LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO TURTO KONFISKAVIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2825 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Civilinis turto konfiskavimas yra svarbi valstybės politikos priemonė kontroliuojant savanaudiškus, organizuotus, taip pat korupcinius nusikaltimus ir įgyvendinant visuomenėje principinę nuostatą – nusikalsti neapsimoka. Nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Lietuvos teisės sistemoje yra nemažai teisinių priemonių neteisėtai užvaldytam turtui paimti valstybės nuosavybėn: turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, civilinis turto konfiskavimas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą. Tačiau civilinio turto konfiskavimo institutas dėl palankesnio, civilinei teisei būdingo įrodinėjimo principo taikymo kartais gali būti vienintelė teisinės tvarkos restitucijos priemonė, dėl to šio instituto tinkamas ir efektyvus reglamentavimas yra itin svarbi teisinės tvarkos ir teisingumo vykdymo sąlyga.
Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant tobulinti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. kovo 31 d. priimtą Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą. Civilinio turto konfiskavimo instituto praktinis taikymas atskleidė tam tikrų gana naujo reglamentavimo spragų, todėl Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tobulinimas yra būtina priemonė įgyvendinant šio įstatymo tikslą bei svarbi teisinės tvarkos ir teisingumo vykdymo sąlyga.
Įstatymo projekto tikslas – stiprinti organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevenciją, išplėsti Civilinio turto konfiskavimo įstatymo taikymo pagrindus, užtikrinti turto tyrimo procedūrų tobulinimą, stiprinti civilinio turto konfiskavimo instituto taikymo efektyvumą.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1. Tobulinti esamą civilinio turto konfiskavimo reglamentavimą.
2. Ilginti bendrą turto tyrimo atlikimo terminą.
3. Išplėsti turto tyrimą atliekančių institucijų sąrašą.
4. Išplėsti prokuroro ir turto tyrimą atliekančių institucijų teises atliekant turto tyrimo veiksmus.
5. Reglamentuoti teismo leidimo atlikti atskirus turto tyrimo veiksmus išdavimą.
6. Užtikrinti tinkamas sąlygas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai ir laiku parengti bei pateikti išvadą dėl asmens galimybių įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių.
7. Užtikrinti tinkamą asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą apžiūrint jų turtą, į kurį galimai bus nukreiptas civilinio turto konfiskavimas.
8. Koreguoti netikslias Civilinio turto konfiskavimo įstatymo formuluotes.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. I-267 „Dėl darbo grupės teisės aktų pakeitimų projektams parengti sudarymo“ sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, į kurios sudėtį įtraukti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai.
3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyti turto tyrimo pradėjimo pagrindai. Turto tyrimas atliekamas per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per 6 mėnesius. Prokuroro sutikimu turto tyrimo atlikimo terminas ypatingais atvejais gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Turto tyrimo atlikimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip du kartus. Turto tyrimą atliekančios institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos policija.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymas nenumato galimybės patekti į asmens, dėl kurio atliekamas turto tyrimas, ar asmens, kuris yra nesąžiningas įgijėjas, patalpas ir atlikti turto vertinimą, jei to padaryti jis nesutinka, nors tam tikrais atvejais asmens patirtas išlaidas galima numatyti tik iš esmės apžiūrėjus jo turtą.
Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo institucijos turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, įmonių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešųjų įstaigų, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gauti duomenis, dokumentus ir kitą informaciją tik prokurorui priėmus sprendimą pradėti turto tyrimą ir pradėjus turto tyrimo procedūrą.
