PASIŪLYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 

UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470

51, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 IR 49 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4658

 

2020-03-30

Vilnius

 

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

 

Dėl pasaulyje sparčiai plintančio viruso COVID-19 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną, Vyriausybė patvirtino sąrašą sektorių, kurių veikla yra arba visiškai sustabdyta, arba plačiai apribota. Susidūrus su grėsme, jog ūkinės veiklos suvaržymus patiriantis ir išgyventi siekiantis verslas pradės atleidinėti darbuotojus, Vyriausybė numatė darbuotojams mokamo darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą – subsidijas – taip tikintis paskatinti verslą išsaugoti darbo vietas ekstremalios situacijos ir karantino metu bei po jo.

 

Naujausiu Vyriausybės siūlymu numatoma, jog darbo vietas išlaikantis darbdavys gali susilaukti 70 proc. subsidijos nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuri negalės būti didesnė nei 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, arba 90 procentų subsidijos, tačiau ne didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

 

Nors Vyriausybės iniciatyva yra sveikintina ir galimai padėsianti išsaugoti dalį darbo vietų, siūlomas naštos pasidalinimo modelis (70/30 arba 90/10) neišsprendžia problemų įmonių, kurios dėl paskelbtų ūkinės veiklos apribojimų negauna visiškai jokių pajamų. Vyriausybės siūlomos nuostatos yra naudingos sąlyginį gyvybingumą demonstruojančiam ir rezervą sukaupusiam verslui, tačiau jokių pajamų negaunančioms įmonėms net ir 10 ar 30 proc. indėlis gali pasirodyti per didelis. Dėl šios priežasties, dabar numatytą 90 proc., tačiau ne didesnę nei minimali mėnesinė alga subsidiją siūloma pakeisti į 100 proc. subsidiją, taip pilnai kompensuojant prastovos metu darbuotojui mokamą darbo užmokestį.

 

Pasiūlymas:

 

1. Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 dalį, ir išdėstyti ją taip:

 

„1. Pakeisti 41 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės  ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu,  sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.““

 

2. Pakeisti projekto 6 straipsnio 5 dalį, ir išdėstyti ją taip:

 

„5. Papildyti 41 straipsnį 42 dalimi:

„42. Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 51 dalimi, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 21 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 21 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.““

 

 

 

 

Teikia

 

Seimo narys                                                                                        Sergejus Jovaiša