LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-2766(2)

 

2023-06-28 Nr. 107-P-23

Vilnius

 

1. Komiteto dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministrė Inga Žilienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

2(14)

 

 

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, taip pat kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, aptariamas ir patikėjimo teisės pasibaigimo klausimas. Projekto nuostata „aptariamas ir turto patikėjimo teisės pasibaigimo klausimas“ nėra pakankamai aiški, taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes neaišku, kas konkrečiai turėtų būti aptarta Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti nustatant, kad Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės projekte nustatytais atvejais pasibaigia bei nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdytų patikėjimo teise.

Pritarti

Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalį ir išdėstyti ją taip:

„12. Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, aptariamas ir patikėjimo teisės pasibaigimo klausimas Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės pasibaigia bei nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1

(2)

2

(14)

 

 

Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalyje reikėtų nurodyti iš kurių subjektų yra išperkami šioje dalyje minimi statiniai ir (ar) įrenginiai bei nurodyti subjektą, kuris būtų įgaliotas priimti sprendimą dėl jų išpirkimo. Taip pat svarstytina, ar taip pat nereikėtų nustatyti, kad tokius objektus išperka valstybė bei nurodyti, iš kokių lėšų šaltinių būtų sumokama už išperkamą turtą.

Pritarti iš dalies

Pritarti pirmajai pastabos daliai ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip:

„17. Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, valstybinės žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami iš teisėtų jų savininkų Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę.“

Nepritartina antrai pastabos daliai dėl subjektų iš kurių nuperkamas nekilnojamas turtas ir subjekto, kuris būtų įgaliotas priimti sprendimą dėl statinių išpirkimo ir poreikiui nurodyti iš kokių lėšų šaltinių būtų sumokama už išperkamą turtą, nuostata patikslinta, atsižvelgiant į Žemės įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIVP-2765(2) keičiamą 45 straipsnį papildant jį 6 dalimi, ir siekiant nuoseklumo atsisakyta Nacionalinės žemės tarnybos pavadinimo nurodymo, o nurodoma „Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

4

(16)

 

 

Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu „ji yra reikalinga Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, kai jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams“. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos nariai ir dalininkai yra bendrijos dalyviai, todėl vertinamojoje projekto nuostatoje jų atskirai įvardinti nereikia. Be to, svarstytina, ar nuostatos „dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma“, atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nustatytą teisinį reguliavimą nereikėtų patikslinti, nes pastarajame įstatyme kiek kitaip įvardinami savivaldybių subjektai, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyvių susirinkime turintys daugiau kaip 51 procentą balsų, t. y. savivaldybės, ir (ar) savivaldybės valdomos įmonės ir įstaigos.

Pritarti

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) ji yra reikalinga Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, kai jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms savivaldybėms, ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

4

(16)

 

 

Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti baigtinį sąrašą atvejų, kai valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio kitose struktūrinėse dalyse, pavyzdžiui, projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje, siūloma nustatyti ir kitus atvejus, kai valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį nereikėtų papildyti atskiru punktu, nustatant, kad valstybinė žemė be aukciono gali būti nuomojama ir kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais arba Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje reikėtų išvardinti visus konkrečius atvejus.

Pritarti

Papildyti projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip:

„9) valstybinė žemė be aukciono gali būti nuomojama ir kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

4(16)

 

 

Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką“. Svarstytina, tuo atveju, jeigu savivaldybės nuomos mokesčio tarifą nustatytų remiantis Vyriausybė nustatyta be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarka, tai aukščiau minėtus sakinius reikėtų sukeisti vietomis bei aiškiai įvardinti, kad savivaldybės jų teritorijoje esančios nuomojamos valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą nustato vadovaujantis aukščiau minėta Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pritarti

Siūloma Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą pagal aukščiau nurodytą Vyriausybės tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

4(16)

 

 

Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkte nurodoma, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, ne tik jeigu valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, bet ir nesutinka mokėti šio straipsnio 25 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Taigi projekte įtvirtinama Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 formuluotė naudojant jungtuką „ir“ suponuoja tai, kad valstybinės žemės nuomininkui mokant nuomos mokestį, valstybinės žemės nuomos sutartis negalėtų būti nutraukiama prieš terminą net ir tuo atveju, jei valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka pagrindinius valstybės turto valdymo ir naudojimo principus.

Ta pati pastaba dėl valstybės turto valdymo ir naudojimo racionalumo ir efektyvumo taikytina ir projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punktui, kuriame įtvirtinama, kad statiniams ar jų dalims sunykus dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, valstybinės žemės nuomos sutartis neturi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, nes vadovaujantis šia išimtimi išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas neturi būti sumažintas. Vadovaujantis išdėstytu, projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies nuostatos sistemiškai tikslintinos.

Pritarti

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip:

„3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ir ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ir ar nesutinka mokėti šio straipsnio 25 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu;

4) valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, ir ar valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jeigu joje nebuvo numatyta galimybė statyti, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jeigu per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagrindiniais daiktais, ir ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1

(2)

4

(4)

 

 

Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje nurodoma, kad valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje straipsnio 23 dalyje yra reglamentuojamas ne apleistų, o sunykusiems statiniams priskirtų valstybinių žemės sklypų nuoma be aukciono. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje pateikiamos nuorodos tikslingumas.

Pritarti

Patikslinti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„22. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 23 24 dalyje nustatytus atvejus. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

4(4)

 

 

Nėra aiškus projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies ir 24 dalių santykis, nes viena vertus Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje suformuojama bendra taisyklė, kad žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti – valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, o kita vertus Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje reglamentuojama, kad „valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai <...>“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos sistemiškai tikslintinos loginiu aspektu.

Pritarti

Patikslinti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:

„24. Žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti, – valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos:

1) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatavimui;

2) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginat jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

6

(19)

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, koordinuoja ir atlieka žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, o šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatas žemės naudojimo valstybinę priežiūrą organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio  2 dalies 4 punkto nereikėtų atsisakyti arba jame nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos tik koordinuoja žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

Pritarti

Pakeisti projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) organizuoja, koordinuoja ir atlieka žemės naudojimo valstybinę priežiūrą;“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

6

(19)

 

 

Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą (abi formuluotes pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas apima formuluotė „valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra“) atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2767(2) nuostatas specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant optimizuoti dviejų institucijų vykdomas funkcijas, nuspręsta, kad NŽT vykdomos priežiūros funkcijos turi būti patikėtos specializuotai institucijai, todėl parengti teisės aktų pakeitimai, nustato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijos perduodamos VTPSI“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą reikėtų tikslinti taip, kad iš jo būtų aišku, kokių žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba.

