LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 2, 6, 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹, 6², 6³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2990

20024-05-31  Nr. 103-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava,  Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Rita Buitvydė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja, Domantas Katelė – socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas, Jonas Laniauskas – Jaunimo reikalų agentūros direktorius, Elena Masnevaitė – Seimo Pirmininkės patarėja, Oksana Pedaniuk – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja, Jolanta Sakalauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03	2P	9		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis Jaunimo politikos pagrindų įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) jau turi 2 straipsnio 7^1dalį, todėl atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnis, „jaunimo darbuotojo“ sąvoką apibrėžiant kitoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalyje.	Pritarti.	Pasiūlymas. Kadangi keičiamame įstatymo projekte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių, vadovaujantis Teisingumo ministro įsakymo 2013-12-23 Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 141 punktu, siūlome Įstatymo projektu siūlomas keisti Jaunimo politikos pagrindų įstatymo nuostatas dėstyti nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai pernumeruotas ir projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnis.
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03	2P	9		2. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7^1dalyje pateikiamą „jaunimo darbuotojo“ sąvoką, vietoje žodžių „siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo“ įrašant žodžius „siekiantis jauno žmogaus asmeninių ir socialinių kompetencijų ugdymo“. Be to, siūloma nauja sąvoka ir ją įvardijantis terminas turi būti suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.	Pritarti iš dalies.	„Jaunimo darbuotojo“ sąvoka tikslinama, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarime pateiktą pasiūlymą Nr. 1.2 (žr. Komiteto pasiūlymą prie jo).
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03	2P	26		3. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu yra keičiamas keičiamo įstatymo 2 straipsnis, ir į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722 (šis įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir pavadintas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu), siūlytina projekte taip pat pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateiktą nuorodą į šio įstatymo pavadinimą (pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas).	Pritarti.	Pasiūlymas. Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, ją laikyti 26 dalimi ir išdėstyti taip: „22. 26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtoiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03	6^1	1	1	4. Brauktinas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas jaunimo darbuotojui keliamas reikalavimas – teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, nes užsieniečio teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu įsidarbinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (žr. jo 62 straipsnį), kuriame nustatytos papildomos sąlygos, norint užsieniečiui dirbti Lietuvos Respublikoje.	Pritarti.	Siūlome išbraukti pateikto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žr. Komiteto pasiūlymą dėl Vyriausybės pastabos Nr. 1.3.3.
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03	7P	1		5. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti jaunimo darbuotojui keliami išsilavinimo reikalavimai nėra per dideli, ar nebus sudėtinga rasti darbuotojų, atitinkančių nurodytus reikalavimus, ypač regionuose. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo su jaunimu veikla yra skirta jauniems suaugusiems, t. y. pilnamečiams asmenims, turintiems civilinį veiksnumą, galintiems savarankiškai priimti sprendimus rinktis jų poreikius atliepiančią su jaunimu dirbančią organizaciją, ar visai nedalyvauti jokios su jaunimu dirbančios organizacijos veiklose. Taigi svarstytina, ar detalus „jaunimo darbuotojo“ išsilavinimo (kvalifikacijos) įvardijimas įstatyme tikrai padėtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – išspręsti kvalifikuotų jaunimo darbuotojų problemą, nes sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas nėra aišku, kodėl ugdant jaunimo praktinius įgūdžius ir suteikiant žinių ir gebėjimų, padedančių įsitraukti į darbo rinką, negalėtų sėkmingai vykdyti jaunimo darbuotojas, pavyzdžiui turintis verslo ir viešosios vadybos, technologijų ar informatikos mokslų studijų krypčių grupės išsilavinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, jaunimo darbuotojų kvalifikaciją siejant su aukštuoju mokslu, nevardijant konkrečių studijų krypčių ar krypčių grupių, arba jas formuluojant plačiau. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Socialinių paslaugų įstatymą, tik socialiniam darbuotojui yra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą, socialinio darbuotojo padėjėjui toks reikalavimas nėra taikomas.	Pritarti iš dalies.	Pritarta Vyriausybės nutarime pasiūlytai formuluotei (žr. Vyriausybės pastabą Nr. 1.3.3).
1.6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03	6^1	2	7	6. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6^1 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatyti atvejai, kada asmuo siekiantis tapti jaunimo darbuotoju nelaikomas nepriekaištingos reputacijos,  ir įvertinus tai, kad šiuo metu galiojančiuose kituose įstatymuose (pvz. Valstybės tarnybos įstatyme, Teismų ir kt. įstatymuose) nustatyti skirtingi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, priklausomai nuo asmens einamų pareigų arba atliekamų funkcijų pobūdžio, siūlytume braukti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6^1 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kadangi būtų neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kurio įstatymo nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būti papildomai taikomi asmeniui, siekiančiam tapti jaunimo darbuotoju.	Pritarti.	Siūlome išbraukti pateikto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6^1 straipsnio 2 dalies 7 punktą, žr. Komiteto pasiūlymą dėl Vyriausybės pastabos Nr. 1.3.3.
1.7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03	7P	3		7. Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6^1 straipsnio 3 dalis, kadangi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau –Reglamentas) nenustato tokios duomenų kategorijos kaip ypatingi asmens duomenys (šio Reglamento 9 straipsnyje vartojama sąvoka „specialių kategorijų asmens duomenys).	Pritarti.	Projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis patikslinta, atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą Nr. 1.3.3.
1.8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03	9P	1	5	8. Pastebėtina, kad nėra aiškus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6^3straipsnio 5 punkto (jaunimo darbuotojas „rengia ir įgyvendina socialines programas ir projektus“) santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal kurias savivaldybėje įgyvendinamas jaunimo politikos programas ir priemones rengia ir įgyvendina savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.	Pritarti.	Pritarta Vyriausybės pasiūlymui Nr. 1.4.
1.9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03	1, 3, 4, 5, 6			9. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, tikslintinos projekto 1, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo esmės, išbraukiant žodžius  „šį“ ir „ir ją/jį išdėstyti taip“ kaip perteklinius.	Atsižvelgti.	Pastaba neaktuali, nes projektas dėstomas nauja redakcija.
1.10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03			*	10. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Be to, atsižvelgiant į Reglamento 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo (dėl jaunimo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo), turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada.	Pritarti.	Dėl projekto gauta Vyriausybės nuomonė (Vyriausybės nutarimas 2024-03-13 Nr. 185) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada (2023-08-21 raštas Nr. g-2023-7268).
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-14			*	Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1), 6(2), 6(3) straipsniais įstatymo projekto Nr. XVIP-2990 (toliau – Įstatymo projektas), atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas nuostatomis, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, atlieka proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais, t. y., prieš nustatydami naują ar keisdami esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta 2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1218 „Dėl Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9–11 punktais, norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), proporcingumo vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas, kuris įvertina kiekvieną nuostatą pagal jos pobūdį, turinį ir galimą poveikį. Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, parengia Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais, rodikliais, pateikdamas duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį kriterijams, nurodytiems Tvarkos aprašo 5 punkte. Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu pateikia profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti atliktas Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalyje numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas, kuris turi būti pateiktas kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai).	Pritarti.	Projekte numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas atliktas.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str.d.	p.
1.1	Jaunimo reikalų agentūra, 2023-07-21 Nr. g-2023-6652			*	Jaunimo reikalų agentūra, išnagrinėjusi Teisės aktų informacinėje sistemoje Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1), 6(2), 6(3) straipsniais įstatymo projekto Nr. XVIP-2990 (toliau – Įstatymo projektas) bei atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo projekte numatytos nuostatos aktualios Jaunimo reikalų agentūros tiesioginei veiklai, siekiant užtikrinti tinkamą jaunimo politikos įgyvendinimą Lietuvoje, teikia pastabas ir pasiūlymus bei susijusią informaciją. Dėl tikslinės grupės Atkreiptinas dėmesys, kad darbas su jaunimu yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme ir darbo su jaunimu sistema Lietuvoje veikia jau daugiau nei 10 metų. Darbas su jaunimu vykdomas pagal įstatyme nustatytas formas su 14-29 metų amžiaus asmenimis, t.y. mobilusis darbas su jaunimu, darbas su jaunimu gatvėje, atvirasis darbas su jaunimu, kt. Kaip rodo praktika, dažniausiai atvirojo darbo, mobiliojo, darbo su jaunimu gatvėje paslaugos teikiamos jauniems žmonėms, neturintiems laisvalaikio praleidimo galimybių, iš sunkumus patiriančių šeimų, turintiems mokymosi sunkumų ar elgesio ir emocijų sutrikimų, gyvenantiems arti skurdo ribos (apie 35 000 jaunų žmonių per metus). 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje mobilųjį darbą su jaunimu vykdė 27 mobiliojo darbo su jaunimu komandos 25-ose Lietuvos savivaldybėse, o darbą su jaunimu gatvėje vykdė 9 darbo su jaunimu gatvėje komandos 5 didžiosiose Lietuvos savivaldybėse. 2023 m. birželio mėnesį, Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, Lietuvoje veikė 54 atvirieji jaunimo centrai (toliau – AJC) ir 75 atviros jaunimo erdvės (toliau – AJE) – iš viso 129 AJC ir AJE. Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, darbuotojų, dirbančių su jaunimu (toliau – jaunimo darbuotojai), skaičius auga: 2020 m. AJC ir AJE buvo 118,7 jaunimo darbuotojo etato (įdarbinti buvo 156 jaunimo darbuotojai), mobilaus darbo komandose – 15,75 etato (įdarbinti buvo 29 darbuotojai), o 2022 m. ‒ 178,1 etato AJC ir AJE (įdarbinti buvo 239 jaunimo darbuotojai), mobilaus darbo komandose ‒ 61 etatas (įdarbinti buvo 89 jaunimo darbuotojai). Atsižvelgiant į jaunimo poreikius šalyje bei reikalingas suteikti paslaugas, jaunimo darbuotojų skaičius auga – 2021 m. AJC ir AJE buvo 180 savivaldybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių finansuojamų jaunimo darbuotojų etatų, kuriuose įdarbinti 240 jaunimo darbuotojai, o mobiliojo darbo su jaunimu darbo su jaunimu gatvėje komandose – 45,4 etato, kuriuose dirbo 65 darbuotojai, tuo tarpu 2022 m. – jau 200,3 etato AJC ir AJE, kuriuose dirbo 245 darbuotojai, mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje komandose – 54,1 etatas, kuriuose dirbo 81 darbuotojas. Tačiau jaunimo darbuotojo profesija nėra įtraukta į profesijų katalogą. Paminėtina, kad nemažoje dalyje Europos šalių (pvz., Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, kt.) jaunimo darbuotojas yra išskiriamas kaip atskira profesija, universitetuose ir kolegijose yra atskira jaunimo darbuotojų specialybė arba specializacija. Tokiems darbuotojams užtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos kėlimas, kiti elementai, rodantys tokios specialybės, profesijos pripažinimą.	Pritarti.
1.2	Jaunimo reikalų agentūra, 2023-07-21 Nr. g-2023-6652	7P	1		Dėl išsilavinimo Siūlytina įteisinant jaunimo darbuotojo profesiją, reikalavimus jaunimo darbuotojo išsilavinimui dėstyti ne įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte (analogija – Karjeros specialistai, kuriems reikalavimai įtvirtinti Švietimo įstatymu), pavyzdžiui, atnaujinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A1-208 „Dėl Jaunimo darbuotojų veiklos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Jaunimo darbuotojų veiklos aprašą. Siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymo 6^1 straipsnį papildyti 3 dalimi ir nustatyti, kad „Jaunimo darbuotojui keliamus išsilavinimo ir (ar) kompetencijų reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Įgyvendinus šį pasiūlymą, būtų išlaikyta galimybė jaunimo darbuotojo profesijai taikyti išsilavinimo kriterijų arba jaunimo darbuotojo sertifikato turėjimo kriterijų (šiuo metu tokius sertifikatus, išduodamus Jaunimo reikalų agentūros, turi 70 su jaunimu dirbančių asmenų Lietuvoje. Daroma prielaida, kad dalis iš jų neturi Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamame 6^1‒straipsnyje minimo reikalingo išsilavinimo, tačiau įgijus papildomų kompetencijų jaunimo darbuotojų sertifikavimo programoje, geba kokybiškai išpildyti jaunimo darbuotojo funkcijas). Taip pat, įgyvendinus šį pasiūlymą, būtų aiškiai reglamentuotas jaunimo darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas. Jaunimo darbuotojų sertifikavimas leistų žmonėms, kurie turi aukštąjį išsilavinimą (tačiau ne aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, psichologijos, ugdymo mokslų arba edukologijos išsilavinimą, mokytojo profesinę kvalifikaciją, socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją) dirbti su jaunuoliais. Praktikoje darbe su jaunimu šiuo metu dirba ir kitokį išsilavinimą turintys žmonės (pvz., viešasis administravimas). Dažnu atveju tokiems specialistams puikiai sekasi dirbti su jaunimu, todėl svarbu siekti, kad darbuotojai, kurie turi gebėjimų dirbti su jaunuoliais, tačiau neturi tinkamo išsilavinimo, irgi turėtų galimybę būti jaunimo darbuotojais.	Pritarti iš dalies.	Pažymėtina, jog naujos profesijos reglamentavimas turi būti įteisintas įstatyminiu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, siūloma jaunimo darbuotojo profesiją įteisinti Jaunimo politikos pagrindų įstatyme, po to atitinkamai reglamentuojant ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarime pasiūlyta, jog jaunimo darbuotoju būtų galima tapti ne tik turint atitinkamos srities išsilavinimą, bet ir turint kitos srities išsilavinimą + gebėjimus dirbti su jaunimu (pasiūlymas Nr. 1.3.3).
1.3	Jaunimo reikalų agentūra, 2023-07-21 Nr. g-2023-6652	9P	1	5	Dėl paskirties ir funkcijų Kaip numatyta Jaunimo darbuotojų veiklos apraše, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A1-208 „Dėl jaunimo darbuotojų veiklos aprašo patvirtinimo“, jaunimo darbuotojų kompetencijas sudaro bendrosios kompetencijos: asmeninė kompetencija, socialinė kompetencija, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija, komunikavimo kompetencija, pažinimo kompetencija, mokėjimo mokytis kompetencija; dalykinės darbo su jaunimu kompetencijos, metodinės kompetencijos, specialiosios kompetencijos ir kt. Viena iš specialiųjų kompetencijų, kurias jaunimo darbuotojai turi turėti – gebėjimas rengti paraiškas projektams planuoti ir vykdyti. Jaunimo darbuotojai, dirbantys su jaunimu dirbančiose įstaigose, šalia kitų savo funkcijų (santykio su jaunais žmonėmis mezgimo, poreikio atpažinimo, veiklų organizavimo ir pan.) dažnai rengia paraiškas finansavimo konkursams, kuriuos organizuoja tiek savivaldybės, tiek Jaunimo reikalų agentūra, tiek kitos įstaigos. Paraiškos rengiamos siekiant gauti finansavimą veiklų organizavimui, jaunimo mainams, įvairių priemonių įsigijimui. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių (toliau – JRK) ir jaunimo darbuotojų veikla skiriasi savo paskirtimi, tikslu, turiniu, reikalavimais dirbantiesiems. Jaunimo reikalų koordinatoriai yra valstybės tarnautojai, vykdantys valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkciją, o tuo tarpu jaunimo darbuotojai yra pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai, vykdantys konkrečias funkcijas pagal jiems nustatytą pareigybės aprašymą. JRK yra atsakingas už bendradarbiavimą tarp jaunimo ir sprendimų priėmėjų, o jaunimo darbuotojas – už tiesioginį darbą su jaunimu. JRK viena iš funkcijų pagal tipinį pareigybės aprašymą yra koordinuoti su jaunimo politika tiesiogiai susijusių teisės aktų, strategijų ir jų priemonių įgyvendinimą savivaldybėje. Tai reiškia, jog JRK funkcija yra užtikrinti darbo sąlygas jaunimo darbuotojams, kad būtų skiriamas finansavimas darbui su jaunimu, o jaunimo darbuotojo funkcija – kurti mokymosi galimybes jauniems žmonėms, padėti jiems įgyti ir tobulinti kompetencijas asmeninėje, socialinėje, sociokultūrinėje ir kitose jauniems žmonėms aktualiose srityse. Siūlome nustatant jaunimo darbuotojo profesijai vykdyti skirtas funkcijas, viena iš darbuotojo funkcijų įvardinti projektų ir iniciatyvų organizavimą ir vykdymą – t.y. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6^3 straipsnio 5 p. formuluotę tikslinti taip: „organizuoja ir vykdo socialinius projektus ir iniciatyvas, padedančias užtikrinti jaunimo veiklos įvairovę, tarpkultūriškumą ir ugdymosi galimybes“. Pridedame Įstatymo projekto tekstą su aukščiau rašte įvardytųjų pasiūlymų formuluotėmis (3 straipsnyje – keičiamo įstatymo 6 1 str., 5 straipsnyje – keičiamo įstatymo 6 3 str. 5 p. formuluotė).	Pritarti iš dalies.	Pritarta Vyriausybės siūlymui Nr. 1.4, kuris rengiant buvo derintas su Jaunimo reikalų agentūra.
2.1	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2023-08-21 Nr. g-2023-7268	7P	2		Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6^1, 6^2, 6^3straipsniais įstatymo projektą (toliau – Projektas). I.          Projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6^1 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra nustatyti atvejai, kuomet asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. 1.         Bendrojo duomenų apsaugos reglamento[1] (toliau – Reglamentas) 10 straipsnis įpareigoja asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas (toliau – teistumo duomenys) tvarkyti tik, pirma, esant bent vienai Reglamento 6 straipsnyje įtvirtintai teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygai ir, antra, kai „<...> duomenų tvarkymas yra leidžiamas Sąjungos arba valstybės narės teise, kurioje nustatytos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės <...>“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo praktikoje yra pažymėjęs: „[Reglamento] 10 straipsniu siekiama užtikrinti didesnę apsaugą nuo tvarkymo, kuris dėl ypatingo atitinkamų duomenų jautrumo gali itin stipriai suvaržyti pagrindines teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, garantuojamas Chartijos 7 ir 8 straipsniuose“[2]. Reikalavimai teisės aktams nustatyti Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, be kita ko, teisės aktuose numatomas asmens duomenų tvarkymas turi atitikti viešojo intereso tikslą ir turi būti proporcingas teisėtam tikslui, kurio siekiama. Vienas iš būdų, kaip pagrįsti teisės aktuose numatomo asmens duomenų tvarkymo būtinumą ir proporcingumą, yra teisės akto aiškinamasis raštas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlytina papildyti Projekto aiškinamąjį raštą, aptariant teistumo duomenų, nurodytų Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6^1 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, rinkimo būtinumą, t. y. Projekto aiškinamajame rašte detaliau atskleisti, kodėl asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, teistumo duomenų tvarkymas yra būtinas ir kaip prisidėtų prie viešojo intereso tikslo. Tuo pačiu aspektu siūlytina papildyti Projekto aiškinamąjį raštą ir dėl kitų Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6^1 straipsnio 2 dalyje nurodytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kuriuos įgyvendinant būtų tvarkomi asmens duomenys. 2.         Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, kai jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo; jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6^1 straipsnio 2 dalies 3–4 ir 6 punktai). Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „nustatant <...> reikalavimą nebūti teistam už tam tikrus nusikaltimus turi būti atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumą, todėl neterminuotas draudimas stoti į valstybės tarnybą gali būti nustatytas tik asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus <...>“[3]. Taigi, neterminuoti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai sietini su itin pavojingomis visuomenei nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlytina papildomai įvertinti, ar Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6^1 straipsnio 2 dalies 3–4 ir 6  punktuose nustatytiems kriterijams yra reikalingos galiojimo laike ribos[4], be kita ko siekiant užtikrinti, kad numatomas asmens duomenų tvarkymas atitiktų Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir ESTT formuojamą praktiką, kad teisės aktu nustatomas reguliavimas turi būti būtinas ir proporcingas. Tuo pačiu, Inspekcija siūlo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023-07-03 išvados Nr. XIVP-2990 6 punkte pateiktą pastabą, kurioje pažymima, kad: „galiojančiuose kituose įstatymuose (pvz. Valstybės tarnybos įstatyme, Teismų ir kt. įstatymuose) nustatyti skirtingi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, priklausomai nuo asmens einamų pareigų arba atliekamų funkcijų pobūdžio, siūlytume braukti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6^1  straipsnio 2 dalies 7 punktą, kadangi būtų neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kurio įstatymo nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būti papildomai taikomi asmeniui, siekiančiam tapti jaunimo darbuotoju“.	Pritarti iš dalies.	Komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui Nr. 1.3.3. Atkreiptinas dėmesys, kad jaunimo darbuotojai dirbs su 14-29 m. jaunimu. Dirbti su nepilnamečiais asmenimis gali tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys darbuotojai, todėl aktualus nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, su kuriuo taip pat susijęs ir specialių kategorijų asmens duomenų bei duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius tvarkymas.
2.2	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2023-08-21 Nr. g-2023-7268	7P	3		II.         Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6^1 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje nustatyta, kad: „Nepriekaištingos reputacijos užtikrinimo tikslu jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai turi teisę rinkti ir tvarkyti ypatingus jaunimo darbuotojų asmens duomenis.“ Pirmiausiai, Reglamentas nenustato tokios asmens duomenų kategorijos kaip „ypatingi asmens duomenys“. Reglamento 9 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „specialių kategorijų asmens duomenys“[5]. Antra, teistumo duomenys, kurių tvarkymo taisyklės numatytos Reglamento 10 straipsnyje, nėra priskirtini prie specialiųjų kategorijų asmens duomenų. Trečia, Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6^1 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies pirmas sakinys numato pareigą tvarkyti teistumo ir kitus asmens duomenis. Taigi, siūlytina apsvarstyti galimybę atsisakyti Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 6^1 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio, kaip perteklinio.	Pritarti.	Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis patikslinta, atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą Nr. 1.3.3 bei Teisės departamento pastabą Nr. 1.7.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SV‑S-1040 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6^1, 6^2, 6^3 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP‑2990 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:	Pritarti.	Žr. pasiūlymus žemiau lentelėje.
1.1	Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185	1P			N	1. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus profesijai, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato jaunimo politikos formavimo, įgyvendinimo, darbo su jaunimu ypatumus, patariamąsias institucijas, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų kompetenciją, jaunimo darbuotojų veiklos principus, funkcijas, jaunimo darbuotojams keliamus reikalavimus.“	Pritarti.	Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato jaunimo politikos formavimo, įgyvendinimo, darbo su jaunimu ypatumus, patariamąsias institucijas, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų kompetenciją, jaunimo darbuotojų veiklos principus, funkcijas, jaunimo darbuotojams keliamus reikalavimus.“
1.2	Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185	2P	9		N	2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apibrėžiant sąvoką „jaunimo darbuotojas“, turėtų būti kalbama ne apie fizinį asmenį, o apie darbuotoją, nes omenyje turimos būtent darbo santykių pagrindu vykdomos funkcijos. Taip pat pažymėtina tai, kad siūloma sąvokos „jaunimo darbuotojas“ apibrėžtis neaiški, nes neįvardyta, kokia tiksliai turėtų būti jaunimo darbuotojo veikla. Atsižvelgiant į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, kad darbą su jaunimu atlieka tik jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, siūlytina atitinkamai koreguoti ir sąvoką „jaunimo darbuotojas“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja 7^1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7^1.Jaunimo darbuotojas – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis darbuotojas, jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose individualiai ir (ar) grupėmis dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu, taikydamas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbo su jaunimu formas.“	Pritarti iš dalies.	Pasiūlymas. Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 9 dalimi (pateikto projekto buvęs 1 straipsnis), patikslinant siūlomą formuluotę: „7^1.9. Jaunimo darbuotojas – šiame įstatyme asmeniui, dirbančiam su jaunimu, nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu individualiai ir (ar) grupėmis ir siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo darbuotojas, jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose individualiai ir (ar) grupėmis dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu, taikydamas atvirojo darbo, darbo su jaunimu gatvėje, mobiliojo darbo su jaunimu, jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo, jaunimo informavimo ir konsultavimo ir (ar) kitas darbo su jaunimu formas.“
1.3	Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185	2P	10		N	3. Siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kurios įstatymo lygmeniu įtvirtintų jaunimo darbuotojų sertifikavimą ir asmenims, siekiantiems tapti jaunimo darbuotojais, suteiktų galimybę dirbti jaunimo darbuotojais turint jaunimo darbuotojo sertifikatą. Šiuo metu atvirąjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu gatvėje, mobilųjį darbą su jaunimu, praktinių įgūdžių ugdymo veiklas vykdo 297 asmenys, iš jų 118 asmenų neturi Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomame papildyti Įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto išsilavinimo ir, patvirtinus šiame punkte siūlomą jaunimo darbuotojo sertifikavimo alternatyvą, turėtų įgyti jaunimo darbuotojo sertifikatą. Jaunimo darbuotojo sertifikatą šiuo metu išduoda Jaunimo reikalų agentūra, vadovaudamasi Jaunimo darbuotojų sertifikavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Jaunimo reikalų agentūros direktoriaus 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 2V-167 (1.4E) „Dėl Jaunimo darbuotojų sertifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Praktikos įtvirtinimas įstatymo lygmeniu leistų ir toliau nuosekliai plėsti šiuo metu jau veikiančią ir taikomą darbo su jaunimu sistemą, o tai prisidėtų prie efektyvaus darbo su jaunimu plėtros Lietuvoje, stiprintų jaunimo darbuotojo, kaip profesionalaus su jaunimu dirbančio darbuotojo, vaidmenį. Jaunimo darbuotojų sertifikavimas aktualus, nes jau dabar daugelyje regionų įstaigos susiduria su iššūkiu atrasti specialistus, kurie galėtų dirbti su jaunimu. Jaunimo reikalų agentūros atliktos darbuotojų, dirbančių su jaunimu, išsilavinimo analizės duomenimis, pastebima tendencija, jog apie pusė visų jaunimo darbuotojų neturi specialaus išsilavinimo (socialinio darbo, psichologijos, socialinės pedagogikos, edukologijos). Pabrėžtinas faktas, jog šis išsilavinimo reikalavimo, kuriuo ketinama apriboti jaunimo darbuotojo profesinį statusą, neatitikimas nepaneigia fakto, kad dauguma šių su jaunimu dirbančių asmenų yra kompetentingi profesionalai, turintys vertingos patirties ir kompetencijų, reikalingų dirbant su jaunimu. Todėl siūlytina sudaryti galimybę šiems profesionalams, neturintiems reikalaujamo išsilavinimo, nustatyto Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalies 4 punkte, bet turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus kitų studijų krypčių studijas, įgyti jaunimo darbuotojo statusą, juos sertifikuojant. Sertifikato išdavimo asmeniui, siekiančiam tapti jaunimo darbuotoju, procedūrą sudarys asmens turimų gebėjimų vertinimas ir jų pripažinimas jaunimo darbuotojo sertifikatu arba papildomas tikslinių kompetencijų tobulinimas, papildomas įgytų gebėjimų vertinimas ir jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimas. Įsigaliojus Įstatymo projektui, jaunimo darbuotojo sertifikatai būtų išduodami neterminuotam laikotarpiui, nurodant sąlygas, kurioms esant jie nebegaliotų. Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų. Skaičiuotina, kad vieno asmens sertifikavimas, neįtraukiant mokymų, galėtų kainuoti apie 250 Eur, visa papildoma reikalinga suma būtų 30 000 Eur pirmaisiais Įstatymo projekto įsigaliojimo metais ir po 10 000 Eur kiekvienais kitais metais. Planuojama, kad, siekdama užtikrinti jaunimo darbuotojų veiklą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija galės padengti kaštus, reikalingus asmenims jaunimo darbuotojo sertifikatui įgyti. Paslaugų teikimas jaunuoliams – valstybės socialinės politikos dalis, o jaunimo darbuotojų sertifikavimas – kokybės užtikrinimo sistemos dalis. Siekiant didinti šios profesijos patrauklumą, svarbu užtikrinti jos prieinamumą. Jeigu jaunimo darbuotojų sertifikavimo išlaidos bus apmokamos pačių asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, nebus galima užtikrinti profesionalių jaunimo darbuotojų skaičiaus, reikalingo kokybiškam darbui su jaunais žmonėmis užtikrinti. Valstybės teikiamas nemokamas (sertifikavimo išlaidas apmokės jaunimo politiką įgyvendinanti institucija) jaunimo darbuotojų sertifikavimas gali būti vienas iš valstybės paramos būdų, reikalingų specialistams pritraukti. Atitinkamai siūlytina:	Pritarti.	Žr. pasiūlymus žemiau lentelėje.
1.3.1	Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185	2P	10		N	3.1. Papildyti Įstatymo 2 straipsnį nauja 7^2 dalimi, įtvirtinant sąvoką „jaunimo darbuotojo sertifikatas“, o dabar galiojančią Įstatymo 2 straipsnio 7^1dalį laikyti 7^3dalimi: „7^2. Jaunimo darbuotojo sertifikatas – dokumentas, išduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kuriuo suteikiama teisė asmeniui, turinčiam šio įstatymo 6^1 straipsnyje nustatytą išsilavinimą ir gebėjimus, dirbti su jaunimu.“	Pritarti iš dalies.	1. Pasiūlymas. Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 10 dalimi, patikslinant siūlomą formuluotę: „7^2. 10. Jaunimo darbuotojo sertifikatas – dokumentas, išduotas jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kuriuo suteikiama teisė asmeniui, turinčiam šio įstatymo 6^1 straipsnyje nustatytą aukštąjį išsilavinimą ir darbui su jaunimu reikalingų gebėjimų, suteikiama teisė dirbti su jaunimu.“ 2. Pasiūlymas. Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją: buvusią 5^1 dalį laikyti 6 dalimi, buvusias 6 ir 7 dalis atitinkamai laikyti 7 ir 8 dalimis, buvusias 7^1 – 21 dalis atitinkamai laikyti 11 – 25 dalimis.
1.3.2	Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185	3P	7		N	3.2. Papildyti Įstatymo 3 straipsnį 7 dalimi, įtvirtinant pareigą jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai patvirtinti Asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą, kuris reglamentuotų jaunimo darbuotojų sertifikavimo procedūrą, ir padengti išlaidas, reikalingas asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo procedūroms atlikti: „7. Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija tvirtina Asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų asignavimų jaunimo politikos priemonėms įgyvendinti padengia asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo išlaidas.“	Pritarti.	Pasiūlymas. Papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį 7 dalimi: „7. Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija tvirtina asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų asignavimų jaunimo politikos priemonėms įgyvendinti padengia asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo išlaidas.“
1.3.3	Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185	7P			N	3.3. Siekiant teisinio nuoseklumo, Įstatymo projekte siūlytina įtvirtinti visus reikalavimus asmenims, kurie ketina dirbti su jaunimu, ir sudaryti sąlygas pripažinti kitose valstybėse įgytas profesines kvalifikacijas, reikalingas jaunimo darbuotojo pareigybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, darbą su jaunimu gali atlikti tik jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos. Pastebėtina tai, kad jaunimo darbuotojas, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, įgis teisę atlikti darbą su jaunimu, todėl siūloma nustatyti ne tik asmens išsilavinimo, bet ir gebėjimų, reikalingų šiam darbui atlikti, reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas jaunimo darbuotojui keliamas reikalavimas – teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje – yra ne Įstatymo reguliavimo dalykas, nes užsieniečio įsidarbinimą Lietuvos Respublikoje teisėto jo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyti papildomi reikalavimai užsieniečiui, norinčiam dirbti Lietuvos Respublikoje. Tikslintina ir Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6^1straipsnio 3 dalis, nes 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nenustato tokios duomenų kategorijos kaip ypatingi asmens duomenys (Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje vartojama sąvoka „specialių kategorijų asmens duomenys“). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jaunimo darbuotojai dirbs su jaunimu nuo 14 iki 29 metų. Dirbti su nepilnamečiais asmenimis gali tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys darbuotojai, todėl aktualus nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu taip pat susijęs ir specialių kategorijų asmens duomenų bei duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius tvarkymas. Tai būtina, siekiant, kad į jaunimo darbuotojo pareigas būtų priimami tik asmenys, atitinkantys nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nepripažinti kaltais dėl įvairių nusikalstamų veikų. Kadangi valstybinį mokslo ir studijų reguliavimą nustato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, siūloma Įstatymo sąvokas, susijusias su aukštojo mokslo kvalifikacija, suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomą papildyti Įstatymo 6^1 straipsnį išdėstyti taip: „6^1 straipsnis. Jaunimo darbuotojui keliami reikalavimai 1. Asmuo gali tapti jaunimo darbuotoju, jeigu jis: 1) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo, psichologijos studijų krypties studijas ar ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei socialinio pedagogo kvalifikaciją ir yra nepriekaištingos reputacijos arba 2) turi aukštąjį išsilavinimą, gebėjimus, nustatytus šio įstatymo 6^2 straipsnio 2 dalyje, patvirtintus jaunimo darbuotojo sertifikatu, ir yra nepriekaištingos reputacijos. 2. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu: 1) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo ar pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, numatytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas; 2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas; 3) jis įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, nurodytus šios dalies 1 punkte; 4) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; 5) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo; 6) jis yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai; 7) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 3. Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jas eitų tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantys nepriekaištingos reputacijos asmenys. Šiuo tikslu jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos turi teisę rinkti ir tvarkyti pretendentų į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojų specialių kategorijų asmens duomenis bei duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius. Teisėto specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo sąlyga – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies b punktas. Tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis ir duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius, taikomos šios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės: 1) pretendento į jaunimo darbuotojus, netapusio jaunimo darbuotoju, specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius saugomi dvejus metus nuo jo nepriekaištingos reputacijos patikrinimo procedūros pabaigos, o vėliau sunaikinami; 2) jaunimo darbuotojo specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius saugomi atrankos procedūros, jo darbo jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančioje organizacijoje metu ir dvejus metus nuo darbo šioje organizacijoje pabaigos, vėliau sunaikinami; 3) pretendentui į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojui suteikiama išsami informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsnių reikalavimus; 4) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad už šių asmens duomenų tvarkymą atsakingi organizacijos darbuotojai būtų pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus arba jiems būtų taikoma teisės aktuose nustatyta konfidencialumo pareiga; 5) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad organizacijoje būtų nustatytos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės, skirtos šiems asmens duomenims apsaugoti nuo asmens duomenų saugumo pažeidimo. 4. Užsienio valstybėse įgyta jaunimo darbuotojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.“	Pritarti.	Pasiūlymas. Papildyti keičiamą įstatymą 7 (buvęs pateikto projekto 3 straipsnis) straipsniu: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 6^1 straipsniu Papildyti šį įstatymą 6^1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6^1 7 straipsnis. Jaunimo darbuotojui keliami reikalavimai 1. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: 1) teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą; 3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų; 4) turėti ne žemesnį nei aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, psichologijos, ugdymo mokslų arba edukologijos išsilavinimą, mokytojo profesinę kvalifikaciją, socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją; 5) būti nepriekaištingos reputacijos. 2. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą ar pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas; 3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; 4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo; 5) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai; 6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 7) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 3. Su jaunimu dirbančios organizacijos ir kiti jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai privalo užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jose dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Nepriekaištingos reputacijos užtikrinimo tikslu jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai turi teisę rinkti ir tvarkyti ypatingus jaunimo darbuotojų asmens duomenis.“ 1. Asmuo gali tapti jaunimo darbuotoju, jeigu jis: 1) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo, psichologijos studijų krypties studijas ar ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei socialinio pedagogo kvalifikaciją ir yra nepriekaištingos reputacijos arba 2) turi aukštąjį išsilavinimą, gebėjimus, nustatytus šio įstatymo 6^2 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų gebėjimų, patvirtintų jaunimo darbuotojo sertifikatu, ir yra nepriekaištingos reputacijos. 2. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu: 1) jis atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo ar pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, numatytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas; 2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas; 3) jis įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, nurodytus šios dalies 1 punkte; 4) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; 5) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo; 6) jis yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės šioje organizacijoje pabaigos nepraėjo 3 metai; 7) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 3. Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jas eitų tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantys nepriekaištingos reputacijos asmenys. Šiuo tikslu jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos turi teisę rinkti ir tvarkyti pretendentų į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojų specialių kategorijų asmens duomenis bei duomenis apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius. Teisėto specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo sąlyga – nurodyta 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 9 straipsnio 2 dalies b punkte. Tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis ir duomenis apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, taikomos šios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės: 1) pretendento į jaunimo darbuotojus, netapusio jaunimo darbuotoju, specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius saugomi dvejus metus nuo jo nepriekaištingos reputacijos patikrinimo procedūros pabaigos, o vėliau sunaikinami; 2) jaunimo darbuotojo specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius saugomi atrankos procedūros, jo darbo jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančioje organizacijoje metu ir dvejus metus nuo darbo šioje organizacijoje pabaigos, vėliau sunaikinami; 3) pretendentui į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojui suteikiama išsami informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniuose išdėstytus  reikalavimus; 4) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad už šių asmens duomenų tvarkymą atsakingi organizacijos darbuotojai būtų pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus arba jiems būtų taikoma teisės aktuose nustatyta konfidencialumo pareiga; 5) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad organizacijoje būtų nustatytos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės, skirtos šiems asmens duomenims apsaugoti nuo asmens duomenų saugumo pažeidimo. 4. Užsienio valstybėse įgyta jaunimo darbuotojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.“
1.3.4	Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185	8P			N	3.4. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įtvirtinti jaunimo darbuotojo sertifikatą, kaip alternatyvų dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti su jaunimu ir jaunimo darbuotojo kvalifikaciją, siūloma Įstatymo projektą papildyti 6^2 straipsniu ir jame nustatyti jaunimo darbuotojo sertifikavimo sąlygas, o Įstatymo projekto 4 ir 5 straipsniuose išdėstytus 6^2–6^3 straipsnius laikyti atitinkamai 6^3–6^4 straipsniais: „6^2 straipsnis. Jaunimo darbuotojo sertifikavimas 1. Jaunimo darbuotojo sertifikatą asmeniui, atitinkančiam šio įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, išduoda jaunimo politiką įgyvendinanti institucija. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, turi teisę ne dažniau kaip kas penkerius metus kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai, jei jis atitinka šio įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus. Sprendimas išduoti (atsisakyti išduoti) jaunimo darbuotojo sertifikatą priimamas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo asmens kreipimosi į jaunimo politiką įgyvendinančią instituciją dienos. Jeigu jaunimo politiką įgyvendinanti institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą dėl to, kad asmuo neturi gebėjimų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, asmuo gali pakartotinai kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai ne anksčiau kaip po 1 metų nuo sprendimo atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą priėmimo dienos. 2. Jaunimo darbuotojo sertifikatu patvirtinami gebėjimai: 1) įvertinti jauno žmogaus poreikius ir vykdyti intervenciją; 2) bendrauti ir dirbti komandoje;   3) imtis iniciatyvos, planuoti ir prisiimti atsakomybę;   4) analizuoti situaciją (reflektuoti); 5) tobulėti; 6) plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą; 7) daryti teigiamą įtaką jauniems žmonėms ir jų aplinkai. 3. Jaunimo darbuotojo sertifikato galiojimas panaikinamas jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, jeigu: 1) jaunimo politiką įgyvendinanti institucija savo nustatyta tvarka nustato, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, nebedirba jaunimo darbuotoju daugiau kaip 5 metus nuo dienos, kai nutrūko jo darbiniai santykiai su jį įdarbinusia jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančia organizacija, kurioje jis dirbo jaunimo darbuotoju; 2) asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai jos nustatyta tvarka pateikia prašymą pripažinti jaunimo darbuotojo sertifikatą negaliojančiu; 3) išdavus jaunimo darbuotojo sertifikatą paaiškėja, kad prašyme išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą pateikti klaidingi duomenys, arba nustatoma, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai pateikė klaidingą su sertifikavimo procedūra susijusią informaciją ar suklastotus dokumentus; 4) paaiškėja, kad asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, neatitinka šio įstatymo 6^1 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.“ 4. Siūlytina, nustatant jaunimo darbuotojo funkcijas, Įstatymo projekto 5 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 6^3 straipsnio 5 punkto formuluotę tikslinti, atskiriant jaunimo reikalų koordinatoriaus (valstybės tarnautojo) funkcijas, nurodytas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte, bei jaunimo darbuotojo funkcijas ir šį punktą išdėstyti taip: „5) rengia ir įgyvendina socialinius projektus, padedančias užtikrinti jaunimo veiklos įvairovę, tarpkultūriškumą ir ugdymosi galimybes;“.	Pritarti.	Pasiūlymas. Keičiamą įstatymą papildyti nauju 8 straipsniu: „6^2 8 straipsnis. Jaunimo darbuotojo sertifikavimas 1. Jaunimo darbuotojo sertifikatą asmeniui, atitinkančiam šio įstatymo 6^1 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, išduoda jaunimo politiką įgyvendinanti institucija. Asmuo, atitinkantis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus ir siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, turi teisę ne dažniau kaip kas penkerius metus kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai, jei jis atitinka šio įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus. Sprendimas išduoti arba (atsisakyti išduoti) jaunimo darbuotojo sertifikatą priimamas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo asmens kreipimosi į jaunimo politiką įgyvendinančią instituciją dienos. Jeigu jaunimo politiką įgyvendinanti institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą dėl to, kad asmuo neturi gebėjimų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų gebėjimų, asmuo gali pakartotinai kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai ne anksčiau kaip po 1 metų nuo sprendimo atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą priėmimo dienos. 2. Jaunimo darbuotojo sertifikatu patvirtinami gebėjimai: 1) įvertinti jauno žmogaus poreikius ir vykdyti intervenciją; 2) bendrauti ir dirbti komandoje;   3) imtis iniciatyvos, planuoti ir prisiimti atsakomybę;   4) analizuoti situaciją (reflektuoti); 5) tobulėti; 6) plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą; 7) daryti teigiamą įtaką jauniems žmonėms ir jų aplinkai. 3. Jaunimo darbuotojo sertifikato galiojimas panaikinamas jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, jeigu: 1) jaunimo politiką įgyvendinanti institucija savo nustatyta tvarka nustato, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, nebedirba jaunimo darbuotoju daugiau ilgiau kaip 5 metus nuo dienos, kai nutrūko jo darbiniai santykiai su jį įdarbinusia jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančia organizacija, kurioje jis dirbo jaunimo darbuotoju; 2) asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai jos nustatyta tvarka pateikia prašymą pripažinti jaunimo darbuotojo sertifikatą negaliojančiu; 3) išdavus jaunimo darbuotojo sertifikatą paaiškėja, kad prašyme išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą pateikti klaidingi duomenys, arba nustatoma, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai pateikė klaidingą su sertifikavimo procedūra susijusią informaciją ar suklastotus dokumentus; 4) paaiškėja, kad asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, neatitinka šio įstatymo 6^1 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.“
1.4.	Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185	9P	1	5		4. Siūlytina, nustatant jaunimo darbuotojo funkcijas, Įstatymo projekto 5 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 6^3 straipsnio 5 punkto formuluotę tikslinti, atskiriant jaunimo reikalų koordinatoriaus (valstybės tarnautojo) funkcijas, nurodytas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte, bei jaunimo darbuotojo funkcijas ir šį punktą išdėstyti taip: „5) rengia ir įgyvendina socialinius projektus, padedančias užtikrinti jaunimo veiklos įvairovę, tarpkultūriškumą ir ugdymosi galimybes.“.	Pritarti.	Pasiūlymas. Pateikto įstatymo projekto 6^3straipsnį pernumeruoti ir jį laikyti projektu keičiamo įstatymo 9 straipsniu, šio straipsnio 5 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „5) rengia ir įgyvendina socialines programas ir socialinius projektus, padedančius užtikrinti jaunimo veiklos įvairovę, tarpkultūriškumą ir ugdymosi galimybes;“
1.5.	Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185	4				5. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 6 straipsnyje suformuluoti darbo su jaunimu principai, nėra tikslinga Įstatymą pildyti ir jaunimo darbuotojų veiklos principais, kurie siūlomi Įstatymo projekto 4 straipsnyje.	Pritarti.	Pasiūlymas: atsisakyti pateiktu projektu siūlomo 4 straipsnio nuostatų: „4 straipsnis. Įstatymo papildymas 6^2 straipsniu Papildyti šį įstatymą 6^2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6^2 straipsnis. Jaunimo darbuotojų veiklos principai Jaunimo darbuotojai savo veikloje laikosi šių principų: 1) supratimo – suvokia jauną žmogų kaip besiformuojančią asmenybę, sugeba įsijausti į jo patyrimus, išgyvenimus, suvokia jauną žmogų supančią aplinką ir pasitelkia ją vykdydami veiklas jauno žmogaus labui; 2) pagarbos – supranta ir gerbia jauną žmogų ir jauno žmogaus apsisprendimus, kurie nedaro žalos pačiam jaunam žmogui ir aplinkiniams; 3) pavyzdingumo – suvokia, kad savo veiksmais ir pavyzdžiu daro įtaką jaunam žmogui, todėl elgiasi atitinkamai, atsižvelgdami į jauno žmogaus poreikius ir brandumą; 4) konfidencialumo ir teisingumo – atlikdami savo funkcijas, laikosi konfidencialumo principo, jei tai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams; 5) profesionalumo – aiškiai apsibrėžia savo vaidmenį darbe su jaunais žmonėmis, laikosi pagarbaus ir konstruktyvaus santykio su jaunais žmonėmis, kolegomis ir kitais jauno žmogaus aplinkos asmenimis.“
1.6	Vyriausybė, 2024-03-13, nutarimas Nr. 185	2				6. Įstatymo projekte turi būti suformuluotos nuostatos, skirtos santykiams reguliuoti iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo ir užtikrinančios teisėtus asmenų, kurie jaunimo darbuotojo sertifikatus gavo iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo, lūkesčius. Atitinkamai turi būti sudarytos sąlygos asmenims, šiuo metu dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, bet neturintiems jaunimo darbuotojams reikalingo aukštojo išsilavinimo arba jaunimo darbuotojo sertifikato, juos įgyti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatyti išimtį asmenims, šiuo metu dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, priimtiems į šias pareigas iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo datos, bet neturintiems Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalyje nustatyto aukštojo išsilavinimo. Taip pat iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo turi būti atnaujinti Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, atitinkamai turi būti koreguojamas ir Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.  Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 2.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.  Jaunimo darbuotojų sertifikatai, jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos jaunimo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (toliau – jaunimo politiką įgyvendinanti institucija), nustatyta tvarka išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, galioja 5 metus nuo jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo išduoti jaunimo darbuotojų sertifikatai, priėmimo datos. 4.  Asmenims, dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, priimtiems į šias pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir neturintiems šio įstatymo 3 straipsniu papildomo įstatymo 6^1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto aukštojo išsilavinimo, reikalavimas turėti nurodytą išsilavinimą ir jaunimo darbuotojo sertifikatą netaikomas iki 2029 m. rugsėjo 1 d. 5.  Prašymai gauti jaunimo darbuotojo sertifikatą, pateikti jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo priimami jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, galiojusia iki šio įstatymo įsigaliojimo.“	Pritarti.	Pasiūlymas. Pakeisti pateikto įstatymo projekto 7 straipsnį, jį laikyti įstatymo projekto 2 straipsniu ir išdėstyti taip: 7 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2026 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.  Jaunimo darbuotojų sertifikatai, jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (toliau – jaunimo politiką įgyvendinanti institucija), nustatyta tvarka išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, galioja 5 metus nuo jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo išduoti jaunimo darbuotojų sertifikatai, priėmimo datos. 4.  Asmenims, dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, priimtiems į šias pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir neturintiems šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto aukštojo išsilavinimo, reikalavimas turėti nurodytą išsilavinimą ir jaunimo darbuotojo sertifikatą netaikomas iki 2029 m. rugsėjo 1 d. 5.  Prašymai gauti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą, pateikti jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami ir sprendimai dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo priimami jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, galiojusia iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2024-04-24				*	Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.	Pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p
1.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-05-31				I	Argumentai: Kadangi keičiamame įstatymo projekte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių, vadovaujantis Teisingumo ministro įsakymo 2013-12-23 Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 141 punktu, siūlome Įstatymo projektu siūlomas keisti Jaunimo politikos pagrindų įstatymo nuostatas dėstyti nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai siūlome pakeisti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 2, 6, 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6^1, 6^2, 6^3 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS „LIETUVOS RESPUBLIKOS JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 PAKEITIMO ĮSTATYMAS“.	Pritarti.
2.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-05-31	10, 11				Argumentai: Kadangi įstatymo projektas dėstomas nauja redakcija, siūlome pernumeruoti atitinkamus straipsnius ar jų dalis. 1. Pasiūlymas. Pernumeruoti keičiamo įstatymo 7 ir 8 straipsnius, juos atitinkamai laikyti 10 ir 11 straipsniais. 2. Pasiūlymas. Pernumeruoti pateikto įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2^1 dalį, ją laikyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, o šio straipsnio 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis.	Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirta pranešėja: Rasa Petrauskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Paulė Kuzmickienė

Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė

---

[1] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

[2] ESTT 2021 m. birželio 22 d. sprendimo byloje C-439/19 74–75 pastraipos.

^[3] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. KT58-A-N4/2021 byloje 12.3 pastraipa.

[4] Pavyzdžiui, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) 22 straipsnio 8 dalis, „piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, kai šios aplinkybės nustatytos socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, ir nuo piktnaudžiavimo fakto nustatymo nepraėjo 3 metai“.

[5] Jiems yra priskirtini asmens duomenys apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, genetiniai duomenys, biometriniai duomenys, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenys arba duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.