|
1
|
6
|
|
|
Argumentai:
Kanadinių audinių
Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus.
Lietuvoje veikiančios audinių fermos turi ilgametę praktiką ir yra retas
verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje.
Jis valdo 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos, priklausomai nuo metų.
Europoje yra 19
valstybių, kurios yra uždraudusios auginti kailinius žvėrelius. Dešimt valstybių
kompensavo verslo prarastas pajamas. Daugumoje minėtų valstybių ši verslo
šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo, pavyzdžiui,
Liuksemburgas 2018 m. uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nė
vienos fermos. Šalyse, kuriose verslas egzistavo, buvo mokamos solidžios kompensacijos.
Pavyzdžiui, Didžioji Britanija 2003 metais uždarinėjo kailinių žvėrelių
fermas ir už vieną motininę patelę mokėjo 540 eurų kompensaciją. Airija
mokėjo iki 320 eurų, Belgija – 500 eurų už vieną motininę patelę, Norvegija –
500 eurų ir dar skyrė lėšų fermoms nugriauti ir utilizuoti.
Jeigu
kompensacija būtų tokia kaip Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos švelniakailių
žvėrelių verslui reikėtų sumokėti maždaug 230 mln. eurų, jeigu kaip Airijoje
– apie 130 mln. eurų, jeigu kaip Norvegijoje – 170 mln. eurų. Pigiausiai
Lietuvos biudžetui kainuotų „olandiška“ kompensacija – apie 72 mln. eurų, bet
Olandijoje situacija buvo išskirtinė, nes greta kompensacijų buvo metamos
milžiniškos lėšos darbuotojams perkvalifikuoti ir aplinkai sutvarkyti – ten
buvo auginama daugiausia švelniakailių žvėrelių Europoje. Beje, Olandijos
atveju diskusijos truko ilgiau negu dešimtmetį ir draudimas įsigalios nuo
kitų metų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau bei remiantis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 8 d. Nr.
142 nutarimo projekte išdėstytais pasiūlymais, siūlome tikslinti Lietuvos
Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir
17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1104, ir teikiame žemiau
nurodytus pasiūlymus.
Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6
straipsnį:
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir
4 dalįis, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2.
Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.
32. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija iki 2023 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti
kailį, vykdžiusiems ūkio
subjektams, pradėjusiems jį vykdyti iki 2022 m. sausio 1 d. ir vykdymą
nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., Žemės ūkio ministerija ar jos
įgaliota institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka
kompensacijas už komercinės
veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių
žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais
metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną motininę
patelę išmokant 500 Eur dydžio kompensaciją. Vienkartinė kompensacija
skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas
gauti ar parduoti kailį, nutraukimą, gavimo dienos.
4. Vidutinis metinis žvėrelių skaičius
apskaičiuojamas sudedant Ūkinių gyvūnų registre deklaruotą kailinių žvėrelių
skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą ir
gautą sumą padalinant iš deklaravimų per paskutiniuosius metus prieš šio
įstatymo paskelbimą skaičiaus.
5. Kompensacijos skiriamos nuo 2024 m. sausio 1 d.
iki 2026 m. gruodžio 31 d.“
|