LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 101
STENOGRAMA
2017 m. rugsėjo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, labas rytas, laba diena! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, turime išskirtinį gimtadienį, išskirtinę progą, turime garbę pasveikinti P. Čimbarą jubiliejaus proga. (Plojimai)
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, prieš svarstant darbotvarkę turiu perskaityti gautą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų deklaraciją, kurioje rašoma: „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, siekdamos išsaugoti politinį, ekonominį bei socialinį stabilumą Lietuvoje, tęsdamos šiame Seime pradėtus darbus ir įgyvendindamos pažadus rinkėjams, remdamos XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir veiklą, vadovaudamosi Seimo statuto 38 straipsnio 5 dalimi, skelbia: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų koaliciją.“ (Plojimai) Cituoju Statuto 40 straipsnio 1 dalį: „Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės Vyriausybės.“ Iš viso yra 75 Seimo nariai ir plius mano balsas taip pat yra daugumos. (Balsai salėje)
Kitas pareiškimas. (Šurmulys salėje) Perskaitysiu kitą pareiškimą, tada dėl vedimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas rašo Seimo Pirmininkui dėl atleidimo iš užimamų pareigų. „Gerbiamasis Pirmininke, prašau atleisti už užimamų pareigų – Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pareigų. A. Sysas.“
Kitas prašymas Seimo narės R. Budbergytės. „Vadovaudamasi Seimo statuto 441 straipsnio tvarka, prašau mane atleisti iš Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojos pareigų.“ Pasirašo Seimo narė R. Budbergytė.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF*). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasitikslinti dėl jūsų pacituoto 40 straipsnio 1 dalies. Norėčiau, kad Seimas būtų tiksliai informuotas, nes vakar matėme devynių Socialdemokratų frakcijos narių pareiškimą, kad jie toliau rems valdančiosios koalicijos arba Vyriausybės darbą. Tuo tarpu, kiek aš pamenu, Socialdemokratų frakcijoje, rodos, yra 19. Klausimas vienas, į kurį turėtų būti labai aiškiai atsakyta, ar visa frakcija yra priėmusi sprendimą ir visi frakcijos nariai yra šioje naujoje valdančiojoje frakcijų koalicijoje, ar jūs šiek tiek pridėjote ir kalbate už devynis Seimo narius, bandote juos suskaičiuoti kaip 19? Nes jeigu yra tik devyni socialdemokratai valdančiojoje koalicijoje, tada reikia skaityti 40 straipsnio 2 dalį, kuri sako: „Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir Mišri Seimo narių grupė“, nes jeigu tik devyni socialdemokratai yra naujoje koalicijoje, tai daugumos nėra. Visi mes esame mažumoje ir galbūt galėtume net iškelti klausimą ar R. Karbauskio nereikėtų paskelbti mažumos lyderiu.
PIRMININKAS. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Aš tikiu, kad A. Kubilius visą laiką mėgsta iškreipti skaičius, vieną skaičių pasako teisingą, kitą – neteisingą. Ne devyni frakcijos nariai pritarė, o dešimt. Ir jeigu žiūrėtume pagal parašus, tai jų yra daug daugiau. (Kalba visi kartu)
PIRMININKAS. Gerai. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamieji konservatoriai, ne vienbalsiai Socialdemokratų frakcijoje taip pat pritarė ir pasitraukimui į opoziciją. (Balsai salėje) Taip, tai ką, vadinasi, tie, kurie balsavo kitaip, tie ne partijos nariai? Frakcijoje yra 19, didesnė dalis balsavo už. Sprendimas yra teisėtas ir nereikia klaidinti kitų Seimo narių. Jums nepavyko suskaldyti valdančiosios daugumos, jūs labai išgyvenate, todėl nervinatės ir dar nepadarėte Gabrieliaus premjeru. Pakentėkite, padarysite! (Balsai salėje) Matai, kaip labai nori, labai jau baisiai nori konservatoriai, kad premjeru būtų Gabrielius.
PIRMININKAS. Siūlau tęsti posėdį ir svarstyti darbotvarkės 1 klausimą – darbotvarkės tvirtinimas. Jūs jau pasisakėte. Ačiū. (Balsai salėje)
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. rugsėjo 26 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Svarstome darbotvarkę. Darbotvarkė yra patvirtinta Seniūnų sueigoje. Prašome, kas norėtumėte kalbėti dėl darbotvarkės? (Balsai salėje) A. Kubiliui yra neaišku, mums visiems yra aišku. Jeigu dauguma… (Šurmulys salėje) Jeigu dauguma frakcijos balsavo, vadinasi, dauguma priima sprendimą. Demokratijoje yra taip. Ačiū. (Balsai salėje) A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Noriu priminti, kad Seimo nariai turi laisvą mandatą, niekas už atskirą Seimo narį negali priimti sprendimo, jeigu jis jam nepritaria. Aš norėčiau, kad A. Sysas dabar atsistotų ir paaiškintų, ar jis yra naujoje valdančiojoje daugumoje, ar jis yra opozicijoje? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šita diskusija yra bevaisė ir nereikalinga. Siūlau tęsti mūsų darbotvarkės 1 klausimą – darbotvarkės tvirtinimą. Kas turite pastabų dėl darbotvarkės, kuri buvo išdalinta ir paskelbta? P. Gražulis dėl darbotvarkės.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėl darbotvarkės. Sakiau, kad šį antradienį siūlysiu, savaitę pagalvokite. Rezoliucija dėl paramos Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurios nukentėjo nuo trijų uraganų. Taip pat noriu teikdamas šitą rezoliuciją priminti, kad Lietuva jau skyrė bent penkioms valstybėms šiemet tam tikrą sumą pinigų, pradedant Ukraina, Maliu, paskui Sirijai, Pietų Sudanui, Nigerijai ir kitoms šalims. Todėl aš manau, tai būtų moralinis gestas, mes visada prašome Jungtinių Amerikos Valstijų pagalbos, ji į mūsų prašymus tikrai reaguoja, tai būkime, mielieji, jautrūs ir bent moraliai paremkime Jungtines Amerikos Valstijas. Juk, paminėjau ir pats Amerikos Prezidentas D. Trampas skyrė milijoną eurų Amerikai, nukentėjusiai nuo uraganų. Ypač kreipiuosi į konservatorius, kurie nuolat apeliuoja, kad Amerika yra mūsų strateginė partnerė. Bet praeitame balsavime tik du balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš dėl darbotvarkės. Prašau 1-9 ir 1-10 klausimus – Aplinkos apsaugos įstatymą ir jo priedus išbraukti, nes dar turime komitete tikrai išsiskiriančias nuomones, naujus pasiūlymus. Ministerija taip pat turi parengti naujus pasiūlymus. Prašom išbraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų? Mažeika, patikslinkite pačių įstatymų projektų numerius. Projektai Nr. XIIIP-667 ir Nr. XIIIP-549? Gerai. Per mikrofoną pasakykite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, projektai Nr. XIIIP-667(2) ir Nr. XIIIP-549(3).
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Dar kartą pakartokite per mikrofoną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Projektai Nr. XIIIP-970(2) ir Nr. XIIIP-667(2).
PIRMININKAS. Tai 1-8 ir 1-9 klausimai?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turėtume balsuoti dėl P. Gražulio siūlomos rezoliucijos Nr. XIIIP-1113 „Dėl pagalbos Jungtinėms Amerikos Valstijoms“. Prašome apsispręsti balsuojant – įtraukti į darbotvarkę ar ne?
Už balsavo 59, prieš – 12, susilaikė 33. Rezoliucijos projektas įtrauktas į darbotvarkę. Dėl K. Mažeikos reikia balsuoti ar galime bendru sutarimu dėl pasiūlymų? Bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. Rezoliuciją siūloma svarstyti toje vietoje, kur išbraukti šie du įstatymų projektai.
Ar galime pritarti visai darbotvarkei su pakeitimais bendru sutarimu? Ne. Siūloma balsuoti. Gerai, balsuojame.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 91, prieš – 9, susilaikė 15. Darbotvarkei pritarta.
10.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-743(2) (priėmimas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-743. Pranešėjas – S. Šedbaras. (Balsas salėje) Jau paskelbiau klausimą, dėl vedimo tvarkos vėliau. Jūs neturite jokių pasiūlymų, galima tiesiog svarstyti klausimą.
Dėl 1 straipsnio. (Balsas salėje) Po klausimo svarstymo jūs gausite žodį. (Triukšmas salėje) Gerai. Dėl 1 straipsnio ar turite kas pastabų? Komitetai neturi, pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Taip pat pastabų ir pakeitimų nėra. Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 94, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-743) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos labai prašyčiau A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes frakcijos vardu kreipėmės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji skubiai susirinkusi išaiškintų, ar ponas A. Sysas, R. Budbergytė ir dar keli socialdemokratai tikrai yra valdančiojoje koalicijoje. Nes iki šiol mes girdėjome oficialius viešai skelbiamus A. Syso ir kitų kolegų pareiškimus, kad jie vykdys partijos sprendimą, partijos tarybos valią. Partijos taryba šeštadienį priėmė sprendimą, kad partija eina į opoziciją, tai A. Sysas ir R. Budbergytė turbūt yra opozicijos nariai. Bet į šiuos klausimus turėtų atsakyti Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kad neliktų tik jums interpretuoti. Kas iš tikrųjų šiandien yra valdančiojoje koalicijoje, tai turėtume labai aiškiai žinoti. Gerbiamasis Pirmininke, prašome, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija…
PIRMININKAS. Dėkoju…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Minutėlę! Dar sykį, kad ir jums asmeniškai paaiškintų, kad yra Seimo statuto 24 straipsnio 5 dalis, kuri labai aiškiai sako: „Seimo narys, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje.“
Jūsų pareiškimas, kad jūs save skaičiuojate valdančiosios koalicijos dar vienu nariu, yra neteisėtas.
PIRMININKAS. Kad nebūtų ir jūsų interpretavimo, suteiksime žodį Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkei.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jūs mėgstate procedūras dėl procedūrų. Iš tikrųjų tas kreipimasis visai betikslis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes Pirmininkas turi pareiškimą ir yra įvardinta, kad lieka koalicijoje, kas lieka kokioje frakcijoje. Seimo nariai yra salėje, jūs prieikite ir paklauskite, kurie apsisprendė likti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Kubiliau, raminkis. Jūs labai norėjote, kad pagal G. Palucko nurodymą visi socialdemokratai taptų opozicionieriais ir jūs vadovautumėte? Kad susitapatintų su jumis?
PIRMININKAS. A. Butkevičius.
P. GRAŽULIS (TTF). Ko jūs norėjote? Bet neįvyko, tai dabar labai nervinatės.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Pirmiausia aš rekomenduočiau A. Kubiliui nusiraminti. Iš pat ankstaus ryto būti tokiam susinervinusiam tikrai netinka jums kaip politikui.
Antra. Noriu pasakyti, kad mūsų Socialdemokratų partijos taryba nepriėmė sprendimo, kad Socialdemokratų frakcija turi būti opozicijoje, taip pat nėra tokio nurodymo iš mūsų partijos primininko G. Palucko. Jūs, gerbiamasis Andriau Kubiliau, buvote suklaidintas, matyt, dar ne visą informaciją valdote iš socialdemokratų.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gal iš tikrųjų reikėtų pasiūlyti Etikos ir procedūrų komisijai išsiaiškinti, ar konservatoriai tapo Socialdemokratų partijos frakcijos nariais, ar socialdemokratai tapo Konservatorių frakcijos nariais.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, jūs paslydote lygioje vietoje. Ar sunku perskaityti 17 pavardžių, kas kam priklauso? (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Galiu dar kartą perskaityti 40 straipsnio 1 dalį, kad frakcija turi teisę skelbti, frakcija paskelbė.
Siūlau tęsti konstruktyvią darbotvarkę. R. Juknevičienė. Maloniai prašome.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, aišku, ne visiems lengva suprasti. Aš taip pagalvojau, gal kokį psichologo etatą reikėtų įsteigti Seime, kad suprastum sveiku protu, kad čia vyksta. Aišku, labai įdomi P. Urbšio, A. Skardžiaus skaidri koalicija. Bet man įdomiausia paklausti jūsų, o kokias gi pareigas tam vienam Seimo Petrui suteikė naujoji koalicija, kas jis dabar yra? Spikeris? Kalbėtojas? Būdavo prie karalių juokdarių etatas. Kokia čia bus jo per pareigybė ir kokiai čia jis daliai priklausys?
PIRMININKAS. Tikiuosi, paklausite jo asmeniškai. Ačiū.
10.20 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-27(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-3 – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-27(2). Pranešėjas – J. Jarutis. (Balsai salėje) Klausimas buvo paskelbtas, tai turiu suteikti tam, kam paskelbta. Jonai, prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Mielieji kolegos, labas rytas. Teikiame Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo jau išvardintų straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siūloma suteikti teisę tam tikromis sąlygomis ir pagrindais žvalgybos pareigūnams panaudoti specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus. Įstatymo projektas yra vienas iš bendro paketo parengtų projektų, kuriais buvo reglamentuota tokia teisė kitiems statutiniams pareigūnams, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Svarstant šitą projektą kilo įvairių diskusijų. Projektui buvo pateiktos Teisės departamento pastabos bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymai. Visi siūlymai įvertinti ir diskutuoti. Pritarta redakcijoms, kurias jūs matote. Į visus siūlymus atsižvelgta iš dalies, tai matyti išvadose. Dėl kelių vietų balsavome. Ypač svarbios yra suderintos 2 straipsnio sąvokos ir priemonių panaudojimo atvejai.
Manome, kad, kaip ir kiekvienas pilietis, žvalgybos pareigūnas turi teisę sulaikyti asmenį, kuris daro pažeidimą ar nusikaltimą, tačiau tokiais atvejais šis pilietis turi būti perduodamas policijai. Žinoma, kad gali tekti naudoti ir priemones, todėl prašome Seimo pritarti šiam komiteto suderintam projektui.
PIRMININKAS. Papildomas komitetas. Kviečiu Seimo narį V. Gailių.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, gegužės 24 dieną svarstė Žvalgybos įstatymo atskirų straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, išklausytos komitetų išvados, yra gauti pasiūlymai, ir mes juos turėtume aptarti. Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu? Galime. Taip pat yra daugiau pasiūlymų.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti? Galime.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalį. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies ir pateikė savo redakciją. Galime pritarti? Galime.
5 straipsnis. Siūloma pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalį. Yra gautas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, ir pagrindinis komitetas siūlo nepritarti. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl šio pasiūlymo norėtų?.. V. Gailius norėtų kalbėti? Ar sutinkate su komiteto pasiūlymu? Sutinka.
Visi kiti pasiūlymai jau aptarti.
Dėl viso įstatymo nuomonė už, nuomonė prieš svarstymo stadijoje. Nuomonė už – A. Anušauskas. Prašom, gerbiamasis kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų taip jau atsitiko, kad mūsų tarnybos neturėjo teisės naudoti ginklą. Prisiminkime tą atvejį, kai saugant tam tikrus objektus iškyla grėsmės, ir STT pareigūnų užpuolimas STT būstinėje, kuris buvo prieš keliolika metų, dabar STT yra suteiktos analogiškos teisės. Dabar kalbame jau apie Žvalgybos tarnybos pareigūnų teises, todėl siūlau pritarti šiam projektui, kuris iš tikrųjų pagrindiniam komitete buvo svarstomas labai atidžiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Dėl nuomonių daugiau jau ir nesuteiksiu kalbėti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Apsisprendžiame ir balsuojame.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
P. Gražulis. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Trumpa replika po balsavimo. Šaukė, kad nebus priimtas nė vienas įstatymas. Net ir konservatoriai parėmė valdančiąją daugumą, 97 – už. Nėra čia tragedijos, ponai konservatoriai, žiūrėkite.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Petrai. Išties dirbame nuoširdžiai ir atsakingai.
10.27 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-875(2) (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 1-4 klausimą – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-875(2). Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką pateikti komiteto išvadą. Svarstymas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Komitetas rugsėjo 20 dieną svarstė įstatymo projektą. Bendru sutarimu pritarė jam.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Norinčiųjų dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų nėra gauta. Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo nuomonė už – A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, nors čia buvo pasakyta, kad konservatoriai turi būtinai balsuoti prieš įstatymų projektus, kurie reikalingi, mes taip nedarome, mes balsuojame už tuos įstatymų projektus, kurie, manome, yra būtini. Ir šiuo atveju aš manau, kad mes prisimename daugiau kaip prieš dešimtmetį buvusią istoriją, kai žvalgybos pareigūnas žuvo, o, deja, šeima negalėjo gauti jokio draudimo, jokio atlyginimo, nes jis žuvo per tokią gana komplikuotą situaciją, kai įstatymuose tos aplinkybės nebuvo numatytos.
Dabar dėl žvalgybos pareigūnų, kurie, neduok Dieve, žūtų arba mirtų užsienyje, vis dėlto yra šis įstatymo pataisymas ir kai kurias išlaidas prisiima Lietuvos Respublika. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-875(2).
Balsavo 104 Seimo nariai ir visi vienbalsiai 104 pritarė po svarstymo įstatymo projektui. Dėkojame.
10.30 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1047(2) (svarstymas)
Kadangi lenkiame laiką ir mūsų garbus svečias nėra atvykęs, tai svarstome darbotvarkės 1-6 klausimą Nr. XIIIP-1047(2). Kviečiu pranešėją – Kultūros komiteto pirmininką R. Karbauskį pateikti komiteto išvadą dėl Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Sveiki. Komitetas svarstė ir pritaria įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norinčių dalyvauti diskusijoje yra. Maloniai kviečiu M. Majauską. Jums penkios minutės. (Šurmulys salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad sprendimas šiandien vis dėlto bus priimtas ir Krašto apsaugos ministerija bus išgirsta, administracija plėsis toliau kultūros sąskaita Senamiestyje. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Matyt, tai nėra labai teisinga kryptis, nėra labai atsakinga kryptis ir tikrai nėra labai gerai paskaičiuota kryptis kultūros požiūriu plėsti biurokratų darbo vietos kultūros, kaip minėjau, sąskaita. Nėra, matyt, labai teisingas dalykas finansiniu požiūriu plėsti ministerijų veiklą pačioje brangiausioje Lietuvos teritorijoje, nėra teisingas dalykas ir miesto planavimo požiūriu. Bet vis dėlto tą darome ir aš labai linkiu, kad po šio žingsnio sustotume ir tikrai pagalvotume, ar verta toliau eiti. Galbūt būtų tikslinga elgtis taip, kaip padarė Valstybės saugumo departamentas iškeldamas savo patalpas iš centro, ir tai darė ne tik dėl infrastruktūrinių sumetimų, ekonominių sumetimų, bet ir dėl saugumo. Aš manau, kad daug saugiau būtų Krašto apsaugos ministerijai kaip Pentagonui, kaip Valstybės saugumo departamentui turėti atskirą tam skirtą teritoriją ir patalpas, ir tai būtų ne Senamiesčio centre. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra keletas argumentų, kurie ragina mane pasisakyti ir pasisakyti prieš šitą projektą.
Pirmasis argumentas yra tas, kad man patinka valstiečių principinis siekis iškelti ministerijas iš Vilniaus į vieną vietą ir man patiktų dar labiau, jeigu tas ministerijas būtų stengiamasi sujungti į vieną lankstų darinį, kuris keistųsi. Tai būtų pažangu ir inovatyvu, ko gero, netgi visos Europos pavyzdžiu būtume. Moderniame pasaulyje valdymo funkcijos labai dinamiškos, dažnai keičiasi ir tai būtų labai pažangu. Tačiau šiuo sprendimu yra daromas priešingas veiksmas. Senoje vietoje, ten, kur labai sunku privažiuoti, ten, kur yra nuolatinės spūstys, yra plėtojama ministerija. Žodžiais pareiškiami vieni pareiškimai, kurie yra tikrai simpatiški ir vadybos požiūriu labai palaikytini, o veiksmai yra priešingi. Yra kuriama, stiprinama, plėtojama ir investuojama į tai – ministerija Senamiestyje, Senamiesčio širdyje, kur patalpas pritaikyti yra sunku.
Antroji priežastis. Modernus administracinis pastatas pasižymi tam tikromis savybėmis, modernus administracinis pastatas reikalauja labai specifinio suplanavimo. Neįmanoma sename pastate įdiegti modernių administraciniam pastatui tinkamų reikalavimų. Na, neįmanoma. Be to, remontas kainuos brangiai.
Kita priežastis – parduoti šitą pastatą, iškelti ir pastatyti kur nors kitur būtų pigiau, už tuos pinigus būtų galima įrengti porą ministerijų, būtų geras privažiavimas, modernus išplanavimas, lankstus darbo organizavimas ir panašiai. Būtų galima laimėti, užuot laimėjus ir ėjus senu įprastu keliu. Aišku, kad ministrams daug smagiau ateiti į darbą kur nors Senamiestyje, bet žmonėms, kurie turi reikalų, kurie nori privažiuoti, kada reikia privežti svečius, daug geriau būtų kur nors kitur. Tikrai taip nereikėtų elgtis, kaip dabar yra daroma.
Aš dabar nesuprantu S. Skvernelio Vyriausybės pozicijos, ar jis iš tikro kalba, kai sako, kad jis nori iškelti Vyriausybės įstaigas į užmiestį ar kur nors jas sukoncentruoti, ar jis to visai nenori, tiktai buvo tuščios šnekos? Jeigu to norima, tai kodėl tada yra išlaidaujama ir daroma visai priešingai šiuo konkrečiu atveju?
Šita vieta – Senamiestis – turėtų būti rekreacinė turistinė ir jokia kitokia. Tokią ir padarykime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų išsakytas mintis. Pasiūlymų dėl minėto įstatymo projekto nėra gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už, kaip mane ir patikino, nori kalbėti J. Olekas, sutinka ponas R. Šarknickas. Prašom, kalba gerbiamasis kolega J. Olekas – nuomonė už.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos ir tie, kurie pasisakė diskusijoje, aš noriu atkreipti dėmesį – bibliotekos, kuri dabar yra, yra tokios sąlygos, kokių būti negali. Todėl buvo mūsų bendras sutarimas, kad bent ta dalis bibliotekos, kuri turi vertę, bus prijungta prie Karo akademijos bibliotekos ir turės geras patalpas, į kurias bus malonu užeiti kaip į modernią bibliotekos dalį. Todėl reikia įstatymo pakeitimų.
Dėl ministerijos iškėlimo. Tam tikra prasme svarbu ir Krašto apsaugos ministerijos, ir kariuomenės vadovybės, kuri yra šioje vietoje, saugumas, todėl sujungti į vieną kompleksą, kaip jūs siūlote, Pentagono ar kitų pavyzdžiu taip pat yra labai svarbu. Šitas žingsnis kaip tik pasitarnaus tam, kad mūsų Krašto apsaugos ministerija turės visas reikalingas saugumo sąlygas.
Dėl atrakcijos ir miesto grožio. Aš manau, kad atvykstant užsienio svečiams, ypač kariuomenių vadams, renginiai, kurie vyksta prie Krašto apsaugos ministerijos, tikrai pritraukia tiek vilniečių, tiek Vilniaus svečių dėmesį. Man teko susidurti – lankytis ne vienoje užsienio valstybių ministerijų, jos kaip paprastai yra prestižinėse vietose, nes jos atlieka ir tam tikrą reprezentacinę funkciją. Todėl kviečiu nespekuliuoti šiuo atveju, bet pritarti pateiktam siūlymui, tiesa, kaip sakiau, su įsipareigojimu, kad biblioteka, bent jos dalis, taip pat turėtų sąlygas, sujungus ją su Lietuvos karo akademijos biblioteka. Kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai nesu kategoriškai prieš ir suprantu, kad racionalu Krašto apsaugos ministerijai įsikurti tose patalpose, kur dabar yra Technikos biblioteka, bet aš turiu daug abejonių dėl to, kaip pateiktas šis projektas. Tai, ką kolega J. Olekas kalba, kad dalis reikalingų fondų bus patalpinta į generolo J. Žemaičio biblioteką, to nėra parašyta, nieko nėra parašyta, kur fondai eina, ar jie eina į šiukšlių dėžę. Pagaliau galiojančiame įstatyme neparašyta, kad Technikos biblioteka yra tame pastate. Taigi ir dabar Vyriausybė be jokio įstatymo pakeitimo galėjo kur nori ją perkelti, į kitą pastatą.
Dėl įsigaliojimo niekas nepasakyta. Ir šiaip, man atrodo, jeigu projektas yra Technikos bibliotekos naikinimo projektas, tai turėtų teikti kultūros ministrė, o pastato atsilaisvinimas yra antraeilis reiškinys, kuris, be abejo, rūpi krašto apsaugos ministrui. Aš, neturėdamas abejonių dėl pačių tikslų, turiu daug abejonių dėl formos ir dėl teikėjų. Dabar iš tikrųjų sudėtinga balsuoti, kai taip, man atrodo, nekorektiškai yra pateiktas projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytas nuomones. Noriu pakviesti gerbiamus kolegas salės gale ateiti ir balsuoti dėl Bibliotekų įstatymo projekto Nr. XIIIP-1047(2). Skelbiame balsavimą. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas. (Balsai salėje)
Balsavo 100 Seimo narių: už – 80, prieš – 1, susilaikė 19. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1047(2) pritarta.
10.41 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eugenijos Bumblauskienės peticijos“ (projektas Nr. PNP-32) priėmimas
Mes šiek tiek lenkiame laiką. Aš maloniai kviečiu visada pasirengusį pateikti Peticijų komisijos išvadą P. Čimbarą ir skelbiu rezervinį ketvirtą klausimą – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eugenijos Bumblauskienės peticijos“ projektą. Prašau, gerbiamasis kolega.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, tikrai norėčiau padėkoti už sveikinimus. Bet ką darysi – jau jubiliejų atšvenčiau, reikia toliau dirbti ir pristatyti peticijas. Šiandien ir bandysiu pristatyti.
E. Bumblauskienės peticiją komisija išnagrinėjo rugsėjo 20 dieną ir iš esmės priėmė sprendimą atmesti dėl mokesčių už liftą… ir priėmė sprendimą atmesti, kad reikėtų mokėti 3–5 eurų mokestį bendrosios dalinės nuosavybės daliai taip, kaip mokamas mokestis už žemę.
Gerbiami Seimo nariai, čia iš esmės kasmet būna peticijos. Antroji peticija bus, kai dažniausiai pirmo aukšto gyventojai nenori mokėti už liftus. Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į komisijos ir ekspertų nuomones, todėl komisija prašo priimti protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjos pasiūlymą, kaip prašo E. Bumblauskienė.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu Peticijų komisijos siūlymui? Siūlote balsuoti? Komisija siūlo atmesti E. Bumblauskienės peticiją. Prašom balsuoti.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 83, prieš – 2, susilaikė 13. Peticija atmesta.
10.44 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Bronislavos Daukšienės peticijos“ (projektas Nr. PNP-33) priėmimas
Kita peticija – Seimo protokolinis nutarimo „Dėl Bronislavos Daukšienės peticijos“ projektas. Gerbiamasis Peticijų komisijos pirmininke Petrai Čimbarai, pateikite išvadą.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Čia iš esmės irgi analogiška antroji peticija. Tiktai B. Daukšienės yra siūlymas mokėti 1 eurą arba išvis nemokėti. Motyvai tokie patys, kaip ir dėl pirmos peticijos. Todėl prašau…
PIRMININKĖ. Dėkojame, kolega.
P. ČIMBARAS (LSDPF). …priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjos pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.
Gerbiamieji kolegos, skelbiame techninę penkių minučių… tai yra kelių minučių pertrauką. Posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Mes sulaukėme garbingo svečio atvykimo. (Plojimai)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, turime ypatingą progą – turime ypatingą svečią, t. y. Lenkijos Respublikos Seimo maršalką poną M. Kuchcinskį. Kviečiu. (Plojimai)
10.45 val.
Lenkijos Respublikos Seimo Maršalkos Mareko Kuchcinskio kalba
M. KUCHCINSKI. Labai ačiū. Gerbiamas pone Pirmininke, ponios ir ponai Lietuvos Respublikos Seimo nariai, ekscelencijos, gerbiami ponios ir ponai! Atvykau į Lietuvą kartu su jumis šiandien švęsti svarbias metines. Ačiū už galimybę kalbėti Lietuvos parlamente. Laba diena, Lietuva! (Šis sakinys pasakytas lietuviškai)
Šiandien esu Lietuvoje, nes prieš 630 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir jo liaudis priėmė krikštą pagal Romos katalikų apeigas tapdami nariais krikščionių bendrijos, kurios ano meto civilizacinis centras buvo Roma. Panašias metines mes šventėme prieš metus Lenkijoje. Ačiū ponui Pirmininkui ir Lietuvos valstybės valdžiai, ir lietuviams už dalyvavimą šiose iškilmėse.
1387 metų įvykis yra reikšmingas ir istorinis. Jo pasekmės suformavo didelės dalies Vidurio ir Rytų Europos likimą, o Vilnius, būdamas susaistytas stiprių ryšių su Krokuva, pradėjo anuo metu spinduliuoti savo įtaką visam Vidurio ir Rytų Europos regionui, įgijo vienos iš svarbiausių Europos sostinių rangą.
Čia norėčiau atkreipti dėmesį į tris svarbius simbolius.
Pirmas simbolis. Trakuose yra stebuklingas Dievo Motinos su vaikeliu paveikslas. Šis Marijos atvaizdas pateko į Lietuvą iš Konstantinopolio. Jis buvo perduotas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, kuris pripažino Dievo Motiną savo globėja. XVIII amžiaus pradžioje popiežius Klemensas XI karūnavo abu Dievo Motinos paveikslus Trakuose ir Čenstakave – Jasna Guroje. Šiandien prie abiejų paveikslų vyksta su piligriminėmis kelionėmis lenkai ir lietuviai.
Antras simbolis – tai Jogaila. Jogaila reiškia stiprų raitelį. Tai iš tikrųjų buvo stiprus valdovas. Jo biografijoje matyti ta visos Vidurio Europos bendrija. Tai Gedimino anūkas, kuris buvo didelis Lietuvos politikas, kuris buvo vyras Jadvygos, Vengrijos karalienės, kuri valdė Lenkijos Karalystę ir tapo Bažnyčios šventąja. Jogaila – tai jogailaičių dinastijos įkūrėjas, kurių valdymo metu Lenkija išgyveno savo aukso amžių. Lenkijos politikai, kurie anuo metu valdė Krokuvoje, XIV amžiaus pabaigoje turėjo didelę drąsą – būtent jie pakvietė iš Lietuvos valdovą, kuriam atidavė savo karalystės karūną, kartu pakeisdamas Europos likimą. Šis karalius, kuris atvyko iš Lietuvos, suteikė daugelį teisių, kurios tapo parlamentarizmo Lenkijoje pagrindu. Parlamentarizmo pradžia istorikai laiko 1468 metus, tai yra tie laikai, kada įsikūrė dviejų rūmų Seimas. Po metų mes švęsime 550 metines šito fakto ir norėčiau, kad mes kartu švęstume šitas metines, ir širdingai kviečiu į jas.
Trečias simbolis – šv. Kazimieras, kurį minėjo 1991 metais šv. tėvas Jonas Paulius II sakydamas: „Lietuva – tėvynė šventųjų, kankinių ir didvyrių.“ Karalaitis Kazimieras Jogailaitis, pakeltas į šventuosius, jau 1602 metais tapo Lenkijos ir Lietuvos globėju. Gimė Krokuvoje, mirė Gardine, po mirties sugrįžo į savo senelio miestą, į Vilnių, kur yra palaidotas Katedroje. Dar kartą priminsiu Jono Pauliaus II žodžius: „Šis šventasis kaip Lietuvos globėjas yra ypatingas simbolis ir lietuvių vienybės ženklas per visus šimtmečius. Jis pašviesina bendrą istorinę praeitį abiejų kaimyninių šalių ir šviečia viltimi į ateitį.“
Gerbiamasis pone Pirmininke, didysis Seime, sprendimai, kurie buvo priimti Vilniuje, Krokuvoje XIV amžiaus pabaigoje, visiems laikams pakeitė lenkų ir lietuvių likimą, taip pat mūsų kaimynų ano meto ir šiandienos kaimynų ir visų Vidurio ir Rytų Europos gyventojų, kurie skyrėsi savo tikėjimu, kultūra, kalba ir papročiais, bet juos sujungė bendra valstybė, politinė tvarka, teisės ir laisvės, tolerancija ir abipusė pagarba. Anuo metu buvo kuriama bendra istorija, kurios ženklai šiandien yra Lenkijos ir Lietuvos unijos nuo Krėvos iki Liublino. Mūšis prie Vienos, kurio tikslas buvo apginti krikščionišką Europą, Gegužės 3 dienos Konstitucija, o joje Didžiojo Seimo metu Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, po to sukilimai, kurie vyko XIX amžiuje prieš Rusiją, ir kova su komunizmu XX amžiuje. Mūsų protėviai turėjo bendrą valstybę, kuri buvo didžiąja valstybe viso žemyno mastu, kuri gausiai traukė ateivius iš Europos: vokiečius, žydus, totorius, gruzinus, rusus, škotus, azerus ir kitas tautas. Abi tautos, lenkų ir lietuvių, viena kitą stiprino globojamos Dievo Motinos, kuri saugojo mus Jasnoje Guroje ir Trakuose, taip pat Aušros Vartuose.
Pone Pirmininke, aukštasis Seime, Lenkijos ir Lietuvos ryšiai pasirodė tokie stiprūs, kad bendros valstybės žlugimas nesunaikino mūsų likimo, kas buvo matyti abiejuose pasauliniuose karuose pereitame amžiuje ir taip pat vokiečių ir sovietų okupacijos metu. Lenkai ir lietuviai tapo ne kartą istorijoje Vokietijos ir Rusijos aukomis. Tai labai svarbi istorijos pamoka, apie ją kalbėjo iš šitos vietos 2010 m. kovo 11 d. Lenkijos Respublikos prezidentas L. Kačinskis. Jis sakė taip: „Reikia atminti viską, bet visų pirma reikia atminti tai, kas mus jungia, kas sukuria mūsų poziciją Europoje, kas sukuria tokį pavyzdį, specifišką pavyzdį šiandienos Europai, Europos Sąjungai.“ Štai yra XIV amžiaus pavyzdys, tai buvo didelio patrioto žodžiai, didelio politiko ir Vidurio Europos gynėjo žodžiai. Šiandien jau keliolika metų esame didelių tarptautinių organizacijų narės, taip pat ir Europos Sąjungos, kuri tam tikru laipsniu primena mums tą didelę Lenkijos ir Lietuvos uniją. Šiandienos sąjunga remiasi bendradarbiavimo principu, kitaip sakant, solidarumo principu. Tai svarbu, kad mes, Lenkija ir Lietuva, priklausome šiai nepaprastai istorinei bendrijai. Žiūrime į ją kaip į bendriją, kur yra nepriklausomos, suverenios valstybės. Nepriklausomybė mums didelė vertė, kurios per daugelį metų mes, lenkai ir lietuviai, neturėjome, todėl mes gerai žinome, kad nepriklausomybės dėka galime apie svarbius dalykus spręsti savo nacionaliniuose parlamentuose Vilniuje ir Varšuvoje. Ir taip tegul ir lieka.