Valstybinė mokesčių inspekcija išvadą dėl asmens, kurio turto tyrimas atliekamas, galimybių įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių turi parengti ir turto tyrimą atliekančiai institucijai pateikti per 60 kalendorinių dienų nuo kreipimosi gavimo dienos.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme numatyta, kad asmeniui, dėl kurio turto pradėtas turto tyrimas buvo nutrauktas ir kuriam dėl šio turto tyrimo atsirado neigiamų pasekmių, jo reikalavimu prokuroro leidimu turi būti pateikti turto tyrimo metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus atvejus, kai pateikus šią informaciją gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Didelis organizuotų ir korupcinių nusikaltimų latentiškumo laipsnis leidžia pagrįstai preziumuoti, kad neaiškios kilmės ir didelės vertės turtas dažnai gali būti neteisėtos kilmės. Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimu siekiama išplėsti šio įstatymo taikymo pagrindus ir taip stiprinti organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevenciją. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 1751 straipsnio, 207 straipsnio 2 dalies, 219 straipsnio 2 dalies įtraukimas į civilinio turto konfiskavimo taikymo pagrindus visiškai atitinka Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytą tikslą, todėl, nutraukus šių nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą arba įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, taip pat atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, svarbu nepalikti neištirto abejotinos ir neaiškios kilmės turto. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad dėl Baudžiamojo kodekso 1751 straipsnyje numatytų nusikaltimų tiesioginę finansinę naudą gauna juridiniai asmenys, tačiau neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas dažnai gali slėpti akivaizdžius savanaudiškus tam tikrų fizinių asmenų interesus ir sudaryti prielaidas būsimoms korupcinio pobūdžio veikoms, o kartais net ir pačias korupcines veikas (neteisėtu finansavimu gali būti užmaskuotai perduodamas kyšis). Taigi šis nusikaltimas yra ir korupcinio, ir savanaudiško pobūdžio. Tikimasi, kad Civilinio turto konfiskavimo įstatymo pagrindų išplėtimas padės efektyviau įgyvendinti šio įstatymo pagrindinį tikslą – užtikrinti visuomenės interesą apsisaugoti nuo organizuotų, savanaudiškų ir korupcinių nusikaltimų.
Pradėjus taikyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dažnai būna nepakankami, kad jais remiantis būtų galima motyvuotai inicijuoti turto tyrimą Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to ikiteisminio tyrimo institucijos, siekdamos pagrįsti Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatytas sąlygas turto tyrimui pradėti, beveik visais atvejais atlieka papildomus būtinos informacijos surinkimo ir (ar) patikrinimo veiksmus. Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio papildymu nauja 5 dalimi numatoma, kad prokuroras, prieš priimdamas sprendimą pradėti turto tyrimą, ar ikiteisminio tyrimo institucijos, prieš kreipdamosi į prokurorą motyvuotu raštu dėl turto tyrimo pradėjimo, turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, įmonių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešųjų įstaigų, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gauti duomenis, dokumentus ir kitą informaciją, kurių reikia sprendimui inicijuoti turto tyrimo pradėjimą pagrįsti. Tai suteiks teisę prokurorui ar ikiteisminio tyrimo institucijai gauti visą informaciją, kurios reikia turto tyrimo pradėjimui pagrįsti, tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo duomenų nepakanka. Ši nauja teisinio reguliavimo nuostata pašalins abejones, galinčias kilti dėl teisinio turto tyrimo pradėjimo pagrindimo.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies (iki pernumeravimo) pakeitimu praplečiamas turto tyrimą atliekančių institucijų sąrašas numatant, kad turto tyrimą galėtų atlikti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba – dėl asmenų, kuriems ji atliko ikiteisminį tyrimą ar priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai padėtų užtikrinti efektyvesnį turto tyrimo atlikimą, tolygiau paskirstyti ir sumažinti turto tyrimą atliekančių institucijų darbo krūvį.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies pakeitimu siekiama, jei yra objektyvių priežasčių, dėl kurių būtina pratęsti turto tyrimo atlikimo terminą, bendrą turto tyrimo atlikimo terminą pailginti iki 1 metų 6 mėnesių. Dabartinė praktika rodo, kad šiuo metu nustatytas bendras 1 metų terminas (suėjus nustatytam 6 mėnesių terminui ir jį pratęsus 2 kartus po 3 mėnesius) yra per trumpas, tam tikrose civilinio turto konfiskavimo bylose labai sunkiai suspėta jo nepažeisti. Be to, šiose bylose turto tyrimas laiku buvo atliktas ir byla perduota į teismą tik dėl to, kad turto tyrimą atlikusios institucijos pareigūno ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno, rengusio išvadą dėl asmens galimybių įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių, kitos funkcijos, uždaviniai ir einamieji darbai buvo pavesti kitiems šių institucijų pareigūnams. Tačiau tokios situacijos dėl daugelio priežasčių yra nepriimtinos ir ne visada dėl žmogiškųjų išteklių stokos praktiškai įmanomos, dėl to visada gali kilti rizika, kad, atlikus daug laiko sąnaudų reikalaujantį turto tyrimą, jį reikės nutraukti, nes nuo turto tyrimo pradėjimo suėjo 1 metų terminas. Siūlomas pakeitimas leistų užtikrinti, kad ateityje visi sudėtingi turto tyrimai būtų baigti laiku ir dėl civilinio turto konfiskavimo būtų kreiptasi į teismą.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies papildymu nauju 6 punktu numatoma galimybė patekti į asmens, dėl kurio atliekamas turto tyrimas, ar asmens, kuris yra nesąžiningas įgijėjas, teritoriją, pastatus, gyvenamąsias ir kitas patalpas ir apžiūrėti bei įvertinti turtą teismo leidimu. Ši nauja teisinio reguliavimo nuostata leis turto tyrimo atlikimo metu priimti sprendimą atlikti turto apžiūrą (vertinimą), siekiant nustatyti galimą jo vertę, ir nustatyti, kad toks reikalavimas privalomas tiriamajam ar asmeniui, kuris yra nesąžiningas įgijėjas, atsižvelgiant, be kita ko, į siūlytinos priemonės poveikį asmens teisėms.
