LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO XXVI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 175¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIp-3126

2018-07-17 Nr. 113-P-23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-12	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK; kodeksas) XXVI skyriaus pavadinime siūloma vartoti abstraktaus pobūdžio ir ne teisinį (past. – politologinį) terminą – „POLITINEI SISTEMAI“. Pabrėžtina, kad valstybės „politinė sistema“ nėra ir negali būti tapatinama su ar suprantama vien kaip rinkimai, referendumas (jų tvarka) ir politinės partijos. Tai daug platesnė ir įvairiaprasmė sąvoka, apimanti visumą institucijų, per kurias įgyvendinama politinė valdžia arba kurios daro įtaką valdžios įgyvendinimui. Jos sudaro politinės sistemos struktūrą, kurioje valstybė yra pagrindinis ir svarbiausias politinės sistemos struktūros subjektas (santvarka, teritorinė sandara, viešąją valdžią įgyvendinančių institucijų sistema, politinės partijos, kitos asociacijos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ir, vertinant plačiąja prasme, BK XVI skyriaus („Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“) bei nemaža dalimi kitų nusikaltimų taip pat būtų kėsinamasi į rūšinį „politinės sistemos“ objektą. Konstatuotina, kad teikiamu projektu pakeitus BK XXVI skyriaus pavadinimą, gali būti išbalansuoti atskirų kodekso specialiosios dalies skyrių tarpusavio ryšiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamas BK XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimas negali būti traktuojama kaip vien formalaus (techninio) pobūdžio pataisa. BK specialiosios dalies skyrių pavadinimai turi svarbią teisinę reikšmę, nes apibrėžia rūšinį tame skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių objektą. Nusikalstamos veikos sudėties objektas yra vienas iš pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių, turintis įtaką tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimui, tiek ir jų atribojimui vienai nuo kitos. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad išplėtus rūšinį BK XXVI skyriaus objektą, jis taps gerokai platesnis už visų šio BK skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių konkrečius objektus. Dėl išvardintų priežasčių nerekomenduotina keisti BK XXVI skyriaus pavadinimo.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą BK XXVI skyriaus pavadinimą, atsisakant sąvokos „politinė sistema“ ir papildant žodžiais „politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarka“ ir skyriaus pavadinimą išdėstyti taip: „XXVI SKYRIUS NUSIKALTIMAI ASMENŲ RINKIMŲ TEISĖMS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO, SEIMO, EUROPOS PARLAMENTO BEI SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ AR REFERENDUMŲ TVARKAI, POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO TVARKAI“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-12	2	1		2. Teikiamo projekto 2 straipsniu kodeksas papildomas BK 175¹ straipsniu „Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“: „1. Tas, kas draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Dėl cituojamo straipsnio teikiamos šios pastabos: 2.1. Kvestionuotini projektu teikiamos nusikalstamos veikos sudėties alternatyvūs būdo požymiai: „<...> draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą <...>“; „<...> šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo <...>“. Kartu su šiuo projektu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3128 1 straipsniu keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje išdėstomi politinės partijos finansavimo šaltiniai. Projektu Nr. XIIIP-3128 keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „politinės partijos nario mokestis, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, yra laikomas neleistinu politinės partijos finansavimo šaltiniu“; o šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis lėšomis, draudžiama (šio straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad politinė partija negali būti finansuojama iš šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų šaltinių. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš tokių šaltinių, ji (įpareigota Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimu) šias lėšas (atitinkamą jų sumą) turi pervesti į valstybės biudžetą (šio straipsnio 12 dalis). Pagal projekto Nr. XIIIP-3128 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą „lėšų, gautų iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių, panaudojimas politinės partijos veiklai“ laikomas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu. Tai konstatavus, politinei partijai VRK sprendimu neskiriami (iki dviejų metų) valstybės biudžeto asignavimai (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi: „Politinių partijų politinės kampanijos finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1) politinės partijos lėšų, gautų iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir skirtų politinės partijos, kandidatų ir kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms finansuoti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai; 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, gaunamų paskolų; 4) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansuojamos iš: 1) pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų ir politinių partijų aukų kandidatams ir kandidatų sąrašams, referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams; 2) nuosavų (asmeninių) lėšų; 3) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad „atstovaujamųjų politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos finansuojamos tik iš juos iškėlusių savarankiškų politinių kampanijų dalyvių lėšų. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta: „Draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. <...> Politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama <...>“. Aptarus teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad projektu teikiamo BK 175¹ straipsnio pavadinime nustatomas terminas – „neteisėtas“ yra gerokai platesnio turinio už straipsnio dispozicijoje vartojamus „draudžiamo būdo“ ar „iš draudžiamų šaltinių“ požymius. Ir priešingai - BK 175¹ straipsnio dispozicijos požymiai – „draudžiamu būdu“ ir „iš draudžiamų šaltinių“ – lyginant su straipsnio pavadinimu, yra ne tik per siauro turinio, bet ir netikslūs, atsižvelgiant į „teisinį kontekstą“ bei blanketinius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra baigtinio politinių partijų ir kampanijų finansavimo draudžiamų būdų ir šaltinių sąrašo. Dėl tos priežasties atitinkama baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma praktikoje gali kelti rimtų taikymo problemų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projektu teikiamo BK 175¹ straipsnio dispozicijoje vietoje požymių – „draudžiamu būdu“; „iš draudžiamų šaltinių“; „bet kokiu būdu“ – yra tiksliau vartoti blanketinį požymį – „neteisėtai“. Pastebėtina, kad neteisėto finansavimo sąvoka apimtų tiek neteisėtus finansavimo būdus, šaltinius, aukas, jų dydžius, aukotojus ir kt.	Pritarti	Siūloma įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo BK 175¹ straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių“ bei vietoje žodžių „bet kokiu būdu“ įrašyti žodį „neteisėtai“.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-12	2	1		2.2. BK 175¹ straipsnio dispozicijoje vartojami alternatyvūs dalyko požymiai – lėšos ar kitokia materialinė parama. Atkreiptinas dėmesys, kad nors šio straipsnio dispozicija yra blanketinio pobūdžio, nei Politinių partijų, nei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose nėra vartojama sąvoka „materialinė parama“. Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose yra numatyta, kad politinės partijos finansavimo šaltiniu, be kita ko, yra „nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis“; „politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti“. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta „aukos“ sąvoka: „aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti“. Atsižvelgiant į tai, BK 175¹ straipsnio dispozicijoje vartojamus alternatyvius dalyko požymius – lėšos ar kitokia materialinė parama – rekomenduotina patikslinti pagal sąvokas, vartojamas Politinių partijų, nei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose.	Nepritarti	Sąvoka „lėšos ar kitokia materialinė parama“ yra jau dabar naudojama kituose BK straipsniuose, reguliuojančiuose baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą finansavimą (pvz., BK 250-4 str.). Todėl BK 175¹ str. ir buvo pasirinktas būtent toks reguliavimo metodas, išlaikantis BK naudojamų apibrėžčių vienodumą. Tuo tarpu, 175¹ str. iš tiesų būtų keblu išvardyti visus finansavimo šaltinius, taip kaip jie įvardyti Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymuose: jei Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymuose naudojamas sąvokas perkelti į BK 175¹ str., šio straipsnio tekstas taptų itin perkrautas, būtų nebūdingai BK apibrėžta nusikalstamos veikos dispozicija. Siekiant išlaikyti 175¹ str. dispozicijos glaustumą, reguliavimo racionalumą ir sistemiškumą, yra tikslinga naudoti labiau abstrahuotą sąvoką, kuri jau ir dabar yra BK tekste.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-12	2	1		2.3. Atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamo BK 175¹ straipsnio dispozicijos turinys yra ganėtinai plataus turinio, diskutuotinas projekto rengėjų pasirinktas sankcijos dydis ir jos apimtis: 2.3.1. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 175¹ straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį (past. – laisvės atėmimas iki ketverių metų), atitinkamas nusikaltimas būtų priskirtas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Keltina prielaida, kad tokį projekto rengėjų sankcijos pasirinkimą nulėmė praktinis poreikis taikyti kriminalinės žvalgybos tyrimą (žr. kartu teikiamą projektą Reg. Nr. XIIIP-3127). Tačiau abejotina, ar vien praktinis tyrimo palengvinimo poreikis yra pagrįstas argumentas dirbtinai didinti nusikaltimo pavojingumą, o kartu griežtinti baudžiamąją atsakomybę. 2.3.2. Vis dėlto, nusprendus projektu teikiamą nusikaltimą palikti apysunkių nusikaltimų grupėje, keltinas klausimas dėl pernelyg plataus švelnesnių laisvės atėmimui bausmių sąrašo numatymo sankcijoje (past. – numatytos visos švelnesnės bausmės, išskyrus viešuosius darbus). Pavyzdžiui, diskutuotina dėl laisvės apribojimo ir (ar) arešto bausmių pasirinkimo.	Spręsti pagrindiniame komitete

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2019-06-25

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), dalyvaudama 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 123 sudarytos darbo grupės politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės teisiniam reguliavimui tobulinti veikloje, pažymi, kad vienas pagrindinių ir kartu vienas labiausiai diskutuotinų šioje darbo grupėje svarstomų klausimų yra neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad tokiais veiksmais ne tik daroma žala finansų sistemai, apskaitos tvarkai, bet ir kėsinamasi į vieną svarbiausių viešųjų interesų – demokratijos veikimą šalyje, daugelis atstovus darbo grupėje turinčių institucijų sutaria, kad neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas yra tikslingas. Pirminiai darbo grupės siūlymai yra nukreipti į tai, kad atitinkamomis nuostatomis būtų papildytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXVI skyrius, kuriame šiuo metu numatyti nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai, taip pat pakeistas šio skyriaus pavadinimas ir išplėstas jame numatytų nusikalstamų veikų rūšinis objektas.

Pritardami darbo grupės daugumos nuomonei dėl tikslingumo kriminalizuoti neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, vis dėlto siūlytume alternatyvų kelią šiam siūlymui įgyvendinti. STT manymu, atitinkamomis nuostatomis pildytinas BK XXXIII skyrius „Nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“, kuriame numatyta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tokio požiūrio siūlytina laikytis dėl šių priežasčių:

1. Pažymėtina, jog neteisėtas politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimas dažniausiai nėra savitikslis – tokiais veiksmai neteisėtą finansavimą teikiantis subjektais paprastai siekia tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti neteisėtai finansuojamų politinių partijų ar kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių sprendimus ateityje, įgyti bendrą jų palankumą finansuojančiam asmeniui ar su juo susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar netgi manais už neteisėtą finansavimą užsikrinti konkrečių finansavimą teikiančio subjekto interesus atitinkančių sprendimų finansavimą. Dėl šios priežasties galima teigti, kad veiksmais, kuriais neteisėtai teikiamas finansavimas politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms, mažų mažiausiai sudaromos prielaidos korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, o daugeliu atveju šie pažeidimai savo pavojingumu prilygsta stambaus masto kyšininkavimui, papirkimui ar piktnaudžiavimui.

2. Būtina atsižvelgti į priežastis, kurios paskatino sudaryti minėtą darbo grupę ir svarstyti neteisėto politinių ir partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimo klausimą – tai Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje (visų pirma – jos 8.2.1 – 8.2.3 punktai), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228, nustatytos aplinkybės bei pateiktas šių aplinkybių vertinimas. Šioje išvadoje neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo mechanizmas, kuriame interesų grupės teikia neteisėtą finansavimą politinėms partijoms ar atskiriems politikams mainais už jų interesus atitinkančių politinių sprendimų priėmimą, motyvuotai įvardijamas kaip politinė korupcija, t.y. viena iš korupcijos rūšių. Atsižvelgiant į tai, manyti, jog tokį elgesio modelį būtų tikslingą kriminalizuoti tame pačiame BK skyriuje, kaip ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o ne sieti su nusikaltimais rinkimų teisėms ar rinkimų ir referendumų tvarkai.

3. Pažymėtina ir tai, kad neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimo klausimas nėra naujas. Tokio pobūdžio įstatymo pakeitimai jau buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Seime atskirų Seimo narių dar 2012 m., tačiau šis klausimas tolesnių svarstymo stadijų nepasiekė. Šį projektą įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad „atsižvelgiant į Kodekso specialiosios dalies sistemą ir jos sudarymo principus, siūlytina dėstyti Kodekso XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“)"[1]

Spręsti pagrindiniame komitete

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3126 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1. 1.	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-07-17	3				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2019 m. liepos 1 d. jau yra praėjusi, siūloma nustatyti kitą įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja ~~2019 m. liepos 1 d~~ 2020 m. sausio 1 d.“	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

1. 1.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2019-07-17

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad projekte nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2019 m. liepos 1 d. jau yra praėjusi, siūloma nustatyti kitą įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja ~~2019 m. liepos 1 d~~ 2020 m. sausio 1 d.“

Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valentinas Bukauskas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė

Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė