LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-11-13 Nr. XIVP-2835(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Derinant projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį siūlome dėstyti taip: „Šio įstatymo 14–19 straipsnių nuostatos taikomos viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau nei 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė arba savivaldybė“.
2. Derinant keičiamo įstatymo terminiją su Profesinio mokymo įstatymu, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „valstybės“ įrašytinas žodis „valstybinėms“.
3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina ne keičiamo įstatymo 1 straipsnio 8 dalyje numatyti išlygą dėl įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikymo tam tikrą statusą turinčioms viešosioms įstaigoms, o papildyti pačią 5 straipsnio 1 dalį nauju sakiniu, numatančiu, kad valstybė ir (ar) savivaldybės taip pat gali būti viešųjų įstaigų, steigiamų atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijos statusui įgyti ar tokį statusą jau turinčių viešųjų įstaigų, kurių pagrindinė paskirtis – mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, steigėjos, savininkės ar dalininkės.
4. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatytas ne pačių sandorių (juridinių faktų) dėl neatlygintino turto perdavimo dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui draudimas, o tik draudimas viešosioms įstaigoms sudaryti tokius sandorius įforminančias sutartis. Manytina, kad imperatyvus draudimas viešosioms įstaigoms perduoti turtą dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui būtų tikslesnis, platesnis ir labiau atspindėtų draudimo turinį, nei tiesiog draudimas sudaryti sutartis. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, minėtas punktas galėtų būti dėstomas taip: „perduoti viešosios įstaigos turtą neatlygintinai valdyti, naudotis ar nuosavybės teise viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui“.
5. Svarstytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostata, implikuojanti, kad tuo atveju, kai viešosios įstaigos steigėjas yra vienasmenis (valstybė arba savivaldybė), turės būti priimami du teisės aktai, reglamentuojantys valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos steigėjos, įsipareigojimus dėl viešosios įstaigos steigimo – pirma, Vyriausybės nutarimas ar savivaldybės tarybos sprendimas, priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka (šiame teisės akte būtų nustatomi valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos steigėjos, įsipareigojimai dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo); o antra, turėtų būti priimamas steigimo aktas, t. y. priimamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos teisės aktas, kuriuo būtų tvirtinamas steigimo aktas (į kurį turėtų būti įtrauktos aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo ar savivaldybės tarybos sprendimo nuostatos). Mūsų nuomone, nepagrįsta ir nelogiška būtų nustatyti tokį reguliavimą, pagal kurį turėtų būti priimami du iš esmės identiški to paties subjekto teisės aktai, reglamentuojantys viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, steigimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „ir įtraukiami į viešosios įstaigos steigimo sutartį arba steigimo aktą“, o vietoj to papildyti šią dalį nauju sakiniu, nustatančiu, kad tuo atveju, kai valstybė ar savivaldybė yra viena iš viešosios įstaigos steigėjų, Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu nustatyti įsipareigojimai dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo yra įtraukiami į viešosios įstaigos steigimo sutartį.
6. Atsižvelgiant į tai, kad registruojant viešąją įstaigą steigėjus atstovaujančių fizinių asmenų asmens duomuo - šių asmenų gyvenamosios vietos adresas, santykio su viešąja įstaiga aspektu nėra itin svarbus, o pakankamu galėtų būti laikomas ir adresas, kuriuo galima būtų pasiekti fizinį asmenį, įteikti jam dokumentus, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti, kad steigimo sutartyje nurodomi ne fizinių asmenų gyvenamosios vietos adresai, o kiti fizinės vietos adresai – jų korespondencijos adresai.
7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios įstaigos įstatuose turi būti nustatyta viešosios įstaigos pakartotinio visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka, atitinkamai reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio viešosios įstaigos įstatų turinio sudėtines dalis, 2 dalies 4 punktą po žodžio „susirinkimo“ įrašant žodžius „sušaukimo ir“.
8. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešojoje įstaigoje gali būti sudaryti keli kolegialūs valdymo organai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnyje yra siūloma nustatyti tik vieno viešosios įstaigos kolegialaus valdymo organo – valdybos kompetenciją. Kiti kolegialūs valdymo organai keičiamame įstatyme nėra nurodomi, taip pat nenustatoma jų kompetencija. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kolegialių valdymo organų kompetencija neturėtų būti nustatyta viešosios įstaigos įstatuose, atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas.
9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „taisyklę“ įrašytinas žodis „taisykles“, o vietoj žodžių „teisių ribos“ – žodžiai „įgaliojimų apimtys“.
10. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos įstatuose nurodoma informacijos apie viešosios įstaigos veiklą, įskaitant ir viešuosius pranešimus, pateikimo visuomenei tvarka. Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas už informacijos, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą, nustatymą ir pateikimą visuomenei būtų atsakingas viešosios įstaigos vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kiekvienos viešosios įstaigos vadovas galėtų nustatyti skirtingą visuomenei teikiamą informaciją apie viešosios įstaigos veiklą bei jos apimtis. Siekiant to išvengti, manytina, kad informacija, kuri turėtų būti pateikta visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą, turėtų būti aiškiai įvardinta keičiamame įstatyme.
11. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje teisės aktai oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, o ne Teisės aktų informacinėje sistemoje, turėtų būti patikslintos keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos.
12. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose siūloma nustatyti baigtinį viešosios įstaigos įstatų sudėtinių dalių sąrašą. Keičiamo statymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti duomenys, kurie papildomai nurodomi viešųjų įstaigų, kurių savininke yra valstybė ar savivaldybė, įstatuose. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos įstatuose gali būti ir kiti duomenys, nei nurodyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose bei 3 ir 4 dalyse. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas viešosios įstaigos įstatuose gali būti nustatytos ir kitos, nei numatytos keičiamo įstatymo 4 straipsnyje ir kituose įstatymuose, viešosios įstaigos dalininkų neturtinės teisės. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, gali steigiamos viešosios įstaigos vardu ir dėl jos interesų sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius viešajai įstaigai prievolės atsiranda tada, kai juos, įsteigus viešąją įstaigą, patvirtina viešosios įstaigos valdymo organas ar jos įstatuose nustatytas kitas organas. Nuostatos, kurios galėtų būti viešosios įstaigos įstatų sudėtine dalimi, yra nurodytos ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti 10 punktu arba šį straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatant, kad viešosios įstaigos įstatuose gali būti ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios šiam ir kitiems įstatymams.
13. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre viešoji įstaiga laikoma įsteigta, brauktina kaip perteklinė, nes Civilinio kodekso 2.63 straipsnio 1 dalyje jau nustatyta, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre.
14. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešojoje įstaigoje gali būti sudaryti keli kolegialūs valdymo organai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnyje nustatomi reikalavimai (išsilavinimui, nepriekaištingai reputacijai, vengti interesų konflikto) tik vieno kolegialaus valdymo organo - valdybos nariams. Reikalavimai viešųjų įstaigų, tame tarpe ir tų, kurių savininke ar dalininke yra valstybė ar savivaldybė, kitų valdymo organų nariams projekte nėra nustatomi. Svarstytina, ar tokie reikalavimai neturėtų būti nustatytai keičiamame įstatyme.
15. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga gali turėti kelis kolegialius organus. Iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiški tokių organų kompetencija. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokių organų kompetencija neturėtų būti nustatyta viešosios įstaigos įstatuose, atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį nauju punktu.
16. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą visuotinis dalininkų susirinkimas turėtų teisę pats nustatyti viešosios įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainas bei tarifus arba nustatytų jų nustatymo tvarką. Pažymėtina, kad nėra aišku, kuris viešosios įstaigos organas, atsižvelgdamas į visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintą viešosios įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainų bei tarifų nustatymo tvarką, turėtų įgaliojimus nustatyti konkrečias viešosios įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainas bei tarifus. Svarstytina, ar tokia teisė neturėtų būti suteikta viešosios įstaigos vadovui arba valdybai, atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 20 straipsnyje arba 14 straipsnyje nustatyta jų kompetencijas.
17. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatų, nustatančių, kad kiti įstatymai, reglamentuojantys konkrečių viešųjų įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą, gali nustatyti kitokias viešosios įstaigos vadovo, kolegialių valdymo organų ar kolegialių organų narių skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų sąlygas, santykis su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, numatančia bendrąją normą, kad šio įstatymo nuostatos viešosioms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Kitaip sakant, tuo atveju, jeigu visi kiti įstatymai turėtų taikymo viršenybę keičiamo įstatymo atžvilgiu, minėtosios keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatos laikytinos perteklinėmis. Jeigu, vis dėlto, būtų siekiama nustatyti, kad Viešųjų įstaigų įstatymas yra universalus, aprėpiantis ir unifikuotai reglamentuojantis visose srityse veikiančių viešųjų įstaigų veiklą, keičiamo įstatymo 1 straipsnyje turėtų būti aiškiai įtvirtintas toks teisinio reguliavimo ir šio įstatymo taikymo viršenybės modelis, pagal kurį tais atvejais, kai kiti įstatymai nustatytų kitokias viešųjų įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną reglamentuojančias nuostatas, būtų taikomos Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas pirmenybę suteiktų kitų įstatymų normoms. Tokiu atveju tik tam tikrose konkrečiose Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatose (kaip, pavyzdžiui, aukščiau minėtose keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose), kuriose reglamentuojami teisiniai santykiai, įstatymų leidėjo nuomone, galėtų skirtis ir būti reguliuojami kitaip, turėtų būti nustatoma galimo įstatymo netaikymo išlygą nustatanti formuluotė: „jeigu konkrečių viešųjų įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip“.
18. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu sudaro viešosios įstaigos įstatuose nurodytas asmuo. Ši nuostata derintina su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu sudaro ne viešosios įstaigos įstatuose nurodytas asmuo, bet į pareigas viešosios įstaigos vadovą skiriančio viešosios įstaigos organo (visuotinio dalininkų susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo), jeigu įstatymai nenustato kito vadovą į pareigas skiriančio ir iš jų atleidžiančio subjekto, įgaliotas asmuo. Svarstytina, ar siekiant suderinamumo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, kad darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu sudaro viešosios įstaigos įstatuose nurodytas asmuo, nereikėtų atsisakyti.
19. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia likvidatorių tais atvejais, kai sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima pats visuotinis dalininkų susirinkimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 2.108 straipsnio 3 straipsnio nuostatas juridinio asmenio likvidavimui gali būti sudaroma likvidacinė komisija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti.
Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2, 5, 7 dalių bei 28 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
20. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 3 punkte po žodžių „jeigu jų nenustato kiti teisės aktai“ įrašytini žodžiai „arba paveda šią funkciją atlikti viešosios įstaigos valdybai“. Atitinkamai pildytinos ir šios dalies 4 punkto nuostatos.
21. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad visuotinio dalininkų susirinkimai protokoluojami, išskyrus, kai viešosios įstaigos savininkas yra vienas asmuo. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų parenkamas asmuo, kuris surašytų visuotinio susirinkimo protokolą, taip pat nėra aišku, kurie asmenys jį pasirašytų. Be to, nėra aišku, ar būtų renkamas visuotinio dalininkų susirinkimo pirmininkas. Jeigu taip, tai kokia tvarka jis būtų parenkamas (išrenkamas). Keičiamą įstatymą reikėtų papildyti nuostatomis pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
22. Keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūloma reglamentuoti visuotinį dalininkų susirinkimą. Svarstytina, ar šiame straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas, o keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti, kad viešoji įstaiga privalo sudaryti galimybę viešosios įstaigos dalininkams dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. Toks teisinis reguliavimas būtų ypač aktualus, esant ekstremaliai situacijai, taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kad nesutriktų viešųjų paslaugų teikimas ar viešojo administravimo funkcijų vykdymas, kai jas teikia ar vykdo viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybės.
23. Nėra aišku, kaip būtų įgyvendinama keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad viešosios įstaigos valdyba taip pat turi ir 20 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytą viešosios įstaigos vadovo pareigą – būti atsakingam už viešosios įstaigos politikos personalo, rizikos valdymo, darbo užmokesčio ir (ar) kitose pasirinktose srityse patvirtinimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. Taigi, pagal siūlomą reguliavimą, ir vienasmenis viešosios įstaigos vadovas, ir valdyba būtų atsakingi už tos pačios funkcijos atlikimą. Papildomų neaiškumų sukelia ir tai, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybos sprendimai, priimti vykdant šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytą pareigą, viešosios įstaigos vadovui yra privalomi. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus šios valdybos pareigos turinys ir jos santykis su identiškos įstaigos vadovo, kuriam įstaigos sprendimai šiuo klausimu būtų privalomi, pareigos atlikimu.
24. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostata numatanti, kad valdybos nariai skiriami valdybos kadencijai, brauktina kaip perteklinė ir savaime suprantama. Taip pat brauktinas šios dalies sakinys, numatantis, kad jeigu valdybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, vietoj jo skiriamas kitas narys iki valdybos kadencijos pabaigos, nes analogiška nuostata įtvirtinta keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje.
25. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis neturėtų būti patikslinta, joje nustatant, kad viešosios įstaigos valdybos nariu negali būti ne tik viešosios įstaigos ir su ja susijusio juridinio asmens steigėjo, dalyvio, vadovo, valdybos ar kito kolegialaus organo nario artimi asmenys, tačiau ir patys viešosios įstaigos ir su ja susijusio juridinio asmens steigėjai, dalyviai, vadovai, valdybos ar kito kolegialaus organo nariai. Kitu atveju, būtų nustatytas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį valdybos nariais galės būti asmenys, objektyviai turėsiantys žymiai didesnę interesų konflikto galimybę (nei jų artimi asmenys).
26. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad kandidatas į viešosios įstaigos valdybos narius turi būti nepriekaištingos reputacijos, o šio straipsnio 3 dalyje nustatomi reikalavimai valdybos narių nepriekaištingai reputacijai. Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kandidatas į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir, kaip ir viešosios įstaigos valdybos nariai, atitikti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų taikomi visų viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, tame tarpe ir vykdančių viešojo administravimo funkcijas, vadovui ir kitų valdymo organų nariams. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 14, 19, 20, 23, 25 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2836 (2) (toliau – projektas Nr. XIVP-2836(2)) 5 straipsnyje dėstomo Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektų vadovams, valdymo organų nariams, priežiūros organų nariams ir į šias pareigas pretenduojantiems asmenims taikomi Valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Pagal projekto Nr. XIVP-2836(2) 2 straipsnio 1 dalyje bei 5 straipsnyje dėstomo dėstomas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas viešojo administravimo įgaliojimai galėtų būti suteikti viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Taigi, abiejuose projektuose siūloma nustatyti skirtingus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus viešųjų įstaigų, kurios vykdytų viešojo administravimo funkcijas, vadovams ir kitų valdymo organų nariams. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant, kurie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų taikomi viešųjų įstaigų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, vadovui ir kolegialių valdymo organų nariams.
27. Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje siūloma reglamentuoti valdybos darbo organizavimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra siūloma nustatyti reikalavimo valdybos posėdžio kvorumui. Svarstytina, ar esminės valdybos darbo organizavimo taisyklės, pavyzdžiui, kaip valdybos posėdžio kvorumas, neturėtų būti nustatytas keičiamame įstatyme. Kitu atveju, viešosios įstaigos pačios nusistatytų galimai skirtingus reikalavimus savo valdybų posėdžių kvorumui.
28. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje antrajame sakinyje vietoj žodžių „nustatytais atvejais“ nereikėtų įrašyti žodžius „nustatytu atveju”, nes keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje nurodytas tik vienas atvejis, kai po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos įstatai gali būti nekeičiami, t. y. kai reorganizavimas vykdomas prijungimo būdu.
29. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kai paramos teikėjas būtų nenustatęs tvarkos, pagal kurią turėtų būti naudojama jo viešajai įstaigai suteikta parama. Tokiu atveju, nėra aišku, kokia tvarka iki viešosios įstaigos pertvarkymo turėtų būti naudojama jos gauta parama. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tokiu atveju parama turėtų būti naudojama pagal visuotinio viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo nustatytas paramos valdymo taisykles. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu, nustatant, kokia tvarka turėtų būti naudojama viešajai įstaigai suteikta parama iki jos pertvarkymo, jeigu paramos teikėjas nebūtų nustatęs tokios paramos naudojimo tvarkos.
30. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį siūlome papildyti nuostata, numatančia, kad tuo atveju, kai iki pertvarkymo viešoji įstaiga gautos paramos nepanaudojo ir pagal nustatytą paskirtį jos naudoti nebėra galimybių, toks turtas grąžinamas jį perdavusiam paramos teikėjui (nes, pavyzdžiui, pertvarkius viešąją įstaigą į bendrovę, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės pagal Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį negali būti paramos gavėjais, o tai reiškia, kad ir naudoti iki pertvarkymo viešosios įstaigos gautos paramos).
31. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad į bendrovę pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos, kurias viešoji įstaiga įgijo iki pertvarkymo buvusios teisinės formos pagrindu, pasibaigia nuo bendrovės, veiksiančios po pertvarkymo, steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, prieštarauja imperatyviajai Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Jeigu, atsižvelgus į Teisės departamento pastabą, šia nuostata siekiama nustatyti, kad viešosios įstaigos sudarytos valstybės turto panaudos sutartys turėtų būti nutraukiamos iki viešosios įstaigos pertvarkymo pabaigos, tai turėtų būti aiškiai ir nustatyta.
32. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „nutarimo“ įrašytinas žodis „Vyriausybės“, o prieš žodį „sprendimo“ įrašytini žodžiai „savivaldybės tarybos“.
33. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostata, nustatanti, kad viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, tik kai viešosios įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, nedera su šio straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, kurios savininkė arba dalininkė yra valstybė, į biudžetinę įstaigą priima Vyriausybė, o sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, kurios savininkė arba dalininkė yra savivaldybė, į biudžetinę įstaigą priima savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslintinos.
34. Pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies paskutiniame sakinyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, likviduojant viešąją įstaigą likęs nepaskirstytas turtas galėtų būti paskirstomas visiems dalininkams proporcingai jų įnašų dydžiui. Taigi, pagal keičiamo įstatymo nuostatas viešosios įstaigos turtas, tame tarpe turtas, kuris įsigytas iš viešosios įstaigos gauto perviršio (pelno), galėtų būti perduotas viešosios įstaigos dalininkams viršijant jų turimas dalis viešojoje įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniais asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų ir kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti viešuosius interesus. Ši nuostata reiškia, kad viešojo juridinio asmens steigėjai (dalininkai) negali gauti viešojo juridinio asmens pelno dalies, jeigu viešojo juridinio asmens veikla pelninga, negali gauti viešojo juridinio asmens pelno dalies, viršijančios dalyvio įnašus į turtą. Viešojo juridinio asmens dalyviui – valstybei ar savivaldybei, tenkanti turto dalis likvidavus viešąjį juridinį asmenį, gali atitekti visa[1]. Atsižvelgiant į tai, vertinamojoje keičiamo įstatymo nuostatoje, derinant ją su Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siūlome išbraukti žodžius „arba paskirstomas visiems dalininkams proporcingai jų įnašų dydžiui“.
35. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 2.106 straipsnyje nustatyti juridinių asmenų likvidavimo pagrindai, o ne atvejai, vietoj žodžio „atvejais” įrašytinas žodis „pagrindais“.
36. Projekto 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 8 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, numatančiomis, kad valstybė ir savivaldybė po įstatymo įsigaliojimo galės būti ne tik viešųjų įstaigų, kurios teikia viešąsias paslaugas ir (arba) turi viešojo administravimo įgaliojimus, savininkėmis ar dalininkėmis.
37. Projekto 2 straipsnio 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 dalyse vietoj žodžių „iki įsigaliojant šiam įstatymui“ įrašytini žodžiai „iki šio įstatymo įsigaliojimo“.
38. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė“, nes viešosios įstaigos įstatų atitiktį naujiems įstatyminiams reikalavimams turės užtikrinti visos be išimties viešosios įstaigos.
39. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžio „atšaukiamas“ įrašytinas žodis „atleidžiamas“.
40. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad iki įsigaliojant šiam įstatymui pradėtos viešųjų įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo procedūros tęsiamos iki tol, kol bus užbaigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant kokia tvarka būtų užbaigiamos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtos viešųjų įstaigų pertvarkymo procedūros.
41. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 3 dalyje numatytas galiojančio reguliavimo ex post vertinimo laikotarpis – 2 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, yra pakankamas tinkamai ir objektyviai įvertinti, ar sudarytos būtinos prielaidos efektyviai ir racionaliai naudoti (perleisti) valstybės ir savivaldybių turtą viešąsias įstaigas pertvarkant į bendroves. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas minimalus galiojančio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent dvejus metus nuo įsigaliojimo, poveikio ex post vertinimas, tačiau įstatymų leidybos praktikoje pasirenkamas bent trijų metų ar dar ilgesnis ex post vertinimo laikotarpis.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt