LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-11-21 Nr. XIIIP-2893(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomoje keisti įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija“, nes analogiška nuostatą siūloma įtvirtinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punkte. Be to, pastebėtina, kad sąvokos apibrėžtyje nedera įtvirtinti teisės normų, kurios pagal savo esmę nelaikytinos apibrėžtimi.
2. Galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui”. Manytume, kad ši nuostata turėtų būti patikslinta, nurodant ne tik Viešųjų įstaigų ir šio įstatymo, bet ir Biudžetinių įstaigų ir šio įstatymo taikymo santykį, nes kitose keičiamo įstatymo nuostatose tai nėra nustatyta. Be to, tokia teisės normos konstrukcija – „taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja“ teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių tiek nurodytiems, tiek kitiems įstatymams. O kadangi keičiamame įstatyme siekiama nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisykles, esant jų tarpusavio konkurencijai, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų tiesiog aiškiai įtvirtinti keičiamo įstatymo viršenybę minėtųjų įstatymų atžvilgiu. Derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatoma analogiškas konkurencinių teisės normų taikymo reguliavimas, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui“ įrašytina formuluotė „kiek to nereglamentuoja šis įstatymas“.
3. Projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnį, reglamentuojantį teisės aktus ir kitus norminius dokumentus, nustatančius įstaigų veiklą. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš sisteminės keičiamo įstatymo nuostatų analizės nėra aišku šio straipsnio pripažinimo netekusiu galios tikslas. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažįstamas netekusiu galios straipsnis būtent ir nustato sveikatos apsaugos ministro įgaliojimus dėl medicinos normų ir sveikatos priežiūros metodikų, kuriomis privaloma vadovautis Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų veikloje, tvirtinimo. Juo vadovaujantis sveikatos apsaugos ministras ir yra patvirtinęs visas galiojančias medicinos normas, kuriuos taikomos sveikatos priežiūros paslaugas teikiant Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose. Pripažinus netekusiu galios įstatymo 9 straipsnį, galimai susidarytų teisės reguliavimo spraga dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sveikatos priežiūros įstaigose reglamentavimo, nes nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai neįtvirtina analogiškų kaip ir pripažįstamame netekusiu galios straipsnyje sveikatos apsaugos ministro įgaliojimų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimo srityje.
4. Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklo formavimo principus. Pastebėtina, jog šiuo metu galiojančiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, toks tinklas nebuvo minimas, todėl manome, kad atsižvelgiant į teisės aiškumo principą, naujo teisinio reguliavimo objekto reglamentavimą, derėtų pradėti ne nuo formavimo principų, o nuo paties Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklo esmės ir jo formavimo tikslo. Kartu pažymėtina, kad nėra atskleistos ir kokios teisinės pasekmės kiltų, jei stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebūtų įtrauktos į naujai formuojamą Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, arba suėjus 5 metų terminui nebeatitiktų projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų. Manytina, jog tokios teisinės pasekmės turėtų aptartos įstatyme, kadangi tai yra tiesiogiai susiję su asmens sveikatos priežiūros įstaigų ūkinės veiklos sąlygomis.
5. Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas formuojamas 5 metams.“ Pastebėtina, jog nei keičiamo įstatymo tekste, nei projekto 47 straipsnyje, nustatančiame šio įstatymo taikymo nuostatas, nėra aptariama, kas turėtų vykti suėjus 5 metų terminui nuo tinklo suformavimo. Projekto 47 straipsnio 10 dalyje tik siūloma nustatyti, kad „Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams vertinama kas 5 metus“. Taigi nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų kilti suėjus 5 metų terminui, pavyzdžiui, tinklas formuojamas iš naujo, keičiama tinklo sudėtis ir t.t. Be to, pastebėtina, kad sveikatos priežiūros įstaigų atitiktis galimai turėtų būti vertinama ne suėjus 5 metų terminui, o iš anksto, kad suėjus šiam terminui būtų galima spręsti dėl tolimesnių tinklo formavimo administracinių veiksmų.
6. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, nustatanti asmens sveikatos priežiūros įstaigų įtraukimo į tinklą nuostatas, nėra pakankamai aiški, nes nėra atskleistas santykis su 1 dalimi, nustatančia, kad tinklas formuojamas taip, kad užtikrintų Vyriausybės nustatytą geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir saugių paslaugų teikimą pacientams, t.y. nėra aišku, ar iš pradžių visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios 2 dalyje nustatytus kriterijus, įtraukiamos į tinklą, ir tik paskui sprendžiama apie suformuoto faktinio įstaigų tinklo pakankamumą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, ar, vis dėlto, iš pradžių nustatomas tinkamam tinklo funkcionavimui būtinas sveikatos priežiūros įstaigų skaičius ir jų geografinis išdėstymas, o tik paskui pagal reitingavimą į tinklą būtų įtraukiamos aukštesnius kriterijus atitinkančios įstaigos. Atsižvelgiant tai, siūlome patikslinti įstaigų tinklo formavimo tvarką.
7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa bei jos 4 punktas suformuluoti ydingai, nes siūloma projekto redakcija suponuoja, kad kai kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos net gali neturėti savo reitingo, nustatyto pagal tam tikrus rodiklius. Galbūt turima omenyje, kad vienas iš kriterijų, būtinų tam, kad sveikatos priežiūros įstaiga būtų įtraukta į tinklą, yra ne apskritai reitingo, o pakankamo (aukšto, teigiamo) reitingo apskrityje turėjimas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto pirmoji pastraipa tikslintina.
8. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatyminių normų turinys neturėtų būti aiškinamas poįstatyminiais teisės aktais, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto a-e papunkčiuose reikėtų nustatyti bent principines juose išdėstytų rodiklių reikšmes reitingo apskaičiavimui, pavyzdžiui, a papunktyje reikėtų nurodyti, kad aukštesnį reitingą lemtų didesnis (arba mažesnis) lovų skaičius, b papunktyje – kad aukštesnį reitingą lemtų kuo didesnis (arba mažesnis) metinis stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų skaičius ir t.t. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto būtinojo kriterijaus – įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daugiaprofiliškumo, turinio.
9. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto c papunktyje siūlome keisti formuluotę „išvengiamų hospitalizacijų dalis“, į aiškesnio turinio nuostatą, pavyzdžiui, „besikreipiančių dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų asmenų ir hospitalizuotų asmenų procentinis santykis“ ar pan.
10. Nėra aišku, kaip būtų nustatomas ar apskaičiuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje nurodytas rodiklis dėl savivaldybės, kurioje yra įstaiga, gyventojų, išvykstančių gydytis į kitose savivaldybėse esančias įstaigas, dalis, nes neatskleisti tarpusavyje lygintini dydžiai, t.y. nėra aišku su kuo būtų lyginamas, pavyzdžiui, Rokiškio rajono gyventojų, besigydančių kitų savivaldybių įstaigose, skaičius – su apskritai Rokiškio rajono gyventojų skaičiumi, su Rokiškio rajono gyventojų, besikreipiančių (ar besigydančių) į šio rajono esančias įstaigas (jų stacionaruose) skaičiumi, ar, vis dėlto, turimas omenyje kažkoks kitoks lyginamasis santykis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunktyje nurodytam rodikliui.
11. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti, kaip būtų sprendžiama situacija, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atitinkančių tik šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus būtų daugiau nei jų trūktų iki geografinio stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo užtikrinimo, t.y. nėra aišku, ar pagal kažkokius papildomus kriterijus būtų atrenkamos kelios trūkstamos sveikatos priežiūros įstaigos, ar vis dėlto, į tinklą būtų įtraukiamos visos likusios sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios bent minėtuosiuose 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus.
12. Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pažymėtina, jog projekto nuostatose reglamentuojamas būtent tinklo formavimas, o iš projekto turinio nėra aiškus „tinklo formavimo“ turinys, t. y. kokie administraciniai veiksmai ir procedūros atliekami tinklo formavimo proceso metu, taip pat nėra aišku, kokia institucija būtų įgaliota atlikti šį tinklo formavimą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina minėtus įstatyminio reguliavimo neaiškumus pašalinti.
13. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies trečiajame ir ketvirtajame sakiniuose po žodžio „dalininkas“ įrašytinas žodis sklaiustuose „(dalininkai)“, nes valstybių ir savivaldybių viešosios sveikatos priežiūros įstaigos gali turėti ne vieną dalininką (Viešųjų įstaigų įstatymas numato galimybę dalininkais tapti ir kitiems asmenims, o ne tik viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigėjams, nurodytiems keičiamo įstatymo 27 straipsnyje).
14. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nelogiška ir teisinio krūvio neturinti nuostata, nustatanti, kad viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti vykdomas visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka. Pirma, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos bei viešosios įstaigos, kurios nuosavybės teise priklauso tik valstybei ar savivaldybei, visuotinio dalininko susirinkimo kaip valdymo organo neturi. Šiose įstaigose visas įstaigos valdymo funkcijas vykdo savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Antra, tose viešosiose įstaigose, kuriose yra keli dalininkai, konkursą ir vykdytų būtent visuotinis dalininkų susirinkimas, todėl nustatymas, kad visuotinis dalininkų susirinkimas vykdo konkursą visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka yra niekinis. Trečia, svarstytinas siūlomo reguliavimo pagrįstumas, pagal kurį konkursai į aukščiausias įstaigų vadovų pareigas organizuojami įstaigų visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka, kai konkursai į žemesnes įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų, padalinių ir filialų vadovų pareigas organizuojami jau Vyriausybės nustatyta tvarka.
15. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad vadovo pavaduotojų pareigos yra užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Taigi, toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą įstatyme ar konkurso sąlygose numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų, priimamų viešo konkurso būdu, pareigų laikotarpis negali būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje terminuotos sutarties pasibaigimo pagrindu gali būti laikomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurių atsiradimas ar pasibaigimas yra aiškiai žinomas ir numanomas.
16. Projekto 9 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma imperatyviai nustatyti, kad „LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai.“ Toks imperatyvus nuostatos pobūdis kelia abejonių. Pastebėtina, kad vadovo pavaduotojai taip pat gali padaryti teisės pažeidimų, nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos ar kvalifikacinių reikalavimų ir pan. Todėl manytina, kad nėra pagrįsta imperatyviai, be jokių išlygų nustatyti, kad vadovų pavaduotojai ir toliau eina savo pareigas iki vadovo darbo santykių pasibaigimo t.y. net ir tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių su jais pačiais nutraukti darbo santykius.
17. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punkto (o taip pat ir šios dalies 2-4 punktų) formuluotė neapima, mūsų nuomone, analogijų su laidavimu turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis).
18. Projekto 9 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktai tikslintini, atsisakant perteklinio baudžiamojo proceso terminų vartojimo, išbraukiant žodžius „įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu“ ir vietoje jų įrašant žodį „nuteistas“, kaip tai apibrėžiama Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje reguliuojant teisinius santykius, susijusius su asmenų teistumu. Be to, žodžius „turi neišmykusį ar nepanaikintą teistumą“ siūlytina keisti į žodžius „teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“, o formuluotė „arba turi nepasibaigusį laidavimo terminą“ keistina į formuluotę „arba laidavimo terminas yra nesibaigęs“.
19. Derinant projekto terminiją su galiojančiais įstatymais, siūlome keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 5 punkte vietoj žodžių „atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus“ siūlome įrašyti žodžius „atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus“.
20. Projekto 22 straipsnio pavadinime po skaičiaus „28“ įrašytinas žodis „straipsnio“.
21. Projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje po žodžių „juridiniais asmenimis“ įrašytini žodžiai „ar kitomis organizacijomis ar jų padaliniais“.
22. Projekto 29 straipsniu pildomo įstatymo 331 straipsnio 11 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valdybos kompetencijai priklauso teikti visiems (visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) pasiūlymus dėl LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimų, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, atšaukimo. Vertindami šią nuostatą, norime pažymėti, kad aukščiau nurodyti subjektai (visuotinis dalininkų susirinkimas ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) neturi jokių įgaliojimų patys atšaukti įstaigos vienasmenio valdymo organo - vadovo priimtų sprendimų. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra įtvirtinta tik dalininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti pildomo įstatymo 331 straipsnio 11 dalies 4 punktą, po žodžio „atšaukimo“ įrašant žodį „inicijavimo“.
23. Projekto 38 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „punktą“ įrašytini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“.
24. Projekto 38 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 9 punkte vietoj žodžio „dalininką“ įrašytinas žodis „dalininkus“.
25. Projekto 41 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „42“ įrašytinas skaičius „49“.
26. Tikslintina projekto 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data, nes pagal Seimo statute numatytus įstatymų leidybos procedūrų bei Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus įstatymų įsigaliojimų terminus, projekte nurodytas 2018 m. gruodžio 1 d. terminas yra objektyviai neįgyvendinamas.
27. Projekto 47 straipsnio 9 dalies antrasis sakinys, atsižvelgiant į jo turinį (tai yra ne pereinamojo laikotarpio, o nuolatinio galiojimo norma, nustatanti įstaigų tinklo formavimo įgyvendinimą) turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 11 straipsnyje.
28. Projekto 47 straipsnio 10 dalis brauktina kaip perteklinė, nes stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimą 5 metų laikotarpiui įtvirtinanti nuostata yra numatyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt