LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34¹, 37, 38, 39, 40, 40¹, 40², 40³, 40⁴, 43, 45, 47, 48, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 32¹ IR 40² STRAIPSNIAIS, 34² STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-5373

2021-01-04  Nr. 121-P-1

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas; komiteto biuras: vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Švietimo, mokslo ir kultūros grupėje Šarūnas Radvilavičius, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus vedėja Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas Armen Airapetian, Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula, Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Aistė Žilinskienė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas Arnas Marcinkus, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovė Vaiva Žukienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, advokatė, nepriklausoma ekspertė Liudvika Meškauskaitė, Žurnalo “Valstybė” redaktorius Eduardas Eigirdas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas: 1.    Įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ dėstomas naujos eilutės centre.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	1 (2)	(8)		2.    Atsižvelgiant į galimą asmenų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse, teisinę formą, kada ten įsisteigusios organizacijos gali ir neturėti juridinio asmens teisių, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų nustatyti, kad į asmens sąvoką šiame įstatyme patenka ne tik fizinis ar juridinis, tačiau ir kita Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusi organizacija. Pažymime, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista kokiu pagrindu iš subjektų, kurie Lietuvos Respublikoje gali verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla, sąrašo išbraukiamos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis.	Nepritarti	Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Projektu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo sąvokos „asmuo“ praplėtimas būtų netikslingas, nes ne visos situacijos, aptartos šiame įstatyme ir susijusios su fizinių ar juridinių asmenų veikla, teisėmis ar pareigomis, būtų tinkamos (pritaikytos) minėtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso. Todėl  papildymas pagal pastabą, taikymo požiūriu, įneštų daugiau neaiškumo.
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	1 (2)	(87)		3.    Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio dalis, apibrėžianti „audiovizualinio kūrinio“ sąvoką, turi būti dėstoma po „Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ apibrėžimo. Siekiant išvengti įstatyminių normų kolizijos bei nustatyti aiškias įstatyminių normų tarpusavio taikymo taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje reikėtų nustatyti baigtinį įstatymų, kuriuose apibrėžtos sąvokos ir šiame įstatyme vartojamos ta pačia reikšme, sąrašą. Be to, pastebėtina, kad keičiamame įstatyme yra nuoroda ir į kitus įstatymus, nepaminėtus 2 straipsnio 87 dalyje, pvz. projekto 24 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje yra nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes 2 str. 87 d. papildyta įstatymų pavadinimais, sąvokos apkeistos. Patikslintas sąvokų eiliškumas. Netikslinga pateikti baigtinį sąrašą įstatymų, nes toks sąrašas būtų pernelyg platus; atitinkamai dėl to, jo reikalingumas būtų abejotinas. Manytina, jog svarbiausia pateikti nuorodas į tuos įstatymus, kuriuose apibrėžtos dažniausiai naudojamos Visuomenės informavimo įstatyme. Be kita ko, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalis papildyta nuorodomis į 10 įstatymų.
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	3 (20)	(1)		4.    Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, įrašant vietoj „susidariusios ekstremalios situacijos“ žodžius „paskelbtos ekstremalios situacijos“. Svarstytinas siūlomo pakeitimo suderinamumas su Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius „nustato perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarką.“(pabraukta TD).	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	4 (22)	(2)		5.    Nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra užkertama galimybė radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla verstis užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Užsienio bendrovės, siekiančios Lietuvoje vystyti verslą, itin dažnai pasirenka steigiamo filialo veiklos formą. Pažymėtina, kad ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektu, kuriam pagal bendrąsias licencijavimo nuostatas gali būti išduodami įvairūs veiklos leidimai ar licencijos, yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai.	Nepritarti	Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Projektu neužkertama galimybė radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla verstis užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, nes: 1) siūlomas išbraukimas susijęs su tuo, kad 22 str. yra apibrėžta kas gali būti Audiovizualinės paslaugos teikėjas; 2) šiuo metu Lietuvoje nėra tokių paslaugų teikėjų, kurie įvardinti siūlomoje braukti nuostatoje (neatsirado nuo įstojimo į ES pradžios, todėl nuostata praktikoje nenaudojama), bet jeigu ir atsirastų, tai jie galėtų kreiptis į LRTK su prašymu teikti paslaugas kaip juridiniai asmenys, ne filialai. Juolab, kad sankcijų našta vis tiek tenka juridiniam asmeniui, ne filialui.
1.6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	4 (22)	3 (4)		6.    Projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje minima „kontrolinio akcijų paketo“ sąvoka, kurios apibrėžtis nepateikta nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nurodytuose įstatymuose. Pastebėtina, kad nurodyta sąvoka savaime nėra aiški, todėl svarstytina galimybė ją apibrėžti. Be to, kontrolinio akcijų paketo savininkas gali pasikeisti tik perleidus akcijas, bet ne perleidus „(dalis, pajus)“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 22 str. 4 d. formuluotė: „4. Jeigu pardavus ar kitaip perleidus keičiasi transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai) arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims) kitais pagrindais kontroliuojantis asmuo, akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kitaip kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo gauti Komisijos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) rašytinį sutikimą.‘‘
1.7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	5 (24)	(1)	(5)	7.    Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija taisytina. Siūlytina šiame punkte po žodžių „jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data“ atsisakyti skliaustų arba skliaustus atidaryti prieš nurodytus žodžius, kaip tai padaryta 14 punkto 4 papunktyje. Ši pastaba taikytina ir 24 straipsnio 1 dalies 7 punktui.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	5 (24)	(1)	(7)	8.    Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte taisytina neaiški formuluotė „juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“. Be to, iš vertinamo punkto nuostatų neaišku, kokie duomenys pateikiami apie juridinio asmens dalyvį užsienietį, kuriam asmens kodas yra suteiktas. Pastebėtina, kad kitose vertinamo straipsnio nuostatose nurodyta, jog tokiu atveju papildomai pateikiama užsieniečio gimimo data.	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes 24 str. 1 d. 7 p. patikslintas pagal antrąją pastabą. Formuluotės „juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“ tikslas – detalizuoti reikalavimą juridiniam asmeniui pateikti duomenis apie savo valdymo struktūrą iki fizinio asmens. Kitu atveju liktų ne iki galo aišku, kad juridinio asmens dalyvis, kuris taip pat yra juridinis asmuo, turi pateikti duomenis apie savo struktūrą (iki fizinio asmens) ir nesustoti ties pirmos eilės juridiniu asmeniu.
1.9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	5 (24)	(1)	(13)	9.    Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, jog Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita. Neaišku, kokia „metinė ataskaita“ turima omenyje. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės finansinės ataskaitos), o pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės ataskaitos), kurį sudaro metinės finansinės ataskaitos ir metinės biudžeto vykdymo ataskaitos.	Nepritarti	Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyti duomenys bus teikiami iš Juridinių asmenų registro (JAR). JAR nuostatų 123 punkte nurodyta, kad „Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
1.10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	6 (25)	(4)		10.    Reikėtų patikslinti administracinio sprendimo, kuriuo tvirtinama projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“, priėmimo sąlygas. Pagal bendrąsias administracinių sprendimų priėmimo taisykles, viešojo administravimo subjektas jo kompetencijai priklausančius sprendimus priima arba vienas, arba kartu su kitu viešojo administravimo subjektu, arba vienas, bet prieš tai sprendimą suderinęs su kitu įgaliotu subjektu. Tuo tarpu projekte išdėstyta nuostata suponuoja, kad Komisija, priėmusi administracinį sprendimą dėl tam tikros tvarkos nustatymo, jau priimtą sprendimą paskui dar turi suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti šią nuostatą dėl viešojo administravimo subjekto – Komisijos tvirtinamos tvarkos priėmimo procedūros. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, kuriame taip pat numatyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 25 str. 4 d. formuluotė: „4. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta tvarka, prieš tai suderinta su Vyriausybės įgaliota institucija, privalo informuoti Komisiją apie pokyčius, kurie gali paveikti jurisdikcijos nustatymą pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Komisija sudaro <...>“. Analogiškai patikslinta 34 str. 2 d., 39 str. 9 d. ir 40^3 str. 5 d.
1.11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	8 (32^1)			11.    Vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalių, apibrėžiančių „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ bei „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ sąvokų turinį, bei projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 32^1 straipsnio tarpusavio santykį, nėra aišku, kas be paties audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo, kuris ir prisiima redakcinę atsakomybę už savo teikiamų paslaugų (skleidžiamų programų) turinį, dar gali įtakoti jo teikiamas paslaugas (uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais ir (ar) šias paslaugas keisti). Kitaip sakant, svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų ne tik įtvirtinti draudimą įtakoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugų turinį be jų sutikimo, tačiau ir atskleisti subjektus (šios draudžiamosios normos adresatus), turinčius galimybę tai daryti.	Nepritarti	Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Subjektų, galinčių techninėmis priemonėmis uždengti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas komerciniais audiovizualiniais pranešimais gali būti daug ir įvairių. Šio straipsnio tikslas – apsaugos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos vientisumą nuo visų galimų subjektų ir išorinių veiksnių, kurie nepriklauso nuo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo.
1.12	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	13 (37)	(6)		12.    Atsižvelgiant į tai, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalis skirta išimtinai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, o užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms yra būdingas tik nelinijinės paslaugos požymis, nėra aišku kodėl šioje dalyje yra apibrėžiama nedidelės auditorijos dalis ir linijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo atveju. Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti, kad projekte nurodyta sąlyga dėl nedidelės auditorijos dalies tuo atveju, kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas teikia ir linijines, ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, gali būti konstatuojama tik kumuliatyviai tenkinant abi nurodytas sąlygas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Be to, neaišku, kas šiuo atveju turėtų būti laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo partneriais.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 37 str. 6 d. formuluotė: „6. <…> Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jų ir su jais susijusių įmonių apyvartą, yra maža (sudaro mažiau kaip vieną procentą bendrų pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkos) arba kurių auditorija yra nedidelė (užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia vieno procento).‘‘
1.13	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	19 (40^3)			13.    Derinant projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 40^3 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio turiniu reikėtų nustatyti, kad straipsnis reglamentuoja ne dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugoms keliamus reikalavimus, tačiau nustato veiklos reikalavimus tokias paslaugas teikiantiems teikėjams.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.14	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	19 (40^3)	(2)	(9)	14.    Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 40^3 straipsnio 2 dalies 9 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 2 dalies“ įrašytinas žodis „šios dalies“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.15	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	19 (40^3)	(3)		15.       Nėra visiškai aiškus projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 40^3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad „dėl tokių priemonių neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jei tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų“ turinys. Jeigu turima omenyje, kad tokiomis priemonėmis ex ante kontrolės priemonės gali būti nustatomos ar gali būti filtruojamas įkeliamas turinys tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip reikėtų ir nurodyti.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.16	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	20 (40^4)	(1)		16.       Projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40^4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „reikalavimus“ įrašytini žodžiai „reikalavimų laikymąsi“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.17	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	20 (40^4)	(2)		17.       Siekiant teisinio aiškumo, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 40^4 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti, kad kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis ir į teismą.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komitetas siūlo 40^4 str. 2 d. papildyti sakiniu: „2. <…> Kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis į teismą.‘‘
1.18	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	22 (43)	(4)		18.       Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos. Lietuvos Respublikos įstatymuose neturėtų būti tokių nuostatų, kaip „Europos Sąjungos lygmeniu gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai <...>“, nes taisyklių, kurios taikomos Europos Sąjungos lygmeniu, nustatymas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pastebėtina, kad 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (su pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808) 4a straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Valstybės narės ir Komisija gali skatinti savireguliavimą, taikydamos Sąjungos elgesio kodeksus, kuriuos parengia žiniasklaidos paslaugų teikėjai, <...>“. Taigi, skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvos Respublikos įstatyme galėtų būti nustatyta, jog Lietuvoje gali būti taikomi Europos Sąjungos elgesio kodeksai, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 43 str. 4 formuluotė: „4. Skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvoje gali būti taikomi nacionalinio ir (ar) Europos sąjungos lygmens elgesio (etikos) kodeksai, kuriuos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, prireikus bendradarbiaudami su pramonės, prekybos ar kitais sektoriais, profesinėmis ir vartotojų asociacijomis arba organizacijomis. Jeigu Europos Sąjungos elgesio (etikos) kodeksus parengia Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, jie pateikia šių kodeksų projektus ir jų pakeitimus Europos Komisijai.‘‘ Komiteto siūloma 43 str.  5 d. ir 5 d. 1 p. formuluotė: „5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti nacionalinio lygmens elgesio (etikos) kodeksai turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) būti plačiai pripažinti – juos savo veikloje būtų įsipareigoję taikyti daugiau kaip 1/2 atitinkamos srities Lietuvos Respublikos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, ir žurnalistų ar juos vienijančių organizacijų;‘‘
1.19	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	24 (47)	3 (14)		19.          Projekto 24 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti: „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. <...>“. Pastebėtina, jog gali būti atvejų, kai Komisijos pirmininko nebus ir kitais atvejais, pvz., jis atostogaus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vartoti abstraktesnę formuluotę, pvz. „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – jo pavaduotojas“. Be to, šios dalies ketvirtajame sakinyje siūlytina atsisakyti žodžio „Kiti“, nes pirmuosiuose šios dalies sakiniuose nustatomos tik norminių teisės aktų įsigaliojimo taisyklės.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.20	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	24 (47)	5 (19)		20.          Projekto 24 straipsnio 5 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 47 straipsnio 19 dalį siūlytume papildyti nuostata, jog šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams  bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.21	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	28	3		21.          Projekto 28 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „pagal šio įstatymo 5 straipsnį“ įrašytina formuluotė „skirtus šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoms Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatoms įgyvendinti“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.22	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	28	4		22.          Projekto 28 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti“ įrašytina formuluotė „15 ir 22 straipsniuose išdėstytų Visuomenės informavimo įstatymo 39 ir 43 straipsnių nuostatoms įgyvendinti“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	1 (2)	(30)		Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (toliau tekste –LKTA) šiuo raštu teikia pastabas ir pasiūlymus  Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418  2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34^1, 37, 38, 39, 40, 40^1, 40^2, 40^3, 40^4, 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 32^1 ir 40^2 straipsniais, 34^2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 (toliau tekste – Projektas): 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžiant sąvoką nepriklausomas kūrėjas praleistas žodis valdymo arba šių subjektų, priklausomai nuo to, kokį pakeitimą norėjo įvesti Projekto rengėjas.  Todėl siūlome patikslinti šią sąvoką ją papildant žodžiu valdymo arba šių subjektų ir VIĮ 2 str. 31 dalį išdėstyti taip: „31. Nepriklausomas kūrėjas – asmuo, kuris nėra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų valdymo/šių subjektų organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti“.	Nepritarti	Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: bendru sutarimu. Nepriklausomu kūrėju neturėtų būti ne tik audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo valdymo organų, bet ir kitų šių subjektų organų (pvz., stebėtojų tarybos ar pan.) nariai. Be kita ko, formuluotė papildomai patikslinta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas.
1.2	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	1 (2)	(54)		2. Projekto 1 straipsniu keičiamo VIĮ 2 straipsnio 54 dalyje apibrėžiant sąvoką rėmimas nurodoma, kad <...>dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti <...>. Tokiu būdu galina manyti, kad naudotojai gali sukurti ne tik vaizdo įrašus, bet ir programas. Tačiau 2 str. 13 dalyje sąvokos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga apibrėžime nėra nurodoma, kad naudotojai gali sukurti programas. Taip pat direktyvos (ES) 2018/1808 nuostatuose ir preambulėje apibrėžiant šias paslaugas visur naudojamas žodžių junginys  „programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų teikimas“. Todėl siūlome patikslinti šią sąvoką ir VIĮ 2 str. 54 dalį išdėstyti taip: 54. Rėmimas – bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir (ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas.	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes formuluotė tikslintina ir pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas. Komiteto siūloma 2 str. 54 d. formuluotė: „54. Rėmimas – bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir (ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą arba, prekes ar paslaugas.‘‘
1.3	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	1 (2)	(64)		3. Projekto 1 straipsniu keičiamo VIĮ 2 straipsnio 64 dalyje sąvoką televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga tikslinga papildyti nurodant, kad tuo atveju, kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas pats parenka ir elektroninių ryšių tinklais teikia programas visuomenei, tokia jo veikla turėtų būti priskiriama televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugai. Šito nepadarius istorinių retransliuotojų ir naujai besikuriančių dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų veiklos teisinis reglamentavimas iš esmės skirtųsi, nors jie abu teikia analogiškas – programų platinimo paslaugas. Tai sukurtų nesąžiningą konkurenciją Lietuvos retransliavimo rinkoje, nes Lietuvos jurisdikcijai priklausančių istorinių retransliuotojų veikla pagal VIĮ yra labai griežtai kontroliuojama. Todėl siūlome papildyti VIĮ 2 str. 64 dalį ir  šią sąvoką išdėstyti taip: „64. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga – transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant tokį skleidimą visuomenei naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga bei apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.4	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	7 (31)	(13) (14)	(1, 4)	4. Projekto 7 straipsniu keičiamo VIĮ 31 straipsnio 13 ir 14 dalyse turėtų būti nurodomos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos, nes VIĮ 24 str. 1d., 11) p. nurodoma, kad už šių paslaugų teikimo veiklą yra mokama nustatyta metinė įmoka, o VIĮ 48 str. 4 d. 3) p. nurodoma, kad už metinės įmokos nemokėjimą gali būti stabdoma šių paslaugų teikimo veikla. Todėl siūlome papildyti 13 dalį ir 14 dalies 1) ir 4) p. p. ir išdėstyti juos taip: „13. Vyriausybės įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai.“ ir „14. Vyriausybės įgaliota institucija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:1) licencijos turėtojo transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, platinamų internete televizijos programų ir (ar) atskirų programų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų pobūdį ir turinį;<...> 4) radijo ir (ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo, retransliavimo ir (ar) televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų plėtojimui.“	Nepritarti	Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: bendru sutarimu. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimui pagal Direktyvos taikomą teisinį režimą neturėtų būti taikomi papildomi veiklos apribojimai. Kita vertus, projekte numatyti saugikliai tuo atveju, jei šių paslaugų teikėjas pradėtų teikti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas. Tokiu atveju jis taptų ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju ir jam būtų taikomos nuostatos dėl metinės įmokos už minėtų paslaugų teikimą. Atsižvelgiant į minėtą poziciją, redakciniu požiūriu reikėtų pataisyti Visuomenės informavimo įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punktą, išbraukiant iš jo žodžius „dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų“.
1.5	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	19 (40^3)	(5)		5.   Projekto 20 straipsniu keičiamo VIĮ 40^3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Komisija privalomai vertina tik 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą, tačiau ne mažiau svarbu, kad Komisija būtų įstatymu įpareigota vertinti ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, kurie turi technines galimybes ir ekonomines paskatas teikti ir kitas audiovizualinės žiniasklaidos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, neteikia tokių papildomų paslaugų apie tai neinformavę Komisijos. Priešingu atveju, jie gali tokias veiklas lygiagrečiai vykdyti prisidengdami savo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjo statusu, o Komisija nebūtų įstatymu įpareigota tikrinti ar jie tai daro skaidriai ir prisilaikydami visų audiovizualinės žiniasklaidos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų veiklai taikomų VIĮ reikalavimų, kurie yra daug griežtesni nei taikomi tik dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui. Vertinant šias aplinkybes, siūlome papildyti VIĮ 40^3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą bei šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymą  vertina Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka. Komisija, nustačiusi, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai pasirinko netinkamas priemones arba kad taikomi elgesio (etikos) kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, įpareigoja šių paslaugų teikėjus taikyti konkrečias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ar jų įgyvendinimo būdus bei vykdyti straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.“	Nepritarti	Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: bendru sutarimu. Kaip minėta prieš tai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjui pradėjus teikti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, jam būtų taikomi šių paslaugų teikėjams nustatyti reikalavimai. Dėl to, nėra būtinybės iš naujo aptarti šių reikalavimų laikymosi kontrolės.
1.6	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	19 (40^3)	(7)		6. Projekto 20 straipsniu keičiamą VIĮ 40^3 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi  ir išdėstyti ją taip: „7. Kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, naudodamasis savo techninėmis galimybėmis, kartu teikia ir užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos ir/arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jis privalo apie tai pranešti Komisijai ir vadovautis šio įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis tokias veiklas“. Toks papildymas analogiškas šio straipsnio 6 daliai, tik jis taikomas ne audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui (kaip 6 dalis), bet dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui, kuris gali teikti ir kitas susijusias paslaugas. Todėl, pačiame įstatyme būtina aiškiai nurodyti, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, papildomai teikiantys užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas bei televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo paslaugas, turi tokias veiklas vykdyti laikydamiesi VIĮ nuostatų, reglamentuojančių šias veiklas. Siūlomas papildymas užtikrintų ir  kitą variantą nei numatytas šio straipsnio 6 dalyje, tai yra,  kai keletą paslaugų teikia ne tik audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, bet ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas. Neįvedus siūlomo papildymo mokamos televizijos rinkoje įsivyraus nesąžininga konkurencija, kadangi teikiant užsakomąsias  audiovizualinės žiniasklaidos, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei retransliavimo paslaugas ir teikiant dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas yra konkuruojama dėl tos pačios auditorijos ir tų pačių pajamų. Tai ypač svarbu vertinant, kad VIĮ  nuostatos labai griežtai reglamentuoja televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei retransliavimo paslaugų veiklą Lietuvoje, kurios priežiūrą pagal VIĮ privalo vykdyti Komisija. VIĮ suteikia Komisijai plačius  įgaliojimus, įskaitant galimybes taikyti šių paslaugų teikėjams ekonomines sankcijas bei stabdyti jų veiklą.	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 40^3 str. naujos 7 d. formuluotė: „7. Kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir (ar) televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jam taikomi šio įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimai, nustatyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir (ar) televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjams.‘‘
1.7	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	25 (48)	(6) (8)		7. Projekto 25 straipsniu keičiamo VIĮ 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Komisija gali imtis šioje dalyje numatytų veiksmų, jeigu asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau neįvertinta, kad, remiantis Projekto 19 straipsniu papildomai įvedamu keičiamo VIĮ 40^2 str. 2 dalimi, apie savo veiklos pradžią Komisijai turi pranešti ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai,  todėl Komisijai turi būti suteikiama teisė imtis 48 str. 6 dalyje nurodytų veiksmų ir su dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais, kurie pradeda teikti savo paslaugas Lietuvos gyventojams apie tai nepranešę Komisijai. Šiuo tikslu siūlome papildyti 48 str. 6 ir 8 dalis ir išdėstyti jas taip: „6. Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas,  dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:<....>.“ ir „8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ar teikiant dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas  Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“	Nepritarti	Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: bendru sutarimu. Kaip minėta, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimui pagal Direktyvos taikomą teisinį režimą neturėtų būti taikomi papildomi veiklos apribojimai.
2.1	Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2020-12-07	2 (19)	(1)	(5)	Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau – LRTA) susipažino su Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtu Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34^1, 37, 38, 39, 40, 40^1, 40^2, 40^3, 40^4, 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32^1 ir 40^2 straipsniais, 34^2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5373 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Projekto pagrindinis tikslas – perkelti į nacionalinę teisę 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau – Direktyva). Kartu su nuostatomis dėl Direktyvos perkėlimo Projekto pataisų rengėjai atliko ir kitų svarbių Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų, kurie reikšmingai gali paveikti transliuotojų priežiūros mechanizmus. Projekto pataisų rengėjai siūlo koreguoti 48 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris išplėstų  televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams baudas už draudžiamos skelbti informacijos skelbimą visuomenės informavimo priemonėse. Iki šiol, už 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punkto pažeidimus Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) galėjo skirti transliuotojams baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Teikiamu Projektu siūloma leisti tokią baudą skirti ne tik už 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punktuose nurodytos informacijos skelbimą, bet ir už 19 straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktuose nurodytos informacijos skleidimą. Taigi, Projektas numato galimybę LRTK skirti baudą transliuotojams už visus 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus punktus. Neprieštaraujame tikslui išplėsti baudas už dalies minėtų punktų pažeidimus, tačiau privalome atkreipti dėmesį, kad minimo straipsnio punktų pažeidimai yra skirtingo reikšmingumo ir neturėtų būti vertinami vienodai. Jeigu pirmieji trys 19 straipsnio 1 dalies punktai kalba apie draudžiamą skelbti dezinformaciją, karo propagandą, teroristinių nusikaltimų kurstymą, niekinimą, skatinimą susidoroti ar fiziškai smurtauti, tai pavyzdžiui 5 punktas kalba apie žalingų įpročių propagavimą, tame tarpe ir alkoholio reklamavimą. Niekaip negalime sutikti, kad tai vienodo „svorio“ pažeidimai, už kuriuos reikia taikyti tokią pačią, net iki 3% bendrųjų metinių pajamų siekiančią, baudą. Konkrečiai 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia visuomenės informavimo priemonėse skleisti informaciją, kurioje propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Neturime prieštaravimo dėl baudos už narkotinių ar psichotropinių medžiagų propagavimą, tačiau nepritariame dėl tokios pačios baudos skyrimo už žalingų įpročių propagavimą. Žalingas įprotis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtas taip: piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. LRTA nuogąstauja, kad minėta sąvoka yra pernelyg plačiai interpretuojama, todėl galima sulaukti neadekvačiai didelių baudų už ne ypatingos reikšmės valstybei ir piliečiams pažeidimų įvykdymą. Esame įsitikinę, kad karo propagandos kurstymas ar teroristinių nusikaltimų kurstymas negali būti prilyginamas informacijos apie piktnaudžiavimą alkoholiu paskelbimą, ypač kai už minėtus pažeidimus, Lietuvos atveju, gali būti skiriama iki 750 000 eurų bauda. Taip pat, norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje jau šiuo metu yra draudžiama alkoholio reklama, todėl Lietuvoje veikiantys atsakingi transliuotojai ir šiuo metu neskleidžia jokios informacijos apie alkoholį ar alkoholinius gėrimus. Siekiant išlaikyti proporcingumą, siūlome Projekte numatyti galimybę skirti minėta baudą tik už išties reikšmingus pažeidimus, kurie niekam nekelia abejonės dėl jų svarbos Lietuvos valstybei bei piliečiams. Siūlome pakoreguoti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „5) propaguojamios ir (ar) reklamuojamios žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos.“ Jeigu Projekto rengėjai mato būtinybę įtraukti ir kitus „žalingo įpročio“ sąvokos elementus į minėtą straipsnio dalį, alternatyviai siūlome svarstyti tokią pataisos versiją: 5) propaguojamias ir (ar) reklamuojamias žalingi įpročiai ir narkotinės, ar psichotropinės medžiagos. narkotinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir apsvarstyti galimybę taikyti protingas ir proporcingas priemones už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 19 str. 1 d. 5 p. formuluotė: „5) propaguojamias ir (ar) reklamuojamias žalingi įpročiai ir narkotinės, ar psichotropinės medžiagos. narkotinių, psichotropinių ir (ar) kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų..‘‘ Atitinkamai netenka prasmės sąvoka „žalingas įprotis“, kurią reikėtų panaikinti.
3.1	Lietuvos verslo konfederacija 2020-12-10	13 (37)	(6)		Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija Lietuvoje, teikia pastabas ir pasiūlymus šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitete svarstomam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34(1), 37, 38, 39, 40, 40(1), 40(2), 40(3), 40(4), 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32(1) ir 40(2) straipsniais, 34(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 (toliau – Įstatymo projektas). Šiais pasiūlymais siekiame tikslaus Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (toliau – AVMSD) nuostatų perkėlimo, kuris itin svarbus Lietuvos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sektoriui. I. Dėl Europos kūrinių dalies užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. Tuo tarpu AVMSD 13 straipsnio 1 dalis numato ženkliai mažesnį – bent 30 proc., reikalavimą: „1. Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas teikiantys žiniasklaidos paslaugų teikėjai garantuotų, kad bent 30 proc. jų katalogų kūrinių sudarytų Europos kūriniai, ir užtikrintų tų kūrinių pastebimumą.“ LVK žiniomis, daugiau nei pusės katalogo reikalavimą būtų itin sudėtinga įgyvendinti Lietuvoje veikiantiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Be to, įtvirtinus griežtesnį reikalavimą, nei numato AVMSD, tai gali būti traktuojama kaip papildomas barjeras laisvam paslaugų judėjimui Europos Sąjungoje ir dėl to Lietuva turėtų teikti pranešimą Europos Komisijai ir gauti jos sutikimą tokiam apribojimui. Kadangi Lietuva jau vėluoja su AVMSD perkėlimu į nacionalinę teisę, šis papildomas informavimo procesas tik dar labiau pavėlintų perkėlimą ir padidintų tikimybę, jog Lietuvai būtų taikomos ekonominės sankcijos už šį vėlavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome AVMSD 13 straipsnio 1 dalį perkelti neplečiant AVMSD reikalavimo t. y. reikalauti, jog Europos kūriniai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų programų. Atitinkamai, siūlome Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalį formuluoti, taip: „6. Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip pusė 30 procentų programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jo partnerių ir susijusių įmonių apyvartą, yra maža (sudaro mažiau kaip 1 proc. bendrų pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkoje) arba kurių auditorija yra nedidelė (linijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 2 proc., užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 1 proc.).“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
3.2	Lietuvos verslo konfederacija 2020-12-10	15 (39)	(5)	(4)	II. Dėl reklamos laiko ribojimų išimčių AVMSD 23 straipsnio 2 dalies a punktas numato, kad apribojimai dėl televizijos reklamai ir teleparduotuvių intarpams skirto laiko netaikomi „transliuotojo skelbimams, susijusiems su jo programomis ir papildomais produktais, tiesiogiai susijusiais su tomis programomis, arba transliuotojo skelbimams, susijusiems su kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų programomis ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis;“. Atkreipiame dėmesį, jog Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 39 straipsnio 5 dalies 4 punkto formuluotėje trūksta nuorodos į audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas. Tam, kad būtų užtikrintas tikslus AVMSD nuostatų perkėlimas, siūlome šią nuostatą papildyti taip: „4) televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos. Šis punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo arba kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų anonsams, rėmimo pranešimams, prekių rodymui ir neutraliems kadrams, kurie naudojami tarp redakcinio turinio ir televizijos reklamos ar teleparduotuvės intarpų bei tarp atskirų intarpų;“ Dėkojame už bendradarbiavimą ir tikimės, kad svarstant Įstatymo projektą bus atsižvelgta į šias LVK pastabas.	Pritarti	Balsavimo rezultatai:  bendru sutarimu
4.	Asociacija ‘‘Infobalt‘‘ 2020-12-14	13 (37)	(6)		Asociacija INFOBALT (toliau -Asociacija), įvertinusi įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalyje siūlomą įtvirtinti reikalavimą, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai, kai tuo tarpu AVMSD 13 straipsnio 1 dalis numato ženkliai mažesnį - bent 30 proc., reikalavimą, reiškia savo poziciją. Asociacijos vertinimu, reikalavimą dėl ne mažiau kaip pusės Europinių kūrinių paslaugų kataloge būtų itin sudėtinga įgyvendinti Lietuvoje veikiantiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Be to, įtvirtinus griežtesnį reikalavimą, nei numato AVMSD, tai gali būti traktuojam a kaip papildomas barjeras laisvam paslaugų judėjimui Europos Sąjungoje ir dėl to Lietuva turėtų teikti pranešim ą Europos Komisijai ir gauti jos sutikimą tokiam apribojimui. Kadangi Lietuva jau vėluoja su AVM SD perkėlimu į nacionalinę teisę, šis papildomas informavimo procesas tik dar labiau pavėlintų perkėlimą ir padidintų tikimybę, jo g Lietuvai būtų taikomos ekonominės sankcijos už šį vėlavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome AVM SD 13 straipsnio 1 dalį perkelti neplečiant AVMSD reikalavimo, t. y. reikalauti, jog Europos kūriniai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų programų. Atitinkamai, siūlome įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalį formuluoti, taip: „ 6. Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip 30 procentų programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, Įskaitant jo partnerių ir susijusių Įmonių apyvartą, yra maža (sudaro mažiau kaip 1 proc. bendrių pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkoje) arba kurių auditorija yra nedidelė (linijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 2 proc., užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 1 proc.). “	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
5.	Visuomenės informavimo etikos asociacija (Interneto žiniasklaidos asociacija,                                             Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė miestų ir rajonų laikraščių leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija) 2020-12-18				Šį trečiadienį Seimo Kultūros komitete buvo svarstomi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę klausimai. Posėdžio metu paaiškėjo, kad į Komiteto nutarimo projektą nežinant didžiajai daliai į posėdį kviestų asmenų, įtrauktos LRT teiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Visuomeninis transliuotojas prašo Seimo kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau - Komisija). Didžiąją dalį Lietuvos žiniasklaidos organizacijų vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau - Asociacija) atkreipia dėmesį, kad pataisos buvo žinomos labai siauram ratui asmenų, nebuvo skelbtos prie Komiteto darbotvarkės viešai skelbiamų teisės aktų, todėl nebuvo galimybės susipažinti ir pareikšti nuomonę šiuo klausimu. Žmogaus teisių komitete, svarsčiusiame įstatymo pataisas kaip papildomas komitetas, apie tokius siūlymus nebuvo net užsiminta. Asociacijos nuomone, tokia praktika, kai esminė įstatymo pataisa teikiama paslapčia, be viešų diskusijų ,slapstantis nuo viso žiniasklaidos lauko dalyvių, signalizuoja itin pavojingą reiškinį, kad didelę galią turinčios žiniasklaidos priemonės gali nepaisyti demokratinei visuomenei įprastų taisyklių, bet kada sugalvojusios reikalauti keisti įstatymus pagal savo poreikius. LRT administracija savo prašymą motyvuoja tuo, kad įsigaliojus naujai LRT įstatymo redakcijai, šioje įstaigoje, įsteigus naują pareigybę, dirbs Etikos kontrolierius, kuris ir prižiūrėsiantis, kaip laikomasi Kodekso nuostatų visuomeninio transliuotojo redakcijose. Be to, dabartinės LRT vadovybės teigimu, Visuomenės informavimo etikos komisijoje deleguoti nariai priklauso komercinių žiniasklaidos priemonių organizacijoms, kurių nariai neva konkuruoja su LRT, todėl esą galėtų būti konkurencine kova motyvuotų sprendimų, nepalankių LRT, o pačios LRT atstovų Komisijoje nėra. LRT pozicijai pritarė ir Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis, teigdamas, kad atsiradus įstaigos vidiniam kontrolieriui, Komisijos priežiūra būtų perteklinė. Asociacija griežtai nesutinka su šia pozicija. Tai, kad pagal naująją LRT redakciją visuomeninis transliuotojas turės vidinį etikos kontrolierių, yra sveikintinas dalykas, tačiau Seimo kanceliarijoje GAUTA 2020-12-18 Nr. G-2020-11117 tokį pareigūną, išlaikomą iš LRT biudžeto, galima buvo turėti net be įstatymo pataisų. Tai žiniasklaidos priemonės vidaus tvarkos dalykas. Asociacija atkreipia dėmesį, kad teikiamomis pataisomis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų išlaikoma viešoji įstaiga siekia išskirtinumo kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu, ir ne turinio, žanrų ar nuomonių įvairovės atžvilgiu, tačiau santykyje su žiūrovais, klausytojais ir/ar kitais informacijos vartotojais. Pagrindinė Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcija, nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo, yra nagrinėti asmenų skundus dėl galimų Etikos kodekso pažeidimų. Todėl teiginys, kad neva komercinės žiniasklaidos atstovai konkurenciniais sumetimais mėgina diskredituoti visuomeninį transliuotoją, negali būti vertinami kaip argumentas keisti įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 metų veikiančiai Visuomenės informavimo etikos asociacijai nė karto nebuvo užsiminta apie galimybę ar norą matyti LRT atstovą Komisijoje. Tokių pasiūlymų visuomeninis transliuotojas nebuvo teikęs ir įstatymų leidėjui. Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymu yra įstatymu nustatyta vienoda atsakomybės taikymo sistema visoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, apie etiką pažeidusią informaciją viešai pranešant toje pačioje ją paskleidusios žiniasklaidos priemonėje. LRT Etikos kontrolieriui nustatyta tik pareiga prižiūrėti rūpinimąsi Kodekso laikymosi, bet nenustatytas mechanizmas, kaip ir kokia atsakomybė būtų taikoma už padarytus pažeidimus. Dėl to tai nebūtų lygiavertis priežiūros mechanizmas vietoj Visuomenės informavimo etikos komisijos ją atliekant LRT Etikos kontrolieriui. Taip pat verta pažymėti, jog Komisijoje sprendimus dėl pažeidimų ir atsakomybės taikymo priima kolegialus organas, šiuo metu susidedantis iš 8 skirtingų žiniasklaidos sričių ekspertų, o Etikos kontrolierius būtų vienasmenis sprendimų priėmėjas, kurio darbą apmokėtų pati LRT. Su šia įstatymo pataisa nebuvo supažindinti ir Medijų tarybos nariai, nors šioje institucijoje LRT atstovai dalyvauja. Asociacijos nuomone, LRT bandymai susieti Visuomenės informavimo etikos komisijos, kaip nepriklausomos savitvarkos institucijos veiklą su Konstitucinio teismo išaiškinimu, kad turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo „nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą“ yra savanaudiška manipuliacija, nes Komisija nei pagal savo prigimtį, nei pagal Visuomenės informavimo įstatyme numatytas funkcijas negali kištis į žiniasklaidos priemonės veiklą. Visuomenės informavimo etikos komisija tik vertina jau viešoje erdvėje pasirodžiusias publikacijas gavusi Lietuvos Respublikos fizinių ar juridinių asmenų skundus. Žurnalistų etikos normos yra universalios ir turi galioti visiems be išimties šia veikla užsiimantiems asmenims. Būtų keista, jog etika būtų susieta ne su jos normomis, o fizine darbo vieta. Žiniasklaidos savireguliacijos sistemos demokratinėse Europos šalyse kuriamos ir tobulinamos vadovaujantis gerąja praktika ir gairėmis, kurias pateikia UNESCO, Europos Taryba, ESBO spaudos laisvės biuras. LRT administracijos Seimo Kultūros komitetui išreikštas noras išvengti visuomeninės etikos standartų priežiūros yra pavojinga tendencija, kuri gali ne tik pakenkti visuomeninio transliuotojo reputacijai ir atskaitingumo skaidrumui. Tai yra akivaizdus bandymas susikurti išskirtines privilegijuotas sąlygas atskaitingumą visuomene pakeisti uždarumu ir veiklos neskaidrumu leidžiant visuomenės patikėtus daugiau nei 50 milijonų eurų turinio kūrimui. Visuomenės informavimo etikos asociacija ragina Seimą, Prezidentą ir kitas visuomeninio transliuotojo LRT tarybą formuojančias organizacijas atsakingai žiūrėti į žiniasklaidos savireguliacijos sistemą šalyje ir skubotais sprendimais nesukurti visuomeniniam transliuotojui galimybės nepaisyti visuomenės informavimo etikos standartų ir visuomeninės priežiūros. Asociacija kviečia Seimo narius atmesti siūlomą pataisą kaip nepagrįstą ir griaunančią savitvarkos sistemą. Šiuo metu yra svarstomos bent kelios VIĮ pataisos, todėl toks klausimas galėtų būti svarstomas atskirai nuo kitų, nes tai visą žiniasklaidos ekosistemą liečiantis esminis pokytis.	Komiteto nariai sprendimo nepriėmė	Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula  š. m. sausio 4 d. Komiteto posėdyje atsiėmė pasiūlymą, todėl Komitetas sprendimo dėl šio siūlymo nepriėmė
6.	Visuomenės informavimo etikos asociacija (Interneto žiniasklaidos asociacija,                                             Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė miestų ir rajonų laikraščių leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija) 2020-12-28				Informuojame, jog Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34^1, 37, 38, 39, 40, 40^1, 40^3, 40^4, 43, 45, 46^1, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 32^1, 40^5 straipsniais, 34^2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5373(2) (toliau – Projektas). Projekto 24 straipsnyje siūloma pakeisti galiojančią Visuomenės informavimo įstatymo 46^1 straipsnio 3 dalį, numatant specialią išimtį, pagal kurią LRT transliuojamos programos ir skelbiamos publikacijos nebebūtų vertinamos dėl jų atitikimo visuomenės informavimo etikos reikalavimams, o informacijos vartotojai nebegalėtų kreiptis į nepriklausomą kompetentingą instituciją dėl LRT galimai padarytų profesinės etikos pažeidimų. Minėtą siūlymą Seimui pateikė LRT administracija ir jį motyvuoja tuo, kad įsigaliojus naujajai LRT įstatymo redakcijai, LRT atsiras nauja Etikos kontrolierius pareigybė, kuris ir prižiūrėsiantis, kaip laikomasi Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų visuomeninio transliuotojo redakcijose. Be to, LRT vadovybės teigimu, Visuomenės informavimo etikos komisijoje (toliau – Komisija) deleguoti nariai priklauso komercinių žiniasklaidos priemonių organizacijoms, kurių nariai neva konkuruoja su LRT, todėl esą galėtų būti konkurencine kova motyvuotų nepalankių LRT sprendimų, o pačios LRT atstovų Komisijoje nėra. Asociacija griežtai nesutinka su tokia LRT pozicija. Tai, kad pagal naująją LRT įstatymo redakciją visuomeninis transliuotojas turės vidinį etikos kontrolierių, yra sveikintinas dalykas, tačiau tokį pareigūną, išlaikomą iš LRT biudžeto, galima turėti ir be atitinkamų įstatymo pataisų - tai kiekvienos žiniasklaidos priemonės vidaus tvarkos ir savikontrolės klausimas. Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymu yra nustatyta vienoda priežiūros ir atsakomybės taikymo sistema visoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, apie etiką pažeidusią informaciją viešai pranešant toje pačioje ją paskleidusioje žiniasklaidos priemonėje. Komisijoje sprendimus dėl pažeidimų priima kolegialus organas, šiuo metu susidedantis iš 8 skirtingų žiniasklaidos sričių ekspertų, tuo tarpu LRT Etikos kontrolierius būtų vienasmenis sprendimų priėmėjas, kurio veiklą kontroliuotų pati LRT, nors žurnalistų etikos normos yra universalios ir turėtų vienodai galioti visiems be išimties šia veikla užsiimantiems asmenims. Žiniasklaidos savireguliacijos sistemos demokratinėse Europos šalyse kuriamos ir tobulinamos vadovaujantis gerąja praktika ir gairėmis, kurias pateikia UNESCO, Europos Taryba, ESBO spaudos laisvės biuras. LRT administracijos noras išvengti visuomeninės etikos standartų priežiūros yra pavojinga tendencija, kuri gali ne tik pakenkti visuomeninio transliuotojo reputacijai ir atskaitingumo skaidrumui, bet ir yra akivaizdus bandymas susikurti išskirtines privilegijuotas sąlygas, o atskaitingumą visuomenei pakeisti uždarumu ir veiklos neskaidrumu leidžiant visuomenės patikėtus daugiau nei 50 milijonų eurų turinio kūrimui. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome nepritarti minėtiems LRT siūlymams ir išbraukti Projekto 24 straipsnį, o buvusius Projekto 25, 26, 27, 28 ir 29 straipsnius laikyti atitinkamai 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsniais.	Komiteto nariai sprendimo nepriėmė	Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula  š. m. sausio 4 d. Komiteto posėdyje atsiėmė pasiūlymą, todėl Komitetas sprendimo dėl šio siūlymo nepriėmė

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(10)		Terminas audiovizuãlinės žiniãsklaidos paslaugà: VLKK TP: pasiūlyta trumpinti apibrėžtį, o požymius pateikti apibrėžiant atskiras sąvokas: Televizijos programų transliavimas, užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų teikimas.	Nepritarti	Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Siūloma sąvokos struktūra neatitiktų pateiktos Direktyvoje. Manytina, kad netikslinga tuos pačius požymius atkartoti trijose skirtingose sąvokose. Be to, reikėtų apibrėžti sąvoką „komercinių audiovizualinių pranešimų teikimas“, nes ši sąvoka įstatyme nepateikiama (įstatyme yra tik sąvoka „komercinis audiovizualinis pranešimas“).
1.2	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(12)		Terminas audiovizuãlinės žiniãsklaidos paslaugõs teikėjas: VLKK TP: Asmuo, kuris teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą, sprendžia, kokia tvarka pateikiamas jos turinys ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už šios paslaugos turinio parinkimą.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.3	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(14)		Terminas dalijimosi vaizdo mẽdžiaga platfòrmos paslaugõs teikėjas: VLKK TP: Asmuo, teikiantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugą.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.4	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(42)		Terminas katalògas: katalogas – VLKK TP: programų katalogas (toliau – katalogas) VLKK TP: Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytas (=sudaromas) siūlomų programų sąrašas.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.5	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(21)		Terminas komèrcinis audiovizuãlinis pranešimas: VLKK TP: Vaizdais su garsu arba be jo skleidžiama informacija, kuri yra skirta prekėms, paslaugoms  ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens įvaizdžiui (pavadinimui, logotipui ar kitam įvaizdžio ženklui) reklamuoti tiesiogiai arba netiesiogiai ir kuri yra įtraukta į programą ar naudotojo sukurtą vaizdo įrašą arba skleidžiama kartu su jais už užmokestį ar kitokį atlygį arba savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai, be kita ko, apima televizijos reklamą, rėmimo pranešimus, teleparduotuvę ir prekių rodymą.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.6	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(30)		Terminas nepriklaũsomas kūrėjas: VLKK TP: Audiovizualinius kūrinius ar programas kuriantis ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti asmuo, kuris nėra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų organų narys ir nėra susijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.7	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(32)		Terminas oficiãlūs valstýbės ir savivaldýbių institùcijų bei įtaigų dokumeñtai: VLKK TP: Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.8	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(34)		Terminas paslėptà reklamà: VLKK TP: Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.9	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(35)		Terminas pàslėptas komèrcinis audiovizuãlinis pranešimas: VLKK TP: Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes, paslaugas arba prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, kai už jį užmokama ar kitaip atsilyginama.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.10	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(37)		Terminas prẽkių ródymas: VLKK TP: Bet kokios formos komercinis audiovizualinis pranešimas, kuriame už užmokestį ar kitokį atlygį programoje ar naudotojo sukurtame vaizdo įraše aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.11	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(38)		Terminas privataũs póbūdžio informãcija: VLKK TP: pasiūlyta trumpintini apibrėžtį: Žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija. Likusią apibrėžties dalį prireikus galima perkelti į termino „privatus gyvenimas“ apibrėžtį.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Atsižvelgiant į pastabą pakoreguota ir 2 str. 39 d.
1.12	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(40)		Terminas programà: VLKK:  Savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų ir (arba) vaizdų visuma, sudaranti atskirą paslaugų teikėjo nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą, nepriklausomai nuo jo trukmės (vaidybinis filmas, vaizdo klipas, sporto ar kitoks renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus dramos kūrinys, anonsas, pokalbių programa, žinių programa ir kt.).	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.13	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(46)		Terminas rãdijo progrãmų transliãvimas: VLKK TP: 1. Radijo programų transliuotojo teikiama visuomenės informavimo paslauga, apimanti radijo programų perdavimą pagal programų tvarkaraštį tuo pat metu klausyti. 2. Radijo programų transliuotojo teikiama visuomenės informavimo paslauga – radijo programų perdavimas pagal programų tvarkaraštį klausyti tuo pat metu.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komitetas siūlo pritarti antrajai formuluotei.
1.14	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(49)		Terminas redãkcinė atsakomýbė: VLKK TP: 1. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už viešosios informacijos rengimą visuomenei, ruošimą ją skleisti ir šios informacijos skleidimą, taip pat programų atrinkimą ir jų išdėstymą chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) pateikimą programų kataloge. 2. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už kontrolę rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) pateikiant programų kataloge.	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.15	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(54)		Terminas rėmimas: VLKK TP: Pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas.	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.16	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(63)		Terminas televizijos programà: VLKK TP: Televizijos programų transliuotojo elektroninių ryšių tinklais visuomenei perduodamų programų visuma, skirta programoms žiūrėti pagal transliuotojo nustatytą programų tvarkaraštį tuo pat metu. Televizijos programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa.	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.17	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(66)		Terminas televizijos progrãmų transliãvimas: VLKK TP: Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama linijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų perdavimas žiūrėti pagal programų tvarkaraštį tuo pat metu.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.18	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(67)		Terminas televizijos progrãmų transliúotojas: VLKK TP: Televizijos programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuris kuria, rengia televizijos programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą televizijos programų tvarkaraštyje.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.19	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(68)		Terminas televizijos reklamà: VLKK TP: Už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo skelbiama informacija, kurią asmuo, vykdantis ūkinę komercinę ar profesinę veiklą, užsako skleisti ar skleidžia savo žinomumo tikslais ar siekdamas skatinti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.	Pritarti iš dalis	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.20	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-07	1 (2)	(73)		Terminas užsãkomoji audiovizuãlinės žiniãsklaidos paslaugà: VLKK TP: Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, skirta programoms žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku pagal audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą katalogą.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
2.1	VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2020-12-11				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seime įregistruotus LR visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 33, 34, 34^1, 37, 38, 39, 40, 40^1, 40^2, 40^3, 40^4, 43, 45, 47, 48, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 32^1 ir 40^2 straipsniais, 34^2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5373  (toliau – Projektas Nr. 1), LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 2, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP_5374 (toliau – Projektas Nr. 2), (visi kartu – Įstatymų projektai), pastebėjome, kad buvo atsižvelgta tik į vieną LRT teiktą pastabą, susijusią su LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, – siūloma žurnalistų etikos inspektoriui numatyti sutrumpintą 10 dienų išvados teikimo terminą, jei audiovizualinės paslaugos teikėjas kreipiasi dėl filmo žymėjimo indekso parinkimo (9 str. 2 d.).                 Papildomai teikiame LRT pastabas ir prašome Kultūros Komiteto į jas atsižvelgti. Projekto Nr. 1 aiškinamojo rašto analizė suponuoja tai, kad siūlomos pataisos susijusios ne tik su Direktyvos nuostatų perkėlimu, Projekte taip pat teikiami pakeitimai susiję su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS), be to siekiant formuoti ir koordinuoti aiškiais valstybės prioritetais grįstą visuomenės informavimo politiką, Medijų tarybos steigimo, veiklos ir statuso aspektai nustatomi šiame Projekte. Šie Projekto pakeitimai gali būti vertinami kaip sisteminė Visuomenės informavimo įstatymo peržiūra, dėl to prašome kad Kultūros Komitetas apsvarstytų ir LRT siūlomus pakeitimus. Toliau pateikiamos pastabos dėl Projekto Nr. 1 įgyvendinimo, LRT nuomone, būtent šiuo metu būtų logiškos ir nuoseklios, turint omenyje tai, kad nuo 2021-01-01 įsigalioja naujos redakcijos LRT įstatymas. Taigi Projekte Nr. 1  22 str. pakeitimu keičiamas  43 str. Jo 4, 5 ir 6 dalyse numatoma galimybė, skatinant savitvarką, nacionaliniu ar ES lygmeniu taikyti elgesio kodeksus, kuriuos parengtų  audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, nustatomi reikalavimai tokiems kodeksams, leidžiama savanoriškai pasirinkti minėtus kodeksus ir viešai paskelbti, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas. Šiame kontekste pastebėtina, kad Visuomenės informavimo etikos komisija sudaryta vien tik iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių. LRT  tarp šios asociacijos narių nėra, atitinkamai LRT neturi atstovo ir Visuomenės informavimo etikos komisijoje. Taigi įstatymu numatytas paradoksalus reguliavimas, turintis interesų konflikto požymių, – LRT padarytus žurnalistų etikos pažeidimus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima su visuomeniniu transliuotoju konkuruojančių viešosios informacijos rengėjų atstovai. Siūlomi projekto Nr. 1 pakeitimai šios problemos neišsprendžia.                 Kaip minėta, nuo 2021-01-01 įsigalios naujos redakcijos LRT įstatymas. Jame numatyta steigti LRT etikos kontrolieriaus pareigybę (LRT įstatymo 15 ir 16 str.). LRT etikos kontrolierių į pareigas skiria (viešo konkurso būdu) ir iš pareigų atleidžia Taryba. Į LRT etikos kontrolieriaus kompetencijas, be kita ko, įeina šios funkcijos: - prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi Visuomenės informavimo etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių ir principų; - nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl LRT radijo ir (ar) televizijos programų turinio; - nagrinėja Tarybos, LRT generalinio direktoriaus, LRT administracijos ar darbuotojų kreipimusis ir teikia išvadą dėl LRT žurnalistų veiklos, galimo profesinės etikos nuostatų, nustatytų LRT žurnalistų etikos kodekse, pažeidimo; - savo iniciatyva nagrinėja LRT žurnalistų veiklos atvejus dėl galimo profesinės etikos nuostatų pažeidimo; - vertina LRT žurnalistų veiklą vadovaudamasis Visuomenės informavimo etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodeksu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima LRT programose, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją.                 Iš pateiktų LRT etikos kontrolieriaus kompetencijų matyti, kad jis iš esmės vykdys  Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcijas LRT žurnalistų atžvilgiu.                 LR Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad: „<...> įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą; kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non“. „Kaip minėta, pagal Konstituciją visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių – privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių ar kitokių) <...>“. Pratęsiant aukščiau minėtą argumentaciją, pažymėtina, kad Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro tik Visuomenės informavimo asociacijos nariai, tuo tarpu LRT nėra šios asociacijos narė. Be to, Visuomenės informavimo asociacijos nariais nėra nė vienas iš visuomenės atstovų, ji suformuota išimtinai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių. Asociaciją sudaro Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Taigi, iš esmės, Visuomenės informavimo etikos komisija veikia kaip asociacijos, kurios nariai yra LRT konkurentai, institutas ir vertina LRT vykdomą veiklą etikos požiūriu. Atsižvelgiant į tai, Visuomenės informavimo etikos komisijos veikla laikytina pažeidžiančia konstitucinį LRT nepriklausomumo principą, todėl siūlytina keisti tokį reguliavimą numatant, kad Visuomenės informavimo įstatymo 46^1 str. 3 d. 1, 2 ir 3 p. numatytos Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcijos negali būti atliekamos LRT atžvilgiu. Tokiu atveju, pagal naujos redakcijos LRT įstatymą šias funkcijas vykdytų LRT etikos kontrolierius, kuris yra pavaldus LRT aukščiausiam valdymo ir priežiūros organui –Tarybai.                   Remdamiesi pateiktais argumentais, siūlytume tokius Projekto Nr. 1 pakeitimus:             Pakeisti Projekto 46^1 str. 3 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „ 3.  Komisija atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;“.	Komiteto nariai sprendimo nepriėmė	Kadangi Komitetas pritarė VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2020-12-31 pasiūlymui, kuriame LRT neprieštarauja, kad Kultūros komitetas nesvarstytų 2020-12-11 LRT siūlymų minėtam Projektui, todėl Komitetas sprendimo dėl šio siūlymo nepriėmė
2.2	VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2020-12-31				VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) atsižvelgdama į Seimo narių nuomones, išsakytas 2020 m. gruodžio 23 d. Seimo plenariniame posėdyje svarstant Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 33, 34, 34^1, 37, 38, 39, 40, 40^1, 40^2, 40^3, 40^4, 43, 45, 47, 48, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 32^1 ir 40^2 straipsniais, 34^2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5373 (toliau – Projektas), suprasdama būtinybę kuo skubiau į nacionalinę teisę perkelti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, neprieštarauja, kad Kultūros komitetas nesvarstytų LRT siūlymų minėtam Projektui, kuriuos buvo pateikęs 2020 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. SR-1132. Tačiau, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad LRT nuomone, yra būtina sisteminė žiniasklaidos savireguliacijos modelio reforma, kuri atitiktų žurnalistų ir visuomenės lūkesčius, užtikrintų atliekamų žurnalistų etikos skundų tyrimų skaidrumą, neutralumą ir teisingumą, nustatytų, kad atstovavimas žiniasklaidos savireguliacijos organuose būtų pagrįstas visų interesų grupių įtraukimu, kad veiklos taisyklės ir procedūros atitiktų gerąsias europines praktikas, visų pirma, atitiktų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1003 nustatytus žurnalistikos etikos principus. Prašome, kad Kultūros komitetas imtųsi lyderystės ir inicijuotų plačias diskusijas, iš suinteresuotų subjektų sudarytų darbo grupę dėl būtinų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų parengimo.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Žmogaus teisių komitetas 2020-12-09					Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą ir joje pateiktus pasiūlymus.	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Kultūros komitetas pritarė ne visiems pasiūlymams, kuriems buvo pritaręs Žmogaus teisių komitetas
1.2	Žmogaus teisių komitetas 2020-12-09	28				Argumentai: Atsižvelgiant į realias galimybes parengti įgyvendinamuosius teisės aktus siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti ne 2021 sausio 1d. 2021 vasario 1 d. , ir atitinkamai tikslinti kitas 28 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ dalis. Pasiūlymas: 28 straipsnį išdėstyti taip: 28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 10 straipsnį ir šio straipsnio 2–4 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 10 straipsnį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 20201 m. gruodžio sausio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 5 straipsnį. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki 20201 m. gruodžio sausio 31 d. priima teisės aktus, skirtus šio įstatymo 15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti. 5. Lietuvos radijo ir televizijos komisija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją apibendrintą ataskaitą, kaip įgyvendintos šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją ataskaitą, kaip įgyvendintos šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos dėl visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemonių skatinimo.	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes straipsnis tikslintinas ir pagal Teisės departamento pastabas Nr. 21, 22.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34¹, 37, 38, 39, 40, 40¹, 40³, 40⁴, 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 32¹, 40⁵ straipsniais, 34² straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373(3), komiteto išvadoms ir pasiūlymams.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kultūros komitetas 2021-01-04	1 (2)	(10)			Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, kai tokių paslaugų ar nuo jų atsiejamos dalies pagrindinis tikslas elektroninių ryšių tinklais visuomenei teikti (perduoti) programas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais ir už kurių turinio parinkimą kurias redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos šių paslaugų teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
2.	Kultūros komitetas 2021-01-04	5 (24)	(2) (4)			Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys, išskyrus fizinio asmens  gimimo datą ir asmens kodą, skelbiami viešai ir neatlygintinai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka. “ Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (ar) tvarkytojų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir informaciją. Šiuos duomenis ir informaciją nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu

8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Lydeka.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė