AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINĘ REIKŠMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1132 1, 2, 3 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Įstatymų projektų rengimą paskatino poreikis pasikeitus geopolitinei situacijai geriau užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Projektų pagrindinis tikslas yra užtikrinti investicijų Lietuvoje suderinamumą su nacionalinio saugumo prioritetais, kuriems, pasikeitus saugumo situacijai regione, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį užsienio investicijos neleidžiamos į valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo veiklą, išskyrus investicijas iš Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių ūkio subjektų, jei tam pritaria Valstybės gynimo taryba. Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnį išankstinis atitikties nacionaliniams interesams vertinimas taikomas tik fiziniams arba juridiniams asmenims, oficialiai pareiškusiems ketinimą ar interesą įsigyti ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų dalį arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Pasikeitus geopolitinei situacijai, minėtų nuostatų nepakanka, nes nacionaliniam saugumui grėsmę gali kelti ne tik nacionalinio saugumo interesų neatitinkančios investicijos į strateginę reikšmę turinčias įmones, bet ir investavimas į nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius, priklausomai nuo įgyjamų balsų skaičiaus, taip pat investavimas į strateginę reikšmę turinčių įrenginių apsaugos zoną patenkančioje teritorijoje.

Šiuo metu aplink strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius yra nustatomos specialios apsaugos ir (arba) sanitarinės zonos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Tačiau su šių zonų nustatymu susiję ūkinės veiklos apribojimai neleidžia užtikrinti šiose zonose vykdomos ūkinės veiklos atitikimo nacionalinio saugumo interesams, nes minėtame Vyriausybės nutarime įtvirtintų ribojimų tikslas yra užtikrinti fizine prasme saugų objektų naudojimą, šių zonų saugumą socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, bet ne šiose zonose vykdomos ūkinės veiklos atitikimą nacionalinio saugumo interesams. Dėl šios priežasties būtina nustatyti ne tik strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbias apsaugos zonas, bet ir užtikrinti, kad į šias zonas patenkančioje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla būtų suderinama su nacionalinio saugumo interesais.

Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Strateginių įmonių įstatymo projektas) rengimą paskatino ir tai, kad pagal galiojantį Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“ neturi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės statuso, nepaisant to, kad ši įmonė priklauso nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiam ūkio sektoriui, o savo veiklą vykdo karinio saugumo užtikrinimui strateginę reikšmę turinčiame kariniame Šiaulių aerodrome. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1355 „dėl Šiaulių karinio aerodromo naudojimo civilinių orlaivių skrydžiams tvarkos aprašo patvirtinimo“ savivaldybės įmonei „Šiaulių oro uostas“ yra suteikusi teisę organizuoti civilinių orlaivių skrydžius ir antžeminių paslaugų teikimą Šiaulių kariniame aerodrome. Šiaulių aerodrome yra įsikūrusi ir Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazė, kuri yra pagrindinė NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantiems NATO sąjungininkų kariniams vienetams skirta bazė. Karinis Šiaulių aerodromas yra svarbus ne tik NATO oro erdvės apsaugai, bet ir priimančios šalies paramai užtikrinti, taip pat sudaro sąlygas vykdyti karinius oro pervežimus ir pasirengti vykdyti Lietuvos kolektyvinę gynybą bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti, kad civilinių orlaivių skrydžių organizavimu ir antžeminių paslaugų teikimu nacionalinio saugumo interesams užtikrinti svarbiame kariniame aerodrome, karinio aerodromo infrastruktūros naudojimu užsiimanti įmonė būtų laikoma strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone ir tokiu būdu būtų sudaryta galimybė Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio nustatytais atvejais tikrinti potencialių šios įmonės dalyvių atitiktį nacionalinio saugumo interesams. 

