|
1
|
3
|
1,3,4
|
Argumentai:
Iš esmės pritariu dėl šeimos institucijos sampratos išplėsto ugdymo įtraukimui
į įstatymo projektą. Tačiau siūlau išbraukti tai, kas nėra įstatymo projekto prerogatyva,
taip pat siūlau vietoje stiprinti įrašyti “ugdyti”, kadangi besimokantieji
yra ugdomi. Taip pat šalia tautos apibrėžimo siūlau įrašyti - “valstybės”,
kadangi Lietuvoje gyvena ne tik lietuvių tauta - tačiau visos šalyje
gyvenančios tautos turi būti ugdomos gerbti ir puoselėti savo valstybę, jos
vertybes.
Pasiūlymas:
1 straipsnis. 3
straipsnio pakeitimas
1.
Pakeisti 3 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1)
išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti
doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu
žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius
gebėjimus, formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės
pagrindą, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą,
užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą,
informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir
gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;“
2.
Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3)
stiprinti visuomenės galias užtikrinant krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų
išteklių darnų vystymąsi, ugdyti asmens gebėjimą sukurti, puoselėti ir
išsaugoti darnią šeimą, stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes
šeimas, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir
demokratinės valstybės raidą;“
3.
Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4)
perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir
pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas
asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei
kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto
kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, stiprinti ugdyti teigiamą
požiūrį į šeimą, atsakingą tėvystę ir motinystę, tėvystės ir motinystės
papildomumą, pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu,
nuolatinį tautos, valstybės vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą
ir dialogiškumą.“
|
|
3
|
10
|
1
|
Argumentai: Siūlau
įrašyti ugdyti „valstybinį mąstymą“,
kadangi besimokantieji turi įsisąmoninti, kad jie gyvena ne kažkur, o
Lietuvos Respublikoje.
Pasiūlymas:
3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
10 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„1.
Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir
pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo
pradmenis, ugdyti valstybinį mąstymą, tautinį sąmoningumą, teigiamą
požiūrį į šeimą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir
mokytis toliau.“
|
|
4
|
11
|
1
|
Argumentai: Siūlau
įrašyti „ir valstybinę“ brandą, kadangi
piliečių be valstybės nebūna.
Pasiūlymas:
4
straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
11 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„1.
Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį,
sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę, ir
pilietinę ir valstybinę brandą, visuomeniškumą, gebėjimą kurti,
puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, profesinės kompetencijos pradmenis.“
|
|
5
|
47
|
1
|
Argumentai: Perteklinis
siūlymas, kadangi neaišku, kas teiks tokią informaciją.
Pasiūlymas:
5 straipsnis. 47
straipsnio pakeitimas
1.
Papildyti 47 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu:
„5)
gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka
į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis
mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik
tėvams davus rašytinį sutikimą.“
2.
Buvusį 47 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikyti 10 punktu.
|