Pritarti

Pakeisti projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir išdėstyti jį taip:

„9) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūrą;“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

6

(19)

 

 

Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 13 punkte prieš žodį „kontrolę“ įrašytinas žodis „veiklos“. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus nuostatos „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė“ (vartojama du kartus) turinys. Manytina, kad šioje nuostatoje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodžius „Nacionalinės žemės tarnybos“ (kaip nustatyta galiojančiame Žemė įstatyme). Taip pat svarstytina, ar šį punktą nereikėtų patikslinti nustatant, kad dėl viešojo intereso gynimo į prokuratūrą kreipiasi Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Vyriausybės įgaliota institucija.

Pritarti

Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomą Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 13 punktą išdėstyti taip:

13) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, taip pat atliekant valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo,. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

6

(19)

 

 

Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatoma, kad savivaldybės meras apskaičiuoja atlyginimą už galimybė statyti ir (ar) rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301, 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-2765(2) (toliau – projektas Nr. XIVP-2765(2)) 3 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėtą atlyginimą apskaičiuoja ne savivaldybės meras, o savivaldybės administracija. Siekiant aiškumo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765(2) nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Pritarti

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 ir 7 dalis ir jas išdėstyti taip:

„6. Savivaldybės meras savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda sutikimus dėl valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose naudojimo klausimų;

4) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

5) apskaičiuoja atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju;

65) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas.

7. Savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje:

1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

2) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

3) apskaičiuoja atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju;

34) teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, pasiūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

45) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

6

(19)

 

 

Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punkte po žodžio „valdomuose“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

 

 

1(2)

7

(20)

(19)

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio projekto Nr. XIVP-2765(2) 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės sąvoka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 1 straipsniu 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios „Valstybinės žemės patikėtinių valstybinę priežiūrą“, „priežiūrą ir kontrolę“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 14 punktui.

Pritarti

Pakeisti projekto 1 straipsniu 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip:

„361 straipsnis. Valstybinės žemės patikėtinių valstybinę priežiūrą kontrolę atliekančios institucijos ir jų kompetencija

1. Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles.“

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

7

(20)

 

 

Projekto 1 straipsniu 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jei su sandorio dokumentais nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada“. Pažymėtina, kad nuostata „teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada“ nėra pakankamai aiški. Vertinamoji projekto nuostata derintina su projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies bei projekto 1 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies nuostatomis, pagal kurias šiose dalyse išvardinti sandoriai gali būti registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Taigi, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nuostatos „nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada“ nereikėtų pakeisti nuostata „nepateikiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus (nėra trūkumų) ir galima jį registruoti“.

Pritarti

Pakeisti projekto 1 straipsniu 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jei su sandorio dokumentais nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus ir galima jį registruoti.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(2)

9

(22)

 

 

Siekiant suderinti projekto nuostatas su kartu teikiamų įstatymų projektų nuostatomis, projekto 1 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „viršininkas“ įrašytinas žodis „vadovas“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

2

1

 

 

Projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl įsigaliojimo tikslintinos, nes projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis ne dėl šio straipsnio 5 dalies, o dėl 4 dalies įsigaliojimo.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

2

1

 

 

Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 ir 17 dalis <...>, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“. Pažymėtina, kad keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalis, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, įsigaliotų kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo dienos. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra nustatyta, kad „2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio redakcija:“. Taigi, pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 ir 17 dalys įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Vadinasi, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje ir projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti kelias skirtingas tų pačių Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 ir 17 dalių įsigaliojimo datas. Tuo atveju, jeigu siekiama, kad nurodyta Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalis įsigaliotų tuo pačiu metu kaip ir šio straipsnio 15 d., t. y. 2025 m. sausio 1 d., tai tokiu atveju, projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstoma Žemės įstatymo 7 redakcija turėtų būti išdėstyta be 15 ir 17 dalių nuostatų, o projekto 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti, kad „2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio redakcija“ ir toliau išdėstyti naują šio straipsnio redakciją, kuri apimtų ir naujas 15 ir 17 dalis. Tokiu atveju, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „ 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 ir 17 dalis“ reikėtų įrašyti formuluotę „šio straipsnio 2 dalį“.

Tuo atveju, jeigu siekiama, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalis įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., o Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalis įsigaliotų kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienos, tai projekto 1 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstoma Žemės įstatymo 7 redakcija turėtų būti išdėstyta be naujos 15 dalies, bet įtraukiant naują 17 dalį. Tokiu atveju projekto 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti, kad „2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio redakcija“ ir toliau išdėstyti naują šio straipsnio redakciją, kuri apimtų ir naują 15 dalį, o Žemės įstatymo 7 straipsnio naują 17 dalį taip pat reikėtų perkelti ir į projekto Nr. XIVP-2765(2)) 2 straipsnio atskirą struktūrinę dalį (atitinkamai tikslinant šio projekto 30 straipsnio 1 ir 4 dalis). Tokiu atveju projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 ir 17 dalis“ reikėtų įrašyti formuluotę „šio straipsnio 2 dalį“.

Pritarti

Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomą Žemės įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise

1. Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:

1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;

2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;

4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

5) kiti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti subjektai;

6) kiti įstatymų nustatyti subjektai.

2. Valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu šioms reikmėms:

1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;

2) viešojo naudojimo poilsio objektams;

3) gatvėms ir vietiniams keliams;

4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;

5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

6) ūkinei komercinei veiklai;

7) kapinių priežiūrai;

8) piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai.

3. Valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose.

4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose, kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir duomenys ar dokumentai, detalizuojantys nesuformuotų sklypais teritorijų plotus, kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse. Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia Aplinkos ministerija, juos derindama su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis.

5. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.

6. Valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.

8. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus. Šioje dalyje numatyti apribojimai neriboja valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, valdytojų teisės sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis.

9. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas negali jam perduotų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo.

10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.

11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti savo interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo miestų ir miestelių teritorijų ribose turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

12. Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, aptariamas ir patikėjimo teisės pasibaigimo klausimas. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

13. Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba ir valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

14. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

15. Valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atlieka naudodamiesi šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyta Žemės informacine sistema.

16. Savivaldybėms miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise valdyti neperduodama valstybinė žemė, kuri:

1) suteikta kitiems patikėtiniams;

2) skirta šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms;

3) skirta valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams;

4) skirta regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti;

5) Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;

6) skirta valstybės funkcijoms atlikti ir kitiems atvejams, kai to reikia valstybinės žemės valdymui ir naudojimui įgyvendinti.

17. Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, valstybinės žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę.“

 

Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio redakcija:

„„7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise

1. Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:

1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;

2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;

4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

5) kiti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti subjektai;

6) kiti įstatymų nustatyti subjektai.

2. Valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu šioms reikmėms:

1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;

2) viešojo naudojimo poilsio objektams;

3) gatvėms ir vietiniams keliams;

4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;

5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

6) ūkinei komercinei veiklai;

7) kapinių priežiūrai;

8) piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai.

3. Valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose.

4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose, kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir duomenys ar dokumentai, detalizuojantys nesuformuotų sklypais teritorijų plotus, kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse. Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia Aplinkos ministerija, juos derindama su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis.

5. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.

6. Valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.

8. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus. Šioje dalyje numatyti apribojimai neriboja valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, valdytojų teisės sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis.

9. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas negali jam perduotų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo.

10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.

11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti savo interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo miestų ir miestelių teritorijų ribose turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

12. Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, aptariamas ir patikėjimo teisės pasibaigimo klausimas. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

13. Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba ir valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

14. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

15. Valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atlieka naudodamiesi šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyta Žemės informacine sistema.

16. Savivaldybėms miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise valdyti neperduodama valstybinė žemė, kuri:

1) suteikta kitiems patikėtiniams;

2) skirta šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms;

3) skirta valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams;

4) skirta regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti;

5) Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;

6) skirta valstybės funkcijoms atlikti ir kitiems atvejams, kai to reikia valstybinės žemės valdymui ir naudojimui įgyvendinti.

17. Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, valstybinės žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę.“

 

Atitinkamai pakeisti 2 straipsnio numeraciją.

 

Pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 ir 17 dalis ir šio straipsnio 2 ir 5 dalį dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Simonas Gentvilas
2023-06-22

1

(9)

4

 

 

 

Argumentai:

Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV‑72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 162.3 papunktį numatyta iki 35 proc. didinti šalies miškingumą.

Siūlomas teisinis reguliavimas dėl tokių priežasčių:

Miškų įstatymo 13 str. 2 d. nustatyta, kad Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Medžių savaiminukais, kurių amžius iki 20 metų apaugusi ne miško žemė neinventorizuojama mišku, todėl pagal galiojant teisinį reguliavimą gali būti išnuomojama žemės ūkio veiklai. Tokiu būdu išnuomojant valstybinę žemę medžių savaiminukai nukertami ir transformuojami į žemės ūkio naudmenas. Valstybinėje ne miško žemėje kiekvienais metais inventorizuojama apie 450 ha medžių savaiminukais apaugusių plotų. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis kasmet valstybinėje ne miško žemėje išketama apie 100 ha medžių savaiminukais apaugusių plotų. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos sąlygos išsaugoti medžių savaiminukais apaugusius plotus iki kol sulauks 20 metų amžiaus, kad būtų galima inventorizuoti mišku.

Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius – mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio iniciatyva, vadovaujantis Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Pasiūlymas:

Papildyti keičiamo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 4 dalyje išdėstytą 9 straipsnį nauja 27 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„27. Valstybinė ne miško žemė, apaugusi medžių savaiminukais, žemės ūkio veiklai nenuomojama.“

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

2.

Seimo narys Justinas Urbanavičius
2023-06-22

2

13

19

20–22

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Projektu siūloma nuo 2024-01-01 išskaidyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) vykdomas žemėtvarkos ir žemės kontrolės funkcijas skirtingoms institucijoms ir perduoti valstybinės žemės kontrolės funkcijas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija).

Planuojant reformą nebuvo iš esmės peržiūrėti ir optimizuoti gyventojus erzinantys ilgi žemėtvarkos procesai, biurokratizmą lemiančios įstatymų nuostatos; funkcijos yra techniškai išskaidytos ir iš vienos įstaigos padalinamos kitoms be kokybinio reformos pokyčio pagrindimo.

Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdys Statybos inspekcija, sudarytų žemės naudojimo sutarčių laikymosi kontrolę vykdys NŽT ir savivaldybių administracijos, o sudarytų sutarčių teisėtumą nagrinės NŽT, kuri kontroliuos ir pati save, nes tokias sutartis kaimų teritorijose ir sudarinės. Matininkų ir geodezininkų kontrolė pavedama ketvirtai institucijai – Statybos sektoriaus vystymo agentūrai.  

 

Skubotas neišgrynintų projektų priėmimas neišvengiamai turės neigiamos įtakos tiek gyventojams, tiek verslui. Dėl siūlomo priežiūros modelio gyventojai nežinos kur kreiptis, kaip ginti pažeistas teises. Nors pasikreipę į NŽT tikėsis išsamaus skundo išnagrinėjimo, nuo 2024-01-01 kilus įtarimų dėl valstybinės žemės naudojimo teisėtumo, dėl savo esme neatsiejamų priežiūros klausimų gyventojai turės kreiptis ne į NŽT, o į tris institucijas. Trys institucijos dėl šių klausimų turės vykdyti tris atskirus tyrimus, tarpusavyje Viešojo administravimo įstatyme nustatytais terminais keistis tyrimams pagal kompetenciją reikiama informacija, archyviniais duomenimis ir išvadomis, raštais tarpusavyje aiškintis, kuriai iš jų taikyti administracinę atsakomybę už nustatytą pažeidimą.

 

Dar prieš pradedant tyrimo veiksmus gyventojo klausimai bus skaidomi į dalis ir pagal neaiškiai apibrėžtą kompetenciją persiuntinėjami tarp institucijų. Prieš pradėdamos tyrimą, institucijos viena kitos prašys pateikti su žemės sklypu susijusią informaciją (pastaroji dar net nepradėta skaitmenizuoti ir nebus skaitmenizuota artimiausius kelis metus). Gyventojas, sulaukęs jo skundo persiuntimų raštų, nesupras nei kuri institucija pateiks atsakymą, nei kada. Jei tyrimą atliekant vienai institucijai atlikti tyrimo veiksmus ir pateikti atsakymą pagal Viešojo administravimo įstatymą privalu per 20 d. d., po reformos tyrimas su visais persiuntimais užtruks mažiausiai 2,5-3 kartus ilgiau. Vietoj vieno atsakymo pareiškėjas tam tikrais atvejais gaus 3 institucijų atsakymus į pateiktus klausimus dėl valstybinės žemės naudojimo ir žemėtvarkos teisėtumo klausimų.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad prieš metus priimtas Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas (kuris dar neįsigaliojo), įtvirtinęs sprendimą perduoti Statybos inspekcijai dalį NŽT funkcijų, šiuo metu yra iš esmės tikslinamas kartu su kitų įstatymų reikšmingas pakeitimais, o minėtai didelės apimties reformai techniškai pasiruošti ir įgyvendinti reikiami teisės aktai yra tvirtinami tik dabar kai iki reformos starto liko vos 6 mėnesiai, kas kelia pagrįstų abejonių dėl galimybių sėkmingai užtikrinti numatomas išskaidyti funkcijas ir nesukelti chaoso teisiniuose santykiuose.

Iki šiol nėra atlikta reformos analizė, nėra nustatyta įstaigoms planuojamų priskirti funkcijų apimtis (kokia įstaiga, ką ir kaip kontroliuos), kiek lėšų ir etatų reikės kiekvienam iš subjektų, kurie vykdys išskaidytas kontrolės funkcijas. Reformos rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų reformai įgyvendinti nereikės.

Pažymėtina, kad šiuo metu nėra skaitmenizuoti Statybos inspekcijai, NŽT ir savivaldybėms joms naujai priskirtoms funkcijoms vykdyti nuo 2024-01-01 reikalingi archyviniai duomenys ir NŽT dokumentų valdymo informacinėje sistemoje esanti informacija apie žemę; nėra sukurtos jokios informacinės sistemos, kurioje būtų šioms įstaigoms prieinami duomenys apie šių įstaigų atliekamus žemės patikrinimus ir kita informacija reikalinga naujai priskirtoms funkcijoms vykdyti. 

Yra akivaizdu, kad 2024-01-01 Statybos inspekcija ir savivaldybės neturės nei pakankamai darbuotojų, nei pritaikytų informacinių sistemų kokybiškam gyventojų ir verslo lūkesčius atitinkančiam naujų funkcijų vykdymui. Projektuose numatant reformos įgyvendinimo datą nėra atsižvelgta ir į tai, kad reformos iniciatoriui nustačius reikiamą etatų skaičių, o Vyriausybei jį patvirtinus, NŽT darbuotojai sulaukę pasiūlymo pereiti iš vienos įstaigos į kitą pagal Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas turės 1–4 mėnesius laiko sprendimui priimti. NŽT darbuotojams atsisakius pereiti dirbti į kitą įstaigą, turės būti skelbiami konkursai naujų kompetentingų darbuotojų paieškai, kurių procedūros užtrunka įstatymuose nustatytą laiką, todėl kyla reali grėsmė neužtikrinti valstybinės priežiūros funkcijų.  

Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Nurodomi pakeitimai susiję su ūkio subjektų veiklos priežiūra, be to, jais nėra nustatomas palankesnis teisinis reguliavimas (didėja našta ūkio subjektui dėl tikrinančių institucijų skaičiaus didėjimo), todėl šiuo atveju turėtų būti užtikrinamas dviejų datų taisyklės, taikomos teisinio reguliavimo pasikeitimui, taikymas, t. y. pakeitimai įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnį numatant, kad NŽT funkcijos savivaldybėms, Statybos inspekcijai, Statybos sektoriaus vystymo agentūrai perduodamos ne anksčiau kaip 2025 m. gegužės 1 d. Atitinkamai tikslinti pateiktą įstatymų paketą, numatant įstatymų pakeitimų įsigaliojimo terminą į ne anksčiau kaip 2025 m. gegužės 1 d.

Siūlomi Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimai

Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalies redakcija:

„16. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.“.“

     Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakcija:

„32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius

1. Vyriausybė:

1) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės, žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais;

2) nustato kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo atvejus ir taisykles;

3) nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinės priežiūros tvarką;

4) tvirtina karinės infrastruktūros projektus;

5) nustato žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką;

6) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas.

2. Vyriausybės įgaliotos institucijos:

1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;

2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;

3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšas, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

4) organizuoja, koordinuoja ir atlieka žemės naudojimo valstybinę priežiūrą;

5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;

6) kaupia informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą.

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

1) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;

2) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka rengia valstybinės žemės valdymo naudojimo ir disponavimo ja ataskaitą;

4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai.

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras;

6) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

7) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, išskyrus karinės infrastruktūros projektus;

8) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

9) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;

10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

11) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

12) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

13) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, taip pat atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

14) prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

15) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;

16) koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekančių, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų mokymą;

17) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas

18) atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija):

1) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą;

2) atlieka kitas Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas.

4. Savivaldybės taryba savivaldybės teritorijoje:

1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

2) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

3) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.

5. Savivaldybės meras savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda sutikimus dėl valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose naudojimo klausimų;

4) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

5) apskaičiuoja atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju;

6) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas.

6. Savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje:

1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

2) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

3) teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, pasiūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

4) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.

7. Žemės ūkio duomenų centras:

1) organizuoja ir atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną;

2) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones;

3) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

4) veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vykdo žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

5) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“.“

     Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakcija:

„32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius

part_29faa4af683742a6a272fd320d6a849f_end

1. Vyriausybė:

1) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės, žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais;

part_3a6bf94955754be2aaffd9b20015df81_end

2) nustato kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo atvejus ir taisykles;

part_d47f9fdff034447b972b61d58ba9ee91_end

3) nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinės priežiūros tvarką;

part_1b4c422894f844b4863e5d02b402d693_end

4) tvirtina karinės infrastruktūros projektus;

part_827146c39c2b4d2382eb5146df1d86bb_end

5) nustato žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką;

part_7d1b82ba30fe4750a39ef86c22adcbf4_end

6) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas.

part_2b94008c85064b0fb451507dc6bfd4a9_end

part_6a39277b28ac48c18b038f2ede609212_end

2. Vyriausybės įgaliotos institucijos:

1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;

part_6341ab677a4c4b6ba24ff4a547e944db_end

2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;

part_094f38fded6f4a619b963aa97e6ee95f_end

3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšas, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

part_c150936882ac41dba63061b64707b771_end

4) organizuoja, koordinuoja ir atlieka žemės naudojimo valstybinę priežiūrą;

part_a3d24393ac664fb5b63ff58daf4930e5_end

5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;

part_82003a45747b43788616f4f9e55529f7_end

6) kaupia informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą.

part_eac7c6701c4b419cbc7a49ce56fe523d_end

part_f9fe9733752f4d8aa2b324636f2d08e5_end

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

1) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;

part_48333c55a07345cb9f9202f0375e82c3_end

2) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

part_5523b59492e749fc9af240916134add6_end

3) Vyriausybės nustatyta tvarka rengia valstybinės žemės valdymo naudojimo ir disponavimo ja ataskaitą;

part_bb9ab44060e44e47a6af16b8333b04d8_end

4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai.

part_cb42aecec6294f51ac184abe47ed6ce7_end

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras;

part_2f6b58e21ad44c44aab741b662e63581_end

6) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

part_906b5ba52e124529af515fd6573c2392_end

7) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, išskyrus karinės infrastruktūros projektus;

part_6d54bfc6732c4d26ab547b0d1c4963b5_end

8) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

part_ba5c4b79b30342aa999e69ac856d014c_end

9) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;

part_03d5ccbc8b9d44a794bbf87e9dd99a37_end

10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

part_c6b5663306874454b6ef2f002bbc0d45_end

11) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

part_201612c6e9d949de95b363b46041c6b3_end

12) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

part_2e55bfd551434a359c4361957fc53730_end

13) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, taip pat atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

part_08f94151391d41b1b48d49871b4f8519_end

14) prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

part_32797614c553477a8ff1e24ea0cc58b0_end

15) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;

part_aa558db3438942b08688628fda44553a_end

16) koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekančių, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų mokymą;

part_566b676119994486a15c2b7514e70264_end

17) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.

part_cd7596f051f640bfade217ffe74bacc8_end

part_f130adeec7304be4853d5485a71ecbfe_end

4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija):

1) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą;

part_b4067f0cec204a33999c66e3a32393ed_end

2) atlieka kitas Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas.

part_986935405fa34463ae601641cac086bd_end

part_39d4174260624a14a828a4dffe735a25_end

5. Savivaldybės taryba savivaldybės teritorijoje:

1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

part_5022df6cb7b742d9b8c24bce8de8b4b5_end

2) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

part_176f6e1916dd4ca795299531499d6cd8_end

3) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.

part_f3ca1b36ee3047289cf1642bc9186a0a_end

part_df2b65a7ccc44d4cbc6fd7d2d4135647_end

6. Savivaldybės meras savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

part_012a81d2bea64d74879f0823ccffcf86_end

2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

part_db6f42ba24b44856b627e4c98a4239d8_end

3) šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda sutikimus dėl valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose naudojimo klausimų;

part_4b4432241636404f80ea315bf5c6678d_end

4) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

part_bace5981c063447db08427fcc9efbe97_end

5) apskaičiuoja atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju;

part_f67a72282779448ab0eebbac20a20b7a_end

6) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas.

part_c4fdede1d8524bf79e6878d41d112e35_end

part_ad431e59fb9f4cc8a0b505fd9668da24_end

7. Savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje:

1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

part_b46364f91d5a4f0a873ee1a74fbc0faa_end

2) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

part_9a2bdc944538481dba4272f120c810dc_end

3) teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, pasiūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

part_10d2f81f425946a39666f02811bc7ddb_end

4) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.

part_0b07d53964a942d3a28803ae06036acc_end

part_3e7d5ebb17ce40cf8bf7e95add6a641d_end

8. Žemės ūkio duomenų centras:

1) organizuoja ir atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną;

part_46ef27a798844eb4b784baa36afbd337_end

2) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones;

part_2118e5cba7ee4ab2a6cf916f442502fb_end

3) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

part_39d248ed9f1a4cf19efacac636fb2ade_end

4) veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vykdo žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

part_24e8248d0cc04b07a4219588b1ffa711_end

5) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“.“

part_0a900235257e48d692daaf8dc2331092_end

part_2735dae18dad421dbb7324f90ad86455_end

Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

„20. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja toks šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo papildymas VI1 skyriumi:

„VI1 SKYRIUS

VALSTYBINĖS ŽEMĖS PATIKĖTINIŲ VEIKLOS KONTROLĖ

361 straipsnis. Valstybinės žemės patikėtinių valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija

1. Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles.

2. Vyriausybė:

1) nustato valstybinės žemės patikėtinių veiklos, išorinio vertinimo taisykles;

2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją.

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

1) tikrina, ar valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

2) šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu;

3) šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

4) kreipiasi į teismą, kai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo.

4. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) susipažinti su valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

2) privalomuoju nurodymu pareikalauti iš  valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, taip pat visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

3) kreiptis į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti.

5) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo.

5. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

7. Jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 34 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu sustabdo tokių savivaldybių administravimo subjektų sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.

8. Įgyvendindama funkcijas, numatytas šiame skyriuje, dėl savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba, informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka, jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos įstaigos iniciatyva.

 

362 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų atlikimo tvarka

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) teikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą turi apsvarstyti ir apie priimtą sprendimą informuoti ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti ne vėliau kaip per vieną mėnesįir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio valstybinės žemės patikėtinio neveikimo.

3. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus atvejus:

1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;

2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.

4. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo patikėtinio atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.

5. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar privalomąjį nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius.

6. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą.

7. Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jei Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo patalpinta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, kurie bus sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą.

8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jei su sandorio dokumentais nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada.

9. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama dėl sandorių, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:

1) sandoris (nuoma / panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;

2) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;

3) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;

4) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė kaip trys šimtai tūkstančių eurų;

5) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 2 ha ploto;

6) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 0,3 ha ploto.“.“

Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

„20. 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja toks šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo papildymas VI1 skyriumi:

„VI1 SKYRIUS

part_8e61364f685b4ac882b37e671cdc7be9_end

VALSTYBINĖS ŽEMĖS PATIKĖTINIŲ VEIKLOS KONTROLĖ

361 straipsnis. Valstybinės žemės patikėtinių valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija

1. Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles.

part_214db2a375ea44498157a0485f4d7065_end

2. Vyriausybė:

1) nustato valstybinės žemės patikėtinių veiklos, išorinio vertinimo taisykles;

part_d7319681f8104c7ead363f88771e30d4_end

2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją.

part_af69bd07da82414f976ec052d80cdafa_end

part_af6406e51dd84eba9a0eaf33009adb59_end

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

1) tikrina, ar valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

part_e83b6388deb74d008f943a9f82b006a2_end

2) šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu;

part_ef86d539985b45739be88d5ab4580d1e_end

3) šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

part_c4c5ab50e23b4018b3cc1ee8794d1d9e_end

4) kreipiasi į teismą, kai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo.

part_6b181b9b34af4c23b9305d84667944d9_end

part_93a7343bb2684aaba2beca735d72f59f_end

4. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) susipažinti su valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

part_28fc96ece8f7451fa9876426208be81d_end

2) privalomuoju nurodymu pareikalauti iš  valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, taip pat visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

part_afdd058691fb4db986b5f25614ac51f8_end

3) kreiptis į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

part_96ba0c03ab7d49c39b391ae18b5806e5_end

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti;

part_f4cfc06ab8784636b74278ce78c5a98d_end

5) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo.

part_efee1f84fe734fd3b78d67f8e934a8b3_end

part_7c40b3aeb0f542c2bf0e53955ce9752b_end

5. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

part_bd0a0d11a7414cd7b8b9a873b30a8328_end

6. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

part_b9a01a975e464faea0b8bda6c9137edb_end

7. Jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 34 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu sustabdo tokių savivaldybių administravimo subjektų sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.

part_ea54eff8d5db4033891657343e1bac5a_end

8. Įgyvendindama funkcijas, numatytas šiame skyriuje, dėl savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba, informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka, jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos įstaigos iniciatyva.

 

part_514b76f7392f4e0ab9d13ce9b76cfcfc_end

part_4581dd0f96e143ca8afb96a334b3b4fe_end

362 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų atlikimo tvarka

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) teikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą turi apsvarstyti ir apie priimtą sprendimą informuoti ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

part_01c620ce64d14e7d930029f4a374a47f_end

2) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

part_8c05e4f859f444eb96f50b8ec723a037_end

part_8d0ac363fb85411ab404f706be3577aa_end

2. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti ne vėliau kaip per vieną mėnesįir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

part_dc1286324b6c4e74934657bc94bc0afa_end

2) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio valstybinės žemės patikėtinio neveikimo.

part_6a28e20f72b143b88f598f8812fbe01d_end

part_8b307d018d214d5cb7973dea13b07148_end

3. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus atvejus:

1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;

part_0ba1108725da46798ad0b004467b6048_end

2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;

part_7267b67fb2b94a5282c227e19cd2f496_end

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.

part_7f55186c2fe94b06859276e63a2d63c0_end

part_120d543f6fd0484abeb89fef81438b25_end

4. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo patikėtinio atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.

part_d635ce6970204f79b9d8aba60a667b77_end

5. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar privalomąjį nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius.

part_0702102646ad428899813f1b8d56c7f5_end

6. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą.

part_d22aff0b4f364d9ebf4693f575c15f07_end

7. Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jei Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo patalpinta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, kurie bus sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą.

part_ee9d59f35e484227a315af5573491ec5_end

8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jei su sandorio dokumentais nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada.

part_1c7edceb28c04e408d6c7ccd08766562_end

9. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama dėl sandorių, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:

1) sandoris (nuoma / panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;

part_3bec252a3db54edaa5c88ba89e90fbfb_end

2) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;

part_2c817d4a416442b0bf949d8afcc51600_end

3) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;

part_48f67b8b47ee482a9b9314a2588fb0e2_end

4) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė kaip trys šimtai tūkstančių eurų;

part_81fed3e147dc4720bcb97331fb4356dd_end

5) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 2 ha ploto;

part_b48e9abbc48242e280e5284e0f697bea_end

6) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 0,3 ha ploto.“.“

part_940d970117654ce286edd0bcfde87332_end

part_570b8a1e0d7e494bbb9528dbcf550784_end

Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija:

„36 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra

Žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, koordinuoja Aplinkos ministerija.“.“

Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:

„22. 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 64 straipsnio redakcija:

„64 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka

1. Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 59, 61 ir 62 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas.

2. Atsakomybė už šio įstatymo 63 straipsnyje nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.“.“

part_514b76f7392f4e0ab9d13ce9b76cfcfc_end

part_4581dd0f96e143ca8afb96a334b3b4fe_end

Nepritarti

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame pasiūlyme dėstoma neaktuali ar neteisinga informacija, vartojamos netikslios sąvokos, kaip antai „Matininkų ir geodezininkų kontrolė pavedama ketvirtai institucijai – Statybos sektoriaus vystymo agentūrai.“, „nėra nustatyta įstaigoms planuojamų priskirti funkcijų apimtis“, „Vietoj vieno atsakymo pareiškėjas tam tikrais atvejais gaus 3 institucijų atsakymus į pateiktus klausimus dėl valstybinės žemės naudojimo ir žemėtvarkos teisėtumo klausimų.“, „perduoti valstybinės žemės kontrolės funkcijas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“, „kilus įtarimų dėl valstybinės žemės naudojimo teisėtumo, dėl savo esme neatsiejamų priežiūros klausimų gyventojai turės kreiptis ne į NŽT, o į tris institucijas. Trys institucijos dėl šių klausimų turės vykdyti tris atskirus tyrimus“. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme minima Statybos sektoriaus vystymo agentūra nėra minima nei viename Žemės įstatymo pakeitimo ir lydimųjų įstatymų pakeitimo įstatyme, taip pat ir įstatymų aiškinamajame rašte, todėl svarstytina kokiais duomenimis vadovaujantis parengtas pasiūlymas. Akivaizdu, kad pasiūlymas parengtas neįsigilinus į projektus, nepasidomėjus Aplinkos ministerijos vykdomais procesais ir teikiant pasiūlymą nurodoma neteisinga ir klaidinanti informacija.

Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) nuo 2024 m. sausio 1 d. pavesta žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcija. Aplinkos ministras 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“ sudarė darbo grupę (toliau – Darbo grupė). Darbo grupės veikloje dalyvauja ir ją sudaro atstovai iš politiką formuojančių institucijų (ministerijų – Aplinkos, Žemės ūkio, Susisiekimo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Vidaus reikalų), iš politiką įgyvendinančių institucijų (NŽT, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, VĮ Turto banko; VĮ Registrų centro), profesinių sąjungų atstovai (NŽT darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos), reguliuojamo sektoriaus atstovai, socialiniai partneriai (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, LITGRID AB, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Amber Grid“). Pagrindinės Darbo grupės funkcijos – pagal kompetenciją vertinti, teikti pastabas ir konkrečius pasiūlymus dėl 2022 m. birželio 30 d. Seime priimto Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir jo lydimųjų įstatymų tobulinimo, spręsti kitus su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės teisinio reguliavimo tobulinimu susijusius klausimus. Taigi, visi Darbo grupės nariai aktyviai dalyvavo Darbo grupės veikloje ir teikė siūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Darbo grupės siūlymus, parengė Žemės įstatymo ir 16 susijusių įstatymų pakeitimų projektų paketą (toliau – Įstatymų paketas), kuris pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui ir svarstomas 2023 metų pavasario sesijoje. Visgi, pažymėtina, kad Įstatymų pakete sprendžiami klausimai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu ir procesų optimizavimu, tačiau siūlomais teisės aktų pakeitimais nenustatomos naujos funkcijos subjektams, tai - patvirtintos institucinės pertvarkos tęstinumas, siekiant sklandaus ir efektyvaus funkcijų įgyvendinimo.

Aplinkos ministerija, siekdama sklandaus ir teisingo funkcijų perdavimo 2023 m. kovo 7 d. su išorės ekspertais sudarė Nacionalinės žemės tarnybos strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir Nacionalinės žemės tarnybos atliekamų procesų tobulinimo paslaugų pirkimo sutartį (toliau - Paslaugų teikimo sutartis), kurios terminas – 5 mėnesiai. Vienas iš Paslaugų teikimo sutarties tikslų yra Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinės pertvarkos parengimas - esamos Nacionalinės žemės tarnybos struktūros (etatų, pareigybių, funkcijų) ir valdymo analizė, kriterijų efektyviai struktūrai ir valdymui formuoti apibrėžimas, Nacionalinės žemės tarnybos struktūros ir valdymo įvertinimas pagal apibrėžtus kriterijus, pasiūlymų dėl Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinės pertvarkos parengimas ir pateikimas. Planuojama, kad pasiūlymai dėl Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinės pertvarkos bus pateikti iki 2023 m. liepos 1 d. Remiantis jais bus vykdomas ir etatų perdavimas, užtikrinantis funkcijų perduotų kitiems subjektams vykdymą.

Siekdamas užtikrinti sklandų 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų įgyvendinimą, 2023 m. balandžio 4 d. aplinkos ministras įsakymu Nr. V-37 ,,Dėl žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymo komandos sudarymo“ sudarė žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymo komandą, į kurią įtraukta ir politiką įgyvendinančių institucijų atstovai.

Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija, Seimui priėmus Žemės įstatymo ir kitų lydimųjų įstatymų pakeitimus, inicijuos seminarus subjektams, dėl priimtų įstatymų pakeitimų.

Iš to kas išdėstyta, akivaizdu, kad Aplinkos ministerija aktyviai dirba, konsultuoja, bendradarbiauja su visais su pertvarka susijusiais subjektais ir nėra jokio pagrindo svarstyti galimybės atidėti pertvarkos įsigaliojimo datos iki 2025 m. gegužės 1 d.

Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 6.

 

3.

Seimo nariai Artūras Skardžius, Zigmantas Balčytis
2023-06-23

1

(7)

1

(7)

 

 

Argumentai:

pirma – sistemingai laikantis dar praėjusiais metais Seimo priimtos pozicijos, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi derinti su Aplinkos ministerija atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės pasibaigimo, būtų sudarytos galimybės turėti papildomus saugiklius, užtikrinančius didesnę valstybinės žemės kontrolę bei atskaitomybę. Be to, tai sudarytų galimybes Aplinkos ministerijai, kaip šios srities politikos formuotojui, realiu laiku valdyti informaciją apie atsilaisvinusius valstybinės žemės plotus.

antra – nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybinės žemės patikėtinių ratas ženkliai išauga, nes visos 60 savivaldybių tampa valstybinės žemės patikėtiniais jų teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose. Taigi, toks minėtų sprendimų susiderinimas tarp Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos itin svarbus ir prasmingas įsigaliojus aptariamo įstatymo projekto nuostatoms, nes tai būtų įrankis ministerijai įvertinti ir pasitikrinti, ar Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai yra pagrįsti.

Tikėtina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai, Aplinkos ministerija turės galimybes peržiūrėti visus veiksmus, atliekamus su valstybine žeme. Todėl tik sudarius tokias galimybes ir numačius aiškius kriterijus, pagal kuriuos Aplinkos ministerija pasirinktų kuriuos sprendimus ji derintų, aptariamų įstatymo projekto nuostatų galėtų būti atsisakoma. Tačiau kol šie veiksmai nėra atlikti, manytina, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi derinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės pasibaigimo, kai:

§ savivaldybė jai perduoto sklypo nenaudoja;

§ viešosios transporto infrastruktūros valdytojas jam tokio perduoto sklypo nenaudoja įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

Nepritarti

Nesutiktina su pasiūlymu, kad Nacionalinė žemės tarnyba kiekvienu atveju, priimdama sprendimus dėl patikėjimo teisės suteikimo ar patikėjimo teisės pasibaigimo, turėtų pareigą sprendimus suderinti su Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip savarankiška institucija per savo valdymo organus gali pati priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Aplinkos ministerija gali pasirinktinai pareikalauti Nacionalinės žemės tarnybos pateikti informaciją apie priimtus atitinkamus sprendimus, bet ne dalyvauti kiekvieno jų priėmimo procese juos suderindama. Tokiu būdu pats patikėjimo teisės suteikimo (pasibaigimo) procesas taptų efektyvesnis ir sutrumpėtų taip pat būtų sumažinta biurokratinė našta. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai Aplinkos ministerija turės visus įrankius peržiūrėti visus dominančius valstybinės žemės patikėtinių ar kitų subjektų atliekamus veiksmus, susijusius su valstybine žeme.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

4.

Seimo nariai Artūras Skardžius, Zigmantas Balčytis
2023-06-23

1

(7)

1

(10)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus prie 1 pasiūlymo, siūlytina keisti ir kitą projektuojamo reguliavimo nuostatą.

 

Pasiūlymas:

Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, suderinęs su Aplinkos ministerija, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

Nepritarti

Nesutiktina su pasiūlymu, kad Nacionalinė žemės tarnyba kiekvienu atveju, priimdama sprendimus dėl patikėjimo teisės suteikimo ar patikėjimo teisės pasibaigimo, turėtų pareigą sprendimus suderinti su Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip savarankiška institucija per savo valdymo organus gali pati priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Aplinkos ministerija gali pasirinktinai pareikalauti Nacionalinės žemės tarnybos pateikti informaciją apie priimtus atitinkamus sprendimus, bet ne dalyvauti kiekvieno jų priėmimo procese juos suderindama. Tokiu būdu pats patikėjimo teisės suteikimo (pasibaigimo) procesas taptų efektyvesnis ir sutrumpėtų taip pat būtų sumažinta biurokratinė našta. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai Aplinkos ministerija turės visus įrankius peržiūrėti visus dominančius valstybinės žemės patikėtinių ar kitų subjektų atliekamus veiksmus, susijusius su valstybine žeme.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

5.

Seimo nariai Artūras Skardžius, Zigmantas Balčytis
2023-06-23

1

(7)

1

(12)N,

(13)N,

(14)N

 

 

Argumentai:

Šis siūlymas siejasi su pasiūlymais Nr. 1 ir 2, ir juo siūlytina nekeisti galiojančio teisinio reguliavimo, numatančio, dėl kokių priežasčių Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti aukščiau aptartus sprendimus su Nacionaline žemės tarnyba.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„12. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų.“

2. Papildyti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„13. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitinka šio straipsnio 7 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų.“

3. Papildyti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„14. Jeigu Aplinkos ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą arba Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas gali priimti šiuos sprendimus pakartotinai jų nesuderinęs su Aplinkos ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Aplinkos ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys.“

4. Atitinkamai suderinti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio dalių numeraciją.

Nepritarti

Nesutiktina su pasiūlymu, kad Nacionalinė žemės tarnyba kiekvienu atveju, priimdama sprendimus dėl patikėjimo teisės suteikimo ar patikėjimo teisės pasibaigimo, turėtų pareigą sprendimus suderinti su Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip savarankiška institucija per savo valdymo organus gali pati priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Aplinkos ministerija gali pasirinktinai pareikalauti Nacionalinės žemės tarnybos pateikti informaciją apie priimtus atitinkamus sprendimus, bet ne dalyvauti kiekvieno jų priėmimo procese juos suderindama. Tokiu būdu pats patikėjimo teisės suteikimo (pasibaigimo) procesas taptų efektyvesnis ir sutrumpėtų taip pat būtų sumažinta biurokratinė našta. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai Aplinkos ministerija turės visus įrankius peržiūrėti visus dominančius valstybinės žemės patikėtinių ar kitų subjektų atliekamus veiksmus, susijusius su valstybine žeme.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

6.

Seimo nariai Artūras Skardžius, Zigmantas Balčytis
2023-06-23

1

(8)

2

(7)

 

 

Argumentai:

pirma – pritarus Projekto rengėjų siūlymui nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos išvada dėl valstybinės žemės panaudos ar nuomos sandorio teisėtumo gaunama po tokio sandorio sudarymo, lieka neaišku, kokiu tikslu toks tarnybos tikrinimas yra atliekamas, ar yra reikalingas bei prasmingas.

Įtvirtinus ex ante valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, teisės aktų reikalavimų neatitinkančių valstybinės žemės panaudos ir nuomos sandorių turėtų nelikti. Jeigu valstybinės žemės panaudos ar nuomos sandoris būtų sudarytas dėl netinkamo Nacionalinės žemės tarnybos derinimo veiksmų, turėtų būti vadovaujamasi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu, numatančiu, kad kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.

antra – siūlomas reguliavimas yra nelogiškas, nes pirmiausiai sudarius valstybinės žemės panaudos ar nuomos sandorį, o tik tuomet tikrinant jo teisėtumą programuojami teisminiai ginčai tarp savivaldybių ir kitų sandorių šalių, bei neapsaugomi teisėti sandorio šalių lūkesčiai, be to gali kilti nuostolių valstybei. Tokie ginčai gali kilti, nes kita sandorio šalis, rengdamasi sandorio sudarymui ir planuodama atitinkamą savo veiklą valstybinės žemės sklype, gali būti patyrusi tam tikrų išlaidų, todėl ateityje gali kilti klausimų dėl tų patirtų išlaidų kompensavimo.

Todėl siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl galimybės sudaryti valstybinės žemės panaudos sandorį gauti iki sutarties sudarymo, o ne po sutarties sudarymo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Savivaldybės, sudariusios iki panaudos sandorį sandorio, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus sudarymo, šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties planuojamo sudaryti sandorio teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“

Nepritarti

Atsisakyta Žemės įstatymo 8 straipsnio nuostatos dėl ex ante kontrolės, ją patikslinant ir siekiant patikėtinių kontrolės efektyvumo, kad atlikus galimai teisės aktams prieštaraujantį veiksmą, kuris galimai buvo atliktas suderinus su Nacionaline žemės tarnyba iš anksto, bet vėliau pakeistas ar papildytas, Nacionalinė žemės tarnyba išsaugotų galimybę ginant viešąjį interesą teisę kreiptis dėl sudaryto sandorio ar atlikto veiksmo pasekmių pašalinimo į teismą, nes priešingu atveju, jei būtų ex ante suderinusi, tokia galimybė būtų eliminuota.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

7.

Seimo nariai Artūras Skardžius, Zigmantas Balčytis
2023-06-23

1

(9)

4

(11)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus prie 4 pasiūlymo, siūlytina keisti ir kitą projektuojamo reguliavimo nuostatą dėl nuomos sandorių.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Savivaldybės, iki sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį sutarties dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus sudarymo, šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios planuojamos sudaryti sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“

Nepritarti

Atsisakyta Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl ex ante kontrolės, ją patikslinant ir siekiant patikėtinių kontrolės efektyvumo, kad atlikus galimai teisės aktams prieštaraujantį veiksmą, kuris galimai buvo atliktas suderinus su Vyriausybės įgaliota institucija iš anksto, bet vėliau pakeistas ar papildytas, Vyriausybės įgaliota institucija išsaugotų galimybę ginant viešąjį interesą teisę kreiptis dėl sudaryto sandorio ar atlikto veiksmo pasekmių pašalinimo į teismą, nes priešingu atveju, jei būtų ex ante suderinusi, tokia galimybė būtų eliminuota.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8.

Seimo nariai Artūras Skardžius, Zigmantas Balčytis
2023-06-23

1

(9)

3

(25)

 

(1),

(2),

(3)

 

Argumentai:

Specialiųjų tyrimų tarnyba[1] ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas suteikia galimybę piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma, nes fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję pastatus ir statinius išsinuomoja valstybinės žemės sklypus jiems eksploatuoti, tačiau praktiškai ir realiai tokie pastatai pagal jų tiesioginę paskirtį nėra naudojami. Dar daugiau, pritartus Projekto iniciatorių pasiūlymui, galimybių piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma bus dar daugiau, nes neliks ribojimų dar ir statinio paskirties keitimui. Taigi, sudaromos galimybės valstybinės žemės, t. y. valstybės turto, nuomos sutartyse iš esmės įrašyti bet kokias nuostatas, kurių pageidauja statinių nuomininkas.

Taip pat akcentuotina, kad kiekvienas statinių, stovinčių ant valstybinės žemės, įgijėjas, prieš įsigydamas statinius turi visas galimybes įvertinti statinio būklę, sužinoti, kokia yra žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, taip pat kokia yra statinio paskirtis. Taigi, jam sudaromos visos galimybės įvertinti, ar ant valstybinės žemės stovintys statiniai atitinka tą paskirtį, kuri reikalinga jo planuojamai veiklai vykdyti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti aptariamo straipsnio nuostatų.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalį:

„25. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“

Nepritarti

Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalimi siekiama racionalaus valstybinės žemės naudojimo suteikiant teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, eksploatuoti ir nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį. Šiuo metu praktikoje susiduriama su situacijomis, kuomet pasikeitus statinių ar žemės paskirtį ir pavyzdžiui asmeniui bankrutavus parduodant turtą iš varžytynių, naujasis turto įgijėjas negali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, o tuo pačiu ir tęsti statybos ir (ar) statinio rekonstrukcijos darbų, taigi visi ginčai sprendžiami teismuose.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                               (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

Biuro vedėja Birutė Pūtienė

 


[1] https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/korupcijos-rizikos-analizes/atliktos-korupcijos-rizikos-analizes/7471/act817; https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/korupcijos-rizikos-analizes/atliktos-korupcijos-rizikos-analizes/7471/act943.