Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 294
STENOGRAMA
2023 m. birželio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti darbo vietas. Pradedame birželio 29-osios rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Dar kviečiu dėl darbotvarkės prie mikrofonų neiti, nes mes turėsime trumpą minėjimą, tik po to darbotvarkės tvirtinimas. Atkreipiu dėmesį, nes man atrodo, kad kai kurie kolegos norėjo. Pirma minėjimas, paskui darbotvarkė.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
Galime pasidžiaugti – Lietuva šiandien mini narystės Tarpparlamentinėje Sąjungoje 100-metį. 100-mečio paminėjimo kalbą pasakyti į tribūną kviečiu gerbiamą Seimo narę G. Burokienę. Prašau.
10.01 val.
Lietuvos narystės Tarpparlamentinėje Sąjungoje 100-mečio paminėjimas
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, kreipiuosi į jus kaip Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pirmininkė, norėdama pasveikinti. Rytoj, birželio 30 dieną, pasaulyje bus minima Tarptautinė parlamentarizmo diena, sutampanti su 134-osiomis Tarpparlamentinės Sąjungos metinėmis. Šie metai mums ypatingi – šiemet minime 100-ąsias Lietuvos narystės Tarpparlamentinėje Sąjungoje metines. Lietuvos valstybingumo istorijoje svarbią vietą užėmė kova už laisvę ir demokratines vertybes. Lietuvos Respublikos Seimo narystė Tarpparlamentinėje Sąjungoje prieš 100 metų buvo pergalės šioje kovoje simbolis, kuomet tapome didelės pasaulio valstybės bendruomenės nariais. Lietuva Tarpparlamentinės Sąjungos veikloje dalyvauja nuo 1923 metų. Lietuvos narystė šioje Sąjungoje buvo su pertraukomis, nes buvo nutraukta sovietų okupacijos metu.
1924 metais Lietuvos Respublikos Seimo nariai įsteigė Tarpparlamentinės Sąjungos Lietuvos grupę. Lietuvos Respublikos Seimas Tarpparlamentinės Sąjungos nariu buvo iki 1928 metų.
1990 m. kovo 11 d. Lietuva vėl paskelbė pasauliui esanti nepriklausoma valstybė, o 1991 metais Lietuvos Respublikos Seimas vėl tapo Tarpparlamentinės Sąjungos nariu. Tarpparlamentinės Sąjungos Lietuvos grupei priklausė 47 nariai. Ši narystė kartu tapo kovos už demokratines vertybes tąsa. Tarpparlamentinės Sąjungos šūkis – „Už demokratiją visiems!“.
Tarpparlamentinė Sąjunga yra nubrėžusi svarbias savo misijos gaires: taika, demokratija ir žmogaus teisės yra Sąjungos kertiniai akmenys. Šių iššūkių netrūko praeityje, su šiais iššūkiais susiduriame ir šiandien. Brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje jaučiame pareigą raginti kitas valstybes nepavargti, neužsimerkti ir nepamiršti tarptautinės teisės pažeidimų. Taika negali būti kuriama kitų valstybių sąskaita. Tarpparlamentinė Sąjunga mus įgalina kalbėti garsiai apie problemas kaip lygūs su lygiais, nepriklausomai nuo valstybės dydžio.
Prieš 134 metus – 1889 m. birželio 30 d. įkurta Tarpparlamentinė Sąjunga iš Paryžiuje gimusios tarpparlamentinės konferencijos, kurioje dalyvavo devyni valstybių atstovai, išaugo į tarpparlamentinį forumą, vienijantį 179 nares ir 14 asocijuotų narių. Šis mastas įgalina viso pasaulio parlamentų atstovus kalbėti plačiai auditorijai. Šis mastas sudaro galimybę, kad mus išgirstų visas pasaulis. Išnaudokime ją, telkdami viso pasaulio parlamentarus siekti pagarbos tarptautinei teisei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Dar kartą leiskite man jus pasveikinti, gerbiami kolegos, su Tarptautine parlamentarizmo diena ir Lietuvos narystės Tarpparlamentinėje Sąjungoje 100-mečiu. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkojame gerbiamai kolegei G. Burokienei. Dar kartą džiaugiamės jubiliejumi.
Šiandien mes turime dar keletą lokalesnių personalinių jubiliejų. Gerbiamas A. Dumbrava minėjo gražų pusinį jubiliejų. Leiskite jums įteikti gėlių ir visi šilti apkabinimai šiandien jums. (Plojimai) Taip pat apvalų jubiliejų minėjo gerbiamas K. Adomaitis. (Plojimai) Lygiai šiandien. (Plojimai) Taigi, dar kartą visus su viskuo sveikinu.
10.05 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. birželio 29 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar darbotvarkės tvirtinimas. Matau prie šoninio mikrofono gerbiamą L. Girskienę.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas, aš frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-9.1 klausimą – Elektros energetikos įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu siūlote išbraukti darbotvarkės 2-9.1 klausimą. Gerai, fiksuojame. Elektros energetikos įstatymo projektą, taip? Čia yra paketas, tai bus turbūt ir 2-9.1, ir 2-9.2 klausimai. Tai jūs turite omenyje? Gerai. Dabar gerbiamas P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu taip pat pasveikinti visus Petrus, Jonus – šiandien yra Petrinės. Tai viena didžiausių švenčių Katalikų bažnyčioje. Esame krikščionys, tai tikrai turėtų būti svarbi šventė. Katalikų bažnyčioje ši diena yra ne darbo diena. Petras. Jeigu jūs visai pamiršote Petrines, tai nė vienas dangaus vartų jūs negausite, aš jums sakau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sveikiname visus Petrus ir Petrą atleidžiame nuo darbo šiandien, taip? (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (MSNG). O dabar dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji, vakar Aplinkos apsaugos komitetas išbraukė Medžioklės įstatymą, paprašė pertraukos, nes lydimasis šungrybių įstatymas nebuvo priimtas. Šiandien aš peržiūrėjau darbotvarkę, nė vieno įstatymo nėra parengti lydimieji įstatymai, todėl ir prašau daryti šiandien pertrauką, eiti daryti namų darbus, rengti poįstatyminius įstatymus ir tada grįžti į Seimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas S. Jovaiša per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paprašyti išbraukti darbotvarkės 1-10 klausimą, projektą Nr. XIVP-2756. Projekto autorės P. Kuzmickienės prašymu (suderintas prašymas su frakcija) išbraukti iš darbotvarkės šitą nutarimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė per centrinį mikrofoną. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu paprašyti iš darbotvarkės išbraukti darbotvarkės 2-8 klausimą – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių ir taip toliau įstatymo projektą Nr. XIVP-2791(2), nes dėl panašaus projekto yra užsakytas ekspertinis vertinimas, yra klausimų, susipinančių ir susijusių, taip pat galimai yra procedūrinis pažeidimas, tai gal būtų geriau viską išsiaiškinti ir tada svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Fiksavome pasiūlymus. Daugiau nėra pasiūlymų. Gerai. Tada nuosekliai ir balsuosime arba kitaip apsispręsime dėl siūlymų. Pirmas buvo išbraukti darbotvarkės 2-9.1 ir 2-9.2 klausimus – Elektros energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų projektų paketą. Turbūt… Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame? (Balsai salėje: „Galime!“) Niekas nesiūlo balsuoti, taip? (Balsai salėje) Tuomet bendru sutarimu. Gerai. Tada išbraukiame bendru sutarimu. Gerai. (Balsai salėje) Kaip? Sakė balsuoti? Gerai, negirdėjau centro. Taip garsiai šaukė ten „galime“, kad nustelbė jus. Labai atsiprašau. Reikalauja balsuoti, balsuojame. Kitą kartą stengsiuosi atidžiau klausyti, nes iš tikrųjų centro neišgirdau. Gerai, apsispręsime balsuodami. Nieko čia baisaus, truputį ilgiau, bet bus gerokai aiškiau.
Taigi, užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 88, prieš – 11, susilaikė 13. Taigi, išbrauktas iš darbotvarkės 2-9 klausimų paketas.
Toliau buvo S. Jovaišos siūlymas išbraukti darbotvarkės 1-10 klausimą – Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-2756. Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame? (Balsai salėje: „Galime!“) Šį kartą galime, niekas nereikalauja. Gerai. Tikrai gerai išgirdau. Ir paskutinis siūlymas buvo I. Kačinskaitės-Urbonienės dėl darbotvarkės 2-8 klausimo – Tabako, tabako gaminių įstatymo projekto Nr. XIVP-2791(2). Čia kaip? Čia matau, kad reikės balsuoti. Aš matau, kad reikalauja balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 107: už – 36, prieš – 45, susilaikė 26. Lieka darbotvarkėje.
Dabar, gerbiami kolegos, ar galime visai darbotvarkei su įvykdytais pakeitimais pritarti bendru sutarimu? Visi sako, kad galime šį kartą, man atrodo. Gerai. Dėkoju, pritarta darbotvarkei, galime judėti į priekį.
10.11 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 2, 8, 9, 10, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-428(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Asociacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-428(3). Čia, kaip matau, bus pasiūlymų, gal nedaug, bet… Tiesą sakant, gal ir nereikia pranešėjo, nes čia buvo tik vienas Teisės departamento pasiūlymas. Dėl 8 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Daugiau pasiūlymų nebuvo. Tada galime pastraipsniui, nes priėmimas.
1 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 8 straipsnio minėtas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis – įsigaliojimas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui įvykdėme.
Yra kalbančių už. A. Bagdonas – už projektą. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šio įstatymo pakeitimu siekiama gerinti asociacijų teisinę aplinką, sudaroma galimybė asociacijoms…
PIRMININKAS. Kolegos prašo garsiau kalbėti. O tuos, kurie neoficialiai kalba, kalbėti tyliau. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). …pasirinkti kuo individualesnį valdymo modelį, nustatyti norimą organizacijos narystės struktūrą ir steigti tarptautines nevyriausybines organizacijas, suteikti teisę atsidaryti sąskaitą ne tik bankuose, bet ir kitose elektroninių pinigų įstaigose bei kitose kredito įstaigose. Taip pat sudaroma galimybė asociacijai steigti tarptautines nevyriausybines organizacijas, neriboti galimybės disponuoti asociacijos turtu ne pelno tikslais.
Kviečiu visus vieningai palaikyti šį įstatymo projektą, nes tai tikrai paskatins nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtrą ir pagerins bendrą nevyriausybinių organizacijų teisinę aplinką. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik kolegos labai replikavo, kad arčiau mikrofono. Kolegos, kai kalbate, žinokite, jums asmeniškai tai girdisi, bet kitiems ne visada, tai arčiau mikrofono stenkimės.
Daugiau niekas nenori kalbėti. Atkreipiu dėmesį, kad balsavimo langas yra nuo–iki, tai yra balsuojame po kiekvieno klausimo. Iš karto apsispręsime balsuodami dėl šio projekto. Balsuojame dėl Asociacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-428(3). Iš karto balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: visi 113 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.13 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2357(2)ES (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektas. Matau, kad bus pasiūlymų. Gerbiama I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, galbūt galėtų ateiti į tribūną. Mes pastraipsniui bandysime keliauti.
Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento, jam komitetas nepritarė. Tai vis tiek pagal komiteto redakciją. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento, jam komitetas nepritarė. Dėl 4 straipsnio nebuvo. Dėl 5, 6, 7 straipsnių nebuvo. Dėl 8, 9, 10, 11 straipsnių nebuvo.
Dėl 12 straipsnio buvo gerbiamo V. Bako pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Matyt, suteiksime žodį autoriui. Tuoj įjungsime. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš kreipiuosi į visus, kurie buvome liudininkai prievartos prieš vaikus, seksualinio prievartavimo, ir tas įstatymas atsirado tik dėl to, kad mes nepaliktume aukų vienų. Deja, po komitetų svarstymų susidaro situacija, kai pedofilų aukoms mes siūlome 20 eurų ir sakome: susirask advokatą, kuris tave gins. Vaikams, kurie nukenčia nuo smurto, nuo prievartos, siūlome 20 eurų. Na, Vyriausybė žada nuo kitų metų 26 eurus.
Aš noriu kreiptis į premjerę. Premjere, ar pono K. Bartoševičiaus atveju galimo nusikaltimo aukoms jūs galėtumėte surasti advokatą už 26 eurus per valandą? Tai yra nenormalu. Tai neatlaiko jokios kritikos.
Mano siūlymas: bent jau tiems, kurie yra pažeidžiamiausi, didinkime privalomos teisinės pagalbos įkainius bent du kartus, kad pritrauktume kvalifikuotus, specializaciją turinčius advokatus. Tai yra mūsų pareiga apsaugoti tuos, kurie yra pažeidžiamiausi ir negali savimi pasirūpinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama premjerė nori replikuoti per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pone Bakai, šiaip aš nekomentuočiau jūsų šių asmeninių užvažiavimų, bet, kalbant apie valstybės galimybes, aš pasižiūrėsiu, ar jūs balsuosite popietiniame posėdyje už 180 mln. dotaciją verslui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiami kolegos, pirmiausia pažiūrėkime, ar yra salėje 29 palaikantys pasiūlymą. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys gerbiamo V. Bako pasiūlymą. Čia tai dabar vyksta, kad išvis jį svarstytume, kad galėtų pateikti. Taigi yra net 54. Gerai, tvarka. Tada svarstome pasiūlymą. Kadangi jūs pristatėte, dabar prašom komiteto nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Nepritarti. Komiteto šių metų birželio 14 dienos posėdyje buvo svarstytas analogiškas Seimo nario pasiūlymas, jam nepritarta. Taip pat pasiūlymui nepritarė ir Seimo nariai 2023 m. birželio 20 d. Seimo posėdyje. Pažymėtina, kad komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, apsispręsta siūlyti kompromisinį užmokestį advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse: jungtiniame posėdyje keičiamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Gerbiamas J. Sabatauskas nori kalbėti. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiami kolegos, na, koordinaciniame Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos posėdyje dar praeitais metais buvo nubalsuota, kad jau dabar reikia didinti visiems advokatams, teikiantiems garantuojamą teisinę pagalbą, 5 eurais. Jais numato didinti ministerija tik 2025 metais, kai latviai jau dabar už valandą moka 40 eurų, estai – dvigubai daugiau negu latviai.
Tai įsivaizduokime situaciją, jeigu visiems mes didinsime, tiesa, ne dabar, o tik po metų, pusantrų, 5 eurais. Čia reikalavimas būtų specializuotam advokatui, tai yra turinčiam specialių žinių bei patirties, ir pridėsime tik 6 eurus. Na, čia yra pasišaipymas tiesiog, pasišaipymas iš tų aukų, kurias mes norime neva apsaugoti. Tai raginu tikrai kolegas balsuoti už kolegos Vytauto pasiūlymą, kad tikrai tas įkainis turėtų būti didinamas mažiausiai dvigubai, o ne 6 eurais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama E. Dobrowolska. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad V. Bako pasiūlymas nėra įstatymo projektu, kurį teikia V. Bakas. Šį įstatymo pakeitimą pateikė Teisingumo ministerija po bendro darbo su advokatūra, įvertinusi ir STRATAʼos duomenis. Ir mes kalbame apie visų antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų apmokėjimo padidinimą jau nuo 2024 m. sausio 1 d., o specializuotų, ir ne tik mažamečių, ir ne tik seksualinių nusikaltimų bylose, o visose specializuotose bylose, – daugiau negu 30 % jau nuo sausio 1 dienos. Tai labai prašyčiau įvertinti, kad mes kalbame apie tai, kad visose bylose, ar prekyba žmonėmis, ar SLAAP, ar bet kokia jautri byla, būtų specializacija. Aš labai prašyčiau nepritarti šitam pasiūlymui, leisti suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą visose jautriose bylose. Ypač kas yra svarbu, priėmę šį įstatymą jau šiandien mes galėsime užtikrinti, kad ir šiais metais mokymo programos kartu su advokatūra bus parengtos.
Labai svarbu pažymėti ir minimą Latvijos pavyzdį – Latvijoje už procesinių dokumentų parengimą mokama fiksuota suma nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo. Jeigu žiūrėtume išimtinai netgi pagal skaičius, kiek leidžiama priteisti, tai Lietuvoje už atskiras bylas mes mokame daugiau. Labai prašyčiau nemanipuliuoti tais skaičiais, nes jie neatitinka šiuo atveju realybės.
Ir taip pat minėta Lenkija. Pavyzdžiui, jeigu mes kalbėtume apie atskiras bylas, jos atskirose instancijose irgi turi mažesnes žirkles negu Lietuvoje ir tik už konkretų procesinį dokumentą yra sumokama. Taigi labai prašyčiau nepritarti šitam pasiūlymui ir leisti įgyvendinti reformą horizontaliai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami. Taigi balsuojame dėl V. Bako pasiūlymo, jam komitetas nepritarė, įvyko diskusija ir apsispręsime balsuodami. Iš karto į priekį užbėgdamas pasakau, kad daugiau pasiūlymų nebuvo, todėl mes paleidome pranešėją ir galėsime judėti į priekį.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 60, prieš – 27, susilaikė 25. Taigi pasiūlymui yra pritarta.
Per šoninį mikrofoną gerbiamas V. Bakas – replika po balsavimo. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Noriu padėkoti, gerbiami kolegos, už balsavimą. Iš tikrųjų Seimas parodė savo orumą, stojo į pažeidžiamiausių žmonių pusę. O ponios E. Dobrowolskos – tikrai gerbiau jos reformas, noriu paprašyti: suraskite specializuotą advokatą, turintį patirties, už 26 eurus per valandą. Kokią jūs mums siūlote reformą?! Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš irgi nesitikėjau, kad Seimas pritars šiai labai svarbiai pataisai. Tačiau noriu pasakyti, kad, pasirodo, D. Grybauskaitei verslui parama yra daug svarbiau ir daug didesnės sumos nei išnaudojami pedofilų vaikai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau, gerbiamieji kolegos, nebuvo iki pat 25… Gerbiami kolegos, ar galime 12 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Dabar nuo 1 iki 25, nuo 12 iki 25 nebuvo pasiūlymų. Ar galime visiems straipsniams nuo 1 iki 25 pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai už – gerbiama E. Dobrowolska. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, netgi atsižvelgdama į tai, kad gerbiamo V. Bako pasiūlymui yra pritarta, labai raginu balsuoti už visą projektą. Atkreipsiu dėmesį, kad V. Bako pasiūlymas, kuriam yra pritarta, keičia ką, kad specializuotiems bus mokama dvigubai. Vyriausybė siūlymas buvo jau nuo sausio 1 dienos kelti ir nespecializuotiems žymiai daugiau, ne po vieną eurą, ne simboliškai. Taip, reaguojant į priimtą pasiūlymą galima bus taip pat sudėlioti, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantiems specializuotiems būtų galima padidinti dvigubai. Tai bus įgyvendinta, kils, be abejo, klausimas, kiek mes tada keliame nespecializuotiems. Bet bet kokiu atveju šios reformos reikia, reikia tam, kad mes tikrai nuo kitų metų turėtume specializuotus advokatus. Labai raginu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir nematau, kad kas nors norėtų kalbėti prieš. Taigi balsuojame dėl viso projekto, dėl 1-4.1 klausimo – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2413(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis 1-4.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2413(2). Aš prašysiu grįžti į tribūną pranešėją gerbiamą I. Haase dar trumpai apsvarstyti. Jeigu galite, į tribūną, nes čia buvo taip pat dėl 1 straipsnio Seimo narių: L. Kukuraičio, L. Nagienės ir kitų, pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Taigi sudarykime… (Balsai salėje) Kitas komitetas. Labai atsiprašau, mano klaida. Ne į ten pažiūrėjau. Labai atsiprašau. J. Varkalys į tribūną. Ačiū, kad patikslinote. Prašom, jūs pristatykite pasiūlymą.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, pirmininke. Priminsiu, kad ši pataisa teikiama siekiant realios, o ne popierinės, kaip yra dabar, psichologinės pagalbos vaikams, jų artimiesiems, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Taigi šis projektas pateiktas reaguojant į K. Bartoševičiaus skandalą, siekiant ne persekioti konkretų politiką ar partiją, kuriai jis priklausė, bet realiai stiprinti pagalbą nukentėjusiems, tai yra kad ministrai nustatytų tvarką, algoritmą, kaip ši pagalba būtų teikiama ne tik Vilniuje esančiame vieninteliame centre, bet ir tęsiama savivaldybėse, kuriose nukentėję vaikai ir jų artimieji gyvena. Yra kalbama ne apie pinigus – ne apie 180 mln., nes tai tik keli šimtai atvejų per metus. Deja, Vyriausybė ir SRDK valdantieji pažiūrėjo labai formaliai: reglamentavimo užtenka, tai yra savivaldybių reikalas, savivaldybės psichologinę pagalbą teikia ir toliau sėkmingai teiks, ir panašiai. Rimtai?
Komitete vakar svarstėme socialinių paslaugų teikimo savivaldybėse parlamentinę kontrolę. Kad jūs būtumėte matę! Kai kurių būtinų paslaugų žmonėms trūksta daugiau nei pusėje savivaldybių. Būtinų paslaugų šeimoms, vaikams ir neįgaliesiems trūksta daugiau nei pusėje savivaldybių. Negauna, šalia savo gyvenamųjų namų tikrai negauna būtinosios psichologinės pagalbos nei nuo seksualinio smurto nukentėję vaikai, nei jų šeimos.
Šiuo balsavimu Seimas turi kolektyvinę atsakomybę dėl K. Bartoševičiaus skandalo. Jeigu balsuojame prieš šį pasiūlymą, sakome: taip, pagalbos užtenka, vaikai ir jų artimieji gauna viską, ko reikia, paliekame, kaip yra. Tikrai kviečiame balsuoti už pasiūlymą ir dėkui, kad prieš tai svarstytame įstatyme taip įvyko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar dabar yra 29 Seimo nariai, remiantys pasiūlymo svarstymą? Pasižiūrėkime, ar yra palaikantys pačią svarstymo procedūrą. Aha, tikrai yra. 54 – už. Tai svarstome.
Dabar komiteto nuomonė. Prašau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas birželio 28 dieną apsvarstė Seimo nario L. Kukuraičio ir kitų pasiūlymus ir nutarė nepritarti.
Argumentai. Komitetas dėl panašaus turinio nuostatos, numatytos iniciatorių teikiamame projekte, jau buvo apsisprendęs 2023 m. birželio 14 d. posėdyje. Buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonei (nutarimas 2023 m. balandžio 12 d. Nr. 261), todėl šios nuostatos patobulintame projekte buvo atsisakyta.
Antras argumentas. Vyriausybės išvadoje pažymima, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje jau yra išsamiai reglamentuota vaiko ir jo šeimos narių teisė į kompleksinę pagalbą, apimančią socialines, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitos pagalbos priemones. Todėl darytina išvada, kad įstatyminis teisinis reguliavimas yra pakankamas.
Trečia. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto pataisos iniciatoriai teigia, jog projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, tačiau, jeigu būtų pritarta pasiūlymui, kyla abejonių dėl realaus šios nuostatos įgyvendinimo, nes lėšos valstybės finansuojamai specializuotai psichologinei pagalbai teikti nėra numatytos.
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 6.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už pasiūlymą – gerbiamas V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, Lietuvoje veikia daug įvairių pagalbos linijų. Psichologinė pagalba teikiama smurto šeimoje, artimoje aplinkoje aukoms. Siūlymas, kurį teikia Linas, yra elementarus, kad vaikas, kurį išprievartavo iškrypėlis, nedelsiant gautų psichologinę pagalbą, juk tai taip elementaru. Tokie nusikaltimai pažeidžia asmenybę, tokie nusikaltimai gali turėti įtakos visam žmogaus gyvenimui, jis gali neatsitiesti po to, jeigu laiku nesulauks pagalbos.
Kolegos, sutikite, kad pirma, ko reikia tokiai aukai, yra psichologo, artimųjų dėmesio, valstybės dėmesio. Ir, aišku, vėliau, kad apsaugotume kitus nuo tokių nusikaltimų, reikalinga ir teisinė pagalba. Aš tikrai kviečiu padaryti antrą kompleksinį sprendimą ir visapusiškai užtikrinti vaikams pagalbą tais atvejais, kai jie nukenčia nuo iškrypėlių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Žinote, kolegos, tikrai nepaliauja stebinti, ypač jūsų retorika tokiais jautriais klausimais. Pirma mano pastaba buvusiam ministrui. K. Bartoševičius nepriklausė jokiai politinei partijai. Čia pirmas dalykas. Antras dalykas. Nuo jūsų dramatiško tono… (Šurmulys salėje) Nuo jūsų dramatiško tono, kad vaikams reikalingos paslaugos, įvairiausios paslaugos, kai vaikai susiduria su nelaimėmis, tų paslaugų daugiau neatsiras vien dėl to, kad jūs apie tai dramatiškai pakalbėsite dėl motyvų už.
Patys sakote, kad dabar neva yra popierinės paslaugos. O ką jūs siūlote? Jūs siūlote perrašytą algoritmą. Ką reiškia perrašytas algoritmas? Ar nuo algoritmo atsiras daugiau profesionalų, daugiau pinigų, daugiau kompetencijų? Eikite dirbti sunkesniu keliu. Dirbkite su savivaldybėmis, dirbkite, kad paslaugos veiktų, kad prioretizuotų savivaldybės tas paslaugas, bet jūs, kaip frakcija, kažkodėl prioretizuojate 172 mln. stambiajam verslui, dabar siūlydami PVM lengvatas restoranams, užuot siūlę paslaugų kiekį didinti savivaldybėse.
Man, žinokite, pikta šiandien yra ne dėl to, kad jūs siūlote naują algoritmą. Man yra pikta dėl to, kaip jūs tą darote: manipuliuojate ir žmonių emocijomis, ir žmonių jausmais, o to negalima daryti. Todėl labai prašau nedaryti klaidos ir nepritarti dar vienam popieriniam algoritmui, kuris šiandien vis dar neturi jokių galimybių veikti, nes nuo to nepadaugės savivaldybėse nei pinigų, nei kompetencijų, nei žmonių. Vaiko teisių apsaugos įstatyme mes dabar reglamentavome, kad turi galimybę kreiptis dėl pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, ir į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Kad vaiko interesams geriau atstovauta būtų, kad pagalba būtų labiau užtikrinta.
Tam tikrus dalykus mes tikrai reglamentavome ir nuėjome į priekį. Sistemą tobulinti galime labai ilgai ir be perstojo, bet, žiūrėkite, tokiomis jautriomis temomis užsiimti tokiu populizmu, dovanokite, bet yra negražu. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar balsuosime dėl L. Kukuraičio ir kitų pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Įvyko diskusija. Seimas nuspręs.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 56, prieš – 29, susilaikė 31. Pasiūlymui nėra pritarta. Dabar replika po balsavimo, turbūt D. Griškevičius? L. Kukuraitis. Gerai, prašom pirmas per centrinį mikrofoną.
L. KUKURAITIS (DFVL). Aš tik atsakysiu, kad lyginti 180 mln. ir 200 vaikų per metus, kurie patiria seksualinį smurtą, lyginti tas sumas yra tiesiog neadekvatu.
Antrasis dalykas. Ministre, apie ką jūs kalbate? Apie ką jūs kalbate? Visos svarbiausios socialinės paslaugos yra įdiegiamos nacionaliniu lygiu ir perduodamos savivaldai, nes savivaldybės pačios, jūs pripažinote, nedegė. Šiuo atveju teigiate, kad šita paslauga, psichologinė pagalba, savivaldybėms apskritai yra nereikalinga. Nacionaliniu lygiu nereikia daryti nieko. Tiesiog nieko nereikia daryti, nes savivaldybės pačios susitvarko, o savivaldybės vakar parodė – pusėje savivaldybių būtinų paslaugų nėra. Mes paliekame status quo sakydami, kad tai, kas įvyko vasarį, sausį, ir tos temos, kurios tokios aktualios visuomenei, yra tiek nesvarbios, kad 200 vaikų klausimo mes negalime išspręsti. O aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki popietinio posėdžio.
PIRMININKAS. Nuskambėjo prašymas dėl pertraukos iki kito posėdžio. Ar bendru sutarimu, ar balsuojame? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame dėl šio siūlymo. Frakcijos vardu nuskambėjo siūlymas dėl pertraukos iki kito posėdžio. Nieko kito negaliu padaryti, kaip pateikti Seimui balsuoti. Paskui, matau, vis tiek dar bus replikų. Gerai. Išsikalbėsime, o popietiniame tuomet jau ramiai priimsime likusius straipsnius ir balsuosime.
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 58, prieš – 45, susilaikė 11. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.
Dabar gerbiamas D. Griškevičius. Paskui aš leisiu ministrei atsakyti į replikas. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tiesiog noriu priminti, kad konkretus buvęs Seimo narys priklausė politinei frakcijai. Tai tik pabrėžiu. Dabar pasakyti, kad tai su niekuo nesusiję, čia neetiška. Bet, man atrodo, vis dėlto svarbiausias dalykas ne apie K. Bartoševičių čia buvo, o apie aukas ir pagalbą joms. Man atrodo, tas bandymas kas kartą dabar priešpriešinti ir pasakyti, kad vienoks ar kitoks kitas įstatymas, visiškai nesusijęs su vaikų apsauga, dabar trukdo ir priimti. Man atrodo, ministre, tikrai nereikia to priimti dabar, mes esame pateikę kitų įstatymų, susijusių su biudžetu. Tai yra visai atskiri klausimai. Jei mes diskutuojame apie konkretų klausimą, tai ir diskutuokime apie tą klausimą.
Antras dalykas. Tas jūsų baisusis įstatymas pirmą kartą Seimo salę išvydo prieš trejus metus. Jį teikė ne kas kitas, o I. Šimonytė.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau gerbiama ministrė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau paklausti, kur yra šios politinės jėgos nuoseklumas, kai jūs norite didinti valstybės išlaidas, bet kartu didinti ir socialinių paslaugų finansavimą? Kaip tai išvis yra suderinama, pavyzdžiui, su jūsų politiniu nuoseklumu? Čia viena remarka.
Antra mano remarka yra ta, kad turėjote ketverius metus sutvarkyti visus algoritmus, bet ne visai pavyko. Kitas dalykas, ką norėčiau pasakyti, tiek socialinių paslaugų, tiek vaiko teisių apsaugos sritis, tiek jos finansavimas nuolat auga, reglamentavimas visų paslaugų teikimo nacionaliniu mastu, nacionaliniais teisės aktais yra nuolat tobulinamas. Mes priimame nemažai įstatymų, padedančių gauti paslaugas, padeda gauti jas individualizuotas. Tikrai mes esame pasistūmėję labai nemažai. Todėl man čia visas šitas suvedimas tokių, žinote, emocinių debatų su tuo, kad tik jūsų siūlomas algoritmas staiga iš dangaus nuleisti visų problemų sprendimą, tiesiog yra neteisingas. Būtų gerai, kad mes Seimo salėje kalbėtume ir apie tai, iš kur paimti pinigų visiems geriems norams, kai šalia šiandien jūs įstatymu siūlote 172 mln. restoranų lengvatoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos. Matau, kad ministrei išmušė kamščius. Prašyčiau ramiau. Jūs visada ramiai reaguodavote į viską, vadinasi, nevisiškai gerai. Apie ką mes diskutuojame? Lietuvoje teoriškai viskas yra, visos pagalbos – viskas. Bet vakar mes darėme du parlamentinius tyrimus. Ten yra skaičiai. Apie tai Linas bandė pasakyti, bet mes negirdime. Aš suprantu, taip, pinigų nėra. Bet jeigu mes žiūrime, kur mes juos išleidžiame, tai kai kur galėtume pataupyti ir 10 ar 20 vaikų aukų atsirastų speciali psichologė pagalba. Tikrai Lietuva nežlugtų dėl to. Juo labiau yra ginčas. Perskaitykite Lino teikiamą pataisą, ten parašyta, kad dvi ministerijos kartu nustato tas tvarkas. Niekas imperatyvo nerašo, vadinasi, pačios nustatys, kokiu atveju ir kada tą reikia padaryti. Kodėl mes čia laužome ietis? Nubalsavote prieš, tvarka. Nereikia laužyti iečių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, tik kad replika po balsavimo neišaugtų į paskaitą, nes čia jau ne pirmą kartą. Gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš norėčiau sureaguoti į gerbiamos ministrės M. Navickienės pasakymą, kad vaikai susiduria su nelaimėmis. Ne su nelaimėmis, o su pedofilais, su Bartoševičiais, su tokiais, kuriuos jūs atvedėte į Seimą, štai su kuo susiduria vaikai. Reikia spręsti tuos klausimus ir negailėti keleto eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū. Man tai skaudžiausia, kai mes kalbame apie vaiką ir nesurandame kelių šimtų tūkstančių eurų. Man tai skaudu. Jeigu paliestų bent vieno iš jūsų šeimą, jūsų vaikus, jūs atsisuktumėte. Aš manau, kad čia yra vaikas, patyręs psichologinę traumą. Jis yra palaužtas ir bus visą gyvenimą, visą laiką traumuotas. Ir šiandien mes negalime jam suteikti specializuotos pagalbos, nes nesurandame. Tegul tai būna ir vienas milijonas, tai yra nedideli pinigai, aš manau.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Atrodo, jau visi pasisakė. Taigi padaryta šio klausimo pertrauka.
10.40 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 186, 20, 31, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2863(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2863(2). Čia pasiūlymų nebuvo. Taigi ar galime bendru sutarimu pritarti 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniams? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų? Niekas neužsirašė kalbėti. Taigi balsuojame. Priėmimas. Alkoholio kontrolės įstatymo projektas Nr. XIVP-2863(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 111, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymas priimtas (Gongas)
10.42 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11, 19, 25, 26 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2864(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektas Nr. XIVP-2864(2). Čiagi dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių jokių pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi balsuojame taip pat dėl šio Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 113, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. (Gongas) Taigi įstatymas priimtas.
10.42 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2865(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Reklamos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2865(2). Čia taip pat nebuvo pasiūlymų. Dėl 1, 2, 3 straipsnių siūlymų nebuvo. Ar galime juos bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi vėl balsuojame dėl šio Reklamos įstatymo 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2865(2)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 111, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2908(2) (priėmimas)
Toliau 1-6 klausimas – Regioninės plėtros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2908(2). Čia vienas straipsnis. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Niekas neužsirašė dėl motyvų. Taigi balsuojame – Regioninės plėtros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2908(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 113: visi 113 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2790(2) (priėmimas)
Toliau yra Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIVP-2790(2). Čia taip pat vienas straipsnis, dėl kurio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Taigi balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2790(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 115, kitaip balsavusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2750(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2750(2). Čia buvo pasiūlymas. Gal gerbiamas K. Starkevičius galėtų trumpai ateiti į tribūną, nes reikės apsvarstyti gerbiamo Seimo nario M. Skritulsko pasiūlymą dėl 1 straipsnio, jam komitetas šiaip pritarė. Tai gal labai daug čia darbo ir nebus, bet gal gerbiamas M. Skritulskas pristatys tada trumpai. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Pasiūlymas yra padaryti baigtinį sąrašą kultūros ir sporto objektų, dėl kurių būtų netaikoma konkurencijos procedūra, ir dar įrašyti žodį „teatrai“ prie objektų. Tokia pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad svarstome bendru sutarimu? Gerai, dėkui. Komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Dėkoju. Motyvai tik už, tai gal bendru sutarimu galime pritarti pasiūlymui? Dėkoju, pritarta pasiūlymui bendru sutarimu. Dėkojame pranešėjui. Čia dar buvo Teisės departamento, jam komitetas nepritarė, tai pagal komiteto redakciją. Ar ne? Taigi, dėkoju. Dėkoju pranešėjui. Ar galime tada visam 1 straipsniui su minėtais pasiūlymais pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir motyvai dabar. Už – gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt po pateikimo, po kurio dabar pritarėme su M. Skritulsko pataisymais, tikrai turėtų nelikti abejonių, nes galbūt galėjo kilti, kad savivalda prisiims sau per daug kokių nors nebūdingų funkcijų. Kita vertus, na, iš tiesų savivaldybė turbūt negali prašyti verslo, kad užtikrintų visas paslaugas. Verslas sukurtas tam, kad turėtų pelno, savivaldybės tam, kad palaikytų savo žmones ir aprūpintų tam tikromis paslaugomis. Buvome nemažai turbūt klaidų padarę tuomet, kai deleguodavome tokias funkcijas kaip šildymas ar kitos komunalinės paslaugos, jos parodė, kad ne visada verslai stengiasi atliepti žmonių lūkesčius. Iš tiesų, kol vyksta tam tikras paslaugų privatizavimas, tai kaip ir gražūs žodžiai pilasi, o paskui pamatome, kad tai atsisuka vis tiek link pagrindinio verslo tikslo – gauti pelno.
Šiuo atveju taip pat, na, negalime užtikrinti visose savivaldybėse konkurencijos tiek teikiant baseinų paslaugas, tiek kitų dalykų, tačiau norėtųsi vis dėlto, kad verslai aktyviau dalyvautų investuodami savivaldybėse. Tarkime, kai kuriose savivaldybėse yra nemažai lūkesčių, na, trūksta SPA centrų ir kitų centrų, bet verslas nelabai skuba, tačiau kai finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų arba valstybės lėšų, jie mielai norėtų administruoti, teikti paslaugas, pasinaudodami jau pastatyta infrastruktūra.
Šiuo atveju vis dėlto pritarkime įstatymo projektui, kad savivaldybės turėtų tam tikrus svertus teikti paslaugas savo žmonėms kuo mažesne kaina, kuo labiau pritrauktų žmones gauti tiek tam tikras sveikatinimo paslaugas baseinuose, tiek ir kultūros paslaugas. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Skardžius kalbės už. Prašau. Visi tik už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties šis įstatymas reikalingas, kadangi tokio įžūlaus verslo buvo pradėta žaisti konkurencijos kortomis. Štai savivaldybė už savo lėšas sukūrė infrastruktūrą patiems gyventojams ir staiga verslas sako: atiduokite, mes čia ant tarpuko pabūsime, pasiimsime, tą grietinėlę nulaižysime, padidinsime įkainius ir jūs turėsite mūsų teikiamą paslaugą, kuri atitiks dėl konkurencijos numatytus įstatymus.
Gaila, kad šis įstatymas reguliuoja, ši pataisa reguliuoja tik sportą ir kultūrą. Vilniaus miestas labai skausmingai išgyveno „Rubikono“ laikus, kai šilumos ūkis buvo perduotas. Matėme, kaip jis buvo nugyventas, nebuvo investuota į jokias, na, sakykime, kompensacines priemones, į filtrus ir visa kita ant šilumą tiekiančių įmonių katilų kaminų. Turėjome kūrenti mazutą, turėjome užsidaryti, kūrenti dujas ir visa kita. Tai buvo nugyventas ūkis, išsiurbtas kaip reikiant, iki paskutinio, ATL’ai, kurie buvo skirti šiam reikalui, išparduoti, na, ir turėjome tą, ką turėjome. Vėlgi buvo vadovaujamasi, kad privatus verslas turi teisę ir savivaldybė gali sudaryti.
Dabar, aš manau, eilė atėjo nacionalinio sporto infrastruktūrai, ją taip pat norima pasigviešti ir tai daroma Vyriausybės nutarimu. Aš manau, kad reikia Sporto įstatymu uždrausti tai daryti tam įžūliam verslui. Pasisakau už šią pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žinote, kažkada universitete teko rašyti darbą „Zuikiavimo problema naudojantis viešosiomis gėrybėmis“. Aš būtent ir įžvelgiu dabar, kad kas vyksta savivaldybėse, būtent operuojant, administruojant atskirus objektus, kuriuos sukūrė valstybė ar net savivaldybė iš savo biudžetų, yra tam tikras zuikiavimas. Mes puikiai žinome, kad zuikiai važiuoja arba nepirkdami bilieto, arba kažkaip prasmukdami ir tikėdamiesi, kad jie pasieks savo tikslą nesumokėdami už tas viešąsias gėrybes. Šiuo atveju lygiai tas pats vyksta ir pastačius ar baseinus, ar kitus sveikatingumo, sporto kompleksus.
Aš manau, kad šis įstatymo projektas paskatins tikrąsias viešąsias partnerystes tarp savivaldybės, tarp verslo, nes tų privačios ir viešosios partnerystės projektų mes nei valstybėje, nei savivaldybėse iš esmės neturime. Tiesiog ta viešoji ir privati partnerystė būtų kaip tik sąžiningesnė, nes verslas įkurtų vieną ar kitą sveikatingumo arba kultūros, sporto objektą ir savivaldybė atitinkamai susiderėjusi jau kompensuotų už tą įrengtą viešąją infrastruktūrą. Aš irgi pasisakau už tai, kad išnyktų tas zuikiavimas naudojantis viešosiomis gėrybėmis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas V. Semeška – paskutinis. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai džiaugiuosi, kad iniciatorių buvo atkreiptas dėmesys ir išbrauktas žodelis „kita“. Vadinasi, savivaldybėje veikiančios įmonės galės valdyti tam tikrus objektus, kurie yra vieninteliai toje teritorijoje.
Tiesa, reikia pažymėti ir tam tikras rizikas, kad nepradėtų savivaldybės statyti nepamatuotai didelių projektų ir tam tikri objektai netaptų visai savivaldai ir joje gyvenantiems gyventojams, tai yra mokesčių mokėtojams, našta dėl nepamatuotų kai kurių savivaldybių daugumų ar merų ambicijų.
Dar daugiau. Tikrai pritariu šiam projektui, tačiau yra ir tam tikra rizika, kad nebūtinai efektyviai savivaldybės įmonės visur valdys tuos objektus ir gali taip pat tapti tam tikra našta. Tam tikrų rizikų yra, bet šis įstatymas nėra blogas. Jis yra reikalingas, atliepiantis aktualijas, dėl to kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi apsispręskime balsuodami, nors iš pasisakančių turbūt rezultatas aiškus. Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 104: už – 102, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2751(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis 1-8.2 klausimas – Konkurencijos įstatymo projektas Nr. XIVP-2751. Čia dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dar kitas Teisės departamento, jam komitetas pritarė. Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl viso niekas nenorėjo kalbėti. Taigi balsuojame dėl 1-8.2 klausimo – Konkurencijos įstatymo projekto Nr. XIVP-2751(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 111: už – 110, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas) Džiugu.
10.54 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2681(2) (priėmimas)
Toliau 1-9 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2681(2). Čia buvo vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nebuvo. Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Taigi balsuojame dėl Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2681(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 118, prieš niekas nebalsavo ir niekas nesusilaikė. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas) (Balsas salėje)
Dėkoju, gerbiamas kolega. Yra piktinamasi, kad mes greitai balsuojame, bet balsavimų langas yra nuo–iki šiandien. Mes žinome visi, kad balsuojame po kiekvieno klausimo. Taigi būkime darbo vietose. Vienintelis patarimas.
Taigi toliau. Čia manęs prašo teikėjai. Taip, dabar svarstysime 1-12 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo projektą Nr. XIVP-2270(2). (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, posėdžio pirmininkas gali nuspręsti. Trūksta gal pranešėjo, kitą prašė anksčiau priimti. Jūs patys puikiai žinote, kai svarstome darbotvarkę, kai svarstome klausimus, labai dažnai ir jūs manęs prašote: žiūrėkite, čia man reikia išeiti, čia sukeiskime, čia dabar užleiskime. Ir tikrai posėdžio pirmininkas gali savo nuožiūra paimti klausimą iš tolesnės darbotvarkės.
Matau, susirikiavo prie šoninių mikrofonų. Gerai, pakalbėkime. Gerbiamas R. Šarknickas per šoninį mikrofoną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs sakote, jeigu salėje nėra pranešėjo dėl to klausimo, to projekto, kurį reikia priimti, tai jūs ir praneškite, kad dėl to, dėl to šis klausimas nukeliamas į kitą laiką. Toks prašymas būtų. Tada visi žinotų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu jums priminti, ką jūs ką tik pasakėte vienam kolegai, kad balsavimas, balsavimo langas yra nuo 10 val. 5 min. iki 12 valandos. Šiuo atveju, vadinasi, negali būti tokio dalyko, kad nėra pranešėjo. Bet toliau. Mes patvirtinome darbotvarkę, iš pradžių eina priėmimai. Dabar kitas klausimas, dėl kurio turėtume balsuoti, dėl jo pranešėjo jokio nereikia, reikia tik balsuoti. Todėl prašom ne- sukinėti uodegos, o eiti iš eilės.
PIRMININKAS. Gerbiama A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Man atrodo, jūsų vedimas turėtų būti ne šiaip jūsų norais grįstas ar negrįstas, jis turėtų būti tikriausiai argumentuotas. Aš visiškai sutinku, jeigu nėra kurio nors pranešėjo arba kokie nors kitokie trukdžiai, bet tai negali būti jūsų džiazas.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Aš užsirašysiu kur nors, kad nepamirščiau, kad mano vedimas turi būti grįstas ne jūsų norais. Prisiminkime tai, kai prašysime kurį nors klausimą pakelti šiek tiek darbotvarkėje aukščiau.
Gerai, gerbiami kolegos. Kadangi čia buvo išsakyta daug priekaištų dėl mano pirmininkavimo, tai aš tada nedžiazuosiu. Balsuojame iš eilės, kaip jūs norite.
10.59 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Švietimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2). Čia priėmimas ir likęs balsavimas. Tai balsuojame dėl šio projekto.
Užsiregistravo 61, balsavo 61, visi 61 balsavo už. Bet to nepakanka. Gerbiamas V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Posėdžio pirmininke, kad jums patinka džiazuoti ir sukčiauti, tai jau pamatėme. Bet jūs tada pasakykite, kada norite greitai, kada norite lėtai. Ar jūs norite baigti, ar kiti nori baigti? Nebesuprantame, kas čia vyksta.
PIRMININKAS. Nelabai supratau, kodėl buvau apkaltintas sukčiavimu. Gal galite jūs grįžti prie šoninio mikrofono? Gerbiamas Valiau Ąžuolai, džiazavimu aš sutinku būti apkaltintas, bet sukčiavimu – ne. Prašau paaiškinti, kodėl aš sukčiavau, kuriuo atveju buvo sukčiavimas? Ne pirmą kartą mes… Ne pirmą kartą mes šioje salėje, pranešėjų prašymu ar tiesiog taip atrodant posėdžio pirmininkui, sukeičiame klausimus, paimame iš pabaigos klausimą, paimame rezervinį ir įkeliame. Tai niekada nebuvo vadinama jokiu sukčiavimu, todėl prašau man tokių kaltinimų nemesti.
Gerbiamas S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu kas nors kur nors matė sukčiavimą, tai kaip vertinti prašymą balsuoti ir nebalsavimą?
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamas K. Mažeika per šoninį mikrofoną.
K. MAŽEIKA (DFVL). Posėdžio pirmininke, jūs labai nuoširdžiai bandote pasiteisinti, bet jeigu galite, įvardinkite, kas salėje prašė jūsų pagreitinti? Arba įvardinkite tą momentą dėl protokolo, kada jūs pats nusprendėte ir kokiu būdu pasakėte salėje, kad jūs pagreitinate balsavimą. Tai šiuo atveju būtų sąžininga.
PIRMININKAS. Pagreitintą balsavimą, jūs turite omenyje, leisti. Čia apskritai Sekretoriatas nusprendė. Prie balsavimo pagreitinimo mygtuko aš neprieinu. Gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pauliau, posėdžio pirmininke, taip, tai nėra sukčiavimas, bet yra gudravimas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Matau, nebėra norinčių sakyti replikas. Kažin ar verta mums balsuoti dėl darbotvarkės 1-11.2 klausimo? Čia lydimieji. Turbūt mes dėl jų nebalsuosime.
11.01 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270(2) (svarstymo tęsinys)
Ką ir reikėjo įrodyti. Pereiname prie 1-12 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2270(2). Svarstymo tęsinys. Kviečiu gerbiamą I. Haase į tribūną. Mums reikia pranešėjo šiuo klausimu.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis nagrinėjo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2270(2). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori diskutuoti, neužsirašė diskutuoti. Dabar motyvai. Nėra dėl motyvų. Tai tikriausiai galime balsuoti. Balsuojame dėl… Kokio pageidausite balsavimo – trumpo ar ilgo? Sako, trumpo. Gerai, leidžiame trumpą. Balsuojame. Balsuojame trumpuoju būdu dėl Administracinių nusižengimų kodekso projekto Nr. XIVP-2270.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 106, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi pritarta po svarstymo.
11.02 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2928 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-13 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2928. Čia pateikimas. Gerbiama ministrė M. Navickienė. Nors ir nustebo, bet gal padžiazuosite čia mums. Pateikimas. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tokiais svarbiais klausimais džiazuoti nereikėtų. Teikiame Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą ir šiuo teisės aktu siekiame, atsižvelgdami į Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas bei esamo teisinio reguliavimo įgyvendinimo savivaldybėse praktiką, užtikrinti pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams priemonių taiklumą, paramos teikimą tiems, kuriems ši parama dėl jų turtinės padėties yra labiausiai reikalinga, tai yra apsaugoti pažeidžiamiausius namų ūkius.
Dabartinis teisinis reguliavimas yra įtvirtinęs nuostatą dėl turimo turto nevertinimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą. Jis įsigaliojo 2020 metų birželio mėnesį. Siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes 2022 metų birželio mėnesį, siekiant apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių bei energijos išteklių kainų staigaus augimo, jos galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 30 d. Šiuo įstatymo projektu siūlome grįžti prie turto vertinimo prieš prasidedant 2023–2024 metų šildymo sezonui.
Taip pat siūlome, kad įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., ir turto vertinimo nuostata galiotų dėl pateiktų prašymų 2023 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau, kadangi prašymus gyventojai turi teisę teikti jau nuo rugsėjo mėnesio, o sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas per mėnesį nuo prašymo pateikimo.
Dabar kodėl teikiame šį įstatymo projektą? Kaip ir minėjau, yra Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos dėl taiklios paramos. Taip pat stabilizuojantis energijos išteklių kainoms bei ekonominei situacijai šalyje, būtent esamas teisinis reguliavimas, kaip piniginė socialinė parama skiriama nevertinant nuosavybės teise turimo turto, yra nepakankamai taiklus. Taip pat Lietuvos savivaldybių asociacija ir atskiros savivaldybės, daugelis savivaldybių ne kartą kreipėsi į ministeriją dėl būtinumo keisti esamą teisinį reguliavimą kaip socialiai neteisingą, neužtikrinantį teikiamos paramos taiklumo.
2023 metų I ketvirčio duomenis palyginus su 2022 metų I ketvirčiu, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius išaugo beveik du kartus – 1,9 karto: nuo beveik 153 tūkst. iki 288 tūkst. asmenų. Tai yra apie 135 tūkst., iš jų – apie 27 tūkst. asmenų įgijo teisę į kompensacijas dėl turto nevertinimo. Mes siūlytume atsižvelgti ir į savivaldybių prašymus, ir taip pat į piniginės socialinės paramos taiklumą, kardyti galimus piktnaudžiavimo atvejus. Taip pat noriu akcentuoti, kad bet kuriuo atveju savivaldybės turi teisę priimti individualius sprendimus dėl kiekvieno besikreipiančiojo kompensacijai gauti. Tai toks yra siūlomas projektas. Kviečiu kolegas jį palaikyti. Būčiau pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmas klausia gerbiamas A. Sysas. Bet kadangi jo nėra, tai klausia gerbiamas L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, keletas klausimų: vienas – ar yra apskaičiuota, kiek žmonių ir namų ūkių netektų paramos, jeigu įsigaliotų… netektų teisės į tokią paramą, jeigu įsigaliotų ši nuostata, lyginant su dabartine teisine baze?
Antrasis – kiek savivaldybės sutaupytų lėšų, skirtų socialinei paramai?
Ir trečiasis – kodėl tai daroma prieš žiemos sezoną, kai net ir vidutines pajamas ar ir didesnį turtą, bet mažesnes pajamas turinčios šeimos išgyvena sunkiausią laikotarpį? Priminsiu, kad šis įstatymas pats baigtų, šita nuostata baigtų galioti kitų metų balandžio pabaigoje, tai, vadinasi, štai šita teisė gauti paramą naikinama prieš žiemos sezoną. Tai kodėl? Ir kiek?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pirmas dalykas, jokia teisė nėra naikinama, dar kartą leiskite jus pataisyti. Todėl kad, kaip ir minėjau, savivaldybės turi visas teises priimti individualius sprendimus dėl kiekvieno besikreipiančio asmens. Taigi jokios teisės nėra naikinamos.
Pats puikiai prisimenate ir žinote, kad su valstybės remiamų pajamų dydžio išplėtimu mes tikrai stipriai išplėtėme gavėjų sąrašą ir priklausomai nuo pajamų yra skiriama šita kompensacija. Čia yra klausimas būtent dėl turto vertinimo. Tai kiek žmonių neteks arba kiek žmonių negautų, dabar yra sunku prognozuoti, nes tai bus kiekvienos savivaldybės vertinimo klausimas. Šiaip pagal buvusius duomenis matome, kad apie 27 tūkst. asmenų buvo įgiję teisę gauti kompensaciją dėl turto nevertinimo.
Tačiau šiuo atveju aš noriu pasakyti, kad yra labai svarbu, kad niekas nieko nenaikina. Savivaldybės kaip galėjo spręsti, taip ir toliau galės, tiesiog turės teisę įsivertinti, ar kompensacijos prašyti atėjęs žmogus turi tiek turto, kad, savivaldybės vertinimu, gali pats už ją susimokėti. Bet jokiu būdu aprėpties mažinimas tiems, kuriems yra reikalingos iš tiesų kompensacijos, čia jokiu būdu nėra įteisinamos, nes, kaip ir minėjau, individualūs sprendimai savivaldybėms yra paliekami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų klausia gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Manęs nebuvo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pasirodė, kad ten jau užsidegę, kad kalbėjote. Labai atsiprašau. L. Nagienė dabar turėtų klausti. Labai atsiprašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, o jeigu… Jūs dabar man jau ir atsakėte iš dalies į tai, kad savivaldybės pačios turi teisę spręsti. Tai ar būtina šiandien buvo teikti šitą teisės aktą? Būtent aš ir galvoju: pati savivaldybė sudaro komisiją, komisija irgi nagrinėja, tai tokiu atveju, aš manau, galėtume ir neteikti šito įstatymo. Ir jis automatiškai kitais metais balandžio 30 dieną baigtų galioti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kaip tik šiuo metu buvo toks įstatymo reguliavimas, kad negalėjo priimti kitokio sprendimo, nes išlyga galiojo iki 2024 metų balandžio, kad nevertinamas yra turtas. Dabar tiesiog savivaldybė įgis teisę jį vertinti, o sprendimą priimti tikrai bus galima ir individualiai.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar jau tikrai I. Kačinskaitė-Urbonienė klausimą užduos. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Daug taiklių klausimų uždavė L. Kukuraitis, ministre, pačiai idėjai pritariu, bet noriu jūsų paklausti. Ar nevertėtų peržiūrėti turto normatyvų? Pačiai teko dirbti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje ir tikrai dažnai gaudavome prašymų iš asmenų, kurie turi nepakankamas pajamas, bet jų būstai, na, nežinau, paveldėti ir taip toliau, neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų. Būdavo labai nejauku ir dėl to, kad yra ir kitų žmonių, kurie lygiai taip pat neturi pajamų ir neturi to vadinamojo būsto, tarsi jiems reikėtų duoti tą prioritetą.
Kita vertus, žmonių irgi neiškraustysi, nepriversi parduoti būstą ir ten neiškraustysi gyventi kur nors į dar blogesnes sąlygas, kai ir taip neturi pajamų. Ar kartu su šiuo įstatymu projektu arba ateityje nėra galvojama apie turto vertinimo normatyvų pakeitimą?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Geras klausimas, labai ačiū, kolege. Aš manau, kad dėl normatyvų turbūt galime diskutuoti, čia turbūt irgi yra visokių nuomonių, ar reikėtų, kodėl. Čia galbūt aš labiau siečiau su šių metų rudens sesijoje numatomais pateikti projektais, kurie bus drauge su biudžetu, po minimaliųjų pajamų studijos, būtent apsaugant minimaliąsias pajamas, kokius sprendimus mes būsime pajėgūs įgyvendinti atsižvelgdami į biudžeto galimybes. Tai prie tos diskusijos, aš manau, mes tiesiog galėtume sugrįžti, ar verta didinti būsto normatyvus.
Manau, kad ta diskusija yra teisinga, bet ją turbūt reikia vertinti kitų priemonių, kurias mes galėsime priimti dėl mažiausias pajamas gaunančių, kontekste būtent su 2024 metų biudžetu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė klausia gerbiama M. Ošmianskienė. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Situacija buvo tikrai neeilinė visiems mums ir su tuo tvarkytis buvo sudėtinga. Tai dabar, matyt, visi sutinkame ir suprantame, kad laikas atšaukti šitą lengvatą. Kaip jūs manote, ar ji iš esmės pasitvirtino, ar geras buvo žingsnis, kaip reikėtų ateityje elgtis būsimoms vyriausybėms?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš manau, kad pasitvirtino, nes nebuvo dar tokių taiklių būdų, kad automatiškai visi duomenys apie konkretų besikreipiantį žmogų būtų sukaupiami vienoje ar kitoje sistemoje, ir tas turto vertinimas turbūt laiko prasme ilgai užtruktų, kai čia ir dabar žmonėms reikalinga pagalba.
Aš manau, kad pasitvirtino, bet atsakydama į jūsų klausimą norėčiau taip pat ir pasidžiaugti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį visoms savivaldybėms pristatė naują įrankį, automatizuojantį visų duomenų iš visų skirtingų registrų gavimą priimant sprendimą, pavyzdžiui, dėl socialinės paramos teikimo arba dėl kompensacijų skyrimo. Ir tas automatizavimo procesas jau yra pristatytas savivaldybėms, aš labai tikiuosi, kad jos tuo įrankiu naudosis. Man atrodo, kad tai yra didelis žingsnis į priekį, kai mes savo sprendimus priimame realiu laiku gaunamais duomenimis iš visų registrų, suplaukiančių į vieną instrumentą. Dėkodama už klausimą, noriu pasakyti, kad daromi žingsniai, kad kuo toliau, tuo labiau kuo taikliau ir automatizuočiau galėtume priimti sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar už – gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas pabrėžia Pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo esmę ir priežastį. Labai gerai ir laiku, ir būtina, žmonės to nusipelnė, ir su negalia, ir ekonomiškai socialiai nepasiturintys. Ši korekcija neišvengiamai sumažins turinčių teisę gauti šią paramą gyventojų skaičių ir, suprantama, sukels jų nepasitenkinimą, tačiau vertinant šį pokyti reikia pripažinti, kad toks teisinis reglamentavimas yra objektyvesnis ir teisingesnis. Kodėl ir kokiais argumentais remdamasis taip teigiu? Pirma. Įstatymo esmė yra remti nepasiturinčius ir pažeidžiamus gyventojus, o turto nevertinimas ne visada parodo objektyvią situaciją priskiriant gyventojus šiai grupei. Asmuo gali gauti nedideles pajamas, tačiau turėti daug turto.
Antra. Dažnai liaudyje girdimi komentarai, kad valstybės socialinės paramos politika labiau skatina žmogų orientuotis į socialinę paramą, nei siekti užsidirbti pačiam. Iš dalies reikia su tuo sutikti, nes nevertinant nuosavybės teise turimo turto nėra atspindima reali gyventojų turtinė padėtis. Juk turimas turtas taip pat gali uždirbti pajamas.
Trečia. Teisingiau ir racionaliau bus naudojamos savivaldybių biudžeto lėšos.
Ketvirta ir paskutinė, mano požiūriu, labai svarbi nuostata. Savivaldybėms suteikiama teisė vertinti individualią gyventojų būklę ir esant reikalui skirti socialinę paramą išimties tvarka.
Tuo pateisinu savo apsisprendimą – balsuosiu už. Agituoju taip pat jus, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, ministrė kalbėjo apie tai, kad nesumažės gyventojų, gaunančių socialinę paramą, aprėptis. Tiesiog tai nėra visai tikslu. Kitaip tariant, ji mus klaidino, nes akivaizdu, kad turto nevertinimas didina galimybę padėti žmonėms. Mes turime milžinišką problemą Lietuvoje ne dėl to, kad didelė dalis žmonių gauna socialines pašalpas. Labai maža dalis žmonių gauna socialines pašalpas. Didžioji problema ta, kad mūsų žmonės net neprašo socialinės paramos, nors turi teisę. Tai yra tas vadinamasis socialinės paramos nepaėmimas.
Žinoma, politikai labai mėgsta pamoralizuoti ir paaiškinti, kaip čia reikia dar pasunkinti socialinės paramos sąlygas, bet realių problemų spręsti mes kažkodėl nenorime. Prieš žiemos sezoną norime atimti tą galimybę vis dėlto didesnei daliai žmonių pasinaudoti parama. Toms šeimoms, kurios turi turto, bet juo negali pasinaudoti, jokių pajamų iš to negali gauti. Galbūt yra koks nors garažas, galbūt yra sodo namelis. Ką, tu jį parduosi, jei neišgyveni ir susiduri su didžiuliais sunkumais žiemos periodu? Mes turime galimybę dar vieną sezoną labiau padėti žmonėms. Iki balandžio. Balandį įstatymas nustoja galioti. Nežinau, kam mes darome šitą sprendimą dabar ir skubame, tarsi visos socialinės problemos išspręstos, tarsi skurdo rodikliai neblogėja, tarsi mes neturime realaus pajamų mažėjimo dėl milžiniškos infliacijos, nepaisant visų smulkių padidinimų. Labai keista, kad šitas įstatymas yra atneštas.
Juolab jūsų Vyriausybės programoje yra aiškiai parašyta, kad norite spręsti socialinės paramos nepaėmimo problemą. Bent jau sau numatėte, bet, kaip ir su daugeliu kitų jūsų ketinimų, panašu, tas tikslas irgi nebus pasiektas.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju. Balsuojame. Balsuojame dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2928. Balsuojame. Buvo pateikimas. Ministrė pristatė, vyko diskusija. Balsuojame.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 87, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo VII (rudens) sesijoje. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, mes sutaupėme 20 minučių, galbūt galime rezervinius klausimus pasvarstyti? (Balsai salėje)
11.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-2956 (svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-2956. Svarstymo stadija. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo? Niekas nenori kalbėti. Dėkoju, pritarta.
Tuomet priėmimas. Keliaujame į priėmimo stadiją. Pažiūrėsime, ar nori motyvus išsakyti. Ne, nėra dėl motyvų. Balsuojame. Priėmimo stadija. Balsuojame dėl darbotvarkės rezervinio 1 klausimo, dar kartą primenu, dėl Seimo sesijos pratęsimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 75, prieš – 3, susilaikė 23. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2980, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2981 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės rezerviniai 5.1 ir 5.2 klausimai. Kviečiu gerbiamą J. Razmą į tribūną. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2980. Prašom pateikti. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien Seniūnų sueigoje pakeitėme atstovavimo frakcijoms kvotas Biudžeto ir finansų komitete bei Švietimo ir mokslo komitete. Yra galimybė dabartinę Švietimo ir mokslo komiteto narę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę perkelti į Biudžeto ir finansų komitetą. Tas perkėlimas leistų išlaikyti atstovavimo frakcijoms ir daugumai, mažumai komitetuose proporcijas. Tiesiog dabar Švietimo ir mokslo komitete būtų lygus valdančiųjų ir opozicijos skaičius, o Biudžeto ir finansų komitete būtų daugiau vienu valdančiųjų atstovu.
PIRMININKAS. Dėkoju, tačiau dėl vedimo tvarkos – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Taip, posėdžio pirmininke, nepastebėjote, norėjau paprašyti frakcijos vardu šį klausimą atidėti iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu jūs prašote pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame.
Užsiregistravo 100, balsavo 99: už – 48, prieš – 43, susilaikė 8. Taigi, pertrauka iki kito posėdžio. Tai tada dėl abiejų – darbotvarkės rezervinio 5.1 ir rezervinio 5.2 klausimų. Jie susiję.
11.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2982 (pateikimas)
Tada galime svarstyti darbotvarkės rezervinį 6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2982. Gerbiamas J. Razma galėtų mums pateikti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Projektas susijęs su jau mano paskelbtu pirmuoju projektu. Jeigu būtų priimtas nutarimas pakeisti minėtų dviejų komitetų sudėtis, tai atitinkamai yra koreguojami R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pavaduotojai. Iš Švietimo ir mokslo komiteto viską išbraukiame…
PIRMININKAS. Gerbiamas Jurgi, atsiprašau, gerbiamas pranešėjau, dėl darbotvarkės rezervinio 5.2 klausimo irgi paskelbta pertrauka. Jie tarpusavyje susiję.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Darbotvarkės rezervinį 6 klausimą jūs pateikite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tada fiksuokime, kad jie buvo paskelbti ir dėl jų taip pat buvo pertrauka.
PIRMININKAS. Taip ir fiksuojame, aš taip ir pasakiau, nes darbotvarkės rezervinis 5.2 klausimas yra susijęs, tai abu mes keliame į popietinę darbotvarkę.
O dabar darbotvarkės rezervinį 6 klausimą, jeigu galite.
11.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2988 (pateikimas)
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai yra dėl Etikos ir procedūrų komisijos?
PIRMININKAS. Taip. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Galime pasidžiaugti, kad po kelis mėnesius trukusių mūsų prašymų opozicinės frakcijos šiandien jau susimylėjo ir teikia kandidatūrą į Etikos ir procedūrų komisiją, tai yra S. Jovaišos kandidatūrą. Yra galimybė pateikti šiandien atitinkamą Seimo nutarimo projektą – papildyti Etikos ir procedūrų komisiją, įrašant į ją S. Jovaišą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiama A. Širinskienė – dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš esu nustebusi, nes mes informavome Konservatorių frakcijos seniūnę, kad mes nepritariame S. Jovaišos kandidatūrai. Tai kaip čia dabar opozicinės frakcijos teikia ir kas mūsų vardu gali teikti? Labai keista.
J. RAZMA (TS-LKDF). Likusios opozicinės frakcijos teikia. Statute nėra parašyta, kad visos opozicinės frakcijos. Tikrai absoliuti dauguma yra kitų opozicinių frakcijų. Aš manau, kad mes vadovaujamės protingumo principu ir įskaitome teikimą.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiama Agne, jūs prieš savaitę tikrai žadėjote peržiūrėti ir pritarti vienai ar kitai kandidatūrai, juolab kad Seniūnių sueigoje diskutavome apie tai, kad dar šioje pavasario sesijoje tikrai turėtume patvirtinti tą vieną narį, nes jo pavasario sesijoje Etikos ir procedūrų komisijoje apskritai nėra. Tai aš siūlyčiau dabar tą padaryti ir nekelti bangų, kur jų nereikia kelti. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau, kad gerbiama A. Širinskienė nori sureaguoti.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš frakcijos vardu prašau pertraukos, vienas dalykas. Kitas dalykas, primenu valdantiesiems, kad vis dėlto Statute nėra taip parašyta, kad jūs mums primetate kandidatūras. Statute yra parašyta, kad opozicinės frakcijos teikia. Šiuo atveju jūs pateikėte sąrašą žmonių ir reikalavote pasirinkti tik iš jų. Tokių procedūrų Statute nėra, mes norime tiesiog laisvai pasirinkti. Buvo įvardinta kaip viena iš galimybių pono M. Skritulsko kandidatūra. Aš nežinau, ar jisai jums netinka, ar kur čia yra problema, kad yra nuolatinis reikalavimas, tarkime, poną V. Semešką paskirti į Etikos ir procedūrų komisiją.
PIRMININKAS. Gerai, aš tik atkreipiu dėmesį, gerbiami kolegos, į 77 straipsnį: Seimo daugumai priklausantys Seimo nariai pasiūlo į Etikos ir procedūrų komisiją penkis kandidatus iš Seimo daugumai nepriklausančių Seimo narių. Kitus šešis Seimo narius į Etikos ir procedūrų komisiją pasiūlo Seimo mažumai priklausantys Seimo nariai iš Seimo daugumai priklausančių Seimo narių. Bet tai vėlgi nereiškia, kad reikia viso šimtaprocentinio sutarimo, tarkime, opozicijos ar mažumos. Dabar gerbiamas P. Gražulis dar per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėčiau, kad J. Razma įvardintų, kokios frakcijos sutinka su šiuo sprendimu. Aš tokios, kaip čia pasakyti, žinios neturiu.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju, bet, gerbiamas Petrai, šito klausimo aš dabar negaliu…
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Petrai…
PIRMININKAS. Gerbiamas Jurgi, jūs dabar neatsakykite į šitą klausimą, nes buvo frakcijos vardu prašymas dėl pertraukos. Gal bendru sutarimu, nes čia, matau, kitaip turbūt nebus? Gerai, pertrauka iki kito posėdžio bendru sutarimu. Klausimas uždaromas. Ar jūs dėl šito klausimo? Man atrodo, kad dėl šito jau nėra ką kalbėti, nes mes padarėme pertrauką. Maniau, kad su rezerviniais mes kažkaip neužkliūdami pereisime.
11.28 val.
Seimo 2023 m. liepos 4 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Tai gal darbotvarkės rezervinį 8 klausimą mes galime apsvarstyti? (Balsai salėje) Tai yra, bet mes vis dar esame sutaupę laiko. Kviečiu gerbiamą J. Razmą grįžti į tribūną. Gal darbotvarkės rezervinis 8 klausimas bus mums sėkmingesnis – liepos 4 dienos Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Gal čia nekils tiek daug aistrų. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikiuosi, kad nekils, nes Seniūnų sueigoje nekilo. Toje pratęstos sesijos antradienio darbotvarkėje yra numatyti trys priėmimai, jeigu dėl kokių nors dar šiandien nenumatytų pertraukų jų neatsiras daugiau. Toliau yra surašyti įvairūs pateikimai, kurie pirminiuose darbotvarkių variantuose buvo dar ir šiandien ar praėjusį antradienį, bet visus pateikimus, beveik visus pateikimus, sukėlėme į paskutinę šios sesijos posėdžių dieną. Projektų spektras tikrai labai įvairus: nuo galimybės moterų pavardes rašyti baigiant „a“ raide iki kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos. Taip pat išsakyti požiūrį į Lietuvos komunistų partiją, atsisakyti smulkių euro centų ir taip toliau. Žodžiu, nors darbotvarkėje tik pateikimai, bet, matyt, bus įdomu. Nors Seniūnų sueigoje aš sakiau, kad nebaigsime atmintinų dienų svarstymų, bet po Seniūnų sueigos atsirado dvi iniciatyvos ir galėsime užbaigti tradiciškai – iniciatyvomis dėl atmintinų dienų. Viena – Respublikos Prezidento, kita yra R. Lopatos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Aš, kaip ne medžiotojas, ne medžiotojo paklausiu, ar vėl tęsime Medžioklės įstatymo rauginimo procesą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl Medžioklės įstatymo. Jei komitetas apsvarstys premjerės pasiūlymus, tai yra visos galimybės papildyti darbotvarkę šiuo projektu. Jūs klauskite komiteto pirmininkės, kokie yra jos sumanymai.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar gerbiamas J. Varžgalys užduos klausimą.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas Jurgi, kas čia per interpretacijos yra su tuo Medžioklės įstatymu? Pateikimas įvyko, svarstymas įvyko, dabar kažkodėl vėl iš naujo komitetas svarsto ir taip toliau? Kas čia darosi šitame Seime?
J. RAZMA (TS-LKDF). Šitame Seime yra dirbama pagal galiojantį Seimo statutą. O Statutas numato: jeigu po svarstymo stadijos atsirado naujų pasiūlymų, tam, kad galėtume komitete užbaigti projekto priėmimą, reikia, kad pasiūlymai būtų apsvarstyti. O kai komitetas pasako savo žodį, tik tada mes galime priiminėti projektą Seime. Nieko čia tokio neįvyko.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Į visus klausimus atsakėte, dabar apsispręskime balsuodami. Tada bus replikos po balsavimo. Balsuojame dėl rezervinio 8 klausimo – liepos 4 dienos Seimo posėdžio darbotvarkės.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 78, prieš – 8, susilaikė 28. Taigi pritarta darbotvarkei.
Dabar gerbiama premjerė I. Šimonytė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kad premjerė nebūtų kaltinama medžioklės su naikikliais, arba naktiniais taikikliais, entuziastų, kad neva čia dėl jos negalima svarstyti Medžioklės įstatymo, tai aš pasakysiu labai paprastai: pasiūlymai vakar nebuvo svarstomi, nes komitetas padarė pertrauką. O komitetas padarė pertrauką todėl, kad Seimas po svarstymo išvertė išvirkščią buvusį L. Jonausko projektą ir todėl dabar dėl jo reikia registruoti papildomus du įstatymų pakeitimus, kurie turi šį įstatymą prisivyti. Tai premjerė čia niekuo dėta, komitetas turbūt tą padarys ir svarstysite rudenį, kai viskas bus padaryta.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš galvojau, kad mums tikrai didžiulė garbė – pirmą kartą per visą Aplinkos apsaugos komiteto posėdžių istoriją prisijungė premjerė. Aš galvojau, kad ji dabar padarys pasireiškimą, pareiškimą ir atsistatydins antrą kartą. Bet, deja, neatsistatydino.
Bet kitas dalykas – per visą savo parlamentinį laikotarpį nemačiau tokio manipuliavimo, kaip šiuo atveju manipuliuojama Aplinkos apsaugos komitete. Jeigu mes būtume preciziški ir matytume, ar visą laiką taip elgiamės? Kam reikia dabar rengti lydimuosius įstatymus, jeigu įstatymo įsigaliojimą nukeliame? O jeigu nebus priimtas įstatymas, gerbiamieji? Šitokia opozicija! Premjerė keturiomis stoja prieš šį įstatymą. Tai kam reikia tų lydimųjų įstatymų? Neapgaudinėkite, negudraukite, kaip gudrauja Paulius. Jis pats pripažino.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamas Petrai. Aš maniau, kad jums šiandien ne darbo diena, kad jūs pasiskelbėte. Tai suklydau. Gaila.
Dabar, gerbiami kolegos, mes vis dar esame šiek tiek sutaupę, tai gal galime kitus rezervinius greitai apsvarstyti. Gal jie irgi nekels problemų. Labai prašo pranešėjas.
11.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Leonovo peticijos“ projektas Nr. XIVP-2940 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – nutarimo projektas Nr. XIVP-2940. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Leonovo peticijos“ projektas Nr. XIVP-2940.
Peticijų komisija V. Leonovo peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų birželio 21 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 60 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nustatyti, kad laikas, kurį nuteistieji leidžia darbinėje veikloje, yra įskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomones ir manydama, kad esama nuteistųjų užimtumo sistema yra optimali ir veiksmingai motyvuoja nuteistuosius siekti kuo greitesnės pažangos savo resocializacijos procese, kad jiems būtų mažinami taikomi apribojimai ir draudimai bei suteikiama daugiau teisių (įskaitant teisę pagal darbo sutartį įsidarbinti laisvėje suteikimą). Nusikalstamą veiką padarę asmenys neturi ir negali tikėtis, kad jų privatus gyvenimas, taip pat gyvenimas atliekant bausmę bus lygiai toks pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidė įstatymų.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, kai dirbau socialinio draudimo sistemoje, tie, kurie sugrįždavo ir ateidavo pas mus į skyrių, visada klausdavo, kodėl stažas neįskaitomas. Aš manau, kad mes turėtume galvoti apie tai, kad jis dirbo, kūrė produktą, darbinėje veikloje dalyvavo. Galbūt mums svarbiausia, kad būtų socialinio draudimo stažas, galbūt kitų rūšių draudimu, sakysime, nedarbo ir taip toliau, tikrai nereikėtų drausti, bet tai galėtume išskirti ir tai būtų visiškai normalu. Ar jūs taip nemanote? Kiek tai kainuotų ir kiek tai būtų atliepta? Ar tai yra teisinga?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nemanau. Yra iš tikrųjų dvi rūšys. Tie, kurie dirba laisvės režimu, ir kiti, kurie dirba uždaroje sistemoje, tai yra griežtos bausmės kalėjimuose. Tai iš tikrųjų kalbame apie tuos, kurie griežtai dirba. Jie negali kitaip gauti, nes tada socialinio draudimo sistema reikalautų ir kitų privilegijų, kurias suteikia socialinio draudimo sistema, tai ir motinystės atostogos, ir kiti dalykai. Iš tikrųjų skiriamos dvi rūšys: tie, kurie griežtai atlieka bausmę griežtojo režimo sąlygomis, ir tie, kurie ne taip griežtai, kurie įdarbinami yra jau už įstaigos ribų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų dar nori paklausti gerbiamas L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Tie žmonės, kurie gauna užmokestį, dirba įkalinimo įstaigos viduje ir gauna užmokestį, gauna pinigais. Galbūt atsiskaitymą – ne užmokestį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiskaitymą.
L. KUKURAITIS (DFVL). Vadinamąjį atsiskaitymą. Pirma, ar tai nėra prievartinio darbo tam tikri elementai, nes nelaikoma darbu, nemokamas socialinis draudimas už darbą, nes tai yra darbas, turbūt mes to nenuginčysime, ypač jeigu už tai yra mokama. Klausimas: kaip yra kitose valstybėse dėl darbo įkalinimo įstaigose, ar šiuo atveju mes nenusižengiame žmogaus teisių klausimu?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš esmės tai išmoka, kompensacija. Jeigu žmogus gauna pašluoti griežtojo režimo kalėjime, tai iš tikrųjų negalima laikyti, kad tai darbas. Tai yra kompensacija, mokama tam, kad galbūt prisidėtų. Bet iš tikrųjų tokių garantijų griežtojo režimo kolonijose negalime suteikti. Tada ir maitinimą suteikime, ir kitas garantijas. Tai tikrai atsiras pakankamai norinčių, kurie galės laisvai pragyventi ten gaudami atlyginimą, socialinį draudimą. Kuo tada skirsis tie žmonės, kurie sąžiningai elgiasi, dirba ir gauna tas pačias garantijas dirbdami normalų darbą?
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui, Edmundai, palikite tribūną, nes dabar diskusija. Joje dalyvauti užsirašė gerbiama L. Nagienė. Maniau, kad mes čia greitai su peticijomis, bet matau, kad nebus taip greitai šiandien nieko.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes turėtume labai rimtai pasižiūrėti. Edmundas sako, kad yra apdraustas visų rūšių socialiniu draudimu, mes galėtume įstatyme numatyti, kad būtų tik pensinis draudimas. Kai sueina senatvės amžius, žmogus išeina į laisvę, jam dažnai pritrūksta stažo. Jis turi, gauna ir skatinkime jį dirbti. Jeigu jis dirba, vadinasi, jis gauna pajamas. Apmokestinti kokia nors dalimi tai, kas būtų įskaičiuojama į stažą, aš manau, nėra problemos.
Tikrai siūlyčiau grįžti prie šio klausimo, kalbėti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir rengti įstatymo pataisas. Nekalbu apie tai, kad jis turi gauti pašalpą, ligos ar motinystės ir panašiai, aš kalbu apie stažo laikotarpį, įskaityti į stažą. Tai galėtų būti išimtis. Manau, kad kitose šalyse kaip tik skatiname mes juos dirbti, o ne gulėti ir laukti, kol atneš jam valgyti. Labai svarbu, kad jis pats būtų suinteresuotas, nes realiai po to išėjus į laisvę jam sunku įsitraukti į darbo rinką. Jam sunku vėl priprasti, kad jis yra reikalingas visuomenei. Čia ir prasideda skatinimas. Manau, kad tikrai galėtume šias įstatymo pataisas… Dabar siūlau iš tikrųjų nepritarti Peticijų komisijai, kokį sprendimą pateiks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama E. Dobrowolska kalbės už. Dabar keliaujame į priėmimo stadiją. Gerbiama E. Dobrowolska kalbės už. Kažkas ne taip. Mes tuoj sureguliuosime sistemą. Dabar jau galite kalbėti.
Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas J. Razma.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, tiek L. Nagienė, tiek kiti pasisakę visiškai teisūs sakydami apie būtinybę skatinti nuteistuosius užsiimti darbine veikla. Tie nuteistieji, kurių yra atviras režimas, dirba ir gauna visas socialines garantijas ir visą stažą.
Taip pat yra priimta naujovė jūsų dėka balsuojant dėl būsimų naujų kodekso vykdymo pataisų, taip pat sudaryta galimybė vykdyti individualią veiklą, mokėti visus mokesčius ir taip pat turėti draudimą.
Svarbi aplinkybė – mes šiuo atveju kalbame apie tą darbinę veiklą, kuri pagal visas tarptautines konvencijas ir įsipareigojimus nelaikoma priverstiniu darbu, kai pačioje įkalinimo įstaigoje nuteistieji atlieka tam tikrus tvarkybos darbus ir už tai yra mokama būtent iš įkalinimo įstaigų biudžeto. Kai yra atskiros įmonės, kai į išorę išeinama dirbti, visi nuteistieji yra draudžiami visais draudimais, taip pat, kas yra svarbu, ir privalomuoju sveikatos draudimu. Tai reiškia – gauti tam tikrais atvejais ir sveikatos paslaugas, kai to nesuteikia vidaus medicinos skyrius, yra įmanoma.
Tikrai raginčiau palaikyti Peticijų komisijos sprendimą. Mes kalbame apie labai siaurą imtį. Mes nekalbame apie tuos, kurie iš tikrųjų eina dirbti ir jie taip pat turi individualios veiklos galimybę.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Prieš – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Čia šiuo atveju reikėtų kalbėti apie skaičius, kiek iš tiesų nuteistųjų išeina už įkalinimo įstaigos dirbti. Tai yra labai mažas procentas. Labai mažas procentas. Ir jie yra draudžiami. Dabar visi kiti, kurie dirba įkalinimo įstaigoje, taip pat ir mūsų vidaus įmonėse turi amatus, už juos nėra mokami mokesčiai.
Kas dabar bus? Žmogus padarė nusikaltimą, atsėdi 20 metų, išeina į pensiją, tuo metu dirbo įkalinimo įstaigoje, stengėsi, nesusikaupė pensijos ir mes jį pensijoje vėl išlaikome, nes vėl mokame bazinę pensiją, visus kitus dalykus, kompensuojame pašalpas ir taip toliau, nors žmogus 20 metų galėjo ištaisyti savo šitą ir susikaupti pensiją. Išeina taip, kad mes tokiu sprendimu palaikome šitą egzistuojančią sistemą, kad žmogus, padaręs nusikaltimą, valstybės būtų išlaikomas iki gyvos galvos.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Balsuosime, ar… Tik paminėsiu, kad du straipsnius… Atsiprašau, ši peticija turi tik vieną straipsnį, tai dėl atskiro straipsnio balsuoti nereikia. Iš karto balsuosime dėl viso nutarimo projekto Nr. XIVP-2940, ar priimame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 106: už – 64, prieš – 15, susilaikė 27. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar visgi grįžtame į… (Balsai salėje) P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manyčiau, kad tikrai šitai peticijai reikia didesnio dėmesio. Kalbėjau su buvusiu socialinės apsaugos ir darbo ministru L. Kukuraičiu, pasirodo, net politiniams kaliniams, kurie sovietmečiu kalėjo lageriuose, nėra įskaitomas tas laikotarpis. Čia yra absurdas. Jiems reikia dvigubai įskaityti tarifą už tą praleistą lageryje laiką.
PIRMININKAS. Matau, tęsiasi diskusija dėl peticijos turinio, dėl jo jau apsisprendėme.
Rašykite naujas peticijas, jeigu matote, kad reikia. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, norėčiau paprašyti mano balsą iš už įskaityti į susilaikau. Ačiū. Dėl protokolo.
PIRMININKAS. I. Kačinskaitė-Urbonienė susilaikė balsuodama dėl šios peticijos.
11.45 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2936 (pateikimas)
Tęsiame projektų nagrinėjimą iš pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 1-14 klausimas. (Balsai salėje) Čia keičiasi numeracija, viskas keičiasi. Iš tikrųjų, tai darbotvarkės 1-13 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2936. Pranešėjas – viceministras K. Žemaitis. Pateikimas.
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatau jums Vyriausybės teikiamą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektą. Tai yra specifinė, bet viena aktualiausių priemonių mūsų investicinei aplinkai gerinti. Teikiamu įstatymo projektu siekiama spręsti sveikatos paslaugų prieinamumo problemą pilnamečiams ne ES šalių piliečiams, sutuoktiniams ir registruotiems partneriams, atvykusiems pas Lietuvos piliečius, užsieniečius, nuolat gyvenančius Lietuvoje, ir užsieniečius, turinčius teisę laikinai gyventi Lietuvoje ir draudžiamus privalomuoju sveikatos draudimu. Įstatymo projektu siūloma sutuoktinius, įregistruotus partnerius įtraukti į PSD draudžiamųjų grupę tol, kol jie nėra įdarbinti. Tokių asmenų šiuo metu, skaičiuojama, yra apie 8 tūkst. Lietuvoje.
„Investuok Lietuvoje“ tyrimai rodo, kad kas penkta tiesioginių užsienio investicijų įmonė jau susidūrė su specialistų išvykimu iš Lietuvos dėl sveikatos priežiūros paslaugų neprieinamumo jų sutuoktiniams. Nesprendžiant minimos problemos prognozuojamas apie 20 % aukštos kvalifikacijos darbuotojų išvykimas iš Lietuvos. Įvertinus vienos didžiausių iš apklaustų įmonių atvejį, 20 % darbuotojų pasitraukimas iš vienos įmonės (vienos įmonės!) lemtų apie 4,5 mln. eurų grynųjų pajamų nuostolį iš valstybės biudžeto.
Dėl to įstatymo projektu siekiama pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, Lietuvą padaryti labiau konkurencinga šalimi investuotojams. Pagrindinės šalys konkurentės, tokios kaip Lenkija, Estija, Čekija, Portugalija, jau siūlo bent vieną alternatyvų sveikatos draudimo būdą, kuris nėra susietas su darbo santykiais. Taip jos tampa patrauklesnės specialistui rinktis šalį, kurioje tęsti karjerą. Priėmus įstatymo projektą, bus pagerinta aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš ne ES šalių pritraukimo ir išlaikymo aplinka, gerinamos pritrauktų specialistų sutuoktinių integracijos galimybės ir sudaryta galimybė į biudžetą pritraukti papildomų pajamų iš šalyje gyvenančių užsieniečių, kurie mokėtų PSD įmokas savarankiškai.
Taip pat mažinamas ir šešėlis, nes šiuo metu yra išsiimamas individualios veiklos pažymėjimas, praktiškai nevykdant tos individualios veiklos. Tokiu būdu, priėmus šį įstatymą, užsieniečiai būtų paskatinti naudotis PSD sistema skaidriai.
Numatomos išlaidos. Tai tikėtina, kad į draudžiamųjų asmenų grupę patektų maždaug apie 10–20 % tikslinės grupės asmenų ir imties draudimas sudarytų nuo 0,5 mln. iki 900 tūkst. eurų. Numatomos pajamos, tai yra patiriamos išlaidos, būtų amortizuojamos per pajamas iš užsieniečių sumokamų darbo santykių mokesčių bei PVM, taip pat sumokamų PSD įmokų.
Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys iš užsienio persikėlę aukštos kvalifikacijos specialistai 2023 metais lems 86 mln. eurų grynųjų biudžeto pajamų iš darbo santykių bei sumokamo pridėtinės vertės mokesčio, jau atėmus išlaidas viešosioms paslaugoms.
Prašome Seimo įstatymo projektą svarstyti ir siūlomą įsigaliojimo datą numatyti 2024 m. sausio 1 d. Įgyvendinamieji teisės aktai būtų parengti iki šių metų gruodžio 31 dienos. Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bus atsižvelgta derinimo Seimo komitetuose metu.
Todėl, gerbiami Seimo nariai, prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš pritardami ar nepritardami Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, šiuo metu jau yra gal 23 ar 24 grupės, kurioms yra taikomos sveikatos draudimo mokesčio lengvatos dėl įvairių socialinių aplinkybių, ekonominių, mažų pajamų. Dabar jūs siūlote dar vieną grupę, dėl to sveikatos draudimas patirs, kaip jūs rašote aiškinamajame rašte, apie 1,7 mln. eurų minusą. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad sveikatos draudimą turi mokėti visi: arba už juos kas nors turi mokėti, arba jie turi mokėti. Dabar siūlote dar vieną grupę. Ar manote, kad yra teisinga kitų žmonių sąskaita skatinti ekonomiką? Sveikatos draudimo mokesčio lengvatos sąskaita?
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū už klausimą. Aš patikslinsiu, mes kaip tik ir norime įtraukti tuos žmones į sveikatos draudimo sistemą, kad jie mokėtų įmokas. Jie mokėtų įmokas šiuo atveju lygiai taip pat kaip ir bet kuris kitas pilietis, mokantis sveikatos draudimo įmokas. Dabar jie daugeliu atvejų to nedaro. Mūsų tikslas yra įtraukti. Kiekvienas besinaudojantis paslaugomis, natūralu, tomis paslaugomis naudojasi. Mūsų vertinimu, gaunama grąža, tiek tiesioginė, tiek netiesioginė, gerokai viršija galimas patirti išlaidas.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, iš tikrųjų teisingai pasakėte, jisai pats savanoriškai privalės draustis, savanoriškai privalės draustis, jeigu atvyko į Lietuvą, ir sutuoktinis turi teisę laikinai dirbti. Mano klausimas. Truputį mane dar aiškinamuoju raštu nustebinote, kad jų darbo užmokestis, būtent asmenų, kurie yra atvykę, būtent asmenų, kurie pritraukia kvalifikuotus darbuotojus, yra net 2,7 karto didesnis už vidutinį mūsų šalies darbo užmokestį. Tai suprantama. Bet mane labiausiai domina tai, kad atvažiuoja, jis pabuvo metus, nemokėjo, tačiau jis turėjo mokėti, jis įtrauktas į apskaitą, ir išvyksta į trečiąją šalį. Jūs tikriausiai neįsivaizduojate, koks yra darbas išieškoti įsiskolinimą?! Kaip mums šitoje vietoje reikės sureguliuoti ir kaip padaryti tą išieškojimą?
Aš pati toje sistemoje dirbusi, tad aš labai žinau, kai yra iš trečiosios šalies, mes neturime duomenų, kur ieškoti ir kur surasti tą skolą. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip reikėtų tvarkyti?
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū. Mūsų tikslas, natūralu, yra skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir jų šeimos narius pirmiausia likti ir integruotis. Matome, beje, ir statistiką, kad tikrai didelė dalis žmonių yra nusiteikę čia dirbti, gyventi ir teisėtai būti. Kalbant apie atskirus atvejus dėl žmonių, kurie išvyksta arba turi skolų, tikrai dirbame su skirtingomis institucijomis ir esame kalbėję ir su ligonių kasomis, ir su kitomis institucijomis, ir esame nusiteikę surasti tą tinkamiausią būdą tiems pavieniams atvejams išspręsti. Suprantame, kad tų pavienių atvejų gali būti, bet daugiausia matome žmonių tikrai didelę motyvaciją likti labiau negu išvažiuoti.
PIRMININKAS. Toliau klausai D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Ne pirmą kartą mes pastebime, kad į įstatymus braunasi lyg Trojos arklys tokios genderistinės sąvokos, kurias lietuviškai vadiname registruota partneryste. Kodėl mes būtinai turime tą terminą brukti į visus įstatymus? Kodėl negalime pavadinti, kad bendrai gyvenančių žmonių notarinė sutartis ir panašiai. Kam reikia šito? Kam tas mūsų genderizmas dabar reikalingas Lietuvoje? Ačiū.
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū. Aš galbūt klausimus dėl genderizmo ar dėl teisėkūros atskirų aspektų paliksiu tolesnei diskusijai. Nesu šios temos ekspertas. Tikslas turbūt yra aiškiai teisiškai apibrėžti visą tikslinę grupę, kuri yra numatoma šituo įstatymu.
PIRMININKAS. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Viceministre, atsakydamas į A. Matulo klausimą, jūs, man atrodo, nevisiškai tiksliai pateikėte informaciją. Jeigu aš klystu, pataisykite mane. Dėl to, kad jūs kaip tik skatinate mokėti PSDF įmokas. Jeigu aš teisingai suprantu, sutuoktiniai būtų draudžiami valstybės sąskaita. Jeigu taip, tai taip ir reikia sakyti. Jeigu ne, tuomet patikslinkite, jei jie patys gauna galimybę sumokėti tą PSDF įmoką pakeitus šį įstatymą.
Kitas klausimas yra dėl eilių. Ar jūs konsultavotės su Sveikatos apsaugos ministerija? Kalbėjote apie 8 tūkst. tokių galimų atvejų ir sakėte, kad apie 20 % galėtų būti tie draudžiami asmenys. Kaip tai paveiks aptarnavimą sveikatos apsaugos įstaigose? Ačiū.
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū. Dar kartą noriu pabrėžti, mes įgalintume sutuoktinius pačius mokėti įmokas. Nėra taip, kad valstybė už juos mokėtų kokiomis nors lengvatinėmis sąlygomis. Šiuo metu jie net teisiškai negali mokėti įmokos, jeigu nedirba arba nėra Užimtumo tarnyboje. Šiuo atveju mes suteikiame jiems galimybę teisėtai mokėti draudimo įmoką ir gauti už tai paslaugas.
Dėl apkrovų ir eilių. Taip, kalbėjome su Valstybine ligonių kasa. Jų vertinimu, tai nesudarys didelės apkrovos sveikatos sistemai dėl kelių priežasčių. Vienas dalykas, 90 % tų žmonių yra darbingo amžiaus. Jie nemato didelės apkrovos rizikos.
Kitas dalykas. Ta grupė iš esmės mažėja, nes absoliuti dauguma žmonių nori susirasti darbą. Jeigu jie susiranda darbą, šita problema išsisprendžia. Mes iš esmės kalbame apie periodą, kuomet žmogus persikelia, na, vyras ar žmona persikelia gyventi kartu su sutuoktiniu ir tuo laikotarpiu, kol jisai nesusiranda darbo, mes suteikiame jam teisėtą galimybę apsidrausti ir už tai susimokėti. Kai jisai susiranda darbą, užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, tuomet įjungiami jau kiti dabar egzistuojantys mechanizmai. Mes iš esmės sprendžiame tą laikotarpį ir matome, kad statistiškai darbuotojai ar tie sutuoktiniai daugeliu atvejų yra linkę susirasti darbą. Tiesiog mes turime užpildyti tą tarpą ir neieškoti kokių nors apėjimų per aplinkui, per individualią veiklą ir panašiai.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš čia, kairėje pusėje, jūsų dešinėje. Noriu paklausti. Jūs taip ir neįvardinote konkrečių priežasčių, kas draudžia dabar mokėti šiems asmenims sveikatos draudimo įmokas. Gal įvardinkite įstatymo nuostatas, kur yra parašyta, kad jiems draudžiama? Taip pat noriu, kad paaiškintumėte jūsų vartotas sąvokas, tai yra ką turite mintyje sakydamas: „šie asmenys – pritrauktų specialistų sutuoktiniai ir partneriai“? Kas būtų šie asmenys?
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū. Šiuo metu įstatyme yra aiškiai apibrėžta, kokie asmenys gali mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Arba už juos sumoka darbdavys, arba jie moka, arba Užimtumo tarnyba, arba tai yra studentai. Tai yra baigtinis draudžiamų asmenų skaičius. Lietuvos piliečiai šiuo atveju lygiai taip pat gali mokėti įmokas ir būti apdrausti.
Užsienio piliečiai neturi tokios teisinės galimybės. Jie lygiai taip pat norėtų mokėti, bet jie tiesiog šiuo metu neturi tos galimybės. Kas susiję su asmenimis, vėlgi mes kalbame apie trečiųjų šalių sutuoktinius. Šiandien dėl galiojančio teisinio reguliavimo atsivežti sutuoktinius į Lietuvą iš karto gali aukštos kvalifikacijos vadinamosios mėlynosios kortelės turėtojai. Tai yra visi kiti, žemos kvalifikacijos darbuotojai, atsivežti savo sutuoktinių iš karto negali. Tai yra ilgas procesas, užtrunka net iki dvejų metų. Šiuo atveju mes kalbame de facto apie aukštos kvalifikacijos darbuotojų sutuoktinius. Vėlgi tai yra gana nedidelė imtis, bet turėdami omeny investuotojus matome, kad vien vieno ar dviejų investuotojų pasitraukimas gali lemti milijoninius nuostolius mūsų valstybei dėl tų kelių šimtų žmonių apdraudimo.
PIRMININKAS. A. Sysas klausia.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, jūs paskaitykite savo aiškinamojo rašto 13 punktą. Jūs kiekvieną kartą aiškinate kitaip. Taip, Lietuvoje yra valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupė. Mes čia norime įrašyti šeimos narius, sutuoktinius, jeigu jie nedirba. Tai parašyta ir jūsų įstatymo lyginamajame projekte. O jūs aiškinate apie tai. Taip, jeigu jis turės laikiną leidimą, jis ir sutuoktinis galės ieškoti darbo ir dirbti. Tuomet jis automatiškai mokės sveikatos draudimą. Šiais atvejais valstybė už juos nemoka. Jeigu mes įrašysime, tai valstybė, taip, jie patenka į asmenų grupę, kuriuos draudžia valstybė. Jūs patys rašote aiškinamojo rašto 1 dalyje. Paskaitykite 13 punktą, kiek reikia pinigų, kiek ten reikės drausti – maždaug 10–20 %. Tai neklaidinkite, nes jūs čia šnekate viena, o iš principo įstatyme parašyta kita. Taip, ši istorija ne nauja, tai yra sena istorija, jau čia turbūt „Investuok Lietuvoje“ ir Investuotojų forumas šitą klausimą kėlė. Taip, dalis žmonių atvažiuoja, jie norėtų turėti ir tam tikras garantijas, bet jų neturi. Dabar mes tas garantijas, priėmę tokį įstatymą, jiems suteiksime. Bet šiandien Lietuvoje niekas nedraudžia sutuoktiniui susimokėti už sveikatos draudimą taip, kaip bet kuriam Lietuvos piliečiui susimokėti. Na, kažką jūs čia šiek tiek…
K. ŽEMAITIS. Aš gal tada labai trumpai sureaguosiu. Aš manau, kad visus atskirus klausimus galėsime turbūt aptarti ir išsiaiškinti komitetuose, jeigu Seimo nariai pritars įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas viceministre, na, vis dėlto tai yra esminis klausimas, ką kolega A. Sysas jūsų klausė. Manau, kad dėl to čia ir kyla didysis ginčas, ar vis dėlto tai bus valstybės lėšomis draudžiami asmenys, ar jie patys galės draustis. Komitetai, aišku, aiškinsis, bet čia jūs teikiate ir turėtumėte labai aiškiai žinoti, nes tai tada būtų susiję su biudžeto lėšomis.
O aš norėčiau dar paklausti apie tą menamą naudą. Jūs turbūt kalbate šiaip apie naudą valstybės biudžetui ir jūs turbūt žinote, kad valstybės biudžetas ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetai yra atskiri. Jau šiandien PSDF sąskaita valstybės biudžetas tam tikra prasme įgyvendina fiskalinę drausmę turėdamas 600 mln. eurų rezervą. Tai apie kurią čia naudą mes kalbame, ar tai kaip nors padės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, ar ne?
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū. Kas susiję su papildoma nauda, mes kalbame apie bendrą Lietuvos investicinį potencialą ir galimybę pritraukti arba išlaikyti esamus investuotojus. Tai natūralu, kad užsienio investuotojas tiesiogiai į PSDF nemoka įmokų, jis sumoka mokesčius, kurie vėliau yra perskirstomi. Šiuo atveju, matydami visą dinamiką ir matydami, koks tai yra opus ir svarbus klausimas užsienio investuotojams, net ir lietuviškoms įmonėms, kurios samdo užsieniečius, manome, kad bendros įmokos per sukurtas darbo vietas, per sumokamus mokesčius tikrai atsveria bet kokias galimas išlaidas, kurias gana nedidelė žmonių grupė galėtų sukelti Lietuvos sveikatos sistemai.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus, galite sėstis. Dabar dėl motyvų už. Neatsirado nė vieno Seimo nario… Atsirado, tai G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tiesiog mes išgirdome pristatymą, kuris iki galo neatsakė į esminį klausimą. Aš pasisakau už tai, kad tie žmonės, kurie atvažiuoja čia kaip sutuoktiniai, galėtų susimokėti PSDF ir taip galėtų būti apsaugoti ligos atveju. Už tai aš pasisakau, bet man atrodo, kad įstatyme yra kalbama ne apie tai, o apie tai, kad valstybė už juos turėtų sumokėti. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Matulas kalbės prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip jau ir minėjau, sveikatos draudimo sistemoje tiesiog yra gyvulių ūkis, kurį siūloma didinti. Jau ir šiandien yra, atrodo, 24 grupės žmonių, kurie naudojasi lengvatomis: žemdirbiai, kitos grupės žmonių, kurie moka mažiau, bet nori to paties. Dabar pasiūlymas yra spręsti tam tikras migracijos ekonomines problemas sveikatos draudimo sąskaita. Tai, kolega, kai žmogus turi laikiną draudimą ir jeigu jo sutuoktinis ar sutuoktinė įsidarbina, be abejo, jis mokės sveikatos draudimo mokestį, bet čia jūs siūlote, kad jo šeimos nariai naudotųsi tomis pačiomis lengvatomis kaip Lietuvos piliečiai, pavyzdžiui, vaikus draudžia valstybė. Jeigu jūs Sveikatos draudimo įstatymo aiškinamajame rašte įrašytumėte, kad tą 1,7 mln., kurio reikės 2025 metais padengti išlaidoms, padengs Vyriausybė sveikatos draudimo biudžeto asignavimais, tikrai agituočiau balsuoti už, bet jūs to nesiūlote. Jūs siūlote mano, G. Surplio, P. Gražulio, kitų sąskaita sumažinti galimybę teikti paslaugas mūsų piliečiams. 1 mln. 700 tūkst. yra gana nemaži pinigai. Skatinu iniciatyvą, kad skatintume kvalifikuotą jėgą atvykti į Lietuvą, bet sukurkite pagaliau tada Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje programą ir ja finansuokite tokių žmonių atvykimą, o ne sveikatos draudimo sąskaita. Aš agituočiau dabar susilaikyti.
PIRMININKAS. Pirmiausia pasakysiu, kad pratęsiu balsavimo intervalą, kol apsvarstysime rytinės darbotvarkės klausimus.
Replika ar dėl vedimo tvarkos – premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Man atrodo, komiteto pirmininkas tikrai neturėtų Seimo klaidinti – valstybė moka įmokas už valstybės draudžiamus asmenis ir tikrai, Antanai, jos mokamos iš visų mūsų sumokamų mokesčių. Tai, ką jūs dabar sakote, jau nebeatlaiko jokios kritikos.
PIRMININKAS. Gerai, pasiaiškinome. Bet pirma gal apsispręskime dėl projekto, o po to replikos po balsavimo. Balsuosime, ar pritariame tik ką pateiktam įstatymo projektui.
Balsavo 98: už – 54, prieš – 7, susilaikė 37. Po pateikimo projektui pritarta. Sveikatos reikalų komitetas bus pagrindinis, papildomi komitetai nebuvo pasiūlyti. (Balsas salėje) R. Žemaitaitis turbūt ne dėl papildomo komiteto? Taip. Tada fiksuojame, kad vienas pagrindinis komitetas ir numatoma svarstyti rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
Dabar R. Žemaitaitis – replika po balsavimo.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, šį kartą buvote neteisi, o gerbiamas komiteto pirmininkas buvo teisus. Keturias kadencijas Sveikatos reikalų komitete, kuriame mes visi kartu dirbame, mes visą laiką keliame klausimą Vyriausybei dėl asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, kad būtų didinamas procentas. Šitas pažadas niekada nėra įgyvendinamas. Dėl to netgi ir teismas buvo. Tikrai šį kartą komiteto pirmininkas A. Matulas buvo teisus. Man iš tikrųjų keista, kad valdančioji dauguma nepalaikė gerbiamo A. Matulo, kur buvo Sveikatos reikalų komiteto keturių kadencijų tęstinis darbas.
PIRMININKAS. Dar, matau, A. Sysas – replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai norėčiau, kad jūs visi atsiverstumėte Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnį ir perskaitytumėte, kaip jis vadinamas – draudžiamieji ir apdraustieji. Čia yra tas 24-ių sąrašas, apie kurį kalbėjo A. Matulas, yra 6-ių sąrašas. Čia viskas yra apie tuos, už kuriuos mokės Lietuva. Čia tereikia tiesiai įvardinti, šita istorija ne pirmus metus. Tikrai jie nori, kad jų vaikai ir sutuoktiniai būtų apdrausti, kaip ir kita didelė grupė Lietuvos žmonių. Užsieniečiai ir taip yra draudžiami, sutuoktiniai draudžiami. Čia yra žmonės iš trečiųjų šalių. Paskaitykite originalo 6 straipsnį ir ginčų nereikės.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, komitete, aš manau, turėsite galimybę ir tą straipsnį, ir daugelį kitų paskaityti ir įdėmiai viską apsvarstysite.
Aš dabar, matydamas laiko situaciją, siūlau vietoj Vyriausybės valandos daryti tik pusvalandį. Teikiu balsuoti, ar pritartumėte, kad būtų tik Vyriausybės pusvalandis? (Balsai salėje) Balsuojame, kad valanda virstų pusvalandžiu. Kas pritaria, balsuoja už.
Už – 45, prieš – 30, susilaikė 12. Nedidele balsų persvara turėsime Vyriausybės pusvalandį.
12.10 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2927 (pateikimas)
Dabar yra galimybė pateikti paskutinį rytinės darbotvarkės klausimą – 1-14 klausimą – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-2927. Pateiks aplinkos viceministrė M. Juodvalkė.
G. Surplys dėl vedimo tvarkos.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Jurgi. Aš tiesiog norėjau pasakyti, kad kažkoks čia Petrinių ir Paulinių kadrilis vyksta. Paulius turbūt irgi užšventęs Paulines, socialinės apsaugos ir darbo ministrė ragino džiazuoti, bet pridžiazavote patys. Mes gi galėjome neimti tų rezervinių klausimų, dėl kurių vis tiek buvo paimta pertrauka, ir turėti Vyriausybės valandą. Dabar, kai tikrai turime daug klausimų Vyriausybei, mes pridžiazavome su rezerviniais klausimais ir turėsime tik pusę valandos, vertėme viceministrę laukti. Na, tikrai kažkaip įdomiai išėjo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, niekas neįvertino, kad jūs tiek replikuosite, kalbėsite dėl vedimo tvarkos. Tai taip jau susiklostė, ką padarysi, dirbame.
Prašau, viceministre.
M. JUODVALKĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Vyriausybės vardu teikiu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo projektą, kurį parengė Aplinkos ministerija. Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį Seimas priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimą, kuriuo pratęsė galimybę nustatyti sanitarines apsaugos zonas būtent taikant klaidos taisymo mechanizmą. Priimant šitą įstatymą buvo sutarta, jog prie sanitarinių apsaugos zonų teisinio klausimo vis dėlto reikia sugrįžti ir reikia sugrįžti įvertinant būtent sąrašą tų veiklų, dėl kurių reikia nustatyti sanitarines apsaugos zonas, ir kartu reikia suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesus, kai yra nustatomos sanitarinės apsaugos zonos.
Taigi Aplinkos ministerija prie šitų klausimų grįžo. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėjo būtent šiuos klausimus, vertino užsienio šalių praktiką. Atitinkamai tos darbo grupės pasiūlymų pagrindu ir buvo parengtas įstatymo projektas. Taigi būtent esminiai du momentai, kurie yra numatomi šiame įstatymo projekte.
Pirmiausia dėl veiklų, kurioms yra reikalingos sanitarinės apsaugos zonos. Šiandien galiojantis reguliavimas nustato, jog 52 gamybinės veiklos rūšims reikia nustatyti sanitarines apsaugos zonas. Mes šį sąrašą peržiūrėjome atsižvelgdami atitinkamai į tam tikrus kriterijus, tai yra įvertinome, kokia to gamybinės veiklos subjekto skleidžiama tarša, koks tas taršos pobūdis, kaip įmanoma taršą suvaldyti taršos šaltinyje ir kokios yra geriausios prieinamos technologijos. Bendradarbiaudami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru tiesiog pasiūlėme šitą sąrašą sutrumpinti, tai yra vietoj projekte numatytų 52 veiklų, kurioms šiandien reikia nustatyti SAZʼus, yra pasiūlytas 31 veiklos sąrašas – išbraukiamos tokios veiklos, pavyzdžiui, baldų gamyba, čiužinių gamyba ar elektros įrangos gamyba. Atitinkamai sąrašas yra trumpesnis.
Antrasis klausimas. Kaip ir minėjau, tikslas yra suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesus, kai yra nustatoma sanitarinė apsaugos zona, taikant klaidos taisymo mechanizmą. Šiandien mes turime tikrai tokių situacijų, kai dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių ūkio subjektas ir gyventojai veikia šalia, jie egzistuoja šalia, ir šiandien yra užprogramuotas konfliktas tarp tų dviejų grupių: tiek gyventojai nori gyventi ir vystyti savo veiklą, tiek ūkio subjektai nori toliau dirbti.
Šiuo atveju mes siūlome kompromisą, tai yra siūlome užfiksuoti status quo abiem pusėms. Vadinasi, gyventojai ir toliau gali toje sanitarinėje apsaugos zonoje vystyti veiklą, statyti gyvenamuosius namus, o ūkio subjektui taip pat fiksuojama status quo – sakome, jog higienos norma, kuri numato kvapo normatyvus, užfiksuojama tokia, kokia yra sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo metu. Vadinasi, abiem subjektams užfiksuojama yra būtent status quo, tai yra ta esama situacija, tokiu būdu mes subalansuojame kilusį konfliktą.
Tai tokie du esminiai, pagrindiniai siūlomi įstatymo pakeitimai. Kviečiu pritarti po pateikimo ir esu pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų peržiūrėjau sąrašą ir man labiausiai šitas sanitarinių apsaugos zonų sąrašas, kurį jūs išbraukėte… jiems nereikalingas SAZʼas. Konkrečiai žiūriu, kuro granulių iš presuotos medienos ar pakaitalų, aglomeruotos kamštienos gamyba ir taip toliau. Man pačiai asmeniškai teko susidurti su problema – tarša didžiulė, o jūs dabar jau net SAZʼą išbraukėte, nors gamina labai didelius kiekius. Ar jums neatrodo, kad čia kai kuriais atvejais… Kuo remdamiesi, kokias pagrindais, jūs paėmėte ir išbraukėte? Kas tokį siūlymą čia gali pateikti?
M. JUODVALKĖ. Labai ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, sąrašas buvo apsvarstytas, atsižvelgiant į kriterijus. Tiesiog žiūrima, kokia yra tarša ir kaip tą taršą galima suvaldyti, kokios geriausios prieinamos technologijos gali būti taikomos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat pateikė savo duomenis, kada jie atlieka poveikio sveikatai vertinimą. Ir daugeliu atvejų, kai iš sąrašų buvo išbrauktos tos veiklos, buvo nustatyta, kad tarša pasibaigė ties sklypo nuosavybės riba.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mes čia kalbame apie kvapą ir apie triukšmą. Visi kiti rodikliai šiame įstatyme nėra reglamentuojami.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama viceministre, čia jau kalbėjo apie neseną problemą, kai Vilniaus rajone Rudaminos paukštyno SAZʼo nustatymas vyko ir kai neinformavus gyventojų buvo jiems tiesiog įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą apribojimai. Na, su jų apribota veikla, be abejo, buvo ir turto nuvertėjimas taip pat didelis.
Aš noriu jūsų paklausti: ar teikiamos įstatymo nuostatos yra skirtos tokiai problemai spręsti, kai gyventojai įsigyja namus ar turi žemės sklypą teritorijoje, kur nebuvo sanitarinės apsaugos zonos, ir jeigu tokia atsirastų dėl šalia veikiančių taršių įmonių, kaip būtų sprendžiamas teisėtas gyventojų lūkestis disponuoti tuo turtu, nes jie kažką planavo įsigytoje žemėje ar bent jau kitaip vertino savo turtą, jo vertę? Tai prašom jūsų atsakyti, nes visi laukia atsakymo, kaip tie apribojimai paveiks gyventojų teisėtus lūkesčius.
M. JUODVALKĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, kaip ir minėjau, mes siūlome numatyti, būtent įtvirtinti status quo galimybę. Tai reiškia, kad gyventojai, kurie yra įsigiję žemės sklypus ir kurie atsiduria toje sanitarinėje apsaugos zonoje, tie gyventojai ir toliau galės vykdyti tai, ką yra suplanavę. Jeigu yra suplanuota statyba, jie ir toliau galės vykdyti tą statybą ir atitinkamai kitas veiklas. Šiuo atveju jiems bus garantuota ši nuostata ir užtikrinta įstatyme. Tai yra numatyta dabar galiojančiame ir mes tą pusiausvyrą siūlome išlaikyti, gyventojai tikrai galės ir toliau statyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, dėkui, kad ėmėtės šios iniciatyvos. Mano būtų labai konkretus klausimas. Būna taip, kad nebūtinai gamybinė veikla ten vyksta, kažkokia veikla ten vyksta. Turime konkretų bendruomenės skundą, kai yra gyvenamoji teritorija ir viešosios paskirties teritorija. Tarkime, susistato kokius 50 garsiakalbių ir 12 valandų per dieną vyksta, sakykime, kažkoks transliavimas. Aš nežinau, ir triukšmo lygis yra aukštas, teritorijos ribojasi, ir štai tokia veikla. Kaip dabar suderinti gyventojų poreikius gyvenamosios paskirties teritorijoje, kai štai greta, 10 metrų atstumu nuo tos ribos, stovi, išdykauja kažkas. Na, jiems taip linksmiau ten galbūt. Kaip tokius klausimus spręsti ir reglamentuoti? Aš kalbu apie didelio intensyvumo, tai yra 8–10 valandų, suprantate, tokį dalyką? Ir aš nematau to įstatyme?
M. JUODVALKĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs teisingai keliate problemą. Bet šis įstatymas kalba apie sanitarines apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos yra nustatomos tam tikroms veikloms. Taip, sanitarinėse apsaugos zonose yra reguliuojamas būtent triukšmas ir kvapas, tai yra vienas iš elementų, kaip jūs minėjote. Bet sanitarinė apsaugos zona yra nustatoma veiklai. Tarkim, kažkokių, kaip gerbiama Seimo narė minėjo, granulių gamybai arba kažkokių padangų gamybai. Tiesiog fermai nustatoma, kiaulidei. Konkrečiam taršos šaltiniui, konkrečiai veiklai vykdyti. Būtent stacionariam taršos šaltiniui. Jeigu sanitarinė apsaugos zona kaip tokia įstatyme nėra numatyta, tai atitinkamai ir netaikomi jokie ribojimai. Bet jeigu yra poreikis tą sanitarinę apsaugos zoną atitinkamai nustatyti, tada reikia įvertinti, ar ją reikia įtraukti į sąrašą.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, klausimas iš lentelės. Kolegė klausė, kokios yra išbrauktos, sakykime, veiklos, o aš klausiu apie atstumus. Ar jūs iš tikrųjų… kadangi labai svarbu nustatyti atstumus būtent dėl kvapo, dėl triukšmo. Nes kai kuriose vietose, man atrodo, kai kur atstumai yra per maži arba galbūt per dideli. Kokiais kriterijais jūs vadovavotės nustatydami šiuos atstumus?
M. JUODVALKĖ. Labai ačiū už klausimą. Atstumai iš principo yra palikti tie patys. Vienintelis atstumas, kuris buvo pakoreguotas, tai buvo dėl kiaulių fermų – buvo 1 tūkst. 500 metrų, dabar yra 1 tūkst. metrų. Pagrindinis kriterijus, kuo buvo vadovaujamasi, tai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliekamais patikrinimais buvo nustatoma, kad taikant geriausias prieinamas technologijas iš tikrųjų tą kvapą įmanoma suvaldyti ir dėl to kvapo užtenka, šiuo atveju, kiaulidžių atveju, užtenka 1 kilometro. Iš principo tiesiog dėl tokių dabar jau pažengusių technologijų. Iš tikrųjų, kai buvo sudarytas sąrašas – dydžiai vieni. Technologijos keičiasi, galimybės taršą, būtent triukšmą ir kvapą, valdyti atsiranda ir atitinkamai atsižvelgiant į šiuos kriterijus ir buvo mažinami dydžiai.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamoji viceministre, iš tikrųjų svarbu yra ne tik nustatyti reikalavimus, bet ir kad būtų institucijos, kurios prižiūri juos. Jūs kalbėjote apie triukšmą. Pavyzdys: vėjo jėgainės taip pat skleidžia triukšmą. Kiek kartų profilaktiškai mieravote vėjo jėgainių triukšmą, nustatėte pažeidimus, jas sustabdėte, kur bendruomenės gali kreiptis, jeigu tai vyksta? Dabar toks vaizdas, kad vykdant kai kurias veiklas yra laukiniai Vakarai. Kas užsiima tuo matavimu?
M. JUODVALKĖ. Labai ačiū už klausimą ir labai teisingai iškeltas klausimas dėl vėjo jėgainių. Iš tikrųjų vėjo jėgainėms taip pat buvo numatytas SAZʼas, bet jis buvo panaikintas jau ankstesniu Seimo priimtu įstatymo pakeitimu ir šiame pakeitime jo nėra, nes ir taip tokio SAZʼo pagal šiandien galiojantį reguliavimą nėra.
PIRMININKAS. Klausia J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš atsisakau klausti, į mano klausimą atsakė.
PIRMININKAS. G. Kindurys tada.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama viceministre, Seime jau pusę metų, galima sakyti, kabo įstatymo projektas, kad būtų sumažintos urbanizuotoje teritorijoje kelių apsaugos zonos. Kokia jūsų nuomonė dėl mažinimo kelių, tokių kaip rajoninių ar vietinės reikšmės kelių, kur tikrai nei ten triukšmo didelio yra, nei kokio nors pavojaus. Tačiau Seimas iki šiol neapsisprendžia. Kaip reaguotumėte, jei šis įstatymo projektas būtų papildytas urbanizuotomis teritorijomis, sumažinant kelių apsaugos zonas tam, kad nebūtų varžoma ten gyvenančių žmonių veikla?
M. JUODVALKĖ. Labai ačiū už klausimą. Tikrai aktualus klausimas. Pirmas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis įstatymo projektas kalba tik apie sanitarines apsaugos zonas, nes apsaugos zonos yra paprastos apsaugos zonos ir sanitarinės. Tai mes žiūrėjome šiame pakete vertindami tik sanitarines apsaugos zonas.
O klausimu dėl kelių apsaugos zonų – kaip Seimas apsispręs. Jeigu nuspręstumėte prijungti prie šito įstatymo, manau, tikrai tai galima. Bet kitas dalykas, šiuo atveju tiesiog, matyt, natūralu, kad reikia peržiūrėti apsaugos zonų dydžius, jos tikrai kai kuriais, kelių apsaugos zonų dydžius turiu mintyje, kai kuriais atvejais jos tikrai yra per didelės ir jas galima sužiūrėti. Bet šiuo atveju, matyt, galima spręsti ir poįstatyminiais teisės aktais, kai susisiekimo ministras galėtų nustatyti savo tvarka, kokie yra tie dydžiai, nes ne visi dydžiai įstatyme yra išvardinti. Dalis dydžių yra išvardijami įstatyme, dalis dydžių, atsižvelgiant į aplinkybes, į kriterijus yra nustatomi poįstatyminiuose teisės aktuose. Jeigu projektas būtų ta linkme pakoreguotas, manau, būtų galima prijungti.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš čia, viceministre. Dabar bandau modeliuoti tokią situaciją. Yra kiaulių ferma, tarkime, ar ne? Jūs turite fiksuoti faktą, kokiu metu ar tuo metu, kai bus atliekamas matavimas, koks yra kvapo intensyvumas arba triukšmo intensyvumas. Tai kaip jūs surinksite duomenis? Ilguoju laikotarpiu kvapo intensyvumas ir triukšmo intensyvumas gali skirtis. Tai kaip atrasti tą vidurkį? Kaip jūs ruošiatės suskaičiuoti? Bus keičiama metodika ar kokių nors kitokių būdų turite skaičiuoti ir fiksuoti duomenis status quo?
M. JUODVALKĖ. Labai ačiū už klausimą. Labai teisingas pastebėjimas, kad kvapas, kvapo intensyvumas tikrai gali skirtis: vienu metu jis bus mažas, kitu metu – didelis. Būtent ką jūs kalbate apie gyvulininkystės sektorių, tai yra ypač jautrus dalykas, nes, kai reikia fermas vėdinti arba kai yra išvežamas mėšlas, atitinkamai tas kvapo intensyvumas padidėja. Bet šiuo atveju, matyt, yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kvapas yra modeliuojamas. Tai apskaičiuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Jis modeliuoja situaciją, kvapo šaltinį atitinkamai matuoja iš skirtingų taškų, yra parengta metodika, pagal kurią jie ir daro būtent tą modeliavimą, ir apskaičiuoja tuos kvapo vienetus, koks yra tas lygis.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Dabar motyvai. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Belieka pasisakyti už, nes ir taip tie draudimai nebuvo veiksmingi, egzistavo tie draudimai, tačiau nieko nebuvo daroma.
Bet mane stebina kai kurie dalykai, kalbant apie stacionarius garso šaltinius. Kada Aplinkos ministerija nemato reikalo, na, po neseniai Vingio parke vykusio koncerto… Saugoma teritorija, saugomas parkas, kurį puikiai žinau beveik nuo pat gimimo, bet kažkaip paukščiukų čiulbėjimas dingo. Greičiausiai buvo išbaidyti visi perintys paukštukai, paliko savo lizdus ir dabar kažkaip liūdna tame parke.
Todėl aš manau, kad vis dėlto dar yra progų patobulinti šį įstatymo projektą, sudėti tas nuostatas, apie kurias kalbėjo ir kolegos, užduodami klausimus ir nuogąstavimus. Aš turiu labai daug vilties, kad svarstymo stadijoje pagrindinis komitetas, kuris bus paskirtas, atsakingai sudėlios tas nuostatas, kurių nėra šiame projekte. Nežinau, kodėl nėra jų šiame projekte, kokie motyvai lėmė panaikinti egzistuojančius akivaizdžius taršos šaltinius, stacionarius taršos šaltinius ir apsimesti, kad jie neegzistuoja ir tokios taršos nėra.
O kalbant apie triukšmą, tai Seimas ką tik už triukšmą padidino baudas, atkreipdamas dėmesį į sveikatos organizacijų raginimus ir taip toliau, kad tai išties yra didelė žala žmogaus sveikatai. Aš manau, atsakingai žvelgianti Aplinkos ministerija turėtų įsiklausyti ir į įstatymą įkelti tas nuostatas. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Nagienė pasisakys prieš.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš esmės, žiūrint į kai kuriuos straipsnius, reikėtų pritarti. Iš tikrųjų viskas būtų gal ir neblogai, nes mes žinome, kokia buvo problema Rudaminoje, ir įstatymas buvo operatyviai taisomas. Tačiau pritarti visam projektui tikrai iš dalies negaliu vien dėl to, kad yra išbrauktos atskiros veiklos rūšys, būtent stacionarios, kaip sakau, šiluminės elektrinės – ir tos yra išbrauktos, gamyba, kaip minėjau, granulės.
Kitas dalykas dėl matavimų. Pratęsdama V. Ąžuolo pasisakymą… Neseniai mes buvome Energetikos komisijoje susitikę, ir paklausus, kiek kartų yra matuojamas triukšmas būtent šalia vėjo jėgainių, Visuomenės sveikatos centras labai gražiai pasakė: mes neįpareigoti. O kur žmonės turėtų kreiptis? Kreiptis į savivaldybę. Savivaldybė paskui už tai, ar bus atlikti tyrimai, matavimai, kurie turėtų būti tarpiniai, jie turėtų visiškai atsakyti. Tai čia, remdamiesi Visuomenės sveikatos centro duomenimis, ir išbraukiame būtent tas veiklos sritis. Kokiais matavimais, kaip jie nustatė – man net keista. Bent būtų pagrįsta, kokie duomenys buvo pateikti būtent rengiant šitą dokumentą. Aš tikrai šiandien šiam įstatymo projektui negalėčiau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. S. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Laima, jūs truputį painiojatės. Jeigu nėra normatyvinio SAZ’o, vadinasi, objektas su savo poveikiu turi įtilpti į sklypo ribas. Tai dar griežčiau, vadinasi, yra. Ir tai yra gerai, jeigu išbraukiama iš sąrašo, nes turi įtilpti į savo sklypo ribas.
PIRMININKAS. Gerai. Papildomai dar pasiaiškinome. Dabar balsuosime, ar pritariame pateiktam projektui po pateikimo.
Balsavo 78: už – 61, prieš – 1, susilaikė 16. Po pateikimo projektui pritarta. Būtų siūlomas kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Daugiau siūlymų nematau. Taip bendru sutarimu ir fiksuojame, numatome svarstyti rudens sesijoje. Pritariame bendru sutarimu.
12.30 val.
Vyriausybės valanda
Dabar kaip tik laikas Vyriausybės pusvalandžiui. Kviečiu premjerę ir ministrus užimti vietas. A. Veryga galės pateikti tą pirmąjį klausimą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Aš turiu du klausimus. Pirmasis yra sveikatos apsaugos ministrui. Bendraujant su visuomenės sveikatos biurų vadovais paaiškėjo, kad jiems finansavimas, jų teigimu, yra sumažintas 2 mln. eurų. Noriu paklausti, kodėl ir kaip tai dera su siekiu ilginti sveiko gyvenimo trukmę?
O antrasis klausimas yra premjerei. Noriu paklausti apie vilnonius triusikus. Praėjusioje kadencijoje jūs su vilnoniais triusikais sulyginote pigesnius generinius vaistus. Aš tiesiog cituoju žiniasklaidą. Šiemet buvo paskelbta, kad priemokų krepšelis bus skaičiuojamas būtent su pigiausiais vaistais ir rekomenduota jais naudotis tiems, kurie neįperka šilkinių triusikų arba juos dažnai reikia keisti, tai yra tiems, kurie turi daug lėtinių ligų. Kas pasikeitė su generiniais vaistais? Ar jie staiga pradėjo veikti, ar kas čia įvyko Lietuvoje, kad visgi buvo susigaudyta, kad jie yra geri? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Jeigu žiūrėtume į akumuliuotą finansavimą, tai ne, tikrai nėra numatyta visuomenės sveikatos biurams ką nors pabloginti. Taip, žiūrint iš to, kas buvo skiriama iš valstybės biudžeto dotacijų, ten suma yra mažesnė, bet mes ją visą esame numatę kompensuoti per Europos Sąjungos finansavimo fondus – juose dalyvaudami ir siekdami atitinkamų rodiklių ir tam tikrų veiklų, žmonės taip pat galės ir užsidirbti, bet tam reikės pasiekti tam tikrus rodiklius. Žiūrint akumuliuotai – ne, tikrai nėra numatyta mažinti tą finansavimą. Taip, tiesiog valstybės dotacijų dalis tvirtinant biudžetą buvo kiek mažesnė. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pabandysiu atsakyti į jūsų klausimą, nors, manau, jums to atsakymo gal nelabai reikia, nes aš niekada gyvenime nesu teigusi, kad generiniai vaistai yra prastos kokybės. Bet tai, kad jūs galite per 5 minutes įtikinti žmones juos tuoj pat pakeisti, tai taip irgi, matyt, kad gyvenime nebūna. Yra valstybių, kuriose iš tikrųjų ta vartojimo kultūra yra susiklosčiusi per daugybę metų, ir man tie pavyzdžiai yra puikiai žinomi, Skandinavijos valstybės, aš tikrai tai puikiai žinau. Aš niekada neneigiu faktų. Tiesiog žinau, kad žmonių tam tikras mąstymo pokytis paprastai reikalauja laiko. Ir suprasti, kad ne dėžutė, ne spalva, ne užrašas, o veiklioji medžiaga yra tai, kas gydo, ne visą laiką turbūt visi labai greitai, tiesą sakant, tą faktą priima. Tai tiek.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Čia tos aistros dėl medžioklės paskutiniu metu labai didelės vyksta. Ministre, jūs medžiotojų suvažiavime teigėte, kad vis tik ministerija ir, kaip suprantu, valstybė išlaikys tuos komercinius medžioklės plotus, ten vykdys, organizuos medžiokles. Anksčiau jūsų nuomonė buvo priešinga. Žinant, kad tie plotai per metus generuoja apie 5 tūkst. eurų pajamų pelno, kas tokio reikšmingo nutiko, kad jūsų ta nuomonė pasikeitė? Gal išaugo pelnas ar čia galbūt jau ir Vyriausybės pozicija, nes vakar premjerė ir Aplinkos apsaugos komitete dėl medžioklės labai aktyviai dalyvavo. Dėl ko ta jūsų tokia nuomonė pasikeitusi ir kokia bus to perspektyva? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Viena vertus, padarome efektyvesnę įmonės veiklą. Pernai valstybei urėdija grąžos davė beveik 155 mln. eurų. Medžioklė irgi yra pelninga veikla nuomojant medžioklės plotus. Kadangi pratęsėme medžioklės būreliams sutartis šį pavasarį, o medžiotojų daugėja Lietuvoje, tai reikia sudaryti galimybes ir komercinėms medžioklėms. Ne visi būreliai priima medžiotojus pas save į svečius, vadinasi, reikia, kad valstybė suteiktų galimybę išsinuomoti profesionalius medžioklės plotus. Tokia galimybė yra palikta.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas gerbiamai finansų ministrei. Nespėjau paklausti svarstant mokestinę reformą. Ministre, jūs tikriausiai sutinkate, kad turi būti siekiama horizontalaus teisingumo – vienodo dydžio pajamos turėtų būti apmokestinamos vienodais tarifais, nesvarbu iš kokių šaltinių jos gautos. Tačiau kodėl individualios ūkinės veiklos pajamoms nesiūloma taikyti to paties neapmokestinamojo pajamų dydžio ir to paties mokestinio kredito, taikomo samdomame darbe? Pagal šį Finansų ministerijos pasiūlymą nedidelės, pabrėžiu, nedidelės individualios ūkinės veiklos pajamos būtų apmokestinamos labiau negu samdomo darbo pajamos. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Su pirmuoju teiginiu sutinku, bet su jūsų išvadomis nesutinku, nes samdomame darbe yra taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis, individualioje veikloje yra taikomas mokestinis kreditas, jie savo esme yra panašūs, tačiau mokestinis kreditas yra dosnesnės apimties. Jokiu variantu darbo pajamos neatsirastų kitokioje situacijoje negu… Iš principo nėra taip, kaip jūs kalbate. Darbo santykiuose neapmokestinamasis pajamų dydis yra mažesnės apimties negu mokestinis kreditas, kuris yra individualioje veikloje.
Ką siūloma daryti? Šiuo metu efektyvus darbo santykių tarifas yra 5 %. Siūloma palaipsniui jį mažinti iki 3 ir iki dar mažesnio, jei po penkerių metų tokiu atveju efektyvus tarifas ties minimalia mėnesine alga būtų nulis. Bet iki to dar reikia labai daug žingsnių padaryti. Tuo tarpu efektyvų individualios veiklos tarifą siūlome mažinti nuo 5 %, kuris yra šiandien, iki 3 %. Bet kuriuo atveju pokyčiai yra ta linkme, kad mažas pajamas gaunantys asmenys būtų apmokestinami mažiau, o didesni pokyčiai visoje mokesčių reformoje yra tiktai aukštas pajamas gaunantiems žmonėms.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kadangi nematau ministrės A. Armonaitės, tai premjerei turiu klausimą apie jos ministrus ir politinę kultūrą. Kaip žinome, vakar A. Armonaitė buvo pripažinta pažeidusi Seimo vidaus tvarką. Tą pripažino Etikos ir procedūrų komisija. Pažeidimas atsirado tuomet, kai A. Armonaitė įleido į Seimą poną O. Šurajevą. Jis Seime siautėjo, įžeidinėjo Seimo narius. Na, iš esmės nelydėdama pati arba nelydėdami jos padėjėjai sudarė sąlygas atsirasti administracinės teisės pažeidimui. Gal po šito pripažinimo ponia A. Armonaitė tiesiog atsiprašys Seimo narių ir, manau, Lietuvos žmonių už tai, kad buvo surengtos patyčios Seime, padarytas administracinis teisės pažeidimas? Kada mes galėtume tikėtis šio atsiprašymo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai negaliu kalbėti už ponią A. Armonaitę. Jinai pati jums atsakys į šitą klausimą. Bet, kiek aš atsimenu, jūs tuo metu teigėte, kad balkone siautėjo mano patarėjas. Jūs iki šiol už tą teiginį, kiek žinau, taip pat nesate atsiprašiusi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. Vaitkus negali klausti. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Šiandien dėl valdančiųjų daromos įtakos nubalsavome, kad antradienį svarstysime Stambulo konvencijos atitikimą Lietuvos Konstitucijai, kreipsimės į Konstitucinį Teismą skubos tvarka. Puikiai žinome, kad didžioji Lietuvos visuomenės dalis tikrai nepritaria šiai konvencijai. Gerai žinome, kad Turkija pati išėjo iš tos konvencijos, nors Stambule buvo priimta. (Balsai salėje) Tai kas čia atsitiko, kad mes dabar taip skubame? Tuo labiau kai reikėjo priimti tikrai labai svarbų konstitucinį klausimą dėl vadinamojo galimybių paso, mes tempėme gumą kiek galėjome ir vis tiek darėme įtaką, kad to klausimo neliko Konstituciniame Teisme. Tai kas dabar gali atsakyti, kodėl skubame? Gal premjerė žino atsakymą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai įdomus klausimas, nes nežinau, kad Vyriausybė būtų ką nors inicijavusi. Yra Seimo narių inicijuotas Seimo nutarimo projektas, kurį Seimas svarstys, jeigu pritars, bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Man atrodo, kad tai yra geriausias kelias tiesiog užkirsti kelią įvairioms spekuliacijoms, kurios šiuo metu kyla dėl to, ar konvencija atitinka, ar neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Čia yra daug žmonių, kurie žino, kas atitinka ar neatitinka Konstitucijos a priori, bet pasakyti tai gali tik Konstitucinis Teismas. Man atrodo, būtų labai logiška, jeigu Seimas kreiptųsi, Konstitucinis Teismas apsvarstytų, pateiktų savo nuomonę ir mes visi žinotume atsakymą, o ne savo norimą versiją.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš norėjau užduoti klausimą krašto apsaugos ministrui, bet jo nematau, tai užsienio reikalų ministrui klausimas, susijęs su artėjančiu NATO samitu ir apskritai Lietuvos galimybe, reikalui esant, apsiginti nuo agresijos. Kaip žinome, į Baltarusiją pasitraukė „Wagnerio“ grupuotė, traukiasi, ten yra apie 25 tūkst. karių, įvairiais duomenimis. Lenkija, lenkų politikai iš karto paskelbė padidintą parengtį. Mes kažkaip atrodome atsipalaidavę, vis prašome sąjungininkų stiprinti rytinį flangą. Atrodome tarsi prašytojai tokio istorinio įvykio išvakarėse.
Mano klausimas būtų toks: ar nevertėtų vis dėlto pagalvoti, ar daryti, siūlyti Seimui sprendimus dėl privalomos visuotines karinės tarnybos tiek vyrams, tiek moterims, kad mes galėtume būti pasirengę? Dabar su esančiu karių skaičiumi, kada turime šiek tiek daugiau nei 11 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, nemanau, kad mes patys, būdami NATO nariais, užtikriname, kad mūsų Rytų flangas, Rytų flango gynyba būtų stiprinama. Mes prašome kitų, bet patys namų darbų nedarome kažkodėl?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Vytautai, jūsų klausimas yra į dešimtuką. Nieko negaliu daugiau pasakyti, kad tik reikia pritarti jūsų pozicijai. Ne kartą pats esu viešai sakęs ir minėjęs, kad yra sunku atsakyti į klausimus, kai juos gaunu iš partnerių, ar jūs esate padarę viską, kai mes prašome. Manau, kad mes tikrai galėtume padaryti daugiau. Kelias, kuriuo galime eiti, visuotinis šaukimas, manau, yra logiškas. Ypač todėl, kad regione turime pavyzdžių tų, kurie jau tai padarę, turiu galvoje Suomiją. Būtent valstybę, kuri, aišku, nepriklausanti ar… ilgą laiką nepriklausiusi jokiam aljansui, buvo neutrali, kuri pirmiausia savo pačių pastangomis garantavo saugumą. Mes, turėdami 5 straipsnį, manau, kad galėtume tą patį žingsnį žengti sakydami, kad mes taip pat žiūrime rimtai.
Dabar problema yra kur? Problema yra, aišku, šiek tiek politinė, nes klausimas nėra populiariausias visuomenėje. Mes tai labai aiškiai pamatėme, diskutuodami dėl Nacionalinio saugumo susitarimo, kuomet būtent labiausiai įstrigome prie to klausimo, apie kurį jūs kalbate, ir norėdami turėti, patvirtinti bendrą partijų sutarimą, turėjome jį išbraukti. Ar galima grįžti dabar? Vytautai, aš tiesiog prašau jūsų, jeigu iš opozicijoje esančių partijų būtų iniciatyvų, turėkite galvoje, kad mes tai turime savo partijų programoje. Kitaip tariant, sutarimą rasti su mumis tikrai būtų paprasta ir nesudėtinga. Jeigu jūs esate pasiruošę tuo keliu eiti, tai tikrai norime kalbėtis ir žiūrėti, kaip galime gyventi.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau truputėlį papildyti, nes galėčiau sutikti su gerbiamu Vytautu tiktai 95 %. Dėl to teiginio, kur sakote, kad mes atrodome atsipalaidavę, tai tikrai kariuomenė puikiausiai geba įvertinti rizikos lygmenis ir tikrai ta diskusija, kiek reikalingi vieni ar kiti sprendimai, buvo Valstybės gynimo taryboje. Nereikėtų sakyti, kad mes esame atsipalaidavę. Kariuomenė, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – visi tikrai profesionaliai savo darbą dirba. Tą situaciją labai akylai vertina ir taip nenurašykime institucijų požiūrio. Požiūris yra labai rimtas. O dėl visos likusios dalies, tai Gabrielius pasakė viską, ką ir aš norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Noriu papildyti ir atkreipti dėmesį. Dėl „Wagnerio“ grupuotės atsiradimo Baltarusijoje informacijos neturime. Yra tik spekuliacijos kol kas, ar jos pasitvirtins, ar nepasitvirtins, dar bus matyti. Kol kas jokių patvirtintų žinių neturime apie tai. (Balsas salėje: „Mes nežinome, kiek grupuotės…“) Taip. Stebime situaciją, žiūrime, tariamės su partneriais. Čia tiesiog svarbus faktas visuomenei, kad taip pat žinotų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Perėjome kažkaip į neformalų pasiaiškinimą. Gal grįžkime prie standartinio Vyriausybės pusvalandžio žanro. Klausia O. Leiputė. Nėra. Tokiu atveju gali klausti A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama premjere, turėdamas omenyje, kad tai paskutinė Vyriausybės valanda šioje Seimo sesijoje, norėčiau jūsų paklausti štai ko. Skandalų ir kontroversiškų sprendimų skaičius šioje Seimo sesijoje didėjo geometrine progresija: neskaidrus lėšų panaudojimas organizuojant NATO viršūnių susitikimą, čekiukų skandalas, kuriame figūravo ne vienas Vyriausybės ministras, Konstitucinio Teismo sprendimas… (Balsai salėje) (Prašau nepertraukti!) …jis dėl migrantų teisių ribojimo pasisakė, cirkas, kurį surengė jūsų partiečiai, organizuojant išankstinius Seimo rinkimus, ir daugelis kitų. Priminsiu, kad jūsų partijos pirmininkas tiesiai šviesiai rėžė, kad atitikti tokių aukštų skaidrumo standartų jam nepavyksta. Prie viso šito pridėjęs lėtėjančią ekonomiką, didėjantį nedarbą ir aukštą infliaciją šalyje, norėčiau sužinoti, ar pasitraukusi iš premjerės posto po NATO samito, kaip žadėjote, pasitrauksite ir iš neskaidrios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir kokių pokyčių dar galėtume tikėtis artimiausiu metu?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi jūs, kolega, turite madą daryti čia šitą performansą, kurį įsirašysite į savo feisbuką ir visiems parodysite, kokį jūs kietą klausimą uždavėte, tai aš tiesiog nekomentuosiu jūsų teiginių. Čia yra jūsų teiginiai ir linkiu jums puikios vasaros. Beje, ir savo poršo ratų nepamirškite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tikiuosi, kad A. Gedvilas tą premjerės ilgesį vasarą kaip nors išspręs. O dabar klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimas sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, du tokie klausimėliai. Gydytojų rezidentų tolygus paskirstymas, ypač į daugiaprofilines ligonines. Dabar rezidentų faktiškai yra dviejose universitetų ligoninėse. Visi gydytojai, baigę medicinos universitetus, turėtų turėti galimybę tęsti studijas pasirinktoje rezidentūroje. Tai vienas klausimas, kokia jūsų pozicija?
Antras klausimas. Daug gydytojų išeina į privatų sektorių dėl geresnių sąlygų. Ne paslaptis – faktiškai dėl dvigubo mokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas: pirma – iš ligonių kasų, antra – iš pačių pacientų. Ar yra galimybė ateityje ir ar reikėtų suvienodinti tas sąlygas? Prašom.
A. DULKYS. Ačiū už jūsų klausimą. Visų pirma dėl rezidentų. Man atrodo, šie metai tikrai yra išskirtiniai, labai daug dalykų įsigaliojo dėl rezidentų ir dėl jų galimybių. Priminsiu tik, kad sutvarkėme studijas, pailginome, padarėme pakopines, pakeitėme darbo apmokėjimo tvarką, ji dabar yra susieta ne šiaip su statusu, bet su praktikos metais. Jau per baigiamuosius metus rezidentų darbo užmokestis labai artimas gydytojų specialistų darbo užmokesčiui. Man atrodo, tai yra labai svarbu.
Jūsų minima problema, aš gal tik pasakysiu, kad žinotų, čia tikriausiai mūsų klausosi. Taip, jūsų klausimas yra labai geras, nes tik apie 2–3 % rezidentų iki šiol atlikdavo praktiką kitur nei Vilniuje ir Kaune. Dėl šio dalyko mes keitėme ir tam tikras taisykles, įvedėme galimybę, kad būtų mentoriai, kad galėtų daugėti rezidentūros bazių. Tas procesas jau, beje, prasidėjo ir kai kuriose regionų gydymo įstaigose jis tikrai labai plečiasi. Vadinasi, mūsų tikslas, kad per kelerius artimiausius metus mes pasiektume rezultatą, kad apie kokius 35 % savo praktikos rezidentai atliktų būtent regionuose. Kai ten atliks praktiką, labai tikėtina, padaugės susigundžiusių ten ir dirbti, nes pamatys, kad yra ir puikių kolektyvų, ir puikių vadovų, yra ir sąlygos gyventi, ir visa kita. Bet čia toks mechanizmas.
O dabar dėl šitų kitų sąlygų, dėl vadinamųjų priemokų. Man atrodo, žiūrėkite, pagal mūsų teisės aktus priemoka, kai yra teikiama brangesnė paslauga, kokybiškai kitokia, yra legali ir galima. Man atrodo, čia problema yra kitas dalykas: ar sąžiningai ir teisingai ši nuostata taikoma, ar gerai Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos stebi tai, seka ir ar įstatymai sudaro tinkamas galimybes tiems, kurie neteisingai tas priemokas skiria, atitinkamai taikyti kažkokias poveikio priemones. Manau, čia klausimas jau kitas. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš turbūt kreipsiuosi į gerbiamą premjerę, kadangi prieš 2 savaites panašų klausimą uždaviau dėl Nacionalinės sporto agentūros ketinimų prijungti prie savęs Lietuvos sporto centrą, tiksliau sakant, visą infrastruktūrą, tai yra apie dešimt sporto objektų. Tai vis dėlto kokias kompetencijas sukaupė prieš metus įsteigta, galbūt mažiau nei prieš metus, Nacionalinė sporto agentūra, kas tie asmenys, nes pagrindinis tikslas yra inovatyvi ir šiuolaikiška sporto infrastruktūros vadyba, gal jūs galėtumėte įvardinti?
Tikslo mes neišgirdome. Svarstėme Audito komitete, svarstėme Švietimo ir mokslo komitete, svarstėme Sporto komisijoje – atsakymų nėra. Motyvai išgalvoti, o pati Vidaus reikalų ministerija teigia, kad po susijungimo naujas darinys, teikdamas viešąsias paslaugas, negalės taip pat ir administruoti, vykdyti tos pačios funkcijos – galbūt reikės koncesininko, trečio asmens. Tai koks vis dėlto yra tikslas, likus metams iki kitos valdžios informavimo, daryti tokią pertvarką prieš Paryžiaus olimpiadą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jūs paprastai visą laiką už klausimų turite kažkokią sąmokslo teoriją – kažkas asmeniškai ten kažką, žmonės kažkokie. Aš tikrai taip klausimų nesvarstau ir Vyriausybė sprendimus priima ne dėl to, kad kažkas kažkur kažkam.
Lygiai taip pat galėčiau užduoti klausimą, kokia prasmė buvo praėjusią kadenciją panaikinti Nacionalinę sporto agentūrą, Sporto departamentą? Bet mes ją turėjome pirmiausia atkurti ir natūralu, kad toliau procesai vyksta, vyksta įvairūs derinimai, tarp jų ir reorganizacijos. Visos pastabos, kurios bus pateiktos per procesą (tą aš jums sakiau ir praeitą kartą, kai jūs teigėte, kad mes kažką darome slapta, nors jūs apie tai sužinojote dėl to, kad teisės aktas yra paskelbtas derinti), visi šitie dalykai bus svarstomi, visos pastabos bus svarstomos ir jūsų pastabas taip pat mielai apsvarstysime.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų kultūros ministrui. Birželio 22 dieną Kultūros ministerijos surengtame konkurse į Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus poziciją dalyvavo keletas kandidatų ir nė vienas nesurinko būtinojo balo. Pasižiūrėjau vertinimo kriterijus. Norėjau pasitikslinti, kodėl vertinimo kriterijuose nėra tokių dalykų kaip UNESCO tradicijų puoselėjimo patirtis, stažas, paveldas, dainų švenčių organizavimo kompetencija ir panašiai? Tiesiog patikslinkite. Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Dabar jūs ištraukėte kažkokius apibūdinimus. Paskaitykite gal kitus, kokie kriterijai yra, gal jie yra bendresni ir atspindi daugiau dalykų.
Bet, kalbant apie konkursus, siūlyčiau truputėlį laikytis atstumo, netrukdyti komisijoms dirbti, laisvai priimti sprendimus. Mano didžiausias siekis, kad tie konkursai būtų maksimaliai depolitizuoti ir kad iš kiekvieno to konkurso gautume tokį irgi, kaip sakyti, norą, kad inerciją keistų energija. Tai antras raundas įvyks, aš manau, vadovas bus, procesas nestrigs ir viskas bus gerai.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų užsienio reikalų ministrui. Neseniai girdėjome, kad Amerikos atstovas nuvykęs į Kiniją palaikė vieningos Kinijos politiką, tas susiję ir su Taivano klausimu. Tai kada jūs padarysite tą patį, ką daro Amerika, ir atkursite tuos santykius, nes mūsų verslui tikrai labai svarbu, kad ne tik iš Kinijos importas vyktų į Lietuvą, bet ir iš Lietuvos eksportas vyktų į Kiniją. Kada žadate tai daryti ir padaryti tą patį, ką daro Amerika? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš vis prašau jūsų, kad jūs gal suformuluotumėte klausimą kaip nors. Pasirašykite, kaip A. Gedvilas daro, nežinau, kad kažkaip būtų aiškiau, nes aš nesuprantu, ko mes nedarome, ką daro Amerika. (Balsai salėje) Lietuva palaiko vienos Kinijos politiką. Taip. Ką padaryti? Tai aš atsakau. Ar jūs galite surašyti vieną kartą klausimą, atsinešti normaliai ir, gerbdamas mano ir savo laiką, tiesiog suformuluoti normalų ir aiškų klausimą? Čia šiaip yra nepagarba ir Vyriausybės nariams, ir sau pačiam. (Balsai salėje) Jie yra atstatyti, o visa kita paliksiu jums.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, į klausimą buvo atsakyta. Ačiū Vyriausybės nariams, premjerei. Net neišnaudojome pusvalandžio, bet mums laiko dar prireiks posėdyje, nes rekordinis pareiškimų skaičius – net septyni.
12.55 val.
Seimo narių pareiškimai
Eilės tvarka pirmasis tada turėtų pasisakyti P. Gražulis, bet nematome jo. Tuomet L. Girskienė. Taip pat nėra. Bet savo vietoje tikrai tvirtai yra V. Valkiūnas. Kviečiame jį.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, kur mus stumia juodosios jėgos? Evangelikai reformatai atsisakė laužyti Dievo žodį. Tai Bažnyčia jau galimai terorizuojama, kad pateiktų savo atsakymą apie lytį ir lytiškumą. LGBT homoseksualių santykių galimai propaguotojai spaudžia priimti jiems naudingas išvadas ir įstatymus, kad nebėra vyro ar moters lyties, nebėra tradicinės klasikinės šeimos. Aš manau, kad kol nebus LGBT paskelbta pasauliniu mastu kaip galimai teroristinė organizacija, galimai griaunanti viso pasaulio civilizaciją, tol nesibaigs, mano nuomone, šis galimai psichologinis teroras.
Kreipiuosi į viso pasaulio valstybių lyderius, ne tik NATO, kurie greitai susirinks čia, Vilniuje: pabuskite ir pasakykite stop LGBT, stop civilizacijos griovimui.
PIRMININKAS. L. Girskienė sugrįžo. Prašom. Galėsite pateikti pareiškimą.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už galimybę pasisakyti. Noriu paprašyti palikti ramybėje Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą.
„Jei nesutinkate geranoriškai persitvarkyti ir jungtis prie Klaipėdos universiteto, mes sumažinsime finansavimą ir priversime jus tai padaryti kitais būdais“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė dar prieš gerą pusmetį viešėdama Klaipėdoje. Jai Klaipėdos universiteto rektoriaus kabinete kumščiu į stalą trankydamas antrino kolega Seimo narys A. Petrošius.
Pasakysiu: nesmagu buvo klausytis politikų planų dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prievartinio prijungimo prie Klaipėdos universiteto. Mokyklos vadovybės nuomonė net nebuvo išklausyta. Ministrė, susakiusi griežtą tekstą, išskubėjo į Vilnių. Deja, šiandien matome, kaip mokyklos vadovybei dėl pasirinktos pertvarkos krypties, kuri nesutampa su kai kurių politikų ir Klaipėdos universiteto rektoriaus, dalyvavusio rinkimuose su ministrės partija, matymu, bandoma išsukti rankas. Nuomonę dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimosi su Klaipėdos universitetu ar Vilniaus Gedimino technikos universitetu reiškia kas netingi: politikai, Klaipėdos universiteto rektorius, prorektorius, tarybos narai, jūrinio sektoriaus verslininkai, visuomenininkai.
Noriu paraginti visus palikti ramybėje puikiai veikiančią ir ugdymo įstaigų reitingo lentelės viršuje esančią Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Mokyklos bendruomenė pati turi pakankamai išminties ir kompetencijų priimti sprendimą dėl savo ateities. Tik ji pati geriausiai žino, su kuo jai pakeliui.
Šių metų pradžioje Vyriausybei patvirtinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kolegijoms buvo duotas nurodymas parengti išteklių konsolidavimo ir jungimosi projektus. Kolegijos aktyviai ėmė ieškoti būdų veiklai optimizuoti ir stiprinti. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, apsvarsčiusi visus už ir prieš, įvertinusi Klaipėdos universiteto ir VILNIAUS TECH potencialą, turimas studijų programas, visuomenėje vyraujančią nuomonę apie šiuos universitetus, pasitarusi su mokyklos bendruomene, pasirinko išsikeltų tikslų siekti prisijungdama prie VILNIAUS TECH. Paaiškinti savo sprendimą ir sakyti motyvus Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovybės vėl pareikalavo kas netingi. Viešojoje erdvėje pasirodė straipsniai, Seimo narių, ministerijos tarnautojų ir Klaipėdos miesto valdžios pašto dėžutes pasiekė laiškai su įvairiomis nuomonėmis.
Šią savaitę Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijoje dar kartą buvo išklausytos visos ginčo pusės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta speciali komisija pritarė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pasirinkimui jungtis prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Jūrinio sektoriaus verslo bendruomenės atstovai prieštaravo tokiam ministerijos komisijos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos sprendimui. Tiesa, verslo bendruomenės raštą dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos reorganizavimo pasirašę kai kurie verslininkai neįgarsino fakto, kad jie tuo pačiu metu yra ir Klaipėdos universiteto tarybos nariai. Klaipėdos universiteto rektorius neįgarsino fakto, kad dalis Klaipėdos universiteto organizuojamų magistrantūros ir doktorantūros studijų programų, turiu mintyje technikos sritis, dėstytojų yra būtent iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Aš pritariu, kad jūrininkų rengimas turi būti vykdomas Klaipėdoje. Mokykla, tarp kitko, nesiruošia niekur išsikelti. Aš taip pat pritariu, kad Klaipėdos universitetą reikia stiprinti, populiarinti, pritraukti studentų, tačiau tai neturi būti daroma aukščiausiose reitingų lentelės vietose esančios Lietuvos jūreivystės mokyklos sąskaita. Pagaliau…
PIRMININKAS. Laikas baigėsi.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). (Vienas sakinys.) Klaipėdos universiteto rektorius A. Razbadauskas turėtų liautis politikuoti, darbo metu vaikščioti į su universiteto veikla nesusijusius renginius, užsiimti aktyvia gydytojo praktika ir pagaliau turėtų imtis stiprinti Klaipėdos universitetą. O juk kažkada universitetas turėjo didžiulį Jūreivystės fakultetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau, gerbiamas M. Matijošaitis nori kažką pasakyti per šoninį mikrofoną. Tuoj įjungsime.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad apsvarstytų Seimo nario V. Valkiūno pareiškimą, teiginį, kad LGBT bendruomenė, mažuma, bendruomenė, asmenys sudaro teroristinę organizaciją. Mano giliu įsitikinimu ir žmogaus teisių organizacijų įsitikinimu, ir sąmoningų žmonių įsitikinimu, tai turėtų būti vertinama kaip nesantaikos kurstymas ir tokie pareiškimai negalimi iš Seimo salės. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, kad jūs frakcijos vardu tada oficialiai kreipsitės ir Etikos ir procedūrų komisija svarstys.
Dabar A. Skardžius perskaitys pareiškimą.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, Vyriausybė sėdi ant lagaminų, metai liko iki rinkimų ir staiga prasideda tokios reformos, kokias galbūt teko matyti prieš du dešimtmečius, kada dešinieji baiginėjo savo kadenciją.
Mažiau negu prieš metus įsteigta Nacionalinė sporto agentūra, kurios vadovą paskyrė jau pasitraukusi švietimo ministrė J. Šiugždinienė, atsivežė iš Kauno, kaunietį poną M. Špoką. Tikrai neturiu prieš jį nieko prieš. Agentūra buvo įsteigta administruoti federacijoms skiriamas lėšas. Ir staiga, besibaigiant kadencijai, ši agentūra užsimano – duokite mums visą Lietuvos sporto centro turtą. Turto yra tikrai daug, yra prestižinėse vietose, Žvėryne. Štai pro langus beveik matosi buvęs pedagoginio stadionas. Vingio parko stadionas, Pavilnių šaudykla, jau nekalbant apie Druskininkus, Kačerginę ir visus kitus objektus. Tikrai infrastruktūros yra daug ir prestižinėse vietose yra didžiuliai žemės sklypai su sporto objektais.
Deklaruojamas tikslas. Bus priiminėjama Vyriausybės nutarimu paslapčia. Dar kartą pasikartosiu, nors premjerė priekaištauja man už šiuos žodžius ir šiandien išgirdau priekaištus, buvo rengiamas paslapčia net nuo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos. Komisijos pirmininkas paskutinę dieną prieš šio Vyriausybės nutarimo registraciją tvirtino, kad nėra apie diskutuoti. Tai buvo birželio 6 diena. Staiga birželio 7 dieną atsiranda nutarimo projektas: 2 savaitės iki 21 dienos staigiai teikiate pataisas! Visos federacijos, ypač olimpinio sporto šakų, kurios veža medalius, apakusios.
Kitais metais, 2024 metais, – Paryžiaus olimpinės žaidynės, reikia ruoštis. Kategoriškai pasisako prieš. Bet ten, ministerijoje, sėdi toks ponas J. Lukošius, jaunuolis, ir kažkodėl nekreipia dėmesio į tai, kad Seimo komisija, Seimo Audito komitetas, Švietimo ir mokslo komitetas išnagrinėjo šiuos klausimus Seime. Aš kalbu apie Vyriausybės nutarimą, kuris buvo rengiamas paslapčia nuo Seimo ir paslapčia nuo sporto bendruomenės. Pasisako, kad nėra jokių motyvų.
Tikslas – inovatyvus ir šiuolaikiškas sporto infrastruktūros valdymas. Tai kokie gi tie žmonės yra agentūroje, kurie tai galėtų valdyti? Galbūt ponas V. Liachovičius, kuris būtent mano minimais metais ką tik gavęs iš Vyriausybės sklypą iš karto 0,8 hektaro atriekė „Olympic Gym“, 1,6 hektaro atriekė „Pirčių pasauliui“. Mes jau susirinkę į Seimą 2003 metais, Antikorupcijos komisija, taip toliau, nebegalėjome šių sklypų išgelbėti. Tai yra Vilnius, Ozo gatvė 39, kur sporto gimnazija, kur įsikūręs pats Lietuvos sporto centras. Štai koks buvo dosnus tas ponas V. Liachovičius, dalindamas valstybinę žemę. Dabar ta žemė užstatyta gyvenamaisiais namais. Tai buvo daroma konservatoriams baigiant kadenciją, 2000 metų rugsėjo mėnesį. „Olympic Gym“ atidavė šiek tiek anksčiau, 1999 metais. Štai vyko toks parceliavimas.
Ir dabar tas ponas V. Liachovičius yra pirmasis gerbiamo M. Špoko patarėjas, tai yra Nacionalinės sporto agentūros patarėjas. Mes bandėme išsiaiškinti, tai kur tos kompetencijos? Gal ponas R. Šerkšnas turi tas kompetencijas, infrastruktūros valdytojas? Pasirodo, jisai atėjęs į Seimą viešai deklaravo: aš turiu 20 metų kompetencijas. Kokias kompetencijas? 3 mėnesius vadovauta Vilniaus žirgynui, buvęs Atliekų centro darbuotojas, Tauragės šilumos tinklams vadovauta 5 mėnesius be konkurso kvietimu mero, kurio partietis laimėjo rinkimus 2015 metais. Išbuvo 5 mėnesius. O apie visus kitus darbus tiesiog pati kompetencija sako.
Koks tikslas? Užvaldyti infrastruktūrą ir ją išparceliuoti. Labai tikiuosi, kad neužteks Vyriausybei drąsos priimti nutarimą, neatlikus naudos kaštų analizės ir negavus STT išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau pareiškimą perskaitys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų turėjome Energetikos komisijos pasitarimą dėl vėjo jėgainių plėtros. Kaip sakant, tikrai niekas nėra prieš žaliąją energetiką, bet tai, kas vyksta dabar ir ką daro ši valdančioji dauguma, jau primena laukinių Vakarų žanrus. Tik anksčiau reikalus su ginklais spręsdavo, o dabar sprendžia pinigais. Kas turi daugiau pinigų, to ir tiesa.
Ką daro valdantieji? Valdantieji viską daro, kad vėjo jėgainių milijonierių savininkams reikėtų kuo mažiau mokėti visur. Tai jau yra pasiūlyta sumažinti nekilnojamojo turto mokestį, kad už 6 mln. turtą reikėtų sumokėti tik apie 1 tūkst. eurų. Tada atimtos teisės iš nekilnojamojo turto savininkų gauti žalos atlyginimą, kad bus suvaržytos jos teisės. Jiems paliekama tik 20 dienų pasakyti, pritaria arba ne, bet kad ir nepritarsi, vis tiek iš tavęs tas teises atims mažiausiai 50 metų.
Kas tada vyksta savivaldybėse? Pavyzdys – Širvintos. Dabar ten šimtai jėgainių planuojama statyti ir įdomybė yra tokia, kad jau dabar išeina taip, kad skęstančiųjų reikalas pačių skęstančiųjų reikalu tampa. Ką gali savivaldybė padaryti, kaip apsaugoti žmones bent jau ten, kur jie gyvena? Jie gali bendrajame plane nustatyti, pavyzdžiui, kilometro atstumą iki gyvenamosios vietos. Tą padarė Akmenė. Tą gali padaryti ir kitos savivaldybės. Gali 2 kilometrų atstumą nustatyti, 3 kilometrų. Bet turbūt ir savivaldoje yra politikų, kurie irgi aptarnauja tuos milijonierius ir tokių atstumų nenustato.
Kas dabar vyksta su žmonėmis, kurie turi nekilnojamojo turto ir kuriuos įvairias būdais tie vystytojai bando paveikti? Pavyzdys – Akmenė. Jie naudoja net psichologinį smurtą, kad paveiktų žmogų, kad jis sutiktų ir duotų leidimą statyti tas jėgaines. Kaip apgaudinėjami žmonės, kurie sutinka tą leisti už kažkokį simbolinį mokestį? Bandoma apgauti, kad beveik nieko nemokėtų už tai, kad tu leidi tą daryti. Pavyzdys – kelio tiesimas jūsų sklype. Vieniems yra pasiūloma už arą 10 eurų, kitiems už arą yra pasiūloma 100 eurų, nors tas kelias stovės mažiausiai 50 metų, bet tie, kurie labiau priešinasi, gauna ir 1 tūkst. eurų už vieną arą, kai sutinka leisti tiesti kelią.
Kokios yra kainos su vėjo jėgainių statymu ir nuomos sklypu? Kaip pavyzdys, vieniems žmonėms pasiūlomas 1, 2, 3 tūkst. eurų už vieną jėgainę metams nuomos mokestis, kur stovės, bet, kas labiau pakovoja, gauna nuo 2 % iki 4 % pagamintos elektros sumos. Vadinasi, sudaro nuo 20 tūkst. iki 40 tūkst. eurų už vieną jėgainę. Tas pats ir už transformatorines.
Žmonės, iš tikrųjų nepasiduokite toms apgaulėms, nepasiduokite tam psichologiniam smurtui, nes valdžiai jūs tikrai nerūpite. Valdžiai tik rūpi, kad kuo daugiau pinigų uždirbtų milijonieriai. Atsiminkite, kad kainos yra tokios, o ne tos simbolinės. Ir kai skaitote sutartis, atsiminkite viena – tas sutartis reikia skaityti labai įdomiai, nes ten atsiranda tokių punktų, kur jūs realiai 50 metų tampate beteisiai. Tad žiūrėkite, ką pasirašote, ką daro. Net pasitaiko tokių atvejų, kai sutartys pateikiamos dviem kalbomis, kartais net trimis kalbomis, kad suklaidintų žmones. Tad žiūrėkite, ką darote.
Savivaldybės, ginkite gyventojus. Ne vien tik tikėkitės pelno iš to labai daug gauti. Žmonės, žiūrėkite ką pasirašote, nes po to jau bus per vėlu – 50 metų, jūs norėsite ar nenorėsite, tie daiktai stovės. Kaip parodė Akmenės pavyzdys, net naujos jėgainės: viena užsidega, ir yra grėsmė sunaikinti aplink esantį turtą, pasirodo, jie net civiliniu draudimu neturi draustis, jeigu sunaikina kitą šalia esantį turtą; kita – nulūžta, nukrinta ir jau pasitaikė atvejų, kai lūžta sparnai, išsimėto visos dalelės aplink, nuolaužos, o po to net gyvūnai pradeda mirti dėl to. Bet, aišku, gyvūnų gynėjams nerūpi, kas vyksta ir kas darosi. Tad būkite atsargūs! Palinkėsiu normalios žaliosios energetikos plėtros, o ne laukinio varianto.
PIRMININKAS. Toliau – R. Šarknicko pareiškimas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Vyriausybės valandoje buvo užduotas mano klausimas kultūros ministrui S. Kairiui dėl birželio 22 dienos, kai buvo įvykęs konkursas Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus vietai užimti, paklausiau, kodėl vertinimo kriterijuose nėra tokių dalykų kaip patirtis, stažas, paveldas, Dainų švenčių organizavimo kompetencijos, netikėtai gavau atsaką su tokiu neva pagrasinimu laikytis atstumo, nepolitikuoti. Mano asmeniškai darbas yra kaip Kultūros reikalų komiteto nario, kaip piliečio, kaip žmogaus. Mes dėjome ranką ant Konstitucijos saugoti Lietuvos vertybes. Aš visada pasisakysiu, saugosiu ir kišiuosi į tai, jei mūsų vertybėms bus sukeliami tam tikri sunkumai arba jos naikinamos taip, kaip čia neseniai įvyko fiasko dėl 58 kartą Druskininkuose organizuojamo M. K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos festivalio, likusio be finansavimo. Taip pat tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ liko be finansavimo. Bet ačiū Vilniaus savivaldybei, parėmusiai kad ir nedideliais pinigais. Štai neseniai patyrė fiasko neaiškus konkursas dėl Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovo. Tai kas toliau? Kas vyksta Kultūros ministerijoje? Matome, kad ministerija tikrai yra liberalių pažiūrų, tai ir į tas tradicijas toks keistas požiūris, prašoma visada atkreipti dėmesį, kad yra tik šiuolaikinis menas. Na, kodėl negali lygiagrečiai būti mūsų lietuviškos tradicijos, svarbios kiekvienam Lietuvos piliečiui?
Mano toks dar pastebėjimas: kadangi tų mano išvardintų vertinimo kriterijų nėra, ko gero, ir dabartinis Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas neatlieka kaip vadovas teisingai tų privalomų funkcijų. Aš dabar neapeliuoju nei į vadovą, nei į dalyvavusius kandidatus, visiems tikrai yra pagarba, tačiau tokie neaiškūs konkurso dedamųjų vertinimo kriterijai tikrai kelia labai daug klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis pareiškimas. S. Tumėnas jį perskaitys.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji, nesu pareiškimų žanro mėgėjas, pirmą kartą tą pareiškimą šiandien skaitysiu, nes tiesiog verčia gyvenimas. Šiandien buvo kalbėta apie Sporto agentūrą. Aš kalbėsiu apie kitą agentūrą, tai yra Nacionalinę švietimo agentūrą. Daug metų visi kalbėdavo, apie tai aš esu rašęs ir kalbėjęs, kad vis dėlto per daug yra pristeigta įvairių lesyklėlių prie Švietimo ministerijos. Pirmasis, ko gero, tų lesyklėlių mažinimo proceso ėmėsi ministras A. Monkevičius 2019 metais, kai buvo reorganizuotas Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo aprūpinimo centras, Specialiosios pedagogikos centras, Ugdymo plėtotės centras ir įsteigta viena Nacionalinė švietimo agentūra. Ji tapo jau mano minėtų ir net dar kitų įstaigų teisių ir pareigų perėmėja. Dabar kaip perkūnas iš giedro dangaus išgirdome, kad šita Nacionalinė švietimo agentūra iš pagrindų yra reorganizuojama, perdirbama. Galbūt jos pagrindu atsiras dar kokia nors viena lesyklėlė. „Sodros“ duomenimis, Nacionalinėje švietimo agentūroje, ją sudaro net penki departamentai, atskiri skyriai, dirba 360 darbuotojų. Užimtumo tarnyba pranešė, kad bus atleidžiami 65 darbuotojai. Ar tikrai taip?
Šiandien rytą gavau tokią nerimastingą žinutę iš Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojų. Joje rašoma (cituoju): „Vakar žmonės masiškai atsiskaitinėjo. Skaitėme, kad bus atleidžiami 65, o dabar akivaizdu, kad bus atleidžiama daugiau negu 100 darbuotojų. Keisčiausia, kad apie tai viešai nebuvo pranešta. Tačiau buvo pranešta, kad departamentų direktoriai sutiko likti tie patys. Vadinasi, jiems negalioja taisyklė skelbti vadovo konkursą. Panašiai su skyrių vadovais. Ypač darbuotojams nerimą kelia Ugdymo turinio skyriaus tas toksai atleidinėjimas, žmonių išėjimas, nes akivaizdu, kad neaišku, kas tas programas ateityje diegs, rašys tas programas ir panašiai.“ Akivaizdu, kad, darbuotojų nuomone, atleidžiami tie, kurie gerai dirbo, geba tai daryti.
Kam aš šiandien tai sakau? Visi žinome, kad naujasis švietimo ministras pirmadienį susitiks su Prezidentu. Prezidentas išsakė norą susitikti ne su juo vienu, bet su jo komanda. Aš tikiuosi, kad šiuos mano žodžius išgirs Prezidento patarėjai, padėjėjai. Kai susitiks su naujojo, būsimo ministro komanda, atkreips į mano žodžius dėmesį ir vis tik išsiaiškins, kas iš tikrųjų vyksta toje Nacionalinėje švietimo agentūroje. Ar, kaip Prezidentas G. Nausėda savo metiniame pranešime pasakė, viena iš didžiausių Lietuvos švietimo ligų yra komercializacija, ar tai ta tokia jau įsigalėjusi optimizacija, konsolidacija, ar dar kokia nors -acija su įvairiais variantais?
Taigi mano ir yra tokia intencija, kad Prezidento komanda aptartų šią problemą ir pažiūrėtų, ar ten, Nacionalinėje švietimo agentūroje, viskas vyksta skaidriai, kompetentingai, ar to reikia mūsų švietimo erdvei. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai buvo paskutinis pareiškimas.
Tik priminsiu, kad rytinį posėdį tuoj baigsime, o vakarinis posėdis įprastu laiku – 14 valandą. Jo pradžioje bus tie projektai, dėl kurių buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Tai yra keli nutarimų projektai ir vienas įstatymo projektas.
Dabar skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.