Pagal dabartinį reglamentavimą Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų parengti išvadą dėl asmens, kurio turto tyrimas atliekamas, galimybių įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių ir pateikti turimą informaciją tik tuo atveju, kai gautų tos konkrečios informacijos savininko, t. y. tos šalies mokesčių administratoriaus sutikimą ar leidimą naudoti konkrečią turimą informaciją ne mokesčių apskaičiavimo tikslu, o teisėsaugos vykdomai procedūrai. Šiuo metu faktinio tokios situacijos atvejo praktikoje nebuvo, tačiau galima daryti prielaidą, kad teikiant minėtą Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadą nustatytu terminu (per 60 dienų) galima nespėti gauti atsakymo (paklausimas nebūtinai gali būti pateiktas pirmosiomis šio termino dienomis, poreikis kreiptis į kitos šalies mokesčių administratorių paaiškėja jau atliekant analizę ir tai gali būti termino antroji pusė ar net pabaiga). Kol negautas užsienio mokesčių administratoriaus sutikimas ar leidimas, ta informacija negali būti panaudota išvadoje. Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimu siūloma tais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija turi kreiptis į užsienio valstybės mokesčių administratorių dėl leidimo naudoti duomenis ne mokesčių apskaičiavimo tikslu, išvados dėl asmens galimybių įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių pateikimo terminą ilginti iki 90 kalendorinių dienų. Tai sudarytų sąlygas Valstybinei mokesčių inspekcijai laiku parengti ir pateikti minėtą išvadą.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo papildymo 71 straipsniu, įgyvendinant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies papildymo 6 punktu pakeitimą, siekiama reglamentuoti teismo leidimo dėl atskirų turto tyrimo veiksmų atlikimo išdavimą. Tinkamas šios procedūros reglamentavimas užtikrins turto tyrimo veiksmų efektyvumą, taip pat apsaugos nuo galimo asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
Atsižvelgiant į tai, kad neigiamos pasekmės yra vertinamoji sąvoka, Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimu siekiama išvengti subjektyvaus neigiamų pasekmių vertinimo. Siūloma nevertinti neigiamų pasekmių buvimo ir surinktus duomenis apie asmenį teikti visada, kai asmuo to paprašo, išskyrus atvejus, kai pateikus šią informaciją gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams. Siūloma nauja teisinio reglamentavimo nuostata leistų išvengti subjektyvaus neigiamų pasekmių vertinimo ir galimai nevienodų sprendimų priėmimo tapačiose situacijose.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi, kad Įstatymo projektu siūlomi teisinio reguliavimo pokyčiai užtikrins efektyvesnį civilinio turto konfiskavimo instituto taikymą ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tikslų įgyvendinimą.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai, nes bus sukurtos teisinės prielaidos veiksmingiau taikyti civilinio turto konfiskavimo institutą, kuris yra efektyvi organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimto Įstatymo projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti priėmus teikiamus įstatymus.
Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimto Įstatymo projekto nuostatas, nereikės keisti, panaikinti galiojančių įstatymų ar priimti naujų.
9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai.
Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti Turto tyrimo atlikimo ir organizavimo civilinio turto konfiskavimo metu tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-173 „Dėl Turto tyrimo atlikimo ir organizavimo civilinio turto konfiskavimo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio aprašo rengėja – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas.
Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „turto civilinis konfiskavimas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.