Savo kalboje sukakus 20 metų po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, L. Kačinskis apibrėžė Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo principus šiandienos pasaulyje, juos išvedė iš praeities. Žiūrint iš metų perspektyvos, tų kelerių metų perspektyvos, galima pasakyti, kad yra keturi tokie principai. Pirmas principas yra interesų bendrumas Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto Organizacijoje. Tas bendrumas yra dėl politinės mūsų padėties ir patirties. Mūsų valstybės turi prieš save tokius pačius pavojus. Tai dar viena fazė Rusijos imperializmo, kurio aukomis tapo jau Gruzija ir Ukraina. Suverenumas ir subjektumas, neseniai mūsų atgautas, ir lenkams ir lietuviams yra ypač brangūs. Saugumą užsitikriname bendradarbiaudami su Šiaurės Atlanto Organizacija, statydami juos į Rytų flangą. Europos Sąjungos forume mums reikalingas mūsų veiksmų koordinavimas, kuris saugos mūsų interesus ir leis mums turėti sėkmingą įtaką Europos Sąjungos plėtrai.
Antras principas yra bendradarbiavimas demokratijos ir lygybės labui. Iš mūsų bendros valstybės tradicijos išplaukia du demokratijos pamatai tarptautiniuose santykiuose. Pirmas yra toks – niekas apie mus be mūsų. Antras – laisvi su laisvaisiais, lygūs su lygiaisiais. Aš esu tikras, kad kuo labiau bendradarbiausime ir stiprinsime vieni kitus Vidurio Europoje atnaujinant visą Europos Sąjungą ir stiprinant ją, tuo labiau turėsime galimybę išlaikyti demokratišką lygybės pobūdį, kuris atitinka tėvų įkūrėjų intenciją.
Trečias dalykas – tai solidarumas tarp valstybių. Jau du amžiai nėra tokios bendrijos pagal valstybingumą, bet yra pagal istoriją, strategiją ir, žiūrint į ateitį, bendradarbiavimo galimybės yra milžiniškos, bet ne visados visiškai išnaudojamos. Strateginė partnerystė turėtų reikšti pagarbą tautinių mažumų teisėms. Mes kalbamės kaip bičiuliai, kadangi mes tarp savų, o bičiuliai yra atviri tarp savęs, todėl atminkime, kad lenkai, kurie gyvena Lietuvoje, taip pat kaip ir lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, yra paveldėtojai mūsų bendros valstybės, kuri buvo įkurta XIV amžiuje ir kelis šimtus metų buvo didelė jėga žemyne ir tiems piliečiams reikalinga jų teisių pagarba dėl nuosavybės, kultūros, švietimo, kalbos ir buvimo viešojoje erdvėje.
Stovėdamas prieš jus Lietuvos parlamente kaip Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkas norėčiau prašyti Lietuvos Respublikos Seimo narių, kad jūs priimdami sprendimus dėl Respublikos piliečių, kurie yra lenkų kilmės, atsižvelgtumėte į jų reikalavimus ir į mūsų bendrus interesus, taip pat ir geopolitinius. Praeities ir ateities vardan kreipiuosi į jus prašydamas drąsos, kurią turėjo mūsų seneliai prieš 630 metų, prašydamas geros valios ir palankumo.
Ketvirtas principas – regioninis bendradarbiavimas. Lenkija ir Lietuva – tai yra labai svarbūs bendradarbiavimo elementai Vidurio ir Rytų Europos regione. Abi valstybės iš šito regiono semia pirmiausia savo jėgą ir potencialą. Turime įvairius šio regioninio bendradarbiavimo matmenis ir formas. Plečiasi bendradarbiavimas per sieną, plečiasi karinis, prekybinis. Labai svarbus šiandien karinis bendradarbiavimas, prekybinis, investicinis, infrastruktūrinis bendradarbiavimas, labai labai svarbus visuomeninis, kultūrinis. Šiose srityse darome labai daug, bet visada, aišku, galima daugiau padaryti. Svarbiausiomis laikau tris bendradarbiavimo formatus – tai yra Baltijos, trijų jūrų ir Karpatų bendradarbiavimo formatus. Aš kalbu apie visą Vidurio ir Rytų Europos dimensiją, tai yra apie valstybes tarp Adrijos, Juodosios jūros ir Baltijos jūros.
Paskutiniai metai atnešė dviejų iniciatyvų įgyvendinimą, ką norėčiau paminėti. 2016–2017 metais mes Varšuvoje suorganizavome aukščiausio lygio susitikimą, į kurį atvyko Vidurio ir Rytų Europos parlamentų vadovai. Ačiū ponui Pirmininkui, politikams, Lietuvos diplomatams už tai, kad dalyvavo mūsų renginyje. Aš užtikrinau, kad šis renginys bus pratęstas.
Mūsų regiono valstybės pradėjo realizuoti labai svarbų infrastruktūrinį projektą, kuris vadinasi „Via Carpatia“, kuris jungia Europos Šiaurę ir Pietus, Baltijos valstybes su Turkija ir Viduržemio jūra. Šalia jo tokios iniciatyvos kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir kitos priklauso mūsų strateginiams infrastruktūriniams planams, komunikaciniams planams. Ši didelė investicija – tai įrodymas, kad verta būti nuosekliam ir užsispyrusiam politikoje.
Mūsų dvišaliame bendradarbiavime, taip pat bendradarbiaujant regiono mastu, svarbų vaidmenį turėtų suvaidinti Lenkijos ir Lietuvos Seimai, atsižvelgdami į išdidžią praeitį, taip pat žiūrėdami į mūsų ateitį ir visos Europos ateitį. Prieš save turime bendrų uždavinių, kurių mes negalime atsisakyti. Aš galvoju, kad mums reikia iš naujo atkurti ir stiprinti mūsų parlamentinį bendradarbiavimą, sugrįžtant prie susitikimų parlamentinės asamblėjos forma.
Pone Pirmininke, aukštasis Seime, pabaigoje leiskite man pacituoti Lietuvos himno žodžius: „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina, ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi.“ Tegyvuoja Lietuva ir tegyvuoja Lenkija! Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame jo Ekscelencijai Lenkijos Respublikos Seimo maršalkai M. Kuchcinskiui.
Posėdį tęs R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dėl protokolo – primenu, kad Seimo protokolinį nutarimą dėl B. Daukšienės peticijos mes priėmėme bendru sutarimu – pritarti komisijos pasiūlymui atmesti šią peticiją.
11.04 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902(4)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902(4). Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką A. Stančiką pateikti komiteto išvadą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų rugsėjo 20 dieną pritarė komiteto šių metų gegužės 10 dieną sudarytos darbo grupės patobulintam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Patobulintas įstatymo projektas sujungtas su Vyriausybės parengto įstatymo projekto Nr. XIIP-1902(3)ES ir Seimo nario K. Starkevičiaus įregistruoto įstatymo projekto Nr. XIIP-1862 nuostatomis. Kaimo reikalų komitetas siūlo tobulinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas atsisakant žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pateikusi pažeidimų procedūras prieš Lietuvą, kurios sudaro kliūtis stojant į EBPO. Atsisakant saugiklių siūloma pirmumo eilės sąlygas…
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui už pateiktą komiteto išvadą. Jus prašome atsisėsti. Skelbiame diskusiją. Pirmasis užsirašė kalbėti E. Gentvilas. Prašom, kolega. Jūs frakcijos vardu? Savo. Prašom, penkios minutės. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Įstatymas su barzda, arba problema su barzda, tai yra bandymas riboti žemės įsigijimą užsieniečiams, kas pavirto ribojimais įsigyti žemę Lietuvos Respublikos piliečiams. Tik dar kartą noriu pasakyti, kad 2014 metais priimant šitą įstatymą liberalai nebalsavo vien dėl to, kad šių apribojimų pridėta be saiko. Manėme, kad tai yra antikonstituciniai ribojimai. Mano nuomone, apskritai galėtų nebūti šito vadinamojo saugiklių įstatymo.. Praėjusią savaitę teikiau, natūralu, nesulaukiau pritarimo, tai dabar reikia pabandyti objektyviai įvertinti šitą pateiktą naujos redakcijos įstatymo projektą.
Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad nėra laikinumo sąvokos. Jeigu anksčiau buvo vadinamasis laikinasis žemės įsigijimo įstatymas, dabar jau to laikinumo nebėra, tai supraskime, jeigu priimsime šitą įstatymą, jis neturi laikinumo žymos. Nesakau, kad tai automatiškai blogai. Manau, kad visada turimą įstatymą bus galima tobulinti.
Dabar apie geruosius dalykus, ką matau šiame įstatyme, lyginant su senąja redakcija. Labai gerai yra žvilgsnis, kai sudaromos žemės konsolidacijos sutartys, kad tada egzistuoja palengvinimai, tai reikia pripažinti ir priimti. Puiku, kad yra atsisakyta visiškos nesąmonės sieti nuosavybės įsigijimą su profesiniu pasirengimu ar su kitais apribojimais. Beje, po praėjusią savaitę mano pateikto įstatymo projekto išgirdau tokią versiją, kad štai E. Gentvilas norėtų įsigyti žemės, tačiau neturi teisės, todėl siūlo tą įstatymą atšaukti. Noriu deklaruoti, kad net ir esant tiems kvailiems apribojimams turiu teisę, nes esu deklaravęs žemę, esu registravęs ūkininko ūkį ir esu išlaikęs ūkininko kvalifikacinius profesinius reikalavimus. Tai tikrai nėra mano asmeninis koks nors interesas.
Prie pagirtinų dalykų reikėtų pripažinti, kad nebėra tokių biurokratinių reikalavimų, kokie buvo anksčiau, susiję su Nacionalinės žemės tarnybos funkcijomis. Sakysime, žinome tą instituciją kaip pageidautino didesnio skaidrumo. Tai kuo daugiau funkcijų iš jų atimi, tuo mažiau šansų, kad įvyks visokie neskaidrumai. Vėlgi puikus dalykas, kad greta paveldėjimo teisės, kur netaikomi tie visi apribojimai, atsiranda ir dovanojimo teisė artimiausiems giminaičiams ir tada netaikomi tie reikalavimai.
Noriu pasakyti, kad mano paties asmeninė pataisa 2014 metais buvo dėl šio įstatymo projekto. Taip ir nesupratau, kodėl tuometinis Seimas atmetė tą mano pataisą. Štai dabar greta paveldėjimo atsiranda ir dovanojimo teisė.
Nesiplėsdamas dabar pasakysiu, kas man nepatinka. Ir toliau išlaikoma, mano manymu, antikonstitucinė nuostata, kai yra apribojimas visiems ne daugiau kaip 500 hektarų, tačiau jeigu užsiimi gyvulininkyste, tu gali turėti ir daugiau. Mano manymu, tokiu atveju, priklausomai nuo tavo veiklos, atsiranda skirtinga teisė turėti nuosavybę. Jeigu užsiimi gyvulininkyste, tada atsiranda tavo teisės turėti daugiau kaip 500 hektarų, jei tu neužsiimi gyvulininkyste, tada tu neturi teisės įsigyti daugiau kaip 500 hektarų. Tai yra neteisinga. Ūkiai turi būti lankstūs, gali keisti profilį. Ir tada jo konstitucinė teisė įsigyti nuosavybės tam tikrą kiekį yra vėl kintanti? Manau, kad tai neteisinga.
Ir apie įstatymo tikslą. Mane stulbina, kad įvesta tokia sąvoka „užkirsti kelią žemės spekuliacijai“. Tai sovietinė sąvoka. Šiandien to nebeturėtų būti. Žemei perparduoti, kaip nors kitaip formuluoti. Stulbina, kad nebėra tikslas turėti konkurencingą žemės ūkį. Man, kaip liberalui, tai atrodo prievolė turėti konkurencingą žemės ūkį. To nebėra. Ir nebėra poreikio arba tikslo užtikrinti natūralią gamtinę aplinką. Tai dabar čia dergsime ant tos savo žemės? Manau, kad tai yra taisytini dalykai po svarstymo priėmimo stadijoje, tačiau bendrai vertindamas šį įstatymo projektą aš siūlau po svarstymo balsuoti už jį, nepaisant to, kad dar yra taisytinų dalykų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamajam E. Gentvilui ir kviečiu diskusijų K. Starkevičių. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų šio įstatymo pataisos turi ilgą istoriją. Prieš tai kalbėjęs Eugenijus tikrai yra įsigilęs. Mes praėjusią kadenciją savotiškai daug diskutavome, ir aš galvoju, kad tame etape, kada buvo iškilęs pavojus apskritai dėl mūsų buvimo Europos Sąjungoje, kai buvo diskutuojama, ir viena iš partijų, kuri šiandien ir valdžioje, buvo pateikusi net referendumo įstatymą, referendumą sušaukusi dėl žemės pardavimo užsieniečiams, tai suprasti reikia, kas mums grėsė. Mums grėsė paprasčiausiai, kad atsitiktų lietuviškas breksitas, nes tada su visomis Europos Sąjungos šalimis reikėtų suderinti mūsų tas nuostatas, kurios buvo keliamos tame referendume. Tie saugikliai buvo savotiškas žingsnis, kad būtų apsaugota nuo dar blogesnio varianto: aiškinti tautai, kas gali atsitikti, ir kartu išsaugoti saugiklius.
Kas dabar yra teigiamo? Tai, kad jau nereikės to specialaus mokslo, kur buvo nuogąstaujama, kad tik žemės ūkio, nes taip parodė tie mokslai: buvo įvairūs kursai organizuojami ir tuo būdu dar padidinami tam tikri, galima sakyti, ir korupciniai elementai, kai norint žemę pirkti, buvo ieškoma įvairių priėjimų, norint gauti tą diplomą. Šito nelieka.
Kas gerai naujame įstatyme, kad vis dėlto mes daug dėjome pastangų, kad būtų surasti ir lengviau notarams išaiškinami susiję asmenys. Pagal naują įstatymą dabar bendrovių pajininkai turės registruotis Registrų centre, ir bus viena kartoteka. Anksčiau to nebuvo. Formaliai kiekviena bendrovė, kuri buvo registruota, turėjo savo pajininkų sąrašą, kažkur seife pas save laikė. Dabar to nereiks, tai čia tikrai yra žingsnis į skaidrumą. Ir tas ribojimas, aš manau, reikalingas, tie 500 hektarai, kad žemė nebūtų sukoncentruota vienose rankose, kad tie ūkiai iki beribio dydžio nebūtų didinami.
Kas gerai, kad įtraukta į šį įstatymą, ką Eugenijus ir minėjo, tai mūsų paveldėjimas. Nes tikrai aš irgi praėjusį kartą nesupratau, kodėl dabar negali senelis ar artimiausiam giminių ratui, ar tėvai padovanoti savo žemės, savo nuosavybės. Ir šiuo atveju, kad ir kaip paradoksalu, reikia laukti mirties, arba jis surašo tą testamentą, ir tik po to, kada jis numiršta, tada įsigali. Čia irgi yra aiškus ir skaidrus dalykas.
Taip pat išlieka, nes yra pavojus didžiausias dėl akcinio kapitalo. Supraskime, akcijos – šiandien akcininkas gali būti vienas, rytoj kitas, trečias. Šiuo atveju, jei per akcinį kapitalą nupirktų iš kurios nors šalies, mums šiandien nepalankios, tą paketą ir tada, aišku, su juo žemę. Bet, taip pat likę tie 25 %… Susietumą savotiškai bus galima saugoti. Juo labiau kiekvienas, perkantis žemę, nurodo, kad jis daugiau 500 arba nurodo, kad 500 neturi. Čia yra šie teigiami dalykai.
Aš galvoju, kad dėl gyvulių skaičiaus šiandien Lietuvos yra tragiška situacija pagal pridedamosios vertės sukūrimą nuo hektaro. Mes esame dvidešimtuko pabaigoje. Gyvulių skaičius, čia daugiausia liečia bendroves, juridinius asmenis, nes joms tai yra aktualu. Gal tikrai padės šią žemę konsoliduoti ir kartu išsaugoti gyvulius. Ta žemė niekur… Jei atsitiks tokia bėda, kad jie jau atsisakys gyvulių, aišku, yra numatyta tvarka, kaip ta žemė vėl sugrįš valstybei. Žemės vertė kol kas nekrenta, ji tik kyla ir štai per šį laikotarpį ji išaugo faktiškai nuo tokių skaičių, kiek mes pirkdavome litais, tai dabar tiek reikia mokėti eurais. Taigi rinka galioja. Bet svarbiausias tikslas, kad būtų išsaugota, kas aktualiausia. Tikrai ne užsieniečiai, bet spekuliacija žeme. Štai jei tas, kas numatyta, suveiks, tada šis įstatymas bus teigiamas. Ačiū. Mano laikas baigėsi.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjams. Daugiau norinčių diskusijose kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkas… Turime vieną pasiūlymą. Yra Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas, žvalgausi, kur J. Jarutis, kad jį aptartume.
Dėl 4 straipsnio yra gauta, kaip jau minėjau, Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar gerbiamas Seimo narys norėtų kalbėti?
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Mano pasiūlymas iš dalies bus aptartas kitame įstatyme.
PIRMININKĖ. Iš dalies aptartas kitam. Jūs neprašote balsuoti dėl šio pasiūlymo?
J. JARUTIS (LVŽSF). Ne, ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų dėl minėto įstatymo projektą nėra gauta. Prašau apsispręsti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Yra norinčių kalbėti. Nuomonės už neužsirašė kalbėti niekas. Nuomonė prieš – P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (LVŽSF). Labai tiksliai pranešėjai pastebėjo, kad šitie saugikliai dėl žemės pardavimo atsirado reaguojant į 300 tūkst. surinktų Lietuvos Respublikos piliečių parašų dėl referendumo. Labai tiksliai būtent pastebėjo, kad viena iš pagrindinių politinių jėgų, kuri prisidėjo prie referendumo organizavimo, buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ir dabar tikrai stebint, kai gerbiamas liberalų lyderis E. Gentvilas giria būtent šį įstatymo projektą, kuris būtent tuos saugiklius naikina, kyla klausimas, ar vis dėlto nenueita į kitą kraštutinumą? Nes tikrai mes turėjome reaguoti į išsakytą Europos Sąjungos nuomonę, bet mes negalėjome pasiduoti tam kraštutinumui ir turėjome atsižvelgti į kitų Europos Sąjungos valstybių taikomą praktiką – apribojimus užsieniečiams įsigyjant žemę.
Matydamas tai, kai nueita į tą kitą kraštutinumą, ir baimindamasis to, kad žmonės gali dar kartą išreikšti savo nusivylimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tikrai dėl šio įstatymo projekto balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš noriu savo kolegą Povilą nuraminti. Iš tikrųjų šis pasiūlymas yra ne naikinimas visko, o iš dalies panaikinama tas, kas praktikoje nepasiteisino, tas, kas kliudo. Čia buvo minėta apie šeimos ūkį, apie paveldėjimo dalykus ir kitus. Manau, tikrai nesijaudinkite, jūsų nuomonė apie politinę organizaciją… Bet pamėginkime bendromis pastangomis padaryti taip, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau, nes norėdami apsaugoti nuo Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams mes atėmėme galimybę ją įsigyti patiems Lietuvos žmonėms. Todėl manau, kad yra subalansuoti pasiūlymai, ir kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1902(4) – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 70, prieš – 4, susilaikė 14. Po svarstymo minėtam įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, mes tikrai labai nuoširdžiai šiandien dirbame ir aš skelbiu pertrauką iki 12 valandos. (Balsai salėje) Paskelbiau pertrauką. Susitiksime 12 valandą. Jūs būsite papietavę, pailsėję ir vėl nuosekliai dirbsime, kaip numatyta darbotvarkėje. Ačiū. Iki pasimatymo 12 valandą.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, 12 valandų. Dėkoju tiems, kurie jau grįžote po paskelbtos pertraukos. Tęsiame posėdį toliau. Kadangi mes išbraukėme iš darbotvarkės daugelį klausimų ir manome, kad šiandieną mes tikrai spėriai dirbsime, jeigu P. Gražulis neprieštarautų, aš maloniai prašyčiau leisti svarstyti rezervinį klausimą. Sutinka P. Gražulis.
12.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1133 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
3 rezervinis klausimas. Kviečiu R. Miliūtę. Prašau pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-1133. Prašau, gerbiamoji kolege. Tiesiog pasakysite, kad jūs norite papildyti darbų programą. Prašom.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Prašau įtraukti klausimus į darbų programą tam, kad galėčiau juos išsamiau pristatyti.
PIRMININKĖ. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Galime, nes nuomonių taip pat niekas nenorėjo išsakyti.
Svarstymas. Diskusijoje niekas nedalyvauja. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Galime priimti? Norinčių kalbėti nėra. Vienas straipsnis. Balsuojame, nes norinčių pasisakyti taip pat nėra. Prašome balsuoti, kad papildytume sesijos darbų programą projektu Nr. XIIIP-1133.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 60 Seimo narių, visi vienbalsiai pritarė, kad Seimo nutarimas, papildantis sesijos darbų programą, būtų priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-728, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-729 (pateikimas)
Kviečiu pranešėją R. Miliūtę pateikti įstatymo projektą Nr. XIIIP-728 ir kartu lydimąjį (Taip?) Nr. XIIIP-729 – Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau, gerbiamoji kolege. Pranešėja tuoj bus tribūnoje. Pateikimas. Prašom.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Laba diena dar kartą. Pirmasis pasiūlymas, kuris buvo parengtas Laikinosios pilietinės visuomenės plėtros grupės, yra pasiūlymas dėl Asociacijų įstatymo 8 straipsnio. Siūlome sugrąžinti iki 2010 metų galiojusią redakciją, kad kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip.
Po 2010 metų skubos tvarka priimto Asociacijų įstatymo pakeitimo, kuriuo buvo panaikinta galimybė pačioms asociacijoms nustatyti narių atstovavimo tvarką, ne tik buvo pažeista asociacijų laisvės principo dalis susitarti dėl vidaus tvarkos, bet ir susiklostė tokia situacija, kada įstatymai reglamentuoja vienaip, nors organizacijos ir toliau veikia pagal joms tinkamas ir priimtinas tvarkas.
Sugrąžindami tvarką, kuri galiojo anksčiau, mes leistume nustatyti pačioms taip, kaip priimtina. Pavyzdžiui, turime Lietuvos skautų asociaciją, kuri vienija virš 2500 narių, turime Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą, kuri vienija 66 didžiausias nacionalines regionines organizacijas, ir pagal dabar galiojančią tvarką joms yra apsunkinamos galimybės organizuoti suvažiavimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte abu įstatymų projektus, taip?
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Ne.
PIRMININKĖ. Jūs norite atskirai?
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Kaip jūs pasakysite, galima ir kartu.
PIRMININKĖ. Jeigu galite, pristatykite ir antrąjį, kadangi jie susiję, ir kolegos kartu paklaus.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Gerai. Antras pasiūlymas yra dėl Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio, kuris skambėtų taip: „Visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia, jeigu tokia sutartis yra sudaroma.“ Taigi šiuo įstatymo pakeitimu mes siūlome suvienodinti esamą reglamentavimą nevyriausybinėms organizacijoms, kadangi vadovaujantis Asociacijų, Labdaros ir paramos įstatymais reikalavimo sudaryti darbo sutartį su vadovu nėra, tačiau vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymu toks reikalavimas atsiranda. Taigi, panaikindami šitą reikalavimą ir leisdami nustatyti pagal kiekvieną situaciją atskirai, mes suvienodintume tvarką ir liktų mažiau neaiškumų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, šis įstatymo projektas jau buvo kartą teiktas ir pagal viską buvo grąžintas tobulinti. Aš norėčiau paklausti kaip jaunos Seimo narės, pradėjusios čia darbuotis, ar manote, kad (…) projekto priėmimas turėtų priklausyti nuo pateikėjo, ar vis dėlto daugiau reikėtų žiūrėti dalykinės pusės? Ačiū.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Manau, kad priėmimas vienareikšmiškai priklauso nuo turinio, o ne nuo pateikėjo. Po to, kai buvo grąžintas tobulinti, vėl turėjome susitikimus su teisininkais ir nusprendėme, kad galima teikti tokį projektą, koks jis buvo parengtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. A. Matulo… taip, yra A. Matulas. Jau nenorite klausti. Ačiū, gerbiamoji Rūta, jūs atsakėte į jums pateiktą klausimą.
Gerbiami kolegos, nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra. Yra. J. Džiugelis. Prašom, kolega, išsakyti nuomonę už.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes sumaišties dėl administracinės pusės tikrai būna ir suvienodinimas suteiktų tam tikrą aiškumą. Todėl kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų išsakytą nuomonę. Mielieji kolegos, prašome balsuoti.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIIP-728 ir Nr. XIIIP-729 pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Papildomi komitetai nenumatyti. Ar nėra pasiūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime bendru sutarimu pritarti numatytai datai? Galime.
12.08 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl pagalbos Jungtinėms Amerikos Valstijoms“ projektas Nr. XIIIP-1113 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. 1-8 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl pagalbos Jungtinėms Amerikos Valstijoms“ projektas Nr. XIIIP-1113. Pranešėjas – P. Gražulis. Prašome, kolega, Pateikimas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pirmiausia noriu padėkoti, kad vis dėlto iš antro karto, gal paraginus Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviams, įtraukėte šį klausimą į darbotvarkę, kaip ir minėjo pirmininkė, dėl pagalbos Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nukentėjusioms nuo trijų uraganų. Man tenka labai apgailestauti, kad praeitą kartą už įtraukimą balsavo tik du konservatoriai, šį kartą balsavo tik trys konservatoriai, na, vienu jau daugiau. Bet vis dėlto, kai kaltina kitus Seimo narius, kad tarnauja rusams ar kam, jeigu esi ne konservatorius, tai esi Lietuvos priešas, tai kam jie tarnauja, jeigu nenori paremti Jungtinių Amerikos Valstijų? Greičiausiai irgi tiems patiems, kuo kitus kaltina, – rusams.
Aš noriu pristatyti šios rezoliucijos turinį, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra strateginis mūsų partneris ir Jungtinės Amerikos Valstijos, skirtingai nei kitos Europos Sąjungos šalys, visą 50 metų okupacijos laikotarpį nepripažino Lietuvos okupacijos. Už ką jiems tikrai labai ačiū. Kai Rusija grasina ginklais ne tik Lietuvai ir Pabaltijui, ir platesniu kontekstu – ir Lenkijai, Jungtinės Amerikos Valstijos drauge su kitomis Europos Sąjungos šalimis stiprina Lietuvos ginkluotę, atsiunčia savo kareivius, kariuomenę. Tikrai yra jų didelis dėmesys ir jos nuolat užtikrina, kad Lietuvos priešas yra Jungtinų Amerikos Valstijų priešas.
Tikrai mes turime būti be galo dėkingi Jungtinėms Amerikos Valstijoms už tokį jų nuoseklų Lietuvos palaikymą, mes turime būti jautrūs ir dėkingi, o to dėkingumo šiek tiek stokojame. Čia ne pinigų klausimas. Nesvarbu, kiek bus skirta. Mes tikrai neparemsime tokia suma, kokia parėmė nukentėjusią Ameriką nuo uraganų Amerikos prezidentas D. Trampas, bet čia yra gestas, mandagumas, jautrumas. Aš tikiuosi, kad užteks… peržengs per savo nelabai sveikas ambicijas ir konservatoriai, ir visas Seimas vienbalsiai balsuos už šitą rezoliuciją. Ačiū jums visiems, kad įtraukėte į darbotvarkę ir leidote ją pristatyti.
PIRMININKĖ. Ačiū tariu gerbiamajam iniciatoriui. Pagal Statuto 183 straipsnio 2 dalį svarstymo metu jūs atsakote į klausimus. Dabar, pateikimo metu, jūsų nori paklausti A. Anušauskas. Ruošiasi I. Degutienė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi esu geras žmogus, tai galiu akimirkai patikėti ir jūsų, beje, antiamerikietiškų akcijų dalyvių, iniciatyvos nuoširdumu, tačiau egzistuoja tarptautiniai humanitarinės pagalbos teikimo teisės principai: skaidrumas, nešališkumas. Šitų žodžių turinio neaiškinsiu, vis tiek nesuprasite.
Tačiau egzistuoja dar vienas principas – humanitarinė pagalba negali būti siejama su politiniais tikslais bei politinėmis priežastimis, todėl Europos Sąjunga turi Humanitarinės pagalbos operacijų programą, pagal kurią per metus skiria daugiau kaip 1 mlrd. eurų, tarp jų ir lietuviškus milijonus, ir į Karibų salas, ir pabėgėliams iš Alepo, kurių namus nušlavė rusiška sunkioji artilerija. Kodėl nesiūlote padidinti Lietuvos indėlio teikiant humanitarinę pagalbą per tarptautines organizacijas ir laikantis tarptautinės humanitarinės pagalbos teikimo principų?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš taip pat noriu jus papildyti. Jūs, be abejonės, jeigu norite, galite papildyti, kad būtų didesnė humanitarinė pagalba skiriama Europos Sąjungos šalių, bet, be abejonės, humanitarinę pagalbą skiria ir Irakui, taip pat skyrė ir Ukrainai Lietuva 50 tūkst., skyrė Maliui, Makedonijai šiemet skyrė, taip pat Sirijai, Pietų Sudanui, Nigerijai. Lietuva skyrė humanitarinę pagalbą ir Siera Leonei, taip pat Fidžiui ir Ekvadorui. Taigi Lietuva skiria daugeliui šalių humanitarinę pagalbą, toms šalims, kurios nėra mūsų strateginės partnerės. Aš čia politikos tikrai nematau. Tik konservatoriai gali gal čia įžvelgti politiką. Čia gražus humanitarinis gestas.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi E. Gentvilas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, išeinate su tokia kilnia misija, kuriai aš tikrai pritariu, bet kai kas antras žodis yra „konservatoriai“, tada nelabai suprantu, kuo čia dėti tie konservatoriai.
Bet mano klausimas būtų toks. Iš dalies, ką sakė Petras… atsiprašau, gerbiamas A. Anušauskas apie tą centralizuotą fondą, kuris yra, tikrai jūs išvardinote daug šalių, kur per tai ir buvo ta pagalba teikiama, bet ar jums neatrodo, kad šiandien yra dar viena valstybė, kuri nuo trijų žemės drebėjimų yra žiauriai nukentėjusi, t. y. Meksika, kuri yra visai šalia Amerikos? Ar nereikėtų atkreipti ir į tai dėmesį formuojant rezoliucijos tekstą?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš nemanyčiau. Manau, kad tikrai gal ir būtų galima skirti, bet aš dėl to ir išskiriu Jungtines Amerikos Valstijas, kad jos yra strateginis mūsų valstybės partneris. Štai kokia yra esmė.
Kodėl konservatorius miniu? Todėl, kad konservatoriai nenori paremti šitos rezoliucijos ir nenori paremti Jungtinių Amerikos Valstijų, nukentėjusių nuo uraganų. Aš nežinau, gal jie Rusiją remia? Rusiją gal paremtų?
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas Petrai, man kilo abejonių dėl jūsų užsienio politikos ar plačios tarptautinės politikos išmanymo. Jūs ką tik tą neišmanymą pademonstravote reikalaudamas, kad Prezidentė per „Zapad“ pratybas nevyktų į Jungtines Tautas, liktų čia, nes Lietuva pavojuje. Prezidentė pagal savo prezidentines pareigas išvyko, jūsų neklausė, sukompromitavo jus, kaip neišmanantį. „Zapad“ pratybos čia nesukėlė tokių dalykų, kai Prezidentės buvimas būtų buvęs reikalingas Lietuvoje. Kaip jūs vertinate savo tarptautinės politikos išmanymą?
Antras trumpas klausimėlis. Jūsų iš dalies kontroliuojama įmonė „Judex“ pasirengusi koldūnus siųsti?
P. GRAŽULIS (TTF). Pirmiausia aš noriu atsakyti į pirmą klausimą. Gerbiamas paklausėjau, man atrodo, susikompromitavo gerbiama Prezidentė. Ne aš gąsdinau Lietuvą dvejus metus, kad per „Zapad“ pratybas bus užpulta Lietuva, konservatoriai ir Prezidentė gąsdino. (Šurmulys salėje) Taip. Man atrodo, jie puikiai žinojo, kad nepuls. Tokiu būdu bandė įbauginti Lietuvą, kad daugiau prisipirktų makaronų, kruopų, cukraus, ir tiek jau įbauginti žmonės už juos balsuoja. Tai yra tautos apgaudinėjimas. Daugiau niekaip nevertinu šitokios konservatorių politikos kartu su Prezidente. Taip negalima elgtis, šitaip negarbingai. Jie puikiai žinojo, kad nepuls. Jungtinės Tautos neturi didelės įtakos tarptautinėje erdvėje. Tai kritikuoja ir D. Grybauskaitė, tai kritikuoja ir D. Trampas, kad jas reikia reorganizuoti. Manau, kad Prezidentės kalba tikrai nepadarė garbės pasaulio tautų akyse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. Ačiū.
Diskusija. Kviečiu kalbėti A. Anušauską.
Dėl vedimo tvarkos – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos noriu kreiptis į stenografistes, kurios dabar stenografuoja mūsų tas kalbas, kad jos būtinai parašytų konservatoriai su „c“, nes kai P. Gražulis kalba, kad būtų su „c“ konservatoriai, o ne su „s“. Čia yra labai svarbūs niuansai.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Anušauskas. Diskusija.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pranešėjas turi visai kitų tikslų. Juos įvardijo jis ir rusiškoje televizijoje, tiesą sakant, jo kolegos, antiamerikietiškų mano minėtų akcijų dalyviai, taip pat įvardijo savaip. Tai yra ne daugiau negu demagogija. Tiesą sakant, ta demagogija skirta net ne Jungtinėms Amerikos Valstijoms, ji yra vidinio vartojimo. Žodis „konservatoriai“ jau buvo, matyt, dešimt kartų dažniau pavartotas negu žodis „Jungtinės Valstijos“. Tai yra skirta vidiniam vartojimui. Išvardytos valstybės… Aš matau, kad pranešėjui sunku, susipainioja, neperskaitė iki galo – pagal Vystomojo bendradarbiavimo programą teikiama pagalba minėtoms šalims, pagal Rytų partnerystės programą teikiama pagalba Ukrainai ir kitoms šalims. Visa, ką jūs išvardijote, visiškai pagal kitas programas teikiama. Tai su šita jūsų rezoliucija turi tiek pat bendro, kiek nežinau – oras su vandeniu.
Pirmiausia egzistuoja principai, kuriuos aš minėjau. Tarptautinė humanitarinė pagalba ne tik teikiama, ji yra priimama, t. y. suverenios šalys ją priima arba nepriima. Kita vertus, yra tam tikri principai, pagal kuriuos numatyta, kad ji turi būti teikiama ten, kur šalys akivaizdžiai (pavyzdžiui, yra stichinės nelaimės) nesusitvarko, gyventojai patiria humanitarinę katastrofą ir iš tikrųjų jiems tos pagalbos reikia. Tačiau, kaip minėjau, ji negali būti siejama su bet kokiais ribojimais. Pavyzdžiui, humanitarinė pagalba teikiama į musulmonišką šalį, negali būti sakoma, kad ten bus teikiama tiktai pagal tikėjimo principus. Ji turi būti teikiama visiems, kurios pagalbos kokiems žmonėms reikia. Jokių ribojimų pagal tautybę, rasę, seksualinę orientaciją negali būti. Todėl Europos Sąjunga turi, tiesą sakant, ne vieną mano minėtą humanitarinės pagalbos operacijų programą, yra ir kitų programų, per kurias finansuojamos didelės tarptautinės organizacijos, turinčios labai gilų įdirbį teikti humanitarinę pagalbą kitoms šalims ir nukentėjusiems gyventojams. Kaip minėjau, pavyzdžiui, vien tiktai Europos Sąjungos humanitarinių pagalbų operacijų programa numato, kad iki 2020 metų (čia nuo 2014 metų) daugiau kaip milijardas eurų bus teikiama – 7 mlrd. Kiek ten lietuviškų milijonų, galite patys paskaičiuoti, santykinai tai jau daugiau kaip dešimt ar keliasdešimt lietuviškų milijonų taip pat tenai bus. Ta pagalba, beje, jau yra nukeliavusi ir į Karibų jūros salas, kurios nukentėjo nuo uragano, nukeliavo ir į kitas valstybes Azijoje, kur kitos stichinės nelaimės. Iš tikrųjų ką geriausia būtų galima padaryti: jeigu Lietuva ir biudžeto sudarytojai apsisprendžia, kad mūsų pagalba įvairioms šalims per šitas tarptautines programas nėra pakankama – didinti Lietuvos indėlį. Kadaise taip apsisprendė Danija, matyt, tą darė ir kitos valstybės, bet kokiu atveju tam yra ir tarptautinės organizacijos, ir tarptautinės humanitarinės pagalbos teikimo principai, kurių siūlau ir laikytis.
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsakytas mintis. Po svarstymo nebalsuojame.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Minutę, tuoj. P. Gražulis. Gerbiamasis kolega, jūs buvote teikėjas, tad jūsų nuomonės negalime klausyti. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tiesiog tai yra nesusipratimas, kai išėjęs Seimo narys sako, kad remsime tik tuos, kurie nukentėjo ir kurie yra mūsų strateginiai partneriai. Čia buvo užduotas klausimas, kodėl neremiame kitų šalių? Vėlgi buvo apeliuojama, kad strateginiai partneriai. Manau, bendražmogiškumas reikalauja remti visus, ne tik strateginius partnerius, bet ir tuos žmones, kurie yra nukentėję, nes remiame mes ne valstybę, remiame tuos žmones, kurie nukentėjo. Toks Seimo nario atsakymas į klausimą, kodėl ne Meksikos, o todėl, kad nėra strateginis partneris, tiesiog gali pažeminti mūsų valstybę, kad mes visai kitais argumentais remiame – remiame sau naudos argumentais, todėl aš negaliu pritarti tokiai Seimo nario iniciatyvai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tarptautiniai standartai dėl humanitarinės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo tikrai yra nustatyti ir šitie argumentai, ne pats tekstas, tačiau argumentai, nors ir pats tekstas tikrai neatitinka tų dalykų ir čia neturėtume pasimauti ant tokios provokacijos. Nežinau, kodėl taip kolega Petras daro, tačiau tai nėra solidu. Mano manymu, iš tiesų yra pasaulyje regionų ir jeigu mes nenorime skirti paramos per tarptautines organizacijas, humanitarinės pagalbos, mes tikrai galime pasitarti, kada nors derindamiesi su Užsienio reikalų ministerija dėl paramos kai kuriems regionams, kur tikrai tada Lietuva skambėtų ne kokiame pašaipiame kontekste, bet tikrai būtų vertinama. Pasaulyje šiuo metu vykstantys konfliktai, rohinjų gyvenamasis regionas Mianmare ir taip toliau, ten tikrai yra humanitarinė krizė. Galų gale to paties uragano padariniai Sent Vinsento saloje ir kitose salose, Mergelių Salose. Ten iš tiesų atkreiptų dėmesį, kad štai yra tokia Lietuva, kuri nebūdama labai turtinga prisideda prie tų valstybių atstatymo ar humanitarinių problemų sprendimo. Tokie dalykai būtų vertingi tiek Lietuvos tarptautinio prestižo požiūriu, tiek iš tiesų duotų realią naudą tiems nukentėjusiems, kenčiantiems regionams. Šitas dalykas, kas yra padaryta, manau, tikrai susilauktų šyptelėjimo, jeigu ne pašaipos NATO ar bent jau Jungtinių Amerikos Valstijų administracijoje. Siūlau nebalsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gal mes čia per toli nuėjome. Jau trečioji rezoliucijos fazė, bet gal būtų gerai, jeigu mes ją perduotume mūsų Užsienio reikalų komitetui, jis apsvarstytų ir pasižiūrėtų, pateiktų prieš priėmimą galutinį sprendimą, nes, kaip kolegos minėjo, Lietuva yra ne kartą prisidėjusi likviduojant įvairias nelaimes. Tai yra labai svarbu. Man atrodo, svarbus ir mūsų karinis dalyvavimas, ir palaikymas, ir parama stichinių nelaimių atvejais. Čia kalbama tiktai apie vieną valstybę, dabar salėje girdžiu kolegų nusiteikimą, kad būtų galima padėti ir kitoms nukentėjusioms valstybėms. Gal mes galime padaryti tokį, nežinau, ar čia būtų pagal Statutą, pirmininkė galėtų padaryti pertrauką, kad mūsų Užsienio reikalų komitetas pasižiūrėtų ir tada pateiktų mums išvadą. Aš tokią galbūt platesnę rezoliuciją, paremiant ir kitas nukentėjusias valstybes, tikrai paremčiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. Juknevičienė – nuomonė prieš. Prašau, kolege.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nebekompromituokime daugiau tos Lietuvos politikos. Jau vidaus politikoje pasiduodate P. Gražuliui ir ta kompromitacija akivaizdi. Greitai tikrai bus nesmagu pasakyti, kad esi Seimo narys. Tiek daug čia komplikacijų visokių, o dabar dar ir užsienio politikon jūs leidžiate į priekį P. Gražulį. Tikrai labai prašau nekompromituoti nei Seimo, nei mūsų valstybės su tokiais tekstais, kokį čia dabar mes rimtu veidu svarstome. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Mes gerai atsimename, kai buvome su P. Gražulio pagalba įvelti į procesą, kai sveikinome gerbiamąjį Amerikos prezidentą su pergale ir svarstėme visą mėnesį, kaip yra. Dabar niekas neatsisako, tų nelaimių tikrai pasaulyje yra ir kalbėti… Bet aš labiausiai bijau vieno vienintelio, gerbiamieji Seimo nariai. Amerika, matyt, labai susirūpinusi P. Gražuliu, jam suteiks žalią kortą ir jis išvažiuos tenai, ir mes neteksime tokio nuostabaus Seimo nario. Siūlyčiau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos, apsisprendžiame ir balsuojame. Kas pritariate Seimo rezoliucijai, balsuojate už, kas manote kitaip, spaudžiate kitus mygtukus.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 15, prieš – 14, susilaikė 43. Kaip numato Seimo statuto 184 straipsnis, rezoliucija be pataisų nepriimta ir mums, gerbiamieji, reikia apsispręsti, ar redaguoti rezoliucijos projektą, ar jį atmesti? Balsavimas alternatyvus: redaguoti, spaudžiame mygtuką „už“, atmesti – mygtuką „minus“.
Balsavo 73 Seimo nariai: už redagavimą pasisakė 36, už atmetimą – 37. Rezoliucijos projektas atmestas. Replika po balsavimo P. Saudargas. Prašau, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš džiaugiuosi tokiu Seimo sprendimu. Čia nuskambėjo tam tikra alegorija tarp vandens ir oro, tai turiu pasakyti, kad vanduo sudarytas iš deguonies ir vandenilio, lygiai taip pat, kaip ore yra apie 90 % deguonies ir šiek tiek vandenilio. Todėl vanduo ir oras turi daug daugiau bendro negu gerbiamojo prelegento pastangos su mūsų strategine partneryste tarp Lietuvos ir JAV.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, ne aš save kompromituoju, o jūs save kompromituojate tokiais balsavimais. Ir vis dėlto žiūriu į valstiečius, kaip jie pasiduoda konservatorių įtakai. Ar juos hipnotizuoja, ar kas? Ir, matyt, lemta vėliau ar anksčiau dirbti su jais. Aš matau, kad toks likimas jūsų laukia. Būkite principingesni, ryžtingesni. Kas atsitiktų, jeigu atskirai Lietuva skirtų iš savo rezervo simbolinę sumą pinigų? Nieko neatsitiktų. Man atrodo, kas yra, tai konservatorių neapykantos vaisius šitos rezoliucijos rezultatas.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos, dirbame. Neišsakytos. Dar gerbiamasis A. Anušauskas nori kalbėti. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi, kaip minėjau, daug žmonių, matau, Seime ir šiaip nori padėti nukentėjusioms šalims, todėl galbūt (žiūriu į valdančiąją daugumą) bus inicijuotas Vyriausybės projektas padidinti humanitarinės pagalbos indėlį į tarptautinius fondus tarptautinėms organizacijoms ir kartu per jas bus suteikta humanitarinė pagalba nukentėjusioms valstybėms.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai atkreipiu dėmesį, kad jau buvo vienas Seimo nutarimas, susijęs su R. Reigano kalbos prieš 35 metus pasakymu ir paraginimu Užsienio reikalų ministerijai skirti daug didesnius finansus tarptautiniam bendradarbiavimui, kas įeitų ir į demokratijos plėtrą, ir dėl stichinių nelaimių. Taigi vieną nutarimą jau priėmėme. Svarbu, kad jo Užsienio reikalų ministerija ir mes, kai planuosime mūsų biudžetą, laikytumės.
12.32 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-549(3) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Mūsų darbotvarkės 1-9 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-549(3). Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateikti kviečiu V. Vingrienę. Prašom, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Pakuočių įstatymo 8 straipsnio pakeitimo tikslas buvo suteikti galimybę ir miestelių gyventojams grąžinti užstatinę tarą jų parduotuvėse. Dėl projekto pateikta pastabų tiek Teisės departamento, tiek Vyriausybės siūlymuose. Aplinkos apsaugos komitetas pateikė siūlymą išskirti pagal plotą, tai yra miestelių ir kaimų parduotuves atleisti nuo prievolės priimti užstatines pakuotes tose parduotuvėse, kurių plotas yra mažesnis negu 60 kv. metrų, taip pat pakoregavo įsigaliojimo datą. Įsigaliojimas būtų nuo 2019 m. gegužės 1 d., kad tiek prekybos centrai, tiek užstato sistemos administracijos galėtų tinkamai pasiruošti.
Komitetas pritarė šiam siūlymui. Už balsavo 5 nariai, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Jūs galite dabar atsisėsti. Diskusija. R. Žemaitaitis. Prašom, jums penkios minutės.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai nebūčiau dalyvavęs šitoje diskusijoje, jeigu nežinočiau paties įstatymo kūrimo esmės. Kuriant šitą įstatymą dalyvavo trys pagrindiniai komitetai, komitetų pirmininkai, tarp jų ir aš, būdamas Ekonomikos komiteto pirmininku.
Pagrindinis uždavinys ir tikslas buvo kiek įmanoma daugiau, optimaliau surinkti visas pakuotes, kurios šiandien papuola į rinką. Tam ir buvo sugalvotas mechanizmas, kad absoliučiai visi prekybiniai taškai, ar tai būtų kioskelis, ar tai būtų parduotuvė, ar liaudiškai vadinama autolavkė, kad būtų priversti surinkti šitą pakuotę. Tam iš tikrųjų per tuos dvejus metus mes pasiekėme stulbinančius rezultatus Europos Sąjungoje. Mes esame pirmaujantys ir esame pirmaujantys pagal surenkamą pakuočių kiekį ir pagal perdirbimą.
Nežinau, kolegos, kas paskatino šitą įstatymą kurti, bet aš manau, kad paskatino administratorius. Aš todėl ir kviečiu visus balsuoti prieš arba bent jau siūlyti, kad būtų atliekamas šito įstatymo antikorupcinis vertinimas. Žiūrėkite paprastą dalyką, ką aš pasakysiu.
Šiandien gamintojai, ar tai paimsime mineralinio vandens, ar paimsime alkoholinių gėrimų, ar nealkoholinių gėrimų gamintojai, pagamindami ir supilstydami į mineralinį vandenį vandenį… iš karto sumoka užstato sistemą. Iš karto šitie pinigai patenka administratoriui į rankas.
Kas dabar yra siūloma? Dabar yra siūloma, kad krautuvės, ypač rajoninės arba mažos krautuvėlės, kurios išties parduoda labai daug vadinamojo bambalinio alaus… liktų jiems pareiga nesurinkinėti šitos sistemos. Kas atsitinka? Automatiškai žmogus, gyventojas, įsigijęs alaus ar kokio kito gėrimo, kuris toje pakuotėje, jis pakuotės arba to buteliuko nepristato. Kas atsitinka?
Administratorius lobsta iš to, nes administratorius gauna fiksuotą sumą nuo pakuočių pagaminto kiekio, bet ne nuo surinkto kiekio. Ir šitoje vietoje aš tikrai siūlyčiau, mielieji kolegos, įsiklausykite, čia nėra, kad myliu – nemyliu, kairė – dešinė, centras ar dar kažkas. Jeigu mūsų buvo tikslas, pagrindinis uždavinys, kad kuo daugiau sistemos būtų surenkama, vadinasi, mes tą sistemą ir turime įdėti. Kad dėl sistemos yra šiek tiek problema ir kad administratorius negarantuoja kaimiško tipo parduotuvėse surinkimo…
Kuriant įstatymą viena iš pagrindinių užduočių, būnant V. Mazuroniui aplinkos apsaugos ministru, Ekonomikos komitete (tai galima stenogramoje ir protokole rasti) buvo įpareigojimas, kad kiekvienoje kaimo parduotuvėlėje arba prie kaimo parduotuvėlės būtų įrengiami aparatai, tuose aparatuose galėtų žmonės palikti. To dalyko nepadarė savo sąskaita. Jie gavo iš valstybės milžiniškas sumas pinigų šitai sistemai įsigyti. Deja, tyrimas buvo pradėtas, kiek aš žinau, tyrimas lyg ir tęsiasi dėl skaidrumo ir pinigų panaudojimo. Bet šitas įstatymo projektas…
Aš suprantu, kad kolegos nori padėti mažoms krautuvėms, mažoms parduotuvėlėms, bet šitas įstatymas yra orientuotas konkrečiai į administratorių, į administratoriaus galimybę gauti didesnes pajamas ir surinkti mažiau pakuočių. Jeigu mes jau tą žingsnį žengėme ir per dvejus metus parodėme, kokią turime valią, kodėl turime eiti atgal, aš tikrai niekaip nesuprantu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskusijoje kalbėti S. Gentvilą. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, man, kaip liberalui, atrodo, būtų natūralu kalbėti apie pinigus ir kad pinigai išsprendžia arba netgi sukuria atliekų tvarkymo įgūdžius. Žiūrėkite, nusipirkote buteliuką parduotuvėje, sumokėjote 10 euro centų ir iš godumo arba iš išskaičiavimo jį laikote namie, atskirame ketvirtame konteineryje, kas yra šalia kartono, plastiko, stiklo ir komunalinių atliekų. Dar turite vieną papildomą konteinerį ir jį laikote tam, kad specialiai važiuotumėte atgal į parduotuvę ir priduotumėte. Visa depozito sistema yra be galo, be galo brangus išradimas tautai, kurią galima motyvuoti tik per pinigus rūšiuoti atliekas.
Taip, depozito sistema yra be galo sėkmingas papildančios sistemos variantas, tačiau ji yra be galo, be galo brangus mūsų vartotojams, mūsų pramoninkams ir mūsų pramonės konkurencingumui produktas. Kodėl?
Kaip ir sakė Remigijus, atliekų tvarkymo sistemoje įdiegus depozito sistemą, šito buteliuko pagaminimas ir pridavimas pabrango maždaug trimis euro centais iki tol, kol jis pasiekė mūsų parduotuvių lentynas. Papildomai prisideda 10 euro centų, kuriuos mes, kaip vartotojai, įšaldome. Papildomai mes sukuriame dar daug daug darbo vietų, kurios iš tikrųjų mūsų visuomenei būtų nereikalingos, jeigu mes atsakingai vartotume ir naudotumės „varpelių“ surinkimo sistema.
Šiandien dėl to, kad mes toliaregiškai mažai investuojame į mūsų piliečių švietimą ir ekologinį mąstymą, esame priversti juos motyvuoti per piniginius resursus. O tai nugula ir į pramoninkų kaštus, ir į mūsų papildomą darbą, nes mes turime parsivežti ir grąžinti tarą atgal į parduotuvę, ir į mūsų smulkųjį verslą, kurį mes iš tikrųjų įterpiame šituo įstatymu į papildomus reikalavimus… kad jie turi įsirengti jau esančiose mažose kaimų ir miestelių parduotuvėse papildomą atliekų rūšiavimo sistemą, kuri 60 kv. metrų parduotuvėje greičiausiai užims 10 kv. metrų. Smulkiam ir vidutiniam verslui tai yra dideli kaštai, tai yra depozito sistemos nematoma kaina.
Aš labai labai linkiu mūsų Aplinkos apsaugos komitetui įsivertinti tuos nematomus kaštus, kuriuos kainuoja depozito sistema. Ir kai dabar Vyriausybė jau parašė neigiamą depozito plėtros sistemos išvadą dėl vyno butelių ir kitos taros, labai siūlau atkreipti dėmesio, kiek ši sistema kainuoja papildomai tiek smulkiam verslui, tiek mums, kaip vartotojams, tiek pramoninkams. Ar tikrai ji verta… Ar mes negalėtume gerokai pigiau sutvarkyti šių pakuočių, pabandydami tiesiog žmones paskatinti nešti į „varpelius“ ir ten paguldyti savo tuščius butelius, užuot juos tampius namo atskirais maišais, užuot užšaldžius savo pinigus tenai, užuot būtų sukurta šimtai darbo vietų ten, kur galėtume jų nesukurti, o tiesiog nukreiptume visas mūsų pastangas rūšiuoti į „varpelius“. Aš dar kartą skatinu kritiškai vertinti depozito sistemą ir visada įvertinti, ar šitie kaštai pagrįsti. Nes šiandieninis aplinkos ministro įsakymas, kuriuo vadovaujasi užstato depozito sistemos administravimas, yra labai sunkiai kontroliuojamas ir tai yra dar viena problema, dėl ko gali būti išpūsti kaštai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kalbėti P. Saudargą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties įsivyravusi diskusija pakreipė ir mano pasisakymo turinį. Norėčiau šiek tiek paaiškinti kolegoms atidžiau, kas buvo siūloma, kokia yra dabar iš komiteto išėjusi redakcija. Mes su gerbiamuoju L. Kasčiūnu registravome projektą, atliepiantį žmonių, gyvenančių ne tik kaimuose, turinčiuose kaimo statusą, bet ir turinčiuose miestelio statusą, gyvenvietėse… Nes įstatymas miestelio neapėmė, ir jeigu miestelyje buvo pakankamai mažos parduotuvės, jos pagal įstatymą neprivalėjo supirkti depozitinės taros. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmogus buvo priverstas važiuoti 10 ar keliolika kilometrų į kitą miestelį ar miestą priduoti šią depozitinę tarą ir tokiu atveju buvo situacija, kaip ir prieš tai kalbėjo R. Žemaitaitis, kad buvo mažesnis surinkimas dėl prastos logistikos.
Mes pasiūlėme tą išimtį taikyti ne tik kaimams, kad privalėtų supirkti net ir mažesnėse parduotuvėse, bet ir miesteliams. Iš komiteto išėjo šiek tiek kitokia redakcija. Komitetas nebesivadovauja gyvenvietės statusu: ar tai būtų miestas, ar miestelis, ar kaimas, tačiau kalba apie plotą. Įvedamas tik ploto kriterijus. Jeigu tavo prekyvietė, tavo prekybos plotas didesnis nei 60 kv. metrų, tu privalai supirkti depozitinę tarą. Vėlgi tai tam tikras kompromisas, aš palieku visiems Seimo nariams pagalvoti, nes čia iš tiesų sunku įvertinti, ar 60 kv. metrų jau generuoja tokią apyvartą, kad nebūtų nustekentas smulkus ir vidutinis verslas, ar tai nėra geras kriterijus. Čia tiesiog komiteto diskusijoje nedalyvavau, palieku Seimui spręsti.
Tačiau eidamas į tribūną norėjau paliesti ir platesnį šios temos aspektą, nes depozitas yra tik viena mozaikos dalelė. Ir vėlgi mes, įvesdami šią sistemą, ilgai galvojome, kad ji kuo plačiau apimtų visą pakuotę. Tačiau Lietuvoje kol kas sustota tik, trumpai tariant, ties buteliais, nes tai yra apibrėžta paprasta forma, ją lengvą priduoti. Santykinai, teoriškai švaresnė, negu būtų kokia kita pakuotė nuo vištienos ar varškės, ar panašiai. Ir ką mes turime šiandien Lietuvoje? Mes turime vis dėlto nerūšiuojančią Lietuvą. Ir nors dabartinė valdžia kalba apie žiedinę ekonomiką, mes jos niekada nepasieksime esant dabartinei sistemai.
Apžvelkime, kas yra dabartinė sistema. Tai yra mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklos, šitie gargarai regionuose, kiekvienam regionui po vieną… Aš manau, jei gerai pakapstytume, tai išvis nusikalstamas jų yra pastatymas Lietuvoje, jie neatlieka realiai savo funkcijos, nes perrūšiuoti bendrą srautą iki normalių frakcijų yra nebeįmanoma. Nes tas srautas – tiek plastikas, tiek popierius, tiek metalas – visas prieš tai buvo suvoliotas su bendra bioskaidžia mase ir ją surūšiuoti, kad ir labai sudėtingais brangiais lazeriais, nei apsimoka, nei efektyvu.
Mes diskutuojame dėl atliekų deginimo gamyklų ir t. t. Visa tai kainuoja pinigus mums, kaip valstybei ir kaip kiekvienam vartotojui atskirai. Ką daryti? Tai priversti atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje. Nieko kito mes nepadarysime. Jokia kita šalis jokio dviračio neišrado. Tik skatinimas gyventojus rūšiuoti iki 100 % yra sprendimas. Tada gyventojai nieko nemoka, įmonėms, užsiimančioms antrinių žaliavų perdirbimu, apsimoka pačioms pasiimti iš gyventojų ar bent jau teoriškai apsimoka, ar bent jau su nedidele valstybės subsidija. Tačiau nuo gyventojų našta mokėti yra nuimama. Jiems yra uždedama našta rūšiuoti. Ta našta tikrai yra pakeliama.
Žmogui daug patogiau surūšiuoti, manau, ir efektyviau, negu paskui mokėti už šiukšlių išvežimą. Kaip tą pasiekti? Taip, sklando neblogos idėjos. Jų gali būti įvairių – sverti atliekas. Nes problema yra prie daugiabučių, prie individualių namų daugeliu atveju, gal ne šimtu procentu, bet Lietuvoje daugeliu atveju problema yra išspręsta. Žmonės patys turi konteinerius, rūšiuoja, nes jie supranta: nerūšiuosi, mokėsi daugiau ir apskritai gyvensi nevalyviau. O daugiabučiai yra dar ta problema, kurių mes nesame išsprendę. Vien tik depozito sistema šito neišspręs. Mes tikrai nepastatysime vištų pakelių surinkimo automatų. Turbūt nelabai pasaulyje tokios praktikos yra. Bet žmonės patys gali. Yra įgalūs daug lengviau, daug efektyviau, negu bet koks robotas ar bet kokia gamykla išrūšiuoti atliekas ten, kur jos susidaro.
Taip, baudos už per didelį svorį ir už nerūšiavimą prie daugiabučių tikrai, manau, būtų išeitis. Manau, kad mes komitete tą svarstysime, tikrai rasime išeičių. Ir linkiu Lietuvai tapti kuo švaresne žiedinės ekonomikos valstybe. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų kalbą ir palinkėjimams. Svarstymas mūsų pasiūlymų. Gerbiamoji Virginija Vingriene, gal norėsite komentuoti pasiūlymus, ir jeigu svarstysime J. Razmos, jūs būsite reikalinga tribūnoje. Prašom.
Dėl 1 straipsnio buvo gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies su pasiūlymu šiek tiek pakeisti, tai yra nustatant kaimų ir miestelių parduotuvėse prievolę tik parduotuvėms, kurių plotas didesnis negu 60 kv. metrų. Pritariame šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Bendru sutarimu.
Seimo narys J. Razma pateikė pasiūlymą dėl 8 straipsnio 1 ir 2 dalių ir siūlo jas išdėstyti kitaip. Gerbiamasis J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kaimuose visos tos parduotuvės yra gana nedidelės. Jeigu paliktume kaip dabar čia, projekte, 60 kv. metrų, gal didesnė dalis neviršys to, bet vis dėlto ar nebūtų paprasčiau kaimo parduotuves tiesiog atleisti nuo tos prievolės. Vis dėlto aš manau, kad visi kaimo gyventojai turi galimybę, jei ne patys, tai per artimuosius, sukauptą tarą nuvežti į taromatus ir civilizuotai ten ją palikti. O kaimo parduotuvėse iš tikrųjų trūksta ploto, kaupia maišuose, antisanitarinėmis sąlygomis, paskui atiduoda taros pervežėjams, dalį sugadina, ateina ginčai, kiek procentų buvo brokuota. Vėl kaimo parduotuvėms nuostoliai. Ir taip jų apyvarta nedidelė. Aš manau, kad buvo galima padaryti ir ryžtingesnį žingsnį. Nes tikrai didelių parduotuvių, didžiųjų prekybos centrų kaimuose nėra ir atleisti visas parduotuves nuo tos prievolės.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Komiteto nuomonė. Prašom, pranešėja.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui, tiek kaimų, tiek miestelių gyventojai turi turėti galimybę sugrąžinti užstatinę tarą ir susigrąžinti sumokėtą užstatą. O dėl antisanitarinių sąlygų, aš manau, per užstatus sistemos administratorius privalo aprūpinti parduotuves dezinfekcinėmis medžiagomis ir maišais. Ir jie tą daro. Taigi komitetas nepritarė šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už J. Razmos pasiūlymą norinčių už kalbėti nėra, prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš ne kiek prieš… Šiaip paties J. Razmos pasiūlymas iš esmės atitinka dvejų metų istoriją. Čia yra, ką ir pasakė kolegė V. Vingrienė, tik nesuprantu, kaip jūs komitete, aišku, norėčiau sužinoti, kaip jūs pati balsavote, ar jūs pritarėte šitam dalykui susiaurinti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarėme.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Bet esmė yra tokia – tai yra administratoriaus funkcija, nes tai buvo valstybei skiriami milžiniški pinigai, keliasdešimt milijonų šitai sistemai sukurti. Dabar klausimas, ar aplinkos ministras tą įgyvendina ir toliau tęs įgyvendinimą, ir ar kelia reikalavimus, kad kaimo tipo vietovėse, bent jau seniūnijose, būtų įkurta? Šilalės Palentinio seniūnijoje jokio taromato nėra, net seniūnijos centre, net tokiam nėra. Net nėra kalbant apie Laukuvą ir Kaltinėnus, kur gyvena virš 2 tūkst. gyventojų. Esmė čia ir yra.
Todėl aš siūlau, kolegos, šiandien balsuoti net tik prieš J. Razmos, apskritai prieš šį projektą, grąžinti Vyriausybei ir tirti parlamentinei kontrolei per Aplinkos apsaugos komitetą. Pažiūrėkite, kaip Aplinkos apsaugos komitetas toliau tęsia šio įstatymo įgyvendinimą, ar iš administratoriaus tinkamai išreikalauja ir kaip panaudojami šitie pinigai? Čia yra esmė. Pats sprendimas yra geras, pažiūrėkite, kiek ekologija… ir kiek tų bambalių mes dabar surenkame. Čia nėra kaimo parduotuvėlės, ką norėjau pabrėžti, gerbiamas Jurgi. Mes turime miestų, miestelių, kur yra daugiabučiuose įsikūrusios parduotuvės, kurių kvadratūra yra tik 44 kv. metrai. Aš dabar skaičių neprisiminsiu, nes yra dvejų metų istorija, mes buvome ją surinkę. Vadinasi, ir miestų, ir miestelių čia papuls. Tiesiog man gaila, kad mes svarstome ir gaištame laiką dėl to dalyko, kas čia yra iš tikrųjų poįstatyminiu aktu, ir ministro kontrolė čia yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Prašome balsuoti. Kas pritariate Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, spaudžiate kitus mygtukus.
Balsavo 73 Seimo nariai: už pasiūlymą – 21, prieš 14, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sąlyginai pasisakau už, nes projektas po komiteto patobulinimo yra geresnis, negu autoriai buvo pateikę – bent jau pačios mažiausios kaimų ir miestelių parduotuvės liks atleistos nuo tos prievolės rinkti tarą. Iš bėdos nors tai spręskime, bet iš tikrųjų aš taip pat pritariu tam, ką kalbėjo kolega Remigijus, kad vis dėlto turėtume siekti, kad kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje atsirastų taromatas, ir nevarginti su šiomis procedūromis to smulkaus verslo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, pirmininke. Ko gero, aš jau viską išsakiau. Jeigu norėčiau būti populistas, tikrai sakyčiau: taip, balsuojame ir ką nors bandome daryti arba palengvinti. Bet sakau, sistema veikia, čia tikrai turi Aplinkos ministerija toliau įgyvendinti, nes mes labai daug toje srityje buvom išreikalavę. Iš tikrųjų administratorius turi labai stipriai kontroliuoti, yra vienas administratorius Lietuvoje ir ministerija turi be galo didelį įrankį kontroliuoti. Kas esate susidūrę su tais dalykais, patys puikiai žinote, kad lengviausia, kai kas nors kitas suneštų. Dėl higienos sąlygų, apie ką kalbėjo Jurgis, yra absoliučiai teisus, bet jiems aiškiai ir buvo pasakyta: pirma ateina aparatas, tada susitariate su parduotuvėle arba nuomojatės, arba seniūnija skirs patalpas, teritoriją, kurioje vietoje jis gali stovėti. Tas yra Skandinavijoje, tą mes turime Prancūzijoje, tą patį turime Vokietijoje. Dabar bandom grąžinti atgal. Aš visus, kolegos, draugiškai, nė vieno, kaip sakant, nei už, nei prieš, bet tiesiog nepritarti ir grąžinti tą dalyką ir tegul Aplinkos ministerija tikrina. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projekto.
Balsavo 83: už – 61, prieš – 2, susilaikė 20. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-549(3) pritarta.
12.54 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-595 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-595. Aplinkos apsaugos komiteto pranešėja V. Vingrienė. Prašau, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dabar antras pasiūlymas dėl pakuočių užstato sistemos pertvarkos. Pasiūlymas būtų dėl šiek tiek modifikuotų ar apgadintų pakuočių, kurios automatizuotu būdu nepriimamos, ir norintys susigrąžinti užstatą neatgauna užstato. Siūlymas būtų priimti tokias pakuotes rankiniu būdu, kad dalis pakuočių, kurių neatpažįsta taromatai, būtų priimamos ir vartotojas susigrąžintų užstatą.
Komitetas išnagrinėjęs tiek Vyriausybės išvadą, kurios siūlymas buvo nepritarti šiam siūlymui, juo labiau kad kalbama ir apie depozito ženklo identifikavimą, ir brūkšninio kodo pažeidimus… Taigi problema būtų tai, kad tokiu atveju į užstato sistemą sugrįžtų pakuotės, kurios galbūt nedalyvauja užstato sistemoje. Tada būtų pažeista teisė susigrąžinti užstatą už pakuotę. Komitetas, apsvarstęs šį klausimą, pasiūlė nepritarti jam. Bendru sutarimu pritarta atmesti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pranešėjai. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už reiškia už atmetimą. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Siūlote neatmesti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, aš bandau suvokti valdančiosios daugumos viražus. Prieš tai balsuodami jūs padarėte, kad pakuotės nebūtų renkamos, ypač siaurinamas pakuočių surinkimas. Kai žmogus pasiūlo, kad tos kaimo parduotuvėlės, kurios nesurenka pakuočių, gali būti rankiniu būdu surinktos, jūs siūlote tai atmesti. Tada niekaip nesuprantu, tai ką jūs darysite su 15 % pakuočių, esančių rinkoje, kurių vienos dalyvauja pakuočių užstato sistemoje, kitos nedalyvauja užstato sistemoje? Todėl aš ir siūlau prieš komiteto poziciją pritarti tam dalykui, ir tegul administratorius, jeigu mes galvojame apie pakuočių administratoriaus funkcijas, tegul pakuočių administratorius ir sugalvoja mechanizmą, kaip rankiniu būdu surinktą pakuotę būtų galima (…). Gal ne 10 euro centų, gal 5 euro centais, bet šitas dalykas veiktų.
Kitas dalykas. Mes turime iš gretimų valstybių papuolančias pakuotes, iš tos pačios Lenkijos ir Latvijos, ji šiandien irgi neženklinta, nežymėta. Ji ką, mėtosi? Kur, kas ją rinks? „Varpelių“ jau nebėra, „varpelių“ sistemos mes atsisakėme realiai prieš dvejus metus. Ji neegzistuoja, pirmininke, Kęstuti, ji neegzistuoja realiai. Jeigu pažiūrėsime, kiek surenka, vos 1–2 % surenka. Todėl aš ir siūlau palaikyti autorių, iniciatorių pasiūlymą, kad bent jau paliktume galimybę administratoriui sugalvoti mechanizmą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš vis dėlto patikslinčiau. Šį rytą „varpeliai“ dar buvo, aš pats mečiau, aš nežinau, kur jūs buvote, gal toj Lenkijoje buvote. Iš principo kalbame apie tai, galbūt tikrai reikėtų, kad administratorius tą mechanizmą surastų, mes tikrai kalbėjome apie tai. Bet šiandien, jūs įsivaizduokite, jeigu mes kalbame apie tas kaimų parduotuves, kurias jūs gynėte, apie pačias mažiausias, kurios tikrai turi daug darbo, turi tam tikrus veterinarinius reikalavimus, kur tikrai turi būti tam tikra sauga ir specialios patalpos, tai įsivaizduokite, jeigu pradės pardavėja kažkokias neaiškias pakuotes bandyti identifikuoti, dar kaip nors, barkodą skaityti, glamžyti ir t. t., kiek užims laiko, kiek tai kainuos parduotuvės administracijai? Šiandien nuo kiekvienos pakuotės dalis pinigų atitenka tai pačiai pardavėjai, kuri tvarko tas pakuotes, bet tai iškels sąnaudas ir nepasieksime rezultato. Aišku, mes suprantame, kad žmonės turi, vadinkime, tą riziką, kad galbūt susiglamžo, dar kas nors, bet turi būti tam tikra ir atsakomybė, kad tas pakuotes pristatytų tokias, kad jas būtų galima identifikuoti ir už jas susigrąžinti užstatą. Tikrai kviečiu palaikyti ir pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Apsisprendžiame ir balsuojame. Tie, kas balsuoja už, tai už atmetimą, kurie balsuojate prieš, manote kitaip, turėsime kitokį rezultatą.
Balsavo 84 Seimo nariai: už komiteto nuomonę atmesti balsavo 53, prieš – 10, susilaikė 21. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-595 atmestas.
13.00 val.
Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-943(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-943(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A. Sysą. Prašau. Svarstymas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir jų perkėlimo į naują pensijų įstatymą redakciją. Pritarta bendru sutarimu. Buvo keletas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kurioms pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta.
E. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Ne, dėl asmeninių motyvų. Kadangi buvau Europos Parlamento pensinių fondų dalyvis, aš nusišalinu nuo šito balsavimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Protokole lieka jūsų pozicija.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-943(2).
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamasis A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDPF). Prašome įskaityti mano balsą „už“.
PIRMININKĖ. A. Vinkus taip pat balsavo už. Protokole mes tai įrašome.
13.03 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1038(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1038(2). Sveikatos reikalų komiteto išvadą pateikia komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas rugsėjo 20 dieną svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-1038. Nebuvo gauta Teisės departamento pastabų, projektui pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Diskusija. Kviečiu kalbėti A. Vinkų. Prašom, kolega, į tribūną.
A. VINKUS (LSDPF). Pritardamas šiam pateikimui, norėčiau pasakyti, kad įstatymo projektu siūloma leisti tiekti, kaip jau matome ir girdėjome, registruotus vaistinius preparatus pakuotėmis kita Europos ekonominės erdvės kalba. Toks leidimas, kaip ir praeitą kartą sakiau, taip ir šiandien, būtų veiksminga priemonė mažinti vaistinių preparatų kainas, todėl gerbiamus kolegas kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Nuomonė už, nuomonė prieš svarstymo metu. R. Martinėlis – nuomonė už.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kadangi dalyvaus tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos šitame procese ir bus mažinama medikamentų kaina (dabar gydytojai stacionare skirs medikamentus), tas cheminio pavadinimo buvimas tikrai nepablogins paslaugų saugumo ir kokybės. Sumažėjusios medikamentų kainos pagerins sveikatos priežiūros įstaigų finansinę būklę ir tas lėšas bus galima skirti paslaugų prieinamumui, kokybei gerinti. Aš kviečiu visus pritarti pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš niekas neturi, nenori išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl Farmacijos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1038(2).
Balsavo 80 Seimo narių: vienbalsiai 80 pasisakė ir dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo. Dėkojame.
13.06 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2317 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1009(2), Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2316 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1010(2) (svarstymas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-14a klausimą. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Širinskienę po svarstymo pateikti išvadą dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2317 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Prašau. Kartu ir lydimasis. Jūs pateiksite abi išvadas. Skelbiu ir lydimąjį – Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2316 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1010(2). Pranešėja – A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Rugsėjo 20 dieną Sveikatos reikalų komitetas svarstė abiejų įstatymų projektų – tiek Nr. XIIIP-1009, tiek Nr. XIIIP-1010 – klausimus. Abiems projektams buvo pritarta bendru sutarimu. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų nebuvo gauta ir iš Seimo narių pasiūlymų taip pat neturėjome.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta, todėl nieko papildomai ir nesvarstysime.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš siūlau pritarti įstatymo projektui, nes Kraujo donorų registre yra duomenys apie hepatitus ir, nekuriant naujo registro, būtų taupomos PSDF lėšos, kurios būtų skiriamos kitoms reikmėms, asmens sveikatai. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti, išsakant nuomonę prieš, nėra. Prašom balsuoti.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
13.09 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4472 (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4472. Matau jau pasiruošusį Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskelbti A. Palionį.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas į Vyriausybės pateiktus argumentus, siūlo atmesti šitą projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – S. Jakeliūnas. Prašom, kolega.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, dėkui. Gerbiami kolegos, siūlau palaikyti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą, nes ne visi R. Žemaitaičio pateikti argumentai įsitikina, o kai kurie net ir gąsdina, gali prasidėti masiški pinigų atsiėmimai iš bankų. Tas įstatymas pradėjo galioti tik 2016 metais ir tik 2017 metais pirmą kartą buvo pateikta informacija, todėl reikia šiek tiek ilgiau laiko, praktikos įvertinti, kaip tai veikia, o veikia kol kas gana gerai. Apie nedaug žmonių reikia teikti tą informaciją, iki 10 % ir tai suteikia galimybes galbūt apsieiti be tokio visuotinio turto deklaravimo, kuris apsunkintų visas sistemas, kadangi pakankamai informacijos yra surenkama ir taip. Norime pasižiūrėti, jeigu nekils kokių nors papildomų rūpesčių dėl Mokesčių inspekcijos informacijos saugumo. Kol kas tokių abejonių nekyla, manome, kad šita sistema turi galimybę veikti ir funkcionuoti tol, kol atsiras kokių nors naujų faktų arba argumentų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Galbūt galima bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašome, balsuojame. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 67, prieš – 8, susilaikė 12. Įstatymo projektas Nr. XIIP-4472 atmestas.
13.12 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-484(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-484(2). Pranešėjas – A. Butkevičius, malonu matyti, Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas sujungė abu projektus ir atsižvelgė į Vyriausybės pateiktus pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus. Tik buvo nepritarta kai kurių Seimo narių pateiktiems pasiūlymams, o bendrai abiem sujungtiems įstatymų projektams Biudžeto ir finansų komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū už išvadą, o paskui mes aptarsime pasiūlymus.
Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją V. Bukauską pateikti šio komiteto išvadą.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą teisės aktą ir priėmė sprendimą – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-484 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vėlgi kviečiu pagrindinio komiteto… (Balsai salėje) Atsiprašau, diskusijoje yra užsirašęs kalbėti A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai išėjau į tribūną ne tam, kad kalbėčiau prieš šį įstatymą. Džiugina, kad plečiame ratą, bet aš norėčiau, kad mes šiek tiek plačiau pasižiūrėtume. Pirmiausia išėjau todėl, kad buvo nepritarta mano bičiulio A. Palionio teiktam siūlymui dėl visuotinio turto deklaravimo, nes 27 metai, 21 metai Seime, kai tik užeina kalba apie mokesčius, mes vis atsiremiame į tai, kad nėra visuotinio turto ir pajamų deklaravimo, todėl mes nieko negalime daryti. Tai yra galimybė ir mano kolega siūlė tą pradėti daryti, juo labiau, jeigu mes… yra apie milijonas pajamas deklaruojančių, pagal įstatymus įvairios grupės, viskas, jau mes artėjame, sakykime, prie maksimalių skaičių. Bet jeigu mes kalbame apie turtą, deklaruoja tik 100 tūkst., tai yra kas 10–12 žmogus parodo, ką jis turi. Betgi mes kalbame, kad mes turime be galo didelį šešėlį, kad mes turime korupciją, neskaidrius sandorius, kad kažkur kažkas kažką sukaupęs.
Mano klausimas, kodėl mes galime tą daryti ir to nepadarome? Ar čia ir salėje sėdinčių žmonių yra slaptų milijonierių? Aš suprantu, nepalankus ar bolševikų laikų, kai už turtą buvo galima sušaudyti, bet šiuo atveju tai niekas, paprasčiausiai reikia susimokėti mokesčius. Mes, sakau, 27 metus stovime toje pačioje vietoje ir, kai tik pradedame kalbėti plačiau, mes kažkodėl susilaikome. Kai aš žiūriu į argumentaciją ir komiteto, ir kas ten rašė išvadas, man labai skamba, maždaug nepritaria pataisoms, nes dabar turima informacija gana realiai vaizduoja asmenų turtą ir pajamas. Gana realiai. Jeigu kas 10–12 tik deklaruoja, tai koks tas realus vaizdelis? Todėl aš kviečiu jus, kai mes svarstysime pataisas, visgi rimtai pasvarstyti. Padarykime rimtą žingsnį į priekį. Ir visus argumentus, kad brangiai kainuos administravimas, daug metų girdžiu. Prisimenu, kai buvo popierinės deklaracijos, jas reikėjo kaupti, tada trūko ploto, nes sakė, reikia atskirai pastatyti pastatą, kad būtų sudėtos visos deklaracijos. Dabar yra elektroninis deklaravimas, atminties galima nupirkti atskirai bloką ir pastatyti prie serverio, tikrai nereikia patalpų, kur popierines deklaracijas dėti, bet tai būtų didelis žingsnis į sąžiningą mokesčių mokėjimą ir šešėlio, ir korupcijos mažinimą Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju ir kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją gerbiamąjį A. Butkevičių. Aptarsime Seimo narių užregistruotus ir svarstytus pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio – 1 ir 2 straipsnių pakeitimas – yra gautas Seimo narių A. Palionio ir A. Skardžiaus pasiūlymas. Gerbiamasis A. Palionis. Prašome pristatyti. (Balsai salėje) Tuoj, technika nespėja taip greitai, tuoj įjungsime.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prieš tai mes svarstėme Mokesčių administravimo įstatymą, kurį atmetėme, ir aš pritariu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nuomonei, kad tai irgi yra savotiškas turto deklaravimas, bet reikia nepamiršti, ten yra tik finansinio turto deklaravimas, indėlių finansinėse įstaigose. Mes kalbame apie visuotinį turto deklaravimą. Jeigu mes dabar turime suaugusių pilnamečių žmonių virš 18 metų 2,3 mln., o plius minus kasmet deklaruoja tik 100 tūkst. žmonių ir mes nuo nepriklausomybės laikų mename, kad reikia įvesti, ir mes su kiekvienais metais vis neturime elementaraus atskaitos taško, nuo ko mes pradedame, todėl ir siūlau palaikyti šitą pataisą ir pabaigti šitą peripetiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašome.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, aš manau, dėl paprastų priežasčių. Kad Lietuvoje gyvenančių žmonių turtas būtų apskaitomas, registruojamas ir žinomas, tam yra padarytos labai didelės investicijos. Šiuo metu Mokesčių inspekcija tiek iš notarų, tiek iš Registrų centro gauna duomenis apie kiekvieno piliečio registruotą turtą, ne tik registruotą Lietuvoje, kaip jūs žinote, Lietuva jau gauna informaciją ir iš kitų Europos valstybių. Investicijos į tas technologijas buvo labai didelės. Aš atsimenu, kada pradėjome kurti šitas programas, tikriausiai 2004 ar 2005 metais, tai siekė apie 70 mln. Lt ir jos nuolat buvo tobulinamos, gerinamos, kad viskas būtų prieinama tiems darbuotojams, kuriems ta informacija yra reikalinga. Netgi ir jūsų sąskaitų likučiai, laikomi bankuose, Mokesčių inspekcijai yra žinomi, jeigu kalbame apie finansinius dalykus.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui. Už pasiūlymą kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš esu tos pataisos bendraautoris, tikrai galų gale mes turime ryžtis tokiam dalykui, siekdami, kad visas nekilnojamasis turtas būtų apmokestintas. Pirmiausia suskaičiuokime, deklaruokime, išsiaiškinkime ir tada pradėkime tą antrą svarbų žingsnį, nes be visuotinio turto deklaravimo…
Aš suprantu, piliečiai orientuojasi į valstybę, valstybė neturi savo turto susiskaičiavusi kai kuriuose sektoriuose, bet žingsniai eina į priekį ir galbūt susiskaičiuos savo turtą, kiek iš tikrųjų ir kokios vertės turtu valstybė disponuoja. To jau keletą kadencijų siekiame, bet nepasiekiame. Valstybės piliečiai, žvelgdami į valstybę, mano, kad dalis jų taip pat gali deklaruoti, dalis gali nedeklaruoti turto. Bet kaimyninės valstybės, tokios kaip Estija, mano žiniomis, tai turi padariusios. Todėl siūlyčiau gerbiamiesiems kolegoms pritarti šiai pataisai ir žengti civilizuotos valstybės keliu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Suprantu kolegų argumentus, kad būtų visuotinai visa informacija pateikta, būtų įvertinta, mokesčiai būtų sumokėti, tačiau jeigu kalbame apie visuotinį nekilnojamojo turto deklaravimą, siekdami apmokestinti tą visą nekilnojamąjį turtą, pirmiausia pradėkime diskutuoti apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį kaip tokį.
Šiame etape mes to nedarome ir neplanuojame daryti. Nekilnojamojo turto mokesčių yra siūlomi Vyriausybės tam tikri pakeitimai. Visa informacija yra Registrų centre ir kitose duomenų bazėse sukaupta, kaip jau buvo minėta. Ir šiame etape užkrauti Vyriausybei dar visuotinį turto deklaravimą, nesant poreikio, kad būtų mokami mokesčiai nuo viso nekilnojamojo turto, manau, tikrai nepagrįsta. Todėl pirmiausia susitarkime dėl mokesčių sistemos pakeitimo, tada galbūt galvosime ir apie visuotinį deklaravimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame, ar pritarti Seimo narių A. Palionio ir A. Skardžiaus pasiūlymui. Balsuojantys už pritaria Seimo narių A. Palionio ir A. Skardžiaus pasiūlymui dėl visuotinio pajamų ir turto deklaravimo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už pasiūlymą 49, prieš – 9, susilaikė 27. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiamasis komiteto pranešėjau, mes turėtume aptarti ir kitus Seimo narių A. Palionio ir A. Skardžiaus pasiūlymus. Ar gerbiamasis A. Palionis norėtų dar kalbėti? Jūsų buvo pasiūlymas papildyti 5 straipsnį. Minutę, tuoj įjungsime. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Šitie pasiūlymai yra susiję.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Taip, čia yra daugiau redakcinio pobūdžio. Jeigu dabar buvo pritarta šitai pataisai, tai reikia pritarti ir kitoms pataisoms.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pranešėjui. Aš kaip tik norėjau pasitikslinti, ar mums reikia dar atskirai balsuoti? Kaip supratau iš pranešėjo, daugiau balsuoti nereikia, pagrindiniam pasiūlymui pritarta. Komitetas suredaguos naują poziciją pagal mūsų dabar priimtą pasiūlymą. Ir dėl viso įstatymo projekto, aišku, jeigu pritarsime.
E. Pupinis – nuomonė už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pirminis variantas buvo teiktas Prezidentės. Manyčiau, kad negalima pasakyti, kad Prezidentė nežino, ką daro, ir didina deklaruojančiųjų skaičių. Čia buvo paminėta, kad galbūt politikai yra vieši asmenys, jie deklaruoja, bet jeigu taip imant, tai ir kiti žmonės, kurie dirba ir valstybinėse, ir biudžetinėse, jie taip pat deklaruoja. Ir nebūtinai apeliuojame į tai, kad kažkas turėtų susirasti informaciją kažkur duomenų bazėse.
Manyčiau, kad tą ratą reikėtų didinti ir tikrai reikia pritarti, galbūt ir toliau diskutuoti dėl apimties. Gal reikia sustoti prie tam tikrų sumų deklaruojamo turto, kol nėra deklaravimo. Bet reikia eiti į priekį, nes iš tikrųjų niekas neabejoja, kad kada nors ateisime prie visuotinio deklaravimo ir visuotinio apmokestinimo, nes jau dažnai kalbame apie turto apmokestinimą. Aš pritariu tam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitą nuomonę turi S. Gentvilas. Žodis jums, prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš labai siūlau atsakingai įvertinti, ką mes darome. Dabar deklaruoja turtą ir pajamas apie 100 tūkst. gyventojų. Pritarus gerbiamojo A. Palionio ir A. Skardžiaus pasiūlymui, visuotinė deklaracija reikštų, kad deklaruoti turėtų visi Lietuvos gyventojai. Jeigu būtų gyva mano amžinąjį atilsį močiutė, aštuoniasdešimt kelerių metų, ji taip pat turėtų deklaruoti pajamas; taip pat kiekvienas bedarbis, kiekvienas pilnametystės sulaukęs žmogus. Ar mes esame šitam pasiruošę ir ar tikrai dabar be esminių diskusijų reikėtų šitą sprendimą priimti?
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Svarstymas. Svarstymo stadijoje prašome apsispręsti ir balsuoti. Nuomonės išsakytos. Su pataisomis, kurioms Seimas pritarė.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 58, prieš – 8, susilaikė 21. Po svarstymo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektui pritarta.
Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano siūlymas būtų iki priėmimo paprašyti Vyriausybės išvados, nes vis dėlto tai yra sprendimas, susijęs su įvairiais praktiniais reikalais, galbūt terminai, galbūt kai kurios detalės būtų svarbios. Čia negalime taip bravūriškai pagal atskiras Seimo narių pataisas vienas du paimti ir išspręsti. Aš siūlau ramiai pažiūrėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar iš karto atsižvelgdami į pasiūlymą galime prašyti bendru sutarimu, ar balsuojame dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Pritariame, kad prašome Vyriausybės išvados. Bet kokioje stadijoje galima prašyti Vyriausybės išvados. Kolegos, deja, taip.
K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau sureaguoti į močiutės gynimą. Šiuo metu visai nesunkiai ministerija ar Mokesčių inspekcija suformuluoja pažymas net ir Seimo nariams. Mes visai nesunkiai, tik pasirašome. Tai čia močiutėms net nereikės pasirašinėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš irgi norėčiau sureaguoti į močiučių tematiką ir pasakyti, kad galbūt galima deklaruoti tai, kad dėžutę nuo viskio su pinigais radai pas močiutę po čiužiniu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Žinau, kada užsirašyti kalbėti. Bet tiek to, nereaguosiu į tai, neturėjau tokios dėžutės.
Žiūrėkite, kolegos, tikrai svarbus dalykas. Aš pats esu už visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, bet štai ne tokio kyštelėjimo būdu. Aš manau, kad turėtų, galėtų būti parengtas normalus projektas, kuriame išdėstyti visi kiti dalykai, suderinus su Vyriausybe ir institucijomis. Dabar gi mes priversti prašyti Vyriausybės nuomonės, kadangi čia reikia ir daug techninių dalykų. Reikėtų dirbti solidžiau. Kita vertus, pranešėjas, pasikeitus esminėms nuostatoms, galėjo prašyti klausimo svarstymo pertraukos. Dabar jau, matyt, yra per vėlu, kadangi buvo praleistas momentas, svarstymas pasibaigęs.
PIRMININKĖ. Viskas gerai, dirbame nuosekliai. A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog noriu visiems pasakyti, kad mes tų duomenų turime be proto didelį kiekį. Visi šitie duomenys yra iš tikrųjų sukaupti ir juos turime. Ko mes neturime? Mes neturime pinigų žmonėms, kurie tuos duomenis analizuotų. Mes esame panašūs į tokius burundukus, tokias žiurkes plačiais žandais – visko prikaupėme, tik nežinome, ką ten susikrovėme.
Šitas įstatymas yra absurdiškas savo esme, nes viskas yra. Ko nėra? Nėra analizės. Analizei trūksta proto, mes apsileidome baršauskais ir visokiais kitokiais plagiatoriais. Geriau vieną kartą sutvarkykime viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, kad ten galėtų nueiti duomenų analitikai, kurių algos yra tris kartus didesnės, negu dabar jie gautų kokiose ministerijose, kur jie, žinoma, neina. Baikime kvailioti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norėčiau… R. Žemaitaitis – replika.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi baigėsi diskusija šia tema…
PIRMININKĖ. Dabar jūs dėl vedimo tvarkos?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos, jeigu galima. Kadangi mes dar turime laiko…
PIRMININKĖ. Taip, pusę valandos.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). …aš dar siūlyčiau daryti be pertraukos ir iš popietinės darbotvarkės svarstyti, yra kolega P. Urbšys, matau yra A. Širinskienė. Ir jie būtų, manau, pamaloninti, jeigu jie galėtų pristatyti tą klausimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Remigijau, jūs tiesiog skaitote mano mintis. Aš ir norėjau jūsų visų prašyti. Dirbame puikiai, jūs esate labai šaunūs ir mes tiesiog padarytume darbus ir turėtume vakare daugiau laiko rengtis įstatymų projektams, rengti įstatymų projektus. Jeigu sutiktų gerbiamasis P. Urbšys, matau, jis yra salėje ir sutinka.
13.30 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1112 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės 2-6 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1112. Pateikimas. P. Urbšys ir 51 Seimo narys kartu su juo.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, šį įstatymo projektą teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir būtent, kad jis būtų įtrauktas į darbotvarkę, pasirašė pusė šimto Seimo narių. Ačiū jums už tą suteiktą galimybę.
Įstatymo projekto esmė yra tokia: jūs prisimenate pavasario sesijos pabaigoje buvo kilę daug diskusijų dėl ūkinės veiklos vykdymo savivaldybėms. Kas yra ūkinė veikla? Įstatymo projekte, kuris įsigaliojo nuo liepos 1 dienos, savivaldybių veiklą, vykdant viešąją paslaugą, prilygino komercinėm įmonėm, t. y. bet kokia ūkinė veikla, kuri susijusi su viešąja paslauga, buvo prilyginta lygiai taip pat, kaip komercinė įmonė. Buvo iniciatyva aiškiau apibrėžti, kas yra savivaldybės vykdoma ūkinė veikla ir kaip ji išreiškiama tada, kai atstovauja viešajam interesui, viešajai paslaugai. Bet jeigu jūs prisimenate, tuo metu grupė Seimo narių inicijavo ekspertizę dėl tos teikiamos įstatymo pataisos ir todėl įstatymas įsigaliojo be šitos pataisos, bet naujoje rudens sesijoje mes galime grįžti prie šito klausimo.
Aš norėčiau supažindinti jus su ekspertizės išvadomis. Būtent ekspertai padarė išvadą, kad viešosios paslaugos teikimo procesas nėra tapatus ūkinės veiklos vykdymui. Reikalavimas sprendžiant dėl viešosios paslaugos teikimo prioritetą teikti privataus ūkio subjekto paslaugai negarantuoja, kad bus užtikrintas viešojo intereso prioritetas. Todėl siūlomoje pataisoje yra aiškiau apibrėžiama, kas yra ta ūkinė veikla, kurią vykdo savivaldybė. Jeigu savivaldybė tą ūkinę veiklą vykdė daugiau negu trejus metus, jeigu ir sutartis baigėsi, traktuoti, kad tai nėra ūkinė veikla, o yra tęstinė veikla, kurią jie vykdė.
Antra vertus, jeigu, pavyzdžiui, mokykla, vis dėlto rūpindamasi moksleivių maisto kokybe, pati nori nuspręsti, ar organizuoti viešąjį maitinimą, irgi pagal siūlomą pataisą nelaikyti to, kad yra nauja ūkinė veikla.
Trečias dalykas, būtent į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, kai mes pavasario sesijos pabaigoje paskubomis priėmėme įstatymą, mes įvėlėme akivaizdų nesusipratimą, nes dabartinėje įstatymo nuostatoje yra nuoroda savivaldybėms žiūrėti į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalį. Pagal ankstesnę redakciją 3 straipsnio 16 dalis buvo ūkinė veikla. Ir buvo apibrėžimas. Bet kadangi prieš priimant įstatymą, apibrėžiantį savivaldybės ūkinę veiklą, buvo padaryti pataisymai Konkurencijos įstatyme ir būtent dabar 3 straipsnio 16 dalyje ne apie ūkinę veiklą nusakoma, o apie prekių rinką. Tai dabar kaip savivaldybėms vadovautis šiuo straipsniu, kurį nurodo ir klaidina. Tai dėl tų dviejų priežasčių aš vis dėlto kviečiu Seimo narius pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega, už pateikimą. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Ruošiasi E. Pupinis. A. Anušausko nėra. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi L. Staniuvienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų kai kurios įstatymo vietos labai teigiamos, nes daug savivaldybių bandė laimę pirkti paslaugas, ypač maitinimo, po to tos paslaugos nepasiteisino. Dabar jie turi laiko grįžti.
Bet aš norėčiau paklausti tokio platesnio klausimo. Kodėl manote, kad sandoriai savivaldybėse kelia daug abejonių. Ar tai nepasitikėjimas savivaldybėmis, ar iš tikrųjų bijoma įsileisti konkurenciją, tiksliau, ne bijoma, o nenorima įsileisti paslaugas, atiduoti iš konkurencijos, kur kainos kai kada irgi nėra reguliuojamos. Tai jūsų nuomonė kokia?
P. URBŠYS (LVŽSF). Atvirai pasakius, tikrai aš neturiu vienareikšmiško atsakymo, nes tie, kurie sako, kad reikia savivaldybių veiklą prilyginti komercinėms įmonėms ir tokiu būdu sudaryti galimybę konkurencinei rinkai nulemti, kuri paslauga yra geriausia žmonėms, nes dabartinė tvarka yra neskaidri, tai man pačiam asmeniškai tai nėra argumentas, kai pradedi svarstyti. Palaukite, kas toje konkurencinėje rinkoje dalyvauja? Jeigu mes paimtume viešąjį maitinimą, tai ne paslaptis – beveik pusę rinkos yra paėmęs vienas ūkio subjektas. Tai čia kas yra? Skaidru? O jeigu kiekviena savivaldybė, mokykla ar darželis nusistato savo maitinimą ir kokybės prasme teikia kokybiškesnį maistą mūsų vaikams, tai čia jau neskaidru? Tai todėl tikrai manyčiau, kad mes vis dėlto turime prioritetu laikyti viešųjų paslaugų teikimo kokybę, o ne būtent komercinį interesą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Staniuvienė. Ruošiasi S. Gentvilas.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis reikia spręsti, kad dėl viešųjų paslaugų teikimo reikia vykdyti ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į tai ir kyla klausimas dėl nuostatos įgyvendinimo. Beje, panaši pastaba buvo pateikta ir Teisės departamento išvadoje. Ką jūs apie tai manote?
P. URBŠYS (LVŽSF). Dar kartą pakartokite, aš nelabai supratau. Jūs sakote tai, kad neaišku, kas tai yra viešoji paslauga ir ūkinė veikla? (Balsai salėje) Tai du skirtingi dalykai.
Jeigu vėl grįžtame prie maisto paslaugos vaikams, tai pirmiausia žiūrima kas? Viešosios paslaugos interesas yra kokybė! Ūkinės veiklos interesas, komercinės veiklos, pirmiausia yra pelnas. Taip, jeigu tai su kokybės kriterijumi sulimpa, tai gerai, bet kartais jūs matote patys, kad gali teikti pigesnę paslaugą, bet ji nebus kokybiška. Todėl čia ir kalbama, kad viešasis interesas reikalauja vis dėlto spręsti klausimus nesivadovaujant komerciniais interesais, o vadovaujantis viešuoju interesu.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi K. Mažeika.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Povilai, norėjau paklausti. Viešasis interesas, man atrodo, yra ir gauti paslaugą už įmanomą pačią mažiausią kainą, ir šiuo atveju konkurencijos atvėrimas, man atrodo, yra būtent tas būdas užsitikrinti ir kokybę, nes galima įterpti ir kvalifikacinius reikalavimus, ir ekonominio naudingumo konkursuose kokybinius parametrus. Bet, kol neatveriamas šis konkurencinis dialogas su privačiu sektoriumi, galima vadovautis tik prielaidomis, kad perkama paslauga: ar tai būtų mokinių maitinimas, ar tai būtų medicinos paslaugos, kaip jūsų įstatymo projekte, gaunama už tinkamą kainą. Tuo tarpu Konkurencijos taryba 2015 metais yra nustačiusi, kad iš esmės savivaldybių paslaugos, kurios perkamos iš savų bendrovių, yra žymiai brangesnės ir, man atrodo, būtent tai yra viešasis interesas, kad mūsų mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami racionaliai. Ar jūs nemanote, kad viešasis interesas yra ir kaina, ar tiktai kokybė? Dėkoju.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip, į viešąjį interesą įeina ir paslaugos kaina. Bet kai mes kalbame apie Konkurencijos tarybos padarytas išvadas 2015 metais, kad tie, kurie teikia tą privačią paslaugą, pasiūlo mažesnę kainą, yra netiesa. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybė. Tai vienintelėje didžiųjų miestų savivaldybėje nėra privačių šilumos gamintojų, bet šioje savivaldybėje šilumos kaina yra mažiausia. Paaiškinkite kodėl? Todėl, kad savivaldybė šiuo atveju vadovavosi ne komerciniu interesu, ji vis dėlto reguliavo šilumos gaminimo kainas taip, kad jos būtų prieinamos savivaldybės gyventojams. Todėl kalbėti apie tai, kad pati konkurencija automatiškai sprendžia, yra netiesa.
Jeigu prisimintume Konkurencijos tarybos išvadas, tai mane suglumino vienas dalykas. Vieną kartą posėdžio metu aš tai pagarsinau, galiu jums dar kartą priminti. Ten buvo pasakyta, padarėm apklausą dėl atliekų surinkimo ir keturios įmonės išreiškė pageidavimą teikti paslaugą visai Lietuvai, todėl mes galime organizuoti konkurencinę procedūrą. Ar yra normalu, kad Lietuvoje yra tik keturios įmonės, pasidalinusios Lietuvos rinką kaip savo grobį, ir ar čia yra ta tikroji konkurencija? Manau, kad ne. Tai daugiau yra protegavimas atskirų ūkio subjektų interesų.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Prašom, kolega.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, paskaičius Teisės departamento išvadą, man peršasi nuomonė, kad jūsų siūlymas realiai dubliuoja Konkurencinės tarybos funkcijas. Teisės departamento išvadą turbūt jūs skaitėte. Tai gal jūs tada galite pasakyti, kokiais konkrečiais atvejais, kalbant apie maitinimo paslaugas, apie sveikatos paslaugas, kaip jūsų ta pataisa veiks, konkrečiu pavyzdžiu? Paaiškinkite žemiškai, nes pagal tai, kas teigiama Teisės departamento išvadoje, funkcijos tiesiog dubliuojamos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai nedubliuojamos tos funkcijos, nes mes kaip tik aiškiau apibrėžiame, kas yra ūkinė veikla. Jeigu jūs, kaip Seimo narys, tikrai ruošiatės Seimo posėdžiams ir tas klausimas yra aktualus, tai būtų gerai, kad būtumėte… Iš kokios savivaldybės esate? Ko gero, iš Kauno? (Balsai salėje) Ko gero, ne. Tai gal galėjote pasitikslinti, kokia yra problema savivaldybėse. Jeigu nėra, vadinasi, aš nežinau, su kuo jūs kalbatės, gal pats su savimi prieš veidrodį. Bet realybė yra tokia, kad iš tikrųjų visos savivaldybės kelia problemą ir aiškiai nori apibrėžti, kas yra ūkinė veikla. Ūkinėje veikloje… Yra tai, kad, pavyzdžiui, jeigu dabar įvyksta reorganizacija, savivaldybė optimizuoja, sakykime, savivaldybės įmones ir sujungia, pavyzdžiui, „Panevėžio gatves“, kurios rūpinasi gatvėmis, ir tas, kurios rūpinasi atliekomis, pagal dabar galiojantį įstatymą ta nauja įmonė iš karto bus laikoma kaip naujas ūkio subjektas. Tada viskas sustoja, viskas eina į konkursą. Tada konkurso būdu gali atsirasti koks nors privatus ūkio subjektas, teikiantis tą paslaugą, tam laikui, tiems metams sumažinti paslaugos kainą, dempinguoti praktiškai, bet tuo pačiu sudaryti sąlygas bankrutuoti savivaldybės įmonėms tam, kad paskui jis galėtų pateikti savo tikrąsias kainas.
Siūlomame įstatyme labai aiškiai apibrėžiama, kas yra ūkinė veikla ir kada savivaldybės gali kreiptis dėl Konkurencijos tarybos. Jeigu kalbėtume apie tai, jeigu mes įteisinome konstituciškai savivaldos teises, tai savivaldai mes turime palikti ir teises apsispręsti, kaip ji vykdo savo funkcijas. Bet kokiu atveju Konkurencijos tarybai neatimamos galimybės įsikišti į procesą, visais atvejais ji gali įsikišti į tuos procesus. Bet kai nėra aiškiai apibrėžta, kas yra ūkinė veikla savivaldybėms, kai tai yra prilyginama komercinėms įmonėms, tai kaip tik atsiranda galimybių piktnaudžiauti šituo neapibrėžtumu. Ir tai bus padaryta teikiamos paslaugos gyventojams sąskaita. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į Seimo narių užduotus klausimus, emocingai atsakėte. Dabar ačiū. Išklausysime nuomones už ir prieš. Nuomonė už – R. Juška. Prašom, kolega.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, manyčiau, labai gerai turėtų suprasti, ypač vienmandatininkai, atstovaujantys savivaldybėms. Mes tikrai daug kalbėjome apie ūkinę veiklą, apie viešąsias paslaugas, neverta ir kartoti. Daug aistrų kilo dėl Konkurencijos tarybos pozicijos. Ne veltui Seimo valdyba užsakė ekspertinę išvadą. Tiems, kurie ją atidžiai perskaitė ir susipažino, manyčiau, šiandien net klausimų neturėtų kilti. Mes tiek nepasitikime savivaldybėmis tiesiogiai išrinkę merus, kad panašu, jog savivaldybės tampa vykdomaisiais komitetais: ką parašysim, tą padarys, ir dar tris kartus patikrinsim.
Užduotas klausimas apie Konkurencijos tarybos sutikimo gavimą. Ekspertinėse išvadose yra aiškiai parašyta, kad įstatymo nuostatos, įsigaliojusios nuo liepos 1 dienos, numatančios išankstinio Konkurencijos tarybos sutikimo gavimą savivaldybėms siekti vykdyti naują ūkinę veiklą, prieštarauja pasaulinei viešojo valdymo patirčiai ir ilgalaikėje perspektyvoje gali būti žalingos, nes apribos viešųjų paslaugų administratoriaus galimybes diegti viešųjų paslaugų teikimo inovacijas; parinkti paslaugos teikimo mechanizmą, labiausiai atitinkantį paslaugos gavėjo poreikių patenkinimą.
Atėjo laikas, kad necentralizuotume visko. Yra įstatymai, yra priežiūra ir savivaldybės yra išties savarankiškos. Leiskime joms dirbti ir teikti viešąsias paslaugas taip, kaip numato galiojantys įstatymai, ir supaprastinkime tą koliziją, kuri yra dabar.
PIRMININKĖ. Ačiū. I. Šimonytė – nuomonė prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Keisti dalykai čia darosi. Atsiranda ši pataisa, kuri keičia anksčiau priimtą reguliavimą, kuris buvo priimtas Respublikos Prezidentės siūlymu, atsiranda kažkokių keistų pataisų dėl vidaus sandorių, leidžiančių vidaus sandorių grandinėlę pratęsti į apatines grandis. Tiesa, šitie dar kol kas pateikti į Seimo salę neatėjo.
Aš tiesiog noriu priminti, kad visiškai neseniai Valstybės kontrolė, atlikusi savivaldybių valdomų įmonių auditą, nustatė, kad 10 % įmonių dabar veikia kažką, kas niekaip nesuderinta su savivaldybių funkcijomis. Kitos įmonės veikia nuostolingai, neaišku, kas turės atkurti jų turtą ir iš kokių lėšų, ir t. t., ir panašiai. Todėl pirmiausia reikėtų sau atsakyti labai nuoširdžiai į klausimą, kad čia nėra diskusija apie tai, kas čia už kokį nors verslą ir verslo interesus, ar kas čia yra už šventą savivaldybės teisę vykdyti viešąsias paslaugas ir teikti viešąjį gėrį. Klausimas – koksai rezultatas, koksai sprendinys duoda geriausią naudą mokesčių mokėtojams. Negalima įsivaizduoti, kad valstybės valdomos ar savivaldybės valdomos įmonės vien todėl, kad per mokesčius mes šito nematom, nieko nekainuoja mokesčių mokėtojams. Šitų įmonių nuostoliai kainuoja mums visiems, „visa laimė“, kad dažnas akcininkas šito iš viso nesupranta.
Tai man niekaip neaišku, kuo Konkurencijos taryba, kuri nebūtų draudusi, nėra uždrausta šiuo įstatymu vykdyti komercinę veiklą, bet kuri būti atlikusi nešališką ekspertizę ir įvertinusi, ar tikrai nėra geresnio būdo teikti viešąsias paslaugas savivaldybės gyventojams, užuot perėjus naują juridinį asmenį, kuo tai iš tikrųjų kenkia savivaldybių interesams? Todėl siūlyčiau nepalaikyti šito įstatymo ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-112 – Vietos savivaldos įstatymo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 54, prieš – 10, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną.
Kolegos, liko devynios minutės. Aš nesiūlau pradėti pateikti kito įstatymo projekto.
Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Norite užsiregistruoti? Užsiregistruojame. Jau balsuodami užsiregistravome, bet jeigu jums tai miela daryti, tai prašome. Užsiregistruojame ir tuoj suskaičiuosime, kiek mūsų dar yra.
Užsiregistravo 79 aktyviai dirbę Seimo nariai.
Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas) Susitiksime 15 valandą. Ačiū visiems.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.