LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 180
STENOGRAMA
2014 m. rugsėjo 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Norėjau paprašyti visų užimti savo darbo vietas. Skelbiu 2014 m. rugsėjo 25 d., ketvirtadienio, posėdžio pradžią. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Dėkoju. Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. rugsėjo 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmas darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Šiandien Seniūnų sueigoje ganėtinai konstruktyviai dirbome ir, atrodo, sutarėme dėl darbotvarkės. Ar yra kokių kitų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Matau, turinčių kitų pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti? Gerai, prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu kreiptis į konservatorių pusę ir prašyti išbraukti iš darbotvarkės įstatymo projektą Nr. XIIP-1204 kaip visai netinkantį Europos šalyje priimti, tokį įstatymą – regresinį, priespaudinį. Manau, visai netinkamas nei laikas, nei geopolitine prasme, nei bendradarbiavimo su kaimynais gerinimo laikas. Labai prašome išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Supratome, gerbiamoji Rita. Gerbiamasis V. Stundys. Šiandien Seniūnų sueigoje apie tai lyg ir kalbėjome. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai ačiū kolegoms už kreipimąsi, bet frakcija tvirtai apsisprendusi šį įstatymą palikti darbotvarkėje. Jis nėra joks regresinis, jis absoliučiai atitinka Europos Sąjungos normas, Lietuvos Konstituciją ir taikomas ne vienai tautinei mažumai ar bendrijai, o visoms Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms ir bendrijoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pristatyti statutines normas, nes jeigu opozicinėje darbotvarkėje yra įtrauktas klausimas, mes neturime jokių galimybių išbraukti jo iš darbotvarkės, jis turi būti svarstomas. Tiesiog net neteikiu balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Galime bendru sutarimu priimti šios dienos darbotvarkę? Balsuojame.
Dar yra gerbiamasis J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, nelabai suprantu, kodėl Seniūnų sueiga nusprendė pirmą klausimą, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, išbraukti iš darbotvarkės. Tai yra lydimasis įstatymas, yra priimtas dar pavasario sesijoje dėl pradedančiųjų vairuotojų girtumo promilių pasikeitimo, ir čia atitinkamai reikia pakeisti. Viso to, apie ką buvo kalbama, niekaip negalima įterpti į šiuos straipsnius, ten visai kiti straipsniai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, mes kalbėjome su jūsų frakcijos seniūne. Mes iki antradienio atidėsime šį klausimą. Galbūt jūsų seniūnė paaiškins, dėl kokių priežasčių. Čia nieko nepasikeis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitą savaitę antradienį posėdžio nebus.
PIRMININKAS. Tiesiog dar kitą antradienį. (Balsai salėje) Ar frakcijos vardu jūs kalbate? Nes frakcija galvoja kitaip, mes Seniūnų sueigoje sutarėme. Gerbiamoji Irena!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš suprantu, kad jūs sutarėte, bet tas sutarimas yra niekinis, kadangi vis tiek tų pataisų tuose straipsniuose negalima daryti, nes ten yra visai kiti straipsniai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal, gerbiamasis Juliau, jūs savo vardu prašote? Savo vardu prašo. Mes negalime balsuoti, jeigu frakcija nesutinka. Mes draugiškai. Savaitė praeis, aš manau, kad niekas nepasikeis. Mes kalbėjome apie tai ir tiesiog išbraukėme iš darbotvarkės šį klausimą, juo labiau kad Seniūnų sueigoje gana vieningai sutarėme.
Ar galime priimti darbotvarkę bendru sutarimu? Ar norite balsuoti? Galime. Gerai. Labai ačiū.
10.04 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-307(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-307(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. (Balsai salėje) Mes dabar, gerbiamasis Juliau, ir sakome, kad įvertinus atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principus, juridinės technikos taisykles įstatymas… teikiame šias pastabas: po projekto 2 straipsnio pavadinimo taškas nededamas. Čia tik korekcinio, redakcinio pobūdžio. Aš manau, kad mes galime pritarti bendru sutarimu, taip? Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas su Teisės departamento pastabomis.
Taigi viso įstatymo projekto priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Dar yra norinčių už. O gal, gerbiamieji kolegos, atsisakysite, nes gana vieningai mes judame į priekį. Nes labai daug įstatymų projektų, plius… Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-307, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-307) yra priimtas. (Gongas)
10.06 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-308(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2b klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-308(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Tiesa, dėl Teisės departamento, labai atsiprašau, prašom pasakyti. Tuoj įjungsiu mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad keitėsi kai kurių projekto straipsnių numeracija, todėl nuo pat pirmo straipsnio atitinkamai komitetas sureagavo, ten yra nuorodos ir tikslinimas, ir pavadinimas. Visai pastabai in corpore pritarta, tai faktiškai dėl kiekvieno straipsnio yra mažyčių pataisymų, bet tam bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote komiteto pirmininko komiteto nuomonės pristatymą. Tai yra redakcinio pobūdžio kai kurios pastabėlės dėl kiekvieno straipsnio. Aš manau, galime pritarti komiteto nuomonei ir Teisės departamento išvadoms.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-308, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-308) yra priimtas. (Gongas)
10.09 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-677(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-677(4). Priėmimas. Pranešėjas B. Pauža pristatys Kaimo reikalų komiteto nuomonę.
Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio, matau, pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, kolega, pasakyti komiteto nuomonę.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas ir joms nepritarė. Noriu pasakyti motyvus kodėl. Pažymėtina, kad kompensavimo mišku galimybės jau egzistavo 1993–1997 m., be to, didžioji dalis negrąžinamos žemės yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Pagal galiojančius teisės aktus atkuriant šią nuosavybę bus taikomas priverstinis atlyginimas pinigais. Mes manome, kad to priverstinumo jau ir taip yra labai daug, tai čia piliečiams būtų galimybė pasirinkti rezerviniais miškais už mieste atkuriamus plotus.
Kitas dėl datų. Kadangi mes nepriėmėme, tai vietoj rugsėjo 1 d. siūlome įrašyti lapkričio…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, labai atsiprašau. Dabar priimsime pirmą pasiūlymą, apsispręsime, o paskui dėl kitų pasiūlymų.
Dėl pirmojo pasiūlymo, ką siūlė Teisės departamentas, bet komitetas nepritarė. Ar pritariame komiteto nuomonei bendru sutarimu? Komiteto nuomonei pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. 4 straipsnis yra dėl datos, apie ką kalbėjo gerbiamasis Seimo narys B. Pauža. Jūs pratęskite ir užbaikite.
B. PAUŽA (LSDPF). Siūlome vietoj rugsėjo 1 d. įrašyti lapkričio 1 d. ir nustatyti terminą valiai pareikšti dėl kompensavimo mišku 4 mėnesius.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Supratote, kad mūsų gerbiamasis kolega siūlo pakeisti datas. Man atrodo, tai yra logiška. Komitetas tam pritarė. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Komiteto nuomonei pritarta.
Ir dar yra vienas pasiūlymas dėl 3 straipsnio, atsiprašau, dėl 4 straipsnio. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Aš manau, mes irgi galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu 4 straipsniui. Aš įsivaizduoju, kad čia yra užsiregistravę kalbėti dėl viso įstatymo projekto. 4 straipsnį priimame bendru sutarimu. Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas.
Gerbiamieji kolegos, jeigu visi norite kalbėti už, gal galite atsiimti tą norą, ar norite kalbėti? (Balsai salėje) R. J. Dagys. Yra nuomonių. Gerai. K. Grybauskas. Kolega, prašom nuomonę už. Ruošiasi R. J. Dagys – nuomonė prieš.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro restitucijos procesas užsitęsė per ilgai, ir partijos jau ne vieną kartą savo programose žadėjo, kad pabaigs šį procesą, bet jis iki šiol nėra pasibaigęs. Šiuo momentu Vyriausybės programoje irgi kalbama apie kaimo vietovėse restitucijos užbaigimą šios kadencijos laikotarpiu, o apie mieste turėtą žemę kol kas sprendimo nėra. Užsitęsė sklypų formavimas miestuose, kur galima individuali statyba. Manau, kad priėmus šį įstatymą ir šis procesas šiek tiek pagreitėtų.
Tikrai atsiranda žmonėms papildoma galimybė rinktis ne iš valstybinių miškų, dėl ko praeitą kartą mes labai sunkiai apsisprendėme dėl šio įstatymo, o iš rezervuotų nuosavybės teisei atkurti miškų. Mes turime dar 203 tūkst. ha tų miškų, ir ši papildoma galimybė tikrai leis žmonėms pasirinkti dar vieną būdą, tuo labiau kad terminas jiems apsispręsti nėra ilgas. Šitų miškų būklė kelia susirūpinimą ir dabar naujai atsiradusi biokuro rinka ir jo paklausa, manau, leistų efektyviai panaudoti tuos miškus, jeigu jie būtų grąžinti privačion nuosavybėn.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų darome labai prastą darbą. Buvo ištisos kadencijos, kai mes vien tiktai svarstėme visokius grąžinimo klausimus, bet tuo metu mes neperžengėme ribos – mes neįvedėme naujo kompensavimo būdo, mes žemę kilnojome galbūt kitaip, bet buvo numatyta, kad galima kompensuoti žeme, mes tvarkėme kompensavimą pinigine tvarka, bet tai irgi buvo numatyta. Bet buvo aiškiai pasakyta, kad reforma eina per kompensavimą pinigais arba žeme kažkur.
Dabar mes įvedame kitokį kompensavimo būdą – miškais. Įvedamos naujos žaidimo taisyklės, kai jau visiems kitiems yra grąžinta kitaip. Neišvengsime kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, neišvengsime reikalavimų ir mums leisti atsiskaityti tais pačiais, nes yra aiškiai pažeidžiami nuosavybės teisių atkūrimo principai, nes įvedamas naujas kompensavimo būdas. Kokį chaosą mes čia norime sukelti? Miškai gali būti kaip rezervas, bet pirmiausia tai turi būti per pardavimą arba kitokią procedūrą neįvedant naujo mechanizmo.
Mes, norėdami žmonėms gero, padarome bloga, nes neišvengiamai tie žmonės, kurie normaliai tvarkėsi ir greitai susitvarkė, sakys: aš irgi norėjau mišku gauti, duokite ir man lygiai tą patį. Ir jie bus teisūs, ir Konstitucinis Teismas, ir kiti… Nereikės net Konstitucinio Teismo, jie visur laimės administraciniuose teismuose, nes tai yra fundamentaliai pažeidžiamos proceso taisyklės, nes įvedamas naujas kompensavimo būdas. Todėl, nepaisant visų gerų ketinimų, toks įstatymas negali būti priimtas, nes mes keičiame žaidimo taisykles paties proceso pabaigoje, kai 99 % nuosavybė yra atkurta.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė už – G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji, ką buvo galima blogiausia padaryti dėl žemės grąžinimo Lietuvoje, – kai mes žemę padarėme kilnojamuoju turtu. Man atrodo, visi žinote, kas tada buvo dauguma, kas tada valdė ir kas padarė žemę kilnojamąją. Kaimyninės valstybės seniai baigė žemės grąžinimą, ką galėjo natūra, ką galėjo pinigais, ką paliko valstybei. Mes kilnojome, kilnojome, tai bent šiandien baikime ir visais galimais būdais grąžinkime žmonėms, kuriems nesugrąžinta žemė, rezerviniu mišku, pinigais, kuo įmanoma ir tą greičiau reikėtų baigti. Žinoma, dalis liks apgauta, o jie anksčiau būtų galėję atsiimti rezerviniu mišku, bet geriau vėliau negu niekad. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prieš mane kalbėjo kolega R. J. Dagys. Žinote, aš tam, ką jis sakė, pritariu 80–90 %. Nepritariu vieninteliu atveju, kad jis kaip teigiamą būdą paminėjo tai, kad nekilnojamojo turto perkėlimas buvo gerai. Visiems, kurie nors kiek Lietuvoje stebi šį procesą, aišku, kad čia buvo vienas iš ryškiausių korupcijos atvejų. Kokiai nors grupei žmonių būtinai reikėjo valstybės turto ir buvo priimtas toks sprendimas. Aš čia kolegų paklausiau, ar dėl šio įstatymo projekto yra atliktas antikorupcinis vertinimas? Man buvo pasakyta, kad antikorupcinis vertinimas atliktas ir jokių pastabų niekas nepateikė. Iš tiesų tai yra gana nuostabu.
Šita visa žemė šiandien yra visų turtas, tai yra valstybės turtas 24 metus po to, kai mes esame laisva ir nepriklausoma valstybė. Ir per tuos 24 metus kiekvieną kartą atsiranda įvairių suinteresuotų asmenų grupių, kurios nori kitų sąskaita paimti visų turtą. Kada mes galų gale užbaigsime apskritai tuos visus nekilnojamojo turto grąžinimo ir visus kitus klausimus? Ar tada, kai iš Lietuvos išvažiuos visi gyventojai ir nebus jokių suinteresuotų grupių, ir liks tik tie, kurie nepretenduoja į jokį nekilnojamąjį turtą? Kada mes sustosime su tais sprendimais? Aš manau, kad tai yra klaidingas sprendimas ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir moralės požiūriu jis negali būti priimtinas. Mes juk siunčiame žinią visuomenei, kad jūs kovokit, susiraskit įvairiausių lobistų, ir jums galų gale vis tiek kas nors grąžins tas žemes. Aš nepritariu šiam sprendimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė už – A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų buvo išsakyta daug nuomonių, manau, toliau nėra ko diskutuoti. Reikia palaikyti šio įstatymo straipsnių pakeitimo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau kreiptis į visus kolegas, gal tikrai nebūkime dideli žemės ūkio patriotai. yra paliekama galimybė ir pinigais. Kodėl mes nesuteikiame žmogui galimybės pasirinkti? Iš 200 tūkst. ha miškų, kurie yra apleisti, pasiūloma teisė rinktis. Čia nėra nieko blogo. Aš nežinau, mes vis kažkur įžiūrime kokią nors korupciją. Man, kaip iš periferijos atėjusiam žmogui, labai keista, aš niekuo nesu suinteresuotas, bet jeigu Kaimo reikalų komitetas vieningai nutarė, ir kai kas čia įžiūri kažkokią korupciją, na, aš nežinau. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos nuomonės už ir prieš, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-677, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 69, prieš – 11, susilaikė 26. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-677 yra priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 42, 43 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-827(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 42, 43 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-827. Priėmimas. Pranešėja – R. Popovienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Priėmimas pastraipsniui. Kviečiu kolegę į tribūną.
Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, kolege, pristatyti komiteto nuomonę.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Yra Teisės departamento pastaba dėl keičiamo įstatymo dalies įsigaliojimo termino. Komitetas pritaria šiai pastabai, kad šio įstatymo 3 straipsnis įsigaliotų 2014 m. lapkričio 2 d. bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi išgirdote komiteto nuomonę. Komitetas pritarė Teisės departamento išvadoms. Mes irgi galime pritarti bendru sutarimu. Daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra, galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-827, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 99, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-827) yra priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-828(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-828. Pranešėjas… Pranešėjo nereikia, nes pastabų ir pasiūlymų nėra.
Šio įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-828, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 89, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-828) yra priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Bausmių vykdymo kodekso 43, 52, 55, 70, 121, 122, 123, 124, 125, 128, 130, 131, 133, 147, 148, 178 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-829(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4c klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 43, 52, 55, 70, 121, 122, 123, 124, 125, 128, 130, 131, 133, 147, 148, 178 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-829. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Priėmimas pastraipsniui.
Gerbiamasis Juliau, kviečiu jus į tribūną. Dabar priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Kviečiu komiteto pirmininką pristatyti pasiūlymą ir pakomentuoti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas parašė pastabą, kad įstatymo projekto 16 straipsnyje reikėtų keisti sampratą „pensinis amžius“ ir ją tikslinti, t. y. reikia nurodyti, kad tai yra valstybinio socialinio draudimo senatvės pensinis amžius. Atkreipia dėmesį, kad tame straipsnyje keičiamo įstatymo 198 straipsnio 1 dalies samprata „pensinis amžius“ jau pačiame straipsnyje yra patikslinta atsižvelgiant į Teisės departamento liepos 9 d. išvadą. Pačiame pavadinime šitą sampratą mes atsisakėme keisti ir bendru sutarimu nepritariame Teisės departamento pastabai, nes tos pastabos esmė jau yra įgyvendinta pačiame straipsnyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taigi dėl 16 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-829, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-829) yra priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Civilinio kodekso 3.72, 3.194, 5.28 ir 6.621 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-830(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4d klausimas – Civilinio kodekso 3.72, 3.194, 5.28 ir 6.621 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-830. Priėmimas. Pranešėjas – J. Sabatauskas, bet pranešėjo nekviesime į tribūną, nes pastabų ir pasiūlymų nėra, taigi galime pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, Nr. XIIP-830, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-830) yra priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-831(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4e klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-831. Taigi irgi pastabų, pasiūlymų nėra. Pranešėjo nekviesime. Vienas straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-831, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-831) yra priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-832(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4f klausimas – Nr. XIIP-832. Taip pat pastabų, pasiūlymų nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-832, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 97, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-832) yra priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-833(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4g klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-833. Taip pat pastabų, pasiūlymų nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-833, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-833) yra priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 38, 45, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-834(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4h klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 38, 45, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-834. Pastabų, pasiūlymų nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Ir dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Nuomonės už, prieš. Norinčių kalbėti nėra. Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-834, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-834) yra priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-835(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4i klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-835.
Vienas straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-835, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-835) yra priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-836(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4j klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-836.
Taip pat vienas straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-836, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-836) yra priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-837(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4k klausimas – Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-837.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-837, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-837) yra priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-838(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4l klausimas – Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-838. Noriu pasakyti, kad yra Teisės departamento redakcinių pataisų. Aš manau, kad toms pataisoms galima pritarti, nes ir komitetas pritarė, ir pirmininkas, matau, teigiamai žiūri.
Taigi su visomis pataisomis dabar priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Su visomis redakcinėmis pastabomis, kurias teikė departamentas, priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dabar dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-838, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-838) yra priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-839(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4m klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-839. Vienas straipsnis, dėl kurio pastabų, pasiūlymų nėra. Mes galime pritarti bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-839, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-839) yra priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11, 12, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-841(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4n klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11, 12, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-841.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-841, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 98, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-841) yra priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-843(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4o klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-843. Taip pat yra Teisės departamento redakciniai pasiūlymai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir komitetas šioms redakcinėms pastaboms pritarė. Mes taip pat galime bendru sutarimu pritarti.
Dabar su visom pastabom priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio kitų pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Taigi priėmimas pastraipsniui su Teisės departamento pastabom yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-843, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 101, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-843) yra priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 13, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2153(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar visas blokas teisės aktų, susijusių su euro įvedimu. Darbotvarkės 1-5 – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 13, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2153. Liko tik balsavimas.
Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2153, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš – 13, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2153) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Tikiuosi, kad tie Seimo nariai, kurie balsavo už šitą įstatymą išreikšdami savo susirūpinimą ir neabejingumą azartinio lošimo verslu, taip pat balsuos suprasdami pensininkus dėl kompensuojamų pensijų paveldimumo. Aš tikiuosi iš jų tokio pat supratimo, kaip ir azartinių lošimų verslo atstovų.
PIRMININKAS. Prašau, kolega. Replika po balsavimo.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Mano balsas prieš. Prašau…
PIRMININKAS. Gerai.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ne tą mygtuką paspaudžiau.
PIRMININKAS. Gerai. Jokių problemų. Jūsų balsas… Gerbiamojo V. A. Matulevičiaus balsas yra prieš.
10.46 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. X-800 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo negaliojančiu įstatymo projektas Nr. XIIP-2283 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo Nr. X-800 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo negaliojančiu įstatymo projektas Nr. XIIP-2283. Pateikimas. Labai atsiprašau. A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Teikiu įstatymo projektą Nr. XIIP-2283 dėl to, kad mes ką tik priėmėme Vyriausybės siūlytą projektą Nr. XIIP-2153. Susidarytų tokia kolizija, nes 2006 m. liepos mėnesį rengiantis 2007 m. euro įvedimui, buvo priimtas Azartinių lošimų įstatymo projektas Nr. X-800, kurio įsigaliojimo data – nuo euro įvedimo Lietuvoje dienos. Ši Vyriausybė buvo užregistravusi naują projektą, nes keitė ne vieną straipsnį, o keturis, dėl to reikėtų pripažinti projektą Nr. X-800 negaliojančiu.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolegė R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis kolega, Seimas ką tik priėmė, iš anksto akivaizdu, lobistinį įstatymą. Jūs siūlote tokį lobistinį įstatymą… tuo pagrindu pripažinti netekusį galios ankstesnį įstatymą, visa tai mes suprantame, kur didžiausia statoma suma buvo fiksuotas 1 Lt. Noriu patikslinti, jūsų Vyriausybė siūlė keisti fiksuotą lito ir euro santykį, būtent litą paverčiant 0,3. Jūs prieš tai siūlėte litą versti vienu euru, po to siūlyta litą versti 0,5. Iš tikrųjų tokie jūsų veiksmai kelia tik nusistebėjimą ir akivaizdžiai matyti lobistinės ausys. Noriu jūsų paklausti, kokiais motyvais, ne lobistiniais, o jeigu dar yra kitų motyvų, jūs grindžiate dabar šituo savo veiksmu būtent tokius žingsnius?
A. PALIONIS (LSDPF). Visų pirma noriu jums pasakyti, kolege, kad nė karto aš nesiūliau keisti ir nebuvo nė vieno mano pasiūlymo. Aš esu tiktai kaip projekto išvadų rengėjas ir aš litą nei į eurą keičiau, nei 0,3 į 0,5 keičiau. Šios Vyriausybės projekto, kurį ką tik priėmėme, svarstymo metu ir buvo sudarytos darbo grupės, kuriose dalyvavo ir lošimų priežiūros atstovai, ir Finansų ministerijos atstovai, kai svarstėme Seimo narių pasiūlymus. Buvo priimtas tas bendras sprendimas pakeisti į 0,5 euro. Mes šį antradienį visus argumentus ir pasakėme svarstymo metu, kodėl yra padaryta 0,5 euro statymas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. (Balsai salėje) Motyvai už, prieš. Nėra. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume šiam įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 75, prieš – 10, susilaikė 11. Įstatymo projektui yra pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą, nes čia panaikinamas įstatymas, jis negaliojantis. Labai teisingai kai kurie pastebėjo, kad pamatom lažybas ir paskui išsigąstame, atrodo, kad reikia balsuoti tik prieš.
Svarstymas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Vienas straipsnis – pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. X-800 2 straipsnio pakeitimo įstatymą. Labai paprasta ir aiški formuluotė. Priėmimas. Norinčių kalbėti už, prieš… Truputį stringa kompiuteris, mes monitoriuje nematome, ar yra norinčių kalbėti už, prieš. Jeigu yra norinčių kalbėti, pakelkite rankas. Nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2283, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš – 7, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2283) yra priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2111(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2111(2). Pranešėjas… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kadangi dėl šio įstatymo projekto pasiūlymų ir pastabų nėra, gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Dabar priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl įstatymo 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2111(2), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2111(2) yra priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2112(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7b klausimas – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2112(2). Taip pat pastabų, pasiūlymų nėra. Galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2112(2), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2112(2) yra priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Kompensacijų asmenims, 1990–1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymo Nr. XI-2007 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2113(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7c klausimas – Kompensacijų asmenims, 1990–1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymo Nr. XI-2007 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2113(2). Svarstymas. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu, nes už, prieš nėra? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2113(2), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2113(2) yra priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Įstatymo Nr. IX-2225 „Dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir Protokolo dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto Sutartį, statuso ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2114(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7d klausimas – įstatymo Nr. IX-2225 dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir Protokolo dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto Sutartį, statuso ratifikavimo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2114(2). Svarstymas. Ar po svarstymo galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Šio įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2114(2), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2114(2) yra priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2, 8, 9, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2121(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2, 8, 9, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Po svarstymo pasiūlymų ir pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2121, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2121) yra priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 15 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2168(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9a klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 15 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2168. Svarstymas ir priėmimas. Svarstymas. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta bendru sutarimu.
Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2168, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2168) yra priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. XI-1537 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2169(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9b klausimas – Branduolinės energijos įstatymo Nr. XI-1537 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2169. Svarstymas ir priėmimas. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2169, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2169) yra priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1538 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2170(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9c klausimas – Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1538 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2170. Svarstymas ir priėmimas. Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2170, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2170) yra priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2171(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9d klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2171. Svarstymas ir priėmimas. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2171, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2171) yra priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2172(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9e klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2172. Svarstymas ir priėmimas. Vėl svarstymas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Nuomonės už ir prieš norinčių išsakyti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2172, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2172) yra priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2105(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2105. Svarstymas ir priėmimas. Svarstymas. Norinčių kalbėti už prieš nėra. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Svarstymas baigtas.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Nuomonės už ir prieš norinčių išsakyti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2105, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2105) yra priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 9, 18, 22, 24 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2127(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11a klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 9, 18, 22, 24 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2127. Svarstymas ir priėmimas. Svarstymo metu reikia pristatyti Teisės departamento pasiūlymus, bet čia yra redakcinio pobūdžio, komitetas pritaria. Mes taip pat galime, manau, bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei dėl tų nedidelių redakcinio pobūdžio pataisų. Pritarta bendru sutarimu? Taip. Pritarta.
Įstatymo projekto svarstymas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar po svarstymo su Teisės departamento pastabomis, kurioms pritarė komitetas, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti.
Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2127, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2127) yra priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 15, 24 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2128(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11b klausimas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 15, 24 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2128(2). Svarstymas ir priėmimas. Lygiai tokia pati situacija. Yra pateiktos Teisės departamento pastabos, joms komitetas bendru sutarimu pritarė. Tai yra redakcinio pobūdžio pastabos. Aš manau, galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Svarstymo procedūrą baigėme. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? po svarstymo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Ir dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2128, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-2128) yra priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 31, 41, 6, 121, 19 straipsnių ir 4 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2015(2)ES (svarstymas)
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1‑12 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 31, 41, 6, 121, 19 straipsnių ir 4 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2015(2)ES. Pranešėjas – A. Dudėnas, Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė minėtą įstatymą ir nutarė pritarti projektui Nr. XIIP-2015, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. Teisės departamento pastaboms buvo pritarta, išskyrus vieną – nepritarta dėl reguliavimo. Čia yra perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos ir tiesiog komitetas pasisakė prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pristatėte Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Taigi svarstymo procedūra baigta. Po svarstymo bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-2015.
11.15 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2302 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2302. Pranešėjas – V. Gapšys. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame projektą, susijusį su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, ir siūlome pratęsti terminą nuo 90 dienų iki vienerių metų, kad nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas motorinei transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, būtų galima jas darniai išregistruoti. Situacija yra tokia, kad kreipiasi Lietuvos vežėjų atstovai, kurie yra išsiuntę sunkvežimius už Lietuvos ribų, ir tie sunkvežimiai retai grįžta į Lietuvą, todėl jie negali pereiti techninės apžiūros, kaip numatyta įstatyme, ir atitinkamai jiems grėstų išregistravimo problema. Padiskutavus su Susisiekimo ministerijos specialistais, buvo prieita prie išvados, kad galimi keli sprendimo variantai. Vienas iš jų būtų to termino pratęsimas. Siūlome štai tokį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes galbūt šią problemą galėtume spręsti šiek tiek kitaip. Šiuo klausimu iš tiesų vyko pasitarimas komitete ir dėl vienos darbo vietos įsteigimo, ir buvo siūloma tų automobilių technines apžiūras atlikinėti, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tačiau tame pačiame straipsnyje, jo 12 dalyje, yra pasakyta, kad asmuo gali paties valdytojo prašymu pratęsti tą laikotarpį iki vienerių metų, ir dabar „Regitros“ puslapyje kaip tik tas yra. Tiesiog mes taisome 12 dalį ir vietoj vienerių metų pratęsimo darome, tarkime, trejus ar ketverius metus. Tada šiai kategorijai asmenų, ir ne tik šiai kategorijai, tai padėtų ir istorinių automobilių savininkams, kurie per vienerius metus tikrai galbūt negali restauruoti automobilio, kad atitiktų visus reikalavimus.
V. GAPŠYS (DPF). Sutinku su jūsų pastaba ir mes šiandien dar diskutavome su jumis. Manau, gal būtų logiška šiandien padaryti pateikimą, o svarstymą ir priėmimą po komiteto pastabų, atsižvelgiant į tai, kad jūs, kaip komiteto pirmininkas, pakalbėtumėte su kitų mūsų institucijų atstovais, kad tos įstatymo nuostatos yra svarstomos ir kad nebūtų realiai pažeisti mūsų asmenų interesai. Tai yra suderinti. Mes įstatymą tobuliname, bet atitinkamai jie nepažeidinėja kitų interesų, neišregistruoja tų transporto priemonių anksčiau, kol mes nesutvarkysime įstatymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, ši pataisa iš tikrųjų labai aktuali mūsų vežėjams, kurie išgyvena ne geriausius laikus. Bet aš norėčiau pasitikslinti, ar ši pataisa vienodai galios ir krovininiam transportui, ir lengvajam? Ir ar dėl to neatsiras mūsų keliuose daugiau techniškai netvarkingų automobilių? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Taip, jūs esate teisus. Tai susiję apskritai su motorinėmis transporto priemonėmis ir gali būti paveikta. Todėl mes ir kalbamės su komiteto pirmininku, kad galbūt šiandien darytume tik pateikimą ir taip sutvarkytume situaciją, kad tai būtų labiau susiję su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kurios realiai dirba užsienyje, ir kuo mažiau būtų galimybių piktnaudžiauti tuo įstatymu nesąžiningiems vairuotojams, kurie nesusitvarkė reikiamų dokumentų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pasisakyme minėjote, kad kai kurios transporto priemonės yra išvažiavusios į užsienį ir nėra galimybių laiku atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą, kai baigiasi pažymos galiojimo laikas. Bet jeigu ta transporto priemonė yra užsienyje, tai vis tiek sustabdžius, patikrinus užsienyje tą transporto priemonę tos šalies atitinkamos teisėsaugos institucijos gali reikšti pretenzijas. Kaip bus tokiu atveju, jūs minėjote dalykus?
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju už klausimą. Esmė yra ta, kad tas transporto priemones išregistruotų, jos negalėtų dalyvauti viešajame eisme. Čia yra problema. Tai yra pagrindinis dalykas, ir mes kalbame, kad jų neišregistruotų, leistų susitvarkyti techninę apžiūrą.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Galima patikrinti, kad registracija yra galiojanti, šitas dalykas yra pagrindinis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos jau uždavė mano klausimą ir atsakymą aš girdėjau. Ačiū.
PIRMININKAS. Nenorite? Dėkoju pranešėjui V. Gapšiui už įstatymo projekto pateikimą. Motyvai už ir prieš. Nuomonė už – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Turbūt reikėtų pasakyti, kad visiškai neseniai, atrodo, praeitą savaitę, Seimas pritarė kitam įstatymo projektui, kuriuo siūloma iš esmės panaikinti tokį principą. Aišku, siūlymas pakeisti 90 dienų į vienerius metus situaciją padaro šiek tiek normalesnę ir paprastesnę, bet iš esmės vis tiek nesprendžia esminės problemos. Aš manyčiau, kad reikėtų apsispręsti Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Seime ir sujungti šių įstatymų svarstymą, nes jie tarpusavyje koreliuoja, taip leisti Seimui apsispręsti, ar mes paliekame šį reikalavimą, ar mes vis dėlto nustatome kažkokį kitokį terminą.
Bet kokiu atveju aš siūlyčiau šiandien po pateikimo pritarti, bet aš tikrai nemanau, kad šiuo atveju reikėtų ypatingos skubos. Aš suprantu, kad nuo spalio 1 d. tas reikalavimas įsigalioja, ir šiuo atveju patenkame į tam tikrą situaciją, kad problemos iš esmės neišsprendžiame, bet kartu padarome neaiškumą, kuris vėliau, pasikeitus įstatymams, gali sukelti sumaištį.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. J. Sabatauskas – nuomonė prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų dabar tokia oficiali informacija iš „Regitros“. Šiandien, kaip minėjau, to paties straipsnio 12 dalies nuostata jau naudojasi ir vežėjai, kurie patys kreipėsi, ir jų prašymu atidedama metams, jau naudojasi, kad neišregistruotų. Kita vertus, situacija, „Regitros“ specialistų vertinimu, yra tokia, kad apie 600 tūkst. automobilių, kurie jau daug metų nei draudžiami, nei atliekamos techninės apžiūros, yra išvykę į užsienį (ne krovininiai automobiliai), parduoti užsienyje ir jų naujieji savininkai nesirūpina. Tai atsitiko tais laikais, kai kitų valstybių įstatymai buvo pakeisti ir padidinti muito mokesčiai už naudotų automobilių įvežimą. Tie patys lietuvaičiai labai džiaugsis, kai duomenų bazėse esantys automobiliai, įregistruoti jų vardu, bus išregistruoti.
Kita vertus, atlikti eksperimentai, kai per vieną dieną buvo fiksuojami pravažiuojantys automobiliai ir tikrinama, ar jie yra drausti ir atlikta techninė apžiūra, parodė, kad Lietuvos keliais važinėja apie 200 tūkst. automobilių, kurių savininkai piktybiškai jų nedraudžia ir neatlieka techninių apžiūrų. Čia yra pavojus, kai sąžiningi vairuotojai, kurie draudžia savo transporto priemones, sumoka už anų automobilių padarytą žalą nukentėjusiesiems. Pastaruoju metu tos sumos išaugo iki 18 mln. Lt per metus, o anksčiau buvo 3 mln. Lt. Todėl tai, kas dabar priimta ir įsigalios…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Todėl aš pritariu teikėjo nuomonei, kad užtektų šiandien apsiriboti pateikimu, o po to mes sutvarkysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Aš manau, kad kristalizuojasi mūsų bendra nuomonė, kad įstatymo pataisos reikia, bet dėl jos reikėtų gerai padiskutuoti ir pateikti visiems labai naudingą pataisą.
Gerbiamieji kolegos, gal po pateikimo pritariame bendru sutarimu ir atiduodame svarstyti paskirdami pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą? Galime taip sutarti? (Balsai salėje) Gerai. Po pateikimo pritariame bendru sutarimu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pakoreguos ir pataisys šį įstatymo projektą. Svarstymo data – spalio 7 d. Ar gerai? Negirdžiu komiteto pirmininko nuomonės. Manau, kad gerai, tinka, jeigu tyli. Gerai. Spalio 7 d. mes svarstysime. Spalio 7 d. galite svarstyti? Nespėsite? O kada? Prašome per mikrofoną. Tai labai svarbu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš siūlau, pirmininke, daryti spalio 23 d.
PIRMININKAS. O nebus vėlu dėl vežėjų? (Balsai salėje) Nebus posėdžių.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, vežėjai, kaip minėjau, jau naudojasi metų laiko atidėjimo pataisa, kuri galioja.
PIRMININKAS. Gal spalio 21 d., gerai?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKAS. Spalio 21 d. Kolegos, galime sutikti dėl svarstymo datos, kurią pasirinko Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Gerai.
11.27 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo suvaržyti Lietuvos Respublikos Seimo nario Dariaus Ulicko laisvę“ projektas Nr. XIIP-2301 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. 1-14 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo suvaržyti Lietuvos Respublikos Seimo nario Dariaus Ulicko laisvę“ projektas Nr. XIIP-2301. Pranešėjas – M. Bastys, Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komisija išnagrinėjo šį klausimą. Noriu trumpai priminti visą eigą.
Rugsėjo 15 d. generalinis prokuroras D. Valys kreipėsi į Seimą dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario D. Ulicko laisvę administracinių teisių byloje dėl galimai padaryto administracinių teisių pažeidimo. Rugsėjo 18 d. Seimas sudarė komisiją ir įpareigojo išnagrinėti šį klausimą. Komisija sudaryta iš 11 narių. Komisija išanalizavo pateiktą generalinio prokuroro medžiagą, išklausė Generalinės prokuratūros atstovo D. Čapliko pateiktą informaciją, atsakė į klausimus.
PIRMININKAS. Gal galutinę išvadą. Gerbiamasis pirmininke, pasakykite galutinę išvadą, nes klausimas gana aiškus.
M. BASTYS (LSDPF). 7 punkte pasakyta galutinė išvada, kad komisija, vadovaudamasi Seimo statuto 23 straipsniu, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu ir atsižvelgdama į Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1099 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Lietuvos Respublikos Seimo nario D. Ulicko laisvę sudarymo“ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pavedimą, siūlo Seimui duoti sutikimą suvaržyti Seimo nario D. Ulicko laisvę ir priimti rezoliuciją.
PIRMININKAS. Supratome. Ačiū. Dabar yra klausimų. Klausia gerbiamasis S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Aš atsiprašau, gal dėl nepatyrimo, bet aš norėjau kalbėti, klausimo aš neturiu.
PIRMININKAS. Užsirašykite dėl motyvų.
S. BRUNDZA (TTF). Per minutę nespėsiu. Gerai.
PIRMININKAS. Per svarstymo stadiją užsirašykite dėl motyvų ir turėsite galimybę. L. Balsys. Norite paklausti?
L. BALSYS (MSNG). Taip, norėjau paklausti. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad kiekvieną kartą, kai toks, sakyčiau, techninis klausimas vyksta dėl neliečiamybės panaikinimo už administracinius pažeidimus, gaištamas laikas ir Seimo narių, ir komisijų, ir t. t.? Ar nereikėtų, jūsų manymu, pakeisti Statutą, kad tokiais atvejais bauda automatiškai turėtų būti sumokama to Seimo nario, kuris padarė administracinį pažeidimą? Nebent pats Seimo narys prašytų panaikinti arba suteikti… Kalbu ne apie baudžiamuosius dalykus, o apie administracinius, tiesiog supaprastinti?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega už klausimą. Iš tiesų nemanau, kad reikia keisti Statutą, tai būtų ydinga praktika. Manau, reikia keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kas, beje, yra daroma, tik gana ilgai rengiama. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį darbą yra įsipareigojęs padaryti. Manau, kad jie turėtų nedelsdami teikti pataisas, kad mes galėtume svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke.
M. BASTYS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atlikote savo misiją, pristatėte komiteto išvadas, atsakėte į klausimus. Dabar tiesiog statutiškai noriu priminti mūsų Statuto 23 straipsnį – „Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas“. Procedūriškai reikėtų man perskaityti: „Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys, ir ne daugiau kaip po du Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“ Tiesiog noriu priminti statutinę normą, kurią mes čia dažnai naudojame, ir jau ne pirmas atvejis.
Gerbiamasis Ulickai, ar norite kalbėti? D. Ulickas turi teisę kalbėti. Prašom, kolega, į tribūną. Gerbiamieji kolegos, truputėlį tyliau kairiajame flange! Kairiajame flange truputėlį tyliau. Ačiū.
D. ULICKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Tikrai visų norėčiau atsiprašyti, kad dėl mano neatidumo ir neatsargumo gaištate brangų laiką. Manau, kad sprendimą reikėtų priimti teisingai ir patenkinti komisijos pateiktą rezoliuciją. Dėkui visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju D. Ulickui. Aš manau, kad visiems gyvenime gali taip atsitikti. Čia neapdraustas nė vienas mūsų kolega.
Norintys kalbėti už ir prieš. Prieš – S. Brundza. Į tribūną, gerbiamasis kolega! Į tribūną reikia. Čia diskusija. Svarstymas, dalyvaujame diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, pakvieskite savo kolegas į salę, nes reikės balsuoti.
S. BRUNDZA (TTF). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Aš čia šiek tiek nejaukiai jaučiuosi, nes pirmą kartą. Atsiprašau, jeigu kas nors bus ne taip.
PIRMININKAS. Sveikiname jus.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū. Aš vienintelis buvau komisijoje balsavęs prieš, kad būtų priimta tokia sankcija mūsų kolegai, todėl, kad mes, balsuodami už neliečiamybės atėmimą, iš karto pasmerkiame neadekvačiai bausmei. Kaip žinote, bausmė yra ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas ilgam laikui, ir tūkstantinės baudos. Kaip matote, tas pažeidimas iš tikrųjų yra visiškai smulkus ir, kaip sakė kolega, jis jo net ir nepastebėjo. Čia yra netvarka Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Aš jau esu pateikęs pasiūlymą, kad būtų diferencijuota priklausomai nuo žalos. Jeigu žala nedidelė ir tikrai realiai žmogus galėjo nepastebėti, kad ir baudos būtų atitinkamai daug mažesnės.
Dabar kalbant apie tai, kas įvyks, aš pats savo kailiu visa tai patyręs, todėl galiu pasakyti, jeigu kas prisimenate ir R. Adomaičio atvejį, kai buvo atimtos teisės daugiau kaip metams, paskui teko sumažinti, ir tūkstantinės baudos, nors jis niekur nenuvažiavo, net kalbėjo su tuo, kuriam buvo atseit nubrauktas šonas. Visų pirma netinkamai buvo atliktas tyrimas. Vokiečių ekspertai, kurie nagrinėjo, pavyzdžiui, mano atvejį, pasakė, kad teisiškai negalima priimti, jeigu nėra atlikta dažų ekspertizė, o to nebuvo atlikta.
Toliau. Teismų praktika yra tokia, kaip minėjau, kad vis tiek bus baudžiamas neadekvačia bausme, tegul ir sumažinta, negu priklauso pasišalinus, bet vis tiek bausmė yra didelė. Dar kas, kad policija, jeigu bausmė bus mažesnė, visada skundžia, ir tos baudos tada vėl būna kartojamos, ir jos yra tikrai per didelės. Vienas dalykas, vis dėlto, pavyzdžiui, kai Biržuose, prisimename atvejį, jaunuolis apkvaitęs užmušė moterį ir pasišalino, arba kiti įvykiai, kai policijos pareigūnai užmuša vaikus ir paskui dingsta kelioms paroms, tai yra viena, o bausmės iš esmės yra panašios.
Kalbant apie pažeidėjus, pavyzdžiui, policija nesiima jokių priemonių, kai yra apie 60 tūkst. identifikuotų pažeidėjų, įvykdžiusių eismo įvykį, kurie užpildė deklaracijas, ir yra aiškūs pažeidėjai, jiems bausmės neskiriamos. Kai klausiau policijos vadovų, kodėl taip yra, – na, mes ugdome toleranciją. Toleranciją kam? Toleranciją pažeidimams?!
O čia, kaip minėjau, aš jau galbūt ir kartoju, kad iš tikrųjų bausmė bus neadekvati, ir tam mes pasmerkiame savo kolegą. Tai tiek. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Girdėjote mūsų kolegos nuomonę. Taigi po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarti bendru sutarimu.
Priėmimas. Motyvai už ir prieš. Nuomonė už – R. Šimašius. Matau, kolegos nėra. Tai kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2301, balsuojate už, atsiprašau, rezoliuciją, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl rezoliucijos. Kviečiu visus balsuoti. Gerbiamieji kolegos, užimkite savo vietas. Balsuokite.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 17. Rezoliucijai Nr. XIIP-2301 yra pritarta.
11.38 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-809(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-809. Pranešėja – gerbiamoji D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, teikiame jums patobulintą Sveikatos draudimo įstatymo projektą, kuris yra parengtas pagal 2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio Teismo nutarimą dėl sveikatos draudimo įmokų. Kaip jūs žinote, iki tol buvo tokia praktika, kai žmogus pats sumoka už save sveikatos draudimo įmokas, jos įsigaliodavo tik po trijų mėnesių. Todėl yra suvienodinta, kad žmogus, sumokėjęs šias įmokas, iš karto tampa draustas, kaip ir tie asmenys, už kuriuos moka darbdaviai, arba kai yra mokama už mus, kai mes patys esame dirbantys asmenys.
Šio įstatymo projekto 2 dalimi yra siekiama teisės aktais aiškiau reglamentuoti Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto rezervo sudarymą, panaudojimą, patobulinome esamą reguliavimą, t. y. kad PSDF rezervas bus iš dviejų dalių – iš pagrindinės ir rizikos valdymo dalies. Pagrindinė dalis yra skirstoma Vyriausybės nutarimu, o rizikos valdymo dalis – yra suteikiama teisė sveikatos apsaugos ministrui pagal nustatytą tvarką esamus trūkumus padengti arba iškilus tam tikroms rizikoms, kai trūksta lėšų, kai reikalinga, ir įvairias prevencines programas finansuoti arba subalansuoti pagal nustatytą ketvirtį biudžeto pajamas ir išlaidas.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Taigi jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, gerbiamoji pirmininke, tikrai džiaugiuosi, kad mes visi ėmėmės tokios iniciatyvos ir užregistravome įstatymo pataisą, kurią, matyt, turėjo registruoti buvusi ministerijos vadovybė. Kaip jūs galite paaiškinti, kad Konstitucinio Teismo nutarimas yra visiškai neįgyvendintas, net nebuvo bandymo, vienas nedidelis bandymas buvo, bet nėra niekas įgyvendinta. Kaip jūs tai vertinate?
Ir dėl rezervų. Rezerve dabar yra 275 mln. Lt. Papildomai dar yra surinkta virš plano lėšų. Kokia jūsų asmeninė nuomonė, ar vis dėlto nereikėtų dvejus metus laikyti rezervo nepanaudoto, bet tiesiog paskirstyti tą rezervą įstaigoms ir pagaliau atstatyti po krizės sumažintą balą iki 1 Lt? Nes kitaip išspręsti problemų – priemokų, atlyginimų, emigracijos, – jeigu nedidinsime balo, neįmanoma. Kokia jūsų asmeninė pozicija?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, po to, kai buvo įvestas vadinamas plaukiojamasis balas ir sveikatos priežiūros paslaugos buvo neadekvačiai finansuojamos, sveikatos sektorius neteko (…) 1 mlrd. Lt. Dėl to buvo labai dideli įsiskolinimai, ir kai rezerve susikaupdavo pakankamai pinigų, tai Vyriausybės nutarimu buvo skirstoma (apie 150 mln., kitu atveju buvo 40 mln.) sveikatos priežiūros įstaigoms. Bet, mano nuomone, taip yra neteisinga, dėl to ir manome, kad ta dalis, kuri yra pagrindinė, tai ji ir lieka, o ta likusioji dalis, t. y. rizikos valdymo dalis, suteikia teisę sveikatos apsaugos ministrei objektyviai skirstyti lėšas ir greitai reaguoti į iškilusius sunkumus.
O dėl paties to įgyvendinimo, tai iš tiesų mes Sveikatos reikalų komitete, kai rengėme pirmąjį variantą, tikrai turėjome labai daug diskusijų su „Sodros“, Mokesčių inspekcijos atstovais. Ir iš tiesų manome, kad gana didelis skaičius yra (bene apie 200 tūkst.) žmonių, kurie nemoka sveikatos draudimo mokesčio arba jį mokėdavo netolygiai, todėl mes manome, kad tokiu įstatymo projektu būtų galima tai reglamentuoti ir į sveikatos sektorių ateitų dar papildomi pinigai. Nes yra socialinio solidarumo principas: mokame mes, dirbantys, ir tie asmenys, kurie nori gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat tolygiai turėtų mokėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimui – 1 minutė, atsakymui – 2 minutės, patikslinu. Klausia A. Kubilius. Atsiprašau, V. M. Čigriejienė. Po to ruošiasi A. Kubilius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji komiteto pirmininke, ar jūs nemanote, kad įstatymo įsigaliojimo datą reikėtų pakoreguoti? Ir gal galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento pirmą ir trečią išvadas? Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Pirmoji ir trečioji išvados yra redakcinio pobūdžio. Mes, svarstydami komitete, į tai atsižvelgsime. Taip pat ir paskutinioji pastaba dėl įsigaliojimo datos. Be abejonės, mes prašysime ir Vyriausybės išvados, nes tai yra ir Teisės departamente. Ir tikimės, kad įstatymas bus priimtas.
O dėl Teisės departamento, kaip minėjau, tai yra tokio redakcinio pobūdžio, jas reikėtų suvienodinti arba patikslinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš norėčiau šiek tiek plačiau paklausti dėl tos pirmos pataisos, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, dėl draudimo. Ar tokios nuostatos išvis neskatina žmonių nedalyvauti draudime? Nes, na, jis dabar nemoka, ateina laikas, susimoka, bet fondui reikia gyventi visą laiką. Čia labai panašu, kas darosi ir socialiniame draudime, kai mes turime daug grupių, kurios nedalyvauja, ir visokiais būdais vis tiek norime gauti paslaugą arba iš vieno fondo, arba iš kito. Ar negalima buvo eiti griežtinimo tvarka, kad privalu visiems mokėti, o ne tada, kai ištinka nelaimė ir kai reikia gauti jau pagalbą iš šito fondo?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų jūs esate teisus. Kaip ir minėjau, yra socialinio solidarumo principas. Mes šiame įstatyme būtent ir įrašėme, kad šioje dalyje nurodytų įmokų sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės toliau mokėti, tai reiškia, kad ne vienkartinis sumokėjimas, o pastovus, nuolatinis mokėjimas, ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo privalu visiems yra mokėti. Iš tiesų pirminiame variante buvo tam tikri siūlymai, kad dar būtų sumokėta už nemokėtas įmokas, bet įstatymas atgal negalioja. Mes taip pat galvojame, ką padaryti, kokį pasiūlyti variantą, kad žmogui neapsimokėtų nemokėti, o tiktai tarpais sumokėti vadinamąją įmoką 90 Lt ir gauti paslaugas.
Kad yra piktnaudžiavimų, tikrai taip. Štai Mokesčių inspekcija aiškina, kad išieškojimas brangiau kainuoja negu pati įmoka. Aš manau, kad nuo įstatymo įsigaliojimo yra visų padorių piliečių prievolė mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvauti šiame draudime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, A. Syso klausimas yra tikrai esminis. Man atrodo, gal reikėtų mums suvienyti pastangas ir su Finansų ministerija rasti tuos sprendimus tokius, kurie nepažeistų draudiminių principų. Ir mano klausimas irgi su tuo susijęs. Tiek „Sodros“ rezervo klausimais, kai diskutuojame, tiek sveikatos rezervo klausimais su Finansų ministerija, visą laiką jų pozicija yra tokia, kad jeigu mes rezervą pradedame naudoti, tai kenkia mūsų finansiniams rodikliams, įsipareigojimams, ta prasme, tai yra lėšos, kurios dalyvauja mūsų deficito skaičiavimui kitur. Ar rengdama šitą įstatymo projektą jūs suderinote su Finansų ministerija? Nes ji daugiausia prieštarauja rezervo naudojimui, nes tai blogina rodiklius, ypač euro įvedimo metu.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Kai teikėme pirmą projektą, iš tiesų buvo tokių diskusijų. Parengėme antrą projektą, esame jį išsiuntę į Vyriausybę. Aš manau, kad mes svarstymo metu galėsime diskutuoti. Bet vieną dalyką noriu pasakyti: įmokos į PSDF biudžetą ateina iš visų piliečių. Lygiai taip pat socialinio teisingumo principo vedami visi piliečiai privalo gauti paslaugas ir turi teisę naudotis šiomis paslaugomis. Ir, mano nuomone, kai sveikatos sektoriuje trūksta pinigų, laikyti tokį didelį rezervą, virš 300 mln., yra nedovanotina, netoleruotina ir nusikalstama. Mūsų žmonės yra priversti pirkti kai kurias priemones sveikatos priežiūros įstaigose, negauna inovatyvių vaistų, kai visoje Europoje tie vaistai yra kompensuojami. Taigi į rezervą atėjusios šitos lėšos, išskiriama pagrindinė dalis, kuri naudojama Vyriausybės sprendimu, ir rizikos valdymo dalis, kuri yra naudojama sveikatos apsaugos ministro. Jeigu atėjo pinigai, tie pinigai yra skirti žmonėms, tai yra žmonių mokesčių pavidalu sumokėti pinigai ir jie turi teisę naudotis.
PIRMININKAS. Dėkoju.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Jeigu Finansų ministerija to nesupranta, mes jiems paaiškinsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs gal pakui pasikalbėsite, jeigu turėsite noro. Dėkoju pranešėjai. Nuomonės už, nuomonės prieš po pateikimo. Jeigu nuomonės tik už, galbūt galime sutarti bendru sutarimu po pateikimo? Gerbiamasis Antanas nori kalbėti? (Balsai salėje) Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai labai prašau, kad visi pritartumėte po pateikimo šitam įstatymo projektui. Ir trumpai paaiškinsiu dar kartą, kad Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, kad draudimas turi įsigalioti iš karto, tie žmonės, kurie pradėjo mokėti sveikatos draudimą (įsigaliojimas buvo po trijų mėnesių), dabar sumokėję 92 Lt gali gauti paslaugas, sveikatos paslaugas už tūkstančius, šimtus tūkstančių litų. Tuo piktnaudžiauja ne Lietuvoje gyvenantys mūsų piliečiai. Vis dėlto privalomas sveikatos draudimas yra Lietuvoje gyvenančių piliečių, kurie moka mokesčius…
Primenu, kad dirbantis asmuo vidutiniškai per metus sumoka apie 2,5 tūkst. Lt. Kurie yra Darbo biržoje, jie automatiškai draudžiami valstybės, bet žmonės, kurie moka mokesčius, dirba užsienyje, atvykę čia ir sumokėję 92 Lt, prieš tai nemokėję jokių mokesčių, jie gauna paslaugas už šimtus tūkstančių litų. Ir, kaip informavo Ligonių kasa, taip išleidžiama milijonai. Vis dėlto mūsų piliečių, gyvenančių Lietuvoje ir mokesčius mokančių čia, atžvilgiu yra labai nesąžininga. Todėl mes bandome įvesti tam tikrus apribojimus, kad jeigu žmogus praleido, nemokėjo metus ar kiek to draudimo, jis vis dėlto turėtų sumokėti tą skirtumą tam, kad gautų paslaugas Lietuvoje, nes labai dažnai sveikatos paslaugos Lietuvoje yra daug kokybiškesnės, efektyvesnės, geriau prieinamos negu kai kuriose kitose šalyse, kuriose gyvena daug lietuvių. Aš nenoriu tų šalių vardinti. Tikrai labai prašau pritarti po pateikimo, o toliau mes derinsime su visom institucijom ir pagaliau bus atliktas darbas, kurį privalėjo atlikti buvusi Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo pasakyta nuomonė už po pateikimo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta… Ne, balsuojame. Gerai.
Kviečiu visus balsuoti. Kas po pateikimo pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-809, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-809 pritarta.
Dabar, gerbiamieji kolegos, pagrindinis… Labai atsiprašau, nebaigiau, labai skubu, visos procedūros. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerai? Atsiprašau, pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Gerai? Dėl komitetų mes apsisprendžiame bendru sutarimu.
Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 20 d. Taip? Visiems tinka? Taip. Gerai. Ačiū. Tada jau po pateikimo visos procedūros baigtos. Komitetai, kurie svarstys šitą įstatymo projektą, yra priimti.
11.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. XII-252 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2270(3) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar rezerviniai klausimai. Aš matau, kad yra labai pasirengęs pranešėjas L. Talmontas. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. XII-252 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas, įstatymo projekto Nr. XIIP-2270. Svarstymas. Prašom, pirmininke.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė ir siūlo pritarti komiteto išvadoms dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIP-2270(2). Žmogaus teisių komitetas siūlo patikslinti: „N. Medvedevas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas“.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas jūsų nenori paklausti. Svarstymas. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta ypatingai skubai.
Priėmimas pastraipsniui. Yra vienas straipsnis.
Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-2270, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi nutarimo projektui yra pritarta. (Gongas)
11.54 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 2, 3, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2278(2), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2279(2) (svarstymas)
Kiti mūsų darbotvarkės rezerviniai klausimai. Rezervinis r-2a klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 2, 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2278. Pranešėja – Audito komiteto pirmininkė gerbiamoji J. Vaickienė. Taip pat ji pristatys įstatymo projektą Nr. XIIP-2279. Prašom, kolege.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2278 ir priėmė komitete sprendimą pritarti komiteto išvadoms ir patobulintam Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. XIIP-2278(2) įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia dėl abiejų įstatymų projektų? Taigi pasiūlymų, pastabų jokių nėra. Mums svarstyti kaip ir nereikia. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu šiems abiem įstatymų projektams? Gerbiamoji pirmininke, dėkoju. Neypatinga skuba. Pirmininkės rašto nėra. Mes neturime galimybės. Gal kitą kartą kitame posėdyje. Gerai? Nes neturime galimybių. Po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu įstatymų projektams Nr. XIIP-2278 ir Nr. XIIP-2279. Ačiū pirmininkei. Jūsų misija baigta. Prašau. Nepateikėte antro? Aš paskelbiau, kad abu pristatysite. Aš manau, kad viskas gerai. Čia, jeigu būtų, tai aš pamatyčiau, kad Seimo nariai panikuoja.
Gerbiamieji kolegos, dabar reikia pagalvoti… Tuoj bus 12.00 val. 12.20 val. ateina mūsų Ministras Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, aš skelbiu pertrauką iki 12.20 val. Ar jūs labai norite? (Balsai salėje) Jeigu bus pranešėjai, pažiūrėkime. Jeigu bus… (Balsai salėje) Bet čia opozicinė darbotvarkė. Pirmininkaus kitas žmogus. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.20 val. Viskas, baigėme diskusijas. Priimu sprendimą vienašališkai. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Laba diena, kolegos. Tęsiame rytinį posėdį. Kviečiu užimti savo vietas.
Registruojamės. Tai pagreitina susirinkimą į salę. Kai kurioms Seimo narėms bus saldainių.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai.
12.22 val.
Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus atsakymai į Seimo narių 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnio 1 dalį)
Ministrą Pirmininką aš jau matau salėje. Gerbiamieji kolegos, svarstome Ministro Pirmininko atsakymus į Seimo narių rugsėjo 19 d. raštu pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 209 straipsnio 1 dalį. Noriu priminti, kad Ministras Pirmininkas gali atsakinėti iki 15 min., po to klausimai pirmiausia tų, kurie raštišką paklausimą darė, ir šitą procesą baigsime. Prašom, gerbiamasis Ministre Pirmininke. Tribūna jūsų laukia.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Laba diena. Pirmiausia norėčiau padėkoti opozicijai, kad gavau keletą klausimų, ir tikrai esu pasirengęs labai konkrečiai, dalykiškai ir suprantamai į juos atsakyti. Tikiuosi, kad dalis šitų atsakymų pasieks ir Lietuvos visuomenę, kad tikrai būtų mažiau klaustukų arba nežinomybės.
Gal tiesiog aš perskaitysiu klausimus ir paskui pabandysiu paprastai, suprantamai paaiškinti. „Dėl kokių priežasčių Vyriausybės valdomos „Lietuvos dujos“ jau keturis mėnesius atidėlioja paskelbti tvarką, kaip bus grąžinta 288,2 mln. Lt permoka nebuitiniams vartotojams… Galutiniai šilumos ir elektros vartotojai už gamtines dujas per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d.“ Pirmiausia noriu labai aiškiai pasakyti, kad niekas „Lietuvos dujoms“ jokių pinigų nepervedė. Buvo pasirašyta nauja sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad nuo šių metų liepos 1 d. dujų kaina yra mažinama vidutiniškai 20 %. Į būsimų dujų pirkimą taip pat buvo įskaičiuota sumažinta dujų kaina nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. Paprastai pasakius, kada „Lietuvos dujos“ perka naują dujų partiją, visa tai yra įskaičiuojama kaip už dujas nauja kaina. Žinant, kad dalis lėšų bus sukaupta „Lietuvos dujose“, jeigu dujos būtų pardavinėjamos pagal dabartinę nustatytą kainą, savaime suprantama, žiūrint į perspektyvą susidarytų tam tikras pelnas.
Dabar galiu pasakyti, kokie žingsniai jau yra padaryti šiais metais. Kaip jūs puikiai žinote, buitiniams vartotojams vidutiniškai dujų kaina nuo šių metų liepos 1 d. buvo sumažinta 20 %. Nebuitiniams vartotojams jau nuo gegužės 1 d. dujų kaina buvo sumažinta 20 %. Nebuitiniai vartotojai tai yra tie ūkio subjektai, kurie gamina šilumą ir elektros energiją. Šiems metams ūkio subjektai, kurie gamina šilumos energiją ir elektros energiją, mūsų specialistų paskaičiavimais, šilumos kainas turi sumažinti 10 % ir daugiau. Kodėl ne kiekvienoje savivaldybėje kaina bus mažinama vienodai? Tai priklauso nuo dujotiekio infrastruktūros iki to taško, iš kur ji bus paduodama gaminant šilumą ir elektrą.
Galutinai šitos kainos bus patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pagal galiojančius Lietuvos įstatymus. Tai yra svarbu dėl to, kad Lietuvos rinkoje dujų tiekėjų yra ir daugiau. Kaip sakiau, „Lietuvos dujos“ importuoja tik 40 % viso Lietuvos rinkoje suvartojamo dujų kiekio. Tik šita Kainų komisija (sutrumpintai pasakysiu) gauna visą informaciją iš kitų ūkio subjektų, ar jiems yra pritaikytos nuolaidos dujoms, kurios yra importuojamos iš „Gazpromo“. „Lietuvos dujos“ jau nuo gegužės 1 d. su visais vartotojais (kaip sakiau, ir buitiniais, ir nebuitiniais vartotojais) yra perrašiusios sutartis ir jau gauna pigesnes dujas.
Žiūrint į perspektyvą ir atsakant į kitą klausimo dalį, kalbant ne apie 288 mln., pagal man suteiktą informaciją lyg ir 281 mln. Lt, taip, mes irgi (Vyriausybės kanceliarijos specialistai) esame padarę analizę ir mes visiškai neseniai jau galutinai sužinojome visas suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros kaštų arba infrastruktūros dalis, kurios bus įskaičiuotos į bendrą Lietuvos dujų kainą arba kaip atskira dedamoji dalis, kiek tai sudaro maždaug vienam tūkstančiui kubinių metrų.
Mes įvertinome, kad ilgalaikio proceso metu (2 ar 3 metus) Lietuvos rinkoje dujų kaina nepadidėtų, nes mes turime naują terminalą, dalį naujos infrastruktūros, kuri užtikrins mūsų energetinį saugumą. Žinodami vadinamąją papildomą dujų kainos dedamosios dalį, mes šiuo metu visus skaičiavimus esame atidavę Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Ši komisija turi priimti sprendimus, kartu įvertinusi, kaip sakiau, kitus ūkio subjektus, kurie importuoja gamtines dujas iš „Gazpromo“, kokia turėtų būti kaina 2015 m.
Mes esame sutarę, kad tai bus taikoma nuo 2015 m. sausio 1 d., apims 2016 m., o gal ir 2017 m. Galutinį sprendimą mums pateiks Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jūs puikiai atsimenate, kažkada kilo ginčas, kai Vyriausybės kanceliarijoje, konkrečiai mano kabinete, buvo diskutuojama apie ankstesnių dujų kainą visiems vartotojams, buitiniams ir nebuitiniams, dėl 4–5 ct papildomo kainos dydžio nustatymo. Galutinis sprendimas pagal mūsų įstatymus buvo priimtas Kainų komisijos, bet laikas parodė, kad kai kurios institucijos irgi padarė tam tikrų klaidų. Todėl įstatyme nieko keisti negalime.
Toliau. „Kada rinkos dalyviai pagaliau bus informuoti apie kompensavimo tvarką?“ Tikriausiai aš šitą dalyką paaiškinau labai išsamiai ir suprantamai.
„Ar susitarimas su „Gazpromu“ dėl mažesnės gamtinių dujų kainos bei jos taikymo atgaline data nėra siejamas su Vyriausybės nuolaidomis derybose dėl taikaus susitarimo Stokholmo arbitražinėje byloje?“ Turiu pasakyti, kad Vyriausybė šiuo klausimu nesiderėjo. Reikia skirti du dalykus. Yra Vyriausybės kreipimasis į Stokholmo arbitražą, kad „Gazpromas“ nesilaikė privatizavimo sutarties ir vienašališkai Lietuvai padidino dujų kainą. Kita sutartis yra „Lietuvos dujų“ bendrovės su „Gazpromu“. Šioje srityje „Lietuvos dujų“ valdybos posėdyje buvo priimti sprendimai ir sudaryti sandoriai, kurie leido iš esmės sumažinti, noriu pabrėžti, į Lietuvą tiekiamų dujų kainą.
Aš manau, kad bendrovės pasiektas susitarimas nenumato teisių ir pareigų kitiems asmenims ir neturi įtakos Stokholmo arbitražui, nes Lietuvos Respublikos ginčas su „Gazpromu“ kyla iš visai kitos sutarties. Stokholmo byla vyksta pagal tribunolo nustatytą grafiką. Lapkričio pabaigoje Lietuva pateiks paskutinį procesinį dokumentą, o žodinis nagrinėjimas planuojamas kitų metų vasarą.
Kitoje byloje, kuri nagrinėjama Hagoje, noriu pabrėžti, yra dar viena byla, kurioje „Gazpromas“ buvo ieškovas. Nebelikus ginčo objekto dėl to, kad mes jau įgyvendinome trečią energetikos paketą, „Gazpromas“ kaip tik dabar ir planuoja atsiimti ieškinį. Manome, kad tribunolas netrukus turėtų priimti sprendimą dėl bylos užbaigimo ir išlaidų, kurios yra susikaupusios teismo proceso metu, paskirstymo. Jokių kitų derybų dėl taikos susitarimo nevyksta.
Toliau. „Dėl kokių priežasčių pažeidinėjate Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir nepateikiate Seimo nariams jų prašytos informacijos apie Finansų ministerijos, kaip „Lietuvos dujų“ akcijų valdytojos, pozicijos dėl „Lietuvos dujų“ valdybos priimto?..“ Noriu pabrėžti – atsisakyti pretenzijų „Gazpromui“ dėl jų neteisingos kainodaros, taikytos „Lietuvos dujoms“. Neturiu tam galių. Informacija yra konfidenciali ir kaip įmonės komercinio susitarimo dalis negali būti atskleista. Toks yra teisininkų išaiškinimas.
Kitas klausimas. „Ar tapusi kontrolinio „Lietuvos dujų“ akcijų paketo savininke Lietuvos Vyriausybė nesiūlys „Lietuvos dujų“ valdybai anuliuoti sprendimą dėl pretenzijų „Gazpromui“ atsisakymo?“
Tai tas pats, kad mes nenorime tų pigesnių dujų, dėl to jums reikėtų kreiptis į visuomenę, surengti apklausą, ir jeigu visuomenė sutiktų, bet šita Vyriausybė mano šiek tiek kitaip. Manome, kad pasiektas rezultatas, kad dujų kainos… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nediskutuokite, turėsite progą, Andriau Kubiliau, klausti.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galėčiau ilgai kalbėti apie tai.
„Kada gamtinių dujų rinkos dalyviams bus pasiūlyta sudaryti sutartis dėl gamtinių dujų įsigijimo iš statomo SGD terminalo, kad jie turėtų alternatyvą brangioms „Dujotekanos“ dujoms?“
Paskirtasis tiekėjas LITGAS, kaip jūs jau ir žinote, yra sudaręs gamtinių dujų tiekimo per SGD terminalą sutartį su šilumos ir elektros energijos gamintojais visiems 2015 m. Mes nematome jokių problemų, sutartys seniai sudarytos, jos pasirašytos ir sėkmingai suplanuota. Dabar kaip tik jau vyksta tolimesni žingsniai, kaip būtų galima išvystyti verslą ir kitose srityse, ne vien tik mums patiems naudojant šitas dujas.
PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš minėjau, kad pirmumo teisę turi Seimo nariai, kurie kreipėsi raštu. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš už save ir už D. Kreivį, man prašom dvigubai laiko.
PIRMININKAS. Ne. Jūs negalite dvigubintis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerai. Premjere, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmas. Iš tikrųjų vis dėlto keista, kad tokią painiavą dėl 330 mln. Lt jūs paliekate, ir žmonėms vis tiek lieka neaišku, kaip jiems bus kompensuota už jų permokėtą tiek šilumą, tiek elektrą, tiek tiesiogiai už dujas tiems, kurie vartoja dujas, arba kur šiluma gaminama naudojant dujas. Jūs kalbate apie tai, kad tie pinigai bus panaudoti ir suskystintų dujų terminalo kainoms subalansuoti.
Gerbiamasis premjere, čia yra ne jūsų pinigai, čia yra žmonių pinigai. Ar jūs nemanote, kad šitą painiavą, apie kokią dabar kalbate, reikėtų išspręsti labai preciziškai, laikantis įstatymų ir Konstitucijos ir galbūt net priimant specialų įstatymą. Nes jeigu Stokholmo arbitražas baigsis sėkmingai Lietuvai, ateis keli milijardai litų, taip ir liks neaišku, kaip jie naudojami.
Antra dalis mano klausimo, labai trumpai. Premjere, klausimas, į kurį jūs vengiate atsakyti. „Lietuvos dujos“ paskelbė, kad jos, gavusios kompensaciją už 2013 m., atsisako bet kokių pretenzijų „Gazpromui“ dėl ankstesnės didesnės kainos. Kaip žinote, Lietuva ginčijasi dėl dujų kainos nuo 1995 m. Tai jūs į tą penktą klausimą atsakykite rimtai.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš labai atsakingai atsakau. Stokholmo arbitraže yra ginčas tarp Vyriausybės ir „Gazpromo“. „Lietuvos dujos“ yra pasirašiusios kitą sutartį su „Gazpromu“. Nieko bendro šita sutartis neturi su arbitražu Stokholme. Teisininkai labai atsakingai šiuo klausimu dirba.
Kitas dalykas, jūs pats, gerbiamasis kolega, nesipainiokite, aš jums pasakysiu, nėra tų 281 mln. Lt. Mes, teisingiau, „Lietuvos dujos“ perka šiuo metu dujas mažesne kaina ir jas parduoda buitiniams ir nebuitiniams vartotojams mažesne kaina. Čia mes apie kompensacijas nekalbame. Mažesne kaina, skaičiuojant teisingą kainą nuo 2013 m. sausio 1 d. Tai jūs norite, kad „Lietuvos dujos“ pasiskolintų, čia ne Vyriausybė, „Lietuvos dujos“ pasiskolintų, ir išmokėtų vartotojams lyg ir permokėtą kainą už dujas. Dalis naujų vartotojų yra, nėra dalies vartotojų, kurie anksčiau vartojo tas dujas.
Mums svarbiausia, kad būtų stabili arba mažesnė dujų kaina Lietuvoje. Mes, atvirai sakau, žinodami, kad susidarys suma – 281 ar 288 mln. Lt per dvejus metus… Visa tai yra padalinama, pirmiausia įskaitant dedamąją dalį suskystintų gamtinių dujų terminalo su visa kita dujų infrastruktūra, siekiant amortizuoti dujų kainų padidėjimą, įskaičiuojant į tą sumą. Po to Kainų komisija pasakys, ar galima nuo šios dienos esančios dujų kainos dar truputį sumažinti buitiniams ir nebuitiniams vartotojams papildomai dujų kainą. Tai reiškia, kad gal kitais metais ir sumažės šilumos ir elektros energijos kaina papildomai, įvertinus tą būsimą mažesnę dujų kainą. Tai, man atrodo, yra aišku visiems, kurie nors kiek supranta aritmetiką. Vyriausybė negali patvirtinti galutinių kainų, nes mūsų įstatymuose aiškiai numatyta, kad tai atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi E. Gentvilas.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, dar šiek tiek pakalbėkime apie šilumą. Artėja šildymo sezonas, matyt, visiems tai aktualu. Pirmiausia, klausantis šilumininkų asociacijos atstovų pranešimų, pastarosiomis dienomis labai aiškiai yra sakoma, kad šilumos kaina buitiniams vartotojams tikrai mažės nuo 8 iki 20 % ne visose savivaldybėse, ir tą, matyt, reikia aiškiai žmonėms pasakyti. Iš esmės tik tose savivaldybėse, kur šilumos gamybai yra naudojamos gamtinės dujos visa apimtimi, yra skaičiuojamas tas mažėjimas. O kitose savivaldybėse, kurios jau iš dalies yra perėjusios prie biokuro, kitų gamybos šaltinių, tokio mažėjimo gali ir nebūti.
Šiuo atveju ar neatsitiks taip, kad planai, kurie jau yra pasirodę dėl PVM šildymui lengvatos sumažinimo, atsiprašau, atsisakymo, reikštų, kad kai kuriose savivaldybėse…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, minutė.
E. MASIULIS (LSF). Aš noriu baigti klausimą, labai svarbus klausimas.
PIRMININKAS. Pirma klausimas turi būti, o po to polemika. O jūs pirma polemizuojate, po to klausiate.
E. MASIULIS (LSF). Jūs nespręskite už mane.
PIRMININKAS. Aš girdžiu, paprasčiausiai nutrauksiu.
E. MASIULIS (LSF). Esmė yra tokia. Iš tikrųjų ar neatsitiks taip, kad kai kuriose savivaldybėse, kuriose realiai nesumažės šilumos kainos buitiniams vartotojams… bet PVM lengvatos panaikinimas paliestų visas savivaldybes. Gali atsitikti taip, kad kai kuriose savivaldybėse šilumos kaina, panaikinus PVM lengvatas…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Supratau jūsų klausimą, labai geras klausimas. Pirmiausia visiems buitiniams vartotojams dujos yra tiekiamos „Lietuvos dujų“. Kai kuriems nebuitiniams vartotojams dujos yra tiekiamos per (…) ir „Dujotekaną“. Mes šiandien tikrai neturime informacijos apie dujų kainų nuolaidą toms dviem bendrovėms. Todėl mums reikalinga Kainų komisija, kuri turi teisę gauti visą informaciją iš tų bendrovių, jos turi pateikti, kokiomis kainomis perka dujas, nes jeigu jos negaus nuolaidos, tai tiems vartotojams, kurie iš jų perka dujas, šilumos kaina gali sumažėti daug mažiau. Mūsų skaičiavimais, kuriais vadovaujamės, „Lietuvos dujų“ bendrovės pateiktais, žinodami, kokia kaina yra „Lietuvos dujų“ ir kokia galima kaina ateityje, dujų kainos turėtų, atsiprašau, šilumos kainos turėtų mažėti daugiau kaip 10 %. Tai dar priklauso nuo paskirstymo tinklų atstumo.
Dabar kita jūsų klausimo dalis. Bet čia mes turime tam tikrus variantus, kaip išspręsti tą klausimą dėl kitų buitinių vartotojų, jeigu taip atsitiktų, kad tie dujų importuotojai negautų nuolaidos. „Lietuvos dujos“ turi kontraktą pagal (…) dėl didesnio kiekio. Suvartojimas Lietuvoje yra sumažėjęs, savaime suprantama, „Lietuvos dujos“ vos ne turėtų aprūpinti ir kitus, nebuitinius, vartotojus dujomis.
Jeigu nuolaida, atsiprašau, kainų sumažėjimas būtų 10 % ir būtų atsisakoma PVM lengvatos, tai tikrai manau, kad tas 10 %, paprastai pasakius, tikriausiai ir ištirptų. Todėl sprendimas dar nėra priimtas dėl PVM lengvatos mažinimo.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Mačiau jį salėje, jau nėra. J. Razma. Įspėju, klausti – viena minutė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš visada laikausi.
PIRMININKAS. Sveikinu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, jūs čia taip bejėgiškai atrodote, kai kalbate apie neįmanomumą gauti konfidencialų ar komercinę paslaptį turintį susitarimą dėl pretenzijų atsisakymo. Aš suprasčiau, jeigu akcininkai „Lietuvos dujų“ būtų išlikę, kaip ir anksčiau, dominuojantys privatieji dalyviai. Dabar kontrolinį paketą turite jūs, Vyriausybės atstovai. Nėra jums jokių problemų priimti sprendimą, kad tas dokumentas nėra toks jau konfidencialus. Ar vis dėlto nėra taip, kad ten turite ką slėpti? Jeigu taip, tai aš nežinau kito tokio atvejo, kad nors vienoje valstybės kontroliuojamoje įmonėje Seimo nariams atkakliai reikalaujant būtų laikomasi tokio tariamo konfidencialumo.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ne, aš galiu jums dar kartą pasakyti. Aš pasitikiu „Lietuvos energijos“ vadovu, jis mano kabinete aiškiai pasakė, kad jokių susitarimų, kurie kenktų Stokholmo arbitražo tolesnio sprendimo priėmimui, nėra. Aš manau, kad Seimo nariai pagal Lietuvos įstatymus turi visas galimybes teisiniais keliais, jeigu reikia, susipažinti. Nežinau. Aš taip pat turiu vadovautis įstatymais, kaip ir jūs.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gal aš nesuklysiu, jei pasakysiu, kad Lietuva perka dujas ne iš „Gazpromo“, ji perka iš tarpininkų. Todėl mano klausimas būtų toks: ar jūs bandėte, ar kitos Vyriausybės apskritai bandė apeiti šiuos tarpininkus, kurie iš esmės nieko neturi, tik stalus? Jokiais vamzdynais jie nedisponuoja. Bet šie tarpininkai atitinkamai užkelia kainą, nekalbant jau apie kitas problemas, susijusias su politiniu gyvenimu. Ar iš tikrųjų šis klausimas buvo keliamas derybose su „Gazpromu“ ir ar tikrai buvo atsisakyta tiekti dujas juos apeinant? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū. Geras klausimas. Noriu pasakyti, kad „Lietuvos dujos“ tikrai importuoja dujas be tarpininkų. Derybose su „Gazpromu“ apie kitus ūkio subjektus tikrai nebuvo kalbama, nes jie neįtraukdavo tų klausimų į darbotvarkę. Sakydavo, kad jų kompetencija yra tiesiogiai kalbėtis ir derėtis. Galiu pasakyti, po šitų priimtų sprendimų faktiškai visi dujų importuotojai į Lietuvą turės pardavinėti dujas tokia pačia kaina, kokią mes dabar ir esame nustatę „Lietuvos dujų“ bendrovei. Kitu atveju jų laukia arba bankrotas, o mes esame užsitikrinę, jeigu tos bendrovės bankrutuos, aprūpinti visus buitinius ir nebuitinius vartotojus ta pačia kaina.
PIRMININKAS. Dėkoju, Ministre Pirmininke. Daugiau klausiančių nėra.
Registruojamės. Užsiregistravo 61 Seimo narys.
12.46 val.
Energetikos ministro R. Masiulio priesaika
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas – energetikos ministro priesaika. Yra gautas rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro skyrimo“.
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 9 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus 2014 m. rugsėjo 22 d. teikimą, skiriu Roką Masiulį Lietuvos Respublikos energetikos ministru.“
Pasirašo Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė.
Pagal Vyriausybės įstatymo 7 straipsnį „Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.“ Todėl kviečiu Seimo Pirmininkę priimti priesaiką.
Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad priesaikos metu reikia atsistoti.
R. MASIULIS. Aš, Rokas Masiulis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkei ir ministrui. Sveikinimai.
Gerbiamieji kolegos, šiek tiek sutaupėme laiko, bet ir naująjį ministrą, ir ministrus kviečiu į Vyriausybės ložę. Kol ministrai dar užims savo vietas Vyriausybės ložėje, aš paprašysiu Seimo Pirmininkės pristatyti kitos savaitės darbotvarkę.
12.50 val.
Savaitės (nuo 2014-10-06) – 2014 m. spalio 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kiek suprantu, turiu 10 minučių darbotvarkei pristatyti, kol Vyriausybė susirinks ir ministras, naujasis ministras, prisijungs prie Vyriausybės sudėties.
Taigi, kaip ir numatyta pagal mūsų patvirtintą darbų grafiką, kitą savaitę Seimo nariai ir Seimas dirba komitetuose, komisijose, darbo grupėse, taip pat bendrauja su rinkėjais ir priima gyventojus rinkimų apylinkėse.
O plenariniai posėdžiai vyks nuo spalio 7 d. ir faktiškai, kaip ir buvo mūsų sutarta, mes turėsime svarstymus ir priėmimus teisės aktų, susijusių su euro įvedimu, kuriuos turime pabaigti. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra nauji pateikimai dėl švietimo srities, nacionalinio saugumo klausimais ir Visuomenės informavimo įstatymo klausimais. Ketvirtadienį mes turėsime Konstitucinių įstatymo sąrašo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą, Gyventojų pajamų mokesčio, Turto deklaravimo įstatymus ir kitus teisės aktus pagal mūsų Seimo narių nustatytą eilę, kaip ir visada. Noriu atkreipti dėmesį, kad pareigybiniai klausimai, asmenybių klausimai, kurie yra teikimai, bus teikiami tuo metu, kaip ir esame sutarę Seniūnų sueigoje, kai dar susitiksiu su frakcijų vadovais, personalijų klausimai bus teikiami tuomet, kai grįšiu iš komandiruotės, pirmininkų konferencijos, tai dar kitą savaitę. Norėčiau pati dalyvauti ir būti kartu.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Suprantu, niekas klausti nenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkojame. Pritariame.
12.52 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, neteko dalyvauti pradžioje tvirtinant darbotvarkę, bet Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad Vyriausybės valandos tik pusvalandis. Ar buvo toks sutarimas? Yra įrašyta. Gerai, primenu, pusvalandis. Klausia tik opozicija.
Kviečiu Ministrą Pirmininką ir ministrus gerbiamąjį J. Bernatonį, gerbiamąjį R. Sinkevičių užimti vietas Vyriausybės ložėje. Pakviesčiau ministrus arčiau prie tribūnos, visi susispietė į patį kampą ten. Pusvalandis. Kviečiu kolegas iš opozicijos, kad visi paklaustų. Minutė klausimui ir 2 minutės atsakymui.
Pirmasis klausia opozicijos lyderis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, šiandien teko kartu su jumis dalyvauti Filharmonijoje vykusioje gražioje Lietuvos banko konferencijoje – 100 dienų iki euro įvedimo. Dalyvavo Europos centrinio banko prezidentas M. Draghi, naujasis komisaras J. Katainenas. Gražu, kad Lietuvą atvyko sveikinti tokie žmonės, Europos ekonomikos bosai. M. Draghi pasakė labai paprastą ir aiškų dalyką: Lietuva, Baltijos valstybės ateina į euro zoną atnešdamos labai aiškią pamoką, kurios gali ir turi mokytis visa Europa. Aš galiu pacituoti M. Draghi žodžius: „Įstabu tai, kad Lietuvai pavyko atgaivinti savo ekonomiką be jokios išorinės paramos. Baltijos šalys parodė, kad įveikti nuosmukį įmanoma, ir dargi nedevalvuojant valiutos.“
Gerbiamasis premjere, jūs pritariate M. Draghi žodžiams? Ir kaip jūs prisidėjote prie šių pamokų, kurių Europa iš mūsų mokosi?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, žinote, labai smagu, kad jūs sugebate pašmaikštauti. Tik įdomu, kodėl Konstitucinis Teismas priėmė tokį žiaurų sprendimą – kompensuoti pensijas ir atlyginimus? Jeigu šito nebūtų priėmęs, sakyčiau, viskas labai puiku mūsų Lietuvos ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Bet vis dėlto pasirodė, kad tam tikras portfelis pinigų, kurį galėtume investuoti į ateitį, buvo numatytas grąžinti į praeitį. Tą reikia pripažinti. Bet aš apie praeitį, kaip sakiau, nenoriu kalbėti. Vis dėlto reikia labai atsakingai vertinti tokius dalykus ir jų nepamiršti. Jeigu mes dabar neturėtume šitų finansinių įsipareigojimų, nukreiptų į praeitį, tai mūsų ekonominės situacijos skatinimas, ilgalaikio laikotarpio plėtra, kai kurių programų įgyvendinimas socialinėje srityje būtų visiškai kitoje situacijoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Premjere, malonu, kad jūs taip vertinate Konstitucinio Teismo nuopelnus šioje srityje.
Mano kitas labai konkretus klausimas dėl finansinių įsipareigojimų ateities. Prašom pasakyti, premjere. Nagrinėdami Seimui pateiktą įstatymo projektą, kuriuo yra siūloma sudaryti viešojo ir privataus sektorių partnerystės koncesijos sutartį dėl kelio tiesimo už 600 mln., mes radome kitą jūsų Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. priimtą nutarimą dėl automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtros Santariškių medicinos įstaigų miestelyje, suma yra virš 460 mln. Lt 2250 automobilių. Nutarimas pasirašytas jūsų ir buvusio ministro V. P. Andriukaičio. Vieno automobilio stovėjimo vietos kaina – per 200 tūkst. Lt. Prašom pasakyti, kodėl jūs nesikreipėte…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, viena minutė. (Balsai salėje)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerai. Kolegos, aš supratau klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nerėkaukite!
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia tame nutarime… Atsiprašau, norėčiau paprašyti ramybės. Šiame nutarime visiškai nėra kalbama apie jokius 400 mln. Lt. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu galima, pacituosiu.
PIRMININKAS. Nusiraminkite!
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš jums atsakysiu į šitą… Gerai. Prašom. (Triukšmas salėje)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Prašom pacituoti. Tegul pacituoja.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš pacituosiu 1.3 punktą: „Partnerystės projekto didžiausia vertė 466 mln. 610 tūkst. 400 Lt.“ Labai tiksliai suskaičiuota, įskaitant ir pridėtinę vertę. Ir 2 punktas – „Įgalioti Sveikatos apsaugos ministeriją, įvykdžius nustatytas sąlygas, pasirašyti partnerystės sutartį“. Tai kiek dar tokių sutarčių jūs tuo metu pasirašėte? Mes atsiprašome, kad tik dabar pamatėme prieš metus atliktą tokį veiksmą. Kiek tokių įsipareigojimų jau yra padaryta?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jūs kalbate apie sutartį, kurią kažkas ruošiasi pasirašyti. Čia nėra joks nutarimas. Palaukite, aš jums labai nuosekliai paaiškinsiu. Pirmiausia nėra jokių finansinių įsipareigojimų statyti Santariškėse ir Kauno klinikose objektus naudojant valstybės pinigus. Buvo pasitarimas, kuriame buvo aiškiai priimti sprendimai, pasirenkant galimybę pirmiausia Santariškių klinikoms ir Kauno klinikoms, kad arba jos pačios skelbia viešąjį konkursą ir stato savo finansiniais ištekliais, o Vilniaus mieste yra duotas pavedimas Vilniaus miesto savivaldybei kartu su Santariškių klinikomis įgyvendinti tą projektą, nes tai yra savivaldybės žemė. Valstybė, Vyriausybė nesiruošia investuoti nė vieno lito. Jie nori paskelbti konkursą ir pritraukti privačias lėšas. O apie 400 mln. Lt, gerbiamieji, nežinau, kaip galima demonstruoti tokią nekompetenciją. Tai yra vertė, kurią gaus per tam tikrą laikotarpį už atliekamas paslaugas, ir tų paslaugų dalis atitenka netgi Santariškių klinikoms. Jūs nepainiokite… Aš girdėjau kai kurių politikų kalbas, tiesiog gėda klausytis. Vyriausybė nesiruošia dalyvauti tuose dalykuose.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi V. Matulevičius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, aš vis dėlto grįžtu prie to nutarimo. Jūs čia pabandėte kažkaip bravūriškai atsakyti, bet jūs nutarimu labai aiškiai patvirtinate viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą – automobilių stovėjimo aikštelę. Patvirtinate! Ir suma konkreti nurodyta, ir ministras įgaliojamas pasirašyti, o ne joks ligoninės vyriausiasis gydytojas. Ir pagal sumą, ją padalijus iš 2250 vietų skaičiaus, tikrai vienai stovėjimo vietai išeina fantastiška suma. Čia niekaip kitaip to nutarimo nesuprasi, ir mes tikrai kreipsimės į Specialiųjų tyrimų tarnybą, į prokuratūrą ir, be abejo, reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes jūs viršijote sumą, kurią turi palaiminti Seimas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš jums dar vieną kartą aiškinu. Nėra numatyta lėšų nei nacionaliniame biudžete, nei Sveikatos privalomojo draudimo fondo biudžete. Čia yra užduotis Vilniaus miesto savivaldybei kartu su Santariškių klinikomis spręsti automobilių parkavimo aikštelės klausimą. (Triukšmas salėje) Palaukite, gerbiamasis Razma! Jeigu jūs ekonomikoje visiškai nieko nesuprantate, tai aš jums galiu pasakyti, kad vertė būsimojo objekto, kur lėšas gaus Santariškių klinikos, per tam tikrą laikotarpį gali būti iki 400 mln. Lt. Niekas neįsipareigojo jokių pinigų iš valstybės skirti.
PIRMININKAS. Klausia V. Matulevičius. Ruošiasi E. Masiulis. (Balsai salėje) Tik dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, suvaldykite premjerą, kad jis neįžeidinėtų opozicijos.
PIRMININKAS. Aš labai norėčiau paprašyti, kad jūs suvaldytumėte ir kai kuriuos savo kolegas. Klausia V. Matulevičius. (Balsai salėje)
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, šiandien Lietuvos banko vadovas vėl patikino, kad įvedant eurą kainos ženkliai nepakils, kad daugiausia pakils 0,2–0,3 %. Tačiau užėję į parduotuvę visi puikiai matome, kad maisto produktų kainos jau pakilo, ir labai smarkiai. Mes gyvename rinkos sąlygomis, todėl aš nenoriu siūlyti receptų. Bet kodėl valstybės vadovai, tarkim, nepasikviečia pagrindinių rinkos žaidėjų – didžiųjų prekybos tinklų ir neperspėja, kad jie nesinaudotų padėtimi savanaudiškais tikslais? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Yra įpareigotos institucijos, kurios turi vykdyti priežiūrą. Jos teikia ataskaitas, kur priežiūra yra vykdoma, kokiuose taškuose, kiek kartų buvo ta priežiūra vykdyta. Mane truputį stebina, kad kai kur maisto produktų kainos didėja, nes Statistikos departamento ataskaita nuolat rodo, kad ypač pastaruoju metu pieno produktų ir mėsos gaminių kainos yra sumažėjusios. Į jūsų pastabą ir į jūsų klausimą tikrai bus sureaguota ir vėl bus paklausta, kodėl yra tokia situacija.
PIRMININKAS. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi V. Juozapaitis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, linkiu nebūti tokiam sudirgusiam. Manau, yra daug priežasčių gyvenime būti laimingesniam.
Mano klausimas yra dėl įvairiausių tyrimų laikinųjų komisijų, ir jau buvusių, ir esamų, ir būsimų. Norėčiau jūsų, kaip koalicijos lyderio, pozicijos. Iš tikrųjų turėjome visą epopėją A. Skardžiaus vadovaujamos komisijos, kuri dabartinį energetikos ministrą pavertė vos ne nusikaltėliu, tai norėčiau paklausti jūsų, kaip frakcijos ir partijos lyderio. Ar ruošiatės pašalinti A. Skardžių iš socialdemokratų gretų, ar visgi pritariate A. Skardžiui ir nepasitikite energetikos ministru?
Antroji klausimo dalis dėl R. Pakso tapimo šventuoju. Kaip jūs, kaip solidus politikas, iš tikrųjų vertintumėte tokias nesą…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš du kartus paprašiau klausti vieną minutę, toks yra patvirtintas reglamentas. Na, ir nepiktnaudžiaukime kiekvienas, nes norinčių kalbėti ir klausti yra daugiau. (Balsai salėje) Gerai.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Tikrai energetikos ministru pasitikiu. Jeigu nepasitikėčiau, tai aš būčiau neteikęs Prezidentei. Su energetikos ministru, galiu pasakyti, daug kartų teko bendrauti ir nuolat dabar bendraujame ir dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. Dažnai susitinkame, ir džiaugiuosi, kad šitai bendrovei, kuriai jis vadovavo, „Klaipėdos naftai“, pavyko pademonstruoti visam pasauliui, kad galima pastatyti tokį unikalų objektą, kurio dar niekas nėra pastatęs per tokį trumpą laikotarpį, kai visiškai nebuvo paskaičiuota, kiek gali užtrukti statyba.
Dėl R. Pakso. Aš patarčiau, kad politikams reikėtų greičiau priimti sprendimus ir leisti dalyvauti įvairiuose rinkimuose. Manau, jau tiesiog kai kada tampa per daug juokinga. Ar baimė vyrauja politikams, ar kokie nors kiti man nesuprantami dalykai.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi R. Baškienė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš nesu tikrai gilus ekonomikos ekspertas, bet šį bei tą nutuokiu kultūroje ir švietime. Tikrai žinau, kad bent jau į viceministro pareigas negali būti skiriamas žmogus, neturintis vidurinės mokyklos baigimo atestato. Taigi siūlyčiau ir LSDP partijai, ir visai Vyriausybei ateityje išsamiau patikrinti pretendentus į tokius postus. Kreipiuosi į švietimo ministrą, kuris vakar per žiniasklaidos priemones taip bravūriškai pakomentavo IV klasės vadovėlyje „Pupa“ skelbiamą tekstą, neva Vytautas Didysis taip pat su suknele vaikščiojo. Ministre, ar čia buvo jūsų humoro jausmas, ar jūs neskaitėte to teksto, ir kokie jūsų tolesni veiksmai? Ačiū.
D. PAVALKIS. Ačiū už klausimą. Kas baisiausia, aš tą tekstą perskaičiau kokius tris kartus ir pamačiau, kad ten nieko baisaus nėra. Žinoma, aš nesu vaikų psichologas, man tą vertinti sunku, mes tą padarysime, aš tą tikrai prižadu, kad bus įsigilinta. Apie Vytauto… Mes galime kalbėti apie Vytautą, mes galime šnekėti apie Tomo Sojerio nuotykius, mes galime šnekėti apie visus Diuma romanus, kur irgi yra tokių visokių faktų. Aš dar kartą viešai sakau: aš nepritariu aktyviai propagandai, bet iš kiekvieno tokio aprašymo padaryti didelį skandalą, ko gero, nevertėtų. Mes išsiaiškinsime, ir aš jus tikrai informuosiu atskirai.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi K. Glaveckas.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro. Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, gerbiamasis ministre, rengia jau ne pirmą protesto akciją. Tiesa, ne visada gal etiškai pavykusią, turiu omeny žinutes į telefonus ir į elektroninius paštus mums, Seimo nariams. Akivaizdu, kad problemų švietimo srityje yra gausu. Ar teko jums, gerbiamasis ministre, pastaruoju metu kalbėtis su profesinių sąjungų atstovais, girdėti jų reikalavimus dėl moksleivio krepšelio, dėl atlyginimų? Kaip planuojate į tai reaguoti? Ar bus numatyta atsižvelgti į tai 2015 m. valstybės biudžete?
D. PAVALKIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų su profsąjungoms bendraujam, dabar tas bendravimas yra darbo grupės formatu, kas yra padaryta premjero pavedimu, mes susitinkame reguliariai du kartus per mėnesį, dalyvaujant Finansų ministerijai, Socialinių reikalų ir darbo ministerijai. Yra sudarytas planas klausimų, į kuriuos mes turėtume atsakyti, rodos, iki vasario 1 d. Be to, dalyvauja ir ponas A. Navickas, tai vienas iš tų, kurie paskutiniuoju metu yra taip radikaliai nusiteikę, dalyvauja ir kitų profsąjungų atstovai.
Pasakyti, kad ta akcija, kurią ir jums teko pajusti… Aš gavau 240 SMS žinučių, tai manau, nėra didelis skaičius, rodantis labai didelį palaikymą šitų profsąjungų akcijų. Bet problemų, kurias jie kelia, mes tikrai neišspręsime, nes jie kėlė iki spalio 1 d. Minimaliai skaičiuojant, reikėtų virš 400 mln. Lt įvykdyti tuos reikalavimus, kuriuos jie kelia, dėl ko Vyriausybė mano, kad tai yra absoliučiai nerealu šiais metais. Ar bus realu kitais metais? Irgi tokių didelių pinigų mes neturėsime. Bet ta kryptimi eiti ir numatyti aiškų planą 5 ar 7 metams, tikrai tą, manau, padarysime premjero sudarytos darbo grupės formatu.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi R. Žilinskas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas Ministrui Pirmininkui. Šiandien sveikinu Lietuvą, turiu omenyje Europos centrinio banko pono M. Draghio pasveikinimą – pristatymą euro įvedimo ir palinkėjimą gero, ir spaudos konferenciją. Bet daugeliui žmonių ir man kyla klausimas po to, kai spaudoje pasirodė pranešimas, kad litai, kurie bus pakeisti, paskui bus sunaikinti, juos naikins Britanijos kompanija. Sakykite, ar nebūtų protingiau tam tikrą litų atsargą palikti keleriems metams, rezervuoti? Nes daug šalių vis dėlto savo valiutas paliko dar po kilimu padėję. Tai tiesiog toks klausimas. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, profesoriau, tikrai geras klausimas. Aš manau, verta pasvarstyti. Tikrai vienareikšmiškai negalėčiau atsakyti. Kaip pasiūlymą aš priimu, kodėl gi ne. Kiek žinau, kai kuriose šalyse yra tokia praktika taikoma.
PIRMININKAS. Klausia R. Žilinskas. Ruošiasi ponia A. Stancikienė.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Primenu žemės ūkio ministrei, jog laukiu jos atsakymų dėl to, kodėl nėra vykdomas 1996 m. Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis suregistruoti sodininkų bendrijų generalinius planus Teritorijų planavimo dokumentų registre?
Taip pat noriu paklausti, kokius, ministre, planuojate žingsnius sustyguoti Nacionalinės žemės tarnybos darbą, tarnybos, kuri atrodo visiškai nekompetentinga, kurios neveika kartais atrodo kriminalinė? Siūlyčiau gal pradėti nuo Lietuvos įstatymų a, b, c kursų tarnybos darbuotojams?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu šiek tiek pasakyti apie sodininkus. Iš tikrųjų renku visą medžiagą. Ir pagal tą nutarimą, kiek man yra žinoma, turėjo tą darbą atlikti Kauno savivaldybė arba Kauno rajono savivaldybė, savivaldybėms buvo pavesta. Kai kurios savivaldybės tuos darbus atliko, kai kurios neatliko, kodėl nebuvo kontrolės ir niekas nežiūrėjo, tikrai sunku pasakyti. Manau, kai surinksime visą medžiagą, išanalizuosime, tikrai atiduosiu ir raštu, ir žodžiu jums atsakysiu. Bet tuos klausimus turime užbaigti vieną kartą.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos. Taip, turbūt vienintelė tarnyba kol kas, kiek aš susipažinau, kurios darbu esu nepatenkinta. Galiu tą garsiai sakyti visose auditorijose, visur, nes tiek pačios tarnybos, kuri yra prie Žemės ūkio ministerijos, tiek jos padaliniai… Apie tai kalbu jau ne pirmi metai ir būdama Seimo nare, ir dabar esu, bet nebūdama žemės ūkio ministre. Ką pirmiausia ruošiamės? Yra paskelbtas konkursas į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus vietą, paraiškų, dokumentų rinkimas baigėsi vakar. Kai vyks konkursas, aš manau, direktoriaus rankos… dabar pats ministras negali daryti kokių nors konkrečių pertvarkų šitoje tarnyboje, tai yra atskira institucija, kuri tik yra pavaldi. Reikalingas direktorius. Kodėl jo tiek ilgai nebuvo, nežinau. Atsiras direktorius ar direktorė, nes yra ir moterų, ir vyrų, kurie pareiškė norą dalyvauti konkurse. Tikrai pertvarkų reikia labai daug, nes aš pati matau, kad padaryta labai daug gal ne nusikalstamų veiksmų, bet, na, nežinau kodėl kai kurie sprendimai buvo padaryti, tikrai profesionalūs darbuotojai buvo atleisti ir priimti netgi neturintys atitinkamo išsilavinimo. Valstybės kontrolė metai iš metų rašo pastabas būtent dėl šitos tarnybos. Visiškai pritariu, ir kai atsiras direktorius, manau, kad bus priimti atitinkami sprendimai dėl kadrų ir dėl visos struktūros pakeitimo.
PIRMININKAS. Turėtų klausti R. Šimašius, jo nėra. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamoji sveikatos ministre, perinatalinė programa, klasteris, leidžia Lietuvai susilyginti su Europos Sąjungos šalimis ir net jas pralenkti, reforma šioje srityje vykdyta teisingai. Tačiau pastarųjų metų įvykiai dėl didėjančio traumatizmo verčia nerimauti. Antradienį laida „Specialus tyrimas“ visai Lietuvai parodė Sveikatos apsaugos ministerijos nekompetentingumą. Gimdymo metu traumuojamas naujagimis, jam lūžta kaukolės kaulas, kaklo slankstelis, vaikui išsivysto tetraplegija, aklumas, generalizuota epilepsija, o komisija priežasties nenustato.
Gerbiamoji ministre, ar nežadate atlikti komisijos darbo įvertinimo ir ar dar gali Lietuvoje funkcionuoti stacionarai, kuriuose gimdoma kartą per 15 dienų? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Rokiškis čia, taip? Ačiū už klausimą. Iš tiesų mes šią laidą ir šią situaciją aptarėme vadovybės pasitarime. Kaip žinote, sudaryta komisija padarė išvadą, kad pažeidimų nebuvo. Iš tiesų komisijos narių motyvas toks, kad nedalyvaujant šalia gimdymo labai sunku yra įvertinti. Mes šį klausimą tikrai dar kartą peržiūrėsime, nes ne kiekvieną komisijos išvadą mes aptarinėjame. Kitas dalykas. Pacientė yra informuota, kad gali skųsti teismui komisijos sprendimą.
Dėl gimdymo skyrių. Iš tiesų procesas vyksta, kai kuriose ligoninėse, kuriose yra nedaug gimdymų, gimdymo skyriai yra uždaryti. Pavyzdžiui, Švenčionių ligoninėje, kurioje buvo 85 gimdymai, gimdymo skyrius yra uždarytas nuo liepos 1 d., nukreipiant gimdyves į Vilnių. Pradėjome daryti reviziją, kiek iš tikrųjų liko gimdymo skyrių, kuriuose yra 60, 70 gimdymų per metus, bus imtasi priemonių, kad tas klasteris iš tikrųjų veiktų tinkamai, kaip ir buvo tikėtasi, kada jis buvo parengtas.
Na, o apskritai dėl žalos atlyginimo, tai Seimo Sveikatos reikalų komitetas yra parengęs žalos be kaltės atlyginimo įstatymo projektą, nes pacientė, apie kurią jūs kalbėjote, prašė 500 tūkst. Lt. Jeigu, tarkim, teismas įvertintų, kad medikų kaltės nebuvo, tačiau buvo padaryta žala be gydytojų kaltės, tai priėmus šitą įstatymą, kurio projektą teiks komitetas, galbūt būtų galima spręsti klausimą pacientės naudai geriau.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrei. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi V. Stundys. Jeigu jis neatsiras, tai A. Dumčius.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėjau susisiekimo ministrui užduoti klausimą. Gerbiamasis susisiekimo ministre, vakar frakcijoje buvo kalbama apie aktualiausias problemas, susijusias su Lietuvos automobilių keliais. Norėčiau iš jūsų išgirsti nuomonę dėl Kauno pietrytinio aplinkkelio, nes jūs lyg ir užuominomis paminėjote, kad jis neatitinka kažkokių reikalavimų. Kaunas yra pačiame Lietuvos centre, ir jeigu yra manoma, kad vakarinis aplinkkelis arba šiaurinis apvažiavimas, kuriuo važiuoja daugiau negu 40 tūkst. transporto priemonių per parą, vis dėlto bus nepaprastai apkrautas… Juo labiau kad tie srautai į „Via Baltica“ ir kitas trasas yra nepaprastai dideli. Taigi kokia Vyriausybės pozicija dėl Kauno pietrytinio aplinkkelio? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Vyriausybės pozicijos nėra šituo klausimu, kadangi kelių strategiją pavesta formuoti Susisiekimo ministerijai, ir tas klausimas niekada nebuvo svarstytas Vyriausybės lygiu. Aš siūlau prie šito klausimo… Aš suvokiu to aplinkkelio reikalingumą ir svarbą, tačiau mes turėtume bendromis jėgomis pasiskaityti europinius dokumentus ir paieškoti argumentacijos ir motyvacijos dėl šito projekto finansavimo.
PIRMININKAS. V. Stundžio nematau. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi I. Degutienė.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Kadangi krašto apsaugos ministro nėra, gal aš paklausiu bendrą klausimą, gerai? Dėl karinių laipsnių. Galima?
Na, paprasčiausias pavyzdys: mums suteikė (nostrifikavo) mokslinius ir pedagoginius laipsnius ir panašiai, kurie buvo anais laikais gauti, taip? Dabar aš pereinu prie karinių laipsnių. Kažkas panašaus, aš nekalbu apie NKVD dalinius, apie pasienio tarnybos karininkus, bet kalbu apie statutinius ir panašiai kaip, sakykim, medicinos tarnybos. Ką galvojama padaryti, kad dimisijon išėjusius karinius laipsnius galų gale grąžintų ir tiems mūsų žmonėms, kurie nori aktyviai dirbti Lietuvos Respublikoje? Kol kas neigiami atsakymai. Mes, gydytojai, tada davėme Hipokrato priesaiką. Žinoma, priesaika…
PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, laikas!
A. DUMČIUS (TS-LKDF). …buvo ir kaip karininkams…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aišku, labai geras pasiūlymas. Kiek aš atsimenu, jeigu, aišku, mano atmintis neklysta, paskelbus nepriklausomybę Lietuvoje buvo kreiptasi į karininkus, kurie tam tikrus laipsnius turi gavę sovietiniais laikais, kad jie grįžtų į Lietuvą, ir, kiek aš atsimenu, tie laipsniai buvo pripažinti. Manau, kad tie, kurie pasielgė atsakingai, suprato mūsų Lietuvos nepriklausomybės svarbą ir reikšmę… Bet, aš manau, grįžti po to vėl svarstyti tuos klausimus vargu ar būtų teisinga.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi A. Matulas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministrės. Gerbiamoji ministre, praeitą kartą aš Vyriausybės valandos metu klausiau jūsų apie tą skandalingą atvejį, kai greitoji medicinos pagalba atvežė pacientą ir stacionare pasakė, kad tai nebūtinoji pagalba, ir dar žmogus turi pats susimokėti pinigus. Jūs žadėjote, kad jūs peržiūrėsite buvusio ministro (nežinau, kokio) įsakymą, kad tokia tvarka būtų. Gal galėtumėte dabar pakomentuoti, ar žmonėms ir toliau reikės taip kankintis, ar jūs kažkokią tvarką įvesite? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų mes iš karto vadovybės pasitarime aptarėme šį klausimą ir priėjome prie bendros nuomonės, tuo labiau kad šita tvarka numato, kad atvežus vaikus, jeigu vaiko temperatūra yra mažesnė negu 38 laipsniai, tada tenka motinai susimokėti už pristatytą vaiką 40 Lt. Nuo vakar pas mane pradėjo dirbti patarėja teisės klausimais R. Navickienė. Pirmasis pavedimas jai buvo… ji jau šiandien sakė, kad pradėjo dirbti, t. y. peržiūrėti šitą tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Matulas. Ruošiasi D. Jankauskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pateiksiu klausimą šiandien populiariausiai ministrei – sveikatos. Išties džiaugiuosi, kad jūs vadovaujatės šaltu protu, o ne emocijomis, kaip buvęs ministras, kuris paskutinę darbo dieną (priešpaskutinę) pasirašė keliolika įsakymų dėl neurochirurgijos (iš esmės būtų sunaikinta neurochirurgijos tarnyba Lietuvoje), dėl onkologijos programos, dėl korupcijos mažinimo sveikatos sistemoje, kuri įpareigoja medikus skųsti pacientus, o pacientus – medikus. Gal galite pasakyti, ministre, ar jūs sustabdėte galiojimą bent vieno ar kito įsakymo, kuris jums kėlė abejonių, ką darote ir ką numatote daryti, jeigu tokių atvejų yra?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų visi įsakymai, kurie buvo pasirašyti liepos 14–16 d., man buvo asmeniškai pateikti ir aš, kaip teisininkė, juos peržiūrėjau. Tada paprašiau Teisės departamento įvertinimo. Buvo iš tiesų taip, kad kai kurie rengti aprašai buvo net neteikti Teisės departamentui derinti arba nebuvo atsižvelgta į pastabas. Po to paprašiau įvertinti. Visi šitie įsakymai yra įvertinti Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjo. Jis turi pastabų. Tačiau, kaip minėjau, aš laukiau, kad ateitų patarėja teisės klausimais. Vakar jai oficialiai perduotos visos bylos. Mes kai kuriuos pataisymus darysime.
Oficialiai buvo sustabdytas mokamų paslaugų teikimo aprašas, nes jis neatitiko Teisėkūros įstatymo reikalavimų. Jo įsigaliojimas buvo paskelbtas anksčiau, negu numato įstatymo 20 straipsnis. Tai yra nuo gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., esant ypatingoms aplinkybėms – po trijų mėnesių, o įsakymo įsigaliojimas buvo numatytas po mėnesio. Šitas įsakymas yra taisomas, tikrai nemažai taisomas, nes jis yra susijęs su įstatymų projektais, kurie parengti vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą. Jis įsigalios nuo lapkričio 1 d.
Šiuo metu baigiama dirbti su onkologijos programa. Rytoj yra susitikimas su visų didžiųjų ligoninių vadovais ir vyriausiaisiais gydytojais… skirtais vyriausiųjų gydytojų onkologijai. Rytoj taip pat atvyksta Lietuvos vyriausiasis neurochirurgijos gydytojas A. Tamašauskas. Susitinkame ir su juo. Kitame etape bus neurochirurgijos programa. Šitie klausimai pirmadienį bus svarstomi taip pat kolegijoje.
Transplantacijos programa bus svarstoma po mėnesio, nes jau yra surinkti visi pasiūlymai iš nevyriausybinių, iš pacientų organizacijų, medikų. Tie didieji trys klasteriai, kurie daugiausia sukėlė triukšmo, yra dailinami. Esminių pokyčių nelabai bus. Tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia D. Jankauskas ir paskutinis klaus V. Stundys, kuris šiek tiek pavėlavo.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas taip pat sveikatos apsaugos ministrei. Šiandien labai daug jums klausimų, bet mano tikrai paprastas ir konkretus. Kauno rajone, Žiegždriuose, yra buvusi respublikinė psichiatrijos ligoninė, dabar Kauno marių ligoninė. Šalia jos yra keturi daugiabučiai gyvenamieji namai. Jų gyventojams yra tiekiamas geriamasis vanduo, kurio negalima vartoti, nes jis neatitinka jokių reikalavimų. Jūsų pirmtakas beveik dvejus metus sprendė problemą, kaip priimti Vyriausybės nutarimą, siekiant perduoti vandentiekio tinklus savivaldybei, kuri ir projektą turi, ir lėšas yra numačiusi. Pagal gyventojų šių dienų informaciją, Vyriausybės nutarimas priimtas, reikalingi dokumentai yra ant ministrės stalo ir trūksta tik vieno ministrės parašo, kad savivaldybei būtų perduoti tinklai ir gyventojus ilgai kamuojanti problema būtų išspręsta. Ar galėtumėte pasidomėti ir priimti sprendimą?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Iš tikrųjų ant mano stalo nėra dokumento. Aš pati aplankiau Žiegždrius, parodė man tą vandentiekio bokštą. Iš tikrųjų ten yra jų pačių tinkamai iki galo nesutvarkyti dokumentai. Aš grynai iš savo, kaip Seimo kontrolierės, darbo patirties sudėliojau planą, kokius veiksmus reikia atlikti, kad būtų galima išspręsti šitą klausimą. Nežinau, tikrai ant stalo bent jau šiandien… Aš visą paštą pasirašau kiekvieną vakarą, ir šiandien ryte mačiau, kas yra. Dar šitų projektų, kaip jie norėtų atlikti tuos veiksmus, neturiu. Kai turėsiu, tikrai nelaikysiu, bus operatyviai pasirašyta. Bet jie turi būti tinkamai sutvarkyti, nes ne tuo keliu ėjo ligoninės administracija ir daktaras L. Vitkus.
PIRMININKAS. Klausia V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai ačiū už galimybę paklausti. Atsiprašau, kad pavėlavau. Klausimas teisingumo ministrui, kaip visada. Gal ne visai jums, bet turbūt jums, nes jūs kreipėtės į Konstitucinį Teismą, ir Valstybinė kalbos komisija galų gale pateikė atsakymą dėl dviejų įstatymų projektų, susijusių su asmenvardžių rašyba asmens tapatybės dokumentuose. Abu įstatymų projektai pripažinti tobulintinais. Kas toliau? Ką teisingumo ministras toliau galvoja?
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš manyčiau, kad kadangi tie projektai jau yra svarstomi Seime ir yra komitetuose, tai būtų patogiausia ir racionaliausia juos ir tobulinti Seime. Bet jeigu bus paklausta Vyriausybės nuomonės, aišku, mes svarstysime, atsakysime. Jeigu bus grąžinta… Grąžinti turbūt čia neišeitų Vyriausybei, nes ne Vyriausybės projektai svarstomi. Todėl mes laukiame, kokie bus sprendimai, nes lyg ir nelabai galime čia įsikišti. O iš tiesų Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra. Aš manau, gerai, kad tas išaiškinimas yra. Aiškiau ir Seimo nariams, kuriuo keliu eiti.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui ir visam kabinetui už atsakymus.
Gerbiamieji kolegos, registracija.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis baigtas. (Gongas) Pertrauka iki 15.00 val. Po pietų opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.