Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 17, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 230
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS, V. MITALAS, J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Pradedame vakarinį gruodžio 6 dienos posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Gerbiamieji kolegos, dar prieš pradedant metinį pranešimą norėčiau informuoti, kad mūsų kolega V. Bukauskas šventė labai gražų jubiliejų. Norime pasveikinti viso Seimo vardu. (Plojimai) Ko gi galima palinkėti geriau negu sveikatos, o apie ją – Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas apie Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos sistemos būklę. Kviečiu A. Utkų, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką, į tribūną perskaityti pranešimą. Prašau.
14.02 val.
Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas apie Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos sistemos būklę
A. UTKUS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Dėkoju už galimybę pateikti jums Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą. Šio pranešimo turinys būtų iš dviejų dalių.
Pirmoji dalis yra bendra informacija apie tai, kaip mes gyvename, kokia yra situacija Lietuvoje, kokios yra tendencijos, kokios yra problemos, taigi, su kuo mes apskritai gyvename. O antroji pranešimo dalis būtų skirta Nacionalinės sveikatos tarybos vykdomai veiklai, konkrečiai Nacionalinės sveikatos tarybos veiklai, nes viena iš pagrindinių Nacionalinės sveikatos tarybos darbo formų yra posėdžiai. Taigi norėsiu jums pateikti tą informaciją apie Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžius ir pateiktus siūlymus bei rekomendacijas įvairioms Lietuvos institucijoms.
Taigi, kaip minėjau, pirmoji dalis yra pranešimas apie tas bendras situacijas, turbūt bendrą problemą, kokią mes turime Lietuvoje. Pagrindiniai demografiniai rodikliai, kokie jie yra mūsų šalyje. Kaip matote, visgi šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 800 tūkst. gyventojų. Tai yra šiek tiek daugiau negu 2021 metais. 53 % gyventojų yra moterys. Vidutinė gyvenimo trukmė per einamuosius metus sutrumpėjo. Kaip matote, 2020 metais buvo 75 metai, praėjusiais metais jau 74,28. Žinoma, vyrų gyvenimo trukmė yra ženkliai trumpesnė ir tai yra tos negerosios tendencijos, kurios išlieka ir iki šiol, kadangi pagal vyrų vidutinę gyvenimo trukmę Lietuva yra viena blogiausių turbūt valstybių Europos Sąjungoje.
Žinoma, turėjome didelių iššūkių, kurie yra susiję su COVID-19 pandemija, tai yra 2020–2021 metais. Ši pandemija turėjo įtakos daugeliui demografinių ir sveikatos rodiklių. Praėjusiais metais Lietuvoje gimė daugiau kaip 23 tūkst. naujagimių, tai yra 7 % mažiau nei 2020 metais. Be abejo, tas suminis gimstamumo rodiklis turi taip pat tendenciją mažėti, kaip matote, jis yra sumažėjęs iki 1,34, o apskritai didžiausias tas rodiklis per dvidešimtmetį buvo 2015 metais, kaip matote, siekė 1,7.
Praėjusiais metais mes netekome daugiau kaip 47 tūkst. piliečių, tai yra beveik 20 % daugiau negu 2019 metais. Remiantis Higienos instituto 2021 metų duomenimis, per 20 metų Lietuvoje dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos bei didelės emigracijos gyventojų skaičius sparčiai mažėjo ir per šį laikotarpį mūsų šalyje gyventojų skaičius sumažėjo beveik 20 %. 2020 metais dėl didesnės imigracijos pirmą kartą per daugelį metų gyventojų skaičius šiek tiek padidėjo ir, žinoma, tam padidėjimui įtakos turėjo tai, kad šiek tiek daugiau atvyko ir imigrantų, tai yra beveik 20 tūkst.
Toliau senėjimas. Senėjimas, žinoma, yra ta problema, kurios mes visi neišvengsime, – visi senstame diena iš dienos. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 20 % gyventojų, kurių amžius buvo daugiau kaip 65 metai. Kaip minėjau, tas procesas, senėjimas, yra neišvengiamas, negrįžtamas procesas, tai yra tas fenomenas, kuris yra nulemtas tiek genetinių, tiek epigenetinių, tiek aplinkos veiksnių bei jų sąveikos. Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik du kartus greitesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, tai vėlgi mes turėtume atkreipti į tai dėmesį ir galvoti apie perspektyvą.
Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė, be abejo, toliau senės ir tikėtina, kad 2050 metais Lietuvoje arti 30 % gyventojų jau bus vyresnio amžiaus. Taigi prognozuojama, kad 15–64 metų 100 gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės. Lietuvoje vyresnių žmonių tiksline grupe, kuriai skirta sveikos gyvensenos ir kitų profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra, yra laikomi 60 metų ir vyresni asmenys.
Sveikatinimo prevencijos priemonės gali pailginti ne tik gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jo kokybę. Mes visi puikiai žinome, jog vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis, mažėja jų fizinis pajėgumas. Sveikas senėjimas yra tas procesas, kurį šiek tiek galime koreguoti. Tai yra labai svarbu atsižvelgiant į tai, kokia yra mityba, kokia yra aplinka, kokia yra psichikos sveikata, vaistų vartojimas ir susijusios problemos, fizinis žmogaus aktyvumas, kaip ilgai jis išlieka, žalingų veiksnių poveikis, tai yra piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis, socialinis kapitalas, profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugos, traumų prevencija. Visa tai, be abejo, turi įtakos kalbant apie sveiką senėjimą.
Kaip minėjau, praėjusiais metais mes netekome daugiau kaip 47 tūkst. piliečių ir praėjusiais metais sumažėjo mirtingumas nuo infekcinių ir parazitinių ligų, piktybinių navikų, kvėpavimo sistemos ligų, lyties ir šlapimo sistemos ligų, išorinių mirties priežasčių, bet tris kartus padidėjo mirtingumas nuo COVID-19 ir tai sudarė 14,7 % visų mirčių. Taigi, naujas iššūkis yra COVID-19 pandemija. Trijų pagrindinių mirties priežasčių: kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių, dalis praėjusiais metais sumažėjo ir sudarė beveik 70 % visų mirusiųjų. Sparčiai didėjantis sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis turi neigiamų socioekonominių pasekmių, nes auga pacientų sveikatos priežiūros ir socialinės globos poreikiai. Praėjusiais metais nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, tai yra 48 %, visų mirusiųjų. Taigi vėl ta bloga tendencija išlieka mūsų šalyje. Kaip matote, dominuoja kraujotakos sistemos ligos. O nesveikos gyvensenos veiksniai nulemia daugiau kaip pusę visų mirčių Lietuvoje. Tokie kaip neracionali mityba, tabako vartojimas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas. Kaip matote, pažiūrėję į tuos veiksnius ir kokią įtaką turi mirčiai, Lietuvoje kai kurie veiksniai gana ženkliai skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pavyzdžiui, neracionali mityba, kaip matote, Lietuvoje net 32 %, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 18 %. Alkoholio vartojimas Lietuvoje – 10 %, Europos Sąjungoje – 6 %.
Taigi ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, jos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, gali būti kažkiek koreguojamos? Turbūt galėtume teigti, jog bent kiek pakeitę savo gyvenseną galime sumažinti širdies ligų riziką. Taigi svarbu, kaip matote, ne tik sveikatos apsaugos sistema, kaip ji funkcionuoja, bet ir pačių gyventojų interesai ir siekiai sveikai gyventi.
Išvengiamo mirtingumo lygis. Tai, beje, lemia vieni iš didžiausių Europos Sąjungos jaunesnių nei 75 metų asmenų mirtingumo nuo išeminės širdies ligos ir insulto rodikliai. Kitos pagrindinės prevencijos priemonėmis išvengiamų mirčių priežastys yra su alkoholio vartojimu susijusios ligos, plaučių vėžys, nelaimingi atsitikimai ir savižudybės. Daugiau kaip pusę sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamų mirčių lemia išeminė širdies liga ir insultas. Pažiūrėję į šias diagramas mes matome, Lietuva visgi yra prie tų šalių grupės, kad mes galėtume išvengti tiek prevencijos priemonėmis, tiek sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo.
Įvairūs veiksniai turi įtakos lėtinių ligų atsiradimui, jų ekspresijai, jų tolesnių pasekmių atsiradimui. Kaip matote, vėlgi yra tam tikri veiksniai, kurie gali būti koreguojami ir paties asmens. Žinoma, kai kuriems prireikia ir valstybės institucijų įsikišimo, bet tokie dalykai kaip mityba, kaip rūkymo atsisakymas, kaip alkoholio atsisakymas, kaip fizinio aktyvumo intensyvinimas galimi, jeigu žmonės patys žinotų, norėtų ir darytų tai. Pažiūrėję į šią skaidrę mes matome, jog šie veiksniai turi įtakos įvairių ligų atsiradimui – tiek išeminės širdies ligos, tiek insulto, tiek onkologinių ligų, tiek kvėpavimo sistemos, tiek virškinamojo trakto ligų. Žinoma, jų įtaka vienos ar kitos ligos atsiradimui yra skirtinga.
Vakcinacija. Vakcinacija ir infekcinės ligos. Žinoma, visgi šalyje didžiąją dalį infekcinių ligų sudaro per orą plintančios infekcijos, kaip matote, 96 %, daugiau kaip 96 %, iš jų daugiau kaip 97 % yra sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. Likusią sergamumo struktūros dalį sudarė kitos ligos, tai yra per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir užkrečiamosios ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką, lytiniu būdu plintančios užkrečiamosios ligos, zoonozės ir kitos infekcinės ligos. Bet, kaip matote, visgi liūto dalį sudaro per orą plintančios infekcijos, jos pažeidžia didžiąją dalį mūsų populiacijos.
Atsparumas antibiotikams tampa vis dažnesnis. Neabejotinai žmonės gali mirti nuo įprastų infekcijų, įskaitant pneumoniją ar chirurginės vietos infekciją. Išplitęs atsparumas antibiotikams paveiktų visą sveikatos priežiūros sistemą. Todėl labai svarbu tinkamas antibiotikų vartojimas – tik pagal tam tikras indikacijas. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje antimikrobinių preparatų vartojimas yra 4,1 vidutinės terapinės dienos dozės.
Kalbant apie profilaktinį skiepijimą, tai yra viena iš sveikatos priežiūros sričių, visame pasaulyje finansuojamų iš valstybių biudžetų, visiškai nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais yra laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 % tikslinės grupės asmenų. Kokia situacija Lietuvoje? Pastaraisiais metais vakcinacijos rodikliai sumažėjo. Sumažėjo, išskyrus dėl vienos ligos, tai yra dėl meningokokinės infekcijos šiek tiek padidėjo, labai neženkliai – apie 1 %. Visų kitų ligų atvejais tas procentas sumažėjo. Žinoma, daug priežasčių turbūt yra, dėl ko sumažėjo, viena iš jų gali būti vėlgi ta pati COVID-19 pandemija.
Psichikos sveikata – dar vienas svarbus aspektas. Žinoma, ir tos problemos, kurios yra susijusios su psichikos sveikatos negalavimais. 2020 metais mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, galima teigti, kad 46 % asmenų patyrė psichologinės gerovės sunkumų. 31 % išgyveno depresiją ir nerimą, kas ketvirtas – adaptacijos sunkumus. Na, lyginant 2020 ir 2019 metų statistiką, matyti, kad COVID-19 pandemijos metu 10 % išaugęs asmenų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų, skaičius. Vien dėl nerimo sutrikimų besikreipusių asmenų praėjusiais metais sausio mėnesį buvo 41 % daugiau nei tokiu pat metu 2019 metais. Taigi rezultatai rodo, kad Lietuvos vyresnio amžiaus, tai yra 65 metų ir vyresnių, žmonių gerovė Europos Sąjungos šalių kontekste yra gana nekokia, o 50 metų ir vyresni asmenys yra vieni labiausiai nepatenkintų Europoje.
Lietuvoje yra paplitusi rizikinga elgsena, tai yra alkoholio, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, ir savižudybių skaičius šalyje išlieka vienas iš aukščiausių Europos Sąjungoje. Naujausių Lietuvos gyventojų tyrimų duomenimis, narkotikų vartojimas per paskutinius metus padidėjo net pusantro karto. Na, o alkoholio ir tabako vartojimo tendencijos išliko panašios.
Taigi, kalbant apie atliktus tyrimus. Vienas iš tyrimų yra paauglių grupės – alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mokyklose tyrimas. ESPAD tyrimas parodė tam tikras tendencijas ir Lietuvoje. Taigi, su kuo mes gyvename ir kokia yra situacija. To tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad mažėja alkoholio vartojimas ir įprastų cigarečių rūkymas, tačiau padidėjo elektroninių cigarečių rūkymas. Mažėja alkoholio, įprastų cigarečių prieinamumas. Alkoholį labiau vartoja merginos, cigaretes rūko vaikinai. Nežymiai mažėja nelegalių narkotinių medžiagų vartojimas, tačiau kaip ir kitose ESPAD šalyse atsiranda susirūpinimas dėl labai rizikingo kanapių vartojimo. Susirūpinimą kelia naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, migdomųjų, raminamųjų vaistų vartojimas, nepaskyrus gydytojui, ir lakiųjų medžiagų vartojimas.
Ir, žinoma, tolesnio dėmesio reikalauja skaitmeniniai žaidimai, lošimas iš pinigų, socialinių medijų naudojimas ir priklausomybių nuo to atsiradimas.
Taigi, COVID-19 pandemija mums atskleidė ir tam tikras problemas, kurios yra susijusios su mūsų gyventojų psichikos sveikata. Galima užduoti tam tikrų klausimų, galbūt nematoma psichikos sveikatos sutrikimų pandemija atėjo? Bet, ko gero, taip negalėtume teigti. Padaugėjo kai kurių sutrikimų simptomų, jie išryškėjo atsiradus COVID-19 pandemijai. O pandemija apskritai neturi vieno veido, ji skiriasi. Skiriasi priklausomai nuo regiono, nuo krašto, nuo lyties, nuo populiacijos ir taip toliau. Taigi ką daryti? Daryti reikėtų tai, kad vis dėlto yra prasminga didinti specialistų pasirengimą dirbti su stresiniais sutrikimais ir, žinoma, didinti psichologinės pagalbos prieinamumą, ji yra labai aktuali mūsų gyventojams.
Kitos problemos. Kaip ir minėjau, savižudybių skaičius, deja, išlieka didelis mūsų šalyje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Išlieka gana didelis alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Tai yra tos problemos, tos tendencijos, kurios tęsiasi, tai nėra šiandienos problema. Pasižiūrėjus į tam tikras priežastis… ir neįgalumo pakoreguoti gyvenimo metai, kaip matote, įtaka yra labai didelė tam tikrų priežasčių, kurios turi įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Šiuo atveju vien tik kalbant apie tam tikrus psichikos sutrikimus, psichologines problemas ir taip toliau.
Kas daroma Lietuvoje stiprinant šią sritį? Sveikatos apsaugos ministerija intensyviai dirba šioje srityje ir yra numatyti tam tikri veiksmai, tam tikros užduotys iškeltos. Tai yra šeimos gydytojo komanda ir numatoma stiprinti ankstyvąją priklausomybės ligų diagnostiką. Pirminės sveikatos priežiūros centrai – nustatyti gerus darbo rezultatus, skatinama priedu už paslaugų teikimą priklausomybės ligomis sergantiems asmenims. Dienos stacionarai – įvertinti poreikį steigti specializuotą dienos stacionarą. Labai svarbi yra psichosocialinė reabilitacija, tai yra plėtoti Minesotos paslaugas PSDF lėšomis. Žemo slenksčio paslaugos – reikia taip pat plėtoti tokias paslaugas, tai yra priklausomybės konsultantai, žemo slenksčio kabinetai. Ir, be abejo, visuomenės sveikata, jos dalis, tai yra ankstyvosios intervencijos programos ir prevencija, kuri vykdoma regionuose ir savivaldybėse.
Štai turbūt principinis pavaizdavimas schema, kaip mes galėtume įsivaizduoti, kas yra svarbu kalbant apskritai apie žmogaus sveikatą. Kaip matote, yra tam tikri veiksniai, biologiniai veiksniai, kuriuos mes ne visuomet galime ir dažniausiai negalime koreguoti, tai yra žmogaus amžius, žmogaus lytis, jo prigimtiniai veiksniai, tai yra tai, kokį genotipą mes turime atsinešę į gyvenimą. Bet yra kiti veiksniai, kurie turi didelę įtaką, – tai individualūs gyvenimo būdo veiksniai, kurie gali būti formuojami vaikui augant. Na, toliau yra gyvenimo ir darbo sąlygos: darbo aplinka, išsilavinimas, nedarbas, vanduo, sanitarija, žinoma, sveikatos priežiūros paslaugos. Bet, kaip matote, sveikatos priežiūros paslaugos tai dar ne viskas – yra visuma įvairių veiksnių, įvairių dalykų, kurie gali užtikrinti tą sveiką gyvenseną. Na ir bendros socialinės, ekonominės, kultūrinės ir aplinkos sąlygos.
Aplinka. Kokią įtaką turi aplinka, klimato kaita? Vis dėlto, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ne tokia maža dalis mirčių priežasčių yra susijusios su aplinka. Kaip matote, nurodoma, kad 24 % mirčių visame pasaulyje yra susijusios su aplinkos veiksnių poveikiu, ir tai yra daugiau kaip 13 mln. mirčių per metus pasaulyje. Remiantis Europos aplinkos agentūros paskelbta ataskaita, daugiau kaip 10 % visų Europoje nustatomų vėžio atvejų sukelia oro taršos, pasyvaus rūkymo, radono ir ultravioletinės spinduliuotės, asbesto, tam tikrų cheminių reagentų ir kitų teršalų poveikis. Europos Parlamento pranešimuose skelbiama, kad įvairiomis alerginėmis ligomis praėjusio šimtmečio pabaigoje sirgo tik 1 % Europos žmonių populiacijos, dabar apie 20 %. Ateinančius 20 metų alergija, manoma, kamuos apie 35 % populiacijos. Lietuva taip pat ne išimtis.
Mūsų požeminis vanduo yra apsaugotas nuo išorinės taršos. Visuomet sakome ir teigiame, jog Lietuvoje vandens kokybė yra gera. Tikrai taip, tačiau visgi intensyvi žmogaus veikla, tai yra vystoma pramonė, žemės ūkis, transportas, buitinės atliekos, nuolat teršia aplinką ir neabejotinai gali susidaryti sąlygos kenksmingoms medžiagoms pakliūti į vandenį. Su geriamuoju vandeniu mes gauname nuo 1 % iki 10 % reikalingų per parą mikroelementų kiekio, tačiau jų perteklius ar trūkumas gali lemti įvairius funkcinius sutrikimus ar ligas, ką ir kalbėti apie tą cheminę taršą, kuri turi įtakos ir daugiaveiksnės etiologijos ligoms atsirasti. Pirmiausia turėtume pagalvoti apie onkologines ligas.
Žinoma, reikia domėtis ir tuo, kur vasaros laikotarpiu mes maudomės. Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, įvertinęs gautus šių metų liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informavo, kad keliose maudyklose buvo nustatyta trumpalaikė tarša. O apskritai 2021 metų maudymosi sezoną, kaip matote, beveik 91 % maudyklų vanduo atitiko higienos normos reikalavimus.
Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama apie 20 tūkst. maistu ir vandeniu plintančių žarnyno infekcinių ligų atvejų. Kaip matote, ne tokie maži skaičiai. 2019 metais, buvusio Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šeši iš dešimties bakterinėmis žarnyno infekcijomis sirgusių asmenų užsikrėtė namų aplinkoje, tai yra sąlyčio būdu ar nuo namie paruošto ir vartoto maisto.
Kitas labai svarbus aspektas žmogaus gyvenime yra kokybiškas miegas. Nuolatinis geras miegas yra susijęs su geresne bendrąja žmogaus sveikata ir aukštesne gyvenimo kokybe. Taigi mes visi turėtume prisiminti, ir jūs, mieli Seimo nariai, taip pat nepamirškite šito dalyko, kad miegas yra labai svarbus, nes nemiga sudaro apie 50 % visų miego sutrikimų apskritai paėmus. Dėl prasto ir nepakankamo miego net 89 % suaugusiųjų ir beveik 60 % vaikų turi padidėjusį kūno svorį, didesnę nutukimo riziką, o nemiga, kaip rizikos veiksnys, yra labai svarbus širdies ir kraujagyslių ligų atvejais.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad tik 10 % žmogaus sveikatos lemia sveikatos priežiūra, kaip matote, po 20 % tai, ką mes gauname paveldėję iš savo tėvų, – paveldimumas, 20 % – mus supanti aplinka, 50 % – mūsų gyvenimo būdas. Tad, kaip minėjau, labai svarbu ugdyti tą tinkamą gyvenimo būdą.
O vaikai išties yra imlūs. Šiandien tai, ką Seimo vestibiulyje mačiau, kai buvo galimybė pasižiūrėti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, ir atėjo ekskursijos ketvirtokų, penktokų, su kokiu dideliu entuziazmu jie mokėsi, kaip suteikti tą pagalbą, ir stebėtinai daug ką jie jau žinojo. Taigi vaikus galima taip išugdyti. Manau, kad ir kalbant apie tą tinkamą gyvenimo būdą, jeigu tai būtų nuolat kartojama ir mokoma ir mokykloje, darželyje, tai galima pasiekti.
Su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 % visų žmogaus ligų ir apie 5 %–10 % mirčių Europos regione. Valstybinio audito ataskaitoje „Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas“ 2019 metais konstatuojama, jog 51 % Lietuvos ugdymo įstaigų neužtikrina, kad vaikai kasdieniam fiziniam aktyvumui skirtų ne mažiau nei 60 minučių. Daugiau kaip 50 % ikimokyklinio ugdymo įstaigų neturi kūno kultūros specialisto. Yra tik 0,7 % pedagogų kvalifikacijos programų, kuriose įtrauktas vaikų sveikatinimo stiprinimas, o aktyvios mokyklos koncepciją įgyvendina tiktai 10 % šalies švietimo įstaigų. Mieli Seimo nariai, aš jūsų neklausiu, koks jūsų fizinis aktyvumas kiekvieną dieną, bet vėlgi siūlau atkreipti dėmesį į tai, jog tai yra labai svarbu. Jeigu turite laisvę minutę, tai būtinai užsiimkite fizine veikla.
Sveikatos apsaugos reforma – dar vienas klausimas, kuris sukėlė daug diskusijų, komentarų. Nacionalinė sveikatos taryba taip pat šį klausimą analizavo ir buvo parengtas klausimynas, jis pateiktas suinteresuotoms šalims, tai yra daugiau kaip 300 juridinių asmenų gavo tas anketas, ir gauti atsakymai. Gauti atsakymai, žinoma, buvo įvertinti, pasižiūrėta, bet tiesiog norėčiau jums pateikti keletą minčių, ką mes gavome iš jų, kokią nuomonę ir kaip jie įsivaizduoja. Štai keletas klausimų, kurie buvo užklausti, ir jų atsakymai. Kiek esate susipažinę su planuojamais sveikatos apsaugos reformos tikslais ir uždaviniais? Kaip matote, visgi didžioji dalis – 39 % teigia, kad gerai susipažinę arba nuodugniai susipažinę. Kiek esate susipažinę su planuojamos reformos siekiamais rezultatais, vertinimo rodikliais? Čia jau yra mažesnė dalis. Ar jūsų organizacija planuoja dalyvauti įgyvendinant reformas? Vėlgi ne tokia didelė dalis, kaip norėtųsi. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į apačioje, kairėje pusėje pateiktą diagramą – reformos planuojami rezultatai yra svarbūs ir reikšmingi, tai 31 % atsakė – nežinau. Ką suponuoja toks atsakymas? Tai reiškia, kad žmonės nėra iki galo susipažinę su tais klausimais, kurie yra svarbūs vykdant reformą. Taigi, žinoma, tas informuotumas ir informacijos pateikimas suinteresuotoms šalims yra labai svarbus siekiant tinkamai vykdyti sveikatos apsaugos reformą.
Be abejo, buvo pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai po šios analizės. Galima teigti, kad vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija iš tikrųjų atliko labai didelį darbą organizuodama sveikatos apsaugos reformos procesą, jį vykdydama. Negalima nuneigti šitų darbų svarbos ir būtinumo, tikrai taip, galima tą teigti. Suinteresuotų šalių pasiektas informuotumo apie reformą lygis šiame planavimo stadijos etape turi dideles didinimo galimybes, bent jau taip matyti iš atsakymų, kuriuos gavome pateikę klausimynus. Apklausos rezultatai identifikavo suinteresuotų šalių informuotumo apie reformą spragas. Tikslingas detalesnis jų ištyrimas ir tikslinių priemonių tikslinėms suinteresuotų šalių grupėms taikymas, toliau didinant jų informuotumą tiek reformos planavimo, tiek įgyvendinimo stadijose. Žinoma, suinteresuotų šalių pasiektas suinteresuotumo ir pasirengimo dalyvauti reformoje lygis šiame planavimo stadijos etape turi dar didelį augimo potencialą. Apklausos rezultatai sudaro pagrindą tikėtis, kad tolesnis aktyvus ir tikslinis informuotumo apie reformos naudą ir kuriamą vertę gerinimas iš esmės gali padidinti dalyvių suinteresuotumą ir pasirengimą dalyvauti šiame procese.
Žinoma, yra tam tikrų reformos dalyvių suinteresuotumo didinimo kliūčių, jos gali būti įvardijamos kaip trumparegiškumo ciklo efektas, sudarantis užburtą ratą tarp nepakankamo informuotumo ir mažo suinteresuotumo, kai dėl mažo suinteresuotumo nerodomas interesas reformai, taip pat nulemiant mažą informuotumą apie reformą, o tai savo ruožtu tampa kliūtimi suinteresuotumui ir įsitraukimui didinti. Kaip matote, pasidaro toks lyg ir užburtas ratas. Taigi, rekomenduojama toliau aktyviai ir kryptingai komunikuoti apie reformos kuriamas vertes, naudas tikslinėms suinteresuotų šalių grupėms, užtikrinti nuolatinę periodinę dvikryptę komunikaciją ir atgalinį ryšį reformos planavimo ir įgyvendinimo etapuose. Šios apklausos rezultatai taip pat patvirtino būtinybę periodiškai vertinti suinteresuotų šalių informuotumo, suinteresuotumo, pasirengimo dalyvauti reformoje būkles, išaiškinant jų spragas, identifikuojant problemines dalyvių grupes, joms parengiant bei pritaikant tikslines informuotumo ir suinteresuotumo gerinimo priemones, kartu užtikrinant efektyvią, kaip minėjau, dvikryptę komunikaciją bei grįžtamąjį ryšį apie taikomų priemonių veiksmingumą siekiant suplanuotų tikslų ir rezultatų.
Kitas svarbus klausimas, tai yra tam tikri skirtumai, kurie egzistuoja vertinant sveikatos rodiklius, tai skirtumai tarp žmonių, turinčių skirtingą išsilavinimą, pajamų kiekį, profesiją ir panašiai, vis dėlto išlieka tokie. Lietuvos kaimo gyventojų standartizuoto mirtingumo rodiklis praėjusiais metais buvo 1,3 karto didesnis nei miesto gyventojų. Taigi miesto ir kaimo rajonų gyventojų mirtingumo rodiklių netolygumai ir jų pokyčiai netiesiogiai atspindi kaimo gyventojų patiriamą didesnį ir iki šiol vis didėjantį socialinį bei psichologinį stresą, susijusį su nepalankiais sveikatai ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais veiksniais. Tenka pabrėžti, jog vis dėlto iki šiol egzistuoja tam tikri mirtingumo, sergamumo, gyvensenos įpročių skirtumai ir tarp etninių grupių Lietuvoje. O, kaip žinote, Lietuvoje gyvena apie 154 tautybių žmonės. Taigi, įvairovė didelė ir tie skirtumai yra.
Suaugusio ir vaiko sveikatos būklei įtaką daro tiek tėvų santuokinė padėtis, tiek šeimos ar namų ūkio sudėtis. Nuo 2010 metų santuokų skaičius sumažėjo 18 %. 2020 metais buvo įregistruota šiek tiek daugiau nei 15 tūkst. santuokų, o ištuokas įregistravo 7,5 tūkst. porų. Taigi, yra įrodyta, kad santuokoje gyvenantys asmenys labiau rūpinasi savo ir savo partnerio sveikata.
2019 metais tik 46 % Lietuvos gyventojų teigė, kad jų sveikata yra gera. Kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, didesnes pajamas gaunantys asmenys dažniau teigia esantys sveiki. Didžiausias pajamas gaunančių kvintilyje du trečdaliai asmenų mano, kad jų sveikata yra gera, o mažiausias pajamas gaunančių kvintilyje taip mano tik ketvirtadalis asmenų. Taigi, kaip matote, akivaizdžiai turi įtakos ir žmogaus gaunamos pajamos vertinant savo sveikatą.
Kitos problemos ir kitos tendencijos, kurias mes turime Lietuvoje. Visgi galime teigti, kad asmenų, kurie gyvena skurdo, rizikų ir socialinėje atskirtyje, mažėja. Tai yra geros tendencijos. Kaip matote, lyginant 2020 ir 2010 metus, dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai. Taip pat tendencija yra mažėjanti, džiuginanti. Tiesa, tai yra 2020 metų duomenys. Turbūt reikėtų pažiūrėti ir 2021 metų, siekiant įsivaizduoti tą situaciją, kokia buvo COVID-19 pandemijos metu.
Problema yra dar ta, kad Lietuvoje ėmė daugėti mokyklose nesimokančių vaikų. Beveik 2 tūkst. vaikų nelankymo priežastys nėra žinomos. Dauguma, tai yra 84 %, suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad mokydamiesi įvairiuose mokymo kursuose jie siekė įgyti profesinių žinių, reikalingų darbui, kiti dėl asmeninių priežasčių. Tai, manau, yra labai džiuginantys dalykai, kad žmonės siekia įgyti didesnes kompetencijas. Kas ketvirtas teigia, kad tobulinti profesinę kvalifikaciją reikalavo darbdavys arba siekė įgyti žinių ir įgūdžių, naudingų kasdieniame gyvenime. Trečdalis žemą išsilavinimą turinčių gyventojų mokydamiesi siekė gauti pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti, o 62 % turinčiųjų auštąjį išsilavinimą tobulino žinias siekdami geriau atlikti savo darbą.
Lyčių lygybė yra labai svarbus dalykas. Vis dėlto lygybė turi tiesioginį poveikį ir šalies ekonomikai, užimtumui, produktyvumui ir BVP. Europos Sąjungos šalyse, kuriose lyčių lygybės rodikliai aukštesni, nedarbo rodikliai yra žemesni, vyrauja tolygesnis pasiskirstymas pagal lytį darbo rinkoje. Ir bendrasis vidaus produktas yra nuo 4 % iki 10 % didesnis.
Kokia situacija Lietuvoje? Paskutinis Europos lyčių lygybės instituto rengiamas lyčių lygybės indeksas 2022 metais rodo, kad Lietuva Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį užima 22 vietą. Taigi dar yra kur pakylėti mums aukščiau.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais daugiau nei 1,6 mln. žmonių praranda gyvybę dėl patirto smurto. Lietuvoje devyni iš dešimties smurtu kaltinamų asmenų yra vyrai. Beveik 60 % turi žemesnį išsilavinimą, vidurinį ar profesinį, žinoma, tam tikra dalis asmenų turi problemų dėl alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
Taigi žmogus yra centre. Žmogus yra centre, bet jo sveikatai turi įtakos ir kiti veiksniai. Žinoma, kaip matote, artimiausiame rate yra šeima, yra bendruomenė, kurioje jis gyvena, yra universali lygių galimybių į žmones orientuota ir integruota sveikatos priežiūra. Tai yra štai tas artimiausias ratas. Tačiau yra šiek tiek tolimesni ratai, bet jie yra labai svarbūs, kalbant apie žmogaus sveikatą, tai yra sveikatos priežiūros sektorius, jo valdymas, kaip jis yra efektyvus, koks yra finansavimas, kokie yra skiriami resursai, paslaugų teikimas, tinklai, įstaigos, specialistai ir, žinoma, labai svarbus yra kitų sektorių funkcionavimas. Kaip jie veikia? Tai ir švietimas, ir aplinkosauga, ir socialinė pagalba, ir darbo sektorius, būsto sektorius bei kiti. Na, o visa vainikuoja apskritai valstybės aplinka. Tai yra valstybės politika žmogaus atžvilgiu, kokia ji yra.
Mūsų šalies 48 % gyventojų savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą, 39 % – kaip vidutinę, 13 % – kaip blogą arba labai blogą. Be abejo, vyresnio amžiaus gyventojai savo sveikatą vertina prasčiau nei jaunesni, tai savaime suprantama. Dauguma, tai yra 89 %, 16–24 metų amžiaus asmenų savo sveikatą vertina gerai ir labai gerai. Tarp 65 ir vyresnių asmenų tokių lieka tik 10 %, o 33 % 65 metų ir vyresnių asmenų savo sveikatą vertina blogai arba labai blogai. Miesto gyventojai sveikatą vertina šiek tiek geriau nei kaimo, bet tam turi įtakos ir skirtinga gyventojų sudėtis pagal amžių. Kaime santykinai didesnė yra vyresnio amžiaus mūsų šalies gyventojų dalis.
Gyventojų nuomonė apie savo sveikatą pagal žmogaus lytį. Vėlgi tendencijos yra labai aiškios. Aišku, šiek tiek skiriasi savo sveikatos vertinimas tarp moterų ir vyrų populiacijų, bet iš esmės – kuo vyresnis žmogus, kaip matote, tuo savo sveikatą jis vertina prasčiau.
Dauguma gyventojų prireikus negavę medicininės konsultacijos ar gydymo kaip pagrindinę priežastį nurodo ilgą šių medicininių paslaugų laukimo trukmę, tai yra net 53 %, arba mažesnė dalis tikėjosi, kad negalavimas praeis savaime, tai yra apie 6 %, 4 % reikalinga gydytojo konsultacija nepasinaudojusių gyventojų nurodė, kad paslauga buvo mokama ir per brangi. Bent kartą per metus pas gydytoją, išskyrus odontologą, neapsilankė, nors tikrai to reikėjo, 7 % skurdo riziką patiriančių 16 metų ar vyresnių asmenų, 6 % iš jų kaip pagrindinę priežastį nurodė, kad neįstengė susimokėti, nes paslauga buvo per brangi.
Gyventojų, kurie prireikus nesikreipė į gydytoją, dalis, palyginti su 2020 metais, padidėjo 1 procentiniu punktu. Į odontologą nesikreipė, nors tikrai reikėjo, 6 % skurdo riziką patiriančių asmenų. Iš jų 61 % kaip pagrindinę priežastį nurodė brangias paslaugas ir lėšų stoką. Palyginti su 2020 metais, kai prireikus nesikreipiama į odontologą, gyventojų dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Daug rečiau kaip pagrindinė priežastis, privertusi atsisakyti odontologo paslaugų, buvo paminėta lėšų stoka.
Štai Pasaulio banko įdomi informacija, kokią įtaką gyvenimo trukmei gali turėti tai, kiek valstybė skiria pinigų gyventojų sveikatai. Šioje lentelėje matome tokias tris pagrindines grupes: tos valstybės, kurios skiria daugiau kaip 4 tūkst. dolerių, ir gyvenimo trukmė gyventojų numatoma, ta vidurinė dalis, kurioje, matote, ir Lietuva, tai yra nuo 1 tūkst. iki 2,5 tūkst., ir gyventojų gyvenimo trukmė numatoma, ir tos šalys, kurios, kaip matote, skiria labai mažai lėšų sveikatos apsaugai, žmogaus sveikatai, ir gyventojų gyvenimo trukmė. Žinoma, fenomenas yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Kaip matote, skiria daugiausia, tačiau gyvenimo trukmė nėra ilgiausia. Palyginti su mūsų kaimynais lenkais, jie skiria dešimt kartų mažiau, gyvenimo trukmė yra lygiai tokia pat. Taigi kyla retorinis klausimas, ko gero, ar visuomet tas finansavimas lemia gyvenimo trukmę? Nors, kita vertus, pasižiūrėję į tokias šalis kaip Šveicarija, Norvegija, Islandija, Danija, Švedija mes akivaizdžiai matome, kad kuo daugiau yra skiriama pinigų, tuo žmogaus gyvenimo trukmė, tikėtina, yra ilgesnė.
Kaip minėjau, kita dalis, Nacionalinės sveikatos tarybos pagrindinė darbo forma yra posėdžiai. Taryba, analizuodama ir vertindama gyventojų sveikatos būklės rodiklių pokyčius, tendencijas, pasitelkia įvairių ministerijų, institucijų specialistus, mokslininkus, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių atstovus ir teikia siūlymus bei rekomendacijas. Taigi šiais metais vyko posėdžiai, kurių metu buvo analizuotos įvairios problemos ir pateikti pasiūlymai bei rekomendacijos.
Kalbant apie vaikų mitybą, apie sveiką mitybą, kaip matote, yra pateiktos įvairioms institucijoms įvairios rekomendacijos, tai ir Sveikatos apsaugos ministerijai, ir Vyriausybei, ir Centrinei perkančiajai organizacijai. Atrodytų, kaip tai susiję, bet, kaip matote, Centrinė perkančioji organizacija yra atsakinga už maisto produktų katalogo sudarymą, tai būtina jį peržiūrėti, papildyti, didinti ekologiškų produktų įsigijimo galimybę, atkreipti dėmesį į maisto produktų kokybę, atitiktį teisės aktuose nustatytoms normoms, kontroliuoti tiekėjus. Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – koreguoti Lietuvos higienos normų nuostatus, numatančius pertraukų organizavimo laiką, trukmę, siekiant užtikrinti optimalų maitinimui skirtą laiką, trukmę; reglamentuoti, kas gali rengti perspektyvinius dienos bei pritaikytus valgiaraščius; koreguoti dietistų licencijavimą reglamentuojančius teisės aktus; parengti tėvams, medikams skirtas kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijas; įvertinti vykdomų vaisių, daržovių, pieno, pieno produktų vartojimo skatinimo programų rekomenduojamų paros maistinių normų poveikį vaikams. Kitoms institucijoms taip pat, kaip matote, yra suformuluoti pasiūlymai bei rekomendacijos – Maisto pramonės asociacijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, aukštosioms mokykloms, Žemės ūkio ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tai yra tie siūlymai ir rekomendacijos, į kuriuos, na, tikėtina, turėtų būti atsižvelgiama. Savivaldybių asociacijai.
Toliau. Kiti įvykę posėdžiai, jie taip pat, manyčiau, yra svarbūs. Tai yra duomenų vertinimas, jų analizė. Po šio posėdžio, na, tos išmoktos pamokos po COVID-19 pandemijos, taip pat buvo, kaip matote, pateikti pasiūlymai, rekomendacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos statistikos departamentui parengti automatizuotus lėtinių, infekcinių ligų valdymo, duomenų vertinimo algoritmus pagal funkcinius asmens sveikatos priežiūros klasterius, parengti infekcinių ligų valdymo, prognozavimo algoritmus, modelius pagal parengtas aktualias diagnozes, parengti ir technologiškai įgyvendinti duomenų validavimo priemones ir taip toliau. Taigi, tai yra pasiūlymai ir rekomendacijos.
Kito posėdžio metu, kuriame buvo analizuojami sveikatos apsaugos reformos klausimai, taip pat suformuluoti pasiūlymai Sveikatos apsaugos ministerijai. Atkreipiamas dėmesys, jog komunikacija su suinteresuotomis šalimis yra labai svarbu. Dvikryptė informacija turėtų būti. Sistemingai, periodiškai vertinti tą informuotumą, suinteresuotumą, pasirengimą dalyvauti reformoje ir taip toliau.
Toliau organizuotas klausimas dėl burnos sveikatos. Irgi yra pateikti pasiūlymai Sveikatos apsaugos ministerijai dėl burnos higienistų. Valstybinei ligonių kasai siūloma peržiūrėti burnos higienistų, dirbančių švietėjišką veiklą, kuri yra labai svarbi, kaip minėjau, ypač vaikų grupėje, finansavimo galimybę. Inicijuoti tikslinį vaikų ir suaugusiųjų burnos higienos finansavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai ir aukštosioms mokykloms, rengiančioms burnos higienistus ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, taip pat pateikti pasiūlymai.
Onkologinės ligos. Tai dar viena mūsų šalies gyventojų rykštė. Taip pat organizuotas specialus posėdis, skirtas tai temai, taip pat yra suformuluotos rekomendacijos ir pasiūlymai ir Sveikatos apsaugos ministerijai, ir Nacionaliniam vėžio institutui, Vėžio registrui ir Lietuvos mokslo tarybai, ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijai. Taigi, tikslas, kad kuo daugiau būtų galima įveiklinti šias sritis ir programos efektyvumui vertinti, klaidoms analizuoti, programos priemonių planui koreguoti, atsižvelgiant į Europos kovos su vėžiu plano rekomendacijas. Tinkamai išnaudoti Europos kovos su vėžiu plano ir vėžio emisijos teikiamas galimybes mūsų šalyje, didinti atrankinių patikros programų aprėptį, stiprinti šeimos gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų, vaistininkų kompetencijas šviesti visuomenę sveikos gyvensenos ir vėžio profilaktikos klausimais, siekiant geriausių prevencinės veiklos rezultatų.
Įdomu buvo pasižiūrėti, kaip yra atsižvelgiama į tas rekomendacijas ir pasiūlymus, kuriuos Nacionalinė sveikatos taryba teikia. Mes pirmąkart organizavome tokį kontrolinį posėdį. Posėdyje „Vaikų sveikatai palankesnės mitybos sistema Lietuvoje“, kuris vyko šių metų sausio mėnesį, įvairioms institucijoms buvo pateikta 21 rekomendacija. Matėte, kokios tos rekomendacijos ir kokioms institucijoms jos buvo pateiktos. Šių metų spalio 19 dieną mes pasidarėme kontrolinį posėdį, pasižiūrėjome, kaip yra atsižvelgiama į tas rekomendacijas, į tuos pasiūlymus, kuriuos teikė Nacionalinė sveikatos taryba. Posėdžio metu mes galėjome konstatuoti, kad 14 rekomendacijų iš tos 21 pateiktos įgyvendinta visiškai arba iš dalies. Dauguma iš dalies įgyvendintų rekomendacijų yra ilgalaikės ir jų įgyvendinimui vertinti reikia ilgesnio periodo. Bet, kaip matote, sakyčiau, gana efektyviai reaguojama į tai, ką Nacionalinė sveikatos taryba pasiūlė. Aš manau, kad toliau mes tą praktiką taikysime ir pasižiūrėsime taip pat ir kitų temų atžvilgiu, kaip yra atsižvelgiama į Nacionalinės sveikatos tarybos siūlymus ir rekomendacijas.
Šiais metais mes sudarėme ir patvirtinome tarybos narių tematines darbo grupes. Jos, manau, dar giliau gilinsis į įvairias problemas. Bandysime teikti tuos siūlymus, kurie yra aktualūs mūsų šaliai. Tai yra tokios darbo grupės: įrodymais grįstos ir personalizuotos medicinos; antra grupė yra asmens ir visuomenės sveikatos bei farmacinės veiklos; trečia – sveikatos sistemos reformos; ketvirta – sveikatos ugdymo, sveikatos raštingumo didinimo; ir penkta – fizinio aktyvumo skatinimo. Kaip matote, tos grupės, manau, suintensyvins tam tikrus procesus, teiks siūlymus ir rekomendacijas. Labai svarbu, kad į tas rekomendacijas ir siūlymus būtų atsižvelgta.
Taigi, naudota literatūra rengiant šį pranešimą. Dėkoju visiems už dėmesį. Pasaulio sveikatos organizacijos šių metų šūkis yra „Mūsų planeta – mūsų sveikata“.
Naudodamasis proga labai noriu padėkoti visiems Nacionalinės sveikatos tarybos nariams už darbą, už nuoseklų, kryptingą darbą. Dėkoju Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovui N. Mikelioniui už šiandieninę galimybę pasimokyti mums visiems suteikti pirmąją skubią pagalbą. Manau, kad ir jūs, gerbiami Seimo nariai, taip pat pasinaudojote šia galimybe ir atnaujinote žinias, kurios reikalingos teikiant pagalbą žmonėms. Dar kartą labai ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas tarybos pirmininke. Aš suprantu, kad kolegos nori pasisakyti dėl klausimų, kurių būtų. Gerbiami kolegos, mano siūlymas iš karto būtų toks: jeigu mes 10 minučių numatytume, nes jau beveik valandą mes kalbame, 54 minutes. Jau matau – du Seimo narius tai tenkina. Prašau, A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Pirmiausia, gerbiamas profesoriau Utkau, Nacionalinės sveikatos tarybos vadove, šiandien aš, irgi nuėjęs medicinos kelią, labai įdėmiai klausiausi jūsų pranešimo. Labai stipriai padirbėta, labai logiškai gražiai išdėstyta. Žinoma, vienas klausimas.
Anksčiau buvo Tarpžinybinė sveikatos komisija prie ministro, prie Vyriausybės. Aš kiekvienais metais tą sakau. Nepakankamai dirbo, bet vis tiek buvo tam tikras ramstis tarybai ir pačiai ministerijai. Dabar ar tikslinga būtų, kad tą puikų pranešimą Sveikatos reikalų komitetas apsvarstytų, numatytų tam tikras gaires. Žodžiu, kad žinybos gautų. Ir ne tokia būtų malonė jūsų paprašyti, jūs gerai pasidomite, bet kad tiesiog atsiskaitytų jums, kas padaryta realiai, ir praneštų visuomenei ir spaudai. Konstatuojate daug, kitais metais gali būti vėl konstatuojama, o kokie 5 % ar bus įvykdyta, nežinau. Bet aš pasitikiu jumis ir linkiu sėkmės.
A. UTKUS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar turime 10 minučių klausti. Pirmoji klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas profesoriau, iš tikrųjų labai daug informacijos jūs pateikėte ir problemas iškėlėte. Prašom pasakyti, dabar jūs konstatavote, kad mirtingumas 1,3 karto didesnis yra kaimo nei miesto, konstatavote, kad atsiliepia apie savo sveikatą lygiai taip pat iš regionų, kaimo gyventojai ženkliai prastesnius rodiklius nurodo. Kaip jums atrodo, šiandien nuo širdies išeminių ligų mirtingumas irgi didelis, prieinamumas labai prastas, prieiti, iš kaimo atvažiuoti yra sudėtinga. Šita reforma, mes sakome, lyg ir pageriname prieinamumą. O kaip jūs iš tikrųjų matote tos reformos rezultatą, ar mes šita reforma pasieksime ir pagerinsime tuos rodiklius, ar vėl neatitolinsime regionų nuo centrų? Ačiū.
A. UTKUS. Labai ačiū už pastebėjimus ir klausimą. Kalbant pirmiausia apie sveikatos apsaugos reformą, reikia pasakyti, kad visi reikalingi teisiniai dokumentai Seime yra patvirtinti ir priimti. Tiesiog dabar reikėtų kartu dirbti ir žiūrėti, kad tie rezultatai būtų visiems tinkami ir geri.
Neabejotinai ta skausminga vieta yra kaimo gyventojai. Kaip sakote, tas atotrūkis yra kol kas ne toks didelis. Siekiamybė yra, žinoma, mažinti tą atotrūkį ir sulyginti teikiamas paslaugas tiek kaimo, tiek miesto gyventojams. Aš labai tikiuosi, kad ši reforma neturėtų pabloginti. Tie bandomieji variantai, kurie dabar ir bus įgyvendinami, tai yra su pavėžėjimu gyventojų iki reikiamos paslaugos, matysime, kaip vyksta.
Kita vertus, jie yra bandomieji ir, ko gero, atskleis, parodys tas problemas ir visą tą situaciją, ar mes einame geru keliu, ar šiek tiek reikia koreguoti. Bet kokiu atveju, jeigu matome, kad kas nors blogai, kas nors nevyksta, lygiai taip pat ir jūs galite teisinius dokumentus koreguoti kaip Seimo nariai. Lygiai taip pat ir visa sveikatos apsaugos sistema turbūt gali, reikia tik gero noro atsižvelgti ir koreguoti, jeigu yra kas nors ne taip.
Aš labai viliuosi ir labai tikiuosi, kad viskas turėtų būti gerai. O kaip bus, pamatysime artimiausiu metu. Artimiausiais metais turbūt išryškės ir kitais metais susitikę metų pabaigoje galėsime dar atskirai pažiūrėti, kokia ta situacija ir kokios tendencijos, ar einame gerėjimo linkme, ar kur nors buksuojame, o galbūt yra netgi blogiau. Tai pažiūrėsime.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkoju profesoriui už padarytą pranešimą. Bet aš tikėjausi, kad po pranešimo bus klausimų, diskusijų, ir tikrai, atrodo, nemažai medikų turime Seime, bet toks abejingumas mane yra truputį nustelbęs. Ir pasakysiu, dėl kokių priežasčių.
Galiu pasakyti, kad tiesiog skaitydami užsienio literatūrą mes, politikai, kai kada daugiau sužinome apie narkotikų vartojimo žalą ir pasekmes: nusikalstamumą, depresiją arba kitus susirgimus. Nors aš nesu medikas. Taip pat, aišku, tikėjausi, kad bus apie klasterius, ligų klasterių sistema paliesta, nes, kiek girdžiu, pavyzdžiui, infarktų klasteris tarp Kauno klinikų ir Šiaulių respublikinės ligoninės jau yra sužlugęs, nors 2015 metais, kiek žinau, mirtingumas nuo šių ligų buvo sumažėjęs 20 %.
Profesoriau, ar nemanote, kad turėtų būti gal išsamesnė analizė, kodėl tam tikros reformos nepasitvirtino, kodėl vėl pereiname prie kitų reformų? Aš šito truputį pasigedau. Ir pasigendu mokslininkų straipsnių apie narkotikų žalą, kai mes kalbame apie narkotikų dekriminalizavimą. Tai mums, politikams, tikrai būtų daug naudingiau ir reikalingiau.
A. UTKUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už pastebėjimus ir klausimą. Turbūt tai, ką jūs pasakėte, yra mintys, kurios susidėlios mums, ir kitais metais tikrai galėsime atliepti į tai, ką jūs paminėjote, ir pateikti tą klasterių analizę, jeigu ji yra įdomi.
Apskritai aš turbūt kviesčiau visus Seimo narius pareikšti nuomonę ir atsiųsti mums į Nacionalinę sveikatos tarybą, kas įdomu, kas aktualu, kokie yra tie skaudami taškai, kuriuos mes turėtume aptarti ir giliau paanalizuoti, nes tai ir yra ta arena, kurioje mes galime diskutuoti, kurioje galime pasitarti, kaip geriau ir tinkamiau padaryti, kad būtų gerai visiems mūsų šalies gyventojams.
Iš tikrųjų taip, aš dabar tos problemos nepaliečiau, apie klasterių analizę, bet, ko gero, visko į valandos pranešimą negalima sudėti. Kai kuriuos dalykus, kuriuos, maniau, tikslinga aptarti, pateikėme. Bet, kita vertus, tikrai aš manau, kad tai yra klausimas. Ir nebūtinai metinio pranešimo metu mes galime tai aptarti – ir frakcijoje pateikti tą informaciją, padiskutuoti ir pažiūrėti vienu ar kitu klausimu. Nacionalinė sveikatos taryba yra atvira diskusijoms, klausimams, priima pasiūlymus ir rekomendacijas kartu su jumis, Seimo nariai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Ačiū, gerbiamas profesoriau, už jūsų labai liūdną pranešimą. Liūdną todėl, kad senstame Europoje greičiausiai. Vyrai gyvena trumpiausiai. Kas antras mūsų vaikas fizinio lavinimo gauna nepakankamai. Tiktai 0,7 % pedagogų tesidomi sveika gyvensena. Mokslo vaidmuo iš viso nematomas visoje veikloje, ką daro mokslas, kokias rekomendacijas jis teikia. Pandemijos įvertinimo jokio jūsų negirdėjome dvejus su puse metų. Kas per ekspertai buvo? Pirmaujame Europoje pagal vakcinaciją, turbūt jau pasaulio čempionai esame. Bet ir perteklinės mirtys pas mus yra tankiausiai fiksuojamos. Atsakykite. Paprastai po tokio pralaimėjimo yra atsistatydinama ir pasakoma – neišėjo ir taip toliau. Ar manote, kad mes galime ką nors padaryti pačiu svarbiausiu Lietuvos gyventojų klausimu – Lietuvos sveikatos? Yra ypač liūdna situacija. Ačiū.
A. UTKUS. Na, ta situacija turbūt yra ne šių, ne praėjusių metų, metai iš metų tos tendencijos, kaip minėjau, yra tokios. Turbūt siekis pagerinti Lietuvos sveikatos būklę, Lietuvos gyventojų sveikatos būklę yra visų mūsų uždavinys, tai nėra vien tik Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos reikalų komiteto ar Nacionalinės sveikatos tarybos. Tai yra mūsų visų kartu su jumis, Seimo nariai, darbas siekti, kad Lietuvoje ta gerovė būtų ir kad žmonių sveikata būtų geresnė. Aš tikrai už ir palaikyčiau bet kokias idėjas, jeigu mes eitume to link, kad pagrindinis turbūt valstybės uždavinys ir pagrindinis siekis būtų žmogaus gerovė ir jo sveikata. Tikrai palaikyčiau.
O, kaip sakiau, tos diskusijos galimos įvairiais klausimais. Ir apie vakcinaciją galima diskutuoti, ir kitais klausimais, bet tiesiog galima tą atidėti ar frakcijos posėdyje, ar kituose susitikimuose.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, profesoriau, už pristatymą. Tie, kurie sveikatos sistemoje esame ne pirmus metus, turbūt iki skausmo žinome, kas lemia sveikatą. Jūs čia pademonstravote, kiek įtakos yra visgi gyvensenos padaroma, kalbame apie sveikatą visose politikose. Mano klausimas labai konkretus. Kai klausimai persikėlė į parlamentą, kai kurie su sveikata susiję klausimai apdairiai yra svarstomi net ne Sveikatos reikalų komitete. Čia kolegos klausė apie narkotikų dekriminalizavimą. Tai Sveikatos reikalų komitetui net neduota spręsti apie tai. Apie alkoholinių gėrimų taros pakeitimus sprendė, pavyzdžiui, Ekonomikos komitetas, ne Sveikatos reikalų komitetas. Kolega rodo nykštį į viršų iškėlęs. Tai ką galima būtų padaryti, kad mes neapsimetinėtume, kad mums rūpi sveikata? Galbūt Nacionalinė sveikatos taryba galėtų kaip nors aktyviau dalyvauti ir kituose komitetuose, ne tik Sveikatos reikalų komitete. Labai ačiū.
A. UTKUS. Ačiū, gerbiamas profesoriau Seimo nary, už pastabą. Iš tikro taip, mes, Nacionalinė sveikatos taryba, kaip ir fokusuojamės į Sveikatos reikalų komiteto posėdžius, jų veiklą ir tuos klausimus, kurie aptariami tame komitete. Bet iš tikro yra tų klausimų, kurie yra svarbūs žmonių sveikatai, analizuojamų ir kituose komitetuose. Mes būtume pasirengę dalyvauti ir pareikšti taip pat savo nuomonę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas profesoriau, tikrai labai ačiū už įdomią jūsų pristatytą ataskaitą. Visada labai palaikiau būtinumą tokios Nacionalinės sveikatos tarybos reikalingumo, kad Seimas turėtų tokią instituciją, iš kurios galėtų iš tiesų išgirsti labai gerą profesionalų patarimą.
Dabar norėčiau jūsų paklausti, ką taryba galvoja apie SAMʼo pasiūlymus kompleksiniu būdu einant decentralizacijos būdu spręsti rezidentūros jaunųjų gydytojų pritraukimo į regionines ligonines klausimą. Yra SAMʼo pasiūlymai, kad iš dabartinės naujos Europos Sąjungos perspektyvos bus skiriama apie 14 mln. eurų, ir yra planuojama, kad apie 30 % bus padidėjęs skaičius jaunų rezidentų, kurie būtent rinksis regioninėse, rajoninėse ligoninėse darbą. Sakykite, ar jūs irgi galvojate, kad užteks to kompleksiškumo ir tokių priemonių sprendžiant šią labai opią mūsų Lietuvos gyventojams problemą, kad sveikatos paslaugos būtų prieinamesnės, ypač rajonuose? Ačiū.
A. UTKUS. Labai ačiū už klausimą. Galėčiau pasakyti, kad apskritai rezidentūros bazių aukštosios mokyklos turi daug. Vilniaus universitetas turi daugiau kaip 70 rezidentūros bazių, kurios yra ne Vilniaus mieste. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turi dar daugiau, atrodo, 80 ar 90, tiksliai negaliu pasakyti, tokių rezidentūros bazių, kurios yra ne Kaune. Dalis rezidentų ir dabar išvyksta į regionus ir atlieka tam tikrą rezidentūros ciklą. O dabar ta numatoma priemonė yra kaip vienas iš variantų vėlgi pasižiūrėti, pabandyti, kaip tai funkcionuos.
Galiu pasakyti, kad, na, turbūt ne visoms rezidentūros studijų programoms tai tiks, nes kai kurios yra labai specializuotos rezidentūros studijų programos, pavyzdžiui, genetika, neurochirurgija, kardiologija, yra tik keli centrai Lietuvoje ir ten galima atlikti rezidentūros dalį. Bet tokios rezidentūros studijų programos kaip šeimos medicina, vidaus ligų gydytojas, chirurgija dalį jie galės atlikti ir regionuose. Ir, be abejo, turbūt yra tikimybė, kad pabuvę galbūt kai kurie ir liks tenai. Tai siekis pabandyti ir šitą kelią. Ar pasiteisins, vėlgi matysime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Daugiau laiko klausimams, deja, mes neturime. Labai ačiū jums, profesoriau. Ačiū Sveikatos tarybos nariams.
15.12 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1857(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1858(2) (svarstymas)
Einame prie kitų darbotvarkės klausimų, tai yra Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pranešėja – J. Sejonienė. Prašau pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl šio projekto ir lydimojo iš karto, jeigu galima.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip apmaudu, kad užsirašiau vis dėlto ne prie buvusio klausimo, o prie šito pati kalbėti, bet žodį atsiėmiau.
Pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas Sveikatos draudimo įstatymą, taip pat ir lydimąjį, svarstė lapkričio 23 dieną. Komitetas įvertino ir papildomo komiteto pasiūlymą atsižvelgti į Vyriausybės išvadas, įvertino Teisės departamento pasiūlymus, Teisingumo ministerijos pasiūlymus. Yra parengtos dvi naujos abiejų projektų suvestinės redakcijos, labiausiai atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir Vyriausybės pasiūlymus.
Komitetas nepritarė tik vienam Vyriausybės siūlymui – dėl įstatymo įsigaliojimo laiko. Pasiūlyta komiteto data yra suvestinėse redakcijose, tai yra gruodžio 15 diena. Iki to laiko, iki gruodžio 14 dienos, Vyriausybė, ministerija turi parengti lydimuosius teisės aktus. Abiem projektams komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatyti A. Čepononį. Taip pat perduodu pirmininkavimą P. Saudargui.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Sveikatos draudimo įstatymą po pateikimo, pritarė bendru sutarimu, lydimajam taip pat pritarė bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju, išvados pristatytos. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti, labai gaila. Galėtume judėti toliau, bet dėl 1 ir 2 straipsnių yra Vyriausybės pasiūlymų. Matyt, dėl jų reikėtų spręsti balsuojant. Deja, reikės atidėti šitą klausimą, kai bus balsavimo langas.
15.15 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2104(2)VK (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-3 klausimas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2104. Teikėjas S. Kairys. Čia būtų svarstymas. Kultūros komiteto išvadą gerbiamas V. Juozapaitis, komiteto pirmininkas, gal galėtų mums iš tribūnos pagarsinti. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamas Seime, Kultūros komitetas apsvarstė ką tik paminėtą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra čia šiuo atveju jokių pasiūlymų, pataisų.
Dabar motyvai lieka, bet irgi nėra nieko užsirašiusio kalbėti. Taigi balsuosime tam numatytu laiku.
15.16 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2115(2)VK (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Kultūros centrų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2115. Šiuo atveju Kultūros komiteto išvadą gerbiamą K. Bartoševičių paprašysime pristatyti.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Kultūros komitetas svarstė ką tik įvardintą įstatymo projektą. Iš tikrųjų svarstė du projektus, vienas iš sprendimų… Dabar Kultūros centrų įstatymas?
PIRMININKAS. Taip, dabar Kultūros centrų įstatymas.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Supratau. Mes iš tikrųjų pritarėme bendru sutarimu, bet ten buvo keletas pasiūlymų. Vienam komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Taip. Tuoj aš tada ateinu prie to straipsnio. Tai yra dėl 7 straipsnio buvo gerbiamo Seimo nario K. Vilkausko pasiūlymų, jiems komitetas nepritarė. Dabar arba mes laukiame balsavimo lango ir tada diskutuojame, pristatome, svarstome ir balsuojame, ar gal jūs, pavyzdžiui, atsiimate matydami komiteto… Laukiame. Jūs norite diskusijos, pristatyti? Gerai. Jūsų valia. Tada teks laukti balsavimo lango. Sustojome prie 7 straipsnio. Dėkoju komiteto pranešėjui. Jūs galite dabar užimti savo vietą. (Balsas salėje) Jūs žinote, kad toliau bus bibliotekos ir toliau būsite jūs. Taip.
15.17 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61, 7, 8, 9, 10, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2229(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Bibliotekų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2229. Kultūros komiteto išvadą mums pateiks gerbiamas K. Bartoševičius. Prašau.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Čia buvo du įstatymų projektai, jie buvo labai panašūs vienas su kitu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61, 7, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2229 sujungti su Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1347(2) ir teikti Seimui svarstyti bendrą įstatymo projektą Nr. XIVP-2229(2).
Taip pat komitetas keletą pasiūlymų pasiūlė ir finale viskam tam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Džiaugiamės, kad viskam pritarė.
Dabar diskusija. Kviečiamas į tribūną gerbiamas kolega S. Tumėnas diskutuoti. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mieli knygos žmonės čia, Seimo salėje, ir už Seimo ribų, manau, kad visi kolegos, kurie yra Seime, yra knygos žmonės, matantys, kad biblioteka nebėra ta vieta, kur ateinama tik pasikeisti perskaitytų knygų. Bibliotekose dirba kūrybingi, iniciatyvūs, ryžtingi, naujovėms pasirengę žmonės, nebijantys iššūkių, žinantys, kaip biblioteką paversti bendra šviesos, taikos ir rūpinimosi erdve, kurioje siekiama auginti ir augti. Lietuvos bibliotekos tapo edukacinių programų, nevyriausybinių organizacijų susitelkimo, pilietinių iniciatyvų arena. Tai rodo, kas vyksta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kas vyksta Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekoje, kas vyksta Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekoje.
Akivaizdu, kad biblioteka peraugo tradicinės bibliotekos sampratą. Tokioms bibliotekoms turi vadovauti kompetentingi vadovai. Deja, Bibliotekų įstatymo pataisos ir įstatymo priėmimas užsitęsė. Mes jau prieš metus teikėme pataisas. Tačiau, ačiū Dievui, šiandien kviečiu pritarti šioms pasiūlytoms pataisoms, nes išspręsta daug problemų.
Pagrindinė priežastis buvo, kad nesutariama, kaip reguliuoti bibliotekų vadovų kadencijas. Norėta jas riboti, kad eitų šias pareigas tiktai dvi kadencijas. Akivaizdu, kad biblioteka bibliotekai nelygi, viena situacija yra Vilniuje, kita – Kaune, viena situacija apskričių bibliotekose, kita – rajonų viešosiose bibliotekose, čia ir dabar žmonių trūksta. Tai ne kartą yra išsakiusi Lietuvos bibliotekininkų asociacija. Akivaizdu, kad Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovui reikėtų tas kadencijas riboti. Įstatyme numatoma, kad asmuo gali būti skiriamas čia ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tačiau savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų dabar pagal šias naujas nuostatas kadencijų skaičius nebus ribojamas. Vadinasi, didelė tikimybė, kad tų vadovų jau ateityje netrūks, jaunimas galės savo gyvenimą tvarkytis bent jau dešimt metų į priekį.
Šiame įstatyme yra ir daugiau pozityvių pataisų, ypač terminų patikslinimo. Pavyzdžiui, atsiranda audiosensorinė biblioteka. Čia telkiamas didelis dėmesys į Brailio raštą, metodines priemones, bus galima vykdyti mokslinius tyrimus, ypač audiosensorinės bibliotekos darbuotojai galės bendradarbiauti su specialiaisiais pedagogais, kuriems tos aktualios problemos yra artimos ir aptariamos. Taip pat svarbu, kad šiuo įstatymu jau leidžiama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdyti Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.
Kviečiu visus, be abejonės, pritarti šioms pribrendusioms pataisoms. Linkiu, kad bibliotekos ir toliau būtų tas švietimo, humanizmo sodas, kuriame būtų ugdomi ateities kūrėjai, kuriame būtų auginama ir augama. Taigi kviečiu pritarti šioms pataisoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir kitas diskutuoti į tribūną kviečiamas gerbiamas R. Šarknickas. Atsisakote. Taigi tuo mus gal net ir pradžiuginate.
Dabar, gerbiami kolegos, motyvai už. Vėlgi gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš nekartosiu, tikiu, kad mūsų komiteto pirmininkas V. Juozapaitis pasakys ką nors pozityvaus ir naujo, o aš kviečiu pritarti šioms pataisoms.
PIRMININKAS. Gerbiamas komiteto pirmininkas V. Juozapaitis nepasakys nieko pozityvaus ir naujo, nes kalbėtojas gali svarstymo stadijoje būti tik vienas. Atsiprašau, gerbiamas komiteto pirmininke, bet jūs tuomet gal kitoje stadijoje ką nors pozityvaus mums visiems pasakysite. Balsuosime numatytu laiku.
15.24 val.
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektas Nr. XIVP-1778(2) (svarstymas)
Keliaujame prie kito darbotvarkės 2-6 klausimo – Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekto Nr. XIVP-1778(2). Ir čia tikrai turi šansą gerbiamas V. Juozapaitis pasakyti mums ką nors pozityvaus iš tribūnos, nes kaip tik kviečiu jus ir pristatyti Kultūros komiteto išvadą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Garbusis Seime, Kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektą Nr. XIVP-1778 ir po ilgų debatų ir balsavimų nutarė pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ten bus daug įvairiausių…
PIRMININKAS. Bus, bus. Dabar bandykime dėl jų susitarti. Bet čia po diskusijos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tarsimės po diskusijos. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dar papildomas komitetas, dar diskusija. Dabar dėkojame komiteto pirmininkui šiuo metu. Tada gal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą gerbiamas V. Rakutis galėtų mums pristatyti? Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo posėdyje nutarė pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam Kultūros komitetui patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus, kuriems buvo pritarta. Už šį nutarimą bendru sutarimu balsavo visi balsavime dalyvavę. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dabar jau diskutuoti. Gerbiamas S. Tumėnas. Kviečiu jus į diskusiją dabar dėl šio klausimo. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Garbūs Seimo nariai, ypač svarbų šių dienų tokį įstatymą svarstome. Šių dienų geopolitinės situacijos kontekste svarstome įstatymą ir diskutuojame apie draudimą propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus. Kad šis įstatymas… Mūsų komiteto pirmininkas taip santūriai pristatė, kad mes pritarėme bendru sutarimu. Tačiau dirbome tikrai daug, buvo gauti net 75 įvairiausių institucijų pasiūlymai – iš institucijų, iš asmenų, iš draugijų, asociacijų. Vadinasi, šitas įstatymas žmonėms yra ypač svarbus.
Aš su savo padėjėjais pasiūliau net 14 pataisų, nes tomis pataisomis siekiau ypač patikslinti kai kurias svarbias šio įstatymo sąvokas: tai yra „autoritarinis režimas“, „propagavimas“, „totalitarinis režimas“. Norėjau atsižvelgti į mokslininkų darbuose funkcionuojančias apibrėžtis ir poreikį surasti tokią teisinę formulę, kuri derėtų visoje Lietuvos teisės aktų sistemoje. Pavyzdžiui, mano pasiūlytos autoritarinio režimo, totalitarinio režimo sąvokos turėtų padėti sistemiškai aiškinant kitus įstatymus ir ten esančias nuostatas, tai yra Susirinkimų įstatymo 5 straipsnio 5 punktą, Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, susijusias su autoritariniu, totalitariniu režimais ir valdymu.
Kita vertus, yra ir nemažai problemų, ir išsakomos skirtingos pozicijos. Man regis, mūsų visų neturi trikdyti faktas, kad yra daugybė sąvokų apibrėžčių. Priešingai, mes turime patys apsibrėžti sąvoką, nes ir, pavyzdžiui, kaip kalbininkas pažiūrėjau, net Lietuvos Respublikos terminų banke iš viso nėra sąvokų „autoritarinis režimas“, „totalitarinis režimas“. Taigi, visa tai reikia aptarti. Ir čia savotiška diskusija įvyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, jie savo išvadoje irgi pasakė, kad, komiteto nuomone, tarptautiniai žodžiai ir sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta, žinoma ir aiški, neturėtų būti įstatymuose apibrėžiami.
Antra. To paties Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoje argumentuojama, kad esant poreikiui nurodyti, kad šiame įstatyme sąvoka „autoritarinis režimas“ ar „totalitarinis režimas“ arba „propagavimas“ bus vartojama kita apimtimi, yra tikslinga. Ir projekte reikia įtvirtinti ne sąvokos apibrėžtį, o jos sampratą.
Norėjosi, kad priimant šį įstatymą būtų dar daugiau aptarta, kas turėtų sudaryti tarpžinybinę komisiją, kurią numatoma rinkti trejiems metams, ją sudarytų devyni nariai. Man šiek tiek kėlė abejonių kai kurių institucijų įtraukimas, nes, mano nuomone, šioje komisijoje turėtų dirbti žmonės, kurie turi ekspertinių kompetencijų. Būtinai reikalingos ekspertinės kompetencijos. Pavyzdžiui, terminų aiškinimo netolygumai rodo, tiesiog prašyte prašo, kad būtų kas nors iš kalbininkų, iš akademinės bendruomenės terminų specialistas, tai yra instituto atstovas, kalbininkas galėtų būti. Dažnai paaiškėja, aiškinantis ir įstatymų sąvokas, ypač apie propagandą, kad reiktų pasitarti su specialistais. Pavyzdžiui, „propaganda“ ir „propagavimas“ nėra tapačios sąvokos, nes kiekvienoje propagandoje bus ar gali būti propagavimas, bet ne kiekviename propagavime bus ar gali būti propaganda. Tokių dalykų yra daug ir interpretacijų visada atsiras.
Žodžiu, šis įstatymas yra ypač svarbus šių dienų kontekste. Kviečiu pritarti įstatymo projektui, bet ir toliau kviečiu aktyviai dalyvauti, kritiškai vertinti ir parengti tokius teisės aktus, kurių spragomis galimai nesinaudotų Lietuvos valstybės priešai, kad pataisų nereikėtų registruoti jau dėl šiandien priimamo ir įsigaliojusio teisės akto kas pusmetį. O vienas iš pagrindinių mūsų siekių buvo: mes negalime uždrausti autoritarinių režimų apskritai pasaulyje, valstybėse, kuriose tai yra, tačiau mes galime uždrausti jų propagavimą. Kviečiu pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną diskutuoti kitą kolegą – V. Valkiūną. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamas J. Jarutis.
V. VALKIŪNAS (DPF). Labai įdomi diskusija. Autoritarinis, totalitarinis režimai. Kaip S. Tumėnas sakė, reikia dar daug padirbėti, norint viską nušlifuoti. Tik, gerbiamas Stasy, nesupratau, kodėl reikia skubėti ir dabar priimti? Kaip tik, aš manau, reikia palaukti, nes autoritarinis, totalitarinis režimas galbūt buvo ir A. Smetonos. Visi tie metai kaip dabar, tai ką, tada uždrausime ir knygas? Ir A. Smetonos paminklus griausime? Nes dabar bus komisija viena, paskui bus kita. Aš manau, per kitus rinkimus galimai laimės Darbo partija, tada irgi sudarysime komisiją. Dabar šlovina šiuos režimus, kaip LGBT, ir visais tais pliusais… Tai irgi paskelbsime turbūt, ir turėtų paskelbti kaip galimai teroristines organizacijas. Ne tik autoritarines. Reikia ir apie teroristines organizacijas kalbėti, civilizacijos griovėjus, kitus, kad negriautų civilizacijos. Čia yra, kaip ir S. Tumėnas kalbėjo, didelės apimties įstatymas ir mes negalime žaisti su degtukais šalia tos, taip sakant, žolės, kuri, kaip sako LGBT, ta žolė, kita žolė, kad neužsidegtų mūsų namai. Mes turime labai atsakingai dirbti ir aš siūlau teikėjams atsiimti, kad nepriskaldytume malkų ir paskui gailėtumės, kad ne tuos paminklus nugriausime, ne tas knygas sudeginsime, ne ta kryptimi bus cenzūra. Aš manau, jeigu jau paskui reikia papildyti, kaip minėjau, dėl tų civilizacijos griovėjų būtinai, kad irgi jie turi būti eliminuoti, neutralizuoti. Ačiū.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, kolega. Toliau pasisakyti kviečiu V. Rakutį. Prašau, gerbiamasis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstome labai svarbų įstatymą, kurio tikrai laukia ir dauguma savivaldybių, valstybės institucijų, nes iš tikrųjų reikalingas teisinis pagrindas tai veiklai, kuri šiuo metu Lietuvoje yra vykdoma. Galų gale mes atsižvelgiame į tą aplinką, kurioje gyvename, kas ten yra ir ką ten tie ženklai simbolizuoja.
Kaip žinoma, žmogų veikia trejopa aplinka: artimoji aplinka, tai yra šeima, giminė; antroji erdvė yra mūsų mokykla, universitetas, tai yra tos kryptingos pastangos, kurios yra formuojamos mūsų jaunimui; na ir yra bendroji aplinka, kuri gali koreliuoti su tuo, ką mes mokiname mokyklose, arba nekoreliuoti. Ši aplinka žmogų labai stipriai veikia. Jeigu jis pastebi, kad tai, ką jis girdi artimojoje aplinkoje, tai, ką jis girdi mokykloje, ir tai, ką mato išorėje, nekoreliuoja, jam kyla labai stiprių klausimų, kaipgi iš tikrųjų yra ir kas čia yra teigiama, o kas yra neigiama. Tačiau ši veikla, kuri bando sinchronizuoti visus šiuos tris lygmenis, tą trejopą aplinką, turi dar atitikti keletą svarbių principų ir derėti su tam tikrais tarptautiniais įsipareigojimais, kokius mes esame prisiėmę.
Na, iš tikrųjų kyla klausimas, o kaip tada tie autoritariniai režimai, kurie veikė, sakykime, nuo 1918 iki 1941 metų, o tokių buvo Lietuvoje. Šis klausimas kilo ir mūsų Laisvės kovų komisijoje, tačiau buvo sutarta, kad vis dėlto reikia apsibrėžti tam tikrus dalykus laiku, nes priešingu atveju mes pradėsime analizuoti Vytauto Didžiojo epochą ir vertinti iš šių dienų pozicijos. Todėl buvo apsibrėžtas laikas ir buvo sutarta, kad yra vertinami tik tie režimai, kurie veikė po tų mano minėtų 1940 metų.
Dabar noriu pasakyti dar keletą svarbių dalykų dėl karių kapinių. Čia yra iš tikrųjų labai subtili vieta ir tose diskusijose buvo kalbama, kaip pasiekti, kad mes, viena vertus, galėtume likviduoti tuos didžiulius dominuojančius karių kapinių kompleksus, kurie akivaizdžiai propaguoja tuos režimus, jų simboliką ir taip toliau, ir kartu išlaikyti pagarbą kariams, kurie ten yra palaidoti. Dėl to yra sukurta ši ekspertinė komisija. Nors ji nėra tikrąja to žodžio prasme ekspertinė, kaip ir sako gerbiamas S. Tumėnas, iš tikrųjų atstovauja tam tikroms ekspertinėms organizacijoms, kurios galės padėti savivaldybėms ir valstybės institucijoms atsakyti į klausimą, kaip vertinti toje konkrečioje situacijoje, toje konkrečioje vietoje esantį objektą.
Patikėkite, tai nėra taip lengva padaryti, nes kai susiduri su konkretybe, ten gali būti visokių aspektų. Štai tada mes nuimame nuo savivaldybės tą sunkią pareigą priimti sprendimą klausimu, kuriuo ji neturi reikalingos kompetencijos. Man tikrai teko ne prie vieno tokio objekto dalyvauti, išsakyti nuomonę. Tai yra labai subtilūs klausimai ir, man atrodo, šiame įstatyme yra nustatyta teisinga tvarka, kad čia reikia vis dėlto ekspertinės nuomonės. Ji išgelbėtų savivaldybę nuo įvairių klaidų, dėl kurių ji paskui galėtų būti apkaltinta, nes yra ir tarptautiniai įsipareigojimai, ir tarptautinės konvencijos karių kapinių priežiūros. Na, jų mes turime laikytis ir mes idėjiškai turime tą daryti, nes karys, žuvęs mūšio lauke, yra vertas pagarbos, kad ir kokios kariuomenės atstovas jis būtų. Taip pat norėtume pasakyti, kad mes turime ir labai subtilių problemų, tokių kaip, sakykime, Panerių kapinėse stovintis sovietinis obeliskas, pastatytas Lietuvos išlikusių žydų rankomis pastatyto paminklo vietoje, prie jo ir toliau yra dedamas mūsų Seimo vainikas, prie šito sovietinio paminklo, kuris yra pastatytas nugriauto žydų paminklo vietoje. Tokius dalykus reikia sužiūrėti, nes taip yra žeminamas mūsų Seimo autoritetas, nes iš tikrųjų mes turime žinoti, prie ko dedame vainikus ir kodėl. Čia neužtenka pasakyti, kad ten jie visi Paneriuose yra vienodai svarbūs. Tuos dalykus reikia išsiaiškinti, ramiai, ekspertiškai sudėlioti.
Aš labai tikiu, kad šitas įstatymas yra tikrai svarbus žingsnis į priekį. Bus vis tiek pagaminta ir tam tikra metodika, tam tikrų išmoktų pamokų tam tikras kompleksas ir tikrai mes pajudėsime šiuo sunkiu klausimu į priekį. Galbūt daugelį šitų problemų mes turėjome išspręsti dar Sąjūdžio ir Lietuvos valstybės aušros laikotarpiu. Prisidedu prie šito įstatymo palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dar vienas nori kalbėti – D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Visi trys prieš mane kalbėję kolegos palietė aktualius klausimus ir tikrai sunku su jais ginčytis, bet aš norėčiau kai ką paryškinti. Sakome: labai svarbus įstatymas, labai būtinas, labai reikalingas, bet aš manau, kad grėsmės nenumatytos. Kiek jis dabar sukels įtampos ir kiek skaldymo, ir kiek dviprasmybių, tai sunku apskaičiuoti. Pavyzdžiui, mes sakome: totalitarinis režimas. Įrašome sąvokos paaiškinimą. Ir aiškiname: tai yra neribota valstybės valdžia, tai totali visuomenės kontrolė, žmogaus individualumo paneigimas, cenzūra, politinės represijos, konstitucinių teisių ir laisvių atmetimas, nusikaltimas žmoniškumui. Žiūrėkite, visa tai mes jau dabar turime. Yra nemažai žmonių, kuriuos dabar už tai, kad jiems leidžia Konstitucija pasisakyti, jau dabar persekiojame visiškai politiškai, be jokio teismo sprendimo, be nieko. Vadinasi, įvedę šitą įstatymą duosime dar vieną pagalį į rankas žmonėms, kurie nelabai net nori galvoti, ką daro. Tiesiog parašyta, jis ir darys. Ir pandemija parodė, kiek daug priskaldėme malkų todėl, kad kažkur buvo leidžiama tai daryti. Draudimo propaguoti autoritarinius režimus ir jų ideologijos įstatymus – tai kiekvienam durniui aišku, kad negalima tokių dalykų daryti – propaguoti tai, kas yra svetima.
Bet ką rodo jau vien šito įstatymo svarstymas? Jis rodo, kad mes daug metų apleidome savo patriotinį auklėjimą, savo jaunimo sveikatos stiprinimą – pusė nebetinka kariuomenei – ir dabar nepadarę daugybės darbų mes norime užlopyti skyles: štai dabar mes kai ką čia uždrausime, nebeleisime ir suvaržysime. Gal šalia šito įstatymo pirmiausia priimkime tą įstatymą, ką padaryti, kad mūsų jaunimas nepatektų į žalingas įtakas, kad būtų patriotinis, kad būtų tvirtas, sveikas, ne kad kas antras, o kiekvienas galėtų ginti savo tėvynę. Deja, šiandien pasigirti tuo negalime.
Ką tik dabar kalbėjo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas. Tokio graudaus pareiškimo nebuvo. Tik todėl situacija vis prastėja ir mes vis daugiau pinigų reikalaujame vaistams, ligoninėms ir gydytojams rengti, nes daug metų neatlikome darbo, kurį reikėjo padaryti. Dvi paralelės – sveikata ir ideologija. Absoliučiai tie patys rezultatai, nes daug metų nepadarėme darbų.
Aš sutinku su kolegomis, kurie sako, kad yra per anksti jį priimti, gal atlikime tuos darbus, kuriuos reikia padaryti, spręskime esminius klausimus, o čia yra jau pasekmės. Užtenka gaudyti pasekmes – įveikime, sutvarkykime šaknis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskusija baigta, visi, kas norėjo, pasisakė. Dėl šito įstatymo projekto yra nemažai pasiūlymų ir tie pasiūlymai bus svarstomi per balsavimo langą, jis bus 16 val. 30 min.
15.44 val.
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209(2) (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 2-7 klausimą – Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą Nr. XIVP-2209. Teikėja buvo ministrė M. Navickienė. Taikoma skubos tvarka. Svarstymas. Ne, jums nereikės, čia yra pranešėjai. Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis komitetas, jeigu gerai suprantu. A. Nekrošius? Kas iš Ekonomikos komiteto galėtų perskaityti išvadą? (Balsai salėje) Tada reikės man turbūt.
Ekonomikos komitetas svarstė šitą klausimą ir komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu. Taip pat buvo papildomų komitetų. Žmogaus teisių komitetas. A. Valinskas. Taip pat nematau salėje. Gal Sekretoriatas padės. (Balsai salėje) Taip pat pritarta bendru sutarimu. Taip pat yra Neįgaliųjų teisių komisija. M. Ošmianskienė. Irgi nėra salėje. Pabandysime įgarsinti. Taip pat pritarta bendru sutarimu. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Balsuojama dėl šito klausimo bus 16 val. 30 min. Motyvai už, prieš? Irgi nėra. Ačiū.
15.46 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2015(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2016(2), Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 5, 7 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2017(2), Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2018(2) (svarstymas)
Įstatymų paketas, darbotvarkės 2-8.1, 2-8.2, 2-8.3, 2-8.4, 2-8.5 klausimai. Pagrindinis įstatymas yra Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014(2). Svarstymas. Kviečiu M. Lingę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, pateikti komiteto išvadą. Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl visų?
PIRMININKAS. Dėl visų, ir dėl lydimųjų, žinoma.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį reforminį paketą ir lapkričio 23 dieną priėmė išvadą. Tikrai plačios apimties projektas. Daug nevyriausybinių organizacijų įsitraukė, daug gauta ir Seimo narių pasiūlymų, apie 22 registruotus turėjome, tačiau dėl didžiosios dalies buvo rasti kompromisai, buvo rastos patobulintos formuluotės ir buvo sutarta patobulintą projektą pataisius tiesiog registruoti iš naujo. Tik dėl labai nedidelės dalies pasiūlymų šiandien mes turėsime priimti politinius sprendimus, dėl tų, kuriems komitetas nepritarė arba turėjo kitokią nuomonę. Už pagrindinio Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektą komitete balsavo… už, prieš nebuvo, susilaikė 4 komiteto nariai. Komitetas pritarė patobulintam komiteto įstatymo projektui.
Lydimasis Tikslinių kompensacijų įstatymo projektas. Atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Registruotų Seimo narių pasiūlymų kaip ir neturėjome papildomai gavę. Už balsavo 8, prieš nebuvo ir susilaikė 3. Šiam projektui komitetas pritarė.
Kitas lydimasis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektas. Taip pat dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta, o esmei ir gautiems Teisės departamento pasiūlymams ir kitiems komiteto pasiūlymams yra pritarta. Už – 8, prieš – nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
Turėjome kaip lydimąjį Lygių galimybių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dėl jo nebuvo gauta Teisės departamento pastabų. Už balsavo 9, prieš nebuvo, susilaikė 2. Komiteto išvadoms ir projektui pritarta.
Ir paskutinis lydimasis yra Transporto lengvatų įstatymo 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Dėl jo taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2. Išvadoms ir projektui yra pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, pranešėją A. Čepononį pristatyti komiteto išvadą. Prašom, gerbiamas Antanai. Ruošiasi V. Bakas, Žmogaus teisių komitetas.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, balsavo: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 2. Taip pat ir dėl visų lydimųjų.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Bakas išvadas gal… Minutėlę! Taip, Žmogaus teisių komitetas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas spalio 26 dieną apsvarstė įstatymo projektą. Už projektą balsavo 4, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Neįgaliųjų teisių komisija. Ponios M. Ošmianskienės nėra. Jeigu leisite, aš perskaitysiu. Taip, didelės apimties projektas. Už balsavo 3, prieš nėra, susilaikė 4. Nepritarta. Neįgaliųjų teisių komisija šiam įstatymo projektui nepritarė.
Lydimasis 2-8.3 klausimas – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektas Nr. XIVP-2016(2). Pagrindinis buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kas galėtų paskaityti išvadą? I. Haase – komiteto išvadą. Ar yra pirmininkas, nematau? Gerbiamas Stasy, nematėme, jūs pasislėpęs. Prašom. Dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo projekto komiteto, kaip pagrindinio, išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra tobulinama ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Yra keletas tokių komisijų. Administracinių ginčų komisija, Mokestinių ginčų komisija ir tokia viena komisija buvo dar prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ji neturėjo daug bylų, tačiau buvo skiriama papildomų lėšų. Projektu ir yra pavedama šituos ginčus jau dabar nagrinėti Administracinių ginčų komisijai, turinčiai savo teritorinius padalinius.
Komitetas projektą svarstė lapkričio 30 dieną ir visų 6 dalyvavusių balsais už buvo pritarta tokiai reformai ir tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi dėl šio didžiulio įstatymų paketo yra daugybė pasiūlymų, pasiūlymus apvarstysime balsavimo lango metu. Dabar bendroji diskusija. M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Pradedame diskutuoti apie iš tiesų svarbų paketą, kokia jo svarba, rodo ir norinčių pasisakyti skaičius. Tai išties didelis, svarbus ir reikalingas reforminis šios Vyriausybės paketas, tai yra sudėtinė dalis jau ir anksčiau vykdytų reformų, kai kalbėjome ir apie paslaugų plėtrą, didesnį jų prieinamumą ar žmonių su negalia įsidarbinimą darbo rinkoje, atviroje darbo rinkoje, panaikinant socialinių įmonių reguliavimą. Atėjus ir šio įstatymo eilei, matome jį kaip nuoseklią, svarbią visų šios Vyriausybės pradėtų iniciatyvų dalį.
Priėmus siūlymus ir siūlomus pakeitimus, iš esmės bus peržiūrimi negalios vertinimo kriterijai. Tai, matyt, vienas iš esminių siūlymų, kai dėl mažesnės medicininių kriterijų įtakos nuo 90 % iki 40 % mažėtų negalios vertinimo rezultatai. Socialinių kriterijų reikšmės sustiprinimas tiksliau atlieps asmenų individualias situacijas ir poreikius. Pakeitimai padės užtikrinti ir teisingesnes išmokas, darys įtaką skurdo rizikos lygio mažėjimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktais skaičiavimais, kas metus maždaug apie 1 tūkst. pensinio amžiaus asmenų, kuriems būtų nustatytas dalyvumo lygis, turėtų teisę į didesnę pensiją.
Svarstymo metu išties viešojoje erdvėje netrūko įvairų spekuliacijų ir bandymų klaidinti visuomenę dėl šios reformos tikslų ir rezultatų. Buvo gąsdinama, kad perpus sumažės išmokas gaunančių asmenų skaičius. Iš tiesų tai yra melas, tai yra netiesa ir tai yra spekuliacijos.
Dėl projekto gauta daug pasiūlymų, į labai daug jų atsižvelgta ir projektas patobulintas. Noriu padėkoti komiteto nariams L. Kukuraičiui, M. Ošmianskienei ir kitiems kolegoms, ypač Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatoriams, kurie geranoriškai žiūrėjo, leido rasti kompromisus dėl svarbių šio projekto nuostatų ir naujas formuluotes. Išsiskyrė nuomonės dėl nevyriausybinių organizacijų vaidmens. Nevyriausybinių organizacijų vaidmenį turime stiprinti, tą darome, tačiau klaida būtų pavesti joms valstybines funkcijas. Pirmiausia, jos jau nebūtų nevyriausybinės organizacijos, kita vertus, tinklas, pajėgumai nėra tolygūs visoje šalyje.
Šio įstatymo vienas esminių tikslų, kad pagalba neįgaliesiems netaptų loterija, priklausoma nuo to, kurioje vietoje gyveni. Tačiau tobulindami projektą sustipriname NVO vaidmenį asmenų su negalia integracijos procese. Nors komitetas pritarė neįgaliųjų įdarbinimo kvotų sistemai, manau, tai kelias atgal. Jau Lietuvoje turėjome tokį Invalidų integracijos įstatymą, jame buvo numatyta kvotų sistema, tačiau jų atsisakėme 2005 metais, kai nepasiteisino. Tikiu, dar kitose stadijose galėsime pakoreguoti ir šį pasiūlymą. Dabar vien todėl bus siūlomos tik deklaratyvios kvotos, nes nenumatyta jokių pasekmių, jei jų nebus laikomasi. O tai išbrangintų ir apsunkintų patį administravimo mechanizmą.
Kompetencijos, gebėjimai turi lemti žmonių įdarbinimą, o ne faktas, kad turi negalią. Tai žeminanti nuostata. Ar pasieksime integracijos tikslus, jei žmogus bendruomenėje bus vertinamas ne dėl gebėjimų, o dėl įstatymo reikalavimų įdarbinti pagal kvotą?
Institucinės sąrangos pokyčiai padės asmenims su negalia paprasčiau gauti reikiamą pagalbą. Mažiau institucinių durų, kurias reikės atverti, leis paprasčiau gauti paslaugas ir įgyvendinti asmenų su negalia integracinę politiką. Į agentūrą sujungiama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Neįgaliųjų reikalų departamentas bei Techninės pagalbos neįgaliesiems centras iš painaus labirinto taps vienu langeliu, padedančiu ne tik racionaliau naudoti skirtas administracines lėšas, bet, svarbiausia, padedančiu užtikrinti kokybiškų paslaugų standartą asmenims su negalia.
Nors Ginčų komisijos naikinimas tapo šios institucijos vadovybės ne pačia konstruktyviausia kova už išlikimą, pokyčiai reikalingi. Pirmiausia institucijai reikėjo spręsti darbuotojų atlygio klausimą, kad ši tarnyba pritrauktų motyvuotus, kompetentingus specialistus. O funkcijų perdavimas Administracinių ginčų komisijai spręs ir institucinio pavaldumo klausimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo agentūros sprendimus dėl negalios nustatymo vertins ne prie šios ministerijos esanti ir veikianti įstaiga.
Svarbu pažymėti, kad žmonėms su negalia atstovaujančios organizacijos palaiko siekį optimizuoti viešuosius resursus ir nemato esminių šio sprendimo rizikų žmonių su negalia teisei skųsti jiems nepalankius sprendimus įgyvendinti.
Tad raginu nebijoti ir žengti būtinus žingsnius. Teisėkūra turi savo nuoseklią logiką. Poįstatyminiai neina pirmiau nei įstatymai, tokių lūkesčių buvo. Tam ateis laikas. Komitete vykdome ir parlamentinę kontrolę, tikrai grįšime ne vieną kartą, manau, prie šio įstatymo įgyvendinimo. Tad apsispręskime dėl esminių krypčių, kurias numato šis projektas, ir judėkime į priekį. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kviečiu M. Ošmianskienę, atsiprašau, M. Navickienę. Diskusija, taip. (Balsai salėje) Pagal registraciją M. Navickienė. Ruošiasi L. Kukuraitis. Atsiprašau, kad kitą pavardę.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Galvojau, paklausysiu, ką kalba dar kiti kolegos, ir galėsiu šiek tiek sureaguoti savo diskusijoje. Tai dabar daug laiko aš turbūt neužtruksiu. Tiesiog noriu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, ši reforma, ką dabar pavyko mums padaryti, yra maksimalus priartėjimas prie Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo pagal mūsų valstybės raidos etapą tokį, kur mes esame. Tikrai įdėjome labai daug pastangų tam, kad ši reforma išvystų dienos šviesą, kad ji kokybiškai eitų per visas diskusijas komitetuose. Kol mes šiandien matome, kad nuomonės gali būti skirtingos dėl kelių, kaip turėtume eiti, vieni ar kiti niuansai, dėl ko mes vis dar nesutariame. Bet šiandien sakyti, kad reikėtų palikti status quo, priešintis bet kokiam pakeitimui, ar sakyti, kad viskas yra gerai, nieko nekeiskime, nebūtų teisinga.
Šiandien Lietuvoje gyvena per 220 tūkst. negalią turinčių asmenų, kasmet nustatoma negalia per 23 tūkst. asmenų. Turime suprasti, kad tai yra labai didelis skaičius mūsų valstybės gyventojų, labai didelis skaičius mūsų valstybės narių. O pagal Valstybės kontrolės ataskaitą yra nustatyta, kad tik 13 % asmenų, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teikia rekomendacijas dėl pagalbos poreikio, gavo šias specialiąsias paslaugas savivaldybėse.
Mūsų vienintelis tikslas ir pagrindinis tikslas yra tas, kad žmonės su negalia būtų mūsų dėmesio centre, kuriant ir suteikiant jiems reikalingas paslaugas atsiradus agentūrai. Taip pat kitas dalykas, kad plėstųsi paslaugų spektras, reikalingas žmonėms, turintiems negalią, kad jų individuali situacija būtų sprendžiama ne tik pagal medicininius kriterijus, bet ir pagal tai, kokia individuali pagalba žmonėms yra reikalinga.
Suprantu, kad pokyčiai dažnai sulaukia įvairių nuomonių ir diskusijų, tačiau siekiame, kad priimant bet kokius sprendimus, susijusius su negalią turinčiais asmenimis, būtų atsižvelgiama į šių žmonių ir jiems atstovaujančių organizacijų nuomones ir pačių žmonių su negalia balsą. Labai džiaugiuosi, kad negalios reformos klausimai buvo labai išsamiai diskutuojami tiek Seimo komitetuose, tiek su mūsų socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Džiaugiuosi, kad sėdome prie bendro stalo ir ieškojome kompromisų, kaip geriausia atliepti žmonių su negalia poreikius, galimybę savarankiškai gyventi ir visa tai tinkamai reglamentuoti įstatymų projektais.
Atsižvelgiant į komitetuose gautus siūlymus, papildomai reglamentuojama ankstyvoji palydėjimo paslauga, patikslintas pagalbos ir paslaugų organizavimo mechanizmas. Kad numatytas mechanizmas tinkamai veiktų savivaldos lygiu, savivaldybėms numatytas papildomas finansavimas (kad šis mechanizmas veiktų savivaldos lygiu) ir aiškiau apibrėžta, kas yra negalios vertinimas. Tai ne tik kompleksiškai įvertinama aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui, galimybės ugdytis ir asmens organizmo funkcijų sutrikimai, bet ir individualios pagalbos poreikio mastas. Kartu į asmenų su negalia politikos valdymo procesą yra labiau įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. Visi šie pokyčiai palies, kaip minėjau, daugiau negu 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti teises, lygias galimybes visose gyvenimo srityse. Dėl šios reformos visa žmogui reikalinga pagalba bus suteikta laiku ir kokybiškai. Bus sukurta sistema, veikianti žmogaus labui ir vieno langelio principu. Tiek pagalbos, tiek fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumas taip pat yra reglamentuojami šios reformos.
Apie mitus šiek tiek jau kalbėjo kolega Mindaugas. Noriu pasakyti, kad gaunančiųjų išmokas tikrai nebus mažiau – nereikia nuogąstauti. Mes skaičiuojame, kad žmonių, kuriems yra nustatoma negalia, skaičius išliks panašus, bet esmė bus ta, kad atsiradus agentūrai būtent žmogus su negalia bus paslaugų centre. Tokios paslaugos, kokios jam yra reikalingos savivaldybėse, iš karto bus nustatomos vienoje vietoje ir tada žmogui nebereikės eiti iš įstaigos į įstaigą, skirtingose vietose ieškoti, kas jam priklauso, kas jam nepriklauso, – visa informacija, visa pagalba nuo pat pradinio negalios nustatymo momento. Man atrodo, jeigu mums pavyktų atsiriboti nuo vieno ar kito mažo galbūt nesutarimo, kuris lieka įgyvendinant šią reformą, bet kartu pasakyti, kad tą žingsnį žengti mes privalome, tai metodus dirbdami suderinsime, kaip tą padaryti. Darbas tikrai profesionaliai vyksta komitetuose.
PIRMININKAS. Laikas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Žinau, kad yra kelios frakcijos, kurios tikrai nepalaiko ir nepalaikys, bet netgi su jumis svarstymo, priėmimo stadijose būčiau linkusi kalbėti ir ieškoti geriausių sprendimų žmonių su negalia situacijai Lietuvoje gerinti. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Kviečiu L. Kukuraitį. Ruošiasi V. Giraitytė-Juškevičienė. 5 minutės jums.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai pirmiausia norisi padėkoti ministerijos vadovybei, kad ji tęsia dar mūsų kadencijoje pradėtus reikalingus pokyčius nustatant negalią ir apskritai vystant pagalbos sistemą dėl jos. Tačiau reikia pripažinti, kad į Seimą atnešta reforma, nors pradžiugino dėl numatomų tikslų ir principų, neigiama prasme nustebino dėl tam tikro abstraktumo, dėl kai kurių siūlomų naujovių ir žymiai per silpnos įgyvendinamosios dalies. Tai yra didžiulė rizika, nes negalios nustatymo pakeitimai apskritai visuomenei yra labai jautrūs ir tai paliečia didžiulę visuomenės grupę. Ne vienoje šalyje tai sukėlė didžiulį visuomeninį susipriešinimą ar net politinių pasekmių. Taigi yra rizikinga eiti su labai abstrakčiu įstatymu, kai žmonės neturi konkrečių atsakymų.
Tačiau mes kartu su frakcijos kolegomis į reformą apsisprendėme žiūrėti ne kaip į grėsmę, bet kaip į galimybę žmonių su negalia bendruomenei. Dėl to šiame procese maksimaliai stengėmės dirbti konstruktyviai ir tikrai nuoširdžiai. Džiugu, kad frakcijos iniciatyva į įstatymo projektą pavyko įterpti, atrodo, taip suprantame, pamatinį asmens su negalia šeimos ir artimųjų įtraukimo principą, į įstatymą įtraukti visiškai naują, bet labai būtiną ankstyvosios pagalbos paslaugą, kuri turėtų asmenį ar šeimą pasitikti nuo pat krizės pradžios besilaukiant ar gimus vaikui, ar patyrus avariją, ar panašiai, inicijuoti atvejo vadybos instituto sutvarkymą nedubliuojant su šiuo metu vaiko teisių apsaugos sistema ir savivaldybei išlaikant diskreciją pačiai planuoti ir įgyvendinti veiklą, taip pat visais lygiais sustiprinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį sprendžiant žmonių su negalia klausimus, jiems atstovaujant ar teikiant pagalbą.
Kartu su kolega J. Džiugeliu inicijavome įdarbinimo kvotų viešajame sektoriuje terminuotą įvedimą, kad tai taptų pavyzdžiu darbo rinkoje, sukurtų įtraukią aplinką visame viešajame sektoriuje ir apskritai darbo rinkoje. Kartu su kolege M. Ošmianskiene pavyko pakeisti žeminantį asmens nulinio dalyvavimo terminą ir taip toliau. Viso to nebūtų pavykę, jeigu ministerijos komanda nebūtų atvirai ir konstruktyviai dirbusi kartu. Dėl to norisi padėkoti ministerijos komandai, ministerijos vadovybei, komiteto kolegoms, nes turbūt kaip niekada daug rimtų pakeitimų buvo padaryta per svarstymus Seime.
Todėl iš esmės kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą tokį, koks jis yra pakoreguotas per visą svarstymo fazę Seime. Tačiau dar yra trys dalykai, kurie kelia didžiulius klausimus, bet į juos negavome rimtų atsakymų. Jie yra tokie.
Pirmiausia, kaip bus nustatomas dalyvumas arba negalia. Tiek konkretūs kriterijai, tiek klausimynai daugeliui žmonių kelia ir kels didžiulį nerimą, kol klausimynai pradės funkcionuoti ir žmonės supras, kad visa tai iš esmės atkartoja arba atspindi tai, ko yra siekiama įstatymu – tai būtent geresnės gerovės jiems. Kol jie nepasirodys viešai, tol mes turėsime tą nerimą. Jį kaip nors reikia maksimaliai neutralizuoti. Komitete prašėme pateikti klausimynus arba bent jau jų projektus. Deja, negavome. Dėl to normalu, kad nerimas išlieka.
Antrasis yra biudžetas. Tiek, kiek planuojama skirti reformai, yra palyginti niekas, jeigu norime esminio pokyčio. Visi žinome, kad reformos nevyksta be lėšų. Tiesiog nevyksta. Būtų absoliučiai blogai šiai reformai, jeigu reforma būtų butaforinė, o realiai žmonių situacija nesikeistų. Tada kitos negalios reformos visi kartu jau turbūt nebepadarytume. Tad, atkėlus reformos įgyvendinimą į 2024 metus, nuoširdžiai prašau planuojant 2024 metų biudžetą numatyti rimtas lėšas reformai įgyvendinti, tai yra pagalbos koordinatorių numatytam pagalbos žmonėms poreikiui įgyvendinti, nes gali būti, kad poreikiai bus nustatomi, o pagalbos taip ir negaus. Lėšų 2024 metams suplanuokite adekvačiai.
Paskutinis yra trečiasis, tai yra įgyvendinimo terminai. Kai kurie iš jų yra kaip reikiant per toli. Suprantu, kad tai tam tikro kompromiso pasekmė, bet apie šituos dalykus išsamiau ir taikliau pakalbės mano kolegos. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Linai. V. Giraitytė-Juškevičienė. Ruošiasi A. Sysas.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šiandieną mes svarstome Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo naują redakciją. Šis naujas asmens neįgalumo nustatymo reguliavimas palies gal net virš 300 tūkst. neįgaliųjų ir jų šeimų narių.
Galiu pasidžiaugti, jog ministerija leidosi į tam tikras derybas ir įsiklausė į siūlymus. Šiek tiek buvo pakoreguotas procesas ir dėl atvejo vadybos teikimo, dėl nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo į svarbius neįgaliesiems klausimus, jų svarstymą ir paslaugų teikimą. Neatmetu galimybės, kad tam įtakos turėjo ir Neįgaliųjų teisių komisija, kurios sprendimas buvo atmesti šį įstatymo projektą. Gal tai buvo signalas ministerijai šiek tiek sumažinti greitį ir įsiklausyti į teikiamus pasiūlymus.
Vis dėlto man kelia nerimą šiame įstatymo projekte numatyta nauja neįgalumo nustatymo tvarka, ją turime tik apibrėžtą labai skambiomis ministerijos frazėmis ir siekiais, tačiau konkrečių neįgalumo nustatymo kriterijų mums niekas neįvardija. Nustatant negalią medicininiai kriterijai yra gana objektyvus pagrindas, nes tai grindžiama ligos istorija, medikų išvadomis, vertinimo skalėmis, klinikiniais tyrimais ir panašiai. Tačiau jau dabar įstatyme yra numatyta, kad nustatant neįgalumą bus mažinama medicininių kriterijų įtaka. Čia įvedami nauji socialiniai ir aplinkos veiksniai, kurių nei ribų, nei normų, nei įtakos niekas neapibrėžia.
Tikėtina, kad medicininių kriterijų mažinimas, vertinant neįgalumą, juos pakeičiant ne medicininiais kriterijais, gali sudaryti sąlygas vystytis ydingai sistemai. Aš manau, kad to rezultatas gali būti ir daugiau pacientų skundų dėl neįgalumo nustatymo. Jau šiandien virš 40 % gautų skundų yra tenkinami būtent pacientų naudai. Ar nebus taip, kad ministerija, norėdama imituoti reformą… galbūt jai svarbiau tampa tiesiog susidoroti su Ginčų komisija arba padaryti pertvarką kai kuriose valstybinėse įstaigose, tačiau kokie dalyvumo procentų intervalai lems sunkaus, vidutinio ar lengvo neįgalumo nustatymą, pagal ką bus skaičiuojama netekto darbingumo pensija – nė vieno konkretaus atsakymo neturiu iki šiol.
Balsuoti už šį įstatymo projektą, kuris nežinia kokį poveikį turės neįgaliųjų asmenų integracijai, jų pragyvenimo lygiui, aš taip atmestinai negaliu. Palaikymą šiam įstatymui galėčiau išreikšti tik tada, kai būsiu užtikrinta, kad žmogaus su negalia dalyvumas bus skatinamas ir palaikomas ne tik paslaugomis, bet ir finansine pagalba, tai yra kad aukštas dalyvumas netaptų kliūtimi gauti paramą ir netaptų priežastimi sumažinti ir taip vienas mažiausių Europos Sąjungoje neįgalumo pensijų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kviečiu A. Sysą. Ruošiasi V. Bakas. Balsavimas 16 val. 30 min.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu užduoti jums klausimą. Ko šiandien trūksta spręsti neįgaliųjų problemoms – ar reformos, ar pinigų? Nesvarbu, apie kokią problemą mes kalbėtume, ar apie aplinkos pritaikymą, ar kompleksinės pagalbos teikimą, ar asmens asistento pagalbą, ar informacijos gavimą, būsto pritaikymą ir kitas problemas. Ar šioms problemoms spręsti reikia reformos, ar paprasčiausiai reikia skirti daugiau pinigų ir išspręsti šias problemas? Pandusas pats neatsiranda po reformos, tam reikia pinigėlių. Jeigu norime praplatinti duris, reikia pinigėlių. Jeigu reikia asistentą parengti, reikia pinigėlių.
Ką mes siūlome? Mes paprasčiausiai siūlome viską pastatyti nuo kojų ant galvos ir skirti šiek tiek pinigų. Gerbiamieji, manau, kad taip problemos nesprendžiamos.
Tikrai sutinku su kai kuriais kolegomis, kad Seimo sesijos pradžioje ministrė ir jos komanda akcentavo negalios sistemos optimizaciją, noriu pabrėžti, optimizaciją, tačiau sulaukė daug kritikos, kad bus siekiama sumažinti neįgaliųjų skaičių, apkarpyti jų gaunamas išmokas. Ministrė, jos viceministrės, patarėjos pakeitė plokštelę į labiau širdį veriančią. Dabar, pasak jų, negalios reforma bus vykdoma remiantis žmogaus teisėmis grįstu požiūriu, siekiant neįgaliųjų gerovės, individualizuojant paslaugas, pritaikant aplinką pagal individualią negalią, įvedant atvejo vadybą ir vieno langelio principą. Viskas labai gražu. Sutinku, kad Lietuvos negalios sistemoje tikrai reikia svarbių pokyčių. Bet esamas ydas, kaip sakiau, paslaugų šeimoms trūkumą, aplinkos nepritaikymą, intelekto ir psichinę negalę turinčių žmonių diskriminavimą ir kitus dalykus galima spręsti šiandien, o ne atidėti po reformos. Ir nereikia visos sistemos nuo kojų pastatyti ant galvos. Optimizacija, tai yra dar vienos agentūros, nes dabar madinga viską įagentūrinti, sukūrimas niekada neduoda naudos. Tikrai, turiu asmeninės patirties, kiek mes čia optimizacijų darėme, tai naudos žmonėms tikrai nėra, atvirkščiai, visada yra vykdomos jų sąskaita, o sujungus įstaigas, pakabinus naujas iškabas ir kartojant kelis burtažodžius, tai yra vieno langelio principas ir atvejo vadyba, neįgaliųjų padėtis tikrai nepagerės. Netikiu aš. Nežinau, gal čia yra kitų žmonių, kurie gali tuo patikėti.
Taigi, kai pradėjome svarstyti neįgaliųjų socialinę integraciją mūsų komitete, tai ministrė pati prisipažino, kad ji negali pasakyti, kas mūsų laukia įgyvendinus šitą visą reformą ir kaip šita reforma veiks. Tai jeigu pati ministrė viešai prisipažįsta dėl tokių dalykų, tai ar mes galime, taip sakant, eksperimentuoti su žmonėmis, kurie ir taip turi gana daug problemų. Įstatymas, jeigu kas nors rimčiau jį paskaitytų, tai yra tik kontūrai, nes viskas yra, taip sakant, sudėta poįstatyminiuose aktuose. Čia buvo paminėta.
Aš bandžiau visą mėnesį nuo įstatymo pateikimo sužinoti, kokius gi neįgaliųjų nustatymo kriterijus ir tvarką susirinkę trys ministrai sutars. Man žadėjo, kad atsiųs, žadėjo, kad bus juodraštis. Nieko nesulaukiau. Aš manau, kad tie trys ministrai ir nebuvo susirinkę. Pagarba Monikai, kuri viena stengiasi, bet kiti du ministrai turbūt net nežino, kad jų pareiga susitikti su Monika ir nuspręsti, o kokiais kriterijais nuo šiol priėmus šitą įstatymą reikės vadovautis. Nors teigiama, ir čia ministrė vėl sakė, kad buvo tartasis su visais, neįgaliųjų organizacijomis, bet labai keista, kad rajoninės organizacijos apie tai sužinojo, kai mes pradėjome diskutuoti. Pradėjo skambinti, rašyti, siųsti laiškus. Aš suprantu, visiškai suprantu, taip sakant, skėtinių organizacijų situaciją…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). …kai tave finansuoja iš biudžeto, tai yra iš ministerijos tam tikrų programų, nėra kaip pasakyti, kad reforma ne visai gera, nes paprasčiausiai negausi finansavimo. Todėl reikėtų daryti koeficientą dėl visų tų pritarimų, ar tikrai nuoširdžia širdimi tai buvo padaryta.
Ir gal baigdamas, čia būtų galima kalbėti žymiai daugiau, dėl ginčų sprendimų. Aš labai abejoju, kad administracinių ginčų tvarka, kur dabar reikės spręsti individualius sveikatos ginčus, labai greitai įsitrauks ir spręs juos taip, kaip sprendžia dabartinė sistema. Taigi, aš labai abejoju šitos reformos rezultatais.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Noriu priminti visiems kitiems kalbėsiantiems – 5 minutės ne frakcijos vardu. Prašom – V. Bakas. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš šį įstatymą siūlyčiau pavadinti kitaip, ministre, ne Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, nes jis nieko bendro su tuo neturi, bet Neįgaliųjų socialinės integracijos atidėjimo iki 2027 metų įstatymas. Kitaip tariant, mums, Seimui, atneša įstatymo paketą ministerija, ir kas matėte prezentacijas apie tikslus, kuriuos minėjo ponas A. Sysas, ten labai aiškiai pasakyta, kad tik septyni iš dešimt, net septyni iš dešimt, neįgaliųjų žmonių iki 2025 metų negaus socialinės integracijos paslaugų, trys iš dešimties gaus. Man gana ciniškai atrodo toks pristatymas ir aš dėl to visiškai suprantu, kad mes jį atmetėme Neįgaliųjų teisių komisijoje, kai po 30 metų nepriklausomos valstybės mums siūlo įstatymo projektą, kad tik trys iš dešimties gaus pagalbą socialinės integracijos srityje.
Ir aš čia noriu kreiptis į sparnus keliantį J. Džiugelį, Moniką Ošmianskienę, noriu kreiptis į ministrę, taip pat Moniką Navickienę. Kodėl jūs nešate į Seimą reformą, kai iš anksto žinote, kad ji yra nukeliama? Patys įrašote datas, svarbias paslaugas nukeliate į 2027 metus ir sakote, kad 2030 metais tik keturi iš dešimties sulauks pagalbos. Kodėl šia reforma didžioji dalis neįgaliųjų yra paliekama reformos užribyje? Kokia prasmė daryti tokias reformas? Ir, tiesą sakant, aš matau ne pirmą šitos Vyriausybės reformą, tarkime, bausmių vykdymo, taip pat čia rodikliai pristatomi, kai rezultatai nukeliami į 2025 arba dar tolesnius metus.
Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra šansas mums padaryti negalios reformą. Gerbiama ministre, ne viskas prarasta. Mes galime didžiuotis, jūs galite didžiuotis iš tiesų padariusi lūžį paslaugų negalią turintiems žmonėms teikimo srityje, ir opozicija jus palaikys, bet išgirskite tai, ką mes bandome jums pasiūlyti. Išgirskite Negalios organizacijų forumą. „Pagava“, „Viltis“ atsiuntė mums laiškus ir prašo paprastų dalykų. Siūlo dalykus, kurie leistų padaryti didesnę ambiciją, kad mūsų maksimaliai visi negalią turintys žmonės turėtų pagalbą.
Einu prie konkrečių dalykų. Štai Lietuvoje kiekvienais metais gimsta apie 2 tūkst. vaikų su negalia, 10 tūkst. darbingo amžiaus žmonių pripažįstama negalia, 11 tūkst. senjorų pripažįstama negalia. Deja, tiek dabar, tiek su šita negalios reforma šitie žmonės paliekami pilkojoje zonoje. Pirmaisiais mėnesiais, net metais jie negauna jokios pagalbos, susijusios su integracija. Kai mes kalbėjomės su nevyriausybinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, mamos, kurios susilaukė vaiko su negalia, sako taip: įteikiama diagnozė ir tu lieki vienas. Gerai pasiseka tiems, kurie sugeba atsigauti, surasti kokias nors nevyriausybines organizacijas, kurios savanoriškai iš esmės padeda, bet valstybė kol kas nuo to nusišalina. Todėl jeigu mes priimsime tokį įstatymą, kuris yra dabar pateiktas, mes 100 tūkst. negalią turinčių žmonių ir dar tiek pat, du kartus mažiausiai, artimųjų parašome nuosprendį – mes pasakome, kad mes jiems nepadėsime.
Todėl mūsų siūlymas, pirma, pradėkime teikti pagalbą…
PIRMININKAS. 20 sekundžių.
V. BAKAS (DFVL). …ne nuo tada, kai kokia nors institucija ją nustato, bet nuo tada, kai žmogus faktiškai gimsta su negalia arba ją patiria dėl traumos, ir tada turi prasidėti atvejo vadyba. Nuo tada turi būti teikiama pagalba.
Antra. Įtraukime nevyriausybines organizacijas.
PIRMININKAS. Laikas, kolega! Pasistenkite pabaigti.
V. BAKAS (DFVL). Paskutinis sakinys.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Mūsų pačių Nacionalinėje pažangos strategijoje sakoma, kad mes iki 2030 metų norime trečdalį viešųjų paslaugų atiduoti nevyriausybinėms organizacijoms. Gerbiamas ponas Linge, ko jūs bijote? Savo pačių patvirtintos Pažangos strategijos? Pasitikėkime, atiduokime nevyriausybinėms organizacijoms ir, aš manau, čia bus proveržis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Vytautai. Ir paskutinė kalbės R. Šalaševičiūtė. Atsiprašau likusių, kuriems nebebus laiko pasisakyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, dabar teks kalbėti, kai pakalbėjo A. Sysas visiškai tą patį, ką aš norėjau pasakyti, ir V. Bakas, ir mūsų V. Giraitytė-Juškevičienė, bet vis tiek aš pamėginsiu dar prie kai kurių momentų sustoti. Valstiečių ir žaliųjų partijos šešėlinė vyriausybė svarstė šitą klausimą lapkričio mėnesį. Paprašėme, surašėme nutarimą, surašėme visas tas pozicijas, kurios tikrai mums atrodė, kad reforma, jeigu ji pradės vykti, nevyks taip, kaip turėtų būti… Tačiau gavome atsakymą, kad viskas gerai. Turėjome spaudos konferenciją, turėjome pakvietę nemažai ir neįgaliųjų organizacijų, ir kitų atstovų, bet iš ministerijos ką kvietėme atvykti į spaudos konferenciją ir į posėdį, vėlgi atsisakė atvykti. (Balsai salėje) Monika, leiskite man kalbėti, gerai? Neįgaliųjų buvo kviesta, buvo kviesta Užimtumo tarnyba ir buvo pasakyta, kad nedalyvaus. Monika…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, leiskite kalbėti. Kiekvienas turi savo laiku.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Leiskite kalbėti iš tikrųjų. Būtent tada po tų dviejų mūsų priemonių prasidėjo neįgaliųjų skambučiai, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir raštai, ir elektroniniai laiškai, kur labai aiškiai buvo sakoma, kad kai kurios nevyriausybinės organizacijos rajonuose, savivaldybėse ar ten kituose ne didžiuosiuose miestuose ir net didžiuosiuose miestuose visiškai nieko apie numatomą reformą nežino ir išreikšti savo nuomonės negali.
Todėl iš tikrųjų vertindama visą projektą, be to, kas buvo pasakyta, aš tikrai visiškai pritariu A. Syso išsakytai pozicijai. Noriu pasakyti, kad projektas būtų buvęs daug geresnis, jeigu būtų buvę atsižvelgta ir į Teisės departamento išvadas, kuriose labai aiškiai buvo parašyta dėl formuluočių neaiškumų. Apskritai vertinant, į Teisės departamento pastabas faktiškai iki svarstymo ir svarstymo pradinėje stadijoje tikrai nebuvo atsižvelgta.
Problema yra ta, kad pats projektas yra abstraktus, ir reforma, kaip ir Algirdas sakė, kaip vyks, tikrai yra neaišku, nes viskas paliekama poįstatyminiams aktams. Be to, kas buvo pasakyta prieš mane kalbėjusių kolegų, nebuvo pasakyta, pasisakyta, bet nėra įstatymo projekte aptartas švietimo sistemos bendradarbiavimas. Mes dabar matome problemų dėl neįgalių vaikų integravimo, kas bus, kad neaišku, kas bus. Turbūt per mažai, nors formaliai projektas buvo suderintas su Sveikatos ministerija, vėlgi tie santykiai bendrame darbe, kadangi tik bendrai dirbant galima pasiekti rezultatų šioje jautrioje grupėje, nebuvo pasakyta…
Vertinant vieną iš problemų, kuri labai aktuali ir kelia klausimų, tai yra aplinkos pritaikymą neįgaliesiems, yra tik pora sakinių, kad viena, antra, trečia ministerija sprendžia, bet jokio tikslumo nėra. Pasižiūrėkime į darbo vietas, į tai, kaip mes naikiname socialines įmones, bet tų neįgaliųjų, kurie nebedirbs socialinėse įmonėse, ar apskritai turinčių negalią darbo santykių rezultatas (sudarančių darbo sutartis) nėra geras. Aš manau, kad iš tikrųjų galbūt nereikia skubėti priimti, nes po svarstymo galbūt dar iki Naujųjų metų bus siekiama priimti būtent šioje sesijoje, bet reikia dar detaliau peržiūrėti ir pataisyti tai, kas nebuvo laiku padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Matote, tokio žanro atsakyti į repliką nėra. Galėsite kalbėti dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Nėra laiko. Atleiskite, mes jau ir taip viršijame laiką. Ryte skyrėme beveik 45 minutes, o dar yra nemažai pasiūlymų. Prašau man atleisti.
Gerbiami kolegos, balsavimo langas. Pradedame nuo dabar svarstyto klausimų paketo. Kviečiu komiteto pirmininką M. Lingę į tribūną, bandysime įvertinti kolegų pateiktus pasiūlymus.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių L. Kukuraičio, R. Baškienės, J. Streikaus, L. Savicko, S. Skvernelio ir dar daug kolegų pasiūlymas. Prašom, komiteto nuomonė. Tai yra pasiūlymo autoriai. Ar sutinka pasiūlymo autoriai su komiteto pritarimu iš dalies?
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, jeigu galime, nekartokime šios procedūros. Šis siūlymas ir kiti yra susiję iš esmės su ankstyvosios pagalbos paslaugos įvedimu, tai yra per keletą straipsnių. Čia, kur pirmasis būtų L. Kukuraitis, aš tiesiog atsiimčiau šiuos pasiūlymus, nes SRDK pateikė bendrai suderintus siūlymus. Šiuo atveju aš siūlyčiau kolegoms, kartu su manimi teikusiems, atsiimti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Jūs kalbate visų teikėjų vardu?
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tuomet šito nesvarstome.
Kitas. Dėl 11 straipsnio Seimo narių V. Bako, L. Kukuraičio, T. Tomilino. Jam komitetas nepritarė. Prašau. Kuris pristatysite savo pasiūlymą? V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, ši pataisa parengta būtent tam, kad mes galėtume įgalinti nevyriausybines organizacijas teikti paslaugas negalią turintiems žmonėms. Analogija yra paimta iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, taip pat Smurto artimoje aplinkoje įstatymo. Šiuo atveju labai keista komiteto pozicija vengti įgalinti nevyriausybines organizacijas, veikiančias neįgaliųjų srityje, ir numatyti joms išteklius, kas yra logiška. Tikėtis, kad Lietuvoje gali gimti nevyriausybinės organizacijos, kurios veikia vien tik savanorystės pagrindais, nėra sąžininga. Mūsų siūlymas yra būtent įgalinti nevyriausybines organizacijas, numatyti jų veiklas institucijų strateginiuose dokumentuose ir parengti tinkamą dirvą finansuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė dėl šio konkretaus pasiūlymo, ne vien kalbant apie agentūros funkcijas ir perdavimą nevyriausybinėms organizacijoms, nes tai bus kiti pasiūlymai. Šitas pasiūlymas aprėpė numatytas Vyriausybės kompetencijas, kai tvirtinamos yra įvairios programos. Šiam komitetas yra nepritaręs, nes pats pasiūlymas nedera su Vyriausybės kompetencija tvirtinti Nacionalinį pažangos planą.
Antras momentas. Buvo identifikuotas prieštaravimas Strateginio valdymo įstatymui, nes, kaip ir paminėta, Vyriausybės kompetencijos numatomos kitame šio įstatymo straipsnyje, taip pat jos yra apibrėžiamos, ką Vyriausybė daro.
PIRMININKAS. Ačiū. Suprantu, pasiūlymo teikėjai neatsiima… Siūlau balsuoti dėl šito.
Motyvai už, prieš. Už nėra. Prieš – M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai manau, kad dalis gerbiamo V. Bako siūlymo ir minties yra atspindėta kituose siūlymuose, jiems komitetas pritaria, jie buvo teikiami būtent drauge su L. Kukuraičiu. Mano įsitikinimu, nevyriausybinių organizacijų platesnis įsitraukimas tikrai yra svarbus dalykas, tačiau ne atvejo vadybos organizavimo funkcijos apimtimi. Mes iš principo tikrai palaikome, kad reikia platesnio nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo, tai suredagavome drauge dirbdami komitete su Seimo nariais ir ministerijos atstovais. Bet šiam konkrečiam pasiūlymui tikrai kviesčiau nepritarti, nes tai būtų pakeitimas atvejo vadybos organizavimo funkcijos. Todėl kviesčiau kolegas susilaikyti arba nepritarti, bet palaikyti kitus kolegų pasiūlymus.
PIRMININKAS. Taigi teikiu balsuoti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate… Atsiprašau, kas pritariate V. Bako ir kitų kolegų pasiūlymui, balsuojate už, kas manote, kad komiteto nuomonei pritariate, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 116, balsavo 105: už pasiūlymą 45, prieš – 24, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – Seimo narių L. Kukuraičio, R. Baškienės, Z. Streikaus, L. Savicko ir kitų pasiūlymas dėl 12 straipsnio. Komiteto nuomonė. Prašom, pirmininke. (Balsai salėje) Atsiprašau. Kuris pristatys, L. Kukuraitis ar?.. Užtikrinti nevyriausybinių organizacijų paslaugas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia dar vienas prieš tai buvo dėl 4 punkto, 5 ir 6 dalimis punktas papildomas.
PIRMININKAS. Čia yra papildymas 5 dalimi. Dėl 12 straipsnio.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl 12 straipsnio 2 dalies, mes svarstėme 11 straipsnį.
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia neįskaičiau. Gerai, dabar tada… Atsiprašau, V. Bakas tegul pristato.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šis pasiūlymas yra parengtas atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų nuomonę. Yra siūloma įtvirtinti įstatyme, kad Vyriausybė taip pat rengia specialiąsias programas sunkiai įdarbinamų žmonių su negalia, tokia kaip psichikos ar proto negalia, grupėms. Įstatyme labai daug dėmesio skiriama žmonėms su judėjimo negalia – automobilių pritaikymas ir panašiai. Bet yra išimta grupė iš konteksto ir neapimamos visos kitos grupės, kur reikalingos intervencijos. Todėl mano ir kolegų pasiūlymo esmė yra būtent numatyti įstatyme pareigą Vyriausybei rengti specialiąsias programas žmonėms, turintiems sunkią negalią, psichikos ir…
PIRMININKAS. Taip, prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto manymu, siūlymas yra perteklinis, nes nėra tikslo įstatyme išskirti dviejų specialiųjų programų. Kai vykdant neįgaliųjų socialinę integraciją yra vykdomos skirtingos programos ir skirtingos priemonės, padaryti išimtį keletui tiesiog nėra tikslo, jos ir yra vykdomos, todėl komitetas nepritarė pasiūlymui.
PIRMININKAS. Už komiteto siūlymą nori pasisakyti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu pasisakyti ne už komiteto pasiūlymą, o už kolegų.
PIRMININKAS. Už kolegų, taip, atsiprašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį. Mes dažnai akcentuojame, kad, kai sprendžiame žmonių su negalia problemas, užmirštame žmones, kurie turi psichinę negalią. Aš manau, kad tai yra teisingas akcentavimas, būtent atkreipiant į šitą grupę žmonių, turinčių negalią… Kas svarbiausia, mes daug šnekame, kad valstybė nespėja ir nepadaro visko, kad nevyriausybinės organizacijos dažnai padaro tai, iki ko neprieina valstybinių institucijų rankos. Aš nesuprantu, kodėl mes dabar priešinamės ir neįrašome gerų dalykų į įstatymą. Ne veltui aš kalbėdamas diskusijoje pasakiau, kad bandoma viską įkišti į poįstatyminius aktus. Kokie jie bus, vargu ar matysime nors vienas iš mūsų, tai bus ministerijos atskirų padalinių darbas.
Gerbiamieji, mes priimame įstatymą, kuris reglamentuos žmonių su negalia gyvenimą, tai priimkime įstatymą, kuris bus naudingas tiems žmonėms, o ne tik tam, kad užsidėtume paukščiuką ir pasakytume: palaukite, mes ten parašėme, kad visos programos. Taip, sutinku, bet patys akcentuojate, kad šita grupė žmonių gauna mažiausiai paslaugų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuojame. Kas už pasiūlymą, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 47, prieš – 20, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas kolegų pasiūlymas dėl 12 straipsnio. Teikia Seimo nariai L. Kukuraitis, R. Baškienė, Z. Streikus, L. Savickas ir kiti. Prašom, pristatys L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, tai čia vienas iš tų straipsnių, kurį, sakiau, mes atsiimame ir pritariame komiteto pozicijai, suderintai pozicijai komitete. Pritariame komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti dėl jo?
L. KUKURAITIS (DFVL). Nereikalaujame.
PIRMININKAS. Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu papildyti, kad pasiūlyme buvo kolegos L. Kukuraičio pateikta nauja formuluotė. Įstatymu yra įtvirtinta kita formuluotė – „ankstyvosios pagalbos paslaugų teikimas“, išbandant ir numatant jo pilotavimą. Tai patobulinta redakcija būtent skamba tos apimties ir tikrai…
PIRMININKAS. Redakcija tenkina siūlytojus ir dėl šito nebalsuosime.
Pasiūlymas dėl 14 straipsnio. Taip pat Seimo nariai V. Bakas, L. Kukuraitis, T. Tomilinas. Prašom. Pristato V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Iš tiesų čia vienas iš nedaugelio atvejų, kai mes su ministre sutarėme. Nežinau, kodėl komitetas nepritarė. Bet iš esmės jam yra pritarta. Nevyriausybinės organizacijos tam tikra prasme įgalinamos. Todėl aš atsiimu šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Tai galime nediskutuoti. Ačiū.
Dėl 15 straipsnio taip pat yra Seimo narių L. Kukuraičio, R. Baškienės, Z. Streikaus, L. Savicko, S. Skvernelio ir kitų pasiūlymai. Linai, prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Kadangi komitete sutarta atvejo vadybą iš viso išbraukti iš įstatymo, dėl to šitas siūlymas neaktualus. Pritariame formuluotei, kurią pateikė SRDK.
PIRMININKAS. Supratau. Toliau yra dėl to paties straipsnio. Turbūt tas pats?
L. KUKURAITIS (DFVL). Tas pats. Kadangi sveikatos priežiūros įstaigoms, sutarėme, bus bendras socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl ankstyvosios pagalbos paslaugų, šitą siūlymą irgi atsiimame.
PIRMININKAS. Abiem 15 straipsnio pasiūlymams pritarta iš dalies. Kita formuluotė. Sutinkate su komiteto nuomone?
L. KUKURAITIS (DFVL). Sutinkame.
PIRMININKAS. Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Lygiai tas pats, jeigu galima iš karto, dėl 16 straipsnio. Siūlymas dėl akredituotų paslaugų. Tai irgi įtraukta į tą formuluotę, kurią suformulavo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Irgi neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai dėl abiejų pasiūlymų dėl 16 straipsnio? Dėl abiejų pasiūlymų? Dėl pirmo pasiūlymo. Dabar kitas pasiūlymas. Jį teikia V. Bakas, L. Kukuraitis, T. Tomilinas. Prašom, Vytautai. Nevyriausybinių organizacijų kompetencijos.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, ypač svarbus straipsnis. Jis numato įstatyme nevyriausybinių organizacijų kompetenciją. Mes siūlome išvardinti konkrečias paslaugas, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos. Ne palikti poįstatyminiams aktams, noriu – duodu, noriu – neduodu, bet numatyti įstatyme. Tai atitinka Jungtinių Tautų mūsų ataskaitą, kurią, pavyzdžiui, pristatė D. Pūras. Joje viena pagrindinių pastabų buvo dėl to, kad reikia įgalinti nevyriausybines organizacijas. Taip pat mūsų Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ sakoma, kad apie 30 % paslaugų turėtų teikti nevyriausybinės organizacijos. Jeigu mes pritartume tokiam straipsniui, tai atitiktų tą gerąją tradiciją vaiko teisių apsaugos srityje, smurto artimoje aplinkoje srityje, kai konkrečiai įstatyme numatyta, kokias funkcijas atlieka nevyriausybinės organizacijos.
PIRMININKAS. Už nori kalbėti… Ar tenkina pritarimas iš dalies? Komiteto nuomonė? Netenkina. Supratau. Už pasiūlymą nori kalbėti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes turbūt kiekvienas dažnai bendraujame su nevyriausybinėmis organizacijomis ir ypač su organizacijomis, kurios konkrečiai dirba su žmonėmis, teikia jiems įvairias paslaugas, pagalbą. Tai nesuprantu įstatymų teikėjų užsispyrimo apsiriboti trimis sakiniais, ką daro nevyriausybinės organizacijos. Jeigu jūs perskaitysite, kas siūloma pasiūlyme, tai turbūt patys sau atsakysite, kad šitas paslaugas arba šituos veiksmus jos dabar daro. Reikėtų juos normaliai įteisinti įstatymu, kad tai nebūtų – kažkas leidžia, kažkas galvoja. Jie stengiasi padėti žmonėms. Ar jie tikrai neteikia socialinių paslaugų, bendrųjų ir specialiųjų? Teikia. Tai kodėl mes prieštaraujame, kad jie organizuoja švietimą asmenims su negalia?
Mes kalbame daug apie šį įstatymą, bet jūs nuvažiuokite į savo gimtuosius rajonus ir paklauskite neįgaliųjų organizacijų, ar kas nors su jais kalbėjo dėl šio įstatymo, kaip jie įsivaizduoja šio įstatymo įgyvendinimą. Toks užsispyrimas, kad viską palikime poįstatyminiams aktams. Aš dar kartą kartoju: mums Konstitucinis Teismas ne kartą pasakė, kad įstatyme turi esminiai dalykai būti sudėti, o ne poįstatyminiuose aktuose, nes poįstatyminiuose aktuose juos gali keisti kada nori ir kaip nori. Jeigu mes norime gero įstatymo, tai ir turi būti įstatyme viskas aiškiai sudėliota.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš nori pasisakyti L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Aš pirmiausia suprantu kai kurių Seimo narių ir A. Syso turbūt didelį norą būti tuo geruoju fėjumi, Kalėdų Seneliu, kuris dalina paslaugas ir kažkaip įtraukia arba neįtraukia. Bet vis dėlto kaip mes galime įvardinti, kokias paslaugas gali teikti, kokių negali. Jeigu nebus tokios, pavyzdžiui, paslaugos, kurią teikia NVO. Jeigu ta NVO nustoja veikti ir nėra kam teikti, tai mes turime tas paslaugas vis tiek tiems žmonėms teikti bet kuriuo atveju.
Šiuo metu, mano žiniomis, jau tikrai vyksta ši diskusija. Vyksta jau dabar darbas su visu NVO sektoriumi ir partneriais. Ir tai yra ministerijos ir ministerijų reikalas nutarti, kas padarys geriau, kas padarys daugiau ir profesionaliau nei valstybė, ir tada nutarti, kam šias funkcijas deleguoti. Mes neturime Seime užsiimti mikrovadyba ir nustokime šiuos dalykus daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Teikiu balsuoti. Žinome, kad komitetas pritarė iš dalies. Kas už kolegų pasiūlymą, balsuojate taip, kas už komiteto nuomonę, balsuojate kitaip. Visa apimtimi, kaip suformuluota.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 46, prieš – 21, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta. Lieka komiteto suformuluotas pasiūlymas pritarti iš dalies.
Ir dėl 31 straipsnio taip pat tų pačių kolegų pasiūlymai. Suprantu, dėl šio nebereikėtų balsuoti, nes prieš tai buvo nubalsuota. Ar galvojate, kad?.. Gerai, V. Bakas pristato 31 straipsnį. Yra du pasiūlymai. Vienam komitetas pritarė iš dalies, kitam nepritarė. Tuoj, minutėlę. Tuoj įjungsiu. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Aš stebiuosi pono L. Slušnio tokiu, kaip čia pasakyti, politiniu salto mortale. Vaiko teisių apsaugos srityje, kurios ekspertas jis yra arba bent jau buvo, o atėjus į Seimą kažkas nutiko, yra konkrečiai įstatyme įtvirtinta vadinamoji mikrovadyba. Nors aš nemanyčiau, kad valstybės funkcijų ir biudžeto už tai delegavimas yra mikrovadyba. Tai yra įstatymų leidėjo valia, kad tai teiktų nevyriausybinės organizacijos. Todėl jeigu ši sistema, kai įtraukiamas NVO, puikiai veikia vaikų teisių apsaugos sektoriuje, nes neturime vaikų, kuriuos skandintų šuliniuose, jau daug laiko, kodėl mes nenorime tos pačios schemos panaudoti užtikrindami neįgaliųjų teises? Todėl, gerbiami kolegos, jūsų pačių geroji praktika šio Seimo veiklos pradžioje vaikų teisių, smurto aplinkoje įgalinant nevyriausybines organizacijas pasiteisino. Tęskime ją ir sukurkime sąlygas padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymui pritarė iš dalies, yra suformuluota nuostata, kuri atsispindi 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Ten kalbama taip pat apie nevyriausybinių organizacijų įtraukimą, individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą, užtikrinant jų teikėjus. Šiuo atveju, kadangi plačiau nebuvo pakomentuota komiteto nuomonė dėl atsižvelgimo ir naujoje redakcijoje, ir dėl nevyriausybinėms organizacijoms suteiktų papildomų funkcijų, tai aš tiesiog norėčiau pabrėžti, kad bent penkiose vietose, lyginant su pirminiu projektu, atsiranda aktyvesnis ir didesnis nevyriausybinių organizacijų įtraukimas. Kaip antai, pirma, komitetas patobulino projektą patikslindamas nuostatas, susijusias su negalios individualiųjų poreikių nustatymo kriterijų rengimu įtraukiant į rengimą nevyriausybines organizacijas. Antra. Pasitelkti nevyriausybines organizacijas vykdant savivaldos priskirtas funkcijas. Trečia. NVO įtraukimas į politiką įgyvendinus stebėseną, ko taip pat pradžioje nebuvo numatyta. Ketvirta. Organizuoti ir vykdyti visuomenės švietimą. Ir penkta. Teikti kandidatus į Asmens su negalia gerovės tarybos narius. Iš tikrųjų, lyginant su tuo, kas buvo numatyta, tai tikrai naujoje redakcijoje nevyriausybinių organizacijų vaidmuo stiprėja, o dėl šio pasiūlymo kviesčiau pritarti komiteto redakcijai.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Už nori pasisakyti G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Man labai keista, kad kai reikėjo nevyriausybinių organizacijų pagalbos pandemijos laikotarpiu, kai reikėjo apeiti socialiai pažeidžiamus žmones, ėjo nevyriausybinės organizacijos, o dabar staiga jų nebereikia. Paliekamas labai toks, sakyčiau, mažas vaidmenukas: noriu – klausau, noriu – ne. Dalyvauti tokiuose visuose dalykuose, kur jūs dabar siūlote, tai yra, na, kaip sakyti, noriu – išklausau, noriu – neišklausau, bet nieko konkrečiai nedarau, jokia atsakomybė nedeleguojama. Jūs nešnekate apie tai, kad jūs pasitikite, tai nerodo pasitikėjimo nevyriausybiniu sektoriumi, rodo atvirkščiai, kad nevyriausybinis sektorius vis dėlto dar lieka podukros vietoje. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto pritarti Vytauto siūlymui ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojame, kolegos.
Už balsavo 51, prieš – 13, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Ir paskutinis 31 straipsnis. Seimo nariai V. Bakas, L. Kukuraitis, T. Tomilinas. Prašau. Jam komitetas nepritaria. (Balsas salėje) Balsavome, šiaip tai balsavome.
V. BAKAS (DFVL). Iš tiesų reikia pripažinti, kad tas mūsų, opozicijos, spaudimas dėl nevyriausybinių organizacijų penkiose vietose pasiteisino. Bet jeigu pažiūrėtume tas penkias vietas, dalies jų įgyvendinimą jūs atidedate 2027 metams, tai yra tas pats, kas nieko, o dalis lieka – teisė teikti pasiūlymus, tai yra visiška savanorystė.
PIRMININKAS. Formuluokite pasiūlymą, čia ne diskusija.
V. BAKAS (DFVL). Todėl aš vis dėlto siūlyčiau dar kartelį, kviečiu Seimo kolegas, vis tiek mes dar derinsime šitą projektą, tiesiog išreikšti paramą nevyriausybinių organizacijų įgalinimui ir balsuoti už šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Taip.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra siūlymui nepritarti. Matyt, svarbu dar kartą akcentuoti, kad atiduoti dalį valstybinių funkcijų NVO reikštų ir pamynimą pačių nevyriausybinių organizacijų prasmės. Jos, vykdydamos valstybines patikėtas funkcijas, jau negalėtų vadintis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Antras svarbus momentas, ne visos nevyriausybinės organizacijos yra padengusios visą Lietuvą, ne visur yra prieinamos, ne visur paslaugas kokybiškas gali teikti. Tai iš tikrųjų, na, nepadarykime žmonių įkaitais priklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės. Išties nevyriausybinės gali būti pasitelkiamos paslaugoms teikti, o ne valstybinėms funkcijoms atlikti. Tiesiog siūlau laikytis komiteto pasiūlymo nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ne. Matau, nori balsuoti, balsuojame. Ačiū, pirmininke.
Balsavo 106: už – 47, prieš – 13, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.
Kadangi numatytas balsavimo lango laikas baigėsi, aš pratęsiu balsavimo langą iki tol, kol bus balsuota dėl visų apsvarstytų projektų.
Šito viso paketo lydimasis yra Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas dėl 3 straipsnio, jam komitetas pritarė iš dalies. Gal galime pritarti bendru sutarimu tokiai formuluotei? Gerai. Prašau tada, gerbiamas Stasy, į tribūną. Ir tada pristato Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, gal negaiškime.
PIRMININKAS. Gerai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pasiūlyta formuluotė yra visos apimties įrašyta, tiktai ne toje dalyje, kurioje buvo siūloma, o kitoje vietoje, bet žodis žodin įrašyta. Tai nėra problemos.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. M. Lingė gal kažką turės. Viskas tenkina? Taip. Gal galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso įstatymų paketo nuomonės už, prieš. Tuoj pažiūrėsime. Už kalba V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Iš tiesų išklausiusi visus pasisakymus aš labai pakeičiau savo nuomonę, nes nėra pakankamai pasirengta. Aišku, už pastangas reikia padėkoti ministrei, tačiau jeigu kalbėtume apie dalyvumo nustatymą, tai vėlgi neaišku, kas nustatys, kokia bus anketa, kaip galės nevyriausybinės organizacijos dalyvauti, galų gale, ar numatytos lėšos šiam projektui įgyvendinti – į daugelį klausimų yra neatsakyta. Todėl siūlau vis dėlto labai atsakingai balsuoti už šitą paketą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nelabai iš tikrųjų supratome, čia už ar prieš. Prašom įjungti dar poniai V. Targamadzei.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Aš pasakiau, kad aš pakeičiau nuomonę viską išklausiusi ir giliau įsigilinusi.
PIRMININKAS. Tada dar kalba L. Kukuraitis. Prašau. Dėl vedimo tvarkos? Minutėlę. Dabar pasisakys L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Kolegos, pasisakydamas svarstymo metu aš įvardinau pozityvias reformos puses, jų yra tikrai daug. Reforma turi judėti. Žmonių su negalia organizacijos ir bendruomenė laukia šitos reformos, tikrai reikia jai pritarti. Tiesa, kaip ir įvardinau, yra nemažai dalykų, kurie turi būti sprendžiami, pavyzdžiui, poįstatyminiais teisės aktais – negalios nustatymo klausimynai. Jie turi būti maksimaliai skaidriai svarstomi, turėtų būti įtraukiamos žmonių su negalia bendruomenės, jų atstovai ir skaidriai, viešai pristatomi. Šitas darbas būtinai turi būti atliktas, jeigu reforma bus priimta. Žinoma, 2024 metais, kai įsigalios, skirti adekvačius finansus, nes su tais, kurie buvo numatyti 2023 metams, rimtų dalykų nepadarysi. Iš esmės pritariu, nes padaryti tikrai didžiuliai žingsniai, kad žmonių su negalia situacija gerėtų. Perspektyvoje reikia duoti žalią šviesą ir judėti su reforma.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Sysas kalba prieš. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad paketas sudarytas iš penkių, o ne iš dviejų įstatymų.
PIRMININKAS. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Jūs paminėjote tik du, trys liko nepaminėti, nors ten buvo ir Teisės departamento kai kurių pastabų. Tai čia dėl vedimo tvarkos.
Dabar dėl paties įstatymo. Aš manau, pataisų svarstymas akivaizdžiai parodė, kad neatsakytų klausimų yra daugiau. Baimė, kad nevyriausybinės organizacijos ir toliau darys tai, ką daro, stengimasis jas ignoruoti įstatyme man labai keistas.
Dabar noriu kreiptis į salę ir paklausti: kas nors man gali pasakyti, pagal kokius kriterijus priėmus šitą įstatymą bus nustatomas neįgalumas žmonėms? Aišku, dar galėčiau paklausti, o dalyvumas kaip bus nustatytas, nes šiame įstatyme apibrėžtas naujas dalykas – dalyvumas. Klausimų yra daug, vieną matau ranką, aš prieisiu, jis man paaiškins, kokius kriterijus jis nustatys. Deja, medicininių kriterijų sumažėja iki 40 %, taip sakant, socialiniai darbuotojai ir vadybininkai nustatys darbingumo ir dalyvumo lygį.
Gerbiami kolegos, neužmirškite, kaip balsavote, nes kai šitą įstatymą priims dauguma ir kai jis įsigalios, tai galvos skausmas tų 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia ir dar tiek pat, kurie neturi darbingumo lygio, bus kasdieną, jų labai daug. Pasiruoškite, gerai išstudijuokite šitą įstatymą, nes reikės atsakinėti kiekvieną dieną. Siūlau nepritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega Algirdai. Priimu pastabas dėl vedimo tvarkos. Pabandysiu pateikti balsuoti ir išvardinti visus įstatymų projektus, dėl kurių bus dabar balsuojama. Taigi teikiu balsuoti darbotvarkės 2-8.1 klausimą ir lydimuosius – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2014(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2015(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2016(2), Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2017(2) ir Transporto lengvatų įstatymo dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIVP-2018(2). Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 96: už – 61, prieš – 4, susilaikė 31. Po svarstymo pritarta.
17.03 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1857(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1858(2) (svarstymo tęsinys)
Ir darbotvarkės 2-2.1, 2-2.2 klausimai, jie jau buvo apsvarstyti. Dėl Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymų, jiems komitetas pritarė iš dalies. Vyriausybės pasiūlymą pristatys J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju dar kartą, posėdžio pirmininke. Iš esmės visi Vyriausybės pasiūlymai yra dėl skirtingų straipsnių, bet esmė jų yra ta pati, kad tie žmonės, kurie turi teisę gyventi Lietuvoje, nes jiems yra suteiktas laikinasis prieglobstis, jeigu yra darbingo amžiaus, būtų draudžiami iš valstybės biudžeto lėšų, kad gautų būtinąją pagalbą tol, kol jiems nereikia skubiosios pagalbos, o vaikai iki 18 metų, pensininkai, žmonės, turintys negalią, tai yra tie, kuriuos Lietuvos Respublikos įstatymas draudžia valstybės lėšomis, būtų draudžiami valstybės lėšomis. Kaip ir minėjau, tiktai vienam punktui nepritarė komitetas, tai yra dėl įsigaliojimo datos. Komitetas mano, kad jau kitą savaitę galėtų įsigalioti, nuo 14 dienos. Vyriausybė galėtų parengti poįstatyminius aktus ir jau kitą savaitę galėtų įsigalioti (nuo ketvirtadienio) šitas įstatymo projektas, kad tie žmonės, kuriuos, kaip minėjau, priėmė Lietuvos valstybė, neprarastų bent jau būtinosios pagalbos.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs, taip supratau, pasiūlėte ir dėl 1 straipsnio, ir dėl 2 straipsnio visus pasiūlymus?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Komitetas vienbalsiai pritarė suredaguotam…
PIRMININKAS. Iš dalies 2 straipsniui… Tai pritarta komiteto nuomonei.
Dėl motyvų. Tai yra skubos tvarka. (Balsas salėje) Atsiprašau, dar bus. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Sveikatos reikalų komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.05 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2104(2)VK (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-3 klausimas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2104(2). Balsuojame.
Balsavo 95 Seimo nariai, pritarta vienbalsiai.
17.06 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2115(2)VK (svarstymo tęsinys)
Toliau kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2115. Svarstymas.
Yra nemažai pataisų. Prašom Kultūros komiteto pirmininką ar atstovą pristatyti. Yra pasiūlymas dėl 7 straipsnio. Seimo narys K. Vilkauskas. Kęstuti, prašom pristatyti. Tuomet komitetas pasakys savo išvadą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Galiu pristatyti iš karto abu pasiūlymus, nes jie yra panašūs. Pasiūlymų esmė – pratęsti terminą. Dabar numatyta, kad informuojama apie konkurso paskelbimą prieš 2 mėnesius. Aš siūlau informuoti prieš 4 mėnesius. Baigiantis savivaldybių kultūros centrų direktorių kadencijai, taip pat duoti terminą, informuoti prieš 4 mėnesius, nes kultūros centrų direktoriai galėtų tikrai suplanuoti savo nebaigtus darbus, būna įvairių tęstinių projektų, galėtų juos pabaigti. Be to, jeigu iš tikrųjų ateitų tokia galimybė, matytų, kad jau nebus paskirtas antrą kadenciją, tai tikrai žmogus galėtų suplanuoti ir savo buitį. Ypač tai liestų regionus. Ačiū.
PIRMININKAS. Nepritariate komiteto nuomonei, taip?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, komitetas…
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamas K. Bartoševičius pristatys komiteto nuomonę.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas iš esmės apsvarstė tokį Seimo nario K. Vilkausko pasiūlymą ir jam nepritarė dėl labai paprastos priežasties. Buvo nuspręsta, kad nustatytas terminas pasirinktas laikantis sisteminio principo ir, matyt, yra optimalus. Atkreiptinas dėmesys, nes įstatymo projekte yra numatyta, jog įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d., o savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencija baigiasi 2023 m. liepos 31 d. Tai reiškia, kad nustačius siūlomą terminą, kaip siūlė kolega K. Vilkauskas, likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams, tokiu atveju įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostata tampa neįgyvendinama savivaldybių kultūros centrų dabartinių vadovų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Už kalbančių nėra. Teikiu balsuoti. Kas pritariate K. Vilkausko pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje) Čia iš karto dėl abiejų pasiūlymų.
Už pasiūlymą 43, prieš – 24, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta. Ir dabar dėl viso įstatymo projekto. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
17.10 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61, 7, 8, 9, 10, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2229(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61, 7, 8, 9, 10, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2229. Vėl kviečiu K. Bartoševičių. Ar čia nėra pasiūlymų? Nėra pasiūlymų, atsiprašau. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
17.10 val.
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektas Nr. XIVP-1778(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektas Nr. XIVP-1778(2). Yra pasiūlymų dėl šito. Komiteto pirmininką kviečiu. Yra dėl 2 straipsnio. Seimo narys S. Tumėnas. Prašom, gerbiamas Stasy. Tuoj įjungs. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes ilgiausiai diskutavome, svarstėme, aptarėme net komitete. Aš manau, kad komitetas daugeliui mano pasiūlymų pritarė, ir kviečiu visus pritarti. Nematau prasmės dabar kiekvieną iš naujo pateikti.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs pritariate komiteto nuomonei, kad nepritartume tiems, kuriems nepritarė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš pritariu komiteto nuomonei, nes dviem trečdaliams mano siūlymų buvo pritarta, o keli tokie kompromisiniai variantai. Tai ačiū.
PIRMININKAS. Dabar dar komiteto pirmininkas dėl S. Tumėno pasiūlymų. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, aš tik atkreipsiu dėmesį, kad mudu su daktaru S. Tumėnu buvome išvadų rengėjais ir dar taip sklandžiai mūsų darbas niekada nėra vykęs. Iš tikrųjų tai, ką mes priėmėme, buvo bendru sutarimu visos komiteto sudėties. Taigi visa tai, kas čia parašyta, yra suderinta iki paskutinio siūlelio.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dėl šito komiteto nuomonei pritarta.
Yra dar dėl šio straipsnio Seimo narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, P. Saudargo pasiūlymai, jiems komitetas pritarė iš dalies. Kas pristatys? Matau, L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Manote, kad čia A. Ažubalis veda, bet, aš suprantu, dėl patriotinių organizacijų įtraukimo į tarybą vertinimo mes iš tikrųjų šiek tiek nustebome, gerbiamas pirmininke, kodėl jūs neįtraukėte patriotinių organizacijų vertinimo į tarybą?.. Mes manytume, kad galbūt galima būtų tokį, mūsų požiūriu, nedidelį kluptelėjimą ištaisyti šiandien mūsų Seimo salėje. Matyt, taip sustiprintume dar labiau visą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs norite balsuoti dėl šito? Gerai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Be abejo.
PIRMININKAS. Taip, kalbėti… Dar komiteto nuomonė. Pakomentuoti, pirmininke, prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Priminkite, kelintas čia yra?
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamas Laurynai, jūs pristatėte Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą ar trijų kolegų: jūsų, A. Ažubalio ir P. Saudargo? Tuoj, minutėlę.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies. Ai, šiuo atveju mus tenkina. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai tenkina. Gerai, ačiū. Tenkina, kad pritarta iš dalies, tai turbūt nebe…
Toliau. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Taip pat tenkina, kolega?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarta iš dalies – tenkina. Ačiū, ir taisomės procese.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir trečias straipsnis. Ai, čia S. Tumėno, turbūt nebekomentuojame. Kitas kolegos S. Tumėno pasiūlymas. Taip pat S. Tumėnui pritarti.
Dabar žiūrime. Taip pat dėl 4 straipsnio yra Seimo narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, P. Saudargo pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašau, Laurynai, jūsų pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji, gerbiamieji, dėl to, ką sakiau anksčiau, tai aš turėjau būtent šį straipsnį galvoje, mielieji, iš tikrųjų Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinę tarybą (NOKT). Mes tikrai norėtume siūlyti papildyti jais visą tarybą. Ar ne? Matau, ir Angelė tam pritaria. Tai, mielieji, tikrai nedidelė pataisa, kuri sustiprintų, labai sustiprintų šį projektą, ir ta taryba, kuri vertintų visą desovietizacijos procesą, turėtų daugiau raumenų ir tokios patirties. Tie žmonės ten yra išgyvenę, net ir patys turi savo asmeninės patirties, na, turėjo santykį su komunizmo represijomis. Mielieji, tikrai siūlau šiuo atveju pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, jūs norite balsuoti? Taip.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš vieną sekundę. Dokumentą pristatys… Kadangi aš visai negirdėjau, ką kalbėjo ponas L. Kasčiūnas…
PIRMININKAS. 4 straipsnis. Yra Seimo narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, P. Saudargo pasiūlymas, taip pat yra S. Tumėno pasiūlymas, jam jau iš principo pritarta. Dabar yra tik kolegų… Formuluotei pritarta, komiteto nuomonei. Dabar yra trijų Seimo narių pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Laurynas pristatė, kad ne devyni, o dešimt narių būtų komisijoje. Komitetas tam nepritarė ir reikėtų dėl to balsuoti. Taip supratau? Gerai, balsuojame dėl pasiūlymo.
Motyvai. Prieš – V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami kolegos, matote, koks chaosas, net L. Kasčiūnas kaip liberalanarchistas jau nebe… Gal atidėkime šitą klausimą, matote, jau dabar autoritarinio valdymo reikia čia, Seimo posėdžių salėje, kad iš chaoso būtų išvesta, o nubalsuosime, tai malkų priskaldysime. Todėl palaukime, reikia prasiblaivyti turbūt kažkam.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū už nuomonę. Balsuojame. Kas palaikote kolegų pasiūlymą, balsuojate taip, kas palaikote komiteto, balsuojate kitaip.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Taip, komitetas nepritarė.
Už pasiūlymą balsavo 32, prieš – 8, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau dėl 7 straipsnio yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas, jam Kultūros komitetas nepritarė. Prašau. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš suprantu, čia turbūt dėl metodologinių dalykų nepritarta, ar ne, nes tuos dalykus, kuriuos mes siūlėme nagrinėti, jūs manote, reikia palikti įstatymo projekte, o mes siūlome išbraukti. Šiuo atveju neturiu principinės nuostatos, aš galiu atsiimti ir nebalsuojame. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Palaikome komiteto nuomonę. Ir viskas. Dėl viso įstatymo projekto. Ačiū, pirmininke.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės. Už kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui. Nenorėčiau sutikti su V. Valkiūno diskusijoje išsakytomis mintimis, kad šitas įstatymas yra skubotas. Tai ne įstatymas skubotas, o skuba karas, skuba Rusijos totalitarinis režimas Ukrainoje ir mes turime reaguoti į tai, nes tai yra svarbu šių dienų kontekste.
Šiame įstatyme daugmaž sutvarkytos, išspręstos terminų problemos. Tą reikėjo būtinai daryti, nes jeigu mes netaisytume šito įstatymo, netobulintume, ką dabar ir padarėme, tai aišku, kad mūsų šio įstatymo spragomis tuoj pasinaudotų mūsų Lietuvos valstybės priešai.
Dėl įstatymo buvo daug pasiūlymų, kaip aš sakiau, 75. Kai kurių nepriėmėme, nepritarėme ir neįtraukėme į įstatymą, pavyzdžiui, kaip Medžiotojų draugijos atstovų, kurie norėjo, kad čia būtų surašyti konkretūs dalykai, kad būtų pasmerkti T. Ivanauskas, V. Krėvė ir kiti dalykai. Mes tokios konkretikos atsisakėme, nemanome, kad jie turi būti pačiame įstatyme.
Visos pusės buvo išgirstos. Kviečiu pritarti projektui ir akcentuoju, kad šiuo įstatymu mes negalime pasaulyje uždrausti totalitarinių, autoritarinių režimų, bet tuo įstatymu siekiame uždrausti jų propagavimą. Tai yra svarbiausia. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalba V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Stasy, man patinka tas žodis „daugmaž“. Mes kuriame įstatymus ar tik daugmaž? Ai, daugmaž iškepame, ir viskas. Kažkas panašaus išeina. Negalime to daryti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū.
V. VALKIŪNAS (DPF). Negalime. Liberalams, anarchistams gal ir galima, jiems daug kas leidžiama, nes jų ir pavadinimas toks. Prigimtis tokia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū už nuomones. Prašau balsuoti dėl projekto Nr. XIVP-1778(2).
Už balsavo 86, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
17.21 val.
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209. Balsuojame.
Balsavo 95: už – 95. Pritarta vienbalsiai.
Dėl vedimo tvarkos D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėčiau patikslinti, kad dėl totalitarinių režimų balsavau už. Nesuprantu, kodėl rodo registraciją, bet nerodo…
PIRMININKAS. Supratau. Dėl protokolo: D. Šakalienė dėl totalitarinių režimų įstatymo balsavo už.
17.22 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2291 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 1 klausimas – Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2291. Galime gal bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Nėra kitų pasiūlymų. Siūloma svarstyti Seimo VI (pavasario) sesijoje. Ačiū, pritarta.
17.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2289 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2289. Galime bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Jūrinių reikalų komisija pati save… Gerai. Siūloma svarstyti dar šioje sesijoje ar… Nėra tikslios datos. Kada jau atsiras laiko.
Rezervinis 3 klausimas. Nebuvo. Atsiprašau.
17.23 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2257 (pateikimo tęsinys)
Ir rezervinis 4 klausimas – Sporto įstatymo Nr. I-1151 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2257. Galime bendru sutarimu? Gerai.
Dėl vedimo tvarkos. Minutėlę, tuoj įjungsiu. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, pritariame bendru sutarimu, aš manau, bet frakcijos vardu paprašytume skubos.
PIRMININKAS. Yra siūlymas taikyti skubą dėl to įstatymo. Galime bendru sutarimu? Dėl Sporto įstatymo 17 straipsnio pakeitimo. Ne. Nori balsuoti.
Dar ministrė. Prašau išsakyti…
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš tik norėjau paprašyti, nes kitaip negalėsime patvirtinti fizinio aktyvumo nacionalinių programų ir finansuoti jų. Todėl labai prašome nuo…
PIRMININKAS. Supratome. Gerai. Bet, kolegos, nereikia balsuoti, galime pritarti? Gerai, pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 20 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2285 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2285. Priėmimas. Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96: už – 95, susilaikė 1. Nutarimui pritarta. (Gongas)
17.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2286 (priėmimo tęsinys)
Ir rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2286. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92: už – 91, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas) Ačiū.
17.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Agnės Tikniūtės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2310 (pateikimas)
Kolegos, balsavome dėl visų apsvarstytų klausimų. Toliau darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Agnės Tikniūtės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2310. Pranešėjas – A. Kabišaitis. Prašom, gerbiamasis, į tribūną. Kažkaip įsivažiuojame.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 73 straipsniu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti A. Tikniūtę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
Teisėja A. Tikniūtė Vytauto Didžiojo universitete 2007 metais baigė teisės vientisųjų studijų programą ir įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį bei Mičigano universiteto Teisės mokyklos sertifikatą. Pretendentė dirbo Vytauto Didžiojo universitete ir Mykolo Romerio universitete docente, dėstė civilinės teisės dalykus, specializavosi įmonių teisės srityje. Ji yra socialinių mokslų teisės krypties daktarė, 2006 metais apgynusi disertaciją iš akcininkų ir vadovų civilinės atsakomybės srities. Nuo 2014 metų birželio iki 2019 metų rugsėjo mėnesio A. Tikniūtė dirbo konsultante Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio iki šiol dirba Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, 2021 m. rugsėjo 2 d. atlikusi neeilinį teisėjos A. Tikniūtės veiklos vertinimą, profesinę veiklą pripažino labai gerai ir konstatavo, kad teisėjos asmeninės ir dalykinės savybės atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, Teisėjų etikos kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Atrankos komisijai teisėja paliko ramios, komunikabilios, racionalios asmenybės įspūdį. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pateiktoje teismo nuomonėje nurodoma, kad teisėja A. Tikniūtė yra taktiška, mandagi ir dalykiška, išsiskiria originaliu ir kūrybišku mąstymu, giliomis įžvalgomis civilinės teisės srityje.
Teisėja savo profesinę kvalifikaciją kelia nuolat dalyvaudama tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisėjų kvalifikacijos kėlimo renginiuose, pretendentė yra parengusi mokslinių publikacijų, vedusi mokymus teisėjams, advokatams ir notarams, buvo tarptautinių mokslinių konferencijų organizacinių komitetų narė, pranešėja mokslinėse konferencijose. Informacijos apie teisėją A. Tikniūtę visuma leidžia vertinti ją kaip tinkamą skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti V. Bakas, bet jo salėje nėra. A, yra. Prašom, Vytautai.
V. BAKAS (DFVL). Aš pretendentės norėjau paklausti. Ar galima?
PIRMININKAS. Tada ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Žanras toks yra.
PIRMININKAS. Taip, taip. Tada prašom pretendentę ponią A. Tikniūtę į tribūną prisistatyti ir tada kolega turės klausimą. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas. Prašom.
A. TIKNIŪTĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjau, naudodamasi proga visų pirma noriu padėkoti Jo Ekscelencijai Prezidentui ir Teisėjų tarybai už suteiktą galimybę kandidatuoti į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Kadangi Prezidento patarėjas jau pristatė mano kvalifikaciją šioje srityje, aš norėčiau tik akcentuoti aspektus, kodėl aš manau, kad esu tinkama eiti šias pareigas.
Kaip žinote, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo esminė funkcija yra formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir kurti naujas aiškinimo taisykles taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiam darbui reikalingas ne tik praktikos išmanymas, bet ir gebėjimas sisteminti medžiagą, atsižvelgti į naujas visuomenės vystymosi tendencijas ir besikeičiančius reguliavimo principus. Todėl šiam darbui naudingas mokslinės metodologijos išmanymas, kalbų mokėjimas ir sisteminis mąstymas. Mano praktinė patirtis teismų sistemoje ir teorinis pasiruošimas mokslo srityje leidžia man teigti, kad turiu specifinių žinių ir gebėjimų, būtinų dirbti kasacinėje instancijoje.
Papildomai pažymiu, kad sąžiningas ir kvalifikuotas teisėjo darbas yra labai svarbus didinant visuomenės pasitikėjimą ne tik teismais, bet ir pačia valstybe, kaip visuomenės narių teises efektyviai ginančia institucija. Todėl savo ruožtu, jeigu jūs pritarsite mano kandidatūrai, darysiu viską, kad šis pasitikėjimas tolydžiai didėtų.
Baigdama prisistatymą noriu padėkoti gerbiamiems Seimo nariams už dėmesį ir prašau palaikyti mano kandidatūrą. Esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū gerbiamai pretendentei. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pretendente, aišku, jūsų kompetencija, kvalifikacija, kurią čia pristatė patarėjas, nekelia abejonių, ir malonu, kad tribūnoje yra kompetentingas žmogus. Bet noriu jūsų paklausti tokio atviro klausimo apskritai dėl situacijos teismuose.
Štai dabar kaip karštą bulvę mėto teisėjų atlyginimo klausimą. Seimas nenori teikti, prezidentūra tyli, ji tarsi turėtų aktyviau įsitraukti, Vyriausybė taip pat planų neturi. Kaip, jūsų nuomone, turėtų būti sprendžiamas tas klausimas, kas turėtų imtis lyderystės? Gal teisėjų savivalda? Nes iš tiesų panašu į tai, kad teisėjo profesija tampa nebepatraukli, žmonės tiesiog negali išgyventi iš to atlyginimo. Tai čia pirmas klausimas. Kas, jūsų nuomone, galėtų ir turėtų imtis tos lyderystės užtikrinant teismų nepriklausomumą?
Ir iš kitos pusės, ką patys teismai visuomenei galėtų pasiūlyti, kad pralaužtų tuos nepasitikėjimo, tarpusavio nepasitikėjimo ledus? Ką pati teismų bendruomenė galėtų pasiūlyti visuomenei?
A. TIKNIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Kas turėtų imtis lyderystės, tai, aš manau, visų pirma, be abejo, mes patys, Teisėjų taryba, patys teisėjai turėtų. Iš tikrųjų to neveikimo pasekmės yra matomos, kad iš teismų sistemos išeina, sakyčiau, galbūt ne geriausi, bet tikrai labai geri kandidatai, buvę teisėjai. Iš tikrųjų praradimas yra didelis. Ir neateina naujų žmonių.
O ką mes galėtume padaryti, kad pakeltume teismų prestižą? Aš manau, visų pirma mes turime gerinti teismo sprendimų kokybę, kad nebūtų prieštaringų sprendimų, kurie akivaizdžiai išviešinami kaip tokie. Tai tikrai priklauso nuo mūsų. O apskritai, manau, mūsų visuomenė yra labai kritiška, ir kad ir kaip mes elgtumės, labai stipriai to prestižo pakelti, ko gero, nepavyks, kaip ir kitoms institucijoms. Tai čia yra dalykas, su kuriuo teks susitaikyti, su kritišku požiūriu į teismų sistemą. Manau, tai yra normalu, nes byloje visada viena šalis lieka nepatenkinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena. Dėkoju gerbiamai kandidatei už prisistatymą. 2019 metais Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta šeimos sąvoka yra neutrali lyties požiūriu, ir įpareigojo įstatymo leidėją sureguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykius. Seimas vis dar stokoja politinės valios priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris šiuo metu yra svarstomas Seime, dėl to žmonės, kartu gyvenantys, vedantys bendrą ūkį ir nesudarę santuokos, negali naudotis bene 60 Lietuvos teisės aktų įtvirtintomis teisėmis ir pareigomis, numatytomis partneriams. Klausimas būtų toks, jeigu Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pasiektų strateginio pobūdžio byla dėl nesudarytos galimybės partneriams naudotis tam tikruose įstatymuose numatytomis, tarkime, pavyzdžiui, mokestinėmis lengvatomis dėl politinio įstatymo leidėjo neveikimo, kokią praktiką, jūs manote, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų šioje srityje plėtoti? Ačiū.
A. TIKNIŪTĖ. Aš gal visų pirma pažymėčiau, kad tai, ko gero, būtų Administracinio teismo kompetencijos klausimas, ką jūs įvardijote. Matote, čia yra labai plačiai suformuluota problema. Į ją konkrečiai atsakyti yra turbūt neįmanoma, nes klausimas: kokia konkrečiai teisė? Ar ta teisė patenka tikrai į tokį konstituciniu lygmeniu ginamų teisių spektrą? Tai būtų viena situacija. Nes čia tik tai, ką jūs pasakėte, kad yra pažeidimai, ne tai, kad pažeidimai, bet daugeliu įstatymų šeimoms suteikiamų lengvatų poros, kurios nėra sudariusios santuokos, negali naudotis, čia yra labai abstraktus dalykas. Reikėtų konkrečiau.
Antra, noriu atkreipti dėmesį, kad aš, kaip teisėja, nelabai galiu šiuo klausimu reikšti savo nuomonės, nes tai būtų automatiškai tam tikro šališkumo išsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū pretendentei. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus. Linkime jums toliau sėkmės.
A. TIKNIŪTĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. O, kolegos, dėl tvarkos toliau. Frakcijų susitikimų grafikas su gerbiama pretendente jau yra. Pagrindinis siūlomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 22 dieną. Galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos? Prašote pakeisti į gruodžio 13 dieną? Siūloma pakeisti į gruodžio 13 dieną? Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Svarstymo data – gruodžio 13 diena. Kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
17.37 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101, 103, 104, 19, 20, 22, 221, 24, 271, 28, 34, 46, 60, 62 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 282 straipsniu ir VII skyriumi ir 9, 10, 102 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1888(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Notariato įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1888(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą pranešti pagrindinio komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai buvo nemažas Notariato įstatymo paketas. Čia ir naujas modelis, kaip būtų nustatomi notarų atlyginimai. Taip pat ir skaičiaus skaičiavimo metodika, ir tam tikra perskaičiavimo struktūra, kurią turėtų daryti ministerija, siekdama užtikrinti paslaugų prieinamumą. Taigi ganėtinai nemažai straipsnių buvo siūloma pakeisti.
Vyko klausymai, dėkoju kolegei A. Širinskienei, kad ji sėkmingai ir ilgai prie to projekto darbavosi. Komitetas šį įstatymo projektą svarstė šių metų lapkričio 23 dieną ir visiems 9 balsavus už jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti M. Maldeikį.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų? Atsiprašau, diskusijoje dalyvauti niekas nenori. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių. Atitinkamai balsuosime per balsavimo langą, kada jis bus tiksliai, tikėtina, kad bus anksčiau, bet pranešime turbūt likus ne mažiau nei pusei valandos.
17.39 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Notariato įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775(2). Svarstymo stadija. Taip pat pagrindinio komiteto pranešėjas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai irgi nesakyčiau, kad pakete, bet kartu buvo svarstomas ir šis projektas, tai yra M. Majausko siūlymas, kad notarus kontroliuotų Valstybės kontrolė. Iš tiesų tai būtų unikalus atvejis Europos Sąjungos ir lotyniškojo notariato istorijoje. Tačiau po klausymų pavyko rasti tam tikrą sutarimą su Notarų rūmais, su Teisingumo ministerija, buvo ir Vyriausybės išvada, įstatymo projektas buvo pakoreguotas. Šį patobulintą įstatymo projektą, kad tam tikra prasme Notarų rūmų auditą ir Teisingumo ministerijos tam tikrą auditą galėtų atlikti Valstybės kontrolė, komitetas svarstė lapkričio 23 dieną. Visiems 9 balsavus už, buvo patobulintam projektui pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam komiteto pirmininkui. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą prašome pateikti M. Maldeikį.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dar laba diena. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir, kaip visada, labai draugiškai, kaip žinote, šiandien labai vieningai Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aš dar turėsiu klausimą Biudžeto ir finansų komiteto atstovui, nes yra tik jūsų du siūlymai. Vienas. Nėra konkretaus pasiūlymo, tik dėl Teisės departamento pastabų, į jas pagrindinis komitetas atsižvelgė. Bet yra jūsų konkretus siūlymas, jam pagrindinis komitetas nepritarė, dėl audito. Jūsų nuomone, jūs pritariate… (Balsas salėje) Jūs nereikalausite balsuoti, galima laikyti, kad… Aišku, bet vis tiek turbūt per balsavimo langą. Ačiū.
Kitas darbotvarkės klausimas – Notariato įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo…
Atsiprašau, dėl motyvų irgi nėra norinčių kalbėti. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti.
17.42 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-867(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Notariato įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-867(2). Svarstymo stadija. Kaip pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas – pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai irgi buvo mūsų kolegos M. Majausko siūlymas nustatant notarų skaičių Lietuvos teritorijoje vadovautis vienu tokiu mechaniniu dydžiu – nuo 7 tūkst. iki tam tikro tūkstančio gyventojų, neatsižvelgiant į kitus parametrus, į civilinių sandorių reikalingumą, į kitus dalykus. Komitetas siūlo šį projektą atmesti, nes, kaip aš kalbėjau apie tą didįjį Notariato įstatymo pataisų projektą, ten yra irgi įdiegta notarų skaičiaus nustatymo ir tam tikro kasmetinio pertikrinimo metodika. Ten numatyta, kad reikia atsižvelgti į daug daugiau parametrų. Jeigu mes imtume kolegos M. Majausko logiką, tai, pavyzdžiui, Neringoje, kadangi gyventojų yra mažiau negu 7 tūkst., neturėtų būti notaro, nors civilinė apyvarta, be abejo, Neringoje yra turbūt didesnė negu Šilalėje ar Zarasuose. Na, nežinau, šitos statistikos, mes tokios ir neturime. Taigi toks mechaninis notarų skaičiaus nustatymas neatitiktų gyventojų poreikių, todėl komitetas, kaip minėjau, svarstė lapkričio 30 dieną ir visų 6 dalyvavusiųjų balsais už pritarė siūlymui projektą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Dėl šito projekto taip pat apsispręsime per balsavimo langą.
17.44 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Prokuratūros įstatymo 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kaip, kolegos, prisimenate, neseniai prokuratūros prašymu buvo pateikimas dėl to, kad šeštadieniais prokurorai taip pat turi budėti. Tai numatome Prokuratūros įstatyme galimybę mokėti. Ir taip pat dėl prokurorų, kai jų paskyrimo vietose nėra tarnybinių butų, kad būtų galima mokėti butpinigius. Pamename tą neseną projektą. Mes jį apsvarstėme lapkričio 23 dieną ir visų 9 balsavusiųjų balsais už buvo projektui pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam komiteto pirmininkui. Taip pat nėra norinčių kalbėti diskusijoje ir dėl balsavimo motyvų. Apsispręsime per balsavimą.
17.45 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1798(3) (svarstymas)
Kitas projektas – Seimo statuto 138 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-1798(3), čia yra sujungti trys projektai. Pranešėjas – TTK pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra Statuto pataisų projektas, skirtas… Arba yra bandymas numatyti tam tikrą griežtesnį režimą, per kiek laiko turėtų būti pateikta Vyriausybės išvada dėl projekto ir kokios turėtų būti pasekmės, jeigu išvada nėra pateikta. Komitetas jau šį… Tokių projektų buvo trys. Komitetas sujungė į vieną, nes buvo skirtingų siūlymų tiek Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, tiek Seimo narių grupės, kur pirmas pasirašė kolega E. Sabutis. Komitetas kelis kartus svarstė šį projektą. Paskutinį kartą svarstė lapkričio 23 dieną, nes buvo gautas dar vienas modifikuotas pasiūlymas. Komitetas bendru sutarimu pritarė būtent komiteto patobulintam jungtiniam projektui. Po to, matyt, kai atskirai pasiūlymus svarstysime, aš patikslinsiu, kokia buvo komiteto pozicija.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Kadangi dėl šio projekto yra pasiūlymų, dėl jų apsispręsime balsuodami per balsavimo langą. Ir dėl motyvų kalbėsime tada vėliau, ir diskusijoje galėsime dalyvauti po to.
17.46 val.
Civilinio proceso kodekso 142, 296, 297 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-885(2), Baudžiamojo kodekso XXII skyriaus pavadinimo ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-886(2) (svarstymas)
Kitas projektas – Civilinio proceso kodekso 142, 296, 297 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-885(2). Svarstymo stadija. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiaip, kolegos, čia yra dviejų projektų paketas. Jie kaip ir eina kartu, tai yra Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisų projektai, skirti žurnalistų darbui (kaip čia pasakyti sutrumpintai) nuo nepagrįstų ieškinių apsaugoti. Taip pat tam tikra prasme švelnina atsakomybę už tas veikas, kurios yra susijusios su žurnalistų darbu ir su vieša informacija.
Darbo grupė dirbo ilgą laiką. Dar vyko klausymai, nes buvo gauta pasiūlymų. Komitetas (aš turbūt pristatysiu abu šiuos projektus, nes jie vienas su kitu labai glaudžiai susiję) svarstė juos 2022 m. lapkričio 23 d. ir tiek vienam, tiek kitam projektui visų 9 dalyvavusių balsais už buvo abiem šitiems projektams pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dalyvauti diskusijoje nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių. Tai dėl abiejų projektų – dėl Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso projekto Nr. XIVP-886(2) – nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami.
17.48 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1917(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1917(2), čia sujungti du projektai – Nr. XIVP-1904 ir Nr. XIVP-1917. Pranešėjas turėtų būti A. Petrošius iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Kas nors galėtų paskelbti? Tada… Nematau kolegos. Yra pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada, ją komitetas priėmė lapkričio 23 dieną: komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu. Dalyvavo devyni Seimo komiteto nariai.
Po svarstymo diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Apsispręsime vėliau balsuodami.
17.50 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2054(4) (svarstymas)
Kitas projektas – Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2054(4). Svarstymo stadija. Taip pat nematau Audito komiteto galimų pranešėjų. Numatytas A. Skardžius, nematau nė komiteto pirmininko.
Komitetas svarstė projektą lapkričio 30 dieną ir įvertinęs pastabas priėmė sprendimą pritarti patobulintam projektui: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Nėra norinčių… Replika, tiksliau, dėl vedimo tvarkos finansų ministrė G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, tačiau matome, kad pagal įstatymo projektą reikalingas ir vienas lydimasis įstatymas, ir taip pat įgyvendinamieji teisės aktai, todėl norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados, kad būtų galima pateikti tuos papildomus pasiūlymus, kurie yra reikalingi.
PIRMININKAS. Dėl jūsų siūlymo apsispręsime per balsuoti numatytą intervalą, gerai? (Balsai salėje) Aš fiksuoju, kad siūloma Vyriausybės išvada.
17.52 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju ir penktuoju skirsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2059(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo keleto straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2059(2). Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto atstovas V. Jukna. Prašom, kolega.
V. JUKNA (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju ir penktuoju skirsniais įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir komiteto pasiūlymams. Kartu teikiamas Kaimo reikalų komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Diskusijoje nori dalyvauti du Seimo nariai. Kviečiu A. Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. (Balsas salėje: „Ko tą Verygą užleido?“) Tuoj, Valdemarai, pasakysiu, kodėl čia tą Verygą užleido. Pradėsiu nuo tokios linksmos gaidos cituodamas. Kaip tik šiandien taip pasitaikė, kad radau labai gerą tyrimą, nesakysiu, kokiame portale, bet čia ne feikas, čia labai rimtas tyrimas. Jame sakoma, kad kanapėmis šertos karvės buvo ramesnės, dažniau seilėjosi, žiovavo ir dažnai keistai makalavo liežuviais, taip pat daugiau laiko praleisdavo maklinėdamos aplink tvartą, atrajodavo pašarą ir kontempliuodavo apie visatą.
Aš iš tikrųjų noriu paklausti šio įstatymo autorių, teikėjų, koks tikslas yra šio įstatymo, nes čia kalbama apie pluoštines kanapes, kuriose siūloma didinti tetrahidrokanabinolio kiekį. Tetrahidrokanabinolis yra narkotinė medžiaga, kuri sukelia karvėms tą seilėjimąsi ir kontempliavimą apie visatą. Ar čia mūsų ūkininkai ruošiasi maitinti kanapėmis gyvulius, ar kas čia bus?
Aš tik noriu priminti, kad kai buvo priimamas šitas įstatymas Seime, buvo kalbama apie tai, kad iš pluoštinių kanapių bus gaminama statybinė medžiaga, gaminamos automobilių detalės, žodžiu, siuvami rūbai. Aš noriu paklausti kolegų: kokią įtaką statybinėms medžiagoms, apatiniam trikotažui, automobilių detalėms turi didesnis tetrahidrokanabinolio kiekis? Ar nuo jo geriau kažkaip, gal bus namie linksmiau, ar apsivilkus tuos rūbus turėtų būti kažkoks specialus poveikis?
O jeigu rimtai kalbame, Lietuvoje taip tų pluoštinių kanapių nelabai ir sulaukiame. Mes matome, kad visgi vietoj pluošto dažniausiai yra nuimami žiedynai ir iš jų gaminami visai ne pluošto gaminiai kažkokie, o gaminamai ekstraktai, gaminami aliejai ir žmonės yra mulkinami, kalbant, kad tai yra maisto papildai ir panašiai.
Aš noriu paklausti teikėjų: ką visgi rimto nuveikė, pavyzdžiui, Vyriausybė, kad Europos Sąjunga greičiau išspręstų klausimus dėl naujųjų maisto produktų? Tai yra tų, kurių sudėtyje yra būtent to kanabidiolio, CBD, tai yra ne narkotinės medžiagos. Ką nuveikė Vyriausybė, kad būtų priimtas reglamentavimas, kuris kartą ir visiems laikams baigtų visuomenę klaidinančią diskusiją apie vaistus, maistą ir maisto papildus? Dabar visa ši marmalienė sukuria žmonėms įspūdį, kad čia bus gaminami kažkokie sveikatai reikalingi produktai ir panašūs dalykai.
Vis dėlto manau, kad ne šiuo įstatymu reikėtų spręsti problemas, nes dėl to didesnio tetrahidrokanabinolio kiekio puikiausiai galėtų būti sprendžiama kitais reglamentuojančiais teisės aktais, kuriais yra reglamentuojami farmakologiniai produktai ir panašiai. O statybinėse medžiagose, apatiniame trikotaže, automobilių detalėse, kur tas pluoštas yra naudojamas, tetrahidrokanabinolio iš viso nereikia. Jo ten gali būti ir nulis. Tikrai dėl to nei kokybė pablogės, nei kas nors tokio atsitiks. Tikrai kviečiu nepalaikyti tokių įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kolega, kalbėjęs prieš mane, dar nepaminėjo kosmoso pramonės, kur labai kanapių auginimas Lietuvoje prisidėtų. Bet jeigu rimtai kalbame, tai kaip tik taip sutapo, kad dabar skaitau G. Kulikausko knygą „Lietuvio kodas“. Lietuvis buvo toks žemdirbys, tiesiog jis nieko kito nenorėjo, nei prekiauti, nei gaminti, jis prie žemės, ir viskas.
Šiuo įstatymu, praėjus 100 metų, pasirodo, mes ir toliau taip nepažengėme nė žingsnio į priekį. Mūsų mėgstamas padargas yra grėblys. Vieną kartą užlipote prieš dvejus metus. Prisiminkite, ką tada sakiau, kad įstatymas negyvens, kai jūs įrašėte 0,4 % tetrahidrokanabinolio normą. Per dvejus metus taip ir nenotifikavote šio įstatymo. Praėjus dvejiems metams nutarėte 0,4 % pakeisti į 0,3 %.
Kas prisimena pateikimą Seime, viceministras turėjo labai nejaukiai jaustis, nes jis neatsakė nė į vieną klausimą. Jis atėjo visiškai nepasiruošęs ir net nežinojo, kad tokios procedūros vyksta. Pasakė vienintelį dalyką, kad jis kuruoti šį dalyką paskirtas visai neseniai, todėl susipažins ir jau tada žinos kitą kartą. Tai, gerbiamieji… Vienas jo atsakymas buvo jau po klausimų ir atsakymų. Tai, sako, mes avansu priimsime įstatymą, gal Europa kada svarstys ir pakeis normą iš 0,2 % į 0,3 % tetrahidrokanabinolio dozę, ir tada jau mes turėsime savo įstatymą.
Kiek galime lipti ant to paties grėblio? Kam reikalingas įstatymas, kuris Europoje nepripažintas? Kodėl mes ignoruojame europinę teisę? Mokome kitus laikytis teisės viršenybės principo, bet Lietuvoje keli pramonininkai ar gamintojai, taip sakant, palieka šakneles, nuskina tik žiedelius, iš jų išspaudžia ekstraktus, tinktūras ir visokius kitokius dalykus ir čia vadinasi biznis. Teisingai pasakė kolega, parodykite man nors vieną kromelį, kuris iš pluoštinių kanapių gamina kokį nors produktą, išskyrus arbatas, maisto papildus ir visokius skystymėlius. Na, dar aliejus. Bet skystymėlis. Bet kad pluoštą naudotų. Tikrai turiu kanapinius batus, bet jie atvežti iš Ukrainos, ne Lietuvoje pagaminti. (Balsas salėje) Parodysiu, specialiai atnešiu į priėmimo stadiją. Taigi, gerbiami kolegos, ypač valdančiąją daugumą kviečiu gerbti, sėdi teisingumo ministrė… Teisės viršenybės principas, Europos teisės viršenybės principas turi galioti ir šiuose rūmuose, kai mes priimame įstatymus. Pirma gaukite notifikaciją, o tada keiskite įstatymus. Tikrai nereikia karvės šerti didesniu kiekiu tetrahidrokanabinolio ar paršiukų, ar kitokių gyvių. Tai yra draudžiama. Nulinė tolerancija šių medžiagų turi būti pašaruose, kosmetikoje, maisto produktuose. Tai kam tada šitas reikalingas? Jau šiandien sugeba iš šių pluoštinių kanapių gauti 2-jų ir 3-jų procentų ir net daugiau. Tai jau akivaizdi tiesa. Man labai keista, kad šioje salėje yra daug susirūpinusių dėl kanapių dekriminalizavimo. Bet kažkodėl aš nematau susirūpinimo dėl Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo, iš principo iš jų galima gaminti narkotines medžiagas toliau, jas toliau perdirbant iš šitų ekstraktų. Tai, gerbiamieji, jeigu jau jūs taip bijote kanapių dekriminalizavimo, tada šitą įstatymą turėtumėte išvis peržegnoti ir palaidoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamiems kolegoms, kurie išreiškė savo nuomonę. Dėl balsavimo motyvų yra du kolegos, norintys kalbėti prieš. Pirmasis kalba dėl balsavimo motyvų A. Sysas. Motyvai.
A. SYSAS (LSDPF). Prašau balsuoti prieš, nes girdėjote mano kalbą. Manau, kad įdėmiai klausėte, supratote, kad darote klaidą, valdantieji. Siūlau nepritarti šitam įstatymo projektui, nes bus gėda prieš visą Europą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi už kalbėti nėra norinčių, dar vienas… Taigi, apsispręsime per balsavimo langą.
Dabar, kolegos, norėčiau truputį pakeisti eiliškumą, nes yra kolegų, kurie turi dalyvauti būtent Trišalės asamblėjos narių susitikime.
18.04 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296 (pateikimas)
Kviečiu pateikti Farmacijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-2296. R. Šalaševičiūtė. Pateikimo stadija.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiami kolegos, teikiu Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šis projektas yra teikiamas komiteto pirmininko A. Matulo ir mano. Mes buvome darbo grupės, sudarytos dar 2021 metų gruodžio mėnesį, nariai ir projektas yra parengtas vadovaujantis darbo grupės dėl farmakotechnikų darbo priimtu sprendimu.
Projektu papildomas 35 straipsnis nauja 11 dalimi, kurioje numatoma, kad vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Jeigu mieste, miestelyje, viensėdyje ar kaime, kurie suprantami, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme… yra tik viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis. Taip pat papildomas 35 straipsnis nauja 12 dalimi, kad vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).
Darbo grupės nuomone, pagrindiniai siūlomo įstatymo projekto elementai yra šie. Vaistinės patalpose visą darbo laiką turi dirbti vaistininkas, išskyrus tuos atvejus, kai gyvenamojoje vietovėje yra viena vaistinė. Antra. Jeigu gyvenamojoje vietovėje yra viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.
Sveikatos apsaugos ministras nustato aiškią vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūros ryšio priemonėmis tvarką ir įvedamas vieno vaistininko prižiūrimų vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) skaičiaus apribojimas, tai yra vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus.
Pagrindiniai motyvai, kodėl dar kartą yra stengiamasi išspręsti farmakotechnikų, vaistininkų padėjėjų, klausimą pratęsiant minėto įstatymo galiojimo laiką su tam tikromis išlygomis. Kadangi dėl įstatymo, kuris turėjo įsigalioti 2023 m. liepos 1 d., tiesiog dėl to įstatymo įsigaliojimo nemaža dalis vaistininkų padėjėjų prarastų darbo vietą, regionuose sumažėtų vaistinių ir vaistų prieinamumas gyventojams. Pagal Europos Sąjungos vidurkį Lietuva yra penkta pagal turimų vaistinių skaičių pagal jų išdėstymą, tačiau padarius vaistinių tinklo išdėstymo žemėlapį akivaizdžiai matyti, kad pasiskirstymas yra labai netolygus. 2022 metų sausio mėnesio duomenimis, yra 106 miestai, miesteliai ir kaimai, kuriuose yra tik viena vaistinė. Toje situacijoje turėtų būti atleidžiami farmakotechnikai, o jų vietoje įdarbinami vaistininkai, bet jų Lietuvoje trūksta. Taigi tektų uždaryti vaistines.
Dėl šių priežasčių darbo grupė diskutavo nuo 2021 metų gruodžio mėnesio iki šių metų rudens ir buvo priimtas kompromisinis sprendimas riboti prižiūrimų farmakotechnikų skaičių. Numatoma, kad ministerija turi parengti aprašą. Šitaip yra mėginama išspręsti kadrų trūkumo klausimą šiuo metu. Viskas, ačiū, pristačiau, klauskite.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Rimante, už pristatymą. Aš suprantu, kad tai yra darbo grupės produktas, bet aš norėčiau paklausti, kokia buvo vaistininkų pozicija dėl šito darbo grupėje? Čia, aišku, tas klausimas labiausiai liečia farmakotechnikus, bet vaistininkai, kiek žinau, visada turėdavo pakankamai griežtą nuomonę šiuo klausimu, nes, jų manymu, vaistinės paslaugos nėra tik pardavimo paslaugos. Tai yra ir farmakologinė rūpyba, ji yra dabar išplėsta ir leidžiant vakcinuoti žmones atėjus į vaistinę, ir panašiai. Kokia buvo jų pozicija ir ar negalvojote, kad tų vaistininkų kaimo vaistinėse nėra dėl to, kad tiesiog taupoma? Farmakotechnikas pigiau kainuoja.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Tokios vaistininkų, vaistinių pozicijos, kad pratęstume toliau, tuo metu, kai mes pradėjome diskutuoti, nebuvo. Iš tikrųjų jie manė, kad visiškai gali susitvarkyti su šia problema, kuri iškilo priėmus įstatymą ir numačius įsigaliojimo terminą 2023 m. liepos 1 d., tačiau diskusijose dalyvavo ir kita pusė, būtent farmakotechnikų atstovai, Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė. Iš tiesų buvo kaip ir kolektyviai prieita prie tokio sprendimo, kad reikia ieškoti kompromiso. Todėl yra numatyti suvaržymai ir iki 2006 metų tik įgiję farmokotechniko specialybę gali dirbti, nes būtent iki 2006 metų farmakologinė veikla nebuvo reglamentuota ir būtent tie vaistininkų padėjėjai tada atlikinėjo… Iš pradžių buvo tiktai vaistų gamyba, paskui po nepriklausomybės būtent šitie asmenys jau palaipsniui įgijo teisę ir gebėjimus dirbti kaip vaistininkai, todėl jiems ir suteikiama tokia teisė. Tai yra vienas iš kompromisinių sprendimo būdų sprendžiant šią problemą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, primenu, kad klausti – 1 minutė, atsakyti – 2.
Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Man toks negeras jausmas, kad darbo grupės pirmininkas šiek tiek jus pakišinėja pats nedalyvaudamas per pateikimą ir numesdamas tą projektą jums, nes visi puikiai žinome, kad tikrai 2023 m. liepos 1 d. nėra ta data, kai turėjo įsigalioti šitos normos, nes tai yra direktyvinės normos, kurios turėjo įsigalioti, jeigu neklystu, mažiausiai prieš aštuonerius metus. Lietuva užsispyrusiai nevykdo Europos Sąjungos direktyvos ir savo piliečiams neužtikrina kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų arba farmacijos paslaugų sudarydama sąlygas farmakotechnikams, kurie yra be aukštojo išsilavinimo, iš esmės teikti tas paslaugas, kurios Europos Sąjungoje gali būti teikiamos tiktai vaistininkų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą.
Ar jūs nemanote, kad tas jūsų teikiamas projektas, A. Matulo jums taip perduotas pateikti, sudarys dar didesnius sveikatos netolygumus regionuose, nes miestuose dirbs vaistininkai su aukštuoju išsilavinimu, o projektas regionuose, iš esmės kaimų vietovėse sudaro galimybes farmacijos paslaugą teikti asmenims, kurie neturi tinkamo išsilavinimo Europos Sąjungos teisės prasme. Nemanau, kad yra sąžininga regionų gyventojams.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Agne. Pirmiausia turbūt jūs nematėte ir nekalbėjote su pirmininku A. Matulu – jis tikrai serga ir faktiškai neprakalbėjo šiandien. Taigi nereikia tokių išvadų daryti. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Iš tikrųjų mes jau dešimt metų turėjome spręsti tą klausimą ir pirmas atidėjimas buvo padarytas dar man būnant ministre, nes iš tikrųjų buvo apskaičiuota, kad nebeliks, kam dirbti. Dabar mes daugiau turime parengtų farmakotechnikų, o vaistininkų parengimo skaičius yra labai nedidelis.
Dar noriu pasakyti, kad 2005 metais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva iš tikrųjų numatė dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir tam tikrų išlygų būtent dėl aukštojo mokslo farmacijos studijų baigimo, tačiau rašte, kuris buvo pateiktas Lietuvai, nebuvo nurodyta, kad tokios pačios veiklos negali vykdyti vaistininko padėjėjai prižiūrimi vaistininko. Dėl to ir buvo taip tęsiama vieną kartą, per pandemiją antrą kartą buvo tęsiamas terminas. Na, dabar buvo ieškoma kompromisinio varianto.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Aš jums, Rimante, tikrai neturiu jokių priekaištų, žinau jūsų poziciją dėl šio įstatymo, bet aš kitiems kolegoms. Jau galvoju, gal meskime tokį principą, kad priimkime, o paskui matysime. Mes jau čia eksperimentuoti neturime kur. Prieš dvejus metus jau buvo sakytos visos galimos pasekmės, ką atneš būtent šio įstatymo priėmimas. Aš galvoju, jeigu mes jau leidžiame šiandien šeimos daktarams, medikams nustatyti nuotoliniu būdu ligas, tai parduoti vaistininko padėjėjui vaistą žmogui, kuris galbūt ateina turėdamas receptą, galbūt be recepto, pasikonsultavęs, mes negalime jam to suteikti, reikalaujame, kad būtų vaistininkas kur nors fiziškai, gal jis sandėliuke, gal jis darbo kabinete sėdi, bet svarbiausia, kad būtų fiziškai vaistinėje. Aš siūlau pritarti šiam pateikimui. O, Rimante, ar jūs negalvojate, kad galbūt turėtų būti platesnis taikymas būtent tos kontrolės – ar nuotoliniu būdu, ar kitokiomis priemonėmis, kokias galima dar numatyti, nes galbūt tai pažeistų ir konkurencines sąlygas kitoms vaistinėms?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Vaida. Aš iš tikrųjų jau ir paminėjau, kad sveikatos apsaugos ministras bus įpareigotas parengti tą tvarką, kaip turėtų dirbti nuotoliniu būdu. Be to, mano žiniomis, aš kalbėjau ir su pirmininku šiandien, projekto svarstymas bus tik pavasario sesijoje, tai bus dar laiko pasvarstyti ir padiskutuoti, ką konkrečiai dar galima papildyti, kad gyvenime būtų teisingai nuspręsta, ypač dėl regionų ir kaimų gyventojų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūs paminėjote 106 miestelius, kaimelius, bet aš nemanau, kad visuose juose dirba tik farmakotechnikai, galbūt jau yra ir farmaciją baigusių, įgijusių ir turinčių kvalifikaciją. Gal turite skaičius, gal irgi galite įvardinti? Kiek aš suprantu, tiems, kurie įgiję iki 2006 metų, kvalifikacijos kelti nereikės, jie ir toliau galės dirbti, tai daugiau nei 20 metų, jeigu aš žiūriu į pensinį amžių, aš taip grubiai paskaičiavau, dar 25 metai, mes tos direktyvos neįgyvendinsime. Kaip jums atrodo, ar tai yra teisinga?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Visų pirma, turbūt neatkreipėte dėmesio, kad farmakotechnikai prižiūrimi vaistininko tik tame regione pagal suskirstymus. Jeigu vaistininkas yra, tai niekas turbūt neieškos, kad ir farmakotechnikas dirbtų, jeigu tokio poreikio nėra. Ta sistema turi dirbti optimaliai, o tą darbą turi užtikrinti Sveikatos apsaugos ministerija. Aš tų skaičių neturiu, aiškinamasis raštas yra iš penkių lapų, tai yra visas darbas, kurį padarė darbo grupė, bet konkrečiai mes neskaičiavome, kiek kurioje vietovėje dirba vaistininkų. Mes paprašėme žemėlapio, buvo padarytas visų vaistinių išdėstymo žemėlapis, mes jį turėjome. Čia Sveikatos apsaugos ministerija spręs.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, o nebus išplėstas vaistų asortimentas? Dabar maisto parduotuvės pardavinėja. Pasiteisina tai ar nepasiteisina, kas yra žinoma? Jeigu vaistininko padėjėjas bus toje ar kitoje parduotuvėje, ar būtinai vaistinė turi būti kaime, yra detaliai aprašyta ar ne?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ne, ką mes leidžiame priimdami įstatymus, kur leidome vaistus pardavinėti, ten ir pardavinėja. Ir degalinėse, bet ten yra tik tam tikrų rūšių vaistų. Receptinių įsigyti ne vaistinėse galimybių nėra. O šiaip, man atrodo, gana tvarkingai yra dirbama. Čia tiesiog yra sprendžiama kadrų politika iš esmės daugiausia. Aš manau, kad tikrai būtų tikslinga ir reikėtų pritarti, nes, kaip minėjau, svarstyti planuojama tik pavasario sesijos metu. Per tą laiką dar visus klausimus galime iškelti, patobulinti. Iš tikrųjų tam galimybių yra, nes specialistų, jeigu neklystu, darbo grupėje buvo virš dešimt žmonių iš įvairių institucijų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų paklausė visi norėję paklausti. Dabar dėl balsavimo motyvų. A. Veryga norėtų kalbėti prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, nepaisant gerų ketinimų, aš suprantu gerus ketinimus ir norus dėl farmakotechnikų, kurie per visus tuos dėtus ir atidėtus terminus vis dėlto pasiryžo nebaigti studijų ir neįgyti vaistininko specialybės, norą padėti jiems, bet mes čia turime suprasti, kad kalbame šiek tiek apie platesnį kontekstą. Negalime turbūt sakyti, kad, pavyzdžiui, kokio nors mažesnio rajono ligoninėje turėtume palikti tik slaugytojas ir nebūtinai turi būti gydytojas, nes gali tą slaugytoją gydytoja ir telefonu kaip nors pakonsultuoti ar panašiai. Vis dėlto kalbame apie rimtą profesiją. Farmacininkai tikrai ilgai studijuoja, įgyja labai rimtų žinių ir ne šiaip sau tai daro. Neatsitiktinai ta profesija yra laikoma labai rimta, dėl to studijuojama ir aukštojoje mokykloje, kaip ir sakiau, ne vienus metus. Juo labiau Lietuva yra apsisprendusi, kad vis dėlto vaistinė ne tik pardavinės vaistus, o ir skiepys, ateityje galbūt vertins ir tam tikrus sveikatos tyrimus.
Tiek, kiek man teko bendrauti su vaistininkais, priežastis, dėl ko mažesniuose miestuose trūksta vaistininkų, yra taupymas, pirmiausia – vaistinių tinklų taupymas. Nes vaistininkystėje mes vis dažniau matome fenomeną, kuomet yra pasakoma, kad neapsimoka. Tas neapsimoka ir varo vaistininkus iš mažesnių miestelių. Šitas įstatymo pakeitimas jų neišgelbės, bus tik laiko klausimas, kada jie išnyks. Šitą problemą tikrai reikia spręsti kitaip, todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). O mane beveik ir įtikino tas pristatymas, nes tikrai, kolegos, yra dveji Seimo darbo metai, tai gal žengdami šitą žingsnį žengsime ir kitą labai drąsų žingsnį ir, pavyzdžiui, sanitarams leisime atlikti chirurgines operacijas su gydytojo chirurgo nuotoline priežiūra? Nes šita idėja, kuriai mes čia dabar žadame pritarti, iš tiesų skamba panašiai, tik farmacijos srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų įdomus pamąstymas. Tik aš turbūt nenorėčiau, kad mane operuotų tokie asmenys. Kitas darbotvarkės klausimas yra… Dėl šito klausimo apsispręsime, kai bus balsavimas.
18.23 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1702(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-20 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1702(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Gedvilas, Aplinkos apsaugos komitetas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Sprendimas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamentą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Aplinkos ministeriją ir kitas institucijas, komitete buvo priimtas, jis įsigalios 2023 m. sausio 1 d. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nėra norinčių dėl balsavimo motyvų ir norinčių dalyvauti diskusijoje. Apsispręsime balsuodami.
18.24 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1780(2) (svarstymas)
Kitas – panašus projektas, tiksliau, irgi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1780(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto narys A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Balsavimo rezultatai: taip pat yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos jau yra užsirašę diskutuoti, bet čia yra ir Seimo narės S. Lengvinienės pasiūlymas. Pradžioje vis tiek yra diskusija, paskui dėl pasiūlymo. Ačiū, kolega, už pristatytą komiteto išvadą.
Diskusijoje nori dalyvauti A. Vinkus. Prašom, kolega.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kas gyvena ne nuosavuose namuose, o daugiabučiuose, turbūt nesunkiai supranta tas problemas, su kuriomis nuolat susiduriama ir kurias bandoma išspręsti pasiūlant tobulesnį kai kurių šios srities teisinių santykių reguliavimą. Kaip pristatė pranešėjas, iš tiesų daug problemų kelia labai sudėtingas kvorumo reikalavimo užtikrinimo mechanizmas bendrijų susirinkimuose. Todėl siūloma, neįvykus susirinkimui pirmą kartą, šaukiant jį antrą kartą atsisakyti kvorumo reikalavimų.
Galima sutikti su tuo, kad kvorumo reikalavimų nepaisymas, pakartotinai šaukiant bendrijos narių susirinkimą, paspartins kai kurių problemų sprendimą, bet kartu turime apsidrausti, kad vietoj vienų bendrijų valdymo problemų neišprovokuotume kitų. Todėl apsvarstykime, kolegos, ar tikrai bus gerai, jei pakartotiniame susirinkime dalyvaujant keletui bendrijos narių bus priimami sprendimai, tarkime, dėl bendros dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros.
Arba paimkime kitą pavyzdį. Tarkime, per pakartotinį susirinkimą keli butų savininkai galės priimti sprendimą atlikti visą namo renovaciją už milijoną eurų ar daugiau, o pasekmės guls ant visų to namo butų savininkų. Aiškinamajame rašte pateikiamas pavyzdys, kad dėl neįvykstančių susirinkimų negalima atšaukti iš pareigų netinkamai dirbančio bendrijos pirmininko. Bet pakeitus įstatymą tokia formuluote, kokia pasiūlyta, gali susidaryti atvirkštinė problema: keli bendrijos nariai pakartotiniame susirinkime gali susitarti atleisti dabartinį pirmininką, kad galėtų į šias pareigas, žargonu kalbant, pasodinti norimą pirmininką.
Galbūt įstatymo projekto iniciatoriai turi argumentų ir atsakymų į šiuos klausimus, tik man kyla abejonių, ar nereikia dar apsvarstyti, ar tikrai mes teisingai elgiamės. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Taigi dėl 1 straipsnio yra kolegės S. Lengvinienės siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar kolegei tinka?
S. LENGVINIENĖ (LF). Taip, tinka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs palengvinote mūsų tolesnį darbą, nereikės balsuoti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime per balsavimą.
18.29 val.
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-477 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-477. Svarstymo stadija. Pranešėjai Aplinkos apsaugos komiteto… Galbūt R. Vaitkus pagelbės, pateiks komiteto išvadą?
R. VAITKUS (LSF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu. O, atmesti. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritarta atmetimui?
R. VAITKUS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Aišku. Komitetas siūlo atmesti. Čia diskusijų negali būti.
Iš karto bus balsuojama dėl atmetimo.
Kitas projektas. Dėl motyvų prieš yra V. Ąžuolas, bet jo nematau. Tai apsispręsime balsuodami.
18.30 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1789(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-23 klausimas – Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1789(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją R. Vaitkų prašau pristatyti komiteto išvadą. Čia jau nėra atmetimo.
R. VAITKUS (LSF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo Kaimo reikalų komiteto pranešėjas J. Gudauskas pristatys komiteto išvadą.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas šių metų lapkričio 9 dieną nusprendė dėl iniciatorių pateikto Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1789(2) ir pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu, 6 – už.
PIRMININKAS. Ačiū kolegoms, kurie pristatė komiteto išvadas. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime vėliau.
18.31 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2272 (pateikimas)
Kitas klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 2, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2272. Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas.
V. ŠILINSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Trumpai pristatysiu. Keičiame, siūlome pakeisti Ilgalaikio darbo išmokų fondo ir Garantinio fondo įstatymą. Tam tikri neesminiai, tačiau svarbūs pagerinimai žmonėms.
Pirmas. Numatome aiškiai, kad žmonės, kurie atleisti dėl etatų mažinimo po penkerių, dešimties ar 20 metų darbo pas tą patį darbdavį, jau dabar turi teisę gauti nuo vieno iki trijų vidutinių darbo užmokesčių papildomą išmoką. Jiems nereikės daugeliu atvejų kreiptis į „Sodrą“, ją gaus automatiškai tais atvejais, kai „Sodra“ turi visus duomenis, tai yra kai mato, kad žmogus išdirbo tą laikotarpį, mato atleidimo pagrindą ir turi sąskaitą, į kurią reikia pervesti duomenis. Palengvinimas ir pagerinimas žmonėms.
Antras. Tais atvejais, kai „Sodra“ neturės duomenų, pailginame terminą kreiptis. Šiuo metu jis yra 6 mėnesiai, tai prailginame, kad būtų 12 mėnesių. Vėlgi norime pagerinti žmonėms situaciją.
Taip pat pailginame terminą kreiptis į kitą fondą, tai yra Garantinį fondą, taip pat terminas kreiptis nuo 6 mėnesių ilgėja iki 12 mėnesių. Tai čia gali kreiptis darbuotojai, kurių darbdavys bankrutavo ir su jais neatsiskaitė. Iš šio fondo darbuotojai gali gauti iki šešių minimalių atlyginimų.
Taip pat techniniai pakeitimai ir pagerinimai, kuriais patvirtiname, kad išmokos iš šių fondų yra tikrai paveldimos. Mes suderiname tam tikras sąvokas ir taip išvengsime ateityje netinkamo įstatymo aiškinimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas viceministre, jūsų nori klausti du Seimo nariai. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas viceministre, pasakykite dabar, suprantu, pageriname, kiek turime lėšų, mes faktiškai turime pakankamai lėšų Garantiniame fonde, jį sukaupėme, neišnaudojome. Kiek, jūs galvojate, gali padidėti išlaidos iš Garantinio fondo, o jeigu neužteksime? Sakykime, dabar pasipils bankrotai ir tokiu atveju, aišku, ženkliai daugiau gali prireikti lėšų iš Garantinio fondo. Turime rezervą iš to ar neturime? Ar buvome apskaičiavę, nes ir paveldėjimas atsiranda, anksčiau paveldėti nebuvo galima, gaudavo tik tas pats žmogus. Skaičiavimus turite kokius nors? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Dėkoju. Turime. Abu fondai yra stipriai pertekliniai ir turime virš 100 mln. abiejuose fonduose. Pavyzdžiui, iš Garantinio fondo, aš grubiai apvalinu, per praėjusius metus išmokėdavome per 10 mln., o surinkdavome 20 mln., tai į pliusą eidavo tie 10 mln. Socialiniai partneriai diskutavo, kad galbūt reikėtų dar labiau palengvinti šiuos fondus ir pagerinti sąlygas, kad žmonės galėtų gauti daugiau. Su „Sodra“ irgi diskutavome, piešė įvairius scenarijus. Tai net ir pačiam liūdniausiam scenarijui, mano vertinimu, tikrai turėtų užtekti. Čia problemos neturime ir manome, kad esame pakankamai geroje situacijoje su įmokų surinkimu į šituos fondus.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, džiaugiuosi, kad atėjo nors šitos pataisos, bet mes ne vieną kartą diskutavome, kaip labiau panaudoti. Ne kaupti ir ne mokėti bankams už pinigų saugojimą, o juos paleisti į apyvartą. Ar ta darbo grupė, ar ten susirinkęs būrelis profsąjungų atstovų ir darbdavių kažką susitarė, ar ne? Ar visgi lauksime ministerijos pasiūlymų ar išmokos dydį didinti, ar ilginti išmoką, bet tikrai tas pinigų kaupimas į ateitį… Aš netikiu, kad bus masiniai bankrotai. Mes išgyvenome dvi krizes, galbūt ir trečią, ir tokių rodiklių nėra. Ką sutarė, taip sakant, suinteresuotųjų grupė ir ar teks ministerijai įsikišti? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Jau kartą ministerijoje atidėjome projekto teikimą, nes buvome parengę jį pavasarį, būtent skatindami ir siekdami, kad socialiniai partneriai susitartų, galbūt reikia daugiau pakeitimų ir pagerinimų. Deja, tuo metu susitarimo jiems nepavyko pasiekti. Tai nusprendėme, kadangi jau ruduo, teikti įstatymo projektą. Be abejo, socialiniai partneriai galės teikti pasiūlymus komitetuose. Mes savo ruožtu irgi turime, šiuo metu ministerijoje svarstome penkis variantus, skaičiuojame ir irgi stengsimės padėti socialiniams partneriams susitarti. Bet bet kuriuo atveju mes vertiname, kad tai yra jų fondas. Tai yra darbdavių ir darbuotojų fondas, abudu fondai, ir tik tuo atveju, jeigu šitos šalys abi sutaria, kad kažką keičiame ir labiau geriname, tai tuo atveju ir turime gerinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami. Kaip dabar paskaičiavus atrodo, mes balsuosime maždaug po valandos, bet tai labai priklausys nuo to, kadangi liko tik pateikimai, kiek, kolegos, klausinėsite. Kuo daugiau klausinėsite, tuo ilgiau užtruksime.
18.37 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 3, 5, 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2309 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Pašto įstatymo 3, 5, 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2309. Pranešėja – susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė. A. Vaiciukevičiūtę prašom į tribūną. Susisiekimo viceministrę kviečiu į tribūną.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Šiandien iš tikrųjų teikiame Pašto įstatymo pakeitimą. Pagrindinis šio projekto teikimo tikslas yra papildyti periodinių leidinių pristatymo paslaugos teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą, įtraukiant ne tik kaimo gyvenamųjų vietovių, bet ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratorius, o paslaugų teikimą užtikrinti Vyriausybės įpareigotam universaliosios pašto paslaugos teikėjui.
Pagrindiniai pokyčiai. Pašto įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė tvirtintų periodinių leidinių pristatymo prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus, kas treji metai tvirtintų periodinių leidinių pristatymo prenumeratoriams paslaugos didžiausius tarifus bei tarifų galiojimo laikotarpiui Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, sąrašą.
Pašto įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti Ryšių reguliavimo tarnybai vykdyti ne tik kaimo gyvenamųjų vietovių, bet ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos tarifų taikymo priežiūrą.
Vyriausybės įpareigotas universaliosios pašto paslaugos teikėjas privalės pristatyti periodinius leidinius ne tik kaimo gyvenamųjų vietovių, bet ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams. Užtikrinus periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos teikimo nuostolių kompensavimą Lietuvoje bus sudarytos palankesnės verslo sąlygos periodinės spaudos leidėjams, o visuomenei bus išsaugotas spausdintos žiniasklaidos turinio pasiekiamumas. Prašau gerbiamų Seimo narių pritarti Pašto įstatymo pakeitimo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, vis dėlto lieka neaišku, ar pašto paslaugas retai apgyvendintų vietovių gyventojams teiks išimtinai Lietuvos paštas, ar paslauga bus perkama viešųjų pirkimų būdu, tuo suteikiant galimybę didinti konkurenciją ir sumažinti valstybės lėšas, skiriamas kompensacijoms. Suprantu, kad, norint įgyvendinti įstatymo pakeitimus 2023 m. sausio 1 d., surengti viešųjų pirkimų turbūt nepavyks, tačiau ar tai planuojama ateityje? Jeigu taip, tai kada?
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Labai dėkui už klausimą, iš tiesų labai geras klausimas. Visų pirma šiuo įstatymo pakeitimu papildomai prie kaimiškųjų vietovių įtraukiame 97 papildomus miestus ir miestelius į tą patį mechanizmą, kuris yra taikomas kaimiškosioms vietovėms. Pats mechanizmas, kaip dabar yra kompensuojama kaimiškosiose vietovėse, bus taikomas papildomai šiuose 97 miestuose ir miesteliuose, išskyrus šešis didžiuosius miestus.
Šis sprendimas buvo pasirinktas įvertinus ir geopolitinę, ir ekonominę situaciją ir matant, kad sektorius susiduria su išties dideliais iššūkiais. Šis sprendimas iš tiesų yra tarpinis, nes lūkestis yra toks, kad Kultūros ministerija teiks Medijų rėmimo fondo visą projektą, visą peržiūrą. Ir lūkestis, bendradarbiaujant kartu su Kultūros ministerija, buvo išsakytas, kad ateityje planuojama, jog kompensaciniai mechanizmai, kad ir kokie būtų, turėtų būti skiriami ne paskirtam operatoriui, šiuo atveju Lietuvos paštui, bet būtent leidėjui, tai yra iš tikrųjų netgi ne leidėjui, o vartotojui, kad būtų praleidžiami ir nekompensuojami tarpininkai, o tiems, kuriems ir būtų skiriama ši parama.
Atsakymas būtų toks, kad čia yra tarpinis sprendimas. Kitais metais yra planuojamas Medijų rėmimo fondo steigimas, dėl to visas kompensavimo leidėjams mechanizmas bus peržiūrimas iš esmės ir inkorporuotas į tą Medijų rėmimo fondą. (Balsai salėje) Čia Kultūros ministerija galės patikslinti, bet planuose yra numatomi 2024 metai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Nematau. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, taip supratau iš jūsų pasisakymo, kad yra šeši, tikriausiai penki pagrindiniai miestai, ar ne? Šeši. O visi kiti gaus kompensacijas. Norėsiu paklausti, kas patenka į vidutiniškai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves? Įstatyme turėtų būti apibrėžtos tos sąvokos. Dabar taip išeina, kad net nežinome, kokie tie skaičiai. Gal galite pasakyti preliminariai, jau vis tiek žinote tinklus, žinote, kiek maždaug užsisako, kiek gali kainuoti valstybei ta parama, kiek yra numatyta ir ar jau yra numatyta biudžete, ar vėl reikės Susisiekimo ministerijai iš savo kokių nors lėšų, resursų ieškoti? Ačiū.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už tikrai gerą klausimą. Iškart ir patikslinu. Kalbama apie miestus ir miestelius, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų. Yra vadovaujamasi Europos Sąjungos reglamentu dėl urbanizacijos lygio suskirstymo, būtent tokie išskiriami ir lieka dėl to šeši didieji miestai. Ir iš tiesų, įvertinusi biudžetą ir sudėtingas ekonomines sąlygas ir situaciją, kad yra daug sektorių, nukentėjusių nuo įvairių iššūkių, tiek elektros kainų, tiek didėjančio MMA ir panašiai, valstybė pagal savo resursus yra numačiusi papildomą finansavimą apie 2,1 mln. eurų. Tikslas yra jau rytoj mano parašu viešajam derinimui pateikti nutarimo projektą, kuriame ir bus labai aiškiai nurodyti ir tarifai, kurie buvo derinti kartu su visomis leidėjus vienijančiomis asociacijomis, ir to tikslumo bus labai daug.
PIRMININKAS. Ačiū. Turėtų klausti V. Fiodorovas. Nėra. Tomo irgi nėra. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerai, kad išgirdote spaudos atstovų, vietinės žiniasklaidos atstovų pagalbos šauksmą ir pateikėte įstatymo projektą. Nes jeigu jis nebūtų pateiktas ir nebūtų kompensuojama, tikrai mes neturėtume spaudos, kuri vis dėlto dar labai daugeliui reikalinga, ypač vyresnio amžiaus gyventojams, jie tikrai skaito tą vietinę spaudą ir džiaugiasi.
Mano klausimas iš dviejų dalių. Jūs sakėte, kad perskaičiuojama kas treji metai. Ar vis dėlto nebus per ilgas terminas perskaičiuoti būtent tuos įkainius ir su tuo susijusius kompensavimo mechanizmus? Antrasis klausimas. Taip dabar bendrame kontekste jūs galvojate labai gerai apie vietinę spaudą, nes čia aktualiausias klausimas. Bet dėl pačių siuntų gyventojams pristatymo ir jų įkainių kėlimo. Suprantu, kad centrinis paštas turi „Pay Post“ ir visas kitas tokias turi paslaugų įmones, bet žmonės dažnai skundžiasi, kad laiku negauna iš centrinio pašto užsakytų siuntų ar kitokių paslaugų. Ačiū.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už konstruktyvius, tinkamus klausimus. Dėl trejų metų atsakysiu trumpai. Yra tam tikras standartas ir nemanome, kad jis turėtų būti kažkaip ypatingai peržiūrėtas, bet kadangi tai yra teikimo stadija ir jeigu yra kitokių nuomonių, komitete apie tai tikrai bus galima padiskutuoti.
Dabar atsakant į jūsų antrąją dalį. Jūs kalbate apie siuntų pristatymą, tai iš tikrųjų gal daugiau paštui adresuotas klausimas, nes tai yra komercinės veiklos klausimas. Mes matome iššūkius, matome situaciją, kuri lemia tam tikrą pašto veiklą. Visų pirma keičiasi MMA dydžiai, keičiasi kiti dalykai, kurie daro įtaką įmonės tvariai veiklai. Ir tų problemų niekas neneigia. Bet aš norėčiau galbūt paakcentuoti: jūs sakote, yra tokių atvejų, kai nėra pristatomos ar laiku nepristatomos. Sutinku, kad yra, bet reikėtų žiūrėti į visą mastą ir rodiklį, kiek iš visų siuntų yra tokių, kurios yra nepristatomos. Kokius duomenis pateikė Lietuvos paštas, tai yra labai maža dalis, tokia paklaidos riba, kai netikslumų ir pavienių atvejų tikrai yra. Mes to neneigiame. Kokybinius parametrus tikrai paštui reikės vienareikšmiškai gerinti ir mes į tai iš tiesų koncentruojamės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama Agne, dabar streikuoja autobusų vairuotojai. Ir iššūkiai tokie, kad pašto darbuotojai gauna 600 eurų atlyginimą ir dar automobiliais iš kaimo vietovių turi važiuoti į darbą 20–30 kilometrų, paskui grįžti savo automobiliu. Tai iššūkiai, kad čia reikės dvigubinti atlyginimus, jau reikia dabar programuoti tokius iššūkius. Yra vienas… Ar nėra galimybės kaip privačiose įmonėse, kad darbuotojai tais automobiliais, kad jiems būtų kažkoks bonusas, kad nedirbtų kaip vergai pašto darbuotojai už 600 eurų, kad jie galėtų tuo automobiliu važiuoti namo ir į darbą, o ne laužyti, naudoti degalus ir laužyti savo automobilį? Kaip privačiose įmonėse yra ir telefonai, ir automobiliai. Už tokį atlyginimą jums nėra noro padėti pašto darbuotojams?
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už klausimą. Tik dar kartą norėčiau akcentuoti, jog Lietuvos paštas yra akcinė bendrovė, ir turbūt šie klausimai yra aktualūs, bet visų pirma turėtų būti keliami įmonei, įmonės valdybai ir vadovei.
Kitas dalykas, kalbant apie paštą, paštas iš tikrųjų išgyvena veiklos milžiniškus pokyčius, ir ne tik Lietuvoje, visoje Europoje ir pasaulyje. Pati pašto veikla pradeda keistis ir tam tikros schemos ir mechanizmai, kurie buvo iki šiol, nebeatliepia realijų. Kitas dalykas, Lietuvos paštas tikrai labai daug investavo į tai, kad sukurtų savo centralizuotą skirstymo sistemą. Ji buvo įdiegta ir, taip, tam tikru metu kėlė tam tikrų nepatogumų, bet Lietuva buvo paskutinė Europoje, laiškus ir siuntas skirstanti rankomis. Tie pokyčiai yra.
Kitas dalykas, geopolitinė situacija, ekonominė situacija tikrai daro didelę įtaką tokiai didelei įmonei. Turbūt girdėjote, kad šiais metais buvo atsisakoma tam tikrų darbuotojų ir mažinamas tas aparatas, nes tam tikrų funkcijų neliko. Paštas optimizuojamas visaip, kaip galima, tam, kad tiems liekantiems darbuotojams galėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas. Reikėtų suprasti, kad tie darbuotojai daugiausia uždirba tikrai nedidelį atlyginimą. Labai didelę įtaką pašto veiklai daro ir keliamas MMA. Iš tikrųjų atsiranda papildomos milijoninės išlaidos, natūralu, kad siekiama gerinti tas sąlygas darbuotojams, bet įmonė turi išlaikyti tvarią veiklą. Labai dažnai mėgstama sakyti, kad tai yra valstybės valdoma įmonė. Ji taip pat turi gebėti tvariai vykdydama savo veiklą nešti dividendus į Lietuvos biudžetą. Tą iššūkį paštas turi, tai yra labai sudėtinga įgyvendinti ir tos problemos yra sprendžiamos nuolatos. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nediskutuojame iš vietos. Bus galimybė komitetuose padiskutuoti. Dar suteiksiu L. Girskienei paklausti, nors klausimų laikas jau išseko.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu jūsų pasiteirauti tokio dalyko. Matau, kad eilinį kartą ant supelijusios duonos mes storesnį sluoksnį sviesto tiesiog užtepame. Ką turiu minty? Mes vėl neieškome priežasčių, kodėl monopolininkas Lietuvos paštas drastiškai didina įkainius. Visų paslaugų įkainius. Viceministre, kada jūs paskutinį kartą buvote pašte atsiimti laiško ar siuntos? Ar esate susipažinusi, kaip ten viskas vyksta? Aš noriu paklausti, ar jūs aiškinotės priežastis, kodėl Lietuvos paštas drastiškai didina visų paslaugų įkainius?
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už klausimą. Priežasčių mozaika yra didelė. Viena iš jų yra ta, kad paštas veikia ir komerciniame segmente, ne tik įgyvendina įpareigoto operatoriaus funkcijas, už kurias yra kompensuojama iš valstybės biudžeto. Taip pat konkuruojama komercinėje aplinkoje ir tos kainos yra atliepiamos ir rinkos kainų, siekiant visų pirma padengti savo sąnaudas ir veikti įmonei efektyviai. Iš tikrųjų tų priežasčių yra labai daug, kaip jau minėjau, ir MMA didinimas, ir kitos priežastys, būtent įgyvendinant didžiulę pašto transformaciją. Mes gilinamės į jas. Ir dar turbūt norėčiau paminėti, tai yra viešai žinomas faktas, kad praėjo penkeri metai, šiuo metu kaip tik vyksta naujo vadovo paieškų procesas. Tai irgi yra lūkestis ir akcininko, ir mūsų peržiūrėti ir lūkesčių laišką, ir atliepti visuomenei kylančius klausimus. Tiesiog dar kartą pakartosiu, yra ypač svarbu teisingai įvertinti jų mastą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, norėjusių klausti, klausimus.
Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti vienas Seimo narys. J. Razma kalba už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Neabejotina, reikia pritarti projektui, nes tikrai situacija dėl drastiškai padidintų Lietuvos pašto įkainių prenumeratai platinti yra sudėtinga. Jeigu nieko nedarytume, ne vienas regioninis laikraštis gal turėtų ir užsidaryti. Gaila, kad Susisiekimo ministerija taip ilgai užtempė šio klausimo svarstymą. Gerai, kad Kultūros ministerija čia buvo tam tikras variklis tuo klausimu. O, kiek aš žinau, Susisiekimo ministerija, deja, abejingai žiūrėjo į tą labai padidintą Lietuvos pašto įkainį, užuot paanalizavusi, ar tikrai jis pagrįstai padidintas. O šiaip šį įstatymą reikia, žinoma, kuo greičiau priimti dar šioje besibaigiančioje sesijoje, kad Vyriausybė galėtų priimti tam tikrą nutarimą dėl lėšų skyrimo. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, apsispręsime jau gana netrukus, nes realiai liko vienas, du, trys, keturi pateikimai. Tai skaičiuokite po 10 minučių – arba 40 minučių, arba pusė valandos iki balsavimo, priklausys nuo jūsų klausimų.
18.55 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir 52 straipsnio pakeitimo bei Įstatymo papildymo 53 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2299 (pateikimas)
Kviečiu teisingumo ministrę E. Dobrowolską pristatyti Vyriausybės įstatymo pataisas, projektą Nr. XIVP-2299. Pateikimo stadija.
E. DOBROWOLSKA (LF). Sveiki kolegos, įstatymo projekto tikslas yra nustatyti vienodą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarką. Taip pat nustatyti kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinius advokatus bei asmenų į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką. Taip pat patikslinti Vyriausybės įstatymo vienuoliktojo skirsnio pavadinimą pagal pasiūlymus.
Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai. Yra nustatoma Europos Sąjungos teisėjų kandidatūros siūlymui analogiška Lietuvos Respublikos siūlomų EŽTT teisėjų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų kandidatūrų siūloma tvarka.
Nustatoma, kad kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus atranką Vyriausybės nustatyta tvarka vykdys Ministro Pirmininko potvarkiu dėl konkrečios atrankos sudaryta darbo grupė. Taip pat nustatome, kad apie atranką būtina skelbti viešai. Nustatoma darbo grupės sudėtis, ją sudarytų septyni nariai: Konstitucinio Teismo deleguotasis teisėjas, kuris būtų komisijos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo deleguotasis teisėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo deleguotasis teisėjas, Teisėjų tarybos deleguotasis teisėjas, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos deleguotasis atstovas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos deleguotasis atstovas, taip pat Lietuvos teisininkų draugijos deleguotasis atstovas.
Nustatytas įvykdytos atrankos rezultatas pateikiamas Vyriausybei. Darbo grupė informuotų teisingumo ministrą apie kandidatus, atitinkančius teisėjo ar generalinio advokato, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo pareigoms užimti keliamus reikalavimus. Teisingumo ministras informuotų Ministrą Pirmininką apie atrinktus kandidatus. Ministras Pirmininkas, įvertinęs kandidatūras, Vyriausybei teiktų motyvuotą siūlymą dėl konkrečių kandidatų. Nustatome, jog Vyriausybė, įgyvendindama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 26 straipsnį, nustatys tvarką, pagal kurią bus atrenkami teisėjai.
Taip pat norėčiau akcentuoti, kad yra papildomas punktas, kuris numato, kad į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pradėta atranka būtų pabaigta pagal seną procedūrą, nes, kaip žinome, procesas šiuo metu yra sustabdytas. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre, jūs taip gerai pateikėte, kad niekas nenori jūsų klausti. (Balsai salėje) Dėl motyvų irgi nėra norinčių kalbėti.
18.58 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2298 (pateikimas)
Kviečiu pristatyti kitą įstatymo projektą – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2298. Teisingumo ministrė E. Dobrowolska. Pateikimas.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už galimybę pristatyti įstatymo projektą, jo iš esmės yra du pagrindiniai tikslai. Pirmasis – nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigaliojus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui teritorijos, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus registrų objektas. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad teisę gauti aktualius ir archyvinius duomenis apie asmens turtą, taip pat dokumentų kopijas turi ir asmenys, suinteresuoti vykdyti ūkinę ar kitokią veiklą, dėl kurios nustatytoms teritorijoms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Taip pat šiuo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, kad žurnalistai galėtų gauti duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, taip užtikrinant visuomenės teisę gauti informaciją. Gaudami šiuos duomenis žurnalistai galės užtikrinti viešojo intereso – visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą, turės galimybę prisidėti prie korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimo, galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo ar neteisėto praturtėjimo atvejų atskleidimo, efektyvaus tarptautinių sankcijų taikymo. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama ministre, aš supratau, kad pagal šitą dabartinį… Pradžioje perskaičius galvojau, kad tai bus būtent dėl būsimos mokesčių reformos, turto registro. Bet dabar, kiek supratau, labiausiai akcentuota į žurnalistus, nes buvo konfliktas. Tai sprendžiant… Matau, kažkodėl yra labai daug Teisės departamento pastabų. Kaip jūs galvojate, ką dar reikėtų keisti, nes matau visiškai pagal šitą teisės aktą, kurį jūs dabar pateikėte, kad galės gauti žurnalistai, bet ar visi jie turės teisę gauti, kaip jūs įsivaizduojate, kokiais tikslais? Kaip jūs tą tvarką įvesite, nes Vyriausybė nustatys? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Visų pirma, jeigu žiūrėtume į Teisės departamento pastabas, jos iš esmės nėra kritinės. Tikrai kalbėsime apie tai komitete. Pagrindiniai du dalykai yra sprendžiami.
Jeigu mes kalbėtume apie Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, labai svarbu užtikrinti ir fiziniams asmenims, kitiems subjektams, kad gautų tą informaciją, kuri tiesiogiai gali turėti įtakos jų žemės sklypams arba ūkiniams interesams, tam, kad galėtų disponuoti ta informacija.
Jeigu kalbėtume apie žurnalistus, jie ir dabar gauna tą informaciją. Klausimas, kokiu būdu ir kiek patogiai. Šiuo metu yra galima paieška pagal nekilnojamojo turto objektą, nėra visapusiška paieška pagal archyvinius duomenis. Šiuo atveju mes prilyginame, kaip kitoms institucijoms yra suteikiama informacija, kad ta paieška būtų automatizuota ir patogesnė.
Koks pagrindinis skirtumas? Mes, be abejo, kalbame ir apie Visuomenės informavimo įstatymą, kuris taikomas tiesiogiai. Tai yra žurnalistai, kurie neturi pažeidimų, be abejo, viešindami tokius duomenis, turi atsakomybę atskleisti tiek, kiek visuomenei yra aktualu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti.
Prieš suteikdamas teisingumo ministrei pristatyti kitą kompleksinį dviejų projektų klausimą: Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2300 ir Suėmimo vykdymo įstatymo projektą Nr. XIVP-2301, noriu pranešti, kad balsavimas bus jau netrukus, vėliausiai po 15 minučių. Prašau, gerbiama ministre.
19.01 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2300, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2301 (pateikimas)
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Pristatysiu tiek Bausmių vykdymo kodekso pakeitimą, tiek lydimąjį aktą. Jie tiesiog yra susiję. Šiais pakeitimais yra siūloma įvesti naujas prevencines priemones tam, kad atitinkamais atvejais galėtume riboti nuteistųjų teisę susirašinėti, susitikti arba susiskambinti.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitie pakeitimai yra parengti ir teikiami įvertinus tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, tiek kitų valstybių praktiką. Analogiškai kaip siūlomas reguliavimas yra Skandinavijos šalyse, Norvegijoje, Estijoje, Prancūzijoje.
Pagrindinis dalykas, kokia skirtis yra siūlomų prevencinių priemonių. Jeigu mes kalbėtume apie bendravimą su artimaisiais, tai yra šeimos nariais, ribojimas galėtų būti taikomas tik iki 1 mėnesio su galimybe pratęsti ir tik tais atvejais, kai yra prielaidų, kad yra daroma arba gali būti daroma nusikalstama veika.
Jeigu mes kalbėtume apie bendravimą bet kuria forma su kitais asmenimis, toks ribojimas galėtų būti iki 3 mėnesių su galimybe pratęsti. Bet kurie ribojimai turėtų būti iš karto panaikinti išnykus prielaidoms, dėl ko tokie ribojimai buvo įvesti.
Kita dalis, kuri labai svarbi ir derinant su kitomis institucijomis buvo išreikšta, – ribojimai negali būti taikomi nuteistiesiems ar suimtiesiems, kai bendraujama su valstybės institucijomis, su tarptautinėmis organizacijomis, su advokatais. Tokiu būdu yra užtikrinama galimybė tiek pateikti skundą, tiek užtikrinti būtent procesines teises.
Įstatymo projektas buvo derintas tiek su Vidaus reikalų ministerija, tiek su Policijos departamentu, tiek su Generaline prokuratūra. Atsižvelgta į Generalinės prokuratūros pasiūlymą, kad būtų pakeista formuluotė. Tai yra netgi nustatant ribojimą būtų sudaromas sąrašas asmenų, su kuriais yra leidžiama bendrauti. Kitaip sakant, netgi taikant tam tikras prevencines priemones vis dėlto numatoma galimybė su tam tikrais asmenimis bendrauti, jeigu tai nekliudo bausmės vykdymo tikslui.
Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nori du Seimo nariai. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiama ministre, taip gerai pradėjote reforma daryti mūsų bausmių vykdymo sistemą skaidresnę, civilizuotesnę, mažiau draudimų, daugiau leidimų. Link to eina mūsų partneriai Vakarų šalyse. Bet dabar čia siūlote riboti pataisos įstaigų administracijos įsakymu susirašinėjimą, skambinimą, daiktų perdavimą. Aš čia matyčiau mažiausiai trijų Konstitucijos straipsnių pažeidimą, nes panašiais atvejais, kai yra ribojama teisė į susirašinėjimą, pavyzdžiui, kriminalinės žvalgybos atveju, baudžiamojo proceso atveju, reikia teismų sankcijų. Čia galės įstaigos vadovas tai padaryti, kaip jūs savo projektuose rašote, netgi už vidaus taisyklių pažeidimą, nerašote, kokių. Aš pažiūrėjau įstaigų vidaus taisykles, rankų laikymas kišenėse, kai su tavimi kalba viršininkas, laikomas vidaus taisyklių pažeidimu arba nuotraukų laikymas ne tam nustatytoje vietoje – jau vidaus taisyklių pažeidimas.
Mano klausimas jums, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, kad tokios konstitucinės teisės turi būti ribojamos proporcingai siekiamam tikslui, vis dėlto dėl kokių konkrečių pažeidimų bus ribojamos nuteistųjų teisės į privatų gyvenimą, teisė reikšti savo įsitikinimus, teisė į susirašinėjimą, susižinojimą. Kokie tie pažeidimai jums labiausiai kelia nerimą ir kas trukdo dabar, esant nusikaltimui ir pažeidimui, tai daryti, remiantis BPK ir kriminalinę žvalgybą reglamentuojančiais įstatymais?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Aš būčiau dėkinga, jeigu vis dėlto nedramatizuotumėte ir neskleistumėte neteisingos informacijos. Visų pirma, jeigu mes kalbame apie Baudžiamojo proceso kodekso priemones arba kriminalinės žvalgybos priemones, jas taiko atitinkami subjektai. Baudžiamojo proceso kodekso priemonės gali būti taikomos tais atvejais, jeigu asmeniui yra pareikšti įtarimai. Šiuo atveju, bendradarbiaujant su Generaline prokuratūra, atskiriems nuteistiesiems, kurie jau yra nuteisti asmenys, nėra įtariamieji, pagrindo taikyti ar ne, na, netgi teisinis pagrindas šiuo atveju ne visada yra.
Kitas dalykas, ką jūs minėjote ir pasidžiaugėte jau priimta reforma, kuri nuo sausio 1 dienos įsigalios, būtent ir buvo akcentuota, kad mes perimame gerąją Skandinavijos šalių praktiką, bet kartu reaguojame į šių dienų aktualijas. Mano paminėti ir šiandien pristatyti Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai yra analogiški tų pačių skandinavų: Estijos, Norvegijos, Švedijos, reguliavimui – jų kodeksuose numatyti analogiški ribojimai.
Kita dalis. Jeigu jūs dramatizuojate apie rankų laikymą, tai aš cituoju įstatymo lyginamąjį variantą, kurį, esu tikra, irgi sugebėjote atsidaryti šiuo metu sistemoje: „Siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kito asmens teises ir laisves arba užtikrinti laisvės atėmimo bausmės paskirties įgyvendinimą, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti iki 3 mėnesių taikomos prevencinės priemonės.“ Atkreipsiu dėmesį, tai yra nusikalstamos veikos, kai yra perduodami akivaizdžiai draudžiami daiktai tuo atveju, jeigu bausmės vykdymo tikslas yra kitas, nes skambučių, pasimatymų tikslas yra palaikyti ryšį su savo šeimos nariais, artimaisiais tam, kad asmuo galėtų resocializuotis, nepamesti savo įgūdžių.
Kitas dalykas, kai tokios priemonės – bendrauti su artimaisiais, palaikyti socialinį ryšį – yra panaudojamos kitais tikslais, apžaidžiant sistemą, duodant menamus interviu, nors yra atskiros tvarkos, mes puikiai suprantame, kad Kalėjimų departamento, Teisingumo ministerijos tikslas yra užtikrinti viešąją tvarką. Jeigu mes žiūrėtume į ribojimus, esu tikra, kad gerbiamas Seimo narys pasivargino pasiskaityti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kuri numato, kad, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ir nusikaltimams, konvencijos 8 straipsnio 2 dalimi yra pateisinami platesni kalinio teisių ribojimai nei laisvo asmens atveju. Vien dėl to nuteistieji negali apsipirkti tiek, kiek nori, ir taip dažnai, dėl to jie neturi tiek pasimatymų, kiek norėtų, nes mes puikiai suprantame, kad tie asmenys yra suimtieji, atliekantys bausmes, lygiagrečiai mes turime užtikrinti ir viešąjį saugumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas klausimas. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama ministre, apie ribojimus išgirdau, daugiausia bus taikoma, kai bus numatoma kokia nors vykdoma nusikalstama veika. Čia suprantama. Bet, jūs žinote, ryšio priemonių yra įvairiausių – nuo ranka rašytų iki elektroninio ryšio priemonių. Kaip bus vykdoma vis dėlto ta kontrolė, ar užteks kompetentingų specialistų nustatyti, kas buvo, iš kokio ten, sakykime, kompiuterio ar per kokią programą, kuri taikoma nuotoliniam ryšiui, paskleista ta nusikalstama veika? Ypač dėl elektroninio ryšio užkardymo galimybių, sakykime, tiems 3 mėnesiams ar panašiai. Kaip jūs paaiškinsite tą veiką?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Visų pirma aš norėčiau pasinaudodama proga padėkoti būsimos vykdymo sistemos Kriminalinės žvalgybos skyriui, informacijos ir kompetentingų pareigūnų tikrai užtenka. Pagrindinis iššūkis – turėti įstatymo pagrindu priemones. Šiandien, jeigu mes kalbėtume apie nusikalstamas veikas, jos yra užkardomos tais atvejais, kai yra nustatomos. Tam tikrais atvejais, jeigu mes kalbėtume apie tam tikrus nuteistuosius, jie piktnaudžiauja savo teisėmis, nebūtinai pažeisdami tvarką arba darydami nusikalstamą veiką. Pavyzdžiui, yra tam tikri nuteistieji, kurie sąmoningai ir pakartotinai, dažnai pasinaudodami leistinu skambinimo būdu, pavyzdžiui, taksofonu, periodiškai užminuoja valstybines institucijas, kitaip sakant, jie nedisponuoja neleistinomis priemonėmis, bet piktnaudžiauja savo teise. Yra nuteistųjų, kurie panaudoja skambinimo tvarką, pasimatymo tvarką panaudoja ne tam, kad palaikytų socialinius ryšius su artimaisiais, o panaudoja dezinformacijai skleisti. Mes puikiai suprantame, kad šios priemonės yra skirtos tam, kad mes turėtume prevencines galimybes užkardyti, kai yra pati veika nesuderinama su bausmės vykdymo tikslu ir, be abejo, su nusikalstamomis veikomis. Jeigu mes kalbėtume apie neteisėtų daiktų turėjimą, tai tikrai tam pareigūnai dirba. Aš džiaugiuosi, kad mes turime kinologus, kurie puikiausiai turi galimybę pasigirti, kad kinologai išmoko šunis, kurie suranda netgi telefonus, suranda kitus neleistinus daiktus. Bet, be abejo, mes turime ir kriminalinę žvalgybą, kuri tikrai operatyviai dirba ne tik dėl elektroninių įrenginių, bet ir dėl narkotikų. Šiandien šitos prevencinės priemonės yra papildomas dalykas. Atkreipsiu dėmesį, kad jos neįsigalios automatiškai visiems, jos tik individualizuotos, tik atskiriems nuteistiesiems ir tik tiek proporcingai, kiek reikia, kol yra pagrindas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo klausti. Dėl balsavimo motyvų A. Širinskienė – už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gal būtų buvę aiškiau, jeigu ministrė būtų aiškiau įvardinusi, kokią problemą bandoma spręsti. Greičiausiai visi atsimename atvejus, kai žmonės, kurie yra nuteisti iš esmės už šnipinėjimą kitai valstybei, toliau steigia įvairius pranešimus, pasirodo jutubo kanaluose, o Kalėjimų departamentas ir kitos institucijos neturi priemonių, kaip tai užkardyti. Kaip suprantu, būtent tokios problemos yra ta sprendimo ašis. Bet kaip tas sprendimas atrodo, tai jis tapo be galo platus, matyt, jau bus diskusijų komitete. Iš tiesų dalykas… Tik siūlyčiau, kolegos, pritarti ir atverti kelią toms diskusijoms, nes išties esamoje geopolitinėje situacijoje tokie dalykai, kai už nusikaltimus valstybei teisti žmonės toliau gali kurstyti visuomenę ir tą daryti iš esmės kalėdami ir neribotai… Tokios situacijos turėtų būti iš esmės išspręstos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų V. Bakas – prieš.
V. BAKAS (DFVL). Taip, aš noriu tik ministrei, kuri klaidina visą Seimą, pacituoti jos pačios teikiamo įstatymo keičiamo 76 straipsnio 5 dalį ir 1 dalį. Bus galima uždrausti pasimatymus, laiškų siuntimą ne tik už nusikaltimą, bet ir už bet kokį iš esmės vidaus tvarkos pažeidimą arba kitą teisės pažeidimą. Tai yra visiškai neadekvatu. Čia yra dar blogiau, kad jeigu, kaip A. Širinskienė sako, mes rašome įstatymą vienam žmogui, tai kurstymas prieš valstybę ir tie veiksmai jau dabar gali būti kvalifikuojami kaip galimas nusikaltimas, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir viso tos prevencinės priemonės jau dabar gali būti draudžiamos. Todėl, tiesą sakant, jeigu mes sprendžiame vieno žmogaus problemą, grąžindami mūsų bausmių vykdymo sistemą į tuos sovietmečio laikus, tai yra visiškai nepriimtina. Juo labiau galbūt galima patarti ministrei kur nors Teisės ir teisėtvarkos komitete, kaip dabar galima pasinaudoti įstatymais, kurie reguliuoja nusikaltimų tyrimą, kardomųjų priemonių skyrimą ir panašiai. Tam įstatymų pakanka.
19.15 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2237, Žemės įstatymo Nr. I-446 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2239 (pateikimas)
Kolegos, turiu pristatyti paskutinį pateikimą. Kompleksinis trijų projektų klausimas. Kviečiu pranešėją J. Gudauską, Seimo narių grupės atstovą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2237, Žemės įstatymo 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238 ir Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2239. Pateikimas. Kaip minėjau, pranešėjas – J. Gudauskas.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu jums savo ir kolegų iš Kaimo reikalų komiteto vardu įregistruotą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis parengtas įgyvendinant Kaimo reikalų komiteto šių metų gegužės 12 dienos protokolinį nutarimą, kuriuo Žemės ūkio ministerijai pasiūlyta tobulinti įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sąvoką.
Šiuo metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tik tada, jeigu pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas atitinka įstatyme nurodytus atvejus, kai statiniams ir įrenginiams eksploatuoti asmenų naudojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kai naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai ir kai įsiterpia valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai. Įsiterpusiais valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotais laikomi tik tokie plotai, kurie yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija nustatyto dydžio atitinkamose teritorijose, tai yra 3 hektarų bendra tvarka ir 1 hektaro saugomose teritorijose.
Žemės reformos metu liko laisvos valstybinės žemės plotų, kurie dėl savo savybių (mažo dydžio, nepatogios konfigūracijos ir panašiai) negali būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai ir savarankiškai eksploatuojami, liko ir žemės plotų be privažiuojamojo kelio arba besiribojančių su valstybinės reikšmės keliu, nuo kurio nėra galimybės įrengti nuovažos, ir kiti atvejai – prie valstybinių griovių ir taip toliau. Nėra galimybės tokių valstybinės žemės plotų parduoti besiribojančių žemės sklypų savininkams, todėl gana daug valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų lieka nenaudojami pagal tiesioginę paskirtį. Jų buvimas didina apleistos žemės plotus, trukdo įgyvendinti žemės reformos tikslus ir yra ekonomiškai nenaudingas valstybei, gadina kraštovaizdį ir kelia rūpesčių kaimyninių žemės sklypų naudotojams. Likę laisvi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, nepatenkantys į minėtas išimtis, yra nuomojami ilgalaikėmis nuomos sutartimis iki 25 metų, o tai kelia ūkininkų skundus dėl to, kad sudėtinga planuoti ilgalaikes investicijas, žemės perleidimą ar įkeitimą.
Todėl įstatymo projektu siūloma patikslinti įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sąvoką ir suteikti teisę privačių žemės sklypų savininkams be aukciono pirkti ne tik valstybinės žemės ūkio paskirties žemę, įsiterpusią iki 3 hektarų, bet ir tarp asmenų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ir stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių ar gatvių, geležinkelių, miško sklypų, vandens telkinių) įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus iki 3 hektarų, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų arba žemės sklypų su privažiuojamaisiais keliais. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą būtų taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.
Taip pat įstatymo projektu siūloma papildyti įstatymo 4 straipsnio antrą dalį dviem punktais ir nustatyti, kad teisę be aukciono pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų: žemės naudotojai – ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį jų žemės ūkio veiklai naudojamus žemės sklypus, esančius miesteliuose; žemės naudotojai – ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį jų žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamus žemės sklypus, esančius kaimo teritorijose. Laikoma, kad žemės sklypas naudojamas žemės ūkio produkcijos gamybai, jeigu jis buvo deklaruojamas išmokoms gauti ir jame buvo auginama pirminė žemės ūkio produkcija, jis buvo naudojamas kaip pievos ir ganyklos gyvuliams auginti. Yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, bet jos yra daugiau techninio pobūdžio ir jas apsvarstys komitetai darbo tvarka. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, ačiū už pateikimą. Norėjo klausti trys Seimo nariai, bet klaus du. Pirmoji klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mielas kolega, jūs į klausimą, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, parašėte, kad neprieštarauja. Aš vis dėlto manyčiau, kad kol nebaigta žemės reforma, žemės grąžinimas, tai šiek tiek prieštarautų, nes Laisvos žemės fondas… kad ir įsiterpusių sklypų pavidalu, bet jeigu kalbame apie miestelius, tie sklypai gali būti suformuoti daug mažesni.
Antras dalykas, kad taip pat strateginė kryptis – su laiku perduoti žemės sklypus formuoti ir visą žemėtvarkos politiką savivaldybėms ir jau šiuo metu miesteliuose disponuos savivaldybė. Tai jūsų keliamus klausimus, man atrodo, savivalda daug geriau išspręstų, negu mes dabar darytume šito įstatymo pataisas. Man dar atsakykite dėl tų sofos ūkininkų, kurie šiuo metu realiai turi tik pievą, o jūs dar siūlote galimybę lygiai tokio paties dydžio iki 3 hektarų sklypą įsigyti dar tam sofos ūkininkui. Ar čia tikrai tikslingas tas jūsų projektas, sprendžiant, kaip tik žemės ūkiui suteikti galimybę auginti javus ar kitaip disponuoti ta žeme?
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamai kolegei už klausimą. Nesutinku su jūsų nuomone vien dėl to, kad žemės grąžinimo reforma turbūt visoje Lietuvoje baigta, išskyrus Vilniaus rajoną. Įsiterpusių plotų yra daug visoje Lietuvoje ir tai yra valstybiniai plotai, kurie yra pagal nuomos sutartį. Šiandien įsiterpusius plotus, kurie yra tarp privačių sklypų, galima išsipirkti. (Balsai salėje) Mes tuo įstatymo pakeitimu ir norime pakeisti, kad iki 3 hektarų būtų galima tai padaryti. (Balsai salėje) Žemės ūkio paskirties.
PIRMININKAS. Diskusijos bus po to komitetuose, kolegos, dabar iš vietos nediskutuokime. Paskutinė klausia L. Nagienė, o po to balsuosime.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų gal ir tikslinga būtų, bet dabar mes žinome, kad apskritai vyksta reforma, ar ne? Šita bus perduota Aplinkos ministerijai, nebe Žemės ūkio ministerijai. Kaip jūs galvojate, ar nebus taip, kad savivaldybė vėl nieko nežinos?
Aš manyčiau, vienaip ar kitaip, kaip jūs manote, jūs ir pats dirbęs savivaldybėje, ar neturėtų pirma savivaldybė, jeigu jiems nereikia jos kaip valstybinės žemės ir tik gavus sutikimą ją galimai bus galima parduoti tam savininkui, kuris nuomojasi. Yra buvę atvejų, kai savivaldai lygiai taip pat reikia, tačiau informacijos negavo ir jau yra išnuomota 25 metams. Tai mano toks diskusinis klausimas.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, gerbiama kolege. Tikrai nuo sausio 1 dienos Aplinkos ministerija ir aš pristatydamas sakiau, kad mes turėjome parlamentinę kontrolę ir kalbėjome su Savivaldybių asociacija, su Aplinkos ministerija, kad šio įstatymo projekto pateikimas netrukdo turbūt. O kad savivaldos reikės atsiklausti dėl tų sklypų, kas be ko, čia jau ir Aplinkos ministerijai, kur NŽT pereis nuo kitų metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nebėra norinčių klausti. Kolegos, dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Pasiruoškime balsuoti. Prieš balsuojant turiu pranešti jums visiems, kad rytoj čia, mūsų plenarinių posėdžių salėje, vyks Trišalės Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo ir Ukrainos Rados asamblėjos posėdis. Todėl prašome iš savo darbo vietų pasiimti visus savo daiktus, kad jie netrukdytų. Supratote, kolegos? Perduokite ir kitiems savo kolegoms.
Pasiruoškime balsuoti dėl paskutinių ką tik pristatytų, pateiktų trijų projektų – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2237, Žemės įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2238 ir Žemės reformos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2239. Balsuojame.
Užsiregistravo 69, balsavo 69: už – 60, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis dėl visų projektų siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
19.26 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101, 103, 104, 19, 20, 22, 221, 24, 271, 28, 34, 46, 60, 62 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 282 straipsniu ir VII skyriumi ir 9, 10, 102 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1888(2) (svarstymo tęsinys)
Taigi grįžtame prie darbotvarkės 2-11 klausimo – Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1888. Kadangi nebuvo norinčių kalbėti dėl motyvų, galime bendru sutarimu pritarti projektui? Ačiū, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
19.27 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Notariato įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775(2). Ar jam taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
19.27 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-867(2) (svarstymo tęsinys)
Dar vienas – Notariato įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jį komitetas visais balsais pasiūlė atmesti. Dėl atmetimo aš gal siūlyčiau balsuoti, kolegos, nes reikia mažiausiai 36 Seimo narių. Balsuojame. Primenu, komitetas pasiūlė atmesti.
Užsiregistravo 74, balsavo 74: už – 70, prieš nėra, susilaikė 4. Projektas atmestas.
19.28 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Prokuratūros įstatymo 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
19.29 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1798(3) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Seimo statuto 138 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-1798. Dėl šio projekto buvo pasiūlymų. Turime pradėti nuo pasiūlymų svarstymo.
Dėl 1 straipsnio buvo Seimo narių grupės pasiūlymas. Turbūt yra dešimt pritariančių Seimo narių, kad būtų pristatytas. Turbūt nereikia balsuoti. E. Sabutis pristato pasiūlymą.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasiūlymas yra dėl gana skaudaus dalyko, tai yra dėl Vyriausybės išvadų pateikimo arba šiuo atveju nepateikimo. Dėl kai kurių įstatymų projektų reikia laukti ne mėnesį, ne du, o ir porą metų. Mano manymu, tikrai yra geras ir kompromisinis pasiūlymas. Jis numato ir specialią išimtį, kada Vyriausybė gali ilgiau laikyti išvadą ir jos nepateikti, nes Vyriausybėje kartais yra daug darbo, bet yra lygiai taip pat galimybė komitetui svarstyti ir toliau, negavus Vyriausybės išvados, aišku, pasižiūrėjus ir pritaikius tą išimtį, nes ta išimtis susijusi su klausimais, kurie reikalauja finansinių sprendimų. Deja, komitetas nepritarė šitam pasiūlymui, tačiau labai prašyčiau kolegų palaikymo ir pritarimo šiam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, kas pritaria, kad siūlymą svarstome? Ar yra dešimt rankų? (Balsai salėje) Taip, yra tikrai. Komiteto išvada, gerbiamas pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš išdėstysiu labai išsamiai komiteto išvadą. Štai dėl kokių argumentų komitetas nepritarė. Dabar atidžiai paklausykime. Statute nėra numatyta, jog privalu gauti Vyriausybės išvadą dėl Seimo nario pasiūlymo, išskyrus 145 straipsnio 1 dalį. 145 straipsnio 1 dalyje yra pasakyta, kad jeigu projektui įgyvendinti reikia biudžeto lėšų, projektas gali būti svarstomas tik gavus Vyriausybės išvadą. Šiuo atveju negali Seimas svarstyti negavęs Vyriausybės išvados. Kitais atvejais nėra jokio reikalavimo gauti Vyriausybės išvadą.
Kaip yra sprendžiama dėl Vyriausybės išvados. Dažniausiai, atkreipkime dėmesį, Seimo salėje po pateikimo prieina kas nors prie mikrofono ir prašo Vyriausybės išvados. Dažniausiai tai ir būna susiję su biudžeto pinigais. (Balsai salėje) Nebūtinai. (Balsai salėje) Palaukite. Jūs nepertraukite, aš dėstau komiteto argumentus. Tokiu atveju yra Seimo sprendimas ir nebūtinai dėl biudžeto, bet yra Seimo sprendimas, nes mes kartais čia balsuojame, kartais ir nepritariame, kad reikia Vyriausybės išvados, bet dažniausiai pritariame. Štai, kolegos, turime Seimo sprendimą, kad reikia Vyriausybės išvados. Ir dabar kolega Eugenijus nori, kad komitetas negavęs išvados imtų svarstyti projektą. Negali komitetas paneigti Seimo valios, tai yra teisinis klausimas. Todėl aš ir siūlau pagalvoti.
Toliau. Kaip dar yra prašoma Vyriausybės išvados? Jeigu Seimo salėje nebuvo paprašyta, o komitetas rengdamasis arba svarstydamas mato poreikį, komitetas negali tiesiogiai pats prašyti Vyriausybės, jis kreipiasi į Seimo valdybą ir Seimo valdyba sprendžia, ar kreiptis, ar ne. Ne visada ir kreipiasi. Bet jeigu kreipiasi, jau ne komiteto sprendimas kreiptis Vyriausybės išvados galioja, o Vyriausybės… Jeigu komitetas pats prašė ir Valdyba pritarė, kaip komitetas gali be Vyriausybės išvados tęsti svarstymą? Komitetas mano, kad negali. Kitų variantų nėra.
Tai ką pasiūlė komitetas? Kolega Eugenijus siūlo tokį variantą, kad praėjus 30 (mes, komitetas, siūlome) darbo dienų terminas gali būti pratęstas. O kas tą terminą pratęs? O ką, ateisime čia į Seimą? Ar eisime į Valdybą termino tęsti? Komitetas tokios kompetencijos neturi. Kas? Nėra mechanizmo. Jeigu būtų pasiūlytas mechanizmas, tai galima svarstyti. Nėra mechanizmo, negalime mes tokiam variantui pritarti – štai esmė. Negalime pratęsti.
Komiteto siūlymas yra toks. Mes siūlome 30 darbo dienų, komitetas tam pritarė (terminas kalendorinėmis dienomis pailgėja, turbūt čia pridėkime visus savaitgalius, bus apie 1,5 mėnesio), jeigu per tą laiką nėra pateikiama Vyriausybės išvada, atsakinga institucija, dažniausiai yra ministerijai pavedama, privalo informuoti komitetą, kada išvadą pateiks, nes komitetas turi planuoti savo darbą, ir dėl kokių priežasčių išvada nėra pateikta. Jų gali būti: reikia derinti tarp ministerijų, gali būti, kad pati Vyriausybė rengia paketą, kurio dalis bus šitas Seimo nario pasiūlymas, jį reikės prijungti. Komiteto siūlymas yra toks, kad, kaip minėjau, 30 darbo dienų ir pareiga atsakingai institucijai informuoti komitetą, kada bus pateikta Vyriausybės išvada ir dėl kokių priežasčių jinai nėra pateikiama. Štai viskas.
Kitokiems siūlymams komitetas nepritarė. Kolegos, pagalvokime, nežiūrėkime šiandien iš opozicijos pozicijų, galvokime apie tai, kad kai būsite dauguma, turėsite tą pačią problemą. Tai tokia komiteto pozicija. Aš išdėsčiau tai, kokios buvo diskusijos ir kas šioje išvadoje yra surašyta, tik savais žodžiais.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Dėl balsavimo motyvų dėl šio pasiūlymo, taip? G. Burokienė kalba už.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Aš tikrai manau, kad kolegų buvo gerai paruošta, nes dabar išeina, kad Vyriausybė diktuoja Seimui, kaip dirbti. Tai kas yra pirmesnis: Seimas ar Vyriausybė? Pagal šį pasiūlymą, manau, dabar Vyriausybė diktuos Seimui, kaip ir kada gauti. Ar tikrai mes to norime, ar tikrai tas yra? Mano nuomone, turi būti labai aiškiai nustatytas laikas, per kiek Vyriausybė turi pateikti pasiūlymus. Nepateikė. Tai blogai, kad nepateikė. Ir nepateikė, dėl ko negali pateikti. Nes mes dabar laukiame jau dvejus metus. Yra tokių, kad išvadų laukiame dvejus metus. Ar tai yra gerai? Ar tikrai mes norime taip dirbti? Mes dabar statome Vyriausybę prieš Seimą. Ar tai yra teisinga?
PIRMININKAS. Taip, įdomiai pateiktas klausimas, panašiai kaip kas pirmiau: višta ar kiaušinis. Dėl motyvų prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš jau norėjau atsiimti, jeigu Guoda nebūtų šnekėjusi. Stasys taip didaktiškai išaiškino, kad jau ir kinas būtų supratęs, nemokėdamas lietuvių kalbos. Bet, pasirodo, buvo kas nesupranta. Tikrai viskas yra labai aišku. Priešingu atveju mes patenkame į teisinę koliziją ir į be galo gilią krentame. Iš tikrųjų, ką Guoda pasako, kad čia nėra terminų. Terminai nustatyti ir po tų terminų išėjus turi būti paaiškinimai duoti, tai yra ir sprendimas pasiūlytas. Viskas čia labai gerai, reikia eiti komiteto pasiūlytu keliu.
PIRMININKAS. Ačiū kolegoms. Pirmojo, kuris buvo pateiktas lapkričio 12 dieną, jam pritarta iš dalies, mes nesvarstėme, nes, kaip suprantu, teikėjai sutiko. Vėliau svarstysime. Dabar svarstome tą, kuriuo buvo pasiūlyta, kad papildymas… Aš tik perskaitau, kad jūs tiksliai žinotumėte, dėl ko.
Prašom, S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš kreipiuosi į kolegą Eugenijų. Pirmam pasiūlymui mes per svarstymą nepritarėme, jūs modifikavote. Tai dėl pirmojo nėra prasmės balsuoti, balsuojame dėl antrojo. Taip. Tai taip turbūt susitarėme.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl to, ar papildyti 138 straipsnio 4 dalį tokia fraze: „Vyriausybei per nustatytą terminą nepateikus išvadų ir nepateikus prašymo terminą pratęsti arba nepateikus išvados per pratęstą terminą, įstatymo projekto svarstymas gali būti tęsiamas ir be Vyriausybės išvadų, išskyrus šio Statuto 145 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.“
Kolegos, balsuojame dėl pasiūlymo.
Kolegos, užsiregistravo 74, balsavo 74 Seimo nariai: už – 38, prieš – 26, susilaikė 10. Pasiūlymui pritarta.
Dėl kito tada nėra prasmės balsuoti. (Balsai salėje) Taigi, sakau, antro pasiūlymo svarstyti neverta, nes dėl to paties straipsnio tos pačios dalies. Aš turiu omenyje – kito pasiūlymo. Pirmininke, prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš noriu patikslinti, pirmininke. Pirmam pasiūlymui svarstymo metu nebuvo pritarta ir kolegos įregistravo antrą. Pirmas nebeturi prasmės, Eugenijus tai patvirtino.
PIRMININKAS. Tai aš sakau, nebėra prasmės.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). O čia jau antras yra. Čia yra antras. Taip. Ir tai yra faktiškai vienintelis, nes jis yra modifikuotas.
PIRMININKAS. Taip, taip. Lieka balsuoti dėl viso. Bet dar turbūt motyvai.
Kolegos, balsavimas dėl viso projekto. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIVP-1798(3).
Užsiregistravo 72, balsavo 72: už – 39, prieš – 21, susilaikė 12. Pritarta po svarstymo.
19.42 val.
Civilinio proceso kodekso 142, 296, 297 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-885(2), Baudžiamojo kodekso XXII skyriaus pavadinimo ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-886(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso projektas Nr. XIVP-885 ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-886. Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 72, balsavo 72: už – 70, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo projektams pritarta.
19.43 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1917(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIVP-1917(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 71, balsavo 71: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo projektui pritarta.
19.44 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2054(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame.
Užsiregistravo 71, balsavo 71: už – 68, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo projektui pritarta.
Čia buvo siūlymas, finansų ministrė Seimo narė G. Skaistė siūlė, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados. Kolegos, ar galime pritarti, nėra prieštaraujančių? Pritarta bendru sutarimu.
19.45 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju ir penktuoju skirsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2059(2)ES (svarstymo tęsinys)
Pluoštinių kanapių įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2059(2). Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 71, balsavo 70: už – 39, prieš – 16, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
19.46 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1702(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1702(2). Balsuojame, nes yra du projektai.
Užsiregistravo 71, balsavo 71: už – 63, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
19.47 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1780(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1780(2). Balsuojame, svarstymo stadija.
Užsiregistravo 70, balsavo 70: už – 64, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo projektui pritarta.
19.48 val.
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-477 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-477. Čia pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė projektą atmesti, todėl be diskusijų pirmiausia turime balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto nuomonei, balsuoja už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 70, balsavo 70: už – 66, prieš nėra, susilaikė 4. Projektas atmestas.
19.49 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1789(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1789(2). Kadangi buvo dėl abiejų tų pačių straipsnių, balsuojame vis dėlto.
Užsiregistravo 69, balsavo 68: už – 66, prieš nėra, susilaikė 2. Projektui po svarstymo pritarta.
19.50 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2272 (pateikimo tęsinys)
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 2, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2272. Pateikimo stadija. Kadangi nebuvo prieštaraujančių, ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo? Ačiū, pritarta.
19.51 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 3, 5, 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2309 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Pašto įstatymo 3, 5, 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2309. Kadangi pateikimo metu buvo kalbančių įvairiai, tai reikėtų balsuoti.
Užsiregistravo 70, balsavo 70: už – 68, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
19.52 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir 52 straipsnio pakeitimo bei Įstatymo papildymo 53 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2299 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Vyriausybės įstatymo projektas Nr. XIVP-2299. Pateikimo stadija. Ar galime pritarti, nes nebuvo nei klausiančių, nei… Pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – arba Europos reikalų komitetas, arba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Šiaip tai labai keisti pasiūlymai, nes tai yra kandidatūrų į europinius teismus svarstymas. Čia gal, mano manymu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Kuriam variantui pritariate? (Balsai salėje) Tai gal balsuojame alternatyviai? (Balsai salėje) Ar nėra prieštaraujančių? Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū, pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatytas gruodžio 20 dieną. Galime pritarti?
Kolegos, kadangi buvo siūlomi dar du komitetai, ar papildomų nereikia, nėra norinčių iš tų komitetų? Nereikia. (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Europos reikalų komitetas kaip papildomas. Taip, yra pasiūlymas, Europos reikalų komitetas kaip papildomas. Bendru sutarimu tam pritariama. Kaip minėjau, svarstymo data – gruodžio 20 diena.
19.54 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2298 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2298. Pateikimo stadija. Taip pat nebuvo prieštaraujančių dėl motyvų kalbant. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? (Balsas salėje) Jūs dar siūlote dėl komitetų? (Balsai salėje) Per centrinį mikrofoną – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Norėčiau siūlyti svarstyti gruodžio 20 dieną, nes dalis įstatymo yra susijusi su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimais, kurie jau įsigalioja nuo sausio 1 dienos, kad galėtų registras būti tinkamai pritaikytas. Prašyčiau svarstyti gruodžio 20 dieną. Su TTK pirmininku kalbėjau, tai yra įmanoma ir būtų apsvarstytas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas, kad svarstymas būtų gruodžio 20 dieną. Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Komiteto pirmininke, gerbiamas Stasy Šedbarai, pritariate? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl svarstymo datos ir dėl pagrindinio komiteto taip pat.
19.55 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2300, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2301 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas, tiksliau, projektų paketas, – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2300 ir Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2301. Pateikimo stadija. (Balsai salėje) Čia buvo prieštaraujančių, kalbant dėl motyvų. Balsuosime. Tikrai atsimenu, kad skirtingai buvo kalbama. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 66, balsavo 66: už – 47, prieš – 1, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Per šoninį mikrofoną – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi pagal Seimo statuto 70 straipsnį žmogaus teisių ir laisvių politikos formavimo klausimus svarsto Žmogaus teisių komitetas, o šitas projektas yra išskirtinai susijęs su žmogaus teisių klausimu, aš siūlau kaip papildomą skirti Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKAS. Dar nespėjau paskelbti, buvo siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir dabar, kaip pasiūlyta, Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną. Galime pritarti dėl komitetų ir dėl svarstymo datos? Ačiū, pritarta.
19.57 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 32, prieš – 4, susilaikė 31. Projektui po pateikimo nepritarta. Mes turime apsispręsti, ką turime daryti su tuo projektu: ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti? Su grąžinimu iniciatoriams tobulinti sutinkate? (Balsai salėje) Ne, nesutinka. Balsuojame alternatyviai: už – grąžiname iniciatoriams tobulinti, prieš – atmetame.
Užsiregistravo 66, balsavo 65: už – 37, prieš – 28. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Kolegos, tai buvo paskutinis balsavimas šiandien.
Ačiū visiems dalyvavusiems. (Balsai salėje) Dar norite registruotis, ką tik balsavome. Registruokimės. Ačiū visiems dalyvavusiems, balsavusiems iki pat 20 valandos.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Ką gi, gero vakaro. Kam džiaugtis, o kam liūdėti, kad dar viena Europos komanda važiuoja namo. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.