LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-614 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-12-11 Nr. XIVP-3353
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įvardijus 13 reguliavimo principų, kitose aptariamo straipsnio nuostatose yra paaiškinami tik 3 iš jų.
2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio reglamentuojama priežiūros institucijos teisė su prašymu kreiptis į Regionų administracinį teismą, o šios dalies punktuose nustatomos tokio prašymo teikimo sąlygos. Tačiau šios dalies 2 punkte jau nurodoma, kad priežiūros institucijos prašymą gauna Ryšių reguliavimo tarnyba (o ne teismas). Jeigu turima omenyje, kad priežiūros institucija, prieš teikdama prašymą teismui (t. y. prieš kreipdamasi į teismą) dėl priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas Lietuvos Respublikoje, taikymo, turi kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji, savo ruožtu, kreiptųsi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Galbūt būtų tikslinga šias skirtingas teisines procedūras apibrėžiantį veiksmą įvardinti naudojant skirtingas sąvokas, pvz., „kreipimasis į teismą“ bei „prašymas Ryšių reguliavimo tarnybai kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę“ ar panašiai. Atitinkamai šiame punkte vietoj žodžių „jei prašymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba“ galėtų būti įrašomi, pavyzdžiui, žodžiai „o jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba – savo iniciatyva“.
3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, priežiūros institucija teisė „į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir numatytų taikyti paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku ką paslaugų teikėjams turi numatyti Regionų administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą.
4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje po žodžių „didelę žalą visuomenei“ vietoj jungtuko „ir“ siūlome įrašyti jungtukus „ir (ar)“.
5. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoje žodžio „ši“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos valstybė narė“.
6. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kompetentinga“ įrašytinas žodis „priežiūros“.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje gali būti vadovaujamasi ar atsižvelgiama ne į bet kokias tarptautines sutartis, o tik į tokias tarptautines sutartis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „tarptautinės sutartys“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
8. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų paskirtus teisinius atstovus vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį. Manytina, kad pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 1 dalį teisiniai atstovai gali būti paskirti bet kurioje valstybėje narėje, kurioje paslaugų teikėjas siūlo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, aptariamoje projekto nuostatoje, mūsų vertinimu, tiksliau būtų nurodyti, kad kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus.
9. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies trečiasis sakinys tikslintinas, prieš žodį „pareigų“ įrašant žodžius „tarpininkavimo paslaugų teikėjų“.
10. Atsižvelgiant į tai, kad informacinės visuomenės paslaugų teikimas nėra betarpiškai susijęs su paslaugų teikėjo gyvenamąja vieta, o asmens duomuo - asmens gyvenamosios vietos adresas - teikiamų paslaugų aspektu nėra ypatingai svarbus, asmens duomenų apsaugos požiūriu pakankamu galėtų būti laikomas ir adresas, kuriuo galima būtų pasiekti fizinį asmenį - paslaugų teikėją, įteikti jam dokumentus ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad nurodomas ne fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas, o kitas fizinės vietos adresas – jo korespondencijos adresas.
11. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotėje “paslaugų teikėjo valstybės registras“ brauktini žodžiai „paslaugų teikėjo“, nes paslaugų teikėjai jokių valstybės registrų nevaldo ir netvarko.
12. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodomos skirtingos priežiūros institucijos, siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą siūlytume suformuluoti taip: „5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai - informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją;“.
13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama, kad Ryšių reguliavimo tarnyba teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, tuo tarpu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnyba šiems paslaugų teikėjams teikia motyvuotus prašymus. Atsižvelgiant, kad minimose nuostatose yra vartojamos skirtingos formuluotės, siūlytina šias formuluotes suvienodinti.
14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje po žodžių „dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo“ įrašytini žodžiai „ar atsisakymo jį suteikti“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai.
15. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „mokslinių tyrimų organizacija“ reikėtų arba suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojama terminija, arba aiškiau atskleisti tokį statusą turinčių asociacijų kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad teisėkūroje neturėtų būti vartojama tokia neteisinio turinio formuluotė kaip „Lietuvos Respublikoje įsikūrusi organizacija“ (galbūt turimas omenyje juridinio asmens įsteigimo, įregistravimo juridinis faktas).
16. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatoje vietoj formuluotės „nacionalinių teisės aktų“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos teisės aktų“.
17. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi savo turiniu beveik identiškos sužinojimo apie neteisėtą turinį sąlygos: 1) kai paslaugų teikėjas turi faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį ir 2) kai paslaugų teikėjas sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Svarstytinas tokių analogiškų savo turiniu alternatyvių sąlygų įtvirtinimo keičiamame įstatyme tikslingumas ir poreikis. Pažymėtina, kad Reglamento 2022/2065 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjo sužinojimo apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti yra taikoma tiek, kiek tai susiję su gautais reikalavimais atlyginti žalą.
18. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies paskutinysis sakinys dėstytinas taip: „Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“
19. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigą vertinti ir mažinti Reglamento (ES) 2022/2065 nurodytas sistemines rizikas, neturėtų būti pateikta blanketinė nuoroda ne tik į šio Reglamento 34 straipsnį (kuriame nustatomos rizikos vertinimo nuostatos), tačiau ir į Reglamento 35 straipsnį, nustatantį rizikos mažinimo priemones.
20. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, kokios „nacionalinės“ nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių – turimos mintyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai.
21. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti vartojamos sąvokos „Europos Sąjungos institucijų nuorodos“ turinį.
22. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies, nustatančios, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, pakeistų jų parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities, pagrįstumas yra svarstytinas. Manytina, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos, nustačiusios elgesio kodeksų neatitikimą reglamentuotai sričiai, turėtų tiesiog kreiptis į elgesio kodeksą patvirtinusį subjektą, siūlydama pakeisti kodeksą suderinant jį su reglamentuota sritimi. Nepataisius elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių imperatyvioms reglamentuotos srities teisės normoms, paslaugų teikėjai turėtų būti atleidžiami nuo pareigos laikytis atitinkamų elgesio taisyklių. Kitaip sakant, svarstytinas tikslingumas ir pagrįstumas kreiptis į teismą dėl privalomo dokumentų, kurių rengimas, tvirtinimas ir jų laikymasis yra išimtinai savanoriškas, turinio keitimo. Taip pat nėra aišku, ar šioje dalyje turimi omenyje būtent tie elgesio kodeksai, kuriuos paslaugų teikėjai jau yra pasirinkę ir deklaravę atitiktį jų nuostatoms, ar, vis dėlto, būtų kreipiamasi dėl visų parengtų ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje paskelbtų elgesio kodeksų.
23. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra vartojama „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantis subjektas“ formuluotė, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai yra vartojamos formuluotės „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka sprendžiantys subjektai“ ir „sertifikuoti ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai“. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje yra numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo. Iš teikiamų keičiamo įstatymo nuostatų reguliavimo nėra aišku ar turimi omenyje skirtingi ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai, ar visgi šie subjektai turi būti suprantami kaip tie patys. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, vartojamos formuluotės, apibrėžiančios ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančius subjektus, turėtų būti suvienodintos arba atitinkamai patikslintos pašalinant šiuos neaiškumus.
24. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „tų straipsnių“ įrašytini žodžiai „šiuose straipsniuose nustatytais“, o šio straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei“ įrašytini žodžiai „civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms“.
25. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra vartojamas terminas „patikimas pranešėjas“, kuris niekur nėra atskleidžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Pažymėtina, kad sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka arba turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme, arba jame turėtų būti pateikta nuoroda į kitą teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta (nurodant, jog ji suprantama, kaip tai nustatyta nurodytame įstatyme arba kitame įgyvendiname Europos Sąjungos teisės akte).
26. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
27. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „pažeidimą“ įrašytinas žodis „galimą“.
28. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti kompetentingų institucijų sprendimu galimų atlikti „konfidencialių tyrimų“ turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 daliai.
29. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje po žodžio „įstatymo“ įrašytini žodžiai „galimo pažeidimo“. Taip pat siūlome šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gali būti atliekamas ne ilgiau kaip 3 mėnesius“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti atliktas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius“, o 2 dalyje po žodžių „Sprendimas dėl tyrimo“ – žodžius „atlikimo termino“.
30. Nors keičiamo įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nurodyta, kad kompetentingos institucijos pradėti tyrimą ir jį atlieka dėl Lietuvos Respublikos kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo pažeidimo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą, priima sprendimą arba konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta, arba nustatyti tik Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą (-us), nenustatant galimybės konstatuoti ir galimą šio įstatymo pažeidimo. Siūlytume šias keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje.
31. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 24 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalys reglamentuoja kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, pateikiant nuorodas į konkrečias keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalis, kuriose yra reglamentuojamos kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies.
32. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nagrinėdama“ įrašytinas žodis „galimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimui.
33. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad kompetentingos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
34. Derinat keičiamą įstatymą su Reglamento 2022/2065 53 straipsniu, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „Paslaugos gavėjas“ įrašytini žodžiai „ar kitas subjektas“.
35. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Jei skundas patenka į kitos kompetentingos institucijos atsakomybės sritį“ siūlome įrašyti žodžius „Jei skundo nagrinėjimas priskirtas kitos kompetentingos institucijos kompetencijai“.
36. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatoma Ryšių reguliavimo tarnybos teisė „pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“. Atsižvelgiant į tai, kad toliau keičiamo įstatymo 34 straipsnio nuostatose šis skundas dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų yra įvardijamas kaip „skundas“, o taip pat siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje po žodžių „padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“ įvesti atitinkamą trumpinį ir įrašyti žodžius „toliau – Skundas“.
37. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikėjai bei paslaugų gavėjai pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalis gali būti ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys.
38. Siekiant aiškumo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje po žodžių „ir nurodo“ įrašytini žodžiai „skundo nagrinėjimo“.
39. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „taikoma“ įrašytinas žodis „skiriama“, nes baudos kompetentingų institucijų sprendimu yra skiriamos, o ne taikomos.
40. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „3 dalį, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnius“ įrašytina formuluotė „3 dalies, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnių pažeidimus“.
41. Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip: „Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus:“. Analogiškai siūlome patikslinti ir šio straipsnio 6 dalį.
42. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „nurodytos šio įstatymo 40 straipsnyje“, nes 40 straipsnyje nurodytos visos keturios kompetentingos institucijos.
43. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „periodinė iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda“ turinį, nes nėra aišku, kaip būtų nustatomas bendrųjų metinių pajamų per dieną dydis.
44. Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus baudos dydis už tam tikrus pažeidimus nustatytas ne tik keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1- 4 dalyse, tačiau ir šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, svarstytina, kodėl dispozicinės nuorodos į minėtąsias 40 straipsnio dalis nėra nustatytos keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje konkretaus baudos dydžio nustatymo pagrindus.
45. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste, kaip pavyzdinis reguliavimas, pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
M. Griščenko, tel. +370 5 209 6552, el. p. mantas.griscenko@lrs.lt
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]