2018-12-06

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 36¹, 36², 36³ IR 36⁴ STRAIPSNIAIS IR 38, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS PROJEKTUI XIIIP-3034

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.			I	Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 1, 2, 3, 4, 14, 31, 33, 34^1, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 36^1, 36^2, 36^3 IR 36^4 STRAIPSNIAIS IR 38, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS“
2.			N	Argumentai: Papildyti galiojančio įstatymo 1 straipsnį nauja 2 dalimi. Jau įstatymo paskirties įstatyme turi aiškiai suformuluota nuostata saugoti ir padėti šeimai, o ne tik galimai atimti iš jos vaikus. Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnį papildant nauja 2 dalimi, ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 2. Šis įstatymas taikomas, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; teikiant šeimai reikiamą pagalbą, kuria siekiama užtikrinti vaiko teisę augti biologinėje šeimoje; vadovaujantis vaiko tėvų ar kitų vaikų atstovų pagal įstatymą dalyvavimo principu.“
3.	1	1		Argumentai: Realus pavojus vaiko saugumui kyla tuomet, kai kyla realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. Todėl „realaus pavojaus vaiko saugumui“ sąvokos vartojimas atskirai nuo realaus pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei sąvokų yra perteklinis. Be to, „realaus pavojaus sąvoka“, kai yra vartojama atskirai nuo realaus pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei sąvokų tampa perdėm neapibrėžta. Tokios neapibrėžtos sąvokos nurodymas prie pagrindų pateisinančių valstybės institucijų intervenciją į šeimą sukuria prielaidas valstybės institucijų neadekvačiai ir neproporcingai intervencijai į šeimą net ir tais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei negresia pavojus. Tai sukuria teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą visuomenėje. Kai valstybė gali kištis į šeimos gyvenimą dėl neapibrėžto „pavojaus vaiko saugumui“, net ir tai atvejais, kai vaiko gyvybei ar sveikatai negresia realus pavojus, jokia šeima nebegali jaustis saugi ir šeimos teisė į privatų ir šeimos gyvenimą  tampa lengvai pažeidžiama. Atvejai, kai nėra pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, tačiau kyla pavojus kitiems svarbiems vaiko interesams turi būti sprendžiami pasitelkiant skirtingas priemones. Jie negali pateisinti tokios intervencijos į šeimą, kuri yra pateisinama pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei atveju. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į šeimos gyvenimą ir jo privatumo apsaugą gali būti ribojama tik dėl svarių ir konkrečių priežasčių, įstatyme neturi likti neapibrėžtų sąvokų sudarančių prielaidas nepagrįstai bei neproporcingai valstybės intervencijai į šeimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apsaugos vaikui poreikis – dėl realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą, nustatytas poreikis vaiko saugumui užtikrinti, organizuojant vaiko apsaugos priemones, pagalbą vaikui ir (ar) šeimai.“
4.	1	4		Argumentai: saugumas ir saugi aplinka nėra vieninteliai vaiko poreikiai. Vaiko laikinoji priežiūra negali apsiriboti tik rūpinimusi saugia aplinka, ignoruojant kitus svarbius vaiko poreikius. Taip pat laikinoji vaiko priežiūra negali būti suvedama tik į vaiko saugumo užtikrinimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Vaiko laikinoji priežiūra – tai visuma veiksmų, užtikrinančių vaiko raidos svarbiausiųjų poreikių tenkinimą vaikui saugią aplinką, tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikant teises ir pareigas.“
5.	1	6		Argumentai: 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) nėra skirtas atskirai reglamentuoti vaikų ar šeimų teisėms. Jis vaikų teisės reglamentuoja ne daugiau nei kiti teisės aktai skirti įvairių žmogaus teisių užtikrinimui. Taip pat jis neapibrėžia sąvokų susijusių išskirtinai su šeimos ar vaiko teisėmis. Todėl jo išskyrimas iš kitų teisės aktų nėra pagrįstas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679).“
6.			N	Argumentai: Negalima palikti neaiškų emocinio smurto apibrėžimą, kuris pastabą vertinant vaiko žinias ar elgesį laikytų smurtu. Vaiko nepriežiūra kaip smurtu negali būti laikomos subjektyviai traktuojamos prastesnės nei kitų gyvenimo sąlygos, jeigu tėvai deda visas pastangas išlaikyti savo šeimą. Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu, pakeičiant įstatymo projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 punktus, šį straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Psichologiniu smurtu nelaikomas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas.“ 2. Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nepriežiūra – tyčinis tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai.“
7.			N	Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu, pakeičiant įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 15 dalį, šį straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15) pagalbos viršenybės – vaikui, ypač delinkventinio elgesio atvejais, taip pat jo šeimai užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš baudžiamąsias priemones;“
8.			N	Argumentai: Vaiko paėmimas, net ir laikinas, iš tėvų yra didelė trauma vaikui visam gyvenimui. Todėl jis gali būti taikomas tik esant realiam ir tiesioginiam pavojui vaikui, kurio negalima pašalinti kitomis priemonėmis ir įsitikinus, kad vaikui likus biologinėje šeimoje jam būtų padaryta didesnė žala nei jį palikus. Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 6 straipsniu, pakeičiant įstatymo projektu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 ir 6 dalis, šį straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra realaus ir tiesioginio pavojaus, kurio neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.“ 2. Pakeisti 33 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Tik nepavykus visomis įmanomomis prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje ir nustačius, kad vaikui likus jo biologinėje šeimoje jam būtų padaryta didesnė žala nei iš jos paimant, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas.“
9.			N	Argumentai: Net ir laikinas vaiko atskyrimas nuo tėvų yra trauma vaikui, todėl jis turi būti labai tiksliai reglamentuotas, prireikus atskirti vaiką reikia visų pirma ieškoti būdų perduoti jį artimiems giminaičiams, o tik po to globėjams. Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 7 straipsniu,  įstatymo projektu keičiamą įstatymą papildant nauju 34^1 straipsniu, šį straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo papildymas 34^1straipsniu Papildyti įstatymą 34^1 straipsniu: „34^1 straipsnis. Vaiko laikinoji priežiūra 1. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius užtikrina vaikui saugią aplinką: 1) palieka vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; 2) perduoda vaiką giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims ar kitiems vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nurodytiems asmenims, galintiems laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; 3) organizuoja vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, kurie nekelia pavojaus vaiko saugumui, laikiną apgyvendinimą socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. 2. Pasikeitus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikui buvo užtikrinta saugi aplinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyrius nutraukia vaiko apsaugos priemonės taikymą. 3. Vaiko laikinoji priežiūra gali tęstis iki 20 darbo dienų. Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu vaikui neužtikrinama saugi aplinka, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka. 4. Fiziniai ar juridiniai asmenys sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą vaikui saugią aplinką pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką.“
10.	5			Argumentai: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyriuje yra išvardintos įvairios vaiko teisės, įskaitant teisę būti išklausytam, teisę bendrauti su giminaičiais, teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, teisė į saviraiškos laisvę ir t.t.. Siekiant išvengti situacijos, kai valstybės institucijos įstatymo įpareigojamos reaguoti į kiekvieną smulkų incidentą ar tėvų ginčą su vaikais dėl galimo jų teisių „pažeidimo“, yra tikslinga įvesti vertinamąjį slenkstinį kriterijų, kuris suteiktų pagrindą vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai nereaguoti į pranešimus, jei iš pranešime apie vaiko teisių pažeidimą akivaizdu, kad pažeidimas yra mažareikšmis. Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pirmiausiai turi būti vertinama ar nekyla realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. Jei toks pavojus nekyla, prioritetas turi būti teikiamas šeimai draugiškam pagalbos poreikio nustatymui, o ne formaliam bei biurokratiškam „situacijos tyrimui“. Argumentai, kodėl reikia atsisakyti „pavojaus vaiko saugumui“ sąvokos nurodyti 1 pasiūlymo punkte. Kadangi sąvoka “saugi aplinka” yra plati bei apimanti daugybę aspektų, kurie gali būti nesusiję su realiu pavojumi vaiko sveikatai ar gyvybei, yra tikslinga pareigą užtikrinti saugią aplinką pakeisti į pareiga imtis priemonių apsaugoti vaiką nuo pavojaus jo sveikatai ar gyvybei. Toks sukonkretinimas padėtų išvengti neproporcingų ir neadekvačių valstybės institucijų intervencijų motyvuojant siekiu „užtikrinti vaikui saugią aplinką“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą šiurkštų vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, šeima, ją išklauso. jeigu Jeigu yra poreikis, vaiką išklauso, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą, išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, esant poreikiui, įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, įvertina ar vaiko sveikatai ir gyvybei negresi pavojus bei kokios pagalbos reikia vaikui ir šeimai, kad būtų tinkamai užtikrinti vaiko teisių saugomi vaiko interesai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kurioje, kad kyla yra realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą iš policijos pareigūnų, kad yra pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinąjį reikalingumą dėl kylančio realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai imasi priemonių apsaugoti vaiką nuo pavojaus jo sveikatai ar gyvybei užtikrina vaikui saugią aplinką, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus. Jei nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, perduoda vaiką tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.“

Teikia:

Seimo nariai

Rimantas Jonas Dagys

Audronius Ažubalis

Paulius Saudargas

Laurynas Kasčiūnas

Kazys Starkevičius

Irena Haase (atsiėmė parašą 2019-01-11)

Stasys Šedbaras

Andrius Navickas