LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Migracijos komisija

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5109

2020-09-30 Nr. 139-P-2

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkė Vida Ačienė, Komisijos nariai: Kęstutis Masiulis, Alfredas Stasys Nausėda, Žygimantas Pavilionis, Levutė Staniuvienė, Kęstutis Bacvinka, Mindaugas Puidokas, Lauras Stacevičius, Leonard Talmont, Rasa Budbergytė, Seimo kanceliarijos patarėjos Rasa Griciūtė ir Rūta Bėčiūtė, Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Valiulis bei patarėjos Rūta Jasulaitienė ir Danutė Petrauskienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Inga Balnanosienė ir Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Honorata Masalskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė Rasa Malaiškienė, Darbo teisės skyriaus vyr. specialistė Jelena Polijančuk ir Europos Sąjungos investicijų skyriaus vyr. specialistė Aistė Gerikaitė-Šukienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys ir vyr. specialistė Laura Galinytė, Tomas Garuolis, asociacija "Linava", sekretorius transporto politikai.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-08-31	5 79	6, 7		Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 79 straipsniu, kuriame nustatytos prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vietos (jame nėra numatyta tokių apgyvendinimo vietų kaip pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos) ir kokie subjektai nustato prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką (t. y. pagal šio straipsnio nuostatas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose (po ja patektų ir pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos) tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, bet ne vidaus reikalų ministras).	Pritarti	Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų ~~Prieglobsčio~~ prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“
2.		5 5 79 115¹	6 7 2		2. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „apgyvendinami“ įrašyti žodžio „laikinai“, kadangi prieglobsčio prašytojai nurodytose vietose yra apgyvendinami laikinai. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina šio straipsnio 7 dalis, 79 straipsnio 2 dalis, 115¹ straipsnio pavadinimas.	Pritarti	Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, kol nepriimtas sprendimas įleisti jų į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų ~~Prieglobsčio~~ prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieglobsčio prašytojai laikinai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“ Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115¹ straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „115¹straipsnis. Sulaikytų užsieniečių arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, laikinas apgyvendinimas“.
3.		5	9		3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „Kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo”. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalis numato kelis užsieniečio sulaikymo pagrindus, todėl siekiant aiškumo siūlytina žodžius ,,ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas” pakeisti žodžiais ,,ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas”.	Pritarti	Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“
4.		35 62¹	1 1	16a 1	4. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje yra vartojamas pilnas ,,Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo“ pavadinimas. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina taip pat tikslinti ir keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame vartojamas pilnas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas.	Pritarti	Siūlome papildyti Įstatymo projektą nauju 31 straipsniu, atitinkamai pakeičiant paskesnių Įstatymo projekto straipsnių numeraciją: „31 straipsnis. 62¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą. Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta ~~Lietuvos Respublikos užimtumo~~ Užimtumo įstatyme;“.
5.		44 57	1 1	2 6	5. Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių ,,dirbantis, pagal neterminuotą sutartį“ įrašytini žodžiai ,,dirbantis, pagal neterminuotą darbo sutartį“ (analogiškai kaip numatyta keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte).	Pritarti	Siūloma Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėstyti taip: „<...> 2) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;<...>“.
6.		45¹	2		6. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalyje prieš skaičių ir žodį „5¹ punkte” įrašytini skaičius ir žodis „1 dalies”.	Pritarti	Siūloma Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 45¹ straipsnio 2¹ punktą dėstyti taip: „2¹. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 5¹ punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu.“
7.		57	1	3	7. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a-c papunkčius, kadangi tai apima visus šiame punkte nurodytus papunkčius, todėl jų nurodyti nereikėtų.	Pritarti	Siūloma Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėstyti taip: „3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 44¹straipsnio 1 dalies 3 ~~punkto a–c papunkčiuose nustatytų sąlygų~~ punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų;“
8.		58		15	8. Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 44² straipsnio 3 dalyje, siūlytina projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 15 punkte, prieš žodžius „reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti	Siūloma Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 15 punktą dėstyti taip: „15) jis yra užsienietis, ketinantis dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą arba kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai. Jeigu užsienietis dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta ~~Lietuvos Respublikos~~ ~~reglamentuojamų~~ Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“
9.	`	58		15	9. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte įvestą santrumpą ,,Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU“, tikslintinas įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 15 punktas, t. y. vietoj žodžių ,,šalies BDU“ įrašytini žodžiai ,,šalies ūkio BDU“.	Pritarti	Siūloma Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 15 punktą dėstyti taip: „15) jis yra užsienietis, ketinantis dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą arba kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai. Jeigu užsienietis dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta ~~Lietuvos Respublikos reglamentuojamų~~ Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“
10.		62	8		10. Tikslintina įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 63 straipsnį, ne darbdaviui, bet užsieniečiui yra nustatyti atsisakymo išduoti leidimo dirbti ir leidimo dirbti panaikinimo pagrindai.	Pritarti	Siūloma Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 8 dalį dėstyti taip: „8. Kai užsieniečiui ~~Darbdavys, kuriam atsisakyta~~ atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 7 arba 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs jį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo.“
11.		32 45¹	2 2	2	11. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje yra patikslinamas švietimo ir mokslo ministro pareigų pavadinimas, t. y. vietoj žodžių „švietimo ir mokslo“ įrašomi žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto“, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina kartu atitinkamai pakeisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius (pvz., 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 45¹ straipsnio 2 dalį ir kt.)	Pritarti	1. Siūloma pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“ Siūloma Įstatymo projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo 45¹ straipsnį dėstyti nauja redakcija, atitinkamai patikslinant keičiamame įstatyme esančias nuorodas į 45¹ straipsnį: „Pakeisti 45¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu 1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, ir mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 2¹3. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 5¹ punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 5¹ punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu. 34. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jei pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę nei 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 45. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
12.		85	1	2	12. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 ir 7 dalimis nustatomos prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vietos tokios kaip pasienio kontrolės punktai, tranzito zonos, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 46 straipsniu keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto.	Nepritarti	Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, kol nepriimtas sprendimas įleisti jų į Lietuvos Respubliką, ir apgyvendinti pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, tol kol nepriimtas sprendimas įleisti jų į Lietuvos Respubliką, neturės galimybės palikti apgyvendinimo vietą, todėl keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas jiems netaikomas.
13.		105	2		13. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 48 straipsniu keičiamo įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomus pakeitimus (dėl darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens statuso išlaikymo, kai jis laikinai nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti ir dėl jo registravimosi Užimtumo tarnyboje ne tik bedarbio statusu), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalį ir jame nustatyti analogiškas taisykles.	Pritarti	Siūloma papildyti Įstatymo projekto 50 straipsnį keičiamo įstatymo 105 straipsnio 2 dalies pakeitimu ir jį išdėstyti taip: 2. Pakeisti 105 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbo laikotarpiais laikomi ir laikotarpiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ~~kaip bedarbis~~; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir arba atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo.“
14.		113 68	5 4,5	1,10	14. Siūlytina įstatymo projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte vartojamas sąvokas ,,kompetentingų institucijų atstovas“, ,,kompetentingų institucijų valstybės tarnautojas ir darbuotojas“ suderinti su keičiamo įstatymo 68 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama sąvoka ,,kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojas ir darbuotojas“ ir ją nuosekliai vartoti.	Pritarti	Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 5 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip: „1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų ~~atstovus~~ valstybės tarnautoją ar darbuotoją, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);<...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ir ar darbuotojais;“
15.		138	1,2		15. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 57 straipsnio pakeitimo esmę, kadangi keičiamo įstatymo 138 straipsnis ne tik pildomas 2 dalimi, bet yra keičiama ir šio straipsnio 1 dalis.	Pritarti
16.					16. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas turi du 58 straipsnius, todėl tikslintina projekto straipsnių numeracija.	Pritarti
17.		139	2		17. Įstatymo projekto 58 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas, išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.	Pritarti	Siūlome pakeisti įstatymo projekto 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnį ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2021 m. kovo 1 d.“

4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija 2020-09-28	5			Lietuvos Raudonasis Kryžius (toliau – LRK), dirbantis prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje bei remdamasis LR Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo 8 str. 1 d. 6 p., numatančiu, kad LRK gina užsieniečių, kurie ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, teises, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimo projektu Nr. XIIIP-5109 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekto nuostatų. Dėl Įstatymo projekto 3 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 5 str. pakeitimas Įstatymo projekto 3 str. numatyta pakeisti UTPĮ 5 str. Pakeitus UTPĮ 5 str., užsieniečiai, kurie pateikė prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, ar užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, sulaikyti ir nedelsdami pateikę prieglobsčio prašymus, nebūtų laikomi atvykę į Lietuvos Respublikos teritoriją. Taip pat numatyta nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, kurie yra pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje ir, kurių prieglobsčio prašymai yra nagrinėjami skubos tvarka ar priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nebūtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką. Be to, priėmus numatytus pakeitimus, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, būtų apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kol nebūtų priimtas sprendimas dėl įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Papildomai numatyta panaikinti nuostatą, pagal kurią, jeigu prieglobsčio prašytojams negalima užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, jie būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką. LRK atkreipia dėmesį, kad priėmus numatytus pakeitimus būtų neproporcingai apribotos prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė ir materialinės priėmimo sąlygos, apibrėžtos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Priėmimo sąlygų direktyva). Pažymėtina tai, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarka), 19 p. įtvirtinta, kad nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento jį pateikęs asmuo naudojasi prieglobsčio prašytojams numatytomis teisėmis ir garantijomis, nepriklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas yra apgyvendintas ar kokia prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka jam taikoma. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo straipsnio 8 d. yra numatytas 28 dienų terminas, po kurio prieglobsčio prašytojai turi būti įleisti į teritoriją. Taigi siūlomais pakeitimais būtų sukurta tokia prieglobsčio priėmimo sistema, kurioje prieglobsčio prašytojai, kurie pateikė prieglobsčio prašymus pasienyje ir kurių prieglobsčio prašymai nagrinėjami skubos tvarka būtų laikomi pasienyje 28 dienas, neužtikrinant jiems pakankamų priėmimo sąlygų, kaip jos apibrėžtos Priėmimo sąlygų direktyvoje. Pavyzdžiui, Direktyvos 14 str. 1 d. įtvirtinta nepilnamečių teisė į švietimą panašiomis teisėmis ir panašiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams; 19 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad prašytojams būtų suteikta reikalinga sveikatos priežiūra, į kurią įeina bent jau pirmoji medicinos pagalba ir būtiniausias gydymas ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju; 17 str. 2 d. numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad materialinėmis priėmimo sąlygomis prašytojams būtų garantuojamas tinkamas gyvenimo lygis, kuriuo suteikiamos jų pragyvenimo garantijos ir apsaugoma jų fizinė bei psichinė sveikata. LRK palaiko pakeitimą, kuriuo numatyta įtraukti Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kaip vietą kurioje būtų apgyvendinti prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nėra priimti sprendimai įleisti. Tokiu būdu prieglobsčio prašytojų poreikiai būtų geriau užtikrinti. Tačiau Įstatymo projekte numatyta palikti galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojai toliau gali būti apgyvendinti pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Esant tokiam reglamentavimui yra susiduriama su nepakankamu prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimu bei prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, o pažeidžiami prieglobsčio prašytojai atsiduria krizinėse situacijose. LRK atkreipia dėmesį, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitose dėl žmogaus teisių padėties užkardose (2015 05 12 ataskaita Nr. 2015/1-33, 2016 05 11 ataskaita Nr. 2016/1-24, 2017 05 22 ataskaita Nr. 2017/1-49) yra konstatuojama, kad ne visose prieglobsčio prašytojų ir laikino sulaikymo patalpose buvo užtikrinta švara ir atliekama dezinfekcija, dezinsekcija bei deratizacija, higienos priemonės. Be to, ne visose užkardose ir pasienio kontrolės punktuose (toliau – PKP) prieglobsčio prašytojams skirtos patalpos tinkamai įrengtos ir aprūpintos reikiamu inventoriumi (2015 05 12 ataskaita Nr. 2015/1-33). Taip pat ataskaitose yra fiksuojama, kad daugelyje užkardų ir PKP vaistinėlėse (pirmosios pagalbos rinkiniuose) esančių medicininės pagalbos priemonių galiojimo laikas buvo pasibaigęs, viename PKP pirmosios pagalbos rinkinio apskritai nebuvo, kai kurių užkardų vaistinėlėse buvo ne tik medicinos pagalbos priemonių, bet ir vaistinių preparatų. Be to, yra fiksuojama, kad užkardos ir PKP patalpos nėra pritaikytos asmenims su negalia. Papildomai Seimo kontrolierių įstaiga nurodo, kad PKP ir užkardose neužtikrinamos kvalifikuoto vertėjo paslaugos, kad su neteisėtai atvykusiais į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiais užsieniečiais, kalbančiais tik savo gimtąja kalba, kai ši kalba nėra Europos Sąjungoje ir Lietuvoje dažniausiai vartojama kalba (anglų, prancūzų, vokiečių arba rusų), būtų galima tinkamai komunikuoti. LRK jau vienuoliktus metus įgyvendina VSAT pasienio kontrolės punktų ir užkardų stebėseną, konkrečiau tai, kaip užtikrinamos prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos konkrečiuose PKP ar užkardose. Paskutiniojoje, 2019 m. priėmimo sąlygų stebėsenos ataskaitoje[1] teigiama, kad nė vienas PKP ar užkarda nėra pasiruošusi atliepti tinkamų sąlygų apgyvendinimui ilgiau negu 48 val., todėl atsakingos valstybės institucijos turi planuoti kitas alternatyvas ir joms iš anksto atsakingai ruoštis, įtraukiant ir pasitelkiant į pagalbą kitas atsakingas organizacijas. Priėmimo sąlygos ypatingai nėra tinkamos šeimoms su nepilnamečiais vaikais, apgyvendinant jas PKP ir užkardose ilgiau nei 48 val. Atkreipiamas dėmesys į galimybių užtikrinti tinkamą mitybą pažeidžiamiems žmonėms (ypatingai kūdikiams, vaikams, nėščiosioms moterims) nebuvimą ir konstatuojama, kad pasienio kontrolės punktuose teikiami maisto paketai tinkami tik kaip vienkartinis maitinimas, o ne ilgesniam nei 48 val. vartojimui, tačiau jie nepritaikyti pažeidžiamų asmenų (tarp jų vaikų) maisto poreikiams, PMIF finansuojamo projekto papildomų maisto davinių kiekio prieglobsčio prašytojams išaugus prieglobsčio prašytojų skaičiui ir pailgėjus jų buvimo PKP ir užkardose laikui, nepakako; prieglobsčio prašytojų palydėjimas į parduotuvę yra gera praktika, tačiau pastebėta, kad dažnu atveju prieglobsčio prašytojai neturi lėšų arba pagyvenę pasienyje ilgesnį laiką (daugiau nei 48 val.), lėšas pabaigia. Vaikų apgyvendinimas PKP ar užkardose ilgesniam kaip 48 val. laikotarpiui sukelia papildomų iššūkių tinkamoms priėmimo sąlygoms: buvimui gryname ore, tinkamui maistui bei drabužiams, gydytojų apžiūrai, vaikų laisvalaikiui ir užimtumui. Kita problema – sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas PKP ar užkardose. Stebėsenos metu nustatyta, kad į PKP kviečiamos GMP funkcija yra užtikrinti greitąją medicinos pagalbą, esant ūmioms būklėms ar grėsmei gyvybei su galimybe vežti į ligoninę. GMP neišrašo receptų vaistams ir negydo peršalimo virusais sergančių vaikų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, jei pasienyje yra mama su keliais mažamečiais vaikais ir GMP siūlo vieną vaiką vežti į ligoninę, lieka klausimas dėl kitų vaikų, kurių GMP nesiveža kartu dėl vietos automobilyje trūkumo ir lovų trūkumo ligoninėje. Situacija, kai prieglobsčio prašytojai yra apgyvendinami PKP ir nesant galimybės užtikrinti jų judėjimo laisvę, gali būti prilyginama de facto sulaikymui, nesant kompetentingo teismo ar pareigūno sprendimo dėl asmenų sulaikymo. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabose dėl Lietuvos ketvirtos periodinės ataskaitos pagal Pilietinių ir politinių teisių paktą nurodyta, kad Komitetui „kelia nerimą prieglobsčio prašytojų sulaikymas pasienyje iki 28 dienų netinkamomis sąlygomis ir nesant teisinių priemonių skųsti tokį sprendimą“ (Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabų 19 p.)[2]. Taip pat reikia paminėti 2020 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, kuriuo buvo pripažinta, kad „[...] trečiosios šalies piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje šio piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios šalies pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu“ [...]“. Be to, šiame Europos Sąjungos Teisingumo Teisme sprendime buvo pasisakyta, jog būtina nustatyti teisminę kontrolę susiklosčius tokioms situacijoms. Taigi nustatytas 28 dienų buvimo pasienyje terminas bei numatoma pakeisti prieglobsčio prašytojo įleidimo į teritoriją tvarka iš esmės toliau išlaikytų faktinio sulaikymo situaciją. Faktiškai pasienyje sulaikytiems prieglobsčio prašytojams nėra garantuojama teisė pabūti gryname ore. Šiuo metu prieglobsčio prašytojų buvimas lauke priklauso tik nuo pareigūnų geranoriškumo ir asmeninės iniciatyvos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siūlomi pakeitimai sudaro sąlygas galimam negrąžinimo principo (angl. non-refoulement) pažeidimui, kadangi prieglobsčių prašytojų teisę likti lemia įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-550/16 nurodė, kad pabėgėlio statuso pripažinimas yra deklaratyvus aktas (52-54 p.), todėl užsienietis, atvykęs ir pateikęs prieglobsčio prašymą, deklaruoja, kad yra pabėgėlis, o valstybės atlikdamos tyrimą nustato, ar užsienietis atitinka pabėgėlio statusui keliamus reikalavimui. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pateikė išaiškinimą 2007 m. balandžio 26 d. byloje Gebremedhin [Gaberamadhien] v. France Nr. 25389/05, kad prieglobsčio prašytojams, esantiems pasienio kontrolės punktuose, turėtų būti taikomas automatinis grąžinimo sprendimo vykdymo sustabdymas. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES 2013 m. birželio 26 d. dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Procedūrų direktyva) 9 str. 1 d. yra nurodyta, kad prašytojams leidžiama likti valstybėje narėje, kol sprendžiančioji institucija priima sprendimą pagal pirmosios instancijos procedūras. Todėl atsižvelgus į vystomą praktiką prieglobsčio srityje bei negrąžinimo principo taikymą, prieglobsčio prašytojai, apskundę jų atžvilgiu priimtus sprendimus, neišvengiamai dėl teisminių procesų pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose turėtų likti ilgiau negu 28 dienos, kas lemtų jų įleidimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokiu būdu siūlomi pakeitimai iš esmės tik papildomai apkrauna pasienio kontrolės punktus ar tranzito zonas 28 dienas, tačiau vėliau prieglobsčio prašytojai bet kokiu atveju įleidžiami į teritoriją ir apgyvendinami. Atskirai pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų galimybė judėti teritorijoje bei gauti įvairias paslaugas susijusi su užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimu (pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojai yra apdraudžiami sveikatos draudimu užsieniečio registracijos pažymėjimo galiojimo laikotarpiui). Tačiau užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimas siejamas su teise likti. Kaip yra numatyta Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos 57 p., kiekvienam prieglobsčio prašytojui, kuris turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintos formos užsieniečio registracijos pažymėjimą. Taigi prieglobsčio prašytojams, kurie nėra įleidžiami į Lietuvos teritoriją, t. y. neturintys teisės likti, nėra išduodami užsieniečių registracijos pažymėjimai, tokiu būdu apribojamos galimybės naudotis priėmimo sąlygomis. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, LRK siūlo nustatyti tokią prieglobčio prašytojų atvykimo ir įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, pagal kurią pažeidžiami prieglobsčio prašytojai būtų iš karto įleidžiami į teritoriją ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje, o numatytų Įstatymo projekte pakeitimų nepriimti.	Spręsti pagrindiniame komitete	Projekto nuostatos neišplečia suvaržymų prieglobsčio prašytojams laisvai judėti ar naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis. Iš esmės „pasienio procedūra“ kurios metu prašymai nagrinėjami skubos tvarka ir asmenys laukia sprendimo pasienio zonoje- nėra keičiama, tik tikslinami procedūriniai elementai (terminai, praplečiamos apgyvendinimo galimybės, atsisakoma tarpinių sprendimų). Pažymėtina, kad dėl ES teisės aktų perkėlimo, kurie apėmė ir „pasienio procedūros“ taikymą, buvo notifikuota ES Komisijos ir pastabų dėl netinkamų nuostatų perkėlimo taikant „pasienio procedūrą“ Lietuva nėra gavusi. Kadangi Projekte numatoma galimybė pasienio procedūros taikymo atveju prieglobsčio prašytoją apgyvendinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (Užsieniečių registracijos centre), atitinkamai nuostata, pagal kurią, jeigu prieglobsčio prašytojams negalima užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, jie būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką, tapo nebeaktuali, nes nesant tinkamoms priėmimo sąlygoms pasienyje, užsieniečiai būtų apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre (skirtame prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui). Pažymėtina, kad perkeldama ES 2013/33 „Priėmimo sąlygų“ direktyvos nuostatas Lietuva pasirinko perkelti ne visus direktyvoje numatytus galimus sulaikymo pagrindus, šios direktyvos 8 str. numatytas pagrindas „siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prašytojo teisės atvykti į teritoriją“ nebuvo perkeltas, siekiant taikyti švelnesnes „pasienio procedūros“ priėmimo sąlygas, nors būtent taikant pasienio procedūras galimas formalus sulaikymo pagrindas, kurios teismo sprendimu įgalintu sulaikyti prieglobsčio prašytojus sulaikymui, o ne prieglobsčio prašytojams skirtose patalpose. Taikant prieglobsčio prašytojams pasienio procedūrą užsieniečiams ribojimas tik judėjimas į Lietuvos teritoriją, tačiau nevaržomas jų judėjimas iš Lietuvos teritorijos. Projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 5 str. 4 d. numatyta, kad užsieniečiai turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, o prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo. Tiek Projekto nuostatos, tiek ir kitos Įstatymo nuostatos nenumato prieglobsčio prašytojų grąžinimo ar priverstinio perdavimą į trečiąją šalį galimybės tol, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas. Tačiau, aiškumo dėlei siūloma papildyti Projektą atitinkama nuostata: 56 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas Papildyti 125 straipsnį 4 dalimi: „4. Sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal šio Įstatymo IV skyrių.“ Projekto tikslas- užtikrinti greitas ir efektyvias procedūras prieglobsčio procedūra piktnaudžiaujančių asmenų atžvilgiu ir užkirsti kelią antriniam judėjimui, taip kovojant su nelegalia migracija. Tuo tikslu trumpinami procedūrų terminai ir tikslinamos tam tikros pasienio procedūros (kuri netaikoma pažeidžiamų asmenų kategorijai) nuostatos. Projekto 39 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas <...> 4. Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas: <...> 5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.“ 40 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas <...>3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims.“
2.		71			Dėl Įstatymo projekto 35 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 71 str. pakeitimas Įstatymo projekto 35 str. yra keičiamas UTPĮ 71 str. Pakeitimu numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba prieglobsčio prašytojams būtų teikiama skundžiant sprendimus tik pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai pakeitimu siekiama apriboti vertimo paslaugas ir nustatyti, kad vertimo žodžiu paslaugos būtų teikiamos apklausų metu, pirmosios instancijos teismo proceso metu ir bendraujant su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjais. Taip pat išbraukiama nuostata, jog Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai gali susitikti su prieglobsčio prašytojais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. Papildomai numatyta, kad prieglobsčio prašytojams, kurie gyvens savo pasirinktose gyvenamosiose vietose, nebus skiriama nustatyta valstybės pašalpa. Visų pirma, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo apribojimas skundžiant sulaikymo sprendimus ir sprendimus dėl prieglobsčio tik pirmosiosios instancijos teismui ypatingai sumažina prieglobsčio prašytojų galimybes naudotis efektyvia teisine gynyba. Prieglobsčio procedūrų direktyvos preambulės 23 p. nurodyta, kad per apeliacines procedūras prašytojams tam tikromis sąlygomis turėtų būti teikiama nemokama teisinė pagalba ir užtikrinamas atstovavimas. Toliau šios Direktyvos 20 str. 3 d. yra nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba ir atstovavimas nebūtų savavališkai ribojami ir nebūtų trukdoma prašytojo veiksmingai prieigai prie teisingumo. Taip pat reikia pabrėžti, kad remiantis Migracijos departamento prie LR VRM statistikos duomenimis, būtent Lietuvos vyriausias administracinis teismas dažniau priima sprendimus dėl Migracijos departamento prie LR VRM sprendimo panaikinimo[3]. Šie duomenys patvirtina, kad būtent skundas apeliacinės instancijos teismui užtikrina prieglobsčio prašytojams efektyvias teisinės gynybos priemones. Antra, pakeitimu numatyta sumažinti teikiamų vertimo paslaugų apimtį. Norime atkreipti dėmesį, kad prieiga prie vertimo paslaugų prieglobsčio prašytojams yra ypatingai svarbi ir jos apimties teikimo sumažinimas gali turėti itin sunkių pasekmių. Procedūrų direktyvos 12 str. 1 d. b punkte ir 12 str. 2 d. numatoma valstybės pareiga užtikrinti vertimo žodžiu paslaugas apeliacinių procedūrų metu. Taip pat numatomas Įstatymo projekte pakeitimas iš esmės prieštarauja LR administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str. 4 d., kurioje yra nustatyta, kad asmenims nemokantiems lietuvių kalbos garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, o už šias paslaugas mokama iš valstybės biudžeto. Taigi ir Procedūrų direktyva, ir Lietuvos teisės aktai numato vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu. Be to, LRK pažymi, kad 2019 09 03 LR Seimo kontrolieriaus įstaigos ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre Nr. NKP-2019/1-2 26-28 psl. yra nurodyta, jog (past. URC) darbuotojams trūksta užsienio kalbos žinių ir galimybės kelti kvalifikaciją, neužtikrinamos vertėjų paslaugos ir bei nepasitelkiami kompetentingi išorės institucijų ekspertai. Taigi jau šiuo metu prieglobsčio prašytojams nėra pilna apimtimi efektyviai užtikrinamos vertimo paslaugos. Dėl šių priežasčių tikslinga ne mažinti vertimo paslaugų teikimą, bet plėsti jų prieinamumą ir kokybę. Trečia, numatyta panaikinti nuostatą, kad Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai gali susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. LRK siūlo palikti detalesnį apibrėžimą, kas gali susitikti su prieglobsčio prašytojais PKP ar tranzito zonose, ir nepriimti Įstatymo projekte numatyto pakeitimo, tokiu būdu būtų aišku, jog nurodytos organizacijos gali susitikti su prieglobsčio prašytojais pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. Ketvirta, Įstatymo projekte yra numatyta, kad prieglobsčio prašytojams, kurie gyvens savo pasirinktose vietose nebus skiriama nustatyta valstybės pašalpa. Šiuo metu šios skiriamos pašalpos dydis yra 12,50 EUR. LRK atkreipia dėmesį, jog tai, kad prieglobsčio prašytojai gyvena savo pasirinktoje vietoje nerodo, jog jų finansinė padėtis yra gera. LRK yra susidūręs su situacijomis, kuomet prieglobsčio prašytojai gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, tačiau skiriama pašalpa papildomai padeda išsilaikyti. Pažymime, kad teisė dirbti prieglobsčio prašytojams suteikiama tik tuomet, jei prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtrunka ilgesnį negu 6 mėnesių terminą, taigi nagrinėjimo laikotarpiu prieglobsčio prašytojai gyvena iš savo santaupų, artimųjų paramos, todėl bet kokio dydžio skiriama pašalpa prieglobsčio prašytojams turi įtaką jų finansinei padėčiai, galimybėms save išslaikyti. Dėl šių priežasčių tikslinga nustatyti, kad prieglobsčio prašytojams skiriama pašalpa būtų skiriama visiems prieglobsčio prašytojams, nebent jų finansinė padėtis būtų pakankama. Dėl tokių priežasčių LRK siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią prieglobsčio prašytojams skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba bei vertimo paslaugos visos apeliacinės procedūros metu, nuostatą, kad su prieglobsčio prašytojais dirbančios organizacijos gali su jais susitikti pasienio kontrolės punktuose bei tranzito zonose, bei numatyti piniginę pašalpą visiems prieglobsčio prašytojams, nebent jų finansinė padėtis būtų pakankama, ir nepriimti numatytų Įstatymo projekte pakeitimų.	Spręsti pagrindiniame komitete	Pakeitimai siūlomi Projekto 35 str. niekaip neriboja prieglobsčio prašytojų teisių naudotis teisinėmis paslaugomis, o tik apriboja galimybes tai daryti valstybės lėšomis. Siūlomi pakeitimai neužkerta kelio prieglobsčio prašytojams teikti skundą antrai apeliacinei instancijai. Direktyvos 2013/32/ES 20 str. 1 d. įpareigoja valstybės narės užtikrinti nemokamą teisinę pagalbą ir atstovavimą, kuris apimtų bent reikiamų procesinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą posėdyje pirmosios instancijos teisme. Projekto pakeitimai taip pat rėmėsi ir kitų ES valstybių narių praktika, daugelis kurių ne tik, kad neteikia nemokamų teisinių paslaugų antro lygio apeliacinėse instancijose, bet ir apskritai turi tik vieną apeliacinę instanciją skundų dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimui. Pažymėtina, kad numatomas teisinis reguliavimas nesumažina teisinės pagalbos apimties, tačiau apriboja piktnaudžiavimo sąlygas. Projekto vienas iš esminių tikslų - apriboti piktnaudžiavimo prieglobsčio sistema galimybes ir paspartinti procedūras. Didžioji dauguma neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio yra skundžiami visoms apeliacinėms instancijoms, nes prieglobsčio prašytojams yra garantuojama nemokama teisinė pagalba, o skundų nagrinėjimo teismuose metu prieglobsčio prašytojas turi teisę likti Lietuvoje (dažnu atveju – gyventi ir būti išlaikomu valstybės lėšomis). Piktnaudžiavimas prieglobsčio sistema įtakoja apgyvendinimo vietų trūkumą prieglobsčio prašytojams ir ilgas procedūras, kuriose priversti laukti asmenys, kuriems iš tiesų reikalingas prieglobstis. Be to piktnaudžiavimo atvejai eikvoja valstybės lėšas. Įstatymo 116 str. nustato, kad teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Projekto 52 str. keičiamo Įstatymo 114 str. 6 d. yra papildoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, įvertina šioje dalyje nurodyto užsieniečio sulaikymo aplinkybes ir, nustačiusi, kad išnyko užsieniečio sulaikymo pagrindas, nedelsdama šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Įstatymo 118 str. numato, kad išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Įstatyme nustatytas įpareigojimas kreiptis dėl sulaikymo panaikinimo, kai tik išnyksta sulaikymo pagrindai ir periodinis sulaikymo pagrindų peržiūros mechanizmas visiškai perkelia ES teisės normas, reikalaujančias užtikrinti efektyvią teisminę peržiūrą, tai užtikrina ir Lietuvos teisinės sistemos sąranga, kurioje įtvirtinta, kad sprendimus dėl sulaikymo turi teisę priimti ir peržiūrėti tik teismas. ES direktyvos neįpareigoja valstybių narių teikti nemokamą teisinę pagalbą skundžiant bet kurios instancijos teismo priimtus sprendimus dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Sulaikytiems asmenims suteikiama teisė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą skundžiant apylinkės teismo priimtą sprendimą dėl sulaikymo savo lėšomis. Įstatymo 90 str. 5 d. numato, kad kai užsieniečiui panaikinamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, jis turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Tuo tarpu 71 str. numatytos teisės taikomos tik prieglobsčio prašytojams. Siekiant praplėsti nemokamos teisinės pagalbos teikimą skundžiant sprendimus dėl priėmimo sąlygų, siūlytina keisti Projekto 35 str. keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę: 35 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje 1. Prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi šias teises: <...> 4) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba šio Įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju ir skundžiant šio Įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų pirmosios instancijos teismui ~~vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka~~; <...> Projekto 29 str. keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata sukonkretinta, siekiant ekonomiškai ir pagrįstai naudoti valstybės resursus, užtikrinant tikslinį paslaugų teikimą. Dabar galiojanti nuostata yra nekonkreti ir suteikianti galimybę be jokių ribojimų naudotis vertimo paslaugomis, dėl ko praktikoje yra dažnai piktnaudžiaujama, teikiant versti nereikšmingą didelės apimties informaciją, taip neefektyviai naudojant valstybės lėšas. Projekte pateiktas siūlymas sietinas su keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimais dėl nemokamų paslaugų teikimo tik pirmos instancijos teisme, siekiant mažinti piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema. Projekto 35 str. keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata sukonkretinta, siekiant ekonomiškai ir pagrįstai naudoti valstybės resursus, užtikrinant tikslinį paslaugų teikimą. Dabar galiojanti nuostata yra nekonkreti ir suteikianti galimybę be jokių ribojimų naudotis vertimo paslaugomis, dėl ko praktikoje yra dažnai piktnaudžiaujama, teikiant versti nereikšmingą didelės apimties informaciją, taip neefektyviai naudojant valstybės lėšas. Projekte pateiktas siūlymas sietinas su keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimais dėl nemokamų paslaugų teikimo tik pirmos instancijos teisme, siekiant mažinti piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema. Pažymėtina, kad piniginė pašalpa, mokama prieglobsčio prašytojui, sudaro materialinių priėmimo sąlygų dalį. Įstatymo 2 str. 15¹p. apibrėžia: Materialinės priėmimo sąlygos – būsto, maisto ir aprangos suteikimas prieglobsčio prašytojams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa. Bendrojo pobūdžio nuostata atspindinti direktyvos 2013/33/ES[4] 7 straipsnio 3 dalyje nustatytus ribojimus, leidžiančius valstybėms nustatyti, kad materialinės priėmimo sąlygos (įskaitant piniginę pašalpą) bus užtikrintos tik tuo atveju, jeigu prašytojai faktiškai gyvens valstybių narių nurodytoje konkrečioje vietoje yra perkelta Projekto 35 str. keičiančiu 71 straipsnio 1 dalies 1 punktu: <...> gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis; Direktyvoje nustatyta papildoma nuostatos taikymo sąlyga, kad sprendimas kiekvienu atveju priimamas individualiai pagal nacionalinę teisę yra įtvirtintas Įstatymo 79 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal nacionalinę procedūrą Migracijos departamentas priima individualius sprendimus dėl apgyvendinimo kiekvienam prieglobsčio prašytojui, šiuo sprendimu, priklausomai nuo asmens pažeidžiamumo ir išreikštos valios, prieglobsčio prašytojas gali būti apgyvendinamas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba kitoje apgyvendinimo vietoje, arba jam gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Priklausomai nuo priimto sprendimo dėl apgyvendinimo, skiriasi ir materialinių paslaugų teikimo mechanizmas. Pažymėtina, kad nuostata ribojanti materialinių priėmimo sąlygų teikimą (Įstatymo 71 str. 1 d. 1 p.), perkeliant Direktyvos 2013/33/ES[5] 7 straipsnio 3 dalį iš esmės nepakito. Dėl šios nuostatos netinkamo perkėlimo, po notifikavimo, Lietuva nėra gavusi Komisijos pastabų. Projekto 35 str., perkeliančio 71 str. 3 dalį, tikslas– iškelti Įstatymo nuostatą 71 str. 1 str. 8 d. (naikinama) iš Prieglobsčio prašytojo teises nustatančios dalies į atskirą dalį, nes ji nustato piniginės pašalpos mokėjimo procedūrą (kuri yra materialinių priėmimo sąlygų dalis). Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovai ir toliau galės susitikti su prieglobsčio prašytojais pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, pakeitimas redakcinio pobūdžio (išbraukta perteklinė dalis). Detaliau bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis nustatytas įstatymo 91 str.
3.		76			Dėl Įstatymo projekto 39 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 76 str. pakeitimas Įstatymo projekto 39 str. numatyta pakeisti UTPĮ 76 str. Pakeitimu nustatoma tvarka, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM nepriims atskiro sprendimo dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka. Panaikinus šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM priima atskirą sprendimą nagrinėti prieglobsčio prašymą skubos tvarka, būtų apribotas prieglobsčio prašytojų informavimas apie jų atžvilgiu taikomas procedūras. Toks siūlomas straipsnio pakeitimas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintų reikalavimų individualiam sprendimui ir Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatų. Direktyvos preambulės 22 p. nurodyta, kad per pirmosios instancijos procedūras prašytojams, atsižvelgiant į jų konkrečias aplinkybes, turėtų būti suteikta nemokama teisinė ir procesinė informacija. Suteikus tokią informaciją prašytojai, inter alia, geriau suprastų taikomą tvarką ir tai jiems padėtų geriau įvykdyti atitinkamas pareigas. Dėl šių priežasčių yra tikslinga palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią Migracijos departamentas prie LR VRM priima atskirą sprendimą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka ir nepriimti Įstatymo projekte numatytų pakeitimų. Tuo pačiu siūlome nustatyti Migracijos departamentui prie LR VRM pareigą informuoti prieglobsčio prašytoją apie jo atžvilgiu vykdomą procedūrą, tokiu būdu užtikrinant prieglobsčio teisę žinoti apie jų atžvilgiu vykdomą procedūrą bei galimybę apskųsti tokį sprendimą.	Spręsti pagrindiniame komitete	Informacijos prieglobsčio prašytojams teikimas yra numatytas Vidaus reikalų ministro 2016-02-24 įsakymu 1V-131patvirtintame apraše Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos.
4.		113			Dėl Įstatymo projekto 51 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 113 str. pakeitimas Įstatymo projekto 51 str. yra keičiamas UTPĮ 113 str., t. y. išplečiamas sąrašas aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytos naujos aplinkybės, kurios būtų laikomos pagrindu manyti, kad užsienietis gali pasislėpti yra dviprasmiškos ir nebūtinai galėtų būti susijusios su pasislėpimo grėsme. Nauja nurodoma aplinkybė: „[...] norėdamas suklaidinti kompetentingų institucijų atstovus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.“ Užsieniečių klastotų dokumentų teikimas gali neturėti jokio ryšio su ketinimu pasislėpti. Be to, tam, kad dokumentai būtų pripažinti suklastotais, turi būti atliktas tyrimas, o užsienietis turi turėti galimybę pateikti savo išsamius paaiškinimus ar tokį sprendimą apskųsti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad formuoluotė „[...] ir pan.“ nėra suderinama su teisinio apibrėžtumo principu, kadangi teismui suteikiama itin plati aplinkybių, kurios gali lemti sulaikymą, vertinimo diskrecija. Kita nauja nurodoma aplinkybė: „bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu“. Ši aplinkybė irgi neturi vienareikšmiško ryšio su užsieniečio ketinimu pasislėpti, kadangi užsieniečiai, kurie ketina kreiptis dėl prieglobsčio, dažnai susiduria su objektyviomis kliūtimis pasinaudoti teise pateikti prieglobsčio prašymą ir saugiai atvykti į valstybę. Šios kliūtys gali būti, tiek valdžios persekiojimas ir uždraudimas išvykti iš savo valstybės, tiek vykstantys karo veiksmai. Taip pat užsieniečiais gali pasinaudoti ir jų gabenimą organizuoti asmenų gabentojai, kurie neteisėtai bandytų įvežti užsieniečius. Todėl užsieniečiai, bėgantys nuo persekiojimą, yra priversti naudotis kitomis patekimo į teritoriją priemonėmis. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad užsieniečiai, kurie ieško prieglobsčio ir neteisėtai kerta sieną, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal UPTĮ 70 str. ir LR baudžiamojo kodekso 291 str. 2 d. Teismų praktikoje baudžiamosios atsakomybės netaikymo principas yra plačiai taikomas ir pripažįstamas. Dėl šių priežasčių tikslinga palikti šiuo metu nustatytą aplinkybių sąrašą, kadangi jis yra pakankamas užtikrinant sprendimų vykdymą užsieniečių atžvilgiu ir nepriimti Įstatymo projekte numatytų pakeitimų.	Spręsti pagrindiniame komitete	Aplinkybių dėl pasislėpimo rizikos praplėtimas yra paremtas praktikoje pasitaikančiais atvejais ir pasiūlytas su prieglobsčio prašytojais dirbančių specialistų. Pažymėtina, kad siekiama nustatyti aukštą pasilėpimo riziką sąlygojančias aplinkybes, kaip pavyzdžiui ketinimą suklaidinti pareigūnus, pateikiant suklastotus dokumentus (su svetimais duomenimis), pažymėtina, kad kalba eina ne apie pasinaudojimą suklastotais dokumentais, siekiant atvykti, bet apie norą suklaidinti kompetentingų institucijų atstovus. Pasitaiko atveju, kai užsieniečiai neteisėtai vykdami per Lietuvą atvirai neslepia savo ketinimo vykti į kitą valstybę ir deklaruoja ketinimą nepasilikti Lietuvoje. Pažymėtina, kad kiekvienas atvejis teismo būtų vertinamas individualiai, o nauji siūlymai sietini tik su akivaizdžių ir neabejotinų pasislėpimo rizikų identifikavimu.
5.		114			Dėl Įstatymo projekto 52 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 114 str. pakeitimas Įstatymo projekto 52 str. yra keičiamas UTPĮ 114 str., nustatant Valstybės sienos apsaugos tarnybai pareigą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius vertinti užsieniečio sulaikymo aplinkybes. Šiuo metu teismų praktikoje yra įprasta sulaikyti užsienietį 3 mėnesių laikotarpiui. Suėjus šiam laikotarpiui Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi dėl užsieniečio sulaikymo persvarstymo (sulaikymo pratęsimo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo). Taigi Įstatymo projekte numatytas pakeitimas iš esmės jokios įtakos užsieniečių sulaikymui neturės, kadangi bet kokiu atveju 3 mėnesių laikotarpyje yra persvarstomas užsieniečių sulaikymas. Dėl šios priežasties siūlome sutrumpinti 3 mėnesių laikotarpį iki 1 mėnesio, t. y., numatyti pareigą Valstybės sienos apsaugos tarnybai kas mėnesį peržiūrėti sulaikymo pagrindus.	Spręsti pagrindiniame komitete	Jei peržiūros terminą sutrumpintume labai padidėtų administracinė našta teismams ir Užsieniečių registracijos centrui, o teismas greičiausiai pratęstų sulaikymą, nes jokios aplinkybės nebūtų pasikeitę. Jau dabar Įstatymo 116 str. 1 d. numato, kad „Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.“
6.		115			Dėl Įstatymo projekto 53 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 115 str. pakeitimas Įstatymo projekto 53 str. yra keičiamas UTPĮ 115 str. Pakeitimu yra siekiama nustatyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Ši priemonė būtų taikytina ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir jie yra grąžinami į užsienio valstybę. LRK atkreipia dėmesį į LVAT praktiką (LVAT 2017 10 18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-5160-602/2017), bei užsieniečiams taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo apribojimo. Užsieniečių judėjimo apribojimas tik apgyvendinimo teritorijoje sukuria faktinio sulaikymo situaciją, nes iš esmės užsieniečiai faktiškai lieka sulaikyti tik didesniame teritorijos plote, todėl nėra aišku, ko tokia alternatyvia sulaikymui priemone siekiama. Taip pat nėra aišku, kaip būtų užtikrinamos, pavyzdžiui, užsieniečių vaikų teisės, kadangi Priėmimo sąlygų direktyvos 14 str. 1 d. yra nurodyta, kad valstybės narės nepilnamečiams prašytojų vaikams bei nepilnamečiams prašytojams suteikia galimybę naudotis švietimo sistema panašiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams iki tol, kol jiems arba jų tėvams bus realiai pritaikyta išsiuntimo priemonė. Būtų tikslinga nustatyti, kad apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje būtų taikomas ne tik užsieniečiams, kurie yra pateikę prašymus suteikti prieglobstį ar dėl kurių yra priimti galutiniai sprendimai ir jie yra grąžinami į užsieniečio valstybę, bet ir neteisėtai esantiems užsieniečiams. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, užsieniečiai, kurie neteisėtai yra Lietuvoje, bei neturi lėšų apsirūpinti gyvenamąja vieta, iš esmės neturi kitos galimybės, kaip tik būti sulaikyti, kadangi tik būdami sulaikyti jie turi gyvenamąją vietą, gauna maitinimą. Taip pat Lietuvoje neteisėtai esantys užsieniečiai neturi sveikatos draudimo, teikiamos ribotos socialinės paslaugos. Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse 14 str. yra nustatytos apsaugos priemonės iki grąžinimo, pavyzdžiui, teikiama neatidėliotina medicinos pagalba ir užtikrinamas būtinas ligos gydymas; nepilnamečiams sudaromos sąlygos dalyvauti pagrindinio švietimo sistemoje, atsižvelgiant į jų buvimo trukmę. Taigi, jeigu būtų nustatyta, kad ir neteisėtai esantiems užsieniečiams gali būti pritaikytas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, būtų užtikrintas tokių asmenų orumas, humanitariniai ir baziniai poreikiai, kaip yra numatyta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos.	Spręsti pagrindiniame komitete	Dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, įvertinęs visas aplinkybes, įskaitant pasislėpimo pavojų, sprendimą priima teismas. Pažymėtina, kad nauju pasiūlymu siekiama praplėsti galimų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybę praktikoje, ypač kai egzistuoja aukšta pasislėpimo rizika, ar yra nustatyti kiti sulaikymo pagrindai, tačiau siekiama dėl tam tikrų aplinkybių (pvz. pažeidžiamumo) asmens nesulaikyti.
7.		125			Dėl Įstatymo projekto 56 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 125 str. pakeitimas Įstatymo projekto 56 str. yra keičiamas UTPĮ 125 str. Pakeitimu siekiama nustatyti, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nagrinėjamas pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal UTPĮ IV skyrių. LRK palaiko šį Įstatymo pakeitimą, kadangi šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti negrąžinimo principą. Tačiau, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, prieglobsčio prašytojai iš esmės turi teisę likti teritorijoje ir kol vyksta apeliaciniai procesai. Dėl šios priežasties, siekiant efektyviai užtikrinti negrąžinimo principą bei prieglobsčio prašytojų teises yra tikslinga nustatyta, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo, įpareigojimo išvykti ir išiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol nėra priimtas galutinis sprendimas. Atskirai LRK pažymi, kad siekiant efektyviai užtikrinti negrąžinimo principo įgyvendinimą bei prieglobsčio prašytojų apsaugą nuo grąžinimo ir išsiuntimo tiek apeliacinės procedūros metu, tiek laukiant sprendimo dėl įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, būtų tikslinga nustatyti, jog sprendimas dėl grąžinimo, įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepriimamas, kol vyksta apskundimo procedūra dėl grąžinimo ar išsiuntimo, bei kol prieglobsčio prašytojai skundžia sprendimą įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kadangi apskundimo metu yra itin svarbu užtikrinti prieglobsčio prašytojų dalyvavimą teismo posėdžių metu, kada teikiami svarbūs parodymai, taip pat ir rengiant dokumentus, kuomet reikalingas tiesioginis pokalbis su prieglobsčio prašytoju. Todėl su Įstatymo projekte numatytu pakeitimu sutinkame, bet siekiant užtikrinti prieglobsčio prašytojų efektyvią teisę į gynybą, negrąžinimo principo apsaugą ir atitinkamai apsaugoti nuo galimo Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 str. pažeidimo grąžinant, LRK siūlo papildomai nustatyti, jog sprendimai dėl prieglobsčio prašytojų grąžinimo, įpareigojimo išvykti, išsiuntimo nebūtų priimami, kol nėra priimti galutiniai sprendimai.	Spręsti pagrindiniame komitete	Įstatymo 139 str. numato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, tačiau tokiais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Ši nuostata atspindi Direktyvos 2013/32/ES 46 str. 6 dalį, kuri leidžia valstybėms narėms neleisti likti jų teritorijoje prieglobsčio prašytojams, kuriems nesuteiktas prieglobstis, jų prašymą išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (taikant „pasienio procedūrą“). Tokiais atvejais teismui leidžiama prieglobsčio prašytojo prašymu arba ex officio priimti sprendimą, ar prašytojas gali likti valstybės narės teritorijoje. Siekiant, kad prieglobsčio procedūros būtų efektyvios ir jomis nebūtų galimybės piktnaudžiauti nėra tikslinga priiminėti atskirą sprendimą dėl grąžinimo tik po to kai įsigaliotų sprendimas dėl prieglobsčio, nes tai sudarytų galimybę vilkinti apeliacinį procesą ir būtų naudinga tik piktnaudžiaujantiems prieglobsčio sistema.
8.		138			Dėl Įstatymo projekto 57 str., kuriuo įtvirtinamas UTPĮ 138 str. pakeitimas Įstatymo projekto 57 str. keičiamas UTPĮ 138 str. Pakeitimu siekiama sumažinti ir nustatyti 7 dienų terminą skundo apygardos administraciniam teismui pateikimui, jeigu prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ar buvo priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo. Numatytu pakeitimu itin apsunkinamas ir apribojamas efektyvios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas. Prieglobsčio prašymų aplinkybės gali būti sudėtingos, neretai prieglobsčio prašytojai dėl galimai patirtų traumų kilmės valstybėje ar kelionės metu sudėtingai pateikia aplinkybes, kas reikalauja susitikimo su prieglobsčio prašytojais aptariant motyvus ir aplinkybes, papildomai pasitelkiant vertėją, gali prireikti surinkti kilmės valstybės informaciją, taip pat susipažinti su prieglobsčio prašytojo byla Migracijos departamente prie LR VRM. Be to, pagal numatytus įstatymo pakeitimus tokie prieglobsčio prašytojai tikėtina būtų pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems atstovams reikėtų nuvykti į šias vietas. Tai yra papildomi laiko reikalaujantys iššūkiai norint suteikti teisinę pagalbą. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Suso Musa v. Malta nurodė valstybei užtikrinti galimybes naudotis teisinėmis gynimo priemonėmis bei paslaugomis. Taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad prieiga prie teisinės pagalbos yra bendras Europos Sąjungos efektyvios teisinės apsaugos principas. Dėl šios priežasties prieiga prie teisinių gynimo priemonių yra būtina siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 18, 19 ir 47 str. Pažymėtina ir tai, kad termino sutrumpinimu yra siekiama paspartinti prieglobsčio prašymų išnagrinėjimą, tačiau yra abejotina, ar 7 dienos, vietoj bendrojo 14 dienų apskundimo termino, turėtų esminę įtaką prieglobsčio prašymų nagrinėjimo paspartinimui. Taigi siekiant užtikrinti realią ir efektyvią teisę į gynybą yra tikslinga palikti bendrą 14 dienų apskundimo terminą, o numatytų Įstatymo projekto pakeitimų nepriimti.	Spręsti pagrindiniame komitete	Projekto 57 str. keičiantis Įstatymo 138 str. 2 d. numato skundo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, pateikimo teismui laikotarpio sutrumpinimą iki 7 d. Pažymėtina, kad šis pakeitimas yra kompleksinė priemonė, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu ir paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras, kadangi pakeitimas taikytinas tik nepriimtiniems ir skubos tvarka nagrinėjamiems prašymams suteikti prieglobstį, paliekant visiems kitiems atvejams 14 dienų laikotarpį. ES valstybėse narėse toks terminų diferencijavimas taikomas eilėje valstybių, kovojant su piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūra (pvz. Austrija, Vokietija, Bulgarija, Lenkija), kur nepagrįstiems prašymams ir pasienio procedūros atvejais apskundimo terminas nustatytas nuo 7 iki 10 dienų. Direktyvos 2013/32/ES 46 str. 7 d. a) p. taip pat nustato, kad taikant pasienio procedūrą prieglobsčio prašytojui suteikiama bent viena savaitė prašymui parengti ir pateikti teismui argumentus. Kadangi prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis skundui parengti, o ši paslauga užtikrinama remiantis Migracijos departamento sudaryta sutartimi su paslaugų teikėju, kurioje griežtai apibrėžiami paslaugų teikimo terminai, prieglobsčio prašytojui suteikiamas 7 dienų terminas skundui pateikti yra pakankamas.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetui pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5109 ir tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komisija pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: Vida Ačienė.

Komisijos pirmininkė (Parašas) Vida Ačienė

(Seimo kanceliarijos patarėja Rūta Bėčiūtė)

[1] Su LRK 2019 m. stebėsenos ataskaita galima susipažinti čia: https://www.redcross.lt/leidiniai.

[2][2] Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. rugpjūčio 29 d. CCPR/C/LTU/CO/4 pastabos yra prieinamos: https://tbinternet.ohchr.org/_layouts/15/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CCPR/C/LTU/CO/4&Lang=En.

[3] Pagal Migracijos departamento prie LR VRM kasmetinius metraščius, LVAT vidutiniškai patenkinta dvigubai daugiau pareiškėjų skundų negu pirmosios instancijos teismai.

[4] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo

[5] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo