaminantys vartotojai, išskyrus atvejus, kai viršyti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai:. 1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas; 2) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte); 3) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte); 4) aktyvusis vartotojas; 5) kitas asmuo, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir vartojantis savo reikmėms ir ūkio poreikiams, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai, nusprendę elektros energijos vartojimo vietoje vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja nepriklausomą elektros energijos tiekėją, su kuriuo jie yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas parengia ir su šiuo subjektu pasirašo sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir apie jos įsigaliojimo datą informuoja skirstomųjų tinklų operatorių. 5. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti subjektai nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos elektrinės eksploatavimo laikotarpiu toje elektros energijos vartojimo vietoje netenka teisės naudotis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Kai šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti subjektai iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos vykdė veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais, per kaupimo laikotarpį sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo sprendimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba yra išmokama kompensacija vadovaujantis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies 4 punktu. 6. Grynojo atsiskaitymo apskaita vykdoma su visomis vartojimo vietai priskirtomis elektrinėmis, kai vartojimo vietoje įrengiama ir (ar) vartojimo vietai priskiriama elektrinė ar jos dalis, kuriai taikoma grynojo atsiskaitymo apskaita. 7. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir garantinio elektros energijos tiekimo atveju.””	Pritarti iš dalies	1. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl grynąjį atsiskaitymą turinčių teisę pasirinkti asmenų prie VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymo Nr. 6. 2. Žr. AAK pasiūlymą Nr. 4 šių išvadų 6 lentelėje. Pateiktas siūlymas numato visų nebuitinių gaminančių vartotojų, išskyrus nepelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją,  perėjimą prie grynojo atsikaitymo modelio nuo 2031 m. sausio 1 d. Grynojo atsiskaitymo modelio tikslas – skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir reaguoti į rinkos signalus. Pažymime, kad fizinis asmuo elektros energiją vartoja asmeniniams, šeimos ir savo namų ūkio poreikiams. Nebuitiniai vartotojai (verslo subjektai) turi daugiau informacijos apie padėtį elektros energijos rinkoje nei buitiniai vartotojai ir daugiau galimybių bei patirties reaguojant į rinkos signalus bei pokyčius. Atsižvelgiant į fizinio asmens vartojimo tikslus, manome, kad fiziniams asmenims neturėtų būti taikomas privalomas grynojo atsiskaitymo modelis. Siekiant suteikti aiškumo verslo subjektams dėl gaminančio vartotojo apskaitos modelio bei atsižvelgiant į tai, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradžios visiems gaminančiais vartotojais tapusiais verslo subjektai bus taikomas grynasis atsiskaitymas, o iki šio įstatymo įsigaliojusių subjektų elektrinės jau bus atsipirkusios, siūloma nustatyti, kad visiems verslo gaminantiems vartotojams nuo 2031-01-01 būtų taikomas grynasis atsiskaitymas.
5.	Seimo nariai Laima Nagienė, Tomas Tomilinas, 2023-09-28	8			Argumentai: Įstatymo projektu Nr. XIVP-2828 yra siekiama diferencijuoti atsinaujinančių išteklių energetikos technologijas taikant grynąjį atsiskaitymą, manytina, kad konkurencijos teisės požiūriu toks diferencijavimas yra nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors vėjo elektrinės daugiau statomos perdavimo tinkle, dalis vėjo elektrinių yra nutolusių ir, atitinkamai, yra siekiama vystyti projektus skirstomajame tinkle. Todėl siūlomas Naujas teisinis reguliavimas vertintinas kaip akivaizdus vienų rinkos dalyvių protegavimas kitų atžvilgiu, dėl šios priežasties siūlome taikyti grynąjį atsiskaitymą visiems atsinaujinančios energetikos technologijas naudojantiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, taip siekiant išvengti konfrontacijos bei papildomų antikorupcinio vertinimo procedūrų, kurios trukdys priimti rinkai reikalingus reguliavimo pakeitimus ir juos vilkins. Manytina, kad nediferencijuojant atsinaujinančių išteklių energetikos technologijų būtų lengviau siekti nacionalinėje energetikos strategijoje išsikeltų rodiklių – kad 30% buitinių vartotojų taptų gaminančiais vartotojais 2030 m., o 2050 m. buitinių vartotojų skaičius siektų 50%. Siekiant šio tikslo reikia išlaikyti skatinimo mechanizmą ir ieškoti būdų, kaip toliau skatinti buitinius gaminančius vartotojus. Be to, priimant siūlomą pakeitimą būtų išlaikoma skatinimo schema vėjo elektrinėms atsirasti skirstomajame tinkle. Pažymėtina ir tai, kad vėjo gaminama elektros energija yra mažiau veikiama sezoniškumo, todėl tai keltų mažesnius klausimus dėl balansavimo ir/ar kainų skirtumo nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 8 straipsniu papildomo 20^4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Grynasis atsiskaitymas taikomas šiems subjektams: 1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją; 2) gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.“	Pritarti iš dalies	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl grynąjį atsiskaitymą turinčių teisę pasirinkti asmenų prie VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymo Nr. 6.
6.	Seimo nariai Laima Nagienė, Tomas Tomilinas, 2023-09-28	12			Argumentai: Įstatymo projektu Nr. XIVP-2828 yra siekiama diferencijuoti atsinaujinančių išteklių energetikos technologijas taikant grynąjį atsiskaitymą, manytina, kad konkurencijos teisės požiūriu toks diferencijavimas yra nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors vėjo elektrinės daugiau statomos perdavimo tinkle, dalis vėjo elektrinių yra nutolusių ir, atitinkamai, yra siekiama vystyti projektus skirstomajame tinkle. Todėl siūlomas Naujas teisinis reguliavimas vertintinas kaip akivaizdus vienų rinkos dalyvių protegavimas kitų atžvilgiu, dėl šios priežasties siūlome taikyti grynąjį atsiskaitymą visiems atsinaujinančios energetikos technologija naudojantiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, taip siekiant išvengti konfrontacijos bei papildomų antikorupcinio vertinimo procedūrų, kurios trukdys priimti rinkai reikalingus reguliavimo pakeitimus ir juos vilkins. Manytina, kad nediferencijuojant atsinaujinančių išteklių energetikos technologijų būtų lengviau siekti nacionalinėje energetikos strategijoje išsikeltų rodiklių – kad 30% buitinių vartotojų taptų gaminančiais vartotojais 2030 m., o 2050 m buitinių vartotojų skaičius siektų 50%. Siekiant šio tikslo reikia išlaikyti skatinimo mechanizmą ir ieškoti būdų kaip toliau skatinti buitinius gaminančius vartotojus. Be to, priimant siūlomą pakeitimą būtų išlaikoma skatinimo schema vėjo elektrinėms atsirasti skirstomajame tinkle. Pažymėtina ir tai, kad vėjo gaminama elektros energija yra mažiau veikiama sezoniškumo, todėl tai keltų mažesnius klausimus dėl balansavimo ir/ar kainų skirtumo nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai nėra taikomi nebuitiniais gaminančiais vartotojais siekiantiems tapti asmenims, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojus, siekiantiems tapti nebuitiniais gaminančiais vartotojais ar gaminančiais vartotojais, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. Šiems asmenims, po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo elektros energijos vartojimo vietoje įgijus gaminančio vartotojo statusą taikomos šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos.“	Nepritarti	Žr.  Ekonomikos komiteto  pasiūlymą Nr.8 Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje, dėl įstatymo įgyvendinimo, siūloma numatyti, jog šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos dėl grynojo atsiskaitymo taikomos buitiniams gaminantiems vartotojams, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę arba jos dalį, ir nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę arba jos dalį, kai šioms elektrinėms prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygos arba leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kai planuojama vykdyti veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nustatytomis sąlygomis, išduoti po šio įstatymo 9 straipsnio įsigaliojimo. Tai reiškia, jog po siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos dėl grynojo atsikaitymo nebūtų taikomos asmenims, kurie iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo įgijo gaminančio vartotojo statusą ir valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.
7.	Seimo narys Romualdas Vaitkus 2023-10-09	8			Argumentai: Didžioji dalis gaminančių vartotojų ir po šio įstatymo pakeitimo toliau naudosis net-metering apskaitos schema. Tačiau dėl nuolatinių teisės aktų pokyčių tai tiek esamiems gaminantiems vartotojams, tiek didelei daliai planuojančių tapti gaminančiais vartotojais, sukelia teisinį neapibrėžtumą Gaminantys vartotojai ar planuojantys jais tapti  nėra tikri, ar ateityje, po rinkimų, pasikeitus Vyriausybei, reguliavimas nesikeis. Tai stabdo gyventojų ir pelno nesiekiančių juridinių asmenų investicijas į nuosavą elektros gamybą. Todėl tikslingiausia būtų visiems rinkos dalyviams įvardinti, jog net metering schema yra laikina, o siekiant užtikrinti jau atliktų investicijų grąžą būtų tikslinga nustatyti aiškų pereinamąjį laikotarpį. Pereinamasis laikotarpis galėtų būti nustatomas naudojant PPA sutarčių trukmės analogą. Paprastai PPA sutarčių trukmė yra nuo 5 iki 10 metų, todėl siūlytinas  pereinamojo laikotarpio vidurkis galėtų būti 7 metai, t.y. iki 2030 metų. Per šį laikotarpį didžiąją dalimi būtų išpildyti jau esamų gaminančių vartotojų teisėti lūkesčiai.  Tikslus perėjimo prie grynosios apskaitos modelio terminas paskatins  potencialius gaminančius vartotojus nebeatidėlioti sprendimo, bijant raguliacinių pokyčių, o investuoti į nuosavą elektros gamybą jau dabar, žinant, kad investicija atsipirks iki 2030 metų. Pereinamasis laikotarpis taip pat leis gaminantiems vartotojams per tą laiką prisitaikyti prie grynosios apskaitos principo teikiamų privalumų, įsirengiant kaupimo baterijas bei išmanaus elektros vartojimo valdymo įrangą:  taip mažinant savo išlaidas, perkeliant elektros vartojimą į paros metą, kai elektra yra pigesnė ir didinant savo pajamas, patiekiant elektrą į tinklą tuo metu, kai ji brangesnė. Šiems pokyčiams tikrai reikia laiko iki 2030 metų.   Taip pat labai  svarbu yra ir tai, kad nepriklausomi tiekėjai, kurie įstatymiškai yra įpareigoti balansuoti visų gaminančių vartotojų  srautus, prisiimtų pilną riziką dėl gaminančių vartotojų  balansavimo nuostolio bei prisiimtų visą riziką dėl gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros energijos kainų skirtumo. Dabartinė net-metering apskaitos schema tiekėjams gaminančių vartotojų aptarnavimą padaro nuostolingą ir kuo daugiau Lietuvoje bus įrengta saulės elektrinių, tuo tas nuostolis sistemiškai vertinant, bus didesnis, kai tiekėjai iš gaminančių vartotojų paima „pasaugoti“ vis mažesnės vertės elektrą su įsipareigojimu ją nemokamai grąžinti tuo metu, kai gaminančiam vartotojui jos prireiks, kad ir kiek ji tuo metu bekainuotų rinkoje.  Tokia situacija kelia grėsmę, kad tiekėjai gali ateityje atsisakyti aptarnauti gaminančius vartotojus, kas paskatintų visus gaminančius vartotojus pereiti pas „garantinį tiekėja“, kurio atveju vis gaminančių vartotojų sukeliami nuostoliai automatiškai pereitų kitiems elektros vartotojams.  Todėl siūlytina jau dabar sustabdyti šią besikaupiančią problemą, neleidžiant jai išsipūsti iki tokio lygmens, kuris padarytų žalą visai atsinaujinančios energetikos plėtrai  ir jau dabar sukurti mechanizmą, kurs leistų  tiekėjams kompensuoti gaminančių vartotojų aptarnavimo sukeliamus nuostolius, jei tokie susiformuotų. Dabar viešojoje erdvėje girdisi daug prieštaravimų dėl to kokio dydžio ir ar iš viso yra tiekėjų nuostoliai dėl gaminančių vartotojų, veikiančių pagal net-metering apskaitos sistemą,  aptarnavimo. Todėl siūlytume VERT paskirti, kaip nepriklausomą arbitrą, kuris tuos nuostolius, jei jie yra, vertintų objektyviai. . Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 8 straipsnį naujomis 8 ir 9 dalimis ir jas išdėstyti taip: „8.  Visiems be išimties gaminantiems vartotojams pradedama taikyti grynojo atsiskaitymo apskaita po pereinamo laikotarpio, kurio pabaiga yra  2030 03 31 diena 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyto pereinamo laikotarpio metu tiekėjų patiriami nuostoliai, susidarantys dėl finansinės atsakomybės už disbalansą bei dėl skirtingos pagamintos ir suvartotos elektros energijos kainos, yra tiekėjams kompensuojami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, pagal jų parengta nuostolių apskaičiavimo metodiką.“	Pritarti iš dalies	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl grynąjį atsiskaitymą turinčių teisę pasirinkti asmenų prie VŠĮ Energetinių tyrimų agentūros pasiūlymo Nr. 6. Žr. argumentus dėl AAK pasiūlymo Nr. 4 EDPK pasiūlymo Nr. 8 6 lentelėje. Siūloma nustatyti, kad visi nebuitiniai gaminantys, išskyrus nepelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją,  nuo 2031 m. sausio 1 d. netenka teisės naudotis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Šiems gaminantiems vartotojams būtų taikomas grynasis atsiskaitymas.
8.	Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, 2023-10-16	7			Argumentai: Pagal esamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) 20^2straipsnio 2 dalį nėra ribojamas savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimas atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) bendrijose, t.y. AEI bendrijos nariais gali būti ir didelės savivaldybių valdomos įmonės. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20^2straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti apribojimą, pagal kurį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) bendrijos nariais nebegalėtų būti didelės savivaldybių valdomos įmonės. Siūlomos priimti apribojimas nėra pagrįstas ir yra tikslintinas dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, būtent 2022-06-23 AIEĮ pakeitimu Nr. XIV-1169 nustatyta, kad neturi būti ribojamas savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimas AEI bendrijų veikloje, t.y. jos nariais gali būti ir didelės savivaldybių valdomos įmonės. Minėto priimto AIEĮ pakeitimo aiškinamajame rašte, kuriame grįstas poreikis neriboti didelių savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimo AEI bendrijų veikloje, nurodyta, kad: „Šiuo metu AIEĮ nustatyta teisinė forma (viešoji įstaiga) susiaurina savivaldybės galimybes dalyvauti AIE bendrijų veikloje. Taip pat susiaurinamos 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) nuostatos, kurios leidžia bet kokią teisinę formą, kuri gali jungti fizinius asmenis, mažas ir vidutines įmones bei vietos valdžios institucijas, įskaitant savivaldybes. AIEĮ apibrėžtas AIE bendrijos dalyvių sąrašas užkerta galimybę AIE bendrijos dalyviu būti kitiems pelno nesiekiantiems subjektams. Taip pat susiaurinamos Direktyvos 2018/2001 nuostatos, nurodančios, kad AIE bendrijos dalyviais gali būti vietos valdžios įstaigos. Tai gali būti ir savivaldybės įmonės ir biudžetinės įstaigos ir bet koks kitas juridinis asmuo.“ (Nuoroda: XIVP-1571 AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIVP-1570- XIVP-1575 (lrs.lt) Svarstant aukščiau nurodytą AIEĮ pakeitimą LRV skelbė, kad juo siekiama mažinti barjerus ir administracines kliūtis AEI bendrijų steigimui (Vyriausybė pritarė atsinaujinančią energetiką spartinančioms pataisoms | Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (lrv.lt) Taigi, Įstatymo projekte numatytu pakeitimu yra siūloma grįžti prie iš esmės AEI bendrijų veiklą ribojančio reguliavimo, pagal kurį AEI bendrijų nariais negalėtų būti didelės savivaldybių valdomos įmonės. Pabrėžtina, kad didelių savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimas AEI bendrijų veikloje skatina ne tik atsinaujinančios energetikos plėtrą, bet ir užtikrina savivaldybių interesus ir viešąjį interesą. Būdamos didžiausiais elektros energijos vartotojais, didelės savivaldybių įmonės dalyvaudamos AEI bendrijų veikloje gali užtikrinti ne tik atsinaujinančių išteklių panaudojimo plėtrą, bet ir siekti elektros išlaidų mažinimo, kas leistų sumažinti jų teikiamų viešųjų paslaugų kainą tokių viešųjų paslaugų vartotojams, t.y. atitinkamos savivaldybės gyventojams. Tokiu būdu visą su tuo susijusią naudą gautų būtent galutinis vartotojas – savivaldybės gyventojas. Valdymo koordinavimo centro duomenis, 2022 metais didelių savivaldybės valdymo įmonių buvo 14 (SVI-metiniai-rezultatai-2022-m._VKC_nauja.pdf (governance.lt) ir jos veikia didžiausiuose Lietuvos miestuose. Taigi, Įstatymo projektu siūlomas nustatyti apribojimas tiesiogiai paveiks visų didžiųjų miestų savivaldybės valdomų įmonių galimybes būti AEI bendrijų nariais ir efektyviausiu būdu sumažinti savivaldybių gyventojams tenkančius viešųjų paslaugų kaštus gyventojams. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20^2straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo, siekiantis įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą ir jį įgijęs, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) jo dalyviais yra fiziniai asmenys ir (ar) vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir (ar) kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, ir (ar) savivaldybės, ir (ar) savivaldybės valdomos įmonės ir įstaigos; 2) ne mažiau kaip 51 procentas balsų dalyvių susirinkime priklauso šios dalies 1 punkte nurodytiems dalyviams, gyvenantiems ar veikiantiems apskrityje, kurioje planuojama statyti ar įrengti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos nuosavybės teise valdomą energijos gamybos įrenginį (įrenginius); 3) pelno nesiekiančio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytas tikslas – vystyti vietos bendruomenes, tai yra teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas.“	Nepritarti	Nepritartina siūlomam patikslinimui, kad savivaldybės didelės įmonės galėtų tapti AIEB dalyvėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog šios įmonės ir iki pakeitimo parengimo negalėjo tapti AIEB dalyvėmis. AIEB dalyvėmis gali tapti tik tos savivaldybės įmonės, kurios atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatytus reikalavimus. Pakeitimas reikalingas tam, kad nebūtų skirtingų interpretacijų dėl savivaldybės įmonių dydžio, tokių kaip, kad gali ir didelės savivaldybės įmonės dalyvauti AIEB veikloje. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos akcininkais arba nariais gali būti fiziniai asmenys, labai mažos, mažos ir vidutines įmonės arba vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes. Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatomis, savivaldybės valdomos įmonės ir įstaigos atskirai nėra išskiriamos. Energetikos ministerija, siekdama išsiaiškinti, kokia apimtimi savivaldybės įmonės ir įstaigos galėtų dalyvauti AIEB veikloje, kreipėsi į EK ir gavo atsakymą, kad savivaldybės valdomos įmonės iš esmės nepatenka į subjektų, galinčių įgyti energijos bendrijos statusą, sąrašą. EK nuomone, savivaldybės įmonės galėtų būti laikomos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, jeigu atitiktų reikalavimus, nustatytus 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijų 2003/361 dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo priedo 3 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje, tai yra jeigu šiose įmonėse vietos valdžios turimas akcijų paketas yra mažesnis nei 25 procentai arba didesnis tais atvejais, jeigu tai yra savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas yra mažesnis nei 10 mln. eurų ir kuriose gyvena mažiau nei 5 000 gyventojų. Šios nuostatos yra reglamentuotos ir nacionalinėje teisėje, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje.
9.	Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, 2023-10-16	12			Argumentai: AIEĮ 20^2straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) bendrijos statusą pelno nesiekiantis juridinis asmuo įgyja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu. Iki nurodytų veiksmų, t.y. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo, asmuo privalo atlikti visą eilę veiksmų: (i) įsteigti juridinį asmenį, kuris vėliau bus AEI bendrija; (ii) atlikti investicinį projektą; (iii) pateikti prašymą gauti išankstines prijungimo sąlygas; (iv) užsitikrinti žemės, reikiamos AEI elektrinei, valdymą AEI bendrijos vardu; (v) teikti prašymą rezervuoti tinklo galią; (vii) pasirašyti ketinimų protokolą, pateikiant prievolių įvykdymo užtikrinimą ir kt. Didelės savivaldybių valdomos įmonės, šiuo metu dalyvaujančios AEI bendrijų steigimo procesuose, į kurių elektros suvartojamą yra atsižvelgta planuojant elektrinės galią, turi pagrįstą teisėtą lūkestį tikėtis, kad Įstatymo projektu priimtas reguliavimas nebus taikomas jau įsteigtų AEI bendrijų narių atžvilgiu, o nustatytas įsigaliojimo laikotarpis bus pakankamas asmenims įsivertinti ateityje būsimus taikyti ribojimus AEI bendrijų nariams. Tuo tarpu nenumačius vėlesnio AIEĮ 20^2straipsnio 2 dalies įsigaliojimo bei nenustačius, kad jo nuostatos taikomos tik naujų AEI bendrijų statuso įgijimui, būtų pažeistas lex restro non agit (įstatymas negalioja atgal) principas. Taip pat pastebėtina, kad būtinybę nustatyti pereinamojo laikotarpio taisykles nurodė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-08 išvadoje Įstatymo projektui (išvados 7 p.). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12  straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 7 ir 8 straipsnius ir šio straipsnio 9 10 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 ir 8 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., 7 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, planuojantiems vykdyti veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nustatytomis sąlygomis, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą (toliau – ketinimų protokolas) pasirašiusiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai nėra taikomi asmenims, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis, siekiantiems tapti nebuitiniais gaminančiais vartotojais ar gaminančiais vartotojais, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. Šiems asmenims, po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo elektros energijos vartojimo vietoje įgijus gaminančio vartotojo statusą taikomos šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos. 5. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pirmasis apskaitos laikotarpis skaičiuojamas nuo šio straipsnio įsigaliojimo iki 2026 m. kovo 31 d. Apskaitos laikotarpis taikomas nepriklausomai nuo asmens ir elektros energijos tiekėjo sutarties dėl grynojo atsiskaitymo sudarymo datos. 6. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22^1 straipsnio 10 dalies 16 punktas taikomas organizuojant konkursus naudoti jūrinę teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, kurie pradėti organizuoti (pradėtas asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, registracijos ir dokumentų teikimo etapas) po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 7. Šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse išdėstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14–17 dalių nuostatų pakeitimai netaikomi tais atvejais, kai asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo gavo statybą leidžiantį dokumentą. 8. Asmenys, kuriems prijungimo sąlygos yra išduotos iki 2023 m. liepos 8 d. ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra gavę leidimo gaminti elektros energiją, turi teisę vieną kartą leidimo plėtoti elektros energiją galiojimo laikotarpiu keisti veiklą į elektros energiją gaminančio vartotojo arba asmens, vykdančio veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis, išlaikydami turimą elektros tinklų rezervaciją. 9. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^2 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimai netaikomi tais atvejais, kai asmenys iki šios įstatymo nuostatos įsigaliojimo įgijo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą. 9 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 6, 7 ir 9 straipsnių, 11 straipsnio 6 dalies nuostatų, o iki 2023 m. gruodžio 31 d. – dėl šio įstatymo 2 ir 8 straipsnių nuostatų ir iki 2024 m. gruodžio 31 d. dėl šio įstatymo 7 straipsnio nuostatų.	Nepritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2023-09-29				Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-2828 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.	Pritarti iš dalies
2.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2023-09-27	5	2		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, leidimus, reikalingus vykdyti leidimais reguliuojamą veiklą išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl veiklos keitimo priima Taryba. Taip pat nuostatos patikslintos atsižvelgiant į AB „Ignitis“ 19 pastabą. Atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabas ir į tai, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo  14 straipsnio nuostatos reguliuoja tinklų operatoriaus ir elektrinės statytojų tarpusavio teises ir pareigas, siūloma  įstatymo projekto 14 straipsnio 15^1 dalies nuostatas dėstyti naujame 14^1 straipsnyje. Pasiūlymas: Pakoreguoti įstatymo projekto pavadinimą: Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20^1, 20^2, 22^1, 26, 49 STRAIPsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14^1ir 20^4 STRAIPSNIU STRAIPSNIAIS įstatymas Panaikinti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį: 5  straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Statyti, įrengti elektrinę ar didinti elektrinės leistiną generuoti galią planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, ir pateikia Elektros energetikos įstatymo 21^1 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais prie statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, ir nėra didinama leistina generuoti galia. Šiuo atveju asmuo kreipiasi dėl galiojančio ketinimų protokolo pakeitimo, o jo pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas taikomas visoms pagal ketinimų protokolą statomoms elektrinėms ir (ar) kaupimo įrenginiams, visai įrengtajai ir (ar) leistinai generuoti galiai.“ 2. Papildyti 14 straipsnį 15^1 dalimi: „15^1. Asmenys, siekiantys pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ar Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, elektroninių ryšių priemonėmis pateikia prašymą elektros tinklų operatoriui dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje. Elektros tinklų operatorius, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos pralaidumus, skirtus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2^1 dalyje ir 39 straipsnio 2^1 dalyje nurodytiems prioritetams, esant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja asmenį apie galimybę pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, o nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja, kad veiklos keitimas nėra galimas.“ Papildyti Projektą 6 straipsniu: 6  straipsnis. Įstatymo papildymas 14^1 straipsniu ,,14^1. Asmenų vykdomos ar planuojamo vykdyti energetikos veiklos keitimo tvarka 4. Asmenys, siekiantys pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ar Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, pateikia rašytinį prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje. 5. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atsižvelgdama į elektros energetikos sistemos pralaidumus, skirtus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2^1 dalyje ir 39 straipsnio 2^1 dalyje nurodytiems prioritetams, esant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja asmenį apie galimybę pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, o nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja, kad veiklos keitimas nėra galimas. 6. Kai asmeniui suteikiama teisė vykdyti kitą veiklą elektros energijos sektoriuje, asmuo turi grąžinti jam suteiktas elektros įrenginių prijungimui prie elektros tinklų nuolaidas, jeigu planuojamai vykdyti kitai veiklai tokios nuolaidos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka nėra taikomos.“ Projekto 6-12 straipsnius laikyti 7-13 straipsniais.	Pritarti iš dalies	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 9 dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo
3.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2023-09-27	12	6		Argumentai: Siekiant užtikrinti vienodas teises tiek vystytojams, elektrines pradėjusiems statyti iki Proveržio paketo įsigaliojimo, tiek pastatų savininkams, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 49 straipsnį. Pasiūlymas: Papildyti projekto 11 straipsnio 6 dalyje keičiamo įstatymo 49 straipsnį nauja 17^2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „17^3. Šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų ir (ar) žemės sklypų savininkams, kuriems taikoma šio straipsnio 17^2 informavimo tvarka, siekiantiems vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, taikomos iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios nuostatos.“	Pritarti iš dalies	Pritartina pasiūlymui, tačiau siekiant užtikrinti nuoseklumą, siūloma šią nuostatą perkelti į įstatymo projektą Nr.XIVP-2830(2). Taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 12 šią nuostatą papildyti, kokios pasekmės bus, jeigu vystytojai neatliks informavimo veiksmų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą  Nr. 4 įstatymo projektui Nr. XIVP-2830 (2)
4.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2023-09-27	14			Argumentai: Siekiant suteikti aiškumo verslo subjektams dėl gaminančio vartotojo apskaitos modelio bei atsižvelgiant į tai, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradžios visiems gaminančiais vartotojais tapusiais verslo subjektai bus taikomas grynasis atsiskaitymas, o iki šio įstatymo įsigaliojusių subjektų elektrinės jau bus atsipirkusios, siūlytina nustatyti, kad visiems verslo gaminantiems vartotojams nuo 2031-01-01 būtų taikomas grynasis atsiskaitymas. Pasiūlymas: Papildyti projekto 12 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Nebuitiniai gaminantys vartotojai, kurie iki šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo įgijo gaminančio vartotojo statusą, netenka teisės naudotis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Šiems gaminantiems vartotojams nuo 2031 m. sausio 1 d. taikomas grynasis atsiskaitymas.“ Projekto 12 straipsnio 8 ir 9 dalis laikyti 9 ir 10 dalimis.	Pritarti iš dalies	Siūlytina tikslinti nuostatas dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyto elektros energijos kiekio apskaitos principo taikymo nebuitiniams gaminantiems vartotojams. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 8
5.	Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2023-09-28				Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-2828 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.	Pritarti iš dalies
6.	Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2023-09-11	5	2		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, leidimus, reikalingus vykdyti leidimais reguliuojamą veiklą išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl veiklos keitimo priima Taryba. Atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabas ir į tai, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo  14 straipsnio nuostatos reguliuoja tinklų operatoriaus ir elektrinės statytojų tarpusavio teises ir pareigas, siūloma  įstatymo projekto 14 straipsnio 15^1 dalies nuostatas dėstyti naujame 14^1 straipsnyje. Pasiūlymas: 1. Pakoreguoti įstatymo projekto pavadinimą: Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20^1, 20^2, 22^1, 26, 49 STRAIPsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14^1ir 20^4 STRAIPSNIU STRAIPSNIAIS įstatymas 2. Panaikinti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį: 5  straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Statyti, įrengti elektrinę ar didinti elektrinės leistiną generuoti galią planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, ir pateikia Elektros energetikos įstatymo 21^1 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais prie statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, ir nėra didinama leistina generuoti galia. Šiuo atveju asmuo kreipiasi dėl galiojančio ketinimų protokolo pakeitimo, o jo pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas taikomas visoms pagal ketinimų protokolą statomoms elektrinėms ir (ar) kaupimo įrenginiams, visai įrengtajai ir (ar) leistinai generuoti galiai.“ 2. Papildyti 14 straipsnį 15^1 dalimi: „15^1. Asmenys, siekiantys pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ar Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, elektroninių ryšių priemonėmis pateikia prašymą elektros tinklų operatoriui dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje. Elektros tinklų operatorius, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos pralaidumus, skirtus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2^1 dalyje ir 39 straipsnio 2^1 dalyje nurodytiems prioritetams, esant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja asmenį apie galimybę pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, o nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja, kad veiklos keitimas nėra galimas.“ 3. Papildyti projektą 6 straipsniu: „6  straipsnis. Įstatymo papildymas 14^1 straipsniu 14^1. Asmenų vykdomos ar planuojamos vykdyti energetikos veiklos keitimo tvarka 7. Asmenys, siekiantys pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ar Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, pateikia rašytinį prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje. 8. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atsižvelgdama į elektros energetikos sistemos pralaidumus, skirtus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2^1 dalyje ir 39 straipsnio 2^1 dalyje nurodytiems prioritetams, esant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja asmenį apie galimybę pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, o nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja, kad veiklos keitimas nėra galimas. 9. Kai asmeniui suteikiama teisė vykdyti kitą veiklą elektros energijos sektoriuje, asmuo turi grąžinti jam suteiktas elektros įrenginių prijungimui prie elektros tinklų nuolaidas, jeigu planuojamai vykdyti kitai veiklai tokios nuolaidos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka nėra taikomos.“ Projekto 6-12 straipsnius laikyti 7-13 straipsniais.	Pritarti iš dalies	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 9 dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo
7.	Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2023-09-11	12	6		Argumentai: Siekiant užtikrinti vienodas teises tiek vystytojams, elektrines pradėjusiems statyti iki Proveržio paketo įsigaliojimo, tiek pastatų savininkams, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 49 straipsnį. Pasiūlymas: Papildyti projekto 11 straipsnio 6 dalyje keičiamo įstatymo 49 straipsnį nauja 17^3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „17^3. Šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų ir (ar) žemės sklypų savininkams, kuriems taikoma šio straipsnio 17^2 informavimo tvarka, siekiantiems vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, taikomos iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1, 20^3 straipsniais įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios nuostatos.“	Pritarti iš dalies	Pritartina pasiūlymui, tačiau siekiant užtikrinti nuoseklumą, siūloma šią nuostatą perkelti į įstatymo projektą Nr.XIVP-2830(2). Taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos  Teisės departamento pastabą Nr. 12 šią nuostatą papildyti, kokios pasekmės bus, jeigu vystytojai neatliks informavimo veiksmų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą  Nr.  4 įstatymo projektui Nr. XIVP-2830 (2)
8.	Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2023-09-11	14			Argumentai: Siekiant suteikti aiškumo verslo subjektams dėl gaminančio vartotojo apskaitos modelio bei atsižvelgiant į tai, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradžios visiems gaminančiais vartotojais tapusiais verslo subjektai bus taikomas grynasis atsiskaitymas, o iki šio įstatymo įsigaliojusių subjektų elektrinės jau bus atsipirkusios, siūlytina nustatyti, kad visiems verslo gaminantiems vartotojams nuo 2031-01-01 būtų taikomas grynasis atsiskaitymas. Pasiūlymas: Papildyti projekto 12 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.   Nebuitiniai gaminantys vartotojai, kurie iki šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio įsigaliojimo įgijo gaminančio vartotojo statusą, netenka teisės naudotis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Šiems gaminantiems vartotojams nuo 2031 m. sausio 1 d. taikomas grynasis atsiskaitymas.“ Projekto 12 straipsnio 8 ir 9 dalis laikyti 9 ir 10 dalimis.	Pritarti iš dalies	Siūlytina tikslinti nuostatas dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyto elektros energijos kiekio apskaitos principo taikymo nebuitiniams gaminantiems vartotojams. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr.8

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIVP-2828(2) ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data		Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Ekonomikos komitetas, 2023-10-11	7	1		N	Argumentai Siekiant suteikti aiškumo gaminantiems vartotojams ir nepriklausomiems tiekėjams siūlytina nustatyti kokia informacija turi būti pateikta gaminančiam vartotojui išrašomojo sąskaitoje: Pasiūlymas Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį  1 dalimi: „1. Papildyti 20^1 straipsnį 3^1dalimi: „3^1. Elektros energijos tiekėjas pateikdamas vartotojui, kuris yra ir gaminantis vartotojas, elektroninę ar popierinę sąskaitą ar suteikdamas elektroninę prieigą prie informacijos ir duomenų, taip pat nurodo gaminančio vartotojo: 1) per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį; 2) per einamąjį kalendorinį mėnesį suvartotą elektros energijos kiekį; 3) kaupimo laikotarpiu sukauptą į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį; 4) už per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiektą ir suvartotą elektros energijos kiekį mokėtiną sumą, kuri apskaičiuojama pagal gaminančio vartotojo pasirinktą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą.“ 2. Buvusią įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį laikyti 2 dalimi.	Pritarti
2.	Ekonomikos komitetas, 2023-10-11	9	5			Argumentai: Siekiama užtikrinti gaminantiems vartotojams galimybę vartojimo objekte vienu metu taikyti grynojo atsiskaitymo ir atsiskaitymo kiekiu apskaitos principus: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:  „5. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti asmenys iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos vykdę veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais, netenka teisės naudotis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Šių asmenų per kaupimo laikotarpį sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo pasirinkimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba nepriklausomas elektros energijos tiekėjas jam išmoka kompensaciją vadovaudamasis šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalies 4 punktu.“	Pritarti
3.	Ekonomikos komitetas, 2023-10-11	9	7			Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų asmenų elektros energijos vartojimo vietose, nuo 2024 m. balandžio 1 d., vienu metu gali būti taikomi šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai.“	Pritarti
4.	Ekonomikos komitetas, 2023-10-11	10	3			Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pasiūlymą, pateiktą projektui Nr. XIVP-2829 (kuriam pritarta Aplinkos apsaugos komitete ir Energetikos ir darnios plėtros komisijoje) ir siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumą, tikslinga analogiškas nuostatas įtvirtinti ir projektu Nr. XIV-2828 keičiamame 22^1 straipsnyje. Pasiūlymas 1. Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį 3 dalimi: „3. Pakeisti 22^1 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę dokumentus, įrodančius patvirtinimą, kad:“ 2. Atitinkamai patikslinti likusių 10 straipsnio dalių numeraciją.	Pritarti
5.	Ekonomikos komitetas 2023-10-11	12	2			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos konfederacijos pastabą Nr. 28 siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 49 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotąją pašto siunta registruotu laišku, įteikiamu įteikiama pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, išskyrus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė, negu vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę (toliau šiame straipsnyje – teritorija su statybos apribojimais), savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant žemės sklypų unikalius numerius, jos plotą, apribojimus dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo, taip pat teisę pateikti prieštaravimą, raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (ar arba) sudaryti susitarimą dėl veiklos žemės sklypuose sąlygų su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę. Raštu taip pat informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, dėl papildomos informacijos suteikimo. Miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai negali teikti prieštaravimų dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybų.“	Pritarti
6.	Ekonomikos komitetas 2023-10-11	12	6			Argumentai Atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pateiktą pastabą Nr. 12 siūloma nustatyti, kokios galimos pasekmės vystytojams neatlikus įstatyme nustatytų informavimo procedūrų. Taip pat atsižvelgiant į UAB Green Genius pastabą Nr. 27 siūloma įtvirtinti nuostatą dėl susitarimų, sudarytų tarp vystytojo ir asmens, registravimo Nekilnojamojo turto registre. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 49 straipsnį 17^1 ir 17^2dalimis:  „17^1. Neatlikus šiame straipsnyje nustatytų informavimo procedūrų ir nesudarius privalomo susitarimo dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. 17^2. Asmenys, suinteresuoti elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu sudarę rašytinius susitarimus su žemės sklypų ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų savininkais, šį juridinį faktą privalomai registruoja Nekilnojamojo turto registre. Minėtas juridinis faktas gali būti išregistruotas tik demontavus didesnę kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę. Asmenys, suinteresuoti elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu ateityje, apie priimtą sprendimą demontuoti privalo pranešti valstybės įmonei Registrų centrui.“	Pritarti
7.	Ekonomikos komitetas 2023-10-11	13			N	Argumentai Šiuo metu nėra numatyta išankstinė privaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl suinteresuoti asmenys kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismus dėl ginčų nagrinėjimo. Per pastaruosius 9 mėnesius bendrosios kompetencijos teismams buvo pateikta net 16 ieškinių, kurių pagrindu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – rezervuoti elektros tinklų pralaidumai. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šiuo metu neapibrėžtam laikotarpiui rezervuota didelė dalis  elektros tinklų pralaidumų (1 202,60 MW). Tokiu būdu faktiškai užkertamas kelias kitiems suinteresuotiems asmenims dalyvauti pralaidumų paskirstymo procese. Tikimasi, kad įtvirtinus išankstinę privalomą skundų nagrinėjimo ne teisme tvarką, suinteresuotų asmenų skundai dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių nagrinėjimo bus išnagrinėjami greičiau nei šiuo metu tai užtrunka teismuose. Taip pat siūloma įtvirtinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ar bendrosios kompetencijos teismo teisę taikyti įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir tinklų pralaidumo rezervavimas turėtų būti taikomas labai atsakingai ir tik tam dydžiui, kuris reikalingas suinteresuotų asmenų teisėtiems interesams apginti, o ne neapibrėžtam laikotarpiui rezervuojant didelio dydžio pralaidumus, kaip yra šiuo metu (1 202,60 MW), taip užkertant kelią kitiems suinteresuotiems asmenims dalyvauti pralaidumų paskirstymo procese. Todėl yra tikslinga nustatyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, numatant, kad nuostolių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 21^1 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 13 straipsniu: 1 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Skundų nagrinėjimas „1. Valstybinė  energetikos reguliavimo taryba išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti. 2. Valstybinė  energetikos  reguliavimo taryba privaloma išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių tinklų pralaidumų rezervavimo ir (ar) ketinimų protokolų sudarymo  ir (ar) vykdymo ir (ar) išankstinių prijungimo sąlygų ir (ar) prijungimo sąlygų išdavimo, ir (ar) prijungimo prie tinklų paslaugų sutarčių sudarymo ir (ar) šių sutarčių vykdymo, vykdant elektros tinklų operatorių įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių prijungimu prie elektros tinklų. 3. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikti skundai nagrinėjami šiame įstatyme ir Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nagrinėdama ginčą, vadovaujasi šio įstatymo tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 4. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 5 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėtas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutrauktas, nelaikomas šio sprendimo apskundimu. 5. Ginčo šalys per 30 kalendorinių dienų nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėtas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutrauktas, priėmimo dienos turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovaujasi šio įstatymo tikslais  ir mutatis mutandis taiko Civilinio proceso kodekso XXI^1 skyriuje numatytus bylų nagrinėjimo terminus. 6. Bendrosios kompetencijos teismas bet kurios ginčo šalies prašymu, taip pat savo iniciatyva gali taikyti šio straipsnio 7 dalyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nepritaikius sprendimą dėl pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Bendrosios kompetencijos teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Bendrosios kompetencijos teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. 7. Bendrosios kompetencijos teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo; 2) nustatyti įpareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus. 8. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ginčo šalies prašymu bendrosios kompetencijos teismas per nustatytą terminą įpareigoja pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nuostolių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 21^1 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. Nuostolių dydis apskaičiuojamas dauginant prašomų rezervuoti elektros tinklų pralaidumų dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos dienos bendrosios kompetencijos teismas privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.“	Pritarti
8.	Ekonomikos komitetas 2023-10-11	14			N	Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 14 straipsniu: 2 „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2023 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2023 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 6, 7 ir 9 straipsnių, 11 straipsnio 6 dalies nuostatų įgyvendinimo. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8^1 ir 8^2 dalių nuostatos taikomos asmenims, planuojantiems vykdyti veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nustatytomis sąlygomis, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą (toliau – ketinimų protokolas) pasirašiusiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio nuostatos dėl grynojo atsiskaitymo taikomos buitiniams gaminantiems vartotojams, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę arba jos dalį, ir nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę arba jos dalį, kai šioms elektrinėms prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygos arba leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kai planuojama vykdyti veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nustatytomis sąlygomis, išduoti įsigaliojus šio įstatymo 9 straipsniui. 5. Šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pirmasis apskaitos laikotarpis skaičiuojamas nuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^4  straipsnio įsigaliojimo iki 2026 m. kovo 31 d. Apskaitos laikotarpis taikomas nepaisant nuo asmens ir elektros energijos tiekėjo sutarties dėl grynojo atsiskaitymo sudarymo datos. 6. Nebuitiniai gaminantys vartotojai, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją,  nuo 2031 m. sausio 1 d. netenka teisės naudotis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Šiems gaminantiems vartotojams taikomas grynasis atsiskaitymas. 7. Šio įstatymo 12 straipsnio 2–5 dalyse išdėstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14–17 dalių nuostatų pakeitimai netaikomi, jeigu buvo pradėtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnyje nustatytos informavimo procedūros. 8. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje išdėstytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22^1 straipsnio 10 dalies 16 punktas taikomas organizuojant konkursus naudoti jūrinę teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, kurie pradėti organizuoti (pradėtas asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, registracijos ir dokumentų teikimo etapas) po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 9. Šio įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje išdėstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22^1 straipsnio 25 dalies 1 ir 2 punktai taikomi ketinimų protokolams, kurie sudaryti siekiant dalyvauti konkurse, paskelbtame iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 10. Asmenys, kuriems prijungimo sąlygos yra išduotos iki 2022 m. liepos 8 d. ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra gavę leidimo gaminti elektros energiją, turi teisę vieną kartą leidimo plėtoti elektros energiją galiojimo laikotarpiu, o asmenys, kurie yra gavę leidimą gaminti elektros energiją, – vieną kartą per 12 mėnesių nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, keisti veiklą į elektros energiją gaminančio vartotojo arba į asmens, vykdančio veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis, išlaikydami turimą elektros tinklų rezervaciją. Šiuo atveju gamintojo rezervuoti elektros tinklų pralaidumai priskiriami gaminančių vartotojų arba asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, pralaidumams, atitinkamai sumažinant gamintojams galimą rezervuoti elektros tinklų pralaidumų dalį. 11. Pirmosios instancijos teismai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimtus ieškinius (pareiškimus, prašymus) išnagrinėja pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Bylose, kuriose sprendimai pirmosios instancijos teisme priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, apeliaciniai skundai ar atskirieji skundai dėl jų išnagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įsigaliojimo dienos. Bylose, kuriose sprendimai pirmosios instancijos teisme priimti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, apeliaciniai skundai ar atskirieji skundai dėl jų išnagrinėjami pagal šio įstatymo procesines teisės normas. 12. Šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 64 straipsnio 6, 7 ir 8 dalių nuostatos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtose bylose, jeigu laikinosios apsaugos priemonės jau buvo pritaikytos, ir po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtose bylose.“	Pritarti
9.	Ekonomikos komitetas 2023-10-11					Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20^1, 20^2, 22^1, 26, 49, 64 STRAIPsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14^1 IR 20^4 Straipsniais įstatymas“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai:  pritarta bendru sutarimu

            9. Komiteto paskirti pranešėjai:  Kazys Starkevičius, Andrius Bagdonas, Lukas Savickas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - .

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas

Komiteto pirmininkas                                                                          Kazys Starkevičius   

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė

---

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/bbfe9870773511ed8a47de53ff967b64?jfwid=jwc71pr8u

[2] Dabar galiojantis gaminančių vartotojų „net-metering“ modelis kartu su valstybės parama įsigyjant saulės elektrines per 4 metus padidino gaminančių vartotojų skaičių 8 kartus (remiantis ESO duomenimis, 2020 m. – 10.152 gaminančių vartotojų, 2023 m. rugsėjį – 80.256 gaminančių vartotojų ir pasiekta 827 MW instaliuota galia).

[3] Gamtinių dujų įstatymo 9 str. 16 d.: „<...> kartą per metus arba Tarybai pareikalavus pateikia Tarybai analizę ir siūlymus dėl dujų portfelio diversifikavimo tarp tiekėjų, sutarčių terminų, kainodaros formulių, taip pat galimybes naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones ir kitas galimas priemones, padedančias valdyti tiekimo ir dujų kainų rizikas.“

[4] Prieiga internetu:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAN/54d2a770e43311eda305cb3bdf2af4d8?jfwid=v974ozufh.

[5] Buvo pateikti derinti šie įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 20¹, 20², 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20⁴ straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20¹, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹, 20³ straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1698 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 21¹, 22, 39, 48² ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas  ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

[6] Dokumento Nr. XIVP-2828.

[7] Toks vertinimas nėra pateiktas kartu su Įstatymo projektą lydinčia medžiaga.

[8] Prieiga internetu:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAN/54d2a770e43311eda305cb3bdf2af4d8?jfwid=v974ozufh.

[9] Buvo pateikti derinti šie įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 20¹, 20², 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20⁴ straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20¹, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹, 20³ straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1698 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 21¹, 22, 39, 48² ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas  ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

[10] Dokumento Nr. XIVP-2828.

[11] Pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos atliktame tyrime dėl draudžiamo susitarimo vairavimo mokyklų paslaugų rinkoje, buvo nustatyta, kad dėl kainų kėlimo susitarė įmonės, turėjusios skirtingus juridinio asmens statusus: uždarosios akcinės bendrovės, viešosios įstaigos, individualios veiklos statusus. individualios įmonės, Taip pat buvo nubausta Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija bei biudžetinė įstaiga Vilniaus saugaus miesto centras. Prieiga internetu: https://kt.gov.lt/uploads/docs/docs/3705_2de8c4a97568bfd851c2746d0f8b23f4.pdf.

[12] Žr. Dokumento Competition assessment toolkit, Volume 2, psl. 59, 62-69 ir 107 pateikiamus išaiškinimus dėl ankstesnių teisių išsaugojimo išlygos (angl. grandfather clause).

[13] Toks vertinimas nėra pateiktas kartu su Įstatymo projektą lydinčia medžiaga.