LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS TEIKIMĄ PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJUIEGIDIJUI LAUŽIKUI, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO TEISĖJAMS KONSTANTINUI GURINUI, VIKTORUI KAŽIUI, VALDIMARUI BAVĖJANUI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADOS DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PATEIKIMO SUDARYMO“
PROJEKTO
2019-08-19 Nr. XIIIP-3764
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo statuto 231 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „jeigu teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė ne mažesnė kaip ¼ visų Seimo narių grupė, Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti“ (išskirta – mūsų). Vadovaujantis šia nuostata, siūlome patikslinti projekto pavadinimą bei projekto 2 straipsnį.
2. Projekto preambulės antrojoje pastraipoje nuostata, kad apkalta taikoma tik aukščiausiems valstybės pareigūnams, kurie sulaužo priesaiką ir šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, atsižvelgiant į Konstitucijos 74 straipsnio normos turinį, tikslintina įrašant trečią Konstitucijoje įvardytą apkaltos pagrindą – nusikaltimo padarymą. Jei siekiama akcentuoti du apkaltos taikymo pagrindus (priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą) tikslingai neminint nusikaltimo padarymo, aptariama preambulės antrosios pastraipos nuostata atitinkamai redaguotina.
3. Projekto preambulės antrojoje pastraipoje nurodoma, kad „<...> Seimo statuto 227 straipsnyje nustatyta, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. vasario 24 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 227 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 227 straipsnis (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį apkaltą galima taikyti paaiškėjus tik tokiam nusikaltimui, kuris padarytas einant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniui. Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Seimo statuto nuostata iki šiol nėra pakeista, o Konstitucijos 107 straipsnio pirmojoje dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl aptariamos projekto preambulės antrosios pastraipos nuostatos atsisakytina.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad Respublikos Prezidentas 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretu Nr. 1K-45 teikia Seimui siūlymą atleisti Egidijų Laužiką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretu Nr. 1K-46 siūlo Seimui pritarti Konstantino Gurino atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; Seime įregistruoti atitinkamo turinio Seimo nutarimų projektai Reg. Nr. XIIIP-3774 ir XIIIP-3775.
Privatinės teisės skyriaus vedėja,
pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė