LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 177
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojos
I. DEGUTIENĖ ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame gegužės 24 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas)
Prašau registruotis. Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji, kaip pamenate, mes turime grįžti, pabaigti Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ pateikimo procedūrą. Pateikimas yra iš dalies… Pats klausimo pristatymas yra įvykęs. O dabar pagal išsaugotą norinčių klausti Seimo narių sąrašą teikėjas V. Simulikas, kuris jau tribūnoje, atsakys į klausimus. Pirmasis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, turbūt vargu ar būtų galima priimti tą jūsų nuostatą, kad tikėjimas į folklorą, kultūros paveldą yra viena tikėjimo rūšių. Bent jau jūs taip suformulavote. Turbūt nėra pagrindo kalbėti apie tai, ar tai yra religija, ar ne. Bet jeigu kalbame apie religijos įteisinimą, tai arba jinai turėtų turėti istorinį tęstinumą, arba pagal tam tikras dogmas turėtų būtų suformuluota, kas tai yra, kad mes žinotume, nes dabar atrodo kartais, neaišku, ką mes svarstome. Jeigu mes kalbame apie baltų tikėjimą, kuris buvo toliau… Dėl kultūros paveldo mes visi esame kaip ir nepriklausomai nuo savo tikėjimo… bet baltų tikėjime buvo aiškus tikėjimo prioritetas. Daug dievų, tarp jų yra Perkūnas, vyriausias. Ar tas istorinis tęstinumas yra išlaikomas ar neišlaikomas, nes tai yra tikėjimo pagrindas? Visa kita yra folkloras, tautiškumas, dainos, visa kita yra tokie papildomi atributai.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, jūs esate už mane, manau, kur kas labiau patyręs, bet jūs kai ką truputėlį maišote. Mes įteisiname ne religiją, o religinę bendruomenę. Tai yra du skirtingi dalykai. Tradicinės religijos su savo bendruomenėmis yra seniai seniai įteisintos Lietuvoje, jos yra devynios, apie jas aš kalbėjau. O bendruomenė, turinti savo papročius, savo tradicijas, kurios atitinka mūsų įstatymus, nežinau, ne kitų valstybių, bet yra Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie nėra apskųsti Konstituciniam Teismui, kurie yra galiojantys, yra surašyti reikalavimai.
Vadovaudamasi tuo Teisingumo ministerija, ne aš… Aš esu tik vykdytojas, teikėjas, pagal procedūras Žmogaus teisių komitetas yra teikėjas, tai šiuo atveju, kadangi esu pirmininkas, kolegos komitete neprieštaravo, kad aš daryčiau teikimą. Mes turėjome tokį neformalų pokalbį. Mano pareiga tiktai pristatyti Teisingumo ministerijos išvadą ir teikti Seimui nutarimą. Jūsų valioje, tik jūsų valioje Konstitucijos 26 straipsnį (tai yra teisę į laisvę, tikėjimo laisvę) įgyvendinti arba neįgyvendinti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai sveikinu su iniciatyva, suteikiant galimybę ir senam baltų tikėjimui turėti savo bendruomenę, kad žmonės turėtų pasirinkimo laisvę, kur save realizuoti, kur išpažinti pagal savo pačių pasaulėžiūrą, kas jiems yra artimiausia.
Bet mano klausimas yra tas, kad čia yra susiję ir su kitais, žemiškaisiais dalykais religinių bendruomenių, tarkim, kad žemės nuomos lengvata ir t. t. tokiu atveju suteikiama. Klausimas būtų kitas, ar jūs nenorėtumėte eiti toliau ir, pavyzdžiui, suteikti galimybę religinėms bendruomenėms būti atleistoms nuo PVM mokėjimo? Nes šiandien, pavyzdžiui, statant bažnyčią, surinkus aukas iš bendruomenės narių, privalu dar sumokėti PVM mokestį. Tai čia būtų didelis palengvinimas.
Kitas dalykas, mes esame dar neišsprendę tokių klausimų kaip Evangelikų liuteronų bažnyčios turto grąžinimas, kur irgi yra kultūros centras, kuris galėtų tą šviečiamąją veiklą toliau vykdyti. Kaip jūs vertinate tai plačiau?
V. SIMULIK (LVŽSF). Plačiau vertinu teisingai. Reikėtų daugelį dalykų spręsti, bet šiuo atveju šnekame būtent apie dalies Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinę teisę turėti laisvę tikėti. Šiuo atveju šnekame apie vieną siaurą klausimą. O apie tai, kad statomi religiniai objektai, vienos ar kitos bažnyčios, turėtų turėti lengvatas… Galbūt su tais pačiais mūsų gerbiamais romais – irgi mūsų bendruomenės dalimi (jiems yra skirti milžiniški pinigai iš Europos Sąjungos integruotis), kartais mūsų pareigūnai nekultūringai pasielgia, o galbūt jie patys išprovokuoja tą elgesį. Ta tematika yra begalinė. Bet yra vietų, kur savivalda turi spręsti. O jeigu bus iniciatyvų dėl visokių lengvatinių dalykų – bet kokiai bažnyčiai, bet kokios bažnyčios objektams – aš visą laiką būsiu už, nes tai yra susiję su viena iš fundamentaliausių žmogaus teisių – teise į tikėjimo laisvę.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nesiginčysiu su jumis apie tikėjimo laisvę, nes, mano supratimu, tos netradicinės 160 bendruomenių, kurios egzistuoja, gali ją realizuoti ir be tokių pripažinimų, tik nereikia joms galbūt trukdyti. Tačiau mano klausimas. Jūs teigiate, kad pristatote Teisingumo ministerijos išvadą. Bet vien tik trumpai pasigilinęs į ją, aš pasigedau kai kurių dalykų apie šios bendruomenės kilmę, dalyvavimą tam tikruose susivienijimuose. Ir, pavyzdžiui, atsiverčiu pernai metų žurnalą internete „Vestnik slavianskich kultur“, kur įvardijama, kad tai yra rusko-litovskij jazyčeskij projekt. Tiesiai šviesiai – tai rusiškas ir lietuviškas pagonybės projektas, bet šita informacija Teisingumo ministerijos parengtame dokumente nutylėta. Kodėl?
V. SIMULIK (LVŽSF). Jeigu jūs skaitėte visą pažymą, yra daug įvairių surašyta baltiškų organizacijų: trys Kauno, Vilniaus organizacijos yra susivienijusios į tikėjimą „Romuva“, jos 1992 metais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje yra įregistruotos. Aš suprantu, ką jūs taikote. Jūs taikote, kad V. Simulikas yra ir toks agentas, ir kitoks agentas. Labai keista, kolega, kai jūs pereinate į tokį žanrą.
O čia klausimas turėtų būti Teisingumo ministerijai, nes pagal įstatymą… Jūs leiskite atsakyti, gerai? Pagal įstatymą Teisingumo ministerija vertina, ar yra 25 metai (tai yra terminas) ir ar yra pasitikėjimas tarp Lietuvos Respublikos gyventojų. Skaičius, kuris… (Balsai salėje) Aišku, labai gaila, kad jūs turite savo, tai yra gerai, kad turite savo nuomonę, bet jūs paskaitykite, kas yra parašyta įstatyme ir visame komentare. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš neturiu nieko prieš žmones, besiburiančius apie senąją baltų kultūrą, tačiau, kiek suprantu, kalbant apie autentišką baltų pagonybę, nei rašytinė, nei žodinė tradicija nėra išlikusi. Dabartinis naujosios pagonybės konstruktas greičiausiai yra paimtas, kaip baltai sako, iš dausų. Arba, kaip A. Anušauskas sako, sukonstruotas kažkur į rytus nuo mūsų. Tai aš norėčiau paklausti, gerbiamasis pranešėjau, ar jūs tikrai beldžiatės į tas duris dėl to įstatymo?
V. SIMULIK (LVŽSF). Į tas duris, nepykite, kurios yra pagal mūsų įstatymus. Ir ši bendruomenė, nors jūs šaipotės iš šitų žmonių, turi tokias pat pilietines teises, kaip ir jūs turite savo tikėjimą ir savo maldos namus. Tai aš esu įsitikinęs, kad šie žmonės yra verti turėti teisę kreiptis į tam tikras institucijas, tos institucijos turi teisę įvertinti jas ir teikti vienokį ar kitokį verdiktą. Taškas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų puoselėti tradicijų niekas nedraudžia. Bet klausimas, kada ta tradicija turi tapti bažnyčia. Jūsų išvardintus pagrindinius kriterijus, t. y. laiko cenzą ir žmonių grupę, galima pritaikyti daug kam. Pavyzdžiui, tradiciškai nevalgantys kažkokių maisto produktų – veganai ir panašiai. Ar jūs tikrai manote, kad visos tradicijos gali išaugti į religijas? Ar iš to nauda, ar iš to iš tikrųjų yra… Religija yra jau gilesnis jausmas. Ar nemanote, kad dėl to gali būti net suskaldyta bendruomenė?
V. SIMULIK (LVŽSF). Kai bus įstatymas nevalgantiems arba žoles valgantiems, jų asociacijas įteisinti kokiu nors formatu, tai galbūt jie turės tokių teisių. Šiuo atveju jie yra oficialiai įregistruoti kaip religinė bendruomenė. Nepykite, nė vienas iš jūsų nesikreipėte į teismą ir nebandėte iš jų atimti šito statuso. Siūlyčiau tiems kolegoms, kurie čia kelia daug abejonių, – jūs turite visas teises Baudžiamojo kodekso proceso, kitų įstatymų tvarka kreiptis į tam tikras institucijas ir uždrausti šitą organizaciją, kas kartais pas mus mėgstama. Aš labai apgailestauju. Dar kartą grįžtu – jūs norite atimti iš Lietuvos Respublikos piliečių teisę į tikėjimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Navickas. (Balsai salėje)
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Atsiprašau. Jeigu kolegos leistų paklausti, tai yra toks senas graikiškas posakis: V. Simulikas – draugas, bet tiesa – svarbiau. Šiuo atveju aš tiktai norėjau pataisyti truputį pranešėją ir turbūt pataisyti ir kolegas, kurie kalbėjo, – šiandien mes nesprendžiame, ar baltų religinė organizacija „Romuva“ yra religija. Tai yra ne mūsų kompetencija spręsti.
Antras dalykas. Nemanau, kad valstybės pripažinimo nesuteikimas toms religinėms organizacijoms, kurios egzistuoja, pažeidžia jų tikėjimo laisvę. Tam, kad būtų tikėjimo laisvė realizuota, jos kreipiasi ir įsiregistruoja kaip religinės organizacijos. Šiandien mes sprendžiame klausimą, ar vieną religinę bendriją pripažinti, kad ji yra įaugusi į mūsų kultūros tradiciją, ir tada ji tampa valstybės bendradarbe, ta prasme (…) religine organizacija. Šiuo atveju, kodėl man kyla abejonių, nepaisant to…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
A. NAVICKAS (TS-LKDF). …kad tikrai… Atsiprašau, kultūros tradicijos čia… Kad paprasčiausiai tikrai nėra tarsi, bent jau iki sovietmečio niekados nebuvo pagrindo skirti krikščionybę, pavyzdžiui, ir etnokultūrą. Jis atsirado sovietmečiu. Šiandien aš norėčiau paklausti pono Valerijaus, ar tai reiškia, kad mano domėjimasis etnokultūra jau mane darytų religingą? Arba kur atskirti etnokultūrą ir baltų romuvos tikėjimą?
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs esate labai kultūringas ir tikrai žinote, kaip tai gražiai suformuluoti. Aš galiu pasakyti: kiekvienas žmogus turi teisę rinktis vieną ar kitą dalyką. Jeigu bus po pateikimo pritarta, komitete mes tikrai paprašysime visos chronologijos ir istorijos nuo XIX amžiaus pagonybės pačios, kaip religinės srovės ar krypties, ar bažnyčios. Viskas jūsų rankose, kolegos, ar įteisinti, ar neįteisinti lūkesčius daugiau negu 5 tūkst. žmonių, kurie tai propaguoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. Prašom, gerbiamieji, išsakyti motyvus. Už nori kalbėti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, teisė į tikėjimą yra viena iš fundamentalių žmogaus teisių ir mes neturime net teisės kvestionuoti, ką siūlome ir ko nesiūlome, o ypač baltų religijos ir ją vienijančios bendruomenės, kuri faktiškai įsikūrė po Nepriklausomybės atkūrimo 1992 metais. Išlaukusi 25 metus, pagrįstai kreipiasi dėl savo statuso pripažinimo. Šiandien jau oficialiai yra virš 5 tūkst. religinės bendruomenės narių arba jai save priskiriančių, kurie nori turėti teisę atlikti santuokos aktus ir prisiimti šitą galimybę. Jie nori ir kitų teisių, kurios yra numatytos mūsų įstatymuose.
Žvelgdami į praeitį, kai mes iš esmės kaip lietuvių tauta, gerbdama savo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą, matydama priešus, kurie norėjo vienais ar kitais ordinais apkrikštyti šitą religiją, mes turėtume ypatingą dėmesį skirti šitai bendruomenei kaip daliai ir mūsų istorijos, ir paveldo įkūnytojos. Todėl aš labai kviečiu neskirstyti į geresnes ar blogesnes, bet gerbti kiekvieno norą, kiekvieno mūsų šalies piliečio apsisprendimo teisę būti vienos ar kitos religinės bendruomenės atstovu ir pritarti. Siūlau neskirstyti, ar tai yra labiau vienos politinės jėgos išpažįstama bendruomenė, ar kitaip, neskaidyti taip politiniu klausimu. Žvelkime į tai kaip į fundamentinę mūsų piliečių teisę prisiskirti ir suteikime pagal įstatymą numatytus įgaliojimus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia nesiaiškiname, kodėl folklorinį judėjimą norėta padaryti religija 90-aisiais, kai baigėsi sovietmetis. Tačiau, kaip minėjau, Rusijos spaudoje, dabartinėje spaudoje yra įvardijama kaip rusų–lietuvių pagonybės projektas, kurį steigiant 1997–1998 metais, tarptautinį susivienijimą, aktyviai dalyvavo Rusijos piliečiai. Vienas iš jų – V. Kozakovas buvo paskelbtas 21-uoju kriviu. Aišku, tai tos bendruomenės reikalas. Prieš įsteigiant Pasaulio prigimtinių religijų kongresą 1998 metais, pirmtake buvo laikoma organizacija, kuri steigta aktyviai bendradarbiaujant su Rusijos slaviško pagonių susivienijimo atstovais – minėtu V. Kozakovu, N. Speranskiu, kitais.
Iš tikrųjų tai yra tos bendruomenės reikalas, kur jinai dalyvauja, kas ją steigia, bet dabar mums buvo pateikta, lyg toks mūsų žingsnis trukdytų jiems atlikti apeigas. Ne, nieko netrukdys, nieko nepakeis. Atsiverčiu bendruomenės puslapį – parašyta, kad bendruomenė atlieka šeimos apeigas: jungtuves, krikštynas, laidotuves. Bet kokiu atveju tai nesukelia teisinių pasekmių, bet taip ir turėtų būti, nes bendruomenių, tokių, kurios vadinamos netradicinėmis, Lietuvoje yra 160. Tai yra viena iš jų. Galbūt kelis šimtus žmonių, kuriuos vienija, galima laikyti gausesne bendruomene, bet vis dėlto tai viena iš jų.
Šiuo atveju aš daugiausia abejonių keliu dėl Teisingumo ministerijos pateiktos išvados, kuri yra klaidinanti, neišsami ir nutylinti dalį faktų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti dėl pritarimo Seimo nutarimui po pateikimo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 67, prieš – 10, susilaikė 19. Vadinasi, po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ yra pritarta.
Per šoninį mikrofoną repliką – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kolegos, aš pats labai dvejojau, net koridoriuje romuviečiams, kurie už rankovės stvarstė, pasakiau, kad nebalsuosiu, nepritarsiu. Bet iš tikrųjų daug mąsčiau. Yra tokių religijų, kurios yra daugiau koncepcijos. Čia irgi daugiau koncepcija nei religija. Konfucianizmas. Imti ir abejoti, kad konfucianizmas religija… Aš tai abejočiau. Daugiau filosofija. Čia irgi kažkas panašaus. Žmonės taip tiki ir jiems siejasi su mūsų… jie sieja save. Aš abejoju irgi, kaip Valdovų rūmai atstatyti, kad tai yra paveldas. Bet kitiems tai paveldas.
PIRMININKĖ. Ir dar per šoninį mikrofoną A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu pažiūrėtume Lietuvos istoriją, modernios Lietuvos istoriją, krikščioniškos Lietuvos istoriją, ar kaip ją norime pavadinti, katalikiškos Lietuvos istoriją, joje yra įvairių puslapių santykių su vadinamąja baltų religija arba, kitaip sakant, pagonybe. Reikia prisiminti, kad 1009 metais baltų religijos to meto išpažinėjai pagonys kirvuku nugalabijo Brunoną, atvažiavusį krikštyti Lietuvos.
Dabar mes čia pradedame svarstyti, kaip pripažinti vadinamosios baltų religijos išpažinėjus oficialia Lietuvos religija kaip tik tuo metu, kai rudenį laukiama švento popiežiaus atvykimo į Lietuvą. Ką tai reikštų, tokios analogijos? Istorikai galėtų mums čia turbūt padaryti gerų paskaitų. Bet, gerbiami kolegos, aš siūlyčiau nejuokauti šia tema ir iš tikrųjų prašyti ir Vyriausybės išvadų, ir Vyskupų Konferencijos išvados, ir nepadaryti tikrai labai… (Balsas salėje) Jeigu Vyriausybės teikimas, tai man dar keisčiau yra. Siūlau labai atidžiai nagrinėti ir nepadaryti tikrai didelių valstybinių klaidų.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Kadangi čia toks ažiotažas, tai aš siūlau keletą dalykų. Pritariu A. Kubiliui, kad Vyriausybės išvada galėtų būti, tuo labiau kad Teisingumo ministerija – ekspertė. Antra, siūlyčiau kaip papildomą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kad išnagrinėtų gilią istoriją ir visus pavojus, susijusius su visomis įtakomis, ypač Baltarusijos. Toks prašymas yra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, aktyvumas didelis. Per šoninį mikrofoną – R. J. Dagys, o paskui – P. Gražulis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes, man atrodo, pametame diskusijų prasmę. Aš pacituosiu gerbiamąjį V. Simuliką, kuris pasakė įspūdingą mintį, kad religinei bendruomenei religija nesvarbu, arba jos nereikia. Tai kas išbraukus religiją lieka? Bendruomenė, bet kuri bendruomenė. Dėl ko mes diskutuojame? Čia mes galvojame apie kažkokias sąsajas, konfucionizmus kolegos cituoja. Tai tėra tikėjimo pažiūrų į gyvenimo prasmę ir visus kitus dalykus sistema. Tai nesiriboja kokiu vienu kultūriniu paveldu, yra žiūrima, kad visos jos apima daugiau negu nacionalinius reikalus. Tokių įrodymų aš nematau. Iš pateikėjo aišku, kad tai yra kol kas visiškai nebaigta koncepcija, nes aš nesuprantu religinės bendruomenės be religijos. Tai kas lieka? Kažkoks vienos ar kitos gyvenvietės pavadinimas, daugiau nieko. Susimąstykite, ką jūs kalbate.
PIRMININKĖ. P. Gražulis jau nepageidauja. Per centrinį mikrofoną – gerbiamasis A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėčiau pastabą kolegai A. Kubiliui. Iš tikrųjų jis pasižymi gana silpnomis istorinėmis žiniomis, aš nemanau, kad čia reikėtų skleisti tas istorines žinias, kurios nėra visiškai teisingos. O kita pastaba būtų jam pačiam – kai buvo tokių įstatymo projektų, kurie tikrai buvo katalikiškos dvasios, buvo balsuojama prieš, o staiga dabar čia tampame labai aršiais katalikais.
PIRMININKĖ. Tegul pasako, bus širdžiai lengviau. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš sėdėjau ir klausiausi daug kalbų apie baltų religijos prorusiškumą. Tai tiems, kuriems labai rūpi prorusiškumas, tikrai linkėčiau su tokiu įkarščiu domėtis ir pono A. Kubiliaus sūnumi Baltarusijoje. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, siūlau į Lietuvą žvelgti ne kaip iš vienos ar kelių išskirtinių religijų, bet kaip į įvairialypę. Iš tikrųjų mūsų šalis yra išstūmusi piliečių dėl religinių pagrindų ir jie yra gavę prieglobstį kitose Vakarų valstybėse šiuo pagrindu. Tad mokykimės iš savo klaidų, gerbkime visų individualų tikėjimą. Religija yra asmeninis dalykas, bet labai prašau tolerancijos šioje šalyje.
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš irgi norėčiau tokia santarvės dvasia užbaigti. Iš tikrųjų, broliai krikščionys, aš manau, broliai ir sesės romuviečiai, tikrai leiskime sugyventi vieniems ir kitiems. Mes galime pasidžiaugti Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasia ir nuopelnais Lietuvos nepriklausomybei, bet lygiai taip pat ir romuviečių judėjimas dalyvavo atkuriant mūsų nepriklausomos valstybės dvasią. Pritarkime, duokime kelią svarstyti ir po to raskime bendrą sutarimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau baigti diskusijas. Pritarimas… yra pritarta. Mums liko patvirtinti komitetą. Kaip pagrindinis yra siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Kaip papildomą siūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir A. Kubilius pageidavo Vyriausybės išvados. Prašom, pritariame. Dėkoju, kolegos. Keliaujame. Svarstymo data nukeliama į birželio 21 dieną.
Ir dar R. J. Dagys dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi mes čia labai susipainiojom, man atrodo, tarp etnokultūros ir kitokio paveldo, tai vis tiek turėtų turbūt šiuo atveju pasakyti, tas ribas panagrinėti ir Švietimo ir mokslo komitetas, kuris iš tikrųjų nagrinėja ir galės įvertinti istoriškumą ir visa kita, nes Žmogaus teisių komitetas kaip pagrindinis vertins žmogaus teisių prasme. Mažiau būtų ginčų ir mes tada surastume galbūt tas ribas.
PIRMININKĖ. Siūlo dar vieną papildomą komitetą – Švietimo ir mokslo komitetą. Prieštarauja gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš pataisysiu R. J. Dagį, kad yra atskiras Kultūros komitetas, jau atskirta yra, ir prašyčiau kaip pagrindinį Kultūros komitetą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, siūlymai du: vieni siūlo Švietimo ir mokslo komitetą, yra siūlomas Kultūros komitetas. Prašau balsuojant apsispręsti. Kas balsuojate už, tai bus Švietimo ir mokslo komitetas, kas balsuojate prieš – Kultūros komitetas.
Balsavo 96 Seimo nariai: už Švietimo ir mokslo komitetą – 41, už Kultūros komitetą – 55. Vadinasi, papildomas yra Kultūros komitetas. Ir svarstymo data – birželio 21 diena.
Dar P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš stovėjau prie mikrofono, nedavėte žodžio dėl vedimo tvarkos. Kadangi…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, kai aš daviau žodį, jūs kalbėjote telefonu.
P. GRAŽULIS (MSNG). Atsiprašau. Tai aš siūlyčiau dar vieną komitetą, Kaimo reikalų komitetą, nes jie garbina žemę, akmenis, perkūną, lietų, tai aš manau, kad tikrai galėtų panagrinėti ir Kaimo reikalų komitetas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, būkite malonūs ir nedarykite iš savęs farso.
15.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2154 (pateikimas ir svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2154. Kviečiu A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taigi, mielieji kolegos, norėčiau pateikti nutarimo pakeitimo projektą. Deja, susiklostė tokios aplinkybės, kad prieš porą nepilnų savaičių „Kauno diena“ pranešė, kad Seimo nario A. Kubiliaus sūnus yra „Modus grupės“ stebėtojų tarybos narys, o pastarosios įmonės grupės įmonė Baltarusijoje valdo biodujų jėgaines, kurios yra įsisteigusios Baltarusijos prezidento administracijai priklausančiame Agrokombinate. Taip pat minėta įmonių grupė turi saulės jėgaines Baltarusijoje, lygiai taip pat, kaip ir apkaltos komisijos tyrimuose analizuojama Seimo nario A. Skardžiaus šeima. Taigi turime dvi įmones, kur tiek „Modus grupė“, kuri yra siejama su Seimo nario A. Kubiliaus sūnumi, tiek su A. Skardžiaus šeima siejama įmonė veikia tame pačiame konkurenciniame regione, t. y. Baltarusijoje, taip pat toje pačioje konkurencinėje nišoje, t. y. saulės energetikoje.
Patikslinu, kadangi viešojoje erdvėje buvo daug netikslios informacijos, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip kad Seimo nario A. Kubiliaus sūnus, pagal Lietuvos Respublikos teisę turi pakankamai plačius įgaliojimus. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme yra nurodoma, kad stebėtojų taryba yra kolegialus priežiūros organas, o priežiūros funkcijos yra gana plačios, tarkime, prižiūrėti bendrovės vadovo veiklą, svarstyti, ar bendrovės vadovas tinka eiti pareigas. Taip pat stebėtojų tarybos nariai turi teisę susipažinti su visa įmonės dokumentacija.
Taigi, matydamas Seimo nario A. Kubiliaus sūnų tarp valdybos narių, negali paneigti, kad, pavyzdžiui, jam neabejotinai gali būti žinoma, ką veikė grupei priklausančios įmonės Baltarusijoje, ir jį gali dominti su energetikos verslu susiję klausimai. Tiesiog kaip stebėtojų tarybos narys jis tais klausimais pagal savo pareigas, pagal Lietuvos teisės aktus privalo domėtis, kitaip neatliktų tinkamai pareigų. Sutikime, kad tokia situacija yra iš esmės dviprasmiška, kai apkaltos komisijose būdamas posėdžiuose matai, kad ginčijasi iš esmės du verslo konkurentai, kurie vienaip ar kitaip susiję su verslu per savo sutuoktinę ar per savo sūnų, kuris yra stebėtojų tarybos narys.
Negana to, vakar dienos posėdyje vienam apklausiamajam asmeniui atsakinėjant į klausimus buvo užduotas komerciškai jautrus klausimas, ir tas asmuo, kurio nenorėčiau įvardyti, tiesiog atsisakė atsakyti sakydamas, kad komerciškai jautrios informacijos nepateiks dėl to, kad galimai konkuruojanti įmonė gali gauti tą informaciją, nes jis mato apkaltos komisijoje vieną narį. Seimo narys A. Kubilius tiesiog nebuvo posėdyje, tai kai turės laiko, galės pasitikrinti stenogramas ir įsitikinti, kad toks pasakymas buvo.
Negana to, dėl Baltarusijos yra ir kitų dviprasmiškų aplinkybių. Pavyzdžiui, kiek daugiau pasidomėjus „Modus grupės“ veikla, matyti, kad Baltarusijoje veikė dvi įmonės, kurios yra dukterinės įmonės, ir jos, kaip juridiniai asmenys, yra įtrauktos į sąrašus, kuriems yra taikomi lengvatiniai žalieji tarifai. Lengvatinius tarifus priima sprendimą taikyti institucija, kuri šaltiniuose yra įvardinama kaip SOVMIN, greičiausiai reikėtų suprasti, kaip Baltarusijos ministrų taryba.
Antra vertus, vėlgi viešuose šaltiniuose galima rasti informaciją, kad „Modus grupės“ atstovai yra pasirašę memorandumą su dviem šalimis: tai su „BPS-Sberbank“ ir Minsko srities vykdomuoju komitetu. Iš pranešimų Lietuvos žiniasklaidoje galima spręsti, beje, pačiame „Sberbanko“ tinklalapyje aš tai patikrinau, kad šio banko vos ne šimtaprocentinis akcininkų turėtojas yra kitas Rusijos bankas, kuris yra valdomas V. Putino bičiulio, ir tam bankui yra taikomos sankcijos.
Taigi matant visas tas aplinkybes ir sąsajas bei tai, kad jau ir liudininkams kyla klausimų atsakinėjant į komisijos klausimus dėl to, kad jie negali pateikti komerciškai jautrios informacijos, aš vis dėlto manyčiau, kad, norint užtikrinti apkaltos komisijos tolesnę normalią veiklą, reikėtų tikrai pakeisti gerbiamą Seimo narį kitu.
Mano galva, būtų buvęs geriausias sprendimas jam pačiam nusišalinti nuo tyrimo. Deja, jis to vakar nepadarė ir lygiai taip pat, deja, šiandien turiu stovėti prieš jus ir prašyti, kad Seimas, įvertinęs aplinkybes, galimus interesus ir tą tikrai labai negerą šešėlį, kuris krenta ant visos komisijos tyrimo, tiesiog ryžtųsi pakeisti Seimo narį A. Kubilių kitu Konservatorių frakcijos atstovu ir išspręstų tą mūsų komisijos dilemą. Ačiū. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pirmasis klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai nustebau, kad jūs taip organizuojate apkaltos komisijos darbą, kad tyrinėjate kažkokias verslo Baltarusijoje subtilybes, kaip vienos verslo grupės iš Lietuvos ten konkuruoja su kitomis ar panašiai. Tuo labiau kai A. Skardžius čia aiškiai pasakė, kad jis verslo ten nevysto, yra pasyvus akcininkas. Čia tik gali kilti klausimas, kiek jis, kaip suinteresuotas pasyvus akcininkas, siekdamas, kad jam investicija kuo labiau atsipirktų, veikia čia, Lietuvoje, ką nors darydamas, kad Baltarusijai patiktų.
Aš nesuprantu, jeigu kas nors pradeda subtilius klausimus apie verslus teikti, jūs, kaip komisijos pirmininkai, turite tuos dalykus sužiūrėti ir nekelti tokių klausimų, kokį dabar formuluojate A. Kubiliui, prieš tai neišsiaiškinusi Etikos ir procedūrų komisijoje, ar tikrai čia gali būti, bent teoriškai, koks nors interesų konfliktas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl pono A. Kubiliaus, kiek aš žinau, yra kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Kitas dalykas – subtilius, kaip jūs sakote, klausimus mes turime aiškintis, mes turime aiškintis, kokius kreditus ta įmonė yra paėmusi, nes apkaltos klausimuose tas yra, mes taip pat turime aiškintis, kokie procentai yra mokami bankams, ir puikiai suprantame, kad tokios komerciškai jautrios informacijos įmonės, jausdamos, kad gali būti nutekėjimas konkurentams, neteikia.
O Baltarusijos situaciją, taip, mes aiškinamės, tai yra mūsų užduotis, kurios aš negaliu komentuoti, kol nėra išvadų. Tik galiu patikslinti, kad Seimo narys A. Skardžius nėra ar pasyvus, ar aktyvus akcininkas, jo sutuoktinė yra tos Baltarusijos įmonės akcininkė.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš gal tokį pusantro klausimo. Pirmas klausimas. Gerbiamoji Širinskiene, mano didžiausia drauge. (Balsai salėje) Ir Vytautas sako. Ar jūs „Modus grupės“ vadovybės ar akcininkų esate paklaususi, kuo užsiima „Modus grupės“ stebėtojų taryba? Konkrečiai ką jinai svarsto, kaip dažnai renkasi? Ir gal galite papasakoti, iš kur jūs žinote komercinę informaciją apie „Modus grupės“ kokias nors paskolas ir kitus darbus?
Ir dar vienas klausimas. Jūs paskelbėte, kad (aš cituoju jūsų žodžius): „Apkaltos komisijos posėdžiuose A. Kubilius aktyviai dalyvavo ir ypatingą susidomėjimą reiškė A. Skardžiaus šeimos verslu Baltarusijoje ir S. Skardžiuvienės turimomis akcijomis.“ Aš noriu pasakyti, kad pagal darbotvarkes šie klausimai komisijos posėdžiuose buvo svarstomi balandžio 11 ir 18 dienomis, aš tuose posėdžiuose nedalyvavau. Gal galite papasakoti, kaip aš sugebėjau svarstant šiuos klausimus nedalyvaudamas ypatingai domėtis šituo reikalu, ir ar aš esu uždavęs bent vieną klausimą per posėdžius A. Skardžiui ar kitiems liudininkams apie Baltarusijos reikalus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Kubiliui, aš matau, kad jums tas aktyvaus dalyvavimo klausimas yra labiausiai skausmingas, aš greičiausiai nuo jo pradėsiu. Jūs tikriausiai pamiršote, kad jūs dalyvavote kituose posėdžiuose ir kad būtent jūsų asmeniniu siūlymu tyrimas Baltarusijos klausimu ir buvo pradėtas pirmumo tvarka, nors jis tikrai apkaltos klausimuose nebuvo įrašytas. Jūs būtent išskyrėte tą klausimą kaip prioritetinį. Jeigu tos pačios balandžio ar kurios dienos posėdžio stenogramą pasižiūrėtumėte, jinai yra elektroninėje aplinkoje, jeigu jūs ja naudojatės, jūs rastumėte dar mažiausiai du savo pareiškimus apie Baltarusiją.
Manau, aš iš to dalyko tikrai turiu teisę sakyti, kad žmogus, kuris siūlo tą klausimą iš keturių ar penkių išskirti kaip svarbiausią klausimą ir nuo jo pradėti tyrimą, tuo klausimu pakankamai aktyviai domisi.
Dabar grįžtant prie „Modus grupės“ stebėtojų tarybos, tai aš manau, kad nereikia klausti „Modus grupės“, ką jie veikia, užtenka pasiskaityti Lietuvos teisės aktus, ką jie privalo veikti, ir aš manau, kad visose normaliose įmonėse stebėtojų tarybos vykdo savo funkcijas taip, kaip aprašoma teisės aktuose. Kadangi jinai yra, mes matome teisės aktus, kad yra priežiūros organas, prižiūri vadovą, netgi gali siūlyti jį keisti, gali išsireikalauti visų dokumentų. Puikiai suprantame, kokios apimties tai yra kompetencija.
PIRMININKĖ. Klausia G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Miela Agne, išties labai smagu matyti jūsų šviesų veidą ir kalbant apie tokius… Tikrai labai smagu ir klausytis.
Aš tokį trumpą klausimą norėjau paklausti. Jūs savo pradinėje kalboje užsiminėte, kad jums susidaro įspūdis, lygtai komisijoje kalbėtų du verslo atstovai. Prieš tai man teko klausytis per šoninį mikrofoną A. Skardžiaus, kuris kategoriškai paneigė ir visą laiką neigė, kad jis ar jo šeima turi bet kokių verslo įsipareigojimų ir verslo santykių su Baltarusija.
Gerbiamoji pirmininke, komiteto pirmininke ir komisijos pirmininke, ar jums neatrodo, kad išsakydama išankstinę nuomonę apie gerbiamojo, na, mažiau gerbiamo A. Skardžiaus galimus verslo interesus Baltarusijoje, kurie (…), ar jūs nepažeidėte šališkumo principo ir turėtumėte nusišalinti nuo pirmininkavimo šiai komisijai?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Gabrieliau, tikrai nemanau, kad aš pažeidžiau kažkokį nešališkumo ar šališkumo principą, tiesiog aš manau, kad kada mes matome asmenis, kai vienas asmuo turi žmoną, kuri yra akcininkė vienos įmonės 20 %, kitas asmuo turi sūnų, kuris kitoje įmonėje, konkuruojančioje, dalyvauja ir tiesiog… (Balsai salėje) Gerbiamas Gabrieliau, nerėkite iš vietos, tiesiog kultūros pasimokykime, bent jau Seime reikėtų tą dalyką daryti.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašau nereplikuoti!
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kad tikrai nepasižymite tuo, aš jau kelintą kartą šiandien pastebiu.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, apie stebėtojus aš šiek tiek girdžiu absurdo, tai gal bandysiu prisidėti. Jūs nueinate į „Maximą“ ir tyrinėjate kainas, žiūrite, kas kiek kainuoja. Tai jus galima vertinti kaip stebėtoją? Nors jūs neturite nei akcijų, nei kažkokių verslo ryšių, bet jūs turite plačias galimybes išsirinkti, žinoti, kokios kainos ir jus galima turbūt… kad kažkokiems interesams atstovaujate, pavyzdžiui „Vilniaus prekybos“. Arba žiūrite LNK, tai jūs tada susijusi su „MG Baltic“, nes jūs esate tos televizijos stebėtoja, kurios savininkas yra, dabar žinome, veikiantis prieš Lietuvos valstybę. Ar jums nereikėtų taip pat pagalvoti apie savo nusišalinimus prieš būsimus balsavimus dėl komisijos išvadų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo nary, kai aš matau Seimo narį, antrą kadenciją ar net daugiau esantį Seime ir neskiriantį televizijos žiūrovo nuo Stebėtojų tarybos nario, tai kyla tam tikrų klausimų. Iš tiesų mes kalbame ne apie žmogų, žiopsantį pro langą, bet kalbame apie juridinio asmens kolegialų organą, kuris gali būti kuriamas įmonėje, gali būti nekuriamas. „Modus grupė“ pasirinko tą modelį, kad ji įkūrė stebėtojų tarybą, ir stebėtojų taryba pagal uždarosios akcinės bendrovės veiklos principus, pagal Akcinių bendrovių įstatymą tiesiog atlieka tas funkcijas, kurias ji iš principo turi atlikti. Tai galiu dar kartą pacituoti: prižiūri bendrovės vadovo veiklą; svarsto, ar bendrovės vadovas tinka eiti pareigas, jeigu bendrovė dirba nuostolingai; bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir, ką įstatymas pabrėžia, stebėtojų tarybos sprendimais. Taigi stebėtojų tarybos sprendimai yra įmonės vadovui privalomi vykdyti. Negana to, valdyba privalo pateikti stebėtojų tarybai jos prašomus su bendrovės veikla susijusius dokumentus.
Tai manau, tie įgalinimai tikrai yra pakankamai platūs ir labai svarbūs įmonės vadovavimui, kai mes tikrai galime kelti klausimą, ar kai turime asmenį, kurio sūnus yra būtent tokios įmonės stebėtojų tarybos narys, atsiranda interesai, ar ne? Mano manymu, šiuo atveju tam tikri interesai, kuriuos yra privalu deklaruoti, neabejotinai atsiranda. Ir privalu deklaruoti ypač tada, kai tu esi apkaltos komisijoje, kur tikrai dėl asmenų reputacijos, jų sąsajų su kažkokiais verslais neturėtų, mano galva, kilti net menkiausio lašo abejonės.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, jūs vis minite teisės aktus ir požiūrį. Aš manau, kad iš tikrųjų čia yra gana delikati situacija, bet mes kalbame apie suaugusius žmones ir suaugusius vaikus. Mes žinome, kad kai kurie iš mūsų suaugę tėvai pamiršo deklaruoti savo vaikams dovanotas dideles pinigų sumas ir užteko pasakyti atsiprašau, ir viskas pasibaigė. Ar jūs dėl to priešinatės ištirti „Agrokoncerno“ situaciją ir įtaką, kad žinote, kad vienas suaugęs tėtis turi bent du suaugusius sūnus, ir mes sakome, kad čia atskiri suaugusių žmonių ūkiai? Šiuo atveju jūs vertinate kitaip, kad vienas yra Stebėtojų tarybos šeimos atstovas suaugęs ir už jį atsako kitas. Kaip čia jums atrodo tie du skirtingi požiūriai?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, jūs puikiai žinote, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas numato pareigą deklaruoti galimus interesus, susijusius su artimais giminaičiais. Aš manau, ir tą tvirtina greičiausiai visi teisės aktai, kad sūnus patenka į tą kategoriją, kad tai yra artimas giminaitis. Įstatymas nedaro takoskyros tarp to, ar sūnus yra suaugęs, ar nesuaugęs, kaip jūs sakote. Bet kokio amžiaus, turint artimos giminystės ryšį, deklaruoti yra privaloma. To šiuo atveju nebuvo padaryta.
Kaip jau minėjau, tiesiog problema yra ir ta, labai subtili problema, kad apkaltos komisija, deja, bet yra priversta nagrinėti verslus Baltarusijoje, o minėta įmonių grupė tuos verslus Baltarusijoje to paties konkurencinio segmento – saulės energetikos – turi. Jeigu jau net kas nors nuginčytų, kad yra interesų konfliktas ir nėra pareigos tariamai deklaruoti artimo giminaičio interesą, tai interesų konflikto regimybė, ko Seimo narys, kaip ir kiekvienas valstybės tarnautojas, turi vengti, yra daugiau negu akivaizdi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, skirtas pateikti, baigėsi. Gerbiami kolegos, prašau apsispręsti po pateikimo. Dar motyvai. M. Puidokas kalba už.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš raginčiau kolegas palaikyti dėl to, kad buvo išsakyti labai svarūs argumentai. Iš tiesų buvo labai įdomu klausytis Lietuvos patyčių kultūros guru G. Landsbergio, kuris tikrai pelnytai seka savo mokytojo A. Kubiliaus pėdomis, ir kartu labai liūdna dėl tų Konservatorių frakcijos narių, kurie yra sąžiningi ir yra priversti darbuotis kartu su tokiais lyderiais. Tikrai tenka tik labai apgailestauti ir kviečiu visus kolegas palaikyti tam, kad tokie asmenys, kurie turi… ir kelia abejonių dėl savo veiklos skaidrumo ir kitokių dalykų, negalėtų dalyvauti tokio pobūdžio komisijų veikloje, nes jie tokiu būdu diskredituoja pačias tas komisijas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto A. Kubilius toje apkaltos komisijoje yra ne dėl savo entuziazmo atsiradęs, o dėl to, kad tą tyrimą atlikti jam patikėjo frakcija, įvertinusi, žinoma, ir kompetenciją, ir galimybę efektyviai dirbti. Todėl frakcijai tas atstovavimas yra svarbus. Aš manau, kad nedemokratiška tą teikimą paneigti valdančiųjų daugumos balsais dėl to, kad, sakykime, komisijos pirmininkei kas nors nepatinka, gal per aktyviai jis ten kalba ir klausinėja. Turi būti aiškus teisinis pagrindas eliminuoti frakcijos delegavimą. Šiuo atveju jokio teisinio pagrindo nėra. Komisijos pirmininkei, jeigu ji mano, kad čia yra interesų konfliktas, derėjo sulaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kuri pasakytų, ar yra interesų konfliktas, ar ne.
Dėl to aš kviečiu nepritarti ir nerodyti tokio antidemokratinio veikimo, sprendžiant štai tokius komisijų sudarymo klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašome balsuojant apsispręsti dėl teikiamo Seimo nutarimo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 61, prieš – 37, susilaikė 3. Taigi po pateikimo Seimo nutarimui yra pritarta.
Svarstymo stadija. Diskusija. Pirmasis joje dalyvauja G. Landsbergis. Prašom. Frakcijos vardu – A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėkoju už progą tarti jums keletą žodžių. Visų pirma, ką norėčiau pasakyti tokioje situacijoje, kokios nesu patyręs, bet prie šitos valdžios turi būti pasiruošęs viskam.
Visų pirma tikrai noriu pasakyti, kad aš didžiuojuosi savo sūnumis – ir sūnumi Vytautu, jo pasiekimais, tuo, kad tapo „Google“ atstovybės Lietuvoje vadovu, ir tuo, kad jį vertina verslo bendruomenė ir kviečiasi į stebėtojų tarybas. Ką veikia stebėtojų tarybos, čia žino daugiau tie, kurie realiai dalyvauja versle, ir žino, kad tokia stebėtojų taryba renkasi porą kartų per metus ir svarsto bendrus dalykus. Sūnus Vytautas kenčia dėl mano politinės veiklos, bet prie tokių valdžių manęs tai nebestebina. Praeitame Seime P. Gražulio iniciatyva Seimas netgi tyrė, kaip jis tapo „Google“ atstovybės vadovu, nieko neatrado. Dabar vėl kartojamas tas pats scenarijus.
Apie tai, kad sūnus tapo „Modus grupės“ stebėtojų tarybos nariu, nebūčiau ir sužinojęs, jeigu kažkas iš Antikorupcijos komisijos narių, atlikus A. Skardžiaus veiklos tyrimą, nebūtų pašnibždėjęs, kad buvo gauta komisijoje informacija apie Lietuvos ūkio subjektus, vystančius atsinaujinančius energetikos projektus Baltarusijoje, tarp jų ir apie „Modus grupę“ bei jos stebėtojų tarybą, kurioje yra ir mano sūnus bei kiti žinomi asmenys. Tai sužinojęs, kaip nurodo įstatymas, kad sužinojęs turi paskelbti tokią informaciją, registruoti interesų deklaracijoje, nors ją tik po to išsiaiškinau su sūnumi, kaip ir kitas sūnaus veiklas, iš karto deklaravau. Nesu įsitikinęs, kad pagal įstatymą aš turėčiau tokią informaciją apie savarankiškai gyvenantį savo sūnų skelbti, bet tai nustatys Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Lygiai taip pat paklausiau sūnaus, ar jis, kaip stebėtojų tarybos narys, svarsto kokius nors konkrečius „Modus grupės“ energetikos projektus Baltarusijoje. Jo atsakymas buvo kategoriškas: absoliučiai ne, nes taryba renkasi tik porą kartų per metus ir svarsto labai bendrus klausimus. Aš sūnumi tikiu ir pasitikiu. Jis nėra grupės akcininkas, jis nėra valdybos narys, jis negauna kažkokios naudos, o stebėtojų taryba, kaip jau sakiau, renkasi tik porą kartų per metus. Aš grupės savininkų ar vadovų nepažįstu. Taigi, mano įsitikinimu, dėl sūnaus veiklos neturiu jokių interesų energetikos srityje nei Baltarusijoje, nei kur nors kitur, bet tai galų gale taip pat nustatys Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o ne mano didžiausia draugė A. Širinskienė.
Dar daugiau. A. Skardžiaus apkaltos komisijos tyrimo metu aš nedalyvavau nė viename posėdyje, kuriame buvo svarstomi A. Skardžiaus šeimos verslo reikalai Baltarusijoje, nors, kaip jis čia teigia, kad ten jokio verslo lyg ir neturi. Taigi tokia situacija.
Tada reikia atsakyti į klausimą, kas šiandien vyksta. Kitaip, kaip antikonstituciniu persekiojimu už kritiką, to negaliu pavadinti. Gaila, kad tenka šiuos žodžius pasakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei A. Širinskienei, kad jos iniciatyva yra visiška antikonstitucinė, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsniui, kuriame labai aiškiai pasakyta – persekiojimas už kritiką yra draudžiamas. Aš matau, kad užsiimti persekiojimu už kritiką jau darosi įprasta valstiečių praktika. Dėl to skundžiasi kai kurie Nacionalinės televizijos žmonės. Toks Kremliaus stiliaus valstybinis terorizmas persekiojant opoziciją darosi vis labiau paplitęs.
A. Širinskienė nutarė, kad A. Kubilių reikia pašalinti iš A. Skardžiaus apkaltos komisijos. Kodėl? Mano atsakymas yra paprastas: todėl, kad išsigando. Išsigando, kad tyrimas gali būti nepalankus A. Skardžiui, ir visų pirma dėl žemės sklypų nuomos vėjo jėgainėms Šilutės rajone, akivaizdžių požymių, kiek giliai A. Skardžius, jo šeima ir draugai yra įsitraukę į vėjo jėgainių verslą ne tik Šilutėje ir kaip A. Skardžius lygiagrečiai reguliuoja ir šitam Seime atsinaujinančios energetikos įstatymus.
Kodėl reikia A.Kubilių pašalinti iš šios komisijos? Todėl, kad jeigu būtų pažiūrėta į paskutinių komisijos posėdžių stenogramas, paaiškėtų, kad kaip tik, tiriant Šilutės reikalus, A. Skardžiui labiausiai nepatiko mano nuoseklūs klausimai, po kurių daug kas paaiškėjo. Taip jau susiklosto (čia A. Širinskienė gal tą ir teisingai pasakė), kad man tenka daugiausiai tų klausimų užduoti. Vakar A. Skardžius – nežinau, gal išsigandęs? – net išplatino komisijai pareiškimą, kuriame bando aiškinti, kad aš savo klausimais dėl jo verslo Šilutėje tariamai formuoju tendencingą ir A. Skardžiui nepalankią nuomonę, todėl, A. Skardžiaus įsitikinimu, tokie mano klausimai neužtikrina mano objektyvumo ir nešališkumo. A. Širinskienė po tokio vakarykščio A. Skardžiaus pareiškimo puolė nuolankiai vykdyti jo pageidavimą, šiandien skubiai ėmėsi antikonstitucinės iniciatyvos pašalinti mane iš komisijos.
Dar daugiau, iš A. Širinskienės pareiškimų aiškėja, kad ji taip nori apsaugoti A. Skardžių nuo A. Kubiliaus, jog viešai skelbia visišką melą, o tai verčia abejoti, ar ji toliau gali vadovauti A. Skardžiaus apkaltos komisijai. Negana, kad ji viešai kartoja melą, kad aš ir mano sūnus tariamai turime verslo ar kitokių privačių interesų atsinaujinančiuose energetikos projektuose Baltarusijoje, kas yra visiška netiesa, bet dar daugiau, viešai ji skelbia savo pačios susigalvotą visišką melą. Jos viešame pareiškime skelbiama, cituoju: „Apkaltos komisijos posėdžiuose A. Kubilius aktyviai dalyvavo ir ypatingą susidomėjimą reiškė A. Skardžiaus šeimos verslu Baltarusijoje, S. Skardžiuvienės turimomis akcijomis Baltarusijoje veikiančioje saulės energiją plėtojančioje įmonėje.“ A. Širinskienė gerai žino, kad tvarkomajame pirmajame posėdyje, kur jinai bandė pasiūlyti komisijai apskritai nebedirbti, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka tyrimą byloje dėl A. Skardžiaus Šilutės reikalų, aš pasiūliau, kadangi paaiškėjo, kad Baltarusijos reikalų STT netiria, kad mes galime tirti Baltarusijos reikalus. Tai ir buvo nustatyta. Ir jinai pati gerai žino, kad aš kaip tik nedalyvavau dviejuose komisijos posėdžiuose, kur išskirtinai buvo nagrinėjami tik A. Skardžiaus verslo Baltarusijoje reikalai, todėl neturėjau jokių galimybių reikšti ypatingą susidomėjimą A. Skardžiaus šeimos verslu Baltarusijoje.
Aš iš tikrųjų neturiu jokio malonumo dirbti A. Skardžiaus apkaltos komisijoje, tačiau politikoje nepakenčiu primityvaus ir akivaizdaus melo. (Aš tuoj pat baigiu, bet jeigu dar galima, pusę minutės.) Iš tikrųjų vis girdžiu, pasirodo, štai staiga A. Širinskienė skelbia, kad „Modus grupės“ savininkas K. Martinkėnas yra ištikimas konservatorių bičiulis. Kiek paklausinėjau aplink, nei aš, nei kas nors iš partijos vadovybės jo netgi nepažįstame. Iš tikrųjų gelbėdami A. Skardžių galite išmesti mane iš komisijos, nelaukdami jokių VTEKʼo sprendimų. Dėl to nenustebsiu ir neliūdėsiu, nors Konstitucija draudžia persekioti už kritiką.
Tačiau be A. Skardžiaus apkaltos komisijos, yra ir kitų svarbių dalykų. Iš viešų A. Širinskienės ir, svarbiausia, R. Karbauskio pareiškimų matau, kad jie nori įrodyti, kad aš beveik kartu su A. Lukašenka ir vos ne už Kremliaus oligarchų pinigus pats vystau energetinį biznį kažkokiuose A. Lukašenkos kolūkiuose. Štai R. Karbauskis apie mane savo feisbuke sako: „Baltarusijos valdžios globojamas ir galimai Rusijos pinigais remiamas verslas yra susijęs su įtakingu Konservatorių partijos nariu“, t. y. su manimi. (Tuoj pat baigiu.) Toliau sako: „Kritikuodami Baltarusijos vykdomą energetikos projektą – Astravo statybas, bet tuo pačiu konservatorių lyderiai palaiko ryšius, kaip A. Kubilius, vos ne su A. Lukašenka.“ Gaila, kad salėje nėra R. Karbauskio, bet matau A. Širinskienę. Aš galiu pasakyti, gerbiamas Ramūnai, gerbiama Agne, kalbate visiškas nesąmones, kas jums pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko. Aš tokio gebėjimo skleisti fake news nesustabdysiu, bet siūlau vieną bendrą reikalą: aš siūlau Ramūnui – išsitirkime abu dėl ryšių su Rusija. Tegul NSGK ar kitas komitetas atlieka mūsų abiejų tyrimą. Mano tariamų ryšių, kurių nėra, su A. Lukašenka, sberbankais ir kokiais tik norite kitais Kremliaus oligarchais, įskaitant patį V. Putiną.
O gerbiamas Ramūnas galėtų išdrįsti atsakyti į keletą klausimų apie ryšius su V. Kantoru, iš kurio perka trąšas…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …ar ryšių su „Rostselmaš“ savininku K. Babkinu, iš kurio po 2012 metų referendumo keistomis aplinkybėmis gavo „Rostselmaš“ kombainų pardavimą. Kaip žinote, K. Babkinas 2014 metais buvo vienas iš trijų finansavusių hibridinę Krymo okupacijos operaciją. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. (Balsai salėje) Ačiū, laikas! Laikas! (Triukšmas salėje) Gerbiamasis kolega, esmę pasakėte, būkite malonus, apleiskite tribūną ir užleiskite savo partijos pirmininkui G. Landsbergiui. Prašau. (Balsai salėje) Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, bandote nutraukti, išmesti, bet manęs tai nestebina. Aš tikrai dar sykį kreipiuosi, aš tikiuosi, kad Ramūnas girdi. Ramūnai, kviečiu būti vyru ir nebijoti. Eikime ir išsitirkime. Aš tikrai nebijau. Juk tirtų jūsų daugumos komitetas. Gerbiamas Ramūnai, parodykime kartu skaidrumo standartą ne vien kalbomis.
Noriu pasakyti, jeigu jūs ir po šio mano kvietimo neišdrįsite tokiame tyrime atsakyti į klausimus, aš, prižadu, iki rinkimų į jūsų komitetą kojos nekelsiu. (Šurmulys salėje)
Ir pabaigai. Šiandien suvokiau vieną aiškią tiesą: normalią Lietuvą vienija alus, dar neuždraustas, ir krepšinio pergalės. Tuo tarpu valstiečius, kuriems yra visokių problemų, vienija tik neapykanta konservatoriams, G. Landsbergiui ir A. Kubiliui. Vardan valstiečių vienybės aš pasiruošęs aukotis. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame diskusiją ir likusį laiką siūlau išnaudoti G. Landsbergiui. Dar dvi minutės. (Balsai salėje) Ne! (Balsas salėje) Atiduodame?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, ačiū už galimybę dar tris su puse minutės pakalbėti. Tris su puse, viskas gerai.
Gerbiamoji Agne, kai sakiau, kad labai malonu jus klausyti, tai šiek tiek ironiškai tą sakiau, atsiprašau iš karto. Jūs turbūt tai supratote šiek tiek. Norėčiau dar atkreipti dėmesį, kad jeigu jūs ruošiatės kalbai, tai atskirti stebėtojų tarybą ir valdybą irgi yra naudinga besiruošiant kalbai.
Aš tik keletą sakinių noriu pasakyti apie valstietišką teisybę ir teisybės paieškas. Kas yra teisingumas parlamente? Šiandien tai yra, kaip, beje, labai teisingai pasakė gerbiamasis P. Urbšys, daugumos teisybė. Ir, aišku, labai paprastas dalykas – jeigu mes analizuojame bet kokį klausimą, tebūna štai mano dešinėje esantis buvęs žemės ūkio ministras, kaip apie jo keliamus klausimus, apie jo ryšius kalbėjo premjeras, vis dar premjeras? Palaukime institucijų, institucijos atsakys į visus klausimus. Kaip apie savo ryšius su Agrokoncernu, savo sūnumi, dukra, sese, broliu, tėvu, mama kalba R. Karbauskis? Viską atsakys kuri institucija, gerbiamieji? Jūs galėtumėte man pasufleruoti. Valstybinė mokesčių inspekcija, tiesa?
Ir mes negalime balsuoti dėl to, kad balsų paprasčiausiai neužtenka, ir jūs, valdantieji, susikaupę galite apginti valstietiškąją teisybę, vadinasi, padaryti tyrimą tokį, koks jums yra reikalingas. Netirkime R. Karbauskio, netirkime B. Markausko, netirkime netgi aplinkos ministro ir jo fondų visokiausių reikalų. Kodėl? Todėl, kad jums to nereikia. Jums reikia kitos teisybės. Jūs turite teisybei balsų. Ir ta teisybė bus tokia, kokią A. Širinskienė pasako. Ji pasako: A. Kubilius yra kaltas. Ir viskas, ir jūs nubalsuojate, ir to užtenka.
Aš norėčiau kreiptis į mūsų kolegas, į Lietuvos lenkų rinkimų akciją, pasakyti, kad greičiausiai jūsų vadovaujamos Etikos ir procedūrų komisijos nebereikia, ne jūsų asmeniškai, bet apskritai komisijos nebereikia, užtenka vieno žmogaus. Tas žmogus yra štai čia – A. Širinskienė. Jinai yra ir etika, ir procedūros, ir komisija, kuri pasakys apie viską. Jūs, Broniau Markauskai, esate teisus, viskas su jumis gerai. Lygiai taip pat ir aplinkos ministras, lygiai taip pat ir R. Karbauskis. Štai A. Kubilius, be abejonės, G. Landsbergis yra patys blogiausi ir neteisiausi žmonės, nes A. Širinskienė ir jos teisingumo samprata taip pasakė. Ačiū jums! (Plojimai, šūksniai)
PIRMININKĖ. Tęsiame diskusiją. Į tribūną kviečiu P. Gražulį. Prašom. (Balsai salėje) Kolegos…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Buvo 54 sekundės. Mane…
PIRMININKĖ. Minutėlę! Bet tiksliai. (Balsai salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tiksliai, tiksliai. Labai ačiū. Gerbiamieji, iš tikrųjų buvau suklaidintas nuostabios damos prieš mane ir aš išklausiau, ir atleiskite už tai, kad pasitraukiau iš tribūnos. Bet aš turėjau pasakyti kitą labai svarbų dalyką, kad frakcijos vardu prašau šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerai, kolegas, gal baigsime diskusiją, o paskui spręsime. Prašom, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai įdomu matyti galbūt po 27 metų nepriklausomybės tribūnoje verkiančius konservatorius. (Šurmulys salėje) Jie visus teisė, jie visus smerkė, jie iš adatos, smulkiausio menkniekio išpūsdavo tokį burbulą, kad, atrodo, Lietuva okupuota rusų ar panašiai. Jie organizavo Prezidento R. Pakso apkaltą, jie sukėlė sąmyšį visoje Lietuvoje, bet, matyt, atėjus valstiečiams į valdžią, tautai išrinkus 56 Seimo narius ir jos vadovą R. Karbauskį su tvirtu stuburu, atėjo teisinga atpildo valanda. Pasirodo, kai pakėlė tą dangtį, dar tik apie liberalus, tai tie liberalai, kurie mojavo plaktuku ir daužė korupciją su E. Masiuliu, jau ne tokie yra šventi. O kai pakels dar vieną – gal didesnį dangtį, kurį jau sunkiau pakelti, nes ant jo visomis keturiomis rankomis ir kojomis stovi Prezidentė, matyt, tikrai pasirodys, kad konservatoriai nėra nekaltai pradėta frakcija.
Aš noriu jums, gerbiamieji konservatoriai, be jokios neapykantos, be pagiežos pasakyti: jūs, pažiūrėkite, metus kaip tas buldogas esate įsikibę gerbiamam A. Skardžiui į klešnę, kad reikia jam suorganizuoti apkaltą. Būtinai reikia suorganizuoti apkaltą. Bet aš iki šios dienos paskaitęs dokumentus nesuprantu, ką jis padarė. Ir jūs ten įžvelgiate tokį blogį, kad tiesiog žmogus negali būti Seimo nariu. Tai aš klausiu valstiečių ir pačių konservatorių, o gal pats A. Kubilius atsistatydins? Nereikės nei apkaltos proceso? Gal jo labai aukšta moralė ir jis kultūros žmogus? Ir, gerbiamas Andriau, jei ne tu premjeras būtum, nebūtų tavo sūnelis gūglo vadovas Lietuvoje ir šiandien, aš manau, šitos „Modus grupės“ nebūtų stebėtojų tarybos narys. Įtaka tėvelio. Padarė, kaip sakoma, didelę įtaką sūnaus verslui. Ir kuo toliau, tuo man labiau aiškėja.
Kai manęs paklausė žurnalistai, o ką gi padarė konservatoriai gero? Ką jie pastatė? Sakau, visą laiką griovė. Bet dabar įsitikinu vis labiau, kad konservatoriai pastatė atominę elektrinę Astrave. Tai vienintelis darbas. O atominę elektrinę Ignalinoje jie uždarė, kad stovėtų Astravo atominė elektrinė. Man atrodo, laikui bėgant daug kas išaiškės, kas nebuvo aišku. Ir tikiu, kad teisingumas nugalės.
Mielieji, sako, šiandien nėra jums labai malonu, bet jūs kaltinate, jei kas išvyko į Rusiją ar į ekskursiją, ar kur, jūs jau kaltinate, kad jis susitiko su kokiais nors Rusijos spec. agentais. O kas gali paneigti, kad būdamas tos „Modus grupės“ vadovas per kokius nors tarpininkus nesusitikinėja su A. Lukašenkos administracija jūsų sūnus? Kas gali tai paneigti? Aš manau, kad čia reikalingas tyrimas. Aš už tai ir kreipiausi, gerbiamas Andriau, kad nuvalyčiau jūsų mundurą, kad šį tyrimą pradėtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Aš stengiuosi jus apsaugoti ir noriu, kad tikrai jūs būtumėte nekaltai pradėta partija, o vienas iš jūsų nekalčiausias – tai A. Kubilius.
Aš taip pat irgi stengiausi, kad būtų sudaryta komisija ir išsiaiškintų, kodėl beveik po 10 % metinių palūkanų A. Kubilius krizės sąlygomis moka bankams, kurie ir sukėlė šią krizę. Tai yra beveik 800 mln. eurų kasmet. Kodėl visa šita? Man atrodo, kad teisingumą reikia rasti ir reikia tą teisybę atkurti, gerbiamieji. Sutinkate su tuo? Matau, nors kartą labai ramūs konservatoriai linksi galvą, tikiuosi, kad jie visi irgi balsuos.
PIRMININKĖ. Kviečiu į tribūną K. Masiulį. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip sėdžiu ir galvoju, kur aš, tiesą sakant, esu. Seime, bet purvyne. Aš labai abejoju, ar valstiečiams tas svaidymasis purvu duos naudos. Labai abejoju. Bet labiausiai išgyvenu, kad mes atsakome į jų kvailysčių ir tikrai šizofrenijos pliūpsnius savomis emocijomis. Na, nereikia, nereikia – tegul jie ten skęsta patys. Todėl, kad arba mes čia galime pozityviai dirbti ir kokius nors reikalus, kurie reikalingi Lietuvai, spręsti, arba kapstytis kažkokiuose įtarimuose, susigalvotose istorijose. Kokia nauda iš to? Kur čia yra pozityvas? Kur čia mes ką nors laimime? Aš nesuprantu. Laiko tai daug prarandame. Aišku, P. Gražulis – čia jo amplua. Galite pabandyti, tokių rinkėjų yra. Bet viena tvirtovė, kita tvirtovė. Iš dviejų tvirtovių eina salvės viena į kitą. Ką mes tada darome? Aišku, uždarome tokį savo elektoratą. Mes čia ginsimės. Aš nematau naudos, nematau jokios pridedamosios nei partijai, niekam. Aš kalbu visai rimtai. Tuščias laiko gaišimas. Dabar tikrai nenoriu jokiose komisijose dalyvauti. Buvau A. Sacharuko ir L. Karaliaus apkaltos komisijoje. Ten tikrai buvo destruktyvių žmonių, kurie trukdė darbui, neminėsiu, nebėra jų, bet kenti ir tiek. Tai, kas čia dabar vyksta, yra apgailėtina, tiesą sakant.
PIRMININKĖ. Ačiū, kad sutaupėte laiko. Kolegos, buvo siūlymas frakcijos vardu dėl svarstymo pertraukos. Prašom balsuoti dėl… iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 38, prieš – 47, susilaikė 13. Pertraukai balsų užtenka.
Replika per šoninį mikrofoną – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dvi replikos. Man visada labai patinka Petro, šventai prasidėjusio, kalbos, o ypač, kaip jomis džiaugiasi kolegos valstiečiai. Tiesiog matau švytinčius veidus klausantis Petro. Toks tiesiog dvasios užkūrėjas valstiečiams. Labai smagu, kad valstiečiai tokį turi.
Antras dalykas. Aš dar sykį noriu priminti, kodėl reikia pertraukos. Aš tikrai tikiuosi, kad R. Karbauskiui bus perduotas mano kvietimas eiti pasitikrinti, nežinau, į kokį komitetą, galite vien į kokį valstiečių komitetą, kad iš tikrųjų būtume atsakę į visus klausimus. Tai yra tai, ką čia R. Karbauskis sako, koks aš esu A. Lukašenkos verslo ir V. Putino oligarchų dalyvis. Aš taip pat turiu, manau, ir visuomenei viešojoje erdvėje buvo skelbta ir apie V. Kantorą, ir apie „Rostselmaš“. Bus proga ir R. Karbauskiui atsakyti į visus klausimus. Aš tikrai raginu nebijoti. Aš tikiu, kad antradienį po pertraukos mes abu galėsime drąsiai pasakyti, kad štai einame į tokį tyrimą, ir tada jau žinosime, kaip toliau čia galime gyventi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, gerbiamas A. Kubilius turėjo istorinę galimybę su R. Karbauskiu kažkada pasitikrinti viename teismo procese. Man teko skaityti to teismo proceso liudijimus, kurie tikrai atrodė apgailėtinai, ir paskui galiausiai paaiškėjo, kad jokių pažymų, apie kurias A. Kubilius kalbėjo, kaip ir nėra. Manau, yra geriausias pasitikrinimas tokiame procese ir geriausias atsakymas, kaip yra. Vėliau, kiek aš atsimenu, panašią istoriją patyrė ir ikiteisminis dėl Ukrainos pažymos, kai pasirodė, kad irgi tokios pažymos nėra. Grįždama prie esmės ir atsakydama į klausimą, kaip yra susijusios Tėvynės sąjungos partija ir „Modus grupė“, aš tiesiog perskaitysiu vieną antraštę. Jūs greičiausiai ją pamiršote. Tai 2010 metų antraštė – „Vilius Navickas saviškius susiranda pats“. Manau, paskaitę jūs suprasite ir prisiminsite tuos savo bičiulystės ryšius ir viešuosius pirkimus, kuriuos „Modus grupė“ labai sėkmingai laimėdavo tuo metu vadovaujant tam pačiam asmeniui, kai Vilniui vadovavo V. Navickas. Tiesiog labai trumpas komentaras.
Kitas dalykas, kuris vėlgi mane labai stebina, tai Tėvynės sąjungos frakcijos pozicija, panaši į strutį dykumoje. Aš manau, būtų kur kas lengviau pripažinti, kad yra interesų problema, ir baigti šį klausimą, nes tiesiog patys, aš manau, jaučiate, kad viešojoje erdvėje ta informacija nei jums yra palanki, nei Apkaltos komisijai palanki, nei apkaltos procesui yra palanki, nes tikrai apkaltos procesas turėtų būti vykdomas tų žmonių, kurių reputacija abejonių nekelia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas. (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, noriu priminti, kad pagal Seimo nutarimą liko lygiai viena savaitė iki komisijos darbo pabaigos ir labiau mes turėtume rūpintis komisijos darbu – dėl apkaltos A. Skardžiui komisijos išvadų formulavimu. Dabar nukreipiamos aistros į kitą pusę. Juk mes irgi galėtume nukreipti aistras, kaip komisijos pirmininkė, bent vakar per posėdį, penkis kartus prašo neklausinėti liudytojų, nes tuos dalykus galima pasiskaityti kur nors kitur. Aš priverstas replikuoti – neuždrausite komisijos nariams suderinti gaunamus duomenis iš vienų liudytojų ir kitų. Galėčiau sakyti, kad gal nepakankamai kvalifikuotai ar korektiškai pirmininkaujama komisijai. Ar tas vestų kur nors? Tas vestų prie tolesnio komisijos darbo trukdymo. Štai dabar ponios A. Širinskienės pateikta nuostata, pateiktas nutarimo projektas tikrai nepadeda esminiam dalykui, t. y. įvykdyti Seimo pavedimą – išsiaiškinti, ar ponas A. Skardžius vertas apkaltos, ar nevertas. Mes taip galime baksnotis ir pamiršti pagrindinius darbus. Aš siūlau nepamiršti, kas mums, Seimui, yra pavesta.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pavedimas yra vykdomas, ir jeigu mes neprašysime pertraukų, visi klausimai bus sprendžiami laiku. Per centrinį mikrofoną – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Pertraukos yra Statute numatytos, bet kai vieną Seimo narį gali tribūnoje pakeisti kitas, tokio Statute straipsnio lyg ir nesu matęs. Būkite maloni, pabandykite pasitarti su Etikos ir procedūrų komisija, kad mes šitos praktikos nepradėtume naudoti kiekvieną dieną. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tikiuosi, kad daugiau taip nebus. Gerbiamieji, gal mes patys būkime sau Etikos komisija ir tada neapsunkinsime mūsų Etikos ir procedūrų komisijos. Ir nesitikėkime, kad viską išspręs Etikos ir procedūrų komisija.
Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš A. Kubiliui, kai jis kalbėjo iš šios tribūnos ir sakė: kokia smulkmena, taigi taryba susirenka tik du kartus per metus ir tuos verslo reikalus svarsto bendrai, nesigilindami į detales. Gerbiamasis Andriau, jums mano automobilio nuoma iš kompanijos sukėlė net nacionalinę grėsmę Lietuvos valstybei, o jūsų nuoma iš kompanijos, kuri laimėdavo konkursus už 200 eurų per mėnesį, nacionalinės grėsmės nesukėlė! Ir jūs kreipėtės į prokurorus, kad būtų atliktas tyrimas. Andriau, būkite sąžiningi, būkite sąžiningi! Man atrodo, patys suprantate, kad kreipėtės tik dėl kreipimosi dėl mano mašinos. Bet už tai gaunate atgal.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ką gaunu?..
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Išties mes labai puikiai atrodome, bet tiek to. Dirbame toliau. Aš nekalbėčiau, nereplikuočiau, tačiau buvo paminėta mūsų frakcija, buvo paminėta mūsų frakcijos narė. Tiesiog norėčiau atsakyti, kad Etikos ir procedūrų komisija objektyviai sprendžia visus klausimus, jeigu kas turi nusiskundimų, gali spręsti. Bet, jeigu yra pavesta kitai komisijai spręsti kitus klausimus, tai ta komisija, nemanau, kad turėtų dubliuoti.
Bet kitas mano atsakymas, kuris priverčia atkreipti dėmesį, jeigu jūs, gerbiamieji, ir mes visi esame suinteresuoti, kad komisijos rezultatas būtų neginčytinas, tai komisija turi dirbti tikrai skaidriai ir neturėdama jokių įtarimų jokiam komisijos nariui. Pone Andriau, jeigu jūsų atžvilgiu galbūt ir neobjektyvūs, tačiau kyla tam tikri įtarimai, kuriuos aš girdžiu nebūdamas komisijoje, bet čia aš susidarau tokį įspūdį, tai gal garbingai būtų tiesiog tam, kad rezultatas būtų patikimas, nusišalinti nuo to darbo. Bet, kitas dalykas, pone Andriau, kantrybės, jau baigiu, kitas dalykas. Mane nustebino gerbiamojo pono Jurgio pasakymas, kad būtent jūs esate deleguotas frakcijos. Jeigu kyla įtarimai jums dėl suinteresuotumo, o frakcija delegavo, tai, logiškai mąstant, gal frakcija turi suinteresuotumo. Reikia gelbėti jūsų frakciją ir jus konkrečiai. Nepainiokime vieno dalyko, ką tik buvo pasakyta, kad frakcijos interesas buvo skirti poną Andrių, kuris dabar turi tam tikrų pažeidimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Baigiame diskusiją šiuo klausimu.
16.20 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2121ES, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2122 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2121. Prašom, ministre, pateikti įstatymo projektą. Taip pat lydimąjį – Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2122. Prašom.
E. MISIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, prašau jūsų dėmesio, tikrai įdomios diskusijos, bet dabar jau apie dalykinius klausimus.
Noriu pristatyti įstatymą, kurio tikslai yra pirmiausia įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbo grupės rekomendacijas dėl užsienio pareigūnų papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose prevencijos, taip pat užtikrinti tinkamą kai kurių direktyvų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija yra išreiškusi susirūpinimą, kad mūsų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme sąvokos „klientas“ ir „piniginės operacijos“ yra apibrėžiamos gana siaurai ir nepatenka valstybės ir savivaldybių institucijos, Lietuvos bankas ir kita ir tokios operacijos tarp šitų įstaigų nelaikomos piniginėmis operacijomis. Dėl to, ekspertų nuomone, yra sudaromos rimtos kliūtys atskleisti pinigų plovimo atvejus, susijusius su užsienio pareigūnų papirkinėjimu. Įstatymų projektais siūloma šitas spragas ištaisyti.
Antras uždavinys būtų direktyvos 47 straipsnio 1 dalies įtvirtinimas. Siūloma pakeisti įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir nustatyti patikos ir bendrovių steigimo, administravimo paslaugų teikėjų ne tik juridinių asmenų, bet ir fizinių asmenų registraciją.
Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektu siūloma sudaryti tinkamas sąlygas valstybės Mokesčių inspekcijai kaupti informaciją apie minėtas paslaugas teikiančius fizinius asmenis ir jų veiklą.
Taigi, vienu žodžiu, tai iš principo tiek korupcijos prevenciją, tiek pinigų plovimo, teroristų finansavimo prevenciją gerinančios teisės normos. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš tokį susijusį klausimą paklausiu. Kalbant apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išviešintą medžiagą, apie Seimo tyrimo komisiją, kuri baigėsi 2007 metais ir vieną partinę organizaciją pripažino turinčią teroristinės organizacijos požymių, ir dabar liudininkai, kurie buvo pabėgę, kažkada pasislėpę, viešai liudija, aš manau, vis dėlto įstatyme reikėtų atkreipti dėmesį, kad politinės partijos, kurios, parlamentas nustatė, turi teroristinės organizacijos požymių, taip pat kaip nors būtų reglamentuotos šiame įstatyme. Ar jūs nemanote taip?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Susilaikyčiau nuo komentarų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau paprašyti jūsų pakomentuoti Teisės departamento išvadas, kuriose nurodyta, kad kai kurių jūsų teikiamame projekte įrašytų terminų nėra, pavyzdžiui, labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo ekonomikai ar verslo tvarkai, nusikaltimo veikos finansų sistemai skyriuose tokių apibrėžimų nėra. Kaip jūs reaguojate, ar jūs čia siūlysite naujas nusikaltimų gradacijas ir teiksite Civilinio kodekso pataisas? Ačiū už atsakymą.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Čia, žinokite, tikriausiai yra juridinės technikos klaida. Jeigu tokių nusikaltimų Baudžiamajame kodekse nėra, aišku, įstatyme negalima būtų jų paminėti. Tikrai nesiūloma keisti Baudžiamojo kodekso sąvokų, o šios sąvokos perkeltos būtent iš Baudžiamojo kodekso. Čia, manau, komitetuose būtų suderinta ši pastaba.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu paklausti. Kadangi šis baras plečiasi ir ganėtinai svarbus ekonomikai ir Lietuvai, tai, matyt, jūs ne veltui siūlote jį. Ar yra numatyta kokia nors kaita, aš turiu omeny kadrų skirstymą, turiu omeny, ar bus papildomai reikalingi funkcijoms atlikti žmonių resursai arba pakeisti tinkamą techniką, kuri bus reikalinga? Aš nematau čia biudžetinių išlaidų. Tai visai čia pinigų nekainuos mūsų biudžetui?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Šitame įstatyme apie kadrų kaitą ar kitus dalykus nekalbama. Čia paprasčiausiai yra keletas, kaip ir minėjau, pataisų dėl kliento sąvokos ir piniginės operacijos ir yra numatyta, kad tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, pradedantys tam tikrą veiklą, vienu atveju turėtų registruotis Įmonių registre, kitu atveju – Mokesčių inspekcijoje. To, dėl ko jūs klausėte, šitame įstatyme nėra ir kadrų kaitos mes nereglamentuojame.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į norinčių paklausti klausimus. Motyvų išsakyti norinčių nematau. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų: Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto bei Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 78 Seimo nariai, ir visi balsavo už. Po pateikimo projektams pritarta. Dėl abiejų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nenumatoma. Svarstymo data – birželio 26 diena.
16.27 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2140 (pateikimas)
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2140. Prašom, ministre, pristatyti šį projektą.
E. MISIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai trumpai norėčiau pristatyti kitą įstatymo projektą. Iš principo techninio pobūdžio pataisymas, nes Kriminalinės žvalgybos įstatyme tos nuostatos yra, tik dabar iš principo patikslinamos. Jeigu pagal dabartinę galiojančio įstatymo redakciją nustatyta, kad tam tikrais atvejais galima kreiptis į kriminalinės žvalgybos subjekto vadovą arba prokurorą, tai šiuo atveju šis įstatymo pataisymas aiškiai sudėlioja, kokiais atvejais galima kreiptis į kriminalinės žvalgybos subjekto vadovą, o kokiais atvejais reikėtų kreiptis į prokurorą, jeigu asmuo įtaria, kad kriminalinės žvalgybos subjektas pažeidžia jo teises. Taigi prašau pritarti šio įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, bet jūsų yra norinčių klausti. Pirmasis klausia A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mano labai trumpas klausimėlis. O dėl ko nepalikta galimybė teisėtam asmeniui kreiptis aukščiau, sakykime, į Aukščiausiąjį Teismą?
E. MISIŪNAS. Atsiprašau, neišgirdau.
A. BAURA (LVŽSF). Klausimas dėl pirmo. Asmuo, kuris nesutinka su pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimu.
E. MISIŪNAS. Kad apygardos teismas priima galutinį ir neskundžiamą? Na, yra baudžiamajame procese tokių nuostatų, kai apygardos teismo lygiu baigiasi klausimo nagrinėjimas. Čia, aš manau, irgi vienas iš tokių procesų, nes tai nėra baudžiamoji byla, kai išnagrinėja, sakykime, trijų lygių teisinė sistema: apylinkė, apygarda, Aukščiausiasis Teismas, čia vis dėlto yra skundo nagrinėjimas. Jeigu pažiūrėtume, pirmu lygiu, pavyzdžiui, išnagrinėja prokurorai, antru lygiu tai jau būtų apygardos teismas ar teisėjas, ar paskirtas pirmininkas. Aš manau, tai nėra baudžiamoji byla ir gretinti su baudžiamosios bylos skundimo procesais galbūt nederėtų. Čia vis dėlto truputėlį kitoks procesas, todėl ir nėra.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, manau, kad šie siūlymai yra iš tikrųjų reikalingi. Kriminalinės žvalgybos komisijoje nagrinėdami mes matome, kad, nepaisant visuomenės opinijos, vis dėlto tų skundų nėra tiek daug. Jų ten yra per metus gal pora dešimčių.
Bet mano klausimas būtų toks. Čia numatyti labai trumpi terminai išnagrinėti. Kaip ir anksčiau, jie irgi nebuvo ilgi. Tačiau kriminalinės žvalgybos subjektų, kai vykdomos tos priemonės, tai yra įslaptinti dokumentai. Šiuo atveju kaip apygardos teismas?.. Ar užtektų to termino gauti tiems įslaptintiems dokumentams ar juos išslaptinti, nes pagal kitus įstatymus terminai šiek tiek kirstųsi?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Tikrai labai aktualus klausimas, bet vėlgi vadovaujantis protingumo kriterijumi faktas, kad teismas negalėtų išnagrinėti skundo negavęs dokumentų. Manyčiau, kad šitie terminai yra nustatyti, bet jeigu tie dokumentai nebūtų pateikti laiku, aišku, visada procese numatyta galimybė pratęsti tam tikrus terminus ir pagal poreikį būtų kiek pratęsta. Bet esmė tokia, kad yra nustatyti palyginti labai trumpi terminai, įvertinus klausimo galbūt ir opumą, ir vis dėlto žmogaus teisių apsaugos aspektu tokie terminai nustatyti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, pradėdamas pristatymą pasakėte, kad iš esmės techninio pobūdžio. Aš manyčiau, kad daugiau negu techninio pobūdžio, nes kiekvienas dalykas, susijęs su asmens teisių, laisvių apsauga ir pagarba tiems dalykams, nėra vien techniniai dalykai, tuo labiau žiūrint į turinį.
Tačiau, mano manymu, yra gerokai daugiau spręstinų problemų ir taisytinų vietų, kalbant apie asmens teisių ir laisvių apsaugą, negu jūsų šiandien pateikta, aš jų nevadinu techniniais, tačiau, nepaisant to, tai yra per mažai. Ar jūs nemanote, kad reikėtų gerokai plėsti dalykus pradedant nuo kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų didesnės atsakomybės ir atskaitomybės bei galimybės asmenims, kurių atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, plėsti teises arba galimybės ginti tas teises? Ne pačių teisių suteikimo, bet galimybės ginti savo teises išplėtimo. Ar jūs nemanytumėte, kad reikėtų gerokai praplėsti šitą projektą?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Dėl sąvokos, kad techninis pakeitimas, tik dėl to, kad šiuo metu įstatyme yra įtvirtinta nuostata, norma, kuria numatyta, kad yra galimybė tais pačiais pagrindais duoti skundą įstaigos vadovui arba prokurorui. Tik nėra aiškiai nustatyta, kam, kokiais pagrindais. Tai čia dabar išdėliota. Tik dėl to. Tai nėra naujos normos įvedimas, ką aš norėjau pasakyti.
O ką jūs kalbate dėl atsakomybės ir atskaitomybės, tai parlamentinę kontrolę Seimas turi. Iš principo visi kriminalinės žvalgybos subjektai turi pareigą teikti informaciją. Jeigu Seimas realizuotų parlamentinę kontrolę šiuo klausimu aukščiausiu lygiu, aš manau, nebūtų tokių pastebėjimų, arba, sakykim, aš nematau tokių didelių problemų, kad reikėtų tiek atsakomybę, tiek atskaitomybę šitų subjektų taip plėsti, kaip ir anksčiau Seimo narys sakė, tų skundų nėra tiek daug. Taip, kai jie paaiškėja, yra tam tikrų skandalingų atvejų, bet instrumentų šiandien, manau, yra pakankamai jausti, kontroliuoti ir matyti tai, ką daro kriminalinės žvalgybos subjektai.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad kartais skeptiškai būdavo atsiliepiančių apie Seimo kontrolieriaus tarnybos darbą, apie jos efektyvumą. Kaip tik šis įstatymas, kurį ministras pristato, atsirado po Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tyrimų, skundo.
Gerbiamas ministre, ar dažni atvejai, kai po Seimo kontrolierių tyrimo atsiranda tokie panašūs įstatymai? Ar čia pirmas atvejis?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Dažnai yra situacijų, kada Seimo kontrolierius… Matote, Seimo kontrolierius, analizuodamas skundą, neapsibrėžia tikrai paties skundo faktu, iš karto pažiūri ir teisinį reglamentavimą, apskritai pagrindą skundui atsirasti ir, jeigu mato teisines spragas arba apskritai teisinį vakuumą, tai iniciatoriai būna tokių normų Seimo kontrolieriai. Aš negaliu pasakyti statistiškai, bet šitas pavyzdys, ką jūs sakote, tikrai gimęs iš Seimo kontrolierių darbo veiklos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į klausimus.
Motyvus už nori išsakyti D. Gaižauskas. (Balsai salėje) Nematau salėje. Prieš kalbančių nėra. Prašome balsuoti dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Kaip pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data – birželio 26 diena.
16.35 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2002ES (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2002ES. Prašome, ministre, dar vienas jūsų įstatymo projektas. Pateikite.
E. MISIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Taigi, keletą uždavinių turime, pirmiausia perkelti į Lietuvos Respublikos teisę 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, taip pat Tarybos direktyvą, kuri iš dalies buvo pakeista. Pagal direktyvos nuostatas valstybės narės yra įpareigotos iki 2018 m. rugsėjo 14 d. priimti įstatymus ir taisykles, kitus teisės aktus, pagal kuriuos būtų įgyvendintos direktyvų nuostatos. Atsižvelgiant į tai, būtina tikslinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, jo nuostatas suderinti su direktyvos nuostatomis.
Antras uždavinys. Atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, esminius ūkio subjektų veiklos apribojimus (tokius kaip, pavyzdžiui, atitinkamų leidimų ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims neišdavimo bei galiojimo pagrindus) nustatyti įstatyme.
Norėčiau pristatyti keletą įstatymo esmių. Taigi, įstatymo projektu, atsižvelgiant į direktyvas, pirma, sugriežtinama kai kurių pusiau automatinių ginklų kontrolė, priskiriant juos prie A kategorijos ginklų, taip uždraudžiant jų civilinę apyvartą. Antra, sugriežtinama ginklų, perdirbtų į imitacinius, signalinius ar dujinius ginklus, kontrolė, priskiriant juos prie A, B, C kategorijos ginklų, atsižvelgiant į tai, kokios kategorijos ginklai buvo prieš juos perdirbant. Taip pat apribojama didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams, daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinė apyvarta. Taip pat sugriežtinama ginklų, perdirbtų į visiškai netinkamus naudoti ginklus, kontrolė, priskiriant juos prie C kategorijos ginklų.
Yra dar ir kitų pataisymų. Įstatyme siūloma nustatyti atitinkamų leidimų importuoti, eksportuoti, išvežti, įvežti, gabenti tranzitu ginklus, taip pat išankstinių sutikimų neišdavimo bei galiojimo panaikinimo sąlygas, taip pat tarpininkų neįregistravimo bei įregistravimo panaikinimo sąlygas, kurios tiesiogiai veikia ūkio subjektų veiklą ir jos tęstinumą.
Derinimo eiga – su visomis suinteresuotomis institucijomis buvo suderinta. Kviesčiau pritarti šiam įstatymui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis ministre, sveikinu pristačius mums įstatymą, bet gal jums nereikėjo šiandien ateiti čia, į salę, nes, priėmus Europos Sąjungos direktyvą, vos po trijų mėnesių Policijos departamento vyriausiojo komisaro pavaduotojas R. Bobinas 2017 m. rugpjūčio 30 d. jau automatiškai perkėlė visas direktyvos nuostatas į Šaudmenų laikymo taisykles be Seimo pritarimo. Kaip jūs pasakytumėte, ar tai yra normalu, kad nepriėmus įstatymo iš karto direktyvos taikomos poįstatyminiuose aktuose? Kam reikalingas šiandienis jūsų įstatymo projektas? Dėkoju.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tikrai girdžiu ir tinkamai vertinu jūsų išsakytą kritiką šituo klausimu. Puikiai suprantate ir Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, ir apskritai teisinės valstybės sąrangą, kad žmogaus teisių, laisvių apribojimai ir kiti nustatymai turi būti įstatymuose. Aišku, aš nesu susipažinęs labai tiksliai su generalinio direktoriaus įsakymais, generalinio komisaro įsakymais šitos srities, todėl negalėčiau pasakyti, ar jie tikrai identiškai reglamentuoja tuos teisinius santykius ir tas sąlygas, kaip yra nustatyta įstatyme, bet šiuo atveju įstatymas yra reikalingas, nepaisant to, kad, kaip jūs sakote, jeigu tai tiesa, kad nors ir Policijos departamentas jau kai kuriuos ribojimus yra nustatęs.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, projekte nurodoma, jog ginklų legalumas ir kategorizacija bus susieti su jų dėtuvių talpa ir galimybe iššauti tam tikrą kiekį šūvių neužtaisius iš naujo. Klausimas, ar nebus potencialiai iš apyvartos išimti beveik visi pusiau automatiniai ginklai (juk dauguma jų, kaip žinome, yra gaminami su didesnės talpos dėtuvėmis), taip savaime juos įtraukiant į aukščiausios kategorijos, sunkiausiai prieinamos kategorijos ginklus?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Aš tikrai galvojau dėl dėtuvių ir šovinių skaičiaus. Jeigu direktyvoje yra taip nustatyta ir tikriausiai ekspertai yra darę išvadą, kad vis dėlto dėtuvių skaičius, t. y. šovinių skaičiaus apribojimas tam tikra prasme padidina saugumą, nes nėra patogu nešiotis daug dėtuvių. Kaip mes visi žinome, pavyzdžiui, senasis Kalašnikovo automatas turi 30 šovinių, turint tris dėtuves – jau yra 90 šovinių. Jeigu mes šiuo atveju kalbame apie ilgavamzdžius ginklus, tai būtų daugiausia leidžiama 10 šovinių, o 10 dėtuvių susidėti būtų sudėtingiau. Tuo požiūriu vertinant, aš manau, nuostata atitinka poreikį užtikrinti viešąjį saugumą ir tai neturėtų daryti įtakos tų ginklų išėmimui iš apyvartos. Gamintojai prisitaikys.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, noriu informuoti, kad mus iš balkono stebi Tailando Parlamento delegacija. Galime pasveikinti. (Plojimai)
Dėkoju. Tęsiame klausimus. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu pasitikslinti ir galbūt sulaukti nuraminimo, nes turbūt žinote, kad Lietuvos medžiotojai turi per 100 tūkst. įvairiausių šaunamųjų ginklų, ir turbūt tai yra gerokai didesnė dalis, nei turi visos kitos struktūros kartu sudėjus. Norėčiau paklausti jūsų dėl pusiau automatinių ginklų, nes tie apribojimai išties kelia nerimą: ką daryti tiems, kurie jau turi įsigiję pusiau automatinius ginklus, ar jiems reikės, ar nereikės jų atsisakyti. Kalbant apie dėtuvių apribojimą, šiandien medžioklės taisyklės įpareigoja, kad dėtuvėse būtų ne daugiau kaip trys šoviniai su tam tikrais ribotuvais. Šita problema, manau, šiuo atveju išspręsta, jeigu ji matoma.
Kitas dalykas, labiausiai keliantis nerimą, tai būtent iš direktyvos perkeliama mintis, kad reikės žymėti ginklus specifiniu žymeniu, netgi kiekvieną pagrindinę ginklo dalį. Noriu paklausti, ar ši direktyva galios tik naujai įsigyjamiems ginklams, ar tai bus įpareigoti daryti gamintojai, ar kiekvienas ginklo savininkas turės nešti savo turimus ginklus, kad jie būtų pažymėti ir t. t.? Iš tiesų du klausimai. Ačiū už atsakymus.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Faktas, kad normos šiuo atveju atgal negalios ir čia bus taikoma gamintojams kiekvienam naujai gaminamam ginklui. Pradėjau nuo antro klausimo.
O į pirmą klausimą – numatyta, kad kai kuriems pusiau automatinių ginklų kontrolė yra sugriežtinama. Medžiokliniams ginklams tikrai nebus taikoma ta nuostata. Medžiokliniai ginklai ir taip neturi dėtuvių, didesnių nei dešimt šovinių. Aš nesu pats medžiotojas, bet kiek esu susipažinęs su ginklais, ten būna po 7, po 8 ar net ir po 5 šovinius. Bėdos medžiotojai tikrai neturės dėl to.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, panašus klausimas gerbiamo K. Mažeikos. Kiek pabrangs tiems, kurie jau turi ginklus, laikymas, disponavimas, pertvarkymas, atsisakymas ir panašiai? Ar iš tikrųjų šis įstatymas atgaline data nepalies jau turinčių, kad atitiktų tuos reikalavimus, kuriuos dabar jūs norite pritaikyti iš direktyvų? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Dar patikslinti norėčiau. Mes kalbėjome apie ginklų žymėjimą. Direktyvoje yra numatyta, kad kiekvieno naujo ginklo pagrindinės detalės būtų pažymėtos. Aš apie tai kalbėjau. Faktas, kad ginklų savininkai, jeigu patenka į šias nuostatas, vienu atveju turėtų užregistruoti ginklą. Pavyzdžiui, turi asmenys, sakykime, pragręžtu vamzdžiu seną pistoletą iš kažkur gavę ir laiko ant sienos pasikabinę kaip puošmeną. Pagal šį įstatymą toks ginklas turėtų būti registruojamas kaip C kategorijos. Toks asmuo turėtų tą ginklą nunešti, užregistruoti arba atiduoti jį sunaikinti. Toks įpareigojimas bus ir, aišku, kažkokių išlaidų, faktas, tikrai bus patirta.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kaip jūs žiūrite į tai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, svarstant šios europinės direktyvos projektą, buvo patvirtinta Lietuvos pozicija nepritarti čia jau daugelio minėtiems ribojimams, tačiau direktyva buvo pasirašyta ir paskelbta, tiesą sakant, neatsižvelgiant į mūsų įpareigojimus. Kas galėjo pakeisti, juolab kad mes komitete daugiau nesvarstėme pozicijos pakeitimo? Kaip atsitiko, kad nuvažiavę žmonės Briuselyje, ką – savo iniciatyva pakeitė Lietuvos poziciją? Kokius jie turėjo įgaliojimus tam? Šiuo atveju nežinau, ar jūs galite dabar atsakyti, bet aš kelsiu tą klausimą svarstymo komitete metu. Į tai turi būti atsakyta.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Gerbiami Seimo nariai, jūs turite savo partijos atstovus, kurie yra Europos Parlamento nariai, tikrai galite paklausti, šios informacijos nežinau. Šiuo atveju – Taryboje. Galėčiau pasidomėti šiuo klausimu. Nors ir Lietuvos pozicija buvo nepritarti, bet galbūt buvo priimtas kitoks sprendimas valstybių.
Dėl galiojimo. Matote, galbūt greitų automobilių savininkai irgi norėtų, kad būtų nustatytas didesnis leistinas greitis, bet Kelių eismo taisyklės galioja visiems ir visi privalo jų laikytis. Šiuo atveju direktyva yra privalomas teisės aktas visoms Europos Sąjungos šalims, todėl mes dabar privalome jos nuostatų laikytis.
PIRMININKĖ. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone ministre, aš tęsiu pono A. Anušausko klausimą. Šiaip jau Taryboje jūs arba jūsų pavaduotojas turėjo balsuoti, turėjo diskutuoti. Yra parengiamasis darbas tos direktyvos. Man įdomu, kaip iš tikrųjų jūs ar jūsų pavaduotojas balsavo neturėdamas Seimo įgaliojimo. Yra konstitucinis aktas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Yra Seimo statutas, kuriame labai aiškiai pasakoma, kas ir kokią poziciją deleguoja Vyriausybei, t. y. Seimas – Seimo Europos reikalų komitetas, gavęs šakinių komitetų nuomonę, arba Užsienio reikalų komitetas atitinkamoms taryboms, gavęs kitų šakinių komitetų nuomonę. Kaip atsitiko, kad NSGK nuomonė buvo ignoruota?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tikrai atsakingai galiu pasakyti, kad į tarybas važiavau tik aš ir niekas daugiau manęs nepavadavo. Tuo klausimu, kai aš buvau Taryboje, apie šaunamuosius ginklus, negalėčiau sakyti, kad buvo diskutuojama. Arba tai buvo diskusijos prieš skiriant mane į ministrus, tai yra prieš metus su truputėliu, arba aš galiu pasidomėti tikrai tuo klausimu, nes mūsų… Asmeniškai aš niekada nepasisakiau apie šitą direktyvą, niekada nepateikiau Lietuvos pozicijos. Galiu pasakyti, kokiais klausimais mes diskutavome, bet apie šios direktyvos nuostatas aš asmeniškai Taryboje niekada nepasisakiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Laikas, skirtas pateikti ir atsakyti į klausimus, baigėsi.
Motyvus už nori išsakyti P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Kadangi kaip tik neužteko laiko man paklausti, tai aš savo klausimą dabar turėsiu teiginio forma išsakyti pasisakydamas už, nes pasisakau tikrai su dideliu rezervu. Aš suprantu norą įdiegti Europos Sąjungos direktyvą, suprantu netgi tos direktyvos filosofiją – ji ateina iš terorizmo baimės. Bet mes visi turime suprasti Lietuvos kontekstą – mes nesame Vakarų Europos valstybė, kur yra didelė terorizmo grėsmė. Mes esame paribio valstybė, turime sieną su dviem kaimyninėmis valstybėmis, kurių nepavadinčiau demokratinėmis, ir mūsų iššūkiai ir baimės yra visiškai kitokie.
Todėl, verždami šautuvų diržus (pavadinsiu taip) civilinei ginklų apyvartai, mes turime labai aiškiai pasakyti, kad patriotinėms organizacijoms, tiems piliečiams, kurie yra nusiteikę ginklu tėvynę ginti, turime dar plačiau sudaryti ginklavimosi galimybę. Pavyzdžiui, gerbiamas ministre, ar jūs nemanote, kad šio įstatymo kontekste būtent Šaulių sąjungą reikėtų įgalinti ir treniruotis, mokytis apsiginkluoti ir, reikalui esant, ginti tėvynę? Tai vėlgi, jeigu mes ribojame įvairius ginklo priedėlius, tiek kalbant apie dėtuves, tiek kalbant apie įvairius ginklo priedėlius, kaip antai, duslintuvus, tiek naktinio matymo, tiek termovizorinius taikiklius, tai, kalbant ir apie kariuomenę, ir apie Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, ir apie visus vidaus mūsų tarnybos padalinius, ir apie Šaulių sąjungą, kaip tik duris ginklams turime atverti dar plačiau. Matau, kad ministras linksi galva, su manimi sutinka, todėl aš iš esmės rezervuotai pasisakau už. Teiksime reikalingas pataisas dėl šio įstatymo vėliau svarstymo ir priėmimo stadijose.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Lietuvos karinėje doktrinoje kaip viena iš šalies gynybos formų yra ginkluota ir savimi pasitikinti visuomenė. Lietuva yra mažiausiai ginkluota Europos Sąjungos valstybė ir šitas direktyvos perkėlimas ją dar labiau nuginkluos. Teisūs buvo gerbiami A. Anušauskas ir A. Ažubalis – buvo Seimo įpareigojimas priešintis direktyvos nuostatoms ir keletas Europos valstybių priešinosi Europos Taryboje. Deja, mūsų ministerijos atstovai neišsakė nuomonės ir nepaisė iš tikrųjų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto įpareigojimo prieštarauti tokioms ginklų suvaržymo nuostatoms. Bet man atrodo, netgi sąmoningai tai buvo daroma, nes po direktyvos priėmimo praėjus trims mėnesiams, 2017 m. rugpjūčio 30 d. policijos komisaro pavaduotojas jau įgyvendina direktyvą be Seimo nutarimo.
Gerbiamas ministre, duokite pylos savo patarėjams, nes aš jau lapkritį kreipiausi į jus atskiru raštu ir gavau atsakymą su jūsų parašu būtent apie šitą Policijos departamento atsakymą. Tiesiogiai direktyva jau taikoma be įstatymo ir mes čia svarstymuose komitetuose pasapaliosime, bet iš tikrųjų policija jau taiko tiesiogiai. Čia šiaip nepagarba Seimui.
O ką jau kalbėti iš tikrųjų apie leidimą 16-mečiams nešiotis B, C kategorijos ginklus, tiems 16-mečiams, kurie lanko sportines organizacijas? Piliečius, kurie pilnamečiai, mes nuginkluojame, bet 16-mečiai, kurie priklauso sporto klubams, galės nešiotis B, C kategorijos pusiau automatinius ginklus.
Ministre, projektas milžiniškai suveltas. Turėtumėte duoti pylos ir jus pavadavusiems asmenims, kurie atstovavo Lietuvai Europos Taryboje, ir patiems projekto rengėjams. Prašau tikrai atsakingiau žiūrėti į Lietuvos karinę doktriną ir į Europos direktyvos perkėlimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl teikiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projekto po pateikimo.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 50, prieš – 3, susilaikė 27. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – birželio 14 diena.
Per šoninį mikrofoną repliką – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš dėl papildomų komitetų. Norėčiau, kad vis dėlto Aplinkos apsaugos komitetas būtų kaip papildomas, nes turime didžiulę medžiotojų armiją, tikrai daug kreipiasi, turime turėti aiškumą, galbūt atsiras tam tikrų pasiūlymų. Prašyčiau, kad kaip papildomas būtų Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu pritariame komiteto pirmininko siūlymui papildomu komitetu skirti Aplinkos apsaugos komitetą.
Dar per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tiesiog nepriėjo eilė iki manęs, buvau užsirašęs. Išties ginklų asociacijos, asocijuotos struktūros atkreipia dėmesį, turbūt daugelis parlamentarų girdėjote, kad kitos Europos Sąjungos valstybės, kaimyninė Lenkija, Čekija ir taip toliau, priešinasi tos direktyvos perkėlimui paraidžiui. Atkreipiu ministro dėmesį. Ginklų ženklinimas, kiekvienos detalės, pabrangintų, preliminariais skaičiavimais, pusantro karto, nei pats ginklas kainuoja. Tai yra lobistinis biznis tų, kurie norės ant kiekvienos spyruoklėlės pažymėti lazerinį ginklo numerį ir t. t. Aš siūlau visiems komitetams atsakingai pažiūrėti į tai, nes yra įvairiausių ginklų, pasižiūrėti, ką kitos Europos Sąjungos valstybės daro. Nebūkime pionieriai, kurie raportuosime kaip dėl atominės uždarymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikas baigėme.
16.57 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-506 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-506. Pranešėjas – S. Gentvilas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiuo atveju tai nėra koks nors valstybės ar nacionalinio saugumo klausimas. Šiuo atveju tai yra kultūrinis ir paveldosauginis klausimas. Į mane kreipėsi Lietuvos ginklų kolekcionieriai, kurie aukcionuose užsienyje perka ginklus. Konkrečiu pavyzdžiu galėčiau iliustruoti trumpai šio įstatymo techninę esmę.
Jeigu norėtumėte įsigyti du kardus, kurie priklausė smetoninės arba tarpukario Lietuvos kariuomenei, jūs neturėtumėte teisės jų importuoti į Lietuvą. Tačiau jeigu jūs pirktumėte kitus šaunamuosius ginklus, kurie pagaminti XIX amžiuje, galėtumėte jų įvežti į Lietuvą nors šimtus ir nereikės nei leidimų, nei papildomos dokumentacijos.
Siekdamas šaltuosius ginklus, senovinius šaltuosius ginklus, leisti importuoti į šalį ir kolekcionieriams, kurie moka tūkstančius už tokius ginklus, juos kolekcionuoti ir kaupti mūsų valstybėje, kviesčiau pritarti trumpam pataisymui, kad kaip senovinis ginklas taip pat būtų traktuojamas bet koks šaltasis ginklas, jeigu jo modelis buvo sukurtas iki 1965 metų.
Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Simonai, atvirai pasakius, nustebino jūsų toks netikėtas pomėgis ir išmanymas šios srities. Noriu pasiteirauti, ar išvežimo ir įvežimo taisyklės yra tokios pat, ar išvežimo iš Lietuvos yra kiek griežtesnės? Pirmas dalykas.
Antras. Man regis, čia yra tokios neaiškios lingvistinės ir net skaičių ekvilibristikos. Jūs rašote, kad modelis turi būti sukurtas iki 1870 metų ir kuris pagamintas iki 1899 metų. Ar ta nuostata yra iš kokios nors taisyklės, įstatymo ar europinės nuostatos? Iš kur tai paimta? Jeigu, pavyzdžiui, bus pagaminta 1900 metais, tai jau nebebus pažeistas įstatymas?
Trečia. Aptariami objektai yra muziejiniai eksponatai, muziejinės vertybės. Ar derinta su Muziejų įstatymu, su paveldo dalykais?
S. GENTVILAS (LSF). Visų pirma atsakau į jūsų pirmąjį klausimą. Policijos departamentas arba teritorinė policijos įstaiga išduoda leidimus išvežti ir įvežti į Lietuvos Respubliką arba gabenti tranzitu senovinius ginklus arba vienos D kategorijos ginklą, arba pneumatinio ginklo šaudmenis. Šiuo atveju policija išduoda leidimus. Tačiau šiuo atveju į Lietuvą galima įvežti tik vieną šaltąjį senovinį ginklą, tai čia praplečiama, kad būtų galima daugiau.
Ar tai suderinta su Europos Sąjungos kažkokiomis direktyvomis, ar ne, tai iš esmės tie senoviniai šaunamieji ginklai yra neutralizuojami ir jie neveikia, jie yra tik kolekcionierių ant sienos ar kitose ekspozicijose kabinami.
Trečiasis klausimas, ar tai suderinta su Muziejų įstatymu. Tai šiuo atveju ne, bet tai yra kolekcionavimui skirti įrankiai, ne naudojimui pagal tiesioginę paskirtį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Daugiau nėra norinčių paklausti. Motyvai dėl viso. Irgi norinčių kalbėti nėra. Gal po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 42, prieš – 2, susilaikė 30. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymas numatomas birželio 14 dieną.
Gerbiamasis Zingeri, jūs labai norėjote kalbėti. Dabar nenorite? (Šurmulys salėje) Prašom.
17.02 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1780 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu S. Jakeliūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra praktiškai penkerių metų pastangų rezultatas sutvarkyti, pertvarkyti antrąją pakopą ir išspręsti jos finansavimo klausimą. Pradžia buvo labai labai seniai, 2000 metais, kai buvo kuriamas šitas modelis ir buvo numatyta, kad finansuojama bus iš privatizavimo lėšų, valstybės asignavimų, ilgalaikių paskolų iš Pasaulio banko ir panašių šaltinių. Tačiau padariniai buvo visai kiti ir ilgainiui asignavimai iš dalies buvo skiriami iš valstybės biudžeto, o po to nebuvo skiriami. Krizės metais „Sodra“ patyrė didžiulių deficitų, jai buvo, nors nebuvo tam pakankamo arba visiško pagrindo, skolinama, skolinama gana aukštomis palūkanomis, „Sodra“ tų palūkanų sumokėjo daugiau kaip 1 mlrd.
Antrosios pakopos veikimas kol kas nesuteikė galimybių vadinti ją net pensijų sistema, nes iš 80 tūkst. iki šiol baigusių kaupti ir išėjusių į pensiją arba išėjusių į kitą pasaulį žmonių tik 400 ar 500 tapo pensininkais, gauna išmokas, visi kiti arba gavo vienkartines išmokas kelių šimtų arba kelių tūkstančių eurų, tų žmonių, kurie pasimirė, lėšos buvo paveldėtos. Iš esmės tai yra kaupimo sistema, kurią finansuoja viešaisiais finansais dabartiniai pensininkai. Manau, kad tie argumentai įtikino ir Vyriausybę, ji teikia savo siūlymus, dėl kurių mes diskutuosime čia, Seime.
Kol kas preliminariai bent jau mūsų koalicijos siūlymas bus daryti pertrauką iki rudens diskutuojant apie II pakopą ir jos finansavimo šaltinius, įskaitant ir tuos 2 % „Sodros“ tarifo mažinimo. O mokestinius priimti čia pavasarį, nes kitaip kiltų daug neapibrėžtumo, daug chaoso. Šis įstatymo projektas, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis tos diskusijos, tuo labiau jeigu pensijų sistemos pokyčiai bus įgyvendinami nuo 2020 metų, nes kol kas tai labiausiai tikėtinas scenarijus, jau ne nuo 2019 metų, arba nebus priimti kokie nors pagrįsti sprendimai, leistų „Sodrai“ būti atpalaiduotai nuo tos kaupimo sistemos ir asignavimai, kaip ir privalėjo būti visada, ir neretai taip būdavo daroma, būtų skiriami iš valstybės biudžeto. Tai toks rezultatas būtų logiškesnis sprendimas, suprantama, nebūtų galutinis, nes II pakopą vis tiek reikės anksčiau ar vėliau pertvarkyti. Nuo 2020 metų tos įmokos nuo darbo užmokesčio, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų iš „Sodros“ finansuojama tiesiogiai, ar asignavimais, pareikalautų jau konsoliduotų finansinių išteklių apie 360 mln. eurų. 2019 metais ta suma būtų mažesnė, nes kol kas būtų tik 2 %, 200 mln. eurų. Atitinkamai nacionaliniu mastu finansiniai rodikliai nepasikeistų, „Sodros“ balansas dėl tokio sprendimo pagerėtų. Valstybės biudžeto deficitas padidėtų, bet sudėjus viską kartu – rezultatas būtų iš esmės toks pat. Tokie yra esminiai argumentai.
Prašom užduoti klausimus, atsakysiu kiek galėsiu ir kviesiu po pateikimo pritarti, tada kreipsimės į Vyriausybę, kad šis įstatymo siūlymas būtų integruotas su tuo, ką Vyriausybė jau mums pasiūlė. Gavę Vyriausybės galutinį vertinimą po diskusijų, manau, priimsime galutinį ir tinkamą sprendimą tiek dėl finansavimo, tiek dėl II pakopos gilesnio pertvarkymo, kad ji tikrai pavirstų pensijų sistema, o ne liktų kaupimo sistema, kokia dabar yra, finansuojama viešaisiais finansais, o tai reiškia – visų mokesčių mokėtojų sąskaita ir lėšomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Kad kaip ir nematau. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mane žavi jūsų ramus tonas, kuriuo jūs kalbate apie šimtus milijonų, kurie niekur nedings ir niekur neatsiras. Juk jūs puikiai suprantate, kad socialinio draudimo įplaukos veikiausiai būtų panaudotos tuomet didesnėms išlaidoms ir valstybės biudžete atsiradusį skirtumą vis tiek tektų dengti.
Bet mane domina kitas klausimas. Pagal Vyriausybės parengtą mokesčių reformą ir pensijų, kuriai buvo pritarta, rodos, vakar, tai iš viso šitos problemos neturėtų likti, nes „Sodra“ neturėtų netgi daryti jokių pervedimų, tik galbūt techninį darbą atlikti, iš socialinio draudimo įplaukų į II pakopą. Kaip čia dera šie projektai su tuo, ką jūsų pačių Vyriausybė siūlo?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kaip jūs žinote, Vyriausybė pasiūlė arba, tiksliau, siūlys, nes tai bus tik rudenį, su biudžeto rodiklių įstatymais, tarifus tvirtinant, sumažinti „Sodros“ tarifą, „Sodros“ įmoką 2 procentiniais punktais arba 1,5 suapvalinus, jau perskaičiavus tuos visus tarifus. Kiek skaičiau, ir jūs abejojate šio siūlymo pagrįstumu, logiškumu ir ekonomine prasme, nes iš esmės lieka tas pats finansavimo šaltinis, tik iš kitos, pajamų šiuo atveju, o ne iš išlaidų eilutės. Kaip diskusijų rezultatas, preliminarus diskusijų rezultatas yra šis siūlymas. Su Vyriausybe mes nuolat diskutuojame. Vyriausybė turi savo matymą, Seime yra kitas matymas. Tos nuomonės skiriasi. Bet galų gale, aš manau, rasime tą konsensusą ir Seime priimsime subalansuotą sprendimą, kuriam ilgainiui, aš tikiuosi, pritars ir Vyriausybė, nes reikės galų gale įvertinti ir realizuoti šituos sprendimus ir atitinkamai skirti lėšas ir iš valstybės biudžeto. Ten kofinansavimas, matyt, kažkoks išliks, ar mokesčių lengvata, ar tuos 2 % nuo vidutinio darbo užmokesčio. Taigi diskusijos vyksta, vyks ir, aš manau, jos yra labai prasmingos mūsų demokratinei visuomenei.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas komiteto pirmininke, pratęsiu kolegės klausimą, jūs iš tikrųjų taip ramiai kalbate apie 360 mln., kurių valstybės biudžetas neteks. Aš norėjau paklausti. Jūs sakote, kad Vyriausybė viena daro, Seimas kitą nuomonę turi, bet čia vis tiek reikės bendros pozicijos, iš kur bus paimti tie 360 mln. valstybės biudžete. Klausimas – resursas tų 360 mln. ir kokios čia sritys labiausiai nukentės arba kokioms sritims jūs skirtumėte, jeigu iš tikrųjų tas sprendimas nebūtų priimtas?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jeigu aš būčiau Vyriausybės narys, aš jums galėčiau atsakyti ir pagrįsti šitą sprendimą lygiai taip pat. Šiuo atveju alternatyvų yra įvairių – ir mokestinės bazės didinimas, kaip žinote, Lietuvos bankas ir kiti tai nuolat siūlo, ir visokių išlygų tolesnis mažinimas. Tai buvo iš dalies padaryta pernai, galima daryti ir toliau, taip pat ir 2020 metais. Galbūt prieš rinkimus būtų labai populiaru, aš nežinau. Taigi variantų yra.
Kita vertus, kadangi tai yra kaupimo sistema, o kaupimo negali finansuoti socialinio draudimo sistema, tai valstybės biudžeto atsakomybė būtų ir įvertinti, ar reikalingas apskritai toks kaupimas čia, Lietuvoje, ir ar jis gali būti finansuojamas visų mokesčių mokėtojų pinigais. Kitaip sakant, aš kelčiau klausimą tada apskritai apie egzistavimą ir pagrįstumą tokios sistemos, jeigu jinai nebūtų transformuota į pensijų sistemą.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš principo jūsų projekto esmė yra permetamos lėšos į socialinį draudimą, pensininkų problemų sprendimą, ar jie būtų „Sodros“ šiuo atveju (…), ar kaupiamojoje sistemoje. Ta kryptis man patinka. Iš tikrųjų tai turėtų būti kryptis, mes turime gelbėti šitą sritį – ji yra prioritetas, nes tai yra stabilumo garantas.
Klausimas. Jūsų ta keliama abejonė išvis dėl fondo pertvarkos, kai jūs patys neturite dėl II pakopos aiškaus sprendimo, man kelia nerimą. Ar jūs susitarėte, ką jūs žadate daryti su II pakopa, ar ne? Nes ateiti į posėdžių salę ir kalbėti apskritai gąsdinant visus žmones – turbūt ne pats geriausias dalykas. Bent jau iš jūsų, valdančiųjų, pusės turėtų būti aiškus apsisprendimas, ką jūs darysite, nes dabar tai keliate kaip ir sumaištį.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui už iš esmės palaikymą tos krypties, tendencijos, kuri siūloma šituo įstatymo projektu.
Dėl sumaišties, diskusijų. Dabar yra, beje, valdančiosios koalicijos sprendimas pratęsti ir užbaigti diskusijas dėl II pakopos koncepcijos jau čia, Seime, dalyvaujant koalicijos frakcijų atstovams, Vyriausybės atstovams ir ekspertams, ne pensijų fondų ekspertams, o pensijų ekonomikos ekspertams. Šita grupė yra ką tik sudaryta ir artimiausiu metu pradės dirbti, iki vasaros pabaigos pateiks tikrai racionalų, subalansuotą ir esminį siūlymą, kaip transformuoti šitą kaupimo sistemą į pensijų sistemą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, šiandien mes turėjome galimybę ryte susitikti su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Deja, turiu pasakyti, kad dėl pensijų reformos pritarimo tokioms formuluotėms, kaip dabar pateikiama, mes nelabai išgirdome svarių argumentų, ypač dėl įmokų į „Sodrą“ mažinimo. Todėl turbūt jūsų teikiamas pasiūlymas galėtų iš dalies spręsti tas galimas „Sodros“ netektis, jeigu ne viskas vyktų taip, kaip planuojama.
Mano klausimas būtų patikslinantis: kokios pinigų sumos reikėtų iš biudžeto? Jūs čia bandėte sakyti ir vienaip, ir kitaip. Iš tikrųjų šitame pirmajame etape, jeigu reikėtų, kitais metais į valstybės biudžetą kokią sumą sukaupti, kad būtų padengti tie nuostoliai, kurie galėtų atsirasti „Sodroje“?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). 2019 metais apytiksliai nepilnai 200 mln. padidėtų „Sodros“ balansas, pagerėtų jos rezultatas. Kaip jis būtų naudojamas, čia kitas klausimas, nes, kaip žinote, yra indeksavimas, kuris automatiškai neleidžia panaudoti tų pinigų, bet ateityje, jeigu atlyginimų augimas sulėtėtų (o taip, tikėtina, bus) arba atsitiktų kokia nelaimė – vėl ištiktų nauja krizė, tas sukauptas rezervas būtų naudojamas pensijų nemažinimui, išlaikymui panašaus lygio, o galbūt ir nuosaikiam didinimui. Tai štai yra rezervo pagrindinė paskirtis. Taigi „Sodros“ tas rezultatas kitais metais 200 mln. pagerėtų, 2020 metais, jeigu nebūtų pakeitimų, aš tikiu, kad tikrai bus 360 mln. pagal dabar galiojančias nuostatas ir įstatymus. Tuo tarpu valstybės biudžeto deficitas atitinkamai išaugtų. Kaip minėjau, nacionaliniu mastu tai nekeltų jokios grėsmės, jeigu tos pensijos nebūtų didinamos artimiausiais metais. O skolintis į valstybės biudžetą vis tiek reikia, o tokią sumą pasiskolinti tikrai nebūtų jokių problemų – faktiškai už nulines palūkanas galima būtų tikrai finansuoti. Ilgainiui toks finansavimo modelis tikrai keltų problemų, todėl būtina pertvarkyti II pakopą ir numatyti jos finansavimo šaltinių proporcijų pakeitimą, kad tai būtų kiek įmanoma privati pensijų sistema, o ne viešaisiais pinigais finansuojama kaupimo sistema. Tad ta problema išlieka, ir aš tikiu, kad mes ją išspręsime.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar vis dėlto neturėtų būti branginamas pensijų sistemos stabilumas, kad žmonės turėtų tam tikrą tikrumo jausmą. Jeigu jis pasirinko tam tikrą dalyvavimo būdą įvertinęs, kaip numato įstatymai, kiek jam laiko iki pensijos, ir dabar kokiam nors Seimo nariui staiga tas nebepatinka, jis čia siūlo keisti tai tą įmokų dalį ar procentą iš biudžeto, ne iš biudžeto. Žmonės tikrai nebetikės niekuo, kas čia bus. Galbūt pereis jūsų pasiūlymas, kitam po kelerių metų vėl nepatiks. Gal vis dėlto reikėtų kaip nors mėginti susiderinti su Vyriausybe ir nepaleisti į viešąją erdvę vis kitų siūlymų, keičiančių tą sistemą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš sveikinu, dėkoju už jūsų linkėjimą išlaikyti ir išsaugoti pensijų sistemos stabilumą. Tas sprendimas, kurį įgyvendinome pernai, kad „Sodros“ skola yra panaikinta ir palūkanų mokėjimai yra sustabdyti, atitinkamai užtikrina pagrindinės pensijų sistemos dalies, t. y. socialinio draudimo sistemos dalies, stabilumą ir patvarumą, o tai yra svarbiausia.
Dabar, jeigu jūs turite omeny, o aš suprantu, kad turite omeny tą II pakopą, tai aš ką tik paaiškinau, ir ne vieną kartą, kad tai nėra pensijų sistema. Jeigu žmonės kaupia ir gauna vienkartinę išmoką, kai kam gali atrodyti, kad tai yra pensijų sistema, bet taip nėra. Ir jeigu jinai finansuojama iš kitų mokesčių mokėtojų, šiuo atveju dar iš dabartinių pensininkų, tai yra neteisinga ir nesąžininga. Tai čia apie kokį stabilumą galime kalbėti, kai finansavimo šaltinio nebuvimas Valstybės kontrolės du kartus (2005 ir 2008 metais) yra įvardytas kaip problema ir rekomenduota Vyriausybei numatyti ilgalaikį finansavimo šaltinį. Tam reikėjo arba didinti mokesčius – finansuose stebuklų nebūna, arba kokiais nors kitais šaltiniais finansuoti, kuriuos sunku įsivaizduoti.
Valstybės biudžetas yra ta sritis, kuri gali skolintis esant reikalui, gali didinti mokesčius, juos keisti, geriau administruoti mokesčių sistemą. „Sodra“ turi būti išlaisvinta nuo šitų bėdų…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). …ir užtikrinti einamųjų išmokų finansavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. V. Ąžuolas – už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mielieji kolegos, iš tikrųjų tą problemą turėjome išspręsti seniai, ir kviečiu tikrai palaikyti, kad ne dabartiniai pensininkai mokėtų tas lėšas ir pereitų į privačius pensijų fondus, o būtų galimybė kaip tik jiems didesnes pensijas gauti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pensijų klausimai yra liečiantys tikrai labai daug žmonių ir labai jautrūs klausimai, ir neturėtų būti kaitaliojami ar bent jau siūloma juos keisti po kelis kartus per metus. Čia už durų mūsų laukia mokesčių reforma, visas Vyriausybės paketas, kurį netrukus svarstysime, čia šalia turime Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko iniciatyvą dar ką nors pakeisti ir pasiūlyti prieš tai. Toks siūlymas ir sprendimas atrodo visiškai ištrauktas iš konteksto.
Sprendimas greičiausiai kainuos 360 mln. eurų per metus kiekvienais metais be aiškaus šaltinio, kaip jis bus finansuojamas. Dabar kalbėjote apie mokesčių bazės plėtimą. Supraskime, automobilių mokestį, galbūt visuotinį nekilnojamojo turto mokestį… Tai pasakykite aiškiai, iš ko tą finansuosite, padėkite visas kortas ant stalo, atverkite ir kalbėkime, kaip spręsti problemą. Šiandien tai atrodo labai labai keistai, tarsi kažkokia ambicijų tarp Vyriausybės ir Seimo ar tarp ministro ir komiteto pirmininko kova, kelianti tokį nerimą visuomenei ir kurstanti tokį nestabilumą. Pensininkai nežino, ko tikėtis, o valstybės biudžete 360 mln. eurų yra tikrai reikšminga suma, ir mes nežinome, iš ko ji bus finansuojama. Man atrodo, kad labai nerimtai elgiamės siūlydami tokius dalykus.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 71 Seimo narys… Atsiprašau. Balsavo 69 Seimo nariai: už – 56, prieš – 4, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti birželio 26 dieną.
Replika po balsavimo – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš labai noriu paprašyti kolegų, kai kalbame dėl motyvų, tai bent įsigilinkime, apie ką mes kalbame. Jeigu kalbame būtent apie šį įstatymą, tai šiandien mes į II pensijų pakopą iš einamosios sąskaitos mokame 180 mln. eurų, nė cento daugiau, ir nekalbėkime apie 360.
PIRMININKĖ. Replika – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš sveikinu kiekvieną iniciatyvą, bet tikrai, jeigu išeina Vyriausybė šį trečiadienį su įstatymo paketu, norėtųsi, kad prie paketo stovėtų ir komitetų pirmininkai iš valdančiosios daugumos, o ne siūlytų vieną naują iniciatyvą, kurią sunku traktuoti kaip konsoliduotą. Pensijų klausimai yra ne vienos kadencijos, bet nacionalinio susitarimo reikalas. Labai gaila matyti, kai komiteto pirmininkas jau siūlo kitokią alternatyvą negu ministras.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš irgi, žinote, kartais galvoju apie II pakopą, iš ko ji susideda. Mes skatiname kaupti, tai aš galvoju pasiūlyti įstatymo projektą. Kadangi 2+2+2, tai aš – jeigu turi du turto vienetus, trečią nuperka valstybė. Tarkim, jeigu turi du butus, trečią galėtų nupirkti Vyriausybė. Vis tik būkime socialiai atsakingi. Šis siūlomas modelis nėra socialiai atsakingas.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys. (Balsai salėje) Įjungta.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)
PIRMININKĖ. Pabandykite dabar. Eikite prie kito mikrofono.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai bijau, kad mes dėl tos socialinio draudimo sistemos reformos iš viso pasimesime. Jeigu mes laikysime, kaip sako gerbiamas S. Jakeliūnas, kad čia yra atskiros kažkokios sistemos, visiškai kitokios, mes niekada nesusikalbėsime. Yra skirtingos sistemos, tiek kaupimas, tiek „Sodra“, kurios veikia pagal kitokius principus, turi kitokią riziką, ir mes turime nuspręsti, kas protinga, kas ne. Jeigu pradėsime neigti tuos dalykus, vienas kitą, tai mes niekada nerasime kalbos. Mes kol kas sprendėme ne vieną kartą, iš kokios kišenės tai finansuojama. Pensijų, esant dabartiniam finansavimo lygiui ir jeigu dar sumažinsime 2 % „Sodros“ mokestį, mes neišgelbėsime, o „Sodros“ pensijos po 20 metų taps 20 % arba penkis kartus mažesnės negu vidutinė alga. Tai yra faktas. Be valstybės pinigų nieko nebus. Tai ir turime suprasti. Todėl pinigų turėsime rasti. Todėl iš principo galima svarstyti pono S. Jakeliūno siūlymą.
17.24 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1854 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkui. Dar vienas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau lygiai pusantros minutės jūsų dėmesio. Noriu padaryti pateikimą. Šiuo įstatymo projektu siūloma neįgalių asmenų slaugytojus apdrausti valstybės lėšomis ir tais iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvusiais laikotarpiais, kai jie gavo pajamų, mažesnių nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Noriu trumpai iliustruoti šį atvejį: įsivaizduokite vienišą mamą, kuri augina neįgalų vaiką, ji yra jo slaugytoja ir dėl mažų gaunamų pajamų ji nusprendžia dar papildomai kažkur pusę etato įsidarbinti. Tokiu atveju ji praranda socialinį draudimą. Ši neteisybė buvo iki būtent mano paminėtos datos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. tai yra jau ištaisyta, tačiau didžioji dalis žmonių jau yra pensinio amžiaus ir jie nepatenka pagal šį įstatymą į tą terminą.
Todėl labai kviečiu jus palaikyti šį įstatymo projektą. Preliminariai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jis jau yra suderintas, taip pat su „Sodra“ yra suderinta. Be abejo, prašytume Vyriausybės išvados, kad šį projektą būtų galima svarstyti su kitų metų biudžeto patvirtinimu ir ištaisyti šią socialinę neteisybę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, intencijos labai geros. Aš manau, pas mus labai daug problemų dėl to, kad buvo aštuonerius metus įšaldyti atlyginimai, visos socialinės išmokos. Bet kaip kolega kolegai – Konstitucinis Teismas ne vieną kartą konstatavo, kad įstatymų leidėjai negali priiminėti įstatymų atgal. Jis gali įsigalioti tik naujai, į priekį, tai yra dabartiniams globėjams. Žiūrėjimas ir bandymas pakeisti istoriją blogai baigiasi. Gerbiamas kolega, kaip jūs į šitą? Nes Konstitucinis Teismas jau ne vieną kartą mus barė ir pirštais badė.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Suprantu jūsų klausimą ir ačiū, kad suprantate gerą intenciją. Iš tiesų turėčiau atkreipti dėmesį, kad mes kalbame apie tai, kad pensijos būtų perskaičiuotos tiems asmenims, kurie dabar yra pensinio amžiaus. Ko gero, čia ir būtų tas atsakymas į jūsų klausimą, nes mes nedarome įstatymo atgaline tvarka, atgal, o tiesiog prašome perskaičiuoti tuos dalykus. Kaip ir minėjau, „Sodra“ tam neprieštarauja, jie patys turi dar dėl šio projekto pasiūlymų, kuriuos, ko gero, galėtų registruoti po pateikimo. Taip pat suderinus su Vyriausybe ir atsižvelgus į finansines galimybes, tai padaryti kitų metų biudžete.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs, aišku, gerai susipažinęs su šia sritimi. Aš noriu paklausti, kaip yra įteisinamas slaugytojo statusas ir kiek slaugytojų gali būti priskirta vienam slaugomam asmeniui, nes čia gali būti, suprantate, ir tam tikrų neatitikimų ar piktnaudžiavimų? Ačiū.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Slaugytojas būna priskiriamas tada, kai, tarkime, yra nepilnametis asmuo, kreipiamasi į Nedarbingumo nustatymo tarnybą, tam vaikui ar paaugliui yra nustatomas neįgalumas. Tokiu atveju vienas iš šeimos narių būna priskiriamas slaugytoju.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Džiaugiuosi, kad plečiasi teigiamas požiūris į slaugančius žmones namuose, ir prisimenu, kaip tas įstatymas buvo priimamas apskritai, kad būtų draudžiami tie žmonės, buvo tam tikras pasipriešinimas. Tai iš tikrųjų šaunu, bet norėtųsi vis dėlto žinoti bent preliminariai, apie kokius skaičius mes čia kalbame, ar didelius, ar nė kiek neįtakingus? Gal būtų ramiau priimti tą sprendimą.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū už taiklų klausimą. Iš tiesų su „Sodra“ diskutavome, kiek tai galėtų kainuoti valstybės biudžetui. Labai preliminariai tai yra apie 50 mln. eurų, bet vėlgi reikia įvertinti tai, kiek žmonių dar galės pasinaudoti tuo perskaičiavimu, kiek, deja, galbūt dėl mirties jau nebegalės tuo naudotis, bet preliminariai yra tokia suma. Bet vėlgi noriu pabrėžti, kad Vyriausybė kaip ir ketino taip pat atsigręžti į šiuos žmones, kurie tikrai savo gyvenimus, galima sakyti, paaukojo vaikams, turintiems negalią, ir dažnu atveju tie vaikai būna jau pilnamečiai, bet vis tiek jiems reikia slaugos. Manau, kad tai būtų tikrai žengtas geras žingsnis socialinei teisybei įtvirtinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. S. Jakeliūnas – už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Aš manau, čia yra daugiau pagrindo galvoti apie finansavimą tų žmonių, kurie globojo, stengėsi, neturėjo darbinių pajamų ir yra diskriminuojami, lyginant su tais, kurie jau nuo 2017 metų turi galimybę gauti minimalias pensines išmokas.
Noriu pacituoti Tarptautinio valiutos fondo ataskaitą, kuri buvo paskelbta pirmadienį po jų vizito misijos. Ten yra toks teiginys, kad reikėtų pasverti ir pamatuoti 2 % nuo vidutinio darbo užmokesčio skyrimą kaupiantiesiems II pakopoje ir galbūt skirti tas lėšas skurstantiems senatvėje.
Ką noriu pasakyti? Netgi tokia institucija, kuri anksčiau vienareikšmiškai rėmė privatų finansinį sektorių ir nekreipė dėmesio į socialinį teisingumą, į skurdą ir panašias problemas, pripažįsta, kad Lietuvoje turime šias problemas. Todėl po pateikimo tikrai prašau ir siūlau pritarti, o diskutuodami galėsime žiūrėti, kiek lėšų reikės tiksliai ir koks tikras pagrįstumas, ar yra ten problemų, ar ne. Tikiu, kad Justas įvardino tą problemą teisingai, ir manau, kad diskutuodami rasime teisingą galutinį sprendimą.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad mano kolegai, kalbėjusiam už, neteko stovėti prieš Konstitucinį Teismą. Aš manau, kad reikėtų visiems Seimo nariams kartais dalyvauti Konstitucinio Teismo posėdžiuose ir paklausyti, kaip traktuoja teisėjai mūsų sprendimus.
Šiuo atveju mes dėjome ranką ant Konstitucijos ir sakėme, kad laikysimės įstatymų ir Konstitucijos. Aš suprantu, kad tai yra problema. Noriu priminti, kad ir Ministras Pirmininkas, ir reformose yra numatyta, kad mažas pensijas gaunantiems nuo Naujųjų metų bus ne indeksuojama, o dvigubai indeksuojama. 80 tūkst. mažas pajamas gaunančių bus daugiau didinama pensija.
Tokiu keliu eiti būtų teisinga, bet priimti sprendimą, kuris galiotų atgal, patikėkite, Konstitucinis Teismas ne kartą sakė: mes norime atidaryti Pandoros skrynią ir tada visi pradės kreiptis. O kaip bus su tais, kurie jau mirę? Mes tada mokėsime mirusių giminaičiams? Mes sau sukuriame be galo daug problemų. Mes negalvokime, kad darydami gerą darbą visada padarome jį gerai. Todėl su visa pagarba – didinkime išmokas, indeksuokime jas, padidinkime atlyginimus tiems žmonėms, drauskime juos, bet į priekį, o ne atgal.
PIRMININKĖ. Balsuojame, nes nuomonės išsiskyrė.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 50, prieš – 2, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas – birželio 26 dieną. Dar yra siūloma paprašyti Vyriausybės išvados. Ar sutinkate? Taigi dar ir Vyriausybės išvados prašome.
Dabar aš noriu paklausti gerbiamos R. Baškienės, ar jūs pristatysite rezervinį penktą? Taip, prašau. (Balsai salėje) Gerai, tada prašau.
17.35 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1991 (pateikimas)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1991. Pateikimas. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti įstatymo projektą. Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija numato, kad asmenys, gaunantys pajamas tiek iš darbo santykių ar iš kitų veiklos formų, taip pat ir iš savarankiškai vykdomos veiklos, yra apmokestinami dvigubai ir privalo mokėti socialinio draudimo įmokas tiek už savarankiškai vykdomą veiklą, tiek ir už veiklą, vykdomą darbo santykių pagrindu. Toks teisinis reguliavimas yra neproporcingas ir iškreipiantis darbo rinką, ir nepagrįstai ribojantis asmens ūkinės veiklos laisvę, iniciatyvą, neskatina verslumo, todėl šiuo projektu siūlome, kad savarankišką veiklą vykdantis asmuo socialinio draudimo įmokų galėtų nemokėti tuo atveju, kai tas asmuo yra draudžiamas socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis nuo sumos, ne mažesnės kaip 1,2 dydžio minimalios mėnesinės algos. Prašom pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas. Nėra.
A. PALIONIS (LSDDF). Yra, yra.
PIRMININKĖ. Yra. Kortelės neįdėjote, kolega. Dabar galima.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs – ilgametis Biudžeto ir finansų komiteto narys. Kiek „Sodros“ biudžetas po tokių veiksmų praras pajamų?
A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma, noriu… prisipažinsiu, neskaičiavome, kiek tų pajamų yra, bet tokių asmenų tikrai nebus daug, ypač kai 1,2 % nuo minimalios algos ir vykdo individualią veiklą žmonės. Jų nėra tiek daug, nes mes puikiai suprantame, kad vykdyti individualią veiklą irgi užtrunka, irgi reikalauja daug laiko, kad gautų ne minimalią algą ir ne 0,5 etato dirbtų, tai tokių žmonių bus tikrai nedaug.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Jūs čia siūlote tiesiog fantastišką bylą, taip sakant, ir grąžinate reikalus beveik į 2008 metus, kai žmonės būdavo įdarbinami darbo sutartimi, o kad turėtų minimalias socialines garantijas – už minimalią algą, o toliau jau visas kitas pajamas galėtų gauti kitu būdu, pavyzdžiui, vykdydami individualią veiklą. Ir apie gyvulių ūkius mokesčių sistemoje aš jau čia net nenoriu burnos aušinti, šiaip čia tikrai toks labai centro kairės pasiūlymas, nėra ką ir kalbėti. Mūsų sistemoje, kur nėra „Sodros“ lubų, tik tie, kurie vykdo individualią veiklą, turi privilegiją gauti „Sodros“ lubas, kalbėti apie kokį nors dvigubą apmokestinimą yra apskritai nesusipratimas. Bet tada man kyla toks klausimas. O jūs nenorite tada atleisti ir to žmogaus, kuris dirba dviem etatais, jeigu jis vienu etatu dirba bent jau už 1,2 MMA? Irgi būtų juk dvigubas apmokestinimas, ar ne taip?
A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma Darbo kodeksas… dirbdamas pagal darbo santykius, jūs neįsidarbinsite trim etatais, keturiais etatais, o žiūrint… Aš turiu omeny, kad jūs etatų neprisididinsite iki begalybės, nes tai riboja Darbo kodeksas, o kai dirbi ir samdomu darbuotoju, ir vykdai individualią veiklą, tai daug daugiau reikalauja ir laiko, ir pastangų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Atsisakau, aš ne dėl šio klausimo, atsiprašau, dėl kito. Ačiū. Kitu klausimu aš.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Nėra daugiau norinčių klausti. Dabar dėl viso vienas – už, vienas – prieš. V. Ąžuolas – už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mieli kolegos, tik noriu priminti, kad ši nuostata galiojo iki 2018 m. sausio 1 d. Čia nėra nauja nuostata ar kokia nors iš kur nors ištraukta. Tik, deja, su mokesčių visa pertvarka išėjo taip, kad su vandeniu ir vaiką išpylė. Tik tai noriu pabrėžti.
O dėl individualią veiklą vykdančių, tai aš pavyzdį galiu pasakyti. Kai ateina žmonės, ugniagesys, kuris gauna apie 500 eurų, ir nori dar miško ruošos darbu užsiimti, jis, deja, bet sako, kad aš turiu papildomai susimokėti. Bet, deja, kai pasakau savo paslaugos kainą, kurią galėčiau pasiūlyti žmogui, tai manęs netgi atsisako. Realybė tokia.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad karšta. Ingrida pasakė, kad čia kairios minties pasiūlymas. Aš sakyčiau, čia Italijos penkių žvaigždučių partijos labai populistinis pasiūlymas, jis gražiai skamba, bet aš noriu priminti, kad mes nuo Naujųjų metų sumažinome ir ūkininkams, ir kitiems individualiai dirbantiems socialinio draudimo įmokas. Mes jau turbūt šitą užmiršome. O dabar mes dar… Ar mes jau turime tokias dideles pensijas, kad mes galime mažinti socialinio draudimo biudžetą? Maža to, Vyriausybė užsimojo mažinti 2 % ir verkiame, kad turime mažiausias pensijas Europoje. Dabar mes dar savo siūlymais, įvairiais būdais mažiname biudžetą. Neverkime tada, kad mes turime mažiausias pensijas. Ir turėsime mažiausias, jeigu balsuosime už tokius pasiūlymus. Viskas turi turėti ribas, reikia žiūrėti truputį plačiau, o ne tik patenkinti vieną ar kitą interesų grupę, nes mes parlamentas, mes ne lobistai, kurie ateina ir gina tik vieną grupę. Galvokime apie valstybę.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 43, prieš – 6, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas numatomas birželio 26 dieną. Reikia Vyriausybės išvados? Reikia ir Vyriausybės išvados. Pritariate tam? Dėkoju.
17.42 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2137, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2138 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-9a ir 2-9b klausimai – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Vietos savivaldos įstatymo 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – M. Skuodis, ūkio viceministras.
M. SKUODIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji, norėčiau jums pristatyti dviejų Vyriausybės teikiamų ir Ūkio ministerijos parengtų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Šių pirmininkės minėtų projektų esmę galėčiau apibūdinti trimis pagrindiniais punktais.
Pirma, tai sudaryti daugiau galimybių valstybei ir savivaldybei pasitraukti iš dalyvavimo viešosios įstaigos veikloje, kai valstybės ir savivaldybių dalyvavimas joje nėra tikslingas. Antras dalykas yra išplėsti viešosios įstaigos stebėsenos ir prognozių agentūros funkcijas. Ir trečias dalykas – suderinti savivaldybių kaip juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtų teisių įgyvendinimo teisinį reglamentavimą.
Jeigu kiek plačiau, tai įstatymų projektais siekiama dviejų pagrindinių tikslų. Pirmas – efektyvinti valstybės ir savivaldybių turto valdymą, dalyvaujant valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų veikloje. Ir antras tikslas – tobulinti valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse.
Apskritai įstatymų projektuose siūlome daryti keturis pagrindinius pakeitimus ir aš juos pabandysiu trumpai apibūdinti. Pirmas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valstybė ar savivaldybė galės parduoti jai nuosavybės teise priklausančias viešosios įstaigos dalininko teises visais atvejais, išskyrus jeigu viešoji įstaiga atliks jai pavestas viešojo administravimo funkcijas. Tai rekomendavo Valstybės kontrolė savo 2017 metų valstybinio audito ataskaitoje „Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei“. Būtent viena iš rekomendacijų ir buvo sudaryti lankstesnes sąlygas valstybei ir savivaldybei pasitraukti iš viešųjų įstaigų, kurios nevykdo veiklos ar kurių vykdomoje veikloje netikslinga dalyvauti. Norėčiau pažymėti, kad šiuo metu valstybė ar savivaldybė negali parduoti jai nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininkų teisių, jeigu steigiant viešąją įstaigą, (…) jos dalininkų kapitalą investavo valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą arba tais atvejais, kai viešajai įstaigai turtas yra suteiktas panaudos teise.
Antra grupė pakeitimų yra pirmiausia apibrėžti valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių, valstybės valdomų bendrovių ir savivaldybės valdomų bendrovių sąvokas, nes jos šiuo metu nėra apibrėžtos, ir nustatyti teisinį pagrindą Vyriausybei savo nutarimu nustatyti tam tikrus reikalavimus valstybės ar savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms. Kitaip tariant, dukterines bendroves valdyti ne tik per valstybės valdomos bendrovės valdymo organus, bet ir turėti tam tikrus administracinius svertus, kurie šiuo metu yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Trečia. Siūlome išplėsti viešosios įstaigos Stebėsenos ir prognozių agentūros, kitaip dar žinomos kaip valdymo koordinavimo centras, įgaliojimus ir funkcijas, kurie yra susiję su teise gauti informaciją iš savivaldybių, taip pat tiesiogiai iš savivaldybės valdomų įmonių apie tų įmonių veiklą, jų rezultatus ir sprendimus, nes dabar tiesiog tokių įgaliojimų gauti informaciją nėra.
Siūlymai išplėsti viešosios įstaigos įgaliojimus ir funkcijas parengti atsižvelgiant į Valstybės kontrolės praeitų metų paskelbtų valstybinio audito ataskaitų rekomendacijas. Šiuo atveju norėčiau pabrėžti, kad pastarųjų metų valstybės valdomų įmonių teisinio reguliavimo ir praktiniai valdysenos gerinimo pokyčiai padidino atotrūkį tarp atitinkamo reguliavimo ir taikomos praktikos savivaldybės valdomų įmonių sektoriuje nuo to, kas yra valstybės valdomų įmonių sektoriuje. Todėl projektais siekiama savivaldybių valdomų įmonių valdymo suderinimo su valstybės valdomų įmonių valdymo politika, taip pat savivaldybių valdomų įmonių veiklos efektyvumo ir skaidrumo didinimo.
Ir galiausiai ketvirtas, ganėtinai techninis dalykas, tai siekiame suderinti savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai priskirtų teisių įgyvendinimo teisinį reglamentavimą su Civilinio kodekso nuostatomis ir faktiniu turtiniu ir neturtiniu teisiniu įgyvendinimu. Prašyčiau pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Noriu pirmiausia pasidžiaugti, kad įstatymo projekto rengėjai, kaip jūs pristatėte, atsakingai pažvelgė į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir, siekdami jas įgyvendinti, pasiūlė tam tikras įstatymo pataisas.
Dabar galioja suvaržymas, kad valstybė ar savivaldybė negali pasitraukti iš dalyvavimo viešosios įstaigos veikloje, jeigu steigiant viešąją įstaigą ar didinant jos dalininkų kapitalą buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas arba viešoji įstaiga yra valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja net ir tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės dalyvavimas konkrečios įstaigos veikloje yra netikslingas. Ar čia suvaržymas – tokia padėtis, ar buvo galima ir apsieiti toje situacijoje?
M. SKUODIS. Aš gal galėčiau iliustruoti labai paprastu Ūkio ministerijos pavyzdžiu. Mes esame dalininkai vienos iš viešųjų įstaigų ir manome, kad mūsų dalyvavimas viešosios įstaigos veikloje yra netikslingas, bet kadangi viešajai įstaigai jau labai seniai buvo suteiktas turtas panaudos teise, mes dalininko savo teisių net negalime parduoti, tiesiog tai yra teisiškai neįmanoma. Na, o natūralu, inicijuoti likvidaciją viešosios įstaigos, kuri veikia galbūt gerai, yra netikslinga. Tiesiog tie pakeitimai apskritai ir valstybei, ir savivaldybėms atvertų galimybes parduoti savo dalininko teises, neužsiimant likvidacija ir panašiomis procedūromis.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties sveikinu viceministrą, kad galų gale prisikasė iki tos, sakykime, labai abejotinos ir neskaidrios sistemos, kada valstybės teisės suteiktos, na, sukurti valstybiniai holdingai. Mes turime energetikos srityje sukurtus holdingus, kai dukterinių įmonių motininis UABʼas, dukterinis UABʼas, ir tada niekas ten nebeatsako… susijusių asmenų pirkimai ir visa kita. Ir mes turime išpūstas kainas. Tokia sistema buvo sukurta 2008–2012 metais, matėme klestėjimą, kad jūs galų gale imsitės to reguliavimo.
Mano klausimas, žvelgiant į jūsų pristatytą projektą, ar tai bus bendra sistema ir galios visiems, nes šiandieną, kaip matyti, bendros sistemos nėra. Viena žinyba arba, sakykim, vienos ministerijos kuravimo sritis traukia į vienokią sistemą, pristato, pakeitimus daro ir reorganizacijas, kiti daro, lyg tai būtų ne tos pačios Vyriausybės ir ne tos pačios valstybės. Iš kur kilo tos iniciatyvos? Ar jūs būtent šituo įstatymu ir suvienodinsite? Ačiū.
M. SKUODIS. Mes siekiame suvienodinti. Vienas dalykas, vien tiktai mūsų Stebėsenos agentūra dabar jau teikia apžvalgas apie tai, kas vyksta valstybės valdomų įmonių sektoriuje. Su įstatymų pakeitimais jau mes visi galėsime gauti apžvalgas ir kas vyksta savivaldybės valdomų įmonių srityje. Natūralu… O jeigu bus kokių nors klausimų ar konkrečių pasiūlymų, tikrai bus galima juos aptarti ir galbūt kažką koreguoti svarstymų komitetuose metu.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas viceministre, šiek tiek mane stebina tie dalykai, kaip prieš jus kalbėjęs ministras K. Navickas čia, iš Seimo tribūnos, pasiūlė viešąsias įstaigas, kur valstybė yra vienintelė dalininkė, versti į biudžetines įstaigas arba valstybės įmones. Jūs ateinate su kita iniciatyva – su galimybe parduoti savo dalį ir panašiai. Aš manau, kad Ūkio ministerija ir ūkio ministras taip pat yra Vyriausybės narys, ir Vyriausybė turėtų ateiti su bendra pozicija dėl viešųjų įstaigų valdymo lankstumo, skaidrumo ir visokių kitokių galimybių. Jeigu dabar imame dalimis svarstyti tuos įstatymus, tai neaišku, į kurią pusę mes nukrypsime. Norėtųsi, kad tie įstatymai būtų jungiami, ir tai gali padaryti Vyriausybė, ateidama į Seimą. Ką jūs manote tuo klausimu?
M. SKUODIS. Aš sutinku, kad tikrai yra problemų kalbant apskritai apie viešųjų įstaigų sektorių, bet šiuo atveju mes tiesiog sudarome galimybes valstybei ir savivaldybei parduoti savo dalininko teises. Kitaip sakant, čia yra tiktai galimybių sudarymas, bet mes nesiekiame kokio nors vieno bendro tikslo šitais pokyčiais.
Kalbant apie viešųjų įstaigų sektorių, tikrai mes žiūrime, vertiname, kalbame. Čia iš dalies ir Vidaus reikalų ministerijos kompetencijos sritis, ir Ūkio ministerijos kompetencijos sritis. Mes, natūralu, ateisime su tam tikrais ir šitos srities pasiūlymais.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas viceministre, aš panašiai kaip ir gerbiamas R. Sinkevičius paklausiu. Prieš gerą mėnesį aplinkos ministras pristatė atskirą įstatymo projektą dėl viešosios įstaigos Grunto valymo technologijos, o ją nori akcionuoti ir privatizuoti vietoj viešosios įstaigos statuso. Eina konkretus ministras su pasiūlymu. Tai labai sveikintina jūsų iniciatyva. Bet tą kartą aplinkos ministro aš paklausiau, sakau, ar neplanuotumėte didesnės privatizacijos, ir čia klausimas konkrečiai jums. Iš Ūkio ministerijos išėjo iniciatyva, kad savivaldybės kartą per metus turėtų persvarstyti, ar tikrai reikalingos joms savivaldybės įstaigos. Ar dabar, palengvinus pasitraukimą iš viešųjų įstaigų, nesvarstytumėte ir Vyriausybėje tokio įpareigojimo iš Ūkio ministerijos, kad Vyriausybė kartą per metus persvarstytų, ar tikrai visos įstaigos reikalingos, ypač kai palengvinote pasitraukimą iš viešųjų įstaigų?
M. SKUODIS. Dėkui už klausimą. Pasižiūrėjus į skaičius, kiek yra viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, mūsų naujausiais duomenimis, mes turime 668 valstybės ar savivaldybės viešąsias įstaigas. Vyriausybė pati yra dalininkė 131 atveju, ir tas yra daroma. Natūralu, mes tą tęsim. Dabar tiesiog yra problema, kad net ir savininkui, dalininkui, norint parduoti savo teises, to padaryti negalime, kaip minėjau Ūkio ministerijos konkrečiu pavyzdžiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į visus klausimas. S. Gentvilas – už. Galite sėsti į savo vietą.
S. GENTVILAS (LSF). Trumpai. Kadangi, mačiau, nebuvo prieštaraujančių, tiesiog sveikintinas projektas, suteikiantis savivaldai ir valstybei lankstumo. Kviečiu paremti.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galima. Dėkoju. Po pateikimo pritarta projektui Nr. XIIIP-2137. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas – rudens sesijoje.
Ir dėl projekto Nr. XIIIP-2138 pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
17.56 val.
Gyvulių veislininkystės įstatymo Nr. I-384 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2144 (pateikimas)
Dabar kviečiu žemės ūkio ministrą G. Surplį pateikti Gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2144.
G. SURPLYS. Dėkoju, pirmininke. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio pagrindinė nauda – būtų sudarytos galimybės produktyvumo tyrimus ir genetinį vertinimą atlikti ir už tai į Europos Sąjungos paramą pretenduoti ne tik valstybės įgaliotoms įmonėms, bet ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, turintiems leidimus teikti šias paslaugas. Tikimės, kad atsiras naujų veislininkystės paslaugų teikėjų, taip bus sudaryta konkurencija, padidės pasirinkimo galimybės, paslaugų kokybė, prieinamumas ir galbūt netgi nukris jų kaina.
Taip pat priėmus įstatymo projektą būtų sudarytos sąlygos vykdyti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reorganizaciją, jos funkcijas perduodant Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Žemės ūkio ministerijai.
Noriu atkreipti dėmesį, kad šis projektas yra būtinas priimti dėl įsigaliojančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą.
Šį įstatymą mes turėtume priimti iki lapkričio 1 dienos siekiant, kad potencialūs subjektai galėtų pasiruošti įstatymą įgyvendinti. Prašytume šį įstatymą priimti pavasario sesijoje arba rudens sesijos pradžioje. Papildomų kaštų valstybės ar savivaldybių biudžetui nenumatoma. Projektas yra suderintas su Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Europos teisės departamentu, Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupe ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Taigi prašytume pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Mažeika. Nėra. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, sveikinu su debiutu, nesijaudinkite, sudėtingų klausimų neužduosiu, kaip krikdemas krikdemui. (Juokas salėje) Čia mane kolegos papildo. Tačiau iš tikrųjų gal jau šiek tiek ir susipažinote, koks likimas laukia Riešės žirgyno, kuris yra prie Vilniaus? Ar jis ruošiamas privatizuoti? Ir dar vienas su veislininkyste susijęs. Jūs teisingai pasakėte, kad kuo daugiau atsirastų tiekėjų, tada kainos gal mažėtų. Bet, kaip žinote, būdavo ir visokių įsigalėjimų, ir „Litgeno“, ir galvojimas apie mūsų atitinkamų stočių naikinimą, turbūt to šitas įstatymas nenumatys?
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą. Dėl Riešės žirgyno. Kaip žinote, ministerijoje jau yra prasidėjusios tam tikros pavaldžių įmonių ir įstaigų pertvarkos. Iš tikrųjų sieksime, kad tos vadinamosios optimizacijos vyktų kuo efektyviau ir kuo naudingiau valstybei.
Dėl kainų. Iš tiesų kalbėjausi su ministerijos ekspertais, klausiau, ar tikrai galime tikėtis. Sakė, kad variantų gali būti įvairių, bet ekonominė logika sako, kad padidėjus konkurencijai galbūt kaina galėtų kristi. Aš esu įsitikinęs, kad mūsų genofondas nuo to nenukentės, nes iš tikrųjų tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tiek tos įstaigos, kurios gaus leidimus, galės vėl užsiimti ta veikla.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš kaip žemaitis žemaičio paklausiu. Viskas gerai, man atrodo, su šituo įstatymo projektu, tačiau artėja didesni iššūkiai. Jūs žinote, kad Žemės ūkio ministerija yra parengusi specialų Veislininkystės įmonių privatizavimo įstatymą, kuris jau yra gavęs labai neigiamus vertinimus Finansų ministerijoje. Tai vis tiek jums artėja dideli iššūkiai, dideli darbai. Kaip jūs žiūrite, ar gali turėti įtakos štai šitos funkcijos, kurias dabar teikiate, privatizavimo kainai ir t. t.? Nors aš kategoriškai pasisakysiu prieš tą specialų įstatymą dėl veislininkystės įmonių, nes jis neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo. Tačiau ar čia yra užkoduota kažkas, kas galėtų daryti įtaką verslininkystės įmonių vertei?
G. SURPLYS. Šis konkretus įstatymo projektas, aš sakyčiau, kad yra visiškai apie kitką, kalbama apie kitas optimizavimo galimybes. Logika turbūt yra tokia, kad valstybė turėtų iš to laimėti, ir čia turime kalbėti apie tai, ką ji gaus už akcijas, bet ir apie alternatyvius kaštus, kurių nereikėtų išlaikyti toms įmonėms.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti, gal suklysiu tarnybos pavadinimą, prie Žemės ūkio ministerijos yra Veislininkystės ir gyvulininkystės tarnyba, iš kurios dabar visas kontrolės mechanizmas, aš taip suprantu, šituo projektu perduodamas Veterinarijos tarnybai. Ar ne? Ir paminėjote, kad reorganizuosite tą tarnybą. Tai ar ją reorganizuoti, ar ją iš viso panaikinti, aš taip suprantu, reikės. Ar aš teisingai suprantu?
G. SURPLYS. Taip, tai yra tiesiog tos tarnybos naikinimas. Ten šiuo metu dirba 10 žmonių Vilniuje, 8 regionuose, ir tos funkcijos perduodamos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, ministre.
G. SURPLYS. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Po pateikimo nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas numatomas birželio 19 dieną. Ministre, tinka? Dėkoju.
Dabar rezerviniai klausimai. Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, ne replika, o dėl būsimų klausimų. Kadangi šįryt Seniūnų sueigoje sutarėme, kad atsižvelgiant į frakcijų skaičiaus pasikeitimus, tuoj bus turbūt antradienį teikiamas arba ketvirtadienį dėl kvotų perskirstymo, bus toks didesnis pakeitimas, matyt, ir įvairiuose komitetuose, ir t. t., tai gal būtų galima šiandien nesvarstyti šito, jeigu ponas J. Jarutis nesiveržia jau rytoj dalyvauti? Jau ruošiasi. Aš nenoriu sutrukdyti, tai balsuosiu už. Bet manau, kad kitą savaitę bendru paketu galėtų eiti.
18.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-887 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2195 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Šiaip tai ne apie tai kalba. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ pakeitimo“ projektas. Kviečiu R. Karbauskį. Gerbiamasis Ramūnai, prašom į tribūną.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties. „Pritarti daktaro Petro Kalniaus kandidatūrai, Etninės kultūros globos taryba.“ Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas nenori klausti. Gal galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas. Svarstymas numatomas gegužės 31 dieną.
18.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2216 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2216. R. Baškienė, pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, 24 Europos reikalų komiteto nariai dirbo iki šiol. Yra prašymas papildyti vienu, 25 – maksimaliai tiek Europos reikalų komiteto narių norėtų darbuotis. Tai toks prašymas papildyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Niekas nenori jūsų paklausti. Po pateikimo pritariame? Pritarta.
Svarstymas. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. 1 straipsnis, ir vienintelis. Taigi balsuojame dėl viso ir už tą patį 1 straipsnį.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 51 Seimo narys: už – 51, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2217 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2217. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos, J. Jarutis būtų įrašomas tuo lemiamu, svarbiausiu dvidešimt penktuoju Europos reikalų komiteto nariu.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Po pateikimo svarstymas. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 50 Seimo narių: už – 50, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2217) priimtas. (Gongas)
18.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2218 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2218. Pateikimas. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Mielieji kolegos, J. Jarutį norėtų pakeisti ir sutinka, todėl prašome jūsų pasiūlymo, A. Norkienė. O kadangi J. Jarutis pavadavo M. Puidoką, tai dabar M. Puidoką pavaduotų A. Širinskienė Europos reikalų komitete. O Sveikatos reikalų komitete, tai yra siūlomas 2 straipsnis, A. Norkienė buvo įrašyta kaip pakeičianti R. Martinėlį, tai dabar vietoj jos siūloma įrašyti Z. Streikų. Taip mes labai gražiai sutvarkytume šiuos techninius dalykus ir palinkėtume sėkmės darbuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar po pateikimo galime pritarti? Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 51 Seimo narys: už – 50, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2218) priimtas. (Gongas)
18.10 val.
Seimo savaitės (2018-05-28–2018-06-01) – 2018 m. gegužės 29 d. (antradienio) ir 31 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiu dar kartą R. Baškienę pateikti 2018 metų gegužės 28-ąją prasidedančios savaitės darbotvarkės projektą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, laukia dar viena labai intensyvi mūsų darbo savaitė.
Antradienį, 29 dieną, pradžioje paminėsime Nepriklausomybės Akto signatarą M. Čobotą. Jam – 90 metų.
Toliau pagal komitetų jau apsvarstytus įstatymų projektus ir Lietuvos banko, ir daugelio kitų įstatymų svarstymai. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko ir Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimai. Slapti balsavimai. Mokytojų etatinis apmokėjimas. Ministrė J. Petrauskienė atsakys ir pateiks informaciją, kaip pavyksta įgyvendinti aukštojo mokslo pertvarką. Seimo narių ir ministrų teikiami įstatymų projektai pagal eilę.
Ketvirtadienį priėmimai ir vakarinėje darbotvarkėje bus dviejų opozicinių frakcijų – Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė. Prašom tvirtinti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori klausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu paklausti. Ministras prižadėjo pasidomėti dėl to projekto, kurį L. Matkevičienė yra pateikusi labai seniai. Galbūt kontaktuokite, galbūt jis tikrai atsiras kitą savaitę? Atrodo, Nr. XIIIP-1191.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, atsimenu, žinau. Jau užklausėme Vyriausybės. Kitą trečiadienį Vyriausybės posėdyje, tikėtina, turėtų būti, nes įstrigo Vyriausybės… Kaip jūs žinote, nėra Vyriausybės išvados, o Vyriausybės išvada turi būti patvirtinta posėdyje. Posėdis bus trečiadienį.
PIRMININKĖ. Gerbiama pranešėja, aš irgi noriu jūsų paklausti, ar bus kitą savaitę kalbos politikos gairės? Seimo nutarimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kai tik sulauksime iš komiteto, tai… Primename ir komitetui šiuo atveju, kad reikia paskubėti ir priimti sprendimą. Ir dar, ką ir minėjome dėl komitetų pasikeitimų, nes įvyko kai kurių kolegų perėjimas iš frakcijos į Mišrią Seimo narių grupę, tai kartu bus ir komisijų taip pat. Ačiū, Onute, už papildymą.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Patvirtinta.
18.12 val.
Seimo narių pareiškimai
Paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu R. Šarknicką į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, rytoj minėsime Tarptautinę dingusių be žinios vaikų dieną. Dažniausiai iš šios tribūnos mes kalbame suaugusiųjų temomis. Šiandien leiskite man trumpai pakalbėti vaikų, Lietuvos mažųjų, tema, dingusių vaikų tema. Tyrimai rodo, kad 49 iš 50 vaikų nueina su nepažįstamuoju, nepaisant to, kad visiems 50 vaikų tėvai buvo sakę, jog su nepažįstamaisiais niekur negalima eiti. Vaikų dingimas yra reali, dinamiška, didelio masto problema visame pasaulyje. Per metus Europoje be žinios dingsta apie 250 tūkst. vaikų. Dingę vaikai sudaro virš 70 % visų dingusių asmenų.
Prašau ir kviečiu mus, suaugusius, – mokytojus, darželių auklėtojus, ypač tėvus – neužmiršti mokyti vaiką pasakyti ne nepažįstamiems žmonėms, net tiems, kurie elgiasi labai maloniai. Mums, suaugusiems, kitaip nei vaikams, daug taisyklių atrodo savaime suprantamos, bet būtina nuolat vaikus mokyti ir kartoti svarbią informaciją. Visoje Europos Sąjungoje veikia nemokamas pagalbos telefonas, skirtas pranešimams apie dingusius vaikus – 116 tūkst. Padėkime vaikams! Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega, už šį pranešimą. Daugiau pareiškimų nėra.
Registruojamės.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai.
2018 m. gegužės 24 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.