Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 256

STENOGRAMA

 

2023 m. kovo 30 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS, J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS

 

 

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Skel­biu va­ka­ri­nį po­sė­dį pra­dė­tą. (Gon­gas) Pra­de­da­me. (Bal­sas sa­lė­je) Ge­rai, ga­li­me re­gist­ruo­tis ta­da. Va­ka­ri­nio po­sė­džio… Re­gist­ruo­ja­mės. (Bal­sas sa­lė­je) Pra­šom per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną, jei­gu no­ri­te ką nors pa­sa­ky­ti. (Bal­sas sa­lė­je)

Už­si­re­gist­ra­vo 77 Sei­mo na­riai.

 

Opo­zi­ci­nės Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos dar­bo­tvarkė

 

Da­bar ne­ži­nau, ku­ris pir­mas? At­ro­do, Pet­ras bu­vo… Ta­da ger­bia­ma A. Ku­bi­lie­nė per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš no­riu pa­sa­ky­ti du da­ly­kus. Pir­miau­sia no­riu jū­sų pa­pra­šy­ti, kad dis­ku­tuo­ti bu­vo nu­ma­ty­tas lai­kas pus­an­tros va­lan­dos. Ma­tyt, įsi­vė­lė klai­da ir pra­šy­si­me jū­sų, kad bū­tų pus­an­tros va­lan­dos, nes no­rė­si­me dar pa­klaus­ti. Kiek ži­nau, ir iš val­dan­čių­jų taip pat bus klau­si­mų.

Ki­tas da­ly­kas dėl Sei­mo Pir­mi­nin­kės. La­bai gai­la, kad jos čia nė­ra. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad ji šian­dien mus iš tri­bū­nos ap­ga­vo sa­ky­da­ma, kad bal­sa­vi­mo biu­le­te­nis yra stan­dar­ti­nis. Jis nė­ra stan­dar­ti­nis, nes pa­pras­tai bū­na už, prieš, su­si­lai­kau. To­kį biu­le­te­nį mes tu­rė­jo­me bal­suo­da­mi dėl ko­le­gos A. Ston­čai­čio. Čia bu­vo vi­sai ki­toks biu­le­te­nis. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKAS. Aš ga­lė­čiau pa­ko­men­tuo­ti. Dė­kui, iš­gir­do­me jū­sų du da­ly­kus.

Dėl pir­mo klau­si­mo aš ma­nau, ka­dan­gi dar­bo­tvarkė yra opo­zi­ci­nė, ti­kiuo­si, kad nie­kas ta­da ne­pri­eš­ta­raus, kad vi­sai dis­ku­si­jai „Koks bus Lie­tu­vos at­sa­kas de­mo­gra­finiams iš­šū­kiams?“ nu­ma­ty­tu­me pus­an­tros va­lan­dos jū­sų pa­gei­da­vi­mu. Ge­rai. Čia jū­sų dar­bo­tvarkė. Aš ma­nau, kad nie­kas ne­pri­eš­ta­raus. Vi­si no­ri už­duo­ti klau­si­mų, pa­dis­ku­tuo­ti.

Dėl an­tro klau­si­mo, tai pa­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kė tur­būt ga­lė­tų ge­riau pa­ko­men­tuo­ti, bet ka­dan­gi aš čia pir­mi­nin­ka­vau, kai tvir­ti­no­me bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį dėl A. Ston­čai­čio, tai ir­gi bu­vo toks pats. Va­di­na­si, jis yra stan­dar­ti­nis dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pro­jek­to. Pa­gal Sta­tu­tą. To­dėl ir pa­sa­kė, kad stan­dar­ti­nis, nes jis yra stan­dar­ti­nis. Ne vi­si stan­dar­tai vie­no­di. Stan­dar­tai tik tar­pu­sa­vy­je vie­no­di.

Da­bar ger­bia­mas P. Gra­žu­lis. Pra­šau.

P. GRAŽULIS (MSNG). No­riu pir­ma pa­svei­kin­ti val­dan­čiuo­sius, ypač krikš­čio­nis de­mok­ra­tus, iš­sau­go­jus M. Da­nie­lę ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ke. Te­gy­vuo­ja nar­ko­ti­kai ir jų pro­pa­ga­vi­mas!

Ant­ras da­ly­kas. No­riu pa­sa­ky­ti, kad D. Ke­pe­nis už ma­ne užsire­gist­ra­vo, su­pai­nio­jo vie­tą at­si­sės­ti, bet aš ne­pyks­tu, aš ne­si­skų­siu.

Tre­čias da­ly­kas. Žiū­rė­ki­te, val­gau val­gyk­lo­je ir val­go ši­tas, ku­ris nuo­lat į ma­ne žiū­ri – T. V. Ras­ke­vi­čius. Net ir val­gyk­lo­je į ma­ne žiū­ri. Dvi mer­gi­nos sė­di ša­lia, į jas ne­žiū­ri, o į ma­ne žiū­ri. Jau jis man nu­si­bo­do su tuo žiū­rė­ji­mu. Nuo­lat žiū­ri ir žiū­ri į ma­ne. Da­ry­ki­te ką nors, pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas Pet­rai. Tik trys da­ly­kai, taip? Ta­da dė­ko­ju.

 

14.04 val.

Dis­ku­si­ja „Koks bus Lie­tu­vos at­sa­kas de­mo­gra­finiams iš­šū­kiams?“

 

To­liau ga­li­me dirb­ti pa­gal dar­bo­tvarkę. Tai­gi dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas – dis­ku­si­ja „Koks bus Lie­tu­vos at­sa­kas de­mo­gra­finiams iš­šū­kiams?“ Pir­mo­ji pra­ne­šė­ja – ger­bia­ma A. Ku­bi­lie­nė jau pa­si­ruo­šu­si, ei­na į tri­bū­ną. Pra­ne­ši­mas „Ar val­džia ir to­liau baus pi­lie­čius už pa­sy­vu­mą po­li­ti­ko­je?“ Pra­šom.

 

Sei­mo na­rės As­tos Ku­bi­lie­nės pra­ne­ši­mas „Ar val­džia ir to­liau baus pi­lie­čius už pasy­vu­mą po­li­ti­ko­je?“

 

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­no tiks­las – pra­dė­ti ši­tą dis­ku­si­ją ir pa­da­ry­ti to­kią įžan­gą, bet vis tiek rei­kė­jo pa­va­di­ni­mo ši­tam ma­no pa­si­sa­ky­mui, tai ji­sai va­di­na­si, aš už­ra­šiau to­kią ant­raš­tę: „Ar val­džia ir to­liau baus pi­lie­čius už pa­sy­vu­mą po­li­ti­ko­je?“. At­sa­ky­mą duo­siu po sa­vo pa­si­sa­ky­mo.

Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­dien tik­rai nė­ra sri­ties, ku­rio­je ne­bū­tų ke­lia­mos de­mo­gra­finės pro­ble­mos. Pas­ku­ti­niais me­tais ypač di­de­lį pa­grei­tį įgau­na Lie­tu­vos ny­ki­mas ir tai tik­rai ke­lia ne­ri­mą. Ko­kią sri­tį be­paim­tu­me, ar tai bū­tų švie­ti­mas, ar tai bū­tų mo­ky­to­jai, mo­ki­niai, ar tai bū­tų gy­dy­to­jai, ar tai bū­tų slau­gy­to­jos, ar tai bū­tų pen­si­jos, ar tai bū­tų na­cio­na­li­nis sau­gu­mas, ar tai bū­tų skur­do pro­ble­ma, – vi­sur, vi­so­se sri­ty­se mes ma­to­me vie­ną pa­grin­di­nę pro­ble­mą, tai yra de­mo­gra­finę pro­ble­mą. Ma­ty­da­mi tai šian­dien mes kvie­čia­me dis­ku­tuo­ti iš šios pa­grin­di­nės tri­bū­nos ir no­ri­me at­kreip­ti vi­sų dė­me­sį, o ypač val­dan­čių­jų dė­me­sį, į tai, kad vyk­do­ma de­mo­gra­finės po­li­ti­kos kryp­tis yra ne­tin­ka­ma ir to­dėl ją bū­ti­na keis­ti.

Ger­bia­mi ko­le­gos, aš esu At­ei­ties ko­mi­te­to na­rė ir esu Vals­ty­bės pa­žan­gos ta­ry­bos ko­or­di­na­ci­nės gru­pės na­rė. Ši dar­bo gru­pė, kaip ži­no­te, ren­gė Lie­tu­vos at­ei­ties vi­zi­jos „Lie­tu­va 2050“ pro­jek­tą. Jei­gu jūs pa­skai­ty­si­te ši­tą pro­jek­tą, pa­ma­ty­si­te, ko­kia kryp­ti­mi mes bū­si­me ve­da­mi: tai yra Lie­tu­va be lie­tu­vių, o Lie­tu­va su emig­ran­tais. Ši kryp­tis iš tik­rų­jų yra prie­šin­ga tai, ku­rią Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga sie­kė įtvir­tin­ti 2018 m. sau­sio 20 d. Sei­mo nu­ta­ri­me „Dėl De­mo­gra­fijos, mig­ra­ci­jos ir in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­kos 2018–2030 me­tų stra­te­gi­jos pa­tvir­ti­ni­mo“.

Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­anks­ti­nė 2022 me­tų sta­tis­ti­ka ro­do, kad Lie­tu­vo­je mi­rė be­veik dvi­gu­bai dau­giau žmo­nių, ne­gu gi­mė. O 2021 me­tai iš tik­rų­jų bu­vo re­kor­di­niai me­tai nei­gia­ma to žo­džio pras­me, nes mir­tin­gu­mas bu­vo pats di­džiau­sias, o gims­ta­mu­mas bu­vo pats ma­žiau­sias per 60 me­tų. Ir ši­tas san­ty­kis įgau­na pa­grei­tį. 2021 me­tais su­mi­nis gims­ta­mu­mo ro­dik­lis bu­vo 1,34. Tai at­ro­do ypa­tin­gai tra­giš­ka ten­den­ci­ja ži­nant, kad pa­lan­kiau­sia de­mo­gra­finė pu­siau­svy­ra, už­tik­ri­nant kar­tų kai­tą, yra ta­da, kai su­mi­nis gims­ta­mu­mas svy­ruo­ja apie 2,1. Tai kaip čia yra? Ar iš tik­rų­jų Lie­tu­vos žmo­nės, Lie­tu­vos šei­mos ne­no­ri tu­rė­ti vai­kų?

Ben­drau­jant su rin­kė­jais ir aiš­ki­nan­tis de­mo­gra­fijos pro­ble­mas, jų prie­žas­tis, da­ro­si aki­vaiz­du, kad da­bar­ti­nė po­li­ti­ka ir siū­lo­mas gy­ve­ni­mo stan­dar­tas tik­rai nė­ra pa­lan­kus šioms pro­ble­moms spręs­ti, dar dau­giau – jis vi­suo­me­nei yra ne­pri­im­ti­nas. Tar­si mes ir ban­do­me kur­ti tą eko­no­mi­nės ge­ro­vės vals­ty­bę, ta­čiau vi­sos tos prie­mo­nės, tei­sės ak­tai, ku­ria­mi Sei­me, nie­kaip ne­pa­sie­kia to stan­dar­to mi­ni­mu­mo, kad de­mo­gra­fija keis­tų­si. Dar dau­giau, įvai­riais ka­na­lais yra tran­sliuo­ja­ma ži­nu­tė, kad tu­rė­ti vai­kų, ypač daug jų tu­rė­ti, yra ne­pro­tin­ga, la­bai sun­ku ir tar­si ne­pri­im­ti­na ir tai ga­li da­ry­ti tik aso­cia­lūs as­me­nys. Ši ži­nu­tė ku­ria vi­suo­me­nė­je ne­pa­lan­kų šei­mai fo­ną ir tik­rai čia iš­tirps­ta tos kuk­lios pa­stan­gos pa­brėž­ti, kad vai­kų au­gi­ni­mas tu­ri pras­mę ir džiaugs­mą. Ma­nau, kad dau­ge­lis as­me­nų, ku­rie yra pri­vers­ti ati­dė­ti šei­mos kū­ri­mą, jau ir pa­tei­kė tą sa­vo įver­ti­ni­mą ma­no anks­čiau mi­nė­to­je sta­tis­ti­ko­je. Bet aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad net val­dan­čių­jų at­sto­vai pri­pa­žįs­ta tai, kad de­mo­gra­fijos spren­di­mo pro­ble­mos tu­ri ne tą kryp­tį.

Pa­teik­siu pa­vyz­dį. Dis­ku­si­jo­je, ku­rią su­ren­gė At­ei­ties ko­mi­te­tas kar­tu su Na­cio­na­li­nės Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kos Stra­te­gi­nio prog­no­za­vi­mo sky­riu­mi (ši­ta dis­ku­si­ja va­di­no­si „Skur­das Lie­tu­vo­je: šian­die­nos si­tu­a­ci­ja, ten­den­ci­jos, skur­do ma­ži­ni­mo ga­li­my­bės“), pa­si­sa­kiu­si val­dan­čių­jų at­sto­vė M. Oš­mians­kie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad pri­ima­mi įsta­ty­mai ir vyk­do­ma po­li­ti­ka ska­ti­na ne­si­tuok­ti ir taip di­di­na skur­dą. Ko­le­gos, ky­la klau­si­mas, ko­dėl, val­dan­tie­ji, jūs tei­kia­te to­kius įsta­ty­mų pro­jek­tus ir ko­dėl juos pri­ima­te? Ko­le­gos, šian­dien mes tu­ri­me įvai­rių su de­mo­gra­fija su­si­ju­sių do­ku­men­tų ir jų vis gau­sė­ja. Vi­sai ne­se­niai įvy­ko ver­slo kon­fe­ren­ci­ja de­mo­gra­fijos te­ma ir aš pa­klau­siau, kaip ver­ti­na­te 2018 me­tų de­mo­gra­fijos stra­te­gi­ją? Nie­kas ne­pri­si­mi­nė, kad to­kia yra. To­dėl iš tik­rų­jų la­bai ste­biuo­si, kad vis ku­ria­mos to­kios stra­te­gi­jos ir jos yra nu­kreip­tos ke­le­tu de­šimt­me­čių į prie­kį.

Pui­kus pa­vyz­dys yra „Lie­tu­vos stra­te­gi­ja 2050“, ku­riai jau iš­leis­ta dau­giau kaip 0,5 mln. Vi­siš­kai aki­vaiz­du, kad šis do­ku­men­tas, pa­si­kei­tus po­li­ti­nei jė­gai, at­si­guls į apa­ti­nį stal­čių. Tik­rai šian­dien ma­nau, kad mes iš­gir­si­me eks­per­tų nuo­mo­nę ir tam tik­ras dis­ku­si­jas, bet kaip po­li­ti­kė aš ma­tau tik vie­ną spren­di­mo bū­dą ir jį pa­tei­kiau šio­je kon­fe­ren­ci­jo­je, ver­slo kon­fe­ren­ci­jo­je, ku­rio­je bu­vo kal­ba­ma apie de­mo­gra­fines pro­ble­mas, tai yra na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą. No­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas ne­bus leng­vai pa­sie­kia­mas, nes bū­tent čia, kaip nie­kur ki­tur, yra svar­biau­si ver­ty­bi­niai skir­tu­mai.

Kal­bant apie de­mo­gra­finių pro­ble­mų spren­di­mą, be na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo, mes tu­ri­me gal­vo­ti ir apie du pla­nus, bū­tent du pla­nus. Pir­ma, mes tu­ri­me šian­dien pro­ble­mą, ypač ašt­rią žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių pro­ble­mą, ir mes tu­ri­me tu­rė­ti pla­ną šian­dien čia ir da­bar, taip pat tu­ri­me tu­rė­ti ki­tą pla­ną, kaip sa­ko eks­per­tai, iki 2050 me­tų nor­ma­li­za­vę de­mo­gra­finę po­li­ti­ką, mes ga­li­me Lie­tu­vo­je tu­rė­ti vėl 3 mln.

Ko­le­gos, vi­suo­me­nė­je pa­pli­tu­si nuo­mo­nė, kad rei­kia iš­si­rink­ti ge­rą val­džią ir vi­sos pro­ble­mos iš­si­spręs. De­ja, ne. Rei­kia ste­bė­ti ir įver­tin­ti, ar iš­rink­to­ji val­džia tik­rai tar­nau­ja žmo­nėms, ar tik imi­tuo­ja pro­ble­mų spren­di­mą. Ga­li bū­ti ir dar blo­giau. Gal­būt Vy­riau­sy­bės vai­ras yra su­ka­mas prie­šin­ga tau­tos in­te­re­sams kryp­ti­mi. To­dėl ma­no at­sa­ky­mas į klau­si­mą, ar val­džia ir to­liau baus pi­lie­čius už pa­sy­vu­mą, yra vie­na­reikš­mis, – taip. To­dėl kvie­čiu ne­bū­ti pa­sy­vius ir spręs­ti pro­ble­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Gal net ir šiek tiek su­tau­pė­te lai­ko.

Da­bar ta­da pa­kvie­siu Lie­tu­vos so­cia­li­nių moks­lų cen­tro di­rek­to­rių pro­fe­so­rių B. Gru­žev­skį, jis no­ri per­skai­ty­ti pra­ne­ši­mą „Lie­tu­vos de­mo­gra­finės si­tu­a­ci­jos po­ky­čių ri­zi­kos ir jų ša­li­ni­mo ga­li­my­bės“. Pra­šom į tri­bū­ną.

 

Lie­tu­vos so­cia­li­nių moks­lų cen­tro di­rek­to­riaus pro­fe­so­riaus Bo­gus­la­vo Gru­žev­skio pra­ne­ši­mas „Lie­tu­vos de­mo­gra­finės si­tu­a­ci­jos po­ky­čių ri­zi­kos ir jų ša­li­ni­mo ga­li­my­bės“

 

B. GRUŽEVSKIS. La­bai ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, tik­rai esu taip su­ža­vė­tas, tie­są pa­sa­kius, jau­čiu, kad tai yra aukš­čiau­sia tri­bū­na Lie­tu­vo­je ir ta gar­bė čia bū­ti ir pa­si­da­lin­ti, tik­rai kaž­kaip pa­gal­vo­jau, kad čia rim­tas da­ly­kas. Tik­rai la­bai jums ačiū už ga­li­my­bę pa­si­nau­do­ti.

La­bai trum­pai. Aš, kiek su­pran­tu, klau­si­mas nė­ra nau­jas. Dau­ge­lis čia dir­bo­te prie šių do­ku­men­tų, tad la­bai trum­pai. Gal ei­na­me į prie­kį, nes bu­vau pa­pra­šy­tas la­bai ne­pik­tnau­džiau­ti nu­ma­ty­tu lai­ku. Tai­gi ap­tar­siu po­rą pa­grin­di­nių klau­si­mų iš po­ky­čių. Tai, ką jūs ži­no­te, aš ma­nau, skaid­rės bus tur­būt iš­da­lin­tos. Jei­gu ko nors tiks­liai ne­pa­aiš­kin­siu, ga­lė­si­me per dis­ku­si­ją pa­tiks­lin­ti ar­ba jūs pa­tys ga­lė­si­te pa­žiū­rė­ti. Tai­gi, aiš­ku, tos ben­dros ten­den­ci­jos yra su­pran­ta­mos, aš gal šį bei tą pa­tiks­lin­siu.

Ta­da la­bai svar­bi skaid­rė bū­tų tas blo­kas dėl tų po­ky­čių ri­zi­kų, ka­dan­gi, aiš­ku, ge­riau­sia su­pras­ti ir ma­ty­ti tai, ką fak­tiš­kai jau tu­rė­si­me nuo ki­tų me­tų vis in­ten­sy­viau.

Na ir pas­ku­ti­nis, gal pa­grin­di­nis klau­si­mas ir blo­kas, yra gry­nai tų ri­zi­kų ma­ži­ni­mo prie­mo­nės. Kaip čia po­nios As­tos bu­vo pa­mi­nė­ta, kad tik­rai fak­tiš­kai klau­si­mas la­bai rim­tas ir tie po­ky­čiai mums bus la­bai ne­nau­din­gi ir la­bai sun­ku bus juos grei­tai spręs­ti.

Bet pra­dė­siu, mie­li ko­le­gos, nuo ki­to klau­si­mo. Re­a­liai be­veik nie­ko ne­ga­lė­siu pa­sa­ky­ti nau­jo. Jūs vis­ką ži­no­te. Čia bu­vo pro­fe­so­rė V. Stan­kū­nie­nė prieš 30 me­tų, bu­vo prieš 25 me­tus, po to bu­vo pro­fe­so­rė A. Si­pa­vi­čie­nė, da­bar jau­ni­mas at­ei­na ir štai aš da­bar esu. Fak­tiš­kai mes vi­są lai­ką pra­šo­me jū­sų: su­si­mąs­ty­ki­te, mes juk tu­rė­si­me daug pro­ble­mų, mes juk sa­vo ran­ko­mis iš­va­rė­me šim­tus tūks­tan­čių žmo­nių. Aiš­ku, vi­sų ne­su­lai­ky­tu­me, ne­ga­lė­jo­me to pa­da­ry­ti, bet daug kas ga­lė­tų lik­ti, jei bū­tu­me la­biau so­cia­liai at­sa­kin­gi. Jūs ži­no­te, aiš­ku, kad mū­sų pi­lie­čiai per­ka vis ge­res­nes vi­las Is­pa­ni­jo­je, Mal­jor­ko­je, tai la­bai ge­rai, ži­no­ki­te, tur­tin­gi pi­lie­čiai, džiu­gu, tik­rai ma­lo­nu su­tik­ti už­sie­ny­je, kai kul­tū­rin­gai el­gia­si, ma­ty­ti, va­žiuo­ja ge­ra ma­ši­na, bet po­li­ti­kui tai yra dau­giau ne­gu pri­va­tus in­te­re­sas. Bet mums la­bai sun­ku skir­ti, nes fak­tiš­kai daž­nai at­ei­na į po­li­ti­ką tęs­ti sa­vo pri­va­čią veik­lą. Tai ne­ge­rai. Čia yra ta pro­ble­ma, kaip at­skir­ti, ne kom­pe­ten­ci­jos svar­bios, o do­ro­vi­nės nuo­sta­tos, jų la­bai trūks­ta.

Mie­li ko­le­gos, ko­kios pro­ble­mos ir ką no­rė­čiau pa­sa­ky­ti. Šian­dien de­mo­gra­finės po­li­ti­kos sėk­mė pri­klau­so ne tiek nuo at­ski­rų prie­mo­nių efek­ty­vu­mo, dėl jų čia vėl no­rė­tu­me dis­ku­tuo­ti, bet tai ma­žai ką duos, nes fak­tiš­kai vis­kas pri­klau­so nuo efek­ty­ves­nio vals­ty­bės val­dy­mo. Net tie spren­di­mai, ku­rie tie­sio­giai ne­lie­čia de­mo­gra­finių spren­di­mų, ap­spren­džia, kaip de­mo­gra­finės pro­ble­mos bus spren­džia­mos. To­dėl ki­tas klau­si­mas ne tas, kad mes nie­ko ne­da­ro­me. Vi­sos vy­riau­sy­bės nuo pir­mos da­rė, vi­sos. Bet fak­tiš­kai pro­ble­ma, kad da­rė cha­o­tiš­kai, keis­da­mos kryp­tis, pri­ori­te­tus ir prin­ci­pus. Taip fak­tiš­kai daž­nai lie­ka­me to­je pa­čio­je vie­to­je, nors pa­da­ry­ta daug. Mes tu­ri­me ge­riau­sią pa­sau­ly­je, pa­sau­ly­je ge­riau­sią mo­ti­nys­tės ap­sau­gos sis­te­mą! Ar daž­nai kas tai pa­žy­mi? Daž­nai kri­ti­kuo­ja, kal­ti­na, kad pri­ri­ša mo­te­rį prie šei­mos. Die­ve ma­no, ką mes ga­li­me dau­giau pa­da­ry­ti? Su­da­ro­me ga­li­my­bę, ga­li­te iš­ei­ti, ga­li­me dar pa­si­tar­ti, ga­li­me gal­vo­ti, kaip la­biau pa­ska­tin­ti iš­ei­ti, bet mes ga­ran­ta­vo­me to­kias ga­li­my­bes, ge­riau­sias pa­sau­ly­je. Kaip mes džiau­gia­mės tuo, kaip tai ak­cen­tuo­ja­me? Ne, aš daž­niau­siai gir­džiu prie­šin­gai, kad tai yra prie­mo­nė pri­riš­ti mo­ti­ną prie vai­ko, prie šei­mos, prie ne­lais­vės. Na ge­rai.

Okay, mie­li ko­le­gos. Čia la­bai svar­bus da­ly­kas. Aš ne­ži­nau, gal ir ne­spė­si­me to su­kur­ti. Mes šian­dien ne­tu­ri­me cen­tro, vals­ty­bės val­dy­mą kon­so­li­duo­jan­čio cen­tro, kad tos min­tys lik­tų, kad tos ge­ros idė­jos ne da­ly­tų jus, o jung­tų, kad vie­naip ar ki­taip sis­te­ma tar­nau­tų per­spek­ty­vai, o ne da­ly­tų, kad čia yra kon­ser­va­to­rių pa­siū­ly­mas, čia li­be­ra­lų. Fak­tiš­kai vis tiek jis tu­ri ben­drą kryp­tį, jis ga­li bū­ti la­biau na­šus ar ma­žiau na­šus sis­te­mos efek­ty­vu­mui iš­sau­go­ti, bet mes to­kio cen­tro ne­tu­ri­me, to­dėl kryp­tis kei­čia­si, vis­kas nor­ma­lu, vis­kas su­pran­ta­ma. Tie pa­grin­di­niai truk­dan­tys da­ly­kai, aiš­ku, yra mo­kes­čių po­li­ti­ka, per ma­žas per­skirs­ty­mas ir net, įsi­vaiz­duo­ja­te, Pa­sau­lio ban­ko re­ko­men­da­ci­jos, Pa­sau­lio ban­ko, to aš nie­kaip ne­ga­lė­čiau įsi­vaiz­duo­ti, at­ve­ža mums aukš­tes­nę pro­gre­sy­vu­mo mo­kes­čių sis­te­mą. Pri­sta­tant tą sa­vo ga­lu­ti­nį pro­duk­tą Vy­riau­sy­bei, sa­lė­je nė­ra nė vie­no Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vo. Aiš­ku, ga­li­ma su­pras­ti, kad su jais bu­vo at­ski­rai su­si­tar­ta, bet čia Vy­riau­sy­bė­je, nors dėl sko­nio bu­vo ga­li­ma pa­siųs­ti vie­ną ki­tą ko­kio nors sky­riaus dar­buo­to­ją, kad pa­kel­tų ran­ką. Ne­pa­to­gu, kai bu­vo pa­klaus­ta, ar yra Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų, ir nie­kas ne­pa­kė­lė ran­kos.

Tiek, mie­li ko­le­gos. Čia fak­tiš­kai yra de­mo­gra­fija, o vi­sa ki­ta, taip, aš pa­sa­ky­siu tai, ko bu­vau pra­šy­tas, bet aš sa­kau jums – tai, ką pa­sa­ky­siu, jūs be­veik vis­ką ži­no­te. Bet mes nesu­si­tvar­ko­me su štai šiais klau­si­mais ir kiek­vie­nais me­tais tu­ri­me vis blo­ges­nę pa­dė­tį.

Ge­rai, čia jūs ma­to­te, kaip at­ro­dys vis­kas at­ei­ty­je. Fak­tiš­kai per tą lai­ko­tar­pį, žiū­rė­ki­te, per 20 me­tų mes pra­ra­do­me, na, dar ne­pra­ra­do­me, fak­tiš­kai pra­ra­si­me, čia toks op­ti­mis­ti­nis sce­na­ri­jus, apie 0,5 mln. dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų. Taip, tai bus mū­sų dar­bo iš­tek­liai, nė­ra iš­ei­ties. Ru­ža­va spal­va tai yra pen­si­nio am­žiaus au­gi­mas, žmo­nių pen­si­nio am­žiaus, taip, jei­gu tas am­žius ne­si­keis. Ati­tin­ka­mai vai­kų skai­čius, jis sta­bi­li­zuo­sis, apie 350 tūkst., daug­maž to­kį skai­čių tu­rė­si­me.

Čia jau ben­dra struk­tū­ra, ir­gi tur­būt daž­nai ma­to­te ši­tą pa­veiks­lė­lį, ku­ris pa­ro­do, kaip de­for­ma­vo­si mū­sų am­žiaus struk­tū­ra. Toks gry­bas. Taip, ten vir­šu­je yra ta ba­by bo­om kar­ta, ta 1960–1970 me­tų gi­mi­mo kar­ta, ku­ri da­bar yra gau­siau­sia, ji­nai sta­bi­li­za­vo mū­sų vi­suo­me­nę. To­dėl kiek­vie­na kar­ta iki to, nors mes kal­bė­jo­me, sa­kiau jums, kad nuo XXI am­žiaus pra­džios įtam­pos dar ne­tu­rė­jo­me, nes ši­ta kar­ta ėjo per vi­są dar­bin­gą am­žių. Ir vis­kas, ir bai­gė­si. Šian­dien ji­nai iš­ei­na į pen­si­ją. To­kiu bū­du bus di­des­nis mir­tin­gu­mas, aiš­ku, bus di­des­nis pen­si­jų ga­vė­jų skai­čius, ati­tin­ka­mai bus ma­žes­nis sis­te­mos sta­bi­lu­mas. Tos duo­bės pa­kei­čia… Kaip ma­to­te, po kiek­vie­no pi­ko ei­na duo­bė. Ma­to­te, kad da­bar bai­gia­si vie­nas pi­kas ir vėl tu­rė­si­me dar di­des­nę duo­bę. To­kiu bū­du gims­ta­mu­mas bus dar ma­žes­nis, nes fi­ziš­kai jo ne­ga­li­ma kom­pen­suo­ti.

Čia jūs ma­to­te jau Eu­ro­pos Są­jun­gos ver­ti­ni­mus, kaip at­ro­dys vy­res­nio am­žiaus gy­ven­to­jų do­mi­na­vi­mas mū­sų vi­suo­me­nė­je. Ta ru­da spal­va yra vy­res­nio am­žiaus žmo­nės – 65+, ko­kį pro­cen­tą Lie­tu­vo­je jie su­da­rys ben­drai dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų at­žvil­giu. Ta pil­ka spal­va – tai Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis. Ta ža­lia li­ni­ja yra mums re­ko­men­duo­ja­ma pro­por­ci­ja, ku­ri bū­tų svei­ka ir dar leis­tų ga­ran­tuo­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos ir dar­bo rin­kos sta­bi­lu­mą. Kaip ma­to­te, mes ši­tą ri­bą pa­siek­si­me maž­daug 2026–2027 me­tais. Taip ir yra. Jau čia jums ne­pa­tei­kiau skaid­rės, bet mes pa­skai­čia­vo­me, kad nuo 2025 me­tų jau pa­sie­kian­čių 65 me­tus ir pa­sie­kian­čių 25 me­tus fi­ziš­kai bus apie 1 tūkst. ma­žiau. Ne­kal­bame apie mig­ran­tus, ne­kal­bame, kad da­lis ga­li iš­vyk­ti.

Čia yra la­bai svar­bi skaid­rė, nes daž­nai gir­di­me, kad gims­ta­mu­mas ga­li pa­dė­ti, rei­kia gal­vo­ti ir ska­tin­ti gims­ta­mu­mą. O ši­ta skaid­rė jums pa­ro­do, kad gims­ta­mu­mas mums jau ne­pa­dės. Jis ga­lė­jo pa­dė­ti dar prieš 20 me­tų, o da­bar jūs ma­to­te – ši­ta skaid­rė ro­do, kad mes ne­tu­ri­me to­kio am­žiaus mo­te­rų, ku­rios ga­lė­tų gim­dy­ti vai­kus. To­dėl ir trys vai­kai vie­no­je šei­mo­je nie­ko ne­pa­keis, nes ben­dras to fer­ti­laus am­žiaus mo­te­rų skai­čius ma­žė­ja. To­kiu bū­du, aiš­ku, tu­ri bū­ti žy­miai ak­ty­ves­nės prie­mo­nės. Iš to, aiš­ku, lie­ka mums mig­ra­ci­nės, at­sa­kin­gai val­do­mos ir pa­na­šios prie­mo­nės. Bet apie tai ga­lė­si­me pa­kal­bė­ti de­ta­liau.

Čia bu­vo mi­nė­ta, kad ga­li­ma tu­rė­ti tuos 3 mln. Tai bu­vo 2016 me­tų tuo­me­ti­nės Vy­riau­sy­bės prog­no­zė. Aiš­ku, pa­grin­das… Ma­to­te, vi­sos ki­tos prog­no­zės, ar tai bū­tų Eu­ros­ta­to, ar tai bū­tų OECD, EBPO ša­lių, jos vi­sos prog­no­zuo­ja mums ny­ki­mą, pa­pras­čiau­siai la­biau ak­ty­vų ar ma­žiau ak­ty­vų tau­tos ny­ki­mą. Bet aš čia bu­vau vie­nas iš au­to­rių, kad tik­rai ga­li­ma sta­bi­li­zuo­ti gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mą. Bet iš prin­ci­po šian­dien jums pa­sa­ky­siu, kad, aiš­ku, ge­riau bū­tų sta­bi­li­zuo­ti, ge­riau bū­tų tu­rė­ti di­des­nę tau­tą, bet tai ne­bū­ti­na, mie­li ko­le­gos. Per jė­gą, dirb­ti­nai ši­to ne­tu­ri­me da­ry­ti, nes rei­kia pa­ga­liau su­pras­ti, kad svar­biau­sia ne kie­kis, o ko­ky­bė. Mes pra­ran­da­me apie 60 % vai­kų, ku­riuos pa­gim­dė mū­sų ben­dra­pi­lie­tės, ku­rios yra mū­sų že­mė­je, bet ne­gau­na iš­si­la­vi­ni­mo, ne­gau­na tin­ka­mos mo­ty­va­ci­jos. Su­pran­ta­te? Jos šian­dien yra, bet jų ne­bu­vo tur­būt da­bar stu­di­jų mu­gė­je, ku­ri vyks­ta. Pui­ki prie­mo­nė, ypač žmo­nėms, sergantiems de­pre­si­ja, tik­rai re­ko­men­duo­čiau. Taip at­si­ga­vau. Sku­bė­jau pas jus, kad ne­pa­vė­luo­čiau. Ge­rai, mie­li ko­le­gos.

Čia ir­gi mū­sų per­spek­ty­va. Ma­to­te, mū­sų gy­ve­ni­mo truk­mė la­bai at­si­lie­ka nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio. Tai tik­rai vie­nas iš re­zul­ta­tų, kal­bant apie švie­ti­mo, at­leis­ki­te, apie svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos prin­ci­pus. Tik­rai tu­ri­me di­de­lį re­zer­vą. Jei­gu vi­du­ti­niš­kai mū­sų vy­rai, mo­te­rys gy­vens, mo­te­rys jau ma­žiau ga­lė­tų pri­si­dė­ti, nes jų vi­dur­kiai kol kas nė­ra to­kie blo­gi, bet vy­rai la­biau ga­lė­tų su­stip­rin­ti sa­vo ro­dik­lius, nes iš es­mės ši­tą vy­rų ma­žą, že­mą gy­ve­ni­mo truk­mę cha­rak­te­ri­zuo­ja mir­tys dar­bin­ga­me am­žiu­je. Jūs vi­sa tai ži­no­te.

Čia jūs ma­to­te tą efek­ty­vų spren­di­mą, ku­ris ga­lė­tų ga­ran­tuo­ti mums so­cia­li­nį sta­bi­lu­mą. Tai, aiš­ku, yra mig­ra­ci­ja. Aš ma­nau, sa­kau, per dis­ku­si­ją ap­tar­si­me de­ta­liau, kad ne­pri­mes­čiau jums sa­vo nuo­mo­nės, bet tik­rai pro­ble­ma yra, čia po­nia As­ta mi­nė­jo, kad mig­ra­ci­ja siū­lo­ma kaip at­sa­kas. Nė­ra ki­to bū­do – mig­ra­ci­ja yra vie­nin­te­lė ga­li­my­bė. Pro­ble­ma yra ne mig­ra­ci­ja, ne imig­ra­ci­ja, pro­ble­ma yra ne­val­do­ma imig­ra­ci­ja. Pro­ble­ma yra Lie­tu­vos pi­lie­čių iš­stū­mi­mas iš dar­bo rin­kos dėl imig­ran­tų. Pro­ble­ma yra imig­ran­tų iš­nau­do­ji­mas, ati­tin­ka­mų mo­kes­čių ne­mo­kė­ji­mas ir ab­so­liu­tus in­for­ma­ci­jos ne­tu­rė­ji­mas, kas at­vyks­ta, ko­dėl at­vyks­ta. Taip ne­ga­li­ma. 30 me­tų ne­ga­li­me su­da­ry­ti. Žiū­rė­ki­te, kaip pui­kiai mes su­si­tvar­kė­me su uk­rai­nie­čių imig­ra­ci­ja. Tik­rai, Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas nak­ti­mis ne­mie­go­jo, per mė­ne­sį pa­da­rė on­li­ne vei­kian­čią sis­te­mą. Aš ne­ži­nau, kaip ji da­bar funk­cio­nuo­ja, kas ja nau­do­ja­si, bet bu­vo pui­kūs re­zul­ta­tai, aš ma­čiau pir­mus pa­sie­ki­mus. Pui­kiai pa­da­ry­ta. O su mig­ran­tais ne­ga­li­me su­si­tvar­ky­ti. Ko­dėl mums kiek­vie­nais me­tais rei­kia po 13 tūkst. ir po to ki­tas me­tais vėl rei­kia tų pa­čių 13 tūkst.? Tai kur jie din­go, kur jie iš­vy­ko? Taip ne­ga­li­ma. Koks čia dar­bas, koks čia ūki­nin­ka­vi­mas? Ne­su­pran­tu, ar jie pik­tnau­džiau­ja mū­sų są­ly­go­mis, ar mes pik­tnau­džiau­ja­me jais? Vi­są lai­ką pra­lo­šia­me. Ir vie­nas, ir ki­tas va­rian­tas mums nė­ra efek­ty­vus.

Ge­rai, ei­nu į pa­bai­gą. Aiš­ku, tuos 3 mln. ga­li­ma at­sta­ty­ti. Mums, aiš­ku, rei­kė­tų stip­rin­ti tą imig­ra­ci­ją, nes mes jau be jo­kių iš­ly­gų kiek­vie­nais me­tais dėl gi­mi­mų ir mir­čių skir­tu­mo pra­ra­si­me nuo 12 iki 15 tūkst. Ga­liu čia sė­dė­ti ne­iš­ei­da­mas iš sa­lės ir tie žmo­nės dings. Nė­ra ki­taip. Jūs ma­tė­te gry­bą. Jau vis­kas, žmo­nės gy­ve­na iki 100, il­giau ne­gy­ve­na kol kas. Na, kai ku­rie, ne­svar­bu. Vie­nu žo­džiu – pa­smerk­ti. Ki­ta ver­tus, nuo 2019 me­tų au­ga imig­ra­ci­ja. Ko­kia imig­ra­ci­ja? Kaip ji val­do­ma? Kiek žmo­nės no­rės už­si­ka­bin­ti už Lie­tu­vos? Kiek yra re­e­mig­ra­ci­jos? Mes gi tu­ri­me, tie 600–700 yra mū­sų pi­lie­čiai, kal­ba lie­tu­viš­kai, dau­ge­lis dar tu­ri lie­tu­viš­kus pa­sus. Tai yra mū­sų per­spek­ty­va.

Ir, aiš­ku, Uk­rai­nos pa­bė­gė­liai – tik­rai lai­min­gas šan­sas. Ži­no­te, kad pas mus at­vy­ko virš 70 tūkst. pa­bė­gė­lių. Aiš­ku, ten daug vai­kų, mo­te­rys do­mi­nuo­ja, bet iš jų – 60 % dar­bin­go am­žiaus. Mū­sų pui­kūs re­zul­ta­tai dėl jų in­teg­ra­ci­jos. Jei­gu mums bū­tų svar­bus skai­čius, tai dar ko­kie pen­ke­ri ar še­še­ri me­tai ir mes tu­rė­si­me 3 mln. To­dėl vėl yra klau­si­mas, kaip mes su jais gy­ven­si­me? Kaip in­teg­ruo­si­me? Tik­rai pa­da­ry­ta daug ge­rų žings­nių, ypač daug. Aš pats ra­šiau ata­skai­tą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai. Tik­rai pui­kus pa­vyz­dys, aš ma­nau, tik­rai vie­nas iš ge­riau­sių pa­vyz­džių Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ką mes pa­da­rė­me 2022 me­tais su ši­ta gru­pe. Bet, sa­kau, toks pa­sy­vus au­gi­mas, di­di­ni­mas iki 3 mln. nė­ra bū­ti­nas ir ge­riau­sias spren­di­mas.

Api­ben­drin­da­mas ši­tą da­lį tu­riu pa­sa­ky­ti, kad, jei­gu Lie­tu­vos de­mo­gra­finė at­ei­tis ir to­liau pri­klau­sys nuo at­si­tik­ti­nių svy­ra­vi­mų, aiš­ku, Lie­tu­va ne­tu­rės de­mo­gra­finės at­ei­ties. Nors jūs ir or­ga­ni­zuo­ki­te to­kius su­si­ti­ki­mus kiek­vie­ną die­ną ir va­ka­rais, ir prieš mie­gą, nie­kas ne­pa­si­keis.

Mie­li ko­le­gos, de­mo­gra­finių po­ky­čių Lie­tu­vo­je ri­zi­kos. Pa­grin­di­niai da­ly­kai. Dar­bo rin­kos pu­siau­svy­ros pra­ra­di­mas dėl pla­taus dar­buo­to­jų trū­ku­mo. Ži­no­te, kad šian­dien 70 % dar­bda­vių, Lie­tu­vos darb­da­vių, gal da­lis ir čia esan­čių, tu­ri pro­ble­mų dėl per­so­na­lo? Su­pran­ta­te? 70 %. Čia ver­slo at­sto­vai ga­lė­tų pa­tiks­lin­ti. Įvai­rios tos pro­ble­mos: vie­no – rim­tes­nės, ki­to – ma­žes­nės, bet kiek­vie­nais me­tais jie at­lie­ka ty­ri­mus. Aš ži­nau, kad kiek­vie­nais me­tais jie ty­ri­mus at­lie­ka, jau še­še­ri me­tai ar kiek. Kiek­vie­nais me­tais di­des­nis pro­cen­tas darb­da­vių pra­ne­ša, kad tu­ri pro­ble­mų, no­rė­tų ir ga­lė­tų pa­si­pil­dy­ti, pa­to­bu­lin­ti sa­vo per­so­na­lo skai­čių.

Ki­ta ri­zi­ka – so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mos ne­sta­bi­lu­mas. Jūs su­pran­ta­te. Aiš­ku, da­bar dar nė­ra bai­su, ka­dan­gi au­ga at­ly­gi­ni­mai. Mū­sų dar­buo­to­jų skai­čius ga­li ma­žė­ti, ka­dan­gi au­ga at­ly­gi­ni­mai. Aukš­tes­ni at­ly­gi­ni­mai ga­ran­tuo­ja mums iš­mo­kų, pen­si­jų sta­bi­lu­mą, bet iki tam tik­ro ly­gio. Re­zer­vas nė­ra di­de­lis. Me­tus, dve­jus ga­li­me tai kom­pen­suo­ti, bet ne dau­giau. To­kiu bū­du tik­rai ši­ta ri­zi­ka iš­lie­ka, ji fak­tiš­kai ak­tu­a­li vi­siems. To­dėl, aiš­ku, ir Pran­cū­zi­jos įvy­kiai, bet čia ga­lė­tu­me kal­bė­ti at­ski­rai.

Ša­lies in­ves­ta­vi­mo pa­trauk­lu­mas, in­ves­ti­ci­nio pa­trauk­lu­mo ma­ži­ni­mas – tai laz­da su dviem ga­lais, ar ne? Ar­ba vėl at­si­sto­ti ant to grėb­lio. Iš­va­žia­vo žmo­nės, iš­va­žiuos ir ka­pi­ta­las. Ne­gal­vo­ki­me, kad tas ar­gu­men­tas, kad mums ne­ga­li­ma kel­ti mo­kes­čių, rei­kia ko­vo­ti už ma­žą ap­mo­kes­ti­ni­mą… Tie, ku­rie at­ei­na dėl pi­gios dar­bo jė­gos, grei­tai ir iš­ei­na. Mes vi­są lai­ką tą sa­kė­me. Rei­kia ieš­ko­ti pa­ti­ki­mu­mo, sta­bi­lu­mo. Čia yra mū­sų erd­vė. Mes – Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė ir dau­giau­sia dėl to pas mus at­ei­na. O mes 20 me­tų ieš­ko­me orien­tuo­tų į pi­ges­nę dar­bo jė­gą ir mū­sų pri­vi­le­gi­jas. Ko­kios čia pri­vi­le­gi­jos, kam pri­vi­le­gi­jos? Pik­ti­na­me sa­vo tau­tą ir fak­tiš­kai vi­siš­kai iš­tuš­ti­no­me vi­sus re­zer­vus. Okay, mie­li ko­le­gos, tai­gi tik­rai tų pi­ni­gų ne­bus, jei­gu pa­pras­čiau­siai ne­bus žmo­nių, jei­gu ne­bus ga­ran­tuo­ta, kad už­sa­ky­mus bus ga­li­ma at­lik­ti ko­ky­biš­kai, tvar­kin­gai. O lie­tu­vių mo­ty­va­ci­ja, ko­ky­bė, iš­si­la­vi­ni­mas yra la­bai aukš­tas. Pa­žiū­rė­ki­te, ko­kie pa­sie­ki­mai mū­sų dar­buo­to­jų už­sie­ny­je. Ma­lo­nu žiū­rė­ti, sa­kau, ga­li­ma an­to­lo­gi­jas ra­šy­ti.

Pas­ku­ti­nis punk­tas – ša­lies na­cio­na­li­nio sau­gu­mo su­ma­žė­ji­mas. Tik­rai ne­tu­rė­siu čia jums aiš­kin­ti, bet mo­bi­li­za­ci­nės jė­gos ir pa­jė­gu­mai, aiš­ku, la­bai su­ma­žė­jo. Pa­grin­di­nė iš­va­da iš to, kad pa­gal de­po­pu­lia­ci­jos ir gy­ven­to­jų se­nė­ji­mo tem­pus iki 2019 me­tų bu­vo­me pir­mi pa­sau­ly­je, nors da­bar nuo 2019 me­tų pa­si­kei­tė, taip, pas mus da­bar at­vyks­ta dau­giau, ne­gu iš­vyks­ta. To­dėl šian­dien sun­ku ob­jek­ty­viai įver­tin­ti vi­sas ri­zi­kas, ta­čiau di­džiau­sia yra ša­lies so­cia­li­nės de­gra­da­ci­jos ri­zi­ka.

Ne­ži­nau, ar jums čia bu­vo pa­teik­ta, bet Det­roi­tas, gal kas nors pri­si­me­na­te, at­si­mu­šė į jū­sų au­sis, tai yra tas Det­roi­tas, taip, tai yra mil­ži­niš­kas cen­tras, vie­nu me­tu per­spek­ty­viau­sias JAV mies­tas, fak­tiš­kai tuo me­tu gal net pa­sau­lio, ga­li­ma sa­ky­ti, dar ne­bu­vo pa­ki­lę Azi­jos cen­trai, ir jis žlu­go per de­šimt me­tų. Žiū­rė­ki­te, iš jo iš­vy­ko fak­tiš­kai dau­giau ne­gu pu­sė gy­ven­to­jų: iš 2 mln. li­ko 700 tūkst. Mies­tas vi­du­ry­je, na, ne vi­sai vi­du­ry­je, bet, sa­ky­ki­me, vi­du­ry­je, JAV de­šimt me­tų ne­ga­lė­jo su­rink­ti sa­vo biu­dže­to, re­mia­mas fe­de­ra­li­nių lė­šų. Po­li­ci­jos pat­ru­lių eki­pa­žo rei­kė­jo lauk­ti vi­du­ti­niš­kai 58 mi­nu­tes. Po­li­ci­jos eki­pa­žo. Čia yra so­cia­li­nė de­gra­da­ci­ja. Ne­kal­bant, aiš­ku, apie se­ne­lių prie­glau­dų prie­žiū­rą ar grei­tą­ją pa­gal­bą.

Ir vi­sai į pa­bai­gą. Tai­gi yra gru­pė veiks­nių. Pir­mas. Ma­no jau bu­vo pa­teik­ta su­si­ti­ki­me su ver­slo darb­da­viais, kad de­mo­gra­finės po­li­ti­kos sėk­mė pri­klau­so ne tiek nuo at­ski­rų prie­mo­nių, jų įvai­ro­vės, kiek nuo tva­ru­mo, kom­plek­siš­ku­mo ir il­ga­am­žiš­ku­mo. Čia jau bu­vo mi­nė­ta STRATA’os stu­di­ja. Ne­pa­mirš­ki­te, STRATA yra Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nės ana­li­zės cen­tras. Ten tu­ri bū­ti kau­pia­mi vi­si tie pa­siū­ly­mai, ten tu­ri bū­ti kaž­ko­kia kon­tro­lė su­teik­ta, kad kaž­kas tu­rė­tų gal glo­bo­ti, gal čia ir yra tas cen­tras, ku­ris iš­sau­go­tų ge­ras min­tis, ne­pri­klau­so­mai, ko­kiai jūs…

PIRMININKAS. Tik aš la­bai at­si­pra­šau, at­kreip­siu dė­me­sį, kad šiek tiek vir­ši­ja­te sa­vo lai­ką. Prie pa­bai­gos pra­šom.

B. GRUŽEVSKIS. Jau vir­ši­jau. Bi­jo­jau, kad taip bus. Vis­kas, ei­nu į pa­bai­gą. Tai­gi pro­g­ra­mos yra, bet, sa­kau, ne ten yra pro­ble­ma. Pro­ble­ma yra kur kas su­dė­tin­ges­nė. De­mo­gra­finė po­li­ti­ka tai yra sis­te­ma, ji rei­ka­lau­ja kom­plek­siš­ku­mo.

Kon­kre­tūs spren­di­mai. Pir­mas. Aiš­ku, cen­tra­li­zuo­tas de­mo­gra­finės po­li­ti­kos ho­ri­zon­ta­lus val­dy­mas: ko­kia nors ins­ti­tu­ci­ja pa­ga­liau tu­ri bū­ti ir kad ji la­bai prin­ci­pin­gai tą pri­žiū­rė­tų.

Imig­ra­ci­jos po­li­ti­kos sis­te­ma­ti­za­vi­mas: tai ne už­si­da­ry­ti – at­si­da­ry­ti, bet at­sa­kin­gai, kon­tro­liuo­jant vis­ką, pri­žiū­rint ir pa­nau­do­jant mak­si­ma­liai pa­gal sa­vo po­rei­kius.

Kryp­tin­gas an­ti­mig­ra­ci­nių nuo­sta­tų for­ma­vi­mas ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­je ir, aiš­ku, kryp­tin­gos, fi­nan­siš­kai ap­rū­pin­tos re­e­mig­ra­ci­jos prie­mo­nės. Fi­nan­siš­kai ap­rū­pin­tos re­e­mig­ra­ci­jos prie­mo­nės, o ne tik ge­ri no­rai, pa­vyz­džiui, ir de­kla­ra­ci­jos, ati­tin­ka­mai tin­kla­pių ati­da­ry­mas. Ne, ne, čia taip ne­bus.

Ak­ty­vus ir tin­ka­mai ko­or­di­nuo­ja­mas už­sie­nio rei­ka­lų ins­ti­tu­ci­jų įtrau­ki­mas. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sa­ko­my­bė yra de­mo­gra­finė pa­dė­tis ša­ly­je ir dar­bo rin­ko­je. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, nes ten yra žmo­nės, ten yra ta imig­ran­tų ei­lė, ku­ri ga­lė­tų bū­ti efek­ty­viai pa­nau­do­ta čia. Re­e­mig­ra­ci­jos šak­nys ir­gi te­nai. O mes ne­tu­ri­me jo­kios res­pon­si­bi­li­ty.

PIRMININKAS. At­krei­piu dė­me­sį, kad lai­kas ge­ro­kai pa­si­bai­gęs.

B. GRUŽEVSKIS. Gal ta­da gra­žiau bū­tų baig­ti, tai aš taip ir baig­siu, mie­li ko­le­gos, kad tik­rai tų spren­di­mų yra ga­ta­vų, ga­li­ma im­ti ir da­ry­ti, bet rei­kia la­bai prin­ci­pin­gai žiū­rė­ti, kad tai, kas nu­tar­ta, bū­tų da­ro­ma, ne­svar­bu, kas yra val­džio­je. Aš ma­nau, jums pa­si­seks. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. (Plo­ji­mai)

Da­bar kvie­čiu į tri­bū­ną Lais­vos vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to val­dy­bos na­rį dak­ta­rą D. Alek­ną. Mums per­skai­tys pra­ne­ši­mą „De­mo­gra­finė po­li­ti­ka be li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos prie­ta­rų“. Prašom.

 

Lais­vos vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to val­dy­bos na­rio dak­ta­ro Da­riaus Alek­nos pra­ne­ši­mas „De­mo­gra­finė po­li­ti­ka be li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos prie­ta­rų“

 

D. ALEKNA. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, vi­sos Lie­tu­vos at­sto­vai, aki­vaiz­du, kad Lie­tu­va šian­dien tu­ri du eg­zis­ten­ci­nius iš­šū­kius: grės­mę kraš­to sau­gu­mui ir tau­tos ny­ki­mą. Su pir­muo­ju do­ro­ja­mės, mū­sų ka­riuo­me­nė au­ga ir stip­rė­ja. Ant­ra­sis – de­mo­gra­finio ny­ki­mo – iš­šū­kis vi­siš­kai ig­no­ruo­ja­mas. Ko­dėl taip yra?

Čia ma­tau dvi prie­žas­tis. Pir­miau­sia, de­mo­gra­finiai po­ky­čiai vyks­ta lė­tai ir grei­tai jun­ta­mo po­vei­kio ne­tu­ri. Va­di­na­si, ei­li­niams rin­ki­mams be­si­ruo­šian­tys po­li­ti­kai ga­li į juos ne­kreip­ti dė­me­sio. An­tra prie­žas­tis – šian­dien vy­rau­jan­ti va­di­na­mo­sios li­be­ra­lio­sios de­mo­kra­tijos ide­o­lo­gi­ja. Jos prie­ta­rais ti­kin­tys po­li­ti­kai de­mo­gra­fijos pro­ble­mas ma­to iš­kreip­tai ir per­ša min­tį, kad šio­je sri­ty­je nie­ko ne­be­ga­li­ma pa­da­ry­ti. Jų va­lia mąs­ty­ti ir veik­ti pa­ra­ly­žiuo­ta.

Apie ką kal­bu? Pa­si­žiū­rė­ki­me į čia jau mi­nė­tą Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nės ana­li­zės cen­tro ren­gia­mą do­ku­men­tą „Lie­tu­vos stra­te­gi­ja 2050“. Jei jis Sei­me virs įsta­ty­mu, vi­sos bū­si­mos Sei­mo dau­gu­mos ir vy­riau­sy­bės tu­rės prie jos de­rin­ti pri­ima­mus įsta­ty­mus ir nu­ta­ri­mus. Tai kla­si­nis po­li­ti­kos iš­ei­nant pa­si­lik­ti pa­vyz­dys.

Pa­žiū­rė­ki­me, ką šios stra­te­gi­jos ren­gė­jai sa­ko apie de­mo­gra­fijos pro­ble­mas, ku­rioms sky­rė at­ski­rą 25 pus­la­pių stu­di­ją, ji pa­si­ro­dė vi­sa ne­se­niai, va­sa­rio 10 die­ną. Čia ran­da­me ver­tin­gų sta­tis­ti­nių duo­me­nų, bu­vu­sios val­dan­čio­sios dau­gu­mos pa­reng­tų stra­te­gi­nių do­ku­men­tų kri­ti­ką, striu­ką va­di­na­mų­jų ge­rų­jų prak­ti­kų ap­žval­gą ir pe­si­mis­ti­nę iš­va­dą, kad nie­ko pa­da­ry­ti ne­be­įma­no­ma. Lie­tu­va ir to­liau ma­žės, trauk­sis, ne­bent pa­dė­tį iš­gel­bės emig­ra­ci­ja iš tre­čių­jų ša­lių.

Iš kur to­kios pra­lai­mė­ji­mo nuo­tai­kos? Kaip jau sa­kiau, iš ti­kė­ji­mo li­be­ra­lio­sios de­mo­kra­tijos dog­mo­mis. Vi­sų pir­ma, at­liep­da­mi šian­dien vy­rau­jan­čios ide­o­lo­gi­jos ma­das, stra­te­gi­jos au­to­riai vi­saip men­ki­na šei­mos ins­ti­tu­tą ir bet ko­kią jai rem­ti skir­tą po­li­ti­ką. Gims­ta­mu­mą ska­ti­nan­ti šei­mos po­li­ti­ka lai­ko­ma tik pa­čių blo­giau­sių Lie­tu­vos sce­na­ri­jų atri­bu­tu. Ko­dėl? To­dėl, kad (ci­tuo­ju) „šei­mos po­li­ti­ka iš­reiš­kia­mas pa­lan­ku­mas tam tik­rai šei­mos or­ga­ni­za­ci­jos for­mai, ne­re­tai įne­šan­tis dis­kri­mi­na­ci­nių ele­men­tų.“ Ci­ta­tos pa­bai­ga.

Šiuos žo­džius tu­ri­me iš­girs­ti ir su­pras­ti. Lie­tu­vos at­ei­ties stra­te­gi­jos au­to­rius įkve­pian­ti ide­o­lo­gi­ja mo­ko, kad pa­ra­ma vai­kus gim­dan­čiai ir au­gi­nan­čiai šei­mai yra blo­gis, nes kaž­ką dis­kri­mi­nuo­ja. To­kio po­žiū­rio au­to­riams taip pat at­ro­do, kad pa­grin­di­nė ma­žo gims­ta­mu­mo pro­ble­ma – ne­pa­kan­ka­ma mo­te­rų ir vy­rų ly­gy­bė ir kad ji tu­ri bū­ti spren­džia­ma įvai­riuo­se kur­suo­se per­auk­lė­jant vi­suo­me­nę. Ci­tuo­ju: „Gims­ta­mu­mo ro­dik­lių per­si­lau­ži­mas ti­kė­ti­nas tik po ver­ty­bi­nio po­ky­čio vi­suo­me­nės po­žiū­ry­je į šei­mą. Tva­res­nės de­mo­gra­finės rai­dos sie­kis ga­li bū­ti įgy­ven­din­tas si­ner­gi­jo­je su švie­ti­mo eko­sis­te­ma ska­ti­nant vi­suo­me­nės ver­ty­bi­nes trans­for­ma­ci­jas.“

Ma­no ap­ta­ria­mas ide­o­lo­gi­nis aki­raiš­tis stab­do bet ko­kią po­zi­ty­vią stra­te­gi­jos au­to­rių min­tį šei­mos po­li­ti­kos sri­ty­je. Ne­at­si­tik­ti­nai pats striu­kiau­sias sky­rius – ge­rų­jų prak­ti­kų ana­li­zė, kur ap­si­ri­bo­ja­ma Pran­cū­zi­jos ir Šve­di­jos, į Lie­tu­vą vi­siš­kai ne­pa­na­šių dvie­jų la­bai tur­tin­gų ša­lių, pa­vyz­džiais ir pri­du­ria­ma, ko­kią ne­sėk­min­gą gims­ta­mu­mo ska­ti­ni­mo po­li­ti­ką vyk­do Len­ki­ja ir Veng­ri­ja. Tad vie­nin­te­lis, jų ma­ny­mu, ke­lias keis­ti de­mo­gra­finę Lie­tu­vos pa­dė­tį – ne­var­žo­ma imig­ra­ci­ja iš tre­čių­jų ša­lių.

Ne­at­si­tik­ti­nai ge­riau­siu pa­vyz­džiu lai­ko­ma šian­dien nuo ne­ža­bo­to at­vy­kė­lių nu­si­kals­ta­mu­mo dūs­tan­čios Šve­di­jos emig­ran­tų prie­globs­čio sis­te­ma. Pa­grin­di­nis ap­ta­ria­mos Lie­tu­vos stra­te­gi­jos au­to­rių rū­pes­tis, kad ša­lis bū­tų pa­trauk­li mig­ran­tams ir pa­bė­gė­liams. To­kia ji ap­ra­šy­ta jų sva­jo­nių sce­na­ri­ju­je „Šiau­ri­nė žvaigž­dė“. Ar Lie­tu­va tik­rai no­ri, kad pa­na­šiai kaip Šve­di­jo­je mū­sų mies­tuo­se bū­tų emig­ran­tų gau­jų kon­tro­liuo­ja­mų ra­jo­nų, į ku­riuos bi­jo įženg­ti po­li­ci­ja? To­kia tad li­be­ra­li „Lie­tu­vos stra­te­gi­ja 2050“. Re­ziu­muo­jant – gy­ven­to­jų ma­žė­ja ir jie sens­ta. Bus pa­sta­ty­ta ke­le­tas nau­jų dar­že­lių, kur kū­di­kius ga­li­ma pa­lik­ti nuo pir­mos sa­vai­tės. Vi­so­mis tei­sė­mis ly­gūs vy­rai ir mo­te­rys dir­ba veik iki mir­ties. Lie­tu­va pil­na vi­sų tau­tų ra­sių emig­ran­tų. Ar tik­rai ne­ga­li­ma ge­riau? Ne­abe­jo­ju, kad ga­li­ma, bet ne ne­var­žo­ma imig­ra­ci­ja yra spren­di­mas. Jos ri­bas pir­miau­sia tu­ri brėž­ti ne ver­slo pa­gei­da­vi­mai, bet na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir vi­siš­kos imig­ran­tų in­teg­ra­ci­jos į Lie­tu­vos vi­suo­me­nę ga­li­my­bės. Daug svar­biau yra su­si­grą­žin­ti Lie­tu­vos emig­ran­tus. Čia ver­ta la­biau pa­si­steng­ti, bet svar­biau­sia – gims­ta­mu­mas. Taip, Lie­tu­vos pa­dė­tis su­dė­tin­ga, nes ją pa­li­ko la­bai daug jau­nų ir vy­rų, ir mo­te­rų, ypač 2008–2012 me­tais. Ti­kiuo­si, vis dar ra­šo­ma­me eko­no­mi­kos va­do­vė­ly­je, kaip did­vy­riš­kai vie­nas po­li­ti­kas tais me­tais su­val­dė fi­nan­sų kri­zę, at­si­ras vie­tos sky­riui ir apie iš Lie­tu­vos iš­stum­tus 255 tūkst. dar­bin­giau­sių kraš­to žmo­nių. Kad ir kaip bū­tų, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mas dėl la­bai di­de­lės kar­tų dis­pro­por­ci­jos iš­ties už­prog­ra­muo­tas.

Vi­sas klau­si­mas, ko­kiu grei­čiu jis vyks, tai yra kiek vai­kų už­au­gins Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čios jau­nos šei­mos: nė vie­no, vie­ną, du, tris ar dau­giau? Kaip tik į tai ir tu­ri bū­ti su­telk­ta vals­ty­bės po­li­ti­ka. Kaip ją bū­tų ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti? Vi­sų pir­ma, jos ne­tu­ri var­žy­ti jo­kios ide­o­lo­gi­jos. Pa­vyz­džiui, tu­rė­tu­me kal­bė­ti ne apie ly­gias tei­ses, o, var­to­jant Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se įpras­tus ter­mi­nus, apie po­zi­ty­vią dis­kri­mi­na­ci­ją, nes mo­te­ris, pa­gim­džiu­si ir au­gi­nan­ti tris vai­kus, be jo­kios abe­jo­nės, su­ku­ria dau­giau ben­dro­jo gė­rio ir yra ver­ta di­des­nės vi­suo­me­nės pa­gar­bos; tas pats ir su tri­jų vai­kų tė­vu. Kas, pa­vyz­džiui, truk­dy­tų šian­dien to­bu­li­nant Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą se­no­vės Ro­mos pa­vyz­džiu įtrauk­ti nuo­sta­tą, kad ce­te­ris pa­ri­bus, tai yra, esant vie­no­dam kon­kur­se su­rink­tų ba­lų skai­čiui, pir­me­ny­bė ati­ten­ka tris ir dau­giau vai­kų au­gi­nan­čiam vy­rui ar mo­te­riai. Ži­niask­lai­do­je tu­rė­tų vy­rau­ti nuo­sta­ta, kad daug vai­kų au­gi­nan­ti šei­ma yra vi­suo­me­nės ypač ver­ti­na­mas gė­ris. Kar­tu bū­ti­nos įvai­rios tą da­ry­ti pa­de­dan­čios prie­mo­nės.

Čia tu­rė­tu­me kreip­tis į Lie­tu­vos moks­li­nin­kus. Ša­lys yra skir­tin­gos ir tai, kas vei­kia vie­no­je vi­suo­me­nė­je, ne­bū­ti­nai veiks ki­to­je. Moks­li­nin­kai tu­rė­tų iš­tir­ti ir pa­tar­ti po­li­ti­kams, ko­kios prie­mo­nės pa­drą­sin­tų Lie­tu­vos jau­nus žmo­nes anks­čiau kur­ti šei­mas, anks­čiau su­si­lauk­ti pir­mo­jo, ant­ro­jo, tre­čio­jo ir dau­giau vai­kų. Pa­ga­liau tu­rė­tu­me vi­są vie­nos ar ki­tos kryp­ties po­li­ti­ką ver­tin­ti pa­gal de­mo­gra­finius ro­dik­lius. Moks­li­nin­kai gal net ga­lė­tų pa­reng­ti spe­cia­lų in­dek­są, nes tuo­se ro­dik­liuo­se at­si­spin­di la­bai daug da­ly­kų: ir kraš­to sau­gu­mas, ir pa­si­ti­kė­ji­mas at­ei­ti­mi, ir so­cia­li­nės pa­ra­mos, me­di­ci­nos, švie­ti­mo ir dar dau­ge­lio ki­tų vals­ty­bės sis­te­mų pa­ti­ki­mu­mas ir efek­ty­vu­mas. Įsi­vaiz­duo­ju di­de­lius įga­lio­ji­mus tu­rin­čią Na­cio­na­li­nę šei­mos ta­ry­bą, ji pri­va­lo­mai ver­tin­tų kiek­vie­ną įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­lan­ku­mo šei­mai po­žiū­riu, pa­na­šiai kaip STT tik­ri­na įsta­ty­mų pro­jek­tus ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos po­žiū­riu.

Šian­dien svars­to­me apie mo­kes­čių įsta­ty­mų kei­ti­mą. Ar nau­jie­ji Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mai pa­lan­kūs vai­kus au­gi­nan­čioms šei­moms, ar ne­pa­lan­kūs? Pro­fe­sio­na­lo bal­sas čia bū­tų la­bai ver­tin­gas. Ga­lų ga­le ma­tant pro­ble­mos gy­lį ir plo­tį gal­būt ver­ta kvies­tis su­da­ry­ti na­cio­na­li­nį par­ti­jų su­si­ta­ri­mą, ku­ria­me bū­tų il­gam lai­kui įsi­pa­rei­go­ta vyk­dy­ti Lie­tu­vą vėl vai­kų krykš­ta­vi­mo pri­pil­dy­sian­čią po­li­ti­ką.

Ger­bia­mi Lie­tu­vos Sei­mo na­riai, tau­tos at­sto­vai, kal­bą pra­dė­jau pri­min­da­mas du Lie­tu­vos eg­zis­ten­ci­nius iš­šū­kius – grės­mę kraš­to sau­gu­mui ir grės­min­gai nyks­tan­čią tau­tą. Gre­ta pra­si­dė­jęs ka­ras iš­gąs­di­no mū­sų vi­suo­me­nę. Su­si­ė­mę pra­dė­jo­me tai­sy­ti pa­vo­jin­gą pa­dė­tį. Ly­giai taip pat iš­si­gąs­ki­me ir ka­tast­ro­fiš­ko Lie­tu­vos gy­ven­to­jų skai­čiaus ny­ki­mo. Han­ni­bal ad por­tas – Ha­ni­ba­las prie var­tų. Iš­si­gąs­ki­me ir pra­dė­ki­me mąs­ty­ti ir veik­ti. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar no­rė­čiau pa­kvies­ti į tri­bū­ną Na­cio­na­li­nės šei­mos ta­ry­bos pir­mi­nin­kę dak­ta­rę R. Jur­ku­vie­nę. Pra­ne­ši­mas „De­mo­gra­fijos klau­si­mas šei­mos po­li­ti­kos kon­teks­te“. Pra­šom.

 

Na­cio­na­li­nės šei­mos ta­ry­bos pir­mi­nin­kės dak­ta­rės Ra­mu­nės Jur­ku­vie­nės pra­ne­ši­mas „De­mo­gra­fijos klau­si­mas šei­mos po­li­ti­kos kon­teks­te“

 

R. JURKUVIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. La­bai dė­ko­ju už tai, kad to­kia kon­fe­ren­ci­ja yra, kad ši­tam klau­si­mui ski­ria­mas dė­me­sys, dė­ko­ju už tai, kad ga­liu pa­si­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Tuoj pa­tai­sy­si­me, čia gal ne vi­sai ta skaid­rė, jūs tu­ri­te ome­ny­je. Aki­vaiz­du, kad ne to lek­to­riaus skaid­rės. Tuoj pa­kei­si­me, tech­ni­nė klai­da.

R. JURKUVIENĖ. Ir da­bar aš tie­siog no­rė­čiau pri­min­ti, kad de­mo­gra­fijos klau­si­mas nė­ra nau­jas ir vis­kas, ką mes čia gir­dė­jo­me, tik­rai nė­ra nau­jas da­ly­kas. Bet man no­ri­si pri­si­min­ti, kad jau 1996 me­tais mes ga­vo­me per­spė­ji­mų, kaip at­ro­dys at­ei­tis, jei­gu ne­si­im­si­me rim­tų prie­mo­nių. Da­bar mes esa­me maž­daug tre­čia­me sky­re­ly­je, tai yra 2023 me­tai, ir tie da­ly­kai pil­do­si. Ki­tas mo­men­tas – Lie­tu­vos prog­no­zės ki­tų Eu­ro­pos ša­lių kon­teks­te (tai yra ža­lias čia), bet mes ma­to­me, kad tos prog­no­zės 2013 me­tais, maž­daug po 20 me­tų po per­spė­ji­mo, tie­siog ne­si­kei­čia.

Kaip į tai re­a­ga­vo Lie­tu­va? Taip, 2004 me­tais bu­vo pri­im­ta Na­cio­na­li­nė 2005–2008 me­tų de­mo­gra­finės (gy­ven­to­jų) po­li­ti­kos stra­te­gi­ja. Ir tik­rai bu­vo nu­ma­ty­tos rim­tos prie­mo­nės, te­ko jas ma­ty­ti ir te­ko žiū­rė­ti ata­skai­tą. Fak­tiš­kai nė vie­na prie­mo­nė ne­įgy­ven­din­ta dėl to, kad ne­bu­vo skir­ta lė­šų. Lė­šų fak­tiš­kai ne­bu­vo skir­ta. Ta­da nu­spręs­ta, kad ši­ta stra­te­gi­ja ne­vei­kia, ir 2018 me­tais bu­vo su­kur­ta nau­ja De­mo­gra­fijos, mig­ra­ci­jos ir in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­kos 2018–2030 me­tų stra­te­gi­ja. De­ja, ši­tai stra­te­gi­jai ir­gi ne­bu­vo lem­ta bū­ti įgy­ven­din­tai.

Jei­gu mes rim­tai pa­žiū­ri­me į šiuos klau­si­mus, iš­ky­la la­bai rim­tas klau­si­mas: ko­dėl to­kiai skvar­biai sri­čiai ne­bu­vo skir­tas pri­ori­te­tas? Ir pa­gal ką mes tuos pri­ori­te­tus skirs­to­me? At­li­kus la­bai rim­tą Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių ir pa­sau­lio ša­lių ana­li­zę… Aš ne­no­rė­čiau dėl lai­ko sto­kos kal­bė­ti apie tai, kaip skir­tin­gai žmo­nės ma­tė šei­mos pri­ori­te­tus ir ko­kie at­ski­ri mo­de­liai su­si­for­ma­vo tra­di­ciš­kai įvai­rio­se ša­ly­se. Ir vie­nin­gai su­tar­ta, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se iš­ski­ria­mi pen­ki pa­grin­di­niai šei­mos po­li­ti­kos pri­ori­te­tai. Čia jie at­si­sklei­džia: gims­ta­mu­mo di­di­ni­mas, aukš­tas mo­te­rų už­im­tu­mo ly­gis, aukš­tas vai­kų iš­si­la­vi­ni­mo ly­gis, že­mas šei­mų skur­do ro­dik­lis ir mo­te­rų ir vy­rų ly­gy­bė dar­bo ir šei­mos įsi­pa­rei­go­ji­mų de­ri­ni­mo kon­teks­te.

Kas mums yra ak­tu­a­liau­sia iš ši­tų pri­ori­te­tų? Šiaip ša­lys iš ši­tų pri­ori­te­tų pa­si­ren­ka ne tą, ku­ris pa­kliu­vo, bet tą, ku­ris yra jiems ak­tu­a­liau­sias. Da­bar apie gims­ta­mu­mo si­tu­a­ci­ją mes čia kal­bė­jo­me ir daug iliust­ra­ci­jų bu­vo, ir aki­vaiz­dus da­ly­kas, kad dvi­gu­bai su­ma­žė­jęs gims­ta­mu­mas ab­so­liu­čiais skai­čiais ir dvi­gu­bai ma­žė­ja rep­ro­duk­ci­nio am­žiaus mo­te­rų. To­kią tu­ri­me si­tu­a­ci­ją.

Da­bar pa­si­žiū­rė­ki­me, o koks yra vy­rų ir mo­te­rų už­im­tu­mo ly­gis, ku­ris yra vie­nas iš ga­li­mų pri­ori­te­tų: Lie­tu­va il­gą lai­ką už­ėmė aukš­čiau­sią mo­te­rų už­im­tu­mo ly­gį, da­bar yra an­tra po Šve­di­jos. O ta­da iš­ky­la klau­si­mas: dėl ko bū­tent šiam pri­ori­te­tui mes su­tei­kia­me dau­giau­sia svo­rio? Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me pa­gal fi­nan­sa­vi­mą, kiek yra ski­ria­ma, kad bū­tų ska­ti­na­mi šei­mos po­li­ti­kos įvai­rūs efek­ty­vūs bū­dai, ku­riuos ga­lė­tų įgy­ven­din­ti vi­sa ap­iman­tis, ne vie­ną tik tam tik­rą da­lį šei­mos pro­ble­mų, o tie­siog ma­tan­tis šei­mą kaip vi­su­mą, tai Na­cio­na­li­nei šei­mos ta­ry­bai ski­ria­ma 67 tūkst., o kon­tro­liuo­jan­čioms šei­mą ins­ti­tu­ci­joms ma­to­me, kiek kar­tų yra dau­giau. Bet mes la­bai ge­rai su­pran­ta­me, kad šei­ma yra kur kas dau­giau ne­gu ba­zi­nių po­rei­kių už­tik­ri­ni­mas ar­ba už­tik­ri­ni­mas, kad ne­bū­tų smur­to šei­mo­je. Tai yra jei­gu mes no­ri­me, kad Lie­tu­vo­je gy­ven­tų ir no­rė­tų šei­mos gy­ven­ti, gim­dy­ti vai­kus ir tu­rė­ti per­spek­ty­vą, tai tu­ri ap­im­ti įvai­riau­sias sri­tis, ir šei­ma yra at­ra­ma vie­nas ki­tam. Tai yra ir­gi vie­na iš funk­ci­jų. Jei­gu at­ei­na vi­siš­kai iš­var­gu­si ma­ma po dar­bo, ši funk­ci­ja ga­li bū­ti sun­kiai įgy­ven­di­na­ma. Ir apie tai mes ir­gi tu­ri­me pa­gal­vo­ti, kal­bė­da­mi apie šei­mos in­teg­ra­ci­ją į ben­druo­me­nę. Ir ap­skri­tai mes la­bai siau­rai su­vo­kia­me šei­mos funk­ci­jas. Ati­duo­dant vis­ką kon­tro­lei, la­bai ma­ža ti­ki­my­bė, kad ska­ti­ni­mas ir šil­ta at­mo­sfe­ra ga­li bū­ti šei­mo­je.

Tai­gi kaip da­bar re­a­liai de­mo­gra­fijos klau­si­mas yra spren­džia­mas? Pa­vyz­džiui, pa­im­ki­me Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją. Ko­kie tei­sės ak­tai yra pri­im­ti? Yra įtei­si­na­mos ly­ties kei­ti­mo ope­ra­ci­jos, at­iman­čios ga­li­my­bę bū­ti vai­sin­gam, che­mi­nis abor­tas, ku­ris ir­gi la­bai kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mas, kon­tra­cep­ti­nių prie­mo­nių pa­aug­lėms pri­ei­na­mu­mo leng­vi­ni­mas, ta­čiau nie­kaip ne­pa­tvir­ti­na­mas pa­gal­bos kri­zi­nė­je si­tu­a­ci­jo­je at­si­dū­ru­sioms nėš­čioms mo­te­rims įtei­si­ni­mas. Ir tai mes lai­ko­me gims­ta­mu­mo pri­ori­te­tu?

Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jo­je nuo­lat vyks­ta ko­vos dėl Svei­ka­tos ir ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo bei ren­gi­mo šei­mai pro­gra­mos, iš ku­rios in­ten­sy­viai no­ri­ma pa­ša­lin­ti bū­tent tą da­lį, ku­ri su­si­ju­si su ren­gi­mu šei­mai. Tik­rai in­ten­sy­viai vis dėl­to yra ska­ti­na­mas nei­gia­mas po­žiū­ris į be­si­lau­kian­čią mo­te­rį, į gim­dan­čią mo­te­rį. In­for­ma­ci­jos apie vai­sin­gu­mą fak­tiš­kai vai­kai ne­gau­na. Aš tą ga­liu pa­tvir­tin­ti. Kai at­ei­na į uni­ver­si­te­tą, apie sa­vo vai­sin­gu­mą fak­tiš­kai ap­skri­tai nie­ko ne­bū­na iš­mo­kę.

PIRMININKAS. Aš la­bai at­si­pra­šau, la­bai įdo­mus pra­ne­ši­mas, bet ar­tė­ki­te jau prie pa­bai­gos, nes jūs lai­ką pa­nau­do­ja­te, pas­kui ko­le­gos ne­tu­rės ga­li­my­bės pa­klaus­ti ir pyks, aiš­ku, ant ma­nęs.

R. JURKUVIENĖ. Taip, į pa­bai­gą. Dar tuo­met aš tik la­bai no­rė­čiau pa­brėž­ti vie­ną da­ly­ką, kaip pas mus su­pran­ta­ma būs­to po­li­ti­ka. Ži­no­me, kad būs­to po­li­ti­ka yra tik­rai la­bai tam­priai su­si­ju­si ir su gims­ta­mu­mu, ir net su mig­ra­ci­ja. Bet mes ne­tu­ri­me stra­te­gi­jos. Ar stra­te­gi­ja, pa­vyz­džiui, yra, kad jau­na šei­ma tu­rė­tų nuo­mo­tis būs­tą? Kai ku­rio­se ša­ly­se yra taip. Ta­da su­da­ro­mos vi­sos są­ly­gos, kad jos nuo­mo­tų. Gau­na­mi nuo­mos pi­ni­gai, žiū­ri­ma… iš vi­so pa­ša­li­na­mos vi­sos kliū­tys, dėl ku­rių jau­nos šei­mos ne­ga­li nuo­mo­tis. Ar mes kre­di­ta­vi­mo sis­te­mą tai­ko­me? Bet toks įspū­dis, kad mes tie­siog pa­lie­ka­me: te­gul šei­ma su­ka­si kaip no­ri, kai už­dirbs pi­ni­gų, ta­da ga­lės įsi­gy­ti.

Aš tik no­rė­jau pa­brėž­ti vie­ną da­ly­ką, kad de­kla­ra­ci­jo­mis ši­tų da­ly­kų mes ne­iš­sprę­si­me. Tu­rė­tų bū­ti la­bai kon­kre­ti ana­li­zė ir grįž­ta­mo­jo ry­šio su­rin­ki­mas, ko­dėl vie­nas ar ki­tas da­ly­kas ne­vei­kia. Tam ne­už­ten­ka tik ro­dik­lių, tam rei­kia rim­tų, moks­liš­kai pa­grįs­tų ana­li­zių. Mes, Na­cio­na­li­nė šei­mos ta­ry­ba, siū­lė­me šei­mai pa­lan­kios ap­lin­kos in­dek­so pa­tvir­ti­ni­mą. Tai yra rim­tas dar­bas, ku­ris ne­leis­tų kei­čian­tis ka­den­ci­joms iš­leis­ti to, kas yra vals­ty­bei svar­biau­sia. La­bai jums ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ka­dan­gi pa­gal ei­lę nu­ma­ty­tas pra­ne­šė­jas dar pa­ke­liui, tai da­bar aš kvie­čiu ger­bia­mą ko­le­gą… Ai, kaip tik jau at­ei­na, tai gal tuo­met pa­gal ei­lę ir pa­kvies­ki­me. Jūs, ger­bia­mas Ro­ber­tai Dar­gi, jau ir ne­sės­ki­te, o tie­siai tuo­met į tri­bū­ną. Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­diu­mo na­rys R. Dar­gis ir jo pra­ne­ši­mas „Bū­ti­ni po­ky­čiai de­mo­gra­fijos, mig­ra­ci­jos po­li­ti­ko­je, už­tik­ri­nan­tys vals­ty­bės at­ei­ties au­gi­mą“. Jūs tie­siog pa­si­ro­dė­te se­kun­dė į se­kun­dę, kaip Filijas Fogas. Pra­šau.

 

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­diu­mo na­rio Ro­ber­to Dar­gio pranešimas „Bū­ti­ni po­ky­čiai de­mo­gra­fijos, mig­ra­ci­jos po­li­ti­ko­je, už­tik­ri­nan­tys vals­ty­bės at­ei­ties augi­mą“

 

R. DARGIS. Ge­rą die­ną. Aš at­si­pra­šau, kad taip iš kar­to, ne­da­vus net ap­šil­ti, kal­bu, bet vi­sa­da kal­bė­ti, aš ma­nau, svar­bu, vi­sa­da svar­bu bū­ti iš­girs­tam. La­bai džiau­giuo­si, kad Sei­mas at­krei­pė dė­me­sį ir kon­cen­truo­ja­si į, ma­no gal­va, la­bai svar­bų vals­ty­bei da­ly­ką, tai bū­tent į mū­sų de­mo­gra­fiją ir mig­ra­ci­ją. Aš pats pra­dė­jau do­mė­tis šia Lie­tu­vos de­mo­gra­fine si­tu­a­ci­ja dar 2006 me­tais. Pra­dė­jo­me ra­šy­ti apie tai, kad mū­sų lau­kia tik­rai su­dė­tin­gi lai­kai. Nuo 2009 me­tų mes kar­tu su pro­fe­so­riu­mi B. Gru­žev­skiu pra­dė­jo­me sis­te­min­gai da­ry­ti ty­ri­mus, kaip at­ro­do Lie­tu­va, kaip at­ro­do re­gio­nai, kaip at­ro­do mū­sų at­ei­tis. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad tos krei­vės, ku­rias mes pie­šė­me 2009 me­tais, da­bar yra žy­miai blo­ges­nės. Kaip jūs vi­si pui­kiai su­pran­ta­te, de­mo­gra­fija yra bū­tent ta sri­tis, kur grei­tų po­ky­čių pa­siek­ti ne­įma­no­ma. Rei­kės me­tų, de­šim­čių me­tų, kad mes ga­lė­tu­me tu­rė­ti ją šiek tiek ge­res­nę. Vien apie tai tur­būt jau kal­bė­jo ir pro­fe­so­rius, kad mū­sų lau­kia rim­tas dir­ban­čių žmo­nių skai­čiaus nuos­mu­kis. Iš es­mės mes iki 2025 me­tų tu­rė­si­me apie 225 tūkst. žmo­nių, iš­ei­nan­čių į pen­si­ją bū­tent to dar­bin­go am­žiaus. Iš pas­kos at­ei­na apie 200 tūkst. žmo­nių. Kuo to­liau im­si­me, tuo ma­žiau tų žmo­nių.

Kai mes kal­ba­me apie tai, kad de­mo­gra­finė po­li­ti­ka, ku­ri yra tik­rai la­bai svar­bi vals­ty­bei, ga­li bū­ti pa­tai­sy­ta, tai gal jau skam­bė­jo ši­to­je sa­lė­je skai­čiai, kad mū­sų mo­te­rų, ku­rios šian­dien ga­li gim­dy­ti, ku­rios ga­li tu­rė­ti vai­kų, skai­čius per pas­ku­ti­nius nuo ne­pri­klau­so­my­bės lai­kus tur­būt per pu­sę su­ma­žė­jo. Ki­taip ta­riant, jei­gu mes ir no­ri­me pa­ge­rin­ti si­tu­a­ci­ją, tai rei­kė­tų prog­no­zuo­ti to­kius sun­kiai prog­no­zuo­ja­mus da­ly­kus, kad kiek­vie­na mo­te­ris pa­gim­dys po ke­tu­ris ar pen­kis vai­kus. Tur­būt sun­kiai ti­kė­ti­na, kad taip ga­li at­si­tik­ti, nes la­bai pa­si­kei­tęs yra ir ap­skri­tai mo­te­rų po­žiū­ris šian­dien į tai. Jos no­ri ir­gi sa­vo gy­ve­ni­mus gy­ven­ti, kur­ti ir taip to­liau.

Tą si­tu­a­ci­ją, aiš­ku, kad vien tik­tai su de­mo­gra­finėmis prie­mo­nė­mis, su de­mo­gra­finiais pa­ska­tų da­ly­kais tur­būt pa­keis­ti bus sun­kiai įma­no­ma, to­dėl pra­dė­jo­me kal­bė­ti apie tai, kad tur­būt rei­kės gal­vo­ti apie ben­drą po­li­ti­ką – apie de­mo­gra­fijos ir mig­ra­ci­jos po­li­ti­ką, nes tai tur­būt yra ne­iš­ven­gia­ma. Vien tik­tai pa­gal­vo­ki­me apie tai, kad jei­gu Lie­tu­vo­je 1990 me­tais, ka­i mes iš­ko­vo­jo­me ne­pri­klau­so­my­bę, gi­mė 56 tūkst. vai­kų, tai per­nai, kaip jūs vi­si pui­kiai ži­no­te, gi­mė 23 tūkst. vai­kų. Mo­kyk­las bai­gė tik­tai 22 tūkst. vai­kų. Jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me į vi­są mū­sų švie­ti­mo in­fra­struk­tū­rą, tai šian­dien jos lau­kia di­džiu­lis iš­šū­kis, kaip rei­kės įdar­bin­ti in­fra­struk­tū­rą, į ku­rią, be­je, kaip jūs pui­kiai ži­no­te, yra in­ves­tuo­ti mi­li­jar­dai. Iš es­mės 16 uni­ver­si­te­tų, 12 ko­le­gi­jų, 46 pro­fe­si­nės mo­kyk­los, ku­rios šian­dien dėl sa­vo už­kro­vi­mo tik­rai gy­ve­na to­kį iš­gy­ve­ni­mo lai­ką.

Be jo­kios abe­jo­nės, rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad Sei­mas at­krei­pė dė­me­sį ir per­nai J. Džiu­ge­lio va­do­vau­ja­ma ko­mi­si­ja pa­da­rė sa­vo iš­va­das apie tai, kas mū­sų lau­kia, kaip mes at­ro­do­me. Ke­lis svar­bius ak­cen­tus aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti nuo ga­my­bi­nin­kų, nuo pra­mo­ni­nin­kų, apie ką rei­kė­tų dis­ku­tuo­ti šian­dien. Rei­kia su­pras­ti, kad mū­sų sis­te­mos, ku­rios la­biau­siai ry­ja pi­ni­gus, tai yra svei­ka­tos sis­te­ma, so­cia­li­nė sis­te­ma, pen­si­jų sis­te­ma, švie­ti­mo sis­te­ma, tie­sio­giai pri­klau­so nuo mo­kes­čių mo­kė­to­jų. To­kia yra re­a­ly­bė. Kiek mes šian­dien tu­rė­si­me tų mo­kan­čių mo­kes­čius, tiek mes ga­lė­si­me skir­ti ši­toms kon­sti­tu­ci­nėms svar­bioms sri­tims ir kon­sti­tu­ci­niams įsi­pa­rei­go­ji­mams.

Kal­bos apie pen­si­nio am­žiaus di­di­ni­mą, aiš­ku, la­bai gra­žiai skam­ba. Jos la­bai gra­žiai at­ro­do po­pie­riu­je – pa­ė­mė­me, pail­gi­no­me, ir vis­kas, su­si­ei­na ga­lai, už­ten­ka pi­ni­gų, ir vis­kas ge­rai. Bet pa­tys ma­to­te, kas vyks­ta Pran­cū­zi­jo­je, ką ban­do pa­da­ry­ti pre­zi­den­tas E. Mak­ro­nas – pail­gin­ti dve­jais me­tais nuo 62 me­tų iki 64 me­tų. Ti­kė­tis, kad lie­tu­viai dirbs iki 72 me­tų, tur­būt yra su­dė­tin­ga.

Ne­pa­mirš­ki­me, kad dar vie­nas as­pek­tas – lie­tu­vių svei­ka­tos būk­lė ir­gi la­bai liū­di­na, nes mes esa­me tur­būt prie ma­žiau­siai Eu­ro­pos Są­jun­go­je gy­ve­nan­čių, ar­ba gy­ve­ni­mo truk­mę tu­rin­čių, žmo­nių. Jau šian­dien gal­vo­ti, kad mes 70 me­tų žmo­gų ga­lė­si­me lai­ky­ti prie kon­ve­je­rio ar dar kur nors jis fi­zi­nį dar­bą at­liks, tur­būt su­dė­tin­ga. Kas įdo­miau­sia, kad tuos sam­pro­ta­vi­mus dau­giau­sia da­ro žmo­nės, ku­rie pa­tys ne prie kon­ve­je­rio, o sė­di šil­tai ka­bi­ne­te prie kom­piu­te­rių ir svars­to apie tai, kaip rei­kė­tų pail­gin­ti tą am­žių.

Aš ma­nau, kad dar­bo jė­gos trū­ku­mas šian­dien jau­čia­mas ne tik pra­mo­nė­je, dar­bo jė­gos trū­ku­mas jau­čia­ma­s šian­dien ir vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Pui­kiai ži­no­te, kiek ne­už­im­tų eta­tų yra įvai­rio­se įstai­go­se tiek mu­ni­ci­pa­li­niu ly­giu, tiek ir vals­ty­bi­niu ly­giu. Aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad šian­dien pra­mo­nės įmo­nių au­gi­mas tie­sio­giai yra su­si­jęs su mū­sų de­mo­gra­fijos si­tu­a­ci­ja, su mū­sų ga­li­my­bė­mis tu­rė­ti pa­kan­ka­mos dar­bo jė­gos. Mes iš tik­rų­jų džiau­gia­mės, kad ro­bo­tai at­ei­na, kad kei­čia tuos žmo­nes, ypač sun­kiau­sius jų dar­bus, bet tai nė­ra iš­ei­tis. Vis tiek pa­slau­gų sek­to­rius ypač daug ir at­ei­ty­je rei­ka­laus žmo­nių. No­ri­me, ne­no­ri­me, bet ši­tą pro­ble­mą mums rei­kės spręs­ti.

Ma­nau, kad yra lai­kas šian­dien pri­pa­žin­ti pro­ble­mą, yra lai­kas šian­dien rim­tai pa­si­žiū­rė­ti Sei­mui. Kaip tik aš pats ini­ci­ja­vau prieš 2 sa­vai­tes bū­tent Ver­slo ta­ry­bos ir dvie­jų ko­mi­te­tų – Sei­mo At­ei­ties ko­mi­te­to ir Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to – ben­drą kon­fe­ren­ci­ją, ku­rio­je mes at­krei­pė­me dė­me­sį į esa­mas pro­ble­mas ir iš es­mės pri­ėmė­me net re­zo­liu­ci­ją, ją esa­me iš­pla­ti­nę. Be­je, mes ją esa­me iš­siun­tę ir į Sei­mą, ir Sei­mas ją tu­ri.

Šian­dien aš gal tik at­kreip­siu dė­me­sį į ke­lis as­pek­tus. Vie­nas, ma­no gal­va, iš to­kių spren­di­mų, ku­rie ga­lė­tų bū­ti pri­im­ti ir ku­rie ga­lė­tų bū­ti tik­rai šian­dien kaip ke­lias, kaip tvar­ky­ti mū­sų mig­ra­ci­ją, be abe­jo­nės, yra mū­sų aukš­to­sios uni­ver­si­te­ti­nės sis­te­mos įveik­li­ni­mas. Tai reiš­kia, kad mes šian­dien, kai pra­de­da­me kal­bė­ti apie tai, kad mums trūks­ta dar­bo jė­gos, iš kar­to gau­na­me to­kį ka­muo­lį, ku­ris yra su­for­muo­tas labiau žmo­nių pa­są­mo­nė­je, kad mums rei­kia pi­gios dar­bo jė­gos. Mums svar­bi tik pi­gi dar­bo jė­ga, mums ne­svar­bu Lie­tu­va ir taip to­liau. Aš ma­nau, kad šian­dien uni­ver­si­te­tai bū­tų ge­ras at­sa­ky­mas, kaip pri­trauk­ti stu­den­tus iš ki­tų ša­lių į uni­ver­si­te­tus. Kal­ba­ma apie tas ša­lis, ku­rios ga­li bū­ti tiek pa­gal re­li­gi­ją ar­ti­mos, tiek pa­gal men­ta­li­te­tą ar­ti­mos. Sa­ky­ki­me, mums dvi to­kios pa­mi­nė­ti­nos ga­lė­tų bū­ti Ar­gen­ti­na ir Ve­ne­su­e­la, kur žmo­nės tik­rai pui­kiai iš­moks­ta lie­tu­vių kal­bą, ga­li mo­ky­tis uni­ver­si­te­te. Man at­ro­do, rei­kė­tų pa­da­ry­ti sis­te­mą, kad tie vai­kai, bai­gę moks­lus čia, aš tu­riu ome­ny­je ba­ka­lau­rą, ma­gist­ran­tū­rą, gau­tų tei­sę čia gy­ven­ti ir dirb­ti. Jie pa­tys ga­lė­tų kur­ti ver­slus, jie pa­tys ga­lė­tų įsi­dar­bin­ti įmo­nė­se. Aš ma­nau, tai tik­rai bū­tų ke­lias, kaip mes ga­lė­tu­me tru­pu­tį pa­si­pil­dy­ti žmo­nių iš iš­orės, tuo la­biau kad tai bū­tų bū­tent uni­ver­si­te­tų žmo­nės. Pa­vyz­džiui, Es­ti­jo­je uni­ver­si­te­tų žmo­nių, bai­gu­sių uni­ver­si­te­tus, apie pu­sė lie­ka – 50 % jų lie­ka Es­ti­jo­je dirb­ti. Lie­tu­vo­je, kaip ži­no­te, kol kas lie­ka tik 7 %, va­di­na­si, mes esa­me vi­siš­kai ne­pa­trauk­lūs.

Ne­no­riu sa­ky­ti, kad tik tai čia bū­tų spren­di­mas. Kon­fe­ren­ci­jo­je nu­skam­bė­jo la­bai įdo­miai ir mū­sų įmo­nių va­do­vų dis­ku­si­ja apie tai, kaip ga­lė­tų pri­im­ti. Pa­si­ro­do, kad mū­sų vi­sa įmo­nių at­sa­ko­my­bių sis­te­ma, ap­skri­tai vi­sos in­struk­ci­jos yra lie­tu­viš­kai, o čia jau no­ri­me ar ne­no­ri­me mums rei­kė­tų ir ki­tą kal­bą tu­rė­ti, ir pri­ėmi­mas ki­taip kal­ban­čių į įmo­nes ne­bus toks leng­vas ir ne­bus toks pa­pras­tas.

Baig­da­mas sa­vo pra­ne­ši­mą no­rė­jau tik pa­ci­tuo­ti kai ku­riuos, ma­no gal­va, svar­bius da­ly­kus, ku­rie ga­lė­tų bū­ti pri­im­ti Sei­me, iš mū­sų pas­ku­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos. Pir­mas ir svar­bus da­ly­kas – pa­reng­ti il­ga­lai­kę de­mo­gra­finių pro­ble­mų ir de­po­pu­lia­ci­jos spren­di­mo stra­te­gi­ją ir kon­kre­tų jos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­ną iki šių me­tų rug­sė­jo mė­ne­sio.

Ant­ras da­ly­kas, ma­nau, čia yra bū­tent ta sri­tis, ku­ri vals­ty­bės at­ei­čiai ypač svar­bi, mums rei­kia pa­si­ra­šy­ti na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl de­mo­gra­fijos ir dar­bo rin­kos po­li­ti­kos per šiuos me­tus. Aš ma­nau, kad bū­tų ga­li­ma So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tą įpa­rei­go­ti pa­reng­ti to­kį pro­jek­tą per va­sa­rą.

Ki­tas la­bai svar­bus da­ly­kas, ko pa­si­gen­da­me iš tik­rų­jų, aš ma­nau, kad pas mus nė­ra vie­nin­go cen­tro, ku­ris šian­dien vals­ty­bė­je už­si­im­tų bū­tent de­mo­gra­fijos ir mig­ra­ci­jos pro­ble­mų po­li­ti­kos for­ma­vi­mu. Kai mes pra­de­da­me kal­bė­ti apie tuos da­ly­kus, iš kar­to vi­si pri­si­me­na Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tą, bet Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to funk­ci­jos ap­skri­tai yra tik­rai la­bai la­bai siau­ros ir jos ab­so­liu­čiai ne­at­spin­di vals­ty­bės at­ei­ties si­tu­a­ci­jos, re­a­li­jų. Aš ma­ny­čiau, kad vie­nas iš svar­bių da­ly­kų, ku­rį mums rei­kia tu­rė­ti – aiš­ki ins­ti­tu­ci­ja, at­sa­kin­ga už de­mo­gra­fijos, mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos for­ma­vi­mą. Aš siū­ly­čiau tą, ką mes ir sa­vo kon­fe­ren­ci­jos re­zo­liu­ci­jo­je pri­ėmė­me, kad rei­kė­tų įsteig­ti to­kio pa­rei­gū­no, ku­ris at­sa­kin­gas už de­mo­gra­fijos ir mig­ra­ci­jos klau­si­mus, pa­rei­gy­bę tie­sio­giai Vy­riau­sy­bė­je. Aš ma­nau, kad tai leis­tų žy­miai grei­čiau re­a­guo­ti į si­tu­a­ci­ją ir, aiš­ku, grei­čiau ieš­ko­ti spren­di­mų. La­bai ačiū jums, kad klau­sė­te.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai) No­rė­čiau pa­kvies­ti pas­ku­ti­nį, fi­na­li­nį mū­sų pra­ne­šė­ją, tai ger­bia­mą ko­le­gą A. Ve­ry­gą. Pra­ne­ši­mas – „Ko­dėl de­mo­gra­fijos stra­te­gi­ja tu­rė­tų bū­ti na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas?“. Pra­šom.

 

Sei­mo na­rio Au­re­li­jaus Ve­ry­gos pra­ne­ši­mas „Ko­dėl de­mo­gra­fijos stra­te­gi­ja tu­rė­tų bū­ti na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas?“

 

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai la­bai ačiū vi­siems pra­ne­šė­jams už la­bai ir svar­bius, ir įdo­mius pra­ne­ši­mus. Aš gal ne tiek pra­ne­ši­mą pa­skai­ty­siu, kiek gal ke­le­tą to­kių pa­sta­bų, re­flek­si­jų to, ką aš iš­gir­dau, gal tam tik­rus api­ben­dri­ni­mus iš­sa­ky­siu. Pas­kui, ma­nau, tu­rė­si­me šiek tiek lai­ko klau­si­mams už­duo­ti.

Pra­dė­siu gal nuo to­kios pa­sta­bos, kad, ma­no ma­ny­mu, mes skęs­ta­me li­be­ra­laus he­do­niz­mo jū­ro­je, kur „aš“, „ma­no“ ir „man“ už­go­žia bet ko­kį ban­dy­mą pa­sa­ky­ti, kad „aš“ ne­ga­li eg­zis­tuo­ti be „mes“, nes mes nė vie­nas po vie­ną eg­zis­tuo­ti ne­ga­li­me. Ką kal­bė­jo ir ver­slo at­sto­vai, mes vi­si pui­kiai su­pran­ta­me, kad net ir var­to­to­jiš­ko­je vi­suo­me­nė­je kaž­kas tuos var­to­ja­mus pro­duk­tus tu­ri pa­ga­min­ti. Anks­čiau ar vė­liau at­ei­na lai­kas, kai mums rei­kia ei­ti į ug­dy­mo įstai­gas – ten tu­ri bū­ti dės­ty­to­jų, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­je tu­ri bū­ti svei­ka­tos dar­buo­to­jų ir tai yra apie „mes“. Ne tik apie „aš“.

Vis vė­liau su­si­lau­kia­ma vai­kų. Čia ne­bu­vo mi­nė­tas am­žius, bet am­žius, kai gims­ta pir­mas vai­kas, mes jį ana­li­za­vo­me dėl ki­tų da­ly­kų, ku­rie yra su­si­ję su tam tik­ro­mis svei­ka­tos ri­zi­ko­mis, yra pa­vė­lė­jęs, man at­ro­do, nuo 21 me­tų iki 28 me­tų. Vai­kų tu­ri­ma vis ma­žiau. Ir tie pa­tys, ku­rie yra, su­lau­kę pa­ties jaut­riau­sio bran­dos lai­ko­tar­pio yra ve­da­mi prie tam tik­ro su­mi­ši­mo ke­liant jiems įvai­riau­sius klau­si­mus apie jų ta­pa­ty­bę ir ki­tus da­ly­kus. Šei­ma da­ro­si ne­po­pu­lia­ri, nes ji reiš­kia įsi­pa­rei­go­ji­mą, o mes įsi­pa­rei­go­ti ne­be­no­ri­me. Mes no­ri­me tie­siog pa­to­giai gy­ven­ti.

Bet ar tik­rai ne­tu­ri­me sėk­mės is­to­ri­jų? Aš pa­si­ge­dau pra­ne­ši­muo­se pa­vyz­džio apie, ro­dos, 2008 me­tais bu­vu­sį dar vie­ną va­di­na­mą­jį ba­by bu­mą. Jis bu­vo ne tik po ka­ro – jis bu­vo ir ta­da, kai bu­vo su­kur­tos tam tik­ros są­ly­gos gau­ti, ma­tyt, adek­va­čias ga­ran­ti­jas ir iš­ėjus mo­ti­nys­tės ar tė­vys­tės atos­to­gų tie­siog eko­no­miš­kai jaus­tis sau­giai. Bu­vo šei­mų, ku­rios vai­kus gim­dė ne po vie­ną, iš­ei­da­vo vie­no pas­kui ki­tą vai­ko au­gi­ni­mo atos­to­gų. Tie vai­kai bu­vo pa­sie­kę mū­sų ug­dy­mo įstai­gas ir po duo­bės bu­vo at­si­ra­dęs lai­ko­tar­pis, kai tie­siog trū­ko vie­tų vai­kų dar­že­liuo­se ar­ba net ir kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se.

Va­di­na­si, tam tik­ros pa­tir­ties mes kaip vals­ty­bė tu­ri­me. Jau net ir ne po­ka­ri­niu lai­ko­tar­piu, bet ir da­bar­ti­niu, mo­der­nio­je vals­ty­bė­je. Tuos pa­vyz­džius va­din­ti ne­ti­ku­siais, at­gy­ve­nu­siais ar­ba at­si­li­ku­siais, ma­no su­pra­ti­mu, nė­ra jo­kios lo­gi­kos. Aš tik­rai ne­drįs­čiau kves­tio­nuo­ti, ar toks pat mo­de­lis pa­si­tei­sin­tų ir pa­vyk­tų dar kar­tą. Ko ge­ro, mes to ne­ga­li­me ži­no­ti, jei­gu toks mo­de­lis nė­ra tie­siog pa­ban­do­mas. Ar nė­ra per to­li nu­ei­ta, kaip sa­ko de­mog­ra­fai, ir ar mes tik­rai ne­pra­ra­do­me to mo­men­to, bet ką reiš­kia pa­sa­ky­ti, kad iš prin­ci­po toks sie­kis ne­be­tu­ri jo­kios at­ei­ties?

To­kiu at­ve­ju mes ta­da kaip vals­ty­bė su­si­tai­ko­me su re­gio­nuo­se esan­čios in­fra­struk­tū­ros iš es­mės nai­ki­ni­mu. Mes at­si­sa­ko­me ug­dy­mo įstai­gų, mes at­si­sa­ko­me svei­ka­tos įstai­gų ir iš es­mės kaip vals­ty­bė pa­sa­ko­me, kad at­ei­ties nė­ra. Tam tik­ri da­ly­kai pri­va­lo bū­ti iš­lai­ko­mi tol, kol tai yra įma­no­ma, nes tai tei­kia vil­tį ten esan­tiems žmo­nėms, kad kaž­ko­kia at­ei­tis eg­zis­tuo­ja. Su­nai­ki­nus kri­ti­nę in­fra­struk­tū­rą ten nie­ka­da nie­ko ne­be­at­si­ras. Ma­žai šan­sų, kad ten pri­važiuos iš ko­kio nors kraš­to at­ski­rų ben­druo­me­nių, jos ten ap­si­gy­vens. Net jei­gu taip ir bus, klau­si­mas, kas iš to?

Jei­gu mes kal­ba­me, vis dėl­to su­pra­to­me ri­zi­kas, kad mums da­bar gre­sia tik­rai di­džiu­lės ri­zi­kos, tai yra iš­gy­ve­ni­mo ri­zi­kos, su­si­ju­sios su mū­sų iš­orės grės­mė­mis, su grės­min­gais kai­my­nais, ku­rie yra už sie­nos, ir da­bar da­ro­me vis­ką, kad nuo tų grės­mių ap­si­sau­go­tu­me, tai ne­su­vok­ti, kad yra vi­di­nių ri­zi­kų, apie ku­rias mes šian­dien kal­ba­me, kad vie­ną die­ną mums tie­siog ne­liks ką gin­ti ir ne­liks kam gin­ti, yra tie­siog nu­si­kals­ta­mas ši­tas ne­su­vo­ki­mas. Jei­gu kaž­kas pas mus at­va­žiuos, mes tu­ri­me vil­ties, kad tas kaž­kas at­va­žia­vęs mus ir gins. Koks jam bus rei­ka­las čia at­va­žia­vus už­si­im­ti mū­sų vals­ty­bės gy­ny­ba, kai to­kių pa­čių pa­ska­tų ve­da­mi, ieš­ko­da­mi ge­res­nio eko­no­mi­nio gy­ve­ni­mo, jie tie­siog iš­va­žiuos į ki­tą vals­ty­bę, ku­rio­je ne­bus jo­kių grės­mių ir ku­rio­je už­dar­bis bus dar ge­res­nis. Tai yra trum­pa­re­giš­kas po­žiū­ris.

Aš su­pran­tu ver­slą ir tik­rai, ma­tyt, mes tu­ri­me tu­rė­ti trum­po lai­ko­tar­pio stra­te­gi­ją, ku­ri už­tik­rin­tų mū­sų ver­slo gy­vy­bin­gu­mą, ir gal­vo­ti, kaip žmo­nės, ku­rie čia at­vyks­ta, ypač iš to­kių vals­ty­bių, ku­rių in­teg­ra­ci­ja, ku­rių pi­lie­čių in­teg­ra­ci­ja į mū­sų vi­suo­me­nę nė­ra su­dė­tin­ga, nes mū­sų gal­būt re­li­gi­niai įsi­ti­ki­ni­mai, mū­sų ki­ti so­cio­kul­tū­ri­niai da­ly­kai yra pa­na­šūs ir jiems tik­rai nė­ra pro­ble­mų gy­ven­ti pas mus. Čia bu­vo tei­sin­gai pa­mi­nė­ta ir uk­rai­nie­čių in­teg­ra­ci­ja. Mes iš tie­sų esa­me daug kuo pa­na­šūs ir mums ne­ky­la jo­kių sun­ku­mų. Bet pa­žiū­rė­ki­te, su ko­kiais sun­ku­mais su­si­du­ria Pran­cū­zi­ja, su kuo su­si­du­ria Vo­kie­ti­ja, „in­teg­ruo­da­ma“ tuos at­vy­kė­lius, kai su­si­ku­ria at­ski­ri ra­jo­nai, sa­vo­tiš­ki ge­tai, kur net ir ta vals­ty­bi­nė kal­ba nė­ra ­iš­moks­ta­ma. Tur­būt to­kios „in­teg­ra­ci­jos“ ir to­kio „gel­bė­ji­mo“ mes nė vie­nas ne­no­rė­tu­me.

Ga­li­ma, aiš­ku, gal­vo­ti, ko­kiu bū­du pri­sik­vies­ti spe­cia­lis­tų, ne­ži­nau, ar čia ti­kęs, ar ne­ti­kęs pa­vyz­dys, bet ame­ri­kie­čiai apie tai gal­vo­ja, net­gi pa­siū­lo tam tik­rą me­cha­niz­mą. Jų ta ži­no­ma ža­lio­ji kor­ta, ku­ria ir mū­sų pi­lie­čiai yra pa­si­nau­do­ję ir iš­va­žia­vę, gal­būt ga­li­ma trum­po lai­ko­tar­pio per­spek­ty­vo­je gal­vo­ti apie kaž­ką pa­na­šaus. Bet il­go lai­ko­tar­pio per­spek­ty­vo­je mes pri­va­lo­me gal­vo­ti, kaip pa­da­ry­ti, kad mū­sų šei­mos bū­tų gau­ses­nės ir kad mes tu­rė­tu­me sa­vų vai­kų, nes tai yra vie­nin­te­lis bū­das pa­siek­ti, kad Lie­tu­vo­je bū­tų lie­tu­vių.

Tie­są sa­kant, aš ne­ži­nau, kuo va­do­vau­ja­si de­mog­ra­fai sa­ky­da­mi, kad ši si­tu­a­ci­ja sta­bi­li­zuo­sis. Jei­gu mes tu­ri­me da­bar gims­ta­mu­mo ro­dik­lį že­mes­nį nei 2, tai nie­ka­da ne­si­sta­bi­li­zuos. Jei­gu šei­ma ne­be­tu­ri nė vie­no vai­ko ar­ba tu­ri tik vie­ną, ap­skri­tai de­mo­gra­finė si­tu­a­ci­ja yra pa­smerk­ta pa­laips­niui vis blo­gė­ti ir blo­gė­ti. Iš kur ga­li at­si­ras­ti sta­bi­li­za­ci­ja? Sta­bi­li­za­ci­ja ge­riau­siu at­ve­ju ga­li bū­ti, aš kal­bu apie mū­sų pa­čių tau­tie­čius, tik tuo at­ve­ju, jei­gu šei­ma tu­ri bent du vai­kus, tai reiš­kia, kad iš dvie­jų žmo­nių lie­ka po jų bent du.

No­ri­si iš tik­rų­jų pa­lin­kė­ti, kad mes svars­ty­da­mi, čia bu­vo iš­sa­ky­ti pa­siū­ly­mai ir dėl na­cio­na­li­nės po­li­ti­kos ver­ti­ni­mo, kiek­vie­ną kar­tą įver­tin­tume, kaip tai pa­veiks šei­mų gy­ve­ni­mą, at­si­žvelg­tume į šiuos da­ly­kus ir iš tie­sų dirb­tume taip, kad kal­bė­da­mi apie emig­ra­ci­ją ne­už­mirš­tu­me pir­miau­sia sa­vo pi­lie­čių ir kad Lie­tu­vo­je pra­ėjus tam tik­ram lai­ko­tar­piui lik­tų bū­tent lie­tu­vių. To ir no­riu pa­lin­kė­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mam ko­le­gai. Dė­ko­ju jau da­bar vi­siems pra­ne­šė­jams ir lie­ka lai­ko pa­klaus­ti. Tai da­bar pir­mas klau­sia ger­bia­mas A. But­ke­vi­čius. Pra­šau.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš gal­vo­jau, kad bus ga­li­ma dar tru­pu­tį pa­dis­ku­tuo­ti. Aiš­ku, aš ir­gi no­rė­čiau pa­dė­ko­ti pra­ne­šė­jams ir tik­rai pri­ta­riu tai min­čiai, kad be mig­ra­ci­jos tu­ri­mos pro­gra­mos nie­ko mes ne­pa­siek­si­me, žiū­rė­da­mi į per­spek­ty­vą, spręs­da­mi de­mo­gra­fines pro­ble­mas.

Kal­bė­jo kai ku­rie apie tam tik­ras stra­te­gi­jas. Stra­te­gi­jų tik­rai tu­ri­me daug, ypač man kai ka­da, ne tik man, bet ir pa­sau­lio po­li­ti­kams, ver­sli­nin­kams, tam­pa juo­kin­ga, kai kal­ba­me apie 2050 me­tus. Da­bar kal­ba apie 2030 me­tus. Yra at­lik­ta ai­bė ana­li­zių, ger­bia­mie­ji, ir pa­vyz­džių pa­teik­ta, kaip Ka­na­da, vie­na sėk­min­giau­sių vals­ty­bių, iš­spren­dė mig­ra­ci­jos klau­si­mus pri­trauk­da­ma stu­den­tus iš už­sie­nio. Bai­giant stu­di­jas duo­da dar­bo vi­zas. Vie­nas yra ke­lias.

Taip pat yra po­li­ti­kai, ver­sli­nin­kai Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se su­si­rū­pi­nę ir su­si­jun­gę ku­ria, kaip gy­ven­si­me 2030 me­tais, ma­ty­da­mi, kad per­ka­mo­sios ga­lios cen­tras per­si­ke­lia į Azi­ją, ma­žė­ja Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Ir­gi yra tam tik­rų pa­siū­ly­mų. Yra įvar­din­tos klai­dos, ku­rios pa­da­ry­tos ver­slo, kad žmo­nėms, ku­rie bu­vo su­lau­kę 50 me­tų, bu­vo aiš­ki­na­ma, kad ne­tin­ka dar­bo rin­kai, o ten eks­per­tų ana­li­zė ro­do, kad rei­kės mo­ty­vuo­ti žmo­gų, kad dirb­tų nuo 50 me­tų ar iki 70 me­tų, bet gal ne­kal­bant apie pen­si­nio am­žiaus pail­gi­ni­mą ir taip to­liau. Aš ma­nau, kad po ši­tos dis­ku­si­jos tu­ri bū­ti pir­miau­sia su­ta­ri­mas, kad ir po­li­ti­kai, ir ver­slas tik­rai už­si­brėž­tų ke­le­tą tiks­lų ir juos įgy­ven­din­tų re­a­ly­bė­je, bet ne tik po­pie­riu­je ir do­ku­men­tuo­se. Ačiū.

PIRMININKAS. Lai­kas, lai­kas. Aš at­si­pra­šau, aš ir­gi ne­pa­se­kiau. Ma­niau, kad 2 mi­nu­tės, bet mi­nu­tė klaus­ti. La­bai at­si­pra­šau. Čia bu­vo tur­būt dau­giau re­to­ri­nis. Nie­kas ne­no­rė­tų at­sa­ky­ti.

Ta­da klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Pra­šom.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). La­bai dė­ko­ju vi­siems pre­le­gen­tams už tik­rai įdo­mią dis­ku­si­ją ir įkve­pian­čią mus, po­li­ti­kus. Pir­miau­sia ir prieš 10 me­tų, ir prieš 20 me­tų de­mog­ra­fai ir moks­li­nin­kai sig­na­li­za­vo, kad vi­suo­me­nė sens­ta ir kad šian­dien yra ta pas­ku­ti­nė die­na, kai mes tu­ri­me pri­im­ti spren­di­mus, ku­rie at­ei­ty­je da­rys įta­ką na­tū­ra­liai mū­sų kar­tų kai­tai. Man su­si­da­rė toks įspū­dis, kad mes la­bai blaš­ko­mės. Tar­ki­me, pra­dė­ta kur­ti šei­mos stip­ri­ni­mo po­li­ti­ka, ji tu­rė­jo bū­ti nu­kreip­ta į tai, kad mū­sų šei­mos su­si­lauk­tų dau­giau vai­kų, tokias prie­mo­nes kaip vai­ko pi­ni­gai, pir­mo­jo būs­to įsi­gi­ji­mas, dar­bo ir mo­ti­nys­tės de­ri­ni­mas. Lyg mes tai ir kū­rė­me. Da­bar ma­to­me, kad gal­būt ma­žai vei­kia, ar­ba mes ne­mo­ka­me, kad tos prie­mo­nės veik­tų taip, kaip mes ti­ki­mės. Jau kal­ba­me apie di­des­nę emig­ra­ci­ją ir, aš taip su­pra­tau, mū­sų vals­ty­bei jau yra pa­na­cė­ja imig­ran­tai, ku­rie at­vyks į mū­sų vals­ty­bę ir taip pa­pil­dys dar­bin­gų žmo­nių ra­tą ir ku­rie už­dirbs pen­si­jas mū­sų sens­tan­čiai vi­suo­me­nei.

Aš no­riu dar vis dėl­to at­si­klaus­ti moks­li­nin­kų. Ma­no ver­ti­ni­mu, mes tu­ri­me pa­klaus­ti jau­nų žmo­nių, ko jiems rei­kia, kad jie no­rė­tų tu­rė­ti vai­kų. Tas prie­žas­tis jie la­bai aiš­kiai, man at­ro­do, įvar­di­ja ir sig­na­li­zuo­ja. Kaip mes, kaip po­li­ti­kai, pri­im­da­mi įsta­ty­mus, Vy­riau­sy­bė­je sa­vo nu­ta­ri­mus tu­rė­tu­me ver­tin­ti, ar kiek­vie­nas mū­sų pri­ima­mas spren­di­mas yra skir­tas de­mo­gra­finiams ro­dik­liams ge­rin­ti? Aš to­kį re­to­ri­nį klau­si­mą, bet gal­būt ir moks­li­nin­kai man ga­lė­tų su­kon­kre­tin­ti. Čia to­kios in­for­ma­ci­jos ga­vo­me daug. Aš vis dėl­to ma­ty­čiau kaip po­li­ti­kė ir la­bai no­rė­čiau, kad mes ge­bė­tu­me šei­mų stip­ri­ni­mo, jau­nų žmo­nių rė­mi­mo po­li­ti­ka ban­dy­ti iš to to­kio jau pa­siek­to de­mo­gra­finio dug­no aug­ti.

PIRMININKAS. Oi, la­bai at­si­pra­šau, aš ir vėl pa­gal­vo­jau, kad 2 mi­nu­tes tu­ri­te, bet iš tik­rų­jų tik mi­nu­tę, tai stip­riai vir­ši­jo­te. La­bai at­si­pra­šau.

To­liau klau­si­mą už­duos B. Piet­kie­wicz. Kaip aš su­pran­tu, vi­si dau­giau… At­si­pra­šau, pra­šom at­sa­ky­ti.

B. GRUŽEVSKIS. La­bai ačiū. La­bai trum­pai – reg­la­men­tas, tvar­ka. Mie­li ko­le­gos, su­pras­ki­te, nė­ra čia prieš­ta­ra­vi­mo. Ne­ži­nau, kam jūs prie­kaiš­tau­ja­te, bet kai pa­sa­kiau, kad gims­ta­mu­mas ne­iš­gel­bės, tai pa­pras­čiau­siai skai­čiai ne­iš­gel­bės, bet nie­kas ne­pa­si­sa­kė prieš šei­mos po­li­ti­ką. Vai­kui, mo­ti­nai, tė­vui – vi­sai bri­ga­dai tu­ri bū­ti kuo ge­riau Lie­tu­vo­je. Mes jau tu­ri­me ge­riau­sias są­ly­gas. Ga­li­ma jas to­bu­lin­ti? Ga­li­ma. Tu­ri­me? Tu­ri­me. Nė­ra čia prieš­ta­ra­vi­mų. Čia at­sa­kau po­nui Au­re­li­jui ir po­niai Ri­tai. Iš­girs­ki­te, ką mes sa­ko­me. Tai, kad jie tu­ri ge­riau­sias są­ly­gas, o tie pa­gim­dy­ti vai­kai iš­vyks­ta iš ša­lies, tie pa­gim­dy­ti vai­kai ne­gau­na tė­vų glo­bos. 60 % vai­kų tu­ri san­ty­kį su ne­har­mo­nin­go­mis šei­mo­mis. Su­pras­ki­te, iš­girs­ki­te, ką kal­bu. Jei­gu jau pa­gim­do­me… Mes ima­me tuos pi­ni­gus, pa­im­si­me dar 2–3 mlrd. ir po to su­lau­ku­sio 25 me­tų to vai­ko ne­ra­si Lie­tu­vo­je. O aš sa­kau – su­vo­ki­te, tu­ri­me kur­ti to­kią ap­lin­ką, kad jie no­rė­tų čia bū­ti ir gy­ven­ti. Ne pro­ble­ma pa­gim­dy­ti, pro­ble­ma ug­dy­ti, kaip po­nas Au­re­li­jus sa­ko, lie­tu­vį Lie­tu­vai. Čia yra gro­žis. Ug­dy­ti uk­rai­nie­tį Lie­tu­vai, ug­dy­ti fi­li­pi­nie­tį Lie­tu­vai. Žiū­rė­ki­te, kas žai­dė už Pran­cū­zi­jos rink­ti­nę, ten nė­ra Pran­cū­zi­jo­je gi­mu­sių, fak­tiš­kai ant­ros, tre­čios kar­tos mig­ran­tai. To­kios stip­rios Lie­tu­vos rei­kia. Su­pran­ta­te? To­dėl taip tu­ri­me pro­jek­tuo­ti. Aiš­ku, il­gas pro­ce­sas, bet, su­pras­ki­te, nė­ra prieš­ta­ra­vi­mo. Stip­ri šei­ma – taip, imig­ra­ci­ja ir­gi taip, nes ki­taip ne­iš­si­suk­si­me. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­si­mą už­duo­tų B. Piet­kie­wicz.

B. PIETKIEWICZ (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Pra­šom.

B. PIETKIEWICZ (MSNG). Aš la­bai trum­pai. Lie­tu­vos de­mo­gra­finis por­tre­tas iš tik­rų­jų šian­dien yra niū­ro­kas, bet yra Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, ku­rio­se tas na­tū­ra­lus gy­ven­to­jų prie­au­gis yra po­zi­ty­vus. Aš čia kal­bu apie Če­ki­ją. Ir la­bai no­rė­čiau mū­sų ger­bia­mo moks­li­nin­ko pa­klaus­ti, ko ga­li­me pa­si­mo­ky­ti iš Če­ki­jos ir ko­kie veiks­niai lė­mė to­kius re­zul­ta­tus? Gal pro­fe­so­rius B. Gru­žev­skis at­sa­kys man į šį klau­si­mą? (Bal­sai sa­lė­je)

B. GRUŽEVSKIS. Gal ga­li­te pa­kar­to­ti? Są­ži­nin­ga bū­tų.

PIRMININKAS. Lai­kas pa­kar­to­ti bai­gė­si. Įjun­ki­me mik­ro­fo­ną Be­atai. Va, įjun­giau.

B. PIETKIEWICZ (MSNG). Aš klau­siau apie Če­ki­jos gims­ta­mu­mo po­li­ti­ką, nes čia yra vie­nas iš to­kių po­zi­ty­vių pa­vyz­džių Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ko mes ga­li­me pa­si­mo­ky­ti iš če­kų?

B. GRUŽEVSKIS. No­riu pa­sa­ky­ti, kad jis yra po­zi­ty­vus kaip tik dėl kom­plek­siš­ku­mo, to, ko la­biau­siai rei­kia. Iš jų fak­tiš­kai ir emig­ra­ci­ja nė­ra di­de­lė, su­pran­ta­te, nors gy­ve­ni­mo ly­gis nė­ra aukš­čiau­sias. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­ži­nau. Bet, ma­tau, dar iš sa­lės yra.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­de­rin­ki­me tar­pu­sa­vy­je dis­ku­si­jų.

B. GRUŽEVSKIS. Bet ma­tau dar iš sa­lės. Pra­šom, trum­pai su­re­a­guo­ki­me.

PIRMININKAS. La­bai at­si­pra­šau, to­kio žan­ro nė­ra. Da­bar aš pir­mi­nin­kau­ju po­sė­džiui. Da­bar J. Džiu­ge­lis už­duos klau­si­mą. Pra­šom. D. Ke­pe­nis. Kaž­ko­dėl mes jį pa­da­rė­me pil­ką. At­sta­to­me ir pra­šom.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Iš tie­sų dė­ko­ju pre­le­gen­tams už pa­si­sa­ky­mus, la­bai svar­bias min­tis. Dė­ko­ju ko­le­goms A. Ku­bi­lie­nei, A. Ve­ry­gai, ki­tiems mū­sų frak­ci­jos žmo­nėms, ku­riems rū­pi Lie­tu­vos de­mo­gra­fija ir mig­ra­ci­jos pro­ble­mos.

Žiū­riu į ger­bia­mą­jį R. Dar­gį. Jau an­trą de­šimt­me­tį, aš ma­tau, jis tuos klau­si­mus ke­lia, or­ga­ni­za­vo kon­kur­są, žmo­nės tei­kė pa­siū­ly­mus. Ger­bia­mas Ro­ber­tai, gal ga­li­te pri­si­min­ti, ne­gi nie­ko ge­ro ne­įvy­ko per tą lai­ką? O gal bu­vo kas nors to­kio, kas su­stab­dė tą mū­sų emig­ra­ci­ją ar­ba tą spar­tų šei­mų ny­ki­mą? Gal ką nors pri­si­min­tu­mė­te? Ir gal ver­ta kaž­kuo sek­ti, kaž­kas pa­vy­ko? Ne­gi nie­kas ne­pa­vy­ko?

Jūs vėl mi­ni­te, kad rei­kia prie­mo­nių pla­no, rei­kia na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo, rei­kia spe­cia­laus… dar­buo­to­jų tiems klau­si­mams, ins­ti­tu­ci­jų. Bet vi­sa tai yra bu­vę, tų na­cio­na­li­nių su­si­ta­ri­mų mes tu­ri­me ne vie­ną. Bet nė kar­to ne­gir­dė­jo­me jo­kių ata­skai­tų ir pri­sta­ty­mo, ką žmo­nės pa­da­rė. Žmo­nės kei­čia­si, bet nie­ko nau­jo ne­vyks­ta. Gal ga­li­ma ką nors ge­ro pri­si­min­ti? Ir tą pa­vyz­dį, da­bar sek­ti juo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, lai­kas. Ar no­rės kas nors at­sa­ky­ti? Pra­šom, įjung­si­me mik­ro­fo­ną.

R. DARGIS. Klau­si­mą gavau, ar nie­ko ge­ro. Pri­si­me­na­me, ka­i bu­vo įves­ta gim­dy­mo pa­ska­tų sis­te­ma, at­ly­gi­ni­mai bu­vo pa­lik­ti ir taip to­liau, tai tas da­vė Lie­tu­vai 1 tūkst. pa­pil­do­mai vai­kų. Vi­sa ta sis­te­ma da­vė, kad tuo lai­ku, per tą lai­ko tar­pą gi­mė 1 tūkst. dau­giau ne­gu vi­du­ti­niš­kai. Va­di­na­si, pa­ska­tų sis­te­ma vei­kia. Bet ma­no pa­grin­di­nė idė­ja, kad (ir tai pro­fe­so­rius B. Gu­žev­skis aiš­kiai sa­ko), vien tik gal­vo­da­mi apie de­mo­gra­finius spren­di­mo bū­dus ir ko­kias no­ri­te pa­ska­tų sis­te­mas, mes vis tiek jau esa­me šian­dien že­miau van­dens, kad vien tos pa­ska­tos leis­tų vals­ty­bei vi­sų pir­ma eko­no­miš­kai aug­ti ir už­tik­rin­ti vi­sas gy­vy­bi­nes funk­ci­jas. Apie kra­š­to ap­sau­gą la­bai tei­sin­gai kal­bė­jo po­nas A. Ve­ry­ga.

Aš ma­ny­čiau, kad šian­dien rei­kės mums gal­vo­ti ir po­li­ti­ko­je mik­suo­ti. Mig­ra­ci­ja. Aš ne­kal­bu apie tai, kad mig­ra­ci­ja – tai tie­siog ati­da­ro­me var­tus ir vi­sus pri­ima­me. Jo­kiu bū­du. Rei­kia tu­rė­ti la­bai aiš­kią po­li­ti­ką, iš kur mes no­ri­me žmo­nių, ko­kie jie tu­ri bū­ti, ką vals­ty­bė pa­da­rys, kad jie čia in­teg­ruo­tų­si, ir taip to­liau.

Bet aš tik vie­ną es­mi­nį da­ly­ką no­rė­jau pa­brėž­ti sa­vo pra­ne­ši­me, kad šian­dien tai yra ly­giai to­kio pat gy­vy­bės svar­bu­mo klau­si­mas kaip mū­sų bu­vi­mas NATO (jei­gu ne­bū­tu­me NATO, iš kar­to su­pran­ta­me, kur bū­tu­me) ir ly­giai taip pat mū­sų bu­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Aš ma­ny­čiau, kad čia yra tik­rai to ly­gio klau­si­mas, ku­riuo Sei­mas tu­ri, at­me­tęs sa­vo skir­tin­gus po­žiū­rius, su­tar­ti ir, kaip jūs la­bai tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te, sek­ti, kad bū­tų vyk­do­ma tai, kas yra su­tar­ta. Tai yra la­bai svar­bu. Mes ga­li­me pri­si­pieš­ti pla­nų, ko­kių no­ri­me, bet jei­gu jų nie­kas ne­vyk­dys, tai čia tik tuš­čios fan­ta­zi­jos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar ger­bia­mas J. Džiu­ge­lis. Pra­šom.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Mie­li ko­le­gos, pir­miau­sia dė­ko­ju or­ga­ni­za­to­riams už svar­bią ir reikš­min­gą dis­ku­si­ją, dė­ko­ju pre­le­gen­tams, ypač de­mok­ra­tams. Man at­ro­do, la­bai svar­bu, kad mes dis­ku­tuo­ja­me šia te­ma. Ir ma­no pa­si­sa­ky­mas bus la­biau pa­si­sa­ky­mas ne­gu klau­si­mas.

Daug Sei­mo na­rių iš skir­tin­gų frak­ci­jų da­ly­va­vo ko­vo 20 die­nos Ver­slo ta­ry­bos, At­ei­ties ko­mi­te­to ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to dis­ku­si­jo­je, ku­ri ne­pa­si­bai­gė vien tik dis­ku­sija, bet yra ir for­ma­lus do­ku­men­tas, re­zo­liu­ci­ja, ra­gi­nan­ti pa­da­ry­ti tam tik­rus spren­di­mus. Iš tie­sų nau­do­da­ma­sis pro­ga no­rė­čiau pa­kvies­ti vi­sų frak­ci­jų at­sto­vus ki­tą sa­vai­tę į ne­for­ma­lias dis­ku­si­jas ir kon­sul­ta­ci­jas dėl na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo pa­ren­gi­mo. Mes tur­būt tu­ri­me su­tar­ti, kad ne­su­tar­si­me dėl vi­sų as­pek­tų, bet mes ga­li­me su­tar­ti dėl vie­no pa­grin­di­nio da­ly­ko – kad de­po­pu­lia­ci­ja ke­lia grės­mę vals­ty­bės iš­li­ki­mui. Aš pri­si­i­mu šią at­sa­ko­my­bę mo­de­ruo­ti šio for­ma­to po­kal­bius su sie­kiu, kad mes va­sa­ros vi­du­ry­je tu­rė­si­me na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo do­ku­men­tą, ku­rį ga­lės pa­si­ra­šy­ti vi­sų par­ti­jų at­sto­vai. Ki­tą sa­vai­tę tik­rai gau­si­te for­ma­lų ­kvie­ti­mą…

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, bet lai­kas jau. Ačiū.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). …bet kvie­čiu la­bai ak­ty­viai įsi­trauk­ti į to­kio do­ku­men­to ren­gi­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, lai­kas. Čia ar no­rė­tų kas spe­ci­fiš­kai re­a­guo­ti? Tur­būt ne. Ger­bia­mas K. Ma­siu­lis ta­da klau­si­mą už­duos ar­ba pa­si­sa­kys.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Pa­si­sa­kys.

PIRMININKAS. Dau­gu­ma čia pa­si­sa­ko.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Be abe­jo.

PIRMININKAS. Lyg ir žan­ras tar­si…

K. MASIULIS (TS-LKDF). Tu­ri­me sa­vo nuo­mo­nę. Aš tik­rai jau se­niai tu­riu sa­vo nuo­mo­nę ir ne­ti­kiu ide­a­liz­mu. Čia daug skam­bė­jo to­kių ide­a­lis­ti­nių vi­so­kių kvie­ti­mų. Tas ide­a­liz­mas Va­ka­rų pa­sau­ly­je nie­kur ne­su­vei­kė. Man pats įspū­din­giau­sias pa­vyz­dys – tur­tin­ga vals­ty­bė Pie­tų Ko­rė­ja, ji mi­li­jar­dų mi­li­jar­dus iš­lei­do po­pu­lia­ci­jai di­din­ti. Ir re­zul­ta­tas toks, kad Seu­le vie­nai mo­te­riai ten­ka 0,6 vai­ko. Pats že­miau­sias ro­dik­lis pa­sau­ly­je. O šiukš­ly­nuo­se, kur nors Af­ri­ko­je, In­di­jo­je dau­gy­bė tų vai­kų, jie ten gims­ta ir mirš­ta, bet vis tiek po­pu­lia­ci­ja au­ga.

Tai­gi bai­ki­me mes su tais pa­grau­de­ni­mais ir pa­ska­ti­ni­mais. Vi­sos tos ska­ti­ni­mo prie­mo­nės, kaip Len­ki­jo­je, su­vei­kė, taip, įve­di. Tai va tas už­dels­tas no­ras. Šei­mas, ku­rios pla­nuo­ja vai­kus, įve­dus prie­mo­nę, pa­ska­ti­na. Tai me­tus ar dve­jus yra au­gi­mas ir vėl grįž­ta į kri­ti­mą. Vi­sur yra to­kios ska­ti­ni­mų krei­vės. Tik­rai pri­ta­riu B. Gru­žev­skiui – re­gu­liuo­ja­ma, kon­tro­liuo­ja­ma, griež­ta, są­mo­nin­ga, ko­ky­biš­ka imig­ra­ci­ja.

PIRMININKAS. Lai­kas!

K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip. Va­kar gir­dė­jau, kaip vie­na ru­sė no­ri gau­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, kal­ba lie­tu­viš­kai. Ir ką? De­šimt me­tų pra­gy­ve­no. Blo­gai?

PIRMININKAS. Lai­kas. Bu­vau griež­tas ki­tų ko­le­gų at­žvil­giu, ta­da ir jū­sų bū­si­me griež­ti. G. Bu­ro­kie­nė to­liau. Pra­šom.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dar lai­kas ne­si­bai­gė. La­bai dė­ko­ju vi­siems už tik­rai ge­ras įžval­gas, ku­rias gir­dė­jo­me ir ne kar­tą, ir ne du. Pra­ei­tą ka­den­ci­ją bu­vo ne vie­nas ban­dy­mas stab­dy­ti. Kai kas pa­vy­ko, kai kas bu­vo įkiš­ta ir vėl į stal­čių. No­rė­čiau vis dėl­to jū­sų pa­klaus­ti, kiek pi­lie­čių įsi­trau­ki­mas į vals­ty­bės gy­ve­ni­mą pa­ge­rin­tų, pa­blo­gin­tų šią si­tu­a­ci­ją? Nes pas mus da­bar yra vie­nas ma­žiau­sių pi­lie­čių įsi­trau­ki­mas į vals­ty­bės gy­ve­ni­mą. Ir ką reik­tų da­ry­ti, kad jie no­rė­tų įsi­trauk­ti? Kas yra tas kab­liu­kas, ku­ris pa­ska­tin­tų žmo­nes do­mė­tis? Nes aš įsi­ti­ki­nu­si, kad jei­gu jie do­mi­si vals­ty­bės gy­ve­ni­mu, jie ne­no­ri emig­ruo­ti, jie no­ri keis­ti vals­ty­bę ir da­ry­ti ją ge­res­nę tiek sau, tiek sa­vo vai­kams. Gal kiek­vie­nas po sa­ki­nį ga­lė­tu­mė­te?

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Gal iš tik­rų­jų kiek­vie­nas po fi­na­li­nį sa­ki­nį, bet po sa­ki­nį. Nes lai­kas bai­gė­si jau. Pra­šom at­sa­ky­ti į klau­si­mą ir už­bai­gia­me. Pra­šom.

B. GRUŽEVSKIS. Vi­siš­kai pri­ta­riu. Pra­dė­ti rei­kė­tų nuo so­cia­li­nio dia­lo­go. Pir­miau­sia žmo­nės mo­ko­si tos kul­tū­ros dar­bo vie­to­je. Są­ly­gos for­ma­liai yra, bet, aiš­ku, spren­di­mų tu­ri bū­ti kur kas dau­giau. Jei­gu žmogus pa­ti­kės, kad jo įta­ka, jo bal­sas gir­di­mas dar­bo vie­to­je, jis ti­kės ir aukš­tes­niu ly­giu. Pa­pras­čiau­siai pra­dė­ki­me nuo ar­ti­mes­nio lyg­mens, tai yra so­cia­li­nis dia­lo­gas. Jis bū­tų ir efek­ty­viau­sias spren­di­mas dėl imig­ra­ci­jos, nes bū­tų ma­žiau cha­o­so, bū­tų dau­giau pi­lie­ti­nės kon­tro­lės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kas to­liau no­rė­tų su­re­a­guo­ti ir jau fi­na­li­zuo­ti dis­ku­si­ją?

D. ALEKNA. Ma­nau, svar­biau­sia, kas pri­riš­tų žmo­nes lik­ti Lie­tu­vo­je, yra jų tė­vai. Jų tė­vai, jų drau­gai, ben­dras gy­ve­ni­mas. Na, ga­lai grieb­tų, lie­ki Lie­tu­vo­je, ne­iš­va­žiuo­ji, tai bent jau val­džią ga­li pa­keik­ti, nes ta­vo val­džia. O iš­va­žia­vęs kur nors ki­tur, kas tu ten esi? Sam­di­nys? Len­ki nu­ga­rą ko­kiems šve­dams, nor­ve­gams, vo­kie­čiams ir pa­na­šiai. Kiek­vie­nas žmo­gus yra tik­rai žmo­gus ir vi­sa­ver­tis žmo­gus sa­vo tė­vy­nė­je. Ma­nau, apie tai tu­rė­tu­me kal­bė­ti.

R. JURKUVIENĖ. Aš la­bai dė­ko­ju už es­mi­nį klau­si­mą. Tiek, kiek man ten­ka va­ži­nė­ti po Res­pub­li­ką ir pa­na­šiai, kai tik žmo­nės pa­ma­to, kad po jų pa­si­sa­ky­mo tik­rai kas nors kei­čia­si, tai jie tik­rai yra la­bai mo­ty­vuo­ti. Ir ta­da nei pi­ni­gų rei­kia, nei nie­ko. Bet jie yra, kaip čia pa­sa­ky­ti, įsi­trau­kia au­to­ma­tiš­kai. Juos ne­pa­pras­tai nu­vi­lia, kai tarp ke­tu­rių sie­nų pri­ima­mas įsta­ty­mas, jie vi­si aiš­ki­na, kad ne taip, ne taip, ir vyks­ta nuo­la­ti­nė ko­va. Ši­tas da­ly­kas tik­rai pa­da­ro žmo­nes pa­sy­vius, jie ne­ten­ka vil­ties, kad ką nors ga­li pa­da­ry­ti, ir pa­pras­tai bū­na pa­bė­gi­mo stra­te­gi­ja. Štai tas, kad bū­tų re­a­liai su­re­a­guo­ja­ma, tik­rai yra la­bai svar­bus da­ly­kas.

R. DARGIS. Jei trum­pai tik ga­lė­siu. Aš pri­si­me­nu vie­ną ty­ri­mą, ku­rį da­rė Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mas 2017 me­tais. Ap­klau­sa vy­ko 150 vals­ty­bių. Bu­vo klaus­ta jau­ni­mo iki 30 me­tų, ar jie ruo­šia­si ju­dė­ti iš sa­vo gim­tų­jų ša­lių. At­sa­ky­mas aiš­kus bu­vo: 75 % jau­ni­mo yra pa­si­ruo­šę ju­dė­ti. Klau­si­mas bu­vo toks to­liau… (Bal­sas sa­lė­je) Kaip? Taip, taip, ir Vo­kie­ti­jo­je ly­giai tas pats, čia ne­iš­ski­riu, aš ti­kiu, kad į 150 ša­lių Vo­kie­ti­ja tik­rai pa­kliu­vo.

Klau­si­mas yra, kur jūs no­ri­te ju­dė­ti, ką jūs no­ri­te da­ry­ti? Svar­biau­sias da­ly­kas, mums ir rei­kė­tų šian­dien la­biau­siai ne tik tarp savęs dis­ku­tuo­ti, o pa­klaus­ti tų, ku­rie ruo­šia­si tam gy­ve­ni­mui Lie­tu­vo­je: kaip jūs ma­no­te, kas jus čia pa­lik­tų, ko rei­kia, kad jūs čia dirb­tu­mė­te, kur­tu­mė­te, gim­dy­tu­mė­te ir au­gin­tu­me vals­ty­bę? At­sa­ky­mai la­bai pa­pras­ti. Tie žmo­nės no­ri re­a­li­za­ci­jos, jie no­ri bū­ti ger­bia­mi, jie no­ri tu­rė­ti at­sa­ko­my­bių, jie no­ri ma­ty­ti, kad po­li­ti­kai ir­gi dir­ba dėl jų, dėl jų atei­ties. Aš ma­nau, čia svar­biau­sias da­ly­kas, jie tu­ri jaus­ti tai, kad vals­ty­bės ben­d­ruo­me­nė yra vis tiek dau­giau ma­žiau vie­ni ki­tus gir­din­tys žmo­nės. Aš ma­nau, jei mes pa­da­ry­si­me vals­ty­bę, į ku­rią pa­trauk­lu at­va­žiuo­ti, ku­ri yra sau­gi, pa­trauk­lu čia veik­ti, čia yra kur pra­mo­gau­ti ir taip to­liau, tai čia žmo­nės pra­dės ju­dė­ti. Kaip jūs pa­tys pui­kiai ži­no­te, ne vals­ty­bės yra at­ei­tis, at­ei­tis yra di­de­li kon­glo­me­ra­ti­niai mies­tai. Jei mes tap­si­me tuo ak­ty­viu, įtrau­kian­čiu mag­ne­ti­niu mies­tu, aš tu­riu ome­ny Lie­tu­vą, nes ji nė­ra la­bai di­de­lė, aš įsi­vaiz­duo­ju, kad mes at­ei­tį tik­rai tu­rė­si­me. Prie­šin­gu at­ve­ju, mes tie­siog to­liau pa­vir­si­me vis ma­žiau ir ma­žiau žmo­nių tu­rin­čia ša­li­mi, ir vis­kas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Šia po­zi­ty­via na­ta ir už­bai­ki­me mū­sų dis­ku­si­ją. Dė­ko­ju dar kar­te­lį vi­siems pra­ne­šė­jams ir vi­siems da­ly­va­vu­siems dis­ku­si­jo­je.

 

15.39 val.

Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo Nr. X-709 35 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2571 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas – Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo 35 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2571. Pa­tei­ki­mas. Ger­bia­mas A. Ve­ry­ga mums pa­teiks šį pro­jek­tą. O to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas ger­bia­mas J. Sa­ba­taus­kas.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau jums pri­sta­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, jį tik­rai ne­ma­žai ko­le­gų ir pa­si­ra­šė. Tai nė­ra ko­kia nors di­de­lė nau­jie­na, pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je bu­vo ban­dy­ta pri­im­ti, bet pri­trū­ko la­bai ne­daug ir šian­dien ši­tas me­cha­niz­mas ne­funk­cio­nuo­ja.

O idė­ja yra la­bai pa­pras­ta. Mes siū­lo­me, kad vais­ti­nės, ku­rias tu­ri li­go­ni­nės, nes kiek­vie­na li­go­ni­nė tu­ri tu­rė­ti vi­daus vais­ti­nę tam, kad ga­lė­tų ap­rū­pin­ti vais­tais ten gy­do­mus pa­cien­tus, ga­lė­tų juos iš­duo­ti, kad to­kia li­go­ni­nės vais­ti­nė ga­lė­tų par­duo­ti vais­tus ir į iš­orę, va­di­na­si, ga­lė­tų par­duo­ti iš es­mės bet kam, kas no­rė­tų vais­tų įsi­gy­ti.

Ko­dėl da­bar to­kia idė­ja čia yra tei­kia­ma, ko­kia iš jos bū­tų nau­da, ar Lie­tu­vo­je trūks­ta vais­ti­nių, nes jų ir taip yra la­bai daug? Jau gir­džiu to­kius sa­vo­tiš­kus pa­svars­ty­mus, kad čia gal Kon­sti­tu­ci­jai net­gi prieš­ta­rau­tų ir dar kaž­kam, ne­ži­nau, kon­ku­ren­ci­jos tei­sei. Su­gal­vo­ja­ma daug vi­so­kių ar­gu­men­tų. Pir­miau­sia vie­nas iš es­mi­nių mo­ty­vų, dėl ko aš apie tai kal­bu, tai yra pa­ti vais­ti­nin­kys­tė kaip reiš­ki­nys, kaip mes žiū­ri­me į vais­ti­nę. Ar mes vais­ti­nę ma­to­me kaip par­duo­tu­vę, ku­rio­je yra par­duo­da­mi vais­tai, ar mes vais­ti­nę ma­to­me kaip tam tik­rą in­te­gralią svei­ka­tos prie­žiū­ros tei­ki­mo vie­tą, ku­rio­je tei­kia­mos kai ku­rios gal­būt ir as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gos. Ži­no­te, kad bu­vo su­teik­ta tei­sė vais­ti­nė­se ir skie­py­ti vak­ci­no­mis. Gal­būt ga­lė­tų at­ei­ty­je ir tam tik­rus ne­di­de­lius ty­ri­mus at­lik­ti. Čia kal­bu apie krau­jo ty­ri­mus. Už­sie­ny­je to­kių prak­ti­kų yra.

Kal­bu apie tai, ko­kią mes ma­to­me vais­ti­nin­kys­tę, nes kas at­si­ti­kę da­bar yra Lie­tu­vo­je, tai Lie­tu­vo­je ma­žo­ji vais­ti­nin­kys­tė yra iš es­mės su­nai­kin­ta di­džių­jų vais­ti­nių tin­klų. Yra su­si­kū­ru­sios tam tik­ros va­di­na­mo­sios oli­go­po­li­jos, ku­rios da­bar jau pra­de­da mums dik­tuo­ti są­ly­gas. Mums – tai yra pa­cien­tams, vals­ty­bei. Ir ar pa­ste­bė­jo­te, kad mes da­bar jau ne­be­tu­ri­me iš es­mės jo­kio sver­to, kai pra­de­da ga­min­to­jai ar­ba par­da­vė­jai sa­ky­ti, kad ne­bė­ra vais­tų, di­din­ki­te kai­nas, ma­žin­ki­me re­gu­lia­vi­mą, ki­taip ne­tu­rė­si­te vais­tų. Mes ga­li­me ne­bent tik pa­gūž­čio­ti pe­čiais ir pa­sa­ky­ti: ką pa­da­ry­si, tai gal leis­ki­me, nes o ką mes tu­ri­me pa­siū­ly­ti kaip al­ter­na­ty­vą.

O vals­ty­bė tu­ri ką pa­siū­ly­ti kaip al­ter­na­ty­vą. Aš tik pri­min­siu, kad li­go­ni­nių vais­ti­nės jau ir da­bar vais­tus di­dži­ą­ja da­li­mi per­ka per Cen­tri­nę per­kan­či­ą­ją or­ga­ni­za­ci­ją. Va­di­na­si, vals­ty­bė tu­ri did­me­ni­nin­ką, tai yra tu­ri ins­ti­tu­ci­ją (ma­no ma­ny­mu, ji pui­kiau­siai ga­lė­tų tą vaid­me­nį at­lik­ti), per ku­rią ga­li įsi­gy­ti vais­tus ir įsi­gy­ja. Ji­nai tik ne­tu­ri bū­do, kaip juos par­duo­ti, tai yra re­a­li­zuo­ti. Čia taip pat, kaip pri­si­pirk­ti, sa­ky­kime, su­si­kur­ti al­ter­na­ty­vą įsi­gy­ti ku­rui, bet ne­tu­rė­ti nė vie­nos de­ga­li­nės, per ku­rią tą ku­rą ga­li par­duo­ti. Ir taip at­si­ti­ko, čia to­kį gal ne vi­sai tiku­sį pa­ly­gi­ni­mą aš pa­sa­ky­siu, bet jis gal tin­ka kaip tam tik­ra pa­ra­le­lė, tai yra pa­ra­le­lė su su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lu. Juk es­mė yra tu­rė­ti al­ter­na­ty­vą ir ga­li­my­bę įsi­gy­ti iš kaž­kur ki­tur ir ap­rū­pin­ti pas­kui sa­vo pi­lie­čius. Li­go­ni­nių vais­ti­nės ir ga­lė­tų tu­rė­ti tą bū­dą, kai, įsi­gi­jus per Cen­tri­nę per­kan­či­ą­ją or­ga­ni­za­ci­ją vais­tų, bū­tų ga­li­ma juos re­a­li­zuo­ti be len­ty­nų mo­kes­čių, be ver­slo pla­nų vais­ti­nin­kui, ku­rie yra su­dė­lio­ja­mi ir yra pa­sa­ko­ma, kiek ir ko rei­kia par­duo­ti.

Kai sa­ko­ma, kad tai gal­būt kaž­kaip prieš­ta­rau­tų Kon­sti­tu­ci­jai ir tai sa­ko vais­ti­nių tin­klai, aš tik pri­min­siu, kad vais­ti­nių tin­klams vi­sai ne­kliū­va as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gos, ku­rias lei­džia­me teik­ti. Aš čia jau pa­mi­nė­jau vak­ci­na­vi­mą, nors tą šiaip da­ro as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos. Kai gau­na pri­va­tus sek­to­rius ko­kių nors to­kių funk­ci­jų, už ku­rias at­si­skai­to vals­ty­bė, jie ne­ma­to čia jo­kios bė­dos, bet jei­gu ta įstai­ga, ku­ri jau tu­ri vais­ti­nę, ga­lė­tų par­duo­ti vais­tus, ta­da iš­kart pra­de­da­ma šne­kė­ti apie kon­ku­ren­ci­ją, apie vals­ty­bės ki­ši­mą­si, apie ne­ra­cio­na­lų pi­ni­gų nau­do­ji­mą ir pa­na­šiai. Tik­rai ma­nau, kad ne­rei­kė­tų tai­ky­ti to­kių dve­jo­pų stan­dar­tų.

Iš tik­rų­jų šian­dien mes ma­to­me, kad vais­ti­nės virs­ta di­dži­ą­ja da­li­mi vais­tų par­duo­tu­vė­mis. Ma­to­me, kai kal­ba­ma apie tai, kad vais­ti­nė­je net­gi vais­ti­nin­ko ne­be­rei­kia. Yra sa­ko­ma, kad už­ten­ka ten far­ma­ko­tech­ni­ko, te­gul jis bū­na, jis ži­nos, kaip pa­duo­ti vais­tus. Jei­gu taip gal­vo­tu­me, tai ir far­ma­ko­tech­ni­ko ne­rei­kia, bet ku­ris skai­ty­ti mo­kan­tis, pra­di­nę mo­kyk­lą bai­gęs žmo­gus, ku­ris mo­ka per­skai­ty­ti elek­tro­ni­nį re­cep­tą ir su­gre­tin­ti teks­tą su teks­tu ant dė­žu­tės ar pa­kuo­tės, ga­li par­duo­ti vais­tus. Tai yra tie­siog ka­si­nin­kas, jis yra ne vais­ti­nin­kas. Ir mes tik­rai kaip vals­ty­bė pa­da­rė­me, aš ma­nau, di­de­lę ža­lą vais­ti­nin­kys­tei, di­džiu­lę ža­lą. Ir aš ko la­biau­siai bi­jau, kad kuo to­liau, tuo bus ma­žiau no­rin­čių stu­di­juo­ti far­ma­ci­ją ir mes ga­li­me su­si­dur­ti su dar vie­na sri­ti­mi, kur mums pra­dės trūk­ti žmo­nių, pra­dės trūk­ti spe­cia­lis­tų.

Ma­nau, kad li­go­ni­nių vais­ti­nės ga­li kur­ti tam tik­rą al­ter­na­ty­vą tai vi­sai ko­mer­cia­li­za­ci­jai, ku­ri da­bar yra, ir tam ap­si­mo­ka – ne­ap­si­mo­ka, nes da­bar daug kas pra­de­da ne­ap­si­mo­kė­ti. Bu­din­čių vais­ti­nių yra ma­žai, nes ne­ap­si­mo­ka. Dar ko nors nė­ra, ko­kių nors vais­tų ne­už­sa­ko­ma, nes ne­ap­si­mo­ka, yra ma­žai pir­kė­jų ir pa­na­šiai. Tai yra kri­ti­nės sri­tys. Vie­na iš tų kri­ti­nių sri­čių, ku­rias vals­ty­bė pri­va­lo sa­vo pi­lie­čiams ga­ran­tuo­ti, yra vais­tai, tai yra vais­ti­nin­kys­tė. Vals­ty­bė ne­ga­li ši­tos sri­ties vi­siš­kai pa­leis­ti iš sa­vo ran­kų ir pa­si­kliau­ti tik lais­va rin­ka, ku­ri, kaip sa­ko­ma, vis­ką su­re­gu­liuos. De­ja, bet ji vis­ko su­re­gu­liuo­ti, ypač to­kio­se sri­ty­se, kur ne vis­kas ap­si­mo­ka, ne­ga­li.

Tai aš tik­rai, ko­le­gos, kvie­čiu pa­lai­ky­ti ši­tą siū­ly­mą ir ti­kiuo­si, kad tai su­kur­tų pa­kan­ka­mas prie­lai­das gal­būt net ir vais­tų kai­noms ma­žė­ti, nes nu­si­pir­kus vais­tus per vals­ty­bi­nę did­me­ną ir pa­siū­lius be len­ty­nų mo­kes­čių, aš ma­nau, ta­da ir tos ko­mer­ci­nės vais­ti­nės bū­tų pri­vers­tos ma­žin­ti vais­tų kai­nas mū­sų pi­lie­čiams.

PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, ko­le­ga. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti še­ši Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia T. To­mi­li­nas. Ruo­šia­si L. Na­gie­nė.

T. TOMILINAS (DFVL). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Džiau­giuo­si jū­sų ini­cia­ty­va, tik­rai pa­lai­kau ir ma­nau, kad ir dau­giau mū­sų frak­ci­jos na­rių pa­lai­ko. Mes tik­rai tu­ri­me dau­giau pa­na­šu­mų ne­gu įvai­rių skir­tu­mų sa­vo po­žiū­riu į įvai­rius klau­si­mus. No­riu pa­klaus­ti jū­sų. Nuo to lai­ko, kai bu­vo leis­ta pre­kiau­ti li­go­ni­nė­se, ko­kios yra kai­nų ten­den­ci­jos ir gal­būt rin­kos ten­den­ci­jos kaž­ko­kios? Ap­skri­tai ar mū­sų vais­ti­nės, ku­rios fak­tiš­kai vir­to, kaip jūs sa­ko­te, par­duo­tu­vė­mis, nė­ra toks svei­ka­tos ko­mer­cia­li­za­ci­jos veiks­nys, ku­ris iš es­mės ga­li kenk­ti svei­ka­tai, jei­gu vis­kas yra nu­krei­pia­ma į kuo di­des­nį vais­tų par­da­vi­mą? No­ri­si su­ži­no­ti jū­sų pa­sta­bas apie tai, kas įvy­ko rin­ko­je po to, kai li­go­ni­nė­se, bent jau sta­cio­na­ri­nė­se, kaip su­pran­tu, pa­cien­tams bu­vo leis­ta pirk­ti, o da­bar jūs siū­lo­te pirk­ti ap­skri­tai vi­siems klien­tams, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jie gy­do­si, ar ne. Ar tei­sin­gai su­pran­tu?

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Šiuo me­tu ne­lei­džia­ma sta­cio­na­ro pa­cien­tams pir­k­ti. Jiems ne­rei­kia, tie­są sa­kant, nie­ko pirk­ti, nes jei­gu žmo­gus gu­la­si į li­go­ni­nę, tai jis vi­sus vais­tus ir gau­na, ku­rie jam rei­ka­lin­gi gy­dy­mui. Li­go­ni­nės vais­ti­nė per­ka per Cen­tri­nę per­kan­či­ą­ją or­ga­ni­za­ci­ją, o pa­cien­tui ta pa­slau­ga yra ap­mo­ka­ma kom­plek­su, va­di­na­si, su­mo­ka­ma už gy­dy­mą. Taip yra tie­siog, kaip pa­sa­ky­ti, at­ly­gi­na­ma ir už vais­tus, ir už vi­sus ki­tus da­ly­kus. Mes siū­lo­me, kad li­go­ni­nės vais­ti­nė, ku­ri nu­si­per­ka per Cen­tri­nę per­kan­či­ą­ją or­ga­ni­za­ci­ją, ga­lė­tų par­duo­ti į iš­orę. Ji da­bar iš­duo­da tie­siog tuos vais­tus, pa­cien­tai juos gau­na, bet jų ne­rei­kia pir­k­ti. Jiems jie pri­klau­so tie­siog dėl to, kad jie gy­do­si tuo me­tu sta­cio­na­re, jie juos ir pri­va­lo gau­ti, tai yra įskai­čiuo­ta į pa­slau­gos kai­ną. O da­bar jie ga­lė­tų įsi­gy­ti, jei­gu bū­tų tas pa­siū­ly­mas pri­im­tas, ga­lė­tų ne­bū­ti­nai be­si­gy­dan­tys sta­cio­na­re, ga­lė­tų bet kas at­ėjęs ten im­ti ir įsi­gy­ti vais­tus.

O dėl ko­mer­cia­li­za­ci­jos aš jau mi­nė­jau, iš tik­rų­jų yra vais­ti­nin­kams su­da­ro­mi ir par­da­vi­mų pla­nai, ir pa­na­šiai. Nes, kaip sa­ko, čia bū­tų ne­ra­cio­na­lu fi­nan­sų pras­me, o iš­si­nuo­mo­ti di­džiu­les pa­tal­pas di­de­lia­me pre­ky­bos cen­tre yra ra­cio­na­lu. Pas­kui kaž­kas už jas vis­gi su­mo­ka. Kai mū­sų pa­cien­tai skun­džia­si dėl di­de­lių vais­tų kai­nų, jos šiaip iš nie­kur ne­at­si­ran­da, už vis­ką rei­kia su­si­mo­kė­ti. Žmo­nės to gal ne­la­bai ir su­pran­ta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia L. Na­gie­nė. Ruo­šia­si A. Ma­tu­las.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tik­rų­jų mes ži­no­me, kad kiek­vie­no­je li­go­ni­nė­je yra pri­va­ti vais­ti­nė. Tai tik­rai dėl to, kad mes pa­nai­ki­no­me, ne­be­li­ko vals­ty­bi­nių vais­ti­nių, kai ėjo­me, at­si­da­rė, iš­nuo­mo­jo pa­tal­pas li­go­ni­nės. Re­a­liai gau­na lei­di­mą iš sa­vi­val­dy­bių, jei­gu sa­vi­val­dy­bės li­go­ni­nė. To­kiu at­ve­ju jie tu­ri šian­dien pa­tal­pas ir jie ga­lė­tų tą veik­lą vyk­dy­ti. Su­tin­ku, gal­būt ma­no ko­le­ga pa­sa­ky­da­mas, kad pir­ko… Bu­vo to­kia si­tu­a­ci­ja, kad iš tik­rų­jų mes iš da­lies… Kar­tais iš­ra­šo me­di­kas esant sta­cio­na­re, sa­ko, rei­kės jums to­kių vais­tu­kų, jūs nu­ei­ki­te, pa­si­rū­pin­ki­te, jūs juos gau­ki­te. Iš tik­rų­jų taip yra.

Bet ma­no klau­si­mas, pra­šom pa­sa­ky­ti, kaip ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, sa­ky­si­me, ša­lia Es­ti­ja, Lat­vi­ja, Len­ki­ja, yra, gal tu­ri­te to­kios pa­tir­ties ir esa­te pa­si­do­mė­ję? Ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų vals­ty­bė­se prak­ti­ka yra la­bai skir­tin­ga. Iš prin­ci­po, kaip yra re­gu­liuo­ja­mos vais­ti­nės, la­bai skir­tin­gai vals­ty­bės ap­si­spren­džia ir gal len­kų pa­vyz­dį bū­tų ver­ta pa­mi­nė­ti. Aš da­bar pas­ku­ti­nių ten­den­ci­jų ne­pa­sa­ky­siu, bet jie tik­rai, ži­nau, pri­ėmė tam tik­rus spren­di­mus bū­tent dėl tin­klų, kad ne­bū­tų ga­li­ma vis­ko kon­cen­truo­ti vie­no­se ran­ko­se, kad stei­gė­jas tu­rė­tų bū­ti vais­ti­nin­kas, kad jis ne­ga­lė­tų tu­rė­ti dau­giau kaip kaž­kiek vais­ti­nių. Ne­no­riu su­klai­din­ti, bet ži­nau, kad vals­ty­bės tik­rai ieš­ko spren­di­mų.

To, kas da­bar da­ro­si Lie­tu­vo­je, žmo­nės gal ne­la­bai ma­to. Mes da­bar su­ku­ria­me ab­so­liu­čiai už­da­rą cik­lą. Tai reiš­kia, kad at­si­ran­da net to­kių pre­ce­den­tų, kai tin­klai tu­ri sa­vo ga­my­bą, sa­vo did­me­ną, sa­vo maž­me­ną, be to, dar nu­si­per­ka šei­mos kli­ni­kas ir vi­siš­kai už­da­ro cik­lą. Va­di­na­si, to pa­ties tin­klo vei­kė­jai iš­ra­šo, par­duo­da, at­si­ve­ža, pa­ga­mi­na ir vi­so ši­to nie­kas ne­ma­to. Kiek mes tu­rė­jo­me ban­dy­mų kreip­tis į Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bą dėl va­di­na­mo­jo len­ty­nų mo­kes­čio. Da­bar čia skam­bė­jo dėl vais­tų trū­ku­mo, kad kaž­kas kaž­ką lai­kė san­dė­liuo­se, ir nie­kas ne­ty­rė, nes sa­ko, kad tai yra ko­mer­ci­niai san­ty­kiai, mes ne­tu­ri­me kaip kiš­tis. Aš bū­tent apie tai ir kal­bė­jau.

Tik­rai ne­no­riu su­klai­din­ti, ar Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je li­go­ni­nių vais­ti­nės ga­li į iš­orę par­duo­ti, ne­no­riu me­luo­ti. Ne­ži­nau, tie­są sa­kant, ar ten tu­ri to­kią prak­ti­ką.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Ma­tu­las. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je jū­sų dau­gu­ma siū­lė su­kur­ti vals­ty­bi­nius ban­kus, vals­ty­bi­nes vais­ti­nes ir pa­na­šius da­ly­kus, bet kaž­ko­dėl nie­ko ne­pri­ėmė­te. Da­bar vėl no­ri­te, tei­kia­te įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris aki­vaiz­džiai su­kurs Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­je skir­tin­gas kon­ku­ren­ci­nes są­ly­gas. Jūs ne vel­tui ne­at­sa­kė­te, kai jū­sų pa­klau­sė, kaip yra Len­ki­jo­je, ki­to­se ša­ly­se. To­dėl, kad to­kių vals­ty­bi­nių vais­ti­nių, ku­rias sub­si­di­juo­tų val­s­ty­bė, o šiuo at­ve­ju vie­šo­ji įstai­ga sub­si­di­juo­tų pa­tal­pas, dar­buo­to­jų iš­lai­ky­mą ir pa­na­šiai, to­kių da­ly­kų nė­ra. Tai vis dėl­to ko­dėl jūs tei­kia­te įsta­ty­mo pro­jek­tą tiks­liai ži­no­da­mas, kad tiek Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, tiek Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba ne­pri­tars tam, kad bū­tų su­da­ry­tos skir­tin­gos kon­ku­ren­ci­jos są­ly­gos ver­slui?

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Kai ku­riuos da­ly­kus aš jau ban­džiau pa­lies­ti, kal­bė­da­mas apie tas skir­tin­gas kon­ku­ren­ci­nes są­ly­gas, ir pa­mi­nė­jau, ką mes lei­džia­me toms vie­šo­sioms vais­ti­nėms. Mes joms lei­džia­me at­lik­ti as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas ir ne­ma­no­me, kad tai yra kaž­ko­kie iš­skir­ti­nu­mai, ar ne? Nors iš es­mės jų pir­mi­nis tiks­las toks nė­ra.

Da­bar dėl sub­si­di­ja­vi­mo. Jūs pui­kiai ži­no­te, kad li­go­ni­nės tu­ri vais­ti­nes, tu­ri pa­tal­pas, tu­ri dar­buo­to­jus, net ir ofi­ci­nas tu­ri – vis­ką jos tu­ri. Čia nie­ko ne­rei­kia sub­si­di­juo­ti. Ir mes ne­no­ri­me pa­sa­ky­ti, kad iš pa­cien­tų pi­ni­gų tai tu­ri bū­ti iš­lai­ko­ma. Par­duo­dant vais­tą yra nu­sta­to­mas tam tik­ras ant­kai­nis ir iš jo pa­pras­tai yra iš­lai­ko­mi ir dar­buo­to­jai, ir pa­tal­pos ar ko­kios nors są­nau­dos, su tuo su­si­ju­sios. Tai čia jo­kių sub­si­di­jų ne­rei­kia. Aš kal­bu apie al­ter­na­ty­vius me­cha­niz­mus, kaip yra įsi­gy­ja­mi vais­tai, kai jie yra įsi­gy­ja­mi per kon­kur­sus, per ki­tą did­me­ną, kur vals­ty­bė ga­li pri­dė­ti tam tik­rą sa­vo ran­ką. Jūs tik­rai, ger­bia­mas An­ta­nai, ži­no­te, nes mes ko­mi­te­te ne vie­ną kar­tą šne­kė­jo­me ir apie vais­tų trū­ku­mus, ir apie tai, kaip yra šok­di­na­ma tam tik­ra pras­me vals­ty­bė dėl šių da­ly­kų, ir mes ne­la­bai ką ga­li­me pa­da­ry­ti. O ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti, kai pa­sa­ko­ma, kad tai tie­siog ver­slo tar­pu­sa­vio san­ty­kiai.

Jei­gu mes to­kį me­cha­niz­mą įgy­ven­di­na­me, mes tu­rė­si­me me­cha­niz­mą bent jau šia­me tin­kle kaž­ką da­ry­ti. Ar pa­vyks, ar ne­pa­vyks, sun­ku nu­spręs­ti, vis­kas pri­klau­sys nuo to, kaip bus įgy­ven­din­ta. Bet ma­nau, kad čia tik­rai nei kon­ku­ren­ci­jos, nei Eu­ro­pos tei­sės tas nie­kaip ne­pažei­džia, nes ir Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­se to­kie da­ly­kai ne­mi­ni­mi apie ko­kius nors pa­žeidi­mus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si J. Se­jo­nie­nė.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, no­rė­jau pa­klaus­ti. Gal jūs tu­ri­te ži­nių, kiek tokių li­go­ni­nių no­rė­tų už­si­im­ti ta veik­la, apie ku­rią jūs šian­dien kal­ba­te? Ir gal­būt dar vie­nas iš va­rian­tų – ga­lė­tų tos di­des­nės am­bu­la­to­ri­jos, ku­rios gal ma­žiau tu­ri ap­kro­vos ir ma­žiau pa­slau­gų po tos svei­ka­tos re­for­mos, ga­lė­tų ir ten at­si­ras­ti ma­žų­jų vais­ti­nių ir jos la­bai pa­gel­bė­tų nu­to­lu­sių re­gio­nų gy­ven­to­jams?

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Ne­tu­riu to­kių duo­me­nų, nes ap­klau­sos ne­da­rė­me, kiek jų bū­tų no­rin­čių. Pa­me­nu, kai pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je mes to­kį siū­ly­mą tei­kė­me, tik­rai ne vie­nas va­do­vas bu­vo iš­sa­kęs no­rą tą da­ry­ti. Ži­nau, kad net lau­kė spren­di­mo, nes bu­vo kaip tik ant ri­bos dėl kon­kur­so skel­bi­mo, dėl pa­tal­pų nuo­mos pri­va­čioms vais­ti­nėms. Aiš­ku, da­bar tos pa­tal­pos yra iš­nuo­mo­tos, bet jos pa­pras­tai tu­ri ter­mi­ną. Tai, ma­tyt, tam ter­mi­nui su­kap­sė­jus įstai­gos ir ap­si­spręs­tų.

Ko ge­ro, kad ne vi­siems tą ap­si­mo­kė­tų da­ry­ti, nes vis dėl­to tai tu­ri kaš­tus. Am­bu­la­to­ri­jos, aš bi­jau pa­me­luo­ti, ma­žo­sios, na, tik­rai ne­tu­ri vais­ti­nin­kų, ne­tu­ri ofi­ci­nos. Čia kaž­kaip ki­taip gal rei­kė­tų šį klau­si­mą ban­dy­ti spręs­ti, kaž­ko­kį va­rian­tą, nes li­go­ni­nės vis­ką tu­ri, čia nė­ra jo­kių net ir kaš­tų pa­pil­do­mų. Ir tai, ma­tyt, čia gi ne prie­vo­lė yra, čia yra ga­li­my­bė, jos ga­lė­tų nu­spręs­ti, kaip jos no­ri – da­rys ar ne.

Bet šiaip tik­rai to­kios ap­klau­sos ne­da­rė­me, nes nė­ra prie­vo­lės, kiek bus, tiek. Bet aš ma­nau, kad tik­rai at­si­ras, nes pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je ne vie­na bu­vo iš­sa­kiu­si to­kį no­rą.

PIRMININKAS. Nors skir­tas lai­kas šiam klau­si­mui bai­gė­si, jau bu­vau pa­skel­bęs dar vie­ną Sei­mo na­rę J. Se­jo­nie­nę, tai ji da­bar klau­sia pas­ku­ti­nė.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš pra­tę­siu, ma­tyt, jau bu­vu­sius klau­si­mus. Ka­dan­gi šis pro­jek­tas jau tei­kia­mas ne pir­mą kar­tą, ir pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, vi­si esa­me su­si­pa­ži­nę, ti­kiuo­si, su Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos, su Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­mis. Taip pat bu­vo už­sa­ky­tas ir eks­per­ti­nis ver­ti­ni­mas. Vi­si jie, na, nei­gia­mai ver­ti­na to­kią ini­cia­ty­vą. Kaip jūs pats ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti vi­sų šių ver­ti­ni­mų ir iš­va­dų kon­teks­tą?

A. VERYGA (LVŽSF). Gal į du ver­ti­ni­mus ga­lė­čiau at­sa­ky­ti la­bai aiš­kiai. Pir­miau­sia, dėl Tei­sės de­par­ta­men­to ver­ti­ni­mo. Tei­sės de­par­ta­men­tas, ma­no su­pra­ti­mu, pir­miau­sia ver­ti­na ati­tik­tį tei­sei, ar tai ga­lų ga­le prieš­ta­rau­ja, ar ne­pri­eš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai. Aš skai­čiau da­bar­ti­nį įver­ti­ni­mą ir ten yra iš­sa­ky­tos pa­sta­bos dėl ga­li­mo ra­cio­na­lu­mo ar ne­ra­cio­na­lu­mo. Aš la­bai abe­jo­ju, kad Tei­sės de­par­ta­men­tas tiek do­mi­si far­ma­ci­ja, vais­tų tie­ki­mu, kad ga­li svars­ty­ti apie ra­cio­na­lu­mą ar ne. Na, aš ger­biu – iš­sa­ky­tos pa­sta­bos, bet jos nė­ra tei­si­nės pa­sta­bos, tai yra la­biau pa­svars­ty­mai apie tai, ar rei­kia, ar ne­rei­kia da­ry­ti. Čia yra po­li­ti­kų, tai yra jū­sų vi­sų, ap­si­spren­di­mas. Jūs sa­lė­je bal­suo­da­mi ir nu­sprę­si­te, rei­kia ar ne­rei­kia. Ko­kio nors prieš­ta­ra­vi­mo jis ne­įžiū­rė­jo kam nors, ne­ži­nau, ar Kon­sti­tu­ci­jai, ar Eu­ro­pos tei­sei.

Da­bar dėl eks­per­ti­nių ver­ti­ni­mų. Kaip pa­pras­tai at­si­tin­ka, kas at­lie­ka tuos eks­per­ti­nius ver­ti­ni­mus? Jei­gu jūs pa­si­žiū­rė­si­te į ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios pa­pras­tai su no­ru tą pa­da­ro, pa­žiū­rė­ki­te į jų na­rių są­ra­šą, tai yra iš ko tos eks­per­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos gau­na pi­ni­gus sa­vo veik­lai, ten jūs ra­si­te at­sa­ky­mus, dėl ko vie­no­kia ar ki­to­kia iš­va­da at­si­ran­da ar ne­at­si­ran­da. Šiuo at­ve­ju pa­aiš­ki­ni­mas yra la­bai pa­pras­tas: kai ku­rių iš­va­dų tei­kė­jai yra tie­sio­giai su­in­te­re­suo­ti, kad, va­din­ki­me, vals­ty­bi­nių, bet iš tik­rų­jų tai li­go­ni­nių vais­ti­nių… Čia nė­ra dis­kri­mi­na­ci­jos pa­gal tur­to kil­mę. Re­a­liai bet ku­ri pri­va­ti li­go­ni­nė ga­lė­tų da­ry­ti ly­giai tą pa­tį. Čia nė­ra pa­ra­šy­ta, kad tik, sa­ky­kime, vals­ty­bi­nės li­go­ni­nės ga­lė­tų tai da­ry­ti. Tie, kas tei­kė iš­va­das, daž­nu at­ve­ju yra su­in­te­re­suo­ti, kad ne­bū­tų to­kių vais­ti­nių, nes at­sto­vau­ja tie­siog ki­tam sek­to­riui, ku­ris ma­to čia kon­ku­ren­ci­ją.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už ga­li kal­bė­ti D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Iš tik­rų­jų la­bai sa­va­lai­kis ir la­bai pra­smin­gas pa­siū­ly­mas, nes li­go­ni­nė yra bū­tent ta vie­ta, kai žmo­gui rei­ka­lin­gi vais­tai čia ir da­bar, ir grei­tai. O la­bai daž­nai ar­ti­mie­ji tu­ri ieš­ko­ti tų vais­tų kaž­kur ki­tur, net­gi va­žiuo­ti į ki­tą mies­te­lį, jei­gu taip at­si­tin­ka. Vais­ti­nė li­go­ni­nė­je yra bū­tent ypač svar­bi ir rei­ka­lin­ga, bet ji­nai spren­džia ir ki­tą klau­si­mą. Mes ži­no­me, kiek šim­tų to­nų vais­tų kas­met žmo­nės iš­me­ta. Ofi­cia­liai yra vie­ni skai­čiai, ne­ofi­cia­liai dar di­des­ni skai­čiai. Gam­tos tar­ša. Me­di­kai, pa­dė­ję ran­ką ant šir­dies, pri­si­pa­žįs­ta, kad iš tri­jų tab­le­čių gal, sa­ko, vie­na ir rei­ka­lin­ga, dvi vi­siš­kai bū­tų ne­bū­ti­nos, jei­gu žmo­gus iš­mok­tų gy­ven­ti pra­smin­gai, svei­kai. Gy­ven­se­nos me­di­ci­na, ku­ri taip lė­tai ei­na į gy­ve­ni­mą, čia ga­lė­tų tą klau­si­mą spręs­ti. Bet grįž­tant prie li­go­ni­nių, tik­rai pa­lai­kau ini­cia­ty­vą, kad ne pel­nas bus pa­grin­di­nis vais­ti­nės tiks­las, o pa­gal­ba žmo­gui. O mes vi­si bū­tent apie tai ir šne­ka­me. Su­pran­tu ko­le­gas, ku­rie no­ri pa­dė­ti ir pel­no sie­kian­tiems sa­vo bi­čiu­liams, bet pir­miau­sia yra žmo­gaus svei­ka­ta, jo ge­ro­vė, apie ką mes čia la­bai daž­nai šne­ka­me, to­dėl kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti ši­tą įsta­ty­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš – A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ko­le­gos, ne­mi­niu pa­pras­tai pa­var­džių kal­bė­da­mas, bet pa­mi­nė­siu, kad ko­le­ga D. Ke­pe­nis kaip nen­drė pel­kė­je – į ku­rią pu­sę no­ri, į tą ir links­ta. Vi­są lai­ką šne­ka, kad rei­kia kuo ma­žiau skir­ti lė­šų vais­tams, svei­ka gy­ven­se­na, svei­ka mi­ty­ba, o da­bar ji­sai pa­si­sa­ko už tai, kad vais­ti­nės at­si­ras­tų li­go­ni­nė­se, ir kal­ba, kad ne­va li­go­ni­nė­je vais­tų pri­trūks, į ki­tą mies­te­lį rei­kės va­žiuo­ti. Kaž­koks nu­si­šne­kė­ji­mas. Jums ko­le­ga Au­re­li­jus pa­sa­kė, kad iš PSDF biu­dže­to ap­mo­ka­moms pa­slau­goms tu­ri bū­ti ap­rū­pin­ta vais­tais ir vi­sais ki­tais da­ly­kais. Kas ga­li pa­neig­ti, kai at­si­ras li­go­ni­nei pri­klau­so­ma vais­ti­nė, kad tie me­di­kai ne­ra­šys spe­cia­liai įvai­rių pa­pil­dų, vais­tų tam, kad biz­nis di­des­nis bū­tų, nes ir da­bar nu­oma po­li­kli­ni­kos, li­go­ni­nės pa­tal­po­se, už nu­omą yra mo­ka­ma mil­ži­niš­ka kai­na. Tie­sa, pa­sa­ky­siu de­šim­ties me­tų se­nu­mo pa­vyz­dį. Pa­sva­ly­je bu­vo pa­skelb­tas kon­kur­sas po­li­kli­ni­kos pa­tal­poms, tai už kvad­ra­tą mo­kė­jo, at­ro­do, 108 eu­rus, bet Vil­niaus vie­no­je li­go­ni­nė­je už pa­skelb­tas pa­tal­pas, kur apy­var­ta žy­miai di­des­nė, už­te­ko 12 eu­rų. Čia pa­gal­vo­ki­me apie tuos da­ly­kus.

Ko­le­gos, tik­rai ne­ga­li­me pri­tar­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­je to­kiam me­cha­niz­mui, pa­gal ku­rį bus sub­si­di­juo­ja­ma. Ko­le­ga mi­nė­jo, kad ir da­bar yra vais­ti­nės, yra vais­ti­nin­kai. Iš ko jie da­bar iš­lai­ko­mi? Jie iš­lai­ko­mi iš PSDF už­dirb­tų lė­šų ap­rū­pin­ti vais­tais li­go­ni­nes. Jų ne­pa­kaks, dar dau­giau mes jų iš­lai­ky­si­me už lė­šas, ku­rios da­bar skir­tos li­go­niams gy­dy­ti. Kas pa­neigs, kaip mi­nė­jau, ga­li­my­bę, kad tie­siog bus už­si­im­ta tuo biz­niu, ko­mer­ci­ja, o ne li­go­nių gy­dy­mu, nes tai tik­rai grei­čiau­siai bus nau­din­ga? Tik­rai siū­lau ne­pri­im­ti, ma­no ma­ny­mu, ne­pri­tar­ti an­ti­kons­ti­tu­ci­niams tei­sės ak­tams, nes jei­gu tai bū­tų bu­vę įma­no­ma, tai pra­ei­tos dau­gu­mos ko­le­gos, ku­rie tu­rė­jo, at­ro­do, 87 bal­sus dau­gu­mos, bū­tų pa­da­rę ir vals­ty­bi­nius ban­kus, ir vals­ty­bi­nes vais­ti­nes, bet, de­ja, to ne­pa­da­rė, o da­bar jau gud­rau­ja­te.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl mo­ty­vų jau nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Bal­sa­vi­mo in­ter­va­las tu­rė­tų pra­si­dė­ti 16 val. 40 min.

Ka­dan­gi bu­vo pa­mi­nė­ta pa­var­dė, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ger­bia­mas An­ta­nai, jei­gu da­bar ran­ką ant šir­dies pa­dė­jęs čia vi­siems pri­siek­tu­mė­te, kad joks lo­bis­tas jums ne­pa­da­rė įta­kos, kal­ba­te nuo­šir­džiau­siu bū­du, nuo sa­vo šir­dies, tai pa­ti­kė­čiau. Bet jei­gu mes už­re­gist­ruo­tu­me, pa­ste­bė­tu­me, kiek lo­bis­tų jus lan­ko ir kiek jus agi­tuo­ja jo­kiu bū­du ne­leis­ti, tai vis­kas bū­tų aiš­ku. Ačiū.

 

16.05 val.

Pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. XIII-2771 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2528 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2528. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­ja – R. Ša­la­še­vi­čiū­tė.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, šio įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­ska­ti­no pa­reng­ti sie­kis pra­plės­ti as­me­nims, no­rin­tiems prak­ti­kuo­ti pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas ir gau­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros na­tū­ra­lio­sios ir liau­dies me­di­ci­nos sri­ties bio­lo­gi­nio po­vei­kio pa­slau­gų gru­pės pa­slau­gų tei­ki­mo spe­cia­lis­to li­cen­ci­ją nau­joms stu­di­jų pro­gra­moms…

Šiuo me­tu mi­nė­to įsta­ty­mo 10 straips­ny­je yra reg­la­men­tuo­ja­ma, ko­kią auš­to­jo moks­lo kva­li­fi­ka­ci­ją įgi­jus ga­li­ma prak­ti­kuo­ti na­tū­ra­lio­sios ir liau­dies me­di­ci­nos sri­ties bio­lo­gi­nio po­vei­kio pa­slau­gų gru­pes. Šiai gru­pei yra pri­skir­ta ir miš­ko te­ra­pi­jos pa­slau­ga, ku­rios ne­ga­li tei­k­ti as­me­nys, bai­gę psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jų kryp­ties stu­di­jas. O šian­dien bū­tent di­de­lė da­lis psi­cho­lo­gų tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­nio ša­ly­se yra įsi­sa­vi­nę miš­ko te­ra­pi­jos pro­gra­mas ir jas in­teg­ruo­tai tai­ko kli­ni­ki­nė­je bei pe­da­go­gi­nė­je prak­ti­ko­je.

Be to, bio­lo­gi­nio po­vei­kio gru­pei yra pri­skir­ta ir en­do­bio­ge­ni­kos pa­slau­ga, ku­rios šian­dien ne­ga­li prak­ti­kuo­ti as­me­nys, tu­rin­tys aukš­to­jo moks­lo kva­li­fi­ka­ci­ją, įgy­tą bai­gus slau­gos ir aku­še­ri­jos stu­di­jų pro­gra­mas, o tai dis­kri­mi­nuo­ja šiuos spe­cia­lis­tus prieš ki­tus nu­ro­dy­tus me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus. To­dėl yra siū­lo­ma pa­pil­dy­ti nau­jo­mis sri­ti­mis bio­lo­gi­nio po­vei­kio pa­slau­gų gru­pę – psi­cho­lo­gi­jos, aku­še­ri­jos ir slau­gos stu­di­jų pro­gra­mo­mis. Tiek trum­pai ir aiš­kiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­ma ko­le­ge, jū­sų no­ri pa­klaus­ti vie­na Sei­mo na­rė – J. Se­jonie­nė.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). La­bai dė­kui už pri­sta­ty­mą. Ačiū, pir­mi­nin­ke, kad lei­do­te pa­klaus­ti. Aš vi­siš­kai ne prieš tų spe­cia­lis­tų įtrau­ki­mą į al­ter­na­ty­vio­sios ir pa­pil­do­mo­sios me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų są­ra­šą. Bet jūs ir sa­vo pri­sta­ty­me ak­cen­ta­vo­te bū­tent spe­cia­lis­tus. Tai aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, koks yra to­kios te­ra­pi­jos žmo­nių po­rei­kis ir ko­kią nau­dą gaus pa­cien­tai? Nes vis dėl­to pir­miau­sia tu­rė­tu­me sa­vo pa­slau­gas orien­tuo­ti į pa­cien­tą.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma Jur­gi­ta. La­bai ge­ras klau­si­mas. Iš tie­sų gam­tos ir miš­ko te­ra­pi­jos po­rei­kis, tei­gia­ma, yra apie 30 % nuo vi­sų tų pa­slau­gų, ku­rias tei­kia, bū­tų teik­ti­nos, tiek pro­cen­tų bū­tų klien­tų, ku­rie no­rė­tų ši­tų pa­slau­gų.

Da­bar at­ski­ra te­ma, čia tur­būt rei­kia pa­brėž­ti tai, kai aš pa­ti bu­vau dar­bo gru­pė­je, kai mes svars­tė­me (2021 m. bir­že­lio 17 d. bu­vo pa­pil­dy­tas ši­tas įsta­ty­mas), dar­bo gru­pė­je bu­vo ke­lia­mas klau­si­mas dėl aku­še­ri­jos ir slau­gos. Iš tik­rų­jų ga­vę aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ir įgi­ję tik­rai daug ži­nių ši­tie žmo­nės, bai­gę tas pro­gra­mas, ne­ga­li teik­ti pa­slau­gų, nors toks pa­slau­gų po­rei­kis tik­rai yra di­de­lis. Ir aš ma­nau, kad jūs kaip me­di­kė su­pran­ta­te, to­dėl la­bai ap­si­džiau­giau, ka­i dis­ku­si­jo­se, kad gal rei­kė­tų dar kuo pa­pil­dy­ti, su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tais bu­vo iš­kel­tas bū­tent aku­še­ri­jos ir slau­gos klau­si­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų yra vie­nas no­rin­tis už. A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ko­le­gos, aš džiau­giuo­si, kad iš­ties tei­kia­mas lai­ku ir rei­ka­lin­gas pa­siū­ly­mas. Tiks­las yra pra­plės­ti gru­pes žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų už­si­im­ti va­di­na­mą­ja miš­ko te­ra­pi­ja, su­pap­ras­tin­siu, gy­vū­nų te­ra­pi­ja ir na­tū­ra­lio­mis liau­dies me­di­ci­nos bio­lo­gi­nio po­vei­kio pa­slau­go­mis. Tie­siog no­riu pa­dė­ko­ti ir Ri­man­tei, ir Au­re­li­jui už tą pa­siū­ly­mą ir ra­gi­nu bal­suo­ti už ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ir už ki­tą 2-4 klau­si­mą, už ki­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ir pa­skir­ti Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tą kaip pa­grin­di­nį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ka­dan­gi nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti prieš, ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu po pa­tei­ki­mo? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 16 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

16.11 val.

Pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. XIII-2771 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2582 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – taip pat to pa­ties Pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo, ne tik įsta­ty­mo, bet ir to pa­ties 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2582. Pa­tei­ki­mas. Pra­ne­šė­jas – A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ačiū ko­le­gai An­ta­nui už agi­ta­ci­ją avan­su net ne­pri­sta­čius dar pro­jek­to. Bet pir­mi­nin­kas jau su­si­pa­ži­nęs. La­bai trum­pai pri­sta­ty­siu, kas čia yra siū­lo­ma.

Ka­dan­gi Pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios me­di­ci­nos įsta­ty­mas yra nau­jas įsta­ty­mas ir jį ku­riant vi­si at­si­me­na­te, kiek daug bu­vo vi­so­kių ir dis­ku­si­jų, ir klau­si­mų, ar mes vis­ką ap­gal­vo­jo­me, ar įtrau­kė­me. Tik­rai ne vis­ką ap­gal­vo­jo­me ir kai ku­rie da­ly­kai tik da­bar gims­ta. At­si­ran­da stu­di­jų pro­gra­mų, at­si­ran­da no­rin­čių tas pa­slau­gas teik­ti. Mes, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jai, pri­va­lo­me į tą gy­ve­ni­mą at­si­žvelg­ti ir tie­siog pa­pil­dy­ti ten, kur yra gal­būt pa­ma­ty­ta ko­kių nors spra­gų.

Vie­na iš pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios me­di­ci­nos sri­čių yra liau­dies me­di­ci­nos sri­ties psi­cho­so­cia­li­nio po­vei­kio pa­slau­gų gru­pės, pa­slau­gas tei­kiant yra nau­do­ja­mi gy­vū­nai. Tai pa­čios įvai­riau­sios te­ra­pi­jos. Čia tik­rai aš tų gy­vū­nų ne­var­din­siu. Bet prieš tai ne­bu­vo įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad to­kias pa­slau­gas, bai­gę spe­cia­liuo­sius mo­ky­mus, ga­lė­tų teik­ti tie spe­cia­lis­tai, ku­rie bū­na bai­gę gy­vū­no ir žmo­gaus są­vei­kos bei gy­vū­nų moks­lų stu­di­jų pro­gra­mas.

Šis siū­ly­mas yra pa­reng­tas ben­dra­dar­biau­jant su Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tu, jis ren­gia to­kius spe­cia­lis­tus, jo pa­teik­ta me­džia­ga ro­do, kad to­kios prak­ti­kos yra tai­ko­mos ir ki­to­se vals­ty­bė­se, pa­vyz­džiui, Ita­li­jo­je. Tik­rai tie spe­cia­lis­tai, ku­rie stu­di­juo­ja jau ma­no pa­mi­nė­tas pro­gra­mas, įgy­ja pa­kan­ka­mai ži­nių tiek apie gy­vū­nų fi­zio­lo­gi­ją, svei­ka­tą, jų elg­se­ną, tiek ir apie žmo­gaus fi­zio­lo­gi­ją. Bai­gę spe­cia­liuo­sius mo­ky­mus jie ga­lė­tų reikš­min­gai pri­si­dė­ti prie to, kad šios pa­slau­gos tap­tų la­biau pri­ei­na­mos žmo­nėms, ku­riems jos yra rei­ka­lin­gos. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti ir pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri klaus­ti du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis – D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas ko­le­ga, prieš tur­būt de­sėt­ką me­tų Lie­tu­vos svei­ka­tos rū­mai su­si­bū­rė ir kaip tik ini­ci­ja­vo šį Pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios me­di­ci­nos įsta­tymą. Ten bu­vo žmo­nių, ku­rie ne vi­suo­met ati­ti­ko tas są­ly­gas, apie ku­rias jūs da­bar šne­ka­te. Sa­ky­si­me, tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, bet jo nė­ra ta­me są­ra­še, ku­ris yra čia. Nors tu­ri daug įvai­riau­sios sėk­min­gos pa­tir­ties, ku­rią ga­lė­tų įver­tin­ti tam tik­ros ko­mi­si­jos, ku­rias su­da­ry­tų eks­per­tai, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ar uni­ver­si­te­to dar­buo­to­jai, ir tiems žmo­nėms iš­im­ties tvar­ka, jei­gu jų ne­ga­li­ma čia įra­šy­ti, tai su­teik­tų ga­li­my­bę dirb­ti. Nes bū­tent nuo jų vis­kas ir pra­si­dė­jo. Aš tu­riu min­ty­je ajur­ve­dos žmo­nes, dau­gy­bę ki­tų. Jie ir iki šiol tai da­ro, nors ne­gau­na, sa­ky­si­me, pri­ta­ri­mo, ne­pa­ten­ka į ši­tą įsta­ty­mą, bet jie dir­ba. Tai gal įver­tin­ki­me juos ir, jei­gu jie tik­rai ver­ti, duo­ki­me jiems tei­sę dirb­ti. Ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Dai­niau, už klau­si­mą. Iš tie­sų jūs esa­te tei­sus, kad il­gą lai­ką šie žmo­nės siū­lė spren­di­mą, pir­miau­sia siū­lė tą spren­di­mą dėl to, kad yra daug to­kių, ku­rie ban­do žmo­nes ap­gau­ti, ap­si­me­ti­nė­ti kaž­kuo, pri­si­deng­ti. Var­dan pa­čių pa­cien­tų sau­gu­mo ir bu­vo pri­im­tas įsta­ty­mas, kad bū­tų aiš­kiai reg­la­men­tuo­ta, kas ir ką ten ga­li da­ry­ti. Aš tik­rai da­bar ne­tu­riu ge­ro at­sa­ky­mo jums, kaip ga­li­ma to­kias si­tu­a­ci­jas iš­spręs­ti, apie ku­rias jūs kal­ba­te. Ma­no pa­pras­čiau­sias siū­ly­mas ir pa­lin­kė­ji­mas tiems žmo­nėms – baig­ti kai ku­rias iš tų stu­di­jų, ku­rios yra siū­lo­mos kaip ga­li­mos, kai jau ga­li gau­ti li­cen­ci­ją, nes tai nė­ra tik me­di­ci­na, ten spek­tras yra ga­na pla­tus, įvai­rus. Tai, ma­tyt, su­tei­kia tam tik­rą ga­li­my­bę pas­kui prak­ti­kuo­ti. Ko­kių nors iš­im­ti­nių at­ve­jų gal ir­gi ga­li bū­ti, bet rei­kia pa­si­žiū­rė­ti, kaip tai bū­tų su­de­ri­na­ma ap­skri­tai su spe­cia­lis­tų li­cen­ci­ja­vi­mu. Tie­siog ne­ga­liu nei taip, nei ne pa­sa­ky­ti. Ma­nau, kad ga­li bū­ti įvai­riau­sių spren­di­mo bū­dų, vie­nas iš jų, tie­siog sa­kau, – pa­baig­ti stu­di­jas, ku­rios lei­džia pas­kui gau­ti li­cen­ci­ją.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš ma­tau, kad čia chi­rur­gas ar koks re­a­bi­li­to­lo­gas, ar so­cia­li­nio dar­bo žmo­gus, ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tas, pe­da­go­gas da­bar jau ga­lės už­si­im­ti psi­cho­te­ra­pi­ja?

A. VERYGA (LVŽSF). Ne, ne vi­sai…

K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip aš su­pran­tu.

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš net su iš­gąs­čiu klau­siu.

A. VERYGA (LVŽSF). Ne, čia ne vi­sai yra psi­cho­te­ra­pi­ja, nes psi­cho­te­ra­pi­ja už­si­i­ma žmo­nės, ku­rie yra bai­gę psi­cho­te­ra­pi­jos stu­di­jas. Čia nė­ra psi­cho­te­ra­pi­jos stu­di­jos, tai yra psi­cho­e­mo­ci­nio po­vei­kio, ki­to­kios pa­gal­bos prie­mo­nės, ku­rias tei­kiant yra nau­do­ja­mi gy­vū­nai, na, tie­siog da­ly­vau­ja gy­vū­nai. Čia kaip pa­vyz­dį ga­liu pa­sa­ky­ti, kad yra ka­ni­te­ra­pi­ja, api­te­ra­pi­ja, vi­so­kios ki­to­kios. At­si­pra­šau, ne api­te­ra­pi­ja, bet te­ra­pi­ja, kai yra nau­do­ja­mi žir­gai, pa­vyz­džiui, šu­nys, del­fi­nai ir pa­na­šiai. Tai čia no­ri­ma pa­sa­ky­ti, kad žmo­nės, ku­rie bai­gę ir gy­vū­nų stu­di­jas, jei­gu jie įgy­ja pa­pil­do­mų ži­nių, taip pat ga­lė­tų to­kią pa­slau­gą teik­ti. Tai nė­ra psi­cho­te­ra­pi­ja, tai yra vi­sai ki­to­kio ti­po pa­slau­gos, jie ne­už­si­i­ma psi­cho­te­ra­pi­ja. (Bal­sai sa­lė­je) Ne, jie nė­ra dvie­jų sa­vai­čių, jie yra tik­rai il­ges­ni, bet, su­ti­ki­me, be­je, tie vi­si jū­sų prieš tai ki­ti pa­mi­nė­ti, chi­rur­gas ar pe­da­go­gas, tai jie jau bu­vo įsta­ty­me, čia mes įra­šo­me tik tuos, ku­rie yra bai­gę gy­vū­nų moks­lų stu­di­jas.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Dau­giau nė­ra no­rin­čių jū­sų klaus­ti, dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų taip pat nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Įver­ti­nus anks­tes­nį pa­si­sa­ky­mą, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo šiam pro­jek­tui? Ne­gir­džiu prieš­ta­rau­jan­čių. (Bal­sai sa­lė­je) Ne, vie­nas ko­le­ga ne­pri­ta­ria, tai, de­ja, tu­rė­si­me ta­da bal­suo­ti per bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą.

 

16.19 val.

Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-857 12, 16, 24 ir 34 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-997(2), Ta­ba­ko, ta­ba­ko ga­mi­nių ir su jais su­si­ju­sių gaminių kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-1143 10, 11 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIVP-998(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo 12, 16, 24 ir 34 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-997(2). Pa­tei­ki­mas. Pra­ne­šė­jas – A. Ve­ry­ga. Ir ly­di­ma­sis – Ta­ba­ko, ta­ba­ko ga­mi­nių ir su jais su­si­ju­sių ga­mi­nių kon­tro­lės įsta­ty­mo ke­le­to straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-998(2).

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tai šis įsta­ty­mų pa­ke­tas taip pat nė­ra ko­kia nors di­de­lė nau­jie­na jums, juo la­biau, kad pri­im­tu­me pir­mi­nį va­rian­tą, tik­rai bu­vo pa­si­ra­šę la­bai daug ko­le­gų iš Sei­mo, ir iš pa­čių įvai­riau­sių frak­ci­jų. Tik­rai ban­dė­me ta­da su­rink­ti kuo dau­giau žmo­nių. Jis įstri­go Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te, nes prieš tai bu­vu­sia­me pa­ke­te bu­vo tei­kia­mas ir Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas, ku­ria­me bu­vo nu­ma­ty­ta prie­vo­lė dėl ši­tos idė­jos su­rink­tas lė­šas skir­ti bū­tent pri­klau­so­my­bėms gy­dy­ti, pre­ven­ci­jai. Da­bar pa­kei­tė­me ši­tuos įsta­ty­mų pro­jek­tus ir tei­kia­me iš nau­jo.

Idė­ja yra la­bai pa­pras­ta. Mes siū­lo­me nu­sta­ty­ti, kad ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio li­cen­ci­jos, ku­rios yra ne­ter­mi­nuo­tos, ir ne­tap­tų ko­kios nors ter­mi­nuo­tos. Tie­siog jas rei­kė­tų sa­vo­tiš­kai at­nau­jin­ti ir pra­tęs­ti kas­met, o rin­klia­va, ku­ri bū­tų gau­na­ma už tą pra­tęs­tą li­cen­ci­ją, ke­liau­tų į tą sa­vi­val­dy­bę, ku­rio­je vei­kia įstai­ga, ku­ri pre­kiau­ja ta­ba­ko ar­ba al­ko­ho­lio ga­mi­niais, tai yra ten, kur yra iš­duo­ta li­cen­ci­ja. Tie pi­ni­gai ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mi psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mo pre­ven­ci­jai, tei­kiant pa­gal­bą pri­klau­so­miems as­me­nims. Bent jau vie­ną to­kį da­ly­ką mes tik­rai tu­ri­me Lie­tu­vo­je, sa­ky­ki­me, ne­pa­deng­tą fi­nan­sų, kol kas tie fi­nan­sai yra to­kie la­bai, sa­ky­ki­me, epi­zo­di­niai. Aš kal­bu apie re­a­bi­li­ta­ci­jos ben­druo­me­nes, ku­rios šiuo me­tu tu­ri nuo­lat teik­ti pro­jek­tus, jei­gu no­ri teik­ti pa­slau­gas. Tam, kad gau­tų fi­nan­sa­vi­mą, jos tu­ri ap­li­kuo­ti dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų tei­kia­mo fi­nan­sa­vi­mo ir pa­na­šiai, ir tas fi­nan­sa­vi­mas nė­ra tva­rus.

Taip pat yra ir su pri­klau­so­my­bių kon­sul­tan­tais, ku­rie at­si­ra­dę, jų tin­klas yra su­kur­tas, bet fi­nan­sa­vi­mas ir­gi yra toks, sa­ky­ki­me, ant ri­bos. Mes ši­tą idė­ją, ku­rią čia siū­lau, esa­me nu­si­žiū­rė­ję nuo ko­le­gų len­kų, jie ši­tą me­cha­niz­mą tu­ri jau daug me­tų. Tie­sa, nuo ko­le­gų len­kų mes nu­si­žiū­rė­jo­me ir pri­klau­so­my­bių kon­sul­tan­tų idė­ją, ku­rią Lie­tu­vo­je jau esa­me įdie­gę. Esa­me pa­ren­gę ir mo­ky­mus, jie da­bar vyks­ta. Pra­džio­je ban­do­ma­sis pro­jek­tas vy­ko per Vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo fon­dą, da­bar jau tas me­cha­niz­mas yra įsi­su­kęs pla­čiau. Tie pri­klau­so­my­bių kon­sul­tan­tai jau yra pri­ei­na­mi tik­rai dau­ge­ly­je Lie­tu­vos vie­tų. Da­bar tam, kad mes tu­rė­tu­me tva­rų fi­nan­sa­vi­mo me­cha­niz­mą vi­soms ši­toms ini­cia­ty­voms, ir siū­lo­ma ši­ta idė­ja, kad ten, kur at­si­ran­da ža­la, at­si­ras­tų ir tam tik­ras fi­nan­sa­vi­mas tai ža­lai sa­vo­tiš­kai ma­žin­ti ar­ba net jos ir iš­veng­ti. Kvie­čiu ir pra­šau pri­tar­ti. At­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Iš tie­sų iš aiš­ki­na­mo­jo raš­to bu­vo sun­ku su­pras­ti. Daug kal­ba­te apie pre­ven­ci­ją, iš tik­rų­jų apie tai, kad al­ko­ho­lis ken­kia, pa­bai­go­je ra­šo­te, kad rei­kia pi­ni­gų. Šiuo at­ve­ju ne­bū­tų ga­li­ma tur­būt už­dė­ti ver­slui tam tik­ros naš­tos, nes, aš pri­si­me­nu, dar me­ru dir­bau, krū­vos li­cen­ci­jų bu­vo, ad­mi­nist­ra­vi­mo naš­ta. Sė­di, pa­si­ra­ši­nė­ji pa­pras­čiau­siai, kas nors pa­tik­ri­na, tau at­ne­ša po­pie­rių krū­vą. Ar ne­bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti ki­to­kiu bū­du? Įves­ti ko­kį nors pa­pil­do­mą mo­kes­tį tiems, kas pre­kiau­ja al­ko­ho­liu, tik­tai ne­di­din­ti tos ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos, kad kaž­kas ra­šy­tų, pa­si­ra­ši­nė­tų, vaikš­čio­tų, truk­dy­tų ir ant mū­sų pyk­tų, nes iš es­mės vis tiek, sa­vai­me su­pran­ta­ma, gal ir ga­li­ma įžiū­rė­ti ža­lą, bet ža­la tur­būt ša­li­na­ma ki­tu bū­du, bet čia tam tik­ras ver­slas. Kam di­din­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą? Ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). La­bai ačiū. Ge­ras klau­si­mas. Iš tik­rų­jų ne­bū­ti­nai rei­kia čia tą ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą už­krau­ti, ypač ant sa­vi­val­dy­bės, kaip jūs ir sa­ko­te. Mes tu­ri­me ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri šiuo me­tu už­si­i­ma li­cen­ci­ja­vi­mu ir ga­lė­tų pui­kiau­siai to­kią sis­te­mą ad­mi­nist­ruo­ti. Tai ga­lė­tų bū­ti kaž­koks ne­su­dė­tin­gas me­cha­niz­mas, jei­gu mes kal­ba­me apie pra­tę­si­mą, nes ne­bū­ti­na kie­k­vie­nu at­ve­ju iš nau­jo ver­tin­ti są­ly­gų. Tai tie­siog yra pa­pil­do­ma rin­klia­va, ku­ri nu­ke­liau­tų sa­vi­val­dy­bei, bet la­bai tiks­lin­ga rin­klia­va. Sa­vi­val­dai tai ko­kios nors ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos ne­už­krau­tų.

O ko­kiu ki­tu bū­du ta­da tą ža­lą su­ma­žin­ti, kas tu­rė­tų už jos ma­ži­ni­mą su­mo­kė­ti? Lo­giš­ka, kad jei­gu yra par­duo­da­mas pro­duk­tas, už jį yra už­dir­ba­mi pi­ni­gai, tai tam tik­ra tų lė­šų da­lis tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma ir ža­lai ma­žin­ti. Lo­giš­ka, kad ten, kaip aš ir sa­kiau, kur yra su­ku­ria­ma ža­la, tu­rė­tų at­si­ras­ti ir lė­šos tai ža­lai tam tik­ra pras­me neut­ra­li­zuo­ti. Tai ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti kaž­koks su­dė­tin­gas me­cha­niz­mas. Ga­lė­tų bū­ti kaž­koks ne­sun­kus bū­das pra­tęs­ti, tie­siog rin­klia­va, ku­ri nu­ke­liau­tų į tą sa­vi­val­dy­bę, ku­rio­je yra re­gist­ruo­tas ver­slo sub­jek­tas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, jau an­trą kar­tą šian­dien no­riu pa­sa­ky­ti, kad pri­ta­riu jū­sų ini­cia­ty­vai. Aš at­si­me­nu, kad pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je jau bu­vo to­kia idė­ja iš­kel­ta, bet mes jos ne­re­a­li­za­vo­me iki ga­lo.

Ma­no klau­si­mas bū­tų apie po­vei­kį ver­slo są­ly­goms. Ar jums ne­at­ro­do, kad rin­klia­vos nu­sta­ty­mo ap­lin­ky­bės ir prin­ci­pai tu­rė­tų bū­ti reg­la­men­tuo­ja­mi bū­tent įsta­ty­mu ir gal­būt smul­kia­jam ver­slui ga­lė­tų ga­lio­ti ko­kios nors nuo­lai­dos ar­ba tos rin­klia­vos ga­lė­tų pri­klau­sy­ti nuo pre­ky­bos plo­to ar pre­ky­bos apy­var­tos? Šiuo at­ve­ju, kiek man ži­no­ma, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas vi­są lai­ką yra lin­kęs pa­sa­ky­ti, kad vi­si mo­kes­čiai tu­rė­tų bū­ti reg­la­men­tuo­ja­mi įsta­ty­mu, ne po­įsta­ty­mi­niais ak­tais ar­ba sa­vi­val­dy­bių tai­syk­lė­mis. Tai gal ver­ta pa­gal­vo­ti apie tam tik­ras nuo­lai­das smul­kiau­siam ver­slui?

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Ir­gi la­bai ge­ras ir la­bai lo­giš­kas klau­si­mas, nes tik­rai tu­rė­tų bū­ti tam tik­ra di­fe­ren­cia­ci­ja pa­gal ver­slo dy­dį, nes nė­ra lo­gi­kos ly­giai taip pat ap­mo­kes­tin­ti di­džiu­lę par­duo­tu­vę, di­de­lę pre­ky­bos vie­tą ir kaž­ko­kią ma­žą krau­tu­vė­lę.

Dėl įsta­ty­mo. Aš ne­drįs­čiau gin­čy­tis. Pa­gal da­bar­ti­nę idė­ją tvar­ką tu­rė­tų nu­sta­ty­ti Vy­riau­sy­bė ir ti­kė­ti­na, kad ji įver­tin­tų šiuos as­pek­tus. Bet jei­gu bū­tų min­tis, kad tai rei­kė­tų per­kel­ti į įsta­ty­mą, aš ma­nau, kad jo­kia pro­ble­ma, jei­gu Vy­riau­sy­bė or­ga­ni­zuo­tų ap­skri­tai to­kią dis­ku­si­ją su ver­slu – tiek su smul­kiuo­ju, tiek su stam­biu, nes tie kaš­tai tu­ri deng­ti tam tik­rus ad­mi­nist­ra­ci­nius kaš­tus, ku­rie at­si­ran­da, plius su­kur­ti pa­pil­do­mą tam tik­rą pi­ni­gų srau­tą į sa­vi­val­dą, kad ji ga­lė­tų spręs­ti su tuo su­si­ju­sias pro­ble­mas. Bet ko­kia tai tu­rė­tų bū­ti rin­klia­va, mes są­mo­nin­gai čia į įsta­ty­mą ne­dė­jo­me, nes to­kios dis­ku­si­jos tie­siog ne­bu­vo. Čia yra la­biau pa­ties prin­ci­po at­ne­ši­mas ir įgy­ven­di­ni­mas. Bet jei­gu Vy­riau­sy­bė­je pra­si­dė­tų dis­ku­si­ja, bū­tų ap­si­spręs­ta dėl kon­kre­čių su­mų, aš tik­rai ne­ma­ty­čiau pro­ble­mos, jei­gu mes pas­kui čia ir Sei­me tai ap­svars­ty­tu­me ir su­dė­tu­me į įsta­ty­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Šis įsta­ty­mo pro­je­k­tas nie­kaip nei pa­di­dins al­ko­ho­lio var­to­ji­mą, nei su­ma­žins. La­bai pa­na­šu, kad tuo no­ru per­re­gist­ruo­ti li­cen­ci­jas mes su­da­ro­me tam tik­rą ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą ne tik ver­slo at­sto­vams, bet ir pa­čių sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų at­sa­kin­giems spe­cia­lis­tams, ku­rie tu­rė­tų pra­tęs­ti tas li­cen­ci­jas. Kaip jūs gal­vo­ja­te, ar tik­rai tei­sin­ga ap­mo­kes­tin­ti per li­cen­ci­jų iš­da­vi­mą? Gal­būt rei­kė­tų kal­bė­ti apie tai: di­din­ti pre­ven­ci­jos fi­nan­sa­vi­mą per ak­ci­zais su­mo­ka­mą mo­kes­tį, per mo­kes­čiais su­mo­ka­mą mo­kes­tį. Tie­siog ieš­ko­ti ki­to šal­ti­nio tam, kad dau­giau fi­nan­sų bū­tų ski­ria­ma bū­tent pre­ven­ci­jai. Ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą, bet di­des­nių lė­šų sky­ri­mas per ak­ci­zą ne­pri­eš­ta­rau­ja ši­tam prin­ci­pui. Aš su­pran­tu dėl ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos, bet da­bar, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je, aš ma­nau, tik­rai ga­li­ma ras­ti ko­kį nors ne­su­dė­tin­gą, ver­slo la­bai ne­ap­krau­nan­tį spren­di­mą, kad jis tai ga­lė­tų pa­da­ry­ti grei­tai, leng­vai, be kaž­ko­kių vaikš­čio­ji­mų po ka­bi­ne­tus, ir jei­gu ne­si­kei­čia jo­kios li­cen­ci­jos są­ly­gos, kad jis ga­lė­tų ją tie­siog pra­si­tęs­ti, ele­men­ta­riai su­mo­kė­da­mas va­di­na­mą­jį mo­kes­tį.

Da­bar ko­dėl ak­ci­zas ne­vi­siš­kai iš­spren­džia ši­tą si­tu­a­ci­ją? To­dėl, kad jis tur­būt la­bai re­tu at­ve­ju pa­sie­kia sa­vi­val­dy­bes kaip per sa­vo prie­mo­nes, ar ne, nes jį su­ren­ka­me į vals­ty­bės biu­dže­tą, o kaip jau pas­kui yra pa­da­li­na­ma, tai ne­bū­ti­nai pi­ni­gai at­si­du­ria ten, kur ža­la ir su­ku­ria­ma, ar ne. Čia yra su­si­ję, ne­ži­nau, kaip tą prin­ci­pą įvar­din­ti, bet čia ir su šiukš­lė­mis yra su­ku­ria­mas. Kaž­ko­kia pa­na­ši lo­gi­ka vei­kia ten, kur at­si­ran­da tam tik­ra ža­la, tai ten at­si­ran­da ir tam tik­ras mo­kes­tis, ir spren­di­mas. Žo­džiu, tai yra su­si­ję su ta vie­ta. Kuo dau­giau yra par­da­vi­mo taš­kų, kuo dau­giau su­si­ku­ria kaž­ko­kios ža­los, tuo dau­giau su­si­ku­ria ir pi­ni­gų tai ža­lai neut­ra­li­zuo­ti. Ak­ci­zas ne vi­sai gal yra tas me­cha­niz­mas, ku­ris bū­tent šią pro­ble­mą iš­spren­džia. Bet už ak­ci­zo di­di­ni­mą, ži­no­ma, jei­gu jūs jį pa­siū­ly­si­te, aš vi­so­mis ke­tu­rio­mis bū­siu vi­sa­da už. Dar dau­giau ga­li­ma di­din­ti ir tik­rai vals­ty­bė ras, kur pa­nau­do­ti tuos pi­ni­gus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų tai vi­sais at­ve­jais (ne­svar­bu), Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų yra, bet ma­no klau­si­mas… ir pa­lai­ky­siu. Vie­nas iš klau­si­mų yra dėl prieš­ta­ra­vi­mo Kon­sti­tu­ci­jai. Tie­siog yra Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­si­sa­kęs. Kaip jūs ma­no­te, ku­rio­je vie­to­je mes ga­lė­tu­me pa­tai­sy­ti šį pro­jek­tą? Ku­rio­je vie­to­je? Ge­rai at­si­me­nu, kai siū­liau, kad ak­ci­zo mo­kes­tis už ku­rą vi­sas ati­tek­tų ke­lių in­fra­struk­tū­ros su­tvar­ky­mui, tai aiš­kiai po to mes pa­si­žiū­rė­jo­me, Kon­sti­tu­ci­jo­je bu­vo prieš­ta­ra­vi­mas, kad tu­ri su­plauk­ti į vie­ną biu­dže­tą ir pa­na­šiai.

Ant­ras ma­no klau­si­mas. Ko­kia yra ta ma­ža tos li­cen­ci­jos iš­da­vi­mo kai­na? Ko­kio dy­džio ta kai­na? Da­bar tru­pu­čiu­ką mes vi­si gal­vo­ja­me, kad čia di­de­li pi­ni­gai, bet aš ma­nau, kad tai tik­rai vi­siš­kai ne­su­da­rys la­bai di­de­lės naš­tos ir tik­rai sa­vi­val­dy­bė­je elek­tro­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis vi­sa tai ga­li­ma su­si­tvar­ky­ti. Ko­kio dy­džio kai­na iš vi­so da­bar už li­cen­ci­ją yra? Ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). Li­cen­ci­jos da­bar Lie­tu­vo­je kai­nuo­ja tik­rai la­bai ne­bran­giai. Aš ne­no­riu su­me­luo­ti kon­kre­čios su­mos pa­sa­ky­da­mas, bet tai yra vien­kar­ti­nis mo­kes­tis iš es­mės vi­sam gy­ve­ni­mui. Ten la­bai ne­di­de­lė su­ma. Yra kaž­ka­da bu­vę di­de­li mo­kes­čiai už li­cen­ci­jas, bet da­bar tai yra la­biau, sa­ky­ki­me, sim­bo­li­niai mo­kes­čiai. Čia mes kal­bė­da­mi apie tą to­kį nuo­la­ti­nį pe­ri­odi­nį ap­mo­kes­ti­ni­mą tik­rai ne­kal­ba­me apie kaž­ko­kius di­de­lius pi­ni­gus, nes, na­tū­ra­lu, tai ne­tu­ri suž­lug­dy­ti pa­ties ver­slo ir su­kel­ti kaž­ko­kių ne­pa­gei­dau­ja­mų pa­sek­mių. Tu­ri bū­ti toks mo­kes­tis, ku­ris, kaip ir sa­kiau, pir­miau­sia pa­den­gia ad­mi­nist­ra­ci­nius kaš­tus ir plius su­ku­ria tam tik­rą pa­pil­do­mą pi­ni­gų srau­tą į sa­vi­val­dy­bę, kad ji ga­lė­tų kaž­kiek pi­ni­gų skir­ti pre­ven­ci­jai. Bet tik­rai ne­si­ryž­čiau da­bar prog­no­zuo­ti, ko­kia tai ga­lė­tų bū­ti su­ma. Vy­riau­sy­bė ap­si­spręs­tų, ma­tyt, dis­ku­tuo­da­ma su pa­čiu ver­slu.

Da­bar dėl Kon­sti­tu­ci­jos. Kiek aš su­pran­tu, da­bar jau dėl šio pro­jek­to ko­kių nors įžiū­rė­ji­mų, kad ga­lė­tų prieš­ta­rau­ti Kon­sti­tu­ci­jai, lyg ir nė­ra. Prieš tai bu­vęs pro­jek­tas, kai bu­vo nu­ro­dy­ta, kam bū­ti­nai tu­rė­tų bū­ti skir­tos lė­šos, prieš­ta­ra­vo. Da­bar jau mes iš­ėmė­me šiuos da­ly­kus ir pa­ra­šė­me, kad ga­li bū­ti ski­ria­ma. To­kiu bū­du mes pa­sa­ko­me, kad sa­vi­val­dy­bė ga­lės ir ne­skir­ti tvir­tin­da­ma sa­vo biu­dže­tą ši­tam, tu­rė­da­ma pi­ni­gus. Ta­da jau yra ben­druo­me­nių rei­ka­las rei­ka­lau­ti, pra­šy­ti. Ga­li­me šne­kė­ti apie da­ly­vau­ja­mą­jį biu­dže­tą ir pa­na­šius da­ly­kus, kad jau kai yra pi­ni­gai, ta­da yra daug leng­viau ap­si­spręs­ti, kad vis dėl­to šių pi­ni­gų rei­kia pri­klau­so­my­bių pro­ble­moms spręs­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ka­dan­gi bai­gė­si lai­kas, at­si­pra­šau, vie­nam li­ku­siam Sei­mo na­riui jau ne­be­lei­siu pa­klaus­ti. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už kal­ba T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, bet ku­ri ini­cia­ty­va, ypač įsta­ty­mi­nė, o dar spe­ci­fiš­kiau, ypač mo­kes­ti­nė, tu­ri šan­sų iš­vys­ti die­nos švie­są tik ta­da, kai ten­ki­na ne vie­ną, o du ar dau­giau tiks­lų. Šian­dien mes ma­to­me ini­cia­ty­vą, ku­ri, vie­na ver­tus, su­tei­kia pa­pil­do­mą fi­nan­si­nį sa­va­ran­kiš­ku­mą sa­vi­val­dy­bėms ir kar­tu spren­džia al­ko­ho­lio pre­ven­ci­jos klau­si­mus. Dar dau­giau, ši ini­cia­ty­va re­mia­si ki­tų ša­lių prak­ti­ka. La­bai sun­ku, val­dan­tie­ji ga­li pa­tvir­tin­ti, kad ieš­kant pa­pil­do­mų šal­ti­nių vals­ty­bės ar sa­vi­val­dos biu­dže­tui la­bai sun­ku at­ras­ti tų ni­šų, ku­rios nė­ra už­pil­dy­tos. Pri­gal­vo­ti nau­jų mo­kes­čių ir pa­na­šiai ne­įma­no­ma, nes vis­kas yra se­niai su­kur­ta ir dvi­ra­čio ne­iš­ra­si.

Tam tik­ra pras­me A. Ve­ry­gos ini­cia­ty­vą ga­li­ma pa­va­din­ti leng­va mo­kes­čių re­for­mos pre­liu­di­ja, nes tai yra kon­kre­tus pa­siū­ly­mas, kaip pa­grįs­tai, grin­džiant ir ki­tų ša­lių prak­ti­ka, su­stip­rin­ti mū­sų sa­vi­val­dą ir spręs­ti al­ko­ho­lio pre­ven­ci­jos klau­si­mus. Tik­rai la­bai kvie­čiu val­dan­čiuo­sius leis­ti ini­cia­ty­vai per­ei­ti pa­tei­ki­mą. Ži­no­ma, iš kar­to rei­kia im­tis pa­tai­sų tam, kad ne­nu­ken­tė­tų smul­kusis ver­slas, nes bet ko­kia pa­pil­do­ma naš­ta kai­mo par­duo­tu­vei ga­li reikš­ti tie­siog už­da­ry­mą ir tai rei­kia la­bai ati­džiai Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te ap­svars­ty­ti, bet blo­kuo­ti tik­rai ne­siū­lau, nes tai yra ga­na pro­tin­ga mo­kes­ti­nė ir svei­ka­tos ini­cia­ty­va.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, su­pran­ta­mi ini­cia­to­riaus sie­kiai sa­vi­val­dy­bėms tu­rė­ti dau­giau lė­šų al­ko­ho­lio pre­ven­ci­jos pro­gra­moms, bet, kaip ir pats au­to­rius pa­bai­go­je pa­sa­kė, kad jei­gu ir bū­tų tie pi­ni­gai už li­cen­ci­jų per­re­gist­ra­vi­mą, įsta­ty­mas ne­už­tik­ri­na, kad jie ati­tek­tų bū­tent toms pro­gra­moms. Sa­vi­val­dy­bės iš es­mės ga­lė­tų juos nau­do­ti ten, kur no­ri. Pats pa­siū­ly­tas me­to­das, įve­dan­tis to­kį pa­pil­do­mą ne­men­ką biu­ro­kratizmą, ma­nau, taip pat yra ne­pri­im­ti­nas, kai bū­tų ver­čia­mi vi­si al­ko­ho­lio li­cen­ci­jų tu­rė­to­jai kas­met jas per­re­gist­ruo­ti. Ką reiš­kia per­re­gist­ruo­ti? Tai iš es­mės rei­kė­tų teik­ti tuos pa­čius do­ku­men­tus kaip ir li­cen­ci­jai gau­ti, to­kia yra pa­pras­ta per­re­gist­ra­vi­mo sam­pra­ta, aš ma­nau. Jei­gu jau no­ri­ma iš ši­to ver­slo gau­ti dau­giau lė­šų, tam, man at­ro­do, daug pa­pras­tes­nis bū­das yra per­žiū­rė­ti li­cen­ci­jų iš­da­vi­mo įkai­nius, ypač tais at­ve­jais, kur yra di­de­lė apy­var­ta ir di­de­lės įplau­kos, bet ne­pa­kan­ka­mai di­de­li įkai­niai, ką ir au­to­rius pa­mi­nė­jo, bet ne­įves­ti pa­pil­do­mų biu­ro­kratinių pro­ce­dū­rų, kaip čia da­bar siū­lo­ma pro­jek­te.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, iki bal­sa­vi­mo in­ter­va­lo li­ko 2 mi­nu­tės. Pa­bai­gia­me. Ka­dan­gi du pro­jek­tai, aš taip su­pran­tu, kad no­ri dar kal­bė­ti ko­le­gos. A. Bag­do­nas dėl mo­ty­vų prieš.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ma­nau, kad kiek­vie­nais me­tais per­re­gist­ruo­jant li­cen­ci­jas bus su­kur­ta ne tik ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta ver­slui, bet, kaip ir mi­nė­jau, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je dir­ban­tiems spe­cia­lis­tams. Esu tik­ras, kad pa­pil­do­mas ap­mo­kes­ti­ni­mas li­cen­ci­jų, už ku­rias jau ver­slo sub­jek­tai yra su­si­mo­kė­ję, ap­skri­tai nė­ra tei­sin­gas. Pui­kiai pa­me­nu sa­vi­val­dy­bių tvar­ką, kai ver­slo sub­jek­tams, ku­rie ke­le­tą me­tų ne­vyk­dy­da­vo veik­los, bū­da­vo iš­siun­čia­mas net ne­re­gist­ruo­tas laiš­kas ir, jei­gu į jį ne­at­sa­ky­da­vo per 30 die­nų, ap­skri­tai li­cen­ci­ja bū­da­vo pa­nai­ki­na­ma. Šiuo at­ve­ju pa­vė­la­vus nors ir vie­ną die­ną pra­tęs­ti jau tu­ri­mą li­cen­ci­ją, už ku­rią jau yra su­mo­kė­ta, ar ne, tai tie­siog ūkio sub­jek­tas pra­ras­tų ga­li­my­bę pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais ar­ba pre­kiau­ti ta­ba­ko ga­mi­niais. Aš ma­nau, kad mū­sų ša­ly­je šian­dien yra su­ren­ka­mi ak­ci­zai, mo­ka­mi mo­kes­čiai ir pa­pil­do­mas ap­mo­kes­ti­ni­mas šiuo at­ve­ju nė­ra tei­sin­gas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už – J. Var­ka­lys.

J. VARKALYS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai no­rė­čiau siū­ly­ti vi­siems pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ka­dan­gi iš tik­rų­jų ta ak­ci­zo da­lis, ku­ri su­ren­ka­ma už al­ko­ho­lį, ne­pa­sie­kia to tiks­lo, o ji ga­li bū­ti ski­ria­ma pri­klau­so­my­bių pre­ven­ci­jai ir pa­sek­mėms ša­lin­ti. Sa­ky­ki­me, kad ir Plun­gės pa­vyz­dį pa­ė­mus. Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­re pa­da­ry­ta pro­gra­ma ir ją lan­ko apie 100 pri­klau­so­mų žmo­nių. Iš Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ir ki­tų ži­ny­bų, iš cen­tro ne­ski­ria­ma nė vie­no eu­ro to­kiai pro­gra­mai pa­lai­ky­ti. Vi­sa tai da­ro sa­vi­val­dy­bė iš sa­vo biu­dže­to skir­da­ma kas­met po 35 tūkst. eu­rų, bet ir tai yra pro­ble­miš­ka.

Dėl ak­ci­zo, dėl pa­pil­do­mų lė­šų pa­sky­ri­mo iš ver­slo per­re­gist­ruo­jant li­cen­ci­jas. Ži­no­ma, vi­sa tai ver­slas per­kels var­to­to­jams. Bet jei­gu mes no­ri­me bū­ti var­to­to­jais ir di­din­ti tą pri­ei­gą prie al­ko­ho­lio pri­ėji­mo, prie jo pla­ti­ni­mo ir di­din­ti al­ko­ho­lio ar­ba pri­klau­so­my­bių pa­sek­mes, sa­ky­kime, tai iš tik­rų­jų tu­ri­me pa­tys pri­si­dė­ti prie tų pa­sek­mių ma­ži­ni­mo. Iš tik­rų­jų siū­lau ma­žin­ti pa­klau­są, tiks­liau sa­kant, pa­siū­lą to­kiu bū­du, o tą per­re­gist­ra­vi­mą, jei­gu jis yra su­dė­tin­gas, pa­da­ry­ti su­pap­ras­tin­tą, bet lė­šas, skir­tas per­re­gist­ra­vi­mui, skir­ti bū­tent pri­klau­so­my­bių pre­ven­ci­jos pro­gra­mai įgy­ven­din­ti sa­vi­val­dy­bė­se. Siū­lau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų pa­si­sa­ky­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, prem­je­rė tu­ri tei­sę kal­bė­ti be ei­lės per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, kai aš klau­sau, kas čia da­bar yra kal­ba­ma, tai ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti, nes toks jaus­mas, kad kaž­kas ban­do lai­ko ma­ši­ną pa­suk­ti prieš 20 me­tų. Ko­kiais 1997–1998 me­tais bu­vo to­kia tvar­ka, kad li­cen­ci­jos kai­na­vo la­bai bran­giai, jas rei­kė­da­vo pra­si­tęs­ti kiek­vie­nais me­tais ir bu­vo bū­tent taip, kaip da­bar siū­lo po­nas A. Ve­ry­ga. Po to, jau 20 me­tų, Lie­tu­vo­je vi­si to­kių do­ku­men­tų iš­da­vi­mai yra pa­rem­ti kaš­tų prin­ci­pu. Jie ne­ga­li bū­ti nei di­de­li, nei ma­ži, nei ža­li, nei dry­žuo­ti. Jie kai­nuo­ja tiek, kiek kai­nuo­ja at­lik­ti veiks­mą. Jei­gu jūs gal­vo­ja­te, kad iš to biu­ro­kratinio veiks­mo at­li­ki­mo kiek­vie­nais me­tais čia kaž­kas ga­lės pri­sem­ti prū­dus pi­ni­gų ir juos kaž­kam skir­ti, tai aš vis dėl­to siū­ly­čiau at­si­vers­ti Rin­klia­vų įsta­ty­mą ir pa­si­skai­ty­ti, kas ten yra pa­ra­šy­ta. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ko­le­gos, ka­dan­gi jau at­ėjo bal­sa­vi­mo lai­kas, tai kaip tik da­bar bal­suo­si­me dėl pas­ku­ti­nių dvie­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų, nes jų yra pa­ke­tas, tai klau­si­mai 2-5.1, 2-5.2 – Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo ke­le­to straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-997(2) ir Ta­ba­ko, ta­ba­ko ga­mi­nių ir su jais su­si­ju­sių ga­mi­nių kon­tro­lės įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-998(2). Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 100, bal­sa­vo 100: už – 37, prieš – 39, su­si­lai­kė 24. Pro­jek­tams po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.

Ko­le­gos, tu­ri­me ap­si­spręs­ti, ką to­liau da­ry­si­me, ar grą­žin­si­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti ben­dru su­ta­ri­mu, ar at­me­si­me. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi: už – grą­ži­ni­mas, prieš – at­me­ti­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 100, bal­sa­vo 100: už – 49, prieš – 51. Pro­jek­tai at­mes­ti.

 

16.44 val.

Pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. XIII-2771 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2582 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Bal­suo­ja­me dėl Pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo 10 straip­s­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2582, nes iki ben­dro su­ta­ri­mo pri­trū­ko vie­no bal­so. Bal­sa­vi­mas, ko­le­gos, po pa­tei­ki­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 101, bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių: už – 87, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 13. Po pa­tei­ki­mo pro­jek­tui pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svar­ty­ti ge­gu­žės 16 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti dėl ko­mi­te­tų ir svars­ty­mo da­tos? Prieš­ta­rau­jan­čių ne­ma­tau. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

16.45 val.

Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo Nr. X-709 35 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2571 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Bal­suo­ja­me dėl Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo 35 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2571. Pa­tei­ki­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 101, bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 43, prieš – 42, su­si­lai­kė 16. Pro­jek­tui ne­pri­tar­ta. Ką da­ro­me to­liau? Grą­ži­na­me to­bu­lin­ti ar at­me­ta­me? Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 104, bal­sa­vo 104 Sei­mo na­riai: už – 45, prieš – 59. Pro­jek­tas at­mes­tas.

Ko­le­gos, to­liau dirb­si­me jau bal­sa­vi­mo re­ži­mu, bal­suo­si­me po kiek­vie­no pro­jek­to. Dėl ve­di­mo tvar­kos ar re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną E. Ru­de­lie­nė.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no bal­są įskai­ty­ki­te prieš dėl pas­ku­ti­nio bal­sa­vi­mo.

PIRMININKAS. Pro­to­ko­le E. Ru­de­lie­nės bal­sas prieš dėl pas­ku­ti­nio bal­sa­vi­mo.

 

16.47 val.

As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros prak­ti­kos įsta­ty­mo Nr. XIII-3222 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2470, As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros prak­ti­kos įsta­ty­mo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2471 (pa­tei­ki­mas)

 

Kaip ir sa­kiau, po kiek­vie­no pro­jek­to bus bal­sa­vi­mas. Dvie­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tas. As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros prak­ti­kos įsta­ty­mo 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2470. Pa­tei­ki­mas. Ir As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros prak­ti­kos įsta­ty­mo 2 ir 3 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2471. Pra­ne­šė­ja – R. Ša­la­še­vi­čiū­tė.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pri­sta­ty­siu tur­būt abu kar­tu, nes ant­ra­s yra ly­di­ma­sis ir ten kal­ba­ma tik apie įgy­ven­di­ni­mo da­tos pail­gi­ni­mą.

Šio įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las yra la­bai pa­pras­tas, tai yra sie­kis už­tik­rin­ti įsta­ty­mu reg­la­men­tuo­jamą as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos įgi­ji­mą ir įsta­ty­mų, re­gu­liuo­jan­čių ki­tas sri­tis, su­de­ri­na­mu­mą. 2021 m. lap­kri­čio 1 d. įsta­ty­mu bu­vo įtvir­tin­ta nau­ja gy­do­mo­jo ma­sa­žo spe­cia­lis­to pro­fe­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja, iš­ski­riant ją iš ma­sa­žuo­to­jo pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos. Ir nu­sta­ty­ta, kad gy­do­mo­jo ma­sa­žo spe­cia­lis­to pro­fe­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja įgy­ja­ma bai­gus ma­sa­žuo­to­jo for­ma­lio­jo pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mą ir pa­pil­do­mą gy­do­mo­jo ma­sa­žo pro­fe­si­nio mo­ky­mo mo­de­lį. Ta­čiau Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja pa­ste­bė­jo, kad pri­imant mi­nė­tą įsta­ty­mą jis ne­bu­vo de­rin­tas su Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja ir kad toks pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos bū­das, kai bai­gia­ma ki­tą pro­fe­si­nę kva­li­fi­ka­ci­ją su­tei­kian­ti pro­gra­ma ir pa­pil­do­mai bai­gia­mas tik tam tik­ras pro­fe­si­nio mo­ky­mo mo­du­lis, yra ne­ga­li­mas. Trum­pai sa­kant, tie­siog rei­kia su­de­rin­ti tai, ką mes bu­vo­me pri­ėmę. Yra nu­ma­ty­ta įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­ną pra­tęs­ti nuo 2023 me­tų iki 2025 me­tų, kad tie as­me­nys, ku­rie da­bar mo­ko­si ne pa­gal vi­sai tin­ka­mą mo­du­lį, sa­ky­ki­me, tie­siog tu­rė­tų ga­li­my­bę įsi­gy­ti šią spe­cia­ly­bę ir to­liau dirb­ti. Ka­dan­gi pats fak­tas, kad yra bū­tent trū­ku­mas tos kva­li­fi­ka­ci­jos ma­sa­žuo­to­jų, ku­rie bu­vo pra­dė­ti reng­ti, ir bu­vo su­kė­lęs bū­ti­ny­bę pa­keis­ti 2021 me­tais bu­vu­sį As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mą, tai pra­šau pri­tar­ti. Tai yra tik tei­sės ak­tų de­ri­ni­mas, pro­jek­tas ap­tar­tas ir bū­tent ben­dra­dar­biau­jant su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja yra pa­reng­tas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri klaus­ti vie­na Sei­mo na­rė – S. Leng­vi­nie­nė.

S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Šiuo me­tu vyks­ta mo­du­li­nės ma­sa­žuo­to­jų pro­gra­mos mo­ky­mai. Ta ma­sa­žuo­to­jų pro­gra­ma, ku­ri pa­va­din­ta da­bar gy­do­muo­ju ma­sa­žu, va­di­na­mo­ji ma­sa­žuo­to­jo pro­gra­ma, su­si­de­da iš ke­tu­rių mo­du­lių: kla­si­ki­nio, seg­men­ti­nio, gy­do­mo­jo, spor­ti­nio ma­sa­žo. Kaip jūs ma­no­te, ar šiuo pa­kei­ti­mu ne­bus vėl­gi už­me­ta­ma mo­kyk­loms pa­pil­do­ma biu­ro­kratinė naš­ta keis­ti pro­gra­mas, gau­ti li­cen­ci­jas? Ar ne­bū­tų leng­viau pa­pras­čiau­siai iš gy­do­mo­jo ma­sa­žo pa­da­ry­ti pa­pras­tą, grįž­ti prie ma­sa­žuo­to­jo pro­fe­si­jos? Tik ma­sa­žuo­to­jo.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ger­bia­ma Sil­va, čia ir yra ta pro­ble­ma, kad gy­do­ma­jam ma­sa­žui ir ma­sa­žuo­to­jams yra ke­lia­mi tru­pu­tį di­des­ni rei­ka­la­vi­mai. Ma­tyt, to­dėl švie­ti­mo… 2021 me­tais, kai bu­vo pri­ima­mas įsta­ty­mas, dir­bo dar­bo gru­pė, to­je dar­bo gru­pė­je, be­je, ir aš bu­vau. Mes ir dis­ku­ta­vo­me, ir ma­nęs pa­pra­šė pa­žiū­rė­ti ir pa­da­ry­ti, kaip da­bar tą klai­dą pa­tai­sy­ti. Ta­da mes tie­siog to­je dar­bo gru­pė­je ne­tu­rė­jo­me Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų. Aš ne­ma­nau, kad bus pa­sun­kin­ta. Yra per­ei­na­ma­sis pe­ri­odas, jis yra ga­na il­gas – iki 2025 me­tų, ir bus tai­ko­mas tiems, ku­rie pra­dė­jo mo­ky­tis pa­gal šias pro­gra­mas iki įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo. Ne­ma­nau, kad bus biu­ro­kratinių kliū­čių. Bet jūs tur­būt pui­kiai ži­no­te, nes, kaip sa­kė­te šian­dien, da­ly­va­vo­te tas pro­gra­mas ren­giant, kad ma­sa­žuo­to­jo at­lie­ka­mi ma­sa­žai ar­ba ga­li la­bai pa­dė­ti žmo­gui, ar­ba ga­li ir pa­kenk­ti. To­dėl no­ri­ma, kad tei­si­nė ba­zė bū­tų su­de­rin­ta ir tin­ka­ma, kad ne­bū­tų jo­kių pro­ble­mų.

PIRMININKAS. Ačiū. Pa­klau­sė vi­si no­rin­tys pa­klaus­ti.

Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų vie­nas – už. A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ko­le­gos, liu­di­ju, kad R. Ša­la­še­vi­čiū­tė ko­mi­te­te ku­ruo­ja šį klau­si­mą. Jis tik­rai yra lai­ku, su­de­rin­tas su Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ja ir Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja, to­dėl po pa­tei­ki­mo siū­lau pri­tar­ti. Dė­ko­ju už pa­gal­bą spren­džiant svei­ka­tai ak­tu­a­lias pro­ble­mas.

PIRMININKAS. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ar, ko­le­gos, ga­li­me pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu abiem įsta­ty­mų pro­jek­tams. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Svars­ty­ti siū­lo­ma ge­gu­žės 25 die­ną.

S. Leng­vi­nie­nė – per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną.

S. LENGVINIENĖ (LF). Vy­riau­sy­bės iš­va­dos no­rė­čiau pa­pra­šy­ti. Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKAS. Vy­riau­sy­bės iš­va­dos? Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ma­tau, re­a­guo­ja, kad ne­rei­kia iš­va­dos, bet yra ko­le­gės siū­ly­mas. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ko­le­gos, ne­bū­ki­me for­ma­lis­tai. Pa­liu­di­ju, kad tik­rai ko­le­gės Ri­man­tės pro­jek­tas de­rin­tas su mi­nis­te­ri­ja, to­dėl ne­rei­kia. Čia vie­nas pro­jek­tas tik da­tą ko­re­guo­ja, ki­tas – ati­tin­ka­mai dau­giau tech­ni­nio po­bū­džio, to­dėl ne­siū­ly­čiau ap­krau­ti pa­pil­do­mai Vy­riau­sy­bės ir…

PIRMININKAS. Prem­je­re, gal vi­si jau su­pra­to pir­mi­nin­ką? Pra­šom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jūs vi­sa­da ba­ra­tės, kad mes vė­luo­ja­me pa­teik­ti iš­va­das.

PIRMININKAS. Ne, aš no­riu da­bar pa­ad­vo­ka­tau­ti.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš siū­ly­čiau ko­mi­te­tui pa­si­kvies­ti mi­nis­te­ri­jas į ko­mi­te­to po­sė­dį ir su­si­de­rin­ti, ką rei­kia, ir ta­da ne­rei­kės suk­ti to ra­to, ku­ris už­ima lai­ko. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš tik­rų­jų aš la­biau lin­kęs, kad bū­tų de­ri­na­ma su mi­nis­te­ri­jo­mis, ne­bent bū­tų ypa­tin­gas vi­siš­kai nau­jas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas. Ko­le­gos, ar dar lie­ka pra­šy­mas dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos? (Balsas salėje) Lie­ka. Na, ta­da bal­suo­ja­me. Bal­suo­ja­me dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, ar pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, ar ne.

Už­si­re­gist­ra­vo 98, bal­sa­vo 98: už – 10, prieš – 61, su­si­lai­kė 27. Ne­pri­tar­ta pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

 

16.56 val.

Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo Nr. IX-1675 8, 10, 14, 16, 17, 22, 23, 25 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2204(2) (patei­ki­mas)

 

Ko­le­gos, ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo ke­le­to straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2204(2). Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­ja – R. Ša­la­še­vi­čiū­tė. Pra­šom, ko­le­ge.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, 2022 me­tais būs­to šil­dy­mo ir van­dens iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­jas ga­vo apie 153 tūkst. as­me­nų, o ben­dras ga­vė­jų skai­čius per šį lai­ko­tar­pį su­da­rė apie 367 tūkst. as­me­nų, ar­ba 13,2 % vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų. Šia pa­ra­ma pa­si­nau­do­jo 17 % ša­lies na­mų ūkių. Pa­ly­gi­nus su 2021 me­tais, būs­to šil­dy­mo ir van­dens iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų skai­čius per­nai iš­au­go apie 53 %, iš­lai­dos kom­pen­sa­ci­joms pa­di­dė­jo dau­giau kaip tris kar­tus – nuo 20 mln. eu­rų iki be­veik 73 mln. eu­rų.

Pan­de­mi­jos me­tu, vė­liau įver­ti­nus jos pa­da­ri­nius, mū­sų pa­čių bu­vo pri­im­tas Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mas, ku­ris bu­vo pa­keis­tas taip, kad ski­riant pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą nuo­sa­vy­bės tei­se tu­ri­mas as­me­nų tur­tas ne­ver­ti­na­mas. Ši nuo­sta­ta da­bar ga­lio­ja iki 2024 m. ba­lan­džio 30 d. Ta­čiau, at­si­žvel­gu­si į tai, kad bū­da­vo įvai­rių pra­ne­ši­mų, skun­dų ir klau­si­mų dėl ši­tos pa­ra­mos ga­vi­mo, jos tei­ki­mo ir nu­sta­ty­tos tvar­kos, aš ap­klau­siau vi­sas 60 sa­vi­val­dy­bių, tai yra vi­sų 60 sa­vi­val­dy­bių so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius. Jie pa­tei­kė, nu­ro­dė tik­rai daug pro­ble­mų ir pa­tei­kė siū­ly­mus, kaip rei­kė­tų spręs­ti so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams klau­si­mus.

Apie 80 % sa­vi­val­dy­bių pa­si­sa­kė, kad nu­sta­tant tei­sę į pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą ir kom­pen­sa­ci­jas bū­tų tiks­lin­ga ver­tin­ti as­mens tur­tą. Vi­sų pir­ma bu­vo nu­ro­dy­ti tie­siog kon­kre­tūs fa­k­tai iš at­ski­rų sa­vi­val­dy­bių, kad as­me­nys gau­na so­cia­li­nę pa­ra­mą įvai­rio­mis for­mo­mis, ne­pri­klau­so­mai nuo to, kad jau po mū­sų įsta­ty­mo pri­ėmi­mo įsi­gi­jo bu­tus, bran­gų tur­tą Pa­lan­go­je, Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, įsi­gi­jo bran­giai kai­nuo­jan­čius au­to­mo­bi­lius. Ki­taip ta­riant, ne­ver­ti­nant tu­ri­mo tur­to yra su­da­ro­mos są­ly­gos pik­tnau­džiau­ti. Kar­tu sa­vi­val­dy­bės pa­tei­kė nuo­mo­nę, kad ne­tiks­lin­ga, tiks­liau, rei­kė­tų keis­ti, ver­tin­ti as­mens šei­mos tur­tą, di­di­nant tur­to nor­ma­ty­vus, ku­rie dėl ša­lies iš­orė­je vyks­tan­čių įvy­kių ir in­flia­ci­jos šian­dien jau yra per ma­ži.

Bū­tent Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo pro­jek­to tik­s­las – su­re­gu­liuo­ti kai ku­rias tei­si­nes nor­mas taip, kad so­cia­li­nė pa­ra­ma bū­tų su­tei­kia­ma tiks­lin­gai tiems, ku­riems to la­biau­siai rei­kia, tai yra ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tiems as­me­nims, šei­moms, ne­tu­rin­čioms bran­gaus tur­to ar ne­įsi­gy­jan­čioms jo so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­vi­mo me­tu, kar­tu efek­ty­viai nau­do­ti fi­nan­si­nius vals­ty­bės iš­tek­lius. Tuo pa­čiu pro­jek­tu siū­lo­ma pus­an­tro kar­to di­din­ti tur­to nor­ma­ty­vus sie­kiant gau­ti pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą.

Be to, at­si­žvel­gus į sa­vi­val­dy­bių so­cia­li­nės pa­ra­mos cen­trų siū­ly­mus, pro­jek­te nu­ma­to­ma, kad bū­ti­na su­re­gu­liuo­ti, kad so­cia­li­nę pa­šal­pą ir kom­pen­sa­ci­jas gau­tų ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tys as­me­nys, ne­tu­rin­tys bran­gaus tur­to ar ne­įsi­gy­jan­tys jo so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­vi­mo me­tu; nu­sta­ty­ti tei­sę į so­cia­li­nę pa­ra­mą teis­mo spren­di­mu pa­skir­tiems rū­pin­to­jams ir glo­bė­jams, ne­iš­ski­riant rū­pi­na­mų ar glo­bo­ja­mų as­me­nų ne­ga­lios po­bū­džio, vai­kus au­gi­nan­tiems vie­niems ar sky­rium gy­ve­nan­tiems as­me­nims, su­da­riu­siems no­ta­ri­nę vai­ko iš­lai­ky­mo su­tar­tį (šiuo me­tu tik teis­mo spren­di­mas yra kaip pa­grin­das), me­dia­ci­jos ar tė­vys­tės nu­sta­ty­mo by­los nag­ri­nė­ji­mo teis­me lai­ku; taip pat pa­keis­ti nuo­sta­tą dėl tei­sės į so­cia­li­nę pa­ra­mą, kai as­muo au­gi­na po nu­si­kals­ta­mos vei­kos (kaip pa­sek­mės) gi­mu­sį vai­ką. Kon­kre­čiai čia kal­ba­ma apie tuos vai­kus, ku­rie gims­ta po iš­ža­gi­ni­mo. Dėl tos prie­žas­ties mo­te­rys, au­gin­da­mos vai­ką ir ne­no­rė­da­mos, kad bū­tų ži­no­ma to­kia si­tu­a­ci­ja, ne­si­krei­pia į teis­mus, to­dėl ne­ga­li pa­grįs­ti to fak­to ir ne­si­krei­pia pa­ra­mos. So­cia­li­nės pa­ra­mos cen­trų nuo­mo­ne (dau­gu­mos iš jų), už­tek­tų Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos pa­žy­mos apie tai, kad nė­ra ga­li­my­bių pa­teik­ti do­ku­men­to, įro­dan­čio tė­vys­tę. Trum­pai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri klaus­ti sep­ty­ni Sei­mo na­riai. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, vie­nu po­žiū­riu tik­rai man pa­tin­ka šis pro­jek­tas, nes jūs di­di­na­te so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­vė­jų ap­rėp­tį ir ra­šo­te, kad jo­kių pa­pil­do­mų biu­dže­to lė­šų ne­rei­kės. Gal ga­lė­tu­mė­te pa­aiš­kin­ti, kaip čia įvyks, ko­dėl tų biu­dže­to lė­šų ne­rei­kės, kaip yra jū­sų aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te?

Ki­tas klau­si­mas. Daug bu­vo gin­čy­ta­si, ypač dėl tų as­me­nų, ku­rie nie­kur ne­dir­ba ar­ba ven­gia dirb­ti ir gau­na tam tik­rą pa­ra­mą, ar vis dėl­to jie ne­tu­rė­tų kaž­kiek to dar­bo ati­dirb­ti? Jūs iš­brau­kė­te tą punk­tą, pa­gal ku­rį so­cia­li­nę pa­ra­mą gau­nan­tys gy­ven­to­jai pri­va­lo Vy­riau­sy­bės ar jos įga­lio­tos ins­ti­tu­ci­jos nu­sta­ty­ta tvar­ka dirb­ti or­ga­ni­zuo­ja­mo­je vi­suo­me­nei nau­din­go­je veik­lo­je. Ko­dėl jūs tai iš­brau­kė­te? Du klau­si­mai – dėl biu­dže­to ir… Ačiū.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Su­pra­tau, su­pra­tau. Aš pir­miau­sia at­sa­kau į an­trą klau­si­mą. Iš tik­rų­jų aš pa­ti vi­sa­da bu­vau ir esu tos nuo­mo­nės, kad tu­ri ati­dirb­ti, bet, įver­ti­nus Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­je pa­teik­tas pa­sta­bas, man tie­siog ne­li­ko ki­to va­rian­to kaip at­si­sa­ky­ti ši­tos nuo­sta­tos. Mes jau kal­bė­jo­me su ger­bia­ma L. Na­gie­ne šian­dien. Sa­kiau, siū­ly­ki­te, mes tik­rai ga­li­me su­grįž­ti prie pir­mo­jo va­rian­to, nes pir­ma­ja­me va­rian­te ši­ta nuo­sta­ta bu­vo ir aš la­bai la­bai no­rė­jau, kad ji­nai bū­tų.

Da­bar dėl biu­dže­to. Jūs čia kal­ba­te apie tai, kad jei­gu mes di­di­na­me nor­ma­ty­vus, ta­da iš­ple­čia­me ra­tą, bet aš ne­ma­nau, kad tai… Vi­sų pir­ma, pir­ma da­lis, mes ri­bo­ja­me tiems, ku­rie yra įsi­gi­ję bran­gaus tur­to, o čia pa­de­da­me tiems, ku­rie dėl 20 arų, įver­tin­tos tu­ri­mos že­mės ir įver­tin­tos tos da­lies ne­ga­li gau­ti pa­ra­mos. Aš tie­siog ma­nau (čia aš ma­nau, aš ne­su fi­nan­si­nin­kė), kad tur­būt gy­ve­ni­me maž­daug iš­si­ly­gin­tų, nes iš kai ku­rių at­ima­me ir ati­duo­da­me. Bū­tų toks so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas. Čia to­kia ma­no nuo­mo­nė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, pa­lai­kau, kad dy­džiai tu­ri bū­ti in­dek­suo­ja­mi. Tvar­kos – ki­tas rei­ka­las. Dėl gal­būt pir­mų­jų pa­tai­sų ir yra pa­sta­bos iš Tei­sės de­par­ta­men­to bū­tent. Jūs ten la­bai suk­tai pri­ra­šė­te apie tė­vys­tę, gal ga­lė­tu­mė­te dar kar­tą aiš­kiau pa­sa­ky­ti?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Al­gir­dai, aš la­bai aiš­kiai ir pa­sa­kiau, kad tai yra mo­te­rys, ku­rios bu­vo iš­ža­gin­tos ir pa­gim­dė kū­di­kius. Joms rei­kia teis­mo spen­di­mo, kad bu­vo toks fa­ktas ir kū­di­kis gi­mė dėl šių ap­lin­ky­bių. Tik ta­da jos įgy­ja tei­sę, kai nė­ra tė­vo, pa­tei­ku­sios do­ku­men­tus, įgy­ja tei­sę į vi­są so­cia­li­nę pa­ra­mą. To­kios mo­te­rys pa­pras­tai, čia yra sa­vi­val­dy­bių so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių nuo­mo­nė, ir ne vie­nos, nie­kur ne­si­krei­pia, ka­dan­gi gal Vil­niu­je nie­kam ir ne­rū­pi, bet to­kiuo­se Tel­šiuo­se ar Ku­piš­ky­je, ar Pa­sva­ly­je, man at­ro­do, la­bai grei­tai pa­sklis­tų ta in­for­ma­ci­ja. Tai at­ve­jais, kai iš tik­rų­jų mo­te­ris ne­no­ri, kad bū­tų ži­no­ma, kaip at­si­ra­do tas vai­ke­lis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų ačiū Ed­mun­dui, jis iš da­lies už­da­vė ir ma­no klau­si­mą. Bet aš vis tiek dar prie to klau­si­mo no­rė­čiau grįž­ti. Pra­šom pa­sa­ky­ti, jūs mi­nė­jo­te, kad ap­klau­sė­te vi­sas sa­vi­val­dy­bes, tai ga­li­te pa­sa­ky­ti mums kon­kre­čiai, ką tuo klau­si­mu bū­tent pa­sa­kė sa­vi­val­dy­bės? Bū­nant sa­vi­val­dy­bė­se ar da­ly­vau­jant se­niū­ni­jo­se su­si­ti­ki­muo­se su gy­ven­to­jais, pa­si­pik­ti­ni­mas yra di­džiu­lis bū­tent dėl to, kad jie ne­no­ri ati­dirb­ti.

Da­bar apie už­im­tu­mo pro­gra­mą. Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te jūs ko­men­tuo­ja­te ir sa­ko­te, kad tai juos pa­ska­tins da­ly­vau­ti už­im­tu­mo pro­gra­mo­je. Ži­no­te, šian­dien te­ko pa­skai­ty­ti ir pa­si­do­mė­ti, kiek Vil­niaus mies­te da­ly­vau­ja už­im­tu­mo pro­gra­mo­je, tai per Vil­niaus mies­tą vos per 200 as­me­nų, ku­rie da­ly­vau­ja už­im­tu­mo pro­gra­mo­je. Tai aš ne­ma­nau, kad iš­brau­kę ši­tą mes iš­lo­ši­me ko­kį nors re­zul­ta­tą, ir tai su­vok­si­me, vėl mo­kė­si­me vi­siems iš­mo­kas. Tai aš ma­nau, kad tik­rai tu­rė­tu­me…

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ger­bia­ma Lai­ma, vis­kas aiš­ku. Jūs la­bai ge­rai da­bar pa­klau­sė­te. Pir­miau­sia, iš tik­rų­jų jūs už­ei­ki­te pas ma­ne, aš jums duo­siu… Aš ne­skai­čia­vau, kiek pa­si­sa­kė. Pa­si­sa­kė įvai­riai. Ten, kur tu­ri tei­sės sky­rius ir tei­si­nin­kus, pa­si­sa­kė bū­tent, kad te­gu ei­na dirb­ti per už­im­tu­mo pro­gra­mas. To­dėl ir bu­vo iš­brauk­ta. Aš tie­siog jums duo­siu su­si­pa­žin­ti su me­džia­ga ir ma­ty­si­te.

Dėl už­im­tu­mo pro­gra­mų ir ati­dir­bi­mo vi­suo­me­nei nau­din­go dar­bo, kaip sa­kiau, ir ger­bia­mas E. Pu­pi­nis, ir jūs, tei­sin­gai pa­klau­sė­te. Aš ne­ma­nau, kad už­im­tu­mo pro­gra­mos pri­trauks tuos, ku­rie tu­ri pro­ble­mų, ku­rie ne­dir­bo gal­būt vi­są gy­ve­ni­mą, ir ti­kė­tis, kad įsi­dar­bins, – ne. Bet kad gau­tų so­cia­li­nę pa­ra­mą, jie nors dvi va­lan­das, vos pa­sto­vė­da­mi ant ko­jų, ką nors pa­da­ro ka­pi­nė­se, ša­li­gat­vius šluo­ja, va­lo ar dar ką nors. Aš su­tin­ku su ju­mis ir su­tin­ku su tuo, kad iš tik­rų­jų gal­būt tiks­lin­ga bū­tų grą­žin­ti šią nuo­sta­tą į pro­jek­tą, kaip bu­vo pir­ma­me va­rian­te.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju. No­riu pa­klaus­ti. Jū­sų pro­jek­te pa­sa­ky­ta, kad tei­sę į pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą įgy­ja as­me­nys, kai nė­ra ga­li­my­bių slau­go­mam ar pri­žiū­ri­mam as­me­niui, vai­kui or­ga­ni­zuo­ti ir teik­ti so­cia­li­nes pa­slau­gas, ug­dy­mą ir ki­tą pa­gal­bą. Gal ga­li­te de­ta­li­zuo­ti, kas čia per si­tu­a­ci­ja, kai nė­ra ga­li­my­bių vai­kui ar as­me­niui teik­ti ug­dy­mą ar so­cia­li­nes pa­slau­gas Lie­tu­vo­je?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Tai čia tur­būt, aš taip ma­nau, ži­no­te, da­bar per tą ma­no il­gą aiš­ki­na­mą­jį raš­tą, čia yra kal­ba­ma apie pri­žiū­ri­mus ar glo­bo­ja­mus as­me­nis, tu­rin­čius ne­ga­lią. Bū­tent tų as­me­nų at­žvil­giu, nes ir yra pa­pil­dy­ta, jei­gu žiū­rė­jo­te ly­gi­na­mą­jį va­rian­tą su rū­pin­to­jais ir glo­bė­jais, ka­dan­gi jų ne­bu­vo iš vi­so įsta­ty­me. Da­bar at­si­ran­da bū­tent ši ka­te­go­ri­ja ir jau aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te yra pa­brėž­ta ir apie tuos, ku­rie tu­ri ne­ga­lią, ne­iš­ski­riant ne­ga­lios dy­džio.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju. Ger­bia­mo­ji ko­le­ge, ačiū už su­teik­tą vil­tį, kad jūs vis dėl­to ma­no­te, kad bū­tų tiks­lin­ga grįž­ti prie nuo­sta­tų dėl ati­dir­bi­mo už gau­na­mas pa­šal­pas. Tai ti­kė­si­mės gal­būt to­kio pa­siū­ly­mo ar ant­ro­jo va­rian­to, ma­ty­si­me, kaip tai pa­vyks.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Tai jau bū­tų tre­čias, ger­bia­ma Ri­ma.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju. Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kė tam tik­rą kie­kį iš­va­dų, jūs tik­riau­siai jas ma­tė­te ir įver­ti­no­te. Jū­sų tei­gi­nys dėl mo­te­rų, ku­rios bu­vo iš­ža­gin­tos, ir dėl vai­ko tei­sės ži­no­ti sa­vo tė­vys­tę, tė­vus, ar ap­ri­bo­ja tik bū­tent tas mo­te­ris, ar yra ir pla­tes­nis, kad ne­bū­tų są­vo­ka su­pran­ta­ma pla­čiau? Taip pat yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, kad rei­ka­lin­ga Vy­riau­sy­bės iš­va­da. Kaip jūs ver­ti­na­te Tei­sės de­par­ta­men­to ar­gu­men­tus?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Dėl Tei­sės de­par­ta­men­to tai ir pir­ma­me va­rian­te, ir ant­ra­me iš­li­ko ta pa­ti nuo­sta­ta, ta pa­ti pa­sta­ba, sa­ky­ki­me. Aš ben­dra­vau su kai ku­riais so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riais, jie vis tiek pa­si­li­ko prie sa­vo nuo­mo­nės, to­dėl ir aš, ži­no­da­ma, kad rei­kia pa­sver­ti vai­ko tei­sę ži­no­ti sa­vo tė­vą, iš tik­rų­jų bū­da­ma vai­ko tei­sių kon­tro­lie­re, vi­sa­da ak­cen­ta­vau šią po­zi­ci­ją, bet tu­rint ome­ny­je, kad mes Lie­tu­vo­je ne­tu­ri­me tiek daug to­kių at­ve­jų, kai vai­kai gims­ta po iš­ža­gi­ni­mo ir ma­mos ne­no­ri, kad bū­tų ži­no­ma net tė­vui, tai aš ma­nau, kad so­cia­li­nę pa­ra­mą to­kia mo­te­ris tu­rė­tų gau­ti.

O dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos – kaip nu­sprę­si­te. Jei­gu ma­no­te, kad rei­kia, bal­suo­ki­te. Čia jau yra Sei­mo pre­ro­ga­ty­va, ne ma­no pa­čios.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis klau­sia G. Kin­du­rys.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, ka­dan­gi mi­nė­jo­te, kad ap­klau­sė­te sa­vi­val­dy­bes, sa­ky­ki­te, gal jos mi­nė­jo, ko­kie sa­vi­val­dy­bių dar re­sur­sai ar ga­li­my­bės bū­tų mo­kė­ti to­liau pa­ra­mą ne­ver­ti­nant tur­to, jei­gu šis įsta­ty­mas, ku­rį siū­lo­te, bū­tų ne­priim­tas?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Sa­vi­val­dy­bės ir ak­cen­tuo­ja tai, kad jei­gu ne­ver­ti­nant tur­to rei­kė­tų mo­kė­ti, tai iš tik­rų­jų bū­tų ap­sun­kin­ta sa­vi­val­dy­bių ga­li­my­bė bū­tent teik­ti so­cia­li­nę pa­ra­mą. Fak­tiš­kai tur­būt be­veik pu­sė pa­ra­šė apie tai, kad ži­no apie tu­ri­mą bran­gų tur­tą, apie gy­ve­ni­mo bū­dą, apie vi­sa tai. Tai bu­vo jų siū­ly­mas. To­dėl aš… Jei­gu tai bū­tų ma­no su­ma­ny­ta, tai aš taip ar­šiai ne­gin­čiau, bet ka­dan­gi tai sa­vi­val­dy­bių po­zi­ci­ja, aš ją ir pri­sta­tau šian­dien Sei­mui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų pa­klau­sė vi­si no­rin­tys pa­klaus­ti. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me dėl Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2204(2). Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

Už­si­re­gist­ra­vo 92, bal­sa­vo 91: už – 36, prieš – 19, su­si­lai­kė 36. Pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta. Dėl grą­ži­ni­mo to­bu­lin­ti. Ga­li­me grą­žin­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je: „Taip, taip!“) Grą­ži­na­me ben­dru su­ta­ri­mu. Tai­gi, ko­le­gos… (Bal­sai sa­lė­je) Yra rei­ka­lau­jan­čių bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me dėl grą­ži­ni­mo to­bu­lin­ti – už, dėl at­me­ti­mo – prieš.

Bal­sa­vo 90… 88 Sei­mo na­riai: už – 54, prieš – 34. Grą­žin­ta to­bu­lin­ti. (Bal­sas sa­lė­je: „Jo, lai­mė­jo­me. Liuks!“)

 

17.15 val.

Pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 13, 29, 30 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2423 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2423. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­ja – G. Bu­ro­kie­nė. To­liau pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. Ma­zu­ro­nis. Pra­šom, ko­le­ge.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai ne­no­ri­me nie­ko per daug keis­ti, tie­siog pa­mąs­ty­mui, gal­būt po­zi­ci­ja pa­gal­vos ir bus dė­me­sin­ges­nė, ne­at­me­ti­nės, jei­gu ne tas žmo­gus pa­tei­kė.

Mū­sų siū­ly­mas yra tie­siog su­teik­ti dau­giau pa­si­rin­ki­mų II pen­si­jos pa­ko­pos da­ly­viui. Siū­lo­ma ko­re­guo­ti pa­tai­sas, kad žmo­gus ga­lė­tų lais­va­no­riš­kai rink­tis, at­si­ra­dus fi­nan­si­nio ne­mo­ku­mo si­tu­a­ci­jai su­stab­dy­ti iki to lai­ko­tar­pio, kol si­tu­a­ci­ja pa­si­tai­sys. Ki­tas pa­siū­ly­mas yra leis­ti at­si­im­ti su­kaup­tas lė­šas jau iš­ėjus į pen­si­ją ir pa­si­rink­ti, ko­kiu bū­du jis no­ri at­si­im­ti, ar vi­sas iš kar­to, ar po tru­pu­tė­lį, ar kaž­ko­kias pe­ri­odi­nes iš­mo­kas im­ti. Na, žmo­gus vis tiek pla­nuo­ja sa­vo gy­ve­ni­mą. Jei­gu jis kau­pia 20–30 me­tų pen­si­ją II pa­ko­po­je, gal­būt jo gy­ve­ni­mo sva­jo­nė yra iš­va­žiuo­ti į pa­sau­li­nę ke­lio­nę ir jis no­rė­tų tuos vi­sus pi­ni­gus vie­nu me­tu iš­si­im­ti ir tie­siog juos iš­nau­do­ti. Tai­gi žmo­gus pla­nuo­ja gy­ve­ni­mą, ži­no, ko no­ri, tai leis­ki­me žmo­gui rink­tis. Tie­siog taip. Ačiū.

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri še­ši Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Ka­dan­gi jau at­sa­kė į ma­no no­ri­mą klau­si­mą, tai aš ne­klau­siu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, ar jūs gal­vo­ja­te, kad, sa­ky­si­me, jei­gu su­kau­piau 50 tūkst., o pa­skir­ta pen­si­ja, tar­ki­me, yra 500 eu­rų, tai jūs gal­vo­ja­te, kad iš kar­to rei­kė­tų ati­duo­ti vi­sus pi­ni­gus? Man tru­pu­čiu­ką bū­tent ši­tas as­pek­tas la­biau­siai už­kliu­vo. Ko­dėl jūs pri­ėmė­te to­kį spren­di­mą? Iš­leis­ti tai aš la­bai grei­tai iš­lei­siu tuos pi­ni­gus, o po to ei­siu į so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių. Jei­gu kau­pi­mo tiks­las yra iš­li­kęs tas pats, jūs kal­ba­te apie vals­ty­bės pri­si­dė­ji­mą, pa­lie­ka­te vi­są ši­tą da­ly­ką, ir da­bar su­kau­pė, vals­ty­bė ir­gi da­vė, ir lei­džia­te pa­si­im­ti iš kar­to vi­sus pi­ni­gus ne­ri­bo­jant su­mos. Va, man tai svar­biau­sia.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš ma­nau, kad mes ga­li­me dis­ku­tuo­ti, nes čia yra pa­siū­ly­mas. Ga­li­me dis­ku­tuo­ti, iki ko­kios ri­bos, iki 20, 30 tūkst., bet, ki­ta ver­tus, jei­gu aš 30 me­tų kau­piau be vals­ty­bės pa­ra­mos ar su vals­ty­bės pa­ra­ma, jei­gu aš 30 me­tų kau­piau, su­kau­piau 30 tūkst. ir aš da­bar no­riu dve­jus me­tus pa­ke­liau­ti, o pas­kui gy­ven­siu ra­miai. Tai ko­dėl žmo­gui ne­ga­li­ma leis­ti rink­tis, jūs man pa­sa­ky­ki­te. Na, žmo­gus pla­nuo­ja, kaip jis da­rys, ką jis da­rys iš­ėjęs. Ži­no­me to­kių si­tu­a­ci­jų, kad jis iš­ei­na į pen­si­ją ir ki­tą die­ną jau va­žiuo­ja…

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną dėl ve­di­mo tvar­kos – E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš čia sto­viu nuo pra­ei­to bal­sa­vi­mo. Pra­šau už…

PIRMININKAS. Dėl pra­ei­to klau­si­mo jū­sų bal­są įskai­ty­ti už.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Už to­bu­li­ni­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir R. Pet­raus­kie­nės ir­gi. Ge­rai, jū­sų abie­jų bal­sas dėl pra­ei­to klau­si­mo įskai­ty­tas už. To­liau klau­sia V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Jūs sa­vo pro­jek­te siū­lo­te, kad da­ly­vis tu­ri tei­sę su­stab­dy­ti pen­si­jų įmo­kų per­ve­di­mą ne­ri­bo­tą skai­čių kar­tų ir dar leng­vai iš­si­im­ti tuos pi­ni­gus, ką yra su­kau­pęs. Ki­taip ta­riant, jis ga­li kaip no­ri elg­tis su vals­ty­bės iš es­mės duo­da­ma pa­ska­ta kaup­ti II pen­si­jų pa­ko­po­je, kas yra ne pen­si­jų kau­pi­mas, bet tie­siog žai­di­mas su ne tik sa­vo, bet ir vals­ty­bės pi­ni­gais. Tai ar jūs tu­ri­te bent men­kiau­sią su­pra­ti­mą, kaip ta sis­te­ma vei­kia?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ka­dan­gi aš ap­si­drau­du­si esu, aš ne­ži­nau, ar jūs esa­te ap­si­drau­dęs, tai tu­riu šio­kį to­kį su­pra­ti­mą. Ma­tyt, jūs ne­sa­te ap­si­drau­dęs, tai ne­tu­ri­te to su­pra­ti­mo. Aš žiū­riu, kaip gy­ve­na ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys ir už­sie­nio ša­lys. Jei­gu man šiuo me­tu yra pi­ni­gi­nė kri­zė, aš ne­tu­riu iš ko mo­kė­ti ir ne­tu­riu dar­bo, su­sir­gau, ga­lų ga­le kaž­kas at­si­ti­ko, vi­so­kių da­ly­kų bū­na, aš ga­liu su­stab­dy­ti to­kiu at­ve­ju. Ir kam ta­da žais­ti tuos žai­di­mus? Juo la­biau kad vals­ty­bės pi­ni­gai yra ly­giai taip pat su­neš­ti ma­no pi­ni­gai.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, į jus tur­būt taip pat krei­pia­si žmo­nės, pa­vyz­džiui, su­sir­gę on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, tu­rin­tys ki­tų pro­ble­mų, ir jie iš­girs­ta at­sa­ky­mą, kad net­gi iš­ėję į pen­si­ją vis tiek ne­ga­li pa­si­im­ti su­mos, gaus iš­mo­ką po ke­lis eu­rus. Ta si­tu­a­ci­ja tur­būt yra ne­adek­va­ti?

Kaip jūs ver­ti­na­te ki­tą si­tu­a­ci­ją, kai pen­si­jų fon­dai, net­gi pra­ra­dę krū­vą kau­pian­čių­jų pi­ni­gų, dar pa­pra­šo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čio? Ar tai nė­ra pa­si­ty­čio­ji­mas iš žmo­nių, ku­rie kau­pia?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ži­no­te, jei­gu bū­tų tei­sin­gi, ne­im­tų to ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čio už tai, kad pra­ra­do pi­ni­gus, bet ka­dan­gi tai yra pri­va­tus, ne vals­ty­bi­nis sek­to­rius, jie iš kaž­ko gy­ven­ti tu­ri, tad jie gy­ve­na iš vals­ty­bi­nių pi­ni­gų, ku­riuos mes su­ne­ša­me į tą fon­dą. Iš tik­rų­jų ne­blo­gas ver­slas yra. Vi­sas tas mo­de­lis yra dau­giau­sia skan­di­na­vų fon­dai, tai… Dau­giau­sia.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Mie­la Guo­da, la­bai ge­ras pa­siū­ly­mas. Aiš­ku, čia so­cial­de­mok­ra­tai gal dau­giau tu­rė­tų, bet jūs jaut­rus žmo­gus ir ge­rus pa­siū­ly­mus duo­da­te. Ma­no klau­si­mas: II pa­ko­pos ad­mi­nist­ra­vi­mas vals­ty­bei kai­nuo­ja maž­daug 3 %, va­di­na­si, vi­sų tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai, ku­rie ne­da­ly­vau­ja II pa­ko­po­je, ko­dėl vi­si tu­ri ap­mo­kė­ti tuos ad­mi­nist­ra­vi­mo pi­ni­gus, jei­gu jie ne­da­ly­vau­ja II pa­ko­po­je? Ar nė­ra api­plė­ši­mas tos da­lies ki­tų žmo­nių, ku­rie ne­da­ly­vau­ja čia?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Į to­kį jū­sų gud­rų klau­si­mą tik­rai ne­tu­riu at­sa­ky­mo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ir pas­ku­ti­nė klau­sia Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Vis­kas bū­tų la­bai pui­ku, jei­gu žmo­nės bū­tų tiek įžval­gūs, kaip jūs da­bar ban­do­te įteig­ti, nes gal­būt vi­siems no­ri­si kar­tais pa­ke­liau­ti ir žmo­nės dėl tų sa­vo no­rų pa­ke­liau­ti vi­so­kių spren­di­mų kar­tais pri­ima. Pa­vyz­džiui, pa­si­i­ma grei­tą­jį kre­di­tą, nes la­bai no­ri pa­ke­liau­ti, ar dar ko­kių nors ne­la­bai iš­min­tin­gų da­ly­kų, o pas­kui, kai pri­spau­džia bė­dos, ta­da taip jau at­si­tin­ka, kad ran­ka vis tiek yra iš­ties­ta į vals­ty­bės so­cia­li­nę pa­ra­mą ir ti­ki­ma­si, kad vals­ty­bė įjungs sa­vo so­cia­li­nės pa­ra­mos me­cha­niz­mus ir kaž­kaip pa­dės se­nat­vė­je su­si­mo­kė­ti ko­mu­na­li­nes są­skai­tas ir ne­mir­ti iš ba­do.

Ma­no klau­si­mas yra, kuo jūs (ne­nei­giu, kad kai ku­riuos da­ly­kus bū­tų ga­li­ma to­je sis­te­mo­je pa­to­bu­lin­ti ir mi­nis­te­ri­ja jau prie to klau­si­mo dir­ba), bet kuo jūs vis dėl­to re­mia­te tą sa­vo įsi­ti­ki­ni­mą, kad ga­li­my­bė at­si­im­ti pi­ni­gus vi­sa su­ma tie­siog ne­reikš, kad tą spren­di­mą pa­da­rys ab­so­liu­ti dau­gu­ma, tai yra kad ši II pa­ko­pa ne­ga­lės funk­cio­nuo­ti? Ir ko­dėl jūs ta­da ne­siū­lo­te tie­siog ją už­da­ry­ti?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš ne­ma­nau, kad II pa­ko­pa yra vi­siš­kai blo­gas spren­di­mas. Gal­būt rei­kė­tų gal­vo­ti ir to­bu­lin­ti ją, bet vis dėl­to mes, kai dir­ba­me, tai ir at­si­de­da­me pi­ni­gus, kaž­kam tau­po­me ir pla­nuo­ja­me sa­vo biu­dže­tą. Aš no­riu ti­kė­ti, kad ir iš­ėju­si į pen­si­ją aš ly­giai taip pat pla­nuo­siu sa­vo biu­dže­tą. Ne kiek­vie­nas drau­džia­si II, III pa­ko­pa. Tik­tai tie, ku­rie su­pran­ta, kam rei­kės, kaip rei­kės. Bet jei­gu man kas mė­ne­sį iš­mo­kės po 20–30 eu­rų, gal ge­riau tuos 15–20 eu­rų aš at­si­im­siu ir pa­si­svei­ka­tin­siu ar dar kaž­ką pa­da­ry­siu, kad ma­no vis dėl­to ko­ky­biš­kas gy­ve­ni­mas bū­tų nors tuos 2–3 me­tus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus.

Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už pa­si­sa­ko A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tik­rai aš ma­nau, kad tai yra vie­nas iš to­kių li­be­ra­les­nių pa­siū­ly­mų mū­sų frak­ci­jos, ta­čiau aš ži­nau, kad ir ki­tos frak­ci­jos ren­gia pa­na­šius siū­ly­mus. Aš ma­ny­čiau, kad mes ga­lė­tu­me pri­tar­ti vi­siems siū­ly­mams ir po to ko­mi­te­tuo­se svars­ty­ti ir ieš­ko­ti ben­drų są­ly­čio taš­kų. Aš pri­ta­riu Guo­dai, kad žmo­gus tik­rai ga­li pats nu­sta­ty­ti, kur jam tuos pi­ni­gus ir pa­nau­do­ti, ir ka­da pa­nau­do­ti, ypač dėl li­gų. Į mus, vien­man­da­ti­nin­kus, krei­pia­si žmo­nės ir pra­šo, sa­ko: su­sir­gau, ko­dėl aš ne­ga­liu pa­im­ti tų pi­ni­gų ir pa­si­nau­do­ti jais?

Prem­je­rei aš gal tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jei­gu žmo­nės da­ly­vau­ja II pa­ko­po­je, tik­rai jie nė­ra ei­lė­je tų žmo­nių, ku­rie kreip­sis į so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių. Vis tiek jie tu­ri tam tik­ras at­sar­gas ir, ko ge­ro, tu­ri ge­rą at­ly­gi­ni­mą. Tai­gi tik­rai, ko­le­gos, kvie­čiu pri­tar­ti, su­dė­ti vi­sus tuos pro­jek­tus į vie­ną vie­tą ir pa­ban­dy­ti svar­sty­ti ko­mi­te­te. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš pa­si­sa­ko M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Iš tik­rų­jų nė­ra la­bai leng­va su­pras­ti, ka­da yra dau­giau nuo­šir­du­mo ar kai 2018 me­tais jūs siū­lė­te, re­for­ma­vo­te ir to­bu­li­no­te šią sis­te­mą, kū­rė­te to­kią, ko­kia ji da­bar yra, ar šiuo me­tu, kai tei­kia­te šį pa­siū­ly­mą, kad iš es­mės griau­tu­me tuo pa­siū­ly­mu, ka­da ga­li­ma bū­tų vien­kar­ti­nė­mis iš­mo­ko­mis at­si­im­ti tai, kas yra kaup­ta pen­si­jai. Bū­tent ir pa­ties įsta­ty­mo žo­džiu už­prog­ra­muo­ta, kad mes tau­po­me, siū­lo­me tau­py­ti ir kvie­čia­me žmo­nes tau­py­ti pen­si­jai. O siū­ly­mai yra dėl vien­kar­ti­nių pir­ki­nių, bran­gių pir­ki­nių, dėl ke­lio­nių, dėl krui­zų ir dar pri­si­de­dant mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus. Bu­vo toks „Se­kun­dės“ ban­ko šū­kis: „Rei­kia pi­ni­gų – pi­ni­gų yra!“. Tai ga­li­ma ei­ti ir to­liau. Ga­li­ma iš tos pa­čios „Sod­ros“ pa­pra­šy­ti pi­ni­gų pa­ke­liau­ti, kad bū­tų ga­li­ma re­a­li­zuo­ti sva­jo­nes, bet su­pras­ki­me, kad to­li su to­kiais pa­siū­ly­mais ne­nu­ei­tu­me.

Iš tie­sų yra pa­lai­ky­ti­nas jū­sų ma­ty­mas, kad no­rite iš­si­aiš­kin­ti, ar nė­ra ko­kių nors sis­te­mi­nių klau­si­mų, ku­rie ga­lė­tų prieš­ta­rau­ti Kon­sti­tu­ci­jai. Esa­te krei­pę­sis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, tai, ma­tyt, dėl es­mi­nių klau­si­mų bus pa­si­sa­ky­ta. Ka­dan­gi sis­te­mai tik­rai svar­bus sta­bi­lu­mas ir už­tik­rin­tu­mas, tai rei­kė­tų ma­žiau to­kio blaš­ky­mo­si, su­lauk­ti ir to Teis­mo vie­no­kio ar ki­to­kio spren­di­mo. O dėl tų ki­tų ke­lia­mų klau­si­mų, ar tai bū­tų ter­mi­no su­stab­dy­mas, ar kal­ba apie auto­ma­ti­nį įtrau­ki­mą ir ši­to klau­si­mo spren­di­mą, tai iš tik­rų­jų yra svar­būs klau­si­mai, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja dis­ku­tuo­ja ir svars­tė tuos pa­siū­ly­mus. Ma­nau, kad mes grei­tu lai­ku su­lauk­si­me taip pat ir jų siū­ly­mų. Šiuo eta­pu siū­lau ne­pri­tar­ti ši­tam po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­klau­sė­me vi­sų pa­si­sa­ky­mų dėl mo­ty­vų. Dėl įsta­ty­mo pro­jek­to ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi. Kas pri­ta­ria­te 2-8 klau­si­mui – įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2423, – bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai: už – 32, prieš – 26, su­si­lai­kė 27. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta. Ap­si­spren­džia­me, ką da­ro­me to­liau. Al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas: tie, kas bal­suo­ja­te už, bal­suo­ja­te už tai, kad įsta­ty­mo pro­jek­tą grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, o tie, kas bal­suo­ja­te prieš, bal­suo­ja­te už tai, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas bū­tų at­mes­tas.

Bal­sa­vo 89 Sei­mo na­riai: už – 39, prieš – 50. Įsta­ty­mo pro­jek­tas at­mes­tas.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na ką, anks­tes­nė pen­si­jų fon­dų in­ves­ti­ci­ja į kon­ser­va­to­riaus ver­slą vei­kia iki šiol, su tuo ir svei­ki­nu.

 

17.28 val.

Rin­ki­mų ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo Nr. XIV-1381 92 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2541 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Rin­ki­mų ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo Nr. XIV-1381 92 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2541. Pra­ne­šė­jas – G. Kin­du­rys. Pa­tei­ki­mas.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Rin­ki­mų ko­dek­se yra nu­ro­dy­ta, kad rin­ki­mų ste­bė­to­jai tu­ri tei­sę fo­to­gra­fuo­ti, da­ry­ti vaiz­do ir gar­so įra­šus, už­tik­rin­da­mi as­mens duo­me­nų ap­sau­gą ar ga­vę as­me­nų su­ti­ki­mą. Tai­gi, rin­ki­mų ste­bė­to­jui nė­ra ga­li­my­bės nu­fo­tog­ra­fuo­ti ir nu­fil­muo­ti ga­li­mą rin­ki­mų pa­žei­di­mą, nes prieš tai ste­bė­to­jas tu­ri gau­ti to ga­li­mo pa­žei­dė­jo su­ti­ki­mą. Aki­vaiz­du, kad, pa­pra­šius no­ri­mo nu­fo­tog­ra­fuo­ti ar nu­fil­muo­ti as­mens su­ti­ki­mo, jo ne­bus gau­ta. Tai­gi, taip yra už­ker­ta­mas ke­lias už­fik­suo­ti pa­žei­di­mą ir nė­ra ga­li­my­bės įro­dy­ti tą nu­si­žen­gi­mą at­ei­ty­je. Dėl šios prie­žas­ties siū­lo­ma pa­keis­ti mi­nė­tą ko­dek­so nuo­sta­tą, aiš­ku, pa­lie­kant tei­sę fil­muo­ti, ta­čiau ne­pra­šant ga­li­mo pa­žei­dė­jo ir gre­ta esan­čių as­me­nų su­ti­ki­mo. To­kiu bū­du bū­tų di­des­nė ti­ki­my­bė už­tik­rin­ti skaid­rius ir są­ži­nin­gus rin­ki­mus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri še­ši Sei­mo na­riai. Pir­ma klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ma­no ver­ti­ni­mas kal­bant apie, tar­ki­me, bal­sa­vi­mą na­muo­se. Ir taip žmo­nės, ku­rie bal­suo­ja na­muo­se, se­ny­vo am­žiaus, ne­įga­lūs, vi­sa­da skun­džia­si, kad at­ei­na bū­rys žmo­nių, be abe­jo, du ko­mi­si­jos na­riai ir bū­rys ste­bė­to­jų. Daž­niau­siai jie tar­pu­sa­vy­je kon­flik­tuo­ja, aiš­ki­na ko­mi­si­jos na­riams, kas ten tu­rė­tų įvyk­ti, ir taip si­tu­a­ci­ja ne vi­sa­da bū­na ra­mi ir gra­žiai pra­ei­na tas bal­sa­vi­mas na­muo­se. Ir da­bar jūs siū­lo­te tuos žmo­nes dar ir fil­muo­ti. Pir­miau­sia, jau da­bar ste­bė­to­jai pa­ra­šo, kad bal­sa­vi­mo slap­tu­mas daž­nai ne­už­tik­ri­na­mas tiek ko­mi­si­jos na­rių ar ki­tų ste­bė­to­jų, ku­rie da­ly­vau­ja ta­me bal­sa­vi­me. Tai da­bar bus dar ir fil­muo­ja­ma. Ar mes dar ne­pa­blo­gin­si­me tos si­tu­a­ci­jos, nes, su­ti­ki­me, žmo­nėms įleis­ti į na­mus vi­są bū­rį žmo­nių, dar jaus­tis fil­muo­ja­miems, ne­ži­nau, ar tą de­mo­kra­tinių rin­ki­mų prin­ci­pą už­tik­rin­si­me. Bū­tent mes orien­tuo­ja­mės į tą dau­giau pa­žei­džia­mą mū­sų pi­lie­čių da­lį, tai yra se­ny­vo am­žiaus žmo­nes ir ne­įga­liuo­sius.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų lei­di­mas fil­muo­ti yra da­bar ga­lio­jan­čia­me ko­dek­se ir yra iš­ly­gos bū­tent už­tik­ri­nant as­mens duo­me­nų ap­sau­gą ir ne­pa­žei­džiant tei­sės į slap­tą bal­sa­vi­mą. Na, tei­sė su­tei­kia­ma ne bet kam, o ste­bė­to­jui, tai jis tu­ri pa­gal įsta­ty­mą, aiš­ku, sa­vo tei­ses ir pa­rei­gas, tu­ri pa­žy­mė­ji­mą ir ši­tą da­ly­ką tu­ri už­tik­rin­ti.

Da­bar, dėl ko aš tei­kiu bū­tent šį pro­jek­tą. Pas­ku­ti­nių rin­ki­mų pats pa­pras­čiau­sias pa­vyz­dys – bu­vo la­bai tei­sin­gai nu­fil­muo­tas vyk­do­mas ko­mi­si­jos pa­žei­di­mas, kai ko­mi­si­jos na­riai aiš­ki­no, kur ką brauk­ti, už ką bal­suo­ti, bet ste­bė­to­jo la­bai šau­niai pa­da­ry­ta – už­deng­ti vei­dai žmo­nių, gir­di­si gar­sas, ga­li­ma at­skir­ti, kur yra bal­suo­to­jas, kur yra ko­mi­si­jos na­rys. Tai la­bai aiš­kus įro­dy­mas. Aš ma­nau, tas skaid­ru­mo įne­ši­mas yra daug svar­biau ne­gu fil­ma­vi­mas. Fil­muo­jant drau­džia­ma as­mens duo­me­nis at­skleis­ti. Tai, aš ma­nau, la­bai tei­sin­ga.

Ki­ta ver­tus, žiū­rint daug pla­čiau, žmo­nės yra pi­lie­tiš­ki ir bal­suo­ja, at­ei­na tiek į apy­lin­kes, tiek na­muo­se. Tam tik­ra pras­me jie įsi­lei­džia vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vus tam, kad iš­reikš­tų sa­vo pi­lie­ti­nę va­lią, ir vals­ty­bė nu­sta­to są­ly­gas ir tvar­ką, ir tai­syk­les. Vals­ty­bė to­kiu bū­du už­tik­ri­na, aš pa­kar­to­siu, są­ži­nin­gus rin­ki­mus. Tik­rai tas fil­ma­vi­mas, jei­gu ne­ati­tiks įsta­ty­mo nuo­sta­tų, bus ne­tei­sė­tas. Ly­giai taip, kaip ir ko­mi­si­jos dar­bas, jei­gu ne­skaid­riai dir­ba, ir­gi yra ne­tei­sė­tas. Tie da­ly­kai tu­ri bū­ti abi­pus už­tik­rin­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia R. Baš­kie­nė. Tik pri­me­nu, klaus­ti – mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – 2 mi­nu­tės.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ačiū. Tik­rai la­bai trum­pas klau­si­mas. Aš su­pran­tu ko­le­gos no­rą, kad są­ži­nin­gi ir skaid­rūs bū­tų rin­ki­mai ir jų už­tik­ri­ni­mas. Ta­čiau sa­ky­ki­te, ar Rin­ki­mų ko­dek­se jūs įžvel­gė­te tik šią pro­ble­mą, ar jūs ma­no­te, kad yra svars­ty­ti­nų, pro­ble­mi­nių ir ki­tų tai­sy­ti­nų Rin­ki­mų ko­dek­so vie­tų?

G. KINDURYS (LVŽSF). Ka­dan­gi Rin­ki­mų ko­dek­sas yra di­de­lis do­ku­men­tas, tai, aiš­ku, tų klau­si­mų tik­rai bus. Ma­no no­ras bu­vo toks – pa­im­ti siau­rą, vi­siš­kai aiš­kų ir pa­teik­ti Sei­mui to­kiu bū­du, kad klau­si­mas bū­tų aiš­kus ir aiš­ki ti­ki­my­bė jį grei­tai pri­im­ti.

O ki­tais klau­si­mais, aiš­ku, ga­li­ma dis­ku­tuo­ti ir tik­rai ra­si­me ko­kių nors ne­ati­ti­ki­mų, bet tam su­gai­ši­me daug lai­ko.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). No­rė­jau jū­sų pa­si­tei­rau­ti, ar jūs sie­kia­te šia pa­tai­sa to, kad rin­ki­mų ste­bė­to­jas pa­sta­ty­tų vaiz­do ka­me­rą apy­lin­kė­je ir fik­suo­tų (no­riu pa­sa­ky­ti, jau bū­tų jam su­tei­kia­ma to­kia tei­sė be as­me­nų su­ti­ki­mo) vi­są rin­ki­mų die­ną, ir vė­liau ga­lė­tų ana­li­zuo­ti, kas ei­na į rin­ki­mus ir ne? Kad ži­no­tu­mė­te, rin­kė­jų są­ra­šai Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je nė­ra vie­šai pri­ei­na­mi, kas ei­na į rin­ki­mus, kas ne­ina į rin­ki­mus. Šiuo gi pa­siū­ly­mu jūs su­da­ro­te ga­li­my­bę rink­ti duo­me­nis ste­bė­to­jams, juos ana­li­zuo­ti, kas da­ly­vau­ja, kas at­ei­na, ir vė­liau tam tik­rą kon­t­ro­lę tu­rė­ti.

G. KINDURYS (LVŽSF). Na, la­bai pla­čiai ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti į tai. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad tuos duo­me­nis tu­ri tei­sę rink­ti vi­sa ko­mi­si­ja, gal ir­gi ga­li ana­li­zuo­ti ir rink­ti, nes ma­to, kas at­ei­na bal­suo­ti. La­bai pa­na­ši yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, ar leis­ti fil­muo­ti. Da­bar jiems yra lei­s­ta vis­ką fil­muo­ti, tik su­ti­ki­mo rei­kia, pa­kar­to­siu. Tei­sės de­par­ta­men­to yra la­bai tiks­li pa­sta­ba, ar leis­ti fil­muo­ti tik kai da­ro­mas pa­žei­di­mas, gal rei­kia sa­ky­ti – ga­li­mas pa­žei­di­mas, nes pa­žei­di­mą įro­dys tik ko­mi­si­ja ar pa­rei­gū­nas, ar vi­są pro­ce­są. Tai čia to­kia, sa­ky­čiau, dis­ku­si­ja.

Ar fil­muo­ti bent įta­ria­mą pa­žei­di­mą, aš ma­nau, tai tik­rai, o dėl pla­tes­nės dis­ku­si­jos, kiek lais­vai ir pa­pil­do­mai ga­li tai fik­suo­ti, aiš­ku, jei­gu pa­tei­ki­mas per­ei­tų, ko­mi­te­tas ap­si­spręs­tų. Aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad, aiš­ku, rei­kė­tų leis­ti fil­muo­ti tik ta­da, kai yra ar­gu­men­tų, ta­da ir pats ste­bė­to­jas ga­lės pa­teik­ti prie­žas­tį, ko­dėl fil­ma­vo. Šiuo at­ve­ju iš­gir­dau no­rą iš ko­mi­si­jos bal­suo­ti, šiuo at­ve­ju bal­sa­vau, kad bu­vo pa­ro­dy­tas kaž­kam biu­le­te­nis… Tik ta­da, ma­nau, tu­rė­tų bū­ti lei­džia­ma, kai įta­ria­ma, kad da­ro­mas pa­žei­di­mas.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju už šį įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mą, jis yra la­bai lai­ku, gal anks­čiau rei­kė­jo ir ki­toms val­džioms taip da­ry­ti. Ma­nau, skaid­ru­mo bū­tų kur kas dau­giau, jei­gu bū­tų, pa­vyz­džiui, kaip Aust­ra­li­jo­je – Kon­sti­tu­ci­jo­je įra­šy­ta pa­rei­ga bal­suo­ti, tai gal ma­žiau bū­tų ir nesu­si­pra­ti­mų. Kol kas ydin­ga prak­ti­ka yra ypač ta­da, kai bal­sa­vi­mas vyks­ta na­muo­se, ir tai tę­sia­si jau ko­ne 32 me­tus. Kaip ten su­tvar­ky­ti, kaip ten tą Rin­ki­mų ko­dek­są pa­to­bu­lin­ti ir pa­na­šiai, kol kas yra su­dė­tin­ga. Mes ma­tė­me ke­lio­se sa­vi­val­dy­bė­se, kad už vie­ną as­me­nį jau anks­čiau lai­ko yra at­ke­lia­vu­sios fo­to­gra­fi­jos, už ką bal­suo­ti ir pa­na­šiai. Va­di­na­si, kaž­kas ži­no, kur tie as­me­nys gy­ve­na, ap­si­lan­ko prieš ko­mi­si­jai at­ei­nant. Ši­ta vie­ta ma­ne vi­sa­da in­tri­guo­ja, kaip bū­tų ga­li­ma tai su­tvar­ky­ti.

Ma­no klau­si­mas bū­tų toks: ar ne­bū­tų lai­kas įves­ti in­ter­ne­ti­nį bal­sa­vi­mą? Ačiū.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ši­tas klau­si­mas la­bai pla­tus ir, kaip sa­ko­ma, čia ta laz­da, ku­ri tu­ri du ga­lus. Jei­gu bū­tų 100 % už­tik­rin­tas sau­gu­mas, tai sa­ky­čiau tik­rai už. Kol kas, ma­tyt, taip nė­ra, to­dėl abe­jo­ti­na.

O ką mi­nė­jo­te dėl fil­ma­vi­mo bal­suo­jant na­muo­se ar kaip, įvai­riau­siai, ne tik na­muo­se bal­suo­jant, tik ma­no pa­vyz­dys toks bu­vo, kai tas fil­ma­vi­mas bu­vo įro­dy­mas. Per šiuos rin­ki­mus ma­tė­me ir per ži­nių lai­das, kad žur­na­lis­tai nu­fil­muo­ja as­me­nis, pa­ve­žu­sius į bal­sa­vi­mo vie­tą, jo­kio su­ti­ki­mo net ne­pra­šo ir jie net nė­ra ste­bė­to­jai. Tie­siog ži­niask­lai­da pa­da­rė ge­rą dar­bą, pa­vie­ši­no at­ve­jį, kai bu­vo pa­ve­ža­mi rin­kė­jai. Tai­gi tą ofi­cia­liai ga­lė­tų pa­da­ry­ti ir ste­bė­to­jas, jis ne­lik­tų kal­tas.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Pas­ku­ti­nis klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga Gin­tau­tai, daž­niau­siai pa­tai­sos at­si­ran­da iš gy­ve­ni­mo ko­kių nors at­si­ti­ki­mų. Ir jūs šian­dien vis mi­ni­te kaž­ko­kį kon­kre­tų at­ve­jį. Mes daž­nai kal­ti­na­me žmo­nes, kad jie ne­pi­lie­tiš­ki, kad ne­ben­druo­me­niš­ki, kad ne­pra­ne­ša apie nu­si­žen­gi­mus. Ar tik­rai bu­vo toks at­ve­jis, kaip man te­ko gir­dė­ti, Ig­na­li­nos ra­jo­ne, kad rin­ki­mų me­tu bu­vo už­fik­suo­tas kon­kre­tus nu­si­žen­gi­mas ir tas žmo­gus, ku­ris tai už­fik­sa­vo, bu­vo nu­baus­tas ar jam gre­sia, kad jis bus nu­baus­tas? Ačiū.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų pa­na­šiai taip ir bu­vo. Ste­bė­to­jas už­fik­sa­vo, pa­tei­kė ko­mi­si­jai me­džia­gą, ko­mi­si­ja, bi­jau pa­sa­ky­ti, ar at­lei­do tą apy­lin­kės ko­mi­si­jos na­rį, ar pa­že­mi­no pa­rei­gas, bet kar­tu at­lei­do ir ste­bė­to­ją. Ste­bė­to­jas, ži­nau, ši­tą veiks­mą bu­vo ap­skun­dęs, da­bar re­zul­ta­to ne­ži­nau.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už pa­si­sa­ko I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų gir­dė­jo­me daug ir klau­si­mų, ir at­sa­ky­mų. Pa­na­šu, kad yra erd­vės to­bu­lin­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ma­no su­pra­ti­mu, tas to­bu­li­ni­mas tu­rė­tų bū­ti ta­da, kai fik­suo­ja­mi pa­žei­di­mai. Tai ra­šo ir Tei­sės de­par­ta­men­to tei­si­nin­kai sa­vo iš­va­do­je.

Bet ko­dėl tai yra svar­bu? Juk ste­bė­to­jų pa­rei­ga yra už­tik­rin­ti skaid­rius rin­ki­mus, o kaip tai kar­tais pa­da­ry­ti, kai tu net ne­tu­ri ele­men­ta­rių prie­mo­nių už­fik­suo­ti vie­ną ar ki­tą da­ro­mą pa­žei­di­mą. Kad to­kių at­ve­jų tik­rai bū­na ir pa­si­tai­ko, mes esa­me vi­si čia da­ly­va­vę rin­ki­muo­se, ir ne po kar­tą, ir ži­no­me, kad tik­rai bū­na, kai net to­je pa­čio­je rin­ki­mų apy­lin­kė­je, žmo­gui gal­būt ten sun­kiau su­si­gau­dant, už­ei­na ko­mi­si­jos na­rys ir kaž­ką ten pa­de­da. Žmo­gus iš šo­no tar­si ga­li nu­fo­tog­ra­fuo­ti, o jau ste­bė­to­jas ne­ga­li nu­fo­tog­ra­fuo­ti. To­kių si­tu­a­ci­jų, esa­me vi­si tik­riau­siai su­si­dū­rę, bū­na ir tą klau­si­mą bū­ti­na spręs­ti.

Ar šis ke­lias yra ge­riau­sias, iš­aiš­kės dis­ku­si­jų me­tu, bet pra­dė­ti dis­ku­si­ją, kaip fik­suo­ti pa­žei­di­mus, gal­būt tu­rint ko­kias nors nuo­la­ti­nes ka­me­ras ko­mi­si­jų na­riams, pa­na­šiai kaip tu­ri pa­rei­gū­nai, ar dar ko­kie nors mo­men­tai, bū­ti­na da­ry­ti, nes tik­rai kar­tais bū­na: žo­dis prieš žo­dį ir įro­dy­mų ne­pa­si­lie­ka. Tai­gi agi­tuo­ju bal­suo­ti už šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pra­dė­ti dis­ku­si­ją, kaip už­tik­rin­ti skaid­ru­mą ir są­ži­nin­gu­mą rin­ki­mų sis­te­mo­se.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš pa­si­sa­ko A. Vyš­niaus­kas. Jis šiuo me­tu kal­ba su prem­je­re. Ger­bia­mas An­driau, gal jūs per­lei­džia­te ta­da? Ne?

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ne, ne, ne. Tik­rai. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­rė­čiau pa­si­sa­ky­ti prieš šį įsta­ty­mą dėl la­bai pa­pras­tos prie­žas­ties. Aš su­pran­tu, ką ko­le­ga tei­kia. Tei­kia tik­rai ir ne­blo­gą idė­ją, bet su ta ne­blo­ga idė­ja ga­li bū­ti ir ne­la­bai ge­rų da­ly­kų.

Jūs įsi­vaiz­duo­ki­te si­tu­a­ci­ją, kai bal­sa­vi­mo vie­to­je sto­vi ste­bė­to­jas ir fil­muo­ja. Tie­siog fil­muo­ja vi­sus, kas at­ei­na, kas iš­ei­na. Gal­būt net vie­šai tran­sliuo­ja. Iš to ky­la ke­lios pro­ble­mos. Vie­nas da­ly­kas. Kaž­kas ga­li ban­dy­ti nu­sta­ti­nė­ti, ku­rie žmo­nės at­ėjo, ir taip da­ry­ti spau­di­mą.

Ki­tas da­ly­kas. Vien jau ka­me­ros bu­vi­mas bal­sa­vi­mo vie­to­je ir­gi yra kaip tam tik­ra spau­di­mo prie­mo­nė bal­suo­ti, nes ste­bė­to­jai vi­si daž­niau­siai bū­na iš ku­rios nors po­li­ti­nės jė­gos. Man at­ro­do, ge­ra in­ten­ci­ja mes ga­li­me pa­da­ry­ti ga­nė­ti­nai daug ne­ge­rų da­ly­kų. Dėl to siū­ly­čiau ne­si­blaš­ky­ti ir tam vis­gi ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Iš­klau­sė­me vi­sų pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų. Dėl įsta­ty­mo pro­jek­to ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi. Kas pri­ta­ria­te 2-9 klau­si­mui – įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2541, – bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 86 Sei­mo na­riai: už – 32, prieš – 34, su­si­lai­kė 20. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.

Al­ter­na­ty­viai bal­suo­da­mi ap­si­sprę­si­me, ką da­ro­me to­liau. Kas bal­suo­ja­te už, bal­suo­ja­te už tai, kad įsta­ty­mo pro­jek­tą grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas bal­suo­ja­te prieš, bal­suo­ja­te už tai, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas bū­tų at­mes­tas.

Bal­sa­vo 84 Sei­mo na­riai: už – 38, prieš – 46. Įsta­ty­mo pro­jek­tas at­mes­tas.

 

17.44 val.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos įsta­ty­mo Nr. I-1571 13 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2390 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos įsta­ty­mo Nr. I-1571 13 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2390. Pra­ne­šė­ja – A. Ku­bi­lie­nė. Pra­šau. Pa­tei­ki­mas.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai trum­pas pro­jek­tas. Aš pa­ci­tuo­siu vie­ną sa­ki­nį: „LRT ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gas ga­li ei­ti ne dau­giau kaip dvi ka­den­ci­jas iš ei­lės.“

Ger­bia­mi ko­le­gos, esu įsi­ti­ki­nu­si, ir tie ko­le­gos, ku­rie kar­tu tei­kia su ma­ni­mi šį pro­jek­tą, kad am­ži­nų ir ne­pa­kei­čia­mų va­do­vų sau­go­ji­mo prak­ti­ka bet ko­kio­je aukš­tes­nė­je po­zi­ci­jo­je jau yra at­gy­ve­nu­si ir tai ne­de­mok­ra­ti­jos ru­di­men­tas. At­krei­piu jū­sų dė­me­sį, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos įsta­ty­mas jau nu­ma­to ka­den­ci­jų skai­čių ri­bo­ji­mą dau­ge­ly­je LRT or­ga­nų, tai yra LRT ta­ry­bai, ta­ry­bos pir­mi­nin­kui, LRT eti­kos kon­tro­lie­riui, LRT vi­daus au­di­to tar­ny­bos va­do­vui. Kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri trys Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Gai­la, ne­ma­tau pir­mo­sios au­to­rės, ar jūs abi vie­no­do­mis tei­sė­mis?

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ji iš­vy­ku­si į lai­dą.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Iš­vy­ku­si į lai­dą. Lai­da, aiš­ku, svar­biau už dar­bą Sei­me. Bet aš no­riu pa­klaus­ti. Pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je jūs tu­rė­jo­te 85, ar kiek ten, sa­vo dau­gu­mos at­sto­vų ir jūs iš es­mės kei­tė­te LRT įsta­ty­mą, iš es­mės kei­tė­te. Ko­dėl ši­tos nuo­sta­tos jūs tuo­met ne­įdė­jo­te? Kas su­truk­dė?

Ir ki­tas pa­ra­le­li­nis klau­si­mas. Da­bar ir ki­to­se na­cio­na­li­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se kul­tū­ros sri­ty­je iš­tin­ka to­kių da­ly­kų, kad žmo­nės jau po pir­mos ka­den­ci­jos ne­ten­ka sa­vo pa­rei­gų, nes lai­mi ge­res­ni. Ar tik­rai yra bū­ti­na da­bar skai­čiuo­ti ka­den­ci­jas, ta pras­me ri­bo­ti? Nes jei­gu at­ei­na ge­res­nis… Sa­ky­si­me, da­bar vy­ko LRT kon­kur­sas, jis ne­įvy­ko, nes ne­su­rin­ko tam tik­ro bal­sų skai­čiaus. Vals­ty­bi­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se: te­at­ruo­se, kon­cer­ti­nė­se ir ki­to­se vals­ty­bi­nė­se kul­tū­ros įstai­go­se, skai­čius yra ne­ri­bo­ja­mas. Tai ar mums ne­rei­kė­tų su­grįž­ti prie tos sis­te­mos kaip ir sa­vi­val­do­je, ką mes ir pa­da­rė­me vi­so­se sri­ty­se, lei­džia­me žmo­nėms tie­siog nu­spręs­ti – ko­mi­si­joms ar­ba val­džiai. Pra­dė­ki­te nuo to, ko­dėl jūs ne­pa­da­rė­te ir kas da­bar at­si­ti­ko? Ačiū.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jei­gu lei­si­te, aš pra­dė­siu nuo ant­ros da­lies. Iš tik­rų­jų ma­nau, kad ši­tie pa­sky­ri­mai, tie žmo­nės, ku­rie kar­tais vyk­do tuos kon­kur­sus, vie­naip ar ki­taip yra su­si­ję su tais sa­vo ski­ria­mais žmo­nė­mis į tam tik­ras po­zi­ci­jas. To­dėl, ma­nau, tai ir yra vie­nas iš sau­gi­klių. An­tra ver­tus, kaip jau ir mi­nė­jau, ma­nau, kad nė­ra ne­pa­kei­čia­mų žmo­nių, ir at­si­nau­ji­ni­mas, o ne su­au­gi­mas su tam tik­ru pos­tu yra la­bai svar­bu.

Ko­dėl mes ne­pa­da­rė­me ši­to pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je? Jei­gu jūs at­kreip­si­te dė­me­sį, tai pa­ma­ty­si­te, kad iš tik­rų­jų pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je mes kai ku­rių da­ly­kų ne­pa­da­rė­me dėl to, kad mes ne­tu­rė­jo­me to­kios, kaip yra jū­sų frak­ci­jo­je, griež­tos tvar­kos, kad yra pa­ša­li­na­mi iš frak­ci­jos žmo­nės, ku­rie bal­suo­ja ki­taip. Mes tu­rė­jo­me ki­to­kių nuo­mo­nių ir ne­su­ta­rė­me vie­nin­gai dėl ši­to.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Vie­nas iš pa­vyz­džių bū­tų vais­ti­nių pro­jek­tas, jis bu­vo pri­sta­ty­tas. Kaip ži­no­te, vie­na ko­le­gė bal­sa­vo prieš ir to vie­no bal­so pa­ka­ko.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ger­bia­ma As­ta, daug kal­ba­ma apie pa­trio­tiz­mą, ir krikš­čio­nys, ir ne krikš­čio­nys kal­ba apie pa­trio­tiz­mą, kad na­cio­na­li­nius in­te­re­sus rei­kia gin­ti. Bet kaip už­tik­rin­ti, kad at­ei­tų į va­do­vau­jan­tį pos­tą, Na­cio­na­li­niam ra­di­jui ir te­le­vi­zi­jai va­do­vau­ti iš tie­sų Lie­tu­vos pat­rio­tas, ku­ris gins Lie­tu­vos na­cio­na­li­nius in­te­re­sus, ga­li­ma sa­ky­ti, bus tas na­cio­na­lis­tas, o ne li­be­ra­la­nar­chis­tas? Kaip už­tik­rin­ti?

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tik­rų­jų klau­si­mas la­bai su­dė­tin­gas ir tik­riau­siai čia yra dau­gy­bė da­ly­kų. Bet aš ma­nau, kad ši­tas pro­jek­tas yra bū­tent vie­nas iš tų, ku­ris ir įde­da tuos sau­gik­lius, kad žmo­gus ne­už­si­sė­dė­tų ir bū­tų kei­čia­mas, at­ei­tų žmo­nės su nau­jo­mis idė­jo­mis, nau­ju po­žiū­riu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Pas­ku­ti­nis gal­būt šiek tiek leng­ves­nį klau­si­mą pa­klaus A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, skai­tau teks­tą, ma­tau pen­ke­rių me­tų vie­ną ka­den­ci­ją ir ne­su­pran­tu, kas pa­ska­ti­no jus teik­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą? Ar tai, kad gal­būt ne­efek­ty­viai nau­do­ja­mi vals­ty­bės asig­na­vi­mai, dau­giau ne­gu 60 mln.? Ar kad LRT at­sto­vau­ja vie­nai po­li­ti­nei jė­gai? Bet tai tę­sia­si tiek, kiek tur­būt eg­zis­tuo­ja LRT. Bu­vo ne vie­nas par­la­men­ti­nis ty­ri­mas ir mes įsi­ti­ki­no­me. Ar jūs tu­ri­te dar ko­kių pa­ste­bė­ji­mų teik­da­ma šį įsta­ty­mo pro­jek­tą su ko­le­go­mis Sei­mo na­riais ir apie juos ne­no­ri­te kal­bė­ti? Bet, ma­no as­me­ni­niu įsi­ti­ki­ni­mu, tur­būt ar bus pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­ja, ar dvi ka­den­ci­jos, nie­kas dėl to tur­būt ne­pa­si­keis. Ar jūs ne­ma­no­te taip?

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, tai, kas vyks­ta LRT, aš ma­nau, yra skan­da­lin­ga si­tu­a­ci­ja, bet mes, dirb­da­mi opo­zi­ci­jo­je, da­ro­me tai, ką ga­li­me pa­da­ry­ti. Tai ši­tas pro­jek­tas yra vie­nas iš tų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų už no­ri kal­bė­ti D. Griš­ke­vi­čius.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš tie­siog kvie­čiu bū­ti Sei­mą nuo­sek­lų. Vien šian­dien svars­tė­me klau­si­mą, tiks­liau, ban­dy­mą su­grą­žin­ti se­ną­ją tvar­ką ir sa­vi­val­dy­bių bei vals­ty­bi­nių įmo­nių va­do­vų ka­den­ci­jų pa­nai­ki­ni­mą. Da­bar šis klau­si­mas vi­siš­kai ana­lo­giš­kas. Aš ma­nau, jei­gu jau Sei­mas, tiek pra­ėju­sios ka­den­ci­jos, tiek šis, pa­si­rin­ko kryp­tį, ypač ei­nan­tiems tas pa­rei­gas, ku­rios yra pen­ke­rių me­tų, pa­va­din­ki­me taip, ka­den­ci­jas ri­bo­ti iki dvie­jų, tai to nuo­sek­lu­mo rei­kė­tų lai­ky­tis ir čia.

Aš ma­nau, tik­rai da­ro­ma di­džiau­sia klai­da, ka­i yra ban­do­ma pri­si­riš­ti prie per­so­na­li­jų. Nes tur­būt jei­gu mes šian­dien kal­bė­tu­me ne apie da­bar­ti­nę LRT va­do­vę, o, tar­ki­me, apie prieš tai bu­vu­sį LRT va­do­vą, ku­ris ir­gi bu­vo ga­na il­gą lai­ką, tur­būt gal net ir pa­si­keis­tų tos pu­sės, ku­rios pa­lai­ko ar ne­pa­lai­ko. Man at­ro­do, rei­kia nu­si­ša­lin­ti kon­kre­čiai nuo per­so­na­li­jų, o kal­bė­ti apie prin­ci­pus iš es­mės. Man at­ro­do, kad šios tik­rai svar­bios ins­ti­tu­ci­jos va­do­vui dirb­ti ir sa­vo idė­jas įgy­ven­din­ti de­šim­ties me­tų lai­ko­tar­piu, jei­gu jo ka­den­ci­ja yra pra­tę­sia­ma po pir­mo­sios, tik­rai yra pa­kan­ka­mas lai­ko tar­pas įgy­ven­din­ti tuos dar­be už­si­brėž­tus po­ky­čius.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Pa­na­šu, kad ki­to­kią nuo­mo­nę tu­ri K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, no­rė­jau pri­tar­ti ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, bet po pri­sta­ty­mo pra­ėjo no­ras, nes ne­ma­tau to pri­sta­ty­mo lo­gi­kos. Bu­vo pa­aiš­kin­ta, kad as­me­nys, ku­rie ski­ria, yra su­si­ję ir dėl to ne­pa­ski­ria. Jei­gu su­si­ję, tai tu­rė­tų pa­skir­ti su­si­ję as­me­nys. Ar tu­ri ne­pa­skir­ti? Da­bar ne­pa­sky­rė. Su­si­ję as­me­nys ne­pa­ski­ria. Kaž­kaip ne­lo­giš­ka. Tai ta­da rei­kia ne­su­si­ju­sių as­me­nų, ta­da gal pa­skirs ant­rai ka­den­ci­jai?

Ir dar ko­dėl ne­pa­da­rė? Nes bu­vo la­bai de­mo­kra­tiški vals­tie­čiai. O ka­dan­gi de­mo­kra­tiški, tai ta­da frak­ci­ja iš kar­to sky­la, tą pa­čią aki­mir­ką, nes de­mo­kra­tija yra blo­gai. Tai vi­si tie pa­aiš­ki­ni­mai yra to­kie alo­giš­ki, kad aš ma­nau, kad prie to įsta­ty­mo rei­kia dar pa­dir­bė­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ka­dan­gi, kaip su­pran­tu, pri­ta­ri­mo ben­dru su­ta­ri­mu ne­bus, ap­si­spren­džia­me dėl įsta­ty­mo pro­jek­to bal­suo­da­mi. Kas pri­ta­ria­te 2-10 klau­si­mui – įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2390, – bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­to­kią nuo­mo­nę…

Bal­sa­vo 80 Sei­mo na­rių: už – 34, prieš – 22, su­si­lai­kė 24. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.

Al­ter­na­ty­viai bal­suo­da­mi ap­si­spren­džia­me, ką su juo da­ro­me to­liau. Kas bal­suo­ja­te už, bal­suo­ja­te už tai, kad įsta­ty­mo pro­jek­tą grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas bal­suo­ja­te prieš, bal­suo­ja­te už tai, kad įsta­ty­mo pro­jek­tą at­mes­tu­me.

Bal­sa­vo 76 Sei­mo na­riai: už – 38, prieš – 38.

Na, dar kar­te­lį pa­mė­gin­ki­me ap­si­spręs­ti, ką su įsta­ty­mo pro­jek­tu da­ro­me to­liau. Kas bal­suo­ja­te už (ly­giai taip pat, kaip ir per prieš tai bu­vu­sį bal­sa­vi­mą), bal­suo­ja­te už tai, kad įsta­ty­mo pro­jek­tą grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas bal­suo­ja­te prieš, bal­suo­ja­te už tai, kad įsta­ty­mo pro­jek­tą at­mes­tu­me.

Bal­sa­vo 77 Sei­mo na­riai: už – 35, prieš – 42. Įsta­ty­mo pro­jek­tas at­mes­tas.

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, pas­ku­ti­nis. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – A. Po­cius.

A. POCIUS (TS-LKDF). Pra­šau įskai­ty­ti prieš, nes ne­su­vei­kė.

PIRMININKAS. Ge­rai, pro­to­ko­le jū­sų bal­sas bus įskai­ty­tas prieš. La­bai dė­kui. At­si­pra­šau, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Mie­li ko­le­gos, iš tie­sų bal­sa­vau už įsta­ty­mo pro­jek­tą, ne­pai­sant to, kad jis bu­vo at­mes­tas. Aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad klau­s­da­mas pra­ne­šė­jos ko­le­ga A. Skar­džius aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­kai pa­sa­kė šio­je po­sė­džių sa­lė­je, kad na­cio­na­li­nis tran­sliuo­to­jas at­sto­vau­ja vie­nai po­li­ti­nei jė­gai. Aš gi­liai su­si­rū­pi­nęs dėl šio klau­si­mo ir no­rė­čiau su­ži­no­ti – ku­riai? Krei­piuo­si į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją, kad bū­tų iš­si­aiš­kin­ta, na, ku­riai gi čia jė­gai at­sto­vau­ja na­cio­na­li­nis tran­sliuo­to­jas.

Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį na­cio­na­li­nio tran­sliuo­to­jo, kad jis, man at­ro­do, gin­da­mas sa­vo re­pu­ta­ci­ją ir už­tik­rin­da­mas vi­sų po­li­ti­nių jė­gų ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pą, tu­rė­tų kreip­tis į teis­mą ir iš­si­aiš­kin­ti, ar nė­ra Sei­mo sa­lė­je da­ro­mas šmeiž­tas na­cio­na­li­niam tran­sliuo­to­jui. Pra­šom ši­tą taip pat fik­suo­ti pro­to­ko­le, kad aš krei­piuo­si į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ne­bū­ti­nai Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja ga­li iš­aiš­kin­ti, ku­riai par­ti­jai at­sto­vau­ja, už­ten­ka pa­žiū­rė­ti gal ko­kią nors vie­ną ži­nių lai­dą. Tvar­ka.

 

17.55 val.

Sei­mo sa­vai­tės (2023-04-03 – 2023-04-07) – 2023 m. ba­lan­džio 4 d. (ant­ra­die­nio) ir 6 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ki­tas re­zer­vi­nis klau­si­mas, re­zer­vi­nis 1 klau­si­mas – Sei­mo sa­vai­tės, pra­si­de­dan­čios ba­lan­džio 3 die­na, Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tos sa­vai­tės ant­ra­die­nio po­sė­dį siū­lo­me pra­dė­ti nuo tų pro­jek­tų, dėl ku­rių šian­dien pa­da­ry­ta per­trau­ka, – tai S. L. Ka­lė­dos kan­di­da­tū­ros siū­ly­mas, vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mų įmo­nių va­do­vų ka­den­ci­jos. At­kreip­siu dė­me­sį, kad ant­ra­die­nio dar­bo­tvarkės pro­jek­te yra du Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tai, taip pat Pre­zi­den­to siū­ly­mas G. Go­dos kan­di­da­tū­ros į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kus, na, įvai­rūs ki­ti svars­ty­mo ir pa­tei­ki­mo sta­di­jų pro­jek­tai. Ket­vir­ta­die­nį, kaip įpras­ta, pri­ėmi­mai tų pro­jek­tų, ku­riuos ma­tė­me šią sa­vai­tę dar­bo­tvarkėse, ir siū­lo­ma ket­vir­ta­die­nį jau už­baig­ti ap­si­spręs­ti dėl S. L. Ka­lė­dos sky­ri­mo. Tur­būt toks ne­kas­die­nis da­ly­kas – pa­siū­ly­mas skelb­ti pri­va­lo­mą re­fe­ren­du­mą dėl Kon­sti­tu­ci­jos 12 straips­nio pa­kei­ti­mo.

Po pie­tų taip pat ke­li Vy­riau­sy­bės tei­kia­mi pro­jek­tai ir ne­ma­žai Sei­mo na­rių pro­jek­tų pa­gal jų re­gist­ra­ci­jos ei­lę: Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo pa­tai­sos, mū­sų ko­le­gai R. Lo­pa­tai ap­ti­kus dar vie­ną tra­di­ci­nę re­li­gi­nę ben­dri­ją Lie­tu­vo­je, taip pat čia ir opo­zi­ci­nių frak­ci­jų pro­jek­tai po­sė­džio pa­bai­go­je.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri vie­nas Sei­mo na­rys. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Jur­gi, aš ma­niau, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ku bus mū­sų bu­vęs ko­le­ga S. Šed­ba­ras. Ko­dėl ma­no tei­sė­ti lū­kes­čiai nepa­si­tvir­ti­na?

J. RAZMA (TS-LKDF). Kai at­sa­ki­nės Pre­zi­den­to tei­kia­mas kan­di­da­tas, jū­sų pa­klaus­ki­te, ko­dėl jis ne­at­si­sa­kė S. Šed­ba­ro nau­dai ir ko­dėl ne­pa­dė­jo jū­sų lū­kes­čiams iš­si­pil­dy­ti. (Juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga, at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui, pri­tar­ta ir džiaugs­min­gai… Tie­sa, dar re­gist­ruo­ja­mės. Šios die­nos dar­bo­tvarkė baig­ta.

Už­si­re­gist­ra­vo 48 Sei­mo na­riai.

Džiaugs­min­gai pra­ne­ša­me, kad ko­vo 30 die­nos va­ka­ri­nis Sei­mo ple­na­ri­nis po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.