                   Remiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 2009 m. gegužės 25 d. rekomendacijų 3 dalimi, valstybė turi teisę pati spręsti dėl to, kas yra būtina siekiant užtikrinti jos nacionalinio saugumo interesus. Pagal minėtą rekomendaciją, jei valstybės siekia nustatyti nacionalinio saugumo interesus užtikrinančią investavimo politiką, ji turėtų būti nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, politikos skaidrumo bei nuspėjamumo principais, proporcingumo bei šią politiką įgyvendinančių institucijų atsakomybės principu. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnio 1 dalis nustato, kad uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Tačiau 65 straipsnio 1 dalis nustato, kad minėtas draudimas nepažeidžia valstybių narių teisės imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu. Atsižvelgiant į minėtose nuostatose nustatytą valstybės galimybę reguliuoti savo investicinę politiką pagal nacionaliniam saugumui iškylančias grėsmes bei įvertinant pasikeitusią saugumo situaciją regione, būtina imtis būtinų, bet kartu ir proporcingų investicinės politikos reguliavimo priemonių, kurios leistų užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, taip pat strateginę reikšmę turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonų teritorijose vykdoma ūkinė veikla būtų suderinama su valstybės nacionalinio saugumo interesais.

2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai

Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį investicijos Lietuvos Respublikoje leidžiamos į visas teisėtas komercines–ūkines veiklas, atsižvelgiant į šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus apribojimus. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienio investicijos neleidžiamos į valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo veiklą (išskyrus investicijas iš Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių ūkio subjektų, jei tam pritaria Valstybės gynimo taryba).

Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnį, atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu gali būti tikrinami fiziniai arba juridiniai asmenys, oficialiai pareiškę ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projektu (toliau – Investicijų įstatymo projektas) siūloma papildyti galiojančio Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnį nauja dalimi ir nustatyti, kad investicijos į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio sektorių arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje būtų leidžiamos tik įvertinus potencialaus dalyvio atitiktį nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

Strateginių įmonių įstatymo projektu siūloma:

1) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, nustatyti ūkio sektorius, turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir įtvirtinti teisines prielaidas įvertinti šių ūkio sektorių potencialių dalyvių atitiktį nacionalinio saugumo interesams;

2) įtvirtinti nuostatą, kad visi Lietuvos Respublikoje esantys aerodromai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aerodromo sąvoka apima visą arba dalį žemės arba vandens paviršiaus ploto (įskaitant visus statinius, įrenginius ir įrangą), skirtą orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti žemės arba vandens paviršiuje, todėl ši sąvoka yra platesnė, apimanti ne tik šiuo metu įstatymu strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmonės, bet ir šioms įmonėms nepriklausančius statinius, įrenginius ir įrangą, kurie yra strategiškai svarbūs oro uosto funkcijų vykdymui;

3) nustatyti, kad savivaldybės įmonė ,,Šiaulių oro uostas” turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui.

Nustatyti, kad nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės yra taikomos ne tik fiziniams arba juridiniams asmenims, oficialiai pareiškusiems ketinimą ar interesą įsigyti ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius ar esamiems ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonėms akcininkams, siekiantiems papildomai įsigyti įmonės akcijų, bet taip pat ir asmenims, ketinantiems investuoti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius arba ketinantiems vykdyti ūkinę veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Pasikeitus geopolitinei ir saugumo situacijai regione ir siekiant užkirsti kelią nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms, susijusioms su investicijomis į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius ir (arba) investicijomis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje, laukiami teigiami teisinio reguliavimo pokyčių rezultatai, kadangi siūlomu reguliavimu bus užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp Lietuvos nacionalinio saugumo interesų ir verslui palankios investicinės aplinkos dar saugesnėje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų tikslas yra užtikrinti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose sektoriuose veikiančių įmonių potencialūs dalyviai, taip pat greta strateginę reikšmę turinčių įrenginių teritorijose ketinantys veikti ūkio subjektai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl šių įstatymų įgyvendinimas, nors ir galintis turėti įtakos verslo sąlygomis Lietuvoje, užtikrina ypatingai šiuo metu būtinas proporcingas saugumo priemones, leisiančias užkirsti kelią su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamai veiklai ir su ja susijusioms investicijoms Lietuvos Respublikoje.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Priėmus įstatymus, Vyriausybė nutarimu turės patvirtinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbias apsaugos zonų teritorijas.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir siūlomos papildomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios priemonės gali būti laikomos būtinos ir proporcingos Europos Sąjungos teisės aktų kontekste nacionalinio saugumo požiūriu.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymų įgyvendinimui būtina Vyriausybės nutarimu nustatyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbias apsaugos zonas.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu įvertinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Civilinės aviacijos administracijos pasiūlymai.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ,,strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys ūkio sektoriai“, ,,potencialus dalyvis“, ,,strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai“, ,,strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.  

Respublikos Prezidentė                                                                       Dalia Grybauskaitė