LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 51
STENOGRAMA
2017 m. balandžio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2017 m. balandžio 25 d., antradienio, plenarinius posėdžius. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. balandžio 25 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Yra pasiūlymų? Nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
10.01 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3750GR, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo projektas Nr. XIIP-3751GR, Civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233 ir 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3752GR, Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3753GR, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 16, 24, 25, 32, 64 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 64 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3754GR, Paslaugų įstatymo Nr. XI-570 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3755GR, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3758GR, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3760GR, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3761GR, Statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3763GR, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3764GR (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3750GR. Pranešėja – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja R. Svetikaitė. Pateiksite kartu lydimuosius projektus Nr. XIIP-3751, Nr. XIIP-3752, Nr. XIIP-3761, Nr. XIIP-3763, Nr. XIIP-3764, Nr. XIIP-3753, Nr. XIIP-3754, Nr. XIIP-3755, Nr. XIIP-3759 ir Nr. XIIP-3760. Eiliškumą šiek tiek sumaišiau, bet jūs pateiksite visą paketą. Ačiū. Žodis suteikiamas jums. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiami Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. balandžio 18 d. dekretą, kuriuo Seimui yra grąžinamas pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir su juo susiję įstatymai.
Svarstydamas šiuos įstatymus, Seimas pagrįstai nusprendė atsisakyti vidaus sandorių išimties valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tačiau vidaus sandorių išimties atsisakyti savivaldybėse ir jų valdomose įmonėse politinės valios, deja, pritrūko. Privilegijuotos padėties savivaldybėms nustatymas visų pirma akivaizdžiai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, kurio pagal Konstituciją privalo laikytis valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą.
Konstitucija taip pat tiesiogiai įtvirtina sąžiningos konkurencijos apsaugą, reguliuojant ūkinę veiklą. Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarime dėl konkurencijos keleivių vežimo paslaugų srityje, taip pat atliekų tvarkymo srityje yra pabrėžęs būtinybę savivaldybėms laikytis sąžiningos konkurencijos principo ir viešųjų paslaugų teikėjus atrinkti konkurso būdu pagal jų gebėjimus teikti nepertraukiamas geros kokybės ir prieinamas paslaugas. Tai, kad pati savivaldybė turi savo valdomą įmonę, negali pateisinti konkurso neorganizavimo, ir tai yra Konstitucinio Teismo pozicija.
Deja, Seimo priimtais įstatymais savivaldybėms nėra nustatomas reikalavimas atrinkti viešųjų paslaugų teikėjus konkurso būdu. O administracinių teismų praktika konkurencijos bylose yra vienareikšmė. Savivaldybės negali privilegijuoti savo valdomų įmonių ir privalo paslaugų teikėjus atrinkti konkurencingos procedūros būdu. Paskutinė tokia byla buvo vakar, Trakų savivaldybė buvo įpareigota rengti konkursą.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys rodo, kad vidaus sandorių skaičius auga. Kai kurių perkančiųjų organizacijų praktikoje ši išimtis tapo taisykle. Vidaus sandoriai sudaromi įvairioms paslaugoms, kurias teikia rinkoje veikiantys tiekėjai, galintys su perkančiosioms organizacijoms priklausančiomis įmonėmis konkuruoti dėl žemesnės kainos ir geresnės kokybės paslaugų. Be konkurencingos procedūros savivaldybių sudaromų vidaus sandorių vertė kasmet vidutiniškai sudaro daugiau kaip pusę visų sudaromų vidaus sandorių vertės. 2015 metais savivaldybės sudarė vidaus sandorių už 205 mln. eurų, ir tai sudarė 68 % visų tais metais sudarytų vidaus sandorių vertės; 2016 metais savivaldybės sudarė vidaus sandorių už 69 mln. eurų, ir tai sudarė 50 % visų tais metais sudarytų vidaus sandorių vertės. Per penkerius metus iš viso buvo sudaryta vidaus sandorių už daugiau negu 1 mlrd. eurų, o vien savivaldybės per šį laikotarpį jų sudarė už 420 mln. eurų.
Paminėti skaičiai ir vidaus sandorių taikymo praktika Lietuvoje liudija, kad net dėl neskaidrių vidaus sandorių gyventojai už viešąsias paslaugas permoka. Remiantis Konkurencijos tarybos atliktu tyrimu, gyventojai už komunalinių atliekų surinkimą moka nuo 5 iki net 100 % daugiau tose savivaldybėse, kuriose paslaugas teikianti įmonė parenkama sudarant vidaus sandorį. Taip gyventojų ir biudžeto lėšomis nekontroliuojamai yra finansuojamos neefektyviai veikiančios savivaldybių įsteigtos ir jų valdomos įmonės, tačiau savivaldybės turi rūpintis ne tokių įmonių, kuriose paplitęs nepotizmas, išlaikymu bet kokia kaina, o viešuoju interesu, t. y. kad gyventojai gautų kokybiškas viešąsias paslaugas už geriausią kainą.
Atsisakyti vidaus sandorių išimties savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms ragina visos su korupcija kovojančios ir valstybės lėšų panaudojimo teisėtumą prižiūrinčios priežiūros ir kontrolės institucijos: Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų taryba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Pagal Europos Sąjungos teisę Lietuva turi nuožiūros laisvę spręsti dėl vidaus sandorių išimties taikymo. Šiuo atveju yra svarbus nacionalinis kontekstas, kuris, remiantis 2016 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, nedžiugina, nes savivaldybės priskiriamos prie institucijų, kuriose plačiausiai paplitusi korupcija. O pagal aktualiausią tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ ataskaitą Lietuvą labiausiai žemyn tempia korupcijos indeksas.
Viešų, skaidrių ir nediskriminacinių sąlygų sudarymas visiems rinkoje veikiantiems subjektams varžytis dėl viešųjų paslaugų teikimo niekaip neriboja savivaldybių įmonių galimybių dalyvauti šioje konkurencingoje procedūroje. Tiek pagal galiojantį, tiek pagal Seimo priimtą Viešųjų pirkimų įstatymą, jeigu konkurso metu nebuvo gauta pasiūlymų arba jie visi neatitiko pirkimo sąlygų, gali būti vykdomos neskelbiamos derybos ir tokiomis pačiomis sąlygomis sudaryta pirkimo sutartis su pačios savivaldybės pasirinktu tiekėju, tai yra ir su savivaldybės valdoma įmone. Kita vertus, vidaus sandorio išimtis nėra reikalinga ir tais atvejais, kai skubiai reikia pirkti smulkius, nedidelės vertės darbus, nes Seimo priimtas įstatymas leidžia savivaldybėms, neskelbiant apie pirkimą, pirkti iš pačios savivaldybės pasirinkto tiekėjo, kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 10 tūkst. eurų, o jeigu pirkimo vertė neviršija 3 tūkst. eurų, sutartis gali būti sudaroma žodžiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimas priimtais įstatymais išimtinai tik savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms nustato vidaus sandorio išimtis, pažeidžia konstitucinius sąžiningos konkurencijos ir asmenų lygiateisiškumo principus, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir neskaidriam valstybės ir savivaldybės lėšų naudojimui ypač korupcijos požiūriu jautrioje savivaldos srityje, būtina priežiūros ir kontrolės institucijų argumentus įvertinti ir vidaus sandorių išimties nacionalinėje teisėje atsisakyti, nes tik vieša ir konkurencinga procedūra užtikrina efektyvų ir skaidrų biudžeto lėšų panaudojimą ir geresnes viešų paslaugų kainas gyventojams. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Kadangi kartu pateikiami visi įstatymų projektai grąžinti, manau, kad suteiksime galimybę visiems kolegoms, iki tol užsiregistravusiems, paklausti.
Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi I. Šimonytė. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū pranešėjai. Iš tikrųjų jūsų tokia karinga nuotaika, atrodo, kad savivaldybėse vien vagys ir nekompetencija, o apskritai rinkti savivaldoje politikai tik blogo nori gyventojams, todėl stengiasi sukurti sistemą taip, kad gyventojai mokėtų kuo didesnius mokesčius. Nemanau, kad taip yra.
Norėčiau paklausti jūsų, ar nematote rizikos mažesnėse savivaldybėse, kalbant apie konkurenciją? Sakote, kad atveriant konkurenciją būtų galima sumažinti kainas. Bet mažesnėse savivaldybėse tos konkurencijos neatsiras daug ir atėjęs privataus sektoriaus paslaugų teikėjas išstums savivaldybės įmonę, kuri turi, tarkime, didelę infrastruktūrą. Ji bus uždaryta ir vėliau tos konkurencijos iš viso neliks, likęs privatus tiekėjas pakels kainas dar daugiau, negu reikalaudavo susimokėti savivaldybės įmonė. Ar nemanote, kad tos konkurencijos iš tikrųjų bus mažiau, nei jūs dabar mums sakote ir skaitote iš popieriaus?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai taip neatsitiks. Kodėl? Todėl, kad naujas Viešųjų pirkimų įstatymas, formuojant viešųjų pirkimų sąlygas, nustato labai lanksčias galimybes savivaldybėms – vertinimą, jeigu kalbame apie konkursą, formuluoti pagal ekonominio naudingumo kriterijus, į kuriuos gali įeiti labai daug dalykų. Šiuo atveju yra savivaldybės viešųjų pirkimų komisijų klausimas, kaip yra suformuluojami kriterijai ir kaip yra užkertamas kelias tam tiekėjui, kuris ateis, vėliau piktnaudžiauti kainų kėlimu ir panašiai. Visada į kriterijus galima įtraukti ir tai, kad yra kuriamas parkas, tai, kad turima infrastruktūra, tai, kad reikalingi tam tikros kvalifikacijos darbuotojai ir panašiai. Visa tai yra pirkimo sąlygų dalykai.
Kitas dalykas, kodėl mes turime, kodėl savivaldybė turi išlaikyti neefektyviai veikiančią savo savivaldybės įmonę net ir tuo atveju, jeigu gyventojai už jos teikiamas paslaugas moka daugiau? Ar tikslas yra išlaikyti savivaldybės įmonę, ar tikslas yra, kad gyventojai mokėtų geresnę kainą už geresnes paslaugas? Tai klausimas yra toks. Jeigu tikslas yra išlaikyti savivaldybės įmones bet kokia kaina, nepaisant to, kiek gyventojas už paslaugas moka, tai mes tokią situaciją ir galime turėti. Bet mūsų tikslas yra truputį kitas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė. Ruošiasi A. Bilotaitė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Prieš užduodama savo klausimą, noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien Valstybės kontrolė pristatys audito ataskaitą apie valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą, manau, kad ta ataskaita labai pasitarnaus taip pat ir nagrinėjant šitą klausimą. Labai teisingai pranešėja paminėjo, kad labai dažnai, kai mes kalbame apie vidaus sandorį, tai mažai mes kalbame apie tai, ką vidaus sandoris iš tikrųjų bent jau teoriškai leidžia pasiekti, kalbame daugiau apie tai, kad jis turi tarnauti kažkokiems visiškai antriniams tikslams, kurie nesusiję su plačiąja vartotojų grupe.
Bet aš norėčiau, kad jūs vis dėlto dar kartą patikslintumėte tas teisines aplinkybes, t. y. teisminę praktiką, kuri, tiesą sakant, nelabai palieka Seimui kito pasirinkimo dėl tų sprendimų bylose, kuriose patikrinimas, ar yra, ar nėra konkurencijos rinkoje, yra privalomas, nepriklausomai nuo to, kas mums čia patiktų ar nepatiktų.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų galbūt pradėsiu nuo to, kad visą laiką kalbame apie Konstitucinio Teismo išaiškinimus, o jie yra pateikti dėl keleivių vežimo ir dėl atliekų tvarkymo, tikrai dviejų skaudžiausių, sakykime, sričių pagal kainas gyventojams. Aš noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas savo 2015 metų nutarime yra labai aiškiai pasakęs, kad savivaldybės ne konkurso būdu sudaryti sutartis su jų valdomomis įmonėmis gali tik išimtiniais atvejais, o tas išimtinis atvejis Konstitucinio Teismo yra suprantamas taip, kad rinka šitos paslaugos neteikia, iš viso neteikia.
Kitas dalykas. Atsižvelgiama būtent į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, tokia linkme yra nuėjusi administracinių teismų praktika konkurencijos bylose. Jeigu būtų galima pasižiūrėti į administracinių teismų ir net jau galutinio Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurios jau yra galutinės ir neskundžiamos, tai beveik visais atvejais būtent savivaldybės… teismas pasako, kad savivaldybės netaikė konkurencingos procedūros, sudarė vidaus sandorį neatsižvelgusios į tai, kad rinkoje yra kitų tiekėjų, ir įpareigojo teismas tokią konkurencingą procedūrą vykdyti. Ir štai, kaip aš ir minėjau, vakar teismas įpareigojo Trakus organizuoti teritorijų tvarkymo konkursą būtent remdamasis šiais argumentais. Pasakė, kad vidaus sandorinis negalėjo būti sudarytas, o turėjo būti taikoma konkurencinga procedūra. Tai gal tiek dėl teismų praktikos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi E. Pupinis. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Pirmiausia tikrai noriu nuoširdžiai padėkoti Prezidentei už tą iniciatyvą vetuoti Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, kadangi ir Seimo narių grupė kreipėsi į Prezidentę prašydama tai padaryti. Būtent dėl vidaus sandorių, kurie liko kaip išimtis savivaldybėms.
Gerbiama pranešėja, tikrai išdėstėte daug argumentų ir Seimo nariai tikrai buvo susipažinę su tais visais argumentais ne kartą ir rašytine, ir sakytine forma. Šiandien vyksta spaudos konferencija, būtent šiuo metu Valstybės kontrolė pristato savo valstybės valdomų ir savivaldybių įmonių vertinimą. Gal jums yra žinoma kokia nors papildoma informacija, nes apie valstybės valdomas įmones, apie problemas mes labai daug turime informacijos, bet kas vyksta savivaldos lygmeniu, tos informacijos labai trūksta. Gaila, kad pirmiau nėra tos spaudos konferencijos, o paskui jūsų pristatymo. Bet gal jūs kokios nors informacijos esate gavę, tai gal galėtumėte ją pristatyti?
R. SVETIKAITĖ. Deja, kokios nors papildomos informacijos tikrai neturiu, negalėsiu pateikti. Matyt, Valstybės kontrolė kaip nepriklausomas auditorius, kaip nepriklausomas vertintojas įvertins tą situaciją. Bet kad situacija savivaldybės įmonėse nėra tokia gera, kaip galima būtų galvoti, tai tikrai taip. Šiuo atveju reikėtų, matyt, Valstybės kontrolės išvadų palaukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norėčiau labai paprašyti, ypač gerbiamų socialdemokratų, gerbiamas Juliau Sabatauskai, Salamakinai, Bernatoni, labai prašau truputį dėmesio, nes jūsų keliamas triukšmas neleidžia girdėti atsakymų.
Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Jovaiša.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūsų pagrindinis motyvas, kad iš tiesų dėl Konstitucinio Teismo sprendimo galima rasti tam tikrų sričių, kur galima konkurencija. Tačiau konkurencija kai kur galima didžiuosiuose miestuose, kai kur iš tikrųjų negalima. Jūs siūlote ten, kur negalima, pabandyti pritempti sąlygas prie savivaldybės įmonių, kad savivaldybės įmonė laimėtų. Tai yra nesąžiningos konkurencijos elementas ir jūs taip siūlyti negalite.
Antras dalykas dėl verslo įmonių efektyvumo. Tai iš tikrųjų kieno sąskaita jos gaunamos? Savaime suprantama, jeigu savivaldybės įmonė dirba, ji žiūri normų, žiūri ploto ir panašiai. Jeigu dirba privačios įmonės, tai jos nelabai žiūri ploto, kaip gauti iš to žmogaus naudos, todėl mes galbūt dėl tos privataus verslo naudos ieškojimo išvarėme pusę Lietuvos į užsienį.
Dar vienas dalykas, ir pagrindinis, – kodėl mes norime būti gudresni už kitas Europos Sąjungos šalis, už skandinavus ir panašiai, kurie kaip tik tuos sandorius laiko tam, kad rinkoje palaikytų konkurenciją?
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tai iš tikrųjų trys klausimai. Dėl to pritempimo – ar tikrai sąžininga? Antras dalykas – dėl žmonių engimo. Trečias – kodėl mes norime būti gudresni už visą Europą?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Dėl jūsų pirmojo klausimo. Sąlygų formulavimas tai nėra pritempimas, sąlygų formulavimas yra savivaldybės nuožiūra, ko jai ir jos gyventojams reikia. Čia kalbama ne apie tai. Jeigu savivaldybėje, kaip aš ir minėjau, paskelbus konkursą, neatsiranda toks teikėjas, kuris tą paslaugą tokiomis sąlygomis, kokios yra suformuluotos, teiktų, tai visos galimybės yra pagal jūsų priimtą Viešųjų pirkimų įstatymą sudaryti sutartį neskelbiamų derybų būdu. Niekas nepasakė, kad savivaldybės įmonė, net toje jūsų minėtoje mažoje savivaldybėje, negali dalyvauti konkurse. Ji gali ir ji privalo dalyvauti ir konkuruoti. Klausimas yra toks: kaip ji konkuruos su kitais?
Dėl Europos Sąjungos teisės. Kaip ir minėjau, turbūt Lietuva Europos Sąjungoje nėra geriausiai vertinama korupcijos požiūriu ir savivaldybės tuo labiau nėra geriau vertinamos. Noriu tik pabrėžti, kad visą laiką perkeldama direktyvas valstybė turi nuožiūros teisę pasirinkti. Šiuo atveju nuožiūros laisvė pasirinkti ir yra susijusi su tuo, kaip valstybė sprendžia, ar tai yra landa korupcijai, ar tai nėra. Jeigu šiandien vidaus sandoriai yra tapę ne išimtimi, o taisykle, kas kitose valstybėse yra išimtis ir išimtinė galimybė netaikyti viešųjų pirkimų procedūrų, tai pas mus tai tapę taisykle. Tai rodo teismų praktika, nuolatos jau naikinami yra tie sprendimai pagal Konkurencijos tarybos pareiškimus ir tyrimus. Šiuo atveju toks yra kontekstas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi P. Urbšys.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, tikriausiai šis įstatymas, kuris iš tikrųjų yra labai geras, užkliuvo todėl, kad iš savivaldybių atimama teisė greičiau, operatyviau spręsti savo problemas, kad ir smulkias. Šiandien išgirdau, kad ten liks numatyta galimybė dėl mažos vertės pirkimų. Galbūt juos dar reikėtų šiek tiek pakelti atsižvelgiant į dabartinę situaciją, gal iki 15 tūkst., aš čia nesiginčysiu, galbūt reikėtų tada dar įtraukti ir savivaldybės kontrolierių, na, pavizavimą, jeigu galima taip pasakyti, kad jau būtų tikrai prisiimta atsakomybė tiek savivaldybės vadovų, tiek jinai aprobuota kontroliuojančių institucijų? Kaip jūs į tai žiūrite? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų, kaip aš minėjau savo pristatyme, kad būtent Seimo priimtame įstatyme ta riba, iki kurios gali mažos vertės vadinamuosius pirkimus savivaldybės organizuoti neskelbdamos apie pirkimą iš savo pasirinkto tiekėjo, yra pakelta iki 10 tūkst. eurų. O, kaip minėjau, iki 3 tūkst. eurų gali būti sudaromos sutartys žodžiu. Tai čia iš tikrųjų ta 10 tūkst. eurų riba atsirado pagal Seimo nario pasiūlymą. Ūkio ministerijos pasiūlymas buvo 5 tūkst. eurų, o Seime Seimo nario pasiūlymui buvo pritarta ir atsirado 10 tūkst. eurų. Tai čia apsisprendimo klausimas iš tikrųjų, bet pasakyti, kad dėl mažos vertės pirkimų lygiai taip pat reikia organizuoti tuos ilgus, ilgai trunkančius sudėtingus procesus, tai taip nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Urbšys, ruošiasi A. Sysas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiama patarėja, jūs ne kartą minėjote būtent tai, kad už komunalinių atliekų surinkimą mokama nuo 5 iki 100 % daugiau tose savivaldybėse, kuriose yra vidaus sandoriai. Kodėl iki šios dienos jūs neįvardinate tų savivaldybių, kurios būtent taip ignoruoja savo gyventojų interesus?
Antra, ar jums yra žinoma, kad atliekų verslas yra ypač apraizgytas korupciniais ryšiais, ar jų surinkimas, ar tvarkymas? Ar jums neatrodo, kad būtent protegavimas ir naudojimasis atliekų verslo asociacijų pateiktais skaičiais nėra kas kita, o protegavimas vienos verslo grupės, kuri užsiimtų kiek galima geresnes komercines sąlygas?
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Tai išties skaičiai yra ne iš verslo grupuočių, šitie skaičiai yra iš Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas, ruošiasi R. Šarknickas. (Balsai salėje) P. Urbšys nori patikslinti. Vieną minutę! Tuoj įjungsiu.
P. URBŠYS (LVŽSF). Bet pirma klausimo dalis buvo, kodėl jūs iki šios dienos neišvardinate tų savivaldybių, kurios piktnaudžiauja savo gyventojų pasitikėjimu, vykdo vidaus sandorius jų sąskaita? Jūs sakote, yra savivaldybėse nuo 5 iki 100 % padidinta, kodėl jūs tų savivaldybių neįvardinate?
R. SVETIKAITĖ. Taip. Šiuo metu aš to tyrimo neturiu atsinešusi, jas galima bus įvardinti svarstant komitete, tikrai bus pateiktos tos savivaldybės. Bet tai yra objektyvus tyrimas, kurį atliko Konkurencijos taryba. Aš tą noriu pasakyti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas, ruošiasi R. Šarknickas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl savivaldybių transporto, šiandien kaip tik yra vienas straipsnis viename iš dienraščių. Kai mes susitinkame su rinkėjais rajonuose, tai yra didelė problema, kad jiems pasiekti, sakykime, net tą patį rajono centrą yra labai problemiška, nes transportas važiuoja labai retai, kartais visiškai nevažiuoja. Dabar kas atsitiks su savivaldybių transporto įmonėmis priėmus štai jūsų siūlymą? Ar neliks apskritai dalis gyventojų atskirti, be galimybės susisiekti su savivaldybių rajono centrais?
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų tikrai taip neatsitiks vien tiktai dėl to, kad savivaldybės, organizuodamos būtent viešąjį pirkimą, savo viešo pirkimo sąlygose taip ir norės nurodyti, kad maršrutai yra tokie. Aš suprantu jūsų klausimą taip, kad klausimas yra pelningi ir nepelningi maršrutai. Tai šiuo atveju savivaldybė, kaip viešasis juridinis asmuo, kaip viešųjų paslaugų teikėjas, pirmiausia yra suinteresuotas, kaip jūs paminėjote, tais nepelningais maršrutais ir tuo, kad būtų užtikrintos vežimo paslaugos visiems gyventojams. Tai šiuo atveju yra būtent sąlygų formuluotės, ne kokių nors kitų dalykų. Juk savivaldybių įmonėms nėra uždrausta dalyvauti tokiuose konkursuose, ar ne? (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Šarknickas klausia, ruošiasi S. Gentvilas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš visiškai jums pritariu, tam, ką jūs pristatėte tribūnoje. To žmonės laukė tikrai ne vienerius metus dėl vidaus sandorių. Pusė Lietuvos išvažinėja dėl vietos savivaldos politikų piktnaudžiavimo, pats buvau tarybos nariu ir tą akivaizdžiai mačiau. Štai neseniai vienas tarybos narys, dirbantis Atliekų regiono centre direktoriaus pavaduotoju, nenusišalino nuo balsavimo ir kėlė ranką už kainų pakėlimą. Tai dar kartą įrodo, kad yra tokie akivaizdūs piktnaudžiavimai.
Norėjau jūsų paklausti. Ką jūs manote apie Vyriausybės atstovus, dirbančius savivaldybėse, kurie yra paskirti partiniu pagrindu ir tam tikrais atvejais užmerkia akis ir nereaguoja į tai dėl savanaudiškų įstatymų, kad jiems būtų paranku? Vyriausybės atstovai gal galėtų būti ir nepartiniai ar dar kaip nors?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų galbūt nenorėčiau tiek gilintis į partiškumą ar nepartiškumą, bet iš tikrųjų klausimas, kokia Vyriausybės atstovo funkcija ir ką jisai turėtų daryti, šiandien galbūt ne visi taip aktyviai veikia, nes pagal tas funkcijas, kurios jiems yra suteiktos įstatymais, tai, matyt, mes turėtume aktyvesnę jų veiklą ten matyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas, ruošiasi T. Tomilinas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui. Gerbiama teikėja, iš esmės pritariu vidaus sandorių draudimui savivaldybėse, nes nemanau, kad jie reikalingi. Pats esu iš Klaipėdos. Ten mes net savo uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos autobusų parkui liepėme dalyvauti konkurencingame viešajame pirkime. Tik vieninteles gatvių apšvietimo paslaugas perkame iš savo įmonės, vienintelis vidaus pirkimas.
Bet aš norėčiau tiesiog dėl demokratinės plėtros Lietuvoje paklausti jūsų klausimo. Iš prezidentūros kanceliarijos nuolatos transliuojamas nepasitikėjimas savivaldybėmis ir čia, man atrodo, jisai kartais tampa tokiu iš esmės požiūriu, kad verta centralizuoti valstybę, nepaisant to, kad yra gerai veikiančių savivaldybių administracijų ir tarybų. Visada rodomi tik prasčiausi pavyzdžiai – Druskininkų, Pagėgių ar kiti. Ar negalėtumėte jūs suminkštinti retorikos ir sakyti, kad yra gerų savivaldybių Lietuvoje, yra gerų pavyzdžių ir negalima sakyti tiktai pagal blogiausias, kad turime užkirsti, užkardinti, priemones. Dėkui.
R. SVETIKAITĖ. Dėkui. Tai yra gerų savivaldybių Lietuvoje. Čia galbūt tikrai, kada tema yra skaudi ir kada tema yra apie gyventojų pinigus, tai galbūt ir yra tie pavyzdžiai pateikiami tokie, kurie neatrodo visai gerai. Juo labiau kad tam tikra prasme Seime ta iniciatyva atsisakyti vidaus sandorių buvo, jų atsisakyta, kaip aš ir minėjau, pačioje pradžioje valstybės įmonėse. Vadinasi, tam tikra prasme iniciatyva atsisakyti vidaus sandorių yra. Kodėl nėra tos iniciatyvos, kalbant apie savivaldybių įmones? Mes tikrai jų nenurašome, mes nesakome, kad visos jos veikia neefektyviai, negerai ir t. t. Kaip tik skatinkime jas veikti efektyviai, dalyvauti konkurencingoje procedūroje ir įrodyti, kad gali teikti geresnes paslaugas negu kiti teikėjai. Tai čia tikrai nėra kokio nors nusistatymo, galbūt tai yra noras, kad būtų geresnė kokybė žmonėms. Tai tikrai nėra nusistatymas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas ir paskutinis ruošiasi klausti A. Skardžius.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš norėčiau paklausti, gerbiama pranešėja, kolegos, ar jums teko domėtis Vokietijos teisiniais ginčais su Europos Komisija būtent dėl to paties klausimo. Net yra Komisijos toks darbinis 2011 metų dokumentas dėl Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aktų taikymo perkančių organizacijų santykiams. Tai tiesiog klausimas, ar domėjotės, ar žinote, kad Vokietija yra laimėjusi bylą prieš Europos Komisiją būtent dėl vidaus sandorių ir kitų viešųjų pirkimų organizavimo, bandymo reglamentuoti ir primesti būtent tą tvarką Vokietijai, kuri nėra priimtina? Ir ar dar žinote, kad Vokietijoje iš esmės, ji kaip pavyzdys geros valstybės, tvarkingos, didėja savivaldybių įmonių skaičius, jų atliekamų ekonominių funkcijų, paslaugų, yra apie 2 tūkst. 500 savivaldybių įmonių, jose dirba apie pusė milijono vokiečių. Tai ir tvarka ten yra panaši, kaip dabar yra pas mus.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, bėda tiktai, kad korupcijos požiūriu Vokietija truputį skiriasi nuo Lietuvos. Kaip ir minėjau, iš tikrųjų direktyvos, Europos Sąjungos teisės perkėlimas, tarp kitko, šitos Viešųjų pirkimų direktyvos dar ne visos Europos Sąjungos valstybės yra perkėlusios. Šiuo atveju dar negalima pasakyti, kokia bus praktika kitose valstybėse. Bet, kaip aš ir minėjau, taip, Vokietijos nacionalinis kontekstas yra kitoks negu Lietuvos. Šiuo atveju mes kalbėdami apie Vokietiją kalbame apie vienus galbūt dalykus, kalbėdami apie Lietuvą mes turime žiūrėti savo situacijos. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutiniam leisime paklausti A. Skardžiui.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji Prezidentės patarėja ponia Rasa, norėčiau paklausti jūsų, ar iš tikrųjų šio įstatymo vetavimas yra susijęs su tuo, kad vetavus jį arba Seimui pradėjus iš naujo svarstyti, arba laikyti jį nepriimtu ir pradėti, na, sakykime, dar leisti ir valstybės įmonėms vidaus sandorius grąžinti, nes didžiulis nepasitenkinimas viso svarstymo metu. Aš, kaip išvadų dėl šio naujo projektų komplekso rengėjas, mačiau, kad toks yra nusiteikimas. Dabar Seime sklando kalbos, kad tą įstatymą grąžinus duosime ir vidaus sandorius, ir paliksime ir valstybės įmonėms. Tai vienas aspektas.
Kitas dalykas. Ar jums neužkliuvo tai, kad pereinamasis laikotarpis paliktas dvejiem metams? Valstybės įmonės, kurios susikūrė nuo 2011 metų ir piktnaudžiauja tais sandoriais, dar dvejus metus galės piktnaudžiauti. Ar ši vieta taip pat jums neužkliūva? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkui. Dėl valstybės įmonių, mūsų požiūriu, tai negali grįžti atgal, buvo žengtas žingsnis į priekį, tai negali grįžti atgal, ir visi tie patys argumentai, kurie taikomi dėl vidaus sandorių ydingumo, taikomi ir valstybės įmonių atžvilgiu. Čia šiuo klausimu.
Kitas klausimas dėl pereinamojo laikotarpio. Pereinamasis laikotarpis, buvo taip apsispręsta, na, jisai nustatytas visiems, pereinamasis laikotarpis, ne tik valstybės įmonėms, taip. Šiuo atveju, matyt, toks buvo sprendimas, mes jo nekvestionuojame.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Jūs atsakėte į gausius Seimo narių klausimus ganėtinai ilgai ir išsamiai. Ačiū jums.
Mielieji kolegos, Seimui grąžinti Prezidentės įstatymų projektai yra svarstomi pagal Statuto 165 straipsnį. Leiskite priminti jums 2 dalį, kad Seimas balsuodamas turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Nuomonė už, nuomonė prieš tą ir reikš, jeigu mes pasisakome, kad svarstysime įstatymą iš naujo, o tai reiškia, kad grąžinsime papildomam ir pagrindiniam komitetui ir jis priims atitinkamus sprendimus, o po to Seimas, tada kalbate – nuomonė už. Tie, kurie pasisakote prieš, manote, kad reikia laikyti įstatymą nepriimtu, o tai reiškia, kad lieka galioti ta pati seniausioji redakcija, dėl kurios mes teikėme pasiūlymus.
Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju pranešėjai. Iš tikrųjų Prezidentės nuomonė yra svarbi ir į ją reikėtų atsižvelgti, padiskutuoti iš naujo, tačiau vis tiek norėčiau sugrąžinti tą diskusiją į tokius ramesnius rėmus ir nesilaikyti nuostatos, kad savivaldybėse dirba tik vagys ir kvailiai. Tikrai taip nėra. Vietos rinkti savivaldos politikai tikrai nenori žmonėms blogo.
Aš kviečiu palaikyti tą atnaujintą diskusiją, bet žiūrėti labai kritiškai į tuos siūlymus ir pažiūrėti, kaip iš tikrųjų dirba tos savivaldybės, nes dažnai tos konkurencijos neatsiranda ten, kur įsivaizduojama, kad tą konkurenciją privatus sektorius sukurs. O privatus sektorius dažnai, naudodamasis ta situacija, dar reikšmingiau pakelia kainas nei valstybinės įmonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, kad šį įstatymą galbūt reikėtų grąžinti į pradinę stadiją ir svarstyti iš naujo dėl keleto priežasčių. Dėl Seimo nejautrumo svarstant pataisas, kurios buvo teiktos, kad dėl viešųjų finansų konkursuose galėtų dalyvauti tik tos įmonės, kurios neskriaudžia savo darbuotojų, kurios nekonkuruoja mažiausių atlyginimų sąskaita, nes dažnai, kaip žinote, konkursai yra būtent ir laimimi darbo užmokesčio fondą sumažinus beveik iki nulio, už grašius verčiant dirbti žmones, dėl viešųjų finansų. Mes kalbame apie sektorių, apie viešuosius tuos finansus, kuriais finansuojamas būtent paslaugų ar darbų pirkimas.
Antras dalykas – dėl pereinamojo laikotarpio. Dveji metai pereinamasis laikotarpis. Mes viešosioms įstaigoms, atsiprašau, vidaus sandorių dalyviams leisime ir toliau piktnaudžiauti vos ne visą šią kadenciją. Todėl, gerbiamieji, aš turiu šią nuomonę ir manau, kad būtų tikslingiau pradėti nuo balto popieriaus lapo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – R. Šarknickas. Kad įstatymą svarstytume iš naujo.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šiandien daug gyventojų laukia, kaip mes dabar balsuosime, dėl mūsų skaidrumo. Mes turime istorinę galimybę dėl visiško skaidrumo. Leiskime gyventojams pasitikėti valstybe pagaliau. Na, neleiskime jiems išsilakstyti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Pupinis. Tai reiškia, kad siūlote laikyti įstatymą nepriimtu.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kai tokios diskusijos, manau, tikrai turėtume dar nemažai padiskutuoti. Man niekas neatsako į klausimą, kaip turėtų elgtis savivaldybė tuo metu, kuomet laimi kažkas konkursą ir pamato, kad paslaugos prastos, o po metų savo įmonę turi likviduoti, į kurią buvo investuota, buvo paimtos paskolos, ir faktiškai jinai lieka be veiklos. Po metų arba pusantrų pamatai, kad reikia įmonę keisti, ir neturi į ką keisti. Faktiškai turi tvarkyti aplinką, turi teikti butų ūkio paslaugas, o tos savo įmonės jau neturi. Manau, kad reikia labai nuodugniai pasvarstyti. Aš nesu už tai, kad pasvarstytume grąžintą Prezidentės įstatymą, tačiau vėlgi reikėtų smarkiai, smarkiai dar pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, pagal Statutą du – už, du – prieš. Noriu paklausti, ar, Seimo nariai, supratote Seimo statuto nuostatą? Jeigu nusprendžiame įstatymą svarstyti iš naujo, balsuojate už, tie, kurie manote, kad reikia laikyti įstatymą nepriimtu, o tai reiškia, kad lieka galioti senoji redakcija, balsuojate prieš. Skelbiu balsavimą.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 92, prieš – 5. Įstatymų projektai (visi kompleksiškai) grąžinami svarstyti iš naujo.
Ir dabar noriu suskirstydama į grupeles paskelbti, ką reikalauja padaryti ir Statuto 165 straipsnio 4 dalis. Jeigu nusprendžiama grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo, tame pačiame posėdyje Seimas turi paskirti svarstymo datą ir svarstymas turi vykti ne vėliau kaip kitą savaitę. Skelbiu, kad dėl pagrindinio Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 ir lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Svarstymo data numatyta gegužės 2 diena.
Kiti įstatymų projektai, kurie prasideda numeriais Nr. XIIP-3752, Nr. XIIP-3753. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Matau, kad stovi P. Urbšys. Taip, iš tikrųjų pagrindinis komitetas, t. y. dėl pagrindinio Viešųjų pirkimų įstatymo papildomas dar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3750. (Balsai salėje) Numerį paminėjome.
Dabar trečias paketas būtų projektai Nr. XIIP-3754, Nr. XIIP-3755, Nr. XIIP-3758, Nr. XIIP-3760, Nr. XIIP-3761, Nr. XIIIP-3763 ir Nr. XIIIP-3764. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Papildomo komiteto nėra paskirta. Svarstymo data ta pati – gegužės 2 diena. Ar kolega A. Gumuliauskas norėtų pasiūlyti?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Man nepasispaudė, aš už, užrašykite.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo parašysime, kad A. Gumuliauskas balsavo už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo. Kitą savaitę grįšime prie Prezidentės vetuotų įstatymų projektų.
10.40 val.
Įstatymo „Dėl susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-263(2) (svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame posėdį toliau. Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-3 klausimą – įstatymo „Dėl susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-263(2). Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto narys E. Vareikis. Jo nematau. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J. Bernatonis. Ačiū. Jūs pateiksite komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šiuo metu Seimo narys E. Vareikis dirba užsienyje. Komitete aptarėme šį ratifikavimo įstatymo projektą ir pritarėme jam vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Norinčių dalyvauti diskusijoje nematau. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo galime bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Turime šio įstatymo vieną straipsnį. Galime bendrai šiam straipsniui pritarti? Kadangi tai vieno straipsnio priėmimas, skelbiu balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-263(2) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-394(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu kitą įstatymo projektą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-394(2). Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją… Kadangi R. Miliūtė taip pat dirba šiuo metu užsienyje, kviečiu gerbiamąjį pirmininką pranešti komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šiam susitarimo ratifikavimui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pirmininkui. Papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą turėtų pateikti V. Bakas, jis taip pat yra išvykęs. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu kas galėtų pateikti išvadą? Gerbiamasis Anušauskai, dėkosime jums, kad perskaitysite komiteto išvadą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Taip pat nėra. Ar po svarstymo galime bendru sutarimu sutarti? Galime. Yra vienas straipsnis. Kviečiu už šitą vieną minėto įstatymo projekto straipsnį balsuoti. Tai yra nuomonės už, nuomonės prieš taip pat nematau priėmimo stadijoje. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: visi vienbalsiai pasisakė už minėtą įstatymo projektą. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-394(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Prašom. V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Prašau įskaityti mano balsą už. Dėkoju.
PIRMININKĖ. V. Sinkevičius balsavo už, protokole lieka jūsų balsas už.
10.46 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos gynybos koledžo ir jo personalo statuso pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-384(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-5 klausimą – įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos gynybos koledžo ir jo personalo statuso pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-384(2). Pranešėja – Užsienio reikalų komiteto narė A. Armonaitė. Prašom pateikti komiteto išvadą.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki visi. Užsienio reikalų komitetas svarstė pateiktą projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamajai pranešėjai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. Matau gerbiamąjį D. Gaižauską. Gal galėtumėte, gerbiamasis Dainiau Gaižauskai, pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl įstatymo projekto, kurį šiuo metu svarstome? (Balsai salėje)
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komiteto išvada dėl šio projekto yra pritarti. Viskas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Taip pat nematau. Po svarstymo galime bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra. Prašome balsuoti, kas pritariate minėtam įstatymo projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: visi 85 vienbalsiai pasisakė už įstatymo projektą Nr. XIIIP-384(2). (Gongas)
10.48 val.
Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1998 metų Protokolo dėl sunkiųjų metalų pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-459(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1998 metų Protokolo dėl sunkiųjų metalų pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-459(2). Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto narė. Vėl kviečiu gerbiamąjį pirmininką J. Bernatonį. Svarstymas. Komiteto išvada.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė šios konvencijos protokolo ratifikavimo projektą. Šeši komiteto nariai balsavo už, du susilaikė. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu papildomo – Aplinkos apsaugos komiteto narį K. Bacvinką pateikti komiteto išvadą.
K. BACVINKA (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos, komitetas svarstė projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti taip pat nematau. Galime bendru sutarimu sutarti po svarstymo? Galime. Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime pritarti šitam straipsniui? Nuomonė: keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-460(2) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-90(2)ES (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 1-8 klausimą – Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-90(2)ES. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Kviečiu pirmininką K. Mažeiką.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties šis įstatymo pakeitimas susijęs su tuo, kad buvo neteisingai praeitos Vyriausybės perkelta Europos Sąjungos direktyva, ir buvo paprašyta pakoreguoti, tiesiog patikslinti. Tą mes ir darome. Komitetas bendru sutarimu pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas K. Mažeika pateikė Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininke, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-90ES ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Pasiūlymų nėra. Norinčių dalyvauti diskusijoje dėl šio įstatymo projekto nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Kadangi Pirmininkas skubos nėra paskelbęs, tai priėmimo šiandien negalime daryti.
10.53 val.
Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1998 metų Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-460(2) (svarstymas ir priėmimas)
Mane informuoja, kad mes skubėdami praleidome vieną įstatymo projektą. Dabar prašom pasakyti. Mes priėmėme projektą Nr. XIIIP-459(2), o dabar skelbiu įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1998 metų Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų pakeitimų ratifikavimo“ projektą Nr. XIIIP-460(2). Dabar prašau komiteto pirmininką J. Bernatonį ir dėl šio įstatymo projekto pateikti išvadą. Labai panašūs įstatymų projektai ir mes tiesiog peršokome. Pasitaisome.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Tiesiog ir ten, ir ten teršalai, bet truputį kitokie. Komitetas apsvarstė. Šeši komiteto nariai pritarė projektui, du susilaikė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir Aplinkos apsaugos komiteto atstovas K. Bacvinka pateiks komiteto išvadą dėl organinių teršalų pakeitimų ratifikavimo.
K. BACVINKA (LVŽSF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime priimti? Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-460(2) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4430(3) (svarstymas)
Skelbiu 1-9 klausimą – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4430(3). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją V. Rinkevičių. Prašom, gerbiamas kolega, pateikti komiteto išvadą.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apvarstė šį įstatymo projektą ir nutarė pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4430, trečiajam variantui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir komiteto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje yra. Pirmąjį kviečiu M. Majauską. Prašom, gerbiamasis kolega. Jums – penkios minutės.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Visų penkių minučių tikrai nereikės, aš tik noriu atkreipti dėmesį į patį problemos sprendimą, kelią, kurį mes pasirinkome. Iš tiesų problema tokia yra, tarša ir tų kenksmingų atliekų yra. Kokia šiandien yra problema? Kad jos yra slepiamos ir utilizuojamos kitais būdais, nelegaliais būdais. Jos nėra vežamos utilizuoti į „Toksiką“. Ko siekiama šiuo įstatymo projektu? Kad sumažinus mokesčius tos įmonės veš atliekas į „Toksiką“, kuri teiks paslaugas už mažesnę kainą ir taip paskatins jas taip daryti.
Bet problema iš tikrųjų yra visai kita. Yra tai, kad tos įmonės neutilizuoja tų atliekų ir teršia aplinką. Užuot žiūrėję, kaip pagauti tas įmones, kurios pažeidžia įstatymus, mes mažiname mokesčius, stengdamiesi paskatinti jas utilizuoti atliekas. Nesu tikras, kad tai yra teisingas sprendimas, nes šiuo metu galiojantys mokesčiai, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvą palyginus su Latvija, Lenkija, yra labai labai panašūs. Bet jeigu mes sumažintume, tai šiek tiek išsiskirtume iš aplinkos. Galbūt tai rodiklis, jog ieškome sprendimų šiek tiek atbuliniu būdu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Gentvilą. Prašom, jums – penkios minutės.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš šiuo klausimu norėčiau atkreipti dėmesį į valdančiųjų pasimetimą. Ateina įstatymo projektas, kuris nesuderintas nei su mūsų komitetu, nei su Aplinkos ministerija, ir kažkaip atsiduria darbotvarkėje. Mes šiandien su komiteto pirmininku linkčiojame galvą, žadėjote išbraukti šį projektą, nes jis pateiktas praeitoje kadencijoje.
Antra, dėl paties deginamo… iš atliekų deginimo jėgainių likusio dugno ir lakiųjų pelenų, tai jį galima paversti ir konkurencingu produktu, tai yra iš jo galima gaminti asfaltą keliams ir žaidimų aikštelėms. Jeigu mes sumažinsime, iš esmės neskatindami ekoinovacijų, mokesčius, tai kur mes nukreipsime? Iš esmės sąvartynai yra paskutinė atliekų tvarkymo stotelė, mes atpiginame sąvartynus ir juose leidžiame nusodinti pelenus, užuot juos perdirbę į naują produktą. Aš siūlau susilaikyti arba bent jau svarstymo fazėje priminti, kad Aplinkos ministerijos šiandieninė vadovybė turėtų išreikšti poziciją, nes šis projektas ir su valdančiaisiais, ir su, tikiu, ministru nesuderintas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš. (Balsai salėje) Nuomonė už – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš dalies pritariu Simonui, bet jis truputį neįsigilinęs į pačią situaciją. Mes nešnekame apie bendrus komunalinių atliekų sąvartynus. Tai yra specialusis pavojingų atliekų sąvartynas, kur tie pelenai po deginimo negali būti naudojami nė asfaltui gaminti. Jeigu jau kalbame apie žiedinę ekonomiką, jie negali būti panaudojami, jie turi būti stabilizuojami, kad jų tarša nepapultų į gruntą ir tie pelenai… Mes atleidžiame čia ne dėl pavojingų atliekų perdirbimo vartotojus, tas mokestis išlieka.
Mūsų vienintelė valstybinė įmonė „Toksika“ turi tą specialųjį sąvartyną, kuriame stabilizuoja tuos pelenus, įsivaizduokime, turi toną pelenų, pagal pelenų rūšis jie po stabilizavimo proceso tampa nuo 2,5 iki 4 kartų sunkesni, į betoną juos įmaišo ir įvairiai. Tas sąvartynas yra „Toksikos“ teritorijoje. Mes neatleidžiame, pagal direktyvą neatleidžiame nuo sąvartyno amortizacijos, įsiskaičiuoja maždaug 65 eurai, bet buvo dar papildomai apmokestinta, kas lėmė, kad visi, turintys pavojingų atliekų, stengiasi į „Toksiką“ jų nevežti, keisti jų paskirtį. Mes lengviname atliekų perdirbėjų naštą, kad jie būtų suinteresuoti vežti į mūsų valstybinę įmonę ir perdirbti pavojingas atliekas, kad nebūtų taip, kaip mes per televiziją matome – ir Vilniuje, Savanorių prospekte, kineskopų stiklų krūvos, ir visur kitur. Čia truputį kitas variantas. Aš nekalbu apie tuos paprastus pelenus, kurie gaunami po kitų deginimo procesų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš iš dalies sutinku, ką A. Palionis sako, bet, valstiečiai, žalieji, sukluskite, deginimas yra viena paskutinių alternatyvų ir pelenų sąvartyne laidojimas yra viena paskutinių alternatyvų. Europos Komisija yra ką tik išleidusi raportą apie aplinkos teršimo mokesčius ir sako, kad reikia pabranginti deginimą, nes kitaip Lietuvoje bus deginamos perteklinės (importuojamos) atliekos. Šitas mokestis ir šitas pakeitimas yra konkrečiai susijęs su deginamų pelenų nusodinimu „Toksikoje“. Jums spręsti, ar jūs atveriate ir skatinate šitą, ar atpiginate.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Spręsime, kolegos, mes visi. Ir suklusti, ir būti atsakingi, priimdami įstatymų projektus, turime visi vienodai. Skelbiu balsavimą svarstymo stadijoje.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 56, prieš – 5, susilaikė 29. Po svarstymo pritarta.
Iki priėmimo dar tikriausiai bus pasiūlymų. M. Majauskas – repliką po balsavimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Suprantu Seimo daugumos valią, bet noriu atkreipti dėmesį, kad, sumažinus mokestį „Toksikai“, „Toksika“ tą mokesčio sumažinimą perleis privačioms įmonėms, kurios atveš utilizuoti tas kenksmingas medžiagas, kurių šiuo metu neatveš. Aš priėmimo stadijoje kviesčiau labai aiškiai įvardinti, kokios tos įmonės, kurios gaus iš to mokesčio sumažinimo naudą, kurios šiuo metu neveža tų kenksmingų atliekų.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Rinkevičius – repliką po balsavimo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Noriu kolegoms dar kartą priminti, kad mes diskutuojame dėl įstatymų projektų ir įstatymų, kurie labiau veikia, ar meduolio principu grįsti, ar bizūno. Šiuo atveju siūlomas meduolio principas. Manau, jis yra priimtinesnis ir geriau veikia negu tas bizūno principas, ką čia kai kurie kolegos minėjo, paprastai jo veikimas dažnai būna problemiškas. Aš siūlau geriau įsigilinti į tą projektą, išdiskutuoti su specialistais, manau, mes priėmimo stadijoje turėsime mažiau ginčų.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Išties, gerbiamas Viktorai, meduoliai, ko gero, geriau ir toks principas priimtinesnis. Na, čia pajuokavimas.
11.05 val.
Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektas Nr. XIIP-4481ES, Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4482ES (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 1-10a klausimą ir tikriausiai 1-10b – Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektas Nr. XIIP-4481 ir jį lydintysis Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4482. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją, žiūriu į komiteto pirmininką P. Urbšį, pateikti komiteto išvadą. Svarstymo stadija.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą, nes rado tam tikrų trūkumų, kuriuos iniciatoriai turėtų pataisyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi grąžiname tobulinti, tai diskusijos negaliu skelbti, jos nenumato Statutas. Už iniciatyvą grąžinti projektus tobulinti – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, manau, kad šis projektas yra šiek tiek per ankstyvas, švelniai kalbant. Dauguma Europos Sąjungos valstybių nepritaria tokiai europinių fondų ir europinių partijų arba struktūrų invazijai į valstybių narių politinį vidaus gyvenimą. Manyčiau, jeigu šis projektas tyliai tyliai numirs komitetų stalčiuose, tikrai Lietuvos politinė kultūra, Lietuvos politinis gyvenimas nieko rimto nepraras. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Kadangi du įstatymų projektai, tai suteikiu žodį P. Urbšiui, kad grąžintume įstatymo projektą tobulinti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes pasidomėjome, kaip Europos Sąjungos valstybės adaptuoja prie nacionalinės teisės Europos politinių partijų veiklą. Šiandien yra taip, kad aštuoniolika Europos Sąjungos valstybių iš viso nesiruošia svarstyti, penkios jau pasisakė prieš šitą iniciatyvą. Man atrodo, žinant tai, kad Europos Sąjunga dabar pati ieško savo politinės tapatybės, mums geriau vis dėlto neskubėti. Kai tie procesai užsibaigs, mes tada galėsime priimti ir leisti politiniame veikime dalyvauti jau europinėms partijoms, kurios vienaip ar kitaip bus prognozuojamos ir atitiks mūsų nacionalinį interesą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti. Balsuojame už Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektą ir jo lydimąjį Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kad grąžintume minėtus įstatymų projektus tobulinti. Toks buvo pagrindinio komiteto pasiūlymas. Kas balsuojate už, pritariate tobulinimui.
Balsavo 82 Seimo nariai: už tobulinimą pasisakė 77 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 4.
Įstatymų projektai Nr. XIIP-4481 ir Nr. XIIP-4482 grąžinami iniciatoriams tobulinti.
11.09 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4696 (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 1-11 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4696. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją Z. Streikų. Prašau, gerbiamasis kolega, pateikti svarstymo stadijoje komiteto išvadą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymo tikslas buvo įtvirtinti nuostatą, kad šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui priskiriamas ir Viešųjų pirkimų įstatymo, ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas. Be abejonės, tai nediskutuotinas ir svarbus dalykas, tačiau komitetas gavo svarbias pastabas: tris iš Seimo Teisės departamento, Viešųjų pirkimų tarnybos – dvi pastabas ir Valstybės kontrolės. Visų šitų trijų institucijų bendra tokia pastaba, abejojama dėl požymio „reikšmingas pažeidimas“ aiškumo ir suprantamumo traktavimo, skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą. Be to, buvo tokia pastaba, kad siūlomas įstatymo projektas nesuderintas su Viešųjų pirkimų įstatymu ir Valstybės kontrolės įstatymu. Todėl komiteto išvada, sprendimas toks: pirma, grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui tobulinti. Antra, siūlyti įstatymo projektą iniciatoriui, įstatymo projektą Nr. XIIP-4696, tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas. Ir kita, įstatymo projektą suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymu ir Valstybės kontrolės įstatymu.
Balsavimo rezultatai: kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriui patobulinti, 9 balsavo už, 2 – prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Reikia apsispręsti. Komiteto nuomonė buvo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Prieš šią nuomonę nori kalbėti J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nežinau, jeigu komitetas pats nesugeba sutvarkyti projekto, kuriame yra parašytas tik vienas sakinys, tai kaip komitetas kokius nors didesnius projektus tvarkys? Man atrodo, kad politiškai siūlymas buvo svarbus, tai yra reagavimas į tikrai labai paplitusius pažeidimus viešųjų pirkimų srityje. Kolega V. Gailius teisingai siūlė, kad tokie pažeidimai būtų kaip šiurkštūs pažeidimai, už kuriuos valstybės tarnautojas netenka darbo. Tai tokia nuostata, aš manau, prevenciškai neblogai veiktų. Dėl to aš siūlau tiesiog nepritarti šio komiteto išvadai ir skirti kitą pagrindinį komitetą, kuris taip neišsisukinėtų, o pagal tas pastabas galėtų projektą pataisyti ir mes parodytume, kad norime jį priimti, o ne stumdome pirmyn, atgal, taip išvengdami jo priėmimo.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė už siūlymą grąžinti iniciatoriams tobulinti – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai komitetas nenusišalino nuo savo pareigos. Bet įstatymo iniciatorius, kuris teikia įstatymą, irgi turi galimybę tobulinti. Jeigu reikia, mes galime kartu su V. Gailiumi tą padaryti, bet tikrai, kaip pasakyti, kritiškai žiūrėti į komiteto darbą, kad jisai nenori padaryti geriau, tikrai nereikėtų, nes man atrodo… (Balsai salėje) Gerbiamasis, jeigu mes kiekvieną įstatymo tobulinimą tobulinsime, tai mes iš tikrųjų galėsime tiktai tobulinimu užsiimti. Tai įstatymo iniciatorius turi pareigą tą dalyką patobulinti. Šiuo atveju tai nėra atmetimas, bet tikrai noras, kad būtų priimtas geresnis įstatymas. Mes galime kartu su įstatymo iniciatoriumi pažiūrėti, ką mes ten galime patobulinti, kad iš tikrųjų būtų priimtas tas įstatymas ir jis veiktų. Nes dabar, jeigu priimsime dabartinę nuostatą, jinai bus tik deklaracinė ir nebus veiksni. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimas balsuodamas apsispręs, ar grąžina įstatymo projektą tobulinti, balsuodamas už komiteto pasiūlymą, ar mano kitaip. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Jeigu už, vadinasi, įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti, kas prieš arba susilaiko, tada toliau tęsiasi svarstymas, perduodant kitam komitetui svarstyti.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 59, prieš – 17, susilaikė 5. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriui tobulinti. Tikrai tikime, kad iniciatorius V. Gailius ir kartu su juo esantys dar aštuoni Seimo nariai patobulins įstatymo projektą.
11.15 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294(3) (svarstymo tęsinys)
Skelbiu darbotvarkės klausimą – Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294(3). Komitetų išvados jau buvo pateiktos. Kadangi mes padarėme svarstymo pertrauką posėdyje, dabar skelbiu diskusiją. Diskutuoti yra užsirašę daug Seimo narių, pirmąjį kviečiu V. Kernagį. Prašau, kolega. Diskusija. V. Kernagio nėra. E. Pupinis. Prašau, Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų gerai, kad šiek tiek stabtelėjome ir pradėjome svarstyti gana svarbius klausimus, nes vėlgi tai klausimai, susiję galbūt ir ne tik su asmenimis, kurie atsidūrė tam tikroje situacijoje, bet ir su tų visų mūsų įmonių valdymu. O valdyti, kaip žinote, reikia kompetencijos. Šiandien matome kaip tik atsiradusių ir naujų pasiūlymų. Aišku, galbūt dar reikėtų pasvarstyti, ar iš tikrųjų po dviejų kadencijų vėl dviem kadencijom galima būtų skirti, ar galbūt, vadinasi, po dviejų kadencijų, kai žmogus gana gerai dirba, po to jau kas ketverius metus organizuoti konkursus. Tai vėlgi čia svarstymo dalykas. Bet manau, kad iš tikrųjų geras tas požiūris, kad grįžtame prie šiek tiek daugiau kompetencijos, nes iš esmės savivaldybėse taip pat, turbūt žinome, yra organizuojami konkursai ir konkursai kai kada ne visai vertina kompetenciją, bet iš tikrųjų jaučiamas didelis politinis spaudimas iš savo artimosios aplinkos ir dažnai būna taip ir iki šiol būdavo, kad paskiriami iš tiesų daugiau pagal partinę priklausomybę negu pagal kompetenciją. Aišku, reikėtų pagalvoti, kaip vykdyti tą formaliai, kad būtų išvengta tokios situacijos.
Dar vienas dalykas, kad iš tikrųjų, jeigu šiandien padarysime kokį nors žingsnį, tai manau, kad ne tik biudžetinėms įstaigoms turėsime taikyti tokią pačią procedūrą, bet ir dėl svarstomų mokyklų direktorių, savivaldybių įmonių, kaip ir minėjau, ir įstaigų. Tai iš tikrųjų tas mūsų sprendimas turi būti gerai pasvertas, pamatuotas, nes nemanau, kad skiriant vadovus galime taikyti daug modelių: įstaigos vienaip, įmonės kitaip, mokyklos trečiaip, tai turėsime apsispręsti dėl paties modelio.
Manau, kad priėmimo stadijoje dar tikrai pagalvosime. Tiktai aš noriu pasakyti, kad vis dėlto svarbu, kad pradedame skaitytis su žmonėmis, kuriems nepasiūlomos alternatyvos. Vėlgi būtų svarbu pasižiūrėti, nes iš tikrųjų žmogus, paskirtas į pareigas, po to, po kiek laiko jis taip pat atsidūręs gatvėje neturi likti be tam tikrų sąlygų ir garantijų arba vien tiktai su kokia nors išeitine.
Dar viena problema, kurią matau, tai kai kada vadovo pakeitimas nieko nereiškia. Kai vadovas įmetamas į tam tikras sąlygas be komandos, vėlgi tam tikra problema. Gal įstaigose ne tokia problema, bet mokyklose tikrai problema. Tai vėlgi galbūt reikėtų dar irgi pasvarstyti, kaip vis dėlto sudaryti galimybes skiriamiems vadovams bent suformuoti savo komandas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui, diskusijoje dalyvavusiam E. Pupiniui. Kviečiu R. J. Dagį. Prašau. Penkios minutės.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dabar, kai komitetas šiandien iš ryto apsvarstė gerbiamojo P. Urbšio pataisą, kuriai pritarė, tai iš principo mano kalba truputį pasikeitė, nes iš esmės mes sugrįžome prie Vyriausybės pateikto varianto, kuris, mano galva, yra subalansuotas, o ne taip, kaip mes čia norėjome, taip balsuodami, pakeisti sistemą. Bet kurioje valstybės tarnyboje, bet kur kitur valstybiniame sektoriuje mes taip, kaip ir privačiame sektoriuje, turime matyti dvi puses: ką daryti su tais, kurie blogai dirba, ir ką daryti su tais, kurie gerai dirba. Tai turbūt logika, išmintis, elementari išmintis reikalauja saugoti tuos, kurie gerai dirba, ir išnaudoti jų potencialą kiek įmanoma ir už tai pasakyti jiems ačiū, juos pagerbti, o tais, kurie blogai dirba, kuo greičiau atsikratyti. Man atrodo, vyraujanti nuostata, kad tą atsikratymo nuostatą mes turime. Mes turime gerbti ir tuos žmones, kurie tikrai gerai dirbo, nes kitaip nesukelsime jokio entuziazmo dorai tarnauti valstybei.
Jeigu tu atidirbęs dvi kadencijas tiesiog paliekamas savo valiai pats spręsti, savo galimybėmis spręsti savo klausimus ir valstybė už tai net ačiū nepasako, o ačiū valstybė sako ne taip paprastai, bet įjungia kokį nors mechanizmą, kuris padeda žmogui toliau gyventi, tai būtų blogai. Dabar pagal tai, kaip komitetas nubalsavo, jis įvedė rezervą tų, kurie baigė kadencijas ir kurie buvo vertinami gerai arba labai gerai, tai yra pliusas. Jau valstybė prisiima tam tikrą atsakomybę bent informacijos būdu rūpintis tais, kurie gerai atidirbo. Ir gerai, kad šiandien komitetas, kaip sakiau, pritarė P. Urbšio pataisai, kai mes leidžiame tiems, kurie labai gerai dirbo arba gerai dirbo, eiti vėl į atvirą konkursą su kitais. Ir jeigu jis įrodys, kad yra tikrai pranašesnis už kitus, jį toliau samdyti tam darbui, išsaugant jo patirtį ir visas galimybes.
Ir dar viena liga, kuria mes čia pradėjome sirgti. Mes pradedame… Tarsi mes nežinome, kokia situacija Lietuvoje yra realiai, ne teoriškai, bet realiai. Visos savivaldybės ir daugelis įmonių kalba ne apie tai, kad mes turėtume perteklių kompetentingų žmonių, kuriuos galėtume paskirti, kurie galėtų vadovauti įstaigai, ypač rajonuose. Mes turime trūkumą žmonių. Ir turbūt toli nuo logikos būtų tai, kad jeigu būtinai mes turime rotuoti ir skirti žmogų su daug mažesne patirtimi ir be reikiamos kompetencijos vadovauti įstaigai vien dėl to, kad mes jį norime dirbtinai surotuoti, tai ne vadybinis principas. Jeigu būtų perteklius ir veržtųsi į tas įmones, mes kalbame apie tokias kaip kultūros įstaigos ir panašiai, kur atlyginimais mes jų nesugundysime.
Tokia yra realybė. Lietuva nėra labai didelė valstybė. Pertekliaus tų aktyvių, sugebančių žmonių tikrai nėra tiek daug, ypač rajonuose. Todėl siūlau pritarti kolegos P. Urbšio pataisoms ir kitoms, kurias mes čia… Tiesiog sureguliuojame tą įstatymą protingai. Ir botagą, nes įvedame tam tikrą peržiūrą kiekvienais metais – jų vertinimą, ir tie, kurie… ir apribojimus pratęsti kadencijas, jeigu jie yra įvertinami patenkinamai arba blogai, ir mes leidžiame tiems, kurie yra įvertinami gerai labai gerai toliau dirbti valstybei.
Tobulinkime vertinimo sistemą, galime ją padaryti ir visuotiną, ir visokią kitokią, bet vis dėlto vertinkime tuos žmones, kurie sąžiningai, dorai tarnauja valstybei, dažnai grynai iš entuziazmo, nes mūsų atlyginimai tose įstaigose be entuziazmo dedamosios vargu ar sukelia kam nors labai didelę materialinę paskatą. Čia ne tie pinigai, kuriais mes juos galėtume labai sužavėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kalbėti A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos! Turbūt nė vienas iš mūsų, kurie dalyvauja rinkimuose, ir mūsų klausantys rinkėjai bent jau rinkimų metu negirdėjo, kad susirinkus naujam Seimui ir patvirtinus naują Vyriausybę bus toks siūlymas, kad mes keisime visus biudžetinių įstaigų vadovus. Lietuvoje tokių yra per 3 tūkst. Tokio siūlymo niekada negirdėjau nei iš vienų – nei mūsų programoje buvo, nei mūsų koalicijos partnerių programoje. Aš suprantu, kad yra mada dabar visus padaryti dviejų kadencijų. Ir motyvacija eina tokia, kad tai yra skaidrumas.
Gerbiamieji kolegos, jeigu mūsų langai purvini, tai juos reikia plauti, o ne keisti stiklus ir paketus. O dabar mūsų šitas įstatymas, skaidrumas eina per tą prizmę – na, pakeičiame visus. To masinio noro vaikyti vadovus iš vienos vietos į kitą aš kitaip nesuprantu, nes ne tiek tų biudžetinių įstaigų kokiame nors miestelyje yra. Gal taip mes išvysime dar dalį žmonių į užsienį? Niekas šiandien netrukdo blogai dirbantį vadovą atleisti. Tik ar mes norime to? Nes visi svertai yra, yra atestacijos, yra neeilinės atestacijos. Visko yra, netgi yra sutarimo klausimas. O norime viską įrašyti į įstatymą.
Šio įstatymo dvi problemos – kadencijų skaičius, jų buvimas arba nebuvimas ir išeitinės. Visi biudžetinių įstaigų vadovai yra dirbantys pagal Darbo kodeksą. Kodėl už gerą darbą mes norime juos nuskriausti? Nesuprantu. Pasisakiau prieš visas kadencijas, nes, sakau, visi įstatymai šiandien leidžia pakeisti bet kurį vadovą, jeigu yra noras. Jeigu nėra noro ir norima atiduoti šitą funkciją kitam, tai suprantu. Gerbiamieji, pagalvokime apie tai, ar nebus tokia situacija, kad niekas neis ir bus problema, nes koks tikslas eiti vadovauti? Atlyginimas nedidelis, atsakomybė didelė ir po ketverių arba po aštuonerių metų tave paprasčiausiai kaip musę iš barščių išmeta. Ir ką tau daryti, netgi jeigu tu 40-ties arba 30-ties, pradėjai anksti vadovauti, lyg ir įleidai šaknis? Na, nedarykime iš biudžetinių įstaigų vadovų statutinių pareigūnų, kuriuos mes kilnosime iš vienos vietos į kitą. Todėl apskritai nepritariu šitai idėjai.
Kalbant apie tai, ką mes šiandien komitete svarstėme, P. Urbšio pataisa, taip, jinai pagerina, ją reikia dar pataisyti ir dėl išeitinių, nes aš tikrai nesuprantu, kuo remiantis žmogus, gerai dirbantis, atleistas iš darbo ir mes jam dar ir išeitinės nemokėsime. Šito negaliu suprasti. Todėl prašyčiau… Procedūriškai lyg ir reikėtų pataisą svarstyti vėliau, per priėmimą, bet siūlyčiau apsvarstyti ją šiandien, kad iki priėmimo būtų galima dar pakoreguoti, nes ten yra kai kurios nuostatos, aš kalbu apie išeitines, kurias reikėtų pataisyti, tada, na, galime grįžti.
Bet apskritai ta mada, kuri dėl to, kad nesusitvarkoma (galime daryti tokią sąmokslo teoriją), kad negalime atleisti vieno teatro vadovo, tai tada nutariame atleisti 3–4 tūkst. kitų vadovų, kad atleistume ir tą vadovą, kurio negalime atleisti. Aš tik tokį kalambūrą galiu pasakyti, kai svarstome ir skaitome šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam A. Sysui ir kviečiu P. Urbšį. Žodis jums, penkios minutės.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes turime problemą. Problemą turime tokią, kad kai kurie vadovai piktnaudžiauja savo užimama padėtimi ir kai kuriais atvejais dėl to nukenčia tos įstaigos, kurioms jie vadovauja. Taip, reikalinga rotacija, bet, man atrodo, mes turime žiūrėti į tą reiškinį ir vertinti kompleksiškai. Jeigu mes matome, kad rotacija yra pritaikoma, pavyzdžiui, prokurorams, pareigūnams, teisėjams, ar atsimenate nors vienas Seimo narys, kaip ten įstatyme yra apibrėžtos jiems socialinės garantijos? Aš manau, kad didesnė dalis neatsiminsime, bet tikrai galiu užtikrinti, kad ten yra numatytos socialinės garantijos, jeigu vadovą rotuoja, bet vis dėlto jis neišmetamas į gatvę.
Bet mes kalbame apie asmenis, kurie gauna daug didesnius atlyginimus negu biudžetinių įstaigų. Mes dabar bandome įteisinti rotaciją savivaldybės ir valstybės įmonių vadovams. Palyginkite tų vadovų atlyginimus su socialinių namų, bibliotekų direktorių. Ten skirtumai dešimt kartų yra. Ar mes galime biudžetinių įstaigų vadovus prilyginti būtent tai kategorijai asmenų? Jeigu mes kalbame apie rotaciją švietimo įstaigų vadovų, tai ir ten mes matome, kad reikia taikyti išlygas, negalime taip eiti kaip buldozeriu. Jeigu mes iš tikro norime diferencijuotai prie šio klausimo prieiti ir prieiti taip, kad sudarytume galimybę išlaikyti administravimo kokybę, tai mes turime vis dėlto į biudžetines įstaigas pažiūrėti kitaip, kaip ir siūlė įstatymo teikėjai. Būtent ministerija pasiūlė neriboti kadencijų, bet įvesti aiškius vertinimo kriterijus. Pagal juos tada nustatyti, ar leisti dalyvauti konkurse, ar jisai tikrai galėtų laimėti konkursą. Siūlyčiau vis dėlto atsižvelgti į įstatymo teikėjo siūlymą neriboti kadencijos, bet nustatyti labai aiškius kriterijus, kada būtų galima sudaryti sąlygas jiems leisti dalyvauti atrankoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadų rengėją gerbiamąjį G. Vasiliauską. Svarstymo stadija. Turime svarstyti pagal pateiktus Seimo narių pasiūlymus. Išgirdau gerbiamojo A. Syso pasiūlymą, tačiau pagal Statutą negaliu teikti svarstyti šiandien gerbiamojo P. Urbšio pasiūlymo, nes jis yra įregistruotas jau prasidėjus svarstymo stadijai. Mes darėme pertrauką, todėl, gerbiamasis Povilai, jūsų pasiūlymas bus svarstomas priėmimo stadijoje. Galbūt jūs ar kiti kolegos iki priėmimo pateiksite ir kitų pasiūlymų. Tiesiog laikykimės Statuto ir mes viską suspėsime padaryti. Dabar, gerbiamasis komiteto pranešėjau pone Vasiliauskai, prašom pateikti pagal straipsnius gautus pasiūlymus ir mes juos aptarsime.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 2 straipsnio nebuvo. Dėl 2 straipsnio buvo gautas Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Ar Seimo narys norėtų komentuoti? Ne. Gerbiamasis išvadų rengėjau, prašom pateikti komiteto argumentus.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada yra nepritarti. Komiteto argumentai. Abejonių kelia tai, kad viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo pažeidimas ar tarnybinė etikos ir elgesio normų reikalavimų pažeidimas visais atvejais turėtų būti vertinamas kaip pagrindas atleisti įstaigos vadovą iš darbo. Taip pat pažymėtina, kad komitete pritarta Seimo nario G. Vasiliausko pasiūlymui, kuriuo tiksliau reglamentuoti pagrindai, dėl kurių asmuo negali būti priimtas į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ar iš jų atleistas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi projekto pasiūlymo autorius atsisako ir pritaria komiteto išvadai, tai aš ir neprašau balsuoti, nes tiesiog ir lieka komiteto pasiūlymas pagal komiteto išvadą. Taip pat yra dėl 4 punkto gautas Seimo narių R. Karbauskio ir R. Baškienės pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. (Balsai salėje) Pasiūlymo autoriai taip pat sutinka su komiteto pasiūlymu ir komiteto argumentais.
5 punktas. Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. (Balsai salėje) Balsuoti nereikia, nes pasiūlymo autoriai pritaria komiteto pasiūlymui. Čia mūsų valioje buvo teikti ar neteikti pasiūlymus. Gerbiamasis Rimantai Jonai Dagy, jūsų pasiūlymas yra dėl 5 punkto.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas teiktinas tuo atveju, jeigu mes nepriimtume kolegos P. Urbšio pataisos, bet kadangi jos kol kas formaliai nėra, tai aš teikiu šitą siūlymą. Čia buvo kaip išeitis ieškoma iš aklavietės. Net tuo atveju, jeigu yra biudžetinės įstaigos kokia pertvarka arba pradėtas projektas, kuris tam žmogui vadovaujant arba vadovui vadovaujant prasidėjo prieš metus laiko ar prieš pusę metų iki kadencijos pabaigos, ir staiga kadencijos baigiasi, mes vėl iš naujo skiriame kitą vadovą, jis vėl iš naujo viską pradeda, buvo padaryta tokia išimtis. Siūloma padaryti tokią išimtį, kad Vyriausybė savo nutarimu galėtų trumpam laikui pratęsti buvimą administracijos vadovu iki tol, kol bus įgyvendintas projektas. Čia toks buvo siūlymas. Aišku, jeigu priimtume kolegos P. Urbšio pasiūlymą, bet mes jo šiandien nesvarstėme, tai tada netektų prasmės. Bet šiuo atveju kol kas mes nesame jo priėmę, todėl siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Siūlote balsuoti. Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai. Prašome paskaityti komiteto argumentus.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai: siūlomas kadencijų skaičiaus pratęsimo mechanizmas yra neaiškus.
PIRMININKĖ. Kas pritariate R. J. Dagio pasiūlymui? Nuomonė už, nuomonė prieš. Nebuvo nuomonių. Balsuojame už R. J. Dagio pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 20, prieš – 12, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
4 straipsnio 1 dalis. Gautas Seimo narių R. Karbauskio ir R. Baškienės pasiūlymas dėl datos, siūloma liepos 1 diena. Ar pasiūlymo autorius atsiima pasiūlymą, ar komentuoja? Atsiima. Pasiūlymas atsiimamas. Balsuoti nereikia.
Dėl 3 punkto taip pat gautas R. Karbauskio pasiūlymas. Taip pat atsiimamas. Balsuoti nereikia. Kadangi kiti pasiūlymai yra susiję, tai dėl jų balsuoti nereikia. Ačiū pranešėjui. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš iš karto atsiprašau, kadangi aš tikėjausi, kad bus balsuota dėl kolegos P. Urbšio pataisos.
PIRMININKĖ. Priėmimo stadijoje balsuosime.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tokiu atveju aš negalėsiu tokiam įstatymo projektui pritarti, kadangi kol kas, kaip mes balsuosime dėl pataisos, visiškai nėra aišku. Aš, nepataisius, nepriėmus kolegos P. Urbšio pataisos, tikrai už šitą įstatymo projektą siūlyčiau nebalsuoti, nes jis nepagerina situacijos, o pablogina situaciją. Dabar teks agituoti tik susilaikyti. Atsiprašau, kad ne ten užsirašiau.
PIRMININKĖ. Supratome. Vis tiek leisiu pasakyti nuomonę prieš J. Razmai. Jūs jau konkrečiai sakysite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai kviečiu nepritarti projektui, kuriame šiandien yra parašyta, kad dvi kadencijos įstaigos vadovui, ir – viso gero, kad ir nuostabiausiai jis dirbtų. Manau, kad tikrai neteisinga nuostata, ir kažkodėl bandoma tą vieną ribotų kadencijų ir rotacijų kurpalių bet kur pritaikyti, įsivaizduojant, kad tai yra kažkoks stebuklingas vaistas, kuris turi pagerinti situaciją visuose sektoriuose. Stebėtina, kad tą pataisą pasiūlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai, kurie turėtų žinoti patys, daugelis būdami išrinkti periferijoje, ką reiškia ten dirbantis geras kultūros centro, bibliotekos ar kitos įstaigos vadovas. Kur taip lengvai rasite kitą, kai apribosime dviem kadencijom? Aš manau, kad projektas iš esmės yra ydingas ir kad dar kabo ta pataisa, kurią nežinia, ar priimsime iki priėmimo. Manau, vis dėlto nėra tas argumentas, kad šiandien balsuotume už šitą projektą. Siūlau balsuoti prieš. Tegu autoriai, jeigu nori, parengia normalų projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, jūsų valioje apsispręsti. Prašome balsuoti. Kas dabar, svarstymo stadijoje, už tokį įstatymo projektą, kurį turime būtent dabar, svarstymo stadijoje, ir žinome, kad bus dėl jo pasiūlymų, prašome balsuoti už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 43, prieš – 19, susilaikė 23. Pritarta po svarstymo.
Tęsiame darbą toliau. Susitiksime šito įstatymo priėmimo stadijoje.
11.40 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 8, 711 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-495(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-13 – Baudžiamojo proceso kodekso 8, 711 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-495(2)ES. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją R. Andrikį pateikti komiteto išvadą.
R. ANDRIKIS (TTF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pradėsiu nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kad vieningai pritarė įstatymo projektui. O įstatymo projekto esmė yra labai paprasta, kad 2016 m. lapkričio 18 d. Lietuvai pareikšta Europos Komisijos pretenzija, kad ji nepakankamai tiksliai ir laiku įgyvendina Europos Komisijos atitinkamą direktyvą dėl advokato, gynėjo ir įtariamojo, kaltinamojo susitikimo užtikrinimo. Kitaip tariant, Lietuvoje daugėja užsieniečių ir reikalingas atitinkamai vertėjas, nes gynėjas ne visada kalba ta kalba, kurią moka kaltinamasis ar įtariamasis. Todėl šiuo įstatymo projektu daromos pataisos, įpareigojančios užtikrinti vertėjo dalyvavimą, atitinkamai apmokant išlaidas ir pakeičiant dabar galiojusias nuostatas, kurios direktyvos tokio tikslaus įgyvendinimo neužtikrina.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Pasiūlymų svarstymo stadijoje nėra. Norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš? Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritarta po svarstymo.
11.43 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 1431 ir 1432 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3568(2) (svarstymas)
Mūsų darbotvarkės 14 klausimas – Baudžiamojo kodekso papildymo 1431 ir 1432 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3568(2). Pranešėjas – V. Gailius. Prašom, gerbiamasis kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šių metų balandžio 21 dieną svarstė Baudžiamojo kodekso papildymą 1431 ir 1432 straipsniais ir devyniais balsais balsuodamas už atmetimą nusprendė siūlyti parlamentui atmesti šį projektą. Komiteto išvadoje teigiama, kad įstatymo projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į pastabas, argumentus, informaciją, taip pat atsižvelgiant į tai, kad direktyvos įgyvendinimas neatitinka nustatytų reikalavimų. Projektu yra papildomai perkeliamos 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo, paskirstymo, kokybės ir saugos standartus, nuostatos. Vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turi būti parengta ir prie projekto pridėta minėtos direktyvos ir projekto atitikties lentelė. Tokia komiteto išvada. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Už komiteto išvadą nori kalbėti A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš iš tiesų ne už komiteto išvadą, bet…
PIRMININKĖ. Už įstatymo projektą jūs norite?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …už patį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Tegul būna taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog negaliu atsistebėti, matydama komiteto visas išvadas ir argumentus, nes, vienas dalykas, sakoma – atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, bet pastabos visos skamba taip, kad reikia neteisėtas veikas kriminalizuoti.
Lygiai taip pat yra keista, kad per šitiek laiko komitetas, svarstydamas nuo 2011 metų įstatymo projektą, negalėjo parengti ir lentelių, kurios suderintų, kaip reikalauja Europos Sąjungos teisė, nes dabar susiklosto iš esmės labai įdomi situacija, kada mes dėl prekybos organais, kaip sunkios veikos, baudžiame tik dviem atvejais, t. y. kai prekiaujama žmogumi siekiant parduoti organą ir kai pardavus organą yra padaroma žala sveikatai. Bet visi puikiai suprantame, kad jeigu sveikatos priežiūros įstaigoje būtų atliktas neteisėtas organo paėmimas, parduodant organą, bet ne žmogų, iš tikrųjų ta veika būtų nekriminalizuota.
Aš tiesiog siūlyčiau atmesti komiteto pasiūlymą ir tokiu atveju leisti komitetui tobulinti.
Lygiai taip pat yra svarstytina, ar nereiktų keisti ir pagrindinio komiteto į Sveikatos reikalų komitetą, nes kai nuo 2011 metų yra svarstomas įstatymo projektas ir dar vis dėlto išvadoje parašoma, kad dar reikia papildomai svarstyti ir diskutuoti, tai aš nelabai suprantu, ką dar papildomai buvo galima svarstyti ir diskutuoti. Kiek žinau to projekto svarstymo peripetijas, tai buvo pirmasis variantas ir su prokuratūros, ir su teismų pastabomis. Į tas pastabas buvo atsižvelgta. Dabar išvadoje to nėra. Tai galėjote tiesiog išbraukti pagalbinį apvaisinimą, kuris jau yra teisėtas, ir organų prekybos veiką kriminalizuoti ir palikti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamoji A. Širinskienė kalbėjo siūlydama nepritarti atmetimui. Ar J. Razma turi nuomonę, kad taip pat būtų nepritarta atmetimui? A. Kubilienė – nepritarti atmetimui?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, nepritarti.
PIRMININKĖ. O užsirašėte ne toje vietoje – už. J. Sabatauskas. Teisingai būsite užsirašęs – už tai, kad būtų atmesta?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip. Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Mes kalbame už komiteto pasiūlymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad ne komitetas turi parengti atitikties lenteles. Šiandien jūs matote, darbotvarkėje yra, ministras K. Navickas pristatys, pateiks įstatymo projektą, kur yra įgyvendinama direktyva, ir kartu su juo pateikiamos ne viena, o keletas atitikties lentelių. Tai yra Vyriausybės pareiga parengti tokias atitikties lenteles. Jeigu nuo 2011 metų Vyriausybė to nesugebėjo padaryti, ne Seimo pareiga tą daryti. Vienas momentas. Tai turiu atkreipti dėmesį.
Kitas dalykas. Situacija pasikeitė, kai mes po to svarstėme Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Ir jau kai kurie dalykai tikrai yra numatyti. Todėl šį projektą tikrai reikėtų atmesti. Ačiū. Be to, atkreipiu dėmesį, komitete buvo priimtas sprendimas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vardan demokratijos, kadangi J. Razma užsirašė teisingai, taip, kaip ir norėjo kalbėti, tai aš žodį jam tikrai suteiksiu. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek kartosiuosi ir kalbėsiu apie tai, ką kolegė Agnė sakė. Iš tikrųjų komitetas mato, kad yra direktyva, komitete yra profesionalių patarėjų, komitetas gali paprašyti ir konkrečios Teisingumo ministerijos išvados, o ne šiaip kokių nors pastabėlių, kad duotų normalią redakciją to kodekso pataisymo. Tikrai nepateisinama, kad tiek ilgai toks svarbus klausimas nekriminalizuojamas. Atrodytų, kad čia vykdoma tolerancija neteisėtų transplantacijų, donorysčių ir t. t. Kviečiu nepritarti atmetimo išvadai. Čia atmesti iš viso netinka. Aš suprasčiau, jeigu dar būtų grąžinta tobulinti. Ir siūlau skirti kitą pagrindinį komitetą, kuris išsireikalaus iš tų vyriausybinių struktūrų išvadų, kiek reikia, ir parengs normalų projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomones. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui. Tie, kurie balsuosite už, vadinasi, pritariate komiteto siūlymui atmesti, tie, kurie balsuosite prieš arba susilaikysite, manote, kad minėtas įstatymo projektas neturi būti atmestas. Prašome balsuoti.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 29, prieš – 36, susilaikė 8. Komiteto išvadai atmesti nepritarta.
Dabar vadovausimės Statuto 151 straipsniu ir mums tikslinga būtų paskirti kitą komitetą. Manau, kad tikrai nereikia sudaryti specialiosios komisijos tuo klausimu. (Balsai salėje) Dabar Seimas galės apsispręsti. Taip, gerbiamas Juliau, suteikiu žodį jums.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nepritarus komiteto išvadai, klausimas toks.
PIRMININKĖ. 151 straipsnis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pagal Statutą kodeksus svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadinasi, grąžinti tam pačiam komitetui… (Balsai salėje) galima. Kaip mes praeitą ketvirtadienį grąžinome tam pačiam komitetui, taip ir dabar… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Suprantu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Peržiūrėkite komiteto kryptis ir pamatysite.
PIRMININKĖ. Skaitau 151 straipsnio 3 punkto tą dalį, kur yra „balsavimas“: „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą.“ Gerbiamieji kolegos, suprantu, jūs norite išsakyti savo nuomonę, suteiksiu šitą galimybę, tačiau jūs užfiksavote tą, ką aš ką tik perskaičiau. S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš nelabai suprantu gerbiamojo komiteto pirmininko siūlymo grąžinti tam pačiam. Kaip gali pasikeisti jūsų sprendimas, jeigu jūs visi vienbalsiai jau nusprendėte šitaip?
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų šita nuostata, kad galima palikti tam komitetui, yra, bet yra žodis „gali“, o ne „privalo“. Mūsų praktika rodo, kad dažniausiai mes keičiame komitetus. Ypač šiuo atveju – šešerius metus komitetas neveikė, tai ką, mes grąžinsime jam dar šešeriems metams?
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Gerbiami kolegos, jūsų valioje apsispręsti, aš manau, visi pakankamai puikiai suprantame situaciją ir Seimo statuto mums suteiktą teisę. Kadangi pirmasis siūlymas buvo ir gerbiamos A. Širinskienės, ir J. Razmos pasiūlyti įstatymo projektą grąžinti kitam komitetui pateikti išvadą, ar konkrečiai jau yra pasiūlytas kitas komitetas? (Balsai salėje) Sveikatos reikalų komitetas. O gerbiamo J. Sabatausko siūlymas buvo… (Balsai salėje) Balsuosime ir apsispręsime. Gerbiamo J. Sabatausko siūlymas buvo grąžinti tam pačiam komitetui. (Balsai salėje) Gerbiamas Juliau, Seimas priims sprendimą. Balsuojame, nes yra žodelis „gali“, kitam komitetui… (Balsai salėje) Manau, kad visi gana atsakingai suprantame. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad paskirtume kitą – Sveikatos reikalų komitetą, balsuoja už, kas už tai, kad grąžintume tam pačiam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 71 Seimo narys: už tai, kad skirtume kitą – Sveikatos reikalų komitetą balsavo 41 Seimo narys, kad skirtume Teisės ir teisėtvarkos komitetą – 30. Toliau svarstyti įstatymo projektą skiriamas Sveikatos reikalų komitetas. Tokia Seimo narių valia.
M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Iš tikrųjų atrodo keistai, kai Sveikatos reikalų komitetas skiriamas pagrindiniu svarstyti Baudžiamąjį kodeksą. Tai iš tikrųjų kelia antakius tokie Seimo sprendimai.
Ir antras dalykas. Atrodo, vadovaujamės tokia nuostata, kad jeigu komiteto nuomonė yra neigiama, tai ieškome kito komiteto, kuris priims teigiamą nuomonę ir išvadą. Tai iš tikrųjų atrodo gana keistai.
PIRMININKĖ. Noriu tik pasakyti, kad Seimų praktikoje yra buvę, ir ne vieną kartą, kai buvo ir Baudžiamajam kodeksui, ir kitiems kodeksams svarstyti paskirtas kitas komitetas. Išties tai ne pasaulio pabaiga. Išvadas ir sprendimus priima ne tik komitetai, priimame mes Seime balsuodami. Būtinai žodį suteikiu J. Sabatauskui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, na, dar nėra taip buvę, kad Baudžiamąjį kodeksą svarstytų kitas komitetas. Yra svarstę kitus kodeksus, taip, tačiau buvo atvejų, kai ir kiti komitetai taip pat pasiūlė arba grąžinti tobulinti, arba atmesti. Vienas dalykas, atsakymas kolegai, kuris priekaištavo, kad nuo 2011 metų. 2011–2012 metais buvo kita kadencija, buvo kita komiteto sudėtis, tai irgi reikėtų priekaištauti anos kadencijos komiteto nariams. Be to, kaip aš minėjau, per tą laiką pasikeitė ir tam tikras teisinis reguliavimas. Visai neseniai mes taisėme Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, irgi atitinkamai taisėme. Dabar priekaištas komitetui, kad komitetas nedirbo Vyriausybės darbo, tai gal paprašykime vieną kartą iš Vyriausybės, kad atneštų į Seimą projektus, atitinkančius visus reikalavimus, su visomis atitikties lentelėmis, nes jeigu komitetas to paprašė ir to negavo, tai ne komiteto… mes neturime tokių pajėgų, kaip turi ministerijos, po kelis šimtus žmonių.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Mano manymu, kad tas konfliktas šiek tiek sušvelnėtų, manau, papildomu komitetu turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jeigu pagal Statutą tai leidžiama. Manau, vis tiek šito komiteto nuomonė ir argumentai būtų gana svarbūs Sveikatos reikalų komitetui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jurgis… atsiprašau, R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega Gražuli, priminsiu, kai šitas komitetas dėl daugelio įstatymų projektų buvo mūsų papildomu komitetu, tai mes ketverius metus laukėme, kol jis prisės.
O šiaip, gerbiamas komiteto pirmininke, jūs esate žinomas kaip daugelio įstatymų projektų vilkintojas. Jūs čia sakėte, kad Vyriausybė turi jums viską daryti. Tokiu atveju mes dabar svarstysime komitete Vaiko teisių pagrindų įstatymą, dėl 51 straipsnio yra 430 pataisų, 110 – Teisės departamento. Jeigu mes taip žiūrėtume, mes jo iš viso nesvarstytume ir niekada nepradėtume spręsti problemos. Tiesiog pritingite, tai taip ir sakykite. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Atrodo, dabar atsakymų vakaras. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kad kiti komitetai nedaro klausymų, tai nereiškia, kad mes nedarome. Mes dirbome visą žiemą prie tų projektų. Ačiū visiems kolegoms, kurie nekaltino vilkinimu dėl Civilinio kodekso, kuris susijęs su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Jis buvo parengtas ir jūs visi džiaugdamiesi jį priėmėte, nebuvo nė vieno balsavusio prieš. Tai vienas momentas.
Mūsų komitetas žiūri į savo darbą atsakingai, žiūri į bendrą sistemą, kad nė viena norma neiškraipytų ne tik šio įstatymo, bet kad derėtų su kitais įstatymais. Jeigu žiūrite lengvabūdiškai, tai nereiškia, kad taip turi daryti visi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replikos po balsavimo baigiamos. Visi komitetai dirba labai atsakingai, ypač žiūri visų įstatymų projektų ir jų atitikties, tikrai visiems komitetams nuoširdžiai dėkoju.
12.00 val.
Baudžiamojo kodekso 2504, 2505, 2521 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2506 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4360(2) (svarstymas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės klausimą Nr. XIIP-… atsiprašau, Baudžiamojo kodekso 2504, 2505, 2521 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2506 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4360(2). Kviečiame atsakingai dirbančio, išties nejuokauju, o sakau – atsakingai dirbančio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. (Balsas salėje: „Tai gal geriau sveikatos…, nes čia Baudžiamasis kodeksas.“) Replikos nebepriimtinos, gerbiamas Juozai.
Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius. O J. Sabatauskas pateikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė Baudžiamojo kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įdiegti tarptautinius standartus, skirtus terorizmo prevencijai, kuriame būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė su laisvės atėmimu iki penkerių metų už atvykimą į Lietuvos Respubliką ar išvykimą iš jos, vykimą į kitas valstybes teroristiniais tikslais, sistemingų specialiųjų žinių, įgūdžių, būtinų teroristiniams nusikaltimams rengti, daryti, rinkimą, grupių, kurių tikslas daryti teroristinius nusikaltimus, rėmimą. Už patobulintą įstatymo projektą kartu su išvada balsavo 8 komiteto nariai, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkojame pranešėjui. Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių. Gal galima bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galima. Dėkoju.
12.02 val.
Baudžiamojo kodekso 169, 170 ir 1711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4575(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 169, 170 ir 1711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4575(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, jūsų dėmesiui yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto apsvarstytas Baudžiamojo kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo nustatoma baudžiamoji atsakomybė už diskriminaciją dėl amžiaus ir neįgalumo, taip pat diskriminacijos, neapykantos ar smurto kurstymo ir dėl amžiaus neįgalumo pagrindu. Komitetas bendru sutarimu pritarė Vyriausybės inicijuotam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas – Žmogaus teisių komitetas, L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169, 170, 171 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4575. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau pastabų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Balsuojame. Kas siūlote pritarti po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
12.04 val.
Patentų įstatymo Nr. I-372 2, 51, 79 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4601(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Patentų įstatymo Nr. I-372 2, 51, 79 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4601(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Patentų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento pastabą, komitetas 7 balsais už, nė vienam nesusilaikius ir nebalsavus prieš, pritarė įstatymo projekto variantui ir atitinkamai komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau pasiūlymų neturime. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
12.06 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3354 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3354. Pranešėjas – taip pat J. Sabatauskas. Juliau! (Balsai salėje) Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą ir atsižvelgė tiek į Teisės departamento pastabas ir svarbiausia – į Vyriausybės nuomonę. Komitetas siūlo, įvertinęs Vyriausybės nuomonę ir Teisės departamento išvadas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių. Kadangi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pirmajame skirsnyje, reglamentuojančiame įstatymo paskirtį ir taikymą, numatyta, kad įstatymas numato eismo saugumo automobilių keliais teisinius pagrindus, valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams siekiant saugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų sveikatą, gyvybę, turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas, o Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, todėl bandymas įtraukti į šitą įstatymą tai, kas yra numatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, tikrai yra ne vieta, tai reguliuoja visai kitas įstatymas. Todėl bendru sutarimu komitetas nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ar galime sutarti bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams? (Balsai salėje) Galima. Dėkoju. Pritarta.
12.09 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3663 (svarstymas)
Kitas klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3663. Pranešėjas – taip pat J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, gerbiami kolegos. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prašau kantrybės, nes išvada dar ilgesnė. Iš esmės siūloma įstatymo projektą atmesti, vėl taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kadangi projekte siūloma uždrausti pradedantiesiems vairuotojams, asmenims, įgijusiems teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijas, motorines transporto priemones, turintiems stažą iki dvejų metų, vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, kurių galios ir masės be krovinio santykis didesnis negu 0,06 kilovato kilogramui, tačiau tai nenumatyta tarptautiniuose eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Kelių eismo konvencijoje. Be to, siūlomas draudimas nepagrįstas moksliniais tyrimais.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos keliuose pradedantieji vairuotojai, vairuodami motorines transporto priemones, kurių galia didesnė negu 100 kilovatų, o galios ir masės be krovinio santykis didesnis kaip 0,05 kilovato kilogramui, sukėlė 70 eismo įvykių (tai yra 1,5 procento visų eismo įvykių ir tik 20 % visų pradedančiųjų vairuotojų sukeltų eismo įvykių), per kuriuos žuvo du asmenys, sužeista 101 asmuo. Turimi Policijos departamento duomenys, susiję su tais įvykiais… kurių galia didesnė kaip 100 vatų, atsiprašau, kilovatų, o galios ir masės be krovinio santykis didesnis kaip 0,05 kilovato kilogramui, nesuteikia pagrindo teigti, kad galingesnius automobilius vairuojantys pradedantieji vairuotojai sukėlė eismų įvykių, per kuriuos žuvo arba sužeisti eismo dalyviai daugiau negu kiti, kitų kategorijų transporto priemones vairuojantys pradedantieji vairuotojai.
Todėl šitas reglamentavimas pridėtinės vertės, mūsų manymu, nesukurs, nes neatsakingai, pavojingai, chuliganiškai vairuojantys pradedantieji vairuotojai visais atvejais kelia grėsmę eismo saugumui, nesvarbu, ar vairuoja galingus, ar negalingus automobilius.
Be to, įstatymo projekte siūlomos nuostatos ribotų galimybę pradedantiesiems vairuotojams naudotis darbdavio automobiliais, kurių galios ir masės be krovinio santykis didesnis kaip 0,06 kilovato kilogramui, jeigu šie vairuotojai dirbtų įmonėse, kuriose atliekant darbą reikėtų naudotis darbdavio automobiliais.
Šiuo metu pradedantiesiems vairuotojams taikomo teisinio reglamentavimo pakanka, jis kur kas griežtesnis nei kitiems vairuotojams. Todėl siūlome šį projektą atmesti. Be to, siūlomas draudimas niekaip nesuderinamas su 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų nuostatomis.
Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 3. Lėmė komiteto pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pranešėjas išdėliojo visus argumentus. Aš irgi pritariu komiteto pozicijai, nesvarbu, kad ten balsai pasiskirstė faktiškai po lygiai ir lėmė pirmininko balsas, nes nėra nei teisinių argumentų, nei galų gale finansinių. Negi žmogus dabar dvejiems metams pirks kažkokią mažą mašinėlę, kad… Tuo labiau kad ir vairavimo mokyklose turbūt mokosi vairuoti normalias mašinas. Apskritai nelabai suprantu, dėl ko tokia iniciatyva buvo, ir kviečiu balsuoti bei palaikyti komiteto nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų prieš tokį įstatymą. Dabar susidaro vien tik draudimų valstybė. Viskas draudžiama, nieko negalima. Dabar kad išsilaikytų teises, jaunuolis turi tris kartus laikyti, tris kartus mokėti pinigus. Išsilaiko motociklui, pasirodo, ne ta kategorija, sulaukė 24 metų – dar kitai kategorijai, sulaukė 28 metų – dar kitai kategorijai. Faktiškai visos šios įstatymo nuostatos yra korupcinės, kad mes maitintume įvairiausias mokyklas, jos gautų pinigus, biudžetus, o jaunimas išvažinėtų į užsienį. Aš kitaip nevertinu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl komiteto išvadų. Kas palaikote komiteto išvadas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 61, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymo projekto išvadoms pritarta.
12.15 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3447(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3447(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia yra Vyriausybė projektas, kuriuo buvo siūloma asmenims, nesumokėjusiems baudų valstybei už administracinius pažeidimus, nusižengimus, neišduoti vairuotojo pažymėjimų bei neleisti registruoti transporto priemonių.
Komitetas papildomai darė klausymus ir po svarstymo patobulinęs projektą paliko, kad nebūtų išduodami nauji vairuotojo pažymėjimai, jeigu ateina laikas, kitaip sakant, pritarė patobulintam įstatymo projektui. Taip pat siūlo, kad projekto rengėjų siekis skatinti valstybei skolingus asmenis ieškoti būdų ir priemonių sumokėti jiems paskirtas baudas gali būti tik iš dalies pasiektas, nes projektu išskiriamas tik siauras ratas asmenų, kuriuos palies įstatymo nuostatos, t. y. tik asmenys, laiku nesumokantys baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Norint pasiekti projekto rengėjų aiškinamajame rašte siekiamų tikslų, siūlytina Lietuvos Respublikos Seimui kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kuri plačiau pažvelgtų į šią problemą ir apsvarstytų galimybę tam tikrų valstybės teikiamų administracinių paslaugų teikimo ribojimą taikyti ne tik šiai grupei pažeidėjų, bet ir kitiems laiku nesumokantiems baudų bei kito pobūdžio administracinius nusižengimus… ar turintiems kitų įsiskolinimų valstybei asmenims. Priimtas sprendimas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Motyvai dėl viso – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų tai nėra naujiena, tas principas taikomas daugelyje šalių. Kuomet žmogus skolingas, ypač už nuobaudas valstybei, jis negauna paslaugų iš valstybės. Manau, kad patobulinus ir praplėtus tas ribas reikėtų šiai idėjai pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš? Nėra užsirašiusių. Kviečiu balsuoti dėl komiteto išvadų. Kas pritariate komiteto išvadoms, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Komiteto išvadoms pritarta.
12.18 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-304(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-304(2). Pranešėjas – R. Martinėlis, Ekonomikos komitetas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Teikiu Ekonomikos komiteto, pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2. Komitetas pritarė sprendimui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Galite užimti savo vietą. Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto nėra užsirašiusių. Gal galime pritarti išvadoms bendru sutarimu? Galime. Dėkoju, pritarta.
Mūsų pagrindinės darbotvarkės klausimai baigėsi. Einame prie rezervinių.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-593 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-593. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai mažas pakeitimas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija prašo pakeisti komisijoje jų deleguotą narį ir vietoj M. Adomėno įrašyti D. Kreivį, nes išties jau rytoj komisija pradeda savo veiklą dirbdama labai atsakingai. O galimybę dirbti su slapta ar ypatingai slapta informacija gerbiamasis D. Kreivys turi, todėl prašome pakeisti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų paklausti niekas neužsirašė. Nuomonių už, nuomonių prieš taip pat nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas paklausti ir kalbėti neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Priėmimo stadijoje taip pat nėra užsirašiusių ir norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas palaikote šį projektą, balsuojate už, kas turi kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Nutarimui (projektas Nr. XIIIP-593) pritarta. (Gongas)
12.22 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-477, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-478 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-477. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Prašom. Ir lydimieji teisės aktai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad čia bus Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo ir Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Šitie projektai Seime jau buvo teikti 2015 metais, tiksliau, priėmimo stadija, trečioji stadija buvo 2015 m. lapkričio 19 d., ir labai dideliu balsų skirtumu įstatymų projektai nebuvo priimti. Prieš buvo 82, už – 22 dėl Viešojo administravimo įstatymo projekto, panašiai buvo ir su Farmacijos įstatymo projektu.
Valstybės kontrolė, atlikusi… Projektas buvo teiktas Sveikatos apsaugos ministerijos, tuo metu aš buvau ministrė ir dalyvavau jį rengiant. 2016 metais Valstybės kontrolė siūlė šitą projektą teikti Seimui, vėl rekomendavo. Tačiau 2016 metais projektas nebuvo teiktas. 2017 metų kovo mėnesį aš įregistravau patobulintą, jau teiktą 2015 metais, projektą, atsižvelgdama į Seimo posėdyje išsakytas pastabas, dėl ko projektas nebuvo priimtas. Kadangi užpraeitą savaitę, ketvirtadienį, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teikė tuos pačius projektus, tai yra buvo du alternatyvūs projektai. Pagal Seimo statuto 137 straipsnį alternatyvūs projektai yra teikiami kartu Seime ir svarstomi kartu Seimo komiteto posėdžiuose. Tačiau taip išėjo, kad projektą teikiu tik šiandien, bet aš manau, kad jūs puikiai prisimenate, kokios buvo diskusijos, ir aš prie smulkmenų negrįšiu, aš tik primenu, kad tai yra kontroliniai pirkimai vaistinėse, kai dokumentas, kad atliekamas neplaninis patikrinimas ir kontrolinis pirkimas, yra pateikiamas ne prieš pirkimą, kaip dabar reglamentuojama, o tik po paties pirkimo.
Mano projektuose yra trys patobulinimai. Pirmiausia yra siūloma ne visais atvejais tikrinti ir ne visas vaistines, o tik tada, kai yra raštu arba žodžiu gauta nusiskundimų dėl konkrečiose vaistinėse neteisingų vaistininkų veiksmų. Kitas pakeitimas. Yra siūloma išplėsti ratą, kas gali tikrinti, ne tik inspektoriai, kurie šiandien numatyti, tokių yra nedaug Lietuvoje, ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, ir teritorinės valstybinės ligonių kasos.
Trečias pakeitimas, kuris, manau, yra labai svarbus, kad visas reglamentavimas, kaip turėtų būti atliekami šitie pirkimai, neturėtų būti atliekamas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, kaip yra įstatymo projekte, nes išeina taip, kad patys rekomenduojame, patys vykdome ir patys save kontroliuojame. Mano siūlymas – funkcijas reglamentavimo srityje ir kontrolės srityje pavesti sveikatos apsaugos ministrui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų klausti niekas neužsirašė. Motyvai dėl viso. Taip pat niekas nėra užsirašę. Yra nuomonė prieš – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, gaila, kad nespėjau užsirašyti paklausti. Kolegos, 2012 metais Vyriausybė priėmė nutarimą, siekdama mažinti naštą verslui ir sumažinti kontroliuojančių organizacijų skaičių. Priėmė nutarimą, kad kiekvienas patikrinimas turi būti planinis arba neplaninis. Neplaninis patikrinimas vyksta, bet žmogus, atvykęs tikrinti, turi parodyti dokumentą. Dabar mes vėlgi grįžtame į sovietmetį. Atėjęs žmogus, o Farmacijos departamente yra keletas žmonių, kurie turės teisę tikrinti, ir žadama priimti dar, matyt, keliolika, nes tuos keletą žmonių visi vaistininkai pažįsta, ir tas atėjęs žmogus neva stovės eilėje ir padarys kontrolinį pirkimą. Komitete praeitą kadenciją mes aiškinomės, o ko gi bus klausiama, kas bus stebima? Bus stebima, ar pasiūlomas žmogui pigiausias pagal sąrašą vaistas. O pigiausias vaistas gali būti pasiūlytas tik įgyvendinant farmacinės rūpybos veiklą. Farmacinė rūpyba yra leistina, bet neprivaloma, tai yra patarti žmogui ir panašiai, ir panašiai. Tas siekis prievarta persodinti žmogų ant pigiausio vaisto man yra visiškai nesuprantamas.
Kitas dalykas, negi mes, kolegos, dabar grįšime prie slaptų patikrinimų visose srityse? Gal tada nueikime slapta pas chirurgą, išsioperuokime kažką, pažiūrėkime, ar patiks, ar su tavim kultūringai elgiasi, ir panašiai, ir panašiai? Koks vaistas bus pasiūlytas, kas bus nupirkta, pigesnis ar ne pigesnis, viskas lieka arba elektroniniame recepte, arba popierinis receptas yra saugomas. Aš manau, kad čia yra grįžimas prie sovietmečio, nebent kažkas nori papildomai įsisteigti Farmacijos departamente keliolika etatų, ir tada tie žmonės tegu vaikšto po tas vaistines, stovi eilėse, vykdo…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …fiktyvius pirkimus. Kas iš to? Ar čia tas būdas sumažinti vaistų kainą, verčiant žmones pirkti pigiausią vaistą?
PIRMININKAS. Matau, kad už pasirašė R. Šalaševičiūtė, tačiau pati autorė negali pasisakyti už. Siūlau balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis. Daugiau siūlymų nematau. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Ir lydimąjį taip pat.
12.31 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ (projektas Nr. PNP-13) priėmimas
Kitas darbotvarkės klausimas. Kviečiame į tribūną P. Čimbarą, kuris pristatys mums Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektą Nr. PNP-13. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Komisija tikrai turi daug darbo. Peticijų gauname nemažai. Šiandien dar keturios.
Pristatau Algimanto Miškinio peticiją. Priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą pakeisti Policijos veiklos įstatymą ir nustatyti, kad policijos generalinį komisarą penkeriems metams į pareigas skiria, atleidžia Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu ir kad policijos generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Vidaus reikalų ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad pareiškėjo pasiūlymas jau iš dalies yra įgyvendintas. Jau yra priimtas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad 2019 metų lapkričio 1 dieną įsigalios tokia Policijos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies redakcija: „Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Vyriausybė. Policijos generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atsiskaito Vyriausybei.“
Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir Seimo protokoliniu nutarimu atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ar galime sutarti bendru sutarimu dėl Peticijų komisijos išvados atmesti? Ačiū. Pritarta.
12.32 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ (projektas Nr. PNP-14) priėmimas
Kitas Peticijų komisijos klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. PNP-14.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos komisija priėmė sprendimą atmesti pateiktus pasiūlymus, kuriais jis siūlė pakeisti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą ir nustatyti, kad fiziniai asmenys ne bendrijos nariai negali būti bendrijos pirmininkais ir valdybos nariais.
Antra. Administracinių ginčų komisijų įstatyme nustatyti, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nagrinėja bendrijų savininkų ginčus su bendrijos valdymo organais ir turi teisę nurodyti savivaldybės administracijai patikrinti skundus vietoje.
Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos pateiktą nuomonę, kad draudimas bendrijos pirmininku rinkti fizinį asmenį, nesantį daugiabučio namo, buto ar kitos patalpos savininku ar bendrijos nariu, sumažintų daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkų galimybes įgyvendinti teisę patiems valdyti ar kitaip tvarkyti savo nuosavybę. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai priimti protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ar galima bendru sutarimu priimti komisijos išvadas? Balsuojame. Kas pritariate komisijos išvadai?
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 7. Peticijų komisijos išvadai atmesti pritarta.
12.34 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijaus Partauko ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-15) priėmimas
Kitas Peticijų komisijos klausimas – nutarimo „Dėl Virginijaus Partauko ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas Nr. PNP-15.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Balandžio 19 dieną komisija taip pat išnagrinėjo iš esmės Virginijaus Partauko ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą pakeisti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „Atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu, taip pat ir asmenims, kurie nuomoja savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, už kurias savivaldybės administracija nuomos mokestį padengia iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti, kai nuomininkai nuomojamą ar kitą būstą perka už lėšas, skirtas valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti, pirkėjas padengia kainų skirtumą arba gauna lėšų, skirtų valstybės garantijoms jam vykdyti, likutį.“
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę. Be to, norėčiau pažymėti, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017 m. balandžio 12 d. posėdyje nagrinėjo Valstybės kontrolės audito rezultatus ir pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija nedelsiant pateikti komitetui pasiūlymus dėl paramos būstui išsinuomoti sistemos tobulinimo, pateikti informaciją dėl gautų lėšų panaudojimo savivaldybėse už parduotus būstus bei informaciją, kokia rinkos kaina Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybėse parduoti joms priklausę butai.
Komitetas toliau tęs parlamentinę kontrolę šiuo klausimu. Todėl prašau komisijos išvadai pritarti – Seimo protokoliniu nutarimu atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu pritarti komisijos išvadai? Galime, ačiū. Pritarta.
12.36 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijaus Partauko ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-16) priėmimas
Ir paskutinis Peticijų komisijos svarstymas – tai nutarimo „Dėl Virginijaus Partauko ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas Nr. PNP-16.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Komisija išnagrinėjo Virginijaus Partauko ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą papildyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalį 8 punktu, nustatant galimybę savivaldybės būstų nuomininkams, išgyvenusiems šiuose būstuose ne trumpiau kaip 10 metų nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, leisti juos pirkti už kainą, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d., t. y. pirkti juos lengvatinėmis sąlygomis.
Komisija tikrai nepritarė, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę ir manydama, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ar galime pritarti Peticijų komisijos išvadai bendru sutarimu? Balsuojame. Atsiprašau. Dėl motyvų dar yra užsirašęs. Motyvai prieš – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Labai sunku nustatyti neturint tos medžiagos, bet ką iš Peticijų komisijos pirmininko žodžių… tai logikos yra. Žmonės, kurie nuomojasi savivaldybės būstus, dabar privalo išsipirkti socialinį būstą rinkos kaina. Tai tikrai žmonėms yra nepakeliama našta, ypač rajoninėse savivaldybėse, rajoninėse teritorijose. Čia mums, aišku, yra motyvų apie tai pagalvoti. Buvo anksčiau siūlymų, kad savivaldybių tarybos leistų sumažinti tą kainą, būtų suteikta tokia teisė. Tai buvo mano siūlymas. Tačiau Seimas tam nepritarė. O žmonės, be abejo, kreipiasi ir mato, kad jie negali to būsto išsipirkti. Todėl aš tikrai negalėčiau kategoriškai atmesti šitos peticijos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes neturime per daug socialinių būstų, kad galėtume bet kokiomis sąlygomis dabar juos išparceliuoti ir atiduoti kaip nuosavybę. Būtų nesupratimas tų žmonių, kurie laukia socialinio būsto, kuomet kai kas lengvatinėmis sąlygomis pradės privatizuoti, ir bus sunku paaiškinti žmonėms, kurie galbūt laukia ir daug metų laukia. Siūlau pritarti peticijai…
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės išsiskyrė, tai kviečiu balsuoti. Kas palaikote Peticijų komisijos išvadą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 58, prieš nėra, susilaikė 12. Peticijų komisijos išvadai pritarta.
Kadangi balandžio 25 dienos rytinio posėdžio darbotvarkę baigėme, kviečiu registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Renkamės 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.