LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 334
STENOGRAMA
2016 m. balandžio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, mielieji kolegos. Kviečiu visus užimti savo darbo vietas. Skelbiu 2016 m. balandžio 14 d., ketvirtadienio, posėdžio pradžią. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis. Kviečiu visus registruotis.
Dėkoju. Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Manau, kad baigsis frakcijų posėdžiai, ir mūsų gretos pagausės.
10.01 val.
Vidaus reikalų ministro priesaika
Gerbiamieji Seimo nariai, balandžio 13 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą dėl T. Žilinsko skyrimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru. Vyriausybės įstatymas numato, kad, prieš pradėdami eiti savo pareigas, ministrai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje. Prisiekiantis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Konstitucijos. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Tad kviečiu prisiekti naująjį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą T. Žilinską.
T. ŽILINSKAS. Aš, Tomas Žilinskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visų jūsų vardu taip pat noriu pasveikinti T. Žilinską tapus naujuoju Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru ir linkiu jam kuo geriausios kloties nelengvame darbe.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. balandžio 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės tvirtinimas. Kokių būtų pasiūlymų, pastabų dėl darbotvarkės? Taigi, gerbiamasis V. Bukauskas turi pasiūlymų. Matau – stovi prie šoninio mikrofono. Prašom, kolega.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu…
PIRMININKAS. Valentinai, arčiau mikrofono, nelabai girdėti.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu paprašyti, kad 1-5a klausimas – Nr. XIIP-3778(2) ir 1-5b klausimas – Nr. XIIP-3279(2)… Prašau išbraukti iš šios dienos darbotvarkės todėl, kad yra gauta Teisės departamento išvada dėl konstitucingumo prieštaravimo, ir prašau, kad TTK iš tiesų įvertintų, ar tai…
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš turiu du pasiūlymus. Pirmas pasiūlymas – mums apsispręsti, kodėl mes, nepriėmę Darbo kodekso, į darbotvarkę traukiame lydimuosius aktus? Aš manau, kas tai yra neracionalu. Tai pirmas klausimas.
Ir antras klausimas yra. Lietuva labai jautriai reaguoja, kai kitose šalyse įvyksta visokie įvykiai. Mes priimame pareiškimus dėl Gruzijos, dėl Ukrainos, dėl Prancūzijos, dėl to, kad Ukrainoje lėktuvas nukrito, kad nukrito Rusijos lėktuvas ir t. t.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės, Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš dėl darbotvarkės. Siūlymas dėl darbotvarkės. Šiuo metu vyksta svarbūs procesai Prancūzijoje. Jaunimas, studentai 14 dienų streikuoja, mitinguoja todėl, kad Vyriausybė teikia klausimus dėl Darbo kodekso liberalizavimo, t. y. ilgina 35 valandų darbo savaitę ir siūlo priemones, kaip lengviau atleisti darbuotojus. Tai prancūzų studentai kovoja dėl šito, kad to nebūtų. Aš manau, kad mūsų parlamentas turėtų palaikyti tokią Prancūzijos jaunimo kovą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau nematau pastabų, pasiūlymų. A, yra gerbiama O. Leiputė. Prašom, kolege.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Frakcijos vardu prašome išbraukti projektą Nr. XIIP-3952.
PIRMININKAS. Kokį? Pakartokite. Darbotvarkės numerį visų pirma pasakykite. Darbotvarkės numerį, po to įstatymo projekto numerį.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Jeigu neklystu – klausimas 2-4.
PIRMININKAS. Tai kad jis yra išbrauktas. Dėl gyvūnų gerovės jūs? Išbraukti? Jūs frakcijos vardu prašote? Tai 2-5 yra pagal paskutinę seniūnų priimtą… Jūs abu norite išbraukti ar vieną? Tai 2-4 ar 2-5? Įstatymo projekto numerį dar pasakykite, Orinta.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Nr. XIIP-3952. Motyvai yra tokie, kad vyksta registracija, viskas vyksta sklandžiai. Per 10 tūkst. registruota ir po trijų mėnesių vėl keisti būtų nelabai tikslinga. Tokia būtų nuomonė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar yra matau. Gerbiamasis J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti išbraukti 1-4 klausimą dėl karo prievolės. Mes jau ir ankstesnėse stadijose sakėme, kad dėl šauktinių išmokų padidinimo būtų lengviau apsispręsti, kad būtų bent pateikti projektai, kiek profesionaliems kariams bus didinamos išmokos. Darbotvarkė perkrauta, manau, nieko tokio, jei tą projektą nukeltume.
PIRMININKAS. Supratome. G. Steponavičius. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Frakcijos vardu norėtume prašyti išbraukti 1-12a ir 1-12b, projektus Nr. XIIP-4081 ir Nr. XIIP-4082, nes jie yra susiję su kitais svarstomais projektais. Prašome, kad būtų balsuojama dėl išbraukimo.
PIRMININKAS. Išbraukti, taip? Daugiau nematau norinčių siūlymų teikti dėl darbotvarkės. Kviečiu iš eilės, kaip yra darbotvarkė sudaryta, ir balsuoti. Buvo tokia nuomonė, kad išbrauktume iš darbotvarkės 1-4 ir 1-5 klausimus. Tai pradžioje būtų 1-4. Pradedame pagal darbotvarkę. Išbraukti 1-4 klausimą – J. Razmos siūlymas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3870(2), balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 33, prieš – 10, susilaikė 54. Taigi įstatymo projektas lieka darbotvarkėje.
Įstatymo projektas, darbotvarkės 1-5a klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-3778, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymo projektas. J. Razma siūlo išbraukti. (Balsai salėje) Atsiprašau, V. Bukauskas. V. Bukauskas, labai atsiprašau. Dėl Konstitucijos. Gal bendru sutarimu pritariame, išbraukiame? (Balsai salėje) Mes norėtume, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas abudu įstatymų projektus apsvarstytų. Taip, teisingai viskas? Gerai. Sutarėme bendru sutarimu. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar yra G. Steponavičiaus siūlymas išbraukti 1-12a klausimą, įstatymo projektą Nr. XIIP-4081 ir lydimąjį į statymo projektą, 1-12b klausimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės įstatymų projektus Nr. XIIP-4081 ir Nr. XIP-4082, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 16, susilaikė 33. Taigi 1-12a ir 1-12b darbotvarkės klausimai iš darbotvarkės išbraukiami. Tai yra G. Steponavičiaus siūlymas.
Gerbiamosios O. Leiputės siūlymas dėl 2-4 klausimo, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3952. Kviečiu visus balsuoti. Kas, kad būtų išbraukta, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 28, prieš – 14, susilaikė 48. Taigi klausimas lieka darbotvarkėje, įstatymo projektas.
Jeigu aš neklystu, mes visus pasiūlymus apsvarstėme, priėmėme sprendimą. Mečislovai, dėl lydimųjų aktų, taigi vyksta svarstymas, viskas yra normalu, čia yra statutinė norma. Ir aš nemanau, kad lydimuosius aktus reikia išbraukti, tuo labiau kad Seniūnų sueigoje buvo vieningai sutarta, buvo sutarta frakcijoje, visur buvo sutarta. Aš tiesiog nematau net… (Balsai salėje) Dėl Prancūzijos registruokite rezoliuciją ar nutarimo projektą, ar dar ką nors. Taigi čia yra darbo tvarka, jūs registruokite rezoliuciją.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad bendru sutarimu dabar galime patvirtinti darbotvarkę, ar ne? Prieštaravimų, pasiūlymų nėra, atrodo, už visus pasiūlymus balsavome, tai galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu.
10.13 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 231, 232, 233, 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-2702(3)ES (priėmimas)
Pirmasis darbotvarkės 1-3 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 231, 232, 233, 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-2702. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas. Prašom, kolega, į tribūną. Mes po truputėlį pradėsime priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dabar dėl 10 straipsnio yra daug Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų. Tai yra visa VIII dalis, įeina į visą VIII dalį šis straipsnis ir būtent dėl šio straipsnio yra daug pasiūlymų. Tie pasiūlymai ir pastabos yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Aš manau, kaip mes dabar… ar kiekvieną svarstome, pereiname, vis tiek reikia pereiti.
Pirmasis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, gerbiamasis pirmininke.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tai yra redakcinė pataisa, komitetas jai pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Antroji pastaba? Ir mes pritariame bendru sutarimu, taip, gerbiamieji kolegos? Teisės departamento redakcinė pastaba. Pritarta bendru sutarimu. Labai ačiū. Antra.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Teisės departamentas siūlo suvienodinti baudas už analogiškus pažeidimus. Komitetas pritarė. Yra komiteto pastaba, ką Teisės departamentas nusakė, tai vietoj 3 įrašyti 5 tūkst. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu, nes komitetas irgi pritarė? Pritarta bendru sutarimu. Dėl trečio siūlymo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Yra Teisės departamento siūlymas, komitetas jam pritarė. Siūloma taip pat suvienodinti baudų dydį – vietoj 10 įrašyti 14 tūkst. eurų baudą. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl ketvirto pasiūlymo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pritarė bendru sutarimu Teisės departamento siūlymui.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu ketvirtam pasiūlymui? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl penkto pasiūlymo?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Yra Teisės departamento redakcinė pastaba. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl šešto pasiūlymo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip pat yra Teisės departamento redakcinė pastaba. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl septintos pastabos.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Yra redakcinė pastaba – vietoj žodžio „nevykdoma“ įrašyti „nevykdymas“. Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Aštuntas pasiūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Redakcinė Teisės departamento pastaba – vietoj žodžio „dešimt“ įrašyti skaičių 10. Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti aštuntam Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui, kuriam pritarė ir komitetas, pritarti komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl devintos pastabos.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Yra Teisės departamento redakcinė, pritarė. Yra Aplinkos apsaugos komiteto pastaba – vietoj 11 straipsnio 2 dalį įrašyti tvarkymo… Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Bet čia dabar patikslinkime. Čia nėra aišku, dėl kokių priežasčių projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 128 straipsnyje tris ir daugiau kartų sumažinami baudų dydžiai už užstato taikymą ir užstato sistemos organizavimą? Čia jūs rašote nepritarti. Ar mes tą patį svarstome?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip. Komitetas nepritarė tai pastabai, nes mano, kad nereikėtų keisti tų baudų dydžio, nes tada išbalansuotume visą įstatymo redakciją.
PIRMININKAS. Šitai pastabai komitetas nepritarė? Gerbiamieji kolegos, mes taip pat galime nepritarti bendru sutarimu komiteto… (Balsai salėje) Ne, ne, dar yra, dar Aplinkos apsaugos komitetas siūlo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, tai mes perėjome ir Aplinkos apsaugos komiteto pastabą… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Tai jūs trumpai pristatykite tai, ką siūlo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš pristačiau Aplinkos apsaugos komiteto pastabas. Visoms joms bendru sutarimu yra pritarta. Teisės departamentas…
PIRMININKAS. Tai gerai, jei visoms pritariate, jokių prieštaravimų nėra. Tai visą 10 straipsnį su pataisomis, kurias pristatė komiteto pirmininkas, ar galime priimti bendru sutarimu? Taip, 10 straipsnis yra priimtas.
Dabar dėl 11 straipsnio, atrodo, pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Taigi įstatymo projekto Nr. XIIP-2702 priėmimas pastraipsniui baigtas.
Yra norinčių kalbėti už. V. M. Čigriejienė – nuomonė už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis įstatymas yra labai svarbus, nes aš matau, kad aiškiau reglamentuojami subjektai, atsakingi už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą. Be to, baudų dydžiai atitinka ir užsienio šalyse nustatytų baudų juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą dydžius. Todėl kviečiu vieningai pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, buvo išsakytos nuomonės. Vienintelė nuomonė už.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2702, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2702) yra priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2703(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2703. Pranešėjas – gerbiamasis A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau. Visos trys pataisos yra susijusios su Seimo sprendimu, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos pradeda veikti Administracinių nusižengimų kodeksas, o dabar turi veikti ATPK, tai yra senasis, bet mes dedame straipsnį, kaip ir nurodė Teisės departamentas, kuris galios iki sausio 1 dienos ir veiks ATPK, o nuo sausio 1 dienos tas straipsnis išnyksta ir pradeda veikti Administracinių nusižengimų kodeksas, aišku, jeigu tai įvyks.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūs tiesiog pritariate Teisės departamento išvadoms ir teikiate pasiūlymus, kad tuos pasiūlymus įgyvendintume. Yra priimta bendru sutarimu.
Kolegos, ar mes galime pritarti bendru sutarimu tiems Teisės departamento pasiūlymams, kuriems pritarė komitetas ir teikia savo pasiūlymus? Pritariame. Ačiū. Priėmimas pastraipsniui su visais pasiūlymais. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu su visais pasiūlymais, kuriems pritarė ir Aplinkos apsaugos komitetas. Jie pritarė bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2703, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2703) yra priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2704(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3c klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2704. Į tribūną kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką gerbiamąjį A. Salamakiną. Taip pat priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra pastabų, pasiūlymų. Kviečiu pakomentuoti komiteto primininką.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia, gerbiamas pirmininke, vėl tas pats, nes dar neveikia Administracinių nusižengimų kodeksas. Mes į įstatymą rašome lygiai tą patį, ką ir prieš tai sakiau dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, o nuo sausio 1 dienos tas straipsnis išnyks ir veiks Administracinių nusižengimų kodeksas.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Panaši situacija, kaip ir prieš tai priėmėme įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo tam tikras pataisas. Komitetas tas pataisas įvykdo ir jis toms pataisoms pritaria. Tiesiog reikia jūsų sprendimo, ar pritariame galutinei komiteto nuomonei dėl 2 straipsnio. Aš matau, pritarta bendru sutarimu. Ar galime priimti bendru sutarimu 2 straipsnį su visomis pataisomis ir pasiūlymais? 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio, aš taip įsivaizduoju, čia komitetas pritarė. Ar galime pritarti komiteto nuomonei, komiteto siūlymui bendru sutarimu, kad šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnis, 4 straipsnis įsigalioja nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.? Tiesiog įsigaliojimo datos.
Kitas antras punktas. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. Tiesiog įsigaliojimo datos. Komitetas pritarė. Mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu. 5 straipsnis su pasiūlymais yra priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2704, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2704) yra priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2705(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3d klausimas – Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2705. Pranešėjo nekviesiu į tribūną. Aš nežinau, čia viskas aišku. Yra paskirtas A. Salamakinas, bet nėra nei pastabų, nei pasiūlymų, todėl pristatyti papildomos komiteto nuomonės nereikia.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą Nr. XIIP-2705, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2705) yra priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2706(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3e klausimas – Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2706. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas. Atsiprašau, dėl 2 yra Aplinkos apsaugos komiteto siūlymas. Prašom, pirmininke.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas bendru sutarimu pritarė pataisai vietoj „surinktų augalų ar jų dalių…“ išbraukti „medieną“ ir parašyti „surinktų vykdant miškų ūkio veiklą“. Tai yra kad būtų leidžiama šakas deginti laužavietėje.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei dėl šio pasiūlymo dėl 2 straipsnio? Jam komitetas pritarė bendru sutarimu. Galime. Pritarta pasiūlymui bendru sutarimu. 2 straipsnį taip pat galime priimti bendru sutarimu. Taip, priimtas bendru sutarimu.
3 straipsnis. Priėmimas. Pastabų, pasiūlymų nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2706, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2706(3) yra priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 ir 3415 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2707(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3f klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 ir 3415 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2707. Taip pat pirmininko nekviesiu, kadangi čia viskas pakankamai aišku.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. (Balsai salėje)
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti prieš, už nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2707, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2707(3) yra priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP- 2708(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3g klausimas – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP- 2708. Pirmininko taip pat nekviesiu.
Priėmimas pastraipsniui. Pastabų, pasiūlymų nėra. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2708, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2708(3) yra priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 13 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2709(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3h klausimas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 13 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2709. Pirmininko taip pat nekviesiu į tribūną. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu.
Motyvai. Yra norinčių kalbėti. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašom, kolega. (Balsai salėje) Ne, ne šiuo klausimu? Gerai, šaunu. Taigi norinčių kalbėti nėra, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2709, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2709(3) yra priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 6, 8, 9 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2710(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3i klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 6, 8, 9 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2710. Komiteto pirmininko nekviečiu į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2710, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2710(3) yra priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2711(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3j – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2711. Taip pat pastabų, pasiūlymų nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Ir dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2711, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2711(3) yra priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4 straipsnių pakeitimo ir 121, 122, 123 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2712(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3k klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4 straipsnių pakeitimo ir 121, 122, 123 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2712. Kviečiu į tribūną A. Salamakiną.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Ir atsiranda 3 straipsnis. Taip, pirmininke?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Jūs pakomentuokite.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Teisės departamentas padarė pastabą, kad naikinamas 3 straipsnis, pripažįstamas netekusiu galios, todėl rekomendavo papildyti ir įstatymą, pavadinime įrašyti 12. Mes tą padarėme ir siūlome naują 12 straipsnį „Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus“. Komitetas tam pritarė bendru sutarimu. Aš, pirmininke, pristačiau visus iš eilės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, supratote esmę, kad buvo pasiūlymas dėl naujo 3 straipsnio, įrašyti atskiru straipsniu, ir komitetas bendru sutarimu pritarė. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei, pritarti bendru sutarimu? Pritarta, kad atsirado 3 straipsnis. Tada mes turime balsuoti už tą 3 straipsnį, jeigu jūs pritariate.
Aš manau, kad galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Kadangi pasistūmėjo straipsniai, atsiranda 4 ir 5 straipsniai. Dėl 4 straipsnio. Čia taip pat Aplinkos apsaugos komitetas pritarė, pakoregavo. Mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Taigi, 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio, dėl įsigaliojimo datos, pasiūlymų, pastabų nėra. Galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Taip, 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4 straipsnių pakeitimo ir 121, 122, 123 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-2712(3)? Kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2712) yra priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2713(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3l klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2713(3). Aš taip pat nekviesiu pirmininko, pats pakomentuosiu, nes čia viskas aišku.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dabar dėl 2 straipsnio yra Aplinkos apsaugos komiteto siūlymas – 2 straipsnio, 30 straipsnio, pakeitimas. Komitetas vieningai pritarė šiam pasiūlymui ir šiek tiek pataisė. Mes, manau, komiteto nuomonei taip pat galime pritarti bendru sutarimu, taip? Jeigu pritariame bendru sutarimu, tai su pasiūlymais ir pastabomis dėl 2 straipsnio, kurioms pritarė komitetas. Galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pakeitimų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio. Pastabų pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Ir dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2713, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2713) yra priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2714(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3m klausimas – Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2714(3). Čia nekviesiu pirmininko. Gerbiamasis V. Kamblevičius, matau, nekantrauja.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Balsas už.
PIRMININKAS. Balsas už. Gerai. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2713 V. Kamblevičiaus balsas už.
Taip pat nekviesiu pirmininko, nes čia viskas gana aišku. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Ir dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2714, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2714) yra priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 1, 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3810(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3n klausimas – Vandens įstatymo Nr. VIII-474 1, 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3810(2). Čia pranešėjas – taip pat komiteto pirmininkas A. Salamakinas, tačiau nekviesiu į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Kalbančių nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3810, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Balsavimo rezultatai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3810) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, noriu padėkoti už aktyvų dalyvavimą. Visas blokas įstatymų projektų, kuriuos pristatė Aplinkos apsaugos komitetas, vienu įkvėpimu ir pakankama balsų dauguma buvo priimtas. Dėkoju jums už aktyvų dalyvavimą.
10.47 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3870(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3870(2). Priėmimas. Pranešėjas… Nereikia, čia vienas straipsnis.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas, norinčių kalbėti už, prieš yra. Nuomonė už – G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai labai laiku ir labai reikalingas įstatymas, nes sumos, kurias reikės išmokėti iš biudžeto, nėra didelės, o kariškiams tai bus didelis paskatinimas. Manau, kad įstojus į NATO visi kurį laiką galvojo, kad NATO apgins mus, tai jeigu mes patys nesiginsime, joks NATO mūsų neapgins. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Per krizės laikotarpį buvo smarkiai sumažintas finansavimas, mūsų valstybės ir jos karinės galios smarkiai sumažėjo, taigi dabar dedame daug pastangų, kad atkurtume ir sustiprintume mūsų kariuomenę. Aš manau, kad labai reikia.
Antras dalykas. Turint omenyje mūsų švietimo sistemos patriotinio auklėjimo spragas, būtent kariuomenė ir yra ta vieta, kai šitos spragos ištaisomos. Čia ugdomi mūsų valstybės piliečiai, todėl kviečiu visus palaikyti šitą įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Negaliu sutikti su tuo, kad NATO mūsų neapgins. Aš galvoju ir tikiu, kad NATO mus apgins. Tai pirma.
Antra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnis: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“. Tai antra.
Trečia. Pagrindinis dalykas. Aš esu įsitikinęs, kad siųsti žinią jaunimui, kad mylėti galima (šiuo atveju tėvynę) už pinigus, yra neteisinga. Tėvynės mylėti už pinigus negalima, todėl aš nepritariu siūlymui dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prieš nebalsuosiu, bet ir už negaliu balsuoti, nes jau esu minėjusi svarstymo metu, kad šitas įstatymas yra labai kontroversiškas, ir visiškai neaišku, kodėl ministras staiga su juo atėjo. Pirma, mes neturime bendro vaizdo, kaip atrodys atlyginimai kariams, profesinės karo tarnybos kariams. Ir pagal tai, kas dabar yra, šauktinių išmokos labai priartėja prie profesionalių karių atlyginimų, nors profesionaliems kariams reikia ir šeimas išlaikyti, ir transportu važiuoti, ir daugybę kitų išlaidų yra.
Kitas dalykas, paklausykite atidžiai, Estijos, kuri jau daugybę metų skiria 2 % gynybai, šauktiniams vidutinė išmoka yra 120 eurų. O mūsų turės 330 eurų. Tai aš nesu prieš išmokas, nesu prieš skatinimą, jisai yra, pernai balsavome ir jo tikrai šiandien pakanka. Nė vienas šauktinis niekur nėra skundęsis, kad tos išmokos yra per mažos, jos yra tikrai geros: 3 tūkst. eurų per visą tarnybą sukaupti pinigai – tai iš tikrųjų geri pinigai. Kodėl dabar reikia dar didinti, drastiškai didinti išmokas, tai iš tikrųjų niekas nesupranta nei kariuomenėje, nei visuomenėje. Žinoma, kai valdžia siūlo daugiau pinigų, tai kodėl opozicija turi balsuoti prieš. Bet mes iškreipiame sistemą, mes visiškai nesame apsvarstę, kiekgi rezervo ateityje mes rengsime. Jeigu didinsime jį ateityje tris kartus, tai šitokios išmokos bus didžiulė finansinė našta ir guls iš tikrųjų ant tų, kuriems labai reikia šiandien, toms pačioms savanorių pajėgoms, juk iš kažko paimame, kažkam neduodame šituo. Iškreipiama sistema ir todėl negaliu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcija remia šį įstatymą, aišku, suprasdama, kad mes esame dar tik pakeliui ir nesame dar priėmę visų reikiamų sprendimų tam, kad ateityje Lietuvos kariuomenė būtų komplektuojama kaip mišri kariuomenė, kurios dalį sudarytų profesionalai ir dalį šauktiniai. Mes, matyt, žymiai aiškiau ir įtikinamiau jaustumės, jeigu šiandien svarstytume kartu ir profesionalų karių atlyginimų kėlimo perspektyvas ir aiškiai duotume žinią kariuomenėje esantiems profesionaliems kariams, kaip didės jų atlyginimai, nes pastarųjų iniciatyvų dėl finansinės motyvacijos, kalbant apie šauktinius, jau buvo ne viena, tačiau aiškios žinios ir aiškaus sprendimo, kaip didinti profesionalų karių atlyginimus, kol kas mes Seime nesulaukiame. Tikrai raginame ir Krašto apsaugos ministeriją greičiau tuos projektus pateikti.
O kalbant apie šauktinių motyvaciją, be jokios abejonės, tai padės šauktinių motyvacijai, tačiau finansai nėra vien tik vienintelė priemonė juos motyvuoti. Todėl mes pasisakome ir už kitas priemones, kaip įvairių gebėjimų didinimą, kvalifikacinės kompetencijos didinimą tarnaujant. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, tų pačių profesionalių vairuotojų trūkumas šiandien Lietuvoje yra labai didelis, ir kodėl gi šauktiniai negalėtų būti rengiami kartu įgauti tam tikrą vairavimo kvalifikaciją? Matyt, kad darbo dar yra, šiandien mes darome vieną žingsnį į priekį, tačiau dar laukia ir kiti sprendimai, norint tikrai sukomplektuoti profesionalios ir šauktinių kariuomenės balansą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad šis klausimas yra tikrai labai jautrus ir reikia atsižvelgti kiekvienu atveju į konkrečią situaciją. 15 % ir 30 % – tai žmonėms sukelia nesusipratimus. Todėl manau, kad šiuo metu to daryti nereikia, ir aš negaliu teigiamai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Paulauskas – nuomonė už.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau gal ir atsakyti čia kalbėjusiems, kad tai nėra visų pirma…
PIRMININKAS. Artūrai, arčiau prie mikrofono.
A. PAULAUSKAS (DPF). Tai nėra visų pirma drastiškas išmokų didinimas, yra didinama tik 5 %, o tie, kurie įrašyti į sąrašą, gaus 15 %. Tai sudaro beveik 400 tūkst. eurų, kurie bus mokami iš krašto apsaugos biudžeto. Kalbėjusieji daug minėjo profesionalią tarnybą. Taip, mes Seime dar neturime įstatymo projekto, bet Vyriausybėje jis jau derinamas, ir aš turiu konkrečius skaičius, kiek profesionalių karių atlyginimas padidės, pateikus šitą įstatymą, jeigu mes už jį balsuosime ir priimsime. Taigi vyksta ta linkme darbai ir tikrai šauktinis negaus, kaip čia buvo sakoma, didesnio atlyginimo negu profesionalus karys. Iš tikrųjų sutinku, kad reikia tobulinti karo prievolės praktiką, ypač šauktinių, bet galbūt mes nuo tokio skatinamojo pobūdžio pereisime prie visiškos savanorystės. Bet kad savanoris apskritai negautų jokio atlyginimo, turbūt suprantate, kad to negali būti, jam reikia ir parvažiuoti namo, ir nusipirkti kokių nors buitinėms reikmėms tenkinti dalykų. Taigi tas atlygis vis tiek turės būti, didesnis ar mažesnis, bet į tai bus galima atsakyti, atsakius, kokia turi būti iš viso karo prievolės praktika mūsų kariuomenėje. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Prieš – R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nesiruošiau kalbėti šiuo klausimu, bet išgirdęs argumentaciją vis dėlto turėčiau pasakyti – nustokime mes veidmainiauti. Ko reikia kariui, kuris pašauktas į tarnybą? Kad jis galėtų normaliai grįžti į savo darbo vietą, kur jis dirbo prieš tai, kad jis galėtų pakelti kvalifikaciją, jam suteiktų tam tikrą paramą atkurti savo žinias, kad atlaikytų konkurencingą rinką, kad būtų atitinkami įstatymai, leidžiantys jam neprarasti savo būsto, ir visa kita. Viso to nėra! Čia yra savanorių, ką mes turėtume padaryti, pagrindiniai dalykai. Dabar Darbo kodeksą svarstome, nė vienos tokios teisės nėra, nieko mes čia nepadarėme. Kalbame, kad kažkas Vyriausybėje, ponas Paulauskai, bus, tai dabar nėra įstatymuose nieko apie tai parašyta. Tiesiog tuščia! Apie ką jūs čia dabar kalbate? O vienkartine išmoka tai jūs tik paprasčiausiai sujaukiate sistemą su profesionalia kariuomene ir su savanoriais, ne su savanoriais, o su šauktiniais, kurių yra pareiga. Tai jeigu mes už kiekvieną pareigą mokėsime pinigus, sakysime, jūs atlikite pareigą, aš jums mokėsiu, tai kokią mes valstybę kuriame? Kad mes turime padėti tiems žmonėms, kurie atlieka pareigą, taip. Tai čia yra socialinės rūpybos pagrindas, o ne mokėti pinigus už tai, kad jie atliko pareigą. Čia yra esminis šio įstatymo trūkumas. Aš tikrai matau tą jų poreikį gauti kokią nors paramą, bet negaliu iš principo pritarti šitam principui, kuris iškreipia visą socialinės paramos kariams sistemą, todėl irgi susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3870, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 29. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3870) yra priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-309(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-309. Pranešėjas – J. Sabatauskas, bet aš nekviečiu į tribūną, nes čia viskas aišku, čia jums… Tiesiog vienas straipsnis. Jokių pataisymų ir papildymų nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. (Balsai salėje) Jūs norite kažką pasakyti? Jeigu jūs turite noro, prašom. Vienas straipsnis yra, viskas aišku pakankamai. Vieną sakinį. Užsiregistruokite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, projektas patobulintas pagal Vyriausybės, Teisės departamento ir papildomo komiteto pasiūlymus ir bendru sutarimu jam pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia jau priėmimas, gerbiamasis pirmininke. Svarstėme jau seniai. Galima buvo pasakyti nuomonę. Čia jau priėmimas. Labai ačiū. (Balsai salėje) Taip, nėra, tikrai nėra. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-309, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-309) yra priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 14, 26, 33, 1042, 105, 106, 107, 113, 115, 125, 142 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3982(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 14, 26, 33, 1042, 105, 106, 107, 113, 115, 125, 142 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3982(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pranešėjas yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Bet aš čia matau, pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti įstatymo projektą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Motyvai. Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu visus balsuoti.
Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3982, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3982) yra priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4111(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4111(2). Čia taip pat pastabų, pasiūlymų nėra bendrame kontekste, taigi priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Ir priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti.
Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-4111, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4111) yra priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2143 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4112(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7b klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2143 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4112(2). Vienas straipsnis. Priėmimas pastraipsniui. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti 1 straipsnį? Priimtas 1 straipsnis bendru sutarimu. Taigi priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti.
Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-4112, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-4112) yra priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2754(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2754(3). Priėmimas. Pranešėjas – P. Narkevičius. Gerbiamasis Petrai, kviečiu į tribūną. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio. Dėl įsigaliojimo datos – Seimo narys P. Narkevičius. Čia paprastas, dėl įsigaliojimo datos. Manau, prisimenate jūs tą.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tiesiog keičiama data iš 2016 m. liepos 1 d. į 2017 m. sausio 1 dieną. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės departamentas būtent siūlė šitą pataisą. Komitetas pritarė tai pataisai, kurią užregistravo P. Narkevičius. Tai mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta.
Taigi dėl 2 straipsnio mes galime taip pat, manau, pritarti bendru sutarimu ir priimti jį. 2 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2754, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2754) yra priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2846(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 a klausimas – Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2846(2). Priėmimas. Pranešėja – D. Mikutienė. Čia taip pat viskas aišku. Gal, pirmininke, nekviesiu aš jūsų, nes nėra ką ir komentuoti.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Kolegos, gal nekalbėsime, nes visi dėl motyvų. Yra prieš. Viskas aišku, reikia kalbėti.
Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties pagal Romos deklaraciją yra siekiama, kad iki 2020 metų kraujo donorystė būtų nemokama. Dabar ji yra skatinama teikiant įvairius puodelius, įvairias smulkmenas ir panašiai. Yra šalių, kurios tai daro kitais būdais, t. y. jeigu ateina donoras, jam pagal ministro nustatytą sąrašą atliekami kraujo tyrimai ir žmogus gauna naudos, nes įvairias ligas galima išaiškinti žymiai anksčiau, negu žmogus pats sugalvoja kreiptis ir už tai dar turi susimokėti. Ta skatinimo forma, kad žmogus, duodantis kraujo, turės ir sau naudos, nes žinos, ar jis sveikas, ar jo tyrimai yra geri, be abejonės, skatins donorystę. Lietuva gali pasiekti tą tikslą, kurį deklaruoja Romos deklaracija.
Kitas dalykas: siūlome įteisinti privalomą hepatito registrą. Žinau, kad užsirašę oponentai sakys: kad tą darys „Elektroninė sveikata“, kuri įsigalios nuo 2018 metų, ir panašiai. Kolegos, bet „Elektroninė sveikata“ neveikia ir, mano manymu, neveiks taip, kaip ji yra įdiegta. Pinigai iššvaistyti. Ir tikėtis, kad ji efektyviai veiks nuo 2018 metų, šansų yra labai mažai. Todėl manyčiau, kad reikia palaikyti mūsų pirmininkės D. Mikutienės iniciatyvą ir tą įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – A. Monkauskaitė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, aš noriu labai atsakingai ir drąsiai pasakyti, kad šitas projektas niekaip nėra susijęs su donorystės skatinimu. Dėl kokių priežasčių? Visų pirma „Elektroninė sveikata“ kuriama kaip moderni sistema, ji jau pradeda veikti, tiesa, su trukdžiais, bet kokia pradžia yra be problemų? Turi galimybę kurti posistemes. Toje sistemoje bus ir šitų ligų posistemė. Taigi čia netolimo laiko klausimas, viskas bus sutvarkyta.
Antra priežastis. Šiandien yra pakankamai teisės aktų, juos taikant donorystė yra saugi, ir kraujas yra pakankamai ištiriamas. Neteko girdėti, kad būtų atvejų, kad kas nors būtų užkrėstas donoro krauju arba tas kraujas būtų nesaugus, nesveikas.
Ir pagrindinis dalykas tikriausiai yra tas, kad norint sukurti šitą sistemą, naują registrą, yra reikalingos lėšos, skirtingais duomenimis nuo 300 tūkst. iki pusės milijono eurų. Vakar Sveikatos reikalų komitete buvo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, kurie pareiškė kategorišką nuomonę prieš šito registro steigimą ir įvardijo tokius skaičius.
Be to, be tų vienkartinių lėšų registrui sukurti, kiekvienais metais bus reikalingos lėšos tam registrui palaikyti. Aš labai kviečiu balsuoti prieš, galvojant apie tai, kad reikia taupyti lėšas, kurių mūsų valstybei niekada nebuvo ir vargu ar bus per daug. Turėkim omeny tai, kad kol kas viskas yra saugu, nėra jokio užkrėtimo perpilant kraują šiais laikais. Ačiū tiems, kurie balsuosite prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, visi gavote kreipimąsi iš Nacionalinės donorų asociacijos, kuri kreipėsi į mus ir prašė palaikyti šį įstatymo projektą. Man atrodo, būtent jie geriausiai yra įsigilinę į šitą problemą ir nori, kad vis dėlto ta situacija pasikeistų į gera. Manyčiau, kiti samprotavimai yra labai subjektyvūs, nes kažkas už juos nusprendžia, kaip turėtų būti geriau. Man atrodo, jie geriausiai žino, kaip būtų geriau ir labiau prieinama mūsų žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad įsiklausytumėte į tai, ką pasakysiu.
Pirmas dalykas. Nesu prieš šį įstatymą ir manau, kad reikėtų stiprinti patikrą ir saugoti duomenis. Bet kitu lydimuoju įstatymo projektu mes įsteigsime dar vieną – prie daugelio daugelio jau egzistuojančių registrų, dar vieną registrą, o taip daryti nereikia. Štai paimkime Lietuvos gyventojų registrą. Lietuvos gyventojai jame yra atspindėti visi. Nesunku papildyti įrašu, kad jis serga kokia nors vėžio forma, nesunku papildyti, jeigu reikia, kad jis serga tuberkulioze, nesunku papildyti, kad jis yra teistas.
Bet galime daryti ir priešingai. Steigti teistų žmonių registrą ir turėti dar keletą biurokratų, dar keletą serverių, dar daug sąnaudų. Paskui steigti vėžininkų registrą, paskui antrą vėžininkų, nes vėžio formos skiriasi, paskui steigti… O Lietuvoje taip yra padaryta, ir paskui mes skundžiamės, kad labai daug kainuoja valdymas. Jis kainuoja. Paskui mes skundžiamės, kad tie registrai neveikia, nes programinės įrangos nepakanka, kad jie nekomunikuoja ir panašiai.
Darbuotojai skundžiasi mažais atlyginimais. Negausinkime registrų, mes sutvarkykime registrų sistemą ir toje registrų sistemoje fiksuokime, ką pirmu įstatymu nutarėme, kad reikia fiksuoti. Reikia fiksuoti, kad žmonės serga, jų sergamumą, tikrai, bet tą galima fiksuoti jau egzistuojančiuose registruose. Štai ką noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad 2011 metais buvo pakeistas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas…
PIRMININKAS. Prie mikrofono arčiau, negirdėti.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Noriu jus informuoti, kad 2011 metais, gerbiamas Kęstuti Masiuli, buvo pakeistas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kuris aiškiai reglamentavo ir unifikavo, kaip yra steigiami registrai. Registrai teikia duomenis ir dėl statistikos, Europoje taip pat yra registrų sistema, ir Lietuva turi turėti registrus. Aš noriu pasakyti, kad argumentai, kad bus e. sveikata ir bus užtikrintas Lietuvos gyventojų kraujo saugumas, bet kada tai bus? Turi galimybę sekti, turi galimybę žiūrėti. Tai yra tik žodžiai ir noras pateisinti savo neveiklumą.
Šis įstatymo projektas buvo rengtas atsižvelgus į Nacionalinės donorų asociacijos siūlymus po Sveikatos reikalų komiteto posėdžio Nacionaliniame kraujo centre. Taigi aš labai jūsų prašau pritarti šiam teisingam įstatymui, kuris iš tiesų užtikrins mūsų donorų saugumą.
Ir dar noriu pasakyti, kad iki 1993 metų daug žmonių, kurie turėjo intervenciją, turi hepatitą C, nes tuo metu tai buvo nesaugu, nesaugios procedūros. Ir dar noriu pabrėžti, kad hepatitas C, tylusis žudikas, taip jis vadinamas medikų, gali išlįsti po 20, 30 metų ir t. t.
Mes parengėme šio įstatymo projektą, Teisės departamentas neturėjo jokių pastabų išskyrus tai, kad tai turi daryti Vyriausybė. Tai yra unifikuota duomenų bazė ir tarp registrų, būtent tarp registrų, yra geriausias ir saugiausias duomenų apsikeitimo būdas tarp kraujo donoro registro, kuris veikia, ir hepatito registro. Prašau jūsų pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. R. Šalaševičiūtė – nuomonė prieš.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, čia buvo kalbama apie tai, kad e. sveikatos sistemoje bus integruota ir bus toks registras. Tačiau aš noriu paaiškinti, kad šiandien mes turime tvarką, kur yra registruojami šie atvejai. Iki 1999 metų buvo du registrai: Užkrečiamųjų ligų valstybės registras ir Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų registras. 2010 metais Norvegijos lėšomis buvo įsteigta Valstybinė informacinė sistema, sujungianti užkrečiamų ligų ir sukėlėjų registrus. Būtent ši sistema veikia puikiai, ji perduoda visą informaciją Pasaulio sveikatos organizacijai, Užkrečiamųjų ligų kontrolės prevencijos centrui ir apima 82 ligas, iš jų – hepatitą ir tuberkuliozę.
Praeitais metais buvo įkurtos hepatito, atsiprašau, tuberkuliozės ir ŽIV, AIDS posistemės. Šiuo metu yra planuojama įsteigti tokią posistemę dėl hepatito. Iš tikrųjų tos lėšos, kurios reikalingos įsteigti registrui, yra pakankamai didelės, Vyriausybės pozicija, kiek buvau ministre, yra nesteigti naujų registrų. Lygiai vienodai šiandien ir frakcijoje apie tai kalbėjome, kad tai visiškai nebūtina. Sistema yra, ji bus tobulinama ir tikrai veiks viskas, kas reikalinga. Taigi aš prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Nuomonė už – V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Mano nuomone, tie argumentai, kuriuos pateikė D. Mikutienė dėl registro, iš tikrųjų yra svarūs. Mano giliu įsitikinimu, šitas registras yra būtinai reikalingas ir Dangutė paaiškino kodėl.
Bet aš dabar noriu atkreipti dėmesį į šito įstatymo kitą dalį, kurioje yra numatomos teisės gauti nemokamus kraujo tyrimus donorams. Aš tikrai savo artima patirtimi… Turiu tokią patirtį, kad ištyrus donorą, norėjusį duoti kraujo, jis buvo nusiųstas tikrintis dėl onkologinės ligos ir todėl buvo anksti diagnozuota onkologinė liga, ir žmogus iki šiol gyvas. Aš manau, kad šito įstatymo priėmimas yra tikrai reikalingas tiek kontroliuojant hepatitus, tiek taip pat diagnozuojant ankstyvas kitų ligų stadijas. Ačiū. Prašau balsuoti ir palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege, už nuomonę. Nuomonė prieš – A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip pacientas klausiau klausiau ir supratau, kad jeigu Lietuvoje nesukursime dar vieno registro, tai Lietuvos ateitis bus miglota. Bandykime tai, kas padaryta, tobulinti. Kurdami vis naujus registrus, nei sveikatos, nei pinigų daugiau turėsime. Išnaudokime tai, ką mes turime, racionaliai. Kiekvienas iš mūsų pradės registruoti dar kokį nors registrą. Po to, kai reikia surasti galus, mes niekaip negalime, nes viename yra, kitame nėra, jokio ryšio nėra. Palaikau tuos žmones, kurie racionaliai mąsto – reikia daryti tai, kas padėtų, o ne kurti naują, nes naujo kūrimas ne visada išsprendžia problemas. Todėl pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš.
Kviečiu visus balsuoti ir apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2846, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 50, prieš – 20, susilaikė 26. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2846) yra priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2847(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9b klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2847. Pranešėja – D. Mikutienė. Čia irgi nekviesiu į tribūną. Vienas straipsnis. Ne, čia du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Galbūt ateikite, pirmininke. Tiesiog dėl stenogramos reikia pakomentuoti. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, pasiūlymai. Jūs pasakykite, ką komitetas nutarė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Teisės departamentas, kaip minėjau, pagal Valstybės išteklių valdymo įstatymo pasikeitimus pateikė pasiūlymų ir Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė, kad vietoje „Sveikatos apsaugos ministerija“ būtų įrašyta „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Tai yra pagal pasikeitusias Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas. Tai yra lydimasis įstatymas to, kurį mes priėmėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė, bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
1 straipsnį su visomis pastabomis, pasiūlymais galime priimti bendru sutarimu? Galime. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš yra. D. Mikutienė – nuomonė už.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, tai yra lydimasis įstatymo projektas. Nuomonės buvo išsakytos. Taupydama laiką, prašau pritarti.
PIRMININKAS. Nes yra nuomonė prieš, todėl aš turiu suteikti kalbėti. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš iš esmės pasakiau dėl to registro savo nuomonę. Kolegos, mes padarysime taip, kad įstatymu įpareigosime steigti registrą, kuris dubliuoja esančių registrų įrašus. Visai neseniai po daugybės metų diskusijų (irgi dalyvavau tose diskusijose dar netgi kaip mokslininkas) dėl Hipotekos banko, kad jis buvo nereikalingas. Šita Vyriausybė pagaliau uždarė registrą ir sveikinu ją už šitą žingsnį, nes apie juridinius faktus įrašai yra Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Dabar mes padarysime taip, kad nors įrašai yra kitame registre, mes priversime įsteigti registrą ir jame saugoti tuos pačius įrašus. Turėsime įsteigti darbo vietas, turėsime dar pirkti serverius, rūpintis jų saugumu, programine įranga, ją nuolat atnaujinti. Absoliučiai nereikalingas žingsnis, nes tai jau egzistuoja. Žengiame vieną po kito nereikalingą žingsnį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2847, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Čia yra lydimasis teisės aktas. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš – 19, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2847) yra priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Algimantą Valantiną Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku“ projektas Nr. XIIP-4248(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Algimantą Valantiną Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku“ projektas Nr. XIIP-4248. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Svarstymas ir priėmimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė gerbiamo A. Valantino kandidatūrą į Apeliacinio teismo pirmininkus. Komitetas, vertindamas jo patirtį, jo žinias, jo požiūrį į teisingumą, vieningai balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą išsakyti nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų frakcija šįryt svarstė pretendento kandidatūrą ir nusprendė palaikyti, nes jokių abejonių frakcijos nariams nekyla dėl A. Valantino kaip teisėjo, kaip vadybininko, kaip administratoriaus kompetencijos, todėl frakcija kviečia visus palaikyti šią kandidatūrą.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską kalbėti frakcijos vardu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip minėjau pranešdamas komiteto nuomonę, iš tikrųjų pretendentas turi didžiulę patirtį. Jis dirbo ir apylinkės teismo teisėju, ir apygardos, buvo ir departamento vadovu prie Teisingumo ministerijos tuo metu, kai reikėjo rūpintis visa teismų sistema, teismų aprūpinimu. Įdomiausia tai, kad šis žmogus ilgą laiką ėjo tiek vieno ar kito teismo vadovo pareigas, bet kai reikėjo vadovauti prokuratūrai, Prezidentas jį pasiūlė į šias pareigas ir Seimas pritarė. Prokurorų vertinimu, buvo turbūt vienas geriausių generalinių prokurorų per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės prokuratūros istoriją. Dabar jis siūlomas į Apeliacinio teismo pirmininkus. Mūsų frakcija mano, kad geresnės kandidatūros šiandien nebuvo galima rasti. Raginame balsuoti už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi norintys išsakyti savo nuomonę čia, iš tribūnos, svarstymo metu ją išsakė. Aš manau, kad visos frakcijos, kurios norėjo susitikti su pretendentu, susitiko. Buvo gana ilgos diskusijos, pretendentas jau kalbėjo čia, iš tribūnos. Aš manau, kad nevarginsime ir negaišime laiko, tiesiog mes jau visi turime susiformavę gana aiškią nuomonę ir siūlyčiau… Dėl motyvų dar yra norinčių kalbėti? Yra dėl motyvų norinčių kalbėti, pirmasis kalba S. Šedbaras. Prašom, kolega. Nuomonė už.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš savo nuomonę jau trumpai išsakiau ir matau, kad prieš nėra užsirašiusių kalbėti, taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Žemaitaitis – nuomonė už.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad yra ištaisoma Teisės ir teisėtvarkos komiteto klaida, kai prieš ketverius penkerius metus buvę valdantieji, dauguma, konservatoriai, leido priimti, ko gero, antikonstitucinę pataisą, kada buvo nagrinėjamas skandalas… Ne pataisą, o iš tikrųjų sprendimą, išvadas, dėl ko kandidatas į Apeliacinio teismo pirmininkus buvo faktiškai išvarytas iš prokuratūros. Nors darbai, ko gero, buvo tiktai į gera, man keista ir kelia didelę nuostabą, kai šiandien žmonės kalba ir pasisako už kandidatą, o prieš ketverius penkerius metus patys gujo iš tos prokuratūros. Aš tikiuosi, kolegos, kad šiandien mes tikrai vienbalsiai pritarsime A. Valantino kandidatūrai ir kad teismų sistema, teismų vardas vėl atsistos į tas vietas, atsistos iš geros prasmės, žinant vadybinius gebėjimus, žinant asmenines kandidato savybes, todėl visus kviečiu palaikyti. Ir netgi pačius konservatorius, kurie prieš ketverius penkerius metus buvo priėmę labai, sakyčiau, šlykštų sprendimą šio žmogaus atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už nuomonę. K. Daukšys. Nuomonė už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip dzūkas iš tikrųjų norėjau užsirašyti prieš, nes kai labai daug gėrio, tai norisi prieštarauti, bet iš tikrųjų frakcija nusprendė palaikyti kandidatą, todėl kaip frakcijos seniūnas turiu pasakyti, kad palaikome, linkime sėkmės ir tikimės, kad tie sprendimai, kuriuos jam reikės priimti, bus apgalvoti ir gerai atlikti, kad nereikėtų vėl nereikšmingų dalykų kažkur Seime svarstyti. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip matote, nuomonė formuojasi, nebuvo kalbančių prieš. Vis dėlto mes turėsime atlikti statutines procedūras, tai yra priėmimas įvyks slaptu balsavimu, už kandidatą balsuosime. Laikas yra nustatytas nuo 14 valandos, tai yra per pertrauką iki 14 val. 20 min. turite galimybę slaptu balsavimu išreikšti nuomonę. Slaptą biuletenį jūs jau žinote tradiciškai, aš manau, kad mes jį visi puikiai žinome ir galime patvirtinti bendru sutarimu. Taip? Patvirtintas bendru sutarimu. Aš manau, kad visos svarstymo procedūros yra pereitos. Liko balsavimas ir mes apsispręsime dėl kandidato. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos? Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš norėčiau kaip ir repliką po balsavimo, nes balsavimas bus slaptas, nebus kaip išsakyti. Norėčiau R. Žemaitaičiui patarti pasižiūrėti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto praeitos kadencijos posėdžio protokolą, kai buvo balsuojama dėl komiteto išvadų, tada būtų aišku, kad nutarimas buvo priimtas vienu balsu, visi pritarė šiai išvadai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, procedūrą baigėme iki slapto balsavimo. Noriu padėkoti A. Valantinui, jo komandai, kuri palydėjo jį šiandien čia, į Seimo posėdį. Aš manau, kad kol kas tvyro labai pozityvi nuomonė, taigi sėkmės jums. Lauksime balsavimo rezultatų. Ačiū jums.
Gerbiamieji kolegos, kadangi mes Darbo kodeksą turime pradėti svarstyti lygiai 12 valandą, dar turime 25 minutes. Mes kodeksą pradėsime svarstyti tik 12 valandą, nes tie žmonės, kurie rengia kodeksą, ministerijos žmonės, galbūt ir pati ministrė, turi atvykti 12 valandą. Tiesiog mes eisime prie kitų darbotvarkės klausimų, kuriuos taip pat turėsime šiandien svarstyti, bet jau popietiniame posėdyje. Tiesiog pasirinksime, pažiūrėsime, kas… (Balsai salėje)
Rezervinis 1 klausimas, man sufleruoja, liko tik balsavimas. Tuoj, sekundę!
11.35 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1078(3) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, labai produktyviai visi šiandien dirbome rytiniame posėdyje. Rezervinis klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1078. Čia liko tik balsavimas.
Kas už tai, kad pritartume šitam įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, aš labai apgailestauju, taip gyriau jus, kad čia mes gana gausiai susirinkome. Tiesiog galbūt ne visi nori balsuoti už šitą įstatymo projektą, aš taip suprantu. Nėra žmonių, reikia 71 balsuojančio. (Balsai salėje) Atidedame balsavimą vėlesniam laikotarpiui. (Balsai salėje) Supratau. Gerai.
Kolegos, nėra noro balsuoti. Aš čia negaliu nieko padaryti.
11.37 val.
Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 1, 4, 6, 10, 13, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4225 (pateikimas)
Rezervinis 4 klausimas – Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 1, 4, 6, 10, 13, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4225 (prie Nr. XIIP-3234). Pateikimas. Pranešėjas – R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pristatau Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 1, 4, 6, 10, 13, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Man jį visą skaityti?
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų nori paklausti G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, šiaip jau kas susiję su profsąjungomis, tai viskas kaip ir gerai, pritarčiau, bet ar, pavyzdžiui, lygiai tokiu pačiu, kaip jūs sakėte, nacionaliniu pagrindu, darbuotojų pagrindu negali steigtis, pavyzdžiui, partijų skyriai? Jūs nebijote, kad atsiranda tam tikras pavojus, kad atsiradęs profsąjunginis vienetas gali pasidaryti pakankamai politizuotas?
R. SARGŪNAS (DPF). Pastaruoju metu ta tendencija pastebima, kad profsąjungos pradeda politizuotis, tačiau aš manau, kad jos turi ir teritoriniu, ir šakiniu principu kurtis, ir reikėtų skatinti žmones, kad jie aktyvintų profsąjungas. Matome, kad dar mažai žmonių įeina į jų sudėtį ir mažai darbuotojų jungiasi. Čia to įstatymo visa idėja yra ta, kad jų daugiau atsirastų, kad jie nebijotų stoti į profsąjungas, kurtis, vienytis, sudaryti savo susivienijimus, kovoti už savo principus ir ginti darbuotojų interesus.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nėra daugiau norinčių jūsų paklausti. Jūs pateikėte įstatymo projektą. Nuomonių už, prieš nėra. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Labai ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nėra prieštaravimų? Pritariame bendru sutarimu. Ir dėl papildomo komiteto nėra norinčių, kad kitas komitetas pasvarstytų? Nėra? Siūloma svarstyti šių metų birželio 16 dieną. Dėl svarstymo datos nėra pastabų, pasiūlymų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pateikimas baigtas.
11.40 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3 ir 69 straipsnių pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4236 (pateikimas)
Darbotvarkės r-5 klausimas – Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3 ir 69 straipsnių pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4236. Pateikimas. Pranešėjas – A. Palionis. Prašom, kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti Muitinės įstatymo projektą, kuris susijęs su 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtu Sąjungos Muitinės kodeksu. Komisijai buvo pavesta patvirtinti Sąjungos Muitinės kodeksą papildančius ir įgyvendinančius aktus. Tie aktai buvo priimti tik 2015 metų gruodžio pabaigoje.
Naujasis Sąjungos Muitinės kodeksas nebeišskiria laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių kategorijų, o remdamosi jo nuostatomis valstybės narės Sąjungos muitinių teritorijų dalims gali suteikti laisvųjų zonų statusą.
Lietuvos ūkio subjektai, turintys nustatyta tvarka įsteigtus laisvuosius sandėlius, ėmė kelti klausimą dėl sandėlių perregistravimo į laisvąsias zonas, nes priešingu atveju tai pablogintų jų padėtį nepriėmus atitinkamų sprendimų nacionaliniu lygmeniu. Įsigaliojus naujiems Sąjungos muitų teisės aktams, jie netektų šiuo metu taikomų lengvatų, o laisvieji sandėliai įgytų muitinės sandėlių statusą. Tas lemtų papildomus formalumus, atitinkamai didesnius administravimo kaštus ir konkurencingumo sumažėjimą. Taip pat pažymėtina, kad šie visi aktai įsigalios nuo šių metų gegužės 1 dienos.
Šiuo projektu mes ir siūlome Muitinės įstatymo pakeitimą, suderinti Muitinės įstatymo nuostatas su gegužės 1 dieną turinčiomis įsigalioti Sąjungos Muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių Europos Komisijos teisės aktų nuostatomis ir pasirengti jas taikyti Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sąjungos Muitinės kodekso nuostatos, reglamentuojančios procedūras, taikomos laisvosioms zonoms ir taikomos tiesiogiai. Į Muitinės įstatymo projektą perkeliamos tik tos Sąjungos Muitinės kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja laisvąsias zonas, priskirtas valstybės narės kompetencijai. Todėl mes paliekame šiuo metu esančią galimybę laisvąsias zonas steigti laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvajame uoste.
Įstatymo projekte taip pat siūloma leisti steigti tokias zonas tarptautiniame jūrų uoste, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatyta vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla. Taip pat šio įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kiekviena tokia zona būtų steigiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, priimtu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimu, suderinta su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Niekas jūsų nenori klausti. Pateikimas įvykdytas. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Labai ačiū.
Siūlomas kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nėra prieštaravimų? Nėra. Ir papildomas komitetas? Nėra. Užtenka Biudžeto ir finansų komiteto. Gerai, ačiū. Siūloma svarstyti šių metų gegužės 5 dieną. (Balsai salėje) Prašome, kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Norėčiau paprašyti skubos, nes, kaip ir minėjau, tas kodeksas įsigalios nuo šių metų gegužės 1 dienos. Gal mes galėtume balandžio 21 dieną?
PIRMININKAS. Siūlo skubos tvarką. Komitetas turi tokią teisę. Ar galime pritarti skubai? (Balsai salėje) Pritarta skubai. Siūloma balandžio 21 diena. Pritariame. Ar pritariame datai? Pritariame 21 dienai bendru sutarimu. Gerai. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, kadangi Seniūnų sueigoje buvo prieštaravimų, kad mes kai kuriuos svarbius klausimus nukeliame labai vėlai, tai mes vieną iš tokių klausimų, kadangi pranešėjas yra… Tai yra darbotvarkės 2-3a klausimas – Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektas Nr. XIIP-3866(2). Pranešėjas – K. Daukšys. Kolega, pateikimas. Kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Ir lydimasis 2-3b klausimas.
11.45 val.
Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektas Nr. XIIP-3866(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4101 (pateikimas)
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymo pataisą, kuria Lietuvių kalbos institutui suteikiamas nacionalinės svarbos statusas ir atitinkamai visi kiti dalykai.
PIRMININKAS. Viskas?
K. DAUKŠYS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. R. Baškienė pirmoji klausia.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų akivaizdus jūsų įstatymo argumentavimas ir pateikto įstatymo reikalingumas. Prašom pasakyti, kur slypi priežastis, kad kai kam kyla nuomonių, kad tai kažką griauna, kad tai kažką?.. Kaip nuraminti tuos, kuriems kyla tokių abejonių? Iš tikrųjų manau, kad Nacionalinis lietuvių kalbos institutas būtų kaip tik tas institutas, kuris lietuvių kalbą iškeltų kaip dar didesnę vertybę mūsų visuomenei.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū jums už gerą klausimą. Aš tikiuosi, kad svarstydami, jeigu dar bus abejojančių, tikrai išsklaidysime tuos dalykus. Suprantu vieną aiškų dalyką – nėra kitos valstybės pasaulyje, kur Lietuvių kalbos institutas būtų nacionalinis. Todėl mes turime padaryti viską, kad pas mus, Lietuvoje, taip ir atsitiktų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Kęstuti, jums daugiau klausimų nėra. Ačiū. Matau, kad po pateikimo negalime pritarti bendru sutarimu. Yra kitokių nuomonių. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, čia iš tiesų nuskambėjo geras klausimas, kodėl kai kurie prieštarauja ir kai kurie pasisako prieš. Aš manau, kad reikėtų pasiskaityti Teisės departamento pastabas, kurios nėra išsklaidytos, kurios kritikuoja šitą sprendimą visais įmanomais pjūviais ir aspektais, ir tada galėtų būti aiškiau. Pasisakau iš principo prieš tokį kelią, prieš tokį sprendimą dėl to, kad vienas institutas, vienas lituanistikos plačiąja prasme erdvėje esantis institutas išskiriamas iš kitų suteikiant jam funkcijas ir statusą, kurie leistų atsisakyti tokių svarbių institucijų kaip Lietuvių kalbos komisija ir Lietuvių kalbos inspekcija. Nežinau, ar tai yra kelias, nežinau, ar tai yra racionalus kelias. Manau, kad jei neįtinka šios institucijos, galima spręsti kitu būdu. Tačiau, grįžtant prie visos lituanistikos situacijos Lietuvoje, ne mažiau svarbesnis yra ir, pavyzdžiui, Lietuvos istorijos institutas. Mes vis pabrėžiame, kad mums yra svarbi mūsų istorinė atmintis ir panašiai.
Manyčiau, kad problema yra daug platesnė nei ištraukti iš konteksto vieną institutą, prisidengti gražiais, skambiais patriotiškais šūkiais ir sprendimus priiminėti, sakykim, tarsi širma padengiant visai kitus siekiamus tikslus. Todėl siūlyčiau nepritarti, galbūt surengti rimtesnę ir platesnę diskusiją apie lituanistikos padėtį Lietuvoje…
PIRMININKAS. Laikas!
D. KUODYTĖ (LSF). …ir nebalsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. R. Baškienė – nuomonė už.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, pateikta iniciatyva verta dėmesio ir detalesnio svarstymo, nes keliami tikslai yra išties kilnūs ir pagrindžiami. Manau, kad tai nėra tik šūkiai. Lietuvių kalbos svarba ir ten išdėstyti kiti argumentai yra tikrai neabejotini. Noriu prašyti jūsų – pasitikėkime Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, kuris atsakingai įsigilintų į situaciją, todėl po pateikimo siūlyčiau pritarti. Prisiimdamas visą atsakomybę, komitetas tikrai atsakingai išnagrinės pateiktą įstatymo projektą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Yra vienas lydimasis aktas, kuris papildo šį įstatymo projektą. Aš tiesiog noriu paprašyti, kadangi išsiskyrė nuomonės, balsuoti dėl abiejų iš karto. Tiesiog vienas be kito jie čia negali. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume abiem įstatymų projektams po pateikimo, projektams Nr. XIIP-3866 ir Nr. XIIP-4101, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 64, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIP-3866 ir Nr. XIIP-4101 yra pritarta. Vilija, tuoj.
Dabar mums reikia apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pritariame bendru sutarimu. Papildomi komitetai – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl papildomų komitetų nėra prieštaravimų? Nėra. Siūloma svarstyti birželio 2 dieną. Dėl abiejų projektų dabar replika po balsavimo, gerbiamoji Vilija.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau paprašyti jūsų pridėti mano balsą prie balsavusiųjų už, nes nesugebėjau laiku nuspausti mygtuko. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Vilija. Atsiprašau, gerbiamoji Vilija, jūs už pasakėte? Taip. Dėl protokolo. Atsiprašau, dėl stenogramos.
Gerbiamieji kolegos, dar vieną rezervinį klausimą, čia kreipėsi iš kitos frakcijos, mūsų opozicinės, mes turime gerbti opoziciją, irgi duoti pristatyti įstatymo projektą. Tai būtų Labdaros ir paramos fondų įstatymo N. I-1232 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4119. Bet mes jį galime svarstyti (labai atsiprašau) nuo r-8a, nes reikia įtraukti į darbotvarkę. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4214. Pranešėjas – A. Strelčiūnas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Jeigu mes priimsime, pritarsime, tada galėsime toliau nagrinėti. Prašom, kolega.
11.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4214 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau įtraukti į darbų programą papildomą klausimą – Labdaros ir paramos fondų įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu ir įtraukti į darbotvarkę? Pritarta bendru sutarimu.
Po svarstymo taip pat galime pritarti bendru sutarimu, taip? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume, priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-4214, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-4214) yra priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo N. I-1232 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4119 (pateikimas)
Dabar mes turime galimybę svarstyti įstatymo projektą, t. y. darbotvarkės rezervinį 8b klausimą, Labdaros ir paramos fondų įstatymo N. I-1232 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4119. Pranešėjas – gerbiamasis A. Strelčiūnas. Yra surinkti parašai. Pateikimas. Prašom, kolega.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, parengtam siekiant užkirsti kelią paslėptai valstybės politikų savireklamai, užtikrinti politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Žakaris. Prašom, kolega.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, jūsų projektas, jeigu ir bus jam pritarta, tai vargiai iki šių rinkimų įsigalios. Ar jūs nemanote, kad vis tiek pagrindinė problema, ką ir Prezidentė teikė, tai yra ar nėra politikių, kurie pasinaudodami situacija gauna paramą iš valstybės ir savivaldybės įmonių? Ar nereikėtų paskubinti Prezidentės, kad būtų pateikti tie dalykai ir viešinami, o gal ir Seimo nutarimą priimti, kad prieš rinkimus visi kandidatai, kurie dalyvauja ir turi fondus, paviešintų, iš kur fondai gavo paramą? Ačiū.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš visiškai pritariu, kad taip turėtų būti, bet aš galvoju, kad mes suspėtume priimti tą sprendimą, jis įsigaliotų greitai ir šiems rinkimams. Ypač kai fondai yra vardiniai, tai tikrai nelygios konkurencinės sąlygos, nes, pataisius Rinkimų įstatymą, jame yra numatoma, kad mes, politinės reklamos dalyviai, galime gauti finansavimą tik iš fizinių asmenų, o pagal Labdaros, paramos – gali iš juridinių asmenų. Aš galvočiau, kad čia mūsų valioje tai padaryti daug greičiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti jūsų, gal žinote, kiek tokių fondų yra?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Žinau, bet nenoriu jų vardinti. Tokių fondų yra mūsų Seimo narių šeši.
PIRMININKAS. Klausia kolega A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis kolega, aš norėčiau jūsų paklausti. Viskas gerai dėl to pavadinimo, taip, bet steigėjas arba dalininkas, vis tiek esi politikas, jeigu žmonės tavimi pasitiki, ateini į tą fondą. Manyčiau, kad čia galbūt per daug griežtai.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš jums pasakyčiau, kad nėra griežtai, nes dabar galiojančiame Labdaros ir paramos įstatyme yra įrašyta, kad politikai neturėtų dalyvauti ir susilaikyti. Taip kalbama apie 15 straipsnį. Gal jūs neįsigilinote, bet taip jau turėtų būti. Mes dar papildomai pabrėžiame.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis kolega, visų pirma aš noriu jūsų paklausti apie teisėtus lūkesčius, kaip bus su tais fondais, kurie veikia, vienas dalykas. Antras dalykas, prašom pasakyti, ar jūs tuo keliu einate, ne aš manau, kad ir kolegos N. Puteikio šone klausė, ar jis turi fondą, sako, kad neturi, bet aš manau, kad jis gali atsidaryti. Aš manau, kad ne esmė, tu turi fondą ar neturi, o bet iš kur tu gauni lėšų.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Labai geras klausimas, teisingai. Netgi ir svarstydami šiandien, mes jau pradedame patys diskutuoti, iš kur gaunami tie pinigai. Dabar, kaip sakant, pradėkime mes žiūrėti tų fondų finansavimo šaltinius ir juos viešinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti, prieš tai jau klausė truputį, bet jūs į klausimus neatsakėte. Tai kaip su tais veikiančiais bus, sakykime, priimame ir tada juos turės išregistruoti, ar kaip bus su jais? Ar jie ir toliau šiems rinkimams galės klestėti? Čia svarbiausia.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, teisingai – pagrindinis dalykas, nuo kada jie galios. Žinoma, kada priimsime tą įstatymą, iš tikrųjų tai turėtų pradėti galioti, kadangi jau rinkimų kampanija kaip ir paskelbta, pusę metų. Tai čia nuo priėmimo datos turėtų galioti ir tada vardiniai fondai turėtų būti perrašomi kitam asmeniui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus, pateikėte savo įstatymo projektą. Yra norinčių kalbėti už ir prieš. K. Masiulis – nuomonė už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš ir pats buvau įregistravęs praeitą kadenciją panašų įstatymą, jis neperėjo, kiek aš pamenu. Labai viliuosi, kad šį kartą bus kitaip. Aš pats turėjau, tik ne vardinį fondą, bet tikslinį fondą, kol dirbau universitete, tai buvo Naujosios viešosios vadybos fondas, paskui institutas, tačiau išrinktas iš karto pasitraukiau iš visų valdymo organų ir jis paskui buvo uždarytas. Manau, kad taip turėtų elgtis ir kiti žmonės su fondais. Išeina labai keista situacija (…), žmonės eidami į politiką steigia savo vardo fondus, per juos gali būti finansuojami įvairūs renginiai, įvykiai ir panašiai, apdovanojami moksleiviai, tėveliai ir kokie nors asmenys. Lyg ir negalima to traktuoti kaip dovanos, kaip papildomo rinkimų įrankio ir panašiai, kuriuo negali naudotis kiti Seimo nariai arba kiti politikai, jeigu tai būtų savivaldybėse. Aš manau, kad neturėtų būti tokių dalykų.
Be to, yra dar viena aplinkybė. Verslas, kuris finansuoja arba padeda tokiam fondui, visados gali turėti užkulisinę mintį, kad jam bus naudingi kažkokie kontaktai su tuo politiku, ir panašiai. Arba bent jau tuo gali įtarinėti žiniasklaida, visuomenė, dėl to visuomenėje pasitikėjimas politika irgi nekyla. Aš siūlau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Bucevičius. Prašom, kolega.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Kęstuti, kuris kalbėjote, vienas iš tų, iniciatorius minėjo, šeši esame, tarp jų aš esu toks ir galiu pasakyti savo patirtį. Mes dabar bijome kažkokių baimių ir t. t., kad rems kažkokios struktūros arba fiziniai, arba juridiniai asmenys, tai mes turime būti vieši ir visada deklaruoti. Kas dabar pasakys? Akmenės krašto žmonės savo 2 % atidavė į mano labdaros fondą, jis surenka apie 500–700 eurų ir kreipiasi žmonės su negalia, kurie negali autobuso nusamdyti, vaistų nusipirkti. Pasakykite atvirai, manęs paklauskite. Aš nedalyvauju priimant sprendimus. Yra tam sudaryta atskira valdyba, kuri priima, ir aš net nežinau, kam jie paskirsto tuos pinigus, bet aiškiai ir nedviprasmiškai esame pasakę: tiems, kuriems labiausiai reikia. Ir paklauskime, apie kokias pinigų sumas. Kažkas sakė, rodos, E. Žakaris sakė: „Reikia paviešinti visus, iš ko gavome“, kad po to mūsų balsavimas nebūtų susietas. O tie žmonės, kurie paaukojo, žinodami labdaros ir paramos fondą… Ir, Kęstuti, nereikia slėptis. Jūs turėjote kažkur, sakėte, universitete savo vardu. Tegul žino žmonės vardą, pavardę ir kas juos rėmė ir kur pinigai išleisti. Nebijokime tų baimių. Tik aiškiai, nedviprasmiškai deklaruokime ir atiduokime, jeigu galime padaryti žmonėms gera.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo išsakytos nuomonės už, prieš. Po pateikimo galima tik viena už, viena prieš nuomonė. Kviečiu visus balsuoti.
Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-4119, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 2, susilaikė 20. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4119 pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Ar bus kitų pasiūlymų dėl pagrindinio komiteto? Nėra. Galime sutarti bendru sutarimu. Siūlome svarstyti šių metų birželio 16 dieną. Pritariate svarstymo datai? Pritariate.
Replika po balsavimo – gerbiamasis S. Jovaiša. Prašom, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Aš gerbiamajam Sauliui norėčiau atsakyti. Taip, sutinku, reikia padėti žmonėms. Taip, sutinku, reikia žiūrėti į šaltinius, kurie perveda tas lėšas. Bet už ką perveda, tai šito mes nenustatysime. Ir politikas, turėdamas nemažą įtaką, gali paprašyti ir bus suprasta kaip įsakymas. Tai vienintelė problema, kurios mes tikrai nesukontroliuosime.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš irgi norėčiau savo gerbiamam kolegai pasakyti, aš suprantu tuos labdaros fondus, kad jie duoda naudą ir žmonės iš jų kažko tikisi. Bet jie gali veikti be jokios sąsajos su politiku. Politikas gali visaip skatinti žmones aukoti, paremti ir visa kita, nes yra geri tikslai to fondo ir tokių fondų yra labai daug. Kodėl mes turime remti tik savo vardo fondą? Tai aišku, kad tai yra politinė nauda, ir tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. S. Bucevičius – taip pat replika po balsavimo.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Trumpą repliką. Kęstuti, išgirskime. Jūs sakote, kitokiomis formomis. Eiti skatinti politikui kažkokią ar grupę, kuri gali paremti kažkokį… Taigi vėl uždaras ratas ir vėl mes supainiojame, kaip pasakyti, jausmus. Labdaros ir paramos fondas aiškus yra, Kęstuti. Mes priimkime iš tikrųjų viešinti, kas paremia ir kur išleista yra. O kada mes per užkulisius eisime, paprašysime kokios įmonės paremti, ar čia tada bus? Mes viešojoje erdvėje nebūsime, bet užkulisiuose vėl būsime. Ar tai yra teisinga? Aš manau, neteisinga.
PIRMININKAS. Ir paskutinis, kuris turi galimybę replikuoti po balsavimo, V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Norėčiau pasakyti komplimentą Tėvynės sąjungai, kuri mokosi ne tik iš svetimų, bet ir iš savo klaidų ir pasiūlė šį projektą. Labai teisingas žingsnis. O šiaip tai yra didžiulė problema ir aš galėčiau jums priminti, kad kažkada buvo net skandalas didžiulis, kai per fondą, politiko įkurtą, buvo padengiamos Prezidento rinkimų skolos. Tai yra didžiulė problema šitie fondai ir geriau nuo jų laikytis toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, gerbiama pirmininke, kviečiu čia, prie manęs.
12.05 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234(2)ES (svarstymo tęsinys)
Pradėsime darbotvarkės 1-11 klausimą – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234(2)ES. Svarstymo tęsinys. Kviečiu visus susikaupti, atidžiai pradėsime darbą.
Buvo sustota prie 57 straipsnio. Dėl Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisos jau buvo balsuota. Buvo pritarta komitetui. Yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas dėl 1 dalies. Prašom pristatyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Vieną sekundę.
PIRMININKĖ. 57 straipsnio 1 dalis 5 punktas. Dėl M. Zasčiurinsko jau buvo balsuota. Dabar Seimo nario N. Puteikio.
N. PUTEIKIS (MSNG). Tuoj rasiu. 57 straipsnis. Mano siūlomos pataisos yra inicijuotos Klaipėdos profsąjungos. Siūloma išbraukti iš teikiamos redakcijos tokią frazę: „Jeigu darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą…“
PIRMININKĖ. Ne, ne apie tą. Ne, ne šita. Jeigu jūs leisite, aš paskaitysiu. Jūs siūlote išbraukti: „Darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą“ ir iš 3 punkto „ar papildomas darbo sutarties sąlygas palikti arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbovietę“. Siūlote išbraukti. Radot?
N. PUTEIKIS (MSNG). Taip, aš siūlau. Klaipėdos profsąjungos siūlo tokią redakciją, aš ją užregistravau savo vardu, nes tai gerina darbuotojų padėtį. Darbdavys turi perteklines…
PIRMININKĖ. Negali profsąjungos siūlyti, mes svarstome Seimo narių pasiūlymus.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš jų prašymu…
PIRMININKĖ. Jūs komitete galėjote tą daryti.
N. PUTEIKIS (MSNG). …užregistravau tokius pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Tvarka. Bet Seimo salėje, jūs žinote, yra tik Seimo narių pasiūlymai svarstomi. Komiteto nuomonė. Konsoliduotą atsiverskite ir…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai yra 57 straipsnis.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pirmininke, sakykite komiteto nuomonę. Seimo nariai turi būti pasiruošę dirbti, tris kartus sakėme. 57 straipsnis.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). N. Puteikio pasiūlymas dėl 57 straipsnio.
PIRMININKĖ. Pataisos dėl 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto. (Balsai salėje) Na, kaip ne, 1, 2, 5. 57 straipsnio 1 dalies… Po 5 punktu yra išdėstytos Seimo narių pataisos. Radote? Dėl M. Zasčiurinsko praeitą posėdį jūs apsisprendėte, dabar yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Gerbiamas Naglis rado, pristatė, supratote, apie ką. Prašom, pirmininke, jūsų komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi komitetas svarstė minėtą siūlymą ir siūlo jam nepritarti dėl šių priežasčių. Šiuo pasiūlymu siekiama pabloginti darbuotojų teises, pakenkiant darbdaviui ir gerai dirbantiems darbuotojams. Išvadoje, kurią jūs jau dabar radote ir matote, daug išsamiau išdėstyti argumentai, dėl kurių… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji socialdemokratai, prašome sėstis į savo darbo vietas ir netriukšmauti! Svarstome Darbo kodekso labai rimtą straipsnį. Suprantu, kad svarbu, kad ministras atvyko, bet tikrai prašau įsitraukti į darbą. Taip, pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, nepritarėme, paaiškinau kodėl, o išsamiai išdėstyta versijoje, kurią jūs dabar matote.
PIRMININKĖ. Yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas, komitetas nepritarė. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 14, prieš – 15, susilaikė 47. Pataisai nepritarta. Lieka komiteto nuomonė.
Toliau yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas, bet dėl jo jau buvo balsuota praeitą posėdį. Buvo pritarta komiteto nuomonei, todėl balsuoti nereikia. Seimo nario N. Puteikio pastaba. Ką tik balsavome, nereikia. Nereikia balsuoti, nes jau buvo balsuota anksčiau, dėl kito pasiūlymo, jau yra apsispręsta.
Toliau yra Seimo nario N. Puteikio. Susiję su pasiūlymu dėl 1 dalies, dėl kurios ką tik balsavome, nepritarėme. Vadinasi, jau apsisprendėme, balsuoti nereikia.
Toliau yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas pakeisti 6 dalį. Prašom pristatyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš siūlau išbraukti iš teikiamo projekto frazę „papildomomis“ ir keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietą kaip priežastis nutraukti darbo santykius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, papildomas darbo sutarties sąlygas reglamentuoja Darbo kodeksas nuo 33 iki 40 straipsnio. Taigi komitetas siūlo nepritarti, nes pasiūlymu siekiama atimti iš darbdavio galimybes keisti technologinius procesus, darbo organizavimą ir t. t. Atsižvelgiant į pasiūlymą darbdavys turėtų amžinai laikyti darbuotoją, kurio funkcijos tapo perteklinės.
PIRMININKĖ. Išsiskyrė nuomonės. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei nepritarti, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 7, prieš – 16, susilaikė 48. Pritarta komitetui, nepritarta Seimo nario pasiūlymui.
Toliau yra Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio ir kitų pasiūlymai. Jau buvo balsuota, pritarta komiteto nuomonei.
Toliau yra Seimo narių R. Tamašunienės, J. Narkevičiaus. Irgi jau buvo balsuota, nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Palaukite, dėl R. Baškienės buvo balsuota. Yra Seimo nario R. J. Dagio. Jau irgi balsuota. Dėl M. Zasčiurinsko balsuota, pritarta komitete, kartoti nereikia. Dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto taip pat jau yra apsispręsta. Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Jau yra apsispręsta. Dėl I. Šiaulienės pataisos. Pakoreguota pagal komitetą, todėl balsuoti jau irgi nereikia. Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Jau balsuota, irgi balsuoti papildomai nereikia. Dėl šių pasiūlymų viskas.
Dabar toliau. Čia dėl to paties straipsnio. Prašau visų dėmesio, nes svarbus klausimas. Yra Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės pasiūlymas. Vienas buvo įregistruotas iš pradžių, kad reikalingas fondas, po to apsispręsta ir vėl užregistruota, kad nereikalingas. Gerbiama I. Šiaulienė. Prašom. Gal atsiimsite kurią nors pataisą?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai buvo tokia pozicija, kadangi buvo sprendimas, jog darbdaviai mokės dvi išeitines ir tada kaip ir atsisakytume fondo, ir buvo įregistruotas toks pasiūlymas. Bet mes jau esame balsavę, jog už vieną išeitinę, ir atsižvelgdami į tai dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo išbraukimo iš Darbo kodekso mes atsiimame. Tai yra toks fondas liks ir išmokų tvarka bus reglamentuota pagal fondo įstatymą. Taigi aš prašau mūsų siūlymą išbraukti, nepalaikyti arba bendru sutarimu, jeigu pritariame, mes atsiimame.
PIRMININKĖ. Jeigu jūs atsiimate antrą savo siūlymą, tai nereikia balsuoti. Aš tik klausiu, gerbiamasis Daukšy, visi teikėjai sutinkate? G. Steponavičius? Taip, sutinkate. Gerai. Vadinasi, jūs atsiimate, dėl jo mums apsispręsti nereikia.
Toliau yra Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio ir kitų pasiūlymas, kuriam komitetas iš esmės pritarė. Neturite pretenzijų? Gerai. Man sako, kad vis tiek reikia pristatyti. Prašom, kas pristatys – Irena, Kęstutis ar G. Steponavičius? Irena pristato. Prašom, jau įjungta jums.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Aš dabar esu pasimetusi…
PIRMININKĖ. Gerai. Jeigu jūs leisite, paskaitysiu.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai? „Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.“
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taigi mes sakėme, kad šitą atsiimame. Ji turi likti.
PIRMININKĖ. Ne. Jūs atsiėmėte, kur yra išbraukta. Jūs atsiėmėte, kur yra panaikinti fondą. Taip. K. Daukšys.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Kolegos, aš negaliu.
PIRMININKĖ. Prašom sėsti ir netrukdyti! Gerbiamas Juliau, netrukdykite Irenai! Irgi sėskite arba šiek tiek į šalį, jeigu kalbatės.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Kolegos, buvo 56 straipsnio 8 dalis. Šitoje dalyje turi likti.
PIRMININKĖ. Mes apie šitą ir kalbame.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ir komitetas yra pritaręs. Bet toliau eina 9 dalis, ir buvo mūsų trijų siūlymas, kad išbrauktume. Tai šita, jeigu lieka… Dabar reikia žiūrėti, kaip su numeracija.
PIRMININKĖ. Palaukite! Aš dabar klausiu pataisų teikėjo. Jūs iš pradžių įregistravote tą pasiūlymą, kurį aš perskaičiau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Komitetas svarstė, iš esmės pritarė…
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. …bet ar sutinkate su komiteto nuomone?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Po naujo paskutinio, po svarstymo…
PIRMININKĖ. Palaukite! Kadangi jūs… Gerbiami kolegos! Komitetas taip ir suredagavo. Po komiteto jūs buvote įregistravę kitą pataisą, kur fondą išbraukėte. Tą pataisą jūs atsiėmėte?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Mes apie tai nekalbame. Dabar iš esmės jūs pritariate, ką komitetas suredagavo? Pritariate? (Balsai salėje) Gerai. (Balsai salėje) Gerai. Viskas. Iš esmės yra pritarta, ir jūs sutinkate su komiteto nuomone. Taip? Taip. Balsuoti reikia?
Balsuojame, kad visiems po to būtų ramu. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio ir kitų pasiūlymui, kuriam komitetas iš esmės pritarė ir yra ta redakcija, kurią perskaičiau, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
73 – už. Yra komiteto redakcija. Taip? Teikėjai sutiko su komiteto redakcija, kuri yra išdėstyta 9 punkte… 9 dalyje. Visiems aišku, už ką balsavote? Taip.
Dėl ko? Dėl vedimo tvarkos? Jeigu kalbėsite apie turinį, iš karto išjungsiu mikrofoną. Galite nepykti. Iš anksto įspėju. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, nebijokite! Kas čia dabar vyksta?
PIRMININKĖ. Nieko nebijosime, bet mes turime dirbti…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Jeigu nebijote, kam čia iškart gąsdinti, ką jūs padarysite ir panašiai.
PIRMININKĖ. Aš negąsdinu…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pavyzdžiui, aš – dėl vedimo tvarkos, nes manęs kolegos klausė ir negalėjau atsakyti. Pirmiausia buvo pateiktas siūlymas, kad reikia sumažinti, kad darbdaviai mažiau mokėtų išmokų, ir dalį perkelti į fondą. Kai mes sumažinome išmokas iki dviejų, kilo pasiūlymas sumažinti iki vieno. Kai Seimas nubalsavo, kad sumažintume iki vieno, tada kilo pasiūlymas išbraukti fondą, kad darbuotojai ir per fondą negautų pinigų. Dabar už ką mes balsavome? Kad fondas liktų ir išmoka būtų viena ar dvi, ar diferencijuoti?
PIRMININKĖ. Dėl išmokų dar nebalsavome, dar susitarsime. Mes dabar susitarėme, kad dėl fondo panaikinimo atsiimta. Visiems tiko ir visi balsavome dėl komiteto išdėstytos 9 punkto redakcijos. Taip, pritarta komiteto nuomonei.
Dabar toliau. Yra Seimo narių R. Tamašunienės, J. Narkevičiaus ir Seimo narės R. Baškienės pasiūlymas. Prašom, Rima. R. Baškienė pristatys. Žiūrėkite visi į naujausią kompiuterinę konsoliduotą ataskaitą. Prašom, Dalia.
D. KUODYTĖ (LSF). Pirmininke, būtų labai gerai, jeigu jūs pasakytumėte, kurios dalies pataisas mes svarstome, nes mes peršokome 8 straipsnį ir iš karto balsavome dėl 9 straipsnio.
PIRMININKĖ. Taip, taip.
D. KUODYTĖ (LSF). Dabar dėl 8 straipsnio yra tos išmokos – viena ar dvi, pirmiausia yra I. Šiaulienės ir K. Daukšio pasiūlymas, už kurį mes dar nebalsavome.
PIRMININKĖ. Ne, ne. Palaukite! Pirmiausia mes svarstėme 9 dalį, kad apsispręstume ir jums būtų aišku – yra fondas ar nėra, nes dėl to jūsų ir kitų pasiūlymai yra aktualūs.
Dabar mes svarstysime dėl diferencijavimo, kurį jūs siūlote. (Balsai salėje) Dabar mes kalbėsime apie 8 dalį. Mes anksčiau apsvarstėme 9 dalį, apsisprendėme dėl fondų, grįžtame prie 8 dalies ir dabar pradėsime svarstyti dėl dydžių. Ar visiems aišku? Pradėsime svarstyti dėl dydžių.
Gerbiama Rita. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Aš dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto labai prašome, Pirmininke, kad jūs dar kartą pasakytumėte straipsnio numerį, dalies numerį ir kieno teikimas, nes yra labai didelė painiava. Elektroninė versija vienokia, mes išsispausdinę iš ryto turime kitokią. Ar jūs netgi patys dėliojate kitaip tvarką, ir mums sunku susigaudyti. Būtinai paskelbkite straipsnio ir dalies numerį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Viskas gerai. Mes tik sukeitėme 8 dalį su 9 dalimi tam, kad apsispręstume dėl fondo. Visiems aišku – fondas lieka.
Dabar pradėsime dėl dydžių, dėl 8 dalies. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Būtent aš norėjau atkreipti dėmesį, nes visi ir pasimetė, nes dėl 8 dalies, kurioje kalbame apie įvairius išeitinius dydžius, yra turbūt šešios pataisos ir dėl 9 dalies, kurioje mes jau kalbame apie fondą, irgi yra šešios pataisos. Mes pirmiausia turbūt turėtume balsuoti dėl vieno arba dviejų ir tada nesvarstyti tų kolegų pataisų, jeigu mes kuriame fondą, nes negali būti ir fondas su išeitinėmis, ir išeitinės, kurias moka darbdavys. Dėl šito reikia apsispręsti.
PIRMININKĖ. Viskas! Susėdame ir susikaupiame. Dar kartą visiems… (Balsai salėje) Palaukite! Jūs triukšmaujate, šnekatės už nugarų atsistoję, judate ir kiti negali dirbti. Prašau visus susikaupti ir sėsti į darbo vietas. Nešaukite! Viską dar kartą paaiškinsiu. Dar kartą paaiškinsiu. Žiūrime paskutinį konsoliduotą variantą, kuris šiandien jums yra pateiktas. (Balsai salėje) 57 straipsnio 8 dalis. Yra Seimo narės R. Baškienės pasiūlymas. Prašau… Dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstome tikrai labai svarbų klausimą. Mes turime dabar kitokią versiją, negu iš ryto turėjome konsoliduoto varianto. Visi išsispausdinę ją sekame. Gavome kitą versiją. Aš frakcijos siūlau daryti pusės valandos pertrauką, kad galėtume atsispausdinti tas versijas, kurios yra, ir matyti visas pataisas, nes dabar jūs sakote viena, mes ieškome kito ir pribalsuosime dėl tokių dalykų, kad paskui nežinosime, už ką mes čia balsavome.
PIRMININKĖ. Gerbiamas!..
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Techniškai… Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Jonai Dagy, jeigu jūs vadovaujatės ir turite popierinį variantą, vakarykštį, antradienio vakaro, tai neklaidinkite Seimo. Šiandien nuo pat ryto yra naujai pertvarkyta ir sugrupuota nauja, konsoliduota redakcija! (Triukšmas salėje) Visi turi, tik jūs neturite! (Balsai salėje) Jūs nesate frakcijos vadovas!
Taip, K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Galima, Pirmininke, paklausti…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Frakcijos vardu buvo paprašyta pertraukos! Ne jūs sprendžiate, kas atstovauja frakcijai!
PIRMININKĖ. Kai atsistos frakcijos vadovas ir pasakys, kad frakcija prašo, tada…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, nepažeidinėkite…
PIRMININKĖ. Prašom, K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų, gerbiama Pirmininke, problema yra ta, kad visi mes svarstėme… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nešaukit, ko jūs šaukiat!
K. DAUKŠYS (DPF). …ir žiūrėjome tą variantą, kuris buvo vakar. Kas šiandien liepė kam nors ką nors pertvarkyti, aš nežinau. Gal tada komitetas tegu pasiima pusės valandos pertrauką ir susitvarko, nes mes dabar balsuojame velnias žino už ką! (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Gerbiamieji Seimo nariai, aš liepiau sutvarkyti, kai padarėme pertrauką, kad galėtumėte suprasti… (Balsai salėje) Kęstuti, jūs pats neklausote!
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke!..
PIRMININKĖ. Jūs pats neklausote!
K. DAUKŠYS (DPF). Na…
PIRMININKĖ. Kompiuteriniame variante yra viskas tvarkingai, tą, ką sukeitėme, buvo vienintelis dalykas – aštuntą punktą sukeitėme su devintu. Daugiau niekas nepakeista.
K. DAUKŠYS (DPF). Tikrai nevienodai, Pirmininke, dar kartą sakau, kas ten ką iškaitaliojo, aš nežinau, tegul komitetas atsiskaito… (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Iškaitaliojome tam, kad jūs suprastumėte, ką darote, nes antradienį, jau nebesupratote!
K. DAUKŠYS (DPF). Kam mums reikia kaitalioti, kai mes viską ir taip supratom!..
PIRMININKĖ. Gerai, viskas, baigiame tą diskusiją!
Taip, gerbiamas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke… (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Ruoškitės kiekvienam posėdžiui!
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, tikrai matome, kad ir jūs esate čia užkaitusi dėl tos temos, ir visiems bus geriau tas pusvalandis apsiraminti, susigaudyti. Darbotvarkėje dar yra likę kitų projektų, pasvarstykime per tą pusvalandį juos.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Razmos, frakcijos pavaduotojo, teisėtas prašymas. Balsuojame, kas pritariate pusės valandos pertraukai, kad jūs galėtumėte visi atsidaryti elektroninę versiją ir dar kartą pasitikrinti. (Triukšmas salėje) Taip, viskas! Balsuojame! Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad prieš kiekvieną posėdį Seimo nariai turi ruoštis ir pasitikrinti naujausią variantą. (Šurmulys salėje) Kęstai, nerėk. Viskas čia sutvarkyta teisingai buvo! Ko čia šauki, patys nepasižiūrėjote! (Šurmulys salėje)
Balsavo 81 Seimo narys: už – 48, prieš – 4, susilaikė 29. Pertrauka.
Visų prašau atsidaryti elektronines versijas ir pasižiūrėti! Prieš kiekvieną posėdį reikia atsidaryti ir pasitikslinti konsoliduotą. Viskas. Pertrauka.
Gerai, dirbame toliau. Jeigu taip dirbsime su kiekvienu, neskaitysime ir nesiruošime, ir nežiūrėsime naujesnės informacijos, tai ilgai dirbsime, per visą vasarą.
12.35 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2045, Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2046, Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2047, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2048, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2049, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2050, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2051, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2052, Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2053, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2054, Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2056, Valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2057 (pateikimas)
Rezervinis 7 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2045. Pateikimas. Kviečiu E. Žakarį pristatyti, yra 47 Seimo narių parašai. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, tyliau!
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, šis įstatymas projektas jau buvo parengtas praeitą Seimo kadenciją, tačiau nebuvo galimybės pristatyti, tai jį perregistravome ir džiaugiamės, kad turime galimybę pristatyti. Juo labiau, kai buvo susitikimas su mokslininkais, kurie rengė socialinį modelį, pasirodė, kad labai panašų siūlymą dėl socialinės srities ruošiasi teikti ir mokslininkai.
Esmė yra tokia, kad šiuo metu pagal galiojantį įstatymą našlių pensiją gauna mirusiojo sutuoktinis, kai jam sukanka senatvės pensijos amžius arba, jeigu yra nustatytas neįgalumas. Manau, kad turbūt į kiekvieną Seimo narį yra kreipęsi žmonės, kurie negali pretenduoti į našlių pensiją, nes yra išsituokę arba niekada nebuvo sukūrę santuokos. Ir ypač moterys ne vieną kartą kreipėsi ir į mane, jos gyveno santuokoje su vyru, kuris gėrė ir smurtavo, ir moterys tiesiog buvo priverstos išsiskirti, o kai sukako senatvės pensijos amžius, piktinasi, kad negali gauti tokios paramos. O šitos paramos esmė yra tokia, kad žmogui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus, yra paprasčiausia finansiškai vienam žymiai sunkiau gyventi, negu turint sutuoktinį.
Dėl to mūsų siūlymo esmė yra tokia, kad mes siūlome keisti pavadinimą – ne našlių pensija, o vienų gyvenančių asmenų pensija, kad į šitą pensiją galėtų pretenduoti asmenys, nesusituokę, išsituokę arba, jeigu miršta sutuoktinis, tuomet, kai sukanka senatvės pensijos amžius. Kad nebūtų piktnaudžiavimo, mes siūlome tokį kaip ir saugiklį, kad jeigu asmuo yra išsituokęs, kad galėtų pretenduoti į vienų gyvenančių asmenų pensiją tik tokiu atveju, jeigu nuo santuokos nutraukimo praėjo ne mažiau kaip treji metai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas, bet matau, kad šiuo metu užsiėmęs. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų reiktų galbūt tikslesnio išaiškinimo visuomenei, nes žinant, kaip jautriai reaguoja žmones į vienus ar kitus pakeitimus, problema būtų ta, ar tikrai visoms našlės, kurios gavo, išlieka? Tai reikia jūsų išsamesnio paaiškinimo. Ir noriu klausti, ar jūsų teikimo pagrindu nėra tai, kad santuoka kaip vertybė, o apie ją mes visą laiką kalbėjome ir skatinome žmones, šiuo atveju nebus taip sumenkinta ir sumažinta, nes iš tikrųjų kyla tokių abejonių, kad nebesvarbu, kaip, svarbu, kad tik tu esi gyvenantis šitoje žemėje. O našlėms ir būdavo skiriama dėl to, kad jos gyveno santuokoje, prisiėmusios atsakomybę, ir dabar, likusios vienišos, jos gaudavo valstybės paramą kartu ir pritarimą tam, kad santuoka yra vertybė.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, kolege, už klausimą ir pastabas. Manau, kad čia nėra visiškai teisinga. Tarkime, kuo yra kaltas vyras ar moteris, jeigu jam gyvenime nepavyko sukurti santuokos. Arba, tarkime, kaip minėjau, moteris, kuri gyveno su vyru, o vyras nuolat smurtaudavo, tai jinai, ką turi vardan santuokos kentėti? Tai, abejoju, ar tai yra teisinga.
O dėl šeimos vertybių kalbant, tikrai šitas pasiūlymas šito nemenkina, nes, kaip minėjau, kad neatsirastų piktnaudžiavimo, nors nemanau, kad jau senjorai pradėtų piktnaudžiauti dėl 20 eurų. Aišku, gaunant nedidelę pensiją tai yra dideli pinigai ir kaip saugiklį galima net ir ilgesnį terminą įrašyti. Mūsų siūlymas, kad nuo santuokos nutraukimo būtų praėję ne mažiau kaip treji metai, galbūt galima įrašyti ir didesnį terminą, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Tačiau vien tik mirties priežastis, kad gautų šią pensiją, nemanome, kad yra teisinga, nes čia pagrindinis akcentas, kad vienam žmogui, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, išgyventi yra daug sunkiau nei dviem žmonėms, gaunantiems pensijas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori klausti K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų čia yra labai daug neaiškumų. Susituokę, išsituokę, našlystė ir visa kita, o jeigu prasidės bylos, teismai, nes jūs sakote, dėl 20 Lt niekas nesiginčys, aš turiu suabejoti. Pasižiūrėkime, ką televizija rodo, kartais dėl kelių eurų tarpusavyje pykstasi. Ar neprasidės bylinėjimaisi, kuriam priklauso šita suma? Ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už pastabą, bet nelabai yra ką atsakyti. Kai žmonės ateina į priėmimą, ypač moterys, kurios išaugino ir nemažai vaikų, ir vaikus užaugino gerus, turėjo tokį vyrą, su kuriuo tikrai negalėjo gyventi, išsituokė, ir kelia klausimą, kodėl, ar dabar negaliu pretenduoti į tokią papildomą pensiją? Na, lyg ir mokama už tai, kad mirė sutuoktinis, tai čia kyla abejonių. Juo labiau, kaip minėjau, kad analogišką siūlymą ruošiasi teikti ir mokslininkai, tik jis dar nepateiktas. Jeigu jau ir mokslininkai teiks šalia socialinio modelio, manau, kad gal jis yra socialiai ir teisingas. Juo labiau kad čia yra tik pateikimas, manau, komitetuose galima nagrinėti ir teikti siūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, žaviuosi jūsų drąsa, kad jūs gerbiate visus žmones. Popiežius yra pasakęs, kad mes turime priimti visus: ir tuos, kurie gyvena santuokoje, ir tuos, kurie yra išsituokę ar niekada negalvojo apie santuoką. Kiek aš žinau (šalia manęs sėdi teisingumo ministras), yra parengtas projektas įteisinti skirtingų lyčių partnerystę. Taigi jūsų projekte, mano manymu, stinga vieno žodžio. Kai miršta partneris, iš tikrųjų reikia paremti tą, kuris lieka. Ačiū jums.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, profesore, už pastabą. Kaip minėjau, čia yra pateikimas ir visi Seimo nariai, jeigu bus pritarta po pateikimo, galės teikti siūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nuomonės už, prieš. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pritarta. Negalime? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame. Bet tada noriu informuoti, kad balsuojame dėl pagrindinio ir visų lydimųjų. Sutinkate? (Balsai salėje) Vienas balsavimas. Balsuojame, kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 43, prieš nėra, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Pritariame svarstymo datai? Gerbiamasis S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Prašyčiau Vyriausybės išvados, nes čia yra susiję su piniginėmis išlaidomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas dėl Vyriausybės išvados. Prašau Seimo balsuoti. Ar pritariate, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados? Balsuokite. (Balsai salėje)
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 47, prieš – 1 susilaikė 11. Prašoma Vyriausybės išvados. Pritarta.
12.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. XII-197 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4261 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės r-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. XII-197 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4261. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Jums leidus, aš pristatysiu iš vietos. Yra siūloma pakeisti J. Vaickienę. Ją keičia V. Vasiliauskas. Ar galite pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritarta ypatingai skubai.
Siūlau priėmimą. Kas pritariate, kad būtų pakeista sudėtis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4261) yra priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Savaitės (nuo 2016-04-18) – 2016 m. balandžio 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės r-3 klausimas – savaitės, prasidedančios balandžio 18 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Aš taip pat labai trumpai pristatysiu. Mes Seniūnų sueigoje lyg ir aptarėme ir labai draugiškai sutarėme, kad pirmiausia antradienį yra Darbo kodeksas ir tada įtraukti paketai dviejų ministerijų pateikimų, kuriuos mes čia jau kilnojame kelintą dieną ir ministrams labai sunku išlaukti visą dieną tam, kad galėtų pateikti. Įtraukta į pagrindinę darbotvarkę. Ketvirtadienį yra 30-ųjų Černobylio atominės elektrinės avarijos metinių paminėjimas, taip pat tęsime Darbo kodekso svarstymą, kaip ir numatyta. Po pietų yra opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė.
Manęs nori paklausti G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Išties aš norėčiau jūsų paklausti ne tiek savo, kiek Seimo inovacijas palaikančių Seimo narių grupės vardu. Žinome, kad Vyriausybė praėjusiame trečiadienio posėdyje yra pritarusi dėl užsieniečių teisinės padėties, dėl startuolių vizos ir dėl kvalifikuotų specialistų procedūrų palengvinimo projekto. Ar būtų galima tikėtis, kad šie klausimai, kaip ir kai kurie kiti svarbūs Vyriausybės sprendimai, pateikimo stadijoje galėtų kuo greičiau atsidurti darbotvarkėje?
PIRMININKĖ. Mes stengiamės, kad ministrai galėtų pateikti kuo daugiau iš karto savo teisės aktų, pažiūrėsime, sugrupuosime. Bet jau dabar mūsų laukia du Europos Sąjungos teisyno paketai. Kilnojame kelintą kartą iš darbotvarkės į darbotvarkę. Pirma šiuos pateikime, pažiūrėsime, jeigu tik bus galimybė, iš karto įtrauksime.
Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje)
Darbotvarkės r-6 klausimas. Ar mes turime pranešėją? Turime r-6 – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2276. Pateikimas. Pranešėjas – A. Mitrulevičius. Prašom.
12.49 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2276(2) (pateikimas)
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Prievartinis gyventojų perkėlimas palietė dviejų kartų – tėvų ir vaikų, o kai kuriais atvejais net vaikaičių likimą. Suvalkiečių draugija „Suvalkija“ nuo 2008 metų rinko įrodymus, kad okupacijos metais perkeltų asmenų šeimose gimusių vaikų gyvenimo sąlygos nebuvo palankesnės gyvybei išsaugoti nei kai kuriose kitose nuo kitų okupantų… prievartinio apgyvendinimo vietose.
Nuo 2008 metų suvalkiečių draugija „Suvalkija“ siekė, kad nukentėjusių nuo okupacinių režimų vaikų teisės kiek galima tiksliau būtų įvertintos ir patirta žala kiek įmanoma teisingiau būtų atlyginta pagal valstybės galimybes.
Lietuvos Respublikos Seimo nariai 2014 m. liepos 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio papildymą 2 dalimi, kurioje teigiama, kad „perkeltiesiems prilygintais asmenimis pripažįstami pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems į Lietuvą asmenims 1941 m. sausio 10 d.–1945 m. gegužės 8 d. gimę vaikai“.
Teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941 m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941 m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d.
Taip pat noriu pateikti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir komiteto sprendimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekte dėstomos keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Iš tiesų šis klausimas gana seniai, kaip čia pristačiau, yra nagrinėjamas. Aš tikrai manau, kad Seimas, mes, baigdami kadenciją, tikrai turėtume šitą klausimą išspręsti ir užbaigti tų žmonių, kurie tuo susitarimu buvo perkelti iš Lenkijos į Lietuvą… Tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Šiaulienė. Gerbiamasis premjere, prašyčiau neužstoti gražios moters. Labai ačiū. Prašom, Irena.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, apie kokį kiekį šitų vaikų kalbama ir ar apimtų šita kategorija ir „vilko vaikus“?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Čia yra jau garbaus amžiaus vadinamieji vaikai, jiems arti 70 metų turėtų būti. Ir dabar iš jų yra išlikę apie 280–300 žmonių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai aktualus klausimas. Jūs kalbate apie Suvalkiją. Manau, visos Lietuvos mastu, išsidėstė visoje Lietuvoje tokie vaikai ir šiuo metu, aišku, suaugę. Tačiau aš galvoju, jūs pareiškėte, kad visuotiniam lygiateisiškumo principui… Ar nepretenduos į tas išmokas ir tie, kurie 1940–1945 metais atkeliavo iš Rusijos į Lietuvą, lydėdami tėvus, ir jie užsiliko Lietuvoje? Ar jie nepretenduos dabar kaip nukentėjusieji? Ačiū.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų suvalkiečių draugija „Suvalkija“ sujungė visus, kurie yra Lietuvoje. Paliestas klausimas ne tik Suvalkijos, bet ir visos Lietuvos lygiu. Aš nemanau, kad tai… tikrai būtų neteisėtas toks jų reikalavimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų mes, visi Seimo nariai, turime kilnių tikslų įgyvendinti vienus ar kitus neteisingus procesus. Bet ar jūs nemanote, kad čia gali iškilti daug klausimų? Ne tik todėl, kad visuotinai teisingas principas, ką paminėjo kolega, gali būti pažeistas, bet gali atsirasti žmonių, kurie norės (ir anksčiau gimę, ir šiek tiek vėliau gimę) pretenduoti į tas sumas. Ir antras klausimas, ar jūs galite pasakyti, kiek tai valstybei kainuos? Ačiū.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kiek kainuos valstybei, jeigu yra likę apie 300 asmenų, suskaičiuokime. Svarbu, kurio laipsnio pensija jiems bus suteikta. Žinant pensijos dydį, galima nesunkiai tas sumas suskaičiuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis kolega, jūsų siūlymas turi labai seną istoriją. Kiek aš su tuo esu susidūręs, jam daug metų buvo priešinamasi, turbūt įsivaizduojama, kad jeigu atkėlė į Lietuvą, tai čia buvo didelė laimė, ne Sibiras. Ką galite apie tai pasakyti Seimo nariams, kurie galbūt skeptiškai žvelgia į tai?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Iš tiesų žmonės nukentėjo, jie buvo iš lenkų, iš Suvalkų trikampio atkelti į Lietuvą. Lenkijoje liko jų visas turtas, prapuolė. Kaip man aiškino, kiek galėjo žmonės pasiimti, kai trėmė į Sibirą, tiek ir jie galėjo. Ir, svarbiausia, jie čia vietoje neturėjo ramybės, jie buvo iš vienos vietos į kitą permetami, iš vienų dvarų į kitus. Tai tikrai pakankamai nukentėję ir kentėję žmonės tuo laikotarpiu.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų manyčiau, kad šiuo įstatymo projektu mes atkurtume istorinį teisingumą, nes tie žmonės iš tikrųjų labai nukentėjo, iš jų viskas buvo atimta. Manau, kadangi jų liko labai nedaug, tai nebūtų labai didelė našta valstybei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, problema iš tiesų sena ir iš visų pusių nagrinėta, ne veltui tiek metų iš tiesų buvo (…), taip, kaip buvo sprendžiama. Prie to vis grįžtama ir grįžtama. Manau, kad tai yra tam tikras politinis klausimas, nes iš esmės neįsigilinama. Tų žmonių perkėlimas buvo visiškai radikaliai skirtingas net nuo tų žmonių, kurie iš Dzūkijos buvo perkelti į pajūrį. Žmonės iš tiesų puikiausiai galėjo atsivežti savo mantą, savo padargus, savo turtą, tik žemė ir nekilnojamasis turtas liko toje teritorijoje.
Perkelti žmonės yra gavę iš Lietuvos tam tikras kompensacijas už tą savo prarastą turtą. Jeigu jau mes kalbame apie vaikus, tai mes tada turime nusiteikti, kad mes nukentėjusiųjų asmenų ratą plėsime be galo, nes po karo vargu ar galima surasti bent vieną grupę, ypač kalbant apie vaikus, kurie buvo nenukentėję vienaip ar kitaip. Aš siūlyčiau iš tiesų likti prie to sprendimo, kuris buvo racionalus. Nepolitikuoti šitais klausimais ir daugiau nebeplėsti nukentėjusiųjų rato, nes mes pasieksime situaciją kaip sovietmečiu, kai pogrindininkų atsirado daugiau negu grindų. Siūlau nebalsuoti už šitą projektą.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Nuomonės išsakytos. Kaip matau, nuomonės išsiskyrė. Taigi balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 39, prieš nėra, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta. Yra siūlomas pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Z. Žvikienė. Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Norėtų Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas pasvarstyti.
PIRMININKĖ. Papildomu siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Dėl komitetų pritariate? Prašau. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Aš galvoju, kad tai turėtų pasvarstyti ir Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKĖ. Biudžeto ir finansų komitetas – taip pat papildomas. Dėl komitetų sutariame? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Galime datai pritarti? Pritarta. Ačiū.
Kviečiu Vyriausybę. Tris minutes vėluojame, tačiau, tikiuosi, suspėsime. Prašom. Vyriausybės valanda.
13.03 val.
Vyriausybės valanda
Atsiprašome, premjere. Gerai. Pradėsime Vyriausybės valandą. Pagal nusistovėjusią Statuto tvarką pirmiausia klausia opozicijos lyderis, bet jo nėra. Tai prašom J. Razmą. Salės prašyčiau šiek tiek ramybės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, Seime mes netrukus svarstysime gana kontroversiškus Medžioklės įstatymų projektus, kurie ateina ne iš Vyriausybės, bet iš atskirų Seimo narių. Ta proga aš norėčiau pasiteirauti apie jūsų sąsają su ta sritimi. Ar jūs priklausote Medžiotojų ir žvejų draugijai? Ar priklausote Truskavos medžiotojų būreliui? Kokie jūsų pasiekimai medžioklėje per šį sezoną?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti, kad mano pasiekimai yra labai kuklūs, nes aš per metus gal tris kartus išeinu į medžioklę, kad galėčiau pasivaikščioti gražiu oru ir gamta pasigėrėti. Aš priklausau Vištyčio medžiotojų būreliui Vilkaviškio rajone, jeigu tokį kraštą žinote. Nuostabus, aš manau, Suvalkijos kraštas. Tai tiek galėčiau jūsų klausimu atsakyti. Daugiau aš niekam niekur nepriklausau.
PIRMININKĖ. Jeigu medžiotojas, tai turbūt savaime draugijos narys. Ne? Ne. Atsiprašau. Klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, mano klausimas ne apie medžioklę. Mano klausimas apie pastarosiomis dienomis pasirodančias nerimą keliančias informacijas dėl Rusijos kariuomenės ir Rusijos karinių pajėgų tam tikrų provokacinių veiksmų. Turiu mintyje ir Baltijos jūros incidentą su Jungtinių Amerikos Valstijų laivu, taip pat informaciją apie tai, kad galimai kaip tik šalia jūsų mylimo Vištyčio trys Rusijos sraigtasparniai galėjo kirsti Lietuvos Respublikos sieną, taip pat neseniai pasirodžiusią informaciją dėl galimo ankstesnio išsilaipinimo Juodkrantėje.
Aš norėjau paklausti, ar Vyriausybė, kartu galbūt ir Gynybos taryba, čia jau Gynybos tarybos klausimas, imasi kokių nors neordinarių priemonių ir ar yra šitos informacijos rimtai vertinamos? Aišku, tiek, kiek jūs galite pasakyti, kokių iš esmės priemonių mes imamės kaip valstybė?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimus. Gal pradėsiu nuo šiandieninio įvykio. Turiu informaciją iš tam tikrų teisėsaugos institucijų gavęs, kad NATO laivas plaukė į Klaipėdos jūrų uostą, tai yra NATO raketinės gynybos laivas, ir plaukimo metu prie šio laivo buvo priskridęs Rusijai priklausantis naikintuvas, labai arti buvo. Pagal mano turimą informaciją buvo pažeistas 1972 metais pasirašytas susitarimas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir tuometinės Tarybų Sąjungos, kad tokie įvykiai yra negalimi. Šiuo metu šis NATO laivas stovi Klaipėdos jūros uoste. Užsienio reikalų ministerija visą šią informaciją turi ir pateikė man. Tolesnes išvadas turi daryti Lietuvos kariuomenės vadas.
Dėl ankstesnių jūsų dviejų paminėtų klausimų vis dėlto galutinės išvados kol kas Lietuvos kariuomenės vadovas nėra pateikęs. Pritariu jūsų minčiai, kad gali būti taip, kad ir Valstybės gynybos taryboje, aišku, čia jau Prezidentės iniciatyva, šį klausimą reikia svarstyti, bet šiandien mes tikrai jokios informacijos, negalime kitais klausimais komunikuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti gerbiamasis A. Nakas. Nebenorite. Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti gerbiamą Ministrą Pirmininką. Prašom pasakyti, per praeitą posėdį, kai buvo svarstomas Darbo kodeksas, pastebėjome, kad Socialdemokratų partijos kai kurie atstovai priešinasi Darbo kodekso liberalizavimui, siūlo pataisas darbuotojų naudai, bet iš esmės Socialdemokratų partija balsuoja už liberalizavimą. Kaip jūs tą pakomentuosite?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia, aš manau, reikėtų gal vartoti kitą žodį. Aš manau, kad mes šiuo metu kaip valstybė kalbame apie tai, kad mes norime pakeisti Darbo kodeksą, kad pagerintume sąlygas žmonėms lengviau ir laisviau pasirinkti norimą darbą, kad žmogus lengviau ir laisviau galėtų palikti darbą, jeigu jam tas netinkamas. Mes kalbame apie tai, kad jaunimas, kuriam jau pagal amžių leidžiama dalyvauti darbo rinkoje, galėtų atostogų metu padirbėti. Taip pat mes kalbame apie tai, kad studentai irgi lengviau ir laisviau galėtų dalyvauti darbo rinkoje, mes sudarome sąlygas pirmiausia tiems žmonėms, kurių kompetencija yra aukšta, eiti tas pareigas, su kuriomis jie galėtų sėkmingai susitvarkyti. Dabar pasitaiko tokių atvejų, kad, žinote, norima atleisti žmogų, kuris tikrai neįgyvendina jam duotų pavedimų, užduočių, bet vis tiek bet kokia kaina nori eiti tas pareigas, tai nedidina konkurencijos. Taip pat, jeigu jūs paskutiniu metu paskaitysite užsienio investuotojų atsiliepimus apie mūsų verslo klimatą, apie verslo aplinką dėl didesnių investicijų pritraukimo, tai aplinka yra sukurta gera, tačiau viena didžiausių pastabų – darbo teisė, kuri sukelia daugybę problemų. Aš manau, kad mes turėtume būti modernūs, mes turėtume apsaugoti tuos žmones, kurie yra atleidžiami iš darbo, kad jie gautų arba išeitinę išmoką iš tos įstaigos, kurioje dirbo, arba valstybė garantuotų išmoką turėdama atskirą, sakyčiau, Garantijų fondą. Aš manau, kad mes einame pagal… Aišku, mes, Lietuva, labai smarkiai vėluojame, mes pasaulyje esame 105 vietoje, jeigu kalbėtume apie darbo santykių lankstumą, pasaulyje tarp valstybių, o Europoje esame tikriausiai paskutiniai. Gyvenimas mus verčia daryti tam tikrus pokyčius ir, aš manau, socialdemokratai supranta, kad šito Darbo kodekso, socialinio modelio priėmimas po dvejų metų duos nepaprastai gerų rezultatų dėl darbo užmokesčio augimo.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Labai išsamiai atsakėte. Klausia V. Saulis.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrei. Gerbiama ministre, šalia visų kitų klausimų, kurie šiuo metu kyla žemės ūkyje, vėl opus tapo klausimas dėl žemės įsigijimo, kuri yra nuomojama 25 metus. Nuomotojai pasidarę geodezinius matavimus, sutvarkę tuos žemės plotus, jie tikrai dabar yra aukštos kultūros ir visą šitą reikalą stabdo Lietuvos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. priimtas nutarimas, kuris lyg ir sustabdo visą šitą procesą. Sakykime, tas žemės konsolidavimas lyg ir savotiškai buksuoja, žmonės nėra įsitikinę, kad ką jie padarė, ką investavo, kad ateityje galės tikrai nusipirkti. Ką jūs galvotumėte?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš nesupratau iš viso klausimo. Stabdo 2011 metų nutarimas? Nutarimas, ar ne. Aš turėčiau pasitikslinti, nes šiaip tai nestabdo, gali nuomotis 25 metus. Ar po to galės išsipirkti? Tai turės būti priimtas įstatymas. Nutarimu yra numatyta, kad galės išsipirkti, bet aš manau, gal bus leidžiama ir anksčiau. Kiek žinau, po 25 metų jie turi pirmumo teisę pirkti, jeigu bus leidžiama pirkti ir jeigu neatsiras kas nors, norintis atkurti nuosavybę toje vietoje. Nuosavybės atkūrimas baigiasi, prie pabaigos, ypač kaimo vietovėje, bet gali taip atsitikti, kad atsiras savininkas ir vis tiek po 25 metų atiteks savininkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Gedvilas. Kortelę pataisykite, kažkas neveikia. Gerai, viskas, tuoj pat. Ne? Kažkas neveikia. Pinigų reikia, premjere. Prašom.
V. GEDVILAS (DPF) Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš seniai neuždaviau klausimo Vyriausybei. Po ilgo laiko tarpo aš džiaugiuosi, kad yra paskirtas naujas vidaus reikalų ministras T. Žilinskas, noriu jį pasveikinti. Aš manau, kad viskas su juo yra gerai ir bus geras ministras, ne taip, kaip rašoma viešojoje erdvėje. Dar žmogaus nepaskyrė, nepradėjo dirbti, jis jau blogas. Aš tiesiog noriu jūsų paprašyti labai draugiškai, gražiai. Buvo du vidaus reikalų ministrai. Per ketverius metus nesugebėjo pateikti Sporto įstatymo, per ketverius metus net pateikti į Seimą. Tiesiog viską sužlugdė, sunaikino. Aš noriu jūsų žmogiškai paprašyti: padirbėkite ir pateikite šitą Sporto įstatymą iš pradžių Vyriausybei, o po to į Seimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Kiek supratau, ministras iš karto nori pažadėti, ar čia bus pasiūlymas.
T. ŽILINSKAS. Aš tiesiog norėjau padėkoti. Klausimą pasižymėjau ir būtinai panagrinėsiu.
PIRMININKĖ. Liko ir stenogramoje, taip, pažadas liko ir stenogramoje. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju pirmininkei. Sveikatos apsaugos ministrui norėčiau užduoti, jeigu Dangutė truputį jį… Gerbiamas ministre, jums du trumpi klausimai.
Dėl dantų protezavimo susidarė didžiulės eilės tų žmonių, kurie iš savo pinigų protezavo dantis, aš turiu omeny pensininkus, reikia laukti daugiau kaip dvejus ar trejus metus. Ką jūs galite apie tai pasakyti? Ar kas nors daroma su ligonių kasomis, ar dirbama, kad tos eilės sutrumpėtų?
Ir antras klausimas dėl ligonių atvežimo, kai jie nuvežami į ligoninių priėmimo skyrius ir, pavyzdžiui, jiems sulašina lašelinę. Dabar labai daug nusiskundimų, kad žmonės neturi kuo grįžti. Ar jūs galvojate ką nors tuo klausimu daryti, ar ir paliksite taip, kaip yra? Čia ne visai geras toks atvejis yra. Labai ačiū.
J. POŽELA (LSDPF). Kolega, labai ačiū už klausimus. Pirmuoju klausimu tai viskas remiasi į ribotus viešuosius finansus. Iš tikrųjų yra galimybių efektyvinti esamus vidinius išteklius. Aš manau, mes tą artimiausiu metu su ligonių kasomis kartu padarysime, bandysime šiek tiek pagreitinti grąžinimą lėšų, kurias jau yra sumokėję gyventojai už dantų protezavimą.
Antras klausimas labai opus. Čia jau galiu pasakyti, kad yra pradėti konkretūs žingsniai ministerijoje. Mes planuojame įdiegti naują vadinamąją transportavimo paslaugą. Kalbame su kai kuriomis savivaldybėmis bandyti pas juos įdiegti bandomąjį projektą, kad greitoji, atvežusi iš ligoninės antrinio lygio, tarkime, į tretinio lygio ligoninę, nelauktų to paciento, tačiau atsiųstų galbūt net ne greitosios automobilį, kur būtų suteikta grynai transportavimo paslauga. Čia, matyt, ir su ponia A. Pabedinskiene mes šia tema bendrausime, bet mes taip pat esame pasiryžę ir iš sveikatos sistemos su kai kuriomis savivaldybėmis pradėti, pakartosiu, bandomuosius projektus.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Mano klausimas gerbiamai žemės ūkio ministrei Virginijai. Gerbiama ministre, pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama, kad ruošiamasi likviduoti valstybės įmonę Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą, kurią krečia skandalai, kaip jūs žinote, dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo, per brangiai perkant skurdžiai gyvenantiems Lietuvos piliečiams skirtus maisto produktus. Valstybei gali tekti… Ar taip yra, tikrai jūs paremkite, nes pas mane atėjo mano rinkėjai paklausti, nes valstybei teks grąžinti pusantro milijono eurų Europos Sąjungos skirtos paramos. Man natūraliai kyla klausimas, kodėl staiga nuspręsta likviduoti šią instituciją, gal tai yra netiesa ir gal tai apsaugos nuo bausmės prasikaltusius asmenis, paslepiant finansinius nusikaltimus po likvidavimo priedanga? Ar gali taip būti? Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tikrai ne. Tie žmonės, kurie blogai dirbo, yra atleisti, kai kam yra iškeltos baudžiamosios bylos. Dėl paskutiniųjų metų pirkimų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesvarbu, kad tie žmonės ir nedirba. Ta prasme niekas nieko neapsaugos.
Dėl pačios įmonės likvidavimo. Jau kovo mėnesį sudaryta mūsų komisija, darbo grupė, norime perskirstyti funkcijas. Tuo labiau kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija perima šią funkciją – pirkimą, kas buvo skirta, ESFA, jų agentūra ir turėjo vykdyti, bet kažkodėl 2013 metais buvo atiduota Rinkos reguliavimo agentūrai. Grąžinam ESFA, kuri yra atsakinga už šituos pinigus ir turi juos kontroliuoti, grąžinam jai. Kad Vyriausybės nutarimas yra rengiamas, kiek žinau, ministrė sakė, kad būtų perimta ir atiduota. Tas funkcijas, kurias vykdo, irgi norime perskirstyti ir taip sumažintume 30 žmonių. Ties žmonės, kurie blogai dirbo, dėl kurių yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių yra pradėtos jau baudžiamosios bylos, iš tikrųjų visi bus nubausti taip, kaip to nusipelnė. Tie žmonės šiandien nebedirba. (Balsai salėje) Deja, ne.
PIRMININKĖ. Gerai. Nereplikuojame iš vietos, užsirašykite ir tada galite išreikšti mintį. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, bankrutuojanti Lietuvos jūrų laivininkystė pardavinėja varžytinėse keturis laivus, penktas laivas „Voruta“ areštuotas Ispanijoje, Las Palmaso uoste. Tada, kai „Vorutos“ laivas iš Pusiaujo Gvinėjos Batos uosto buvo nusiųstas į Las Palmasą, o ne į Klaipėdą, aš iškėliau klausimą, kodėl jis siunčiamas ten, juk areštuos. Taip ir atsitiko.
Gal jūs žinote tas aplinkybes, kaip ten atsitiko? Tuo labiau kad aš klausiau susisiekimo ministro, penkis laiškus jam esu peradresavęs, kuriuos rašiau bankroto administratoriui ir buvusiam direktoriui. Juk, mano manymu, būtų geriau, kad „Vorutos“ laivas šiandien stovėtų Klaipėdos uoste ir, pavyzdžiui, jį areštuotų toks kreditorius kaip „Lietuvos geležinkeliai“, o šiandien areštą jam yra uždėję kuro užpylėjai, kurie užpylė kuro į lietuvišką laivą, o kadangi nesusimokėjo, tai dabar areštavo Ispanijoje. Taigi čia grėsmė, kad tas laivas taip ir liks pas ispanus. Kas čia vyksta su šituo laivu? Pusiaujo Gvinėjoje nugrūdome jį atsiskaitę daugiau negu kad buvo įsiskolinęs, dabar Las Palmasas. Kodėl tas laivas nebuvo atsiųstas į Lietuvą?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Aš puikiai atsimenu, kada sprendėme šį klausimą, kaip laivus susigrąžinti į Klaipėdą. Buvo duotas pagrindinis nurodymas, kad visi laivai būtų atlaisvinti nuo arešto, būtų sumokėti įsiskolinimai, kad jie galėtų išplaukti iš užsienyje esančių jūrų uostų ir sugrįžti į Klaipėdą. Kodėl šiuo metu „Vorutos“ laivas yra Las Palmaso miesto uoste, tikrai negaliu atsakyti. Gal tiesiog susisiekimo ministras pasakys. Dėl jūsų to klausimo aš tikrai surinksiu informaciją, tikrai man turi būti tai žinoma.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamas Seimo nary, ačiū už klausimą. Manau, kad nėra didelio teisinio skirtumo, kur laivas yra, ir, tiesą sakant, nėra ekonominių priežasčių, kur geriau: ar Ispanijos uoste, ar Klaipėdos uoste. Laivo įgula vis tiek turi valgyti, turi turėti elektrą, turi naudotis kuru ir panašiai. O teisinė bazė Europos Sąjungoje laivų bankroto atveju yra apylygė ir beveik vienoda. Taigi kam reikia deginti kurą ir plukdyti tam tikrą atstumą iki tos pačios teisinės bazės šalies?
Dėl kitų ne Europos Sąjungos valstybių, tai tokių laivų kituose uostuose areštuotų nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia gerbiamas V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas Ministre Pirmininke, Seimas pagal Konstituciją atsakingas už Vyriausybės veiklos parlamentinę priežiūrą, tačiau štai mes matome naująjį vidaus reikalų ministrą, ir įdomu tai, kad su juo galiojanti tvarka neleido nei susitikti frakcijose, nei užduoti klausimus, nei susidaryti apie žmogų nuomonę. Kitaip sakant, mes, Seimas, nedalyvaujame jo skyrimo procese, nors dalyvaujame skiriant kur kas mažesnės kompetencijos tarnybų vadovus. Ar nematote čia paradokso? Aš nekvestionuoju jūsų pirmenybės rinktis ir formuoti komandą, bet ar teisinga, kad Seimas visiškai nušalintas, ir ar nereikėtų šitos tvarkos keisti? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Vis dėlto Konstitucija apibrėžia tiek Ministro Pirmininko paskyrimą, tiek Seimo Pirmininko. Ministrui Pirmininkui suteikta teisė pasirinkti jam ministrus, nes jis turi turėti komandą, kuria gali pasitikėti ir gali įgyvendinti Vyriausybės programą.
Dėl susitikimų. Aš noriu pasakyti, kad frakcijos gali susitikti, aišku, jau kada jis yra patvirtintas kaip ministras, bet iki tol kol kas, aš manau, jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad frakcijos turėtų tokią teisę. Bet aš manau, kad jeigu išreikšite norą, kiekvienas būsimas ministras tikrai apsilankytų ir frakcijoje.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Turi Seimas galimybę pradžioje, formuojant visą kabinetą, ir jeigu tikrinasi įgaliojimus. Taip jau yra mūsų Konstitucijoje. Turite galimybę dabar ministrą kviesti į frakcijas ir su juo kalbėtis. Tokią galimybę turi parlamento nariai.
Klausia gerbiama A. Monkauskaitė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Prieš keletą dienų mus sukrėtė skaudi žinia, kad Lietuvoje mirė naujagimis. Tas naujagimis mirė Lazdijų ligoninėje, kuri pastaruoju metu vertinama nevienareikšmiškai dėl to, kad ten yra nepakankamas gimdymų skaičius, bet veikia Akušerijos skyrius. Ten iki šiol nebuvo rastas kompromisas tarp ligonių kasų, savivaldybės ir ligoninės. Todėl noriu paklausti gerbiamo ministro, galbūt yra jau žinomos mirties priežastys? Galbūt tai mirčiai turėjo įtakos tai, kad yra nepakankamas gimdymų skaičius ir neužtikrinamas saugumas? Ir kaip klostysis tolesnis Lazdijų ligoninės likimas?
J. POŽELA (LSDPF). Kolege, turbūt čia man buvo klausimas. Labai ačiū už klausimą. Yra pavesta Valstybinei akreditavimo tarnybai atlikti patikrinimą. Kol jis nėra baigtas, aš norėčiau susilaikyti nuo vertinimo ir sąsajų išankstinių identifikacijų. Tačiau preliminari išvada yra tokia, kad Kauno klinikose atlikus skrodimą yra įtariama įgimta plaučių patologija, kuri ir lėmė kūdikio mirtį, bet noriu labai aiškiai pabrėžti, kad tai nėra galutinė išvada.
Dėl kito klausimo sąsajų mes turėsime atsakymus iš Akreditavimo tarnybos, iš karto jus informuosime.
Dėl situacijos Akušerijos ginekologijos skyriuje ir konflikto su Vilniaus ligonių kasomis, kurios dar nėra pasirašiusios sutarties. Čia aš konflikto gal nelabai įžvelgiu, nes yra galiojantys Vyriausybės nutarimai, pagal kuriuos tokio skyriaus ligoninėje būti negali.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas premjere, turiu konstatuoti tokį faktą nuo Kaimo reikalų komiteto dėl žuvininkystės reikalų arba paklausti jūsų nuomonės. Iš tikrųjų jums ši situacija yra žinoma.
Mes ilgai nepriėmėme įstatymo, ir žvejai šiandien yra tarp dangaus ir žemės. Vienas iš tų pavyzdžių, gerbiamas premjere. Vienas ūkio subjektas… Aš noriu išgirsti jūsų nuomonę. Vienas ūkio subjektas bet kuria forma valstybės turto, t. y. kvotų, turi 80 %. Kada mes priiminėjome įstatymą arba ko mes siekėme iš tikrųjų atsižvelgdami į visas tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek visų institucijų rekomendacijas, ne daugiau 40 %. To siekėme, norėjome įgyvendinti šią iš tikrųjų įpareigojančią Kaimo reikalų komiteto… pateikti Seimui. Kai kurie iš jūsų frakcijos, kai kurie iš mano frakcijos ir dauguma – mes nesutarėme. Vakar mes turėjome pas Seimo Pirmininkę… Nenori įtraukti Kaimo reikalų komiteto kai kurie nariai į darbotvarkę, Seimo Pirmininkė teiks kaip savo svarstymui į išankstinę.
Prašau pasakyti, premjere (tas globaliausias klausimas), ar teisinga ir vertinga yra rūpintis vienu ūkio subjektu su 80 %, ar vis dėlto ieškoti kompromiso ir tarp smulkiųjų žvejų, atliepiant ir jų taip pat teisėtus lūkesčius? Kokia būtų jūsų nuomonė? Trumpai.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš manau, kad politiko pareiga yra suprasti, kas yra kompromisas. Tikrai reikia atsižvelgti ir į smulkiųjų žvejų ar smulkiųjų įmonių interesus. Tikrai šitas klausimas jau yra per ilgai užsitęsęs. Aš turinio šiuo metu neatsimenu, kokios ten yra pagrindinės problemos, bet manau, tam yra parlamentas, kurį išrenka visuomenė, kuri juo pasitiki, ir politikai turi atstovauti visuomenės interesams.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis. Nėra. Tada vėl grįžtame iš pradžių. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Matau, nėra švietimo ir mokslo ministrės. Gal aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamam premjerui. Gerbiamas premjere, Švietimo įstatyme numatyta, kad vykstant švietimo įstaigų reorganizacijai, konkrečiai mokyklų, žiūrima ir laukiama ir bendruomenių nuomonės dėl tos mokyklos reorganizavimo. Pastaruoju metu Kauno mieste to reorganizavimo yra tikrai nemažai. Pavyzdžiui, „Žiburio“, Stasio Lozoraičio ir kitos mokyklos reorganizuojamos, bet tų mokyklų bendruomenės nesutinka ir mano, kad tai yra nemotyvuoti sprendimai. Tokiu atveju pagal įstatymą, jeigu savivaldybė nesutinka ir bendruomenių nuomonės išsiskiria, kreipiamasi į Švietimo ministeriją. Bet, deja, Švietimo ministerija visada palaiko savivaldybės nuomonę, niekada, kiek man teko susidurti, niekada bendruomenės nuomonė nepalaikoma. Kokia jūsų nuostata šiuo atžvilgiu?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aišku, jūsų klausimas reikalauja išskirtinės analizės arba tiesiog išsamesnės informacijos turėjimo, nes daryti išvadą vien iš to pasakymo, kad nepalaiko, man būtų labai sudėtinga. Aš nenorėčiau tikėti, kad švietimo ir mokslo ministrė tikrai neatstovauja bendruomenių interesams. Bet aš manau, kad švietimo ir mokslo ministrė jums atsakys į šitą klausimą, kada jinai bus, ir tikiuosi, kad politikai tikrai įsigilina į tuos klausimus, ypač labai jautrius ir liečiančius švietimo sistemą. Šiandien tikrai man būtų sudėtinga atsakyti nežinant įvairiausių niuansų tose mokyklose.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkoju. Gerbiamas premjere, kadangi jūsų čia daug kas klausė sudėtingų klausimų, tai aš jums – klausimą atsipalaidavimui, arba lengvą klausimą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Apie krepšinį?
A. MAZURONIS (LSF). Sakykite, prieš ketverius metus, prieš Seimo rinkimus, einant į Seimo rinkimus viena iš pagrindinių dabartinės valdančiosios daugumos idėjų ar minčių, ar užsibrėžtų darbų buvo naktinės mokesčių reformos atitaisymas. Iki šios dienos nėra pakeistas nė vienas tada priimtas mokestinis įstatymo projektas.
Galbūt galėtumėte įvardinti, kas per tuos trejus su puse metų buvo tas pagrindinis trukdis atitaisyti tomis naktimis padarytas klaidas? Ir jeigu tie trukdžiai jau pašalinti, tai gal galite pasakyti, ar šioje kadencijoje dar planuojate tą padaryti?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už klausimą. Tikrai nenoriu sutikti su jūsų išsakyta mintim, kad mokestinėje sistemoje nevyko jokių pokyčių. Tikriausiai jūs puikiai atsimenate, kada šita Vyriausybė pradėjo dirbti, mes aiškiai pasakėme, kad radikalių pokyčių mokesčių sistemoje neįvyks. Tai yra vienas dalykas.
Visi puikiai žinome, kad buvo didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis pirmiausia šeimoms, kurių pajamos santykinai yra mažos, po to buvo apmokestintos pajamos, kurios yra gaunamos iš kapitalo prieaugio ir taip pat iš indėlių bankuose laikomų palū… reiškia, priskaičiuojant palūkanas. Jeigu suma dar tuo metu litais viršydavo 10 tūkst., tai reiškia, kad kapitalo apmokestinimas irgi yra padidėjęs, o daryti didesnę mokestinę reformą tikrai Vyriausybė nesiryžo ir pasielgė labai protingai dėl to, kad mums reikėto atlaikyti išorinį poveikį mūsų ekonomikai dėl tam tikros, taip sakyčiau, pablogėjusios ekonominės situacijos Rusijoje, dėl tam tikro embargo, taikomo kai kurių Lietuvos prekių eksportui į Rusiją, reikėjo persiorientuoti ir į kitas rinkas.
Šiandien Lietuvoje vertinama tai, kad labai sėkmingai susidorota su tais iškeltais uždaviniais, nes pagal Europos Komisijos atliktą tyrimą ir tam tikras padarytas išankstines prognozes Lietuvai buvo aiškiai prognozuojama, kad bus didžiausias poveikis dėl tos susidariusios ekonominės situacijos šitame geopolitiniame lauke. Bet, kaip matome, visa tai sėkmingai įveikėme, o žiūrint į perspektyvą, tai yra numatyta, aš manau, čia yra mano nuomonė, toliau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, taip pat supaprastinti už vaikus mokamas išmokas: nebeatsižvelgti į šeimų gaunamas pajamas ir vaikų skaičių, bet kad tiesiog už kiekvieną vaiką būtų nustatyta ir mokama tam tikro dydžio išmoka.
Taip pat reikėtų… Dabar kaip tik atliekamas skaičiavimas, koks būtų mūsų nacionalinio biudžeto pajamų surinkimas, jeigu mes pradėtume PVM tarifą mažinti vienu procentiniu punktu ir tai įgyvendintume per trejus metus, ir pasiektume ankstesnį lygį. Aišku, yra diskutuojama dėl stipresnio kapitalo apmokestinimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Mano klausimas adresuojamas Ministrui Pirmininkui. Jums yra gerai žinomas Rusijoje nuteisto A. Tamošaičio atvejis, jis yra nuteistas 12 metų už šnipinėjimą. Prašau pasakyti, kas yra daroma, kad šis pilietis būtų greičiau grąžintas į Lietuvą? Dėkoju.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už klausimą, bet į šitą klausimą galėtų atsakyti Užsienio reikalų ministerija arba teisingumo ministras. Aišku, mes visais diplomatiniais kanalais bandome padėti tiems žmonėms, galiu pasakyti, kad buvo malonu išgirsti, kad visiškai neseniai lankantis Kinijoje, kai vienas lietuvaitis Kinijoje buvo areštuotas ir uždarytas į kalėjimą, (toks sutapimas tikriausiai buvo) atvykus tą dieną jis buvo paleistas. Jam buvo keliami įtarimai už narkotikų gabenimą.
Prašau, teisingumo ministre.
J. BERNATONIS (LSDPF). Žinote, kad pagal mūsų tarpvalstybinį susitarimą būtų galima jį perkelti atlikti bausmę Lietuvoje, jeigu pavyks susitarti. Tačiau kol kas šis klausimas nepradėtas spręsti, nes mes neturime jo kreipimosi. Tokia yra tvarka, kad turi būti jo arba jo artimųjų kreipimasis, tuomet mes galėsime operatyviai tą klausimą pradėti spręsti su ta valstybe, kurioje jis yra nuteistas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėjau paklausti…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, atsiprašau. D. Jankauskas. (Balsas salėje: „Tegu klausia.“) Aš matau, kad Seimo narys protestuoja. Atsiprašau, tiesiog praleidau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pagal frakcijas eilės tvarka turiu teisę paklausti.
PIRMININKĖ. Taip, prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Kadangi iš 14 ministrų dalyvauja tik šeši, tai aš džiaugiuosi, kad yra socialinės apsaugos ir darbo ministrė, nes būtent jos ir noriu paklausti.
Jūsų valia Vietos bendruomenės savivaldos programa šiais metais nebevykdoma ir vietos bendruomenių tarybos nebeturi savo anksčiau turėtos veiklos. Bet bendruomenės, kurios iki sausio 29 dienos teikė paraiškas, iki šiol nesulaukė sprendimo iš ministerijos. Jūs vakar Audito komitete minėjote, kad ekspertai vertina paraiškas, tai gal yra galimybė tiksliau pasakyti, kada gali jau būti priimti sprendimai?
Antroji mano klausimo dalis – dėl taip sudėtingai dabar jau svarstomo socialinio modelio Seime. Vykdoma keleri metai Socialinio dialogo stiprinimo programa, kuriai buvo skirta tikrai nemažų lėšų iš Europos struktūrinės paramos fondų, tai gal galite įvardinti, ar Socialinio dialogo plėtros programa pateisina lūkesčius ir ar tie rezultatai, kurių buvo tikėtasi, yra pasiekti? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamam Seimo nariui už klausimus. Dėl bendruomenių norėčiau atsakyti, kaip ir minėjau Audito komitete, kad šią savaitę turėtų būti užbaigti visi komisijos darbai ir turėtų būti paskelbtos laimėjusios bendruomenės, kurios gaus lėšas.
Atsakant į jūsų antrąjį klausimą, kaip tik dėl socialinio dialogo Trišalėje taryboje buvo pristatytas tyrimas, kuriame aš pati dalyvavau. Be abejonės, tų, kurie atliko tyrimą, ir tų, kurie išsakė savo nuomones dėl to socialinio dialogo, dėl tos programos, vienareikšmiškai vertinti negalima, nes apklausose dalyvavo pakankamai daug, be abejonės, darbdavių – smulkesnių ir didesnių ir regioniniu principu, taip pat dalyvavo ir profesinės sąjungos, tačiau ypač buvo atkreiptas dėmesys į kolektyvinių sutarčių spartos nebuvimą. Tiesiog labai lėtai vyksta šie procesai.
Aišku, daugiau buvo pastabų išsakyta, todėl socialinio dialogo klausimas kaip ir lieka atviras ir turi būti stiprinamas. Bet aš džiaugiuosi, kad tuo laikotarpiu ta programa buvo, ir mes taip pat esame numatę savo 2014–2020 metų perspektyvoje skirti lėšų šiai programai tęsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū dar kartą. Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Šių metų sausio mėnesį visų miestų savivaldybėms buvo perversta po 19,5 tūkst. eurų be lydraščio, nenurodant, kokiems mokymams, todėl iki kovo mėnesio nevyko globėjų ir įtėvių procesas įvaikinimui rengti? Mano žiniomis, iki šiol nėra parengti konkurso nuostatai. Esant tokiai aktualiai situacijai, kokią mes turime su globos namų uždarymu, man atrodo, tas procesas stringa. Esminis klausimas būtų toks: ar jūs nesiruošiate peržiūrėti piniginių sumų, nes tiek Rietavui, tiek Vilniui pervesta lygiai vienodai – po 19,5 tūkst. eurų? Galimybės yra visiškai skirtingos ir įvaikinimo, ir parengimo. Jeigu žinote, būtų gerai sužinoti, kiek šiais metais parengėte arba šiuo metu rengiate globėjų ar įtėvių?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kad ministerija tikrai pateikė visus dokumentus ir visus lydraščius. Mes susisiekėme su daugeliu savivaldybių ir daugelis savivaldybių tiesiog nesuprato, reikėjo papildomo paaiškinimo, tą mes padarėme.
Jeigu kalbėtume apie mokymus, tai nemanau, kad turėtų būti skirtingos sumos, todėl, kad mokymams, bet kokiu atveju, mokant vieną ar du asmenis, ta suma turėtų būti vienoda visoje Lietuvoje. Darbuotojų skaičiaus, be abejonės, Neringos savivaldybės negalime sulyginti su Vilniaus savivaldybe, todėl galbūt kai kur reikėtų ir daugiau, o galbūt kai kur ir mažiau. Bet mes į jūsų pastabas atkreipsime dėmesį, gerbiamoji Seimo nare, ir peržiūrėsime ir apmokėjimus, ir tvarkas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar noriu klausti V. Mikalauskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Ir E. Šablinskas. Prašom, Vytai.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Mano klausimas žemės ūkio ministrei gerbiamajai V. Baltraitienei ir, aišku, apie kiaulių marą. Atstovauju tokiam kraštui, kur kiaulių maro epidemija paplito pirmiausia, ir Pietų Lietuvos žmonės labiausiai yra nukentėję. Po labai ilgų diskusijų, vertinimų ir tam tikrų priemonių girdėti, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba šiek tiek švelnina sąlygas, apribojimus smulkiesiems kiaulių augintojams. Gerbiamoji ministre, jums klausimas: ar jūs galite oficialiai patvirtinti, kad Pietų Lietuvoje smulkūs ūkininkai gali jau pradėti auginti kiaules?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, galiu tą patvirtinti oficialiai, tik savo reikmėms, ne parduoti ir neveisti. Iki 10 kiaulių gali laikyti savo reikmėms. Bet yra minimalūs reikalavimai: aptverti pastatą, patalpą, fermą, tvartą, kur laikomos šitos kiaulės, parašas turi būti tik termiškai apdorotas, aišku, kad nevaikščiotų svetimi žmonės, kiaulės būtinai turi būti registruotos. Jeigu yra daugiau arba auginama verslui, yra reikalaujama įdiegti visus biosaugos reikalavimus, bet savo reikmėms gali. Ten, man atrodo, dar tik dvi seniūnijos negali. Praeis metai, tada galės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Aš medicininį klausimą. Pirmiausia iš anksto reikia padėkoti socialdemokratų Vyriausybei, kad sugebėjo paimti Greitosios pagalbos, kurią visi žino kaip Traumatologinę, o dabar Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ir aikštelės grįžo atgal, ir kyla jos lygis, išlindo iš skolų. Bet šiuo atveju, kai jinai turi teikti aukščiausio lygio paslaugas, trumpas ir aiškus prašymas. Turi seną angiografą, kuriam jau virš 14 metų, kai jų darbo laikas aštuoneri devyneri metai, per metus po 13 tūkst. Tas pats su rentgeno aparatu. Ten, kur traumatologinis, tikrai yra vienas, kai sugenda, žmonių daug, per dieną po 300, aišku, iš karto pykčiai ir panašiai. Ar negalėtų gerbiamasis ministras pasidomėti klausimu dėl angiografo ir papildomo rentgeno aparato skyrimo?
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Tvarka yra tokia. Yra Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovo kreipimasis dėl leidimo įsigyti minėtą aparatą. Pagal nustatytą tvarką siūlymą ir sprendimą ministrui duoda atitinkama komisija, kuri priima sprendimus dėl brangios aparatūros įsigijimo. Šiuo metu jinai atlieka darbą ir artimiausiu laiku bus teikimas ministrui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu padėkoti Ministrui Pirmininkui, visam kabinetui, visiems ministrams už atsakymus į Seimo narių klausimus.
Noriu paskelbti, kad 14 valandą prasideda balsavimas dėl gerbiamojo A. Valantino personalijos. Apsisprendimas. (Balsai salėje) Noriu priminti balsavimo komisijos sudėtį: V. M. Čigriejienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), V. Filipovičienė (Darbo partijos frakcija), Z. Jedinskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija), E. Jonyla (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), V. Kamblevičius (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), D. Teišerskytė (Liberalų sąjūdžio frakcija), J. Varkala (Mišri Seimo narių grupė).
Slaptas balsavimas prasidės 14 valandą. Šiek tiek pertraukėlė ir pradėsime balsavimą. Labai ačiū. (Balsai salėje) Kaip? Balsavimas bus baigtas 14 val. 20 min. Susirinkę 15 valandą užbaigsime rytinį posėdį. Ačiū visiems.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, baigiame šios dienos rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.