LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 312
STENOGRAMA
2019 m. liepos 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 18 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. liepos 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi šiandien yra ypatinga diena ir darbotvarkė tikrai gausi, frakcijos vardu prašau išbraukti du projektus, tai yra projektą Nr. XIIIP-3684(2) kartu su lydimuoju, taip pat projektą Nr. XIIIP-3697. Kartu su kolege D. Šakaliene mes esame suderinę šitą klausimą. Tiesiog prašau frakcijos vardu išbraukti iš šios dienos darbotvarkės ir įrašyti į antradienį.
PIRMININKAS. Kolegos, gal iškart galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Pritariame. Dėkoju.
V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3083. Šį rytą posėdžiavo Sveikatos reikalų komitetas, pakeitė, vienoms pataisoms pritarė, kitoms ne, mes tikrai norėtume daugiau laiko susipažinti su pakeitimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nematau. Yra pasiūlymas balsuoti dėl šio pasiūlymo. V. Čmilytė-Nielsen frakcijos vardu pasiūlė išbraukti darbotvarkės 2-1 klausimą – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą. Balsuojame. Pritariantieji V. Čmilytei-Nielsen balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 42, prieš – 42, susilaikė 28 Seimo nariai. Vadinasi, darbotvarkėje šie klausimai lieka.
Ar galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju, patvirtinta.
10.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIIIP-3706 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIIIP-3706. Pranešėjas – Respublikos Prezidentas G. Nausėda.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas G. Nausėda.
G. NAUSĖDA. Gerbiamieji Seimo nariai, įgyvendindamas Konstitucijos 92 straipsnyje, 84 straipsnio 8 dalyje Respublikos Prezidentui suteiktus įgaliojimus, teikiu jums svarstyti S. Skvernelio kandidatūrą Ministro Pirmininko pareigoms užimti. Šią kandidatūrą teikiu atsižvelgdamas į tai, kad ji yra remiama Seimo daugumos, ir siekdamas užtikrinti prielaidas veikti veiksmingai Seimo pasitikėjimą turinčiai Vyriausybei.
Pasirinktos kandidatūros teikimas Ministro Pirmininko pareigoms užimti yra būtinas siekiant užtikrinti valdžios institucijų sąveiką ir tęstinumą. Ypatingas Ministro Pirmininko kaip Vyriausybės vadovo konstitucinis vaidmuo lemia išskirtinius reikalavimus jo kompetencijai ir pareigingumui. Atsižvelgdamas į tai, kad ponas S. Skvernelis vadovavo Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybei, sukaupė nemažą patirtį dirbdamas Vidaus reikalų ministerijoje, jai vadovaudamas, taip pat užimdamas kitus atsakingus postus, manau, kad jis sugebės įgyvendinti ir atliepti tuos iššūkius, kurie kyla Ministro Pirmininko pareigas einančiam asmeniui.
Tikiuosi, kad Seimas pritars S. Skvernelio kandidatūrai eiti Ministro Pirmininko pareigas. Ačiū jums.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo statuto 192 straipsnio 3 dalis. „Respublikos Prezidentui pristačius kandidatūrą, pretendentui suteikiamas žodis (iki 30 minučių), po kurio jis atsako į Seimo narių klausimus (iki 40 minučių).“ Maloniai kviečiu S. Skvernelį į tribūną. Prašome.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiama Seimo vicepirmininke, gerbiami Seimo nariai, Vyriausybės nariai, pirmą kartą šioje tribūnoje Vyriausybės programą teko pristatinėti 2016 metų pabaigoje. Tada labai aiškiai sakiau, kad būsiu ne partijų, frakcijų, koalicijų, bet Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Mes visi davėme priesaiką Lietuvai ir Lietuvos žmonėms, tuo turime ir vadovautis. Tikiu, kad sąžiningai ir garbingai dirbau tėvynės labui ir šiandien turiu dar vieną progą Lietuvos žmonėms priminti, kas buvo padaryta per pustrečių metų, ir ko, kaip Ministras Pirmininkas, esu pasirengęs siekti ir ateityje.
Jeigu kalbėtume skaičiais, tai 2016 metų Vyriausybės programos priemonių plane Lietuvai pasižadėjome įgyvendinti beveik 780 darbų. Kai kurie jų milžiniški projektai, reikalaujantys laiko ir lėšų, kai kurie įgyvendinami greičiau. Daugelis skeptikų kalbėjo apie nereikalingą detalų planavimą, kuris nebus veiksmingas, tačiau galiu patikinti, visgi tai veikia. Savo darbų įgyvendinimą stebime nuolat ir prireikus reaguojame. Nors iki priemonių plano įgyvendinimo pabaigos dar liko daugiau nei metai, ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija įgyvendino gerokai daugiau nei pusę suplanuotų veiksmų, didelė dalis rezultatų jau pakeliui.
Žinoma, tam tikrą vėlavimą lemia įvairios politinės ir ne tik politinės priežastys. Nors vėluojamų darbų procentas nėra didelis, tačiau dedame pastangas, kad tie pokyčiai ir darbai, kurie būtini Lietuvos žmonėms, būtų įgyvendinti. Kartu su mumis įgyvendinamus darbus stebi ir žiniasklaida, specialiai sukurtais metrais ir kitais įrankiais, ir tai yra puiku, tai skatina dar labiau pasitempti.
Aiškus prioritetas XVII Vyriausybės darbotvarkėje buvo, yra ir toliau būtų socialinė atskirtis. Ne žodžiais, o labai konkrečiais darbais pavyko išspręsti labai sudėtingus, ilgus metus strigusius klausimus. Jų naudą pirmiausia pajuto silpniausieji: vaikus auginančios šeimos, senjorai, mažiausias pajamas gaunantys asmenys.
2018 metais įvedėme vaiko pinigus. Puikiai prisimenu, kiek buvo kritikos, nuomonių įvairovės, nuo teigiamų iki pačių juodžiausių scenarijų. Tuo metu vaiko pinigai siekė 30 eurų. Šiais metais jie padidinti iki 50 eurų ir net neabejoju, kad bus didinami toliau.
Gausiose ir nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams, taip pat neįgaliems vaikams valstybės išmoka siekia 70 eurų, o neįgaliems vaikams, turintiems papildomų poreikių, – 90 eurų. Šiuo metu vaiko pinigus gauna beveik pusė milijono vaikų. Daugiau nei ketvirtadalis jų gauna ir papildomą išmoką. Skaičiai greitai pasimiršta. Noriu tik priminti, kad prieš reformą išmokas gaudavo gerokai mažiau – perpus mažiau vaikų.
Taigi kalbos apie tai, kad situacija nepasikeitė, yra paprasčiausias noras ignoruoti faktus. Tiesa yra tokia, kad dabar valstybė remia ne tik didžiausias pajamas uždirbančių tėvų vaikus, bet ir vaikus auginančias nepasiturinčias šeimas. Taip, tai didelis finansinis įsipareigojimas, tačiau tai ir valstybės garbės, ir patikimumo klausimas. Labai noriu tikėti, kad pasiteisinę vaiko pinigai ateityje nebus atšaukti ir puikių priemonių nepanaikins politinės rietenos. Kol vadovausiu Vyriausybei, tai išliks viena iš prioritetinių sričių.
Pavyko rasti sprendimus ir dėl „Sodros“ problemų. Panaikinta milijardinė „Sodros“ skola, įvykdyta pensijų reforma, po kurios nebeliko susipriešinimo tarp esamų pensininkų ir pensijų fondų. Tuo pat metu padaugėjo kaupiančiųjų, sumažėjo administravimo įmokos privatiems pensijų fondams, po ilgos pertraukos, dirbant mūsų Vyriausybei, senjorai pajuto ženklų realų pensijų kilimą.
Apskritai vidutinis pensijų didėjimas nuo šios Vyriausybės darbo pradžios siekė apie 100 eurų. Tai nėra turbūt tie pinigai, kurių laukia mūsų senjorai. Galbūt daugelis mano, kad nėra reikšmingi, tačiau priminsiu buvusia mūsų valiuta – 350 litų padidėjimas per tuos metus, jei kalbėtume apie 2015 metus, tai faktiškai pusė tuo metu buvusios vidutinės senatvės pensijos litais šalyje.
Mokesčių reforma leido padidinti visų Lietuvos dirbančiųjų pajamas. Labiausiai koncentruojantis į vidutines ir mažesnes pajamas gaunančius asmenis. Reikšmingai didintas minimalus darbo užmokestis. Vidutinis darbo užmokestis taip pat augo sparčiai. Nuo 2016 metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augo 38 %. Beje, viešajame sektoriuje jis augo sparčiau nei privačiame. Panaši tendencija mažinant nelygumus išliks ir toliau tiek dėl pasirašytos nacionalinės kolektyvinės sutarties, tiek ir dėl kitų prisiimtų ilgalaikių įsipareigojimų viešajam sektoriui.
Džiugu priminti, kad dirbant XVII Vyriausybei ir Lietuva gerino rekordus vertinant užsienio investicijų pritraukimą, reikėtų kalbėti ne tik apie paslaugų sektorių, bet ir apie atidaromas gamyklas. Pirmą kartą regionuose tiek dėl augančių užsienio investicijų, tiek dėl augančio Lietuvos verslo sukurta daugiau darbo vietų nei Vilniuje. Daugelis tų darbo vietų yra susijusios su sukuriama gamybine infrastruktūra. O tai apsunkintų galimą pasitraukimą, susiklosčius blogiausiems scenarijams.
Vien pagal pernai į Lietuvą pritrauktus projektus atsiras apie 7 tūkst. naujų darbo vietų. Matydamas tokius rezultatus, nuoširdžiai džiaugiuosi, kad per pastaruosius nepilnus trejus metus turėjome galimybę turėti Vyriausybę, kurios pagrindą sudarė savo sričių profesionalai, ir jie turėjo ryžto bei erdvės veikti. Tai nebuvo sprendimai, naudingi kuriai nors vienai verslo grupei ar kokios nors politinės partijos bičiuliams. Tai buvo sprendimai, kurie iš esmės gerino Lietuvos verslo aplinką, nustatė sąžiningas ir skaidrias taisykles.
Gerbiamieji, pagal pasaulinį konkurencingumo indeksą „Doing Business“ Lietuva pakilo į 14 vietą. Nors į penkioliktuką siekėme patekti iki kadencijos pabaigos, jau dabar turime tikrai gerą rezultatą. Pagal mokesčių naštą dirbantiems Lietuva tampa patraukliausia iš Baltijos šalių. Esame trejetuke šalių, kurioms sekasi pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas.
Pajamas į biudžetą mums sekėsi didinti ir dėl sėkmingos kovos su šešėliu. Be abejo, visuomet norisi, kad tas rezultatas būtų kiek įmanoma didesnis. Įvairiais skaičiavimais, šešėlis kasmet mažėjo po vieną procentinį punktą, o priėmus Vyriausybės pasiūlytą priemonių paketą šešėlio mažėjimo tempas turėtų padidėti. Ir šie iš pažiūros kuklūs procentai virsta milijonais eurų, kuriais mes jau finansuojame skirtingus valstybės poreikius. Pirmiausia, socialinės atskirties mažinimą. Baigėsi vadinamoji mokesčių amnestija – 42 mln. eurų įplaukė į valstybės biudžetą, prisiminus mokesčių mokėtojams apie pamirštus susimokėti ir deklaruoti mokesčius. Be prievartos, be žiaurių akcijų, tiesiog sudarant galimybę žmonėms susitvarkyti dėl įvairių gyvenime patirtų sudėtingų situacijų buvusį norą būti arba tūnoti šešėlyje.
Neišlaidaujame ir neišlaidausime aklai. Griežtai laikomės fiskalinės drausmės, dvejus metus turėjome gerai subalansuotą nedeficitinį biudžetą. Taip bus elgiamasi ir ateityje.
Galime visi pasidžiaugti, kad pirmą kartą istorijoje vykdome savo įsipareigojimus NATO gynybos finansavimo srityje ir modernizuojame iš esmės gynybos pajėgas. Galime, aišku, nusivilti, kad kiekvienais metais metų pabaigoje turime iššūkį ir iki tų 2 % absoliučiais skaičiais vis pritrūksta, nes auga šalies ekonomika. Bet rugsėjį padarome reikalingą pratimą, aišku, tai padaroma iš skolintų lėšų, ir mes įsipareigojimą galutiniame variante įvykdome. Noriu padėkoti visoms politinėms jėgoms, kurios pasirašė ir sutarė dėl ateities finansavimo krašto apsaugai. Tai labai svarbus, tvarus, su mūsų šalies gynyba ir saugumu susijęs įsipareigojimas.
Prieš dvejus metus buvo pradėti ir toliau vykdomi valstybės įmonių depolitizavimo ir skaidrinimo procesai, apimantys tiek „Lietuvos geležinkelius“, Registrų centrą, miškus, urėdijas, įkalinimo įstaigas, kelių priežiūrą ir daugelį kitų.
Švietimo srityje optimizuojamas profesinių mokyklų tinklas, pradėti aukštųjų mokyklų pokyčiai. Pavyko iki 40 % padidinti aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus, mokyklos aprūpinamos laboratorine, kompiuterine įranga, parengti ir išbandyti visos dienos mokyklos modeliai, padėsiantys užtikrinti visišką vaikų užimtumą. Ir tai tik labai maža dalis Vyriausybės programos priemonių, kurias šiuo metu įgyvendiname, siekdami didinti švietimo kokybę šalyje.
Dažnai minima kaip mažiausiai valstybės dėmesio sulaukianti kultūros sritis per paskutinius metus yra nuolatinėje Vyriausybės darbotvarkėje. Puikiai suvokiame, kad be kultūros veiksnio neįmanoma šiuolaikiška politinės demokratijos raida, ekonominis augimas, socialinė darna ir visavertis kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimas. Po ilgų derinimų jau turime patvirtintą (pagaliau!) Lietuvos kultūros politikos strategiją. Viešoms konsultacijoms netrukus bus pateiktas Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas. Be abejo, tai reikėjo padaryti gerokai anksčiau. Kultūros ministerijos biudžetas 2019 metais didėjo daugiau kaip 40 mln. eurų, palyginti su 2018 metais. Bendromis pastangomis kartu su savivaldybėmis, dėl ko aš joms dėkoju, buvo padidintas kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio fondas. Tai, kad daugėja kultūrinėje veikloje dalyvaujančių žmonių, matyt, yra geriausias sėkmės rodiklis, kuriam įtakos turėjo ir tokios Vyriausybės iniciatyvos kaip Kultūros pasas, nemokami muziejai, kūrybinės dirbtuvės moksleiviams.
Labai svarbūs pokyčiai įgyvendinti ir kitose ne mažiau svarbiose srityse kaip aplinka, valstybės tarnyba, žemės ūkis, sveikatos apsauga. Per šiuos metus Vyriausybė mažino kompensuojamųjų vaistų kainas. Receptiniai vaistai yra viena iš nedaugelio prekių grupių, kurių kainos nuolat mažėja. Taip pat buvo sėkmingai sumažintos pacientų priemokos, daugumos vaistų kompensavimo intensyvumas pasiekė 100 %.
Gerbiamieji, taip, vykdant reformas daroma ir klaidų, išmokstamos pamokos. Apie jas taip pat noriu pakalbėti. Man asmeniškai teko per trumpą laiką sukaupti nemažą politinę patirtį. Tiesiog buvau priverstas tą padaryti. Teko lipti ant grėblių, kurių laiku nepastebėdavau, teko nudegti ten, kur tai buvo visai nebūtina. Bet tai buvo mano išmoktos pamokos. Didžiausia klaida buvo galvoti, kad tiksliai žinome, ko reikia Lietuvai, ir vienintelis tikslas yra kuo greičiau pasiekti šiuos pokyčius, tačiau visuomenė retai kada pokyčius sutinka džiugiai. Be to, politikų sprendimai retai kada suveikia tiksliai taip, kaip planuota. Puikiai suprantu, kaip svarbu visuomenei aiškinti, koks gi yra tų pokyčių galutinis tikslas. Abejoju, ar šiandien Lietuvoje būtų daug žmonių, kurie sutiktų atšaukti šios Vyriausybės sprendimus ir grįžti į 2015 metus. Net ir tie, kurie labai aktyviai, dažnai ir pagrįstai kritikavo, manau, kad pokyčių nauda įsitikino patys.
Mes visada ieškojome socialinio dialogo. Kaip minėjau, Vyriausybė yra pasirašiusi Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurioje įtvirtinti susitarimai dėl atlyginimo didinimo paliečia beveik 300 tūkst. dirbančiųjų. Taip pat pasirašyta daug šakinių sutarčių, rasta daugybė kompromisų su profsąjungomis, tačiau šaukštas deguto gali sugadinti visą statinę. Įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, lankstumo pritrūko. Gaila, kad nepavyko susitarti, ir apmaudu, kad sprendimai, kurie randami dabar, nebuvo rasti anksčiau.
Aš suprantu, kad kai kada griežta retorika politikoje taip pat gali būti klaida, kaip ir nesibaigiančios rietenos, kaltų ieškojimai, tušti apsižodžiavimai su oponentais. Šias pamokas taip pat išmokau ir tikiu, kad rinkėjai prisimins konkrečius nuveiktus darbus, o ne beprasmius barnius.
Šiandien šioje salėje galime kiekvienas, bent aš asmeniškai tikrai, atsiprašyti Lietuvos žmonių. Kartais demokratinė konkurencija išsigimsta ir vietoje bendro darbo Lietuvos labui jiems tenka matyti ambicijų kovas ir politinius susistumdymus. Tai negerina bendro fono valstybėje ir tikrai neskatina joje pasilikti mūsų jaunimo. Šalia pokyčių būtina ramybė ir stabilumas.
Norėčiau čia pacituoti buvusį Jungtinės Karalystės premjerą Vinstoną Čerčilį: „Dar nė vienas žmogus, nurydamas piktus žodžius, nepakenkė savo skrandžiui.“ Kartais šita patarle reikia vadovautis visiems. Todėl šia kalba noriu visus labai aiškiai pakviesti – grįžkime prie darbų, grįžkime prie tikros politikų misijos – bendrų sprendimų mūsų piliečių ir tėvynės labui.
Vienas esminių darbų šiandien tebėra Lietuvos demografinės situacijos gerinimas. 2018 metai buvo pirmieji metai po nepriklausomybės atkūrimo, kai ženkliai sumažėjo išvykstančių ir ženkliai padidėjo atvykstančių į Lietuvą skaičius. Tai – lūžio metai. 2019-ieji tik patvirtina šią tendenciją. Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą atvyko daugiau žmonių, nei iš jos išvyko. Įsiklausykite! Pirmą kartą nuo 2000 metų per šių metų balandžio ir gegužės mėnesius bendras Lietuvos gyventojų skaičius pradėjo augti. Tai labai geri ženklai, kurie leidžia tikėtis, kad iki 2030 metų galime atkurti Lietuvą, kurioje mūsų gyvens 3 mln. Būtent todėl pernai gruodį Vyriausybė parengė ir patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategiją, kurioje numatytos konkrečios priemonės šiems tikslams pasiekti. Visa tai nėra tik Vyriausybės tikslai. Šios problemos turėtų rūpėti visoms politinėms jėgoms ir dėl jų sprendimo turėtų būti rasti susitarimai. Tikiu, kad visi kartu su nauju šalies Prezidentu galime atrasti šiuos sprendimus.
Bendrų sprendimų mūsų laukia nemažai. Dar norėčiau tarti keletą žodžių apie ateitį. Du trečdaliai darbų, dėl kurių susitarė naujoji koalicija, iš esmės jau vyksta, jie yra Vyriausybės programoje: tai ir nuoseklus išlaidų Lietuvos socialinei politikai didinimas, ir kova su korupcija priemonės, ir savivaldos galių stiprinimas bei asignavimų joms didinimas. Bus gerinama regionų infrastruktūra, plečiamos savivaldybių savarankiškos funkcijos, toliau didinamos lėšos vietinės reikšmės keliams tiesti, mažinamos valstybės valdymo išlaidos, stiprinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas.
Kaip jau minėjau, per pastaruosius kelerius metus atlikome esminių pokyčių mokesčių sistemoje, tačiau matome erdvės padaryti mokesčių sistemą dar labiau progresyvesnę, kad asmenys, gaunantys dideles pajamas, labiau prisidėtų prie viešųjų paslaugų finansavimo.
Švietimo sistemoje jau rengiamas nemokamo bakalauro modelis ir atitinkamai planuojamos lėšos, didinamas neformaliojo ugdymo finansavimas, ruošiamasi įtvirtinti teismų tarėjų institutą, rengiamasi įvesti nemokamą vaikų maitinimą, įgyvendinamos kitos numatytos priemonės. Koalicijos sutartyje ir jos prieduose galima rasti tikslią informaciją, dėl ko sutarta, ir tai turės būti įgyvendinta.
Noriu tikėti, kad šiuo metu vykstantys pokyčiai išeis į gera valstybei. Iš savo patirties žinau, kaip sudėtinga suburti veiksmingą, profesionalią ir sąžiningai savo darbą dirbančią komandą. Puikiai žinau, kaip tirpsta laikas, todėl jo gaišti nevalia. Iki šios dienos mano vadovaujama Vyriausybė nuosekliai ir stropiai dirbo kasdienį darbą. Ar tokia galimybė išliks toliau, priklauso tik nuo Seimo, nuo kiekvieno parlamento nario asmeninio apsisprendimo.
Noriu padėkoti visiems, kurie rėmė šią Vyriausybę, ir tiems, kurie jai konstruktyviai oponavo. Noriu padėkoti visoms frakcijoms, nes su visomis iš jūsų vienu ar kitu metu teko priimti bendrus sprendimus, kurie be tokio bendradarbiavimo būtų neįmanomi.
Beveik prieš trejus metus šioje tribūnoje kalbėjau apie tai, kokią matau naują Vyriausybę, orientuotą į socialinės nelygybės, demografijos ir regioninės atskirties problemų sprendimą. Kalbėjau apie viešojo sektoriaus pertvarką, ambicingas užduotis, pritraukiant tvarias investicijas į Lietuvą, inovacijų plėtrą. Matau, kad tuo metu pasakyti žodžiai pildosi, todėl tikiuosi, kad išsipildys ir šiandien įvardinti siekiai ir planai.
Valstybės valdymas turi būti skirtas visų valstybės gyventojų gerovei didinti. Per pasitenkinimą savo valstybe ateina ir pagarba valdžiai, ir noras ginti tėvynę, ir apsisprendimas būtent čia gyventi, dirbti ir kurti savo šeimą. Šiandien, kai Prezidento teikimu esu šioje tribūnoje, galiu tik paraginti mus visus: pamirškime konfliktus, susipriešinimą, kuris, artėjant rinkimams, įprastai tik didėja, bendradarbiaukime dėl svarbiausių tikslų, sutarkime dėl svarbiausių sprendimų, atvirai bendraukime su Lietuvos žmonėmis. Tik taip galime pelnyti jų pagarbą ir paramą.
Pabaigoje pacituosiu amerikiečių pastorių, krikščionių dvasininką R. H. Šulerį: „Geriau kažką daryti netobulai, nei nieko nedaryti nepriekaištingai.“ Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Dėkoju premjerui.
Gerbiami kolegos, kol premjeras atsigers, mes galime pasitarti. Siūlau taip, kaip per Vyriausybės valandą. Čia yra skirta 40 minučių atsakymams į klausimus, užsirašė klausti 43 asmenys. Jeigu pritartumėte, siūlau taikyti tokią tvarką kaip per Vyriausybės valandą, klausiant ir pasirenkant iš įvairių frakcijų klausimus. Pritariate.
Pirmoji turėtų klausti opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Jums du klausimai.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, pastarosiomis savaitėmis kaip niekada ryškiai išryškėjo priešprieša dviejų valstiečių lyderių tandemo. Jums, ieškančiam naujos politinės jėgos, artėjant Seimo rinkimams, kuris Vyriausybės scenarijus šito proceso tvirtinimo yra palankesnis? Trumpasis, kai keičiasi ne daugiau kaip vienas ministras, ar ilgasis, kai reikia eiti per visas Seimo frakcijas, teikti pakeistą, koreguotą Vyriausybės programą? Ko jūs pageidautumėte?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš matau ir tokią, ir tokią galimybę. Tačiau tikrai šiandien nematyčiau priežasčių, dėl ko reikėtų keisti Vyriausybės programą, ir tai yra susiję su tomis procedūromis, kurios numatytos Seimo statute. Priemonių planas bus koreguojamas, atsižvelgiant į tuos sutarimus, kurie preliminariai yra pasiekti. Man atrodo, kad racionalesnis kelias yra nekeisti Vyriausybės programos, atlikti tas procedūras, kurias numato Seimo statutas ir Konstitucija, bet esu pasirengęs visiems scenarijams. Aišku, tai priklausys nuo kito antradienio, koks bus jūsų sprendimas, nes kol to sprendimo nėra, nėra ką kalbėti apie tolimesnius scenarijus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar norite klausti? V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi G. Skaistė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū. Kitas klausimas dėl jūsų konkrečių darbų. Jūs minėjote švietimą kaip vieną iš tų sričių ir savo kalboje ir kalbėjote apie tai, kad kai kurie darbai pavyko, kai kurie ne.
Vis dėlto norėčiau grįžti prie lemtingų praėjusio rudens įvykių, kai buvo priimtas sprendimas reaguojant į mokytojų streikus atstatydinti ne tik švietimo ministrę, bet ir atsisakyti dviejų kitų ministrų paslaugų. Ar nesigailite šio sprendimo, nes galbūt dabartinis Vyriausybės tvirtinimas būtų buvęs lengvesnis?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nesigailiu šio sprendimo. Kaip šiandien ir savo kalboje paminėjau keletą sričių, kur teko apgailestauti, kad tai, kas šiandien Seime yra pateikta, tai yra padaryta artėjant jau beveik trejiems metams nuo šios Vyriausybės veiklos. Tie sprendimai, kurie buvo padaryti, manau, buvo būtini ir aš nesigailiu dėl šitų sprendimų.
PIRMININKAS. Atsiprašau G. Skaistės, bet pagal naujai sudarytą sąrašą turėtų klausti M. Majauskas. Prašom. O ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamas Ministre Pirmininke, jūsų toks ramus ir savikritiškas prisistatymas iš tiesų nepalieka, aš manau, abejingų ir verčia galbūt kiekvieną savikritiškai vertinti savo darbus. Tikrai vertinu tai ir dėkoju.
Citavote V. Čerčilį. V. Čerčilis taip pat sakė, kad sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo. Noriu palinkėti pasiekti tikslą neprarandant entuziazmo ir išvengiant nesėkmių, už kurias mokame mes visi kartu.
O mano klausimas būtų toks: jūsų Vyriausybės patvirtinta stabilumo programa rodo, kad 2019 metais pajamos nuo bendrojo vidaus produkto yra 30,8 %. Per ateinančius kelerius metus jos padidės vos 1 %. O Prezidentas, prisiekdamas čia, Seime, žadėjo kurti gerovės valstybę ir ne kartą aiškiai pasakė, kad pajamos nuo BVP turi siekti 35 %, tai maždaug 2 mlrd. eurų.
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tai mano klausimas: kokiomis mokestinėmis priemonėmis žadate didinti valstybės pajamas nuo bendrojo vidaus produkto?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimus ir palinkėjimus. Yra kita garbingo žmogaus citata, kad geriausiai dirba ta Vyriausybė, kuri dirba trumpiausiai, arba ta valdžia. Nebegalime į tai pretenduoti, nes jau viršijome kitų buvusių Vyriausybių veiklą pagal trumpumą.
Dėl mokestinių pajamų gausinimo aš manau, kad ir procentas, ir pusantro procento yra ambicingas rodiklis, kurį nėra lengva pasiekti.
Kalbant apie tikslą per penkerius metus padaryti proveržį, tai čia bus reikalinga diskusija šiuo atveju su šalies Prezidentu, kaip jis mato savo tam tikrų programinių nuostatų įgyvendinimą. Aš manau, kad tai, kas yra suplanuota ir planuojama kalbant tiek galbūt apie didesnį mokesčių progresyvumą, ir nėra ką slėpti, tai nėra diskusijos. Iš esmės mes turėsime priimti sprendimus, kas yra susiję su mokesčiais, kurie tiesiogiai nedaro įtakos mūsų fiskalinei drausmei ir išlaidavimui. Tai yra tie patys nekilnojamojo turto mokesčiai, ekologiniai mokesčiai, susiję su transporto sritimi, ir mes esame pasirengę įvesti, pristatyti.
Kol kas tai yra galbūt daugiau skatinančios priemonės, kad pirmiausia būtų siekiama tų tikslų, kas susiję su aplinkos tarša, tačiau tos priemonės taip pat leis generuoti į valstybės biudžetą ar rinkliavų forma, ar tiesioginių įplaukų į didesnes pajamas forma, kaip mes įvardinsime, ar tai bus mokestis, ar tai bus rinkliava, tai jau yra detalės, bet tuos žingsnius neišvengiamai turėsime daryti, nes iš nieko niekur niekada nebūna. Jei kas galvoja… Taip, mes ne tiktai galvojame, pavyko ganėtinai gerai, nors galime ginčytis, galbūt ambicija galėjo būti didesnė, rezultatas sėkmingesnis, bet vien iš šešėlio neišspausime tiek, kiek reikia šiems įsipareigojimams įgyvendinti. Nors taip pat yra numatytos ir Vyriausybės pateiktos priemonės, kalbant apie šešėlį. Jei čia surasime nelengvą, labai sunkų, ypač rinkimų metais, sprendimą dėl šešėlio mažinimo transporto, senų transporto priemonių ir detalių srityje, statybos sektoriuje ir turguje, kas susiję bent jau su šviežios mėsos pardavimu, tada mes tikrai kalbėsime galbūt ne apie procentą, bet šiek tiek didesnį įplaukų kiekį į biudžetą, tada bus galima didinti ir perskirstymo procentą. Bet tai priklausys nuo mūsų politinės valios. Tai nebus lengva.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, primenu, kad klausti – viena minutė. Ir po vienos minutės mikrofonas išsijungs automatiškai. O atsakymą prašytume per dvi minutes. Klausia Seimo narys G. Vaičekauskas. Ruošiasi D. Šakalienė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, Pirmininke, už žodį. Gerbiamas premjere, sakykite, kada nominuosite kandidatą į eurokomisarus? Lyg ir buvote žadėjęs, kad tai padarysite iki Prezidento inauguracijos. Atrodo, kad Europoje dalinamasi portfeliais, o mūsų ten nėra. Ir dar. Noriu sužinoti, kas tveriasi jūsų galvoje, apie ką galvojate: apie vyrą ar apie moterį eurokomisarę? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF) Iš tiesų kartais, jeigu ko nors nežinai arba neturi visos informacijos, atrodo, kad niekas nevyksta. Iš tiesų procesas vyksta, jis yra dabar labai konkretus, kadangi mes jau turime naują Europos Komisijos pirmininkę ir turime bent keturias prioritetines sritis, į kokius portfelius mes galėtume pretenduoti. Darbas vyksta tiek mūsų atstovybėje, tiek Vyriausybės kanceliarijoje. Kai tik Vyriausybė priims sprendimą, kurį reikės derinti su Prezidentu, o bet kokiu atveju – kad ir kas važiuos į Europos Komisiją dirbti – sprendimas bus priimtas čia, tada ir paaiškės, kas ten toje mano galvoje yra ir buvo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Šakalienė. Ruošiasi A. Dumbrava.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimas iš esmės buvo reformos pagrindas, tačiau reformos sėkmė didžiąja dalimi yra Vyriausybės rankose. Deja, iki šiol neįvyko nei aktyvus, platus tęstinis visuomenės informavimas apie tai, kas yra ir ko nėra šiame įstatyme, kokia jo nauda šeimoms ir vaikams, nuolatinis duomenų pateikimas, taip pat vis dar nėra išspręstas paslaugų ir pagalbos šeimoms prieinamumo klausimas, tenka laukti po kelis mėnesius priklausomybės specialistų, psichologų pagalbos, taip pat darbuotojų kompetencijų lygio užtikrinimas. Tad ko planuojate imtis, kad užtikrintumėte efektyvų visuomenės informavimą, visų šeimoms reikalingų paslaugų prieinamumą ir su šeimomis dirbančių specialistų kokybišką parengimą, kad iš tiesų visuomenė pajustų šios reformos naudą, įveiktume tas nereikalingas baimes ir paniką, ir žmonės galėtų pasinaudoti pagalba?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiama kolege, jūs norite to, ko ir aš norėčiau: kad priėmus įstatymą jis nuo pat pirmos dienos pradėtų veikti efektyviai ir galbūt po mėnesio, pusmečio mes turėtume tuos rezultatus. Tai yra objektyvus tiek visuomenės, tiek politikų noras. Deja, būna kitaip, ir net tas pasirengimas, kuris buvo padarytas, susijęs su daugeliu faktorių: ir žmogiškuoju faktoriumi, ir darbuotojais, ir jų reikalingomis kompetencijos, ir lėšomis. Tačiau procesas nėra sustabdytas, jis vyksta į priekį. Jeigu mes šiandien kalbėtume apie pagrindinius tikslus, manau, norisi belsti į medį, kad neturime tokių įvykių, kurie purto Lietuvą. Negaliu šiandien pasakyti, kad to neišvengsime, bet darome viską, kad to nebūtų.
Dėl visuomenės informavimo, aš manau, kad tai pats sunkiausias ir sudėtingiausias procesas, kol pasikeis mūsų suvokimas, sąmonė, mentalitetas, kalbant apie priemones ir metodus, kuriais galima auklėti vaikus. Aš galiu pasakyti, kad tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo aktyvią informacinę kampaniją, tiek pati Vyriausybė, ir Seimas čia yra geriausia informacinė kampanija, ir prevencija kalbant apie visuomenės švietimą. Nepamirškime, kad yra ir kita visuomenės dalis, kuri šių problemų sprendimą mato kitaip, kardinaliai kitaip, ir balanso suradimas, kompromiso suradimas yra būtinas. Norisi, kaip aš ir minėjau savo kalboje, padaryti greitai, be diskusijų galbūt, be aiškinimo tikslų, bet praktika rodo – tai nepavyksta. Laukia kantrus, sunkus mūsų visų darbas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys A. Dumbrava. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. DUMBRAVA (TTSLF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas premjere, dėkoju jums už darbą, noriu palinkėti sėkmės ir ateityje, kad viskas sektųsi. Noriu paklausti, gal tas klausimas jums kiek ir pabodęs, nes jūs tokius klausimus išgirsdavote rinkimų kampanijos metu, dėl karių, pareigūnų, statutinių pareigūnų pensijų kompensavimo, dėl žmonių, dirbusių ypatingomis darbo sąlygomis, netekusių dalies tų pajamų. Prašom pasakyti, kas bus numatyta 2020 metais ir ateityje, ar bus koks nors grafikas numatytas ar kokios kitos priemonės? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs teisus. Šis klausimas skambėjo kiekvienoje auditorijoje, kur bebūčiau ir kokiu tikslu tas auditorijas lankyčiau. Dalis žmonių jaučia tą nuoskaudą dėl nekompensuotų išmokų už kenksmingas sąlygas, negautų pensijų statutiniams pareigūnams. Kartoju tą skaičių, kurį mes, matyt, visi žinome jau iki skausmo – daugiau negu 220 mln., jeigu visoms socialinėms grupėms kompensavimą padarytume.
2020 metais bus žengtas žingsnis, kuris palies visus, neišskiriant nieko, nes vieni yra už pareigūnus labiau, kiti – už žmones, dirbusius kenksmingomis sąlygomis, kiti – už žmones, kurie dirbo turėdami negalią. Tai bus vienkartinis sprendimas pagal valstybės finansines galimybes. Kiek procentų tai bus, šiandien priklausys nuo to, kaip mes parengsime ir kokį turėsime galutinį valstybės biudžeto projektą. Ar bus tai daroma ateityje, 2021 metais, 2022 metais, vėlgi priklausys nuo mūsų visos ekonomikos sėkmės. Jeigu mes šiandien priimtume įstatymą visa apimtimi, išdėstytume per keletą metų grąžinimo grafiką, šis sprendimas lemtų tai, kad 220 mln. išlaidų atsidurtų 2020 metų biudžete iš karto kaip išlaidos. Tada yra alternatyva ta pačia suma mažinti kitas valstybės išlaidas. Ar mes tam esame pasirengę? Ar tai būtų teisinga? Manau, kad ne. Dėl to Vyriausybė linksta prie sprendimo, kad būtų daromas vienkartinis kompensavimas 2020 metais, o po to, atsižvelgiant į situaciją, kaip minėjau, dėl visos apimties, galbūt netgi ir ne viso 100 % kompensavimo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi D. Kepenis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiamas premjere, Prezidento rinkimuose jūs užėmėte trečią vietą ir sulaukėte tikrai labai didelio Lietuvos žmonių pasitikėjimo. Vis dėlto jūsų Vyriausybė per keletą veiklos metų nuvylė labai nemažai žmonių. Vien ko buvo verti bandymai varžyti žiniasklaidą, mokytojų, medikų protestai, pagaliau draudimų, baudimų atmosfera, kurią, man atrodo, gana neblogai iliustruoja jūsų pasakymas vienoje televizijoje, jog jaunimas turi žinoti, kas jų laukia, kalbėjote apie kalėjimą. Bet šiandien jūs kalbėjote apie padarytas klaidas. Reikia tikrai tvirtybės pripažinti jas.
Aš norėčiau paklausti, ką jūs keisite nuo šiol savo ir Vyriausybės darbe, kad tų klaidų išvengtumėte? Kokias konkrečiai jūs matote? Ar tas, kurias aš išvardijau? Galbūt jūs nemanote, kad tai buvo klaida? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą ir įvertinimą. Nenoriu grįžti prie Prezidento rinkimų. Vertinimą aš padariau, aš pralaimėjau rinkimus. Tai yra asmeninis pralaimėjimas. Tas 300 tūkst. žmonių palaikymas, aišku, yra labai ženklus. Nebuvo tiek net Seimo rinkimuose.
Ar nuvylė, ar ne Vyriausybė? Taip. Kažkur, matyt, nuvylė. Kažkur suteikė progą pasidžiaugti, atsipūsti, lengviau gyventi. Nežinau, kurių šiandien yra daugiau – ar nusivylusių, ar patenkintų, ar iš dalies patenkintų Vyriausybės veikla. Mes šiandien galime tiktai kliautis sociologinėmis apklausomis. Gali jos kam nors nepatikti, galima jų nematyti. Na, šiandien tokie faktai. Tuos vertinimus mes nuolatos darome ir matome, kaip visuomenė vertina mūsų sprendimus.
Dėl draudimų politikos. Aš tikrai nesutikčiau arba man būtų sunku surasti Vyriausybės sprendimus, orientuotus vien tiktai į draudimus, kurie yra absoliutūs, nepagrįsti, nepasiteisinantys. Matyt, mes galime kalbėti apie Alkoholio kontrolės įstatymo priėmimo batalijas, bet vėlgi manau, kad daugiau buvo naudos negu žalos. Jeigu dar kažką mes bandėme drausti, gal man, kolege, priminsite ir pasakysite, aš tada įvertinsiu.
Dėl žiniasklaidos laisvės suvaržymo. Vėlgi reikėtų labai konkrečiai. Vyriausybė nieko nedarė, nė vieno žingsnio, kad varžytų žiniasklaidos laisvę. Mes tiktai darėme tai, kas yra turbūt privaloma teisinėje visuomenėje, kad visi procesai, tas bendradarbiavimas, koks jis bebūtų tarp žiniasklaidos, valdžios, visuomenės, atitiktų įstatymų reikalavimus. Kalbant apie ateitį, draudimų ateitį, aš tikrai nesu, niekad nebuvau šalininkas perteklinių ribojimų ir šiandien, sakykime, galiu pasakyti savo nuomonę, labai aiškią, – tie sprendimai, kurie buvo susiję su alkoholio ribojimu, pasiteisino, yra pakankami. Matyt, vėlgi mes čia turėsime padaryti apsisprendimą, ar nuo 2020 m. sausio 1 d. einantys ribojimai yra neišvengiami ir turi būti įgyvendinti.
Dėl jaunimo ir kalėjimų. Matyt, jūs kalbate apie galimybę ir norą lengviau disponuoti ar legalizuoti silpnus narkotikus, galbūt kažkokia kitokia laida buvo. Bet reikia tam pačiam jaunimui, kuris galbūt linkęs išbandyti pats gyvenime viską, pasakyti, kokios yra pasekmės. O jos yra įvairiapusiškos – ir medicininės, ir teisinės. Tai mano pozicija yra, bent jau tuo klausimu, labai aiški, aš jos tikrai nekeisiu ir nekeičiu – net ir silpnas narkotikas yra blogis, vedantis į didžiules asmenines, šeimines ir valstybines tragedijas. Todėl to požiūrio aš laikysiuosi šiuo atveju. Būčiau nenuoširdus ir neteisus, jeigu dabar pasakyčiau kitaip, negu aš galvoju, negu yra mano nuostatos šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Kepenis. Ruošiasi A. Skardžius.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Kaip niekas kitas, gerbiamas premjere, jūs puikiai žinote, kad yra darbų, už kuriuos jums jau rytoj žmonės pasakys ačiū. Bet yra darbų, kur ačiū šioje kadencijoje nesulauksite, o galbūt ir kitoje kadencijoje nesulauksite, bet jie yra dažniausiai patys svarbiausi darbai. Ir gali būti, kad tik jūsų nekrologe bus pasakyta, kad jisai buvo teisus. (Triukšmas salėje, juokas) Jūs esate pirmas premjeras, kuris aiškiai parodė, kad supranta sveikatos reikalus. Jūs skiriate gydymą nuo sveikatinimo. Ir štai, nors opozicija labai nenorėjo, turbūt vienintelis nutarimas taip ilgai buvo atidėliojimas, bet mes jį priėmėme. Ar jūs pasirengęs dabar mesti iššūkį tai kompanijai, kuri nori mus visus labai ilgai gydyti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Norėtųsi, kad tas nekrologas būtų kuo vėliau, dar pabūti šioje žemėje, kažką nuveikti. (Plojimai) Ne dėl to mes darome darbus, kad ačiū sakytų. Aš tikrai nesu ilgametis politikas, čia yra gerokai daugiau patyrusių kolegų, kurie puikiai suprato vieną esminį dalyką – išspausti, surasti tą paprastą ačiū yra labai sunku, politikoje faktiškai labai retas dalykas. Labai lengva sulaukti priekaišto, nusivylimo net ir gerą darbą darant, pasakoma, kad jis per mažai geras, galėjo būti geresnis, didesnis, sotesnis. Taigi tie dveji su puse metų tiesiog irgi galbūt padėjo man pažvelgti kitaip. Ir aš tikrai ne dėl ačiū, ne dėl kažkokio dėkingumo darau, dirbu, 25 metai, kai tarnauju valstybei. Tokia yra realybė. Jeigu aš pradėčiau galvoti apie darbus, kas, kada kokį nors ačiū pasakys ar ordiną duos, tai būtų be galo sunku dirbti. Ir be ordinų žmonės sėkmingai gyvena ir, manau, ateityje gyvens.
Dėl sveikatinimo – taip, ta problema tikrai yra svarbi. Ir aš pasiryžęs padėti, kad mintis, galbūt nauja mintis apie galimybę tausoti sveikatą iki to momento, kai prireikia jau kolegos A. Verygos institucijų pagalbos, yra labai svarbu. Ar mes sugebėsime tą padaryti ir prieiti prie tų žmonių, kurie galvoja kitaip? Nes dalis, ypač jaunų žmonių, ne tik jaunų žmonių, jau šiandien tikrai matome, kad savo pavyzdžiu rodo, kad nereikia net jokių valstybinių programų dėl sveikos gyvensenos. Ar mes paveiksime tą dalį žmonių, kurie mano kitaip? (…) sėkmė priklausys nuo to, kaip mes bandysime juos pasiekti: ar reguliavimu, taisyklėmis, ar kitokiais pavyzdžiais, kitokiais sprendimais, kurie bus paveikesni negu griežtas reglamentavimas, sankcijos ir galbūt kokie nors ribojimai.
PIRMININKAS. Klausti turėtų Seimo narys A. Skardžius, bet nematau salėje. Klausia Seimo narė G. Skaistė. Ruošiasi J. Varkalys.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jūs savo pasisakyme kalbėjote, kad norite būti ne partijų, ne frakcijų, o Lietuvos premjeras. Bet vis dėlto būtent partijos ir frakcijos sudaro naują koaliciją ir, kaip kalbama, joms atiduodamos keturios ministerijos, kur išties anksčiau būta ir piktnaudžiavimo, ir galbūt neleistino aplaidumo. Kalbama ir apie ploną asfaltą, ir apie šešėlį, kurį jūs minėjote transporto sektoriuje, ir apie nekontroliuojamą žemės koncentraciją, netolygų apmokestinimą šiame sektoriuje, sienos apsaugos pirkimus, auksinius šaukštus ir kitas pagundas einant su lobistais pas kariuomenės vadą.
Mano klausimas būtų, koks jūs būsite premjeras tuos likusius metus? Ar kaip Poncijus Pilotas nusiplausite rankas ir leisite tiems keturiems naujiems ministrams daryti, kaip jiems atrodo, ar vis dėlto būsite prisiimantis atsakomybę premjeras, kuris kontroliuos ir prisiims asmeninę atsakomybę už tai, kaip iš tikrųjų įgyvendinama politika ir Vyriausybės programa būtent šiose ministerijose?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš šiandien tikrai kalboje paminėjau, kas nepavyko, kur buvo padaryta klaidų, ką reikėtų keisti. Šioje srityje aš nesikeisiu. Kaip buvau beveik trejus metus, taip ir bus ateityje. Aš tikrai džiaugiuosi, naudodamasis liaudies išmintimi beldžiu į medį, kad nebuvo jokių korupcinių skandalų, piktnaudžiavimų ar kitokių sukrėtimų, kalbant apie Vyriausybės narius ir ministerijas. Taip, buvo galbūt įvairiausių interpretavimų skirtingų, buvo ir problemų, mažesnių, didesnių, bet to nebuvo.
Tikrai džiaugiuosi ir tuo, kad šiuo metu, kalbant apie dabar esančią Vyriausybės sudėtį, nėra nė vieno ministro, kuris neatitiktų Nepriekaištingos reputacijos ir korupcijos prevencijos įstatyme numatytų reikalavimų. Šią dieną, šią minutę taip yra. Lygiai tas pats bus kalbant apie ateitį. Tik tokie ministrai, tik tokia veikla, tik tokie darbai ir atsakomybė bus ateityje.
Aš tikrai esu patenkintas, kad Vyriausybė yra kolegiali institucija. Mes sprendžiame viską kartu kaip Vyriausybės nariai ir gebame atsiriboti nuo galbūt tam tikrų politinių pagundų, įtakų. Tai rodo, kad tai yra bent jau šioje srityje sėkmė, ir to tikrai ateityje laikysiuosi labai griežtai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Varkalys. Ruošiasi L. Balsys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Ministre Pirmininke, dėkoti įprasta atsisveikinant. Kadangi tikiu, kad dirbsite ir toliau, todėl atsisveikinimo ceremonialo ir padėkos nenoriu pasakyti, tik noriu pasakyti daugelio Lietuvos žmonių pozityvų požiūrį ir vertinimą jūsų Vyriausybės ir jūsų asmeninio darbo.
Jūs savo pranešime ir pasisakyme paminėjote centralizaciją ir valdymo optimizavimą. Ar tai numatote daryti toliau? Kokius projektus laikote sėkmingiausiais tuo požiūriu? Ar dabartinis Lietuvos pašto skyrių uždarymas, ir tylus uždarymas, visiškai nesitariant su bendruomenėmis, su savivaldybėmis, yra kieno nors savivalė, ko negali niekas paaiškinti, ar tai yra vėl centralizacija su nedidelėmis klaidomis? Jeigu taip, tai ar numatote tą dalyką peržiūrėti, vertinti, stabdyti? Kulių bendruomenė Plungės rajone, Alsėdžių bendruomenė, Varėnos rajono Perlojos ir kitų penkiolikos skyrių uždaromų…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už gerus žodžius. Dėl viešojo sektoriaus. Aš jau savo kalboje minėjau. Kai mes kalbame apie viešojo sektoriaus efektyvumą, visą laiką norime, kad tos paslaugos būtų kokybiškos, greitos, geros, ir dar norite, kad valstybei kainuotų pigiau. Dėl to iškėlėme gana aukštus tikslus kalbant apie valstybės įmonių veiklą dėl jos vykdomos veiklos skaidrumo, dėl grąžos, ekonominės grąžos, ir naudos. Reikia pripažinti, kad valstybės įmonės yra ne vien tik įmonės, kurios turi besąlygiškai generuoti dividendus į valstybės biudžetą. Dauguma iš jų šalia tos pagrindinės misijos atlieka ir socialinės politikos įgyvendinimo funkciją, ar tai būtų keliai, ar tai būtų paštas. Tai yra labai jautru, žmonės pokyčius visą laiką vertina sunkiai, abejoja, tai irgi natūralu. Ar tos abejonės šiandien yra pašalintos? Matyt, kad ne, nes mes matome bendruomenių reakciją.
Aišku, aš visiškai suprantu ir valstybės įmonių vadovų poziciją, kai tu pradedi vadovauti ir perimi įmonę, kuri turi milžiniškus finansinius įsipareigojimus, neracionalų turto panaudojimą, kuris skandina įmonę. Noras yra tikrai susitvarkyti ir padaryti tuos pokyčius, kad galėtume pasakyti: štai ir ši įmonė yra tokia, apie kurią mes galime kalbėti. Bet neišaiškinus naudos, neturint visuomenės palaikymo ir patys geriausi pokyčiai tikrai verčia nusivilti. Taip buvo daugeliu mano minėtų atvejų, kalbant apie paštą tas pats. Ar reikia labai aiškaus pagrindimo, visuomenės paaiškinimo, galiausiai parodymo, kad paslauga neblogės arba dar daugiau – gerės, bet įdirbis, socialinis dialogas čia yra būtinas, ir jeigu jo nebus, teks reaguoti ir daryti intervenciją į šią pertvarką.
O šiaip kalbant apie viešąjį sektorių, mes irgi turime suvokti esminį dalyką. Visi šiandien kalbėjome apie biudžetą, jo perskirstymą, visi mes norime turėti efektyvų, kokybišką viešąjį sektorių, jis sunkiai transformuojasi, nes susijęs su kiekvienu. Yra daugybė rajonų, savivaldybių, kur tarp TOP penkių darbdavių visi penki darbdaviai yra arba savivaldybės administracija, arba savivaldybės įmonės. Tai nėra normalu. Kita vertus, jeigu mums tikrai pavyko žengti gerus žingsnius kalbant apie viešojo sektoriaus pokyčius, kalbant apie valstybės atsakomybės srityje esantį, tai su savivalda mums, natūralu, nelabai kas pavyko, nes tai nėra ir Vyriausybės kompetencija, ir atsakomybės sritis.
Tačiau jeigu mes manome, kad tik viešasis sektorius gali būti vienintelis darbdavys ir tokia yra jo misija, tai turėsime tikrai didelį, finansiškai imlų viešąjį sektorių, kurio žmonės, dirbantys ten, kalbės apie mažus atlyginimus, galimą skurdą. Čia nieko naujo nesugalvosi – efektyvumas, veiklos produktyvumas ir darbo našumas generuojant tuos pinigus, paliekant užmokesčio fonde institucijose rodo, kad tai yra sėkmė. Mes turime ministerijų, kur po 30–40 % sumažėjo tarnautojų, bet likusiems, kurie tikrai dirba efektyviai, buvo galima ir dabar mokamos tikrai konkurencingos net ir privačiam sektoriui algos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Balsys. Ruošiasi V. Kamblevičius.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas premjere, šiandien turbūt sunku jums prilygti citatų gilumu ir įžvalgumu, na, bet man šauna į galvą vienas iš E. Merfio dėsnių, kuris sako, kad jeigu galima ką nors sugadinti, būtinai atsiras žmogus, kuris tai ir padarys. Žiūrint į valstiečių programą, kurios vėliava jūs esate, ir į Vyriausybės programą, už kurią jūs irgi atsakingas, pavyzdžiui, valstiečių programoje parašyta, kad plynieji miškų kirtimai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 % visų kirtimų. Šiuo metu jums vadovaujant yra visiškai priešingai – vien plynieji kirtimai sudaro daugiau negu 70 %. Programose parašyta stiprinti saugomas teritorijas, bet jūsų aplinkos ministras stabdo Punios šilo rezervato steigimą galimai vien todėl, kad nuo to nukentėtų nomenklatūrinės medžioklės. (Balsai salėje)
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Matote, dėsniai veikia visus. Štai yra dėsniai, gali ir pasekmes švelninti, gali bandyti išvengti, bet jeigu, kaip sakėte, tai, kas turi įvykti, atsiras, taip ir bus padaryta.
Dėl miškų kirtimo. Aš noriu tiesiog priminti, kad šiai Vyriausybei dirbant nesikeitė niekas. Niekas nesikeitė. Visa miškų tvarkymo tvarka tokia, kokia buvo: nedidino nei apimties, nei skatino plynų kirtimų, nei realiai didino normos kirtimų ir taip toliau. Mes kalbame apie miško, kaip mūsų turto visomis prasmėmis, atsakingą tvarkymą. Galime irgi diskutuoti. Diskusijos gali būti įvairios, bet po to tas diskusijas labai gerai pakoreguoja kokia (kadangi turime kitą iššūkį dėl klimato kaitos) nedidelė vėtra, ir matome pasekmes, kaip yra išguldomas miškas, kuris buvo neatsakingai tvarkomas.
Kalbant apie Punią. Aš negirdėjau, kad toje bendruomenėje, kuri šiandien kelia pagrindinius klausimus, vyksta nomenklatūrinė medžioklė. Galbūt aš neturiu tos informacijos, galbūt ten yra būtent Punios šilas, kuris susijęs tik su nomenklatūrine medžiokle. Aš matau bendruomenės nuogąstavimą ir norą padaryti rezervatą, kuris netarnaus žmonėms: negalima įeiti, negalima uogauti, grybauti, naudotis tomis suteiktomis galimybėmis, kurios ne kenkia gamtai, o kaip tik leidžia žmonėms pasinaudoti tomis galimybėmis. Vėlgi ko mes norime? Ar kad gamta ir žmogus, ir jo veikla būtų nesuderinami dalykai? Tai mes tikrai padarysime rezervatą, kuriame nieko nebus galima daryti. Absoliučiai nieko! Aš manau, kad ten gyvenančios bendruomenės žodis yra svarbus arba svarbiausias, ir argumentų apie medžioklę tikrai negirdėjau. Nesu medžiotojas, tad nesu susipažinęs su nomenklatūrinių medžioklių subtilumais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius. Ruošiasi…
V. KAMBLEVIČIUS (TTSLF). Ačiū.
PIRMININKAS. …A. Mazuronis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTSLF). Gerbiamas premjere, dauguma šalies gyventojų gerbia jus ir gerai vertina jūsų darbą. Žinodama, su kokia „profesionalų“ komanda jūs dirbate, jūs dirbote už save ir už juos, jums tauta duoda antrą kartą šansą pagerinti jūsų lūkesčius. Todėl aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs sugebėsite atsispirti partijų diktatui ir spaudimui skirti bet ką, ar pasirinksite žmones, kurie turi reikiamą kompetenciją?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai buvo nuo pat pradžių šios Vyriausybės formavimo. Tie patys principai yra išlikę. Niekada aš nepatyriau jokio diktato, kad būtų paskirtas vienas ar kitas asmuo į ministro poziciją. Taip, mačiau žmonių, kurie labai nori būti bet kokios srities ministrais, bet manau, kad tokių asmenų Vyriausybėje, net ir su tais pokyčiais, kurie įvyko, nebuvo arba galbūt aš jų bent iš pradžių nepastebėjau.
Kalbant apie šios dienos toną, kažkur vienoje garsioje knygoje neseniai buvo parašyta, kad premjeras yra toks užsispyręs, kad jeigu jį spaudi daryti vienaip, tai būtinai padarys atvirkščiai. Čia turiu šitą savo nuodėmę pripažinti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Mazuronis. Ruošiasi A. Gumuliauskas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas premjere, aš galbūt šiek tiek patikslinsiu ar šiek tiek perfrazuosiu V. Kamblevičiaus užduotą klausimą. 2016 metais, kai jūs formavote Vyriausybę, vienas iš teigiamiausių jūsų formuojamos Vyriausybės, anot jūsų, dalykų buvo tai, kad ministrai bus profesionalai ir nelabai ką bendro turintys su politika, kas šiaip jau yra keista, nes ministro pozicija visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, yra politinė, viena iš aukščiausių politinių pareigybių. Praėjus beveik trejiems metams, pasirodė akivaizdu, kad ir tie profesionalai kai kurie buvo neprofesionalai, o labiausiai patirties stygius yra tose ministerijose, kur ministrai neturi politinės patirties ar kokio nors politinio užnugario. Ar jūs sutinkate dabar formuodamas Vyriausybę antrą kartą, kad vis dėlto politines pozicijas turi užimti su politika kažką bendro turintys žmonės, ir ar jūs sutinkate, kad tos partijos, kurios sudaro daugumą, turi teisę deleguoti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš dar kartą galiu pakartoti. Jeigu tektų grįžti į 2016 metus, tokio pat principo ir toliau laikyčiausi Vyriausybės formavimo. Tuos darbus, kuriuos reikėjo padaryti arba pradėti daryti kitokiu būdu, kaip kolegialios Vyriausybės darnios komandos, žiūrinčios valstybės reikalų, o ne galbūt vienos ar kitos politinės partijos reikalų, buvo būtina padaryti. Tai ir ateityje daryčiau.
Kalbant apie profesionalų ministrą, niekada nebuvo kalbos, kad tai neturi būti partijos deleguotas žmogus, partijos narys. Tiesiog tai buvo nepriimtinas principas, kad yra duodamas žmogus, apie kurį sakoma, jis tinka į bet kurią ministeriją, nes yra toks mūsų sprendimas, kad politinės partijos atstovas būtinai turi būti Vyriausybėje. Jeigu yra sutaptis, kad tas žmogus gali savo kompetencija, dora, ryžtu, vizija būti, tai nematau jokios problemos.
Taip, kalbant apie trūkumus tos Vyriausybės, aš tikrai galiu įvardinti, galbūt ir dėl savo padarytų klaidų, pasirenkant kai kurias kandidatūras. Trūkumai buvo gal ne dėl to, kad nėra politinės patirties, tai yra įgyjama. Aš taip pat tapau ministru be jokios politinės patirties. Jeigu nori, ją gali labai greitai įgyti, ir teigiamą, ir neigiamą, ir guzų gauti, ir visa kita. Didžiausias trūkumas galbūt buvo susijęs su tuo, kad žmonės, kurie nebuvo dalyvavę viešajame valstybės gyvenime, valdyme, tos patirties labiausiai pritrūko. Suprasti, kas yra valstybė, kaip veikia valstybės institucijos, kaip jos funkcionuoja, ką tu gali padaryti, privalėdamas laikytis įstatymų. Nėra tokių minčių, kad aš šiandien sugalvojau, nepatiko man tarnautojas, tu laisvas, atleidžiu kaip versle. Arba reikia naikinti Valstybės tarnybos įstatymą, nes negalima žmonių priimti į tarnybą.
Ir, aišku, dar vienas momentas, taip, jūs teisus dėl politinio palaikymo. Neturint jo čia, matote, ir aš kaip ministras kai kuriais atvejais tai patyriau labai subtiliai. Tiesiog tu gali šioje tribūnoje pristatydamas įstatymą… tavo darbas pasibaigtų ties pateikimu. Kaip ir prieš nieko nėra, pretenzijų nėra, įstatymas irgi neblogas, bet, va, Seimas nusprendžia kitaip. Tas politinis palaikymas privalo būti, taip pat ir Seime. Tai irgi viena iš pamokų, nes mes matėme ne vieną tokį atvejį, kai, kaip minėjau, ministras net negeba arba negali pristatyti savo įstatymo projekto, nes sukėlė kitokią reakciją.
O kalbant apie Vyriausybės formavimą, ir ateityje to laikysiuosi. Taip, politikas, taip, politinė partija siūlo, bet ne dėl to, kad reikia kažkur padėti vieną ar kitą poziciją, bet žmogus, kuris toje srityje gali prisiimti atsakomybę, daryti pokyčius, būti sąžiningas, doras, na, turėti ir bent tam tikrą patirtį, išmanymą tos srities, į kurią ateina.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Gumuliauskas. Ruošiasi G. Landsbergis.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas premjere, jūsų Vyriausybė ir konkrečiai jūs iš tikrųjų daug nuveikėte istorinės atminties įamžinimo srityje. Tačiau yra likę darbų, kuriuos galėtume įvardinti kaip tęstinius. Aš turiu galvoje Kryžkalnio baigimą sutvarkyti, Steigiamojo Seimo rūmai Kaune, Saulės mūšio memorialas, Minaičių kelias ir taip toliau. Jeigu jūs toliau vadovausite Vyriausybei, kaip jūs matote šių tęstinių projektų įgyvendinimą? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Taip, pradėjus vadovauti Vyriausybei, tikrai susidūrėme su tokiais keliais galbūt sunkiai suvokiamais, paradoksaliais dalykais. Pavyzdys. Minėsime Kovo 11-ąją jau 30 metų mūsų valstybės atkūrimo jubiliejų. Šiandien dar neturime paminklo, kuris pagerbtų, įprasmintų atminimą, kalbant apie Laisvės kovų dalyvius. Didžiulis susipriešinimas bendruomenės, nesutarimas dėl vietos, dėl paminklo. Aš džiaugiuosi, kad mums pavyko padaryti tai, ką reikėjo galbūt seniai, turint tam tikrą moralinę skolą, – mes baigėme Kryžkalnio pirmąjį etapą, pabaigėme. Visgi pavyko sutarti, suderinti antrąjį etapą ir Kryžkalnyje iškils Laisvės kovų monumentas. Tai labai svarbu.
Kalbant apie kitus projektus, lygiai tas pats, tačiau vėlgi turime turėti tam tikrą prioritetą, visko iš karto mes nepadarysime. Aš manau, kad tie darbai, kurie dabar pradėti daryti, kalbant apie istorinės atminties įamžinimą, prioretizuoti, ir mes turime pabaigti tai, ką pradėjome.
Jeigu vėl grįšime prie naujų idėjų, atgaivinsime tuos projektus, kurie dabar galbūt nėra prioritetiniai, mes nieko nepadarysime. Aš noriu, kad atsirastų monumentas Kryžkalnyje. Norisi, kad susitvarkytų Partizanų kalnelis Merkinėje. Norime, kad būtų galbūt ir Saulės mūšio istorinis įprasminimas baigtas. Bet kada pradėjo kažkas tą daryti, jie turėjo jausti moralinę atsakomybę, kad tai tikrai bus baigta. Todėl aš už tuos projektus, kurie mūsų Vyriausybės atgaivinti galbūt arba pradėti, jaučiu atsakomybę ir dėl jų tikrai, manau, nebus jokių nesusipratimų arba sunkumų juos pabaigiant.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, G. Landsbergis yra paskelbtas, jam suteiksime galimybę klausti. Baigėsi 40 min., turime galimybę dar klausti iki kito darbotvarkės klausimo, tai yra 11 val. 30 min., ar pritartumėte pratęsimui? (Šurmulys salėje) Gerbiamas Ministre Pirmininke, pasakykite jūs, ar jūs dar norėtumėte atsakinėti, ar norėtumėte, kad diskusija būtų baigta? (Triukšmas salėje)
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Istorijoje turiu antrą tokią galimybę. Trečios gali nebūti, tai aš pasiruošęs.
PIRMININKAS. Kolegos, nenoriu kviesti balsuoti, bet premjeras nori atsakinėti, tai… (Balsai salėje) Balsuojame, gerai. Pasiūlymas yra pratęsti iki 11 val. 30 min., kaip pagal darbotvarkę yra numatyta. Gerai. Pirmiausia gal leiskime G. Landsbergiui paklausti, o po to balsuosime. (Triukšmas salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, jūs čia padarėte didžiulę klaidą iš tikrųjų – leisti Landsbergiui paklausti prieš Gražuliui balsuojant, neatleistina.
Gerbiu gerbiamą Ministrą Pirmininką, pasiūlytą į Ministrus Pirmininkus, už suteiktą galimybę kitiems Seimo nariams užduoti klausimus, išties tai yra demokratiška tradicija. Prisimenu jus kalbantį čia prieš trejus metus pirmąjį kartą, pristatant savo idėją apie Vyriausybę, apie profesionalus Vyriausybėje. Atsimenu, kad pats buvau šiek tiek skeptiškesnis net, negu esu dabar.
Ką noriu tuo pasakyti? Kad kai kurie jūsų pasirinkti ministrai vis dėlto sugebėjo įrodyti, kad yra tikri nuoširdūs profesionalai, kurie gali užimti politines pareigybes ir įtikinti kartais ir opoziciją, kad yra verti palaikymo. Paveldėjote Krašto apsaugos ministeriją po aukso šaukštų skandalo – šiandien mes savo gynybos sritimi galime pasitikėti. Susisiekimo sritį paveldėjote po valstybės valstybėje ir visų interesų supančiotą – šiandien ta sritimi pasitiki dauguma mūsų. Ir galime patikėti, kad viskas bus neblogai. Ne viskas atsitiko gerai. Kai kuriose srityse yra problemų. Švietimas… (Balsai salėje)
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nežinau dabar net, kaip atsakyti, nes klausimo pabaigos nebuvo. (Balsai salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tuo pačiu paaiškinsiu, kas čia vyksta.
PIRMININKAS. 10 sekundžių klausimui baigti neaiškinant nieko.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jeigu ponas P. Gražulis nebūtų šaukęs, aš būčiau galėjęs pasakyti ir visą klausimą pradžioje. Mano klausimas, gerbiamas premjere, ar, priimdamas naują sutartį, naujus ministrus į Vyriausybę, jūs nesupančiosite savo rankų, kad vietoj gerai veikiančių ministrų jūs gausite porą tų, kurie diskredituos profesionalų Vyriausybės idėją? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų jūsų klausime yra daug prasmės. Tai, ką klausė kolegos apie tai, apie ministrų veiklą, ar yra politinis užnugaris ir pasitikėjimas, taip pat ir Seime, irgi labai svarbu. Aš tikrai galiu pasakyti, kad, kalbant apie dabartinės sudėties Vyriausybę, didelių nusivylimų, pretenzijų ministrams nėra, tačiau vėl kalbėjome apie tą politiką, politikos formavimą ir atsakomybę politinių partijų, kurios jungiasi į vienokias ar kitokias koalicijas. Aš tik viena garantuoju, kad visi kiti kandidatai, jeigu bus keičiamas vienas ar kitas ministras, turės atitikti tuos pačius reikalavimus, kurie buvo keliami jų pirmtakams. Dėl tų žmonių, kuriems galbūt tikrai šiandien mes priekaištų neturime, aš kalbuosi su jais ir manau, kad man pavyks surasti ir įtikinti, kad ir toliau valstybei dirbtų, galbūt kitose pozicijose, ir politinėse, ir nepolitinėse.
Mes, kaip valstybė, darytume didžiulę klaidą, jei tuos žmones, kurie užsirekomendavo, parodė gebėjimus, išmestume tiesiog į gatvę. Mes esame pridarę daug sprendimų, kai žmonės, tarnavę Lietuvai, atsiduria patys su savimi realybėje, būdami bedarbiai, ir mes juos pamirštame. Todėl kviečiant taip pat ir į ministrus žmones, faktiškai visą laiką protingo, adekvataus žmogaus klausimas kyla: jeigu aš eisiu, kas man bus po to, kas bus su manimi?
Jeigu mes nepakeisime paties požiūrio, kad dorą, sąžiningą, ar tai būtų ministras, ar viceministras, ar tarnautojas, atidirbęs kadenciją, ypač ten, kur kadencijos yra, mes turime išsaugoti kur nors einantį kitas pareigas, jeigu jis nėra susikompromitavęs… Deja, šiandien mes matome kitą vaizdą, kad jie dažniausiai paliekami likimo valiai. Aš stengsiuosi, kad to nebūtų, o kaip pavyks, galbūt Merfio dėsnis veiks.
PIRMININKAS. Kaip ir buvau paskelbęs, kviečiu balsuoti alternatyviai. Tie, kurie mano, kad Ministras Pirmininkas dar turėtų galimybę atsakyti į klausimus, balsuoja už, tie, kurie mano, kad diskusiją reikia nutraukti, balsuoja prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 98 Seimo nariai: už tai, kad būtų pratęsta, – 44, prieš, kad būtų nepratęsta, – 54.
Gerbiami kolegos, į klausimus premjeras atsakys frakcijose.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, man pateikė grafiką, matau, kad visos frakcijos mane nori matyti, tai tiesiog apsilankysiu ir tuos klausimus, kurie buvo neužduoti, gal bus galima užduoti ten. Ačiū visiems už klausimus, už supratimą, už išklausymą ir dabar susitiksime frakcijose.
PIRMININKAS. Ačiū. Šį klausimą baigėme. Klausimai bus toliau.
P. Urbšys prie šoninio mikrofono atsistojo pirmas. Dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, tikrai gerbiu jūsų tokį griežtą požiūrį į Statutą, kuris riboja laiką užduodant klausimus, bet ne kiekvieną posėdį mes turime tokią progą teikiamą premjerą klausti. Kai Seimo nariai truputį išeina iš to laiko ir jūs taip drastiškai nutraukiate klausimų uždavimą, tikrai sudarote nelygiavertę situaciją, sukuriate, kaip dabar mes matėme su gerbiamu Gabrieliumi. Jis buvo tarp tų Seimo narių, kurių laikas irgi išseko, bet jūs jam suteikėte galimybę per šoninį mikrofoną baigti klausimą, o keliasdešimt Seimo narių atsidūrė antrarūšių padėtyje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, jūs iš tikro pasielgėte labai negražiai. Visų pirma Ministras Pirmininkas sutiko atsakinėti į klausimus ir jis norėjo atsakyti į tuos klausimus, bet jūs žodžio nedavėte.
Jeigu kalbėtume apie paties klausimo esmę, tai čia yra kur kas svarbiau negu, pavyzdžiui, atmintinos dienos arba kiti klausimai, kuriems mes skiriame valandą ar pusantros. Dabar 40 minučių klausimams, manote, yra per daug. Manau, jūs tikrai neturėjote teisės neleisti Ministrui Pirmininkui atsakyti į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, atsiprašau, kad laikiausi Statuto. Diskusijai yra skirta 40 minučių.
11.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Joną Vytautą Žuką iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3695 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Joną Vytautą Žuką iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3695. Svarstymas. Niekas neužsirašė pasisakyti. Motyvai. (Balsai salėje) Dėl motyvų Seimo nariai taip pat neužsirašė. Ar galime pritarti šiam nutarimui po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Priėmimas. Yra vienas straipsnis – pritarti Respublikos Prezidento teikiamai… Atsiprašau, ne tas. Vienas straipsnis. Du straipsniai. Vienas straipsnis. Pritarti Jono Vytauto Žuko atleidimui iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų. Galime pritarti bendru sutarimu straipsniui? Galime. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Taip pat Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: vienbalsiai pritarta nutarimui Nr. XIIIP-3695. Priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.
Replika dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pirmininke, pagal pateiktą ir išplatintą visiems darbotvarkę dar dabar yra penkios, dar aštuonios minutės iki pirmo klausimo pabaigos. Pirmininkas nebeleidžia klausinėti Ministro Pirmininko. Ar galima taip pažeidinėti savo priimtus sprendimus, aš nesuprantu?
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Noriu, kad jūs paskaitytumėte Statuto 193 straipsnio 4 dalį, ten konkrečiai yra pasakyta dėl klausinėjimo laiko iki 40 minučių, ir Seimas priėmė tokį sprendimą balsavimu.
11.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Valdemaro Rupšio skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu“ projektas Nr. XIIIP-3696(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kaip ir skelbiu, darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Valdemaro Rupšio skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu“ projektas Nr. XIIIP-3696(2). Svarstymas ir priėmimas.
Gerbiami kolegos, vėlgi Statuto 202 straipsnis įpareigoja mus elgtis taip, kaip numato Statutas. Pirmiausia pateikiamos Seimo narių, frakcijų ir komitetų išvados. Noriu pakviesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką perskaityti komiteto išvadą.
V. BAKAS (MSNG). Laba diena. Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas vakar svarstė nutarimo projektą, išklausė pretendentą, išklausė ministrą ir bendru sutarimu nutarė pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji frakcijų seniūnai, atstovai, ar norite frakcijų vardu pateikti išvadas? Nėra.
Diskusija. Kviečiu pagal užsirašymo eilę K. Masiulį. Atsisako. M. Puidokas. Diskusija.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas V. Rupšys karininko priesaiką tarnauti Lietuvos valstybei davė 1990 m. lapkričio 11 d. ir pradėjo tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Šis karininkas iš tiesų tiek savo išsilavinimu, tiek nuosekliu kilimu karjeros laiptais Lietuvos kariuomenėje yra puikus pavyzdys, kaip Lietuva, nepriklausoma Lietuvos valstybė, gali išugdyti aukšto rango kariuomenės vadus, kurie yra pasirengę vadovauti mūsų valstybės krašto apsaugos kariuomenės pajėgoms.
V. Rupšys yra baigęs Lietuvos karo akademiją, Baltijos gynybos koledžą Estijoje, taip pat JAV sausumos koledžą. Visa jo nepriklausomos Lietuvos karininko veiklos istorija yra susieta su mūsų kariuomenės vystymusi ir stiprėjimu. Pradėjęs karininko karjerą kaip būrio vadas, palaipsniui kilo karjeros laiptais susipažindamas su įvairiomis karybos sritimis. Savo įgytas teorines ir praktines žinias perteikė tiek šauktiniams, tiek būsimiems karininkams. Generolo majoro V. Rupšio išsilavinimas, užimamos pareigos ir patirtis, dirbant su aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės pareigūnais, manau, tikrai pasitarnaus jam būnant kariuomenės vadu, todėl siūlau balsuojant palaikyti jo kandidatūrą į Lietuvos kariuomenės vadus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių diskutuoti nėra. Noriu paklausti gerbiamojo kandidato V. Rupšio, ar pageidautų dar kalbėti tribūnoje? Nepageidauja. Taip pat noriu atsiklausti ir paklausti, ar kandidatūrą teikiantis asmuo, šiuo atveju prezidentūros atstovas P. Mačiulis, nepageidauja taip pat?
Gerbiami kolegos, priėmimas. Motyvai. L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų aš gal labai trumpai. Mums teko ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, ir šiandien frakcijoje kalbėtis su gerbiamuoju kandidatu, gerbiamuoju generolu, tikrai puikus įspūdis. Žmogus nebijo atsakinėti į įvairiausius klausimus. Ir per tuos atsakymus į klausimus mes aiškiai pamatėme jo viziją, viziją mūsų kariuomenėje, mūsų valstybės gynybos viziją. Man labai patiko, kad yra labai aiškus suvokimas mūsų geopolitinės situacijos, visos įtampos, visų mūsų esminių egzistencinių problemų. Man labai patiko, kad yra aiškus supratimas, kas yra mūsų esminis strateginis partneris, aš turiu omeny pirmiausia Jungtines Amerikos Valstijas. Man labai patiko draugiškas požiūris į Šaulių sąjungos kaip galimo teritorinės gynybos stuburo plėtrą ir tokio sugyvenimo, balanso su mūsų kariuomene paieškomis. Ir daug kitų dalykų. Todėl visi tie atsakymai, kuriuos mes gavome, mane tikrai skatina labai aiškiai, vienareikšmiškai palaikyti šią kandidatūrą. Tikrai turėsime stiprią asmenybę kaip mūsų Lietuvos kariuomenės vadą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju už jūsų išsakytus motyvus. M. Majauskas. Ruošiasi D. Kreivys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Taip pat pritariu kandidatūrai, turiu nedidelį palinkėjimą. Birželio pabaigoje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime Lietuva sulaukė prašymo prisidėti prie „Islamo valstybės“ likučių Sirijoje likvidavimo. Teigiamas atsakymas, mano supratimu, būtų natūrali dabartinės politikos tąsa, Lietuvos kariai įvairiomis apimtimis dalyvavo sąjungininkų veiksmuose tiek Afganistane, tiek ir Irake. Ir sutikimas parodytų nuoseklumą ir mūsų solidarumą. Mano palinkėjimas, gerbiamas generole, prisidėti prie teigiamo sprendimo ir toliau aktyviai remti sąjungininkų veiksmus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kalbėti D. Kreivį. Ruošiasi S. Tumėnas. D. Kreivio nėra. S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kai mums buvo pristatomas kandidatas į kariuomenės vadus, buvo akcentuojama, kad jis yra puikus sausumos pajėgų žinovas. Tačiau iš sutikimų su kandidatu frakcijose turbūt visi įsitikinote, ir aš tuo įsitikinau, ir nustebino jo kompleksinė žiūra į įvairias kariuomenės rūšis. Ypač pagirtina, kad kandidatas, naujasis kariuomenės vadas, žada tęsti buvusio kariuomenės vado J. V. Žuko pradėtus darbus. Tai yra, manau, puiku. Linkiu ir kviečiu pritarti naujojo kariuomenės vado paskyrimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū S. Tumėnui. Kviečiu kalbėti, savo motyvus išsakyti V. Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, Liberalų sąjūdžio frakcijoje buvome vakar susitikę su gerbiamu kandidatu ir iš tiesų mus sužavėjo jo tvirtumas, žmogiškumas, supratimas. Tikrai ir pasitikime juo, ir dėkojame už tokią gerą kandidatūrą. Palaikysime ir linkėsime sėkmės darbuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai už išsakyti. Motyvų prieš nebuvo. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Valdemaro Rupšio skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu“.
Šio nutarimo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 106 Seimo nariai: už – 104, prieš – nėra, susilaikė 2. Priimta. (Gongas)
Prašau Seimo Pirmininką V. Pranckietį pasveikinti mūsų visų vardu Lietuvos Respublikos kariuomenės vadą V. Rupšį. (Plojimai)
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, sveikinu ir sakau, kariuomenė patikimose rankose. (Plojimai)
V. RUPŠYS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, tikrai labai noriu jums visiems padėkoti už išreikštą pasitikėjimą, už gerą vertinimą iš anksto. Tikrai dėsiu visas pastangas nenuvilti jūsų, nenuvilti šiandien atiduotų balsų už mane ir tikrai tikiuosi, kad po penkerių metų vertinimas mano tarnybos nebus prastesnis, negu šiandien pasisakę Seimo nariai pasakė apie mane. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Linkime didžiulės sėkmės!
11.32 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3083(3) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų paklausti. Baigėme rytinio posėdžio darbotvarkėje numatytus klausimus. Ar galiu prašyti jūsų sutikimo iš vakarinio posėdžio pradėti priėmimo procedūrą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto? (Balsai salėje) Taip. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Kviečiu… Kolegos, liko pusė valandos. 12 valandą prasidės susitikimas pagal grafiką Ministro Pirmininko. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją A. Širinskienę. Priėmimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gavęs Teisės departamento išvadą dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, vakar šį įstatymo projektą, jo atitikties Konstitucijai atžvilgiu preliminaraus vertinimo, svarstė. Mes įvertinome tai, kad pirminiame projekto variante buvo siūloma taikyti trejų metų naikinamąjį terminą nuo įvykio įvykimo. Tiesiog asmenys po trejų metų nebūtų galėję kreiptis į komisiją dėl žalos atlyginimo, kai pacientui yra padaroma žala. Kaip žinote, subjektines teises paprastai galima realizuoti po atsiradimo momento. Subjektinių teisių atsiradimo momentas civilinėje teisėje yra siejamas su žinojimo apie teisę momentu, arba pareiga tiesiog žinoti savo teisę. Buvo įvertintas šis aspektas. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad komisija yra privaloma ikiteisminė žalos atlyginimo institucija. Ir vėlgi, jeigu yra nustatomas minėtas terminas, žmogus netenka galimybės kreiptis į teismą. Įvertinę Teisės departamento pastabas, mes pripažinome, kad, taip, šiuo aspektu yra galimas Konstitucijos preliminarus pažeidimas. Tačiau lygiai taip pat atkreipėme dėmesį, kad yra registruoti Seimo narių A. Verygos ir jo kolegų pasiūlymai, kurie minėtas problemas tiesiog išsprendžia, ir atitinkamai tiems pasiūlymams Sveikatos reikalų komitetas yra pritaręs bendru sutarimu. Tad Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas buvo toks, kad jeigu yra pritarta minėtų Seimo narių pasiūlymams, mes tikrai kažkokio preliminaraus Konstitucijos pažeidimo po vertinimo nematytume. Komitetas buvo vieningas, mes priėmėme sprendimą bendru sutarimu. Tuo metu komitete dalyvavo 7 Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jūs išgirdote Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės išvadą ir argumentus, kuriuos išsakė. Noriu priminti ir prašyti jūsų atkreipti dėmesį į Statuto 156 straipsnio 4 dalį, kad straipsnius, kurie lemia įstatymo projekto principus ir sandarą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus. Vadinasi, mes turėtume pradėti balsuoti, priėmimo stadiją vykdyti nuo 6 straipsnio ir, jeigu 6 straipsnį priimame taip, kaip akcentavo komiteto pirmininkė, tada procedūra galėtų būti teisinga.
Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją gerbiamą D. Kaminską. Prašau. Pradedame, kaip skaičiau pagal Statuto 154 straipsnį, nuo 6 straipsnio, kurį sudaro daug straipsnių ir V skyrius „Ginčų sprendimas ir žalos atlyginimas“. Gerbiami kolegos, 23 straipsnis. Dėl jo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pasiūlymą, komitetas pasiūlymui pritarė. Trumpas jūsų komentaras.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų buvo atkreiptas dėmesys į Teisės departamento pastabą, kad yra neaišku, ar pacientas, kai jo skundas nebuvo nagrinėtas, dėl šio straipsnio dalies 1, 2 punktuose nurodytų priežasčių privalo kreiptis į vieną iš įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodytų institucijų ir ar gali pakartotinai pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos teisės. Komitetas pritarė ir komiteto pasiūlymas yra, kad tokiu atveju pacientas turi teisę skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai pateikti iš naujo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antroji Teisės departamento pastaba, komitetas jai taip pat pritarė. Ar norite komentuoti?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymuose viskas yra atitinkamai įforminta, ir komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 23 straipsnį galime priimti? Priimame.
24 straipsnis. Seimo nario A. Verygos pasiūlymas. Gerbiami kolegos, ar reikia balsuoti, ar būtų 29 pritariantys pasiūlymui Seimo nariai, kad būtų pateikta? Pateikia A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Iš tiesų tai yra pasiūlymas, kuris atitaisytų tą galimą prieštaravimą Konstitucijai. Kaip ir buvo paminėta, šiuo pasiūlymu būtų grąžinamas pirminis įstatyme numatytas variantas, kad pacientui žala būtų atlyginama praėjus ne vėliau kaip trejiems metams nuo to, kai yra sužinota apie padarytą žalą, o ne nuo žalos padarymo. Prašyčiau pritarti tokiai pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip ir sutarėme, 29 yra ir svarstome toliau. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad tai A. Verygos, A. Kubilienės, D. Kaminsko, L. Matkevičienės, A. Kirkučio, A. Vinkaus bendras pasiūlymas. Komitetas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komitetas šiai pastabai pritarė. Atsižvelgdami į Teisės departamento pastabą, kad tai gali neatitikti Konstitucijos, būtent tą, ką gerbiama A. Širinskienė šnekėjo, mes šitą pristatėme ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui, komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ir kartu pranešėjas jau kalbėjo apie Teisės departamento pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė. Antrajam pasiūlymui taip pat pritarta. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė, ir antrasis A. Verygos ir kolegų pateiktas pasiūlymas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Čia taip pat buvo atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Prašome. A. Veryga. Kur siūlote išbraukti.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų tai yra antra pataisa, kuri eliminuotų dar vieną galimą prieštaravimą Konstitucijai. Kaip buvo pastebėta, neturėtume apriboti pacientų nuo galimybės gauti nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio padarytos žalos… Todėl ši nuostata, kuri buvo įrašyta, tiesiog išbraukiama. Kviesčiau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad tai gali neatitikti Konstitucijos, būtent šitai nuomonei buvo pritarta ir pritarta šitai pataisai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas irgi supažindintas su tuo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Teisės departamento pasiūlymui pritariame taip pat.
Dar vienas Teisės departamento. Komiteto pritarimas yra. Ir antrajam taip pat yra. Ar turite dar ką papildyti?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ne.
PIRMININKĖ. Ne.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Tiek vienam, tiek kitam buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo nariai A. Matulas, D. Kaminskas, R. Martinėlis, I. Degutienė teikia pasiūlymą. Kuris iš kolegų pristatote? A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, pagal Baudžiamojo kodekso 109 straipsnį gali būti pareikštas civilinis ieškinys. Pirminiame projekto variante būtent tos sumos nebuvo galima išmokėti iš formuojamo fondo. Mes pateikėme siūlymą, kad jeigu toks ieškinys yra teismo priteista suma, gali ir turi būti atlyginta būtent tokia suma, kurią priteisė teismas iš Žalos atlyginimo fondo. Čia komitetas, kiek žinau, pritarė ir siūlome pritarti.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Aš norėčiau šiek tiek patikslinti. Čia yra apie kitą pastabą. Yra dar papildymas, kad iš sąskaitos nebūtų atlyginama, jeigu žala padaryta tyčia, taip pat jei žalą padaręs asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaiginamųjų medžiagų. Komiteto nuomonė buvo šitai pastabai pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų patikslinimą.
Gerbiami kolegos, aišku, 29 yra. Mes dėl visų pasiūlymų sutarėme iš anksto.
Motyvai. Motyvų nėra. Galime pritarti? Pritariame.
Dėl viso 24 straipsnio. Su jau aptartais pasiūlymais galime 24 straipsnį priimti? Priimame. Dėkoju.
25 straipsnis – kreipimasis į teismą. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas įvertino, pritarė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Įvertino ir atsižvelgė į pastabas, kad turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo narių A. Matulo, D. Kaminsko, R. Martinėlio, I. Degutienės pasiūlymai, kuriuos jau jis pristatė. Komitetas pritarė. Motyvų nėra. Galime pritarti? Pritariame. Su šiais minėtais pasiūlymais ir įvertinimais visą 25 straipsnį galime priimti? Priimame.
26 straipsnis. Teisės departamento techninis pasiūlymas žodelius „ir“, „ar“ pakeisti. Komitetas pritarė.
Seimo narių A. Matulo, R. Martinėlio, I. Degutienės pasiūlymas dėl minėto straipsnio. Kolega A. Matulas. Pakeisti projekto 6 straipsnio…
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo metu įstaigų įmokos į fondą priklauso tik nuo pajamų, bet visiškai nepriklauso nuo išmokėtos žalos dydžio. Gali būti taip, kad kai kurios įstaigos dėl daromų klaidų padarytos žalos išmokos bus didelės, ir įstaiga, kuri gerai dirba ir kuri blogai dirba, mokės įstatyme nustatytos įmokos dydį. Mes siūlome, kad vis dėlto Vyriausybė galėtų nustatyti įmokos dydį, atsižvelgdama bent jau į du kriterijus, tai yra į įstaigos pajamas ir išmokėtas žalos sumas, nes yra…
PIRMININKĖ. Atsiprašome, gerbiamas…
A. MATULAS (TS-LKDF). Vėl ne tą pristatau?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ne tą. Jūs šnekate apie ekspertų apmokėjimą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Mes visus kitus, išskyrus tą, kurį dabar pristačiau… Kai ateis eilė, dėl šito prašysime balsuoti. Visas kitas mes atsiimame.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Tada iš eilės. Dėl pirmojo jūs atsiimate ir dėl to nebalsuojama. Dėl antro jūsų pasiūlymo, gerbiamasis komiteto pranešėjau.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Dėl prevencijos taip pat, kur čia buvo nepritarti, aš, kaip supratau, kolega atsiima. Toliau būtų Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriam buvo pritarta iš dalies, kad Prevencijos komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kad nepadarytume klaidos, išsiaiškinkime. Dėl kurio pasiūlymo gerbiamas A. Matulas prašė balsuoti?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Tuoj pasakysiu.
PIRMININKĖ. Dėl 26 straipsnio?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Dėl 27 straipsnio.
PIRMININKĖ. Dėl 27 straipsnio.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Dėl 27 straipsnio, kur yra sąskaita.
PIRMININKĖ. 26 straipsnį jis atsiima. Ačiū. Išsiaiškinome. Ir, kaip minėjote, Teisės departamento pasiūlymas pritarti iš dalies. Taigi atsiimti du pasiūlymai, pritarta iš dalies. 26 straipsnį galime priimti.
27 straipsnis. Štai tas gerbiamųjų A. Matulo, R. Martinėlio ir I. Degutienės pasiūlymas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš dar galiu papildyti.
PIRMININKĖ. Papildykite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jau aiškinamajame rašte rašoma, kad įmoka gerokai didės, ir iš kitų šalių patirties matome, kad išmokos pacientams smarkiai didėja ir gali būti, kad tą skaičių, įmokos dydį, reikės keisti tam, kad nereikėtų sugrįžti į parlamentą ir nustatinėti naujų įstaigų įmokų dydžių. Mes siūlome, kad Vyriausybė galėtų nustatyti tuos dydžius, atsižvelgdama bent jau į du parametrus – į įstaigos pajamas ir išmokėtos žalos sumą. Mūsų manymu, tai būtų racionaliau ir būtų mažiau trukdomas parlamentas, jeigu kartais įmokos gerokai didėtų ir reikėtų galvoti, kaip tą fondą papildyti.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Kokie argumentai? Seimas šio projekto svarstymo metu pritarė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokų dydžiai būtų nustatyti įstatyme ir sudarytų 0,1 % įstaigos pajamų toms įstaigoms, kurios teikia tik pirminės asmens sveikatos priežiūros, palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos paslaugas, ir 0,2 % kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Įstatymo projekto 9 straipsniu numatyta įstatymo teisinio reguliavimo stebėsesna. Todėl neatmetama galimybė ateityje peržiūrėti įmokų tarifus, atsižvelgiant ne tik į sveikatos priežiūros įstaigų gaunamas pajamas, bet ir į kitus veiksnius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. Už pasiūlymą kalba M. Majauskas. Ruošiasi K. Masiulis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, svarbu atkreipti dėmesį, kad išmokos nėra susijusios su pajamomis gydymo įstaigose, o su rizika. Čia įstatyme mes siejame įmokas į draudimo fondą su gydymo įstaigos pajamomis, tačiau puikiai suprantame, kad įstaigos labai skiriasi savo pobūdžiu. Vienos dirba su rizikingesniais pacientais, kitos su mažiau. Paimkime odontologiją, ten pasitaiko klaidų, kaip ir visur kitur, bet tos klaidos yra reikšmingai brangesnės. Todėl paliekant Vyriausybei nustatyti įmokos dydį būtų racionalu atsižvelgti į tai, kokia rizika ir su kokiais pacientais dirba gydymo įstaigos, o nenustatyti visiems vienodo įmokos dydžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu taip ir būtų formuluojama, kad atsižvelgiama į riziką, aš gal dar suprasčiau, kas yra siūloma. Bet jeigu yra formuluojama, kad atsižvelgiant į padarytas žalas, tai išeina, kad kuo blogiau dirbi, tuo didesnės bus pajamos. Kuo daugiau klaidų pridarai, ką nors rizikingiau veiki, tuo didesnės pajamos. O gal čia nereikia rizikuoti, gal reikia kaip tik, kad tie, kurie labai rizikuoja, neatsakingai dirba ir pridaro žalos, kad tokie asmenys neturėtų dirbti toje sistemoje.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo narių A. Matulo, R. Martinėlio ir I. Degutienės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 104 Seimo nariai: už pasiūlymą – 41, prieš – 33, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta. 27 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dabar noriu atsiklausti pranešėjo. Aptarėme visus 6 straipsnyje esančius straipsnius. Ar dabar galime sakyti, kad tai nebeprieštarauja Konstitucijai? Per mikrofoną prašom patvirtinti.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Kadangi, kaip ir buvo minėta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės kalboje, buvo priimti pasiūlymai būtent dėl tų keliančių klausimus, tai dabar nebeprieštarauja, ir galėtume priimti visą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aptarėme 6 straipsnį sudarančius straipsnius ir klausiu jūsų, ar galime priimti 6 straipsnį? (Balsai salėje) Galime.
Grįžtame prie 1 straipsnio. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
2 straipsnį galime priimti? Galime, nes pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. 3, 4, 5 straipsnius galime priimti? Galime.
6 straipsnį mes jau priėmėme. Ir 7 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Dėl 8 straipsnio, 9 straipsnio taip pat pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. Dėkoju pranešėjui. Motyvai. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Man atrodo, svarbu paaiškinti, kaip veikdavo ir kaip veikia žalos kompensavimas šiuo metu. Valstybė apsidrausdama ir apdrausdama medikų klaidas draudimo bendrovėse vėliau užtikrina, kad draudimo bendrovės išmoka pacientams už padarytą žalą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad santykis įmokų ir išmokų yra visiškai nepateisinamas. Valstybė draudikams sumoka 13 eurų, o šie pacientams išmoka vos 1 eurą. Ir taip tęsiasi metai iš metų. Per metus vidutiniškai valstybė sumokėdavo 1 mln. 300 tūkst. draudimo bendrovėms, ir pacientai už padarytą žalą gaudavo vos 100 tūkst. eurų per metus. Taigi remiantis nauja tvarka bus įmokos į valstybinį fondą, iš kurio visi pinigai per tam tikrą laikotarpį bus išmokami pacientams. Vadinasi, daugiau pacientų gaus daugiau kompensacijų ir didesnes išmokas. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš noriu padėkoti visiems už sutelktą darbą. Iš tiesų tai yra įstatymas, kurio labai seniai laukė ir medikų bendruomenė, ir pacientų organizacijos. Šio įstatymo priėmimas leistų pašalinti tam tikrą įtampą, susipriešinimą, eliminuoti klaidų slėpimo kultūrą ir iš tiesų prisidėtų prie to, kad medicina galų gale, užuot bandydama išvengti pasekmių, bandydama nuslėpti klaidas, galėtų iš tų klaidų mokytis, neįrodinėdama kaltės. Tai taip pat yra svarbu ir mūsų pacientams, kurie galėtų gauti atlyginimą už žalą, daugiau galėtų gauti. Ir, kaip kolega Mykolas minėjo, iš tiesų daugiau pacientų turėtų galimybę tą žalos atlyginimą gauti išsaugant tuos pinigus fonde, adekvačiau atlyginant pacientams. Tikrai ačiū visiems už bendrą darbą ir kviesčiau palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas – motyvai už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikriausiai priežastis neturėtų būti aiškinama, kad draudikai išmoka mažas sumas lyginant su pajamomis, kurias gauna. Analogiška situacija yra tikriausiai ir kitose verslo šakose – dėl transporto, dėl kitų dalykų. Bet, pavyzdžiui, Sveikatos ministerijoje šiuo metu veikia tokia Žalos atlyginimo komisija ir ji procentiškai lygiai tiek pat išmoka kaip ir draudikai, tokias pat nedideles sumas pacientams.
Kitas dalykas, jei kurios įstaigos dabar moka apie 30–50 tūkst. – už tiek apsidraudžia civiline atsakomybe, dabar jų įmoka didės 10 kartų. Kai kurių įstaigų įmoka didės 10 kartų ir tai, be abejonės, neigiamai paveiks galimybę gydyti ir ištirti pacientus. Mes tą turime žinoti.
Kitas dalykas. Yra aiškinamajame rašte ir kitų šalių patirtis rodo, kad išmokos ženkliai auga. Prognozuojama, kad to fondo, į kurį dabar įstaigos mokės žymiai daugiau, už dvejų metų jau nepakaks ir reikės ieškoti, kaip jį papildyti. Pažįstu, kaip tikriausiai ir visi kiti kolegos, keletą advokatų, kurie dirba kontorose, ir jie sako, kai kurių kontorų vadai jau duoda nurodymus advokatams specializuotis, kaip ginti pacientų interesus ir kaip pacientai galėtų gauti daugiau išmokų iš to fondo. Manau, kad įstatymas nėra visai tobulas, reikia galbūt įdėti ir daugiau saugiklių, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Bet iš esmės tai yra gana progresyvus įstatymo projektas, kuris taikomas keliose šalyse. Aš siūlau pritarti tam įstatymo projektui ir stebėti, kaip jis bus realizuojamas, vykdomas.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Vinkus. Prašom. Motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, priėmus šį įstatymą šiandien, tai bus laikytina dideliu įvykiu sveikatos apsaugos sistemos raidos istorijoje. Įsitikinęs, kad ir ankstesnės kadencijos suprato siūlomo reglamentavimo prasmę ir naudą tiek pacientams, tiek medikams, bet valstybės finansinė padėtis, matyt, mano nuomone, neleido apsispręsti dėl jo diegimo. Įvertinant atsirasiantį naują nemažų finansinių išteklių poreikį, manyčiau, kad įdiegus šį žalos be kaltės atlyginimo modelį, reikėtų užtikrinti griežtą surinktų draudimo įmokų panaudojimo kontrolę, šių lėšų valdymą ir perspektyvai palikti gal net tik valstybinėms institucijoms. Taigi sveikinu dabartinę politinę valdžią daugiau kaip po 15 metų praskynus kelią gana solidžiam sprendimui, kurio medikai laukė ilgus metus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3083(3) priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3084(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, lydimasis – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3084(2). Pasiūlymų nebuvo gauta.
Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3084(2) priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3085(3) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis šio pagrindinio įstatymo projektas – tai Medicinos praktikos įstatymo 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti, nes pasiūlymų negauta. Priimame. Dėl 2 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Galime priimti? 2 straipsnį priimame. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio yra gauti Seimo narių D. Kaminsko, A. Kubilienės, L. Matkevičienės, A. Kirkučio, K. Bartkevičiaus, I. Degutienės, A. Vinkaus, A. Armonaitės, R. Martinėlio, J. Liesio, I. Rozovos ir A. Matulo pasiūlymai. Kuris iš kolegų pristatys?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Galiu aš pristatyti.
PIRMININKĖ. Jūs pristatote. Prašom. D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Čia faktiškai komitetas pritarė bendru sutarimu, kad profesinei kvalifikacijai kelti būtent yra siunčiamas gydytojas, padaręs atitinkamą praktikos klaidą, tik tuo atveju, jeigu komisija nusprendė, kad gydytojo profesinė kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytų profesinės kvalifikacijos reikalavimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Pritariame ir mes bendru sutarimu. 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dar vienas straipsnis. Pasiūlymų… Ai, ir dėl šio straipsnio pasiūlymų nėra. Jį galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų, kaip sako, velnias slypi detalėse. Aš skaitau 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris apibrėžia, kada yra panaikinama licencija. Čia sakoma: „Profesinės kompetencijos vertinimo komisija nustato, kad gydytojas per vienus metus nuo paskutinės grubios medicinos praktikos klaidos padarymo padarė grubią medicinos praktikos klaidą.“ Tai reiškia, kad ne vieną grubią klaidą, o grubi klaida, atkreipsiu dėmesį, yra mirtis arba suluošinimas, bet dvi grubias klaidas ir per vienus metus. Tai yra naujas standartas. Iš esmės tu galėsi padaryti kiekvienais metais po vieną grubią klaidą, dėl kurios pacientas mirs arba bus suluošintas, ir bus viskas gerai. Bet jeigu padarysi dvi per vienus metus, tada jau negerai. Čia naujas standartas, kurio aš niekaip negaliu suprasti ir niekaip negaliu tam pritarti.
Galbūt galėtų komiteto kolegos ar pirmininkė paaiškinti ir argumentuoti, kodėl? Ar čia nėra klaida tai, kas čia yra įrašyta, nes tokio dalyko anksčiau nebuvo? Tai yra naujas standartas, nauja praktika ir sunkiai protu suvokiama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Medicinos praktikos įstatymo projekto atitinkamų straipsnių priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 76, prieš – 1, susilaikė 13. Priimta. (Gongas)
12.02 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 5, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3086(3) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 5, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3086(3). Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti, pasiūlymų nėra? Priimame. Dėl 2 straipsnio yra gautas grupės Seimo narių. Pirmasis – D. Kaminskas. Pasiūlymas. Prašome, gerbiamas Dainiau.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Čia analogiškas Medicinos praktikos įstatymui būtent dėl… kad komisija siunčia kelti kvalifikaciją, jeigu nusprendžia, kad licencija, turėta profesinei kompetencijai, nepakankama.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komitetas pritarė vieningai.
PIRMININKĖ. Komiteto pritarimas yra ir Seimas pritaria taip pat, nes norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 3. Priimta. (Gongas)
12.04 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3087(2) (priėmimas)
Ir paskutinis – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3087(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 ir 3 straipsnius galime priimti? Priimame.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Nuoširdžiai dėkoju komiteto pranešėjui. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3087) priimtas. (Gongas)
Dėkoju Sveikatos reikalų komitetui ir visiems kolegoms, kurie sėkmingai darbavotės. Šis didelis įstatymų paketas yra priimtas.
12.05 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XII-966 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3198(2) (priėmimas)
Dar vienas įstatymo projektas, kurį reikėtų priimti, jeigu jūs sutinkate. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3198(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta ir tai gali patvirtinti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas. Galvą linksi G. Kindurys.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: 85 vienbalsiai pritarė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3198) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar jūsų klausti, ar galėtume leisti. Į mane maloniai kreipiasi ir prašo ministras K. Mažeika, nes buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pateikimo. Leidžiame? Leidžiame. Maloniai dėkoju.
12.06 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 398, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3627, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37, 41 ir 113 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3628, Administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3629, Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3630, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3631, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3632 (pateikimo tęsinys)
Kviečiu ministrą K. Mažeiką į tribūną pateikti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3627 ir lydimuosius teisės aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Medžioklės įstatymo projektus. Tai šitas paketas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, gerbiami kolegos, už suteiktą galimybę.
Iš tiesų trumpai pasakysiu, ko siekiama šiuo projektu. Tai yra tęsti vykdomą aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pertvarką, siekiant stiprinti aplinkos apsaugos valstybės kontrolės sistemą ir įgyvendinti jau priimto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, nustatančias, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo viena institucija, tai yra Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavaldžių parkų ir rezervatų direkcijų, Lietuvos geologijos tarnybos kontrolės funkcijas, kurias atliko šių institucijų darbuotojai, turintys pareigūnų įgaliojimus, siūloma perduoti Aplinkos apsaugos departamentui. Taigi būtų atsisakyta atskiro miškų kontrolės, atskiro saugomų teritorijų kontrolės ir žemės gelmių kontrolės pareigūnų funkcijų reglamentavimo. Šiuo metu šie visi pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus, tad šių sričių kontrolė būtų vieningos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės dalis, sumažintų tiek administravimo kaštus, tiek daugybę nesusipratimų.
Taip pat įstatymų pakete esančio Medžioklės įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti pareigą ir reglamentuoti medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui būti blaiviam ir neapsvaigusiam. Šiuo metu tokia prievolė nustatyta tik aplinkos ministro patvirtintose Medžioklės taisyklėse. Taip pat nustatoma riba – 0,4 promilės ir daugiau, kuriai esant laikoma, kad medžiotojai, dalyvaujantys medžioklėje, yra neblaivūs, ir apibrėžiama, kas yra medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas, kas yra neblaivumas. Atitinkamai suderinamos ir pritaikomos ANK ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo nuostatos. Yra siūlymas pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi M. Puidokas. Nėra V. Rinkevičiaus. Prašom. M. Puidokas. Ruošiasi K. Starkevičius.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, noriu atkreipti dėmesį į dvi Seimo Teisės departamento pastabas. Nėra aišku, kokios konkrečiai kurių institucijų bei nuo kada perimtos funkcijos, kurias perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, turimos omenyje. Taip pat nei iš projekto nuostatų, nei iš paties aiškinamojo rašto, nei kitų galiojančių įstatymų nėra pakankamai aišku, kokiais būdais Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai galės užtikrinti jiems įstatymu numatytą teisę. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti ir kokių priemonių numatote imtis?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Gana aiškiai yra reglamentuota ir, kaip minėjau, jau yra priimtas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, kur numatyta visas funkcijas sujungti į Aplinkos apsaugos departamento. Tad fiziškai tie specialistai, kurie šiuo metu dirba Valstybinėje miškų tarnyboje, Geologijos tarnyboje, taip pat Saugomų teritorijų tarnyboje, neturės kur nors persikelti, tiesiog jų pavaldumas pereis Aplinkos apsaugos departamentui, nes tai būtent reglamentuojama: būtų daug efektyviau vykdoma veikla, vadovautųsi tais pačiais teisės aktais, nuostatais, kurie tikrai padėtų kontroliuoti.
Nes šiandien kolizija, kad miškininkai saugo tik mišką, aplinkosaugininkai – pamiškes, geologai – karjerus ir taip toliau, didina mūsų resursus ir išteklius, o rezultatą matome visi, kad visur yra savų problemų. Manome, kad tai tikrai turėtų prisidėti prie kompleksinio šių problemų sprendimo.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi S. Gentvilas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, gal ateityje galvojate dar apie ryžtingesnį pertvarkymą, kad tas funkcijas, kurias dabar vykdo Aplinkos ministerija, vykdomąsias funkcijas (turime galų gale ir tuos pačius miškus, ir žuvininkystę) perduotų, sakykime, Žemės ūkio ministerijai, o Aplinkos ministerija pasiliktų tik kontroliuojamąją funkciją. Nes dabar toje pačioje ministerijoje yra ir vykdomoji valdžia, ir kontroliuojamoji. Ar dar negalima būtų daugiau atskirti? Aš galvoju, efektas būtų didesnis. Bet čia apie perspektyvą kalbu.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą ir pamąstymus. Taip, susiduriame su ta situacija, ypač dėl žuvivaisos, kur matome, kad dalis administruojama Žemės ūkio ministerijos, dalis – Aplinkos ministerijos. Ir įdomiausi iš paskutinių atvejų, su kuriais dabar susiduriame, – tai dėl tų pačių užtvankų griovimo ir žuvitakių statymo. Tarpinstitucinis nesusikalbėjimas tiesiog stabdo šį procesą. Jau metus vyksta procesas, bet rezultato kol kas nebuvo. Tikimės artimiausiu metu priimti ryžtingesnius sprendimus. Kreipėmės į Vyriausybę, kad tarpininkautų. Yra to nesusikalbėjimo, todėl norėtųsi, kad būtų darniau dirbama, todėl manau, kad kai kurie sprendimai turės būti priimti, kad kuo efektyviau būtų panaudoti tiek žmogiškieji resursai, tiek ir finansiniai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi V. Bakas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, praeitų metų biudžeto sudarymo laikotarpiu gerbiama R. Baškienė pasiūlė didinti atlyginimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, nes buvo jau labai maži. Bet žvelgiant į šią perspektyvą, be šitų techninių pataisymų, aš norėčiau jūsų, kaip ministro, atsakingo už jūsų atsakingą sritį, nuomonės. Aplinkosaugos pareigūnas, palyginti su policijos pareigūnu, turi ir fiksuoti nusikaltimą, faktiškai pagauti, užfiksuoti, turi surašyti protokolą ir netgi vos ne ikiteisminei institucijai prilyginamus dokumentus paduoti toliau tirti. Kartais tai yra milžiniški verslo subjektai, kurie netvarko atliekų arba daro milžinišką taršą. Tačiau žvelgiant į, pavyzdžiui, reformas, kurios padarytos Policijos departamente, valstybinėje aplinkos apsaugoje aš nematau tos perspektyvos, ką ministerija nori daryti dėl aplinkosaugos.
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Lyginant su kitomis valstybėmis, tai yra milžiniški pokyčiai. Aš norėčiau jūsų platesnės perspektyvos, kas be šitų techninių dalykų bus padaryta.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų tai žingsniai, kurie yra žengiami, tai yra būtent atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, mūsų modelis taikomas kaip ir Estijoje, kur būtent yra išskirtinumas, kad yra kompetencijos centrai, ką jūs ir akcentavote, kad turi būti specialistų, kurie gebėtų apginti teismuose valstybės interesą su tikrai didelėmis korporacijomis, dideliais verslais, kurie gali pasamdyti ypač gerus teisininkus. Tas žingsnis žengtas, tas procesas vyksta. Matome tikrai pokytį ir teigiamą rezultatą.
Tikimės, kad ateityje… Jau dabar mažiausias. Iš tiesų tenka pasakyti, kad 4,5 inspektorių koeficientas yra turbūt nesuvokiamas valstybės tarnyboje. Šiandien jau tikrai priimami specialistai ir žiūrima, kad būtų bent jau nuo 7,1, kur ta minimali riba, ir, žinoma, ateityje žiūrima į išteklių resursus, kad ta kompetencija galėtų stiprėti. Jeigu nebus motyvacijos, tai neateis žmonių, kurie geba, nori ir turi gabumų atstovauti valstybės interesams įvairiose sudėtingose ir bylose, ir atvejuose. Tarša turi turėti savo kainą, turi būti kompetentingi žmonės, kurie tai įvertintų ir išlaikytų tą poziciją, kuri yra teisės aktuose. Tuo keliu ir einama, ir siekiama suvienyti tuos specialistus, kad neišsisklaidytų kompetencijos, ir koncentruoti juos vienoje įstaigoje. Tai turbūt vienas iš tų žingsnių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų panašu, kad šita reforma gali apimti visą aplinkos sektorių, tai noriu paklausti apie čia dirbančius žmones. Kaip tai palies čia dirbančius žmones, kaip keisis jų darbas, ar reikės kokių nors papildomų investicijų į žmones, ar numatomos neigiamos pasekmės, žmonių atleidimas? Kokios gali būti neigiamos pasekmės ir, svarbiausia, ar buvo tariamasi su veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, su darbuotojais dėl reformos, kokie iššūkiai aptarti, ar yra koks nors planas? Ar nebus taip, kad vykstant reformai, kaip buvo su švietimo reforma, mes matysime tam tikrą įtampą tarp žmonių, darbuotojų?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Turbūt jūs buvote užsiėmęs kitais tyrimais, nes ta reforma jau yra įvykusi, čia yra tik papildomi dokumentai, kurie yra parengti atsižvelgiant…
V. BAKAS (MSNG). Atsakykite į klausimą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …atsižvelgiant į situaciją, atsižvelgiant į žingsnius. Tai yra antras etapas, kuris ir buvo numatytas. Kalbant konkrečiai apie skirtingų institucijų specialistų kontrolę, tai yra sujungiamos funkcijos, kad visi vadovautųsi tais pačiais teisės aktais, visi turėtų tuos pačius norminius dokumentus, visi žinotų savo atsakomybę ir turėtų vieną vadovą, o ne keturis, kad Lietuvos gamta ir aplinka, geologiniai ištekliai būtų atitinkamai saugomi, kad nebūtų padaryta skubotai ir nepagrįstai. Todėl buvo žengtas pirmas žingsnis sukuriant kompetencijos centrus, antras žingsnis yra dabar, kai tos kompetencijos yra stiprinamos, kai peržiūrimi teisės aktai, kurie padės dirbti specialistams ir padės užtikrinti aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. V. Vingrienė – motyvai už.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, norėčiau paprašyti palaikyti šį įstatymo projektą. Juo labiau, kaip ir minėjo ministras, tai jau yra antras etapas įgyvendinant reformą, tai yra optimizuojant su aplinkos apsauga susijusių kontrolės funkcijų vykdymą iš vienos institucijos, atsisakant tiek funkcijų dubliavimosi, tiek administracinės naštos ūkio subjektams, kurie iš tikrųjų yra kontroliuojami… nepadengtų funkcijų ar nesusikalbėjimo. Šita reforma labai svarbi, manau, ji turi apimti ir kitas sritis, nes mes tikrai turime susikoncentruoti ir kontrolės inspektorius laikyti ne dirbančius policijos principu, o dirbančius kontrolierių patarėjų principu. Dar turėtų būti ir trečiasis etapas – Aplinkos apsaugos departamento reformos. Manyčiau, kad administracinis personalas taip pat galėtų būti daugiau susijęs su kontrole, su praktiniais aspektais. Aš būčiau už tai, kad mes plėstume kontrolės funkcijų vykdymą. Kolegos, kviečiu palaikyti šitą pažangų įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Norinčių kalbėti prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Prašome, kolegos. Balsuojame po pateikimo. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir lydimųjų teisės aktų po pateikimo pritarimui.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas įstatymų projektams Nr. XIIIP-3627, Nr. XIIIP-3628, Nr. XIIIP-3630, Nr. XIIIP-3631 ir Nr. XIIIP-3632. Šiems įstatymų projektams papildomas komitetas nėra siūlomas. O dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIIIP-3629 kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Visus įstatymų projektus siūloma svarstyti rudens sesijoje.
12.21 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3653, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 15, 17, 18, 21, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3654, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3655, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3656 ir Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3657 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, ir dar ministras K. Mažeika prašytų leisti pateikti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3653 ir lydimuosius – Teritorijų planavimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3654 ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3655. Prašome.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Ir Vietos savivaldos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolegos, už kantrybę. Noriu trumpai pristatyti Savivaldybių infrastuktūros plėtros įstatymo projektą. Turiu paruošęs keletą skaidrių. Problema yra nevaldoma plėtra. Dažnai yra… aplink miestus galima matyti plyno lauko statybas su didžiule infrastuktūra, kuri reikalauja didžiulio aptarnavimo. Skaidrėje galime matyti, kokia yra infrastruktūros įrengimo kaina vienam kvadratiniam metrui, kai užstatymo intensyvumas yra 0,2, ir palyginus su 0,8, tai sąnaudos yra labai skirtingos.
Taip pat turime situaciją, kai didžiuosiuose Lietuvos miestuose infrastruktūra išvystyta per mažai. Pagrindinė infrastruktūros dalis sutelkta teritorijose, kuriose dėl vykstančių migracijos procesų gyventojų skaičius mažėja. Galime matyti, raudona spalva, Europos Sąjungos vidurkį, žalia spalva – matyti Lietuvos vidurkį, koks yra dirbtinai sukurto paviršiaus plotas kvadratiniais kilometrais, tenkantis vienam gyventojui. Matome, kad ta kreivė modeliuojant, na, jeigu procesai taip ir toliau plėtosis, tai tikrai infrastruktūros plotai didės ir didės.
Taip pat problema, kad nėra vieningo teisinio reguliavimo. Kai kurios savivaldybės turi sukurtas savarankiškos paramos infrastruktūros plėtros taisykles. Pavyzdžiui, Vilniuje yra skaičiuojama nuo kvadratinio metro, Kaune yra minimalus mokestis, Klaipėdoje kiekvienam objektui šiandien yra nustatomas atskirai mokestis už infrastruktūros plėtros objektų statybą. Taigi problemos sprendimas yra suvaldyti urbanizuotų teritorijų plėtrą, suvaldyti infrastruktūros plėtrą, sukurti finansinį instrumentą infrastruktūros plėtros finansavimui. Būtent urbanistinės plėtros valdymas, tai yra nustatomi savivaldybės infrastruktūros plėtros vystymo etapai, pateikiamas pagrįstas teritorijų planavimo dokumentais įgyvendinti reikalingas lėšų poreikis. Taip pat savivaldybės inžinerinės infrastruktūros tiesiniai įrengiami suplanuotuose inžinerinių komunikacijų koridoriuose ir nustatomos prioritetinės teritorijos ir neprioritetinės teritorijos. Prioritetinėse teritorijose savivaldybė šimtu procentų privalo kompensuoti infrastruktūros plėtros išlaidas, neprioritetinėse – išlaidos kompensuojamos iš programos, į kurią moka investuotojai arba statytojai.
Valdymas. Savivaldybės infrastuktūra privalo būti sukurta, tam tikslui sudaromos sutartys. Sukurta savivaldybės infrastruktūra perduodama savivaldybei arba savivaldybės įmonei. Negali būti nuosavų kelių, nuosavų vandentiekio, kanalizacijos ar kitų inžinerinių tinklų. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui kompensuojamos savivaldybės infrastruktūros programos išlaidos ir steigiama programa. Programos lėšas sudarys būtent infrastruktūros plėtros įmokos, tai tos, kurių, kaip rodžiau pavyzdyje, kiekvienas miestas turi savo formulę, savo modelį, šiuo atveju būtų vienodą.
Turime situacijų, Vilniaus pavyzdys, kai A projektas, kai įrengtas kelias, keliui įrengti išleidžia 900 tūkst. eurų, tada antras ir trečias infrastruktūros plėtros objektai sumoka po 50 tūkst. eurų, tiesiog dėl prisijungimo. Turbūt suprantame, kad antras ir trečias turi mažesnes sąnaudas ir gali, pavyzdžiui, savo objektą arba butus, arba plotą parduoti gerokai pigiau ir jų sąnaudos yra gerokai mažesnės.
Taigi sukuriama… Kokia bus nauda. Tai – lygiavertės sąlygos verslui, naujų investuotojų pritraukimas, sukuriama tik suplanuota savivaldybės infrastruktūra, nereikalingi kaštai perteklinei infrastruktūrai išlaikyti, ką matėme pirmose skaidrėse. Taip pat savivaldybės prioritetinė infrastruktūra vystoma savivaldybių biudžeto lėšomis, vystytojui tai nieko nekainuoja. Savivaldybės atsakingai planuoja teritorijų plėtrą, kas užtikrina, kad nebūtų perteklinių teritorijų. Sukuriama papildoma programa, infrastruktūros plėtros kaštai paskirstomi tolygiai visiems jos naudotojams. Taip pat sukurtas aiškus ir nuoseklus savivaldybių infrastruktūros plėtros teritorijų, infrastruktūros plėtros subjektų teisių ir pareigų nustatymo šiose teritorijose teisinis reguliavimas ir papildoma priemonė teritorijų plėtrai valdyti.
Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Ruošiasi G. Skaistė.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, labai reikalingas įstatymas, bene dešimtmetį plaukiojęs be atsakomybės tarp ministerijų. Mano klausimas susijęs su žiedinėmis savivaldybėmis aplink didmiesčius, kur vyksta didžioji plėtra. Dėl prastos valstybinės žemės politikos, kai NŽT priformavo sklypų, dažnai žiedinės savivaldybės, tokios kaip Klaipėdos rajonas, Kauno rajonas ar Vilniaus rajonas, mato, kad prisivilioti gyventoją reiškia užsimerkti prieš jo infrastruktūros poreikius. Kaip įstatyme yra užkoduota prievolė žiedinėms savivaldybėms vis dėlto numatyti pareigą, numatyti infrastruktūrą gyventojams, nes jeigu miestai savo ribose pasakys kai kuriuos prioritetus, išskirs prioritetines vystymosi zonas, susisiekiamieji indai yra… už penkių kilometrų prasideda žiedinė savivaldybė ir tada žiedinė savivaldybė sakys, o mes neimsime jokio mokesčio, ir tada sklypai bus pigūs, nes jų yra perteklius, tada kiekvienas vystytojas nebemokės.
PIRMININKĖ. Simonai, jūsų laikas baigėsi.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kaip ir matėte skaidrėse, savivaldybės turi tam tikrą formulę, tam tikrą mokestį. Tai šiuo atveju šis įstatymo projektas padėtų teisiškai sureguliuoti, reglamentuoti ir savivaldybės būtų priverstos prisiimti atsakomybę, tai yra nustatyti zonas, kuriose jos šimtu procentų finansuoja infrastruktūros plėtrą ir objektų palaikymą. Neprioritetinėse yra fondas, kai investuotojai prisiima savo atsakomybę. Yra projekte numatytas dešimties metų laikotarpis, kai investuotojas investuoja į infrastruktūrą, tai ar kelias, šaligatviai, inžineriniai įrengimai, kad per 10 metų, jeigu niekas neprisijungia, ta jo investicija ir lieka jo investicija, jo sąnaudos. Taigi savivaldybė neprivalo atsakyti už tai, kas bus toliau. Nes savivaldybės… Tai būtų perduodamos savivaldybei imperatyviai, nes negali būti privačių, kaip ir minėjau, gatvių, privačių inžinerinių įrenginių, vamzdynų ir visa kita, nes tai sukuria šiandienines problemas, kur tose ypač pageidaujamose teritorijose negali investuotojai plėstis, nes sudaroma tam tikra konkurencinė sąlyga, kad paprašoma daugiau arba lygiai tiek pat, kiek yra investavęs prieš tai buvęs investuotojas, arba gaunant statybos leidimą, savivaldybė paprašo to infrastruktūros mokesčio, kuris šiandien ir gali būti labai įvairus, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes. Tai būtų turbūt vienodos sąlygos. Manome, kad tai padėtų, nesvarbu, ar tai būtų didmiesčiai, ar regioninės savivaldybės, jos pačios turėtų ir galėtų planuotis investicijas, nusistatyti prioritetines vietoves, kas dabar yra su gatvių asfaltavimu, su to paties vandentiekio prijungimu, inžineriniais tinklais, elektra ir visa kita. Tai būtų turbūt paskatinimas planuoti ir naudoti atsakingai, nes tiek Kelių programoje matome, kiek lėšų, koks yra didžiulis poreikis…
PIRMININKĖ. Dėkojame.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …bet kiek jų trūksta.
PIRMININKĖ. Klausti – minutė, atsakyti – dvi. G. Skaistė. Prašom. Ruošiasi A. Strelčiūnas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš, kaip ir Simonas, manau, kad įstatymas tikrai labai reikalingas ir daugelį turbūt dalykų sprendžiantis, suvienodinantis ir sąlygas atskirų investuotojų, ir turbūt skaidresnę sistemą padarantis. Mano tik klausimas būtų, ar aš teisingai suprantu, kiek peržvelgiau įstatymą, nes nauja redakcija, tai įsigilinti reikia laiko, bet šis įstatymas turbūt niekaip nepalies gyventojų ir bendruomenių informavimo apie jų infrastruktūros, artimos infrastruktūros, plėtrą. Šis įstatymas apie tai turbūt išvis nekalba, jeigu aš teisingai suprantu?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Informavimas yra kitame įstatyme, kuris privalomas. Bet šitame tikrai to nėra. Bet tai nereiškia, kad to nebus. Išvengti jokiu būdu nėra galimybės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Strelčiūnas. Ruošiasi A. Kupčinskas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėjau padėkoti, kad vis dėlto šis įstatymas jau yra pateiktas, bet man kilo keli klausimai. Įstatyme yra numatyta, kad kiekvienas naujas statytojas turi mokėti infrastruktūros mokestį net rekonstruodamas namą, bet aš nepastebėjau, kad įstatyme būtų numatyta tiems žmonėms arba įmonėms, kurios investavo pinigus į plėtrą, kompensuoti. Šiame įstatyme turėtų tai atsispindėti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kolega, jūsų pastebėjimas teisingas ir galiu patvirtinti, kad tai yra numatyta įstatyme. Kaip ir rodžiau pavyzdį, kad jei vienas investuoja 900 tūkst., o kitas tik 50, tai turi pasiskirstyti proporcingai visiems, kurie prisijungia. Tai ir sukuriamas tas fondas, kurį savivaldybė administruoja, ir kiekvienas investuotojas prisiima riziką, ar tai prioritetinė teritorija, ar ne, nes jeigu neprioritetinė, tai visa našta guls jam vienam.
PIRMININKĖ. Ačiū. klausia A. Kupčinskas. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, džiugu, kad pagaliau sprendžiamas tas klausimas, nes iki šiol kiekviena savivaldybė turėjo savo tradicijas, savo patirtį įrengdamos ir derindamos su verslu, su privačiais investuotojais bendrąją viešą infrastruktūrą. Tikrai džiugu, kad pagaliau juda šis reikalas.
Kitas dalykas. Man kiltų klausimas, kaip savivaldybės suderins su privačiais investuotojais ir šį įstatymą, nes kiekviena savivaldybė turi trimečius veiksmų planus, o verslas ar privatus investuotojas mėgsta planuoti ir žinoti konkrečius terminus. Įdomu, kaip derės su šiuo įstatymu tos infrastruktūros įrengimas prioritetinėse vietovėse, nes, sakykime, verslui reikia kuo greičiau tos infrastruktūros, o pačios savivaldybės trimečiuose veiksmų planuose tas darbas gal atiteks visai kitai kadencijai. Neaišku, įstatymas sakys viena…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …o trimečiai planai kita.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Kažkokių baimių tikrai nematome, nes tiek verslas, tiek ir savivaldybės mato tą poreikį. Manau, tas aiškumas padėtų visiems, ką ir kalbame. Tiek investuotojui būtų daug aiškiau, tiek tam, kuris investuoja, žinotų savo galimybes ateityje ir aiškumą, kas laukia po to, kai jis vienaip ar kitaip investuos arba planuos investuoti. Turbūt tas aiškumas reikalingas šiandien daugeliui, ir manome, kad šią problemą turėtų spręsti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas ministre, gal iš dalies atsakėte į mano klausimą, nes aš norėjau paklausti. Įstatymas tik pateikiamas, o su jo turiniu dar nesu visiškai susipažinęs. Labai dažna situacija, kai investuotojas investuodamas vienoje ar kitoje savivaldybėje susiduria su situacija, kai sąlygos, projektavimo sąlygų sąvadas ar atliekamų darbų sąlygos, keliamos savivaldybės labai dažnu atveju esant panašiems projektams, greta statomiems, labai iš esmės skiriasi ir taip savivaldybė gana dažnai piktnaudžiauja vieno investuotojo naudai kitą investuotoją dirbtinai žlugdydama. Aš norėjau paklausti, ar, jūsų nuomone, šitame teikiamame įstatymo projekte yra iki galo eliminuojamos galimybės savivaldybėms ir savivaldybių tarnautojams dažnu atveju gana subjektyviai vertinti galimybę prisijungti prie miesto infrastruktūros, nes, pakartosiu, labai dažnas atvejis, kai savivaldybė piktnaudžiauja, yra prioritetiniai investuotojai ir yra visi kiti investuotojai?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tai turbūt geriausiai iliustruoja tas paveikslėlis, kurį rodžiau, kur vienam investuotojui yra siūloma arba reikalaujama nutiesti gatvę už 900 tūkst., o prie tos gatvės prisijungia kitas investuotojas už 50 tūkst. Turbūt ir atsakiau į jūsų klausimą, kad šiuo atveju dėl to ir daroma, kad to piktnaudžiavimo būtų išvengta, nes būtų visiems vienodos taisyklės net ir prioritetinėse savivaldybės vietose. Savivaldybė prisiimtų maksimalią atsakomybę planuodama teritoriją ne prioritetinėse vietose, o atsitikus tokiai situacijai ta našta dalintųsi su visais kitais. Jeigu per dešimt metų toje teritorijoje prie tos infrastruktūros, už kurią sumokėjo prieš tai dirbantis, prisijungs kitas investuotojas, jis ta našta dalinasi, proporcingai prisideda prie tos infrastruktūros, eina lygiagrečiai. Kiek tų investuotojų, kiek tų teritorijų suplanuos savivaldybė, tiek mažės kaštai ir visi kartu pasidalins išvengdami vienų ar kitų protegavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai pateiktas geras įstatymas ir reikia, kad jūs per tuos metus dar sugebėtumėte (galbūt ir šiais metais) jį priimti. Pratęsiant Simono mintis, mano būtų toks kaip ir pasiūlymas ateičiai, žinau, kad jis keliamas. Tai susiję su plėtra, beribe plėtra, infrastruktūros problemomis, bet mes galėtume jas šiek tiek sumažinti, jeigu remontuojamiems namams, kuriuos norima remontuoti, pradėtume taikyti šiokias tokias lengvatas. Išsivysčiusios šalys, tokios kaip Belgija, kitos Vakarų šalys, taiko 6 % lengvatą, taip neinama į plikus laukus, o remontuojami tie seni namai. Jeigu tu statai naują, prašau, mokėk visus mokesčius ir važiuok į priekį. Žemė yra brangi.
Ir dar vienas, ministre, klausimas, kurį reikia išspręsti – grąžinti ūkininkų prestižą, nes dabar daugelis apsimeta ūkininkais, turi hektarą sklypo ir formuoja. 2006 ar 2007 metais buvo priimta tokia pataisa, bet čia buvo klaida ir tą eksperimentą turime sustabdyti. Kaip manote?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, tikrai geros pastabos ir pasiūlymai. Tikrai turime ką veikti ir, kaip jūs sakėte, turime reabilituoti ūkininko statusą, nes šiandien statistika turbūt yra kitokia, labai skiriasi nuo realybės, kiek ūkininkų yra teoriškai ir kiek praktiškai vien dėl lengvatų statyboms ir ūkininko ūkio įsikūrimui. Tikrai šituo klausimu mes diskutuojame ir, manau, artimiausioje ateityje mes jį turėsime šioje salėje visi kartu priimti. O dėl kitų tikrai pritariu jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui už atsakymus, kolegoms už klausimus. Motyvai. S. Gentvilas – motyvai už. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, įstatymo reikėjo ne dabar, bet prieš dešimt metų. Artėjant galimam ekonomikos sulėtėjimui toks įstatymas nelabai reikalingas, pagrindinė plėtra jau įvykusi, ypač su klaidinga žemės reforma, kur žiedinėse savivaldybėse išdalinta žemė. Šitas įstatymas yra socialiai atsakingas, nes dauguma gyventojų, kurie gyvena daugiabučiuose namuose, yra susimokėję tiek pat už plėtrą, kiek gyvena naujakuriai regionuose, bet mokesčiai tiek už vandenį, tiek už nekilnojamąjį turtą, tiek už viešąjį transportą, apšvietimą ar bendrieji yra tie patys tų žmonių, kurie gyvena tankiai, ir tų žmonių, kurie gyvena atokiai.
Šitas įstatymas apmokestina tą nemokamą visuomenės neapmokėtą sąskaitą, kai gyvendami atokiau gyventojai susikuria visuotinį gėrį sau kitų gyventojų sąskaita. Tai yra, kad vieną kilometrą važiuojantis autobusas turi surinkti tik 10 keleivių, o važiuodamas mieste tą patį atstumą jis gali surinkti dešimt kartų daugiau. Arba, pavyzdžiui, rajone prijungiamas abonentas turi būti prijungtas dešimt kartų ilgesniu vamzdžiu negu mieste.
Šitas įstatymas taip pat geras žemės ūkio paskirties žemei, nes ji dabar yra virtusi spekuliacine žeme. Miestų bendrieji planai yra milžiniškai išplėtoti, ir yra žemės perteklius. Jisai nuolatos verčiamas gyvenamąja paskirtimi arba komercine paskirtimi, neįkainojant socialinių kaštų, kurie kainuoja. Aš labai dėkingas visų pirma viceministrei R. Brandišauskienei ir M. Narmontui, Aplinkos ministerijos specialistams, kurie paruošė šitą įstatymą. Gaila, ministre, kad geriausių specialistų jūs neišlaikote ir paleidžiate. Naujieji viceministrai turės įrodyti savo pagrįstumą. Tad kviečiu pritarti šitam reikalingam įstatymui, kuris turėjo būti pateiktas dar prieš dešimtmetį.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto ir lydimųjų teisės aktų, kuriuos ką tik pristatė aplinkos ministras K. Mažeika.
Balsavo 60 Seimo narių: 60 vienbalsiai pritarė po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi komitetai – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime tam pritarti? Pritariame. Kitų pasiūlymų, oficialiai pateiktų, nėra.
A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti, kad Ekonomikos komitete kaip papildome būtų svarstomas šis įstatymas.
PIRMININKĖ. Neišgirdome, kokį?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas kaip papildomas galėtų būti.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komitetą kaip papildomą. Ar yra prieštaravimų tokiam siūlymui? Ar reikia balsuoti? Galime bendru sutarimu? Pritariame, kad Ekonomikos komitetas taip pat būtų skiriamas papildomu komitetu. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, baigėme rytinį posėdį. Registruojamės. (Balsai salėje) Negalime, nes ne visi nutarimai yra užregistruoti. Susitiksime 14 valandą. (Balsai salėje)
Dar noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu ir po to frakcijos susitinka su kandidatu į Ministrus Pirmininkus.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
Iki pasimatymo 14 valandą. (Gongas)